Šunų, laikomų X prieglaudoje, įmitimo ir kraujo biocheminių rodiklių tyrimai

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Meilė Gustaitytė

Šunų, laikomų X prieglaudoje, įmitimo ir kraujo

biocheminių rodiklių tyrimai

Research on body condition and biochemical blood

parameters of dogs housed in X shelter

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: prof. dr. Ingrida Monkevičienė

DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „ Šunų, laikomų X prieglaudoje, įmitimo ir kraujo biocheminių rodiklių tyrimai “:

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE DARBO LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ Patvirtinu, kad darbo lietuvių kalba taisyklinga.

(data) (redaktoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Patvirtinu, kad darbas atitinka reikalavimus ir yra parengtas gynimui

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

TURINYS

1.3. Ligos ir mitybos įtaka ... 10

1.3.1. Nutukimas ... 10

1.3.2. Virškinimo organų sutrikimai ... 10

1.3.3. Kepenų sutrikimai ... 11

1.3.4. Kasos sutrikimai ... 11

1.3.5. Alergija ... 11

1.3.6. Inkstų sutrikimai ... 11

1.4. Šuns šėrimas ... 12

1.4.1. Baltymai, angliavandeniai, riebalai ... 12

1.4.2. Pašarai ... 12

1.4.2.1. Sausas ir šlapias pašaras ... 12

1.4.3. Suaugusio šuns šėrimas ... 13

1.4.4. Seno šuns šėrimas ... 13

1.5. Faktoriai įtakojantys šunų įmitimą ir sveikatą ... 14

1.5.1. Lytis ... 14

1.5.2. Kastracija ... 14

1.5.3. Amžius ir gyvenimo trukmė ... 14

1.5.4. Mityba ... 14

1.5.5. Fizinis aktyvumas ... 15

1.6. Biocheminiai kraujo tyrimai... 15

1.7. Šunų įmitimo vertinimas ... 16

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI ... 17

Aprašomojo tyrimo schema ... 20

3. TYRIMO REZULTATAI ... 21

3.1. Šunų įmitimo vertinimo tyrimo rezultatai ... 23

3.2. Šunų sveikatingumo vertinimo tyrimo rezultatai ... 29

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 32

IŠVADOS ... 36

ŠUNŲ, LAIKOMŲ X PRIEGLAUDOJE, ĮMITIMO IR KRAUJO BIOCHEMINIŲ RODIKLIŲ TYRIMAI

Meilė Gustaitytė

Magistro baigiamasis darbas

SANTRAUKA

Darbo tikslas: nustatyti šunų įmitimą X gyvūnų prieglaudoje, atsižvelgiant į gyvūno veislę, amžių, lytį, kastraciją, mitybą, gyvenimo trukmę prieglaudoje bei įmitimo įtaką šunų kraujo biocheminiams rodikliams. Tuo tikslu, buvo įvertintas atsitiktinai parinkų šunų įmitimas (n = 50)

balais (1 - 7) ir atlikti jų kraujo biocheminiai tyrimai(n = 300), nustatant šlapalo azoto, kreatinino, gliukozės, bendro cholesterolio, aspartataminotransferazės ir alaninaminotransferazės vertes.

Išanalizuota ir įvertintaveislės, amžiaus, lyties, kastracijos, mitybos bei laikymo trukmės prieglaudoje įtaka šunų įmitimui bei įmitimo įtaka šunų kraujo biocheminiams rodikliams.

Nustatyta, kad daugiausiai šunų X prieglaudoje buvo vidutinio įmitimo. Tirtų šunų įmitimui įtakos turėjo: lytis (p < 0,05), amžius (p < 0,05), gaunamo pašaro rūšis (p < 0,05), pašaro kiekis (p < 0,05) bei šėrimo dažnumas (p < 0,05).

Kraujo biocheminių tyrimų rezultatai priklausė nuo įmitimo: kreatininas (p < 0,05), gliukozė (p < 0,05), bendras cholesterolis (p < 0,05), aspartataminotransferazė (p < 0,05).

Baigiamojo darbo apimtis 46 puslapiai,kuriuose pateikiama 12 paveikslų, 3 lentelės, 1 schema, panaudoti 61 literatūros šaltinis.

RESEARCH ON BODY CONDITION AND BIOCHEMICAL BLOOD PARAMETERS OF DOGS HOUSED IN X SHELTER

Meilė Gustaitytė

Master’s Thesis

SUMMARY

The aim of the work: to determine sheltered dogs’ body condition and evaluate it according to animal breed, age, sex, castration, nutrition, lifetime in shelter, and to analize the body condition influence on biochemical blood parameters.

The body condition of 50 randomly selected dogs of shelter X were evaluated by points (1 - 7) and biochemical tests (n = 300) of their blood were performed to determine creatinine, glucose, urea, cholesterol, aspartate aminotransferase and alanine transaminase values.

Influence of breed, age, sex, castration, nutrition and lifetime in the shelter on the body condition of dogs was investigated and analized.

It was found that most of the dogs were of moderate body condition in the shelter X. The body condition was influenced by: sex (p < 0.05), age (p < 0.05), feed: type (p < 0.05), amount (p < 0.05) and feeding frequency (p < 0.05). The body condition has significant influence on those biochemical blood parameters: creatinine (p < 0.05), glucose (p < 0.05), cholesterol (p < 0.05) and aspartate aminotransferase (p < 0.05).

The scope of scientific work are 46 pages, in these pages are 12 pictures, 3 tables and 1 scheme. There were used 61 literature sources in this work.

SANTRUMPOS

Glu – (ang. glucose) gliukozė

B-Cho – (ang. total cholesterol) bendras cholesterolis

ALT – (ang. glutamyl pyruvic transaminase) alaninaminotransferazė Urea – (ang. blood urea nitrogen) šlapalo azotas

AST – (ang. glutamyl oxaloacetic transaminase) aspartataminotransferazė ALP – (ang. alkaline phosphatase) šarminė fosfatazė

VMDBŠA - veterinarinės medicinos duomenų bazė Šiaurės Amerikoje EDTA - etilendiaminotetraacto rūgšties koaguliantas

C – laipsnių Celsijaus temperatūra l – litras tūkst. – tūkstantis g/l – gramai litre kg – kilogramai kcal – kilokalorijos d. - diena m.- metai mėn.- mėnesis proc.- procentai psl.- puslapis pav. – paveikslas s. - sekundė val. – valanda g. – gramai

VMVT - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba k/min.- kartai per minutę

mln. – milijonas vnt. – vienetas

ĮVADAS

Naujausiais šaltiniais teigiama, kad skaičius beglobių gyvūnų, kurie žmonėms nepageidaujami, sergantys, badaujantys ir apleisti, Europoje siekia šimtą milijonų. Jų kontrolei užtikrinti, įkurtos gyvūnų prieglaudos, kurių skaičius Europoje apie 1460. Tikslūs duomenys nėra žinomi, nes didelę dalį sudaro neoficialios, o tyrimai apie jas nėra atliekami (1). Šiuo metu Lietuvoje yra 40 000 beglobių gyvūnų, veikia 69 gyvūnų prieglaudos, iš kurių tik 24 yra oficialios (turinčios VMVT patvirtinimą), o kitos veikia savanoriškai pagrindais (2).

Namuose ir šeimoje gyvenančių šunų įmitimui bei sveikatai didelę įtaką daro jų šeimininkai: parenkama pašaro rūšis bei klasė, skanėstai, nuo stalo gaunamas maistas, šėrimų skaičius, gaunamo pašaro ir kalorijų kiekis bei fizinis aktyvumas (3). Norint, kad šuo būtų sveikas ir ilgiau gyventų, patartina atsižvelgti į augintinio amžių, gyvenimo būdą bei dydį: normuoti pašaro kiekius ir taikyti subalansuotą aukštos ar aukščiausios klasės mitybą, nešerti maistu nuo stalo ir riboti skanėstų kiekį. Svarbus ir fizinis aktyvumas bent du kartus per dieną (4).

Šunys laikomi namuose, kad palaikytų žmogui kompaniją, apsaugotų ir būtų kartu pramogaujant, tačiau šeimos gyvūnai dėl įvairių priežasčių į prieglaudas patenka nuolatos (5). Gyvūnų prieglaudose visame pasaulyje gyvena apie 3,9 mln. šunų. Čia laikomų gyvūnų šėrimo, laikymo ir priežiūros sąlygos yra vienodos, tačiau supratimas apie jų gerovę ir gerovės matavimas vis dar yra iššūkis. Išankstiniai visų šių sričių tyrimai nepadarė aiškių išvadų apie tai, kaip gyvūnų prieglauda turi įtakos šunų gerovei (6).

Daugelis prieglaudų ir organizacijų turi bendrų tikslų - grąžinti šeimininkams prarastus augintinius, surasti naujus namus bešeimininkiams gyvūnams, suteikti jiems prieglobstį ir rūpintis beglobiais (7). Nors augintiniai, gyvenantys prieglaudose, yra niekam nereikalingi ir pažeidžiami, tai nereiškia, kad jų priežiūra ir gydymas ar pagrindiniai poreikiai skiriasi nuo kitų šunų (8).

Žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose bei visuomenėje nuolat skleidžiama informacija apie tai, kad prieglaudose gyvenantys gyvūnai kankinami, badauja, negydomi (9 – 11). Todėl tikslinga tirti prieglaudose laikomų gyvūnų įmitimą ir sveikatos būklę.

Darbo tikslas: Nustatyti šunų įmitimą bei sveikatingumą X gyvūnų prieglaudoje Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti šunų įmitimo laipsnį pagal S.H.A.P.E metodiką

2. Nustatyti įmitimo įtaką pagal kriterijus: veislę, amžių, lytį, kastraciją, mitybą bei laikymo trukmę prieglaudoje

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Gyvūnų prieglaudos

Gyvūnų prieglauda - tai vieta, į kurią dažniausiai patenka namų neturintys ar šeimininkų atiduoti šunys, katės, kartais ir laukiniai gyvūnai (12, 13).

Rasti informacijos apie Europos sąjungos valstybėse gyvenančių beglobių gyvūnų skaičių ir prieglaudas yra komplikuota, nes tyrinėjant šaltinius, pateikiama tik keletas straipsnių bei mokslinių tyrimų. 2011 m. duomenimis, Didžiojoje Britanijoje yra globojami 126176 beglobiai gyvūnai, o lyginant su praėjusiais metais, jų skaičius išaugęs 25 proc. Kasdien į prieglaudas patenka apie 345 gyvūnai, o gyvenimo prieglaudose trukmė apie 28 dienos. 77 proc. šunų yra padovanojami, 9 proc. šunų – eutanazuojami. Šiaurės Airijoje atlikti tyrimai parodė, kad didžioji dalis priglaustų šunų grįžta atgal į prieglaudas dėl to, kad yra sergantys (14).

Atsižvelgiant į gyvūnų globos aspektus pagal Europos šalis, Danija išsiskiria labiausiai. Šioje šalyje nėra nei vieno gatvėje gyvenančio šuns. Vieni bešeimininkiai šunys gyvena prieglaudose ar yra padovanojami, o kiti - eutanazuojami, nors eutanazijų procentas yra mažas. 2017 m. duomenimis, 90 proc. šunų gyveno prieglaudose, o 10 proc. buvo eutanazuoti. Prieglaudoje gyvenančių šunų vertė yra didelė - priglausti beglobį kainuoja apie 400 eurų, o priglaudžiamų gyvūnų skaičiai išlieka dideli (apie 1188 šunis per metus) (15).

Daugelis Lietuvos prieglaudų nėra linkę teikti duomenų apie priimamų į prieglaudą, eutanazuojamų bei padovanojamų gyvūnų skaičių, nes daugelis jų veikia savanoriškais pagrindais be oficialių įsipareigojimų teikti informaciją. Pagal Lietuvos gyvūnų prieglaudų pateiktą statistiką, 2010 m. daugiausiai augintinių buvo globojama Vilniuje ir Kaune, o apie 8000 beglobių pateko į prieglaudas visoje Lietuvoje. 3497 beglobiai buvo eutanazuoti ar nugaišo, o apie 4274 - rado naujus šeimininkus (16).

Beglobių gyvūnų mažinimo priemonės yra: visuotinė beglobių kastracija, efektyvi šunų ženklinimo ir registravimo kontrolė, griežtesni gyvūnų apsaugą reglamentuojantys įstatymai, socialiniai, švietimu paremti veiksniai (17).

Vienos iš svarbiausių gyvūnų prieglaudų pareigybių yra šios:

1. Turėti gyvūnų globos vietos veterinarinį patvirtinimą;

2. Įvertinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę ir duomenis apie jo sveikatos būklę įrašyti žurnale, elektroninėje laikmenoje ar byloje;

4. Užtikrinti, kad šunys, katės ir šeškai reguliariai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės ir turėtų tai patvirtinantį dokumentą;

5. Vykdyti nurodymus dėl gyvūnų sveikatos ir gerovės (18).

Gyvūnų prieglaudų vaidmuo yra neabejotinai teigiamas. Yra paskaičiuota, kad kasmet 3 - 4 milijonai gyvūnų suranda naujus namus, prieglaudos skatina laikytis sveikatos reikalavimų, o augintinio savininkui - atsakingumo. Gyvūnų prieglaudų tikslai yra šie:

1. Humaniškais būdais sumažinti nepageidaujamų gyvūnų skaičių; 2. Surasti naujus namus beglobiams gyvūnams;

3. Skatinti visuomenės sąmoningumą ir sustabdyti žiaurų elgesį su gyvūnais;

4. Įkurti ES standartus atitinkančią gyvūnų prieglaudą ir sukurti veiksmingą gyvūnų gelbėjimo sistemą (19).

Tačiau, nepaisant to, gyvūnų prieglaudos yra geriausio biologinio nestabilumo pavyzdžiai: net ir gerai prižiūrimose prieglaudose, dažnai gyvūnai maišomi tarpusavyje, todėl kyla rizika sveikatingumui, nes vieniems, prieš patekimą buvo suteikta sveikatos priežiūra, o kiti visą gyvenimą nebuvo prižiūrimi (20).

Atlikti tyrimai rodo, kad prieglaudose laikomi šunys yra linkę priaugti svorio, nes jie yra uždarose vietose, ribojančiose fizinį aktyvumą bei, dažniausiai, yra kastruojami ir šeriami nesubalansuotu pašaru. Nors šėrimo ypatumai kiekvienam prieglaudos gyvūnui turėtų būti skirtingi, tačiau atsižvelgiant į gaunamus pašarus, jie skiriami visiems prižiūrimiems šunims vienodai, nepaisant amžiaus, veislės, dydžio, kūno būklės ir pasitaikančių ligų (21).

Nei vienas anksčiau atliktas tyrimų rezultatas nepateikė aiškių išvadų, kokią įtaką gyvūnų prieglauda daro šunims, tačiau skelbiama tyrimais paremta informacija apie tai, kad šunų, patekusių į gyvūnų prieglaudą, kortizolio lygis kraujyjepasiekdavo aukščiausią ribą, o patekus į namų aplinką sumažėdavo iki fiziologinės normoslygio (21).

1.2. Šuns fiziologija

Šuniui būdingas stiprus, raumeningas kūnas, ištverminga širdis bei plaučiai, gerai kūną

dengiantys plaukai, čiumpantys, laikantys ar plėšantys dantys bei ypatinga uoslė. Visas kūno

funkcijas į visumą sujungia lengvai prisitaikanti nervų sistema bei veiksnūs hormonai.

Ypač tipiška širdies ir kraujagyslių sistema: širdis susitraukia 80 - 120 kartų per minutę, o kraujas prateka per širdį per 15 - 20 sekundžių.

medžiagų apykaita lemia gana aukštą šuns temperatūrą- 37,8 – 39,2 ºC.

Šuns virškinimo sistema pritaikyta retam, bet ypač gausiam maisto ryjimui, todėl burnoje pašaras beveik nėra virškinamas. Suaugęs šuo turi 42 dantis: viršutiniame žandikaulyje 20, apatiniame - 22. Pašaras slinkdamas stemple patenka į skrandį, o vėliau į žarnas, kur 36 valandas skaidomas fermentų, o atliekos virsta išmatomis. Gleivinių fiziologinė spalva yra rausva (22).

1.3. Ligos ir mitybos įtaka

1.3.1. Nutukimas

Šuns nutukimui įtakos turi daugelis veiksnių: genetika, aplinkos sąlygos, fizinio aktyvumo stoka, endokrininės sistemos sutrikimai, psichikos sutrikimai, senatvė, kastracija ir netinkamas šėrimas. Nutukusiais laikomi šunys, sveriantys 20 proc. daugiau nei turėtų. Dėl per didelės su pašaru gaunamos energinės vertės, riebalais verčiamas energijos perteklius, o riebalai kaupiasi poodiniame audinyje. Kaip pasekmė, atsiranda kepenų funkcijos sutrikimai, dusulys, nuovargis, didesnis kraujospūdis, padidėja tikimybė susirgti infekcinėmis ligomis, gali išsivystyti sąnarių ligos. Norint sumažinti šuns nutukimą, turėtų būti keičiami mitybos įpročiai, atsirasti didesnis fizinis aktyvumas bei speciali dieta, ribojant kalorijų kiekį (23).

1.3.2. Virškinimo organų sutrikimai

1.3.3. Kepenų sutrikimai

Kepenų sutrikimams įtakos turi nuodingos cheminės ir biologinės kilmės medžiagos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Esant kepenų nepakankamumui, sutrinka kepenų funkcijos, baltymų, angliavandenių ir riebalų apykaita, nuodingų produktų, likusių po medžiagų apykaitos pašalinimas, vitaminų ir mineralinių medžiagų pasisavinimas. Kepenų ligomis sergantiems šunims atsiranda tokie pažymiai, kaip: apetito stoka, išliesėjimas ir apatija. Šiuo atveju skiriamos specialialios dietos, kuriose 30 - 50 proc. turi sudaryti angliavandeniai bei dvigubai didesnis vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis (25).

1.3.4. Kasos sutrikimai

Kasos funkcijos yra gaminti fermentus ir energijai iš gliukozės gauti padedantį insuliną. Esant šių medžiagų sutrikimams, sergama diabetu ir kasos nepakankamumu, o požymiai pasireiškia išliesėjimu, gausiu ir dažnu tuštinimusi, troškuliu, alkiu, greitu nuovargiu ir odos sausėjimu. Šiomis ligomis sergantiems šunims, rekomenduojama duoti ląstelienos, vitaminų ir mineralų, specialių aliejų bei riboti angliavandenių kiekį (26).

1.3.5. Alergija

Esant nesubalansuotai mitybai ir maisto medžiagų trūkumui, gali atsirasti odos paraudimai, stiprus niežulys, antrinė bakterinė infekcija, psichiniai sutrikimai, maisto netoleravimas ir alergija. Dažnu atveju, alergiją ir jautrumą sukelia baltymai, kurie vieninteliai prasiskverbia pro žarnų sienelę ir patenka į kraują, tokiu būdu gali būti pažeidžiama virškinamojo trakto veikla ir oda. Literatūroje pateikiama, kad alergiją sukeliantys maisto produktai, dažniausiai, yra vištiena, jautiena, arkliena, triušiena, ryžiai, kviečiai, kiaušiniai ir avižos. Esant alergiškam šuniui, skiriama dieta, kurioje turi būti komponentai, kurių nebuvo ėdama ar ėdama retai. Yra nustatyta, kad laikantis minėtos dietos, alergija po mėnesio sumažėja 25 proc., o po 2,5 mėn. 90 proc. (27).

1.3.6. Inkstų sutrikimai

Jauniems šuniukams, inkstų sutrikimai gali būti įgimti, seniems – sutrikimus gali sukelti inkstų ir kitų organų uždegimai, akmenys ar senatviniai pokyčiai. Sutrikimai pasireiškia troškuliu, dažnu ir gausiu šlapinimusi, apetito stoka, mieguistumu, išliesėjimu, odos ir plaukų pažeidimais.

1.4. Šuns šėrimas

1.4.1. Baltymai, angliavandeniai, riebalai

Baltymai yra gyvo organizmo ląstelių pagrindas. Jų poreikis priklauso nuo efektyvaus virškinimo ir organizmo aprūpinimo amino rūgštimis. Trūkstant baltymų, jauni šuniukai gali turėti augimo sutrikimų ir kūno masės sumažėjimą, suaugę - fizinio aktyvumo ir vislumo sumažėjimą, o perteklius gali sukelti inkstų ligas. Baltymų gavimas ir trūkumas priklauso nuo pašaro rūšies - kuo prastesnis pašaras, tuo baltymų kiekis jame mažesnis. Gyvenant stresinėmis sąlygomis, rekomenduotina baltymų duoti papildomai (23).

Pagrindinis energijos šaltinis – angliavandeniai, o iš kelių angliavandenių grupių susidaranti ląsteliena yra medžiaga, padedanti virškinimui (23).

Riebalai yra atsarginė medžiaga, padedanti įsisiavinti vitaminus, gerinanti raciono skonines savybes bei organizmą aprūpinanti sočiosiomis rūgštimis. Esant riebalų trūkumui, prastėja kailio struktūra, sausėja oda, gali padidėti infekcijų tikimybė, o perteklinis vartojimas gali sukelti nutukimą (29).

1.4.2. Pašarai

Šunys gali būti šeriami namuose pagamintu maistu ir pramoninio tipo pašarais. Šeriant šunis namuose gamintu maistu, atsiranda rizika nesubalansuotai mitybai, dėl ko gali pasireikšti sveikatos problemos. Pramoniniu būdu pagamintų pašarų vartojimas paplitęs visame pasaulyje, o jų tipai skirstomi į pašarus: neturinčius prekinio pavadinimo, individualiu prekiniu ženklu pažymėtus pašarus, garsaus prekinio ženklo pašarus ir aukštos klasės pašarus. Jų tarpusavio skirtumus įtakoja panaudotos medžiagos, kokybė ir kaina. Paprastai, aukštos klasės pašarai yra aukščiausios kokybės, o juose esančios medžiagos yra subalansuotos (30). Šunų pašaro gamintojų asociacija neseniai nustatė, kad rekomendacinės šėrimo normų lentelės, esančios ant pašaro pakuočių yra didžiausias veiksnys, įtakojantis šunų nutukimą (31).

1.4.2.1. Sausas ir šlapias pašaras

1.4.3. Suaugusio šuns šėrimas

Šunų šėrimui įtakos turi jų dydis ir kūno masė. Mažų veislių šunų gyvenimo trukmė yra ilgesnė, o augimas greitesnis, dėl šios priežasties, jiems reikalingas maistas su didesne energine verte. Vidutinio dydžio šunys yra skirtingi, todėl balansuojant jų mitybą, reikia atsižvelgti į fizinį aktyvumą ir reguliuoti riebalų kiekį. Didžiųjų veislių šunys yra lėto augimo, jautrūs, o organizmas sunkiai pasisavina maisto medžiagas. Jų šėrimas turėtų būti su gerai subalansuotu, gerai virškinamu ir tinkamos koncentracijos pašaru (33).

Fiziologinė organizmo būklė turi įtakos suaugusių šunų mitybos ir energijos poreikiui. Esant aktyviems šunims, laktuojančioms kalėms ar stresinėmis sąlygomis gyvenantiems šunims, energijos poreikis yra 20 proc. didesnis, todėl angliavandenių ir riebalų kiekis pašare turi būti didesnis. Rekomenduojamas šėrimų skaičius per dieną yra vienas kartas, o mažų veislių šunims - du (34).

1.4.4. Seno šuns šėrimas

Sulaukus 8 - 9 metų, šuo yra laikomas senu. Tokio amžiaus šunų šėrimas skiriasi nuo suaugusių ar jaunų šunų. Kad organizmas geriau pasisavintų maisto medžiagas, vyresnio šuns šėrimas turėtų būti dažnesnis, o šeriamo pašaro kiekiai mažesni. Pašaras turėtų būti lengvai kramtomas, greitai pasisavinamas ir kokybiškas, o gaunant vitaminų išlaikomas ilgaamžiškumas. Senstant mažėja fizinis aktyvumas, todėl senas šuo gali greičiau nutukti, dėl šios priežasties turi būti ribojamas angliavandenių ir riebalų kiekis (35).

100 g sauso pašaro = 400 kcal 100 g šlapio pašaro = 400 kcal

Šlapias

Šlapias

Šlapias Sausas

Energijos balansas

1 pav. Kalorijų kiekio palyginimas tarp sauso ir šlapio pašaro (32)

1.5. Faktoriai įtakojantys šunų įmitimą ir sveikatą

1.5.1. Lytis

Australijoje atlikti tyrimai rodo, kad šunų lytis turi įtakos įmitimui ir sveikatai, bet pasiskirsto tolygiai. Tiriant 2661 atsitiktinius šunis, iš jų, 50 proc. patelių ir 50 proc. patinėlių - 33,3 proc. turėjo antsvorio, 7,6 proc. buvo nutukę, o 4,2 proc. išliesėję (36).

1.5.2. Kastracija

Kastracija turi įtakos patelių ir patinų įmitimui ir sveikatai. Didžiojoje Britanijoje mokslininkai tyrė 3000 šunų ir analizavo lyčių skirtumus. Rezultatai parodė, kad kastruotos patelės buvo sveikesnės ir turėjo ilgesnę gyvenimo trukmę nei patinai (37). Pagal VMDBŠA, nekastruotų patinų gyvenimo trukmė buvo ilgesnė nei nekastruotų patelių, tačiau kastruotos patelės gyveno ilgiau nei kastruoti patinai. Nepriklausomai nuo lyties, kastracija yra pagrindinis šunų nutukimo rizikos veiksnys (38).

1.5.3. Amžius ir gyvenimo trukmė

Šunų sveikatingumas priklauso nuo amžiaus. Kompanijoninio gyvūno amžiaus didėjimą įtakoja medicinos, diagnostikos, chirurgijos ir mitybos pažangos. Šiuolaikiniai augintiniai gyvena ilgiau ir sveikiau, o vidutinė šuns gyvenimo trukmė, palyginus su 1930 metais, padidėjo 70 proc. (39). Pagal Didžiojoje Britanijoje atliktus tyrimus, vidutinė šunų gyvenimo trukmė (atsižvelgiant į visas veisles ir visas mirtingumo priežastis), buvo 11 metų ir 1 mėnuo (40). 2006 metais, tiriant 77 Amerikos veislynus ir 700 šunų, buvo pastebėta, kad mažesnio svorio veislių šunys gyveno ilgiau nei didesnio (41). Tarp 6,5 - 8,5 metų amžiaus buvo daugiau nutukusių šunų, o visų veislių, turinčių ansvorio vidutinė gyvenimo trukmė buvo trumpesnė, palyginti su normalaus svorio šunimis (42).

1.5.4. Mityba

1.5.5. Fizinis aktyvumas

Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių sveikatingumo veiksnių. Lyginant namuose gyvenančius šunis su darbinės klasės šunimis yra pastebėta, kad namuose gyvenančių šunų aktyvumas yra mažas. Norint prailginti šuns gyvenimo trukmę, šuniui turėtų būti užtikrintas atitinkamas fizinis aktyvumas ne mažiau kaip du kartus per dieną. Yra nustatyta, kad namuose gyvenančių šunų fizinis aktyvumas trunka apie 1 val. per dieną, todėl gaunamo pašaro kiekis turi būti nedidelis (46).

1.6. Biocheminiai kraujo tyrimai

Alaninaminotransferazė (ALT) bei Aspartataminotransferazė (AST) – tai fermentai, randami kepenyse. Esant kepenų sutrikimams, ALT bei AST kraujo rodiklių padidėjimas gali parodyti tokius pakitimus, kaip: virusinės infekcijos, širdies bei plaučių sutrikimai, toksiniai pakenkimai, raumenų patologijos bei nutukimas.

Didžiausia bendro cholesterolio dalis sintetinama inkstuose. Tai yra riebalas organizme, kuris veikia kaip ląstelių statybinė medžiaga. Dalyvauja vitaminų bei tulžies rūgšties sitezėje bei yra atsakingas už hormonų sintezę. Kraujyje veikia tada, kai susijungia su baltymu. Cholesterolio pertekliui įtakos turi netinkama mityba, gyvenimo būdas ir genetika, dėl šios priežasties, gali vystytis širdies ir kraujagyslių ligos.

Gliukozės rodikliai kraujyje gali pakilti, kai sergama diabetu ar patiriama daug streso. Tam įtakos turi netinkama mityba, nutukimas, netinkamos aplinkos sąlygos bei esant vyresnio amžiaus.

Kreatininas – tai inkstų funkcijos rodiklis, o jo kiekis organizme priklauso nuo raumenų masės. Kreatinino padidėjimas gali parodyti inkstų ir šlapimo takų ligas bei raumenų sumažėjimą ir silpnėjimą. Kreatinino kiekiui įtakos turi judesio stoka, nesubalansuota mityba, netinkamas gyvenimo būdas ir vaistų skyrimas.

Šlapalo azotą išskiria inkstai, sintetina kepenys ir tai yra kitas svarbiausias inkstų funkcijos rodiklis, kuris parodo inkstų ir kepenų funkcijų sutrikimus. Šlapalo padidėjimui įtakos turi inkstų funkcijos pažeidimai, o sumažėjimui – kepenų funkcijos sutrikimai. Netinkamam šlapalo kiekiui organizme įtakos turi netinkama mityba – per daug baltymingas ar angliavandenių turintis pašaras, badavimas, netinkamas fizinis krūvis ir stresas (47).

1.7. Šunų įmitimo vertinimas

Yra keletas metodų kūno sudėjimui ir kūno riebalų masės nustatymui naminiams augintiniams: 1. Kūno svorio nustatymas sveriant – paprasčiausia matavimo sistema, kuria gali naudotis tiek augintinių šeimininkai, tiek veterinarijos gydytojai.

2. Kūno įmitimo vertinimo sistema – tai greita ir paprasta kūno sudėjimo vertinimo metodika, taikoma naudojant 1 - 5 ar 1 - 9 balus (49).

3. DXA (dviguba rentgeno energijos absorbcija) – jos pagalba galima tiksliai išmatuoti kūno riebalinį audinį (4).

Klinikinėje praktikoje plačiausiai priimtas ir praktiškiausias metodas yra būklės įvertinimas, naudojant regimąsias ir apčiuopiamąsias charakteristikas, kurių pagalba vertinami paviršiniai raumenys, poodiniai riebalai ir pilvo riebalai (pvz.: juosmuo, šonkaulių ir nugaros raumenys) ir yra skirstomas į kategorijas nuo 1 iki 7. Svarbiausia tai, kad metodą galima naudoti ir patirties neturintiems augintinių šeimininkams. Tyrimai patvirtina, kad sistemos, skaičiuojančios įmitimo laipsnius, ir patyrę mokslininkai gauna beveik tuos pačius rezultatus (23).

2. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimai buvo atlikti 2019 m. Lietuvos X gyvūnų prieglaudoje. Iš tuo metu joje gyvenusių 90 šunų, tyrime dalyvavo 50 atsitiktinai parinktų šunų.

Prieglaudoje šunys gyvena pastate įrengtuose voljeruose grupėmis po 2, 3 ar 4, priklausomai nuo kūno dydžio ir lyties, atskiriant pateles nuo patinų. Gyvūnai laikomi pagal gyvūnų gerovės reikalavimus (50), o patalpos ir voljerai atitinka gyvūnų laikymo reikalavimus (51).

Visi šunys šeriami ekonominės klasės komerciniu pašaru: vieni tik sausu, kiti sausu ir šlapiu. Vidutinškai, nutukusiems šunims tenka apie 8 g pašaro /1kg kūno masės turintiems nežymų antsvorį ir antsvorį apie 18 g/kg kūno masės, vidutinio įmitimo šunims apie 40 g/kg kūno masės, liesiems šunims apie 60 g/kg kūno masės (priedas 1 – 2). Vidutinio įmitimo, turintys viršsvorį ir nutukę šunys šeriami vien sausu pašaru 1 kartą per dieną. Liesi ir išliesėję šunys šerti sausu ir šlapiu pašaru du kartus per dieną. Šviežias vanduo šunims neribojamas visą parą.

Šunų sveikatingumui įvertinti, kiekvienas šuo buvo ištirtas kliniškai, pagal bendrą klinikinio tyrimo planą: kūno temperatūra, gleivinių spalva, kapiliarų prisipildymo greitis, dehidratacija, kvėpavimo dažnis ir širdies darbas (priedas 3).

Taip pat, buvo tiriami kraujo biocheminiai rodikliai. Tyrimui kraujas buvo imamas iš poodinės venos (v. cephalica). Laikantis septikos ir antiseptikos taisyklių, naudotas dezinfekcinis skystis, Cutasept” bei vata, kraujagyslė užspausta varžčiu, sterilia adata paimtas kraujas, kuris talpintas į EDTA - klampią, kraujui sukrešėti neleidžiančią medžiagą. Prieglaudai priklausančios X klinikos laboratorijoje, biocheminių tyrimų analizatoriumi (,,SPOTCHEM EZ SP - 4430”, 2008 m.) buvo tirti šie rodikliai: šlapalo azotas – Urea (mmol/L), kreatininas - Crea (mikromol/L), gliukozė - Glu (mmol/L), bendras cholesterolis - B-Cho (mmol/L), aspartataminotransferazė – AST (U/L) ir alaninaminotransferazė - ALT (U/L). Iš viso atlikta 300 kraujo tyrimų (priedas 4).

Kiekvienas tirtas šuo buvo pasvertas veterinarinėmis svarstyklėmis (,,Kruuse’’).

2 pav. Šunų įmitimo nustatymo ir vertinimo metodikos schema

1 lentelė. Šunų įmitimo nustatymo ir vertinimo metodika (Waltham S.H.A.P.E.™ Guide for Dogs)

(4)

Skalė Apibūdinimas Balai

A _{IŠLIESĖJĘS - šuo turi labai mažą riebalų kiekį arba jo}

visai nėra 1

B _{ITIN LIESAS - šuo turi mažą riebalų kiekį 2}

C LIESAS – šuo yra su mažiau nei normaliu kiekiu kūno

riebalų 3

D NORMALUS - šuo turi normalų kiekį kūno riebalų 4

E NEŽYMUS ANTSVORIS - šuo yra su nedideliu

pertekliumi kūno riebalų 5

F ANTSVORIS - šuo turi kūno riebalų perteklių 6

G NUTUKIMAS - šuo turi didelį kiekį kūno riebalų

pertekliaus ir tai įtakoja jo sveikatą ir gerovę 7

Buvo analizuojama, kokią įtaką šunų įmitimui ir sveikatingumui turėjo lytis, jų amžius, svoris, reprodukcinė būklė, veislė, šėrimo ypatumai bei gyvenimo trukmė prieglaudoje. Visi tiriami (n = 50) šunys suskirstyti į grupes, pagal lytį (patinas / patelė), amžių: jauni - nuo 0,4 m. iki 3 m.; vidutinio amžiaus (nuo 4 m. iki 7 m.) ir vyresni (nuo 8 m. iki 15 m.), veislę (mišrūnai ir panašūs į veislinius šunys), kastraciją (kastruoti / nekastruoti). Pagal šėrimo ypatumus suskirstyti atsižvelgiant į: komercinio pašaro rūšį (sausas pašaras / sausas ir šlapias pašaras), pašaro kiekį (250g – nutukusiems, 400g – turintiems nežymų antsvorį ir antsvorį, 600g – vidutinio įmitimo šunims, 850g – liesiems šunims). Taip pat suskirstyti į grupes pagal gyvenimo trukmę prieglaudoje (iki mėnesio – nuo 10 iki 30 dienų / iki metų – nuo 60 iki 365 dienų / ilgiau nei metai – nuo 1095 iki 1460 dienų).

Statistinė duomenų analizė atlikta Microsoft Excel 2010 ir SPSS Statistics programa. Apskaičiuoti svorio, kvėpavimo dažnio, širdies susitraukimų dažnio, šunų įmitimo balų, kraujo biocheminių rodiklių vidurkiai.

Statistiniam duomenų apdorojimui, jie suskirstyti pagal šunų įmitimo grupes taip: pirma grupė (1, 2 ir 3 balai), antra – 4 balai, trečia – 5, 6 ir 7 balai. Kokybinių požymių statistiniams ryšiams įvertinti naudotas susijusių požymių chi kvadrato (chi2_{) kriterijus. Visų analizuojamų duomenų}

Aprašomojo tyrimo schema

3. TYRIMO REZULTATAI

Iš visų (n = 50) X prieglaudoje atsitiktinai tyrimui pasirinktų šunų, patelės sudarė 46 proc. (n = 23) ir patinai - 54 proc. (n = 27). Visus šunis (n = 50) ištyrus pagal bendrą klinikinį tyrimo planą, nustatyta, kad 94 proc. (n = 47) šunų kūno temperatūra buvo fiziologinės normos ribose (37,8 - 39,2 C), tik trijų šunų (6 proc.) kūno temperatūra buvo aukštesnė (39,3 C, 39,3 C, 39,4 C). Visų šunų gleivinių spalva buvo rožinės spalvos, taip pat nei vienas šuo nebuvo dehidratuotas. Nustatytas kapiliarų prisipildymo greitis buvo nuo 1 s (n = 39, 78 proc.) iki 2 s (n = 11; 22 proc.). Kvėpavimo dažnis 72 proc. (n = 36) šunų buvo normos ribose (10 – 30 k/min), o 28 proc. (n = 14) jis buvo dažnesnis (35  k/min), tiriant širdies susitraukimų dažnumą, nustatyta, kad 60 proc. šunų (n = 30) jis buvo 80 – 120 k/min., o 40 proc. šunų (n = 20) buvo dažnesnis (125  k/min) (priedas 3). Tačiau visi nustatyti skirtumai nebuvo statistiškai patikimi (p > 0,05)

Iš visų tiriamųjų, daugiausiai buvo 1 m. amžiaus šunų (n = 12; 24 proc.). Kiti šunys pagal amžių pasiskirstė taip: 18 proc. (n = 9) buvo 2 m. amžiaus šunys, 14 proc. (n = 7) – 4 m. amžiaus, 10 proc. (n = 5) – 3 m. amžiaus, po8 proc. – 5 ir 6 m. amžiaus šunys po (n = 4), 6 proc. (n = 3) – 7 m. amžiaus, 4 proc. (n = 2) – 11 m. amžiaus šunys, po 2 proc. Po (n = 1) buvo 0,4 m., 0,8 m., 10 m. ir 15 m. amžiaus šunys.

Nustatyta, kad 84 proc. (n = 42) tiriamųjų šunų buvo mišrūnai, o kiti 8 (16 proc.) šunys buvo panašūs į veislinius.

Tyrime dalyvavo 3 kastruoti šunys (6 proc.), o kiti buvo nekastruoti šunys (n = 47; 44 proc.). Sauso ir šlapio pašaro mišiniu buvo šeriami 9 (18 proc.) šunys, o visi kiti šunys (n = 41; 82 proc.) buvo šeriami sausu pašaru.

Dauguma tiriamų šunų (n = 22; 44 proc.) gavo 600 g /d. ėdalo, 28 proc. (n = 14) šunų, gavo 400 g / d., 18 proc. (n = 9) - 850 g /d., 10 proc. (n = 5) šunų gauvo 250 g /d. ėdalo.

Pagal gyvenimo trukmę X prieglaudoje, tiriami šunys pasiskirstę taip: 34 proc. (n = 17) šunų prieglaudoje gyvenantys iki mėnesio laiko, 60 proc. (n = 30) - iki metų, o 6 proc. (n = 3) šunų gyveno prieglaudoje ilgiau nei metus.

Iš tirtų gyvūnų (n = 50): 2 įmitimo balais įvertintų šunų svorio vidurkis buvo 15 kg, 3 balais - 12,75 kg, 4 balais – 14,37 kg, 5 balais – 22,08 kg, 6 balais – 23,72 kg, 7 įmitimo balais įvertintų šunų svorio vidurkis buvo 34,6 kg

Pagal kreatininą aukščiau normos ribų, šeši šunys, įvertinti 6 įmitimo balais, trys - 7 įmitimo balais, du - 3 balais, o po vieną šunį - 4 ir 5 balais. Pagal gliukozę, gautą žemiau normos ribų, šeši šunys, įvertinti 3 įmitimo balais, kai 4 įmitimo balais įvertintas vienas šuo.

Pagal gliukozę, esančią normos ribose, šešiolika šunų įvertinti 4 įmitimo balais, keturi – 6 balais, trys – 5 balais, du – 2 balais, vienas – 3 balais. Pagal gliukozę virš normos ribų nustatyta, kad šeši šunys, įvertinti 6 balais, po penkis šunis – 4 ir 7 įmitimo balais, o vienas – 5 įmitimo balais. 1 balu įvertintų šunų nebuvo.

Pagal bendrą cholesterolį žemiau normos ribų, du šunys įvertinti 3 įmitimo balais, o po vieną šunį – 4 ir 5 balais. Pagal bendrą cholesterolį, esantį normos ribose, dvidešimt šunų įvertinti 4 įmitimo balais, septyni – 6 balais, penki – 3 balais, trys – 5 balais, o po du šunis – 2 ir 7 balais. Pagal bendrą cholesterolį, gautą virš normos ribų nustatyta, kad po tris šunis įvertinta 6 ir 7 įmitimo balais, o po vieną šunį – 4 ir 5 įmitimo balais.

Pagal šlapalo azotą žemiau normos ribų, po du šunis įvertinta 3 ir 4 balais. Pagal šlapalo azotą, esantį normos ribose, 51,28 proc. šunų buvo įvertinti 4 įmitimo balais, dvidešimt šunų – 6 balais, po keturis šunis įvertinta – 3 ir 5 balais, o po du – 2 ir 7 balais. Pagal šlapalo azotą, gautą virš normos ribų nustatyta, kad trys šunys įvertinti 7 balais, o po vieną – 3, 4 ir 6 balais. 1 ir 2 balais įvertintų šunų nebuvo.

Pagal Aspartataminotransferazę (AST) normos ribose, dvidešimt šunų įvertinti 4 įmitimo balais, septyni šunys – 3 balais, po keturis šunis – 5 ir 6 balais, trys šunys – 7 balais, o du – 2 balais. Pagal AST, gautą virš normos ribų, nustatyta, kad 6 balais įvertinti šeši šunys, o po du šunis – 4 ir 5 balais. AST parametrų žemiau normos ribų nebuvo.

3.1. Šunų įmitimo vertinimo tyrimo rezultatai

Įvertinus šunis, pagal įmitimo balus nustatyta, kad didžiausią šunų imtį sudarė gyvūnai, kurių įmitimo laipsnis įvertintas 4 balais, tai sudarė 44 proc. visų tiriamųjų. Šunys, kurių įmitimas buvo įvertintas 3 ir 6 balais, sudarė 14 proc. ir 20 proc., įvertintų 2, 5 ir 7 balais sudarė 4 proc., 8 proc. ir 10 proc. Šunų, įvertintų pagal vieną balą nepasitaikė. Nei vienas šuo nebuvo įvertintas 1 balu. Šunų įmitimo vertinimas balais pateiktas 4 paveiksle.

4 pav. Šunų įmitimo vertinimas balais

Įvertinus šunų įmitimą pagal lytį (5 pav.), nustatyta, kad iš visų tirtų patinų (n = 27) 4 balais pagal įmitimą buvo įvertinti 33,33 proc. ir po 14,81 proc. patinų įvertinti 3, 5 ir 7 balais. Pagal įmitimą 6 balais buvo įvertinti 22,22 proc. patinų, o 2 balais įvertinta 7,40 proc. Nebuvo nei vieno šuns, kurio įmitimas būtų įvertintas 1 balu (išliesėjęs).

Įvertinus pateles (n = 23) pagal įmitimą, nustatyta, kad 65,21 proc. patelių įvertintos 4 balais, 17,39 proc. - 6 balais, 13,04 proc. patelių - 3 balais ir 4,34 proc. tiriamų patelių įmitimas buvo įvertintas 7 balais. Nebuvo patelių, įvertintų 1, 2 ir 5 balais pagal įmitimą.

Yra nustatyta statistiškai reikšminga įmitimo priklausomybė nuo lyties (chi2 _{= 7,903; p < 0,05).}

5 pav. Patinų ir patelių įmitimo vertinimas balais

Ištyrus šunų įmitimo priklausomybę nuo amžiaus (6 pav.), nustatyta, kad iš visų tirtų gyvūnų (n = 50), įvairiausias įmitimo laipsnis balais nustatytas 1 ir 2 metų amžiaus šunims. Daugiau nei pusę (58,33 proc.) visų 1 m. amžiaus grupės sudarė šunys, įvertinti 4 įmitimo balais. 3 ir 6 įmitimo balų rezultatai sudarė 25,0 proc. bei 16,67 proc. atitinkamai. Lyginant 2 metų amžiaus šunų grupę, daugiausiai šunų įvertinti 4 įmitimo balais (44,44 proc.), o du kartus mažiau šunų - 22,22 proc., įvertinti 3 įmitimo balais. 2, 5 ir 6 įmitimo balais įvertinti šunys sudarė po 11,11 proc. Lyginant 3 metų amžiaus šunų įmitimą, didžiausias įmitimo laipsnis buvo 4 (60 proc.), o 2 ir 6 balais įvertinti šunys, sudarė po 20 proc. 4 m šunų amžiaus grupėje 5 balais įvertinti šunys sudarė didžiausią procentą (42,85 proc.), o 3, 4, 6 ir 7 balais įvertintų šunų rezultatai pasiskirstė vienodai po 14,28 proc. Daugiausiai šunų 5 m amžiaus grupėje įvertinti 3 balais sudarė 50 proc., o du kartus mažiau - 25 proc. įvertinti 4 ir 7 balais. 6 m amžiaus grupėje, daugiausiai šunų įvertinti 4 balais (75 proc.), o 7 balais - sudarė 25 proc. Daugiausiai 7 m šunų įvertinti 6 balais (66,66 proc.), o 7 balais - 33,33 proc. 0,4 m, 0,8 m, 10 m ir 15 m šunų tyrimo metu buvo po 1, o 11 m – 2, todėl šias grupes sunku įvertinti. Nustatyta statistiškai reikšminga šunų įmitimo priklausomybė nuo amžiaus (chi2 _{= 7,513; p < 0,05).}

6 pav. Šunų įmitimo vertinimas balais pagal amžių

Didžiausias 7 įmitimo balas mišrūnų - 7,14 proc., o panašių į veislinius - 25 proc. Mišrūnų 5 įmitimo balai sudarė 9,52 proc., 2 įmitimo balai - vos 4,76 proc., o šunų, panašių į veislinius, 2 ir 5 įmitimo balai nepasireiškė (7 pav.) Tarp šuns veislės ir įmitimo statistiškai reikšmingos priklausomybės nenustatyta (chi2 _{= 0,239; p > 0,05).}

Mišrūnų ir panašių į veislinius šunų įmitimo vertinimas balais

1 1 2 2 1 2 1 1 7 4 3 1 1 3 1 1 3 3 1 1 1 2 2 1 1 1 1 1 0 1 2 3 4 5 6 7 0.4 0.8 1 2 3 4 5 6 7 10 11 15

Balai:

Mišrūnas Panašus į veislinį

8 pav. Kastruotų ir nekastruotų šunų įmitimo vertinimas balais

Įvertinus kastruotų (n = 3) šunų įmitimą, nustatyta, kad 66,66 proc. buvo įvertinti 4 balais, o 33,34 proc. įvertinti 3 įmitimo balais. Iš visų tirtų (n = 47) nekastruotų šunų daugiausiai (44,68 proc.) buvo įvertinta 4 įmitimo balais, 21,27 proc. - 6 balais, o didžiausiu įmitimo balu – 7, buvo įvertinti 10,63 proc. nekastruotų šunų. Šunys, kurie buvo įvertinti 3, 5 ir 2 balais, atitinkamai sudarė 12,76 proc., 8,51 proc. ir 4,25 proc. (7 pav.) Tarp šuns kastracijos ir įmitimo statistiškai reikšmingos priklausomybės nenustatyta (chi2 _{= 2,002; p > 0,05). Kastruotų ir nekastruotų šunų įmitimo}

vertinimas balais pateiktas 8 paveiksle.

9 pav. Šunų įmitimo vertinimas pagal gaunamą pašaro rūšį

1 2 2 6 20 4 10 5 0 3 6 9 12 15 18 21 1 2 3 4 5 6 7 Kastruoti Nekastruoti Š unų Balai 0 22 4 10 5 2 7

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

1

2

3

4

5

6

7

Sausas pašaras Sausas ir šlapias pašaras

Iš tirtų šunų (n = 50), 82 proc. šunų buvo šeriami sausu pašaru, o 18 proc.- sauso ir šlapio pašaro mišiniu. Daugiausia sausu pašaru šertų šunų buvo su 4 įmitimo balu (53,65 proc.), 5 įmitimo balus sudarė 9,75 proc., 6 - 24,39 proc., o 7 - 12,19 proc. Sauso ir šlapio pašaro mišiniu šeriamų šunų su 3 įmitimo balais (77,77 proc.) buvo daugiau nei su 2 įmitimo balais (22,23 proc.) (9 pav.)

Yra nustatyta statistiškai reikšminga įmitimo priklausomybė nuo gaunamo pašaro rūšies (chi2

= 7,513; p < 0,05).

10 pav. Šunų įmitimo (balai) priklausomybė nuo gaunamo pašaro kiekio g/d.

Ištyrus šunų įmitimo priklausomybę nuo gaunamo pašaro kiekio, iš (n = 50) tirtų šunų, 44 proc. gavo 600 g, 28 proc. - 400g, 18 proc. - 850 g, o 10 proc. - 250 g. (10 pav.)

Yra nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo grupių ir gaunamo pašaro kiekio (chi2 _{= 82,31; p < 0,05).} 5 4 10 22 2 7

0

3

6

9

12

15

18

21

24

1

2

3

4

5

6

7

Pašaro kiekis, g / per dieną

Balai 0 22 4 10 2 7 0 5 10 15 20 25 1 2 3 4 5 6 7 1 2

Šėrimų skaičius per dieną

Ištyrus šunų įmitimo priklausomybę nuo šėrimo dažnumo, iš (n = 50) tirtų šunų, 1 kartą per dieną šeriami šunys, įvertinti 4, 5, 6 ir 7 įmitimo balais sudarė 100 proc., taip pat kaip ir 2 kartus per dieną šeriami šunys, įvertinti 2, 3 ir įmitimo balais. (11 pav.)

Taip pat yra nustatyta statistiškai reikšminga įmitimo priklausomybė nuo šėrimų skaičiaus per dieną (chi2 _{= 7,513; p < 0,05).}

12 pav. Šunų įmitimo priklausomybė nuo gyvenimo trukmės prieglaudoje

Ištyrus šunų įmitimo priklausomybę nuo gyvenimo trukmės prieglaudoje, nustatyta, kad čia praleidusių iki mėnesio laiko (n = 17), didžiausią procentą (47,05 proc.) sudarė šunys, įvertinti 4 įmitimo balais, 5 balais – 23,52 proc., 6 balais – 11,76 proc., o 2, 3 ir 7 balais įvertinti šunys sudarė po 5,88 proc.

Didžiausia grupė šunų, prieglaudoje praleidusių iki metų laiko, kur jų didžiausias kiekis (36,66 proc.), buvo įvertinti 4 balais, 6 balais – 26,66 proc., 3 balais – 20 proc., 7 balais – 13,33 proc., o 2 balais – 3,33 proc. Ilgiau nei metus prieglaudoje gyveno tik trys šunys, įvertinti 3 balais, todėl šią grupę įvertinti sunku. (12 pav.)

Statistiškai reikšmingos įmitimo priklausomybės nuo gyvenimo trukmės prieglaudoje nenustatyta (chi2 _{= 5,139 p > 0,05).} 1 1 8 4 2 1 1 6 11 8 4 3

0

2

4

6

8

10

12

1

2

3

4

5

6

7

Iki mėnesio Iki metų Ilgiau nei metai

3.2. Šunų sveikatingumo vertinimo tyrimo rezultatai

Ištyrus X prieglaudoje laikomų šunų (n = 50) biocheminių kraujo tyrimų parametrus, nustatyta, kad iš (n = 50) tirtų šunų, 73,67 proc. kraujo rodiklių buvo fiziologinės normos ribose, 20,67 proc. visų rodiklių – virš normos ribų, o 5,66 proc. visų rodiklių – žemiau normos ribų (2 lentelė). Tačiau, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.

2 lentelė. X prieglaudoje laikomų šunų (n = 50) kraujo Biocheminiai rodikliai (vidurkiai ir

standartiniai nuokrypiai) Kraujo rodiklis (matavimo vnt.) Kraujo rodiklio norma Kraujo rodiklio vidurkis ir standartinis nuokrypis Žemiau normos ribų

Norma Virš normos ribų Šunų skaičius, vnt. Krea (mikromol/L) 55 - 139 107,8 ± 45,17 2 35 13 Glu (mmol/L) _{4,4 - 5,9} 5,55 ± 1,24 7 26 17 B-Cho (mmol/L) _{2,59 - 9,84} 5,88 ± 2,96 4 38 8 Urea (mmol/L) _{2,3 - 9,1} 6,11 ± 3,63 4 40 6

AST (U/L) _{iki 63} 38,6 ± 19,51 0 40 10

ALT (U/L) _{iki 113} 65,77 ± 38,00 0 42 8

Iš visų X prieglaudoje tirtų šunų, kreatinino rodiklis buvo normos ribose: 57,14 proc. dvidešimt šunų, įvertintų 4 įmitimo balais; 14,28 proc. penki šunys - 3 balais; 11,42 proc. keturi šunys - 6 balais; 8,57 proc. trys šunys – 5 balais; 5,71 proc. du šunys – 7 balais ir tik vienas šuo įvertintas 2 įmitimo balais.

Nustatyta, kad kreatinino rodiklis buvo žemiau normos ribų buvo vienam šuniui, įvertintam 2 įmitimo balais ir vienam - 4 įmitimo balais.

3 lentelė. X prieglaudoje laikomų šunų (n = 50) kraujo Biocheminiai rodikliai (žemiau normos,

normos ir aukščiau normos ribų)

Balai Krea (mikromol/L) Glu (mmol/L) B – cho (mmol/L) Urea (mmol/L) AST (U/L) ALT (U/L) _ N + _ N + _ N + _ N + _ + N + Šunų skaičius, vnt. 1 2 1 1 2 2 2 2 2 3 5 2 6 1 2 5 2 4 1 7 6 1 4 1 20 1 1 16 5 1 20 1 2 20 1 20 2 20 2 5 3 1 3 1 1 3 1 4 4 4 6 4 6 4 6 7 3 7 1 4 6 5 5 7 2 3 5 2 3 2 3 3 2 5

Pastaba: (-) yra: žemiau normos ribų, (N) yra: normos ribose, (+) yra: aukščiau normos ribų

Pagal gliukozę, gautą žemiau normos ribų, daugiausiai (n = 6) šunys, įvertinti 3 įmitimo balais, kai 4 įmitimo balais įvertintas tik vienas šuo. Pagal gliukozę, esančią normos ribose, šešiolika šunų įvertinti 4 įmitimo balais, keturi šunys – 6 balais, trys šunys – 5 balais, du šunys – 2 balais, o vienas šuo – 3 balais. Pagal gliukozę virš normos ribų nustatyta, kad šeši šunys, įvertinti 6 balais, po penkis šunis – 4 ir 7 įmitimo balais, o vienas šuo – 5 įmitimo balais. 1 balu įvertintų šunų nebuvo.

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo ir gliukozės (mmol/L) (chi2 ₌

33,79; p < 0,05)

Pagal bendrą cholesterolį žemiau normos ribų, du šunys įvertinti 3 įmitimo balais, o po vieną šunį – 4 ir 5 balais. Pagal bendrą cholesterolį, esantį normos ribose, dvidešimt šunų įvertinti 4 įmitimo balais, septyni šunys – 6 balais, penki šunys – 3 balais, trys šunys – 5 balais, o po du šunis – 2 ir 7. Pagal bendrą cholesterolį, gautą virš normos ribų nustatyta, kad po tris šunis įvertinta 6 ir 7 įmitimo balais, o po vieną šunį – 4 ir 5 įmitimo balais.

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo ir bendro cholesterolio (mmol/L) (chi2 = 12,65; p < 0,05)

ribų nustatyta, kad trys šunys įvertinti 7 balais, o po vieną – 3, 4 ir 6 balais. 1 ir 2 balais įvertintų šunų nebuvo.

Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp įmitimo ir šlapalo azoto (mmol/L) nenustatyta (chi2 = 6,47; p > 0,05)

Pagal Aspartataminotransferazę (AST) normos ribose, dvidešimt šunų įvertinti 4 įmitimo balais, septyni – 3 balais, po keturis šunis – 5 ir 6 balais, trys – 7 balais, o du šunys – 2 balais. Pagal AST, gautą virš normos ribų, nustatyta, kad 6 balais įvertinti šeši šunys, o po du šunis – 4 ir 5 balais. AST parametrų žemiau normos ribų nebuvo.

Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo ir AST (U/L) (chi2 _{= 9,689; p <}

0,05).

Pagal Alaninaminotransferazę (ALT) normos ribose, dvidešimt šunų įvertinti 4 įmitimo balais, šeši šunys – 3 balais, po penkis šunis – 6 ir 7 balais, keturi šunys – 5 balais, o du šunys – 2 balais. Pagal įmitimo priklausomybę, nuo ALT virš normos ribų, penki šunys įvertinti 6 balais, du – 4 balais, o vienas – 3 balais.

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Įvertinus šunis (n = 50) pagal įmitimo balus, gauti rezultatai rodo, kad daugiausiai (n = 22) šunų buvo vidutinio įmitimo (4 balai), o mažiausiai (n = 2), įvertintų 2 balais, buvo itin liesi. Dėl išliesėjusių šunų santykio, mūsų tyrimo rezultatai panašūs į Didžiojoje Britanijoje gautus tyrimo rezultatus, kai iš 696 tirtų šunų, 35,3% (n = 246) buvo vidutinio įmitimo, 38,9% (n = 271) turėjo antsvorio, 20,4% (n = 142) buvo nutukę, o 5,3% (n = 37) išliesėję (52). Tačiau šunų, įvertintų4 įmitimo balais, rezultatai skiriasi. Taip galėjo būti dėl per mažo tiriamųjų skaičiaus bei vienodų aplinkos ir šėrimo sąlygų prieglaudoje.

Tyrimais nustatyta reikšminga įmitimo priklausomybė nuo lyties (chi2 _{= 7,903; p < 0,05).}

Daugiau patinų buvo įvertinti kaip turintys nežymų antsvorį, antsvorį ir nutukę (5, 6 ir 7 balai). Daugiausiai patelių (65,21 proc.) – įvertintos 4 balais (vidutinio įmitimo). Labiausiai išliesėjusios, įvertintos 1, 2 ir 3 balais, buvo patelės. Nors patelės turi polinkį turėti didesnį įmitimo laipsnį nei patinai, tačiau Danijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad iš 268 tirtų šunų, labiau nutukę buvo patinai (5, 6 ir 7 balai) (53). Mūsų tyrimo metu gauti rezultatai sutampa su literatūroje aprašoma medžiaga.

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad (n = 28) jauni šunys (nuo 0,4 m. iki 3 m.) buvo vidutinio įmitimo (4 balai), kai (n = 18) vidutinio amžiaus (nuo 4 m. iki 7 m.) ir (n = 4) vyresni (nuo 8 m. iki 15 m.) šunys turėjo nežymų antsvorį, antsvorį arba buvo nutukę (5, 6 ir 7 įmitimo balai). Ir tai sutapo su literatūroje pateiktais rezultatais, kai Australijoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad vidutinio amžiaus šunys buvo labiau linkę į nutukimą nei jauni, o vyresnio amžiaus šunys buvo nutukę ir įvertinti aukščiausiais įmitimo balais (54).

Išanalizavus įmitimo pasireiškimą tarp mišrūnų ir panašių į veislinius šunų, nustatyta, kad panašūs į veislinius buvo vidutinio įmitimo, o mišrūnų įmitimo rodikliai pasiskirtė beveik pusiau: vieni buvo kaip išliesėję, itin liesi ir liesi (1, 2 ir 3 įmitimo balai), kiti buvo nutukę, įvertinti 5, 6 ir 7 įmitimo balais T.y. turėjo nežymų antsvorį, antsvorį arba buvo nutukę. Gauti duomenys yra panašūs į literatūroje (55) pateiktus, kai 18,5 proc. veislinių šunų buvo vidutinio įmitimo, o tik 1,1 proc. buvo nutukę.

Literatūroje dominuoja rezultatai, kur nurodoma, kad kastracija skatina patinų nutukimą. Ištyrus (n = 2391) šunis Kinijoje buvo nustatyta, kad kastruoti šunys buvo labiau nutukę nei nekastruoti ir kastracija tiesiogiai įtakoja patinų nutukimą (56). Mūsų tyrimo metu nustatyta, kad nekastruoti šunys, pagal įmitimą, pasiskirstė beveik vienodai, bet daugiausiai jų buvo įvertinti 1,2 ir 3 įmitimo balais T.y. išliesėję, itin liesi ir liesi. Tačiau, statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp kastracijos ir įmitimo nenustatyta (chi2 _{= 2,002; p > 0,05). Tokie rezultatai galėjo būti dėl per mažo}

Vertinant įmitimo priklausomybę nuo pašaro rūšies, atlikti tyrimai parodė, kad sausu pašaru šeriami šunys buvo vidutinio įmitimo (4 balai - 53,65 proc.), turintys nežymų antsvorį (5 balai - 9,75 proc.), antsvorį (6 balai - 24,39 proc.) ir nutukę (7 balai - 12,19 proc.), o sausu ir šlapiu pašaru šeriami šunys buvo itin liesi (3 balai - 77,77 proc.) ir liesi (2 balai - 22,23 proc.). Moksliniuose straipsniuose pateikima informacija apie atliktą tyrimą, kurio metu tirti šunys buvo šeriami maistu nuo šeimininko stalo ir pašaru. Tyrimai parodė, kad gaunamas maistas nuo stalo ir skanėstai yra veiksniai, įtakojantys šunų nutukimą. Išvadose pateikiama, kad 87 proc. šunų, šeriamų sausu pašaru buvo nutukę, o šlapias pašaras skiriamas dietos tikslais (57). Gauti rezultatai atitinka literatūroje pateiktus duomenis.

Ištyrus šunų įmitimą pagal gaunamo pašaro kiekį, rezultatai parodė, kad turintys nežymų antsvorį ir nutukę (7 balai) šunys (n = 5) buvo šeriami 250 g/d., o (n = 10) šunų - 400 g/d. Vidutinio įmitimo (4 balai) (n = 22) - 600 g/d., o (n = 2) itin liesi ir (n = 7) liesi (2 ir 3 balai) - 850 g/d. Anglijoje 2019 m. buvo tiriama 210 šunų, šeriamų trimis skirtingais porcijų kiekiais, kurie buvo išreiškiami, kaip 150 proc. porcija, 200 proc. (dviguba) porcija ir 300 proc. (triguba) porcija. Išvadose teigiama, kad šunys daugiausiai ėdė iš trigubos porcijos ir ją baigdavo iki galo, nei dvigubą ar viengubą porciją. Rezultatai parodė, kad šunys buvo linkę ėsti daugiau, kai gaudavo didesnes porcijas, nei mažesnes, o tai sukeldavo persivalgymą ir turėjo tiesioginę įtaką šunų svorio didėjimui (58). Gauti rezultatai nepilnai atitinka literatūros duomenų. Tokie rezultatai galėjo būti dėl prieglaudos prižiūrėtojų parenkamų pašaro kiekių, su tikslu, kad liesi šunys įmistų iki vidutinio įmitimo, o nutukę šunys sukūstų iki vidutinio įmitimo.

Ištyrus šunis pagal šėrimo skaičių per dieną nustatyta, kad vidutinio įmitimo (4 balai), turintys nežymų antsvorį, antsvorį ir nutukę (5, 6 ir 7 balai) šunys buvo šeriami vieną kartą per dieną, o itin liesi ir liesi (2 ir 3 balai) šunys - du kartus per dieną. Pagal Kinijoje atliktus tyrimus 2008 m. ir 2010 m., iš tiriamųjų šunų (n = 2391), vieną kartą per dieną šeriami šunys buvo mažiau nutukę (37,1 proc.) nei du kartus per dieną šeriami šunys (47,2 proc.) (59). Gauti tyrimo rezultatai skiriasi nuo moksliniuose šaltiniuose pateiktais duomenimis. Tokie rezultatai galėjo būti dėl prieglaudos prižiūrėtojų parenkamų šėrimų kartų per dieną, su tikslu, kad liesi šunys įmistų iki vidutinioįmitimo, vidutinio įmitimo – palaikytų esamą kūno svorį, o nutukę šunys sukūstų iki vidutinio įmitimo.

Norėdami išsiaiškinti šunų įmitimą gyvūnų prieglaudoje, italų mokslininkai ištyrė 147 šunis. Tyrimai parodė, kad ilgiau nei 14 mėnesių prieglaudoje gyvenančių 60 proc. šunų buvo nutukę ir įvertinti 5, 6 ir 7 balais (21). Šio tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai iki metų laiko prieglaudoje gyvenančių šunų buvo išliesėję, itin liesi ir liesi (1, 2 ir 3 įmitimo balai), tačiau statistiškai reikšmingos įmitimo priklausomybės nenustatyta (chi2 _{= 5,139 p > 0,05).}

keturi - 6 balais, trys – 5 balais, du – 7 balais, o vienas šuo – 2 balais. Pagal kreatininą aukščiau normos ribų, daugiausiai šeši šunys, įvertinti 6 įmitimo balais, trys - 7 įmitimo balais, du - 3 balais, o po vieną šunį - 4 ir 5 balais. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo ir Krea (mikromol/L) (chi2 = 13,82; p < 0,05). 2016 m. buvo tirti (n = 66) skirtingų įmitimų šunys, kurių biocheminių kraujo tyrimų rezultatai parodė, kad tiek vidutinio įmitimo, tiek turinčių viršsvorį bei nutukusių šunų kreatinino rodiklis buvo normos ribose (60). Tyrimai iš dalies atitinka moksliniuose straipsniuose aprašytus rezultatus. Skirtumai tarp gautų tyrimų ir mokslinių straipsnių rezultatų galėjo atsirasti dėl netinkamo šėrimo ir raumenų sistemos pažeidimo prieglaudoje.

Pagal gliukozę (Glu) žemiau normos ribų, šeši šunys, įvertinti 3 įmitimo balais, kai 4 įmitimo balais įvertintas vienas šuo. Pagal gliukozę, esančią normos ribose, šešiolika šunų įvertinti 4 įmitimo balais, keturi – 6 balais, trys – 5 balais, du – 2 balais, vienas – 3 balais. Ištyrus įmitimo priklausomybę nuo gliukozės virš normos ribų nustatyta, kad šeši šunys, įvertinti 6 balais, po penkis šunis – 4 ir 7 įmitimo balais, o vienas šuo – 5 įmitimo balais. 1 balu įvertintų šunų nepasitaikė. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo ir Glu (mmol/L) (chi2 _{= 33,79; p < 0,05). Pagal}

Amerikoje atliktus tyrimus, lyginant (n = 66) vidutinio įmitimo ir nutukusius šunis, visų įmitimų gliukozės rodikliai buvo normos ribose. Mokslininkai pateikia išvadą, kad tokie rezultatai galėjo būti dėl per mažo tiriamųjų skaičiaus (61). Gauti tyrimo rezultatai skiriasi nuo moksliniuose šaltiniuose pateiktais duomenimis. Tokie rezultatai galėjo būti dėl netinkamo šunų šėrimo prieglaudoje.

Pagal šunų įmitimo priklausomybę nuo bendro cholesterolio (B-Cho) žemiau normos ribų, du šunys įvertinti 3 įmitimo balais, o po vieną šunį – 4 ir 5 balais. Pagal bendrą cholesterolį, esantį normos ribose, dvidešimt šunų įvertinti 4 įmitimo balais, septyni – 6 balais, penki – 3 balais, trys – 5 balais, o po du šunis – 2 ir 7. Pagal bendrą cholesterolį virš normos ribų, po tris šunis įvertinta 6 ir 7 įmitimo balais, o po vieną – 4 ir 5 įmitimo balais. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo ir B-Cho (mmol/L) (chi2 _{=12,65; p < 0,05). Belgijoje buvo tirti nutukę šunys, kuriems}

taikyta dieta. Atlikti kraujo rodikliai prieš dietą ir po jos. Tyrimai parodė, kad nutukę šunys turėjo didesnį cholesterolio kiekį, kuris šunims numetus svorio sumažėjo (61). Gauti duomenys yra panašūs į pateiktus literatūroje.

Pagal šunų įmitimo priklausomybę nuo šlapalo azoto (Urea) žemiau normos ribų, po du šunis įvertinta 3 ir 4 balais. Pagal šlapalo azotą, esantį normos ribose, 51,28 proc. šunų buvo įvertinti 4 įmitimo balais, dvidešimt šunų – 6 balais, po keturis šunis – 3 ir 5 balais, o po du – 2 ir 7 balais. Pagal šlapalo azotą, gautą virš normos ribų nustatyta, kad trys šunys įvertinti 7 balais, o po vieną – 3, 4 ir 6 balais. 1 ir 2 balais įvertintų šunų nebuvo. Statistiškai reikšmingos priklausomybės tarp

įmitimo ir Urea (mmol/L) nenustatyta (chi2 = 6,47; p > 0,05). 2004 m. buvo tirta grupė šunų turinčių nutukimą, kuriems paskirta dieta svoriui numesti. Pagal gautus rezultatus, dietos

šlapalo azoto kiekiu nutukusiems šunims (61). Gauti tyrimo rezultatai atitinka moksliniuose šaltiniuose pateiktus duomenis.

Pagal šunų įmitimo priklausomybę nuo Aspartataminotransferazės (AST) normos ribose, dvidešimt šunų įvertinta 4 įmitimo balais, septyni šunys – 3 balais, po keturis šunis – 5 ir 6 balais, trys – 7 balais, o du – 2 balais. Pagal AST, gautą virš normos ribų, nustatyta, kad 6 balais įvertinti šeši šunys, o po du šunis – 4 ir 5 balais. AST žemiau normos ribų nebuvo. Nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp įmitimo ir AST (U/L) (chi2 _{= 9,689; p < 0,05). Mokslininkai tyrė tris}

šunų grupes, suskirstytas į vidutinio įmitimo, turinčius viršsvorio ir nutukusius. Buvo atlikti kraujo tyrimai ir lyginami tarp įmitimo grupių. Rezultatai parodė, kad vidutinio įmitimo šunų AST buvo aukštesnis, nei nutukusių šunų (60). Gauti rezultatai atitinka literatūroje pateiktus duomenis.

Pagal šunų įmitimo priklausomybę nuo Alaninaminotransferazės (ALT) normos ribose, dvidešimt šunų įvertinti 4 įmitimo balais, šeši šunys – 3 balais, po penkis šunis – 6 ir 7 balais, keturi – 5 balais, o du šunys – 2 balais. Pagal įmitimo priklausomybę, nuo ALT virš normos ribų, penki šunys įvertinti 6 balais, du šunys – 4 balais, o vienas šuo – 3 balais.

IŠVADOS

1. Nustatyta, kad iš visų (n = 50) X prieglaudoje tirtų šunų vidutinio įmitimo šunys sudarė 44 proc., liesi - 18 proc., 8 proc. turėjo nežymų antsvorį, 20 proc. turėjo antsvorį ir 10 proc. buvo nutukę.

2. Tirtų šunų įmitimui turėjo įtakos: lytis (p < 0,05), amžius (p < 0,05), pašaro rūšis (p < 0,05), šėrimo dažnumas (p < 0,05) bei pašaro kiekis (p < 0,05).

LITERATŪROS ŠALTINIAI

1. http://www.esdaw-eu.eu/the-stray-dogs-in-europe.html [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio10d.]

2. European Society of Dog and Animal Welfare (ESDAW). Abandoned companion animals (stray animals) by country & year. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 26 d.]. Adresas: http://www.esdaw.eu/stray-animals-by-country.html

3. Philippa S. Yam,Gregory Naughton, Christina F. Butowski, and Amanda L. Root, Inaccurate Assessment of Canine Body Condition Score, Bodyweight, and Pet Food Labels: A Potential Cause of Inaccurate Feeding, Veterinary sciences, 2017. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 28 d.]. Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5606605/ 4.

https://www.waltham.com/dyn/_assets/_docs/waltham-booklets/walthampocketbookofhealthyweightmaintenanceforcatsanddogs.pdf [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. liepos 16 d.]

5. Maubach B. Benchmarking Best Practices in Decreasing Animal Shelter Euthanasia Rates Across the West Coast. 2014. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio10d.] Adresas: https://repository.arizona.edu/handle/10150/555559

6. Ámmon D. Municipal Benchmarks: Assessing Local Performance and Establishing Community Standards. 3d ed. Thousand Oaks, California: Sage Publications; 2012. p. 21. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio10d.] Adresas:

https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=1kLfBQAAQBAJ&oi=fnd&pg=PP1&ots=vkCZ2 lcyIm&sig=qDQF8ciDZ2BHGeiLKKGQX8DEfZs&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false 7. Cohn LA. Feline respiratory disease complex. Vet Clin North Am Small Anim Pract. 2011;

41:1273 –1289 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio10d.] Adresas: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22041216

8. Protopopova A. Effects of sheltering on physiology, immune function, behavior, and the welfare of dogs. Physiology & Behavior Volume 159, 15 May 2016, Pages 95-103 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2018 m. gruodžio10d.] Adresas:

https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0031938416301068?via%3Dihub 9.

https://www.delfi.lt/letena/gyvunu-teises/prieglaudos-darbuotoja-patyre-tikra-kosmara-iki-siol-negali-atsigauti-nuo-baisybiu-kurias-teko-patirti.d?id=78431535 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 28 d.]

10. https://www.alfa.lt/straipsnis/15066791/marijampoles-gyvunu-globos-namuose-kankinami-gyvunai [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 28 d.]

https://klaipeda.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/siaubas-gyvunu-prieglaudoje-vaizdai-sugraudino-ir-visko-maciusius-882188 [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 28 d.] 12. Georgia Humane Euthanasia Act, O.C.G.A ¥4-11-5.1. Animal Law Coalition. Archived

from the original on 10 November 2012. Retrieved 16 October 2012. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. liepos 16 d.] Adresas:

https://web.archive.org/web/20121110083040/http://www.animallawcoalition.com/gas-chambers/law/289

13. Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globėjams ir globos namams patvirtinimo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. B1-1015 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo“. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. liepos 16 d.] Adresas: https://e-

seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/eb623100eb8711e3abf5c17841df37a3

14. Diesel G., Reducing stress in dogs in shelters, 2011. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 25 d.]. Adresas: http://dx.doi.org/10.1136/vr.d6368

15. Jensen P., Janne B., Jensen F., Saxmose S., Shelters Reflect but Cannot Solve Underlying Problems with Relinquished and Stray Animals-A Retrospective Study of Dogs and Cats Entering and Leaving Shelters in Denmark from 2004 to 2017, 2017. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 25 d.]. Adresas: 10.3390/ani9100765

16. Lietuvos gyvūnų prieglaudų statistika 2005-2010. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 26 d.]. Adresas: www.lese.lt/data/documents/Gyvunu_prieglaudu_statistika.pdf 17. Tasker L. Stray Animal Control Practices (Europe): A report into the strategies for controlling

stray dog and cat populations adopted in thirty-one countries, 2007, [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 26 d.]. Adresas:

www.stray-afp.org/nl/wp- content/uploads/2012/09/WSPA-RSPCA-International-stray-control-practices-in-Europe-2006-2007.pdf

18. Pesavento P., Murphy B., Common and Emerging Infectious Diseases in the Animal Shelter, Sage journals 2013. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. liepos 16 d.] Adresas:

https://doi.org/10.1177/0300985813511129

19. https://europa.eu/youth/solidarity/placement/8003_en. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 25 d.]

20. German A., Holden S., Moxham G., Holmes K., Hackett R., Rawlings J., A Simple, Reliable Tool for Owners to Assess the Body Condition of Their Dog or Cat, The Journal of Nutrition, Volume 136, Issue 7, July 2006, 2031S–2033S psl. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. liepos 16 d.] Adresas: https://academic.oup.com/jn/article/136/7/2031S/4664816

psl., 2007, [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. lapkričio 1 d.]. Adresas:

www.tandfonline.com/doi/abs/10.4081/ijas.2007.1s.859#aHR0cHM6Ly93d3cudGFuZGZvbm xpbmUuY29tL2RvaS9wZGYvMTAuNDA4MS9pamFzLjIwMDcuMXMuODU5P25lZWRB Y2Nlc3M9dHJ1ZUBAQDA

22. Hines R., Normal Feline & Canine Blood Chemistry Values

Blood, Temperature, Urine and Other Values for Your Dog and Cat, 2012. [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. kovo 25 d.] Adresas:

https://www.2ndchance.info/normaldogandcatbloodvalues.htm

23. Butterwick R.F. Fibre and obesity: fact and fiction, Waltham Focus, 1997, Vol.7.N.1. 32 psl. 24. Simson J.W. Management of colonic disease in the dog, Waltham Focus, 1995. Vol.5.N.1.,

17-21 psl.

25. Polizopoulou Z., Rallis T. Hepatoencepatholopathy in dogs and cats, Waltham focus. 1997.Vol.7. N. 3. 28 – 31 psl.

26. Elwood C.M. Integration and control of gastrointestinal responses to food, Waltham focus. 1998.Vol. 8. N. 2., 2 – 8 psl.

27. Werner A., Harwey R.G. Diet and veterinary dermatology, Waltham Focus. 1995. Vol. 5. N. 11 – 17 psl.

28. Markwell P.J. Dietary management of renal failure in the dog and cat, Waltham Focus. 1995. Vol.8. N. 2., 16 – 21 psl.

29. Ackerman L. Revieving in biochemical properties of fatty acids. Dermatological uses of fatty acids in dogs and cats. Nondermatologic indications for fatty acid supplementation in dogs and cats, Veterinary medicine, December 1995., 1138 – 1155.

30. Case L., Caret D., Hirakawa D. Canine and feline nutrition. Mos-by-Year Book. 1995., 455 psl.

31. Pet Obesity Report: The Reality in 2009., Pet Food Manufacturers Association, 2009 m., [Prieiga per internetą] [Žiūrėta 2019 m. spalio 10 d.]. Adresas: www.pfma.org.uk

32. Cameron, K. M. The effects of increasing water content to reduce the energy density of the diet on body mass changes following caloric restriction in domestic cats. Journal of Animal Physiology and Animal Nutrition. 2011. 95, 399 - 408 psl.

33. Corbin J. Pet foods and feeding. Feedstuffs reference issue.1997. Vol. 69. N.80., 82 - 87 psl. 34. Case L., Caret D., Hirakawa D. Canine and feline nutrition. Mos-by-Year Book. 1995., 455

psl.

35. Harper J. The energy requirements of senior dogs, Waltham Focus, 1997. Vol.7. N.2., 32 psl. 36. Hoffman J., O’Neill D., Creevy K., Austad S., Do Female Dogs Age Differently Than Male