Karolina Abramavičiūtė
5 kursas, 1 grupėVEIKSNIAI, LEMIANTYS VIDINIO BALINIMO
EFEKTYVUMĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Med.m.dr. Neringa Skučaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
VEIKSNIAI, LEMIANTYS VIDINIO BALINIMO EFEKTYVUMĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas... (parašas) (parašas) ... ...
(vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis,vardas pavardė)
TURINYS
SANTRAUKA ...9
SUMMARY ...10
ĮVADAS ...11
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ...12
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas ...12
1.1.1. Straipsnių tinkamumo kriterijai ...12
1.1.2. Analizei naudoti informacijos šaltiniai ...13
1.1.3. Duomenų paieškos strategija ...13
1.1.4. Straipsnių atrinkimo procesas ...14
1.1.5. Kaupiami duomenys bei jų atrinkimo procesas ...14
1.1.6. Straipsnių kokybės vertinimas ...15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS BEI ANALIZĖ ... 15
1.1. Duomenų paieškos rezultatai ...15
1.2. Tyrimų charakteristika ...17
1.3. Publikacijose naudotos vidinio balinimo medžiagos ...19
1.4. Publikacijose naudotos vidinio balinimo metodikos ...22
1.5. Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas ...24
2. REZULTATŲ APTARIMAS ...26
2.1. Pagrindiniai rezultatai ...26
2.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai ...28
IŠVADOS ...29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...30
SANTRAUKA
Įvadas. Šios sisteminės literatūros apžvalgos tikslas – įvertinti veiksnius, lemiančius vidinio balinimo efektyvumą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimų ieškota elektroninėse duomenų bazėse –Medline(PubMed), ScienceDirect, Wiley Online Library, SpringerLink. Nustatyti straipsnių įtraukimo kriterijai.
Analizuoti duomenys buvo renkami, sisteminami ir apibendrinami iš anksto paruoštose lentelėse, o straipsnių kokybė vertinama, remiantis CRIS įrankiu ir Cochrane vadovėlio rekomendacijomis. Rezultatai. Sisteminei apžvalgai atrinkti 7 straipsniai. Vertintas 4 skirtingų balinimo medžiagų (vandenilio peroksido, karbamido peroksido, natrio perboratato, natrio tetraborato) jų skirtingų koncentracijų ar mišinių su distiliuotu vandeniu ar kitomis balinimo medžiagomis bei 7 vidinio balinimo metodų efektyvumas. Balinant dantis įprasta metodika, rezultatas matomas jau antrąją savaitę, o vidinį balinimą atlikus su lazeriu, rezultatai stebimi jau po kelių dienų.
Išvados. Visų tirtų balinimo medžiagų efektyvumas panašus. Optimaliausias pasirinkimas atlikti vidinį balinimą įprasta metodika, tačiau norint pasiekti greitesnį ir efektyvesnį rezultatą, galima vidinį balinimą atlikti balinimo medžiagą aktyvuojant lazeriu.
SUMMARY
Introduction.. The aim of this systematic review is to assess factors affecting intracoronal bleaching efficiency.
Materials and methods. The literature was searched in electronic databases –
Medline(PubMed),ScienceDirect, Wiley Online Library, SpringerLink. Criteria for inclusion of articles were established. Extracted data was analysed and collected in special prepared tables and the quality of studies was evaluated by CRIS’ and Cochrane Collaboration’s tool for assesing risk of bias.
Results. Seven articles were included in this systematic review. Four different bleaching materials (hydrogen peroxide, carbamide peroxide, sodium perborate, sodium tetraborate), their
concentrations and mixtures with other bleaching materials or distilled water and 7 different bleaching methods were evaluated in this systematic review. „Walking bleach” technique’s results are visible in the second week during internal bleaching. However, intracoronal bleaching with laser effectiveness is observed in a few days after the procedure.
Conclusions. The effectiveness of all bleaching materials is similar. The most optimal choice for internal bleaching is the usual method – „walking bleaching” but to achieve a faster and more effective result, the bleaching material can be activated by laser.
ĮVADAS
Vidinis danties vainiko balinimas taikomas, siekiant atstatyti pakitusią vainiko spalvą. [1]. Dantų spalvos pasikeitimo priežastys gali būti vietinės ir sisteminės. Prie sisteminių priežasčių priskiriamos paveldimos ligos, endokrininės sistemos sutrikimai, taip pat įvairūs vaistai bei antibiotikai, pavyzdžiui, tetraciklinas bei per didelis fluoro kiekis organizme [2]. Vietiniai faktoriai, galintys sukelti danties spalvos pasikeitimą – hemoragija dėl nevisiško pulpos audinio pašalinimo (kraujo irimo produktams patekus į dentino tubules) endodontinio gydymo menu, gydymui naudojami šaknų kanalų užpildai, danties trauma ar šaknies rezorbcija [2–4]. Pastebėta, kad danties spalvos pakitimui įtaką gali turėti minkštieji kanalų užpildai: AH 26, Kerr Pulp Canal Sealer, Ledermix pasta dėl jos sudėtyje esančio tetraciklino bei trijų antibiotikų pasta (TAP) dėl jos sudėtyje esančio minociklino, bei kietieji užpildai: Mineral Trioksido Agregatas (MTA) [5,6]. Žinoma, kad danties spalvos pakitimas gali progresuoti laikui einant [7,8].
balinimo procedūrą, didinamas dentino tubulių laidumas bei naikinamas lipnusis sluoksnis, tai gali lemti balinančios medžiagos veiksmingumą [12–14].
Publikuoti moksliniai tyrimai, kuriuose nagrinėjamas balinančių medžiagų efektyvumas ir galimi jų aktyvavimo būdai. Šio darbo tikslas – atlikti sisteminę literatūros apžvalgą, įvertinant skirtingų veiksnių įtaką vidinio danties balinimo efektyvumui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti skirtingų balinančių medžiagų efektyvumą, atliekant vidinį dantų balinimą
2. Įvertinti skirtingų balinimo metodikų efektyvumą, atliekant vidinį dantų balinimą
3. Nustatyti optimaliausią metodą geriausiam vidinio balinimo rezultatui pasiekti.
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA
Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos protokolas ir apžvalga parengta remiantis PRISMA(Prefered Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) sisteminės apžvalgos rengimo principais. Iškeltas pagrindinis sisteminės apžvalgos tyrimo klausimas PICO [15], kuriame: P(angl.Problem/participants) – žmonių dantys, kurių vainikų spalva pakitusi in vitro, in vivo; I (angl.intervention) – vidinis danties balinimas; C (angl. Comparators) – lyginamosios/ kontrolinės grupės,taikant skirtingas balinimo medžiagas ar balinimo metodikas; O (angl.outcomes) – dantų spalvos pasikeitimas, juos paveikus skirtingomis balinimo medžiagomis/metodikomis.
1.1 Sisteminės apžvalgos protokolas 1.1.1 Straipsnių tinkamumo kriterijai ● Į šią sisteminę apžvalgą įtraukti tyrimai anglų kalba.
● Atrinkti tyrimai turi būti ne senesni nei 2014 metų.
● Įtraukta recenzuota mokslinė literatūra, publikuota elektroniniu formatu. ● Publikacijų tipas- klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai.
● Tyrimai gali būti in vitro; in vivo. ● Tyrimo objektas - žmogaus dantys.
● Tyrimai atlikti su nuolatiniais žmogaus dantimis, kurių vainiko spalva dirbtinai pakeista arba natūraliai pakitusi.
● Straipsniai turi atitikti nagrinėjamą temą. Straipsniuose turi būti nagrinėjami veiksniai, lemiantys dantų vidinio balinimo efektyvumą.
● Straipsniuose tiriama ne mažiau kaip 2 balinimo medžiagos ar vidinio balinimo metodai ir lyginama tarpusavyje.
● Atlikta statistinė duomenų analizė statistiškai reikšmingiems skirtumams tarp grupių nustatyti, tačiau rezultatai nebūtinai turi būti statistiškai reikšmingi.
1.1.2 Analizei naudoti informacijos šaltiniai
Mokslinės literatūros publikacijų anglų kalba buvo ieškoma šiose elektroninėse duomenų bazėse: Medline(PubMed), ScienceDirect, Wiley Online Library, SpringerLink.
1.1.3 Duomenų paieškos strategija
Auksčiau nurodytose duomenų bazėse, publikacijų paieška atlikta, panaudojant šiuos raktinius žodžius ir jų tarpusavio derinius: „Internal bleaching” , „Intracoronal bleaching”,
„Discoloration”, „After endodontic treatment”. Raktiniai žodžiai ir jų deriniai pateikti 1 lentelėje.
Lentelė Nr.1 Panaudoti raktinių žodžių deriniai ir rastų straipsnių skaičius elektroninėse bazėse Paskutinė paieškos data: 2019.03.24
Raktinių žodžių deriniai ScienceDirect N/n Willey Online N/n PubMed N/n SpringerLink N/n “Internal bleaching” AND “after endodontic treatment” 118/3 128/3 7/4 53/4 “Intracoronal bleaching” AND “after endodontic treatment” 34/1 32/2 3/2 12/2 “Internal bleaching” AND “discoloration” 559/2 374/3 10/7 317/3 “Intracoronal bleaching” AND “discoloration” 25/1 27/2 9/2 10/2
* „N” – iš viso duomenų bazėje rastų straipsnių skaičius pagal 5 metų filtrą; „n” – atrinktų straipsnių skaičius pagal visus publikacijos įtraukimo kriterijus (neatmetus dublikatų)
1.1.4 Straipsnių atrinkimo procesas
Pirmiausia buvo įtraukti visi tyrimai, kurie atitiko raktinių žodžių derinius bei parinktus filtrus (tyrimai ne senesni nei 5 metai). Tuomet, skaitant straipsnių pavadinimus bei santraukas, buvo atmetami tyrimai, kurie neatitiko analizuojamos temos bei apibrėžtų tyrimo įtraukimo kriterijų (poskyris 1.1.1)– tyrimai su gyvūnais, tiriami pieniniai dantys ir kt. Atlikus pilną likusių straipsnių teksto analizę, straipsniai, kurie atitiko visus įtraukimo kriterijus, buvo analizuojami šioje
sisteminėje apžvalgoje.. Paskutinė straipsnių paieškos data – 2019 03 24.
1.1.5 Kaupiami duomenys bei jų rinkimo procesas
● Bendra informacija: pavadinimas, autoriai, publikacijos metai. ● Tyrimo tikslas, hipotezė
● Tyrimo tipas
● Tiriamų dantų skaičius
● Tyrimo metodika ( tiriamųjų paruošimas, laikymas) ● Balinančios medžiagos, jų koncentracijos
● Balinančių medžiagų aktyvacijos būdai ● Vidinio balinimo metodai
● Spalvos nustatymo metodai ● Statistinė duomenų analizė ● Tyrimo rezultatai, išvados.
1.1.6 Straipsnių kokybės vertinimas
Kadangi į šią analizę įtraukti tyrimai yra skirtingo pobūdžio: in vitro ir in vivo, buvo nuspręsta pasirinkti du skirtingus įrankius straipsnių kokybei ir sisteminių klaidų rizikai nustatyti. Tyrimams su išrautais dantimis buvo pasirinktas CRIS (angl.Checklist for Reporting In vitro Study) įrankis [17]. Juo remiantis, tyrimas kokybiškas yra tuomet, kai publikacijoje nurodyti šie duomenys: pakankamas imties dydis bei jos apskaičiavimas, statistiškai reikšmingi skirtumai tarp grupių
rezultatų, tyrimo mėginių laikymo sąlygos, jų paruošimas, pašalinimas iš tyrimo, paskirstymo seka, atsitiktinė atranka, tyrimo aklumas ir taikyta tinkama statistinė duomenų analizė.
Kitiems in vivo tyrimams buvo taikytas sisteminių klaidų rizikos įvertinimo įrankis pagal Cochrane vadovėlio rekomendacijas, pagal kurias straipsnis patikimas, jeigu yra nurodyta atsitiktinė
atranka; grupių pasiskirstymo slėpimas, kai tyrimo dalyviai nežino, į kurią grupę bus paskirti prieš tyrimą ir jo metu; tyrimo aklumas, rezultatų vertinimo aklumas, kai rezultatai vertinami nepriklausomai nuo grupės ar vertintojai nežino, kurią grupę vertina; nepilni rezultatai, kai vertinama, ar išvados atitinka visus pradžioje iškeltus tikslus, ar tyrimo dalyviai dalyvavo tyrime iki
2.DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ 2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Atliekant publikacijų paiešką, rasta 1718 straipsnių, iš kurių 29 buvo straipsnių dublikatai.. Didžioji dalis straipsnių neatitiko nagrinėjamos temos, vertinant tai pagal pavadinimą arba straipsnio santrauką. Atlikus likusių straipsnių pilno teksto analizę, nustatyta, kad keliuose
2.2 Tyrimų charakteristika
Penki iš 7 atrinktų ir analizuotų straipsnių buvo eksperimentiniai in vitro tyrimai [12,18–21]; 2 in vivo tyrimai [22,23]. Visų tyrimų tikslai buvo palyginti skirtingų balinimo medžiagų arba metodikų įtaką vidinio balinimo efektyvumui. Keli straipsniai turėjo papildomų tikslų: išsiaiškinti galimas dantų spalvos pasikeitimo priežastis [18–20] bei pacientų gyvenimo kokybę po vidinio dantų balinimo [23].
Straipniuose buvo nurodyta, kuri dantų grupė tirta: 5 tyrimuose - priekiniai [12,18,20–22], viename - premoliarai [19], viename tyrime ši informacija nebuvo pateikta [23]. Beveik visuose in vitro tyrimuose tiriamus dantis laikė inkubatoriuje 37oC temperatūroje, 100 % drėgmėje, tik
viename tyrime [19] tiriamų dantų laikymo sąlygos nebuvo paminėtos.
Vertinant vidinio balinimo rezultatą labai svarbu, kiek kartų balinimo medžiaga buvo keista ar laikyta pulpos kameroje, nes nuo to gali priklausyti danties pabalimo intensyvumas. Remiantis „walking bleach” (WB) metodikos protokolu, balinimo medžiaga keičiama kas 7 dienas,
dažniausiai 4 kartus – šis būdas naudotas abiejuose in vivo tyrimuose [22,23] (lentelė Nr.2). WB balinimo metodas buvo naudojamas visuose tyrimuose in vitro bent vienoje iš tiriamųjų grupių, tačiau ne visuose tyrimuose taikytas vienodas balinimo laikas. Viename iš analizuotų tyrimų
balinimo medžiaga buvo keista 2 kartus (po 7 ir 14 dienų) [21], keliuose - balinimo medžiaga buvo palikta pulpos kameroje tik 7 dienoms [12,18]. Kitų dviejų tyrimų autoriai pasirinko ne įprastą metodiką: vieni autoriai balinančią medžiagą keitė labai dažnai - po 4,8,12 dienų [20], o kiti – labai retai - po 4 ir 12 savaičių [19]. Dantų balinimo protokolas šiek tiek skyrėsi Pedrollo Lise D. ir bendraautorių tyrime, išskirta dantų grupė, kur buvo taikyta „Inside-Outside” (IO) balinimo metodika, kurios metu, pacientams buvo nurodyta balinimo medžiagą su kapa nešioti po vieną valandą per dieną, iš viso 4 savaites.
Didžiojoje dalyje tyrimų [12,19,20,22–24] spalvos matavimai buvo atlikti spektrofotometru, pasitelkiant CIE-lab L*a*b* parametrus, pagal kuriuos L- vertina šviesumą, a- nustato raudono (teigiama reikšmė) ar žalio (neigiama reikšmė) atspalvio kiekį, b- nustato mėlyno (neigiama
analizuotų tyrimų [23] danties spalvos pokytis buvo vertinamas dviem būdais: objektyviai
(spektrofotmetro pagalba) ir subjektyviai (keli vertintojai spalvą vertino pagal dantų spalvos raktą, kol priėmė vieningą sprendimą)(lentele Nr. 2). Tyrimuose in vivo dantų spalva bei būklė buvo sekama nuo 6 iki 12 mėnesių. In vitro tyrimuose spalvos stebėjimas nutrauktas, kai vidinis balinimas buvo galutinai baigtas.
Lentelė Nr.2 Į sisteminę analizę įtrauktų tyrimų charakteristikos Eil. Nr. Tyrimo autoriai, metai, šaltinis Tyrimo tipas Tyrimo imtis Tirta dantų grupė Vidinio balinimo procedūros trukmė/ režimas Stebėjimo trukmė Spalvos vertinimo būdas 1 Junior OBO ir kiti, 2018 m. [23]
In vivo 50 nenurodyta 4 procedūros kas 7 dienas 6 mėnesiai Sptektrofoto metras + Subjektyvus vertinimas, atliktas vertintojų pagal dantų spalvų raktą 2 Khalighinejad N. Ir kiti, 2014 m. [21] In vitro 35 V/ž centriniai kandžiai 3 procedūros kas 7 dienas 3 savaitės Nuotraukos ir kompiuterinė programa “Adobe Photoshop CS 7.0” 3 Yogha-Padhm a A. Ir kiti, 2018 m. [19] In vitro 26 A/ž premoliarai 3 procedūros keičiant medžiagą po 4 ir 12 savaičių 16 savaičių Sptektrofoto metras 4 Pedrollo Lise D. Ir kiti, 2018 m. [22] In vivo 17 Priekiniai dantys (v/ž;a/ž) 4 procedūros kas 7 dienas; 1 metai Sptektrofoto metras 5 Arslan H. Ir kiti, 2015 m. [12]
7 Berker Y. Ir kiti, 2016 m. [18] In vitro 85 V/ž centriniai kandžiai 1 procedūra 7 dienoms 7 dienos Spektrofotom etras (atspalvio pokyčiai nustatyti pagal 3D VITA Toothguide paletę)
*V/ž – viršutinis žandikaulis; a/ž – apatinis žandikaulis; N- dantų skaičius
2.3 Vidinio balinimo efektyvumas, atsižvelgiant į naudojamą medžiagą
Į šią analizę įtrauktų, skirtingų balinančių medžiagų poveikį anlizavusių, tyrimų rezultatai pateikti lenelėje Nr 3.
Lentelė Nr. 3 Vidinio balinimo efektyvumas, atsižvelgiant į naudojamą medžiagą
Tyrimo autoriai, metai, šaltinis Tyri mo tipas
Vertintos balinimo medžiagos pavadinimas (gamintojas, šalis)
Pagrindinės sudėtinės dalys Efektyvumas Junior OBO ir kiti, 2018 m. [23] In
vivo ●„Opalescence Endo”(Ultradent, Juta, JAV)
● Whiteness Superendo(FGM, Žoinvilis, Brazilija) ● 35% VP; ● 37 % KP Obj.: VP=KP Subj.: VP>KP Khalighinejad N. Ir kiti, 2014 m. [21] In
Yogha-Padhm a A. Ir kiti, 2018 m. [19]
In
vitro ● gamintojai nenurodyti ● 2 g NP ir 1 ml distiliuoto vandens mišinys; ● 2 g natrio tetraborato ir 1 ml distiliuoto vandens mišinys NP= natrio tetraboratas Arslan H. Ir kiti, 2015 m. [12] In
vitro ● Sultan Healthcare, Naujasis Džersis, JAV ● Opalescence Endo (Ultradent,
Juta, JAV) ● Merck Darmštatas,Vokietija ● 2g NP + 1 ml distiliuoto vandens ● 35% VP gelis ● 35% VP skystis NP=VP VP skystis=VP gelis
*„obj.” – vertinant spalvą objektyviai; „subj.” – vertinant spalvą subjektyviai; „>” – stipresnis poveikis; „=” – vienodas poveikis
Tirtas medžiagas galima suskirstyti į grupes pagal pagrindinę veikliąją medžiagą:
1. Vandenilio peroksidas
1) 35 % VP gelis („Opalescence Endo”- Ultradent, Juta, JAV)[12,23].
2) 35% VP skystis (Merck, Darmštatas,Vokietija) [12].
VP yra vienas stipriausių oksidatorių ir vienas populiariausių pasirinkimų, atliekant vidinio balinimo procedūrą.[25] Jis gali būti naudojamas tiesiogiai arba išsiskiria cheminių reakcijų metu iš KP ar NP[10]. Naudojant VP, paprastai užtenka trumpesnio laiko norimam rezultatui pasiekti nei naudojant kitas medžiagas, kurios išskiria mažiau peroksido. Jų poveikis taip pat yra efektyvus, tačiau tai užtrunka daugiau laiko [25]. Nustatyta, kad silpnesnės balinimo medžiagos yra saugesnės, nes danties balinimas VP kaklelio rezorbciją sukelia dažniau [26]. Įdomu tai, kad dviejuose į analizę įtrauktuose tyrimuose, kuriuose lygintas VP efektyvumas [12,23], VP nebuvo veiksmingesnis palyginus su KP, ir su NP, vertinant danties spalvos pasikeitimą spektrofotometru. Vis dėlto, Junior OBO su bendraautorias [23], vertindami danties spalvos pasikeitimą subjektyviai, pastebėjo VP pranašumą prieš KP (lentelė Nr.3)
2. Karbamido peroksidas
2) 45% KP gelis (Opalescence Quick-Ultradent Products, Juta, JAV) [21].
KP susiformuoja jungiantis VP bei šlapalui. Jis yra šiek tiek stabilesnis nei VP ir mažesnėmis koncentracijomis gali būti naudojami pacientų savarankiškai kartu su balinimo kapomis [2]. KP efektyvumas į analizę įtrauktuose tyrimuose buvo lyginamas su VP [23] bei NP [21], o remiantis tyrimų rezultatais, KP veiksmingumas panašus į VP, bet jo balinantis poveikis stipresnis nei NP (lentelė Nr.3)
3. Natrio perboratas ir kitos jo formos
1) NP tetrahidrato milteliai (Unichem, Naujasis Džersis, JAV) [21]. 2) NP milteliai (Sultan Healthcare, Naujasis Džersis, JAV) [12]. 3) Natrio tetraborato milteliai (gamintojas nenurodytas) [19] 4) NP milteliai (gamintojas nenurodytas) [19]
NP yra išleidžiamas miltelių formoje ir yra stabilus, kol nesumaišomas su rūgštimi ar vandeniu. Tokiu atveju įvyksta cheminė reakcija ir išsiskiria natrio metaboratas, VP bei deguonies radikalas. Egzistuoja įvairios NP išleidžiamosios formos: monohidratas, trihidratas, tetrahidratas, kurios skiriasi deguonies kiekiu jose, o tai galimai lemia balinimo efektyvumą [25]. Manoma, jog NP yra saugesnis pasirinkimas nei VP, siekiant išvengti galimos danties kaklelio rezorbcijos po balinimo procedūrų [26]. NP veiksmingumas į analizę įtrauktuose tyrimuose buvo lyginamas su KP [21]; VP [12] bei natrio tetraboratu [19]. Rezultatai nurodė, jog nors ir NP efektyvumas panašus į VP bei natrio tetraboratą, tačiau jo balinantis poveikis buvo silpnesnis nei KP (lentelė Nr.3)
4. NP mišiniai su kitomis balinimo medžiagomis
1) 2g NP tetrahidrato milteliai (Unichem,Naujasis Džersis, JAV) su 1ml 45% KP geliu (Opalescence Quick-Ultradent Products, Juta, JAV) [21].
NP milteliai maišomi su KP arba VP, norint pasiekti greitesnį ir ryškesnį rezultatą. Tik viename į analizę įtrauktame tyrime [21] buvo analizuota, ar NP mišinys su kita balinamąja
2.4 Vidinio balinimo efektyvumas, atsižvelgiant į taikytą metodiką
Į šią sisteminę apžvalgą įtrauktų, skirtingus vidinio balinimo metodus analizavusių, tyrimų rezultatai, pateikti lentelėje Nr 4.
Lentelė Nr. 4 Vidinio balinimo efektyvumas, atsižvelgiant į pasirinktą metodą
Tyrimo autoriai, metai, šaltinis
Tyrimo
tipas Tirti balinimo metodai (naudota balinimo medžiaga) Efektyvumas Pedrollo Lise D. Ir kiti, 2018 m. [22] In vivo ● WB (NP+10%VP) ● IO (10% KP) WB=IO Arslan H. Ir kiti, 2015 m. [12] In vitro ● WB (35% VP; NP) ● Aktyvavimas lazeriu (35% VP) ● Neaktyvuota lazeriu (35% VP) WB = neaktyvuota lazeriu; Aktyvacija lazeriu>neaktyvuota lazeriu; Aktyvacija lazeriu> WB Fundaoğlu Küçükekenci F. ir kiti, 2019 m. [20] In vitro ● WB ( 35% VP) ● Aktyvacija lazeriu (35% VP) Aktyvacija lazeriu>WB Berker Y. Ir kiti, 2016 m. [18]
In vitro ● Neaktyvuota balinimo medžiaga (NP)
● Aktyvacija karščiu (NP)
● Aktyvacija ultragarsu 29kHZ 30s (NP) ir 28kHz 60s (NP)
Reikšmingo skirtumo tarp grupių nestebima
*„=” – vienodas efektyvumas; „>” – didesnis efektyvumas
.
Procedūra kartojama dažniausiai po vienos savaitės ir balinamo medžiaga keičiama tol, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Dažniausiai šios metodikos metu pasirenkama medžiaga yra natrio perborato milteliai, maišyti su distiliuotu vandeniu (2:1)[12,18], tačiau siekiant
greitesnio ir stipresnio efekto vietoj vandens naudojamas 10% vandenilio peroksido skystis [22], tyrimuose taip pat buvo naudojamas ir 35 %vandenilio peroksido gelis ar skystis [12,20].
2. „Inside-outside” (IO) – vidinio balinimo metodika, į kurios procesą įtraukiamas ir pats pacientas. Deja, šios metodikos efektyvumą tyrė tik vienas straipsnis [22]. Jos metu
gydytojas endodontologas atveria endodontinę ertmę ir, pašalinus dalį gutaperčos, į jos vietą įveda izoliacinę medžiagą kaip ir WB metodikos metu. Tuomet pacientas savarankiškai atlieka balinimo procedūrą, naudodamas mažos koncentracijos balinančią medžiagą (šio tyrimo metu 10% KP gelį), aplikuojant ją į paliktą atvirą pulpos kamerą bei kartu naudodamas specialią balinančią kapą. Tokia procedūra atliekamas kasdien ir kapa nešiojama apie vieną valandą per dieną.
3. Balinimo medžiagos aktyvacija karščiu – aktyvacija karščiu grindžiama tuo, jog karštis katalizuoja ir greitina balinimo medžiagos skilimą ir kitas chemines reakcijas, kurių metu išsiskiria deguonis ir kiti laisvieji radikalai, veikiantys dantų pigmentą. Karštis gali būti aplikuojamas įprastu metaliniu instrumentu ar specialiais karščio aplikatoriais. Balinimo medžiagos aktyvacijos karščiu įtaka vidiniam balinimio tirta viename straipsnyje[18]. Procedūros metu karštis aplikuotas rankiniu įkaitintu instrumentu, taip aktyvuojant NP. Šio metodo dažnai atsisakoma dėl galimos kaklelio rezorbcijos komplikacijos, kuri sukeliama dirginant danties cementą ir periodonto raištį balinimo medžiagos komponentais bei karščiu. Remiantis Berker Y ir bendraautorių tyrmi rezultatais, didesnis NP veiksmingumas
aplikuojant karštį tokiu būdu, nebuvo įrodytas [18].
4. Balinimo medžiagos aktyvacija ultragarsu. Publikuotas tyrimas, kuriame analizuota galima ultragarso dažnio ir veikimo laiko įtaka dantų balinimo efektyvumui [18]. Į pulpos kamerą įvedus balinimo medžiagą – NP, tirta jos aktyvacija ultragarsu. Remiantis šio tyrimo
rezultatais, nenustatytas reikšmings skirtumas tarp NP efektyvumo jį aktyvavus ir naudojant be aktyvacijos [18].
paremtas tuo, jog balinimo medžiaga absorbuoja šviesą, VP greičiau skyla į vandenį ir laisvąjį deguonies radikalą, kuris oksidacijos reakcijos metu dideles organines pigmento molekules skaido į mažas, mažiau pigmentuotas molekules. Be to, šio tipo lazeriai veikia tik balinnčią medžiagą, per ją nepenetruoja, todėl danties audiniai nėra kaitinami, o tai daug saugiau nei balinančios medžiagos aktyvacija karčiu [14]. Dviejuose publikuotuose
tyrimuose analizuota lazerių įtaką danties balinimo procedūrai [12,20], abiejuose tyrimuose buvo naudojami kietojo kūno lazeriai – itrio aliuminio granato lazeriai: Er-YAG[12] ir Nd-YAG [20]. Arslan H ir bendraautorių tyrime viena lazerio aktyvacija truko 1 min, o kitų autorių tyrime -30 s. Abiejų tyrimų metu lazerio aktyvacija taikyta daugiau nei vieną kartą, tačiau Arslan H ir bendraautorių tyrime [12], lazerio aktyvacija vyko 3 kartus to paties vizito metu vis papildant VP skystį pulpos kameroje, o kitų autorių tyrime procedūra kartojama po 4,8 ir 12 dienų, balinančią medžiagą aktyvuojant po vieną kartą ir ją vis paliekant pulpos kameroje, o ne išplaunant iš karto po procedūros. Abiejų tyrimų rezultatai parodė, kad balinančios medžiagos aktyvacija lazeriu padidino jos veiksmingumą (lentelę Nr.4)
2.5 Į analizę įtrauktų straipsnių kokybės vertinimas
Vertinant tyrimus su išrautais dantimis buvo pasitelktas CRIS vertinimo įrankis (žiūrėti lentelę Nr.5), o vertinant in vivo tyrimus buvo remtasi Cochrane sudarytais sisteminių klaidų rizikos įvertinimo kriterijais (žiūrėti lentelę Nr.6).
Pagal CRIS vertinimo kriterijus, tik vienas tyrimas [20] tiksliai nurodė, kaip apskaičiavo tinkamą imties dydį, šis straipsnis atitiko beveik visus CRIS kriterijus, todėl yra vertinamas kaip gana aukštos kokybės tyrimas. Nors ir visi tyrimai nurodė, kaip buvo laikomi tyrimo mėginiai, koks buvo jų paruošimas, atrinkimas bei kokią statsitinę analizę, jos testus taikė bei kaip apskaičiavo, visi jie tik iš dalies nurodė, ar tyrimas buvo aklas, kaip buvo paskirstytos tiriamosios grupės, kokie tam būdai buvo naudojami.
Lentelė Nr.5 Straipsnių kokybės įvertinimas pagal CRIS Eil. Nr. Straipsnio autorius, metai, šaltinis Tinkamas imties dydis, jos apskaičiavi mas Statistišk ai reikšming i rezultatų skirtumai tarp grupių Tyrimo mėginių laikymo sąlygos, paruošima s Tyrimo aklumas, atsitiktinė atranka, pasiskirstymo seka Tinkam a statistinė duomen ų analizė Kokybė pagal CRIS 1. Khalighinej ad N. ir kt, 2014 m. [21] +/- + + +/- + aukšta 2. Fundaoğlu Küçükeken ci F. ir kt, 2019 m. [20] + + + +/- + aukšta 3. Berker Y. ir kt, 2016 m. [18] +/- - + +/- + žema 4. Arslan H. ir kt, 2015 m. [12] +/- + + +/- + aukšta 5. Yogha-Pad hma A. ir kt, 2018 m. [19] +/- - + +/- + žema
Lentelė Nr.6 Straipsnių bendros sisteminių klaidų rizikos įvertinimas Publikacijos autorius, metai, šaltinis Atsitiktinė atranka Pasiskir stymo slėpimas Tyrimo aklumas Rezultatų vertinimo aklumas Nepilni rezultatų duomenys Nešališkas rezultatų pateikimas Bendra sisteminių klaidų rizika Pedrollo Lise D. Ir kiti, 2018 m. [22] - + +/- +/- + + vidutinė Junior OBO ir kiti, 2018 m. [23] + + + + + + maža
„+” – maža sisteminių klaidų rizika; „-“ – didelė sisteminių klaidų rizika; „+/-“ – nenustatyta sisteminių klaidų rizika
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai
Remiantis šioje apžvalgoje analizuotais tyrimų rezultatais, visos vidiniam danties balinimui skirtos medžiagos bei tirti metodai buvo veiksmingi, atliekant vidinio balinimo procedūrą.
Vertinant vidinio danties balinimo tyrimų rezultatus, reikėtų atkreipti dėmesį į balinimo veiksmingumo vertinimo kriterijus: vertinimo būdą (objektyvus- spektrofotometras ar subjektyvus - pagal VITA spalvų raktą) bei vertinimo laiką.
nuovargio [21]. Todėl patikimesni yra objektyvūs spalvos nustatymo metodai: spektrofotometru arba kolorimetru. Į analizę įtrauktuose tyrimuose kolorimetras nebuvo naudojamas, nes jis tinkamas tik plokščių paviršių spalvai nustatyti, beveik visuose tyrimuose buvo naudojamas spektrofotmetras. Vertinant spektrofotometro patikimumą, svarbu atsižvelgti į tai, ar jis yra bekontaktis. Kontaktiniai spektrofotometrai dėl savo plataus antgalio yra tinkami vertinti tik plačių dantų spalvą, tokių kaip viršutinio žandikaulio kandžiai ar premoliariai, kitu atveju – galimi netikslūs rezultatai, o
mažesniems dantims geriau naudoti bekontaktį spektrofotmetrą [11,30]. Tik du tyrimai, nurodė, kokio tipo spektrofotometrą naudojo: Arslan H. [12] su kolegomis, vertindami apatinių kandžių spalvą naudojo bekontaktinį spektrofotometrą, todėl rezultatai yra patikimi, o Pedrollo Lise D. su bendraautoriais [22] nurodė, jog tiek viršutinių, tiek apatinių kandžių spalvos nustatymui naudojo kontaktinį spektrofotmetrą, todėl šios publikacijos rezultatuose galimi neatitikimai. Khalighinejad N. su bendraautoriais [21] pasirinko kitokį spalvos vertinimo metodą – atliko kompiuterinę dantų nuotraukų analizę, pasitelkiant CIE-lab L*a*b* parametrus. Paskutiniu metu, šis spalvos pokyčių analizės būdas yra vis plačiau naudojamas kaip patikimas dantų spalvos nustatymo metodas [29].
Vidinio balinimo rezultatui įvertinti taip pat svarbus ir vertinimo laikas t.y. kuriam laikui praėjus po balinimo procedūros tiriamas vidinio balinimo veiksmingumas bei kuriuo metu stebimas ryškiausias danties spalvos pokytis. Į analizę įtrauktuose tyrimuose dantų spalvos pokyčiai buvo vertinami ir stebimi skirtingais laiko intervalais.(lentelė Nr.2). Keliuose analizuotuose tyrimuose tirtų dantų spalvos pokyčiai buvo vertinami ne ilgiau kaip 12 dienų, pavyzdžiui, Berker Y. ir benraautorių tyrime [18] NP pulpos kamerose buvo paliktas tik 7 dienoms, o stipriausias vidinio balinimo efektas nustatytas būtent 7 dieną. Vertinant lazerio aktyvacijos įtaką vidinio balinimo efektyvumui, nustatyta, kad žymus aktyvacijos efektyvumas palyginus su kitomis tirtomis
efektyvumą pastebėjo tik 4 balinimo savaitę (tiek KP, tiek VP), o vėliau ryškaus spalvos pokyčio nebuvo, nors vertinant spalvą subjektyviai, VP pranašumas buvo pastebėtas jau pirmąją balinimo savaitę.
Įvertinus tyrimų rezultatus, galima daryti prielaidą, kad vidinio balinimo efektyvumas turėtų būti pastebėtas per pirmąsias dvi savaites po balinimo procedūrų, vėliau danties vainiko spalvos pokytis nėra žymus. Jei atliekama balinančios medžiagos aktyvacija lazeriu, spalvos pašviesėjimo efektas gali būti pastebimas jau pirmosiomis dienomis po procedūrų. Tačiau reikėtų pastebėti, kad trūksta klinikinių tyrimų (apžvalgoje analizuoti 2), kur būtų vertinami atokieji vidinio balinimo rezultatai (galimai spalvos pokytis į buvusią prieš danties vidinį balinimą), praėjus ilgesniam stebėjimo laikotarpiui.
3.2 Sisteminės apžvalgos trūkumai
Didžioji dalis šioje sisteminėje apžvalgoje anaizuotų tyrimų yra atlikti in vitro sąlygomis, todėl ne visiškai atspindi klinikines situacijas. Dantų spalva gali pakisti dėl įvairių skirtingų „ natūralių“ priežasčių (po dantų traumų, esant šaknų kanalų kalcifikacijai ar po atlikto endodontinio gydymoir kt.). Tuo tarpu tyrimuose in vitro danties vainiko spalvos pokyčiai yra „dirbtinai“
sukuriami. Be to, kai kuriuose tyrimuose vidinio balinimo procedūra atliekama iškarto po vainiko spalvos pasikeitimo, priešingai, nei dažniausiai kliniškai atliekamas danties vainiko vidinis balinimas, praėjus tam tikram laikui nuo danties spalvos pokyčių pradžios.
IŠVADOS
Remiantis į šią sisteminę apžvalgą įtrauktų tyrimų duomenimis:
1. Visos tyrimuose analizuotos balinančios medžiagos (VP, KP ar NP pagrindu) buvo panašiai veiksmingos atliekant vidinio balinimo procedūras.
2. Efektyviausias vidinio balinimo procedūros metodas - balinančios medžiagos aktyvacija lazeriu.
3. Optimaliausias būdas geriausiam vidinio balinimo rezultatui pasiekti - įprasta vidinio
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Abbott P, Heah SYS. Internal bleaching of teeth: An analysis of 255 teeth. Aust Dent J. 2009;54(4):326–33.
2. Perdigão J, Ballarin A, Gomes G, Ginjeira A, Oliveira F, Lopes GC. Intracoronal Whitening of Endodontically Treated Teeth. In: Tooth Whitening [Internet]. Cham: Springer
International Publishing; 2016. p. 169–97.
3. Watts A, Addy M. Tooth discolouration and staining: A review of the literature. Br Dent J. 2001;190(6):309–16.
4. Davis MC, Walton RE, Rivera EM. Sealer distribution in coronal dentin. J Endod. 2002;28(6):464–6.
5. Krastl G, Allgayer N, Lenherr P, Filippi A, Taneja P, Weiger R. Tooth discoloration induced by endodontic materials: A literature review. Dent Traumatol. 2013;29(1):2–7.
6. Guneser MB, Buyukerkmen B, Eldeniz AU, Akman M, Akbulut MB, Terlemez A. Tooth discoloration effects of calcium silicate based barrier materials used in revascularization and treatment with internal bleaching. J Dent Sci [Internet]. 2017;12(4):347–53.
7. van der Burgt TP, Eronat C, Plasschaert AJM. Staining patterns in teeth discolored by endodontic sealers. J Endod. 1986;12(5):187–91.
8. van der Burgt TP, Mullaney TP, Plasschaert AJM. Tooth discoloration induced by endodontic sealers. Oral Surgery, Oral Med Oral Pathol. 1986;61(1):84–9.
9. Khoroushi M, Feiz A, Khodamoradi R. Fracture Resistance of Endodontically-treated Teeth: Effect of Combination Bleaching and an Antioxidant. Oper Dent. 2010;35(5):530–7.
10. Plotino G, Buono L, Grande NM, Pameijer CH, Somma F. Nonvital Tooth Bleaching: A Review of the Literature and Clinical Procedures. J Endod. 2008;34(4):394–407.
11. Cardoso M, Martinelli CSM, Carvalho CAT, Borges AB, Torres CRG. Ultrasonic activation of internal bleaching agents. Int Endod J [Internet]. 2013 Jan;46(1):40–6.
12. Arslan H, Akcay M, Yasa B, Hatirli H, Saygili G. Bleaching effect of activation of hydrogen peroxide using photon-initiated photoacoustic streaming technique. Clin Oral Investig. 2015;19(2):253–9.
13. Navimipour EJ, Mohammadi N, Bonab SS, Soleimanzadeh R, Kimyai S. Effect of Acid Etching and Laser Treatment of Dentin Surface on Intracoronal Bleaching Efficacy. Photomed Laser Surg. 2010;28(S2):S-51-S-55.
14. M.M. A. Different Types of Laser use in Teeth Bleaching. J Med Med Sci [Internet]. Vol. 5(10):230–7. Available from:
https://pdfs.semanticscholar.org/b297/d2f80e8e92a7caf5a5167f923eff2aca1f28.pdf 15. PRISMA statement [Prieiga per internetą]. URL:
http://www.prisma-statement.org/PRISMAStatement/ 16. Cochrane Handbook [Prieiga per internetą]. URL:
https://handbook-5-1.cochrane.org/chapter_8/table_8_5_a_the_cochrane_collaborations_tool _for_assessing.htm
17. Krithikadatta J, Datta M, Gopikrishna V. CRIS Guidelines (Checklist for Reporting In-vitro Studies): A concept note on the need for standardized guidelines for improving quality and transparency in reporting in-vitro studies in experimental dental research. J Conserv Dent. 2014;17(4):301.
19. Yogha-Padhma A, Jayasenthil A, Pandeeswaran R. Tooth discoloration and internal
bleaching after the use of ledermix paste with various bleaching agents - An in vitro study. J Clin Exp Dent [Internet]. 2018;10(11):e1058–62.
20. Fundaoğlu Küçükekenci F, Çakici F, Küçükekenci AS. Spectrophotometric analysis of discoloration and internal bleaching after use of different antibiotic pastes. Clin Oral Investig. 2019;23(1):161–7.
21. Khalighinejad N, Badrian H, Khalesi S, Swift EJ, Barekatain B, Feiz A. Effect of several bleaching agents on teeth stained with a resin-based sealer. Int Endod J. 2013;47(1):3–9. 22. Pedrollo Lise D, Siedschlag G, Bernardon JK, Baratieri LN. Randomized clinical trial of 2
nonvital tooth bleaching techniques: A 1-year follow-up. J Prosthet Dent [Internet]. 2018;119(1):53–9. Available from: https://doi.org/10.1016/j.prosdent.2017.03.004
23. Junior OBO, Mayer C, Bersezio C, Rivera O, Fernández E, Ledezma P. Effectiveness and effect of non-vital bleaching on the quality of life of patients up to 6 months post-treatment: a randomized clinical trial. Clin Oral Investig. 2018;22(9):3013–9.
24. James CM, García-Godoy F, Marchesan MA, Lloyd A, Morrow BR. Effect of access design on intracoronal bleaching of endodontically treated teeth: An ex vivo study . J Esthet Restor Dent. 2017;30(2):E61–7.
25. lIan R, Walton RE. Endodontics: Principles and Practice Fifth Edition [Prieiga per internetą]. Elsevier Inc; 2015. URL:
https://www-clinicalkey-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/#!/content/book/3-s2.0-B9781455754 106000245?scrollTo=%23hl0000405
26. Lou EK, Cathro P, Marino V, Damiani F, Heithersay GS. Evaluation of Hydroxyl Radical Diffusion and Acidified Thiourea as a Scavenger during Intracoronal Bleaching. J Endod [Internet]. 2016 Jul;42(7):1126–30.
27. DiVito E, Peters OA, Olivi G. Effectiveness of the erbium:YAG laser and new design radial and stripped tips in removing the smear layer after root canal instrumentation. Lasers Med Sci [Internet]. 2012 Mar 1;27(2):273–80.
28. Zoya A, Tewari RK, Mishra SK, Faisal SM, Ali S, Kumar A, et al. Sodium percarbonate as a novel intracoronal bleaching agent: assessment of the associated risk of cervical root
resorption. Int Endod J. 2018;1–8.
29. Partovi M, Al-Havvaz AH, Soleimani B. In vitro computer analysis of crown discolouration from commonly used endodontic sealers. Aust Endod J2006;32:116–9.
