LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Deivydas Kudla
Šviežiapienių karvių sveikatos būklės vertinimas,
panaudojant keletos kraujo biocheminių ir bandos
programa fiksuojamų rodiklių kaitą
Evaluation of the health status of fresh-dairy cowsusing
quantitative blood biochemical and herd programs of
changing the index of indicators
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis
2
DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Šviežiapienių karvių sveikatos būklės
vertinimas, panaudojant keletos kraujo biocheminių ir bandos programa fiksuojamų rodiklių kaita“
1. Yra atliktas mano paties;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1) 2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
3
TURINYS
1. LITERATŪRINĖ APŽVALGA ... 10
1.1. Ligų kompleksas po veršiavimosi ... 10
1.1.1. Medžiagų apykaitos sutrikimai... 10
1.1.2. Reprodukciniai sutrikimai ... 15
1.2. Bandos sveikatingumo vertinimas... 19
1.2.1. Reprodukcinė būklė ... 19
1.2.2. Kraujo sudėties biocheminiai rodikliai ... 19
1.3. Kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai ... 22
1.3.1. Karvių svoris ... 22
1.3.2. Kūno temperatūra ... 22
1.3.3. Elektrinis pieno laidumas ... 23
1.3.4. Pieno sudėtis... 23
1.3.5. Karvių judėjimo aktyvumas ... 24
1.3.6. Karvių atrajojimas ... 25
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ... 26
3.1. Dažniausiai diagnozuojamos ligos periode po atvedimo tiriamajame ūkyje ... 28
3.2. Kraujo biocheminių tyrimų rezultatai... 28
3.3. Bandos valdymo programos fiksuojamų fiziologinių parametrų rezultatai ... 32
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
4.1. Dažniausiai diagnozuojamos ligos periode po atvedimo tiriamajame ūkyje ... 36
4.2. Karvių biocheminių kraujo tyrimų aptarimas ... 36
4.3. Bandos valdymo programos rezultatų aptarimas ... 37
IŠVADOS ... 40
REKOMENDACIJOS ... 41
4
SANTRAUKA
Šviežiapienių karvių sveikatos būklės vertinimas, panaudojant keletos kraujo biocheminių ir bandos programa fiksuojamų rodiklių kaitą.
Deivydas Kudla Magistro baigiamasis darbas
Darbo tikslas ir uždaviniai: įvertinti šviežiapienių karvių sveikatos būklę vadovaujantis kraujo biocheminiais rodikliais, bei bandos valdymo programos rodiklių naudą ligų po atvedimo diagnostikoje. Tikslui įgyvendinti buvo iškelti 3 uždaviniai: nustatyti dažniausiai diagnozuojamas ligas periode po atvedimo tiriamajame ūkyje; nustatyti ir įvertinti šviežiapienių karvių kelėtos kraujo biocheminių rodiklių kaitos dinamiką per pirmąjį mėnesį po atvedimo; nustatyti ir įvertinti bandos valdymo programa fiksuojamų rodiklių kaitos dinamiką mastitų ir endometritų atveju.
Medžiagos ir metodai: tyrimas atliktas nuo 2016 gruodžio 1 d. iki 2017 metų spalio 31 d., viename iš Ukmergės raj. esančių ūkių, kuriame laikoma 216 melžiamų karvių. Ūkyje yra įrengti du Lelly Astronaut A4 melžimo robotai, įdiegta kompiuterinio valdymo sistema T4C (Time for cows). Kraujo mėginiai biocheminių rodiklių tyrimui imti iš 15 karvių. Penkioms karvėms kraujas imtas 5 – tą parą, penkioms - 14 – tą parą ir penkioms - 30 – tą parą po veršiavimosi. Biocheminiuose kraujo mėginiuose nustatyta bendrųjų baltymų, aspartato amino transferazė, albuminai, geležis, magnis, fosforas, kalcis, šlapalo koncentracija. Tikslu įvertinti, kaip kinta karvių fiziologiniai rodikliai iki ligos pasireiškimo paros, karvės buvo suskirstytos atsižvelgiant į jų veislę, poduktyvumą, laktacijos laiką. Jos stebėtos 7 paras iki buvo diagnozuotas susirgimas. Tyrimui buvo atrinktos 15 karvių, jos buvo suskirstytos į 3 grupes: grupė 1 - mastitas (n=5), grupė 2 - endometritas (n=5), grupė 3 - kontrolė (n=5). Buvo stebėti karvių fiziologiniai rodikliai: kūno svoris, pieno temperatūra, elektrinis pieno laidumas, pieno riebalų/baltymų santykis, judėjimo aktyvumas ir atrajojimas. Duomenys buvo stebimi per T4C ( Time for cows) programą ir fiksuojami 7 paras iki ligos pasireiškimo. Ligos po veršiavimosi buvo diagnozuojamos vadovaujantis specifiniais klinikiniais simptomais būdingais tirtoms ligoms.
5 diagnozės. Endometrito diagnostikoje kaip papildomas rodiklis galėtu būti aktyvumo padidėjimas kuris pastebimas likus keturioms paroms iki ligos diagnozavimo.
6
SUMMARY
Evaluation of the health status of fresh-dairy cowsusing quantitative blood biochemical and herd programs of changing the index of indicators
DeividasKudla
Master's Thesis
Objective: to evaluate the state of health of fresh-dairy cows based on the biochemical parameters of blood, and the benefits of herd management program indicators in diagnosis of post-
calving illnesses.
Tasks: determine the most commonly diagnosed diseases during the period after calving in the investigated farm; to determine and evaluate the dynamics of changes in several biochemical parameters of fresh-dairy cows in the first month after calving; to determine and evaluate the dynamics of changes in the indicators of herds in the case of mastitis and endometritis.
Materials and Methods: The study was conducted from 1 December 2016 by October 31, 2017, in one of the farms of Ukmerges region. The farm is home to 216 dairy cows. The farm is equipped with two Lelly Astronaut A4 milking robots, T4C (Time for cows) computer management system. Blood samples from 15 cows were used to test biochemical parameters. Blood samples were taken from five cows on the 5th day, from five on the 14th day and from five on the 30th day after calving, and common proteins aspartate amine transferase, albumin, iron, magnesium, phosphorus, calcium, and urea concentration was determined. In order to assess exactly how physiological parameters of cows changed before the day the disease was manifested, the cows were divided according to their breed, productivity, lactation time and were observed 7 days before the disease was diagnosed. For the study, 15 cows were selected, all cows were divided into 3 groups: group 1 - mastitis (n = 5), group 2 - endometritis (n = 5), group 3 - control (n = 5). The physiological parameters of cows were observed: body weight, milk temperature, electrical milk yield, milk fat / protein ratio, movement activity and rumination. The data was monitored during T4C (Time for cows) and recorded 7 days before the onset of the disease. Post-calving diseases have been diagnosed by specific clinical symptoms of these diseases.
7
diagnosis of mastitis, additional indicators could be: milk temperature is rising 3 days before the diagnosis of the disease; the conductivity of the electric milk increases 2 days before the disease, the activity of the movement and decrease in rumination the day before the diagnosis of mastitis. Additional indicator of endometrial diagnosis could be an increased activity of movement, which is noticeable four days before the diagnosis of the disease.
8
Santrumpos
CNS - Centrinė nervų sistemaCl - Chloras
BB - Bendrieji baltymai
AST - Aspartato amino transferazė ALB - Albuminai Fe - Geležis S - Siera Na - Natris K - Kalis Ca - Kalcis P - Fosforas Mg - Magnis R/B - Riebalų/baltymų ŠD - Šliužo dislokacija
ŠDK - Šliužo dislokacija į kairę ŠDD - Šliužo dislokacija į dešinę Proc - Procentai
SLS - Somatinių ląstelių skaičius LH - Liuteininis hormonas PGF2α - Prostaglandin F2α
FSH - Folikulinis stimuluojantis hormonas EPL - Elektrinis pieno laidumas
GnRH - Ganadotropinis liberinas SP - Servis periodas
AT - Atrajojimų trukmė RN - Rujos nustatymas AI- Apsivaisinimo indeksas
µS/cm - Mikrosimensai centimetre. T4C- Time for cows
9
ĮVADAS
Pelnas yra vienas iš šiolaikinės pienininkystės tikslų. Norint gauti maksimalią nauda iš ūkininkavimo, reikia tinkamai ir laiku reguliuoti visus ūkio darbus. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas karvių sveikatai prieš ir po veršiavimosi bei tinkamai subalansuotam mitybos racionui. Nepilnavertė karvių profilaktika kritiniu laikotarpiu po apsiveršiavimo ūkininkams sukelia didelius nuostolius.
Po veršiavimosi, keičiantis karvės racionui, būtina atlikti biocheminius kraujo tyrimus ir įvertinti makro elementų kiekį kraujo serume. Nepakankamas energinių piedų kiekis ir netinkamai sudarytas racionas sukelia medžiagų apykaitos ligas. Tai vienos iš pagrindinių ligų, kurių atsiradimas reiškia sumažėjusį produktyvumą, ilgą gyvulio gijimą bei didelius ekonominius nuostolius (1).
Po veršiavimosi karvė patiria didelį stresą, kuris veikia ne tik medžiagų apykaitos, bet ir reprodukcines sistemas. Todėl šiuo laikotarpiu karvė gali susirgti ligomis, kurios pasireiškia po veršiavimosi (2). Viena iš nuostolingiausių ligų pieno sektoriuje – mastitas (3). Sergančios karvės atneša didelius ekonominius nuostolius, liga gali apimti apie 30 - 40 proc. visų melžiamų karvių (4). Viena iš dažniausiai pasireiškiančių reprodukcinių sutrikimų ligų yra endometritas. Ši liga pasaulinėje veterinarijoje yra vertinama kaip ypatingai aktuali problema. Nustatyta, kad sergamumas endometritu priklauso nuo karvės fiziologinės būklės (amžius, produktyvumas). Vyresnių karvių endometritai yra sunkiau gydomi, todėl būna pailgėjęs servis periodas (5).
Todėl, yra svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią ir ją diagnozuoti. Nustatyti ankstyvą ligos prodžią padeda šuolaikinės kompiuterinės bandos valdymo sistemos, kurios registruoja gyvulio fiziologinius parametrus – gyvulio svorį, pieno temperatūrą, EPL, pieno sudėtį, judėjimo aktyvumą, atrajojimo trukmę (6).
Kompiuterinė bandos valdymo sistema fiksuoja daug naudingų fiziologinių rodiklių, praversiančių ankstyvuoju laikotarpiu diagnozuoti ligą. Sukaupti duomenys apie kiekvieną karvę yra įrašomi ir saugomi kompiuterinėje atmintyje. Tokios sistemos įdiegimas labai palengvina ūkyje dirbančio veterinarijos gydytojo darbą.
Tikslas: įvertinti šviežiapienių karvių sveikatos būklę vadovaujantis kraujo biocheminiais rodikliais, bei bandos valdymo programos rodiklių naudą ligų po atvedimo diagnostikoje.
Uždaviniai:
1. Nustatyti dažniausiai diagnozuojamas ligas periode po atvedimo tiriamajame ūkyje; 2. Nustatyti ir įvertinti šviežiapienių karvių keletos kraujo biocheminių rodiklių kaitos dinamiką per pirmąjį mėnesį po atvedimo;
10
1. LITERATŪRINĖ APŽVALGA
1.1. Ligų kompleksas po veršiavimosi
Veršiavimasis karvės organizmui sukelia didelį stresą. Dėl šios priežasties, šis laikotarpis karvei yra labai jautrus. Organizme sutrinka medžiagų apykaitos pusiausvyra, keičiasi pašaras, kinta hormonų reguliacija (2). Sukeltas stresas veikia ne tik medžiagų apykaitos, bet ir reprodukcines sistemas.Todėl šiuo laikotarpiu karvė gali susirgti ligomis, kurios pasireiškia po veršiavimosi. Tai vadinama ligų kompleksu po veršiavimosi, kuris autorių (5,7) teigimu skirstomas į dvi grupes:
Medžiagų apykaitos sutrikimai (ketozė, acidozė, šliužo dislokacija, mastitas).
Reprodukcijos sutrikimai (nuovalų susilaikymas, metritas, endometritas, folikulins cistitas).
Visi šie sutrikimai turi neigiamos įtakos karvės sveikatingumui,
produktyvumui,beireprodukcijai (8).
1.1.1. Medžiagų apykaitos sutrikimai
1.1.1.1. Ketozė
Ketozė, tai viena dažniausiai karvėms pasitaikanti medžiagų apykaitos liga. Ši liga būdinga pieninėms ir gerą įmitimą turinčioms karvėms (9). Ketozė yra baltymų, riebalų bei angliavandenių apykaitos organizme sutrikimas, dėl kurio ketoniniai kūnai didelėmis koncentracijomis kaupiasi kraujyje, piene ir šlapime (10). Šis medžiagų apykaitos sutrikimas daugiau nei 90 proc. pasireiškia per pirmąjį arba antrąjį mėnesį po veršiavimosi, tačiau didžiausia rizika susirgti yra pirmomis savaitėmis (11). Bandoje sergamumas svyruoja nuo 5 iki 16 proc. tačiau dėl skirtingo šėrimo tipo šis procentas kiekviename ūkyje smarkiai skiriasi ir nustatyti tikslų ligos sergamumą yra labai sudėtinga (12).
11 Ketozė gali būti skirstoma pagal jos eigą į dvi grupes, t. y. klinikinė ir subklinikinė ketozės. Klinikinė ketozė pagal jos požymius gali būti tipinės ir netipinės nervinės formos, tačiau netipinė forma pasitaiko retai. Karvėms sergant tipine ketoze, pasireiškia iškreiptas apetitas arba jo praradimas. Dėl šios priežasties karvės gali pradėti ėsti akmenis, medžio gabalus ar kitus neėdamus daiktus. Taip pat gyvulys nenoriai vaikšto, mažėja produkcija, krenta svoris, o sumažėjus riebalų atsargoms, oda įgauna medžio žievės išvaizdą. Susirgus netipinės formos ketoze, karvėms būdingi centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimų požymiai, t. y. karvės gali apkursti, apakti, jos nuolatos save laižo ar be priežasties dvi, tris valandas garsiai baubia (8). Klinikinė ketozė paprastai pasitaiko tarp pirmos ir trečios savaitės po apsiveršiavimo, nuo antros iki ketvirtos laktacijos (15).
Karvėms, sergančioms subklinikine ketoze, pasireiškia sumažėjęs produktyvumas, padidėjusi β-hidroksibutiratų koncentracija kraujo serume ir piene, padidėja aspartato aminotransferazės aktyvumas, mažėja augimo hormono koncentracija. Subklinikinę ketozę galimą pažinti pagal kepenų fermentų ornithine karbamoyltransferazę ir iditol (sorbitol) dehidrogenazę (8). Sergančioms karvėms būdingasper didelis svorio kritimas, sumažėjęs apetitas ir reprodukcija (15).
Pastebėta, kad karvei sergant ketoze, per laktaciją vidutiniškai netenkama iki 3 kg pieno per parą, tačiau pienas tampa riebesnis ir baltymingesnis. Nors aiškių ribų tarp sveikų ir su sutrikusiu energijos balansu karvių pieno riebumo ir baltymingumo nenustatyta, manoma, kad padidėjęs pieno kiekis, riebumas, baltymingumas gali būti kiaušidžių funkcinių pažeidimų požymis (16). Autorių (17,18) teigimu, ketozė yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios karvės turi ginekologinių sutrikimų, pasireiškia šliužo dislokacijos bei acidozės. Pastebėta, kad fiksuojami klinikinės ketozės požymiai (padidėjusi laisvųjų riebalų rūgščių ir β-hidroksisviesto rūgšties koncentracija, sumažėjusi gliukozės koncentracija) - siejasi su pailgėjusiu servis periodu (6). Ketozės paplitimas pienininkystės ūkiuose atneša didelių nuostolių savininkams. Serganti karvė ne tik neatskleidžia savo produkcinių savybių, bet ir sutrinka reprodukcija. Dėl šių priežasčių,siekiant ūkiuose išvengti komplikacijų po apsiveršiavimosi, svarbu kuo skubiau diagnozuoti susirgimą ir atlikti jo profilaktiką (18).
Ketozės gydymui galima naudoti 40 proc. gliukozės infuzinius tirpalus. Gydymui naudojami gliukokortikoidai, propilenglikolis, natrio propionatai vitaminai B12, skatinantys propionato gamybą. Užtrūkimo laikotarpiu reikia vengti karvių nupenėjimo. Raciono keitimas turi būti laipsniškas, koncentratų kiekiai duodami pagal reikiamą energijos poreikį, atsižvelgiant į produkcijos kiekį ir laktacijos laiką (19).
12 propilengliukolį, glicerolį. Taip pat svarbu lėtinti kepenų riebėjimo procesą, riebalų mobilizaciją ir skatinti gliukozės metabolizmą (18).
1.1.1.2. Acidozė
Acidozė, tai didžiojo prieskrandžio fermentacijos sutrikimas, dėl kurio fermentacijos produktai kaupiasi prieskrandyje ir sukelia klinikinius simptomus (8). Susirgus acidoze, gyvulių organizme padaugėja rūgščių, sutrinka rūgščių ir šarmų pusiausvyra (20). Acidoze, kaip ir ketoze, dažniausiai susergama ankstyvosios laktacijos pradžioje (21). Karvės acidoze suserga, kai jos yra šeriamos per daug lengvai virškinamu, prastos kokybės angliavandeningu pašaru, pavyzdžiui: cukriniais runkeliais, bulvėmis, grūdais, miltais. Taip pat, kai staiga yra pakeičiama pašaro rūšis (pvz: koncentratai) bei jo kiekis. Karvės acidoze gali susirgti ir tada, kai racione trūksta šiaudų ir šieno (22,23). Toks šėrimas lemia, kad į organizmą su pašarais patenka per daug neorganinių rūgščių elementų (Cl, Fe, S), organinių rūgščių (acto, pieno, oksalo) bei mažai šarminių elementų ( Na, K, Ca, Mg) (20).
Acidozė pagal klinikinius požymius gali būti skirstoma į ūminę ir poūminę acidozes. Ūminė acidozė–liga, kai diagnozuojama sunki klinikinė acidozė, tokiais atvejais gyvuliams į veną leidžiama 5 proc. natrio hidrokarbonato arba sugirdoma 300 - 500 g geriamosios sodos (24). Poūminė arba subklinikinė acidozė - liga, kuri sutrikdo virškinimo procesus ir sukelia dideles problemas pieninio tipo karvėms. Liga pasireiškia ankstyvos laktacijos pradžioje, kai pasikeičia šėrimo racionas. Acidozė sunkiai pastebima, pasireiškia lengvu viduriavimu, gyvuliai tampa apatiški, sumažėja apetitas, jaučiamas padidėjęs, minkštas prieskrandis (21,25). Acidozė ar alkalozė turi įtakos ląstelių metabolizmui ir kitoms biocheminių ląstelių reakcijoms, kai kraujyje trūksta kalcio, sumažėja arba visai išnyksta gimdos kantraktiliškumas (26).
Esant dideliam angliavandenių kiekiui pašaruose, gali sutrikti pH reguliavimas didžiajame prieskrandyje. To pasekoje, didžiajame prieskrandyje savo veiklą pradeda pieno rūgšties bakterijos, kurios suskaldo cukrų ir krakmolą į pieno rūgštį. Pastaroji osmoso būdu iš audinių traukia skysčius į prieskrandį ir taip jo turinys suskystėja, o gyvulio kraujas sutirštėja, tampa klampus. Prieskrandyje esanti pieno rūgštis dirgina sienelę taip sukeldama jos uždegimą ar net nekrozę. Pieno rūgščiai patekus į šliužą ar žarnas, įvyksta bendra organizmo acidozė, enteritas bei viduriavimas, išmatos tampa putotos, gelsvos su kraujo priemaiša, jose daug nesuvirškintų pašaro dalelių, gyvulį ištinka dehidratacija (8). Gyvuliams pasireiškia silpnumas, depresija, juntami pilvo skausmai, sutrinka koordinacija, padažnėja kvėpavimo dažnis. Acidozės metu išsivysto laminitai, sumažėja pašarų suvartojimas, silpnėja prieskrandžių motorika, krenta pieno kiekis, bei kūno svoris (22).
13 angliavandenių (24). Svarbų dėmesį reikia skirti karvėms prieš veršiavimąsi. Jų racionus dvi, tris savaites iki veršiavimosi reikėtų didinti prieskrandžio bakterijų populiacija, kurios galėtų perdirbti laktatus. Subalansuoti racioną taip, kad karvės gautų grūdų, kurie stimuliuotų prieskrandžio gaurelius, bei šerti karves tiek, kad pripildytų prieskrandį ir pagerintų pašaro rezorbciją (8).
1.1.1.3. Šliužo dislokacija
Šliužo dislokacija (ŠD) yra šliužo anatominės - topografinės vietos pakeitimo išraiška (27). Tai dar viena dažniausiai pasireiškiančių ligų po veršiavimosi (28). Nustatyta, kad liga dažniausiai pasireiškia antrosios - ketvirtosios laktacijų metu (29). ŠD būdinga pieningoms karvėms pirmaisiais mėnesiais po veršiavimosi (30). Nustatyta, kad didžiausia rizika karvėms susirgti ŠD yra tuomet, kai karvių racionas vėlyvo veršingumo metu ir iškart po jo yra praturtintas koncentruotais pašarais (8,29). Šiuo laikotarpiu vyksta intensyvus medžiagų apykaitos persitvarkymas, sumažėja karvių apetitas, kas sąlygoja, kad karvė nepripildo prieskrandžio, todėl galimas skrandžio pasislinkimas (8).
ŠD būna dviejų formų, t. y. galimi skrandžio pasislinkimai į kairę (Šliužo dislokacija į kairę) arba į dešinę (Šliužo dislokacija į dešinę) puses (28). Nustatyta, kad apie 85 proc. skrandžio pasislinkimų yra į kairę pusę ir pasireiškia pereinamo laikotarpio metu tarp trečios savaitės prieš apsiveršiavimą ir keturių savaičių po apsiveršiavimo (31). Esant ŠDK, karvės kūno temperatūra, širdies ritmas, kvėpavimo dažnumas padidėja (29). Taip pat pasireiškia neigiamas energijos balansas, t. y. kūno masės praradimas bei būdingas viduriavimas (27). Šliužo pasislinkimas į kairę pusę gali būti panašus į didžiojo prieskrandžio išputimą (8).
ŠD į dešinę pusę (ŠDD) savo simptomais gali būti panašus į dieglius. Ligos eigoje, t. y. skrandžiui sukantis (gali pasisukti 180ᵒ), sutrikdomas pašaro praeinamumas, išsivysto dehidratacija bei atsiranda diarėja. Sergančioms karvėms išnyksta apetitas, padažnėja širdies ritmas, akivaizdžiai pablogėja sveikata. Galimas tuštinimosisutrikimas ar visiškas išnykimas, būdingas sumažėjęs kūno masės indeksas, karvę gali ištikti šokas (27,28).
ŠD yra viena iš pagrindinių ligų, kuri atneša ūkiams didelius nuostolius. Sergančioms karvėms pastebimas mažesnis aktyvumas, mažėja karvės primilžis, priesvoris. Dėl patiriamų skausmų, karvė spiria sau į pilvą, būna nerami, blaškosi (6,27,28). ŠD gali sąlygoti ir antrinės ketozės, bei hipokalcemijos išsivystymą, o visa tai gali turėti įtakos reprodukciniams sutrikimams (8,27).
14 pritvirtinamas prie pilvo sienos. Po operacijos būtina kuo greičiau atstatyti prieskrandžių motoriką ir virškinimo procesus. Galima naudoti sėmenų nuovirą, sveikos karvės didžiojo prieskrandžio turinį. Į veną rekomenduojama švirkšti natrio chlorido, kalcio, kalio bei gliukozės prieparatų (32).
Norint išvengti ŠD, svarbu didelį dėmesį skirti užtrūkusioms karvėms. Po apsiveršiavimo, labai svarbu, kad karvės prieskrandis prisipildytų pašaro masės. Reikia, kad stambieji pašarai sudarytų ne mažiau kaip 17 proc. viso raciono pašaro (8). Kiti autoriai teigia (31), kad svarbu karvę išlaikyti tinkamos kūno kondicijos prieš veršiavimąsi. Normalus kūno kondicijos balas turėtu svyruoti nuo 3,25 iki 3,75. Kitas svarbus aspektas yra laiku pastebėti pirmuosius ligos simptomus ir kuo skubiau imtis gydymo. Nustatyta, kad trims paroms iki pasireiškiant ŠDK simptomams, mažėja karvių produktyvumas, likus parai, pradeda mažėti jų aktyvumas (28).
1.1.1.4. Mastitas
Mastitas, tai karvių tešmens liga, kuri pažeidžia pieno liauką sukeldama jos uždegimą (33). Sergančios karvės atneša didelius ekonominius nuostolius, tai viena nuostolingiausių pieninio tipo karvių ligų. Ši liga gali apimti apie 30 - 40 proc. visų melžiamų karvių (4). Šią infekciją karvėms gali sukelti netinkamas jų trūkinimo būdas. Teigiama, kad karves, kurios duoda iki 15 l pieno, galima užtrūkinti staiga nustojus jas melžti. Tačiau jei trūkinimo metu nesusidaro spenių keratininis kamštis, tada per atvirą kanalą į pieno liauką gali patekti bakterijos, kurios sukels mastitą (34). Taigi, mastitą sukelia aplinkoje gyvenantys mikroorganizmai, bakterijos, kurios per atvirą spenio kanalą patenka į tešmenį (35). Nustatyta, kad 95 proc. mastito atvejų sukėlėjai yra Streptococcus
agalactiae, Staphylococcus aureus, Steptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis arba Escherichia coli (36).
Mastito sukėlėjai yra klasifikuojami į užkrečiamus ir aplinkos. Užkrečiami sukėlėjai yra prisitaikę gyventi su šeimininku ir gali sukelti subklinikinę infekcija. Tokiais atvejais piene ženkliai padidėja somatinių ląstelių skaičius (SLS), tačiau išorinių ligos požymių nepastebima. Išskiriami tokie mastito sukėlėjai, kurie yra prisitaikę gyventi ir plisti tarp karvių: S. Aureus, Str. Dysgalactiae ir Str. Agalactiae. Patogeniniai sukėlėjai, kurie gyvena aplinkoje, nėra prisitaikę gyventi pieno liaukoje. Tačiau šie patogenai sukelia klinikinį mastitą. Karvės tešmuo ar pažeistas ketvirtis patinsta, pakinta pieno konsistencija, atsiranda krešulių, gali padidėti širdies darbas bei pakilti kūno temperatūra. Po sukelto uždegimo, aplinkos patogenai yra sunaikinami imuninės sistemos E. coli,
Klebsiela ir Str.Uberis (37).
15 prastėja pieno kokybėbei mastitas neigiamai veikia reprodukcinę sistemą. Nustatyta, kad sergant mastitu didėja ankstyvojo aborto rizika (38). Taip pat dėl infekcijos susidaręs uždegimas tešmenyje, neigiamai veikia homeostazinę organizmo sistemą ir sutrigdo lytinio ciklo reguliavimo sistemą (39). Pagrindinis mastito gydymo tikslas - greitas infekcinių medžiagų pašalinimas, siekiant išvengti rimto audinių pažeidimo ir atstatyti tolimesnę pieno gamybą (3). Dažniausiai mastitu sergančioms karvėms gydyti naudojami švirkščiami antibiotikai į tešmenį arba leidžiami į raumenis (39). Plataus veikimo spektro antimikrobinės medžiagos, kaip cefalosporinai, ampicilinas, tetraciklinas ir gentamicinas, dažnai naudojami mišriai uždegiminei infekcijai gydyti (40).
Norint išvengti galimų nuostolių dėlmastito, reikia laikytis profilaktikos, o jos priemonių turime laikytis nuolat (35). Vis dėlto mastitas dažniausiai pasireiškia užtrūkimo laikotarpiu ar prieš pat veršiavimąsi. Todėl tuo laikotarpiu karvės turi būti prižiūrimos itin gerai (41). Kadangi klinikinio Mastito bakterijos gyvena aplinkoje, ypač svarbu palaikyti švarą gyvulių laikymo vietose. Siekiant sumažinti bakterijų kiekį, galima barstyti kalkes ar atlikti kitą dezinfekciją. Lygiai taip pat svarbus tinkamas tešmens švaros palaikymas, tinkamai eksplotuojama melžimo technika, spenių dezinfekcija prieš ir po melžimo. Norint karvių guoliavietėse užtikrinti kuo mažesnį bakterinį užterštumą, jas galima užpildyti smėliu (35,41).
1.1.2. Reprodukciniai sutrikimai
1.1.2.1. Nuovalų susilaikymas
Nuovalos yra vaisiaus placentos dalis, kuri po veršiavimosi turi pasišalinti per 5 val. Nuovalų (vaisiaus dangalų, placentos) susilaikymas, tai baigiamosios veršiavimosi stadijos patologija, kai po veršiavimosi nuo gimdos sienelės neatsiskiria vaisiaus dangalai (8). Placentos susilaikymui įtakos turi daugelis veiksnių. Viena iš priežasčių dėl ko sutrinka nuovalų pasišalinimas, tai sunkus veršiavimasis, dėl kurio sutrinka gimdos susitraukimo funkcija (hipotonija) ar visiškai nustoja susitraukinėti gimdos raumenys (raumenų atonija) (42). Placenta gali susilaikyti dėl patologijų, kai vaisiaus placentos dalys suauga su gimda, pvz.; kai atvedami dvynukai (43). Ligos atsiradimui turi įtakos netinkamas šėrimas. Nesubalansuotas racionas gali įtakoti tai, kad karvėms pasireiškia neigiamas energijos balansas, o tai sąlygoja nepakankamą energijos kiekį reikalingą organizmui ir jame vykstantiems procesams aprūpinti. Todėl gali sutrikti su lytiniais organais susijusios funkcijos, ko pasėkoje vystosi hipotonija ar atonija (44).
16 fermentais ir to pasekoje pasireiškia toksikozė, pablogėja gyvulio savijauta. Karvė jaučia diskomfortą, stanginasi, stovi šlapinimosi pozicijoje, bando šlapintis. Nuovaloms nepasišalinus, jos tampa blyškiai melsvos spalvos, suglemba ir įgauna nemalonų kvapą. Jaučiamas diskomfortas sumažina karvės apetitą, didžiojo prieskrandžio veiklą, pakyla temperatūra gali prasidėti viduriavimas. Laiku neatskyrus nuovalų, karvė gali susirgti vaginitu, metritu, mastitu, dažnai ir stipriai stanginantis, gali iškristi gimda. Negydant, gali išsivystyti septicemija, dėl kurios gyvulys gaišta po kelių parų (8).
Esant nuovalų susilaikymui, tikslinga naudoti medikamentinį gydymą, tai oksitocino injekcija karvei į raumenis praėjus 2 - 3 valandoms po apsiveršiavimo. Esant reikalui, oksitocino injekcija kartojama ne vėliau kaip po 6 valandų. Jei praėjus 5 val. po apsiveršiavimo nuovalos nenusivalo, išlindusias placentos dalis reikėtų amputuoti. Norint profilaktiškai išvengti nuovalų susilaikymo, derėtų užtikrinti optimalią makroelementų ir energijos apykaitą pašaruose (8).
1.1.2.2. Metritas
Metritas - tai gimdos infekcija (uždegimas) kuri apima visą gimdos gleivinę, bei plinta į gilesnius jos sluoksnius (45). Nustatyta, kad metritu dažniausiai serga pirmos laktacijos karvės, o daugėjant laktacijoms, metritų susirgimų mažėja.Taip yra todėl, kad pirmaveršių karvių veršiavimasis yra labiau komplikuotas, todėl dėl įvairių genitalijos srities operacijų, gleivinės pažeidimų, susilaikiusios placentos ar nesterilaus sėklinimo, susidaro palankios sąlygos infekcijai atsirasti, dėl ko išsivysto gimdos uždegimas (8,38,45).
Nustatyta, kad dažniausiai, t. y. apie 95 proc. metrito atvejų pasireiškia per pirmąsias 14 laktacijos parų, kiek retesniais atvejais liga gali išsivystyti ir po 21 veršiavimosi paros (45,46). Metritas atpažįstamas remiantis padidėjusia gimda, dvokiančiomis raudonai rudos spalvos išskyromis iš makšties, tam tikrais atvejais pasireiškiančiu karščiavimu. Sergančioms karvėms pasireiškia apatiškumas, padažnėja pulsas, pastebimas produkcijos sumažėjimas. Sunkesniais ligos atvejais gali pasireikšti kolapsas, šaltos galūnės, depresija, apetito praradimas (43,45,47).
Diagnozavus karvei metritą, svarbu atkreipti dėmesį ar karvė neserga mastitu, ŠD, ketoze ar kitomis ligomis, nes jos tarpusavyje glaudžiai susiję.Karvės susirgimas gimdos uždegimu gali turėti neigiamos įtakos tolimesnei karvės reprodukcijai (48).
17
1.1.2.3. Endometritas
Endometritas - tai paviršinis gimdos gleivinės (endometriumo) uždegimas, kuris neplinta giliau spongiosum sluoksnio (26). Šis uždegimas vienas iš dažniausiai pasitaikančių ginekologinių susirgimų karvių bandose. Endometritas pasireiškia praėjus 2 - 3 savaitėms po veršiavimosi. Uždegimą sukelia komplikuotas ir sunkus veršiavimasis, genitalijų srities operacijos, gleivines pažeidimai, gydimas dirginančiais medikamentais, nesterilus sėklinimas, placentos susilaikymas ir kt. Dėl veršiavimosi metu patirto streso karvei ilgam gali išnykti gimdos sienelės tonusas, o gimdoje susilaikyti lochijos, tai gali sudaryti sąlygas uždegimui vystytis (26,49). Dažnai šia liga suserga pieningos karvės, nes pieno sintezei karvė išeikvoja daug energijos ir dėl to tampa imlesnės infekcijoms (50).
Endometritas skirstomas į subklinikinį (slaptąjį) arba klinikinį (5). Slaptasis endometritas neturi pastebimų klinikinių požymių, todėl jam nustatyti yra atliekamas gimdos citologinis mėginys (51). Klinikinis endometritas turi ryškius ligos požymius - matomos pilkos pūlingos išskyros iš lytinių takų, kurios vėliau tampa baltos, tąsios. Skirtingai nuo metrito, endometrito atveju nepastebimas gimdos padidėjimas, tačiau joje kaupiasi pūlingas skystis, gimdos sienelėbūna kieta, sustorėjusi (8,45).
Nustatyta, kad karvės, kurios serga endometritu, kasdiena sumažina primilžį nuo 0,6 iki 1,03 kg (52,53). Šis pieno kiekio kitimas yra paaiškinamas tuo, kad veikiant citokinams, karvė mažiau suėda sausųjų medžiagų, reikalingų pieno gamybai, todėl mažėja primilžio kiekis (53,54). Literatūroje teigiama, kad karvės produktyvumo kiekis turi įtakos infekcijoms, kaip ir infekcijos turi įtakos karvės produktyvumui (51,55). Prasidėjus uždegiminiam procesui, yra pažeidžiamos gimdos gleivinės kraujagyslės, todėl sutrinka placentos formavimasis. Šie pakitimai gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi arba net sukelti jo abortą (26). Dažniausiai endometritas yra antrinis susirgimas, kurį sąlygoja medžiagų apykaitos sutrikimai (8).
Siekiant užkirsti kelią endometritui, karvių ūkiuose reikia didelį dėmesį skirti karvių prieš veršiavimąsi ir po veršiavimosi patalpų zoohigienai. Ūkiuose, kuriuose nėra laikomasi zoohigieninės tvarkos, karvės daug dažniau sega endometritu (26). Ištirta, kad karvės, kurių primilžis yra mažesnis, laktacijos metu patiria mažiau streso, kuris susijęs su metabolizmo procesais, todėl gali lengviau ir efektyviau kovoti su bakterijomis patekusiomis į gimdą, todėl joms rečiau pasireiškia endometritų susirgimai (56).
1.1.2.4. Folikulinis cistitas
18 serozinio arba gleivėto skysčio (57). Folikulai auga iki Grafo folikulo ir jam sprogus, išeina oocitas. Sprogusio folikulo vietoje lieka duobelė su kraujo krešuliu ir folikulo ląstelėmis. Veikiant LH (Liuteinizuojantis hormonas), folikulinės ląstelės virsta liuteininėmis ir taip daugindamosios užpildo įdubimą. Taip yra suformuojamas geltonasis kūnas, kuris išskiria hormoną progesteroną (maždaug iki 12- osios lytinio ciklo dienos), kuris skatina gimdos gleivinės pokyčius ir stabdo naujų folikulų brendimą. Geltonkūnis bręsta ir vystosi panašiai kaip folikulas. Jei karvė nebuvo apvaisinta, tai geltonasis kūnas pradeda gaminti prostaglandiną. PGF2α (Prostaglandin F2α) sudaro geltonkūnį ir FSH (Folikulinis stimuluojantis hormonas), formuojasi nauji folikulai (58). Folikulinėmis cistomis vadinamos išsigimusios ir nesprogusios cistos, kuriose kaupiasi skysčiai. Tokių cistų karvių kiaušidėse gali būti kelios vienoje arba abejose kiaušidėse (59). Neurohumoralinės veiklos sutrikimų, tai yra per didelės koncentracijos FSH , mažos koncentracijos LH pasekmė yra, kai pažeidžiamas ryšys tarp pagumburio, hipofizės, epifizės ir kiaušidžių, o tai gali daryti įtaką cistų formavimuisi (60). Hipofizės išskiriami gonadotropiniai hormonai sintetina FSH ir LF bei kontroliuoja folikulų augimą ir ovuliaciją. Augant folikulams, išsiskiria steroidinis hormonas estradiolis. Šis hormonas stimuliuoja GnRH (Gonadotropinis liberinas) išsiskyrimą, todėl GnRH stimuluoja LH piką ir sukelia ovuliaciją. Estradiolis skatina poravimosi elgesį, palaiko reikiamą gimdos tonusą lytinio ciklo metu bei gimdos kaklelio gleivių gamybą. Jei karvių kiaušidėse yra susiformavusios folikulinės cistos, ovuliacija neįvyksta, nes estradiolis nestimuliuoja GnRH išsiskyrimo (61).
Jeigu į kraują yra išskiriamas folikulinės cistos hormonas folikulinas, tuomet patelei sutrinka lytinis ciklas ir ji nuolatos būna jaudinimo stadijoje. Karvei prasideda nimfomanija, ji nuolatos rujoja. Šiuo periodu karvės būna neramios, blogai ėda. Kai folikulinės cistos užauga didesnės, tada karvėms pasireiškia sumažėjusi produkcija, pasikeičia pieno skonis (58). Geltonkūnio cista susidaro jo viduje ir cistos sienelė yra kurkas storesnė nei folikulinės cistos. Sienelė gali būti nevienodo storio, ji gali siekti iki 5 mm. Tokia cista morfologiniu ir funkciniu požiūriu niekuo nesiskiria nuo persistentinio geltonojo kūno, nes cistoje gali susikaupti nuo 5 iki 15 ml gelsvo skysčio, kuriame gausu progesterono (60). Karvės kiaušidė su cista būna padidėjusi, fliuktuojanti, dėl šios priežasties pro atvirą gimdos kaklelį gausiai išsiskiria gleivės (61).
19
1.2. Bandos sveikatingumo vertinimas
Bandos sveikatingumas - tai tam tikra priemonė, kuri yra naudojama ūkiui valdyti, organizuojant veterinarinį bei zootechninį darbą. Sveikatingumas, tai rodiklis, kuris sieja bandos struktūrą, mitybos lygmenį, karvių produkciją ir reprodukciją su karvių sveikata. Tam tikra bandos struktūra atspindi karvių rotaciją bandoje ir nurodo ūkio ekonominį pajėgumą, karvių priežiūros ir sveikatingumo santykį. Taigi, karvių reprodukciją lemia karvių sveikatingumas. Tai rodiklis, į kurį atsižvelgiama organizuojant karvių laikymo strategiją. Teigiama, kad būtent reprodukciniai rodikliai yra bandos būklės vertinimo kriterijai (8,63).
Bandos sveikatingumas yra vertinamas šiais rodikliais:
Reprodukcinė būklė
Kraujo sudėties biocheminiai rodikliai;
Kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojami parametrai:
Karvės svoris;
Pieno temperatūra;
Elektrinis pieno laidumas;
Pieno sudėtis ir kokybė;
Karvių judrumo aktyvumas;
Atrajojimų trukmė;
1.2.1. Reprodukcinė būklė
Vienas iš svarbiausių sveikos bandos rodiklių yra servis periodas (SP), periodas nuo karvės veršiavimosi iki jos apsivaisinimo. Šis indeksas yra labai svarbus vertinant bandos reprodukcines savybes, kurias atspindi šie duomenys: rujos nustatymo efektyvumas (RN) bei apsivaisinimo indeksas (AI). Pagal šiuos duomenis galimamatyti ūkio pajėgumus. Ilgas SP laikas ūkiui yra nuostolingas, nes mažėja pieno kiekis, bei mažėja telyčių kiekis tinkamas bandos rotacijai (63).
Šiame darbe karvių bandos sveikatos būklė vertinama atsižvelgiant į kraujo sudėties biocheminius rodiklius bei kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojamus fiziologinius karvės parametrus.
1.2.2. Kraujo sudėties biocheminiai rodikliai
20
Bendrieji baltymai (BB) - šis parametras nėra labai jautrus, todėl jų pasikeitimas gali reikšti prasidėjusį lėtinį arba uždegiminį procesą. BB koncentracija kraujyje priklauso nuo baltymų įsisavinimo, bei baltymų kiekio gaunamo su pašaru (63).
Aspartato amino transferazė (AST) - šio fermento daugiausia randama skeleto bei širdies raumenyse, jo taip pat randama kepenyse, inkstuose. Apie 30 proc. AST randama citoplazmoje ir 70 proc. mitochondrijose (64). AST fermento kiekis yra vienas iš pagrindinių rodiklių parodančių organizme esančius pažeidimus. Kraujyje šio fermento padidėjimas teikia informaciją apie kepenų, raumenų ir kitų organų funkcinį sutrikimą (65). Fermentas patenka į ląstelės tarpląstelinę ertmę tik tada, kai ji būna stipriai pažeista. Ligai tapus lėtine, aukštas AST aktyvumas išlieka ilgą laiką. Fermento aktyvumas dažnai byloja apie kepenų pažeidimus, tačiau jis gali didėti ir dėl miokardo infarkto. Aukštas AST aktyvumas gali rodyti ūminį ar lėtinį kepenų uždegimą. Fermento padidėjimas dažnai siejamas su kepenų lipidoze, prastu karvės apetitu ar net ketoze ankstyvos laktacijos pradžioje. Tai jautrus rodiklis, rodantis subklinikinę ligos eigą (64). AST aktyvumas dažnai būna vienas iš pirmųjų pažymių, esančių prie kepenų pažeidimo atvejų (66). Todėl net 50,37 proc. karvių yra diagnozuojama subklinikinė ketozė, kurių kraujyje AST aktyvumas koreliuoja su ketoninių kūnų koncentracija (67).
Albuminai (ALB) - tai vienas išdviejų svarbiausių proteinų esančių kraujo plazmoje. ALB yra vienas mažiausių kraujo serumų baltymų, kuris sudaro 75 proc. koloidinio slėgio. Jis yra reikalingas pernešant laisvas riebiąsias rūgštis, hormonus, vaistus, bilirubiną ir kalcį. Albuminai sintezuojami kepenyse, iš kurių vėliau pereina į kraują ir yra katalizuojami daugelio audinių (68). Viena iš hipokalcemijos pasireiškimo priežasčių, gali būti hipoalbuminemija. Neretai hipoalbuminemija pasireiškia prie lėtinio, nepakankamo amino rugščių pasisavinimo. Sveikos karvės serume albuminų norma yra 30 g/l, jei jų yra mažiau, tada galime įtarti, kad sutriko kepenų veikla (8).
Geležis (Fe) - tai svarbų vaidmenį atliekantis mikroelementas. Jis dalyvauja hemoglobino, raudonųjų kraujo ląstelių gamyboje, deguonies ir anglies dvideginio pernešime, jungiamųjų audinių susidaryme, bei imuninės sistemos veikloje. Geležis yra būtinas mikroelementas norint užtikrinti normalią centrinės nervų sistemos veiklą. Dėl geležies stygiaus dažniausiai serga jauni, neganomi gyvuliai. Pirmi požymiai pasireiškia apetito nebuvimu, bei sulėtėjusiu prieauglio augimu. Geležies trūkumas suaugusiems galvijams pasireiškia retai, nes jo pakankamai gauna su vandeniu, dirvožemiu, bei žemėmis užterštu pašaru. Geležies perteklius išorganizmo išstumia cinką, todėl karvių spenius gali nusėti neaiškios kilmės išbėrimai. Esant geležies trūkumui, jį kompensuoja irstantys eritrocitai (8,69).
21 maisto medžiagose ir gali kur kas labiau kristi nei kalcis (70). Kai organizme jaučiamas magnio trūkumas, tada pasireiškia įvairių sistemų - reprodukcijos, motorinės ir nervinės veiklos disfunkcijos. Kai kraujyje magnio sumažėja iki 0,5 - 0,6mmol/l, tada gyvuliai tampa nervingi, dreba jų raumenys, prasideda konvulsijos. Norint išvengti magnio apykaitos sutrikimo, reikia, kad papilduose būtų daugiau fosforo ir mažiau magnio antagonistų, kalio ir azoto (8,66).
Fosforas (P) - apie 80 proc. viso fosforo yra randama kauluose ir dantyse,ten jis sudaro junginius su kalciu. Likusi fosforo dalis yra ląstelėse, ekstraląsteliniame skystyje ir aktyviai dalyvauja metabolizme ir yra svarbus reguliuojant organizmo pH (8). Po apsiveršiavimo, karvei pradėjus duoti pieną, daug mineralinių medžiagų yra išskiriama krekenų ir pieno sintezei. Vieno litro pieno išskyrimui sunaudojama 1,22 - 1,45 g kalcio, 0,9 g fosforo, o normaliai melžiamos karvės kraujyje kalcio yra 1,7 - 2,9mmol/l, fosforo 1,0 - 2,4mmol/l (70). Esant sumažėjusiai fosforo koncentracijai kraujyje, gyvulys praranda apetitą, sumažėja produktyvumas ir sutrinka apsivaisinimas. Tam, kad normaliai organizmas funkcionuotų, reikia, kad būtų tinkama Ca ir P jonų koncentracijos santykis (63).
Kalcis (Ca) - organizme apie 98 proc. kalcio yra kauluose, dantyse, o likusi jo dalis pasiskirsčiusi ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje. Kalcis yra ekstraceliuliarinis makroelementas, kurio kraujyje yra daugiau nei ląstelėse (69). Kalcis reikalingas maisto medžiagoms pro ląstelių membranas judėti, širdies laidžiosios sistemos veiklai, kraujo krešėjimui, raumenų kontrakcijai, miokardo laidumui. Taip pat jis reikalingas, kad sinapsėse išsiskirtų neurotransmiteriai, nes kalcis veikia intaceliulinių ir ekstraceliulinių fermentų aktyvumą. Kalcio pasisavinimui būtinas vitaminas D. Kalcio trūkumas tiesiogiai siejasi su medžiagų apykaitos sukelta liga - ketoze. Jei bandoje vis dažniau pasitaiko karvių, kurioms susilaiko nuovalos, iškrenta gimda ar pasireiškia aplinkos mikroorganizmų sukelti mastitai, tai galime įtarti, kad sutriko kalcio apykaita (8). Hipokalcemija yra vienas iš pagrindinių karvių metabolizmo sutrikimų. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia karvei prieš, per arba po veršiavimosi, taip pat ir servis periode (41).
22
1.3. Kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai
1.3.1. Karvių svoris
Atsiradus automatinėms matavimo technologijoms, karvių svoris buvo pradėtas matuoti kiekvieną dieną melžimo metu, kadangi pagal tai buvo patogu apskaičiuoti kiekvienos karvės energijos balansą (71). Nepaisant to, kad karvių svėrimas buvo naudojamas energijos balansui apskaičiuoti, keletas tyrimų parodė ryšį tarp karvių svorio kitimo per laktaciją ir reprodukcinių savybių. Vieno atlikto tyrimo duomenimis buvo pastebėtas karvių svorio pokytis per dvi savaites iki apsėklinimo ir nustatytas sėklinimo sėkmingumas. Apsivaisino mažesnis skaičius karvių, kurių svoris per dvi savaites nukrito daugiau nei 3,8 kg nei tų karvių,kurios per tą patį laiką priaugo daugiau nei 7,7 kg (72).
Roche (73) teigia, kad yra reikšmingas ryšys tarp karvių kūno svoro pokyčio per laktaciją ir reprodukciniu savybių. Sakaguchi (74) atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriamas kūno svorio pokytis tarp pirmaveršių ir daugiau nei vieną kartą apsiveršiavusių karvių per dešimt savaičių nuo apsiveršiavimo irjo sąsaja su reprodukcinėmis savybėmis. Gautais tyrimo duomenimis, karvių, kurios apsiveršiavo daugiau nei vieną kartą, svoris buvo kurkas didesnis nei pirmaveršių karvių, tačiau svorio mažėjimas tarp abiejų karvių grupių išliko panašus. Autorius teigia, kad karvėms, kurioms vėliau pasireiškė pirma ruja ir dėl to jos buvo apsėklintos vėliau, kūno svorio kitimas buvo ryškesnis, nei toms karvėms, kurioms pirma ruja pasireiškė ankščiau ir dėl to jos buvo anksčiau apsėklintos.
1.3.2. Kūno temperatūra
Dažniausiai naudojama priemonė siekiant diagnozuoti ligas yra kūno temperatūros matavimas. Priešingai nei daugelis kitų naudojamų priemonių, ši yra plačiai naudojama ir pasiekiama, todėl ją naudojo veterinarijos gydytojai tiek gyvulių augintojai (75).
Temperatūra gali būti matuojama ne tik pasireiškus patologiniams sutrikimams, bet ir fiziologinėms būklėms nustatyti. Temperatūros matavimas kelis kartus dienoje tuo pačiu termometru it tokiu pat isiskvermo gyliu, leidžia tiksliau nustatyti sergančias karves. Jei gyvulio temperatūra būna aukšta, tada būtina atlikti kitus, patikimesnius tyrimus diagnozei nustatyti (76).
23 Nustatyta, kad esant žemesniai kūno temperatūrai karvė gamina daugiau pieno, priešingai nei tada kai kūno temperatūra būna didesnė. Kai temperatūra 0,55 °C pakyla aukščiau normalios 38,6 °C temp. Tada karvės primilžis sumažėja 1,8 kg/d. Karvių kuriu vidutinė kūno temperatūra yra 39,1 °C duoda 0,7 kg/d mažiau produkcijos nei tos kurių vidutinė temp. yra 38,8 °C (78).
1.3.3. Elektrinis pieno laidumas
Moderniuose, šiuolaikiškuose ūkiuose vis dažniau yra taikomos valdymo sistemos, kurios vertina kiekvienos karvės pieno tekėjimo greitį, pieno elektrinį laidumą (EPL), kuris yra svarbus informacijos šaltinis apie gyvūną (79). Ši valdymo sistema leidžia stebėti EPL, karvės produktyvumą, todėlgalima pastebėti ligos atsiradimo pradžią (80). Šios programos pagalba galima sužinoti konkrečius parametrus: pieno atleidimo greitį, kiekį, melžimo greitį, gyvulio svorį, aktyvumą bei pieno elektrinį laidumą. Visi duomenys yra susisteminami kompiuteryje ir grafiškai pateikti. Duomenys yra kaupiami ir saugomi, todėl bet kada galima susirasti informaciją apie karvę (79). EPL yra rodiklis, atvirkščias pieno varžai, dažniausiai priklausomas nuo kraujagyslių tvirtumo (81). Pasikeitus karvės sveikatai, labai greitai pasikeičia pieno laidumas, šie pokyčiai dažnai susiję su mastitu, nors gali būti ir dėl kitų sveikatos sutrikimų (80).
Teigiama, kad sveikos karvės EPL yra 4,0 - 5,5mS/cm, tačiau jei jis didesnis nei 6mS/cm, galima įtarti tešmens patologinius pakitimus (82). Nustatyta, kad karvių, kurių pieno elektrinis laidumas padidėjo daugiau nei 6,5mS/cm, piene nustatytas padidėjęs somatinių ląstelių skaičius (SLS). Tiriant EPL, primilžį, pieno temperatūrą, kiekvieno melžimo metu galima nustatyti 53 - 55 proc. karvių su slaptu mastitu (83).
1.3.4. Pieno sudėtis
Pienas, tai sudėtinga biologinė medžiaga, o jos sudedamosios dalys nėra stabilios ir priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat ir nuo karvės sveikatingumo (84). Pieno riebalų - baltymų santykis kinta atsižvelgiant į skirtingus medžiagų apykaitos sutrikimus ir gali buti svarbus parametras diagnozuojant ligą. Santykinė pieno ir baltymų norma yra 1,2 - 1,4, o nuokrypis nuo šios normos byloja apie susirgimą.
24 baltymų ir riebalų santykis nei 1,5, traktuojamas kaip ketozės rodiklis (85). Padidėjęs šlapalo kiekis pieno sudėtyje yra požymis apie būsimo mastito riziką bei neekonomiškai naudojamą pašarą (8).
Pieno sudėties rodikliai gali atspindėti reprodukcinę gyvulio būklę. Esamas didelis produktyvumas karvės reprodukcines funkcijas veikia priešingai. Jei piene nustatoma didesnė proteinų koncentracija, tai tokių karvių laikas nuo veršiavimosi iki apsivaisinimo ir periodas po veršiavimosi iki kitos pirmaveršių rujos yra trumpesnis. Jei pirmaveršių karvių pienas itin baltymingas, tai periodas po veršiavimosi iki pirmos rujos būna trumpesnis. Jei piene per pirmas 4 po veršiavimosi savaites nustatomas didesnis riebalų kiekis, tai sumažėja apsivaisinimo tikimybė iš pirmo karto. Jei pieno riebumas būna didesnis ir po 4 savaičių, tai atsiranda tikimybė, kad karvės periodas iki susisėklinimo prasitęs (8).
1.3.5. Karvių judėjimo aktyvumas
Moderniuose pienininkystės ūkiuose yra naudojamas elektroninis identifikavimas, kuriuo siekiama surinkti naudingos informacijos srautą didelėse bandose. Karvių aktyvumas yra svarbus rodiklis pasakantis apie gyvulio sveikatą. Aktyvumas matuojamas padometrais pritvirtintais prie kojos arba sumontuotais kaklo įsaguose. Apie nukrypimus nuo normalios karvės būklės, mastito atsiradimą, kitus susirgimus, bei pasireiškusią rują galime spręsti iš pakitusio karvės aktyvumo. Kadangi šis parametras yra fiksuojamas kasdien, todėl jis reikšmingas padedant diagnozuoti ligą (86).
Nustatyta, kad karvių, kurios serga lėtinėmis ligomis, aktyvumas yra didesnis, todėl pagal produkcijos sumažėjimą, judrumą, apie ligą galime spręsti likus 5 – 6 paroms iki susirgimo. Karvės aktyvumą gali sąlygoti ir fiziologiniai veiksniai. Rujos metu karvės aktyvumas padidėja kelis kartus (6). Autorius teigia, kad rujojančios karvės yra žymiai aktyvesnės ir vaikšto 2 – 4 kartus daugiau nei nerujojančios karvės (87). Pasireiškęs didesnis aktyvumas yra siejamas su rujos pradžia, todėl kompiuterinės sistemos yra sukurtos taip, kad atpažintų padidėjusį ar sumažėjusį aktyvumą (88).
Autoriai (6) teigia, kad analizuodami laktacijos įtaką karvių judrumui, ženklios statistiškai reikšmingos įtakos nenustatė, todėl priėjo išvados, kad požymis laikytinas labiausiai priklausomu nuo sveikatos būklės. Skirtumai tarp sveikų ir sergančių karvių gali atsirasti todėl, kad sergančioms karvėms pasireiškia apetito netekimas, todėl jos mažiau laiko praleidžiaprie šėrimo takų, taip apribodamos savo judėjimą ir daugiau laiko praleidžia gulėdamos (86). Todėl šiuos nesveikų karvių duomenis galime stebėti kompiuterinio valdymo sistemose. Autorius (87) praneša, kad aktyvumo matuoklių gauti duomenys turėtų būti vertinami kartu su nuodugnia gyvulio apžiūra, dėl didelio skaičiaus pateikiamų klaidingai teigiamų duomenų.
25
1.3.6. Karvių atrajojimas
Atrajojimas – tai procesas, kurio metu stambus ir didžiajame prieskrandyje išbrinkęs nesmulkintas pašaras refleksiškai, nedidelėmis porcijomis grąžinamas į burnos ertmę, kur dar kartą yra kruopščiai sukramtomas. Šis procesas vadinamas atrajojimu, o pašaro turinio patekimas iš didžiojo prieskrandžio į burnos ertmę – regurgitacija (90).
Remiantis (91) tyrimo duomenimis vidutinis atrajojimų trukmė prieš veršiavimąsi yra 463 min/d, tuo tarpu ankstyvoje laktacijoje vidutinis atrajojimų laikas buvo 504 min/d. Nustatyta, kad sveikomis karvėmis laikomos tos, kurių vidutinis atrajojimų trukmė (AT) buvo 520 min/d., o karvėms, kurių (AT) buvo mažesnis nei 450 min/d., pirmomis laktacijos dienomis, buvo pastebimi subklinikiniai susirgimai.
26
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
Tyrimas buvo sudarytas iš dviejų etapų: 1. buvo įvertintas šviežiapienių karvių sveikatingumas, nustatant dažniausiai diagnozuojamas ligas periode po apsiveršiavimo bei buvo imamas šviežiapienių karvių veninis kraujas, biocheminiams kraujo rodikliams nustatyti ir įvertinti. 2. buvo analizuojami karvių, kurioms buvo diagnozuoti endometritai bei mastitai, kompiuterinės bandos valdymo programos fiksuojami rodikliai.
Bandymo vieta, laikas ir sąlygos- tyrimas buvo atliekamas nuo 2016-12-01 iki 2017-10-31 X ūkyje, kuris yra Ukmergės rajone. Ūkyje laikoma 216 melžiamų karvių, 130 prieauglio iki 25 mėn. amžiaus. Bandoje sėklinimo indeksas- 2, intervalas tarp apsiveršiavimų - 410d., servis periodas – 83d., bendra metinė produkcija iš karvės - 7000 kg . Galvijai yra laikomi palaidi, ištisus metus būna fermoje. Karvės šeriamos pilnaverčiu, fiziologinius poreikius atitinkančiu šėrimo racionu (lent. Nr.1) 2 kartus per parą - 7 val. ir 15 val.
1 lent.Tiriamų karvių racionas:
Pašarai Kiekis kg per parą
Šienas 1
Kviečių šiaudai 2
Žolės silosas 20
Kombinuoti pašarai 6
Cukrinių runkelių išspaudos 15
Rapso rupiniai 1,5
Laižomoji druska Ne ribojama
Šėrimo racioną sudaro pašaro mišinys (šienas, kviečių šiaudai, žolės silosas, kombinuoti pašarai, cukrinių runkelių išspaudos, rapsų rupiniai, laižomoji druska). Ūkyje įdiegta inovatyvi, robotizuota pašarų ruošimo bei melžimo įranaga “Lely Astronaut A4“ . Ūkyje įdiegta T4C (Time for Cows) valdymo sistema, kuri fiksuoja duomenis apie gyvulį, rodo įspėjimus, susijusius su pablogėjusiais fiziologiniais karvių parametrais, fiksuoja suvartojamo, likusio pašaro kiekį, sveikatingumo būklę, rujos laiką, tešmens sveikatingumo ispėjimus, laktacijos laiką, pieno kokybę, melžimo vizitus, pieno kiekio nukripimus, somatinių ląstelių kiekį, mastito, ketozės, atcidozės tikimybę bei daugelį kitų svarbių parametrų.
1. Kraujo tyrimų rezultatų analizė analizė ir tiriamųjų grupių sudarymas - viso buvo paimta 15 mėginių: 5 - kioms karvėms imtas kraujas iki 5- tos dienos po apsiveršiavimo; 5 - kioms iki 14 - tos ir 5 - kioms iki 30 dienos po apsiveršiavimo. Kraujas buvo imamas iš uodegos venos (v.
coccygea). Kraujo paėmimui buvo naudojami vienkartiniai vakuminiai mėgintuvėliai be
27 LSMU VA stambiųjų gyvūnų klinikos laboratorijoją. Po centrifugavimo (Hettich) gautas kraujo serumas buvo tiriamas analizatoriumi „RX daytona“ (Randox Laboratories, Didžioji Britanija), naudojant „Diatron“ reagentus. Buvo nustatyti šie biocheminiai kraujo rodikliai: bendrieji baltymai, aspartato amino transferazė, albuminai, geležis, magnis, fosforas, kalcis ir šlapalas. Sutkevičiaus (93) pateiktomis fiziologinėmis normomis gauti rezultatų duomenys buvo vaizduojami grafikuose.
2. Karvių fiziologinių rodiklių analizė ir tiriamųjų grupių sudarymas - atsižvelgiant į karvių veislę, produktyvumą bei laktacijos tarpsni buvo atrinktos 15 karvių iki 90 dienų po apsiveršiavimo - įvertinti kaip kinta karvių fiziologiniai rodikliai, atlikus bendrą klinikinį tyrimą, karvės buvo suskirstytos į 3 gr. po 5 - kias šviežiapienes karves. 1 gr. priskirtos karvės sergančios mastitu (n-5), 2 gr.- sergančios endometritu (n-5) ir 3 gr. kliniškai sveikos karvės (n-5). Ligos po apsiveršiavimo buvo diagnozuojamos vadovaujantis specifiniais klinikiniais simptomais būdingais toms ligoms. Mastitas diagnozuotas pastebėjus padidėjusia tešmens temperatūrą, pažeisto tešmens ketvirčio paraudimą, patinimą bei skausmą ir pakitusio pieno išvaizdą. Mastitas diagnozuotas pienui sureagavus su mastitest® reagentu. Endometritas diagnozuotas gimdos apčiuopa rektalinio tyrimo metu bei iš pasirodžiusių pūlinių išskyrų iš makšties.
Fiziologinių rodiklių fiksavimas - T4C programos pagalba buvo fiksuojami šie fiziologiniai karvių rodikliai: karvių svoris (kg), pieno temperatūra (C°), elektrinis pieno laidumas (µS/cm), pieno riebalų- baltymų santykis, karvių aktyvumas (žingsniais per val.) ir karvių atrajojimo trukmė (min). Panaudojant T4C programos duomenų bazės informacija, buvo surinkti minėtų fiziologinių rodiklių duomenys 7 dienos iki ligos diagnozavimo.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997-11–06 „Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu“ Nr. 8 - 500 („Valstybės žinios“ 1997 – 11 - 286 Nr. 108) bei poįstatyminių aktų – LR Valstybinės veterinarinės tarnybos įstatymu: „Dėl laboratorinių gyvūnų veisimo, dauginimo, priežiūros ir transportavimo veterinarinių reikalavimų“ (1998 – 12 - 316 Nr. 4 - 361) ir „Dėl laboratorinių gyvūnų naudojimo moksliniams bandymams“ (1999-01 - 18, Nr. 4 - 16).
28
3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Dažniausiai diagnozuojamos ligos periode po atvedimo tiriamajame ūkyje
1pav. Šviežiapienių karvių, susirgusių ligomis po apsiveršiavimo, skaičiaus procentinė išraiška Tiriamajame ūkyje iš 115 šviežiapienių karvių periode po apsiveršiavimo daugiausia sirgo endometritu – 9 proc., mastitu - 8 proc., ketoze – 5 proc., mažiausiai pasireiškė metritų sirgimų - 3 proc. Periode po apsiveršiavimo 75 proc. šviežiapienių karvių buvo sveikos.
3.2. Kraujo biocheminių tyrimų rezultatai
2pav. Bendrieji baltymai kraujo serume.
75% 5%
8%
3% 9%
Kliniškai sveikos Ketozė Mastitas Metritas Endometritas
29 Iš atliktų kraujo biocheminių tyrimų matome, kad bendrieji baltymai kraujo mėginiuose viršija leistiną fiziologinę normą. 5 - tą parą BB kraujo serume yra 94,08 ± 5,87mmol/l,taiyra net 15proc. daugiau už maksimalią fiziologinę normą. 14 - tą parą BB kiekis 90,54 ± 5,55mmol/ šiek tiek mažesnis lyginant su 5-tos paros kiekiu. 30 - tos paros BB kiekis yra 91,86 ± 1,63mmol/l, tačiau vistiek 13proc. didesnis už maksimalią fiziologinę normą -80mmol/l.
3 pav. AST lygis kraujo serume.
3 pav. Diagramoje aiškiai matyti padidėjęs AST visų tirtų parų laikotarpyjepo apsiveršiavimo. Iš visu tirtų dienų duomenųmatosi, kad labiausiai padidėjęs AST buvo 5 - tą parą po apsiveršiavimo buvo 246,4 ± 13,6TV/l. Tai net 67,6 proc. daugiau už fiziologinę normą. Kiek mažesnis AST buvo karvių, tirtų 14- tą parą po apsiveršiavimo - 192,8 ± 55,4TV/l., 58,6 proc. daugiau už fiziologinę normą. 30- tą parą po apsiveršiavimo karvių AST buvo žemiausias, tačiau taip pat viršijo fiziologinę normą 146,6 ± 53,6TV/l.
4 pav.Albuminų kiekis kraujo serume.
30 4 pav. matome, kad visose tirtose karvių grupėse albuminų kiekis buvo fiziologinės normos ribose. 5- tąparą po apsiveršiavimo albuminų kiekis kraujyje buvo 32,65 ± 3,45g/l ir laipsniškai didėjo visų tyrimo dienų laikotarpyje. 30- tą parą po apsiveršiavimo karvių kraujo serume jis buvo 34,26 ± 1,29g/l.
5 pav. Geležies kiekis kraujo serume.
Iš 5 pav. duomenų matome,kad visų tyrimo dienų laikotarpyjekarvių kraujo serume geležies kiekis nesiekė minimalios fiziologinės normos, tačiau laipsniškai didėjo iki paskutinės tyrimo paros. 5 - tą parą po veršiavimosi jis buvo 20,56 ± 4,65mmol/l. 30 - tą parą geležies kiekis kraujo serume buvo 22,2 ± 5,64mmol/l.
6 pav. Magnio kiekis kraujo serume
Iš 6 pav. duomenų matome, kad 5 - tą parą po apsiveršiavimo karvių kraujyje magnio kiekis buvo žemiausias 0,86 ± 0,06mmol/l, tačiau atitiko fiziologinę normą. 14 - tą dieną magnio kiekis buvo aukštesnis ir siekė 0,93 ± 0,23mmol/l. 30 - tą parą magnio kiekis kraujo serume buvo ženkliai
20,56 ± 4,65 21 ± 3,4 22,2 ± 5,64 27 27 27 40 40 40 10 15 20 25 30 35 40 45 5 14 30 m m o l/l Paros po veršiavimosi Geležis Min fiziologinė norma Maks fiziologinė norma 0,86 ± 0,06 0,93 ± 0,23 1,38 ± 0,35 0,8 0,8 0,8 1,2 1,2 1,2 0,40 0,60 0,80 1,00 1,20 1,40 1,60 5 14 30 m m o l/l Paros po veršiavimosi Magnis
31 2,51 ± 0,12 2,59 ± 0,2 2,43 ± 0,16 2,2 2,2 2,2 2,9 2,9 2,9 1,50 1,70 1,90 2,10 2,30 2,50 2,70 2,90 3,10 3,30 3,50 5 14 30 mmo l/l Paros po apsiveršiavimo Kalcis Min fiziologinė norma Maks fiziologinė norma
aukštesnis lyginant su kitomis tyrimo paromis, jo kiekis buvo 1,38 ± 0,35mmol/l ir 13,1proc. viršijo maksimalią leistiną fiziologinę normą.
7 pav. Fosforo kiekis kraujo serume
Fosforo kiekis kraujo serume, praėjus 5 - kioms paroms po apsiveršiavimo,buvo1,66 ± 0,07mmol/l,tai atitinka reikiamą fiziologinę normą. 14 - tą parą po apsiveršiavimo karvių kraujo serume matomas sumažėjęs magnio kiekis - 1,52 ± 0,1mmol/l, kuris yra mažesnis už minimalią fiziologinę normą. 30 - tos paros karvių serume magnio kiekis yra fiziologinėje normoje 1,85 ±0,24mmol/l.
8 pav. Kalcio kiekis kraujo serume.
Iš 8 pav. duomenų matome, kad kalcio kiekis karvių kraujo serume po apsiveršiavimo svyruoja fiziologinės normos ribose. 5 - tą parą po apsiveršiavimo karvių kraujo serume kalcio kiekis yra 2,51 ± 0,12mmol/l. 14 - tą parą pastebimas mažas kalcio padidėjimas - 2,59 ± 0,2mmol/l. 30 - tą parą po apsiveršiavimo kalcio kiekis išlieka fiziologinės normos kibose - 2,43 ± 0,16mmol/l.
32 9 pav.Šlapalo kiekis kraujo serume.
9 pav.matyti, kad visų tyrimo dienų laikotarpyjepo apsiveršiavimo, karvių kraujyje šlapalo kiekis viršijo maksimalią fiziologinę normą, tačiau tolygiai mažėjo einant laikuipo apsiveršiavimo. 5 - tą parą urėjos kiekis kraujo serume buvo 6,12 ± 0,28mmol/l. Tai yra 18,4 proc. daugiau už fiziologinę normą. 14 - tą parą šlapalo buvo 571 ± 0, 91 mmol/l. Nors 30 - tą parą po veršiavimosi karvių kraujo serume šlapalo kiekis buvo žemiausias - 5,50 ± 1,37mmol/l, tačiau vistik buvo didesnis už maksimalią fiziologinę normą.
3.3. Bandos valdymo programos fiksuojamų fiziologinių parametrų rezultatai
10 pav. Karvių svorio kaita iki ligos diagnozavimo dienos
1 grupės karvių sergančių mastitu svoris buvo 21 proc. mažesnis už kliniškai sveikų, kontrolinių karvių grupę. Likus 2 paroms iki ligos diagnozavimo, buvo pastebėtas nežymus tiriamųjų karviųsvorio mažėjimas. Diagnozės dieną svoris sumažėjo 24 proc. lyginant su kontroline grupe. 6,12 ± 0,28 5,71 ± 0,91 5,50 ± 1,37 3,3 3,3 3,3 5 5 5 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 7,00 5 14 30 m m o l/l Paros po veršiavimosi Šlapalas Min fiziologinė norma Maks fiziologinė norma 400 420 440 460 480 500 520 540 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 kg
Paros iki ligos diagnozės
33 2 grupės karvių, sergančių endometritu, svoris buvo mažesnis 13,7 proc. už kliniškai sveikų karviųgrupės svorį. Ryškesnis svorio mažėjimas pasireiškė likus 3 paroms iki susergant endometritu. Diagnozės dieną svoris sumažėjo 17,7 proc. lyginant su kontroline grupe.
11 pav. Pieno temperatūros kitimas iki ligos diagnozavimo dienos
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prieš susirgimą, 1 grupės karvių pieno temperatūra buvo 1,6 proc. aukštesnėlyginant su kontroline grupe. Likus 3 paroms iki diagnozuojamo mastito 1 gr. karvių pieno temperatūra pradėjo kilti ir susirgimo dieną 2,1 proc.buvo aukštesnė už kliniškai sveikų karvių grupės pieno temperatūrą.
2 gr. karvių pieno temperatūra 1,6proc. buvo aukštesnė nei 3 gr. karvių. Likus dviems paroms iki endometrito diagnozavimo, pieno temperatūra pradėjo mažėti ir susirgimo dieną ji 0,8 proc. buvo aukštesnė už kliniškai sveikų karvių pieno temperatūrą.
12 pav.Elektrinio pieno laidumokitimas iki ligos diagnozavimo dienos
Iš atliktų tyrimų rezultatų matome, kad 1gr. karvių elektrinis pieno laidumas visą stebėjimo laiką buvo 4,1 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe. Likus 2 dienoms iki mastito
37,4 37,6 37,8 38 38,2 38,4 38,6 38,8 39 39,2 39,4 39,6 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 °C
Paros iki ligos diagnozės
Mastitas Endometritas Kliniškai sveikos 50 55 60 65 70 75 80 85 90 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 µ S/c m
Paros iki ligos diagnozės
34 pasireiškimo, elektrinis pieno laidumas pradėjo didėti ir ligos dieną jis buvo didesnis 15,9 proc. nei 1 grupės karvių.
Karvių, sirgusiu endometritu, elektrinis pieno laidumas buvo 4,3 proc. didesnis lyginant su kontroline grupe ir ligos dieną EPL 4,4 proc. buvo didesnis lyginant su kliniškai sveikomis karvėmis.
13 pav. Karvių riebalų / baltymų santykio kitimas iki ligos diagnozavimo dienos
Mastitu sergančioms karvėms, R/B santykis likus septynioms paroms iki susirgimo, buvo 5,2 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe. Tačiau likus trims paroms iki mastito diagnozavimo, R/B santykis 2,6 proc.buvo didesnis už kontrolinės grupės. Ligos diagnozavimo dieną R/B santykis buvo 4,3 proc. didesnis sergančių karvių nei kontrolinės grupės.
Endometritu sergančių karvių R/B vidurkis buvo mažesnis 5,2 proc. lyginant su kliniškai sveikomis karvėmis. Ligos dieną endometritu sergančių karvių R/B santykis buvo 4,4 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe.
14 pav. Karvių judėjimo aktyvumo stebėjimas iki ligos diagnozavimo dienos
1 1,02 1,04 1,06 1,08 1,1 1,12 1,14 1,16 1,18 1,2 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0
Paros iki ligos diagnozės
Mastitas Endometritas Kliniškai sveikos 0 10 20 30 40 50 60 70 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 Ži n gs n ia i p e r va l.
Paros iki ligos diagnozės
35 Nagrinėjant grupių aktyvumą buvo pastebėta, kad 1 gr. karvių aktyvumas buvo 39,4 proc. mažesnis lyginat su 3gr. karvėmis. Mastitu sergančių karvių aktyvumas net 53 proc. buvo mažesnis ligos diagnozavimo dieną nei kontrolinių karvių.
2gr. karvių aktyvumo vidurkis buvo 25,9 proc. mažesnis nei sveikų karvių. Nuo ketvirtos iki antros paros aktyvumas pakilo 32 proc. Ligos dieną endometritu sergančių karvių aktyvumas buvo 13,6 proc. mažesnis lyginant su kontroline grupe.
15 pav. Atrajojimo stebėjimas iki ligos diagnozavimo dienos
Atliekant tyrimą pastebėta, kad prieš susergant karvei mastitu, atrajojimų trukmė 12,6 proc. buvo mažesnė lyginant su sveikomis karvėmis. Visos stebėsenos metu matėsi laipsniškas atrajojimų mažėjimas ir ligos dieną jis 35,9 proc. buvo mažesnis lyginant su kontroline grupe.
Karvėms prieš susergant endometritu, jų atrajojimai 14,8 proc.buvo mažesni nei kontrolinės grupės. Likus 3 paroms iki ligos diagnozės, atrajojimų trukmė padidėjo 9,6 proc. lyginant su ankstesnėmis paromis. Diagnozės dieną atrajojimų santykis buvo 14,1 proc. mažesnis nei kliniškai sveikų karvių. 300 350 400 450 500 550 600 -7 -6 -5 -4 -3 -2 -1 0 M in
Paros iki ligos diagnozės
36
4. REZULTATŲ APTARIMAS
4.1. Dažniausiai diagnozuojamos ligos periode po atvedimo tiriamajame ūkyje
Tiriamajame ūkyje iš 115 šviežiapienių karvių periode po apsiveršiavimo daugiausia sirgo endometritu – 9 proc., mastitu - 8 proc., ketoze – 5 proc., mažiausiai pasireiškė metritų sirgimų - 3 proc. Masiulis ir kt. (26) teigia, kad endometritas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių ginekologinių ligų karvėms po apsiveršiavimo. Dažnai endometritu suserga pieningos karvės, nes pieno sintezei karvė išeikvoja daug energijos ir dėl to tampa imlesnės infekcijoms (50). Dažniausiai endometritas yra antrinis susirgimas, kurį sąlygoja medžiagų apykaitos sutrikimai (8).Mastitas, tai viena nuostolingiausių pieninio tipo karvių liga, bandoje šia liga gali sirgti 30 – 40 proc. visų karvių, taip pat 60- 70 proc. visų ligų, kuriomis serga karvės (4). Nustatyta, kad mastitas neigiamai veikia reprodukcinę sistemą, sergant mastitu didėja ankstyvojo aborto rizika (38).
Ketoze, autorių teigimu yra viena iš dažniausiai pasitaikančių medžiagų apykaitos ligų šviežiapienėms karvėms (9). Sergančioms karvėms būdingas per didelis svorio kritimas, sumažėjęs apetitas, produktyvumas ir sutrikusi reprodukcinė sistema (15). Dėl šių priežasčių,siekiant ūkiuose išvengti komplikacijų po veršiavimosi, svarbu kuo skubiau diagnozuoti susirgimą ir atlikti jo profilaktiką (18). Antanaitis ir kt. teigia, kad sergant ketoze yra pažeidžiama imuninė sistema. Tokių karvių veršiai imlesni infekcijai. Kuo subklinikinės ketozės klinika intensivesnė, tuo karvės dažniau serga mastitais bei endometritais (63).
4.2.
