LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
JUSTINA MORKŪNAITĖ
ŠUNŲ NUTUKIMO IR ANTSVORIO ANALIZĖ
ANALYSIS OF CANINE OVERWEIGHT AND
OBESITY
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: prof. dr. Vaidas Oberauskas
2 Darbas atliktas Anatomijos ir fiziologijos katedroje
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas„Šunų nutukimo ir antsvorio analizė“:
1. Yra atliktas mano paties / pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRAUKA...4 SUMMARY...5 ĮVADAS...7 1. LITERATŪROS APŽVALGA...8 1.1. Nutukimo priežastys...8
4 SANTRAUKA
Magistrinio darbo pavadinimas – „Šunų nutukimo ir antsvorio analizė“. Darbas paruoštas LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedroje.
Darbo tikslas: išnagrinėti šunų nutukimo ir viršsvorio pasireiškimo dažnumą, priežastis ir svorio kontroliavimo galimybes.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokius sveikatos sutrikimus dažniausiai patiria nutukę šunys. 2. Įvertinti tiriamus šunis pagal kūno kondicijos skalę nuo 1 iki 5 balų.
3. Išnagrinėti nutukimo priežastis bei išsiaiškinti, kokią įtaką viršsvoriui turi šunų šėrimo ypatybės ir gyvenimo sąlygos.
5 Baigiamojo darbo apimtinis – 48 puslapių. Juose pateikta 3 lentelės ir 20 paveikslų. Buvo panaudoti 44 literatūros šaltiniai.
Tyrimų rezultatai:
Viršsvorio turi vidutiniškai 19% bendros šunų populiacijos. Iš jų – 83% turi antsvorio, 17% yra nutukę. Dažniausiai viršsvorio turi šios veislės: Labradoro retriveriai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, taksai, auksaspalviai retriveriai, mopsai, prancūzų buldogai. Viršsvorio dažniau turi vyresni šunys. Didelių veislių (nuo 26kg) viršsvorio turinčių šunų daugiausia buvo 4-5 metų amžiaus, o mažesnių veislių – 7-8 metų. Nutukti laubiau linkusios patelės nei patinai. Nutukusių patelių yra 65% bendros populiacijos, o patinų – 35% (p<0,05). Nutukę šunys dažniausiai serga šiomis ligomis: inkstų nepakankamumas, pieno liaukų navikai, širdies darbo nepakankamumas, trachėjos kolapsas, klubo sąnario displazija, piometra, prostatos hiperplazija. Tikimybę nutukti padidina kastracija. 39% kastruotų šunų turėjo viršsvorio, o nekastruotų šunų tarpe viršsvorio pasireiškimas buvo 20% – dvigubai mažiau (p<0,05).
SUMMARY
The name of Master‘s work is the „Analysis of canine overweight and obesity”. This work is written in Lithuanian University of Health Science, Veterinary Academy, Department of Anatomy and Physiology. The aim of the work is to analyze the frequencies of canine overweight and obesity, also causes and options to control the weight.
The objectives of the work are:
To find out what health problems usually have an obese canine.
To rate the dogs according to body condition score from 1 to 5 points.
To analyze the causes of canine obesity and to find out the impact of dogs feeding and living characteristics to them overweight.
6 the period of 2013-08-01–2013-10-01. Also in the period of 2013-10-15–2013-12-23 there were published the questionnaire on this theme for canine owners online [www.apklausa.lt].
Determined the frequencies of canine overweight and obesity, assessed the influence on obesity according to breed, age, sex, and living conditions, also analyzed the disease prevalence on canine with overweight problems.
The scope of scientific work are 48 pages, in these pages are 3 tables and 21 pictures. There were used 44 literature sources in this work.
The results of the work are:
7 ĮVADAS
Nutukimas – auganti šunų gerovės ir sveikatos problema. Nepaisant aiškių nutukimo padarinių sveikatai, žmonės per mažai dėmesio skiria jam mažinti ir vykdyti prevenciją. Šunų nutukimas sparčiai plėtotis pradėjo jau tuomet, kai šunys tapo sėslūs naminiai augintiniai žmonių draugai ir buvo pradėti mažiau naudoti darbui ar sargybai. Šunys pradėjo tukti dėl netinkamo energijos suvartojimo ir iešeikvojimo santykio (Cavalieri et al., 2005).
Nutukimas – tai perteklinis riebalų atsidėjimas.Riebalinio audinio funkcija – kaupti energijos atsargas riebalų pavidalu. Be šios funkcijos taip pat atlieka apsauginę ir izoliacinę funkcijas. Riebalinio audinio ląstelė – adipocitas. Tai sferinės formos ląstelė, pripildyta lipidų. Pagrindinė adipocito savybė – galimybė labai greitai keisti savo apimtį(Hemming, 2011).
Visame pasaulyje atlikti tyrimai parodė skirtingus rezultatus, tačiau apibendrinant galima pasakyti, kad nutunka 22-44 proc. visų šunų. Teigiama, jog šunys, turintys antsvorio, viršija normalų kūno svorį ~15% ir daugiau, o nutukę šunys – 30% ir daugiau (Stafford, 2006).
Viršsvoris yra kelias į trumpesnę gyvenimo trukmę, silpną imunitetą ir įvairių ligų pasireiškimą. Šiame darbe aprašytos nutukimo priežastys, vystymosi mechanizmas, hormoninė reguliacija, kokią įtaką organizmui daro nutukimas, kaip jį diagnozuoti ir kaip gydyti.
8 Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kokius sveikatos sutrikimus dažniausiai patiria nutukę šunys. 2. Įvertinti tiriamus šunis pagal kūno masės indeksą pagal skalę nuo 1 iki 5 balų.
3. Išnagrinėti nutukimo priežastis bei išsiaiškinti, kokią įtaką viršsvoriui turi šunų šėrimo ypatybės ir gyvenimo sąlygos.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Nutukimo priežastys
Šunų antsvoriui ir nutukimui daro įtaką aplinkos sąlygos, fizinės, emocinės, endokrininės, neurologinės, raumenų vystymosi problemos (Diez et al., 2006).
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šunų nutukimą, yra šie: 1) genetika;
2) amžius;
3) netinkamas energijos suvartojimo ir išeikvojimo santykis: a) nesubalansuota mityba, netinkami šėrimo įpročiai; b) mažas fizinis krūvis;
4) lytis; 5) kastracija;
9 7) ligos, medžiagų apykaitos sutrikimas;
8) vaistų įtaka.
1. Genetika
Labiausiai linkusios tukti veislės – bigliai, labradoro retriveriai, auksaspalviai retriveriai, rotveileriai, mišrūnai (Speakman et al., 2003). Taip pat kernterjerai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, šelčiai, basetai, Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, taksai, kokerspanieliai (Czirjak, Chereji, 2008), koliai, vokiečių aviganiai ir bokseriai (Januškevičius, 2006).
Taip pat nuo veislės priklauso ir šunų medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, Labradoro retriveriai turi lėtesnę medžiagų apykaitą negu spanieliai ar vokiečių dogai (Bland et al., 2010).
2. Amžius
Vyresnio amžiaus šunims sulėtėja medžiagų apykaita (Speakman et al., 2003) ir didėjant amžiui, jis mažiau nori judėti (Bruchim et al., 2006). Taip pat pasikeičia kūno struktūra. Riebalai greičiau kaupiasi ir pakeičia raumenų masę. Todėl rekomenduojama nuo 7 metų amžiaus šunims sumažinti energijos suvartojimą su pašaru 10-15%, kad augintinis nenutuktų (Jeusette et al., 2004).
Dėl netaisyklingos mitybos gali nutukti ir mažai judantys jauni šuniukai, kai ilgą laiką jiems duodama didelės energetinės vertės pašaro (Januškevičius, 2006). Pastebėta, jog jauni šunys, turintys antsvorio, suaugę taip pat jo turi (Robertson, 2003). Kol šuniukas dar jaunas ir auga, jo organizme pertekliniams riebalams kaupti atsiranda papildomų riebalų ląstelių, kurios, kartą suformuotos, išlieka visą gyvenimą. Todėl toks suaugęs šuo dažniausiai linkęs tukti (Januškevičius, 2006).
10 3. Netinkamas energijos suvartojimo ir išeikvojimo santykis
Dažniausiai nutunkama dėl netinkamo energijos suvartojimo ir energijos išeikvojimo santykio, kuomet per parą su pašaru gaunama žymiai daugiau energijos nei išeikvojama fizinio krūvio metu (Courcier et al., 2009).
a) Nesubalansuota mityba, netinkami šėrimo įpročiai
Nutukti šunis skatina kaloringas, daug angliavandenių turintis pašaras. Taip pat kai yra nenormuojamas pašaras ir gyvūnas gali bet kada laisvai prie jo prieiti. Tai skatina per didelį kalorijų suvartojimą.
Buvo apklausti šunų šeimininkai siekiant išsiaiškinti, kokiu būdu jie šeria savo augintinį. Tyrimas parodė, jog:
1) 50% žmonių savo šunis šeria kontroliuodami laiką, per kurį jie turi suvartoti pašarą.
2) 33,3% ėdalo dubenėlyje palieka nuolat ir šuo laisvai prieina kada tik nori. Šeriant tokiu būdu, šunys beveik visada turi antsvorio, nes suvartoja pašaro tiek, kiek patys nori.
3) 16,7% šeria pašaro kiekį matuojant pagal etiketėse nurodytas normas (Center, 2003).
Antsvoriui taip įtakos turi per didelis skanėstų, likučių nuo šeimininkų stalo kiekis racione (Robertson, 2003).
b) Mažas fizinis krūvis
11 Vetrinarinėje medicinoje dar nėra ištirta, kiek energijos išeikvojama fizinio krūvio metu, kiek kalorijų sudeginama pasivaikščiojimo ar bėgiojimo metu (Jeusette et al., 2004).
4. Lytis
Įvairių tyrimų duomenimis įrodyta, kad patelės labiau linkusios tukti už patinus ir sudaro 60% nutukusių šunų (Jericho, Scheffer, 2002).
5. Kastracija
Kastracija padidina tikimybę nutukti patinams ir ypač patelėms. Kastruotos patelės linkusios du kartus dažniau nutukti už nekastruotas, tačiau panašiai ir patinai. Apskritai, tiek kastruotų patinų, tiek patelių apie 32% turi antsvorio ar yra nutukę, o nekastruotų – 15% (Robertson, 2003). Kitoje literatūroje duomenys šiek tiek skiriasi. Teigiama, jog apie 27% kastruotų šunų turi antsvorio ar yra nutukę (Spain et al., 2004). Tad vidutiniškai – apie 30% šunų.
Kastruoti gyvūnai yra linkę priaugti svorio todėl, jog pasikeičia jų medžiagų apykaita (Jeusette et al., 2004) ir įvyksta hormoniniai pokyčiai. Dėl leptino ir grelino koncentracijos pokyčių paveikiamas sotumo centras smegenyse ir pasikeičia ląstelių metabolizmas bei hormoninis pašaro suvartojimo reguliavimas. Gyvūnas nori suvartoti daugiau pašaro, todėl atsiranda rizika priaugti svorio. Tyrimai parodė, kad tam, jog šuo po kastracijos išlaikytų normalų kūno svorį, šešis mėnesius reikia pašaro suvartojimą sumažinti 30% (Polk, 2005).
12 6. Gyvenimo sąlygos
Tyrimai parodė, jog daugiau nutukusių šunų yra gyvenančių namuose nei lauke. Butuose gyvenančių nutukusių šunų yra apie 31%, o lauke – 23%. Tačiau gali būti ir priešingai, jei bute gyvenantis šuo per dieną juda po 4 valandas, o lauke gyvenantis – kelias minutes (Robertson, 2003). Yra ištirta, jog šunys, gyvenantys lauke, turi greitesnę medžiagų apykaitą ir išeikvoja 20% daugiau energijos (Center, 2003).
7. Ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai
Nutukimas gali būti ne tik alimentinis, bet ir tam tikrų ligų pasėkmė. Nutukimą sąlygoja endokrininės ligos: cukrinis diabetas, hipotiroidizmas, hiperadrenokorticizmas ir kitos (Sanderson, 2009). Dėl psichikos sutrikimų gali būti padidėjęs ėdrumas (Januškevičius, 2006).
8. Vaistų įtaka
Kai kurių vaistų vartojimas gali turėti įtakos nutukimui. Pavyzdžiui, fenobarbitalis įtakoja rajumą, o gliukokortikoidai stimuliuoja gliukoneogenezę ir lipogenezę, o tai sąlygoja riebalų „atsirišimą“ ir svorio priaugimą (Sin, Sutherland, 2008).
13 Pagumburyje yra alkio ir sotumo centrai, kurie aferentiniais ir eferentiniais impulsais reguliuoja ėdimo poreikį, sotumo jausmą bei alkį. Mitybos centrus veikia smegenų žievė, taip pat virškinamasis traktas. Smegenų žievė per įpročius, stresą, skonio atmintį, nuotaiką reguliuoja hipotalaminės srities veiklą ir apetitą, pastarąjį stimuliuodama arba slopindama. Visų šių sričių pažeidimai gali skatinti neuroendokrininio nutukimo vystymąsį.
Riebalų apykaitos reguliavimui labai svarbų vaidmenį atlieka insulinas, adrenalinas, noradrenalinas, tiroksinas, trijodtironinas, somatotropinas, adipozinas, gliukokortikoidai, lytiniai hormonai. Visi šie hormonai veikia riebalų, baltymų, angliavandenių ir elektrolitų apykaitą. Esant nutukimui sutrinka centriniai reguliaciniai mechanizmai, dėl to įvyksta neurohormoniniai sekrecijos pakitimai, sutrinka elgsena, pakinta ėdimo įpročiai, pašaro kiekio suvartojimas bei jo įsisavinimas (Gayet et al., 2004).
Ištirta, jog kortikoliberinas be savo pagrindinės paskirties – reguliuoti hipofizės-antinksčių ašį, dar mažina ir pašaro įsisavinimą organizme, slopina parasimpatinės nervų sistemos ir stimuliuoja simpatinės nervų sistemos veiklą. Dėl to dažnėja širdies ritmas, didėja arterinis kraujospūdis, šilumos gamyba, gliukozės, laisvųjų riebiųjų rūgščių, gliukagono kiekis kraujyje.
Kitas hipotalaminis neuropeptidas Y (NPY) didina maisto poreikį, kūno svorį, mažina termogenezę ruduosiuose riebaluose.
Leptinas, kuris gaminasi baltuosiuose riebaluose, yra sotumo faktorius, kuris mažina kūno masę. Jis mažina NPY ir didina kortikoliberino kiekį pagumburyje. Manoma, kad leptinas perduoda signalą į smegenis ir kitus audinius apie tai, ar yra pakankamai riebalų atsargų. Leptino kiekis kraujyje turi paros ritmo pobūdį ir yra didesnis patinų nei patelių kraujyje. Šio hormono trūkumas, o taip pat mažas jo receptorių kiekis ar audinių rezitentiškumas jam, skatina nutukimą.
Normali visų šių trijų neuropeptidų (leptinas, NPY, kortikoliberinas) veikla yra būtina kūno masės reguliavimui (Jeusette et al., 2004).
Taip pat didelį vaidmenį atlieka hormonai grelinas ir adipokinas.
14 Adiponektinas – hormonas, reguliuojantis medžiagų apykaitą. Nutukusių šunų kraujyje lyginant su normalų kūno svorį turinčių šunų krauju jo sumažėja net per pusę (Gayet et al., 2004).
1.3. Nutukimo diagnozavimas
1. Pirmiausia, reikia įsitikinti, kad nutukimas nėra antrinis sutrikimas dėl endokrininių ligų (Martin et al., 2006). Reikia išsiaiškinti, ar šuo neserga diabetu, hipotiroidizmu, hiperadrenokorticizmu, pilvo vandene bei edema (Januškevičius, 2006).
2. Kūno svorio nustatymas. Paprasčiausias metodas yra gyvūną pasverti ir palyginti svorį su veislės standartu, jei šuo yra grynaveislis. Tačiau šis metodas nėra visiškai patikimas, nes kūno masė gali keistis priklausomai nuo gyvūno ūgio (German, 2006).
3. Kūno masės indekso nustatymas. Šuo yra apžiūrimas. Kad jis nutukęs, matyti ir iš eisenos, judrumo bei bendros išvaizdos (Januškevičius, 2006). Viršsvoriui nustatyti naudojama 5 arba 9 balų kūno masės indekso sistema. Svoris yra normalus, jei lengvai užčiuopiate augintinio šonkaulius, pilvas nenukaręs ir, žiūrint iš viršaus, matosi liemens linija. Nutukusiam šuniui sunku per riebalus apčiuopti šonkaulius, jo pilvas kaba, jis turi plačią nugarą ir nematyti liemens linijos. 5 balų sistemoje viršsvoris yra tuomet, kai šuns kūno struktūra atitinka 4 balus, o nutukimas – 5. 9 balų sistemoje šuo turi viršsvorio, kai balas yra 6 arba 7, o nutukęs – 8 ar 9 (Case, 2012).
4. Matavimas ultragarsu. Ultragarsas gali būti naudojamas poodinių riebalų kiekiui išmatuoti. Šis metodas, derinamas su kitais, padeda nustatyti pagrindinę riebalų susikaupimo vietą ir suprasti riebalų kaupimosi mechanizmą. Šis tyrimas yra patogus ir paprastas. Tačiau jis gali būti naudojamas nustatyti tik poodinius riebalus (German, 2006).
5. DEXA (absorbciometrija, densitometrija). Procedūros metu gyvūnas turi būti anestezuotas. Nustatoma kaulų mineralinė masė, riebalinis organizmo audinys (Ishioka et al., 2005).
15 skiedimo, bendro kūno kalio skaičiavimas), elektrinis laidumas (bioelektrinės varžos) ir kiti (German, 2006).
1.4. Nutukimo įtaka organizmui
Nutukimas kenkia sveikatai. Jis sukelia įvairius organizmo funkcijų sutrikimus, ligas. Nutukusiems šunims susilpnėja imuninė sistema, sutrumpėja gyvenimo trukmė.
Buvo nustatyta, jog nutukusiems šunims dažniau nei normalaus svorio augintiniams pasireiškė: 1) kardiorespiratorinės ligos;
2) ortopediniai pažeidimai; 3) neoplazijos;
4) urogenitalinės sistemos ligos; 5) įvairios endokrinopatijos; 6) metaboliniai sutrikimai; 7) funkciniai pakitimai.
Kardiorespiratoriniai susirgimai: trachėjos kolapsas, gerklų paralyžius, sumažėjęs oro takų
praeinamumas, dusulys. Taip pat pasireiškia Pikviko sindromas – kvėpavimo nepakankamumas dėl nutukimo. Riebalai spaudžia diafragmą, krūtinės ląstą ir apsunkina jos judėjimą (Behn, 2006).
Ortopediniai pažeidimai: osteoartritas, artritas, kaulų lūžiai, kranialinio kryžminio raiščio
plyšimas, tarpslankstelinių diskų, sąnarių ligos.
16 Urogenitalinės sistemos ligos: šlapimo nelaikymas dėl žiedinio raumens nepakankamumo (tai
nėra paaiškinta, tačiau manoma, jog tai yra dėl to, jog susikaupę riebalai stumia šlapimo pūslę į kaudalinę pusę), urolitiazė, idiopatinis cistitas.
Endokrinopatijos: hiperadrenokorticizmas, hipotiroizdizmas, insulinoma, hipofizės
hipofunkcija, hipotalamuso pažeidimai, skydliaukės funkcijos sutrikimai (Reusch, 2005). Pakinta skydliaukės hormonų kiekis, tačiau metant svorį jų kiekis vėl tampa normalus (Daminet et al., 2003). Taip pat šuo gali susirgti cukriniu diabetu. Kai šuo nutunka dėl peršerimo pašaru, kuriame gausu riebalų, sutrinka insulino apykaita, pasireiškia insulino rezistentiškumas (Bailhache et al., 2003).
Metaboliniai sutrikimai: gliukozės netolerancija, metabolinis sindromas, hepatinė lipidozė. Funkciniai pakitimai: distokija – dėl susikaupusių riebalų aplink gimdos kaklelį, judėjimo,
karščio netoleravimas, šilumos smūgis, padidėjusi anestezijos rizika (Zoran, 2010), nuovargis, sumažėja ištvermingumas (Januškevičius, 2006).
Taip pat pasireiškia riebalinė degeneracija, ūmus hemoraginis pankreatitas, inkstų ligos, hipertenzija (nustatoma 23-45% viršsvorį turinčių šunų), astma (Feldman, Nelson, 2004), sutrinka virškinamojo trakto, kepenų veikla (Januškevičius, 2006). Nutukusių šunų kraujyje padidėja cholesterolio, trigliceridų, fosfolipidų kiekis (Diez et al., 2004).
Buvo ištirta, jog nutukimas turi reikšmės chirurginiam priėjimui ir operacijos trukmei. Buvo atliktas tyrimas įvertinti kalių kastracijos trukmę. Operacijos trukmė buvo žymiai ilgesnė – net 30% – nutukusioms kalėms (Van Goethem et al., 2003).
1.5. Nutukimo gydymas
17 Kūno masės mažinimo programa yra sudaroma kiekvienam atskirai. Turi būti rekomenduojama, kiek kūno masės reikia sumažinti per savaitę. Atsižvelgiant į šuns nutukimo laipsnį, jo amžių ir sveikatą, per savaitę reikia sumažinti 1-3% kūno masės. Pavyzdžiui, suaugęs šuo, kurio ideali kūno masė 25kg, o iš tiesų sveria 30kg, per savaitę turėtų netekti vidutiniškai 0,6kg (Januškevičius, 2006).
Buvo atlikti tyrimai su biglių veislės šunimis, jog sunkiau svorį numesti ir jį išlaikyti buvo kalėms nei patinams – tiek kastruotoms, tiek nekastruotoms. Patelės turi suvartoti 15% mažiau energijos nei patinai, todėl norint sudaryti dietą, negalima vadovautis pagal tą pačią schemą (Jeusette et al., 2004).
Dieta. Svarbiausia mažinti kalorijų kiekį. Siekiant sumažinti šuns kūno masę, pakanka jam
duoti pašaro, kuriame yra 60-70% kalorijų, reikiamų esamos kūno masės energijos poreikiui patenkinti (Januškevičius, 2006). Mažinant svorį, šunį šerti galima pagal specialią dietą, turinčią skaidulų, bei naudojant mažo kaloringumo dietą (Gingerich, Strobel, 2003). Pramonės įmonės gamina specialų pašarą nutukusiems šunims (Januškevičius, 2006).
Skaidulų dietoje naudojamos šios skaidulos: celiuliozė, žemės riešutai, fruktooligosacharidai, žirniai, runkeliai, kviečių sėlenos, javai, miežiai.
Mažo kaloringumo dietoje svarbu, jog mineralų, vitaminų, mikroelementų būtų daugiau nei įprastame pašare, nes dėl pašaro kiekio ir energijos suvartojimo sumažinimo neturi trūkti šių svarbių maisto medžiagų.
Nutukę šunys gali būti šeriami ir namuose ruoštu maistu. Tokiu atveju turi būti atsakingai pasirinkti produktai: liesa mėsa, sėlenos, grūdiniai produktai, daržovės (Diez, Nguyen, 2003).
Šunį reikėtų šerti 2-3 kartus per dieną normuotomis porcijomis net ir tuomet, kai jam duodama specialaus mažiau kaloringo pašaro. Keletą kartų per dieną šeriamas šuo nesijaučia alkanas, virškinimui išeikvojama daugiau energijos. Sumažėjus kūno masei, galima po truputį didinti pašaro kiekį, kol jis atitiks idealios kūno masės šuns kalorijų poreikį (Januškevičius, 2006).
Fizinis krūvis. Gydant nutukusį šunį, labai svarbu nuosaikiai ir reguliariai jį mankštinti
18 riebalų masė nyksta (Goldstein, Scalia, 2004). Kasdieniniai pasivaikščiojimasi, bėgiojimas, žaidimai – visa tai ir yra rekomenduojama mankšta šuniui.
Šeimininkų įpročių modifikavimas. Šeimininkas turi keisti įpročius, dėl kurių pradėjo didėti šuns
kūno masė. Negalima šuns šerti kaloringais likučiais nuo pietų stalo, gero skonio ir per didelės energetinės vertės pašaru, duoti skanėstų ir biskvitų. Šuo turi būti šeriamas nustatytu laiku, normuotomis jam skirto pašaro porcijomis (Januškevičius, 2006).
Medikamentinis svorio kontroliavimas. Kaip pagalbinę priemonę svorio metimui galima naudoti
preparatą Slentrol (Papich, 2010). Šio vaisto veiklioji medžiaga – dirlotapidas. Jis mažina šunų svorį. Slentrol naudojamas turintiems antsvorio ir nutukusiems suaugusiems šunims. Kartu su preparatu reikia derinti kitus svorio kontroliavimo būdus (mitybą, fizinius pratimus).
Veikimo mechanizmas: veiklioji Slentrol medžiaga, dirlotapidas, veikia virškinimo trakte blokuodama proteiną (mikrosominį trigliceridus pernešantį proteiną). Šis proteinas paprastai dalyvauja riebalų pasisavinimo iš maisto procese. Blokuodamas šį proteiną, Slentrol sumažina riebalų pasisavinimą iš virškinimo trakto, ir toks riebalų pasisavinimo pasikeitimas turi apetitą slopinantį poveikį. Didesnė dalis svorio prarandama dėl apetito slopinimo (Gossellin et al., 2007).
Ilgą laiką vaistų negalima vartoti, nes jie gali sutrikdyti hormonų veiklą (Januškevičius, 2006).
2. METODAI
19 Taip pat buvo įvertinti ne tik veisliniai šunys, bet ir mišrūnai. Jie vertinami buvo klinikinės praktikos metu LSMU VA Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2 mėnesių laikotarpyje, 2013-08-01 – 2013-10-01. Praktikos metu buvo apžiūrėti 80 mišrūnų. Jie buvo sveriami, taip pat apžiūrima kūno struktūra: liemuo, paviršinio riebalinio audinio kiekis, įvertinama raumenų masė, ir nustatomas kūno masės indeksas pagal 5 balų sistemą (1 priedas). Iš 80 mišrūnų šunų, 21 turėjo antsvorio ar buvo nutukęs. Nustatytas viršsvorio paplitimas priklausomai nuo lyties, sergamumo paplitimas, nurodytos ligos, pasireiškusios šunims, viršsvorio pasireiškimas kastruotiems mišrūnams, apskaičiuotas viršsvorio turinčių šunų amžiaus vidurkis.
Siekiant išsiaiškinti, kaip šunų auginimo ypatumai daro įtaką nutukimui, buvo sudaryta anketa šunų augintojams (2 priedas). Anketoje pateikiami 23 klausimai apie šunų šėrimą, gyvenimo sąlygas, aktyvumą ir panašiai. Į klausimus atsakė 293 šunų augintojai. Anketa buvo paskelbta viešai internetiniame puslapyje [www.apklausa.lt] 2013-10-15 – 2013-12-23. Nustatytas šunų viršsvorio paplitimas augintojų tarpe tarp šunų veislių, lyčių, amžiaus, kokia yra kastracijos įtaka. Ištirta, kiek kartu, kokiu metodu ir kokiu pašaru šeimininkai šeria savo augintinius, ar duoda užkandžių tarpe tarp šėrimų. Taip pat įštirta šunų laikymo sąlygų, aktyvumo, pasivaikščiojimų trukmės ir pobūdžio, augintinių skaičiaus namuose įtaka nutukimui. Nustatyta, ar augintojai teisingai įvertina savo augintinių būklę, kaip tarp viršsvorio turinčių šunų pasireiškia jų šeimininkų nutukimas, ką jie mano apie nutukimo pavojų šunų sveikatai.
Tyrimų rezultatai pateikiami atskirai: veislinių šunų, mišrūnų ir žmonių apklausos.
20 3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Veislinių šunų tyrimas
21 1 pav. Viršsvorio pasireiškimas veislinių šunų tarpe (n=1902).
22 2 pav. Viršsvorio pasireiškimo priklausomybė nuo veislės (n=1902).
23
3 pav. Dažniausiai užregistruotų veislinių viršsvorio turinčių šunų antsvorio ir nutukimo pasireiškimas (n=275).
Labradoro retriverių antsvorio turinčių patelių (n=24) svorio vidurkis yra 37,56kg, tuo tarpu nutukusių (n=11) – 41,94kg. Patinų, turinčių antsvorio (n=15), svorio vidurkis yra 42,36kg, o nutukusių (n=2) – 47,4kg.
Vakarų Škotijos baltųjų terjerų patelių, turinčių antsvorio (n=21), svorio vidurkis yra 9,02kg., o nutukusių (n=7) – 10,27kg. Patinų, turinčių antsvorio (n=8), svorio vidurkis yra 10,64kg., o nutukusio (n=1) svoris – 11,5kg.
24 Taksų patelių, turinčių antsvorio (n=23), svorio vidurkis yra 11,29kg., o nutukusių (n=11) – 12,94kg. Patinų, turinčių antsvorio (n=7), svorio vidurkis – 12,54kg., o nutukusių (n=2) – 14kg.
Bendrai antsvorio turintys šunys – tiek patinai, tiek patelės, turėjo 19% viršsvorio lyginant su optimaliu kūno svoriu, o nutukę – 35% (4 pav.)
4 pav. Dažniausiai užregistruotų veislių (n=164) viršsvorio procentas.
25 5 pav. Dažniausiai užregistruotų veislinių viršsvorio turinčių šunų (n=164) amžiaus
vidurkis.
26 6 pav. Viršsvorio paplitimas priklausomai nuo lyties.
Iš visų viršsvorio turinčių šunų (n=323), 45% buvo diagnozuoti susirgimai (7 pav.).
7 pav. Sergamumo paplitimas tarp viršsvorio turinčių šunų (n=323).
27 8 pav. Ligos (n=24), pasireiškusios viršsvorio turintiems šunims (n=323).
28 9 pav. Antsvorio ir nutukimo pasireiškimas kastruotiems viršsvorio turintiems šunims
(n=77).
3.2. Mišrūnų tyrimas
Ištyrus 80 mišrūnų šunų, apsilankiusių LSMU VA Dr. Leono Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje 2013-08-01 – 2013-10-01 išsiaiškinau, jog iš jų 21 šuo turėjo viršsvorio (10 pav.).
29 Šunys buvo pasveriami, apžiūrimi. 4 balais įvertinti šunys neturėjo liemens linijos, buvo aiškus riebalų sluoksnis aplink krūtinės ląstą, šonkauliai buvo sunkiai apčiuopiami. 5 balais įvertinti šunys turėjo kabantį pilvą, nugara buvo plati, šonkauliai neapčiuopiami, daug riebalinio audinio aplink krūtinės ląstą ir ties uodegos pagrindu. Taip pat buvo pakitusi jų eisena: ėjo lėtai, sunkiai.
Įvertinus šunų kūno masės indeksą pagal 5 balų sistemą, paaiškėjo, jog iš visų tirtų mišrūnų (n=80) antsvorio turėjo 22% šunų (4 balai), o nutukę buvo 4% mišrūnų (5 balai) (11 pav.). Iš 21 šuns, turinčio viršsvorio 86% turėjo antsvorio, o 14% buvo nutukę.
Normalios kūno struktūros (3 balai) buvo 65% šunų, o liesi (2, 1 balai) – 9%.
11 pav. Šunų kūno masės indekso pasireiškimas mišrūnų tarpe (n=80).
30 12 pav. Viršsvorio paplitimas priklausomai nuo lyties (n=21).
48% iš viršsvorio turinčių šunų buvo sergantys (13pav.).
13 pav. Sergamumo paplitimas tarp viršsvorio turinčių mišrūnų (n=21).
31 14 pav. Ligos (n=6), pasireiškusios viršsvorio turintiems mišrūnams (n=21).
Iš 21 viršsvorio turinčio mišrūnų, 6 buvo kastruoti (29%). Iš jų 1 patinas ir 5 patelės. Visi jie buvo įvertinti 4 balams pagal kūno masės indeksą – turėjo antsvorio. Iš bendros 80 mišrūnų populiacijos nekastruotų šunų 20% turėjo viršsvorio.
Viršsvoris pasireiškė įvairaus amžiaus mišrūnams, amžiaus vidurkis – 6,67 metai.
3.3. Šunų augintojų apklausa
32 1 lentelė. Dažniausios veislės bendroje atsakiusiųjų populiacijoje (n=217).
Veislė Šunų kiekis
Procentas bendros populiacijos Labradoro retriveris 28 vnt. 10% Vokiečių aviganis 23 vnt. 8% Taksas 15 vnt. 5% Jorkšyro terjeras 12 vnt. 4%
Vakarų Škotijos baltasis terjeras 10 vnt. 3%
Mopsas 7 vnt. 2%
VISO 95 vnt. 32%
Mišrūnai buvo suskirstyti pagal kategorijas. Daugiausia atsakė vidutinio dydžio (11-25kg svorio) šunis auginatys asmenys (2 lentelė).
2 lentelė. Mišrūnų (n=74) pasireiškimas pagal svorio kategorijas. MIŠRŪNAI Mažas (iki 10kg svorio) Vidutinis (11-25kg svorio) Didelis (26-45kg svorio) Labai didelis (45kg ir daugiau svorio) Šunų kiekis 23 vnt. 26 vnt. 20 vnt. 5 vnt. Procentas bendroje populiacijoje 31% 35% 27% 7%
33 15 pav. Viršsvorio pasireiškimas veislinių šunų augintojų tarpe (n=217).
34 16 pav. Viršsvorio paplitimas tarp veislių (n=32).
Iš 76 mišrūnų augintojų atsakymų teigiama, jog 16 jų (21%) turi viršsvorio, tačiau tai nėra pagrįsta, o tik šeimininkų nuomonė. Kadangi mišrūnai neturi svorio standarto ir jų neapžiūrint neįmanoma įvertinti, ar šuo turi viršsvorio, toliau jie nevertinami, nes sprendžiant tik iš šeimininkų įvertinimo, rezultatai būtų nepatikimi.
Turinčių antsvorio šunų yra įvairaus amžiaus. Dažniausių viršsvorio turinčių šunų veislių atsakiusiųjų augintojų duomenimis, Labradoro retriverių viršsvorio amžiaus vidurkis – 5,08 metai, Vakarų Škotijos baltųjų terjerų – 4 metai, mopsų – 3,63 metai, o taksų – 13,08 metai.
Iš 32 antsvorio turinčių veislinių šunų 17 yra patinai, o 15 patelės (17 pav.).
17 pav. Veislinių šunų viršsvorio paplitimas priklausomai nuo lyties (n=32).
35 3 lentelė. Šunų, turinčių viršsvorio (n=32), šerimo būdas.
Šėrimo būdas Kiek šunų taip šeriami Specialiu pašaru, skirtu šunims,
į dubenėlį įdedant jo savo nuožiūra 11 vnt. Specialiu pašaru, skirtu šunims,
kai dubenėlyje visada yra pašaro 5 vnt. Namuose ruoštu pašaru
į dubenėlį įdedant jo savo nuožiūra 10 vnt. Namuose ruoštu pašaru, kai
dubenėlyje jo visada yra 6 vnt.
Šeimininkai šunims duoda užkandžių tarp šėrimų. Specialius užkandžius, skirtus šunims, duoda 11 viršsvorio turinčių šunų augintojų, užkandžių „nuo šeimininkų stalo“ šunims duoda 14 augintojų, o 7 teigia užkandžių šunims išvis neduodantys (18 pav.). Bendroje populiacijoje atsakiusiųjų, užkandžių šunims duoda 78% augintojų: tiek normalaus kūno svorio šunims, tiek nutukusiems.
36 Iš šių 32 šunų, 29 (91%) laikomi namų sąlygomis, o 3 (9%) – lauke voljere. Namuose laikomų šunų augintojai teigia, jog namuose 21 iš jų (66%) yra aktyvūs, mėgsta žaisti, o 11 (34%) neaktyvūs – guli, miega.
Gyvenantys lauke voljere yra nevedemai pasivaikščioti. Kiti 7 vedžiojami pavadėliu iki 30 min. per dieną, 11 šunų – nuo 30 min. iki 1 val. kartais pavadėliu, kartais laisvai leidžiant vaikščioti, 5 – nuo 30 min. Iki 1 val. laisvai leidžiant vaikščioti, ir 6 – nuo 30 min. Iki 1 val. vedant pavadėliu (19 pav.). Iš antsvorio turinčių šunų 16 (50%) negauna aktyvaus fizinio krūvio lauke (bėgiojimas, žaidimai, plaukimas ir kt.), 12 (38%) aktyvaus fizinio krūvio gauna 1 kartą per savaitę, o 4 (12%) – 2-4 kartus per savaitę.
Normalaus kūno svorio šunų augintojai dažniausiai šunis vedžioja nuo 30min iki 1val per dieną kartais vedant pavadėliu, kartais leidžiant vaikščioti laisvai (33% bendros populiacijos), o aktyvaus fizinio krūvio lauke jų šunys gauna maždaug 2-4 kartus per savaitę (52% atvejų).
37 17 iš tirtų veislinių viršsvorio turinčių šunų yra kastruoti (20 pav.). 3 iš jų yra nutukę, kiti – turintys antsvorio. Iš visų kastruotų šunų daugiausia operacija buvo atlikta 1 metų amžiaus šunims – 8 vienetams (47%) , 4 vienetams (23%) 2 metų amžiaus, po 2 vienetus (po 12%) – 5 ir 7 metų amžiaus, ir vienam šuniui (6%) – 8 metų.
Nekastruotų šunų tarpe (n=185) viršsvorio pasireiškimas siekė 20% (37 atvejai).
20 pav. Kastracijos pasireiškimas viršsvorio turintiems šunims (n=32).
Iš antsvorio turinčių 32 šunų augintojų 18 (56%) turi daugiau nei vieną augintinį. 10 (31%) iš šeimininkų teigia, jog jų šuo turi sveikatos sutrikimų.
38 5. REZULTATŲ APTARIMAS
Apibendrinus visų tyrimų rezultatus, galima teigti, jog viršsvorio turi 19% bendros šunų populiacijos. Kitų autorių duomenys skiriasi nedaug: teigiama, kad viršsvorio turi 22–44% šunų (Stafford, 2006). Bendri klinikų ir žmonių apklausos rezultatai parodė, jog iš visų viršsvorio turinčių šunų, 83% turi antsvorio, o 17% yra nutukę.
Dažniausiai viršsvorio turi šios veislės: Labradoro retriveriai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, taksai, auksaspalviai retriveriai, mopsai, prancūzų buldogai. Kaip teigia kitas autorius, nutukti linkę bigliai, labradoro retriveriai, auksaspalviai retriveriai, rotveileriai (Speakman et al., 2003).
Apžiūrėjus 80 mišrūnų poodinių riebalų kiekį, juosmens liniją, apčiuopiant šonkaulius, jie buvo įvertinti pagal kūno masės indeksą. 65% buvo normalios kūno struktūros – įvertinti 3 balams, antsvorio turėjo (4 balai) 22%, o nutukę (5 balai) – 4%. Kiti 9% buvo liesesni (2, 1 balai).
Apskaičiavus 4 dažniausiai viršsvorio turinčių klinikoje užregistruotų veislių (Labradoro retriveris, auksaspalvis retriveris, taksas, Vakarų Škotijos baltasis terjeras) viršsvorio kiekį paaiškėjo, kad dažniausiai antsvorio turintys šunys sveria 19% daugiau nei optimalus jų svoris, o nutukę – 35%. Teigiama, jog šunys, turintys antsvorio, viršija normalų kūno svorį ~15% ir daugiau, o nutukę šunys – 30% ir daugiau (Stafford, 2006).
Vyresnio amžiaus šunys linkę priaugti svorio (Robertson, 2003). Apskaičiavus amžiaus vidurkius nustačiau, jog tarp didelių veislių (nuo 26kg) viršsvorio turinčių šunų daugiausia buvo 4-5 metų amžiaus, o mažesnių veislių – 7-8 metų.
39 Nutukę šunys dažnai serga dar ir kitomis ligomis. 47% į klinikas užregistruotų šunų turėjo įvairių sveikatos sutrikimų. Dažniausiai tai buvo inkstų nepakankamumas, pieno liaukų navikai. Taip pat širdies darbo nepakankamumas, trachėjos kolapsas, klubo sąnario displazija, piometra, prostatos hiperplazija. Kiti autoriai teigia, kad nutukimas daro įtaką įvariems sveikatos sutrikimams: kardiorespiratoriniams, ortopediniams, įvairioms neoplazijoms, urogenitalinėms ligoms, įvairioms endokrinopatijoms, metaboliniams ir funkciniams sutrikimams (Behn, 2006).
Vienas iš rizikos faktorių šunų nutukimui – kastracija. Lietratūroje teigiama, kad nutunka maždaug 32% kastruotų šunų (Robertson, 2003). Susumavus mano tyrimų rezultatus paaiškėjo, jog net 39% kastruotų šunų turėjo viršsvorio. Nekastruotų šunų tarpe viršsvorio pasireiškimas buvo 20% – dvigubai mažiau (p<0,05). Kiti autoriai teigia, kad nekastruotų šunų tarpe viršsvorio paplitimas vidutiniškai siekia 15% (Robertson, 2003).
Augintojų apklausos tyrimų duomenys rodo, jog šėrimo būdas taip pat turi įtakos antsvorio augimui. Viršsvorio turinčius šunis dažniausia šeria įdedant pašaro savo nuožiūra (34% atvejų), o normalaus kūno svorio šunų augintojai teigia, jog matuoja, sveria pagal normas (54% atvejų). Antsvoriui taip įtakos turi per didelis skanėstų, likučių nuo šeimininkų stalo kiekis racione (Robertson, 2003). Tačiau anketos rezultatai rodo, jog užkandžių šunims duoda tiek normalaus kūno svorio šunims, tiek nutukusiems (78% bendros populiacijos).
Viršsvorio turinčių šunų daugiau buvo laikomų namuose (91% visų viršsvorio turinčių šunų) nei lauke. Tai atitinka literatūroje pateiktus duomenis – „Daugiau nutukusių šunų yra gyvenančių namuose nei lauke“ (Robertson, 2003).
40 IŠVADOS
1. Viršsvorio turi vidutiniškai 19% bendros šunų populiacijos. Iš jų – 83% turi antsvorio, 17% yra nutukę.
2. Dažniausiai viršsvorio turi šios veislės: Labradoro retriveriai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, taksai, auksaspalviai retriveriai, mopsai, prancūzų buldogai.
3. Įvertinus šunis pagal kūno masės indeksą, 65% buvo normalios kūno struktūros – įvertinti 3 balams, antsvorio turėjo (4 balai) 22%, o nutukę (5 balai) – 4%.
4. Viršsvorio dažniau turi vyresni šunys. Didelių veislių (nuo 26kg) viršsvorio turinčių šunų daugiausia buvo 4-5 metų amžiaus, o mažesnių veislių – 7-8 metų.
5. Patikimumo skaičiavimai parodė, kad nutukti dažniau linkę patelės. Viršsvorio turinčių patelių yra 65% bendros populiacijos, o patinų – 35% (p<0,05).
6. Nutukę šunys dažniausiai serga šiomis ligomis: inkstų nepakankamumas, pieno liaukų navikai, širdies darbo nepakankamumas, trachėjos kolapsas, klubo sąnario displazija, piometra, prostatos hiperplazija.
7. Kastracija turi įtakos šunų nutukimui. 39% kastruotų šunų turėjo viršsvorio, o nekastruotų šunų tarpe viršsvorio pasireiškimas buvo 20% – dvigubai mažiau (p<0,05).
41 LITERATŪROS ŠALTINIAI
1. Bailhache E., Nguyen P., Krempf M. et al. Lipoprotein abnormalities in obese insulin-resistant dogs. Metabolism – Clinical and Experimental. 2003b. Vol. 52. P. 559–564.
2. Bailhache E., Ouguerram K., Gayet C. et al. An insulin-resistant hypertriglyceridaemic normotensive obese dog model: assessment of insulin resistance by the euglycaemic hyperinsulinaemic clamp in combination with the stable isotope technique. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition2003a. Vol. 87. P. 86–95.
3. Behn A., Ur E. The obesity epidemic and its cardiovascular consequences. Current Opinion in Cardiology. 2006. N. 21. P. 353–360.
4. Bland IM., Guthrie-Jones A., Taylor RD., et al. Dog obesity: owner attitudes and behaviour. Preventive Veterinary Medicine. 2009. N. 92. P. 333–340.
5. Bland IM., Guthrie-Jones A., Taylor RD. et al. Dog obesity: veterinary practices' and owners' opinions on cause and management. Preventive Veterinary Medicine. 2010. N. 94. P. 310–315. 6. Bruchim Y., Klement E., Saragusty J. et al. Heat stroke in dogs: a retrospective study of 54
cases (1999-2004) and analysis of risk factors for death. Veterinary Internal Medicine. 2006. N. 20. P. 38–46.
7. Case P. Linda. The dog: it's behavior, nutrition and health. 2012. P. 101.
8. Cavalieri Carciofi, A., Nogueira Venturelli Gonçalves K., Souza Vasconcellos R., Sousa Bazolli R., Brunetto MA., Prada. A weight loss protocol and owners participation in the treatment of canine obesity. Cienc. 2005. Vol. 35. N. 6.
9. Center S. Obesity prevention. PetFood Industry. Illinois. 2003. Vol. 45. N. 1. P. 12–17.
42 11. Courcier E., Thomson R., Mellor D. et al. Canine obesity: do owners see what you see? In
Proceedings. Br Sm Anim Vet. 2009.
12. Czirjak T., Zs. Anca Chereji. Canine obesity – a major problem of pet dogs. Fascicula: ecotoxicologie, zootehnie si tehnologii de industrie alimentara. 2008. Vol. 7. N. 7.
13. Daminet S., Jeusette I., Duchateau L. et al. Evaluation of thyroid function in obese dogs and in dogs undergoing a weight loss protocol. Journal of veterinary medicine. A, Physiology, pathology, clinical medicine. 2003. Vol. 50. P. 213–218.
14. Diez M., Michaux C., Jeusette I. et al. Evolution of blood parameters during weight loss in experimental obese Beagle dogs. Journal of veterinary medicine. A, Physiology, pathology, clinical medicine. 2004. Vol. 88(3-4):166. P. 71.
15. Diez M., Nguyen P. Clinical aspects of dietary fibers. In: Proceedings of the 13th ECVIM-CA Congress. 4–6 September 2003. Uppsala: Sweden.
16. Diez M., Nguyen P. The epidemiology of canine and feline obesity. Waltham Focus. 2006. N. 16. P. 2–8.
17. Ettinger SJ., Feldman EC. eds. Textbook of veterinary internal medicine. 6th ed. Philadelphia. 2005. P. 1592–1610.
18. Feldman EC., Nelson RW. Canine and feline endocrinology & reproduction. 3rd ed. Philadelphia. 2004. P. 252–353.
19. Gayet C., Bailhache E., Dumon H. et al. Insulin resistance and changes in plasma concentration of TNFalpha, IGF1, and NEFA in dogs during weight gain and obesity. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. Berlin: Germany. 2004. N. 88. P. 157–165.
20. Gayet C., Leray V., Siliart B. et al. PPARÁ, lipoprotein lipase, GLUT4, adiponectin and leptin expression in visceral adipose tissue and/or skeletal muscle in obese and insulin resistant dogs. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2004b.
21. German AJ., Holden SL., Moxham GLet al. A simple, reliable tool for owners to assess the body condition of their dog or cat. The journal of nutrition. 2006. N. 136(7 Suppl). P. 2031S-2033S.
43 23. Gingerich, D.A., Strobel J.D. Use of client- specific outcome measures to assess treatment effects in geriatric, arthritic dogs: controlled clinical evaluation of a nutraceutical. Veterinary Therapeutics. 2003. Vol. 4. N. 1. P. 56–66.
24. Goldstein BJ., Scalia R. Adiponectin: A novel adipokine linking adipocytes and vascular function. The Journal of Clinical Endocrinology and Metabolism. 2004. n. 89. P. 2563–2568. 25. Gossellin J., Wren, J. A., Sunderland, S. J. Canine obesity – an overview. Journal of Veterinary
Pharmacology and Therapeutics. 2007. N. 30. P. 1–10. 26. Hemming david. Animal science rewievs. 2011. P. 11.
27. Ishioka K., Okumura M., Sagawa M. et al. Computed tomographic assessment of body fat in beagles. Veterinary Radiology & Ultrasound. 2005. N. 46. P. 49–53.
28. Januškevičius A. Šunų ir kačių šėrimas. VšĮ Terra publica, Kaunas. 2006. P. 112–115.
29. Jericho MM., Scheffer KC. Epidemiological aspects of obese dog in the city of Sao Paulo. Clinica veterinaria. 2002. P. 25.
30. Jeusette I., Biourge V., Nguyen P. et al. Energy restriction during a weight loss programme must be stricter in female than in male dogs. In: Proceedings of the ACVIM Forum. 2004. 31. Jeusette I., Detilleux J., Cuvelier C. et al. Ad libitum feeding following ovariectomy in female
Beagle dogs: effects on maintenance energy requirements and on blood metabolites. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2004a. N. 88. P. 117–121.
32. Jeusette I., Detilleux J., Shibata H. et al. Effects of chronic obesity and weight loss on plasma ghrelin and leptin concentrations in dogs. Research in Veterinary Science. 2005. N. 79(2). N. 169–175.
33. Jeusette IC., Lhoest ET., Istasse LP. et al. Influence of obesity on plasma lipid and lipoprotein concentrations in dogs. American Journal of Veterinary Research. 2005. N. 66. P. 81–86. 34. Martin LJ., Siliart B., Dumon HJ. et al. Hormonal disturbances associated with obesity in dogs.
Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. Berlin: Germany. 2006. N. 90. P. 355– 360.
35. McGreevy PD., Thomson PC., Pride C. et al. Prevalence of obesity in dogs examined by Australian veterinary practices and the risk factors involved. Research in Veterinary Science. 2005. N. 156. P. 695–702.
44 37. Polk SL. Definitions and demographics of obesity: diagnosis and risk factors. American Journal
of Veterinary Research. 2005. N. 23. P. 397–403.
38. Robertson ID. The association of exercise, diet and other factors with owner-perceived obesity in privately owned dogs from metropolitan Perth, WA. Preventive Veterinary Medicine. 2003. N. 58. P. 75–83.
39. Sanderson S. Canine obesity management: traditional and new approaches. In Proceedings. In: Am Coll Vet Intern Med Forum. 2009.
40. Sin DD., Sutherland ER. Obesity and the lung: 4. Obesity and asthma. Thorax. 2008. N. 63. P. 1018–1023.
41. Spain C., Scarlett J., Houpt K. Long-term risks and benefits of early-age gonadectomy in dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2004. Vol. 224. P.P 380–387.
42. Speakman J., van Acker A., Harper EJ. Age-related changes in the metabolism and body composition of three dog breeds and their relationship to life expectancy. Aging Cell. 2003. N. 2. P. 265–275.
43. Stafford Kevin J. The welfare of the dogs. 2006. P. 53.
45 PRIEDAI
1. Šunų kūno masės indeksas 1. Išsekimas mažiau nei 20% optimalaus kūno svorio
– aiškiai matomas stuburo slanksteliai, šonkauliai. – Prarasta raumenų masė – visiškai nėra apčiuopiamų riebalų sankaupų aplink krūtinės ląstą.
2. Lieknas 10 - 20% mažiau optimalaus kūno svorio
– šiek tiek matomas išryškėję stuburo slanksteliai, šonkauliai. – aiškiai matomas liemuo – nėra apčiuopiamų riebalų sankaupų aplink krūtinės ląstą.
3. Optimalus svoris
– šonkauliai, stuburas nėra matomi, bet lengvai apčiuopiami
– aiškiai matomas juosmuo – apčiuopiamas plonas sluoksnis riebalinio audinio aplink krūtinės ląstą. 4. Antsvoris 15% daugiau svorio nei optimalus – šonkauliai ir stuburas apčiuopiami sunkiai. – nėra liemens
46 1. Šunų kūno masės indeksas
uodegos pagrindą. 5. Nutukimas daugiau nei 30% svorio nei optimalus
– daug riebalinio audinio aplink krūtinės ląstą, stuburą ir uodegos pagrindą
– „nukaręs“ pilvas – Nugara plati
21 pav. Šunų kūno masės indeksas (Robertson, 2003) 2. Anketa, pateikta šunų augintojams
„Sveiki. Esu LSMU VA 6 kurso studentė. Rašau magistrinį darbą apie šunų antsvorį ir nutukimą. Noriu surinkti informaciją apie Jūsų augintinio gyvenimo sąlygas bei įpročius. Labai padėtumėte man, jei skirtumėte 5min. ir užpildytumėte šią anoniminę anketą. Anketą gali pildyti VISI turintys augintinį šunį nepriklausomai nuo to, ar augintinis yra liesas, ar normalaus kūno sudėjimo, ar turintis antsvorio! Ačiū“.
Klausimai ir atsakymai: 1. Koks yra jūsų šuo?
a) Veislinis b) Mišrūnas c) Nežinau
2. Jei jūsų šuo veislinis, kokia yra jo veislė? 3. Jei jūsų šuo mišrūnas, ar jis:
47 c) didelis (26-45kg svorio)
d) labai didelis (45kg ir daugiau svorio) e) nežinau
4. Ar žinote, kiek jūsų šuniui metų? Jei taip, įrašykite jo amžių 5. Jūsų šuns lytis:
a) Patinas b) Patelė c) Nežinau
6. Kiek kartų dienoje šeriate savo augintinį? a) Vieną
b) Du c) Tris d) Daugiau
7. Kaip jūsų šuo šeriamas?
a) Laisvai prieina prie pašaro, kai nori (dubenėlyje visada yra įdėta maisto) b) Sveriate, matuojate, įdedate į dubenėlį tokį kiekį, koks rekomenduojamas c) Įdedate į dubenėlį pašaro savo nuožiūra nesveriant, nematuojant tiksliai
d) Duodate įprastą kiekį pašaro, ir šuniui jo nesuėdus per tam tikrą laiką, dubenėlį paimate 8. Kokiu maistu šeriate savo šunį?
48 b) Namuose ruoštu maistu
c) Tinka abu variantai
9. Jei augintinį šeriate specialiu šunims skirtu pašaru, kokios jis klasės? a) Ekonominės
b) Premium c) Super premium d) Įvairiai
e) Perkant pašarą į klasę dėmesio nekreipiu
10. Ar duodate šuniui užkandžių laikotarpyje tarp šėrimų?Jei taip, kokie jie? a) Neduodu
b) Duodu specialius užkandžius skirtus šunims c) Duodu užkandžių „nuo šeimininkų stalo“ d) Tinka ir antras, ir trečias variantai
11. Kokiomis sąlygomis gyvena jūsų augintinis? a) Lauke voljere
b) Lauke pririštas prie būdos c) Namuose
d) Kita
12. Kiek vidutiniškai laiko per dieną skiriate šuns pasivaikščiojimui? a) Šuo nevedžiojamas (gyvena lauke)
49 c) Nuo 30min iki 1val.
d) Nuo 1 iki 2val. e) Daugiau
13. Kaip jūsų augintinis vedžiojamas? a) Vedant pavadėliu
b) Laisvai vaikšto/bėgioja
c) Kartais pavadėliu, kartais laisvai vaikšto/bėgioja
14. Ar jūsų augintinis aktyvus namuose? (Pasirinkite labiau tinkamą variantą) a) Taip (mėgsta žaisti)
b) Ne (guli, miega)
15. Ar jūsų šuo gauna aktyvaus fizinio krūvio lauke (žaidimai, bėgiojimas, mankšta, plaukimas ir pan.)?
a) Ne
b) Taip, maždaug vieną kartą per savaitę c) Taip, maždaug 2-4 kartus per savaitę d) Taip, dažniau nei 4 kartus per savaitę
16. Ar žinote, koks jūsų šuns svoris (bent maždaug)? Jei taip, įrašykite svorį. 17. Kaip manote, ar jūsų šuo turi antsvorio?
a) Taip b) Ne c) Nežinau
50 a) Taip
b) Ne c) Nežinau
19. Ar jūsų augintiniui atlikta kastracija/sterilizacija? a) Taip
b) Ne c) Nežinau
20. Jei jūsų šuniui atlikta kastracija/sterilizacija, ar žinote, kokio amžiaus augintinis tuo metu buvo? Jei taip, įrašykite amžių.
21. Ar turite daugiau augintinių nei vieną? a) Taip
b) Ne
22. Ar jūsų šuo turi sveikatos sutrikimų? a) Taip
b) Ne c) Nežinau
23. Kaip manote, ar šuns nutukimas yra pavojingas augintinio sveikatai? a) Taip
