Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos fakultetas
Reabilitacijos klinika
Erika Karkauskienė
SKIRTINGŲ FIZIOTERAPIJOS PROCEDŪRŲ POVEIKIO PALYGINIMAS PACIENTŲ, KURIEMS DIAGNOZUOTAS RIEŠO KANALO TUNELINIS SINDROMAS, RANKŲ FUNKCIJAI IR
GYVENIMO KOKYBEI
Baigiamasis magistrinis darbas
Medicina
Mokslinis vadovas
Doc. Dr. J. Rapolienė
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3 2. SUMMARY ... 5 3. PADĖKA ... 7 4. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 7 5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7 6. SANTRUMPOS ... 8 7. SĄVOKOS ... 9 8. ĮVADAS ... 10 9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11 10. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12 10.1. Riešo kanalo tunelinis sindromas ... 12 10.1.1. Riešo kanalo anatominė struktūra ... 12 10.1.2. Riešo kanalo tunelinio sindromo etiologija ir rizikos veiksniai ... 13 10.1.3. Riešo kanalo tunelinio sindromo simptomai ir diagnostika ... 14 10.1.4. Riešo kanalo tunelinio sindromo gydymas ... 15 10.2. Asmenų reabilitacija esant riešo kanalo tuneliniam sindromui ... 16 10.2.1. Ergoterapija ... 17 10.2.2. Elektrostimuliacija ... 17 10.2.3. Parafino terapija ... 18 10.3. Prevencija ir rekomendacijos ... 18 11. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 19 11.1. Tyrimo organizavimas ... 19 11.2. Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka ... 19 11.3. Tyrimo metodai ... 19 11.4. Duomenų analizės metodai ... 21 12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 22 12.1. Anketiniai duomenys apie riešo kanalo tunelinį sindromą ... 22 12.1. Rankų funkcijos ir gyvenimo kokybės sutrikimų nustatymas ... 27 12.3. Rankų funkcijos sutrikimų pokyčiai po reabilitacijos ... 30 12.4. Gyvenimo kokybės sutrikimų pokyčiai po reabilitacijos ... 34 13. IŠVADOS ... 37 14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 38 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 39 16. PRIEDAI ... 42 16.1. Anketa ... 42 16.2. Sutrumpintas plaštakos galimybių testas ... 45 16.3. SF-36 klausimynas ... 46
1.
SANTRAUKA
Darbo autorius – Erika KarkauskienėDarbo pavadinimas – „Skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikio palyginimas pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijai ir gyvenimo kokybei”.
Tikslas – Įvertinti pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijos ir gyvenimo kokybės sutrikimus bei palyginti skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikį šių sutrikimų korekcijai.
Uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijos ir gyvenimo kokybės sutrikimus.
2. Palyginti skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikį pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijos sutrikimų gerinimui.
3. Palyginti skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikį pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, gyvenimo kokybės gerinimui.
Darbo metodai: Darbe lyginamos dvi pacientų grupės: pirmai grupei skiriama ergoterapija su elektrostimuliacija, antrai – ergoterapija su parafino terapija. Reabilitacijos poveikis tirtas vertinant: plaštakos ir pirštų raumenų jėgos pokyčius (dinamometru, monometru), riešo judesių amplitudės pokyčius (goniometru), skausmo pokyčius (skaitmenine skausmo skale), kasdienės veiklos pokyčius (sutrumpintu plaštakos galimybių įvertinimo testu), gyvenimo kokybės pokyčius (SF-36 klausimynu) prieš ir po reabilitacinio gydymo.
Tyrimo objektas: Savanoriai pacientai, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas ir nėra atliktas operacinis riešo kanalo tunelinio sindromo gydymas.
Tyrimo išvados: Pacientams, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, prieš reabilitaciją buvo šie sutrikimai: vyrams sumažėjusi I-II pirštų jėga bei „rakto” suspaudimo jėga, moterims sumažėję visi plaštakos ir pirštų jėgos rodikliai. Visiems tiriamiesiems sumažėjusi riešo judesių amplitudė. Tiriamieji susidūrė su plaštakų galimybių sumažėjimu kasdienėse veiklose bei gyvenimo kokybės problemomis. Pacientams, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, ergoterapija su elektrostimuliacija statistiškai reikšmingai padidino (p<0,05) I-II pirštų ir „rakto” suspaudimo jėgą pirštuose, riešo lenkimo, tiesimo, alkūninio ir stipininio nuokrypių amplitudes, sumažino riešo skausmą, pagerino plaštakos galimybes kasdienėse veiklose. Ergoterapija su parafino terapija buvo veiksminga (p<0,05) didinant I-II, I-II-III pirštų bei „rakto” suspaudimo jėgą pirštuose, riešo lenkimo amplitudę, mažinant riešo skausmą, gerinant plaštakos galimybes kasdienėse veiklose. Pacientams, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, ergoterapija su elektrostimuliacija
statistiškai reikšmingai padidino (p<0,05) pacientų fizinį aktyvumą ir sumažino bendrą skausmo vertinimą, o ergoterapija su parafino terapija buvo veiksminga (p<0,05) gerinant bendrą sveikatos vertinimą ir mažinant bendrą skausmo vertinimą.
2.
SUMMARY
Work author – Erika KarkauskienėDescription of the work - “The Comparison of Effectiveness of Different Physical Therapy Procedures for Hand Function and Quality of Life for Patients Diagnosed with Carpal Tunnel Syndrome”
Research aim – To evaluate the hand function and quality of life for patients diagnosed with carpal tunnel syndrome and to compare the effectiveness of different physical therapy procedures for the correction of these problems.
Research tasks:
1. To evaluate the problems of hand function and the limits in the quality of life for patients diagnosed with carpal tunnel syndrome.
2. To compare the effectiveness of different physical therapy procedures for improvement of hand function for patients diagnosed with carpal tunnel syndrome.
3. To compare the effectiveness of different physical therapy procedures for improvement of quality of life for patients diagnosed with carpal tunnel syndrome.
Research methods: Two groups of patients are compared in this study: the first group undergoes ergotherapy with electrostimulation and the second group undergoes ergotherapy with paraffin wax bath. The effectiveness of rehabilitation is investigated by making the following assesments: the muscle strength of hand and fingers (dynamometer, monometer), wrist range of motion (goniometer), pain (Visual Analogue Scale), changes in activities of daily living (Short Form Disability of Hand Questionaire), changes in the quality of life (The Short Form (36) Health Survey) before and after the treatment for both groups of patients.
Research participants: Patient volunteers diagnosed with carpal tunnel syndrome who did not undergo the surgery of carpal tunnel syndrome.
Research conclusions: The main problems of hand function for patients diagnosed with carpal tunnel syndrome before rehabilitation were: lowered muscle strength of I-II fingers and “key” pinch strength for men, for women all the muscles of hand and fingers had lowered strength. Wrist range of motion was decreased for all the patients. Patients diagnosed with carpal tunnel syndrome faced the limits in the activities of daily living and life quality problems. For patients diagnosed with carpal tunnel syndrome, ergotherapy and electrostimulation significantly increased (p<0,05) the muscle strength in I-II fingers and “key” pinch strength, wrist of motion (flexion, extension, radial and ulnar deviaton), decreased the pain of the hand, improved the abilities of hand in the activities of daily living. Ergotherapy with paraffin wax bath was effective (p<0,05) for increasing the muscle strength in I-II, I-II-II fingers,
“key” pinch strength, wrist flexion, decreaing the pain of the hand and improving the abilities of hand in the activities of daily living. Ergotherapy with electrostimulation significantly increased (p<0,05) the physical activity and decreased the overall pain, while ergotherapy with paraffin wax bath was effective (p<0,05) in decreasing the overall pain and improving the overall evaluation of health for patients diagnosed with carpal tunnel syndrome.
3. PADĖKA
Noriu padėkoti savo mokslinio darbo vadovei, LSMUL KK Reabilitacijos klinikos docentei Dr. Jolitai Rapolienei už nuoširdžią pagalbą ruošiant šį darbą, LSMUL KK Reabilitacijos klinikos personalui už draugišką bendravimą atliekant darbo tiriamąją dalį bei savanoriams pacientams už dalyvavimą šiame tyrime.
4.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
5.
ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui atlikti 2017-06-01 gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas Nr. BEC – MF – 449.
6. SANTRUMPOS
LSMUL KK – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, Kauno klinikos n – tiriamųjų skaičius
p – reikšmingumo lygmuo pav. – paveiklas
PI – pasikliautinasis intervalas
RKTS – riešo kanalo tunelinis sindromas
SF-36 klausimynas – The Short Form (36) Health Survey gyvenimo kokybės klausimynas SN – standartinis nuokrypis
SPSS – Statistical Package for Social Sciences programinė įranga TENS – transkutaninė elektroneurostimuliacija
t – Stjudento t kriterijus
7.
SĄVOKOS
Aksoninis transportas – neuronuose vykstantis procesas, atsakingas už neurono organelių judėjimą į ir iš neurono ląstelės per joje esančio aksono (neurono dalies) citoplazmą
Atrofija –normalių organizmo struktūrų nykimas, mažėjimas Endogeniniai opiatai – neurotransmiteriai, slopinantys skausmą Fleksoriai – lenkiamieji raumenys
Neuropatija – nervų sistemos veiklos sutrikimas
Parestezijos – tariamas tirpimo, niežėjimo ar kitų nesamų dirgiklių jutimas Sinovija – sąnario ertmę išklojanti membrana
„Rašytojo mėšlungis“ – rankos pirštų raumenų mėšlungis, atsirandantis rašant; dar vadinamas grafospazmu
8.
ĮVADAS
Riešo kanalo tunelinis sindromas išlieka mįslinga ir darbingumą apribojanti būklė, su kuria susiduria 3,8% bendrosios populiacijos žmonių. Šis sindromas yra gerai žinomas ir dažnas vidurinio nervo suspaudimas, sudarantis 90% visų suspaudimo tipo neuropatijų. [1]
Nors riešo kanalo tunelinis sindromas pažeidžia tik nedidelę nervo dalį, ši neuropatija turi daug neigiamų pasekmių žmogaus fizinei bei psichologinei būklei ir netgi ekonominei būsenai (didėja nedarbingų dienų skaičius, tai siejasi su mažesniu uždarbiu). [35]
Iki šiol Lietuvoje nėra atlikta daug tyrimų apie suspaudimo tipo neuropatijas, o tarp jų - ir riešo kanalo tunelinio sindromo įtaką juo sergančių pacientų rankų funkcijai bei gyvenimo kokybei. Taip pat trūksta tyrimų apie konservatyvių gydymo metodų taikymą tiem pacientams, kuriems dar nėra atliktas operacinis riešo kanalo tunelinio sindromo gydymas.
Šiame darbe pateikiama vienos iš dažniausiai pasitaikačių neuropatijų – riešo kanalo tunelinio sindromo – apžvalga, aptariant ir šio sutrikimo ryšį su rankų funkcija kasdienės veiklos srityse bei pacientų gyvenimo kokybe.
Pagrindiniai rizikos veiksniai, susiję su riešo kanalo tuneliniu sindromu, yra aptariami šiame darbe. Taip pat nagrinėjami ir pagrindiniai šios neuropatijos simptomai, jų diagnostika bei gydymo būdai, didesnį dėmesį skiriant konservatyviems fizioterapijos metodams: ergoterapijos pratimams, elektrostimuliacijai ir parafino terapijai.
Taigi, šiuo darbu yra siekiama įvertinti pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijos ir gyvenimo kokybės sutrikimus bei palyginti skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikį šių sutrikimų korekcijai.
9.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:Įvertinti pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijos ir kasdienės veiklos sutrikimus bei palyginti skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikį šių sutrikimų korekcijai.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijos ir gyvenimo kokybės sutrikimus.
2. Palyginti skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikį pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, rankų funkcijos sutrikimų gerinimui.
3. Palyginti skirtingų fizioterapijos procedūrų poveikį pacientų, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, gyvenimo kokybės gerinimui.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Riešo kanalo tunelinis sindromas
Riešo kanalo tunelinis sindromas (RKTS) pirmą kartą paminėtas Paget 1854 metais [3]. Kliniškai RKTS gali būti dviejų formų: ūminis ir lėtinis; antrosios formos RKTS yra dažnesnis, o simptomai gali išlikti ilgą laiką – mėnesiais ar net metais. Dėl ilgą laiką išsliekančių simptomų, RKTS dar dabar lieka gana mįslinga patologija, dažniausiai diagnozuojama gydytojo reumatologo arba ortopedo-traumatologo. [4] Amerikos ortopedijos chirurgų akademija (The American Academy of Orthopaedic Surgeons (AAOS)) pateikė RKTS diagnozavimo gaires, kuriose šį sindromą aprašo kaip vidurinio nervo simptominę suspaudimo neuropatiją riešo lygmenyje. [5] Paprastai sindromas prasideda dominuojančioje rankoje arba yra jaučiamas abiejose rankose – bilateraliai. Tačiau būna ir išimčių: Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime 14% tiriamųjų teigė pirmuosius riešo kanalo tunelinio sindromo simptomus pajautę nedominuojančioje rankoje. [2]
Riešo kanalo tunelinis sindromas – tai lėtinė židininė neuropatija, kurią sukelia padidėjęs spaudimas dėl vidinės nelanksčios anatominės struktūros – skresinio riešo raiščio. [4] Fiziologiškai tokie pokyčiai sukelia vidurinio nervo funkcijos sutrikimą užspaudimo vietoje. [5]
Galimos ir kitos vidurinio nervo suspaudimo neuropatijos – pronatorių sindromas ir priekinio tarpkaulinio nervo sindromas. Pronatorių sindromas apibūdinamas kaip vidurinio nervo kompresija dilbio lygmenyje, dėl kurios sumažėja sensoriniai jutimai vidurinio nervo inervacijos srityse ir delninės pusės nykščio pakylos raumenų odos jutimai. [6] Priekinis tarpkaulinio nervo sindromas yra charakterizuojamas kaip raumenų, inervuojamų priekinio tarpkaulinio nervo, motorinių vidurinio nervo šakų dilbyje pilnos ar dalinės motorinės funkcijos praradimas. [7]
10.1.1. Riešo kanalo anatominė struktūra
Riešo kanalas yra ribotas, siauras, kietas tunelis, kurį sudaro riešo kaulai, o viršuje fibrozinis, tačiau ypač standus skersinis riešo raištis. [8]Kanalo plotis ir ilgis yra apie 3 cm. Riešo kanalui priklauso devynios lenkiamųjų raumenų sausgyslės ir vidurinis nervas, kuris eina riešo kanalu viduriu, šiek tiek arčiau radialinės riešo pusės. Vidurinis nervas (nervus medianus) yra mišrus sensorinis ir motorinis nervas. Sensorinės vidurinio nervo šakos inervuoja I-III pirštus ir pusę IV piršto radialinio paviršiaus. Būtent dėl tokios inervacijos RKTS simptomai yra juntami dažniausiai I-IV plaštakų pirštuose.
Vidurinio nervo delninės odos sensorinė šaka inervuoja delno odą ir atsišakoja dažniausiai 6 cm aukščiau nei skersinis riešo raištis, todėl dažniausiai ši šaka nebūna įtraukta į RKTS eigą. [9]
Ligamentum flexor retinaculum yra stiprus raištis, esantis viršuje skersinio riešo lanko. Pagrindinė raiščio funkcija – padėti riešo sausgyslėms lenktis ir pasisukti. Ligamentum flexor retinaculum yra prisitvirtinęs prie riešakaulių – žirnio, kablinio kaulo, laivelio ir trikampio – taip plaštakos lanką sujungdamas į riešo, arba karpalinį, kanalą. Karpalinis kanalas yra siaura, skaidulinė-kaulinė anga, pro kurią praeina vidurinis nervas kartu su devyniomis sausgyslėmis (keturiomis digitorum superficialis, keturiomis flexor digitorum profundus ir viena flexor pollicis longus), taip pat kartais šalia eina vidurinė arterija. Nenormalus flexor digitorum superficialis ar palmaris longus raumenų pilvelių pailgėjimas ar arčiau nei įprastai prasidedantys sliekiniai raumenys gali suspausti riešo kanale esančias struktūras. [10]
10.1.2. Riešo kanalo tunelinio sindromo etiologija ir rizikos veiksniai
Nors tiksli sindromo etiologija dažniausiai būna nežinoma, tačiau yra keletas būklių, kurioms pasireiškus, didelės fizinės apkrovos ar vieno pasikartojančio judesio mechanizmai gali lengviau išprovokuoti RKTS. Dažniausios iš tokių būklių yra: nutukimas, nėštumas, artritas, hipotiroidizmas, cukrinis diabetas, trauma, masyvūs pažeidimai, amiloidozė, sarkoidozė, dauginė mieloma ir leukemija. [11]
RKTS išsivystymą gali paskatinti ne tik tam tikros sveikatos būklės, bet ir įvairūs ergonominiai faktoriai. Tokie darbo aplinkoje esantys veiksniai kaip priverstinis rankų įsitempimas, rankų lenkimas ir sukiojimas per riešą, greiti rankų judesiai, vibracija yra susiję su RKTS. [12] Dauguma Palmer K. tyrime tirtų darboviečių ir profesijų pasiskirstė į tris pagrindines grupes, kurios labiausiai susijusios su RKTS atsiradimu, tai: darbai, kuriuose naudojami vibraciją keliantys prietaisai, montavimo darbai bei maisto perdirbimo ir pakavimo sritys. [23] Didžiausia sąsaja tarp RKTS sergančių darbuotojų pastebėta pramonės srityse, tokiose kaip gamyba ir mėsos pakavimas ar apdorojimas. [13] Vis dėlto, sąsaja tarp darbe atliekamų judesių ir rizikos išsivystyti RKTS yra diskutuotina: plataus masto prospektyviame tyrime, kuriame buvo tirti 749 pacientai, Dias et al. teigė neradęs jokios aiškios asociacijos tarp RKTS ir darbo. [14]
10.1.3. Riešo kanalo tunelinio sindromo simptomai ir diagnostika
Pirmi RKTS simptomai yra plaštakos skausmas, nemalonus dilgčiojimas, distalinės viduriniojo nervo dalies (nykščio, rodomojo, viduriniojo bei vidinės bevardžio piršto dalies) skausmas, parestezijos ar tirpimas bei sugriebimo jėgos ir funkcijos susilpnėjimas pažeistoje rankoje. Simptomai linkę sustiprėti naktį, o rankos nerangumas paprastai pastebimas dieną, atliekant judesius, kuriems reikalingas riešo lenkimas. [1]
Pacientai dažnai apibūdina fenomeną, vadinamą „sprigtelėjimo ženklu“, kuomet papurčius ranką ar sprigtelėjus į riešą, simptomai sumažėja. [15]
Daugelis pacientų pamini simptomus ir už viduriniojo nervo eigos ribų, tai buvo patvirtinta Stevens et al. Sisteminiame tyrime. Iš 159 titų pacientų plaštakų su elektrodiagnostiškai patvirtintu RKTS, simptomai dažniausiai buvo pastebėti tiek viduriniojo, tiek alkūninio nervo vietose žymiai dažniau nei vien tik viduriniajame nerve. Jie taip pat pamini simptomų vietas, esančias kitur nei pirštai: 21% pacientų jautė dilbio parestezijas ir skausmą; 13,8% paminėjo alkūnės skausmą; 7,5% teigė jaučiantys delno skausmą; 6,3% jautė peties skausmą; 0,6% jautė kaklo skausmą [16].
Buvo patvirtinta, jog pacientai su lengvu ar vidutiniu RKTS yra labiau linkę jausti žymius simptomus ir lengvus funkcijos trūkumus, kai tuo tarpu pacientai su labiau pažengusiu RKTS gali teigti jaučiantys mažiau ryškius simptomus, tačiau turėti sunkesnius rankos funkcijos sutrikimus [17]. Nors ir susidaro tokia priešprieša, ji iš tiesų yra susijusi su tuo, jog stiprus viduriniojo nervo suspaudimas gali sutrikdyti sensorinę funkciją tiek, kad gilus aptirpimas sumažina rankos dilgčiojimo ir skausmo pojūtį [18].
RKTS simptomus paprastai galima suskirstyti į 3 ligos stadijas. Pirma stadija: pacientai jaučia riešo patinimą ar rankos jautrumo sumažėjimą bei aptirpimą. Jie pamini stiprų skausmą, kuris kyla nuo riešo iki peties, bei gali jausti delno ir pirštų dilgčiojimą nakties metu (brachialgia paraesthetica nocturna). Rankos papurtymas („sprigtelėjimo žeklas“) sumažina simptomus. Antra stadija: simptomai išlieka ilgesnį laiką, dažniausiai kai pacientas ilgą laiką išlieka toje pačioje pozicijoje ar atlieka pasikartojančus judesius su savo riešu ar delnu. Atsiradus motoriniam deficitui, pacientai pastebi, kad daiktai dažnai iškrenta jiems iš rankų, nes yra sumažėjęs jų rankų pirštų jautrumas. Trečia stadija: tai paskutinė stadija, kurios metu yra matomas nykščio pakylos raumenų atrofija. Šioje fazėje sensoriniai simptomai gali sumažėti. Taip pat atsiranda skausmas nykščio pakyloje, o esant labai stipriam viduriniojo nervo suspaudimui, silpnumas ir atrofija atsiranda ir pirštų pakylose, raumenų abductor pollicis brevis bei oponens brevis vietose. [1] [19]
Kai kurie pacientai gali jausti netipiškus RKTS simptomus, tokius kaip „rašytojo mėšlungis“ ar skausmas, esantis tik peties srityje, šalčio pojūtis pirštuose (galimai atspindintis viduriniojo nervo simpatinių skaidulų išplitimą į dalį dilbio bei delną), dilbio skausmas ar izoliuotas trečiojo piršto nutirpimo pojūtis. Kartais nesant jokių simptomų, pacientams gali matytis nykščio pakylos atrofija su denervacija atliekant nervų laidumo tyrimus. Kai kuriais atvejais pacientai jaučia simptomus tik atlikinėdami kruopščius judesius, paprastai susijusius su darbu, o apžiūros metu gali būti nerasta jokių objektyvių pakitimų ar simptomų. Toks reiškinys yra vadinamas „dinaminiu RKTS“ ir paprastai tokiais atvejais pacientams pagerėja pasirinkus konservatyvius gydymo metodus, įskaitant darbo pareigų pakeitimą. Taigi, šiais atvejais labai svarbu tinkamai surinkti anamnezę. [1]
Įvertinus pacientų nusiskundimus, siekiant diagnozuoti RKTS, yra atliekami keli provokaciniai testai: Tinelio simptomas - lengvai perkutuojant radialinę palmaris longus sausgyslę, gali būti jaučiamas dilgčiojimas. Faleno testas - riešo lenkimas 90 laipsnių kampu atlenkiant nugarinius rankų paviršius 60 sekundžių gali sukelti skausmą. [20] Faleno testas lyginamojoje studijoje yra nustatytas kaip turintis didesnį jautrumą ir specifiškumą nei Tinelio testas esant RKTS. [21]
RKTS diagnostika pagrinde remiasi paciento simptomais ir fizinio ištyrimo duomenimis. Nervo laidumo tyrimai ir elektromiografija gali būti naudojami diagnozės patvirtinimui pacientams, turintiems galimų rizikos veiksnių ar netipišką ligos eigą. Šie tyrimai taip pat padeda apskaičiuoti ir nustatyti ligos sunkumą, kuris gali padėti apsprendžiant gydymo būdus. Sulėtėjęs vidurinio nervo laidumo greitis patvirtina RKTS diagnozę. Nervo laidumo tyrimų jautrumas svyruoja tarp 56 ir 85%, o specifiškumas siekia mažiausiai 94% RKTS atveju. [10] Elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai taip pat gali padėti, jei diagnozė yra abejotina tais atvejais, kai svarstoma apie chirurginį gydymą. RKTS simptomai gali savaime pagerėti trečdaliui pacientų per 10-15 mėnesių laikotarpį. [22]
10.1.4. Riešo kanalo tunelinio sindromo gydymas
Tiek su darbu susijusio RKTS, tiek nesusijusio su darbu RKTS gydymo būdai yra panašūs, abiejais atvejais pabrėžiant svarbą kontroliuoti RKTS sukeliančius ar sunkinančius veiksnius. Gali pakakti konservatyvių priemonių. [23]
Konservatyvus gydymas gali būti siūlomas pacientams, turintiems lengvą arba vidutinį RKTS. Gydymo galimybės apima įtvarų nešiojimą, fizioterapijos procedūras, terapinį ultragarsą. Pacientams turėtų būti siūloma rečiau atlikti veiklas, kurios sustiprina simptomus. Naktiniai įtvarai laiko riešą beveik neutralioje pozicijoje ir taip neleidžia riešui atlikti fleksijos bei riboja ekstenziją. Įtvarai yra nebrangūs ir neturi rimtų šalutinių poveikių, tačiau kadangi yra nedaug įrodymų, pagrindžiančių jų efektyvumą, jie
rekomenduojami tik pradiniam gydymui, tikintis matomo pagerėjimo po 8 savaičių nuo įtvarų naudojimo pradžios. [20] Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diuretikai ir vitaminas B6 nėra laikomos efektyviomis priemonėmis. Vietinės kortikosteroidų injekcijos gali palengvinti ligos simptomus ilgiau nei mėnesiui laiko ir nutolinti operacijos būtinumą vieneriems metams. [24]
Kortikosteroidai rutiniškai injekuojami į minkštuosius audinius, sausgysles, tepalines makštis, maišelius ir sąnarius. Kortikosteroidai retai sukelia ligos komplikacijas, tačiau gali turėti sisteminį ir vietinį šalutinį poveikį. [25] Kortikosteroidų injekcijos sumažina fleksorių sinovijos patinimą. Yra įrodymų apie trumpalaikį pagerėjimą po injekcijos, tačiau pokyčiai po ilgesnio nei 3 mėnesių laikotarpio po injekcijų nėra aiškūs. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir diuretikai neturėtų būti rekomenduojami rutiniškai. [20] Marshall et al. atliktoje sisteminėje analizėje teigiama, kad pacientams su klinikiniais RKTS požymiais skyrus steroidų injekcijas, buvo pastebėtas didesnis pagerėjimas praėjus mėnesiui po injekcijų skyrimo lyginant su placebu. [1]
Chirurginis riešo tunelio atpalaidavimas yra žinomas kaip efektyvi ir dažnai naudojama procedūra pacientams, kuriems nepadeda adekvatus konservatyvus gydymas arba tiems, kurie jaučia sunkius RKTS simptomus. Tačiau, nors chirurginė intervencija yra laikoma galutiniu RKTS gydymo būdu, tai nėra pirmos eilės gydymas. [26] Chirurginis metodas (riešo kanalo dekompresija) turėtų būti svarstomas tuomet, kai simptomai yra sunkūs ar nuolatiniai, progresuoja motorinis bei sensorinis deficitas ir nėra pagerėjimo taikant konservatyvų gydymą. [20] Taip pat tiems, kuriems per šešis mėnesius gydantis konservatyviai simptomai nesumažėjo, yra siūloma chrurginė dekompresija. Tiek endoskopinės, tiek atviros operacijos yra vienodai veiksmingos, tačiau po endoskopinio gydymo pacientai į darbą gali grįžti vidutiniškai savaite laiko anksčiau. [24]
Chirurginis RKTS gydymas vyksta atlaisvinant riešo kanalą; tai procedūra, kurios metu skersinis riešo raištis yra perpjaunamas tam, kad padaugėtų vietos riešo kanale ir taip yra sumažinamas intersticinis spaudimas. Apie 70-90% pacientų būdingos geros arba puikios ilgalaikės baigtys po riešo kanalo atlaisvinimo procedūros. [27]
10.2. Asmenų reabilitacija esant riešo kanalo tuneliniam sindromui
Pagrindinės reabilitacijos priemonės esant RKTS žemiau bus aptariamos tos, kurios bus tiriamos pacientams šio darbo tiriamosios dalies metu. Tai: ergoterapiniai pratimai, transkutaninė elektroneurostimuliacija (TENS) bei parafino vonelių terapija.
10.2.1. Ergoterapija
Iš konservatyvių RKTS gydymo būdų, populiarus metodas yra sausgyslės ir nervo tempimo pratimai, RKTS gydymui jie yra naudojami nuo 1990-ųjų. Atliktoje 4 studijų apžvalgoje, visose iš jų sausgyslių ir nervo tempimo pratimai buvo naudojami kaip intervencijos RKTS gydymui. Visuose 4 tyrimuose pastebėtas reikšmingas RKTS pagerėjimas, susijęs su simptomų sunkumu ir funkcijos būkle. Deja, apžvalgoje negalėjo būti ištirtas sausgyslių bei nervų tempimo pratimų poveikis atskirai, kadangi visuose 4 tyrimuose šie pratimai buvo skiriami skirtingose kombinacijose kartu su kitais konservatyviais standartiniais gydymo metodais, kaip įtvarai, parafino vonelių terapija, ir kitais pratimais. [28]
Mobilizacijos pratimai, tokie kaip sausgyslės tempimas ar nervo tempimas, yra dažnai siūlomi jaučiant RKTS simptomus ir yra manoma, jog jie pagerina aksoninį transportą bei nervo laidumą. Nervų mobilizacijos pratimų efektyvumas specifiškai RKTS gydymui nėra gerai dokumentuotas atsitiktinėse, kontrolinėse studijose. Amini D. atliktoje studijoje pastebėta, kad pratimai, skirti RKTS simptomų palengvinimui, sustiprina plaštakos jėgą, tačiau nesumažina skausmo. Sustiprėjusi jėga gali padidinti ir funkcines plaštakos galimybes, jeigu sumažėjusi jėga ir ištvermė neigiamai veikia darbinę veiklą. [29]
10.2.2. Elektrostimuliacija
Transkutaninės elektrinės nervo stimuliacijos (TENS) terapija, dažnai naudojama fizioterapijos priemonė, yra laikoma efektyvia veikdama keliais mechanizmais, įskaitant nociceptorių inhibiciją, per aferentinius nervus sklindančio skausmo blokadą, simpatinę blokadą, vartų kontrolę, ir endogeninių opiatų išskyrimą. Keletas studijų tyrė TENS efektyvumą gydant RKTS, bet buvo gauti prieštaringi rezultatai. TENS ilgą laiką buvo naudojamas skausmo gydymui ir šiuo metodu buvo gydomas skausmas, susijęs su refleksų simpatine distrofija, fantominiu galūnių skausmu bei periferinių nervų pažeidimais. TENS efektyvumas geriausiai atsispindi siekiant palengvinti ūmų skausmą sukeliančias būkles ir pooperacinį incizinį skausmą. Vienas iš galimų TENS veikimo mechanizmų yra serotonino lygio padidėjimas, padidėjęs ląstelinis ATP bei sumažėjęs uždegimas. Koca et al. 2014 metais atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog TENS užtikrino sumažėjimą skausmo skalėse bei Faleno ir Tinelio požymuose RKTS turintiems pacientams, kai tuo tarpu placebo grupės pacientams nebuvo būdingi jokie pokyčiai nei viename iš parametrų. [30]
Casale et al. tyrimas, vertinęs palyginamąjį lazerio ir TENS efektyvumą RKTS pacientų gydyme, nustatė, kad nors gydymo lazeriu rezultatai parodė reikšmingą pagerėjimą tiek skausmo, tiek neurofiziologiniuose parametruose, tik TENS gydymo metu skausmo skalės pagerėjo reikšmingu
laipsniu. Šiame tyrime buvo pastebėti reikšmingi pagerėjimai skausmo ir funkcionavimo skalėse pacientams, kurie gydėsi atliekant TENS. [31]
10.2.3. Parafino terapija
Parafino terapija yra plačiai naudojama kaip fizinė pagalba gydant pacientus su rankų funkcijos sutrikimais, tokiais kaip reumatoidinis artritas, osteoartritas ir RKTS. Parafino terapija užtikrina paviršinę rankų šilumą, kuri gali tiek sumažinti skausmą, tiek ir pagerinti vietinę kraujotaką. Parafino vonelių terapiniai efektai apima: padidėjusią kraujo tėkmę, analgetinio poveikio sukūrimą, lėtinio uždegimo sumažinimą, jungiamojo audinio elastingumo gerinimą ir bendro raumenų atsipalaidavimo skatinimą. [32]
Ordahan B ir Karahan A. tyrė 53 RKTS sergančius pacientus, kuriems be gydymo įtvarais ir sausgyslių tempimo pratimų dar buvo skiriama ir parafino terapija. Praėjus 2 mėnesiams po tokios kombinuotos terapijos, pacientų skausmo stiprumo bei rankos funkcijos rodikliai reikšmingai pagerėjo. Šiame tyrime parafino vonelės temperatūra buvo 50 °C. Parafino terapija buvo atliekama 5 dienas per savaitę, iš viso 3 savaičių periode. Siekiant išlaikyti rankose šilumą, rankos buvo įvyniojamos į rankšluostį ir palaikomos tokioje pozicijoje 15 minučių [34].
10.3. Prevencija ir rekomendacijos
Prevencinės priemonės, paremtos patogeneze, galėtų būti: 1) darbo pakeitimas ar darbe atliekamų užduočių praplėtimas, sudarant galimybę atsitraukti nuo pasikartojančio, monotoniško tų pačių raumenų ir sausgyslių naudojimo; 2) poilsio pertraukėlės; 3) užduočių optimizavimas (pvz.: geresnis įvairių pagalbinių priemonių ar įrangos naudojimas bei geresnis darbo eigos išdėstymas, kad būtų galima lengviau atlikti paskirtą užduotį); 4) treniravimasis, užtikrinantis efektyvesnį darbo atlikimą; 5) indukcijos periodas, padedantis naujiems darbuotojams pradėti dirbti lėtesniu tempu; 6) reabilitacijos programa, palengvinanti RKTS paveiktų darbuotojų grįžimą atgal į darbą. [23]
11. TYRIMO METODIKA IR METODAI
11.1. Tyrimo organizavimas
Tyrimo tikslas, uždaviniai bei aprašymas suderinti su LSMU Bioetikos komisija, tyrimui atlikti gautas leidimas. Tyrimas buvo atliekamas LSMUL KK Reabilitacijos klinikos neuroreabilitacijos poskyryje esančiame ergoterapijos kabinete 2017 metų spalio-gruodžio mėnesiais.
11.2. Tyrimo objektas ir tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo 32 savanoriai, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, tačiau nėra atliktas operacinis RKTS gydymas. Visi tiriamieji buvo supažindinti su tyrimu ir galimais jo nepatogumais, kiekvienas iš tyrimo dalyvių pasirašė „Asmens informavimo ir informuoto asmens sutikimo formą“.
Įtraukimo į tyrimą kriterijai:
• Pacientai, kurie sutiko dalyvauti tyrime; • Pilnamečiai (vyresni nei 18 metų); • Kalbantys bei rašantys lietuviškai;
• Pacientai, kuriems diagnozuotas RKTS, bet nėra atliktas operacinis gydymas. • Dešiniarankiai pacientai, jaučiantys RKTS simptomus tik dešinėje rankoje.
11.3. Tyrimo metodai
Tiriamieji atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: pirmajai tiriamųjų grupei buvo atliekamos parafino terapijos procedūros bei taikomi egroterapiniai pratimai, o antrajai – atliekamos elektrostimuliacijos procedūros bei taikomi ergoterapiniai pratimai.
Tyrimo metu atliktos anketinės apklausos, naudojant klausimynus: sociodemografinių duomenų anketą, sutrumintą plaštakos galimybių įvertinimo testą, vizualinę analoginę skausmo skalę (VAS) bei SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną. Taip pat atlikti matavimai: plaštakos raumenų jėgos vertinimas dianamometru, pirštų raumenų jėgos vertinimas monometru, riešo judesių amplitudes matavimai goniometru. Visos anketos bei matavimai tiriamiesiems buvo atlikti pirmąją reabilitacijos dieną prieš procedūras. Paskutinę reabilitacijos dieną po procedūrų anketos ir matavimai buvo atlikti pakartotinai, siekiant įvertinti pacientų būklės pokytį po reabilitacijos.
Sociodemografinių duomenų anketoje analizuotas pacientų amžius, lytis, išsilavinimas, profesija, profesijos ypatybės bei su riešo kanalo tunelinio sindromo simptomų pasireiškimu susiję klausimai. (Priedas Nr. 16.1)
Sutrumpintas plaštakos galimybių įvertinimo testas – tai 25 teiginių testas, padedantis įvertinti kasdienių veiklų atlikimo plaštakomis galimybes. Kiekvienas iš teste pateikiamų teiginių yra vertinamas keturbalėje skalėje. Minimalus testo įvertinimas – 25 taškai – rodo nedideles plaštakos galimybes, o maksimalus įvertinimas – 100 balų – rodo geras plaštakos galimybes. (Priedas Nr. 16.2)
VAS skalė – tai vizualinė analoginė skalė, skirta subjektyviam paciento jaučiamam skausmui įvertinti. Tiriamųjų buvo prašoma įvertinti rankose jaučiamą skausmą nuo 0 (skausmo nėra) iki 10 (nepakeliamas skausmas).
SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną sudaro 36 klausimai, kurie yra suskirstyti į 8 sritis: bendros sveikatos vertinimo, skausmo, fizinio aktyvumo veiklos ribojimo dėl fizinių problemų, energingumo ir gyvybingumo, socialinių ryšių, psichikos būsenos bei veiklos ribojimo dėl emocinių problemų sritis. (Priedas Nr. 16.3)
Dinamometru buvo matuojama plaštakos raumenų jėga. Prietaiso ekrane esanti rodyklė užfiksuoja didžiausią pasiektą jėgą (0-90 kg). Tyrimo metu tiriamasis sėdi prie stalo, rankas per alkūnes sulenkęs stačiu kampu. Atliekami 3 jėgos matavimai, iš kurių rezultatams yra parenkama didžiausia užfiksuota jėga.
Monometras skirtas išmatuoti pirštų suspaudimo jėgai. Yra atliekami 3 matavimai: I-II pirštų, I-II-III pirštų bei „rakto“ suspaudimo jėga. Kiekvienas matavimas kartojamas 3 kartus ir rezultatams yra naudojamas didžiausias užfiksuotas rodiklis, išreikštas kilogramais.
Goniometras buvo naudojamas matuojant judesių amplitudes per riešo sąnarį: lenkimą, tiesimą, alkūninį ir stipininį nuokrypius. Goniometras yra sudarytas iš dviejų tarpusavyje sulenktų liniuočių, iš kurių viena yra nejudanti (dedama išilgai anatominei galūnės ašiai), o kita juda atitinkamai su galūne. Goniometro centras sutampa su judesio centru sąnaryje. Galūnės judesys išmatuojamas, o rezultatas užrašomas laipsniais.
Visi tiriamieji dalyvavo 10 procedūrų RKTS reabilitacijoje, kuri truko 2 savaites po 5 darbo dienas. Reabilitacijos eiga:
1. Pirma tiriamųjų grupė: Parafino terapija riešui, kuriam diagnozuotas RKTS: plaštaka kelioms sekundėms merkiama į skystą parafiną ir ištraukus 20 min. laikoma šiltai užklota rankšluosčiu.
Antra tiriamųjų grupė: transkutaninė elektroneurostimuliacija (TENS) elektrostimuliatoriumi, naudojant du 41x41 mm dydžio elektrodus su laidumą didinančiu geliu: neigiamas elektrodas dedamas plaštakoje ties riešo raiščiu, o teigiamas – dilbio srityje pagal
viduriniojo nervo eigą. Prietaise nustatytas 100 Hz dažnis ir 80 ms stimuliacijos periodas. Procedūros trukmė – 20 minučių.
2. Ranka masažuojama sukamaisiais judesiais dygliuotu masažiniu kamuoliuku. 3. Atliekami ergoterapijos pratimai, skirti plaštakos judesių amplitudei didinti bei pirštų smulkiajai motorikai gerinti.
4. Plaštakos raumenų jėga stiprinama plaštakos ir dilbio treiruokliu: atliekami 5 suspaudimai, nustačius 20 kg jėgą.
Reabilitacijos pabaigoje tiriamieji anketoje turėjo pažymėti, ar, jų nuomone, reabilitacija buvo efektyvi, ir kurios procedūros, jų manymu, buvo naudingesnės. (Priedas 16.1)
11.4. Duomenų analizės metodai
Tyrimo duomenys apskaičiuoti su SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga. Duomenys, gauti apklausos metu, buvo apdoroti su SPSS 17 versijos paketu bei Microsoft Office Excel 2007 programa. Surinktiems duomenims vaizduoti naudotos lentelės ir paveikslai. Intervaline skale išreikštiems duomenis apskaičiuoti buvo naudoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai, o rangine ir nominaline skale išreikšti duomenys apskaičiuoti dažniais (vienetais ir procentais). Tyrimo duomenys lyginami prieš reabilitaciją ir po jos, atskirai tiriamiesiems, kuriems taikyta elektrostimuliacija, ir kuriems taikyta parafino terapija. Siekiant nustatyti atskirų veiksnių pokyčio prieš reabilitaciją ir po jos reikšmingumą, taikytas neparametrinis porinis t testas. Pokyčio po reabilitacijos vidurkių skirtumų tiriamųjų grupėse pagal taikyto poveikio rūšį reikšmingumui nustatyti taikytas parametrinis Stjudento t testas. Visais atvejais buvo naudotas reikšmingumo lygmuo, lygus 95% (t.y. p=0,05).
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
12.1. Anketiniai duomenys apie riešo kanalo tunelinį sindromą
Tyrimo metu buvo vertinami 32 tiriamųjų, sergančių riešo kanalo sindromu, duomenys, iš kurių pusei buvo taikytas elektrostimuliacijos poveikis, kitai pusei – parafino terapijos poveikis. Vidutinis tiriamojo amžius sudarė 42,7 ±19,3 metus.
Tseng C. H. et al. tyrime buvo nustatyta, jog didžiausias sergamumas RKTS yra pastebimas 40-59 metų amžiaus žmonių grupėje. [36]
Tarp tiriamųjų buvo 23 moterys ir 9 vyrai. Išsilavinimo duomenys parodė, kad daugiausiai tiriamųjų buvo įgiję aukštąjį universitetinį (11) ir aukštąjį neuniversitetinį (6) išsilavinimą, o likusieji – aukštesnįjį (7), vidurinį (5) ar pagrindinį (3) išsilavinimą.
Tyrime dalyvavę tiriamieji atsakė į anketos klausimus apie RKTS simptomus bei su jais susijusius rizikos veiksnius.
Tyrime dalyvavo įvairių profesijų atstovai, kurių pasiskirstymas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. (1 lentelė) Vidutinė tiriamojo darbo patirtis sudarė 17,7 ±14,8 metus, per dieną kiekvienas tiriamasis dirba 8,0 ±1,6 valandas.
Luckhaupt et al. atliktame tyrime buvo nustatyta, kad iš su darbu susijusių RKTS atvejų, 24% darbų buvo susiję su gamybos pramone, o tai leidžia daryti prielaidą, kad šioje pramonėje dirbantiems žmonėms yra padidėjusi rizika susirgti RKTS. [37]
1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal profesijas
Žemiau esančiame paveiksle pateikti duomenys rodo, su kokiomis darbo sąlygomis dažniausiai susiduriama darbo aplinkoje. (1 pav.) Nustatyta, kad dažniausiai tiriamieji susiduria su pasikartojančiais rankų judesiais (87,5%), smulkiais rankų judesiais (71,9%) ir dažnu rankų lenkimu ir sukiojimo per riešą (59,4%), kiek rečiau – su greitais rankų judesiais (43,8%), rečiausiai – su rankoms tenkančia krūvio jėga, didesne nei 1 kg (21,9%), darbu šaltame ore (15,6%), vibracija (9,4%) ir darbu drėgnoje aplinkoje (3,1%).
Giersiepen K ir Spallek M. savo tyrime nustatė, kad RKTS gali būti susijęs su tam tikromis darbo sąlygomis, iš kurių kaip pagrindinius rizikos veiksnius paminėjo rankai tenkančią krūvio jėgą, didesnę nei 4 kg bei pasikartojančius rankų judesius darbo metu. [38]
Profesija N, vnt. Sandėlio darbuotojas 4 Siuvėjas 4 Kasininkas 2 Moksleivis 2 Studentas 2 Buhalteris 2 Vadybininkas 2 Juvelyras 1 Burnos higienistas 1 Dirigentas 1 Inžinierius 1 IT specialistas 1 Karininkas 1 Konditeris 1 Kranininkas 1 Pardavėjas-konsultantas 1 Administratorius 1 Policijos pareigūnas 1 Psichologas 1 Vairuotojas 1 Veterinaras 1
1 pav. Dažniausios darbo sąlygos, su kuriomis tiriamieji susiduria darbo aplinkoje
Daugumos tiriamųjų (90,6%) šeimose sergančiųjų riešo kanalo tuneliniu sindromu nebuvo. Vis dėlto, 9,4% tiriamųjų šeimose buvo sergančiųjų RKTS.
Vidutinis laikas, kada pasireiškė pirmieji riešo kanalo tunelinio sindromo simptomai, buvo 2,29 ± 4,8 metai. 18 tiriamųjų nurodė, kad be RKTS, dar serga ir kitomis gretutinėmis ligomis, kurių pasiskirstymas pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. (2 lentelė)
Tseng C. H. et al. Savo tyrime, palyginę kontrolinę grupę su sergančiųjų RKTS grupe, nustatė 9 ligas, susijusias su RKTS išsivystymo rizika. Šios ligos yra: reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, nutukimas, podagra, arterinė hipertenzija, hipotirozė, vitamino B6 trūkumas, uremija bei akromegalija. [36]
2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal sergamumą kitomis ligomis N, vnt. Arterinė hipertenzija 3 Atopinis dermatitas 2 Cukrinis diabetas 2 Depresija 1 Bronchinė astma 1 Glaukoma 1 Mažakraujystė 1 Nutukimas 1 Onkologinė liga 1 Reumatoidinis artritas 1 Širdies nepakankamumas 1 Žvynelinė 1
Dažniausi pirmieji riešo kanalo tunelinio sindromo simptomai pavaizduoti žemiau esančiame paveiksle. (2 pav.) Tai buvo: pirštų tirpimas (59,4%), kiek rečiau – dilgčiojimas pirštuose (34,4%), sunkumas rankose (31,3%), vidurinio ir bevardžio pirštų skausmas (31,3%), deginantis plintantis skausmas (31,3%) ir nykščio skausmas (31,3%), rečiau – rankos tinimas (28,1%) ir susilpnėjęs plaštakos griebimas ir nykščio funkcija (15,6%).
2 pav. Dažniausi riešo kanalo tunelinio sindromo simptomai
RKTS simptomai tiriamiesiems dažniausiai pasireiškia vakare (53,1%), darbo metu (50%), dieną (43,8%) ir pasikartojančio judesio metu (40,6%), kiek rečiau – atliekant kasdienę veiklą (28,1%), rečiausiai – ryte (9,4%) ir ramybės metu (6,3%). Taip pat nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (90,6%) nakties metu skausmo nejaučia, o 9,4% nors ir jaučia skausmą, tačiau kokybiškam miegui jis netrukdo.
Tyrimo metu nustatyta, kad dauguma tiriamųjų (68,8%) susiduria su apsitarnavimo sunkumais, susidūrę su šia liga, o 31,3% tiriamųjų teigė apsitarnavimo sunkumų nejaučiantys.
Nustatyta, kad 43,8% tiriamųjų po reabilitacijos jautė ryškų pagerėjimą, o 56,3% nurodė, kad sveikata pagerėjo, tačiau nežymiai. Nei vienas iš tiriamųjų nejautė sveikatos pablogėjimo po reabilitacijos.
Kaip matyti iš žemiau esančiame paveiksle pateiktų duomenų, parafino terapijos grupėje tiriamųjų, kurie jautė ryškų pagerėjimą, buvo daugiau nei grupėje, kuriai taikyta elektrostimuliacija, tačiau šis skirtumas nebuvo reikšmingas (p>0,05), kas rodo, kad abiejų grupių tiriamieji po reabilitacijos jautė panašų pagerėjimą. (3 pav.)
3 pav. Pasiskirstymas pagal sveikatos pagerėjimo jautimą nuo reabilitacijos pradžios pagal taikyto poveikio grupę (p=0,154>0,05)
12.1. Rankų funkcijos ir gyvenimo kokybės sutrikimų nustatymas
Visiems tiriamiesiems prieš pradedant reabilitacijos procedūras buvo išmatuota plaštakos ir pirštų jėga, įvertinta riešo judesių amplitudė, riešo skausmas pagal VAS skalę bei įvertinti kasdienės veiklos sutrikimai pagal sutrumpintą plaštakos galimybių testą ir SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną. Gauti duomenys palyginti su normomis.
Vertinant plaštakos raumenų jėgą, nustatyta, jog prieš reabilitaciją buvo sumažėjusi vyrų I-II pirštų jėga (0,2 ±1,9 kg mažesnė nei norma) bei „rakto” suspaudimo jėga (0,6 ±1,3 kg mažesnė nei norma). Moterims buvo sumažėję visi plaštakos ir pirštų jėgos rodikliai: I-II pirštų jėga 1,2 ±0,7 kg mažesnė nei norma, I-II-III pirštų jėga 0,3 ±1,0 kg mažesnė už normą, „rakto” suspaudimo jėga 1,0 ±1,28 kg mažesnė nei norma, o plaštakos jėga 1,3 ±6,9 kg mažesnė už normą. (3 lentelė)
3 lentelė. Tiriamųjų plaštakos ir pirštų raumenų jėga prieš reabilitaciją
Požymis Vidurkis ± SN Norma 95% vidurkio PI
Moterų dešinės rankos I-II pirštas (kg) 2,4 ±0,7 3,6 2,1 < m < 2,7 Vyrų dešinės rankos I-II pirštas (kg) 5,1 ±1,9 5,3 3,8 < m < 6,4 Moterų dešinės rankos I-II-III pirštas
(kg) 3,5 ±1,0 3,8 3,1 < m < 3,9
Vyrų dešinės rankos I-II-III pirštas (kg) 6,1 ±1,5 5,6 5,1 < m < 7,0 Moterų dešinės rankos „rakto”
suspaudimo jėga (kg) 3,9 ±1,28 4,9 3,4 < m < 4,4
Vyrų dešinės rankos „rakto”
suspaudimo jėga (kg) 6,9 ±1,3 7,5 6,0 < m < 7,7
Moterų dešinės plaštakos jėga (kg) 23,3 ±6,9 24,6 20,5 < m < 26,2 Vyrų dešinės plaštakos jėga (kg) 53 ±6,1 47,6 48,9 < m < 57,0
Įvertinus tiriamųjų judesius per riešo sąnarį, nustatyta, kad prieš reabilitaciją visi tiriamųjų judesiai per riešo sąnarį buvo mažesni nei norma, o iš jų sunkiausiai atliekamas buvo riešo tiesimas – jis buvo 3,6 ±5,7 ° mažesnės amplitudės nei norma. (4 lentelė)
4 lentelė. Tiriamųjų riešo judesių amplitudė prieš reabilitaciją
Požymis Vidurkis ± SN Norma 95% vidurkio PI Dešinio riešo lenkimas (°) 75,5 ±6,7 80 72,8 < m < 78,2 Dešinio riešo tiesimas (°) 66,4 ±5,7 70 64,1 < m < 68,7 Deš. alkūninis nuokrypis (°) 33,5 ±4,1 35 31,2 < m < 35,2 Deš. stipininis nuokrypis (°) 18,7 ±2,4 20 17,7 < m < 19,7
Taip pat tiriamieji įsivertino riešo skausmą dešimtbalėje VAS skalėje. Prieš reabilitaciją tiriamųjų VAS skausmo skalės vidurkis buvo 5,2 ±2,6 balo. Tai rodo, kad prieš pradedant reabilitaciją, tiriamieji jautė vidutinio stiprumo skausmą. (lentelė 5)
5 lentelė. Tiriamųjų skausmo vertinimas skaitmenine skausmo vertinimo skale prieš reabilitaciją Požymis Vidurkis ± SN 95% vidurkio PI Minimali reikšmė (balais) Maksimali reikšmė (balais) Skausmo vertinimas (balais) 5,2 ± 2,6 4,1 < m < 6,3 1 10
Prieš reabilitaciją tiriamieji atliko ir sutrumpintą plaštakos galimybių testą. Testo vidurkis prieš reabilitaciją buvo 72,0 ±14,1 balų. Tai rodo, jog tiriamųjų plaštakos galimybės prieš pradedant reabilitaciją buvo ribotos, jie susidūrė su apsitarnavimo sunkumais kasdienėse veiklose. (6 lentelė)
6 lentelė. Tiriamųjų plaštakos galimybių testo vertinimas pries reabilitaciją
Požymis Vidurkis ± SN 95% vidurkio PI Minimali reikšmė (balais) Maksimali reikšmė (balais)
Plaštakos galimybių testo
vertinimas (balais) 72,0 ±14,1 66,2 < m < 77,8 25 100
Taip pat prieš pradedant reabilitaciją, buvo įvertinta ir tiriamųjų gyvenimo kokybė pagal SF-36 gyvenimo kokybės klausimyną. Visose gyvenimo kokybės vertinimo srityse tiriamieji turėjo sunkumų. (7 lentelė)
7 lentelė. SF-36 klausimyno rezultatai prieš reabilitaciją Požymis Vidurkis ± SN 95% vidurkio PI Minimali reikšmė (balais) Maksimali reikšmė (balais) Fizinis aktyvumas 75,2 ±23,8 65,5 < m< 84,9 0 100 Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų 46,88 ±37,4 31,6 < m < 62,2 0 100 Skausmas 44,7 ±17,1 37,7 < m < 51,7 0 100 Bendras sveikatos vertinimas 51,4 ±9,0 47,7 < m < 55,1 0 80 Energingumas ir gyvybingumas 42,3 ±10,5 38,0 < m < 46,6 0 100 Socialinė funkcija 46,9 ±17,2 39,9 < m < 53,9 0 100 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 28,1 ±33,3 14,5 < m < 41,7 0 100 Emocinė būklė 46,9 ±8,7 43,3 < m < 50.5 0 100
12.3. Rankų funkcijos sutrikimų pokyčiai po reabilitacijos
Tyrimo metu buvo matuojama tiriamųjų plaštakos ir pirštų jėga prieš reabilitacijos procedūrų poveikį ir po poveikio, o gauti rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje. (8 lentelė) Apskaičiavus porinius t testus, buvo nustatyti reikšmingi plaštakos ir pirštų jėgos matavimo pokyčiai prieš ir po poveikio (kai p<0,05), kurie parodė, kad tiriamiesiems, kuriems taikyta elektrostimuliacija, reikšmingai padidėjo I-II piršto ir rakto suspaudimo jėga, o parafino terapijos grupėje reikšmingai padidėjo ir I-II-II piršto jėga. Tai rodo, kad parafino terapijos atveju tiriamiesiems reikšmingai pagerėjo ne tik I-II ir rakto suspaudimo jėga, bet ir I-II-III pirštų jėga. Plaštakos jėga reikšmingai nepakito nei elektrostimuliacijos, nei parafino terapijos grupėse. Apskaičiavus Stjudento t testus pokyčių vidurkių pagal poveikio grupę skirtumams nustatyti, reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (nes p>0,05). Tai rodo, kad abiejų grupių tiriamųjų plaštakos ir pirštų jėgos matavimų prieš ir po reabilitaciją skirtumai pagal taikytą poveikį reikšmingai nesiskyrė.
8 lentelė. Plaštakos ir pirštų jėgos matavimai prieš ir po poveikio
Taikytas poveikis
t p
Elektrostimuliacija Parafino terapija Prieš Po Pokytis Prieš Po Pokytis
Vi du rk is ± SN Vi du rk is ± SN t p Vi du rk is ± SN Vi du rk is ± SN Vi du rk is ± SN t p Vi du rk is ± SN I-II pirštas (kg) 3,53 ±1,38 3,68 ±1,37 -3,36 0,01 0,14 ±0,17 2,43 ±1,14 2,69 ±0,91 -2,25 0,04 0,26 ±0,46 -0,92 0,36 I-II-III pirštas (kg) 4,98 ±1,56 5,16 ±1,66 -1,58 0,14 0,19 ±0,48 3,49 ±1,35 3,85 ±1,23 -4,79 0,00 0,36 ±0,30 -1,24 0,22 „Rakto” suspau-dimas (kg) 5,59 ±1,65 5,89 ±1,68 -2,91 0,01 0,30 ±0,41 3,74 ±1,48 4,10 ±1,18 -3,09 0,01 0,36 ±0,47 -0,40 0,69 Plaštaka (kg) 37,38 ±15,03 37,66 ±14,55 -0,55 0,59 0,28 ±2,05 25,19 ±12,14 25,94 ±11,11 -1,29 0,22 0,75 ±2,32 -0,61 0,55 Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
Tyrimo metu buvo vertinama riešų judesio amplitudė prieš poveikį ir po poveikio, o gauti rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje. (9 lentelė) Apskaičiavus porinius t testus, buvo nustatyti reikšmingi riešų judesio amplitudės pokyčiai prieš ir po poveikio (kai p<0,05), kurie parodė, kad tiriamiesiems, kuriems taikyta elektrostimuliacija, reikšmingai pagerėjo riešo lenkimas, tiesimas, alkūninis nuokrypis ir stipininis nuokrypis, o po parafino terapijos reikšmingai pagerėjo tik riešo lenkimas (nes p<0,05). Tai rodo, kad elektrostimuliacija tiriamiesiems padarė daugiau teigiamų pokyčių. Taip pat papildomai apskaičiavus Stjudento t testus pokyčių skirtumų tarp poveikio grupių nustatymui, nustatyta, kad elektrostimuliacinės ir parafino terapijos tiriamųjų riešo judesio amplitudės pokyčiai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05).
9 lentelė. Riešo judesio amplitudės vertinimai prieš ir po poveikio Taikytas poveikis
t p
Elektrostimuliacija Parafino terapija
Prieš Po Pokytis Prieš Po Pokytis
V idurki s ± SN V idurki s ± SN t p V idurki s ± SN V idurki s ± SN V idurki s ± SN t p V idurki s ± SN Riešo lenkimas (°) 75,3 ±6,4 77,3 ±4,5 -2,25 0,04 2,00 ±3,56 75,7 ±7,0 77,8 ±5,4 -3,47 0,01 2,06 ±2,38 -0,06 0,95 Riešo tiesimas (°) 66,9 ±4,4 68,5 ±2,9 -2,28 0,04 1,63 ±2,92 65,9 ±6,9 68,2 ±4,0 -1,88 0,08 2,31 ±4,91 -0,48 0,63 Alkūni- nis nuokry- pis (°) 33,1 ±3,5 34,3 ±3,0 -2,76 0,01 1,19 ±1,72 33,9 ±4,6 34,5 ±4,0 -1,84 0,09 0,63 ±1,36 1,03 0,31 Stipini- nis nuokry- pis (°) 18,4 ±2,7 19,6 ±2,8 -2,54 0,02 1,19 ±1,87 18,9 ±2,0 19,1 ±2,0 -1,46 0,16 0,25 ±0,68 1,88 0,07
Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
Tyrimo metu buvo vertinamas tiriamųjų skausmas prieš reabilitacijos poveikį ir po jo, o gauti rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje. (10 lentelė) Apskaičiavus porinius t testus, buvo nustatyti reikšmingi skausmo pokyčiai prieš ir po poveikio (kai p<0,05), kurie parodė, kad tiek tiriamiesiems, kuriems taikyta elektrostimuliacija, tiek ir tiriamiesiems, kuriems taikyta parafino terapija, skausmas po poveikio reikšmingai sumažėjo (nes p<0,05).
Siekiant nustatyti pokyčių vidurkių skirtumų pagal grupes reikšmingumą, papildomai apskaičiavome Stjudento t testus, tačiau jie parodė, kad pokyčių vidurkiai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05). Tai rodo, kad skausmo pokyčiai tarp tiriamųjų, kuriems taikyta elektrostimuliacija ir parafino terapija, reikšmingai nesiskyrė.
2014 metais Koca I. et al. atliktame tyrime nustatytas reikšmingas riešo skausmo sumažėjimas pacientams, sergantiems RKTS, po 15 dienų elektrostimuliacijos kurso 100 Hz dažniu, 80 ms periodu. [30]
Casale et al. atliko lazerio (kombinuoto 830-1,064 nm) ir TENS (100 Hz, 80 ms stimuliacijos periodas) efektyvumo palyginimą gydant RKTS. Rezultatai parodė, kad tik su TENS gydymo metodu skausmo skalės pagerėjo reikšmingu laipsniu. Taip pat buvo pastebėti reikšmingi pagerėjimai ir
funkcionavimo skalėse pacientams, kurie gydėsi atliekant TENS. Tyrimo metu pacientams ant rankos buvo dedami 35x45 mm dydžio elektrodai: neigiamas elektrodas dedamas ties riešo raiščiu, o teigiamas – dilbio srityje pagal viduriniojo nervo eigą, su laidumą padidinančiu geliu. Kiekviena TENS sesija truko 20 min., iš viso buvo atlikta 15 sesijų (5 sesijos per savaitę) [31].
Ordahan B. ir Karahan AY. atliktame 2017 metų tyrime taip pat nustatytas reikšmingas pokytis pacientų rankos funkcionavime bei skausmo skalės balo sumažėjime po 3 savaites taikytos parafino terapijos. [34]
10 lentelė. Skausmo vertinimai prieš ir po poveikio Taikytas poveikis
Elektrostimuliacija Parafino terapija
Vidurkis + SN Vidurkis + SN Prieš poveikį 5,2 ±2,7 5,1 ±2,5 Po poveikio 2,3 ±1,5 2,8 ±2,3 t 5,05 2,98 p 0,00 0,01 Pokytis -2,9 ±2,3 -2,3 ±3,0
Pokyčio vidurkių skirtumų reikšmingumas tarp grupių:
t -0,66
p 0,51
Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
Tyrimo metu buvo atliktas sutrumpintas plaštakos galimybių testas prieš poveikį ir po poveikio, o gauti rezultatai pateikiami žemiau esančiame paveiksle ir lentelėje. (11 lentelė) Apskaičiavus porinius t testus, buvo nustatyti reikšmingi plaštakos galimybių pokyčiai prieš ir po poveikio (kai p<0,05), kurie parodė, kad tiek elektrostimuliacijos atveju, tiek parafino terapijos atveju plaštakos galimybių pagerėjimo pokyčiai buvo reikšmingi (nes p<0,05), t. y. abu poveikiai tiriamųjų plaštakų galimybių pagerėjimui padarė reikšmingą įtaką. Siekiant nustatyti pokyčių vidurkių skirtumų pagal grupes reikšmingumą, apskaičiavome Stjudento t testus, tačiau jie parodė, kad pokyčių vidurkiai reikšmingai nesiskyrė (nes p>0,05), kas rodo, kad tiriamųjų, kuriems taikyta elektrostimuliacija, ir kuriems taikyta parafino terapija, plaštakos galimybių pokyčiai reikšmingai nesiskyrė.
2014 metais Koca I. et al. atliktame tyrime taip pat buvo nustatytas reikšmingas rankos funkcijos pagerėjimas pacientams po taikytos TENS terapijos, tačiau šiame tyrime rankos funkcija buvo tiriama ne sutrumpintu plaštakos galimybių testu, bet Bostono riešo kanalo tunelinio sindromo testu. [30]
Horng et al. tyrime RKTS simptomų pagerėjimas pastebėtas pacientams po skiriamos parafino terapijos kombinacijos kartu su riešo ortoze. Pacientai, kurie gydėsi šiuo kombinuotu būdu, pasižymėjo pagerėjimu simptomų sunkumo skalėse ir monofilamentų jautrumo teste [33].
11 lentelė. Sutrumpinto plaštakos galimybių testo rezultatai prieš ir po poveikio Taikytas poveikis
Elektrostimuliacija Parafino terapija
Vidurkis + SN Vidurkis + SN Prieš poveikį 73,88 ±13,54 70,13 ±14,57 Po poveikio 89,50 ±8,57 89,75 ±9,73 t -5,15 -6,03 p 0,00 0,00 Pokytis 15,63 ±12,13 19,63 ±13,02
Pokyčių vidurkių skirtumų reikšmingumas
t -0,90
p 0,38
Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
12.4. Gyvenimo kokybės sutrikimų pokyčiai po reabilitacijos
Tyrimo metu respondentų buvo prašoma atsakyti į su sveikata susijusį gyvenimo kokybės vertinimo klausimyną SF-36. Gauti rezultatai pateikiami žemiau esančioje lentelėje. (12 lentelė) Apskaičiavus porinius t testus, buvo nustatyti reikšmingi gyvenimo kokybės pokyčiai prieš ir po poveikio (kai p<0,05), kurie parodė, kad tiriamiesiems, kuriems taikyta elektrostimuliacija, reikšmingai pagerėjo fizinis aktyvumas ir reikšmingai sumažėjo skausmas, o tiriamiesiems, kuriems taikyta parafino terapija, reikšmingai sumažėjo skausmas, bet kartu reikšmingai sumažėjo ir bendras sveikatos vertinimas. Kiti gyvenimo kokybės požymiai abiejų grupių tiriamiesiems reikšmingai nepakito (nes p>0,05). Stjudento t kriterijai parodė, kad elektrostimuliacinės grupės fizinio aktyvumo pokytis buvo reikšmingai didesnis (p<0,05), nei tiriamųjų, kuriems taikyta parafino terapija, kai tuo tarpu kitų gyvenimo kokybės pokyčių skirtumai tarp elektrostimuliacinės ir parafino terapijos grupių reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Pokyčių vidurkių skirtumai pagal poveikio grupę pavaizduoti lentelėje. (13 lentelė) Apibendrinant galima teigti, kad nors ir abu poveikiai reikšmingai sumažino tiriamųjų skausmą, tačiau elektrostimuliacija reikšmingai pagerino fizinį aktyvumą, o parafino terapija reikšmingai sumažino bendrą sveikatos vertinimą.
12 lentelė. Gyvenimo kokybės testo rezultatai prieš ir po poveikio
Elektrostimuliacija
Prieš poveikį Po poveikio Pokytis
Vidurkis ± SN Vidurkis ± SN t p Vidurkis ± SN Fizinis aktyvumas 71,56 ±24,88 78,75 ±20,70 -3,44 0,01 7,19 ±8,36 Veiklos apribojimas
dėl fizinių negalavimų 46,88 ±35,21 39,06 ±35,32 2,08 0,06 -7,81 ±15,05 Skausmas 40,06 ±10,05 23,38 ±11,27 4,73 0,00 -16,67 ±14,05
Bendras sveikatos vertinimas 49,38 ±7,50 48,75 ±9,57 0,57 0,58 -0,63 ±4,43 Energingumas ir gyvybingumas 40,94 ±10,04 41,25 ±9,92 -0,24 0,82 0,31 ±5,31 Socialinė funkcija 49,31 ±18,34 53,56 ±17,02 -1,45 0,17 4,17 ±11,39 Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 29,13 ±36,30 20,81 ±36,27 1,16 0,26 -8,33 ±28,54 Emocinė būklė 47,50 ±6,99 48,00 ±7,59 -0,37 0,72 0,50 ±5,44 Parafino terapija
Prieš poveikį Po poveikio Pokytis
Vidurkis ± SN Vidurkis ± SN t p Vidurkis ± SN Fizinis aktyvumas 78,75 ±22,69 78,75 ±22,99 0,00 0,99 -0,33 ±4,81 Veiklos apribojimas
dėl fizinių negalavimų 46,88 ±39,66 39,06 ±39,76 1,43 0,17 -8,33 ±22,49 Skausmas 49,38 ±24,22 29,75 ±23,64 3,95 0,001 -18,52 ±19,99
Bendras sveikatos vertinimas 53,44 ±10,44 50,63 ±9,81 2,33 0,034 -2,67 ±4,95 Energingumas ir gyvybingumas 43,75 ±11,03 42,50 ±10,65 1,46 0,16 -1,33 ±3,52 Socialinė funkcija 44,56 ±15,98 45,88 ±13,03 -0,56 0,58 2,22 ±8,61 Veiklos apribojimas
dėl emocinių sutrikimų 27,00 ±30,38 18,81 ±34,45 1,26 0,23 -8,89 ±26,63 Emocinė būklė 46,25 ±10,32 47,75 ±10,17 -1,10 0,29 1,60 ±5,62 Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
13 lentelė. Gyvenimo kokybės testo balų pokyčių vidurkių skirtumų reikšmingumo apskaičiavimas tarp elektrostimuliacinės ir parafino terapijos grupių
Stjudento t p
Fizinis aktyvumas 3,04 0,01
Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų 0,08 0,94
Skausmas 0,30 0,77
Bendras sveikatos vertinimas 1,21 0,24
Energingumas ir gyvybingumas 1,01 0,32
Socialinė funkcija 0,53 0,60
Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų 0,06 0,96
Emocinė būklė -0,55 0,58
13. IŠVADOS
1. Pacientams, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, prieš reabilitaciją buvo šie sutrikimai: vyrams sumažėjusi I-II pirštų jėga bei „rakto” suspaudimo jėga, moterims sumažėję visi plaštakos ir pirštų jėgos rodikliai. Visiems tiriamiesiems sumažėjusi riešo judesių amplitudė. Tiriamieji susidūrė su plaštakų galimybių sumažėjimu kasdienėse veiklose bei gyvenimo kokybės problemomis.
2. Pacientams, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, ergoterapija su elektrostimuliacija statistiškai reikšmingai padidino (p<0,05) I-II pirštų ir „rakto” suspaudimo jėgą pirštuose, riešo lenkimo, tiesimo, alkūninio ir stipininio nuokrypių amplitudes, sumažino riešo skausmą, pagerino plaštakos galimybes kasdienėse veiklose. Ergoterapija su parafino terapija buvo veiksminga (p<0,05) didinant I-II, I-II-III pirštų bei „rakto” suspaudimo jėgą pirštuose, riešo lenkimo amplitudę, mažinant riešo skausmą, gerinant plaštakos galimybes kasdienėse veiklose.
3. Pacientams, kuriems diagnozuotas riešo kanalo tunelinis sindromas, ergoterapija su elektrostimuliacija statistiškai reikšmingai padidino (p<0,05) pacientų fizinį aktyvumą ir sumažino bendrą skausmo vertinimą, o ergoterapija su parafino terapija buvo veiksminga (p<0,05) gerinant bendrą sveikatos vertinimą ir mažinant bendrą skausmo vertinimą.
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Informuoti pacientą apie galimus riešo kanalo tunelinio sindromo rizikos veiksnius, kartu su pacientu aptarti, kaip šių veiksnių būtų galima išvengti bei aptarti, kokius ergoterapijos pratimus pacientas galėtų atlikti savarankiškai namuose baigus reabilitacijos programą.
2. Suteikti pacientui informaciją apie riešo įtvarus, aptarti šių įtvarų nešiojimo principus, parekomenduoti asmeniškai pacientui labiausiai tinkamą įtvarą kasdienės veiklos palengvinimui.
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Ibrahim I. Carpal Tunnel Syndrome: A Review of the Recent Literature. The Open Orthopaedics Journal. 2012; 6(1):69-76.
2. Bland JD, Rudolfer SM. Clinical surveillance of carpal tunnel syndrome in two areas of the United Kingdom, 1991–2001. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 2003;74(12):1674– 1679.
3. Paget J. The first description of carpal tunnel syndrome. J Hand Surg Eur Vol. 2007 Apr;32(2):195-7
4. Alfonso C, Jann S, Massa R, Torreggiani A. Diagnosis, treatment and follow-up of the carpal tunnel syndrome: a review. Neurological Sciences. 2010;31(3):243-252.
5. American Academy of Orthopaedic Surgeons Work Group Panel. Clinical guidelines on diagnosis of carpal tunnel syndrome. 2007.
6. RASK M. Anterior Interosseous Nerve Entrapment. Clinical Orthopaedics and Related Research. 1979;(142):176-181.
7. Amirlak B, Upadhyaya K, Ahmed O, Wolff T, Tsai T, Scheker L. Median Nerve Entrapment. 1-11-2010. Internet Communication. 2011.
8. Dorwart BB. Carpal tunnel syndrome: a review. Semin Arthritis Rheum. 1984;14(2):134-40.
9. MacDermid J, Doherty T. Clinical and Electrodiagnostic Testing of Carpal Tunnel Syndrome: A Narrative Review. Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy. 2004;34(10):565-588.
10. Demircay E., Civelek E., Cansever T., Kabatas S., Yilmaz C. Anatomic variations of the median nerve in the carpal tunnel: a brief review of the literature. Turkish Neurosurgery. 2011; 21(3):388-96.
11. LeBlanc K. E., Cestia W. Carpal Tunnel Syndrome. Am Fam Physician. 2011 Apr 15;83(8):952-958.
12. Maghsoudipour M, Moghimi S, Dehghaan F, Rahimpanah A. Association of Occupational and Non-Occupational Risk Factors with the Prevalence of Work Related Carpal Tunnel Syndrome. Journal of Occupational Rehabilitation. 2008;18(2):152-156.
13. Balogun E. Industrial Medicine. Current Diagnosis and Treatment: Physical Medicine and Rehabilitation. 2014.
14. Dias J.J. et al. Carpal tunnel syndrome and work. J Hand Surg. 2004; 29B:329– 333
15. Krendel DA, Jobsis M, Gaskell PC Jr, Sanders DB. The flick sign in carpal tunnel syndrome. J Neurol Neurosurg Psychiatr. 1986;49(2):220–1
16. Stevens J.C., Smith B.E., Weaver A.L., Bosch E.P. Deen H.G. Jr., Wilkens J.A. Symptoms of 100 patients with electromyographically verified carpal tunnel syndrome. Muscle Nerve. 1999;22(10):1448–56.
17. Padua L., Padua R., Aprile I., D’Amico P., Tonali P. Carpal tunnel syndrome: relationship between clinical and patient-orientated assessment. Clin Orthop. 2002; 395:128–34. 18. MacDermid JC, Doherty T. Clinical and electrodiagnostic testing of carpal tunnel syndrome a narrative review. J Orthop Sports Phys Ther. 2004;34(10):565–88.
19. Ghasemi-rad M. A handy review of carpal tunnel syndrome: From anatomy to diagnosis and treatment. World Journal of Radiology. 2014;6(6):284.
20. LeBlond RF, Brown DD, Suneja M, Szot JF. The Nervous System. DeGowin’s Diagnostic Examination. 2015.
21. Crafts G, Snow G, Ngoc K. Chiropractic management of work-related upper limb disorder complicated by intraosseous ganglion cysts: a case report. Journal of Chiropractic Medicine. 2011.
22. Burton C, Chesterton L, Davenport G. Diagnosing and managing carpal tunnel syndrome in primary care. British Journal of General Practice. 2014;64(622):262-263.
23. Palmer K. Carpal tunnel syndrome: The role of occupational factors. Best Practice & Research Clinical Rheumatology. 2011;25(1):15-29.
24. Wipperman J, Goerl K. Carpal Tunnel Syndrome: Diagnosis and Management. Am Fam Physician. 2016;94(12):993-999.
25. Freire V, Bureau N. Injectable Corticosteroids: Take Precautions and Use Caution. Seminars in Musculoskeletal Radiology. 2016;20(05):401-408.
26. Shi Q, MacDermid J. Is surgical intervention more effective than non-surgical treatment for carpal tunnel syndrome? a systematic review. Journal of Orthopaedic Surgery and Research. 2011; 6(1):17.
27. Turner A, Kimble F, Gulyas K, Ball J. Can the outcome of open carpal tunnel release be predicted?: a review of the literature. ANZ J Surg. 2010; 80:50–4.
28. Kim S. Efficacy of tendon and nerve gliding exercises for carpal tunnel syndrome: a systematic review of randomized controlled trials. Journal of Physical Therapy Science. 2015; 27(8):2645-2648.
29. Amini D. Occupational Therapy Interventions for Work-Related Injuries and Conditions of the Forearm, Wrist, and Hand: A Systematic Review. American Journal of
30. Koca I., Boyaci A., Totoglu A., Ucar M., Kocaturk O. Assessment of the effectiveness of interferential current therapy and TENS in the management of carpal tunnel syndrome: a randomized controlled study. Rheumatology International. 2014; 34(12):1639-1645.
31. Casale R., Damiani C., Maestri R., Wells C.D. Pain and electrophysiological parameters are improved by combined 830-1064 high-intensity LASER in symptomatic carpal tunnel syndrome versus Transcutaneous Electrical Nerve Stimulation. A randomized controlled study. Eur J Phys Rehabil Med 2013; 49(2):205–211
32. Chang Y-W, Hsieh S-F, Horng Y-S, Chen H-L, Lee K-C, Horng Y-S.
Comparative effectiveness of ultrasound and paraffin therapy in patients with carpal tunnel syndrome: a randomized trial. BMC Musculoskeletal Disorders. 2014; 15:399.
33. Horng Y.S., Hsieg S.F., Tu Y.K., Lin M.C., Horng Y.S., Wang J.D. The comparative effectiveness of tendon and nerve gliding exercises in patients with carpal tunnel syndrome: a randomized trial. Am J Phys Med Rehabil 2011; 90:435–442
34. Ordahan B, Karahan A. Efficacy of paraffin wax bath for carpal tunnel syndrome: a randomized comparative study. Int J Biometeorol 2017, Dec 61(12):2175-2181
35. Padua L., Coraci D., Erra C., Pazzaglia C., Paolasso I., Loreti C., Caliandro P., Hobson-Webb L.D. Carpal tunnel syndrome: clinical features, diagnosis, and management. Lancet Neurol 2016, Nov;15(12):1273-1284
36. Tseng, C, Liao C.C., Kuo C.M., Sung F.C., Hsieh D.P., Tsai C.H. Medical and
non-medical correlates of carpal tunnel syndrome in a Taiwan cohort of one million. European Journal of Neurology. 2011; 19: 91-97.
37. Luckhaupt S.E., Dahlhamer J.M., Ward B.W., Sweeney M.H., Sestito J.P., Calvert G.M. Prevalence and Work-Relatedness of Carpal Tunnel Syndrome in the Working Population, United States, 2010 National Health Interview Survey. American journal of industrial medicine. 2013; 56(6):615-624.
38. Giersiepen K, Spallek M. Carpal Tunnel Syndrome as an Occupational
Disease. Deutsches Ärzteblatt International. 2011; 108(14):238-242.
