DAILĖS TERAPIJOS POVEIKIS DEPRESIJA SERGANČIŲ ASMENŲ EMOCINEI BŪKLEI

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA KAUNO FAKULTETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

JUSTINA RAUGEVIČIENĖ

DAILĖS TERAPIJOS POVEIKIS DEPRESIJA SERGANČIŲ

ASMENŲ EMOCINEI BŪKLEI

Jungtinės magistrantūros studijų programos „DAILĖS TERAPIJA“ valstybinis

kodas 628B90001 baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. Jolita Rapolienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA KAUNO FAKULTETAS HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA

TVIRTINU

Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė ...

2017 m. ... mėn. ... d.

JUSTINA RAUGEVIČIENĖ

DAILĖS TERAPIJOS POVEIKIS DEPRESIJA SERGANČIŲ

ASMENŲ EMOCINEI BŪKLEI

Jungtinės magistrantūros studijų programos „DAILĖS TERAPIJA“ valstybinis

kodas 628B90001 baigiamasis darbas

Darbo vadovas

Doc. Dr. Jolita Rapolienė... 2017 m. ... mėn. ... d. Konsultantė

Vaida Adomaitienė ... 2017 m. ... mėn. ... d.

Recenzentas Darbą atliko ...Magistrantė

2017 m. ... mėn. ... d.Justina Raugevičienė ...

2017 m. ... mėn. ... d. KAUNAS, 2017

(3)

TURINYS

SANTRAUKA ... 10

SUMMARY ... 10

ĮVADAS ... 10

DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI IR KLAUSIMAI ... 13

1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 14

1.1. Depresijos epidemiologija ir paplitimas ... 14

1.2 Depresijos simptomai, tipai ir rūšys... 14

1.3 Veiksniai darantys įtaką ligos atsiradimui ... 17

1.4 Sergančiųjų depresija gydymo metodai ... 18

1.5 Dailės terapija ... 20

2. DAILĖS TERAPIJOS TAIKYMAS DEPRESIJA SERGANTIEMS PACIENTAMS: TYRIMAI IR METODAI ... 21

2.1. Pasirinktos technikos reikšmė dailės terapijoje ... 22

2.2. Depresija sergančiųjų meninė saviraiška ... 23

2.3. Emocijų ir minčių išreiškimo praktikos ... 24

2.4.Formalieji kriterijai ... 24

3. TYRIMO METODIKA ... 29

3.1. Tyrimo metodologija... 22

3.2. Dailės terapijos programa ... 23

3.3.Statistinė duomenų analizė ... 24

4. REZULTATAI ... 34

4.1. Tiriamųjų kontingentas ... 22

4.2. HAD skalės rezultatai ... 23

4.3.Beck skalės rezultatai ... 24

4.4.Formaliųjų elementų rezultatai ... 24

4.5.Kiti sesijų proceso elementai ... 24

4.6.Beck ir HAD skalių įverčių sąsajų su formaliais elementais rezultatų apžvalga ... 24

4.7.Anketinės apklausos rezultatai ... 24

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 56

REKOMENDACIJOS ... 59

IŠVADOS ... 60

(4)

SANTRAUKA

Justina Raugevičienė. Dailės terapijos poveikis depresija sergančių asmenų emocinei būklei, magistro baigiamasis darbas. Vadovė doc. dr. Jolita Rapolienė, konsultantė lekt. Vaida Adomaitienė, Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas/ Slaugos Fakultetas/ Vilniaus Dailės Akademijos Kauno Fakultetas/ Humanitarinių Mokslų Katedra. Kaunas. 2017:89 p.

Tyrimo tikslas.Įvertinti ir išanalizuoti dailės terapijos poveikį depresija sergančių asmenų

psichoemocinei būklei.

Tyrimo uţdaviniai ir klausimai.

Uţdaviniai:

1. Įvertinti asmenų, sergančių depresija, psichoemocinę būseną.

2. Nustatyti dailės terapijos poveikį sergančiųjų depresija psichoemocinės būklės kaitai. 3. Įvertinti depresija sergančių asmenų nuomonę apie taikytos dailės terapijos naudingumą.

Keliami šie klausimai:

1. Kaip ir kokie formalūs elementai kinta dailės terapijos procese?

2. Kaip skirtingais metodais gauti duomenys pagrindţia dailės terapijos poveikį depresija sergantiems asmenims?

Tyrimo metodai. Šis tyrimas mišrus. Siekiant tikslumo, naudojamos dvi emocinę būklę

nustatančios skalės – HAD depresijos ir nerimo skalė ir BECK depresijos ir neviltingumo skalė, taip pat autorės sudaryta anketa atspindinti tiriamųjų nuomonę apie dailės terapijos poveikį. Išanalizavus šiuos duomenis buvo ieškoma sąsajų su formaliaisiais elementais tiriamųjų piešiniuose.

Tyrimo dalyviai. Tyrime viso dalyvavo 30 asmenų, 15 pirmos tiriamosios ir 15 antros grupės

dalyvių.2015-2016 metais, sausio-geguţės mėnesiais, besigydančių Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje, Aleksoto sektoriuje (S.Dariaus ir S. Girėno g. 48). Visiems tiriamiesiems buvo nustatytas depresijos sutrikimas (F32-F33). Tiriamosios, pirmos grupės asmenims buvo taikytas įprastas kompleksinis gydymas, papildomai dalyvius įtraukiant į dailės terapijos programą. Antros grupės asmenims buvo taikytas tik kompleksinis gydymas.

Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimą ir išanalizavus rezultatus galima teigti, jog Dailės terapija

turėjo teigiamą poveikį depresija sergantiems pacientams. Daugumos rezultatų, gautų naudojant HAD ir Beck depresijos skales matoma, jog pirmosios grupės asmenims statistiškai reikšmingiau sumaţėjo

(5)

depresijos ir nerimo lygis, nei grupei, kuriai nebuvo taikyta dailės terapija. Taip pat, pirmajai tiriamųjų grupei ţenkliau sumaţėjo ir fizinių nusiskundimų įverčiai. Eigoje kito tiriamųjų formalūs elementai piešiniuose, ilgėjo įsitraukimas į piešimo ir pasidalinimo procesus. Anketinės apklausos duomenys parodė jog didţioji dalis tiriamųjų juto teigiamą dailės terapijos poveikį.

Išvados.

1.Tyrimo pradţioje visiems tiriamiesiems buvo nustatyta sunki depresija su nerimo epizodais. 2.Visiems tiriamiesiems statistiškai reikšmingai pagerėjo psichoemocinė būklė tyrimo

pabaigoje (p<0,05). Tiriamiesiems, kuriems buvo taikyta dailės terapija statistiškai reikšmingai sumaţėjo nerimo ir depresijos lygis, lyginant su antros grupės tiriamaisiais.

3.Depresija sergančių asmenų nuomone, visi dalyviai manė, jog dailės terapija jiems buvo naudinga, jog jautė palaikymą iš kitų grupės dalyvių ir taip pat rekomenduotų dailės terapiją kitiems depresija sergantiems pacientams. Didţioji dalis (86,6%) pasisakė, jog dailės terapijos metu

pavykdavo nuslopinti nerimą ir pajuto jog uţsiėmimai padėjo geriau suvokti save.

4.Sesijų eigoje, tiriamųjų darbuose kito šie formalūs elementai – plėtėsi naudojamų spalvų paletė, linijos darėsi tolygesnės, gausėjo erdvės uţpildymas lape.

5.Gerėjant pacientų psichoemicinei būklei, kito formalūs elementai tiriamųjų darbuose, bei ilgėjo jų įsitraukimas į vaizdinio kūrimą ir verbalinį dalijimąsi grupėje.

Rekomendacijos.Tolimesniems atliekamiems tyrimams rekomenduojama:

Išplėsti sesijų skaičių, jei yra galimybės, taikyti ilgalaikę Dailės terapiją.Plačiau nagrinėti fizinių simptomų kaitą dailės terapijos sesijų metu.Ištirti depresija sergančių asmenų santykius su kitais šeimos nariais dailės terapijos sesijų metu, siekiant nustatyti tarpasmeninių konfliktų aspektus.

(6)

SUMMARY

Justina Raugevičienė. Art therapy effect on the emotional state of depression patients, master„s thesis. Supervisor Jolita Rapolienė, doc., consultant lect. Vaida Adomaitienė, Lithuanian University of HealthSciences; Faculty of Nursing, Department of Nursing and Care, Vilnius University, Kaunas Faculty of Arts. Kaunas, 2017:89 pages.

The aim of the study is to evaluate and analyze the impact of art therapy on the emotional

state of depression patients. Research objectives and questions.

Objectives: 1. To rate the psycho-emotional state of people suffering from depression. 2.

Determine the impact of art therapy on psychoemotional status change in patients with depression. 3. Assess patients' subjective opinion about the usefulness of applied art therapy.

Questions: 1. What are the formal elements of art therapy process and in how do they change

change? 2. How data obtained using different methods supports the effect of art therapy in depression patients?

Research methods. This study invokes mixed methods. In order to obtain accuracy, two

scales determining emotional state are used (HAD depression and anxiety scale and depression and BECKdepression inventory) together with author‟s own survey for reflecting the study subject‟s opinion on the effectiveness of art therapy. The outcome of analysis of this data was compared with formal elements in the subjects‟ drawings.

Study participants.A total of 30 persons participated in the study – 15 of the first test group

and 15 of the second testgroup. The subjects were receiving treatment in the Psychiatry Clinic of Kaunas Republican Hospital Aleksotas section (S. Darius and S. Girėnas st. 48) during a period in 2015-2016. All patients were diagnosed with depressive disorder (F32-F33). Subjects of the first study group received routine treatment together with an art therapy program, while the second group received only routine treatment.

(7)

Research results.After conducting the study and analyzing the results, it can be stated that art

therapy had a positive effect on depression patients. Most of the results obtained using the HAD and the Beck Depression Scale show that the first group had a statistically significant decrease in depression and anxiety levels than the group that art therapywas not applied to. Furthermore, the estimation on physical ailments decreased significantly in the first test group. During the test process, the formal elements in patient„s drawings varied, time of involvement in drawing and sharing processesincreased. Survey data demonstrated that the majority of subjects felt a positive impact of art therapy.

Conclusions.

1.At the beginning of the study, all subjects had severe depression with anxiety episodes. 2.After the study, all subjects showed a statistically significant improvement psychoemotional state. Furthermore, a statistically significant difference between the groups was observed – those who have received art therapy showed a considerable decrease in anxiety and depression levels.

3.In the opinion of the patients, all participants felt that art therapy was helpful to them, they felt the support ofother participants in the group and would recommend art therapy to patients with depression. The majority (86.6%) claimed that art therapy managed to suppress anxiety and felt that the sessions helped to understand themselvesbetter.

4.During the art therapy sessions, a change in the formal elements of the patients‟ artworks was observed – their color scheme expanded, lines became smoother, page-space was covered in drawing.

5.With improving psychoemotional state, the patients drew different motifs, the duration of their involvement in creating visual elements and verbal exchange in the group increased.

Recommendations for further research. To expand the number of sessions and, if there is a

possibility, consider long-term application of art therapy.To examine physical symptom change during art therapy sessions in greater depth. Investigate the relationships of depression patiens and their family members during art therapy sessions in order to identify aspects of interpersonal conflicts.

(8)

PADĖKA Ačiū Dievui.

Dėkoju darbo vadovei doc.dr. Jolitai Rapolienei, konsultantei Vaidai Adomaitienei, konsultantui Linui Pauliukėnui.

(9)

ŢODYNĖLIS

Astenija - (gr. astheneia – bejėgiškumas) – liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu

Aţitacija - stiprus sujaudinimas

Dailės terapija - gydymo metodas, naudojant meninę kūrybą (viena iš meno terapijos sričių) Išveika - angl. (acting out) – psichologinė sąvoka, kuria apibūdinamas veiksmas, kuriuo individas išreiškia arba kartoja nesąmoningas fantazijas, geismus ar psichikos konfliktus. Tokiems veiksmams apskritai būdingas impulsyvumas, veiksmai, kurie nesiderina su normalia individo elgsena

Uţpurvinta spalva – atspalvis gautas nesąmoningai maišant įvairias spalvas, kuomet nebelieka grynų spalvų

Pasąmonė - nevisiškai įsisąmonintos mintys, jausmai, būsenos, veikiantys sąmonę ir elgesį Savianalizė - psich. savęs analizavimas, savo poelgių ir jausmų apmąstymas, savityra

Stresorius - (plg. stresas) - streso būseną sukeliantis ţmogaus ar gyvūno organizmui nepalankus veiksnys - psichinė trauma, pavojingos darbo sąlygos

Stuporas - (lot. stupor - sustingimas, nejudrumas) - psich. vienas sunkiausių psichopatologinių sutrikimų: nejudrumas; ligonis visą laiką būna vienoje padėtyje, nekalba, daţnai nevalgo, į aplinką nekreipia dėmesio ir nereaguoja

Uţpurvinta spalva – atspalvis gautas nesąmoningai maišant įvairias spalvas, kuomet nebelieka grynų spalvų

Vaizdinys – psichologiniu aspektu - sąmonės turinys, kuris remiasi anksčiau patirtais jutiminiais

įspūdţiais. Saugomieji vaizdiniai nėra tiksli įspūdžių kopija, paprastai esama tik tam tikro jų panašumo su įspūdžiais

(10)

ĮVADAS

Temos pagrindimas. Psichikos sveikata – viena didžiausių ir kartu pažeidžiamiausių

vertybių šiuolaikinėje visuo menėje. Tai sudėtinė asmens sveikatos dalis , lemianti žmogaus gebėjimą paţinti pasaulį , bendrauti ir išreikšti savo jausmus . (Rugienė, 2005)Depresija paverčia kasdienius darbus neįveikiamais. Plačiai papli tęs sutrikimas daţnai yra sunk us, sukeliantis psichologinį stresą, nerimo priepuolius, apatiją ir uţsitęsusią prislėgtą nuotaiką. Jo pasekmės – bandymai žudytis, širdies ir kraujagyslių ligos, nemiga, bejėgiškumo jausmas, taip pat šeiminio gyvenimo kokybės pablogėjimas ir daugelis kitų. (Baldwin, 2005)Didţioji dalis pacientų naudoja vaistus, kad ištvertų ligos laikotarpį, deja, tai daţnai yra tik trumpalaikė pagalba. Todėl Karen O. Wallace depresiją prilygina atvirai ţaizdai: „Norint ją išgydyti, turime suprasti kurioje kūno vietoji ji randasi, kokia jos kilmė, tik sustabdţius kraujavimą, ţaizda pati ims gyti.“ (Wallace, 2015)Šiame darbe buvo tiriama ir vertinama, kaip dailės terapija veikia pacientų psichoemocinę būklę ir kaip tai atsispindi terapiniame procese, bei kūriniuose. Išanalizavus literatūrą pastebima, jog dailės terapijos nauda, padedant pacientams išreikšti emocijas, gali vaidinti didţiulį vaidmenį sveikstant. Ne visiem pacientam pakanka įprasto kompleksinio gydymo, o pacientams kurie naudojasi vien tik medikamentiniu gydymu, pastebima tendencija ligos progresavimui.

Šis tyrimas – mišrus. Siekiant tikslumo, naudojamos dvi emocinę būklę nustatančios skalės, bei sudaryta anketa atspindinti tiramųjų nuomonę apie dailės terapijos poveikį ir ieškoma sąsajų tarp psichoemocinės kaitos ir vizualinės pacientų raiškos, analizuojant juos formaliųjų elementų lentele. Tyrime taip pat lyginama tiriamosios ir kontrolinės grupių psichoemocinių būklių skirtumai pradţioje ir pabaigoje, taip atskleidţiant ar dailės terapija teigiamai veikia gijimą nuo depresijos.

Kai kurie depresija sergantys asmenys geba kalbėti apie savo jausmus ir mintis, lengvai dalinasi savo išgyvenimais, tačiau tai reta. Depresiją lydi ţema savivertė, prislėgta nuotaika, nepasitikėjimas savimi, todėl dauguma ligonių nesugeba reguliuoti savo emocijų, dalintis savo mintimis. Galimas emocinis atsiribojimas nuo savų ţodţių, todėl pacientams dailės terapija gali tarnauti, kaip apjungiantis „tiltas“, lengvinantis emocijų išraišką ir įsisąmonimą.

Dailės terapijos, kaip ir psichoterapijos, koncepcija yra paremta emocijų paţinimu ir įsisąmonimu.Ją grindţia ne tik terapinis kalbėjimo metodas, bet ir kūrybinis procesas, kuris leidţia pacientui išsireikšti jausmus vaizdiniais, spalvomis, ar formomis. Išprojektuodami vidinius jausmus į meno kūrinius, pacientai gali sukurti ryšį su jaučiamomis emocijomis ir taip vystyti gilesnę empatiją, bei atjautą sau patiems. (Moon 2002) Dailės terapijos uţsiėmimų metu suteikiama galimybė sukurti

(11)

tai, kas yra nekritikuojama, nepeikiama, taip sukuriamas saugumo jausmas, padedantis pacientui atsisakyti gynybos nupiešti ar išsakyti emocijas kurios galimai jam kelia gėdos jausmą, baimę ar pyktį.

Galimybė kūriniais dalintis grupinės terapijos metu sukuria pozityvius ryšius tarp grupės dalyvių, kas turi stiprią teigiamą įtaką sveikstant nuo depresijos. (Farrelly-Hansen, 2013)

Susan Buchatler (42, 2011) aprašo įvairiapusę Dailės terapijos naudą depresija sergantiems pacientams. Dailės terapijos metu pacientai sveikai, bei saugiai iškrauna intensyvias emocijas. Vystosi gebėjimas išreikšti emocijas ir jas įvardinti, nėra lengva neigti jausmus, kuomet jausmo simbolis, ar vizualinė išraiška, yra sukurta pačio paciento. Taip pat, tai padeda atpaţinti stresorius ir atrasti susidorojimo su problemomis galimybes. Pacientai įgyja naujų įgūdţių, tai kelia jų savivertę, bei padeda lavinti atmintį ir mintis (skatina smegenis kurti naujas jungtis). Pasąmoniai, represuoti jausmai, galimai virsta sąmoningais analizuojant kūrinį (panašiai vyksta atpaţįstant sapnų simboliką). Piešimas, kūryba padeda pacientams valdyti nerimą ir problemas (pvz. Piešiant košmarą ir jį analizuojant, arba perkuriant košmaro pabaigą į malonesnę, suteikia pacientams, daugiau kontrolės ir gali sumaţinti arba visiškai panaikinti baimę. Baimė patalpinama uţ paciento ribų, transformuojama ant popieriaus lapo ar į trimatę figūrą, kur pacientas gali tyrinėti ir grumtis su ja pagal savo galimybių ribas.

Temos aktualumas ir naujumas. Dailės terapijos, kaip nemedikamentinio pobūdţio gydymo

formos populiarumas sparčiai auga uţsienio šalyse, deja Lietuvoje ši sritis dar maţai tyrinėta ir jos apibrėţimas nėra galutinai išgrynintas daugelyje įstaigų. Visai neseniai dailės terapija Lietuvoje pradėta taikyti pavieniuose psichikos sveikatos centruose ir yra kompleksinio gydymo dalis, tačiau nėra atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, pagrindţiančių dailės terapijos gydomąsias savybes ir įtaką ligonio sveikimo spartumui. Neringa Matačiūtė savo darbe „Spalvinės raiškos kaita depresija sergančiųjų piešiniuose taikant dailės terapiją“ (2016) teigia, jog Dailės terapijos intervencijos metu vykę spalvinės raiškos pokyčiai siejasi su depresijos ir nerimo simptomų lengvėjimu: tikėtina, kad dailės terapija daro įtaką depresijos ir nerimo simptomų maţėjimui.Bruţaitė, Krikščionytė ir kiti teigia, jog dailės terapija kompleksinio gydymo metu gerina pacientų emocinę būseną,bei socialinę funkciją, visgi Lietuvos literatūrojaprašytų tyrimų apie dailės terapijos poveikį depresija sergantiems asmenims nėra daug.Vienas iš sunkumų, kylančių vertinant dailės terapijos poveikį yra tai, jog daţniausiai tyrimuose naudojamas būdas analizuoti kūriniusyra pritaikomas tik individualiame kontekste ir nėra konkrečių standartų, padedančių nustatyti dailės terapijos poveikį.

Praktinė reikšmė .Tyrimo rezultatai atskleidė dailės terapijos metodikos efektyvumą, gydant

depresija sergančius asmenis. Emocinės būklės gerinimo ir nerimo maţinimo priemonės reikalingos gydant ir kitas ligas, todėl rezultatų reikšmė yra daug platesnė. Ne retai uţsienio literatūroje tyrinėjami atvejai depresijos, kaip gretutinio sutrikimo einančio šalia onkologinių ligų, demencijos, įvairių fizinių

(12)

negalavimų. Šiame darbe siekiama atrasti ir papildyti tyrimus atskleidţiančius sąsajas tarp pacientų emocinės būklės kaitos ir formaliųjų elementų kaitos piešiniuose.Dailės terapija nėra pakeičianti medikamentus sunkios depresijos atveju, tačiau šiuo darbu siekiama įrodyti, kad tai yra puiki pagalbinė, prevencinė ar palaikomoji priemonė kompleksiniame gydyme. Siekiant šio tikslo tiriamas dailės terapijos peveikis depresija sergančių asmenų psichoemocinei būklei.

(13)

DARBO TIKSLAS, UŢDAVINIAI IR KLAUSIMAI

Darbo tikslas – Įvertinti ir išanalizuoti dailės terapijos poveikį depresija sergančių asmenų

psichoemocinei būklei.

Uţdaviniai ir klausimai. Uţdaviniai:

1.Įvertinti asmenų sergančių depresija psichoemocinę būseną.

2.Nustatyti dailės terapijos poveikį sergančiųjų depresija psichoemocinės būklės kaitai. 3.Įvertinti depresija sergančių asmenų nuomonę apie taikytos dailės terapijos naudingumą.

Keliami šie klausimai:

1. Kaip ir kokie formalūselementai kinta dailės terapijos procese?

2. Kaip skirtingais metodais gauti duomenys pagrindţia dailės terapijos poveikį depresija sergantiems asmenims?

(14)

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Depresijos epidemiologija ir paplitimas

E. Mead ir bendraautorių atliktas mokslinių straipsnių apie depresiją tyrimas parodė , kad depresija – sudėtinga ir rimta liga – per savo gyvenimą serga ne maţiau kaip 20% ţmonių(Mead, 2009). Paprastai pirmasis depresijos priepuolis gali prasidėti ligoniui esant apytiksliai dvidešimties metų, tačiau pradţia gali pasitaykiti ir daug ankstesniame, ir vyresniame amţiuje (LLC, 2008)(BPS, 2010).Klinikine depresija moterys yra linkę sirgti du kartus daţniau, tačiau didėjant amţiui, šis skirtumas tarp moterų ir vyrų maţėja ir galutinai susilygina apie 50-55 gyvenimo metus (LLC, 2008).

Preliminariais duomenimis, sergančiųjų psichikos sutrikimais skaičius 100 tūkst. gyventojų 2002 m. buvo 2695,5 o 2009m. sergančiųjų skai čius išaugo iki 2938,2 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2000 m. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų uţfiksuota 380 sergančiųjų depresija atvejų , o 2009 m. Depresija sergančių ligonių skaičius išaugo iki 678,2 atvejų 100 tūkst. gyventojų . (VPSC, 2011)

Depresija paliečia 6% ţmonių kasmet ir keliskart daţniau, lyginant su kitais sveikatos sutrikimais, baigiasi saviţudybe. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, depresija yra vienas didţiausių visuomenės negalios ir naštos šaltinių . Jos atvejai sudaro 5,4% visuomenės ekonominės naštos ir 47% neuropsichiatriniams sutrikimams tenkinančios naštos . PSO prognozuoja, kad 2020m. depresija taps antra pagal daţnumąliga, esančia prarastų, sunkios negalios paţenklintų gyvenimo metų prieţastimi (VPSC, 2011) (Rugienė, 2005).

Tokios prognozės kelia vis didesnį psichikos ligų prevencijos poreikį ir būtinybę ieškoti naujų alternatyvų, tokių kaip dailės terapija, papildančių, ar galimai pakeičiančių neveiksnius gydymo metodus.

1.2 Depresijos simptomai, tipai ir rūšys

Depresija daro įtaką ne tik pacientų sveikatai ir gyvenimui, bet atsiliepia ir jų šeimoms bei visuomenei apskritai(BPS, 2010).Depresiniai sutrikimai apima platų sveikatossutrikimų spektrą, jų simptomai daţniausiai pasireiškia nejautrumu dţiaugsmui, prislėgta nuotaika, kitais emociniais ir kognityviniais sutrikimais (BPS, 2010). Taip pat būdingas„liūdesio ar dirglios nuotaikos periodas , kai sutrinka miegas ir pasikeičia apetitas , ryškėja anhedonija, sulėtėja ar pagreitėja psichomotorika , sunku susitelkti, jaučiamas nuovargis , neviltis ir bejėgiškumas, kyla mintis nusiţudyti, sutrinka įvairios funkcijos“ (Daubaras, 2004).Dėl tokių kognityvinių sutrikimų paciento mąstymas tampa nesklandus,

(15)

bei daţnai sukelia stiprų savikritiškumą(NICE, 2005). Depresija sergančius pacientus beveik visada lydi beviltiškumas ir savikritika. „Šios negatyvumo schemos, būdingos depresija sergantiems pacientams, sukuria nuostatas ir įsitikinimus, kurie yra nepalankūs normaliam individo funkcionavimui“ (Moilanen, 1995). Gebėjimas generuoti sprendimus problemoms yra ţenklas jog asmuo psichologiškai funkcionuoja sveikai. Bejėgiškumo jausmas yra kliūtis sprendţiant problemas bei sukelia įspūdį, jog stresinėse situacijose nėra jokios išeities. Kaip pasekmė, maţėjanti motyvacija ir ateities vizijos vis labiau persismelkia beviltiškumu, taip dedama vis maţiau pastangų pokyčių link.

Išskiriami šie depresijos diagnozės kriterijai:

 „Kasdien kamuoja liguistai prislėgta nuotaika, liūdesys nepraeina didesnę dienos dalį;

 Išnyksta interesai, dingsta malonumo pojū tis įprastinei veiklai, nebedomina bendravimas;

 Maţėja kūno svoris, nors nesilaikoma dietos arba, atvirkščiai, jis didėja;

 Miegama per ilgai arba per trumpai, per anksti pabundama;

 Išryškėja irzlumas, nerimastingumas, aţitacija ar judesių bei kalbos uţslopinimas;

 Nuolat jaučiamas nuovargis, silpnumas, libido sumaţėjimas;

 Išnyksta pasitikėjimas savimi, didėla menkavertiškumo, kaltės arba beviltiškumo jausmas;

 Atsiranda dėmesio sutrikimai: sunku susikaupti, įsiminti bei ką nors nuspręsti;

 Kyla mintys apie mirtį arba saviţudybę(Lapkauskienė, 2004).

Daţniausiai tokios prislėgtos nuotaikos ir afektai išlieka nepakitę bei nepriklauso nuo aplinkos poveikio ir tęsiasi ilgą laiką(BPS, 2010).

Priklausomai nuo simptomų skaičiaus ir išraiškos, depresijos epizodas TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroniniame vadoveskirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų:

 „Lengvas depresijos epizodas F32.0 – šiek tiek sunkiau atlikti įprastinį darbą ir veiklą;

 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1 – pastebimai sunkiau atlikti įprastinį darbą ir veiklą;

 Sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų F32.2 – negalėjimas tęsti įprastinės veiklos; jei veikla tęsiama, tai su dideliais apribojimais, visada būna somatinių simptomų;

 Sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais F32.3 – prasideda kliedesiai, haliucinacijos ar depresinis stuporas.“

Dailės terapija yra taikoma visiems depresijos tipams:

Distimija.Pacientasturi ne tokių didelių pakitimų nuotaikoje, kaip depresijos metu, tačiau jie

primena pastarosios simptomus. Asmuoliūdnas, blogos nuotaikos, tačiau jų gyvenimas nepaveikiamas itin smarkiai. Bėgant laikui simptomai gali kisti, tačiau jei jų buvimas uţsitęsia bent du metus, būsena

(16)

laikoma chronišku depresiniu sutrikimu – distimija. Nors simptomatika nėra taip stipriai išreikšta, kaip esant depresijai, šis sutrikimas taip pat yra itin sekinantis, nes tęsiasi labai ilgai.

Sezoninis afektinis sutrikimas. Depresijos simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku –

rudenį arba ţiemą. Tokio tipo depresija siejama su sezonų kaita, todėl vadinama sezoniniu afektiniu sutrikimu.

Pogimdyvinė depresija.Nemaţai nėščiųjų patiria nepastovius nuotaikų svyravimus ir

išsekimą po gimdymo. Simptomai beveik tokie patys kaip ir klinikinės depresijos.

Bipolinis sutrikimas. Šis depresijos tipas kartais dar vadinamas maniakine depresija.

Ţmonės, kenčiantys nuo šio sutrikimo simptomųpatiria nepastovias, ekstremalias nuotaikų kaitos būsenas. Pirmoje fazėje jie gali patirti visus tipinei depresijai priskiriamus bruoţus, o sekančioje fazėje jų nuotaika gali pasikeisti į visiškai priešingą: netikėtai jie gali pasijusti įsiaudrinę ir begalo aktyvūs, tuo pat metu pernelyg savimi pasitikintys. Juos uţplūsta begalės idėjų, tačiau jų mąstymas būna padrikas, pacientai gali maţai miegoti. Šių euforinių, maniakinių fazių metu ţmonės praranda realybės jausmą ir elgiasi neadekvačiai, pavyzdţiui, įsiskolina dideles sumas pinigų projektams, kurių nesugeba įgyvendinti (VersorgungsLeitlinien, 2012).

Taip pat depresija skirstoma ir į endogeninę ir egzogeninę rūšis :

1) Endogeninę depresijąsukelia organizme vykstantys biologiniai pokyčiai, genetiniai veiksniai, asmenybės psichikos ypatumai –ji prasideda be išorinių prieţ asčių (Lapkauskienė, 2004).Šiai depresijai būdingas ankstyvas pradţios amţius (iki 25 metų) ir paveldimumas giminėje. Sutrikimo simptomatika pasireiškia bendru jusliniu sulėtėjimu – judesių ir mąstymo, apetito sumeţėjimu.Tokiems pacientams praeityje gali būti pasireiškę priešingi nuotaikų epizodai, kuriems būdingas perdėtas aktyvumas ar liguistai pakili nuotaika (NICE, 2005).Esant šios rūšies depresijai, diagnozės nustatymui itin svarbūs ir pacientams pasitaikantys somatiniai sutrikimai. „Nuolatinis ir labai nemalonus endogeninės depre sijos požymis yra obstipacijos – jos vyksta dėl storosios ţarnos atonijos, padidėjus simpatinės nervų sistemos tonusui . Gali atsirasti įvairios lokalizacijos skausmai , neurologinai ir raumenų sutrikimai . Neretai vyksta spazmai, pasitaiko ir lygiųjų raumenų spazmų , miegant nutirpsta rankos ir kojos. Be to, daţnai sumaţėja kūno temperatūra , atšąla, pamėlsta galūnės . Senatvėje pastebima ryškesnė somatinė patologija ir socialinė izoliacija“ (Kriščiūnas, 2008).

2) Egzogeninė depresija vystosi veikiant išoriniams dirgikliams . Ji yra skiriama į : somatinę (organinę) ir psichogeninę (reaktyviąją) (Lapkauskienė, 2004).

2.a.)Somatinės (organinės) depresijos kyla dėl vidaus organų ligų , po galvos smegenų traumų ar kitos kilmės centrinės nervų sistemos paţeidimų (infekcijos, intoksikacijos, galvos smegenų aterosklerozės ir kt .) (Lapkauskienė, 2004). „Jos paprastai yra pagrindinis ligos sindromas. Somatinio-organinio pažeidimo laipsnis dažnai lemia depresijos gilumą. Tokio depresijos epizodo metu visuomet nustatoma somatinė arba neurologinė

(17)

simptomatika, ryšys tarp somatinio (organinio) paţeidimo ir depres ijos atsiradimo . Visoms somatinėms depresijoms būdinga ir astenija“ (Kriščiūnas, 2008)

2.b.) Psichogeninė (reaktyvioji) depresija kyla po psichiką paveikusių traumų, ilgai trunkančių ar stiprių stresinių situacijų ir išgyvenimų. Jie gali sutrikdyti centrinės nervų sistemos jaudinimo ir slopinimo procesus, įtemptiorganizmo prisitaikymo prie streso mechanizmus. Reaktyviajai depresijai bū dingi K. Jesperso aprašyti poţymiai : depresija kyla dėl psichiškai traumuojančios situacijos,ši trauma matoma depresijoje, situacijai pasibaigus – baigiasi ir depresinis epizodas.„Taigi reaktyviajai depresijai atsirasti bū tina psichikos trauma , depresija kyla tuoj pat po jos arba praėjus kelioms dienoms . Pasitaiko, kad depresinis sindromas atsiranda vėliau , po papildomų , nors ir daug silpnesnių , išgyvenimų. Pasireiškus reaktyviajai depresijai ligoniai tampa neramūs, įsitempę, hiperaktyvūs ir labai emocionalūs“ (Kriščiūnas, 2008) (Lapkauskienė, 2004) (NICE, 2005).

1.3 Veiksniai darantys įtaką ligos atsiradimui

Yra nepaprastai daug prieţasčių ir veiksnių sukeliančių depresiją:genetinis paveldimumas, biochemija, endokrininiai ir neuropsichologiniai susirgimai, psichologiniai ir socialiniai faktoriai. Daug dėmesio skiriama organiniams sutrikimams, ypatingai endokrininiams, kadangi linkę sirgti depresija ţmonės daţnai kartu turi ir tokius sutrikimus kaip diabetas, kardiologiniai sutrikimai, skydliaukės veiklos sutrikimai ir kt. (NICE, 2005)

„Depresijos atsiradimo riziką padidina daug tarpusavyje susijusių vidinių ir išorinių veiksnių: ilgalaikis stresas, prasti santykiai su aplinkiniais, neigiamas poţiūris į gyvenimą , narkotinių medţiagų vartojimas, hormonų kiekio kraujyje svyravimas , sunkios somatinės ligos ir kt . Smegenyse uţ signalų perdavimą ir veiklos (taip pat jų nuotaikos ir emocijų ) reguliavimą yr a atsakingos specialios medţiagos – neuromediatoriai (serotoninas, dopaminas, noradrenalinas ir kt .). Sergančiųjų depresija organizme šių medţiagų kiekis paprastai yra maţ esnis. Taigi, sergant depresija sutrinka biocheminiai procesai galvos smegenyse (sumaţėja mediatorių , perduodančių informaciją tarp nervin ių ląstelių – neuronų). Tačiau nėra visai aišku , ar neuromediatorių disbalansas sukelia depresiją , ar, priešingai, depresija lemia šių medţiagų kiekio sumaţ ėjimą. Taip pat sunku yra pasakyti , kas daugiau turi įtakos depresijai atsirasti – genetika ar aplinkos poveikis“(Proškuvienė, 2008).

Labai svarbu pabrėžti , kad patirtas stresas ar tam tikros asmens gyvenimo aplinkybės turi didelę reikšmę galimam depresijos pasireiškimui(Khalsa, Carthy, & Sharpless, 2011).Psichologines traumas, kurias gali patirti tam tikras asmuo, galima suskirstyti į dvi psichologinių traumų grupes:

(18)

ūmines ir lėtines . Daţniausios prieţastys, sukeliančios ūmines psichologines traumas:„gedulas, išsiskyrimas, ūminė somatinė liga , artimųjų sunkios ligos ar grė smė jų gyvybei , būtinybė pakeisti gyvenamąją vietą prieš asmens valią , didelis pinigų stygius , ryškiai pablogėję santykiai su šeimos nariais ar kitais artimais žmonėmis . Tačiau gali būti ir lėtinių situacijų , kurios kelia didelį stresą. Taigi blogėjanti sveikata , priklausomumas nuo kitų asmenų priežiūros , gyvenamojo bū sto problemos , nuolatinė nesantaika šeimoje , bloga socialinė ir ekonominė situacija , darbo problemos , slaugymas sunkiai sergančio šeimos nario , socialinė izoliacija gali būti konkrečiam asmeniui sunkiai išgyvenami momentai.Tiek ū minės , tiek lėtinės psichologi nės traumos a r stresinės situacijos gali turė ti į takos depresijos pasireiškimui“ (Adomaitiene, Danilevičiutė, & Valius, 2008).

1.4 Sergančiųjų depresija gydymo metodai

Nuolat didėjantis ţinių apie psichikos ligas ir jų prieţastis rezervas daugelyje šalių nulėmė šių ligų gydymo tapimą įprastu ir netgi rutininiu reiškiniu.Įvairūs sutrikimai teturi būti tiksliai nustatomi, diagnozuojami bei jiems pritaikomi veiksmingi bei patikimi gydymo metodai. Depresija gydoma dvejopo veikimo antidepresantais bei serotonino sugrąţinimo slopintojais ir kitais Lietuvoje registruotais antidepresantais(TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas).

„Tolesnio depresijos gydymo fazė – gydymo tęsimas. Depresijos simptomų išnykimas nerodo, kad ligonis pasveiko. Gydyti reikia maţiausiai 4-6 mėnesius pasiekus remisiją, daţniausiai rekomenduojama gydyti vienerius metus. Per anksti uţbaigus gydymą, yra didelė atkryčių rizika (uţbaigus ūminės fazės gydymą, būna maţdaug 50%), depresijos pasikartojimo ir saviţudybės rizika. Gydymas tęsiamas, vartojant remisiją sukėlusią dozę.

Palaikomasis gydymas (depresijos profilaktika). Palaikomojo (profilaktinio) gydymo reikia pacientams, kuriems yra didelė atkryčio rizika:

 vyresnių negu 60 metų ir paauglių, kuriems diagnozuota pirmasis depresijos epizodas;

 patyrusių tris depresijos epizodus, per paskutiniuosius penkerius metus;

 patyrusių du depresijos epizodus, kai gresia saviţudybės rizika arba yra nepalanki šeimos istorija, arba pacientas vyresnis negu 50 metų;

 diagnozuota vadinamoji dviguba depresija (t. y. sunki depresija kartu su distimija);

 paciento pageidavimu”. (TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas)

Sergančiųjų depresija gydymas farmakoterapija yra pagrindinė ir plačiausiai naudojama terapija, tačiau G. Daubaras pastebi, kad nėra nei vieno antidepresanto , kuris išgydytų visus pacientus (padeda 50-60 proc.) (Daubaras, 2004)

(19)

Nemedikamentiniam depresijos gydymui priskiriama:

 Psichoterapija

 Elektroimpulsų terapija

 Šviesos terapija (fototerapija)

 Psichosocialinė reabilitacija

 Relaksacinio kvėpavimo technikos

 Fiziniai pratimai

 Dailės Terapija(Lapkauskienė, 2004) (Daubaras, 2004)

Kompleksiniame depresijos gydyme paparastai naudojamas gydymas antidepresantais derinant jį su kitomis terapijomis (Daubaras, 2004).

„Psichoterapija – tai psichologinis gydymo metodas, paciento bei psichoterapeuto bendravimas, jos uţduotis yra gydyti ţmones psichologinėmis priemonėmis . Šiterapija ypač efektyvi esant lengvai arba maţajai depresijai , pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais. Psichoterapijos metodų yra daug . Gydant depresiją gali bū ti taikoma psichoanalitinė -psichodinaminė psichoterapija, įtaigos metodai, elgesio terapija. Pagal tai, su kuo dirbama, skiriamos individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija.“ (Lapkauskienė, 2004)

„Elektroimpulsų terapija taikoma sunkiai depresijai su psichozės elementais gydyti , iškilus suicido grėsmei , nepadėjus gydymui antidepresantams . Po trumpalaikės narko zės ir raumenis atpalaiduojančių medikamentų dozės sukeliami traukuliai . Prie galvos pridedami elektrodai, ir per smegenis perleidţiami elektros impulsai.“ (Auglytė, 2008)(Lapkauskienė, 2004)

„Šviesos terapijos metodas taikomas ţiemos depresijoms gydyti. Tinka nerimo, bulimijų, kai kurių kitų sezoniškų sutrikimų atvejais. Gydoma intensyviu šviesos srautu. Seansas trunka nuo pusės valandos iki dviejų, trijų valandų Gydymo kursas 10-15 dienų. Šalutinių poveikių nesukelia, nors pasitaiko retų akių dirginimo simptomų, pykinimo, galvos skausmų.“(Lapkauskienė, 2004)

„Psichosocialinė reabilitacijarūpinasi psichiškai neįgaliais ţmonėmis ir skatina jų socialinį prisitaikymą visuomenėje. Tokiam tikslui steigiami: dienos stacionarai; bendruomeniniai psichosocialinės reabilitacijos centrai ar globos namai;Šeimos rūpybos įstaigos;Buvusių ir esamų pacientų klubai;Vasaros stovyklos;Uţimtumo terapijos įstaigos.Juose psichiatrijos paslaugų vartotojai (pacientai) mokomi pradėti gyventi iš naujo. Ten dirbantys specialistai (psichiatrai, psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, meno terapeutai) dirba su ilgą laiką psichiatrijos ligoninėse gydytais ir todėl praradusiais savo buvusią padėti visuomenėje ţmonėmis. Ten mokoma paprasčiausių socialinių, bendravimo įgūdţių, skatinamas pasitikėjimo savimi atgavimas.“ (Lapkauskienė, 2004)

(20)

Relaksacinio kvėpavimo technikų taikymo metu, įvairių kvėpavimo metodikų pagalba atpalaiduojama psichika ir raumenys. Paprastai pasitelkiami kvėpavimo judesiai, kuomet nuo krūtininio kvėpavimo pamaţu pereinama prie diafragminio kvėpavimo. Tokia relaksacijos metodika

Teigiamai veikia smegenų kamieną (reguliuojantį kvėpavimo procesą organizme) ir taip maţina psichinę įtampą, nerimą ir jų padarinius (Curtiss, 2006).

Fiziniai pratimai. Mankšta, kurioje pasitelkiamas meditacinis susikoncentravimas, tokia kaip taiči ir joga , taip pat maţina depresijos simptomus (Gill, 2010). Sergančiųjų depresija sveikimo procese gali padėti ir relaksacijos metodai . D. Pūras ir J . Kolaitienė pa ţymi tokius alternatyvius depresijos gydymo metodus,kaip fizioterapija, kineziterapija, refleksoterapija.

1.5 Dailės terapija

Vaizdiniai ir vaizdinių formavimas, mentaliniame lygmenyje ar materializuotame nupiešta ant popieriaus, turi didelę svarbą meno terapijos procesui, nes per vaizdinių kūrimą klientai yra kviečiami rekonstruokti savo emocines reakcijas į tam tikrus įvykius ar patirtis ir keisti jas. Lyginant su mentaliniu vaizdinių kūrimu ir realiu kūrybiniu procesu, vaizdinių išliejimas lape duoda galimybę klientui aktyviai išbandyti, ekspermentuoti su išgyvenimu arba jį perkeisti į norimą rezultatą, sukuriant piešinį, koliaţą ar lipdinį. Sukuriant fizinę apčiuomą formą, kuriama nauja patirtis smegenyse, nauja reakcija į išgyvenimą(Malchiodi, 2011).

Iš tiesų vaizdiniai turi poveikį mūsų emocinei būklei. Paveikslai gali sukurti tokius jausmus kaip baimė, neviltis, arba ramybė. Taip pat tyrimai rodo, jog poveikis gali būti ilgalaikis mūsų emocinei būklei. Gamtos vaizdiniai pro ligoninės langą sumaţina hospitalizavimo laikotarpį bei pageriną pacinetų sveikatos būklę (Tieman ir kiti, 2004). Vaizdiniai, kuriuos mes matome arba įsivaizduojame, aktyvuoja tam tikras smegenų sritis. „Medicininė arba psichoterapinė dailės terapijos kryptis yra grindţiama artimu psichoterapiniu kontaktu ir reikalauja atitinkamų profesinių ţinių medicinos bei psichoanalizės srityse“(Lebedeva, 2013).„Dailės terapijos būdai grindţiami prielaida, jog kiekvienas ţmogus turi vidinį gebėjimą perkelti savo vidaus konfliktus į vaizdinius, nepriklausomai nuo to ar jis mokėsi meninės raiškos. Vaizduodami savo vidinius potyrius ligoniai neretai ima aiškiau reikšti mintis ţodţiais“ (Naumberg) (Dalley, 2004)

Dailės terapija pagrįsta projekcija – įvairiomis meno priemonėmis sukurti vaizdiniai atspindi pasąmoninius procesus, tarp jų ir baimes bei vidinius konfliktus(Liaugienė, 2004).

Trinariai santykiai – meno terapeutas - klientas - meno kūrinys – yra vienas esminių modelių į sėkmingą meno terapijos, psichoterapinį poveikį. Šiame trikampyje meno terapijos sesijos metu

(21)

dėmesys kaitaliojasi (tarp kliento ir meno kūrinio, terapeuto ir meno kūrinio, tarp kliento ir terapeuto)(Jones, 2005).

2. DAILĖS TERAPIJOS TAIKYMAS DEPRESIJA SERGANTIEMS

PACIENTAMS: TYRIMAI IR METODAI

Šiame skyriuje aptariami iki šiol atlikti tyrimai apie dailės terapijos naudą depresija sergantiems pacientams ir jų meninės saviraiškos ypatumus.

Analizuojat Lietuvoje atliktus tyrimus pastebėta, jog tyrimų šia tema yra atlikta vos keletas. Neretai depresija ir dailės terapijos įtaka jos gydyme, tiriama, kaip antrinis veiksnys: onkologinės ligos, įkalinimas, demencija, valgymo sutrikimai, šizofrenija, ŢIV/AIDS, ir kt. Lietuvos literatūroje Neringa Matačiūtė aprašo Dailės terapijos taikymą depresija sergantiems asmenims ir teigia, jog, spalvinės raiškos kaita piešiniuose koreliuoja su depresijos ir nerimo simptomų kaita. Naudojant HAD skalę ir Formalaus piešinio element lentelę pastebima, jog plėtėsi naudojamų spalvų paletė, kito erdvės uţpildymas lape, eigoje atsirado daugiau vėsaus spektro spalvų, spalvinių dėmių kompozicija tapo labiau integruota.

Daugiau atliktų mokslinių tyrimų ir literatūros apie dailės terapiją, kaip alternatyvią gydymo formą, sergantiems depresija randama uţsienio literatūroje, pvz. darbe „A realist review of art therapy for clients with depression“ (Blomdahl & Brigitta, 2013).Crawford ir Petterson įrodo, kaip dailės terapija prisideda atpaţinant ir saugiai išreiškiant jausmus.Karin Egberg, Eva Sundin, Gustaf Stahlberg ir kiti atliko tyrimą „Trumpalaikės Dailės Terapijos ir Verbalinės Psichoterapijos poveikis ir skirtumai, depresija sergančioms moterims“ (2007). Tyrimo tikslas – palyginti trumpalaikių dailės terapijos ir verbalinės psichoterapijos poveikį depresija sergantiems pacientams. Visi 39 dalyviai buvo moterys. Dalis pacientų (n=18) dalyvavo dailės terapijos sesijose, kita dalis (n=21) verbalinės psichoterapijossesijose. Buvo surenkami duomenys atspindintys depresijos lygį prieš ir po sesijų, taip pat po trijų mėnesių pakartotinai pacientai patys vertino savo būklę ir buvo apklausiami interviu metodu. Rezultatai paodė, jog abejose grupėse ţenkliai sumaţėjo pacientų su stipria depresine nuodtaika ir dideliu nerimo lygiu skaičius. Išvadose teigiama, jog dailės terapija gali būti naudinga gydant depresiją moterims.

Egberg Thyme, Inger Oster, Ann Svensk (2009)savo tyrime „Dailės terapija gerina gebėjimą įveikti psichologinius sunkumus moterims sergančioms krūties vėţiu“įrodė, jog dailės terapija veiksminga gydant depresiją iškilusią pacientėms sergančioms vėţiu.Buvo tiriama 41 pacientė, 37-69metų amţiaus, sergančios krūties vėţiu, besigydančios Onkologinių ligų klinikoje Švedijoje, gaunančios chemoterapijos sesijas, pooperaciniame laikotarpyje. Pacienčių socdemografiniai

(22)

duomenys skyrėsi. Visos pacientės suskirstytos į dvi grupes: tiriamoji grupė (n=20), kuri gavo vienos valandos dailės terapijos sesijas per savaitę ir kontrolinė grupė (n=21). Būklė buvo tiriama taikant Psichologinio Įgalinimo klausimyną ir stebint pacienčių gebejimo įveikti psichologinius sunkumus pokyčius. Testas pildytas prieš chemoterapiją ir po dviejų mėnesių, bei pakartotinai po šešių. Rezultatai parodė, jog po dailės terapijos ţenkliai pagerėjo pacienčių gebejimas įveikti psichologinius sunkumus. Taip pat išryškėjo statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tiriamosios ir kontrolinės grupių, jis taip pat buvo ir pakartotiniame testavime po šešių mėnesių. Taigi šis tyrimas atskleidė, jog dailės terapija, atlikta tinkamai apmokyto specialisto, gali padėti moterims sergančioms krūties vėţiu ir išgyvenančiom chemoterapijos laikotarpį sustiprinti gebėjimus įveikti psichologinius sunkumus.

Blomdahl ir kiti teigia, jog Dailės terapija, depresija sergančius asmenis veikia kaip įrankis savianalizei: kyla savasties suvokimas ir sąmoningumas, analizuojami įprastiniai, kasdieniai elgesio modeliai, didėja savęs priėmimas. Meninė saviraiška, naudojant simbolius, spalvas, judesį yra kaip galimybė „išveikti“ mintis, jausmus, patirtis ir taip išsakant savąją istorija pačiam pagilinti esamos situacijos suvokimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (angl. WHO) naudoja šią metodiką kaip tarptautinį negalios ir sveikatos klasifikavimą (angl. ICF.), apibūdinant funkcionavimą ir negalią. Pasak ICF testų, skirtų depresijai nustatyti, depresija apima visus kitus komponentus įeinančius į ICF. Pagrindiniai komponentai naudojami ICF depresijos skilties rinkinyje tiria kūno funkcijas, darbingumo ir įsitraukimo lygį ir išorinius faktorius (Cieza ir kiti, 2004).

Asmeniniai pacientų patyrimų ir išgyvenimų faktoriai nėra klasifikuojami ir neįeina į pagrindinį depresijos klasifikavimo rinkinį. Todėl yra sunku rasti tyrimų, kuriuose atsispindėtų depresijos kaita ir Dailės terapijos įtaka, šiame procese. Taigi jungiant dailės terapijos uţduotis ir terapinius faktorius ir tikrinant tyrimų rezultatus su ICF tyrimų rinkiniu atskleidţiama ar, tai padeda klientui ir yra jam naudinga.

2.1. Pasirinktos technikos reikšmė dailės terapijoje

Dailės terapijos proceso metu asmens pasirinkta technika atspindi kuriančiojo psichinės būsenos išraišką. Technikos pasirinkimo interpretavimas galimai nusako kuriančiojo asmens siekius ir tikslus ne tik norint išsireikšti estetine prasme. Emocinė raiška plačiai siejama su technikos raiška.

Juodas pieštukas . Atspindi asmens norą sukontroliuoti procesą , susikaustymą jausmų vengimą, nenorą atsis kleisti, vengimą parodyti vidinį pasaulį . Taip pat galimai siejasi su įrankiu , priemonės aštrumas padeda išreikšti pyktį, vidinį konfliktą.

Parkeris. Atskleidţia uţsisklendimą, atsiribojimą, nenorą įsitraukti, daţniausiai to pasekoje

(23)

Juodas pieštukas derinamas su spalvotais . Galimai atskleidţia vidinį susiskaldymą, ėjimą

skirtingomis kryptimis, dvipoliškumą.

Lapo formato pasirinkimas. Maţas lapo dydţio pasirinkimas, nurodo maţą ţmogaus

savivertę. Lapo dydis ir piešinio uţimamos erdvės jame santykis, rodo piešėjo santykį su pačiu savimi. Nedidelis piešinys plačiame lapo formate, rodo asmens pasimetimą - didelė problema, o jis jaučiasi maţas akistatoje su ja, neranda būdo, kaip ją išspręsti.

Spalvoti pieštukai. Lengvai kontroliuojama priemonė , rodanti atsitiktinumo baimę . Spalvos

rodo susigrūmimą su emocijomis, bet taip pat ir atstumą, atsiribojimą nuo pasąmonės.

Sausa pastelė. Sunkiai valdoma technika, reikalauja į procesą įtraukti pirštus tepant ant lapo,

dėl to galimai padeda iškelti pasąmoninius vaizdinius.

Daţai. Priklausomai nuo pasirinktos konsistencijos, yra labai plataus savybių

diapazono:tiršti, šlapi, švariai tepami, „uţpurvinti“, besiliejantys ir t.t.. Pavyzdţiui betepant daţus kuriantysis gali netikslingai jas sumaišyti, „uţpurvinti“. Taip atspindi vidines būsenas, kuomet jaučiamas chaosas, kaltė.

Akvarelė. Sunkiai suvaldoma, ypatingai liejant ant šlapio lapo. Stimuliuoja fantaziją, sukelia

netikėtumą, nuostabą, laisvumo pojūtį.

Guašas. Ypač tinkanti atviram jausmų išreikškimui technika. Tapymas pirštais dar labiau

pagyvina vidinius procesus, suţadina emocijas.

Anglis. Padeda stipriai išreikšti jausmus, gan sunkiai suvaldoma, siekiant detalumo. Daţnai

pasirenkama siekiant sukurti paveikų, įspūdį piešinyje. Yra manoma jog simbolizuoja sunkius išgyvenimus. (Kurienė, 2015)

2.2. Depresija sergančiųjų meninė saviraiška

H.Wadeson ir J. Durkin, knygoje „Advances in art therapy“ (1989) aprašė tyrimą, apie depresija sergančių asmenų ir jų savijautospoţymių stebėjimą. Dirbant grupinėje terapijoje ir taikant atviras temas, išryškėjo pasikartojantys vaizdiniai ir simboliai. Darbai daţnai pacientaivaizduodavo giedrus gamtos peizaţus, saulėtus paplūdymius, vaivorykštes. Taip pat pacientai noriai suteikdavo kūriniams tokius pavadinimus kaip „Laimė“, „Nauja pradţia“. Juose pasikartoja simboliai: geltona saulė, gėlės, medţiai, namai, mėlyni eţerai, paukščiai. Spalvos daţniausiai parinktosrealistiškai: mėlyni debesys, pastelinės gėlės, vaivorykštės su visom spektro spalvom (Buchalter- Katz).Pacientai teigė, jog atliktas darbas neatspindi jų jausmų.Piešiniai atspindėjo pacientų norus, svajones arba praeitį. Pacientai retai piešdavo depresyvią būseną, pyktį, izoliaciją, agresiją. Grafinė depresijos

(24)

charakteristika piešiniuose: maţiau spalvų, daugiau tuščios erdvės, maţiau įsitraukiama į darbą, piešiniai maţiau išbaigti, kontrastuodavo su piešiama tema, ar objektu.

Dauguma pacientų ilgą laiką išlieka gynybiški ir nenoriai perlipa šių šviesių vaizdinių sieną. Tačiau renkantis tiesiogines uţduotis galima sulaukti ir kitokių reakcijų.Pavyzdţiui, tai pačiai depresija sergančių pacientų grupei buvo duota tema „Kliūtys‟, kuri paskatino juos sukurti piešinius, būdingus klasikiniam depresijos išraiškos būdui aprašomam literatūroje: daug juodos ir rudos spalvų, fragmentavimas, neapjungta kompozicija. Didţioji dalis piešinių buvo piešiami greitai, stipriai spaudţiant piešimo priemones ir pacientai daţnai išsakydavo, jog pajuto palengvėjimą juos uţbaigus. Susidūrimas su kliūtimis tarsi pirmas ţingsnis link jų įveikimo.

„The Formal Elements Art Therapy Scale : A measuremen System for Global Variables in Art“aprašo šiuos elementus, būdingus depresija sergantiems pacientams : ribota paletė, bejėgiškumo ir beviltiškumo tematika . Bejėgiškumas gali būti įvardijamas kaip negatyvūs, ar pesimistiški lūkesčiai ţvelgiant į ateitį, arbą esamą situaciją (Beck, Trexler, Weissman.1974). Asmenims, kurie jaučia beviltiškumą savo gyvenimuose, taip pat sunku daryti sprendimus, ar jais sekti. Bejėgiškmas glaudţiai siejamas ir su menka saviverte. Depresijos atveju žemi balai gaunami detalumo , spalvos išraiškingumo, erdvės ir numanomos energijos laukuose . Aukšti rezultatai gaunami logikos srityje . Hinz taip pat pastebi depresija sergnačių pacientų polinkį naudoti maţai erdvės, maţas naudojamų spalvų kiekis, piešiniai daţnai kontūriniai, neuţspalvinami.

Apibendrinant depresija sergančių asmenų darbai atrodydavo paviršutiniški, jie pasakodavo istoriją, bet ne paciento,popieriaus lape paliekama daug tuščios vietos, spalvos neryškios, arba naudojamos grynos-pirminės, linijos trūkinėjančios.

2.3 Emocijų ir minčių išreiškimo praktikos

Dirbant su emocijomis, mintimis ir patirtimis, kurios turi įtakos klientui, kuriami vaizdiniai veda į emocinės patirties supratimą ir paaškinimą. (Hendersonas 2007; Martin, 1997; Monti ir kt., 2006). Įvairių sunkių patyrimų įsisąmonimas leidţia geriau suprasti jų reikšmę. Sąmoningumu paremta dailės terapija skatina klientus ištirti jų emocines reakcijas ir yra mokomi stebėti savo jausmus be išankstinių nuostatų, smerkimo ir baimių (M. Monti ir kt., 2006). Pvz., simbolinis grafinis gyvenimo kelio piešinys yra intervencija, skirta ištirti gyvenimo įvykius ir išgyvenimus juos supaprastinant, taip gilinamas jausmų ir išgyvenimų įsisąmonimas (Martin, 1997). (2007 Hendersonas ir kt.)

Uţduotys gali būti skirstomas į tiesiogines ir netiesiogines. Tiesioginė uţduotis gali nurodyti tiesiogiai į esamą problemą, pavyzdţiui pavaizduoti depresiją

(25)

vizualiai (Trombetta, 2007). Priešingu aatveju, pavaizduoti save skirtingose rolėse (Barbee, 1996) arba perkelent asmeninį poţiūrį ir charakteristikas į medţio simboliką (Gunnarsson et al., 2006).

Uţduotys su netiesioginiu priėjimu neturi tiek pat skaidrumo, kaip tiesioginės uţduotys. Jos orientuotos į paciento vidinį gyvenimą ir leidţia dabartinėms išorinėms problemoms būti neišsakytoms. Tokio pobūdţio uţdaviniai: spalvos liejinys ant šlapio lapo (Sakaki et al., 2007), keverzonių ar fraktalų priešimas (McNamee, 2004) ir kt.. Per netiesioginį priėjimą ryšys kuriamas verbalinio proceso metu. Abu atvejai turi privalumų. Tiesioginio priėjimo būdu klientai yra sąmoningi jog uţduotis yra susijusi su jais, taigi tai gali įtakoti seanco turinį. Netiesioginio būdo privalumas tas, jog prie problemų prieinama lėčiau ir taip pat galimai ţaidimo forma.

Mandalos kūrimas yra skirtas tyrinėti traumas ir sunkius išgyvenimus, taip siekiama didinti supratimą ir suteikti prasmę, net ir labai sunkioms patirtims. Mandala (sanskr. apskritimas) yra spontaniškas kūrinys, sudarytas iš įvairių simbolių, spalvų, bei elementų. Pasak C. Jungo (2002), A.I. Kopytin (2003) ir E.E. Svistovskaya (2003) apskritimas sukuria saugios erdvės jausmą. Mandalos kūrimas skatina ryškesnę saviraišką ir gerina savivertę, atskleidţia vidines vertybes. Apskritimas yra integracijos simbolis kuriame telpa priešingi poliai. Dėl priešingybių integravimo piešinyje, asmuo įgauna galimybę atrasti savo vidinį centrą ir balansą. C. Jungas apbūdino mandalą, kaip sistemą kuri koduoja ţmonijos patirtis ir kaip mechanizmą, kuris harmonizuoja, paremia, gydo, padeda išeiti iš nerimastingų būsenų. Rekomendavo mandalos kūrimą taikyti sunkiais atvejais, emocinio streso metu. Kadangi ţmonės piešia tai ką jaučia esamu momentu, piešinys mandaloje sukuria uţdaros saugios erdvės pojūtį, taip atsiranda sunkių psichologinių reakcijų stabilizavimas.(Nadezhda Yu. Kostyunina, Albina R. Drozdikova-Zaripova Kazan, Federalinis universitetas 2015 Paauglių mokykloje patiriamo streso maţinimas naudojant mandalų meno terapiją.)

Emocijų ir minčių ekspresija naudojant simboliką yra vienas iš seniausių ţmonijai ţinomų būdų saviraiškai ir egzistensinių klausimų įvaizdinimui. Simbolinis mąstymas skatina depresija sergantį asmenį perlipti savo mąstymo ribas ir ţengti uţ savo riboto mąstymo sferos ribų. (Hinz, 2009). Pacientai kenčiantys nuo sunkių traumų gali prarasti galimybę suvokti simbolius ar mąstyti simboliškai. (Woodcock, 2000). Uţdaviniai kuriuose įtrauktas simbolinis mąstymas stimuliuoja smegenis ir plečia poţiūrį į esamas problemas.

Daniel J.Wiener ir Linda K. Oxford (48, 2009) savo tyrime nagrinėjo, kaip grupinė dailės terpija potenceliai gerina gyjimo procesą ir išryškina gilesnį suvokimą apie iškylančius sunkumus kelyje į pasveikimą. Terapeuto specifinės reakcijos ir atsakas į kiekvieną pacientą individualiai ir į grupę bendrai, padiktuoja tinkamas medţiagas, struktūrą, kryptį ir intervencijas kurios bus taikomos siekiant sumaţinti afektus, baimę, nerimą, bejėgiškumą, įtūţį ir nesiorentavimą. Atpaţinimas ir vertinimas, praeities ir dabarties, paciento ego būsenas leidţia terapeutui lanksčiai modeliuoti,

(26)

padrąsinti, palaikyti brandesnius asmenybės aspektus ir adaptacinius modelius, kurių daţnai nepuoselėja ir nepastebi, pats pacientas.

Dailės terapijos grupė gali tarnauti kaip erdvė, kurioje saugiai ir struktūruotai galima ekspermentuoti su galimybėmis kurti naujus ir lengviau prisitaikančius elgesio modelius, naudojant kūrybinį procesą. Daniel J.Wiener ir Linda K. Oxford paţymi, kaip dėmesingas terapeuto įsitraukimas, suteikia pacientams gebėjimą jųdesperatišką būtinybę panaudoti turimą energiją, kad kūryboje išryškėtų jų gyvenimo įprasminimas. Dailės terapijoje sudėtingi išgyvenimai gali būti išryškinami ir integruojami proceso metu.

Depresija sumaţina mąstymo ir komunikacijos galimybes. (Hass-Cohen & Carr, 2008). Šio tyrimo metu buvo analizuojama ar taip pat maţėja ir galimybė saviraiškai, išryškinant ţodinį ir neţodinį komunikavimo būdus. Saviraiška suteikia galimybę išsireikšti neverbaliai: naudojant spalvas, simbolius, kūno judesius ir kalbant apie patyrimą, kūrybos metu. Komunikacijos aspektas per sukurtą vaizdinį transformuojamas į dialogo patyrimą tarp kliento ir terapeuto. Piešinys tampa centrine komunikacine priemone. Ši terapijos forma padeda klientui suvokti save ir savo veiksmus, susidoroti su problemomis, kurios iškyla gyvenime.

Tiriant dailės terapijos poveikį sergantiems depresija, svarbu pabrėţti 'suvokimo ir paaiškinimo' sritis: supratimas, emocinė funkcija, minčių turinys, savęs pajutimas. Naudojami pratimai, ugdantys supratingumą ir paaiškinimą, kurie taip pat gali pagerinti savęs priėmimą bei maţinti savikritiką.

Savianalizė.Savianalizė ir savęs tyrinėjimas yra viena iš daţniausiai naudojamų terapijos

formų tyrimuose ir gali būti siejama su kūno funkcijomis, minčių funkcionalumu, savęs suvokimu ir darbingumu/įsitraukimu. Savianalizę skatinantys pratimai padeda klientams pajusti saugumo jausmą, asmenybinius pokyčius ir vystymąsi. Negatyvus mąstymas yra vienas iš labiausiai dominuojančių simptomų sergant depresija, taigi savianalizė ir savistaba gali sukurti tikresnį ir daugiau niuancuotą savęs suvokimo vaizdinį(Greenberg, Rice, & Elliot, 1993).

Integracija.Patyrimų integracija yra tiek terapijos, tiek ir viso gydymo tikslas. Integravimas

yra sudėtingas procesas, kuriame kliento asmeninė emocijų ir kognityvinių reakcijų interpretacija yra pagrindinis faktorius. ICF kategorija apimanti terapinį 'integracijos' faktorių nurodo į sunkumus dėl didelio streso ir kitų psichologinių sunkumų. Klientai su depresija daţnai išnaudoja daug energijos,vengdami išaukiančių emocijų (Segal, Williams, & Teasdale, 2002).

Simbolinis mąstymas.Emocijų ir minčių ekspresija naudojant simboliką yra vienas iš

seniausių ţmonijai ţinomų būdų saviraiškai ir egzistensinių klausimų įvaizdinimui. Simbolinis mąstymas skatina depresija sergantį asmenį perlipti savo mąstymo ribas ir ţengti uţ savo tunelinio mąstymo sferos ribų (Hinz, 2009). Pacientai kenčiantys nuo sunkių traumų gali prarasti galimybę suvokti simbolius ar mąstyti simboliškai (Woodcock, 2000). ICF kategorijos simboliniam

(27)

mąstymui priskiria emocinį funkcionavimą, minčių funkcionalumą, aukštesnio lygmens kognityvines funkcijas, bei įţvalgumą. Uţdaviniai kuriuose įtrauktas simbolinis mąstymas stimuliuoja smegenis ir plečia poţiūrį į esamas problemas.

Sensorika.Uţdaviniai suteikiantys sensorinę stimuliaciją veikia klientą raminančiai ir

atpalaiduojančiai. Sensorinė stimuliacija okupuoja smegenis, palikdama maţiau vietos nerimastingoms mintims (Hinz, 2009; Lusebrink, 2004). Pacientai sergantys depresija daţniausiai kenčia nuo nerimo sutrikimų. ICF kategorijos priskiria sensorinį stimuliavimą prie emocijų reguliavimo, minčių kontrolės bei pojūčiais susijusiais su raumenų ir judesių funkcijomis.

2.4 Formalieji kriterijai

Formalių elementų aprašymas Formalieji kriterijai pagal A . Kopytiną(Kopytin A. I. Praktikum po art- terapii. Piter, 2000).

Formalių elementų analizė pagal profesionalų praktikoje patikrintus meninės produkcijos įvertinimo kriterijus, šiuo atveju popieriaus lapo dydis , spalvų panaudojimas, uţimamos erdvės kiekis lape ir t.t.. Remiantis šiais elementais galima analizuoti kaip šie kriterijai kito dailės terapijos proceso metu.

Lapo formato dydis. Pasak (E. Kelish, 2002), E. Kelish teigia, jog didėjantis formatas gali būti siejamas su gerėjančia būsena, optimizmu. Atsiranda noras ekspermentuoti, nebijoti suklysti. Visgi galimi ir manijos būsenų pasireiškimai, renkantis didelį formatą. Maţėjant formatui pastebima atvirkštinė tendencija.

Meninės raiškos technikos .Daţniausiai naudojamos priemonės - pieštukai, guašas, kreidelės. Tokios priemonės yra saugios, paţįstamos, nereikalauja didelių įgūdţių. Eigoje dalyviai gali parodyti tendenciją bandyti naujas, neįprastas priemones, pasteles, akvarelę, aliejinius daţus, akrilą. Šią tendenciją Dubowski aprašo kaip kūrybiškumo, atsipalaidaimo poţymį. Tai taip pat atskleidţia, jog dalyviai pradeda jaustis saugiau, pradeda aktyviau įsitraukti į procesą, ieško naujų atradimų.

Vaizdo sudėtingumas . Piešinio turinio kitimo analizėje stabima , kaip kinta turinys ir vaizduojamų objektų prasmė , asmens emocinės būsenos atţvilgiu . Daţniausiai egoje atsiranda struktūrų uţuomazgos . Vėliau Analizuojama , kaip keičiasi dalyvių meninės produkcijos turinys visu dailės terapijos metu . Vėlesniuose darbuose atsiranda tam tikrų struktūrų užuomazgų . Pastebima dinamika: ,,laisvėja” linijos, darbe ryškėja detalumas, erdvė darosi trimatė, aiškėja perspektyva.

Pozityvias klientų darbų tendencijas parodo naudojamas meninės priemonės , kelių priemonių derinimas, atsirandančios trimatės erdvinės formos . Taip pat pozityvias tendencijas rodo sudėtingesni vaizdiniai, simboliai, juos asmuo geba suvokti, priimti kaip atyrimą.

(28)

Tokie vaizdiniai, kurie sukelia emocijas, iškilę procese palaipsniui ima 'atsiverti' pačiam kuriančiąjam ir tampa vis aiškesni . Vaizdiniai – dalis vidinio pasaulio , kurį kūrybinės raiškos procese dalyviai patys sau stengiasi atskleisti. Dailės terapija dalyvių gali būti priimama kaip palaikymas , pozityvių pokyčių savyje pastebėjimas. Apie teigiamus pokyčius taip pat liudija atsiradęs individualus raiškos būdas. Tai rodo augantį savarankiškumą ir savivertę.

(29)

3. TYRIMO METODIKA

3.1 Tyrimo metodologija

Tyrimas buvo atliekamas 2015–2016 metais, sausio - geguţės mėnesiais Respublikinėje Kauno ligoninėje Psichiatrijos klinikoje, Aleksoto sektoriuje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 48). Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas, Kauno Respublikinės ligoninės leidimas bei tiriamųjų sutikimo forma. (priedas nr.1). Tyrimui atlikti buvo gautas Bioetikos centro leidimas, Kauno Respublikinės ligoninės leidimas. (priedas nr.2 ir nr.8)

Tyrimo eiga. Pirmos tiriamosios grupės asmenims (n = 15) buvo taikytas įprastas

kompleksinis gydymas (programą sudarė:medikamentinis gydymas, stacionarizuotas gydymas, vėliau galimybės lankytis dienos stacionare; taip pat pacientai kviečiami dalyvauti kineziterapijoje, šviesos terapijoje, rankdarbių uţsiėmimuose, psichologo konsultacijose ir kitose relaksacinėse veiklose), papildomai pacientus įtraukiant į dailės terapijos programą . Dailės terapijos programą sudarė aštuoni uţsiėmimai: kiekvienas 1,5 val. trukmės, vieną kartą per savaitę . Antrosios tiriamosios grupės pacientams (n = 15) buvo taikytas tik įprastas kompleks inis gydymas . Tyrimo pradžioje ir pabaigoje, tiek pirmosios, tiek antrosios grupių pacientai buvo paprašyti uţpildyti HAD ir BEK klausimynus, stebint psichologui ir bendrosios praktikos slaugytojui (priedas nr.3 ir priedas nr.4).Tiriamosios grupės pacientai, tyrimo pabaigoje papildomai užpildė anketą , kurioje išsakė nuomonę apie dailes terapijos naudą.

Tyrimo kontingentas.Tyrime dalyvavo 30 asmenų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes:

pirmosios grupės 15 tiriamųjų ir 15 antrosios grupės dalyvių. Visiems dalyviams buvo diagnozuotas depresijos sutrikimas (F32-F33). Tiriamieji pacientai buvo atrenkami pagal jų norą dalyvauti terapijoje. Pacientai nesutikę dalyvauti dailės terapijos uţsiėmimuose buvo įtraukti į antrąją grupę. Taikant imties dydţio skaičiavimo fomulę (K.Kardelis 2008), (J.Sopaganas, V Šaferis, K. Jurėnienė ir kt. Statistikos ir informatikos pagrindai Kaunas, KMU 2008), buvo nustatyta, kad tikslią imtį sudaro60 respondentų. Kadangi tyrimas 6 vyko mėnesius, todėl tiriamųjų reikėjo 30 apklausti respondentų. Per nustatytą tyrimo laiką skyriuje gydėsi 30 pacientų, pagal tyrimo atrankos kriterijus buvo sudaryta tiramoji pirma grupė, kuriai buvo taikyta dailės terapija ir antra grupė kuriai nebuvo taikyta dailės terapija. Kriterijus tenkino penkiolika pirmos ir penkiolika antros grupės tiriamųjų, besigydančių skyriuje.

Tyrimo metodai.Tyrime buvo naudojami šie instrumentai:

1) HAD nerimo ir depresijos lygio skalė

2) BECK depresijos ir beviltiškumo lygio skalė 3) Autorės sudaryta anketa

(30)

4) Formaliųjų elementų analizė

5) Socialinis ir demografinis klausimynas

HAD depresijos skalė (priedas nr.3).HAD buvo sukurta 1983 m. A. S. Zigmont‟o ir R . P.

Snaith‟o. Į lietuvių kalbą išverstas 1991 metais ir plačiai naudojamas daugiau nei 25 pasaulio šalyse depresijos ir nerimo sutrikimų atrankai , taip pat šių sutrikimų simptomų sunkumui nustatyti , pacientams, gydomiems nuo įvairių sutrikimų bendrojo profilio ir specializuot ose ne psichiatrijos medicinos įstaigose , bendrosios populiacijos tyrimuose . Šis instrumentas yra vienas iš daţniausia i gydytojų naudojamų skalių , nustatant nerimo ir depresijos lygį . Jis yra nesudėtingas , trumpas, trunka 2–5 min. Pildant šią anketą, paciento prašoma pažymėti atsakymą , kuris, jo nuomone , labiausiai apibūdina savijautą praėjusią savaitę . Nurodoma atsakymus surašyti kuo greičiau , ilgai negalvoti, nes pirma reakcija geriau atspindi emocinę būklę . Instrumentą sudaro 14 klausimų, iš kurių 7 susiję su depresija, kiti 7 atspindi nerimą . Pasirenkamas 1 atsakymas iš 4, kuris vertinamas nuo 0 (simptomo nėra) iki 3 balų (sunkaus laipsnio simptomas ). Taigi balų suma depresijos ir nerimo grupėje gali varijuoti nuo 0 iki 21. Balų suma rodo nerimo arba depresijos sunkumo laipsnį : nuo 0 iki 7 balų – normalus nerimas arba nuotaika ; nuo 8 iki 10 balų – lengvi simptomai; nuo 11 iki 14 balų – vidutinio sunkumo simptomai ; o nuo 15 iki 21 balų yra sunkūs nerimo arba depresij os simptomai(Raimondas Bikulčius 2014).

Beck depresijosir beviltiškumo lygio skalė(priedas nr.4).Beck„o depresijos anketa (angl.

Beck Depresion Inventory (BDI) yra savęs vertinimo skalė , skirta įvertinti depresijos simptomų sunkumą (Beck, 1961). Ją sudaro 21 teiginių grupė apie paţintinius , motyvacinius, emocinius bei elgesinius depresijos simptomus (Beck, 1974). Kiekvieną teiginio grupę sudaro po keturis teiginius , kur atsakymas vertinamas nuo 0 iki 3 balų, atspindinčių simptomo buvimą / sunkumą (0-simptomo nėra, 3-stipriai išreikštas simptomas ). Bendras balų skaičius gali būti nuo 0 iki 63. Depresijos simptomų sunkumas , naudojantis BDI balais , yra interpretuojamas sekančiai : 0-9 minimalus, 10-16 švelnus, 17-29 vidutinis, 30-63 sunkus (Yonkers, 2000). Validumas ir stabilumas buvo įvertintas , lyginant BDI su kitomis depresijos skalėmis ir klinikiniais diagnostikos metodais . Rezultatai parodė, kad skalė yra stabili ir validi (Beck, 1974; Cavabaugh, 1983; Beck, 1988). Statistinėje analizėje dichotomuojant BDI skalės reikšmes buvo naudojamos Viinamaki ir bendraautorių (2004) pasiūlytos BDI ribos : nėra depresijos kai BDI reikšmė yra lygi 14 ir mažiau ; depresija yra kai BDI – 15 ir daugiau.(Raven JL, Rodin GM. 2014.)

Autorės sudaryta anketa (priedas nr.5).8 klausimų apimties anketa sudaryta norint įvertinti