JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ MENTĘ STABILIZUOJANČIŲ RAUMENŲ ELEKTRINIO AKTYVUMO ĮVERTINIMAS ATLIEKANT PRATIMUS ANT SKIRTINGO STABILUMO PAVIRŠIŲ

(1)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS

GUODA PREVELYTĖ

JAUNO AMŽIAUS ASMENŲ MENTĘ STABILIZUOJANČIŲ

RAUMENŲ ELEKTRINIO AKTYVUMO ĮVERTINIMAS

ATLIEKANT PRATIMUS ANT SKIRTINGO STABILUMO

PAVIRŠIŲ

Magistro studijų programos „Sveikatinimas ir reabilitacija“ (valst. kodas 621B30003) baigiamasis darbas

Darbo vadovė:

Dr. Vilma Mauricienė

(2)

TURINYS

SANTRAUKA ... 4 ABSTRACT ... 5 SANTRUMPOS ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10

1.1 Mentė ir ją stabilizuojantys raumenys. ... 10

1.2 Raumenų silpnumo problemos ... 11

1.3 Pratimų nauda stiprinant mentės raumenis ... 14

1.4 Atsispaudimo pratimas ... 14

1.5 Pratimo „atsispaudimas“ įvairovė ... 16

1.6 Elektromiografija ... 20

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS ... 21

2.1 Tyrimo bioetika ... 21

2.2 Tiriamųjų kontingentas ... 21

2.4 Tyrimo metodai ... 22

2.4 Pratimų protokolas ... 25

3. TYRIMO REZULTATAI ... 30

3.1 Tiriamųjų elektrinio raumenų aktyvumo ypatumai atliekant atsispaudimą skirtingomis variacijomis ... 30

3.1.1 Tiriamųjų vyrų ir moterų raumenų elektrinis aktyvumas pratimo „Atsispaudimas“ ant stabilaus paviršiaus metu ... 34

3.1.2 Tiriamųjų vyrų ir moterų raumenų elektrinis aktyvumas pratimo „Atsispaudimas“ ant nestabilaus paviršiaus metu ... 37

3.1.3 Tiriamųjų vyrų ir moterų raumenų elektrinis aktyvumas pratimo „Atsispaudimas“ ant stabilaus ir nestabilaus paviršiaus metu ... 40

3.2 Elektrinis raumenų aktyvumas atliekant atsispaudimą skirtingomis variacijomis priklausomai nuo lyties ... 49

3.3 Sąsajos tarp elektrinio raumenų aktyvumo ir menčių asimetrijos ... 52

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS ... 54

IŠVADOS ... 56

(3)

MOKSLO PRANEŠIMŲ, PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ... 58 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 59 PRIEDAI ... 64

(4)

SANTRAUKA

Guoda Prevelytė. Jauno amžiaus asmenų mentę stabilizuojančių raumenų elektrinio aktyvumo

įvertinimas atliekant pratimus ant skirtingo stabilumo paviršių. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė - dr. V. Mauricienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2017; 63 p.

Darbo tikslas - įvertinti jauno amžiaus asmenų mentę stabilizuojančių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant pratimus ant skirtingo stabilumo paviršių. Uždaviniai: 1. Įvertinti ir nustatyti jauno amžiaus asmenų trapecinio raumens elektrinį aktyvumą bei kurios atsispaudimo pratimo variacijos ir fazės metu jis aktyviausias; 2. Įvertinti ir nustatyti jauno amžiaus asmenų priekinio dantytojo raumens elektrinį aktyvumą bei kurios atsispaudimo pratimo variacijos ir fazės metu jis aktyviausias; 3. Palyginti jauno amžiaus asmenų raumenų elektrinio aktyvumo rezultatus priklausomai nuo lyties.

Tyrimo metodai: anketinė apklausa, menčių padėties analizė, manualinis maksimalaus valingo raumenų susitraukimo jėgos testavimas, elektromiografija, matematinė statistinė analizė. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 30 asmenų, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes, pagal lytį: pirmoje grupėje – vyrai, antroje –moterys.

Darbo išvados: 1. Įvertinus jauno amžiaus asmenų trapecinio raumens elektrinį aktyvumą įvairių atsispaudimo pratimo fazių metu, nustatyta, kad visų trapecinio raumens dalių elektrinis aktyvumas buvo didžiausias atliekant menčių retrakciją (p<0,05). Trapecinis raumuo aktyviausias buvo atliekant atsispaudimą remiantis rankomis į grindis; 2. Įvertinus jauno amžiaus asmenų priekinio dantytojo raumens elektrinį aktyvumą įvairių atsispaudimo pratimo fazių metu, nustatyta, kad raumens elektrinis aktyvumas buvo didžiausias atliekant menčių protrakciją (p<0,05). Priekinis dantytasis raumuo aktyviausias buvo atliekant atsispaudimą remiantis į kamuolį ant sienos; 3. Įvertinus jauno amžiaus asmenų raumenų elektrinio aktyvumo ypatumus įvairių atsispaudimo pratimo variacijų metu priklausomai nuo lyties, nustatyta, kad moterų trapecinio ir priekinio dantytojo raumens elektrinis aktyvumas buvo didesnis nei vyrų visų vertintų atsispaudimo pratimo variacijų metu (p<0,05).

(5)

ABSTRACT

Guoda Prevelytė. Assessment of young people‘s scapula stabilizing muscles electrical activity

during push-up exercise on different stability surfaces. Master`s thesis. Supervisor - dr. V. Mauricienė. Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Nursing, Institute of Sports. Kaunas, 2017; 63 p.

The aim - to evaluate electrical activity peculiarities of scapula stabilizing muscles during push-up exercise on a different stability surfaces among young people. Tasks: 1. To evaluate and to identify electrical activity of trapezius muscle and in which exercise variation and phase this muscle is the most active among young people. 2. To evaluate and to identify electrical activity of serratus anterior muscle and in which exercise variation and phase this muscle is the most active among young people. 3. Compare the results of muscle electrical activity according to participants‘ gender. Methods. Questionnaire, evaluation of maximal voluntary contraction power, analysis of scapula position, electromyography and mathematical statistical analysis methods were used. Participants: 30 young people participated in this research, they were divided into two groups by gender: in the first group - the men, in the second -women.

Conclusions. 1. All parts of trapezius muscle were more active in scapula retraction phase during push-up exercise (p<0,05). Knee push-up exercise was the best exercise variation for this muscle activation. 2. Serratus anterior muscle was more active in scapula protraction phase during push-up exercise (p<0,05). Wall push-up exercise with ball was the best exercise variation for this muscle activation. 3. Women's trapezius and serratus anterios muscle electrical activity was higher than men in all push-up exercise variations.

(6)

PADĖKA

Norėčiau nuoširdžiai padėkoti baigiamojo magistrinio darbo vadovei dr. Vilmai Mauricienei, kuri visapusiškai padėjo rašant baigiamąjį darbą. Ačiū už vertingas mokslines konsultacijas, pagalbą, kantrybę bei padrąsinantį žodį.

Norėčiau padėkoti visiems tiriamiesiams, kurie sutiko dalyvauti mano magistrinio darbo tyrime.

Taip pat dėkoju ir visiems kitiems, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie šio darbo.

(7)

SANTRUMPOS

EMG - elektromiografija

MVRS – maksimalus valingas raumens susitraukimas C7 - septintas kaklo slankstelis

Th3 - trečias krūtinės slankstelis Th8 - aštuntas krūtinės slankstelis

DMAK - dešinės mentės apatinis kampas KMAP - kairės mentės apatinis kampas UKG - uždara kinetinė grandis

(8)

ĮVADAS

Mentė yra ypatingai svarbi rankos judesiams. Jos dėka ranka turi galimybę judėti laisvai bei atlikti judesius didelėmis amplitudėmis. Siekiant išlaikyti tinkamą mentės kinematiką yra labai svarbu išlaikyti tinkamą kaulo padėtį, sąnarių funkciją ir raumenų aktyvavimą viršutinių galūnių judėjimo metu (1).

Pagrindiniai raumenys suteikiantys mentei galimybę judėti yra viršutinis trapecinis, apatinis trapecinis, didysis ir mažasis rombiniai, priekinis dantytasis, mentės keliamasis ir mažasis krūtinės raumuo (2). Vienu svarbiausiu mentę stabilizuojančiu raumeniu yra laikomas priekinis dantytasis raumuo (3), jis taip pat yra labai reikšmingas mentės kinematikoje (1). Ne mažesnis vaidmuo tenka ir trapeciniam raumeniui. Šio raumens jėga yra pripažįstama vienu svarbiausių faktorių mentės pozicijos išlaikymui, kuomet atliekami funkciniai rankos judesiai (4). Kuomet raumenys veikiantys mentę nefunkcionuoja tinkamai, tai gali sukelti įvairias peties regiono patologijas. Pečių juostos raumenų silpnumas gali įtakoti netaisyklingą mentės padėtį ir pečių komplekso disfunkciją. Ypač tai pastebima kuomet sumažėjęs priekinio dantytojo raumens aktyvumas, o viršutinio trapecinio raumens aktyvumas padidėjęs (1). Esant neoptimaliai raumenų funkcijai ir sutrikusiai mentės kinematikai, reabilitacijos metu yra naudojami įvairūs pratimai siekiant atkurti tinkamą mentės kinematiką, todėl labai svarbu nustatyti, kokius pratimus tikslinga taikyti tam tikriems raumenims sveikatinimo programose bei reabilitacijos po traumų metu.

Atsispaudimas yra populiarus uždaros kinetinės grandies pratimas (1,5), kurį galima suskaidyti į fazes pagal menčių judėjimą, t.y. menčių retrakcija, menčių protrakcija ir papildomos fazės metu atliekama maksimali menčių protrakcija (6). Pratimas naudojamas sveikatinime taip pat kaip ir reabilitacijos programose diskinezijos, ankštumo sindromo ir kitų patologijų gydyme. Viena iš šio pratimo populiarumo priežasčių - gebėjimas aktyvuoti raumenis, kurie atsakingi už mentės kinematiką, tokius kaip priekinis dantytasis raumuo. Autoriai teigia, kad didesnis priekinio dantytojo raumens aktyvumas fiksuojamas atliekant maksimalią menčių protrakciją (7,8). Naudojant atsispaudimo pratimą sveikatinimo treniruotėse ar reabilitacijos programose, skirtingos pratimo variacijos gali skirtingai aktyvuoti raumenis (1). Viena iš dažniausiai naudojamų papildomų priemonių, paįvairinančių pratimo atlikimą - nestabilios plokštumos. Nestabilūs paviršiai, dėl sukuriamo nestabilumo pratimo metu, padidina neuroraumeninės sistemos aktyvumą, tuo pačiu pareikalaudami didesnio aktyvumo iš raumenų (9). Mažai nagrinėta atsispaudimo remiantis į sieną variacija. Šis atlikimo būdas laikomas paruošiamuoju, prieš atliekant standartinį atsispaudimą nuo grindų (10). Taip pat tai alternatyvus būdas treniruoti raumenis po įvairių traumų, kadangi atsispaudimo remiantis į sieną metu nereikia didelių pastangų judesiui atlikti (11).

(9)

Autoriai tyrinėja nemažai skirtingų atsispaudimo variacijų, tačiau mažiau nagrinėtos atskiros pratimo fazės, bei raumenų aktyvumas jų metu. Taip pat nepavyko rasti atliktų tyrimų, kuriuose būtų nagrinėta atsispaudimo remiantis į sieną variacija naudojant kamuolį. Šiame darbe siekėme įvertinti skirtingų, mentę stabilizuojančių raumenų, elektrinį aktyvumą skirtingų atsispaudimo pratimo variacijų metu bei skirtingų pačio atsispaudimo pratimo fazių metu, kad nustatyti galimai geriausias atsipaudimo pratimo variacijas ir fazes konkretaus raumens aktyvumo didinimui.

Darbo tikslas

Įvertinti jauno amžiaus asmenų mentę stabilizuojančių raumenų elektrinį aktyvumą atliekant pratimus ant skirtingo stabilumo paviršių.

Uždaviniai:

1. Įvertinti ir nustatyti jauno amžiaus asmenų trapecinio raumens elektrinį aktyvumą bei kurios atsispaudimo pratimo variacijos ir fazės metu jis aktyviausias;

2. Įvertinti ir nustatyti jauno amžiaus asmenų priekinio dantytojo raumens elektrinį aktyvumą bei kurios atsispaudimo pratimo variacijos ir fazės metu jis aktyviausias;

3. Palyginti jauno amžiaus asmenų raumenų elektrinio aktyvumo rezultatus priklausomai nuo lyties.

(10)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Mentė ir ją stabilizuojantys raumenys

Mentė yra plokščias, trikampis kaulas esantis užpakalinėje pečių lanko pusėje ties antru - septintu šonkauliais (12). Kaip didžiausias pečių komplekso kaulas, mentė tarnauja septyniolikai raumenų, kaip pradžios tvirtinimo taškas (12, 13). Ji kaip ašis, perduodanti jėgą iš apatinių galūnių ir liemens viršutinėms galūnėms (14).

Atliekant judesius per peties sąnarį, mentė juda įvairiomis kryptimis. Galimi judesiai: mentės kėlimas, mentės leidimas, mentės atitraukimas (atkišimas), mentės pritraukimas (atlošimas), mentės sukimas aukštyn, mentės sukimas žemyn (1), pateikiami 1 paveiksle.

1 pav. Mentės judesių tipai (Mikelionis T.,2016)

Kombinuotas judesys kuomet mentė yra atitraukiama nuo stuburo atkišant pečius į priekį, vadinamas mentės protrakcija. Judesys, kuomet mentė pritraukiama prie stuburo, o pečiai atlošiami atgal, vadinamas mentės retrakcija (1,15).

Mentė atlieka funkciją, kuria prisideda prie peties komplekso mobilumo ir stabilumo (16,17,18).

Vienintelis kaulinis mentės prisirišimas prie kūno yra per peties raktikaulinį raištį, todėl peties raktikaulinė jungtis iš prigimties yra nestabili. Vienintelį stabilumą mentė gauna iš raumenų supančių ją (1), todėl pagrindinis veiksnys lemiantis mentės padėtį - mentės raumenų sistema (19).

Raumenys aplink mentę suteikia stabilumą viršutinėms galūnėms, jie veikia kaip fiksatoriai, kai distalinė viršutinių galūnių dalis juda (14), taip pat jie kontroliuoja kompleksinį

(11)

mentės judėjimą (4), todėl koordinuotas ir sinchronizuotas mentės judėjimas sukuriamas raumenų pagalba. Trimatė mentės kinematika atsiranda dėl subalansuotos jėgos tarp viršutinio, vidurinio ir apatinio trapecinio ir priekinio dantytojo raumens (4).

Mentės ir ją supančių raumenų funkcija yra gyvybiškai svarbi normaliai peties sąnario funkcijai (2). Nors daugelis raumenų padeda stabilizuoti mentę, pagrindiniai stabilizatoriai yra priekinis dantytasis raumuo, didysis ir mažasis rombiniai raumenys, mentės keliamasis raumuo ir trapecinis raumuo (1, 2).

Priekinis dantytasis raumuo atlieka svarbų vaidmenį mentės kinematikoje (1, 19) ir yra vienas svarbiausių raumenų atsakingų už mentės stabilizavimą (3, 20). Tai plokščias raumuo, jo tvirtinimosi pradžia – pirmi devyni šonkauliai, pabaiga – vidinis mentės kraštas (12, 21). Pagrindinė funkcija – atitraukti ir rotuoti mentę (1, 12, 21). Priekinis dantytasis raumuo yra pagrindinis raumuo, stabilizuojantis vidinį mentės kraštą ir apatinį jos kampą (20).

Trapeciniai raumenys taip pat labai reikšmingi mentės judėjimui (3). Tai vientisas raumuo, tačiau dėl skirtinga kryptimi išsidėsčiusių skaidulų skirstomas į tris dalis: viršutinį, vidurinį ir apatinį. Viršutinis trapecinis raumuo kelia pečių lanką aukštyn, vidurinis trapecinis raumuo pritraukia mentę prie stuburo, apatinis trapecinis raumuo traukia pečių lanką žemyn ir padeda nuleisti mentę (1,2), tai yra pakelia, pritraukia ir rotuoja mentę (13). Turgut su bendraautoriais trapecinio raumens jėgą pripažįsta kaip vieną svarbiausių faktorių mentės pozicijos išlaikymui atliekant funkcinius rankos judesius (4).

Šie du raumenys, priekinis dantytasis ir viršutinis trapecinis, yra pagrindiniai mentės krūtininio sąnario stabilizatoriai. Kartu su apatiniu trapeciniu raumeniu, šie raumenys išdėstyti optimaliai, kad išlaikytų mentės lygiagretumą su krūtinės ląsta ir užtikrintų dinamišką stabilizavimą (17).

1.2 Raumenų silpnumo problemos

Anksčiau į reabilitacijos programą skirtą pečių sričiai, mentės raumenų stiprinimas būdavo įtraukiamas retai. Per pastaruosius du dešimtmečius ženkliai išaugo susidomėjimas mente, jos biomechanika bei ją supančiais raumenimis, todėl buvo atlikta nemažai tyrimų siekiant padėti nustatyti mentės vaidmenį viršutinių galūnių judesiams (2).

Normali peties sąnario funkcija yra tarsi kompromisas tarp mobilumo ir stabilumo. Sąnario mobilumas ir stabilumas yra paremtas aktyvių raumenų kontrole, kuri reikalauja tikslaus susiderinimo tarp priekinio dantytojo raumens ir viršutinio bei apatinio trapecinio raumens (22).

(12)

Kadangi mentė turi tokį didelį atliekamų judesių kiekį, yra taip pat ir tam tikras problemų skaičius, kuris gali dėl jų atsirasti. Dėl didelio kiekio problemų taip pat svarbu atpažinti sutrikusią mentės kinematiką (1). Vieno ar kelių mentę stabilizuojančių raumenų silpnumas gali išryškinti raumenų disbalansą bei pakeisti jos įprastą kinematiką (4).

Pečių juostos raumenų silpnumas potencialiai veda prie netaisyklingos mentės padėties ir pečių komplekso disfunkcijos. Kitaip tariant dažnai pasikartojančios traumos ir neoptimali biomechanika atsirandanti aplink pečių juostą gali būti siejama su mentę stabilizuojančių raumenų funkcijos pokyčiais (2). Esant peties sąnario pažeidimams, vienas iš tikslų – grąžinti taisyklingą mentės padėtį ir judesius mentės krūtinės ląstos jungtyje (23).

Mentę stabilizuojančių raumenų silpnumas ir dėl to kylantys biomechaniniai pakitimai gali sukelti spaudimą priekinėje peties sąnario kapsulėje, padidinti galimybę rotatorių manžetės suspaudimui (2).

Manoma, kad mentės diskinezija (mentės padėties ir judesių modelio matomi pakitimai (20, 24) gali atsirasti dėl mentę stabilizuojančių raumenų aktyvacijos sutrikimų (2, 20). Turgut ir bendraautorių (4) teigimu trapecinio raumens silpnumas prisideda prie mentės diskinezijos. Ši disfunkcija paveikia įprastą mentės ir žastikaulio ritmą, ir gali būti įvairių pažeidimų, tokių kaip peties sąnario nestabilumas, peties ankštumo sindromas, rotatorių manžetės traumos priežastimi (25).

Odom su bendraautoriais (26) taip pat teigia, kad mentės padėtis gali turėti įtakos pečių funkcijai. Bet o mentės padėtis tiesiogiai susijusi su mentės stabilumu ir raumenų jėgos generavimu, kadangi koordinuotai veikiantys raumenys reikalingi normaliai peties sąnario funkcijai palaikyti. Viena iš galimų problemų pečių srityje – menčių asimetrija. Daugelis gydytojų sutinka, kad vertinant asmenų laikyseną asimetrija yra gana dažnas reiškinys. Dominuojančios rankos petis dažniausiai būna žemesnis nei nedominuojančios. Tai siejama su raiščių tempimu, sąnarine kapsule ir raumenimis, kurie labiau dirba dominuojančios rankos pusėje. Menčių asimetrija yra laikomas reiškinys, kuomet skiriasi mentės padėtis dešinėje ir kairėje kūno pusėje. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad menčių asimetrija gali būti susijusi su tokiais sutrikimais kaip raumenų atrofija, kaulo kontūro pokyčiais, pernelyg dideliu apatinio mentės kampo atsikišimu ar išgaubtumu. Sportininkams, kurių sporto šakoje dominuoja viena kūno pusė, taip pat dažnai pastebima menčių asimetrjja (27). Su-Rim (28) ir Odom (26) su bendraautoriais teigia, kad sumažėjęs mentę stabilizuojančių raumenų aktyvumas gali įtakoti menčių asimetriją, tačiau trūksta mokslinių tyrimų, kurie nustatytų menčių asimetrijos priežastis, todėl asimetrija dažnai laikoma problematiška be jokių aiškių įrodymų (27).

Struyf kartu su bendraautoriais (15) teigia, kad yra labai svarbu įvertinti raumenų aktyvumą ir jėgos disbalansą, asmenims turintiems peties sąnario patologijas, nes tai gali įtakoti

(13)

potencialius biomechaninius pakitimus mentės judėjime. Yra pakankamai įrodymų, kad asmenims, kurie turi peties ankštumo sindromą, netrauminį peties sąnario nestabilumą, peties rotatorių manžetės tendinopatiją ir kitas problemas, mentės padėtis ir kontrolė yra stipriai pasikeitusi (15, 29). Nustatyta, kad asmenims turinties peties ankštumo simptomą ir peties sąnario nestabilumą sistemingai yra pakitusi ir mentės kinematika. Tai apima pakitusią priekinio dantytojo raumens ir visų trijų trapecinio raumens dalių veiklą ir jėgą. Pastebimas sumažėjęs priekinio dantytojo raumens aktyvumas, hiperaktyvumas ir ankstyva aktyvacija viršutinio trapecinio raumens bei sumažėjęs aktyvumas ir vėlyva aktyvacija vidurinio ir apatinio trapecinio raumens (16).

Huang (20) teigimu priekinis dantytasis raumuo stabilizuoja vidinį mentės kraštą ir apatinį kampą, siekiant išvengti mentės kampo atsikišimo, todėl šio raumens silpnumas ir nuovargis gali paveikti mentės kampo atsikišimą. Sangyong ir bendraautoriai (19) taip pat sutinka, kad sumažėjęs priekinio dantytojo raumens aktyvumas glaudžiai susijęs su netaisyklinga mentės padėtimi, kas gali turėti įtakos mentės kampo atsikišimo formavimuisi (11, 19, 30).

Pasak Martins (31), peties sąnario disfunkcija susijusi su priekinio dantyto raumens ir viršutinio trapecinio raumens disbalansu ir silpnumu. Tyrimai parodė, kad asmenims silpną priekinį dantytąjį raumenį dažniausiai kompensuoja viršutinis trapecinis raumuo, todėl tokie asmenys gali turėti polinkį į peties ankštumo sindromą ir peties skausmą (31, 32). Silpnas vidurinis ir apatinis trapecinis raumuo gali įtakoti pečių pasvirimą į priekį kartu su mentės pakrypimu (11).

Nustatytas stiprus ryšys tarp kaklo, pečių srities skausmo ir mentės disfunkcijos. Mentės diskinezija gali sutrikdyti normalią pečių ir kaklo funkciją (16). Disbalansas tarp mentę stabilizuojančių raumenų gai būti vienas iš veiksnių įtakojančių pečių srities skausmą. Tyrimai apie raumenų aktyvumo disbalansą atskleidė, kad asmenims besiskundžiantiems pečių srities skausmu yra padidėjusio aktyvumo viršutinis trapecinis raumuo (4). Skausmas kaklo ir pečių srityje dažnai yra susijęs su ribotais judesiais ir raumenų jėgos praradimu. Sprendžiant kaklo skausmo problemą neretai dėmesys yra skiriamas priekinio dantytojo ir viršutinio trapecinio raumenų veiklos reguliavimui bei mentės padėties stabilizavimui (23). Didelio aktyvumo priekinis dantytasis raumuo kartu su didelio aktyvumo apatiniu trapeciniu raumeniu padeda išlaikyti sveiką mentės kinematiką (1, 2), tačiau pernelyg didelė viršutinio trapecinio raumens aktyvacija su užslopinta apatinio trapecinio ir priekinio dantytojo raumens aktyvacija siejama su pakitusia mentės kinematika (2,20), kas prisideda prie skausmo pečių srityje (22).

Disbalansas tarp mentę supančių raumenų pakeičia mentės poziciją ir įprastą mentės - žastikaulio ritmą, ko pasekoje išsivysto įvairios peties sąnario disfunkcijos (14), todėl pagrįstai priimta, kad mentę supančių raumenų stiprinimas yra gyvybiškai svarbus komponentas pečių juostos reabilitacijos programoje (2), palaikant taisyklingą mentės padėtį ir užkertant kelią įvairioms ligoms bei traumos susijusioms su netaisyklinga mentės padėtimi. Mentę stabilizuojančių raumenų

(14)

stiprinimas turėtų būti vienas iš konservatyvaus gydymo komponentų, todėl svarbu žinoti kokius pratimus tikslinga taikyti šiems raumenims (33).

1.3 Pratimų nauda stiprinant mentės raumenis

Prastai stabilizuota mentė gali prisidėti prie įvairių peties traumų (34), todėl mentės raumenų stiprinimas atlieka laba svarbų vaidmenį įvarių peties patologijų gydyme (30). Ruošiant pratimų programas peties sąnario sutrikimų prevencijai ar reabilitacijai, labai svarbu atkreipti dėmesį į balansą tarp mentę stabilizuojančių raumenų (8). Įvairūs pratimai gali pagerinti mentės raumenų veiklą (35, 36). Programos sėkmė priklauso nuo saugių pratimų bei jų laipsniškos progresijos. Pradinė programa turėtų apimti judesių amplitudės didinimo ir mentę stabilizuojančių raumenų stiprinimo pratimus. Judesių amplitudės didinimo pratimai paprastai yra atliekami siekiant atkurti judesių spektrą, kad vėliau būtų galima naudoti pažangesnius pratimus (34). Norint atkurti normalius mentės judesius svarbu sumažinti viršutinio trapecinio raumens aktyvumą ir aktyvuoti apatinį trapecinį ir priekinį dantytąjį raumenį (20, 22), kitaip sakant mentę stabilizuojantys pratimai turėtų vienus raumenis veikti minimaliai, o kitų aktyvumą skatinti (8). Dėl šios priežasties dauguma specialistų naudoja uždaros kinetinės grandies pratimus (toliau - UKG) (34, 37).

UKG judesių metu distalinis segmentas yra fiksuotas, aktyvuojamos agonistų ir antagonistų raumenų grupės (38, 39, 40, 41). Atliekant judesį dirba daugiau nei vienas sąnarys (40). Autoriai teigia, kad ši grandis sukuria stabilesnį pagrindą distalinei funkcijai ir judėjimui, taip pat gerinama propriocepcija, neuroraumeninė kontrolė ir vėliau sąnario funkcinis stabilumas (39). Pratimai atliekami uždaroje kinetinėje grandyje suteikia daugiau stabilumo ir mažesnę apkrovą svorį laikantiems sąnariams (39, 42), todėl tokie pratimai naudojami ankstyvoje reabilitacijoje (41). Pasak Lacerda (42) šių pratimų grįžtamasis ryšys yra efektyvesnis, kadangi kūną veikianti spaudžiamoji jėga ir pėdų kontaktas su žeme, dažnai atkuria funkcinius judesius, kurie aliekami kasdieninėje veikloje.

Gydytojai ir mokslininkai pripažįsta uždaros kinetinės grandinės pratimų naudą viršutinėms galūnėms, todėl tokių pratimų naudojimas yra įtrauktas į reabilitacijos programą asmenims, turintiems sutrikimų pečių srityje (43).

(15)

Vienas universaliausių uždaros kinetinės grandinės pratimų, stiprinančių viršutinių, apatinių galūnių, pilvo ir krūtinės raumenis yra atsispaudimas (1, 5, 6, 43, 44). Atsispaudimą sudaro dvi fazės - ekscentrinis ir koncentrinis raumens susitraukimas (1, 6). Ekscentrinio raumens susitraukimo metu vyksta mentės retrakcija, o koncentrinio - mentės protrakcija. Galima ir papildoma šio pratimo fazė, pabrėžiant mentės protrakciją. Mentės atitolinamos viena nuo kitos, pratimo pabaigoje maksimaliai ištiesiant rankas per alkūnės sąnarį (19, 45). Visos pratimo fazės vaizduojamos 2 paveiksle.

2 pav. a. menčių protrakcija; b. menčių retrakcija; c. maksimali menčių protrakcija

Užsienio moksliniuose šaltiniuose papildoma atsispaudimo fazė įvardijama kaip „plus“ fazė, kitaip sakant - maksimali menčių protrakcija (1, 25, 46), naudinga kooreguojant mentės kinematiką (47). Šios fazės metu sumažinamas viršutinio trapecinio raumens aktyvumas, tuo tarpu priekinio dantytojo raumens aktyvumas didinamas (48). Dažnai maksimali menčių protrakcija naudojama atliekant atsispaudimą remiantis į sieną. Yra įrodyta, kad atliekant maksimalią menčių protrakciją atsispaudimo remiantis į sieną metu, priekinio dantytojo raumens veikla yra ypatingai aukšto lygio, lyginant su kitais pratimais, skirtais stiprinti priekinį dantytąjį raumenį, kuomet žastas sulenktas 90 ° kampu(47).

Atsispaudimo metu, daugelis viršutinių galūnių, liemens ir apatinių galūnių raumenų yra įjungiami į darbą, kad išlaikytų kūną ir atliktų judesį. Liemens ir apatinių galūnių raumenys atlieka stabilizatorių vaidmenį, o tuo tarpu viršutinių galūnių ir kai kurie liemens raumenys atlieka patį judesį. Trumpai tariant atsispaudimo metu yra aktyvuojami raumenys iš skirtingų kūno dalių (6).

Yang (6) teigimu atsispaudimo populiarumas kyla iš naudos ir patogumo. Fizinę naudą gali gauti įvairaus amžiaus asmenys. Ji apima raumenų stiprinimą, sąnarių stabilumo ir lankstumo didinimą, kaulų tankio gerinimą, kraujotakos paspartinimą. Šis pratimas patogus kadangi standartiniam atsispaudimo variantui nereikia priemonių, jį galima atlikti beveik visur ir bet kada. Galimos įvairios pratimo variacijos (1, 6). Tylre (1) darbe pateikia tradicinio atsispaudimo, atsispaudimo nuo kelių, remiantis į sieną, taip pat remiantis į skirtingus paviršius, pratimo

(16)

variacijas. Yang (6) išskiria atsispaudimą viena ranka, atsispaudimą su suplojimu, kumščio atsispaudimą, induizmo atsispaudimą, atsispaudimą sėdint ir dar daug skirtingų šio pratimo atlikimo būdų. Teigiama, kad įvairios modifikacijos, ypač tuomet kai keičiamas atramos paviršius, gali įtakoti raumenų įdarbinimo lygį. Kiekvienoje variacijoje yra galimybė pridėti papildomus pakeitimus, kurie galėtų būti traktuojami kaip pratimo progresija, suteikiant dar didesnę apkrovą raumenis (5). Vienas pagrindinių pratimo pakeitimo modelių - nestabilaus paviršiaus (gimnastikos kamuolio, pusiausvyros lentos, volo) naudojimas (3, 25). Daroma prielaida, kad pratimo metu dėl nestabilaus paviršiaus naudojimo padidėja į darbą įjungiamų raumenų neuroraumeninė aktyvacija (9).

Yang (6) teigia, kad standartinis atsispaudimo pratimas dažniausiai yra naudojamas dviem tikslams: 1) įvertinti ištvermę ir stiprumą specifinių krūtinės, pečių ir viršutinių galūnių raumenis, 2) stiprinti pratime dalyvaujančius raumenis.

Atliktų tyrimų gausa rodo, kad atsispaudimas yra populiarus pratimas stiprinant mentę stabilizuojančius raumenis (6). Plačiai nagrinėjama skirtingų paviršių, rankų padėties, pėdų padėties, skirtingų pratimo variacijų įtaka raumenų aktyvumui. Tyrimai rodo, kad atsispaudimo pratimas naudingas ne tik stiprinant raumenis, bet jis taip pat gerina propriocepciją ir neuroraumeninę kontrolę, skatina bendrą stabilizuojančių raumenų aktyvumą (5, 43).

1.5 Pratimo „atsispaudimas“ įvairovė

Nestabilūs paviršiai. Gimnastikos kamuolys, nestabilios lentos, volas ir kiti nestabilūs

paviršiai gali pakeisti stabilius paviršius treniruočių metu. Nestabilūs paviršiai padidina neuroraumeninės sistemos aktyvumą siekiant stabilizuoti sąnarius dėl nestabilių paviršių sukurto nestabilumo. Tokių treniruočių metu pagerinama sąnarių propriocepcija bei reikalaujamas didesnis aktyvumas iš raumenų (9).

Kai kurie mokslininkai nurodo atsispaudimo pratimą kaip alternatyvą treniruojant mentę stabilizuojančius raumenis, ypač pabrėžiant pratimo atlikimą ant nestabilaus paviršiaus (49, 50).

Lehman ir bendraautoriai (35) tyrimo metu vertino raumenų aktyvumą atliekant atsispaudimą ant stabilaus paviršiaus - suoliuko ir nestabilaus paviršiaus - gimnastikos kamuolio. Buvo testuojamas trigalvio žasto, plačiojo nugaros, tiesiojo pilvo, išorinių įstrižinių pilvo ir didžiojo krūtinės raumens aktyvumas, siekiant nustatyti ar atliekant pratimą ant nestabilaus paviršiaus raumenys aktyvesni nei pratimą atliekant ant stabilaus paviršiaus. Gauti rezultatai parodė, kad nestabilus paviršius gali turėti įtakos raumens aktyvumui, tačiau ne visiems raumenimis. Tiriamojo

(17)

kūno masės centras, nestabilaus paviršiaus vieta ir rankų padėtis ant gimnastikos kamuolio, gali būti reikšmingi faktoriai vertinant raumenų aktyvacijos pasikeitimus.

Kito autoriaus gauti rezultatai parodė, kad apatinis trapecinis raumuo aktyvesnis atliekant pratimą ant nestabilaus paviršiaus, o viršutinis trapecinis - ant stabilaus paviršiaus (1). Panašus darbas buvo atliktas Martins ir bendraautorių (31) siekiant padėti pacientams turintiems peties sąnario disfunkciją. Tyrimo metu buvo naudojami du skirtingi atramos paviršiai (stabilus ir gimnastikos kamuolys) bei trys pratimo variacijos (standartinis atsispaudimas, atsispaudimas nuo suoliuko ir atsispaudimas nuo sienos). Rezultatai pademonstravo, kad standartinis atsispaudimas yra naudingiausias aktyvinant priekinį dantytąjį ir apatinį trapecinį raumenį. Nestabilus paviršius neturi jokios įtakos rezultatams. Tyrėjai daro išvadą, kad pratimo variantai su nestabiliu paviršiumi tikriausiai sukelia mažus raumenų veiklos pokyčius.

Herrington ir bendraautoriai (5) savo tyrimu taip pat nepatvirtino, kad raumenų aktyvumas išauga atliekant atsispaudimą ant nestabilaus paviršiaus. Gauti rezultatai parodė, kad priekinio dantytojo ir apatinio trapecinio raumens aktyvumas atliekant pratimą ant nestabilaus paviršiaus netgi sumažėja. Pirauá kartu su bendraautoriais (25) taip pat neigia nestabilių paviršių naudą. Atlikto tyrimo metu jie nustatė, kad asmenims, kuriems nustatyta menčių diskinezija (menčių judesių sutrikimas), atliekant atsispaudimą ant nestabilaus paviršiaus, priekinio dantytojo raumens aktyvumas sumažėja, o trapecinio raumens padidėja. Šie rezultatai parodė, kad norint stiprinti trapecinius raumenis, rekomenduojama atsispaudimą atlikti ant nestabilaus paviršiaus, tačiau jei norima stiprinti priekinį dantytąjį tyrėjai rekomenduoja pratimą atlikti ant stabilaus paviršiaus. Pirauá kartu ir bendraautorių (25) teigimu, kai kurie autoriai pasisako už tai, kad reabilitacijos metu, kuomet dėmesys skiriamas mentės stabilizatoriams, būtų parenkami loginio progresavimo pratimai, daugiausiai dėmesio skiriant apatinio trapecinio ir priekinio dantytojo raumens stiprinimui ir viršutinio trapecinio raumens aktyvacijos sumažinimui. Tačiau vis dar neaišku, ar pratimo atlikimas ant nestabilaus paviršiaus yra privalumas. Todėl dėmesys turėtų būti nukreiptas ne į tai, ar nestabilus paviršius yra naudingesnis, o į tai kam didžiausia nauda atliekant pratimą ant nestabilaus, o kam ant stabilaus paviršiaus.

Viršutinių galūnių padėtis. Yra daugybė skirtingų rankų laikymo būdų bei padėčių

atliekant atsispaudimą, kas gali turėti įtakos pratimo efektyvumui (1). San Juan su bendraautoriais (46) teigia, kad mentę stabilizuojančių raumenų aktyvumui pratimo pradinė padėtis yra labai svarbi. Tyrėjai atliko tyrimą, kurio tikslas nustatyti atsispaudimo variacijos ( standartinė ar modifikuota- į grindis remiamasi keliais) ir alkūnės padėties (5 laipsnių intervalu, nuo 100 laipsnių iki pilno ištiesimo) poveikį raumenų aktyvumui. Elektromiografijos (toliau EGM) metodu vertintas 4 raumenų aktyvumas (viršutinio trapecinio, apatinio trapecinio, priekinio dantytojo, podyglinio). Jie

(18)

nustatė, kad standartinio atsispaudimo metu raumenys aktyvesni nei modifikuotoje padėtyje. Alkūnės padėtis pratimo metu turėjo įtakos ne visiems raumenims.

You-Sin su bendraautoriais (44) atliko tyrimą, kurio metu siekė nustatyti delnų padėties pokyčių įtaką peties raumenų aktyvumui atliekant atsispaudimą. Tiriamieji atliko atsispaudimą, kuomet delnai laikomi neutralioje padėtyje, plačiai ir siaurai. Nustatyta, kad mažojo krūtinės raumens, trigalvis žasto ir podyglinio raumens aktyvumas buvo didesnis atliekant atsispaudimą kai delnai laikomi siaurai. Didysis krūtinė raumuo buvo aktyvesnis laikant delnus siaurai arba neutralioje padėtyje, nei plačiai. Priekinis dantytasis raumuo geriausiai aktyvuojamas, kuomet delnai laikomi plačiai. Rankų padėtis atliekant atsispaudimą plačiai nagrinėta ir Tylre (1) darbe. Autoriaus teigimu didysis krūtinės raumuo aktyviausias kuomet rankos laikomos plačiai, priešingai nei You-Sin K ir bendraautorių (44) tyrime, tuo tarpu trigalvis žasto raumuo žymiai aktyvesnis kuomet rankų pozicija siaura. Priekinis dantytasis raumuo aktyvuojasi visose pozicijose, o atliekant pratimą ant skirtingų paviršių, aktyvuojamos skirtingos raumens dalys (1).

Sandhu su bendraautoriais (51) tyrimo metu nustatyta, kad atsispaudimo nuo dilbių metu fiksuojamas didesnis priekinio dantytojo raumens ir mažesnis višutinio trapecinio raumens elektrinis aktyvumas.

Pratimo fazės. Darbų analizuojančių skirtingas atsispaudimo fazes bei pratimus tikslingus

aktyvuoti raumenims dirbantiems tam tikros fazės metu nėra labai daug. Plačiau nagrinėjama papildoma atsispaudimo fazė, kai atliekama papildoma menčių protrakcija. Yang (6) tyrime rašoma, kad siekiant rasti tikslingą pratimą prastai mentės kontrolės korekcijai, buvo ieškoma variacijų su minimalia viršutinio trapecinio raumens ir maksimalia priekinio dantytojo raumens aktyvacija. Buvo testuojami 4 atsispaudimo variantai, kurių metu atliekama papildoma pratimo fazė - maksimali menčių protrakcija. Atlikus standartinį atsispaudimą, atsispaudimą nuo kelių, atsispaudimą nuo alkūnių ir atsispaudimą stovint, gauti rezultatai parodė, kad standartinis atsispaudimas papildomos fazės metu labiausiai aktyvuoja priekinį dantytąjį ir apatinį trapecinį raumenį. Autorius taip pat pastebėjo, kad toje pačioje atsispaudimo variacijoje tiriamieji turintys mažiau jėgos, parodė didesnį raumenų aktyvumą.

Tokie patys rezultatai buvo gauti ir Byunggon ir bendraautorių (37) atliktame tyrime. Autoriai teigia, kad atliekant maksimalią menčių protrakciją galima stiprinti susilpnėjusį priekinį dantytąjį raumenį, tuo pačiu sumažinant viršutinio trapecinio raumens aktyvumą.

Dar vienas tyrimas atliktas 2013 m. Sung-Hwa ir bendraautorių (3) tyrimo tikslas buvo nustatyti kuri pratimo variacija, atliekant ant stabilaus, ar ant nestabilaus pavišiaus, labiau aktyvuoja raumenis, bei kurios pratimo fazės metu raumenų aktyvumas didesnis. Tyrime vertinti raumenys – viršutinis trapecinis, vidurinis trapecinis, apatinis trapecinis, priekinis dantytasis ir platusis nugaros raumuo. Nustatyta, kad raumenys aktyvesni aliekant pratimą ant nestabilios plokštumos. Atliekant

(19)

atsispaudimą ant nestabilios plokštumos, fazė, kai atlieka menčių retrakcija, raumenis aktyvina labiau, nei atliekant menčių protrakciją. Taip pat atliekant atsispaudimą ant nestabilaus paviršiaus, papildomoje fazėje, padidėja raumens aktyvumas, ypatingai viršutinio trapecinio, vidurinio trapecinio ir priekinio dantytojo raumens (3, 48).

Priimtiniausiu pratimu priekinio dantytojo raumens aktyvavimui su minimaliu viršutinio trapecinio raumens aktyvumu laikomas atsispaudimas su papildoma faze, kai judesio pabaigoje pabrėžiama maksimali menčių protrakcija (8).

Reinold ir kitų bendraautorių (7) nuomonė apie pratimo pabaigoje pabrėžiamą maksimalią menčių protrakciją skiriasi nuo kitų autorių. Jie teigia, kad aukštas priekinio dantytojo raumens aktyvumas atsispaudimo metu neturėtų nieko stebinti, ir priešingai nei kiti autoriai, nurodo, kad priekinis dantytasis raumuo yra žymiai aktyvesnis standartinio atsispaudimo ar jo variacijų metu (remiantis keliais ar atliekant atsispaudimą remiant į sieną), negu papildomos fazės, kuomet atliekama maksimali menčių protrakcija pilnai ištiesiant rankas per alkūnės sąnarį. Mažiausias priekinio dantytojo raumens aktyvumas užfiksuotas papildomos fazės metu atliekant atsispaudimą remiantis į sieną.

Atsispaudimas nuo sienos. Viena iš galimų atsispaudimo variacijų – atsispaudimas

remiantis į sieną. Šis pratimo atlikimo būdas laikomas lengvu pratimu, naudojamas reabilitacijoje pečių raumenims (10,52). Tai lyg paruošiamoji variacija prieš pradedant atlikti standartinį atsispaudimą nuo grindų (10). Tyrėjai siūlo atsispaudimą remiantis į sieną kaip alternatyvų pratimą reikalaujantį sąlyginai nedidelių pastangų pilnam judesiui atlikti (11). Taip pat ši variacija laikoma saugia siekiant stiprinti raumenis asmenims po peties operacijų(10).

Won-Gyu (10) atliko tyrimą, kurio metu siekė palyginti tris skirtingas atsispaudimo variacijas remiantis į sieną. Tyrime dalyvavę asmenys atliko standartinį atsispaudimą remiantis į sieną : pirma variacija - rankos sulenktos 900

kampu, antra variaciją – rankos sulenktos 1200 kampu. Trečioji variacija buvo modifikuota, naudotas mažas gimnastikos kamuolys, atliekamas atsispaudimas remiantis į kamuolį ant sienos. Tyrimo metu vertinta vidurinė ir apatinė priekinio dantytojo raumens dalis. Gauti rezultatai parodė, kad tiek vidurinė, tiek apatinė priekinio dantytojo raumens dalis labiau aktyvuojama trečios variacijos metu, nei pirmos ar antros. Tyrimo metu nustatyta, kad nestabilios plokštumos naudojimas atliekant atsispaudimą remiantis į sieną padeda labiau aktyvuoti priekinį dantytąjį raumenį.

Apibendrinant galima teigti, kad yra atlikta nemažai tyrimų apie skirtingų pratimo variacijų, stabilių ir nestabilių paviršių naudą mentę stabilizuojantiems raumenims, tačiau nėra gerai žinoma, kuris pratimas naudingiausias konkrečiam mentę stabilizuojančiam raumeniu. Taip pat nėra atlikta daug tyrimų tyrinėjančių, kuri atsispaudimo fazė, prisideda prie konkretaus mentę

(20)

stabilizuojančio raumens aktyvavimo bei ar tam įtakos turi skirtinga atsispaudimo variacijų pradinė padėtis - atlikimas remiantis į grindis su atsispaudimu remiantis į sieną.

1.6 Elektromiografija

Viena svarbiausių priemonių raumenų veiklai vertinti – elektromiografija (toliau EMG) (6,21). EMG- tai raumens elektrinio aktyvumo fiksavimas (53, 54). Šis metodas yra vienas efektyviausių būdų nagrinėjant raumenų aktyvumo sąveikas. EMG naudojami paviršiniai ir adatiniai elektrodai. Naudojant adatinius - invazinius elektrodus fiksuojamas atskirų raumens skaidulų aktyvumas įleidžiant juos į raumenį. Paviršiniai - neinvaziniai elektrodai naudojami visam raumens elektriniam aktyvumui gauti (53). EMG galima fiksuoti elektrinį aktyvumą raumens ramybės ir susitraukimo metu, todėl šio metodo pagalba gali būti nustatoma, kurie raumenys yra įdarbinami atliekamo pratimo metu (6,54).

Siekiant palyginti to paties raumens, bet skirtingų asmenų aktyvumą, EMG gauti duomenis turi būti standartizuojami (6). Labiausia paplitęs būdas generuoti EMG gautus raumenų elektrinio aktyvumo duomenis juos pateikti procentine dalimi nuo maksimalaus valingo raumens susitraukimo (toliau - MVRS) (55). Šio metodo privalumas tas, kad pateikiama ne konkreti mikrovoltų reikšmė, o santykinis palyginimas su asmens maksimaliomis pastangomis (6). Skirtingiems raumenims yra taikomi atskiri testai, kurių pagalba yra nustatomas norimo raumens MVRS.

(21)

2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS

2.1 Tyrimo bioetika

Biomedicininiam tyrimui atlikti buvo gautas LSMU Bioetikos centro leidimas Nr.BEC-SR(M)-182 (1 priedas).

2.2 Tiriamųjų kontingentas

Tyrime dalyvavo 30 jauno amžiaus asmenų, savanoriškai sutikusių dalyvauti tyrime. Įvertinus anketinės apklausos metodu gautus duomenis, visi tiriamieji atitiko atrankos kriterijus ir buvo pakviesti dalyvauti tolimesniame tyrime. Prieš pradedant tyrimą tiriamieji buvo supažindinti su planuojamo tyrimo tikslu, uždaviniais, metodais, taip pat su visa tyrimo eiga.

Tiriamųjų atrankos kriterijai:

 18-30 metų asmenys;

 6 mėn laikotarpiu nepatyrę traumų peties srityje;

 6 mėn laikotarpiu nepatyrę traumų riešo srityje;

 6 mėn laikotarpiu nepatyrę traumų kelio srityje;

 Nejaučiantys viršutinių galūnių skausmo;

 Nesumažėjusi peties sąnario amplitudė.

Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal lytį. Pirma grupė - vyrai ( n=15), antra - moterys ( n=15). Tiriamųjų charakteristika pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė „Tiriamųjų charakteristika“

LYTIS AMŽIUS (Vidurkis) ŪGIS (cm) (Vidurkis) Vyrai 23,33 182,60 Moterys 23,27 167,67

2.3 Tyrimo organizavimas

(22)

Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Sporto institute 2016 m. balandžio mėn. – 2016 m. birželio mėn. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes pagal lytį. Tyrimo metu buvo taikomas elektromiografijos metodas, siekiant nustatyti raumens aktyvumą atliekant pratimą ant skirtingo stabilumo paviršiaus priklausomai nuo pratimo fazės. Testuojami raumenys - viršutinis trapecinis raumuo, vidurinis trapecinis raumuo, apatinis trapecinis raumuo ir priekinis dantytasis raumuo. Tyrimo organizavimo schema pateikiama 3 pav.

3 pav. Tyrimo organizavimo schema

2.4 Tyrimo metodai

(23)

2. Menčių padėties analizė.

3. Manualinis maksimalaus valingo raumenų susitraukimo jėgos testavimas. 4. Elektromiografija.

5. Matematinė statistinė analizė.

Anketinė apklausa. Tyrimui buvo paruošta anketa, siekiant atrinkti tiriamuosius pagal

nustatytus atrankos kriterijus bei gauti reikiamus duomenis tolimesniam tyrimui. Anketa pateikiama priede Nr.1priede.

Menčių padėties analizė. Tyrimo metu buvo vertinama menčių padėtis frontalinėje

plokštumoje. Tiriamasis vertinimo metu turėjo maksimaliai atsipalaiduoti ir stovėti sau įprastoje pozoje. Palpacijos būdu buvo rasta septinto kaklo slankstelio (toliau - C7) keterinė atauga, kairės mentės apatinis kampas (toliau - KMAK) ir dešinės mentės apatinis kampas (toliau - DMAK). Visi taškai pažymėti klijuojamais spalviniais žymekliais. Kuomet visi orientyrai buvo sužymėti ir tiriamasis apsiprasdavo bei stovėdavo jam įprastoje pozoje, buvo atlikta tiriamojo ploto fotografija. Gautos tiriamųjų nuotraukos analizuotos kompiuterine programa „KINOVEA“.. Kompiuterinės programos pagalba buvo išvesta bendroji gravitacijos linija nuo C7 slankstelio, atidėti žymekliai reikalingi analizuojant mentės padėtį: nuo KMAK iki bendrosios gravitacijos linijos ir nuo DMAK iki bendrosios gravitacijos linijos. Menčių padėties asimetrijos vertinimui buvo skaičiuojami gautų atstumų skirtumai. Menčių asimetrija laikoma, kuomet apskaičiuotų atstumų skirtumas didesnis kaip1,5 cm. (26).

Manualinis maksimalaus valingo raumenų susitraukimo jėgos testavimas. Tyrimo metu pasirinkta vertinti trapecinio raumens (lot. m. trapezius) viršutinę, vidurinę ir apatinę dalis bei priekinį dantytąjį raumenį (lot. m. serratus anterior). Raumenų testavimas buvo atliekamas dominuojančioje tiriamojo pusėje. Dominuojanti pusė ta, kurios ranka tiriamasis rašo (5, 56). Siekiant nustatyti maksimalų valingo raumens susitraukimą buvo atlikti trys testai, remiantis Sung-Hwa ir bendraautorių (3) bei Han-Yi ir bendraautorių (57) atliktais tyrimais bei pateiktomis rekomendacijomis:

1. Viršutinio trapecinio raumens - tiriamasis sėdi, atrama nugarai nesuteikiama, žastas sulenktas 90° kampu, galva natūralioje pozicijoje, jėga nukreipta žemyn į žastą (3, 57); 2. Vidurinio/ apatinio trapecinio raumens - tiriamasis sėdi, atrama nugarai nesuteikiama,

žastas išorinėje rotacijoje atitrauktas 125° laipsnių kampu, jėga nukreipta distaliai į alkūnę (3);

3. Priekinio dantytojo raumens - tiriamasis sėdi, atrama nugarai nesuteikiama, abu žastai sulenkti 90° kampu, delnai suglausti, per alkūnę sulenkta 20°. Bandoma maksimalia jėga delnus spausti vieną į kitą.

(24)

Elektromiografija. Elektromiografijos būdu buvo vertinamas pasirinktų raumenų

elektrinis aktyvumas. Naudotas keturių kanalų elektromiografijos prietaisas Moytrace 400 (4 pav.), kurio pagalba vienu metu galima tirti keturis raumenis. Tyrimo metu tiriamiesiams buvo klijuojami vienkartiniai dvigubi Fiab elektrodai (5 pav.), stačiakampio formos, 4,1 cm x 2,1 cm, tarpelektrodinis tarpas 1 cm. Prieš tvirtinant elektrodus, tiriamųjų oda buvo paruošta, nušveista ir dezinfekuota. Elektrodai užklijuoti ant raumens pilvelio ir įžeminami vienu elektrodu. Daromi elektrinio impulso įrašai iš keturių raumenų.

Elektrodai trapeciniam raumeniui buvo dedami remiantis SEMIAN ( angl. Surface ElectroMyoGraphy for the Non-Invasive Assessment of Muscles) rekomendacijomis. Tačiau SEMIAN nebuvo jokių gairių apie elektrodų poziciją priekiniam dantytajam raumeniui, todėl elektrodų dėjimo vietos pasirinktos remiantis Sung-Hwa ir bendraautorių (3) atliktu tyrimu.

4 pav .Moytrace 400 5 pav. Fiab elektrodai

Elektrodų tvirtinimo vietos (6 pav.):

1. Viršutinis trapecinis raumuo- šiek tiek lateraliau, viduryje tarp C7 ir peties; 2. Vidurinis trapecinis raumuo –tarp medialinio mentės krašto ir Th3;

3. Apatinis trapecinis raumuo – 2/3 linijos tarp mentės dyglio ir Th8 (apie 5 cm po mentės dygliu, linijoje tarp Th8 ir peties);

4. Priekinis dantytasis – žemiau pažasties srities, ties apatiniu mentės kampu;

5. Įžeminimui skirtas viengubas elektrodas tvirtinamas ant 7-ojo kaklo slankstelio keterinės ataugos.

(25)

6 pav. Elektrodų tvirtinimo vietos: 1. viršutinis trapecinis raumuo; 2.vidurinis trapecinis raumuo; 3.apatinis trapecinis raumuo; 4. priekinis dantytasis raumuo; 5. įžeminimo elektrodas

Elektromiografijos duomenys apdoroti naudojant MyoMuscle v3.6 programą. Duomenų nufiltravimui naudotas filtras, kurio mažiausias dažnis 10Hz, didžiausias 500Hz (43). Tiriamųjų raumenų aktyvumas matuojamas mV.

Statistinė duomenų analizė. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS

Statistic 22.0 programinę įrangą ir „Microsoft Office Excel 2010“ startinį paketą. Duomenys netenkino normalumo prielaidos, todėl buvo taikyti neparamentriniai kriterijai. Dviems priklausomoms imtims palyginti taikytas Vilkoksono kriterijus, nepriklausomoms imtims – neparametrinis Manio Vitnio kriterijus. Duomenys pateikti medianos reikšme, pirmu kvartiliu ir trečiu kvartiliu - Xme(Q1-Q3). Grafikuose duomenys pateikiami kaip medianos. Kintamųjų sąsajai patikrinti naudota Spearman koreliacijos analizė.

2.4 Pratimų protokolas

Tyrimo metu buvo atliekamos pratimo „Atsispaudimas“ keturios variacijos. Prieš pratimų atlikimą, buvo matuojamas maksimalus valingas raumenų susitraukimas atliekant Sung-Hwa ir

1 5

4 2

(26)

bendraaurių (3) bei Boettcher ir bendraautorių (55) tyrimuose naudotus testus. Kiekvienas testas buvo kartojamas 3 kartus užlaikant 2 s., pertrauka tarp pakartojimų 30 s. Tiriamiesiems duodama mažiausiai 1 minutės pertrauka tarp skirtingų testų (55). Tinkamas testų atlikimas buvo užtikrinamas stebint tiriamąjį, kad būtų išlaikoma taisyklinga pečių padėtis, nesiekiant kompensuoti judėjimo menčių ar liemens pagalba. Tiriamiesiems buvo suteikiamas žodinis padrąsinimas bei galimybė stebėti savo veiklos rezultatus kompiuterio monitoriuje – taip užtikrinamas grįžtamasis ryšys. Atlikus maksimalaus valingo raumens susitraukimo matavimus tiriamieji iki pratimų atlikimo ilsėjosi 10 min. (25).

Kiekvienam tiriamąjam skirtos 10 min. susipažinimui su teisinga pratimo atlikimo technika, tempu. Leidžiama pasipraktikuoti atlikti pratimą (46). Vienodam tiriamųjų greičiui užtikrinti naudojamas metronomas. Nustatytas tempas - 60 dūžių per minutę (43). Kiekvienas pratimas suskaidytas į 3 fazes trunkančias po 2 sekundes (fazė Nr.1 - menčių retrakcija, fazė Nr. 2 - menčių protrakcija, fazė Nr.3 - maksimali menčių protrakcija). Tarp fazių - 1 sekundės pauzė (1 pratimas trunka 8 sekundes.). Pratimai kartojamas 3 kartus, pertrauka tarp kartojimų 30 sekundžių ir 3 min. poilsis tarp skirtingų pratimų (12, 49).

2.4.1. Pratimas Nr.1 „Atsispaudimas remiantis į grindis” (7 pav.)

Pradinė padėtis keturpėsčia, žastai sulenkti 90 laipsnių kampu ir ištiesti per alkūnę. Kojos per klubo ir kelio sąnarį sulenktos 900 kampu. Rankos pečių plotyje, kojos klubų plotyje. Galvos ir stuburo padėtis neutrali. Tiriamojo prašoma atlikti atsispaudimo judesį, leistis žemyn tiek kiek gali, kilti aukštyn pilnai ištiesiant žastą per alkūnę ir tada maksimaliai atitraukti mentes. Pratimas suskirstytas į 3 fazes.

7 pav. Pratimas Nr.1 „Atsispaudimas remiantis į grindis”

(27)

2.4.2. Pratimas Nr.2 „Atsispaudimas remiantis į gimnastikos kamuolį ant grindų” (8 pav.)

Pradinė padėtis klūpint, kojos per klubo sąnarį sulenktos 1700

kampu, per kelio sąnarį sulenktos 900 kampu. Kojos klubų plotyje, rankos pečių plotyje, jomis remiamasi į gimnastikos kamuolį. Dubuo išlaikomas stabilus. Galvos ir stuburo padėtis neutrali. Tiriamojo prašoma atlikti atsispaudimo judesį, leistis žemyn tiek kiek gali, kilti aukštyn pilnai ištiesiant žastą per alkūnę ir tada maksimaliai atitraukti mentes. Pratimas suskirstytas į 3 fazes.

8 pav. Pratimas Nr.2 „Atsispaudimas remiantis į gimnastikos kamuolį ant grindų”

2.4.3. Pratimas Nr.3 „Atsispaudimas remiantis į sieną” (9 pav.)

Pradinė padėtis stovint, žastai sulenkti 90 laipsnių kampu ir ištiesti per alkūnę, remiamasi į sieną. Galvos ir stuburo padėtis neutrali. Kojos nutolę nuo sienos tiek, kad pratimo metu nuo žemės neatkiltų kulnas. Tiriamojo prašoma atlikti atsispaudimo judesį ir papildomos fazės metu maksimaliai atitraukti mentes. Pratimas suskirstytas į 3 fazes.

(28)

9 pav. Pratimas Nr.3 „Atsispaudimas remiantis į sieną”

2.4.4. Pratimas Nr.4 „Atsispaudimas remiantis į gimnastikos kamuolį ant sienos” (10 pav.)

Pradinė padėtis stovint, žastai sulenkti 90 laipsnių kampu ir ištiesti per alkūnę, remiamasi į gimnastikos kamuolį. Kojos nutolę nuo sienos tiek, kad pratimo metu nuo žemės neatkiltų kulnas. Galvos ir stuburo padėtis neutrali. Tiriamojo prašoma atlikti atsispaudimo judesį ir papildomos fazės metu maksimaliai atitraukti mentes. Pratimas suskirstytas į 3 fazes.

(29)

Tyrime kaip nestabilus paviršius buvo pasirinktas gimnastikos kamuolys. Kamuolio dydis buvo parenkamas atsižvelgiant į tiriamojo ūgį.

1. 55 cm skersmens kamuolys naudojamas tiriamiesiems, kurių ūgis yra 155 – 169 cm. 2. 65 cm skersmens kamuolys naudojamas tiriamiesiems, kurių ūgis yra 170 – 184 cm. 3. 75 cm skersmens kamuolys naudojamas tiriamiesiems, kurių ūgis yra 185 – 204 cm.

(30)

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1 Tiriamųjų elektrinio raumenų aktyvumo ypatumai atliekant atsispaudimą

skirtingomis variacijomis

Tyrimo metu buvo vertinamas keturių raumenų elektrinis aktyvumas: viršutinio, vidurinio ir apatinio trapecinio raumens bei priekinio dantytojo raumens. Antroje lentelėje pateikiami duomenys rodo tiriamųjų raumenų aktyvumo medianą keturių skirtingų atsispaudimo pratimo variacijų ir trijų pratimo atlikimo fazių metu. Du pratimai buvo atliekami remiantis į stabilų paviršių (grindis arba sieną), kiti du – į nestabilų paviršių (kamuolį, esantį ant grindų arba ant sienos). Elektrinis raumenų aktyvumas buvo registruojamas trijų pratimo fazių metu: fazė Nr.1 – menčių retrakcija, fazė Nr.2 - menčių protrakcija, fazė Nr.3 – maksimali menčių protrakcija.

2 lentelė. Raumenų elektrinis aktyvumas atliekant atsispaudimą ant stabilių ir nestabilių paviršių trijų pratimo fazių metu ( duomenys pateikiami procentine dalimi nuo maksimalaus valingo

raumens susitraukimo (%), Q- kvartiliai)

FAZĖ RAUMUO ATSISPAUDIMAS REMIANTIS

Į GRINDIS Į KAMUOLĮ ANT GRINDŲ Į SIENĄ Į KAMUOLĮ ANT SIENOS Mediana (Q1 – Q3) Mediana (Q1 – Q3) Mediana (Q1 – Q3) Mediana (Q1 – Q3) Nr.1 Viršutinis trapecinis 14,34 (8,93 – 34,97) 8,99 (5,00 – 18,21) 20,29 (13,66 – 27,77) 22,13 (15,05 – 31,68) Vidurinis trapecinis 14,41 (8,07 – 23,81) 14,19 (5,99 – 18,83) 11,95 (6,19 – 16,47) 10,85 (6,46 – 18,53) Apatinis trapecinis 27,65 (21,94 – 50,67) 14,67 (7,83 – 28,69) 16,39 (8,46 – 33,48) 18,91 (10,29 – 37,62) Priekinis dantytasis 25,27 (15,77 – 37,01) 6,17 (2,58 – 10,32) 15,40 (10,92 – 21,33) 23,56 (15,90 – 29,45) Nr.2 Viršutinis trapecinis 10,79 (6,42 – 18,35) 6,39 (4,46 – 14,88) 13,30 (8,75 – 26,09) 16,31 (10,18 – 22,56) Vidurinis trapecinis 11,30 (7,26 – 16,46) 7,97 (5,26 – 12,11) 8,34 (5,35 – 11,88) 7,03 (5,33 – 10,68) Apatinis trapecinis 17,02 (11,40 – 27,56) 7,90 (4,77 – 13,10) 11,98 (4,53 – 20,78) 16,23 (8,34 – 21,84) Priekinis dantytasis 26,55 (16,14 – 40,17) 6,29 (2,96 – 7,78) 19,61 (14,25 – 23,06) 28,27 (24,55 – 39,19) Nr.3 Viršutinis trapecinis 7,18 (5,33 – 11,89) 6,53 (4,93 – 9,37) 5,58 (4,57 – 8,59) 7,41 (5,61 – 9,77) Vidurinis trapecinis 6,51 (3,97 – 11,11) 5,75 (3,50 – 9,30) 6,84 (4,26 – 9,42) 5,46 (4,11 – 7,70) Apatinis trapecinis 4,78 (3,27 – 8,27) 4,44 (2,87 – 6,62) 5,77 (3,24 – 8,38) 6,29 (3,78 – 10,13) Priekinis dantytasis 37,70 (19,50 – 54,92) 15,43 (7,81- 25,15) 35,41 (21,19 – 51,12) 44,48 (32,45 – 62,64)

(31)

Pagal antroje lentelėje pateiktus duomenis buvo atlikta analizė, siekiant nustatyti raumens aktyvumą priklausomai nuo pratimo variacijos bei priklausomai nuo pratimo fazės.

Lyginant pratimo atlikimą remiantis į stabilų paviršių, t.y. atsispaudimą remiantis į grindis ir atsispaudimą remiantis į sieną, gauti šie statistiškai reikšmingi skirtumai: fazės Nr. 1 metu skiriasi apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,165), bei priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -3,569). Fazės Nr.2 metu skiriasi vidurinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,033; Z= -2,129), apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,008; Z= -2,664) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,002; Z= -3,096). Fazės Nr. 3 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,023; Z= -2,273). Visais atvejais raumenys buvo labiau aktyvuojami atliekant atsispaudimą remiantis į grindis.

Analizuojant pratimo atlikimą remiantis į nestabilų paviršių, t.y. remiantis į kamuolį ant grindų ir remiantis į kamuolį ant sienos, buvo gauti šie statistiškai reikšmingi skirtumai: fazės Nr.1 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -3,815), apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,003; Z= -2,931) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,782). Fazės Nr.2 metu taip pat kaip ir fazės Nr.1 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,062), apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,001; Z= -3,322) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,782). Abejais atvejais raumenys buvo labiau aktyvuojami atsispaudimo remiantis į kamuolį ant sienos metu. Fazės Nr.3 metu skyrėsi apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,012; Z= -2,499), raumuo buvo aktyvesnis atsispaudimo remiantis į kamuolį ant grindų metu. Priekinis dantytasis raumuo aktyvesnis buvo atsispaudimo remiantis į kamuolį ant sienos metu (p=0,000; Z= -4,782).

Tyrimo metu taip pat buvo lyginamas raumens elektrinis aktyvumas priklausomai nuo kūno padėties, kai atliekamas atsispaudimas. Lyginami pratimai, kurių pradinės padėties sąlygos vienodos, t.y remiantis į grindis arba stovint.

Lyginant atsispaudimą remiantis rankomis į grindis su atsispaudimu remiantis rankomis į kamuolį ant grindų, buvo gauti šie statistiškai reikšmingi skirtumai: fazės Nr.1 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,247), apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,145) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,782). Fazės Nr.2 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,001; Z= -3,342), taip pat vidurinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,019; Z= -2,355), apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -3,795) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,782). Fazės Nr.3 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,028; Z= -2,191), vidurinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,022; Z= -2,294) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas

(32)

(p=0,000; Z= -4,659). Visų fazių metu raumenys buvo labiau aktyvuoti atliekant atsispaudimą remiantis rankoms į gindis.

Taip pat buvo lyginamas atsispaudimas remiantis į sieną su atsispaudimu remiantis į kamuolį ant sienos. Fazės Nr.1 metu skyrėsi priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -3,692). Fazės Nr.2 metu skyrėsi apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,024; Z= -2,252) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -4,597). Fazės Nr.3 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,013; Z= -2,478) ir priekinio dantytojo raumens aktyvumas (p=0,000; Z= -3,733). Raumenis labiau aktyvavo atsispaudimas remiantis į kamuolį ant sienos visų fazių metu.

Gauti rezultatai parodė, kad atliekant pratimą, kai atrama yra stabilus paviršius raumenys aktyvesni, kuomet atsispaudimas atliekamas remiantis į grindis. Atliekant pratimą, kai atrama yra nestabilus paviršius raumenys aktyvesni, atliekant atsispaudimą stovint remiantis į kamuolį ant sienos. Kadangi svarbu nustatyti, kuris pratimas naudingesnis konkrečiam raumeniui, buvo palygintos ir šios dvi variacijos. Nustatyta, kad fazės Nr.1 metu skyrėsi apatinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,001; Z= -3,445), šis raumuo buvo aktyvesnis atsispaudimo remiantis į grindis metu. Fazės Nr.2 metu skyrėsi viršutinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,032; Z= -2,139), raumuo buvo aktyvesnis atsispaudimo remiantis į kamuolį ant sieną metu, ir vidurinio trapecinio raumens (p=0,01; Z= -2,458) aktyvumas, šis raumuo buvo aktyvesnis atsispaudimo remiantis į grindis metu. Fazės Nr.3 metu skyrėsi vidurinio trapecinio raumens aktyvumas (p=0,001; Z= -3,178), jis buvo aktyvesnis atsispaudimo remiantis į grindis metu, taip pat apatinio trapecinio raumens (p=0,009; Z= -2,612) ir priekinio dantytojo raumens (p=0,006; Z= -2,746) aktyvumas. Šie raumenys demonstravo didesnį aktyvumą atsispaudimo remiantis į kamuolį ant sieną metu.

Taip pat atlikta analizė, siekiant nustatyti, kurios pratimo fazės metu raumuo aktyviausias. Lyginami visų trijų trapecinio raumens dalių elektrinio aktyvumo rezultatai tarp fazės Nr. 1 ir fazės Nr. 2. Šias fazes pasirinkta palyginti, kadangi ankstesniuoe tyrimuose, kuomet analizuojamas trapecinis raumuo atsispaudimo metu, lyginama atliekama retrakcija ir protrakcija (šiuo atveju fazė Nr. 1 ir Nr. 2). Taip pat lyginami priekinio dantytojo raumens elektrinio aktyvumo rezultatai tarp fazės Nr. 2 ir fazės Nr. 3. Kadangi fazė Nr. 3 (maksimali menčių protrakcija) atliekama siekiant didesnio priekinio dantytojo raumens elektrinio aktyvumo, svarbu nustatyti ar ši fazė (maksimali menčių protrakcija) tikrai prisideda prie priekinio dantytojo raumens aktyvumo lyginant su faze Nr. 2.

Gauti rezultatai parodė, kad visoms trapecinio raumens dalims, tiek viršutinei, tiek vidurinei ir apatinei, šios dvi fazės statistiškai reikšmingai skiriasi visų variacijų metu. Viršutinis trapecinis, vidurinis trapecinis ir apatinis trapecinis raumuo buvo aktyvesni fazės Nr. 1 metu,

(33)

atliekant menčių retrakciją. Reikšmingumo lygmuo ir kriterijus lyginant fazę Nr.1 ir fazę Nr. 2 pateiktas trečioje - penktoje lentelėse.

3 lentelė. Viršutinio trapecinio raumens reikšmingumo lygmuo ir kriterijus lyginant fazes Nr. 1 ir Nr. 2

Viršutinis trapecinis raumuo

Remiantis į grindis Remiantis į kamuolį ant grindų Remiantis į sieną Remiantis į kamuolį ant sienos Z -3,589 -2,437 -3,034 -4,330 p 0,000 0,015 0,002 0,000

4 lentelė. Vidurinio trapecinio raumens reikšmingumo lygmuo ir kriterijus lyginant fazes Nr. 1 ir Nr. 2

Vidurinis trapecinis raumuo

5 lentelė. Apatinio trapecinio raumens reikšmingumo lygmuo ir kriterijus lyginant fazes Nr. 1 ir Nr. 2

Apatinis trapecinis raumuo

Lyginant priekinio dantytojo raumens aktyvumą fazių Nr. 2 ir Nr. 3 metu, atliekant menčių protrakciją ir maksimalią menčių protrakciją, t.y. pilnai atitraukiant mentes vieną nuo kitos, gauti rezultatai parodė, kad šios dvi fazės statistiškai reikšmingai skiriasi visų variacijų metu. Reikšmingumo lygmuo ir kriterijus lyginant fazę Nr. 2 ir fazę Nr. 3 pateiktas šeštoje lentelėje.

(34)

6 lentelė. Priekinio dantytojo raumens reikšmingumo lygmuo ir kriterijus lyginant fazes Nr. 2 ir Nr. 3

Priekinis dantytasis raumuo

Priekinis dantytasis raumuo žymiai aktyvesnis atliekant maksimalią menčių protrakciją, t.y. pilnai atitraukiant mentes vieną nuo kitos.

3.1.1 Tiriamųjų vyrų ir moterų raumenų elektrinis aktyvumas pratimo

„Atsispaudimas“ ant stabilaus paviršiaus metu

11-13 paveiksluose vaizduojamas tyrime dalyvavusių vyrų ir moterų raumenų elektrinis aktyvumas atliekant pratimą „Atsispaudimas“ dvejomis variacijomis - remiantis į grindis ir remiantis į sieną.

11 paveiksle vaizuojamas tiriamųjų vyrų ir moterų raumenų elektrinis aktyvumas fiksuojamas fazės Nr.1 metu, kuomet atliekama menčių retrakcija.

* p<0,05 lyginant skirstinius

11 pav. Tiriamųjų vyrų ir moterų raumenų elektrinis aktyvumas pratimo „Atsispaudimas“ ant stabilaus paviršiaus fazės Nr. 1 metu

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Procenti nė dal is nuo m ak si m al aus val ingo raum ens sus it rauk im o ( %)

1 fazė

Vyrai Moterys

ATSISPAUDIMAS REMIANTIS Į GRINDIS ATSISPAUDIMAS REMIANS Į SIENĄ

Viršutinis trapecinis Vidurinis trapecinis Apatinis trapecinis Priekinis dantytasis raumuo raumuo raumuo raumuo

(35)

Analizuojant tyrime dalyvavusių vyrų rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp, apatinio trapecinio raumens (p=0,001; Z= -3,237) ir tarp priekinio dantytojo raumens (p=0,015; Z= -2,442) elektrinio aktyvumo skirtingų pratimo variacijų, atliekamų ant stabilaus paviršiaus metu. Vyrų apatinio trapecinio raumens didesnis aktyvumas užfiksuotas atsispaudimo remiantis į grindis metu – 28,07 (22,12 – 49,40) % MVRS, negu remiantis į sieną – 13,95 (5,03 – 20,12) % MVRS. Priekinis dantytasis raumuo taip pat buvo aktyvesnis atliekant atsispaudimą remiantis į grindis – 19,13 (12,79 – 37,71) % MVRS, o ne atsispaudimo remiantis į sieną metu – 14,85 (12,04 – 19,17) % MVRS.

Lyginant tyrime dalyvavusių moterų raumenų elektrinio aktyvumo rezutatus skirtingų pratimo variacijų metu, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vidurinio trapecinio raumens (p=0,017; Z= -2,385), apatinio trapecinio raumens (p=0,015; Z= -2,442) ir priekinio dantytojo raumens (p=0,008; Z= -2,669) elektrinio aktyvumo atliekant atsispaudimą ant stabilių plokštumų fazės Nr.1 metu. Raumenys buvo aktyvesni atsispaudimo remiantis į grindis metu, vidurinis trapecinis raumuo 16,75 (14,20 – 25,59) % MVRS, apatinis trapecinis raumuo 24,37 (21,56 – 55,01)% MVRS, priekinis dantytasis raumuo 25,64 (19,12 – 34,66) % MVRS. Žemesnis raumenų elektrinis aktyvumas moterims užfiksuotas atsispaudimo remiantis į sieną metu - vidurinis trapecinis raumuo 12,19 (6,24 – 17,18) % MVRS, apatinis trapecinis raumuo 16,90 (14,89 - 35,99) % MVRS, priekinis dantytasis raumuo 15,94 (8,99 – 24,99) % MVRS.

12 paveiksle vaizduojamas vyrų ir moterų vidutinis raumenų elektrinis aktyvumas fazės Nr.2 metu, kuomet atliekama menčių protrakcija.

Analizuojant tyrime dalyvavusių vyrų raumenų elektrinio aktyvumo rezultatus, nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp apatinio trapecinio raumens (p=0,001; Z= -3,294) ir tarp priekinio dantytojo raumens (p=0,015; Z= -2,442) elektrinio aktyvumo skirtingų pratimo variacijų metu. Vyrų apatinis trapecinis raumuo buvo aktyvesnis atliekant atsispaudimą remiantis kelias į grindis – 20,79 (12,26 – 27,02) % MVRS nei atsispaudimo remiantis į sieną metu – 8,33 (2,32 – 13,30) % MVRS. Priekinio dantytojo raumens didesnis elektrinis aktyvumas taip pat buvo užfiksuotas atsispaudimo remiantis keliais į grindis 26,86 (15,34 – 35,86) % MVRS, nei remiantis į sieną metu – 20,26 (17,23 – 22,73 ) % MVRS.

(36)

* p<0,05 lyginant skirstinius

Analizuojant moterų raumenų elektrinio aktyvumo rezultatus fazės Nr.2 metu, nebuvo gautas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp skirtingų raumenų elektrinio aktyvumo.

13 paveiksle vaizduojamas vyrų ir moterų vidutinis raumenų elektrinis aktyvumas fazės Nr.3 metu, kuomet atliekama maksimali menčių protrakcija.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Procenti nė dal is nuo m ak si m al aus val ingo rau m ens sus it rau k im o ( %)

2 fazė

Vyrai Moterys

ATSISPAUDIMAS REMIANTIS Į GRINDIS ATSISPAUDIMAS REMIANTS Į SIENĄ

* * 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Proc ent inė dal is nuo m ak si m al aus val ingo raum ens sus it rauk im o ( %)

3 fazė

Vyrai Moterys

ATSISPAUDIMAS REMIANTIS Į GRINDIS ATSISPAUDIMAS REMIANTS Į SIENĄ