LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Mingaudas Urbutis
Veršelių kraujo biocheminių, morfologinių ir kraujo dujų
rodiklių kaitos klinikinė reikšmė pirmosiomis amžiaus
dienomis
Changes in the blood morphological, biochemical and blood
gas parameters and their clinical value during the first days
in neonate calves
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: doc. Ramūnas Antanaitis
3
TURINYS
1 Literatūros apžvalga ... 10
1.1 Morfologiniai kraujo rodikliai ... 10
1.1.1 Eritrocitai ... 10
1.1.2 Hemoglobinas... 10
1.1.3 Hematokritas ... 11
1.1.4 Vidutinis ląstelės tūris ... 11
1.2 Organizmo imuninės ląstelės ... 12
1.2.1 Leukocitai ... 12
1.2.2 Granuliocitai ... 12
1.2.3 Limfocitai ... 13
1.3 Kraujo dujų rodikliai ... 13
1.3.1 Bikarbonatas ... 13
1.3.2 Bazių perteklius/trūkumas ... 14
1.3.3 Bendra anglies dioksido koncentracija ... 14
1.3.4 Parcialinis anglies dioksido dujų slėgis ... 14
1.3.5 Parcialinis deguonies dujų slėgis... 15
1.3.6 Deguonies dujų prisotinimas ... 15
1.4 Biocheminiai kraujo rodikliai ... 16
1.4.1 Laktatai ... 16
1.4.2 Aspartato amintransferazė ... 16
1.5 Veršelių fiziologijos ypatumai ... 17
1.5.1 Morfologinių kraujo parametrų kitimo ypatumai... 17
1.5.2 Imuninių ląstelių kitimo ypatumai ... 17
4
1.5.4 Laktato koncentracija ... 18
1.5.5 Kraujo dujos ... 19
2 Tyrimo metodai ir medžiaga ... 20
3 Tyrimo rezultatai ... 22
3.1 Tirtų kraujo rodiklių vidurkių pokytis ... 22
3.2 Kraujo morfologinių rodiklių tyrimo rezultatai ... 25
3.3 Kraujo dujų rodiklių tyrimo rezultatai ... 35
5
SANTRAUKA
Veršelių kraujo biocheminių, morfologinių ir kraujo dujų rodiklių
kaitos klinikinė reikšmė pirmosiomis amžiaus dienomis
Mingaudas Urbutis
Magistro baigiamasis darbas
Pirmosiomis veršelių gyvenimo dienomis stebimas didelis mirtingumas sukeltas kvėpavimo ir infekcinių ligų. Ankstyva šių ligų diagnozė galima pasitelkus kraujo morfologinius, biocheminius ir kraujo dujų tyrimus. (1,2)
Šio baigiamojo darbo tikslas buvo nustatyti ir įvertinti pirmųjų dviejų savaičių amžiaus veršelių kraujo biocheminių, morfologinių ir kraujo dujų rodiklių kaitos klinikinę reikšmę.
Kraujo mėginius ėmėme iš bendruoju klinikiniu tyrimu patvirtintų sveikų 20-ties telyčių pirmąją ir keturioliktąją gyvenimo dieną. Analizavome keletą morfologinių, biocheminių bei kraujo dujų parametrų. Gautus duomenis lyginome tarpusavyje, apskaičiavome ir vertinome tarpusavio koreliacijas ir regresijos priklausomybės grafikus.
Iš gautų rezultatų nustatėme, jog biocheminiai AST ir laktato koncentracijų rodikliai pirmąją parą būną padidėję dėl patirtos hipoksijos atvedimo metu, o per dvi savaites sumažėja. Iš morfologinių rodiklių stebimas hemoglobino koncentracijos ir MCV dydžių mažėjimas, kurį sukelia fetalino hemoglobino pasikeitimas į suaugusių hemoglobiną. Taip pat stebimas granuliocitų koncentracijos pirmąją parą padidėjimas ir sumažėjimas antrąją savaitę, sukeltas įgimto imuniteto sąveikos su aktyviuoju imunitetu. Kraujo dujų parametrų koreliacijos atspindi organizme vykstančių kompensacinių rūgščių-bazių balanso mechanizmų veikimą. Kraujo plazmos pH ir BE(ecf) koreliacijos susilpnėjimas, o pH ir PCO2 koreliacijos padidėjimas indikuoja metabolinių procesų sumažėjusią įtaką rūgščių-bazių balansui. Tą patį indikuoja pH ir laktato koncentracijos koreliacijos sumažėjimas keturioliktąją parą.
6
SUMMARY
Changes in the blood morphological, biochemical and blood gas
parameters and their clinical value during the first days in neonate
calves
Mingaudas Urbutis
Master‘s Thesis
A high mortality rate in the first days of neonatal calves live‘s has been reported. Early diagnosis can be made by interpreting the values of blood morphological, biochemical and hemogastric parameters. (1,2)
The goal of this thesis was to determine and evaluate the clinical value of the changes in blood morphology, biochemisty and blood gas parameters during the first two weeks of neonatal calves lives. Blood samples were taken from twenty clinicaly healthy neonate calves on the first and fourteenth days of their lives. We analyzed a few morphological, biochemical and hemogastric blood parameters. We compared the values of both days, counted and evaluated the correlations and regresive analysis of these parameters.
From the data we gathered, at first a rise and then a decrease in the biochemical parameters of AST and lactate was seen. Such changes are typical signs of calve hypoxia during parturition. A lower concentration than the physiological reference range on both days and decreasing values in the morphological parameters of mean corpuscular value and hemoglobin concentrations during the two weeks was noticed. This is caused by the ongoing change of fetal hemoglobin to adult hemoglobin. A rise in the granulocyte concentration on the first day and a much lower concentration on the fourteenth day indicates the changing activities of innate and active immunity. The correlations between hemogasometric parameters indicate the work of the acid-base buffer system. While the correlation between pH and BE(ecf) is weaker on the second week, the correlation between pH and CO2 gets stronger. This is a sign of the decreasing influence of metabolic processes to the acid-base status. Another sign is a weaker correalation between pH and lactate contentration.
7
SANTRUMPOS
α- alfa δ-beta γ-gama ε-epsilonn- laisvas narių skaičius r- koreliacijos koeficientas R2- determinacijos koeficientas NK – natural killer fL-femto litras. RBC- eritrocitų skaičius WBC- leukocitų skaičius GRA- granuliocitų skaičius LYM- limfocitų skaičius
HGB- hemoglobino koncentracija GR- granuliocitų dalis procentais LY- limfocitų dalis procentais
8
ĮVADAS
Sveiki naujagimiai veršeliai, o ypatingai telyčios, yra ūkio ateities ir ekonominės sėkmės garantas. Atvesti veršeliai patenka į jiems palyginus atšiaurią aplinką, o tai sukelia didelį stresą organizmui. Dėl sutrikusios organų veiklos daugelis veršelių neišgyvena . (2)
Dažniausiai veršeliai gaišta dėl kvėpavimo takų ir virškinamojo trakto ligų. Gulliksen (2009 m.) atliktame tyrime dažniausiai diagnozuojama veršelių liga buvo enteritas, o patologinių skrodimų duomenys atskleidė, jog pneumonija buvo pagrindinė gaišimo priežastis. (3)
Veršelių diarėją dažniausiai sukelia įvairūs mikroorganizmai. Švedijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog pagrindiniai veršelių diarėjos sukelėjai buvo Cryptosporidium spp. ir rota virusas. Bakterinės infekcijos minėto tyrimo metu buvo retai diagnozuojamos. (4) Viduriuojantys veršeliai pasižymi vandeningos konsistencijos išmatomis, pilvo skausmais bei sumažėjusiu apetitu ir noru žysti. Esant chroninei diarėjai veršeliai dehidratuoja, nusilpsta ir nesikelia. (5)
Kvėpavimo takų ligų priežastys yra įvairios. Be dažniausių bakterinių ( Manhaemia hemolytica,
Pasteurella Multocida, Mycoplasma Bovis) ir virusinių ( galvijų herpes-1 virusas, galvijų virusinės
diarėjos virusas, galvijų respiratorinis sincitinis virusas, galvijų korona virusas) sukėlėjų, veršeliams nustatoma ir inspiracinė pneumonija. (6)
Sergant virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų ligomis stebimi pokyčiai kraujo rodiklių parametruose. Viduriuojančių veršelių kraujyje fiksuojami didesni bikarbonato koncentracijos, bazių pertekliaus bei parcialinio anglies dioksido dujų slėgio parametrai bei sumažėjęs pH. (7) Kvėpavimo sutrikimų turinčių veršelių kraujyje fiksuojamos mažesnės parcialinio deguonies dujų slėgio ir hemoglobino prisotinimo deguonimi parametrų reikšmės. pH reikšmės gali išlikti fiziologinės normos ribose, bet tai paaiškinama metaboliniais kompensaciniais mechanizmais- padidėja bikarbonato ir bazių pertekliaus koncentracijos. (8)
Net 40 proc. galvijų pienininkystės ūkių JAV susiduria su dideliu veršelių mirtingumu pirmosiomis jų gyvenimo savaitėmis. Ankstyvam ligų nustatymui galima panaudoti kraujo morfologinius, biocheminius ir kraujo dujų tyrimus kartu su išsamiais klinikiniais tyrimais. (9)
9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – nustatyti ir įvertinti pirmųjų dviejų savaičių amžiaus veršelių kraujo biocheminių, morfologinių ir kraujo dujų rodiklių kaitos klinikinę reikšmę.
Uždaviniai:
1. Įvertinti kelių kraujo biocheminių rodiklių kaitą pirmosiomis amžiaus savaitėmis. 2. Įvertinti kraujo morfologinių rodiklių kaitą pirmosiomis amžiaus savaitėmis. 3. Įvertinti kraujo dujų rodiklių kaitą pirmosiomis amžiaus savaitėmis.
10
1 LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Morfologiniai kraujo rodikliai
1.1.1 Eritrocitai
Eritrocitai arba raudonieji kraujo kūneliai yra apvalainos, plokščios kraujo forminės ląstelės, kurių vidurys dažniausiai yra išgaubtas. Jų skaičius ne tik priklauso nuo gyvūno rūšies, tačiau ir nuo veislės, amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo bei aplinkos sąlygų. Padidėjęs eritrocitų skaičius kraujyje indikuoja apie išaugusį deguonies poreikį organizme, tačiau tai taip pat sukelia ir kraujo tirštėjimą ir padidina infarkto pavojų. Eritrocitų skaičiaus padidėjimas stebimas organizmui atsigavus po hemoragijos, adaptavusis gyventi aukštumose. (11) Sumažėjęs eritrocitų skaičius indikuoja sutrikusią hematopoezę ar anemiją organizme, ko pasekoje organizme kyla hipoksija, respiratorinė acidozė. Eritrocitų gali sumažėti dėl toksikozių, geležies trūkumo organizme.(12)
Eritrocitų pagrindinė funkcija – deguonies ir anglies dioksido pernaša hemoglobino pagalba. Deguonis pernešamas iš plaučių į visas organizmo ląsteles, kuriose jis naudojamas energijos gamybai. Šios reakcijos šalutinis produktas – anglies dioksidas. Pastarasis difunduoja per ląstelių membraną atgal į kraujo plazmą ir prisijungia prie eritrocitų hemoglobino sudarydamas methemoglobino junginį.
Dėl savo formos, eritrocitai turi didelį paviršiaus plotą. Tai turi didelę įtaką dujų apykaitai tarp jų turinyje esančio hemoglobino ir kraujo plazmos. Galvijų eritrocitų vidutinis gyvenimo laikas kraujo plazmoje yra 125-160 dienų. Per šį laiką nusidėvi eritrocitų membranos besitrindamos viena į kitą, kraujagyslių endotelį, eritrocitai subliūkšta ar sumažėja jų paviršiaus plotas. (12,13)
1.1.2 Hemoglobinas
Hemoglobinas tai baltymas įeinantis į eritrocitų sudėtį. Jis sudaro apie 95 proc. eritrocitų turinio ir atitinka 34 proc. jų masės. Baltymas sudarytas iš keturių subvienetų, o kiekvieną iš jų sudaro globulinių peptidų grandinė ir hemo grupė. Keturių peptidų grandinių darinys vadinamas globinu- dvi grandinės yra α, o likusios dvi gali būti β, γ, δ arba ε. Hemo grupė prisijungia prie globulinių peptidų grandinės ir savo centre turi Fe+2 joną, prie kurio ir prisijungia deguonies ar anglies dioksido molekulė. (12)
11
koncentracija organizme didžiausia prieš pat atsivedimą ir pasižymi geresniu deguonies prisotinimu. Per pirmąjį gyvenimo mėnesį fetalinis hemoglobinas yra keičiamas į suaugusiųjų. Suaugusiųjų hemoglobinas turi dvi α ir dvi β peptidines grandines ir pasižymi geromis deguonies molekulės perdavimo audiniams savybėmis tekant periferinėmis arteriolėmis. (12)
1.1.3 Hematokritas
Tai kraujo tūrio dalis, kurią sudaro nusėdę eritrocitai ir naudojama įvertinti organizmo dehidratacijos laipsniui. Didelę įtaką šiam rodikliui turi eritrocitų koncentracija kraujyje ir kraujo plazmos tūris. Padidėjus eritrocitų koncentracijai kraujyje, jų nusės daugiau, tad hematokrito rodiklis išaugs. Organizmui esant dehidratuotam, sumažėja vandens kiekis kraujo plazmoje, todėl padidėja eritrocitų tankumas ir matuojamas hematokritas būna aukščiau fiziologinės normos ribos. Mažas hematokrito rodiklis gali būti sukeliamas sumažėjusios eritrocitų koncentracijos arba padidėjusio kraujo tūrio. Siekiant išsiaiškinti hematokrito kitimo priežastis, reikia kartu vertinti ir eritrocitų koncentracijos, bendrųjų baltymų koncentracijos ir vidutinio ląstelės tūrio rodiklius. (12)
1.1.4 Vidutinis ląstelės tūris
Vidutinis ląstelės tūris (toliau MCV) yra morfologinis rodiklis leidžiantis įvertinti vidutinį eritrocitų dydį, jų tūrį. (14,15) Šis rodiklis skiriasi tarp rūšių- vištų jis vidutiniškai siekia 115 fL, o avių 34 fL. Suaugusių galvijų MCV yra 52 fL. (13) Eritrocitams esant kraujotakos sistemoje, vyksta jų dėvėjimasis – mažėja membranos tvirtumas, atsparumas, diskinė forma tampa apvalaina. Tokie pokyčiai sukelia natūralų vidutinio ląstelės tūrio rodiklio sumažėjimą. Pastebėta, jog MCV priklauso ir nuo gyvūno amžiaus- senesnių arklių ir galvijų šis rodiklis buvo didesnis.(13,14)
12
1.2 Organizmo imuninės ląstelės
1.2.1 Leukocitai
Tai organizmo imuninės ląstelės, kurios atsakingos už apsaugą prieš į organizmą patenkančius patogenus. Leukocitai yra skirstomi į dvi dideles grupes: granuliocitus ir limfocitus. Leukocitų koncentracijos ir jų tipo vertinimas yra naudingas diagnostinis metodas parodantis ar organizmas yra infekuotas, ar nėra sutrikimų susijusių su leukocitų gamyba. Tačiau ne visada leukocitozė yra laikoma patologija. Bendra leukocitų koncentracija kraujyje natūraliai padidėja patiriant stresą, didelį susijaudinimą, nerimą ar fizinį krūvį. Nepaisant limfocitozės įtakos bendram leukocitų koncentracijos padidėjimui, leukocitozė labiau įtakojama neutrofilijos. (18)
1.2.2 Granuliocitai
Granuliocitai skirstomi į neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus, kurie gaminami kaulų čiulpuose. Šios ląstelės yra įgimtojo imuniteto dalis ir jų koncentracijos padidėjimas indikuoja mikroorganizmų ar kitų patogenų veiklos suaktyvėjimą organizme. Padidėjusi neutrofilų koncentracija yra bakterinės infekcijos organizme rodiklis, didesnė eozinofilų koncentracija- parazitinės infekcijos. Bazofilų koncentracija galvijų organizme yra maža ir ji retai padidėja. (18)
Neutrofilai kartu su makrofagais yra įgimtojo imuniteto pirmojo atsako ląstelės, kurios fagocituoja į organizmą patekusias bakterijas. Šie granuliocitai iš kaulų čiulpų prasiskverbia į kraujagysles ir yra išnešiojami po visą organizmą. Jie atsitiktinai skverbiasi pro kraujagyslės endotelį ir migruoja per audinius iki infekcijos vietos arba pasilieka kraujotakos sistemoje kol galiausiai yra pašalinami iš organizmo su šlapimu ar ekskrementais. Tačiau didžioji dalis neutrofilų patenka į infekcijos vietą chemotaksio būdu. Joje neutrofilai apkimba opsonizuotą patogeną, jį apgaubia ir įtraukia į lizosominę vakuolę. Šioje vakuolėje veikiantys hidroliziniai fermentai skaido patogeną ir jis praranda savo struktūrą, yra inaktyvuojamas. Neaktyvūs arba fagocituojantys neutrofilai yra suskaidomi makrofagų. (18)
Eozinofilai specializuojasi imuniniu atsaku prieš parazitus. Jų vakuolėse kaupiamos medžiagos kaip peroksidazė, vandenilio peroksidas, eozinofilinis neurotoksinas, yra itin toksiškos parazitams bei aplinkiniams audiniams. Jie dažniausiai randami virškinamojo trakto, gimdos ir kvėpavimo takų audiniuose; poodyje. Be imuninio atsako prieš parazitus, eozinofilai dalyvauja organizmo alerginės reakcijos eigoje. Tad šių granuciolitų padaugėja esant suaktyvėjusiai alergijai ir parazitozių metu. (12)
13
degranuliacija ir iš vakuolių pasklinda uždegimo mediatoriai. Taip pat prie bazofilų gali prisijungti ir imunoglobulinas G, o tai sukelia PAF faktoriaus išskyrimą, kuris padidina kraujagyslių pralaidumą. (18)
1.2.3 Limfocitai
Limfocitai gaminami kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, čiobrialiaukėje, blužnyje ir Pejerio plokštelėse. Jie skirstomi į dvi grupes pagal tai, iš kur jie kilę: T limfocitai iš čiobriauliaukės ir B limfocitai iš kaulų čiulpų. Kraujyje cirkuliuoja tik T limfocitai. Be šių limfocitų dar yra ir nespecifinės natural killer ląstelės. (18)
B limfocitai pasižymi savybe gaminti antikūnius prieš patogenus, su kuriais imuninėms ląstelėms jau teko susidurti. Pirmą kartą B limfocitui susidūrus su antigenu, jie ima aktyviai dalintis ir pagaminama daug kloninių ląstelių. Šios kloninės ląstelės taip pat susijungia su tais pačiais antigenais ir vėliau šis darinys yra sunaikinamas. (18)
T limfocitai atlieka ląstelių sunaikinimo funkciją. Jie negamina antikūnių, kaip B limfocitai, tačiau prisijungia prie antigeno prieš kurį turi receptorių. Prisijungus T limfocitas sukuria savo klonus, kurie diferencijuoja į citotoksinius T limfocitus ir T pagalbines ląsteles. Citotoksiniai T limfocitai aktyvuoja antigeno apoptozę, o pagalbinės T ląstelės dalyvauja vėlyvesnėse imuninėse reakcijose. (18)
Natural killer ląstelės yra nespecifiniai limfocitai, kurių veikimui nereikalingas užkoduotas receptorius prieš specifinį antigeną. Šios ląstelės prisijungia prie bakterijų membranos receptorių, pakitusių, vėžinių organizmo ląstelių membranų ir sukelia jų žūtį. NK ląstelės išskiria perforino baltymus, kurie taikinio ląstelės membranoje sudaro kanalėlius. Šių struktūrų dėka, bakterijos arba ląstelės nesugeba išlaikyti viduląstelinio osmosinio slėgio ir subliūkšta. (18)
Limfocitų naujagimiai veršeliai gauna kartu su motinos krekenimis. Viename mililitre krekenų randama apie milijonas limfocitų, kurių pusę sudaro T ląstelės. Šie limfocitai išgyvena naujagimio žarnyne apie 36-ias valandas, o kai kurios ląstelės prasiskverbia pro žarnų epitelį per Peyer’io plokšteles ir pasiekia taukinės(mesenteric) limfmazgius. (18)
1.3 Kraujo dujų rodikliai
1.3.1 Bikarbonatas
14
𝑃𝐶𝑂2× 10(𝑝𝐻−6,12). Padidėjusi bikarbonato koncentracija kraujyje gali indikuoti metabolinės acidozės vystymąsį, o sumažėjusi koncentracija- metabolinės alkalozės. Tačiau dėl šio rodiklio priklausomybės nuo parcialinio anglies dioksido slėgio dydžio, negalima įvertinti metabolinių procesų įtakos rūgščių-bazių pusiausvyrai. Prasidėjusiai respiratorinei alkalozei, kai sumažėja 𝑃𝐶𝑂2slėgis, o pH nepasikeičia, kartu sumažėja ir HCO3−, o tai indikuoja metabolinę acidozę. Tuo pačiu principu gali būti neteisingai diagnozuojama respiratorinė acidozė ir metabolinė alkalozė.
1.3.2 Bazių perteklius/trūkumas
Bazių perteklius yra rodiklis skirtas metabolinių pokyčių organizme įvertinimui. Jis parodo koks kiekis šarmo reikalingas titruojant turimą kraujo pH iki 7,4 parcialiniam anglies dioksido dujų slėgiui esant 40 mmHg, o temperatūrai siekiant 38℃. Suaugusių galvijų fiziologine bazių pertekliaus norma laikoma 0-6 mmol/l. Bazių pertekliui esant teigiamam ir didesniam nei fiziologinė norma, galima įtarti metabolinę alkalozę. Esant bazių trūkumui, t.y. pertekliui įgaunant neigiamą reikšmę, tokios rodiklio reikšmės indikuoja metabolinę acidozę organizme. (20)
1.3.3 Bendra anglies dioksido koncentracija
Bendra anglies dioksido koncentracija žymima TCO2 ir parodo metabolinius pasikeitimus rūgščių-bazių balanse. 95 procentus šio rodiklio paaiškina bikarbonato koncentracija. Likusius 5 proc. sudaro CO2 prisijungęs prie baltymų, H2CO3, CO3 karbonato anijonai. (21)
1.3.4 Parcialinis anglies dioksido dujų slėgis
Arterinis parcialinis anglies dioksido dujų slėgis atlieka svarbią funkciją kvėpavimo sistemos reguliavime. Šio slėgio pasikeitimas yra fiksuojamas centrinių ir periferinių chemosensorių, kurie siunčia nervinį signalą į galvos smegenų kvėpavimo centrą. Pagal slėgio pasikeitimą, kvėpavimas yra arba pagreitinamas ir pagilinamas- sukeliama hiperventiliacija, arba sulėtinamas – sukeliama hipoventiliacija. Hiperventiliuojant aktyvinamas CO2 pašalinimas iš organizmo jį iškvepiant, kol pCO2 sumažėja iki fiziologinės normos ribos. Parcialinis CO2 slėgis padidinamas iki normos ribos, kai organizmas hipoventiliuoja. (12)
15
ištirpdamas cerebrospinaliniame skystyje pakeičia jo pH, kas sudirgina centrinius chemosensorius. Dėl šio skirtingų chemosensorių dirginimo parcialinis anglies dioksido slėgis geriau indikuoja vykstančius respiratorinius rūgščių-šarmų balanso sutrikimus, o vandenilio, bikarbonato jonai- metabolinius. (12)
1.3.5 Parcialinis deguonies dujų slėgis
Parcialinis deguonies dujų slėgis leidžia įvertinti kraujotakos sistemoje cirkuliuojančio deguonies koncentraciją ir nustatyti galimas kvėpavimo organų, kraujotakos ar ląstelių metabolizmo sutrikimus. Esant kvėpavimo organų sutrikimams- aspiracinei pneumonijai, bronchitui, emfizemai- sumažėja iš alveolių į kraują difunduojančio deguonies kiekis, o tai sukelia parcialinio deguonies dujų slėgio sumažėjimą. Fiksuojant pO2 fiziologinės normos ribose, tačiau sumažėjus O2 prisotinimui hemoglobine, galima įtarti, jog hemoglobino geležies atomai prisijungę anglies monoksido molekules arba sumažėjusi paties hemoglobino, eritrocitų koncentracija. (12)
pO2 nėra toks svarbus kvėpavimo reguliavime kaip pCO2. Parcialinis deguonies dujų slėgis turi būti mažesnis nei 60 mmHg, tam kad sudirgintų periferinius chemosensorius. Dirginimas perduodamas į kvėpavimo centrą ir kvėpavimas suaktyvinamas, pO2 didėja. (12)
1.3.6 Deguonies dujų prisotinimas
Hemoglobino prisotinimas deguonimi labai priklauso nuo parcialinio deguonies slėgio alveoliniame ore ir audinių skystyje. Dėl parcialinio deguonies slėgių skirtumo tarp alveolių ir kraujo plazmos, iš didesnės koncentracijos alveolinio oro, deguonis difunduoja į kraujo plazmą, kur parcialinis deguonies slėgis yra mažesnis. Didėjant šiam slėgiui, o tuo pačių ir deguonies kiekiui kraujo plazmoje, eritrocitų hemoglobinas gali prisijungti daugiau deguonies. Deguonies prisotinimas išreiškiamas procentine išraiška ir atspindi kokia dalis visų hemo grupių geležies atomų prisijungė deguonies molekules. (12)
16
1.4 Biocheminiai kraujo rodikliai
1.4.1 Laktatai
Kraujo laktatų rodiklis yra naudojamas įvertinti ar organizme yra pakankamas ląstelių aprūpinimas deguonimi. Esant organizmo hipoksijai, ląstelės pereina prie anaerobinio metabolizmo, kurio metu pasigamina laktatai. Kuo ilgiau organizmas yra hipoksiškos būsenos, tuo daugiau laktato pasigamina. Taip pat hipoksiškoje būklėje sulėtėja laktato šalinimas iš organizmo ir dėl šių priežasčių jis linkęs kauptis. (22)
Laktato rodikliui įtaką daro ir kitos ligos. Šio rodiklio koncentracija pakyla esant toksemijai ar septiniam šokui. Išskiriami toksinai trikdo ląstelių aerobinį kvėpavimą, riboja deguonies pernašą į ląsteles ir organizme vystosi hipoksija. (22)
1.4.2 Aspartato amintransferazė
17
1.5 Veršelių fiziologijos ypatumai
1.5.1 Morfologinių kraujo parametrų kitimo ypatumai
Kliniškai sveikų veršelių kraujo parametrų rodikliai ženkliai skiriasi nuo suagusių individų parametrų. (1) Hege C. Brunsen (2006 m.) atliktame tyrime matoma, jog veršelių morfologiniai kraujo parametrai neatitinka suaugusių karvių parametrų. RBC vidurkis kito tarp 8,3 ir 9,9x1012/l, o tai yra daugiau negu fiziologinė suaugusių reikšmė 4,6-6,9x1012/l. Veršelių HCT reikšmės pirmąsias dvi savaites taip pat buvo aukštesnės negu suaugusių galvijų. HGB koncentracija veršelių kraujyje nenukrypo nuo suaugusių galvijų fiziologinių normų. MCV rodiklis viso daryto tyrimo metu buvo žemesnis negu suaugusiems galvijams pateikta fiziologinė norma. Tai įtakojo raudonųjų kraujo kūnelių ,turinčių didesnį vaisiaus hemoglobiną ,pasikeitimą į eritrocitus, turinčius mažesnį hemoglobiną A. (1) Jain teigia, jog MCV atvedimo metu išlieka suaugusių normos ribose. (23)
Mohri (2007m.) tyrimo metu nustatyta, jog eritrocitų skaičius su amžiumi didėjo, tačiau išliko suaugusių galvijų fiziologinės normos ribose. Hemoglobino koncentracija po atsivedimo išliko žemesnė negu suaugusių fiziologinė norma, bet didėjant veršelių amžiui padidėjo ir išliko fiziologinės normos ribose. (24) Kitokius rezultatus pateikia Knowles (2000 m.), kurio tyrimo metu erirtocitų skaičius, hemoglobino konc. ir hematokrito rodiklis laikėsi suaugusių fiziologinės normos ribose. (25) O Egli ir Blum tyrime (1998 m.), fiziologinės normos ribose išliko tik RBC rodiklis. (26) MCV dydis Mohri tyrimo metu buvo žemesnis negu suaugusių fiziologinė norma ir žemesniame lygyje laikėsi iki 84 tyrimo dienos. (24) Knowles tyrime MCV lygis tapo mažesnis negu suaugusių fiziologinė norma tik po 13-os dienų ir fiziologinės normos ribas pasiekė tik 55-tą dieną. (25)Jain 1986 metais atliktame tyrime tvirtina, jog fetalinio hemoglobino pasikeitimas į hemoglobiną A ir sukelia šio rodiklio sumažėjimą. (27)
1.5.2 Imuninių ląstelių kitimo ypatumai
Brun-Hansen tyrime (2006 m.) baltųjų kraujo kūnelių skaičius tiriamų veršelių kraujyje sutapo su suaugusių fiziologine norma. Limfocitų kiekis per pirmąsias 6 savaites išliko suaugusių fiziologinių normų ribose, o likusį tyrimo laiką ženkliai padidėjo. Tai aiškinama pradedančiu formuotis aktyviuoju imunitetu. (1)
18
(24)Limfocitų skaičius Knowles (2000m.) tyrime taip pat laikėsi fiziologinės normos ribose, buvo užfiksuotas sumažėjimas iki 5-os dienos, o vėlesnėmis dienomis skaičius didėjo. (25)
Pagal Bradford P. Smith (2004m.), leukocitų skaičius veršelių kraujyje būna didesnis negu suaugusių galvijų kraujyje ir toks išlieka iki dviejų metų amžiaus. Naujagimių veršelių kraujyje neutrofilų koncentracija didesnė už limfocitų dėl krekenose esančio kortizolio veikimo į kaulų čiulpus, kuris skatina neutrofilų sintezę(28), tačiau per pirmąją gyvenimo savaitę neutrofilų koncentracija sumažėja, o limfocitų padidėja ir tampa didesnė už neutrofilų. (15)
1.5.3 AST fermento koncentracija
AST fermento kocentracijos padidėjimas veršelių organizme dažniausiai stebimas organizmo hipoksijos būsenoje. Nepakankamai aprūpinami deguonimi hepatocitai, nefrocitai ir inkstų kanalėlių ląstelės nekrozuoja ir išsiskyręs fermentas patenka į kraujotakos sistemą. (29) Mohri (2007m.) tyrimo metu AST koncentracija pirmąją dieną buvo nustatyta suaugusių galvijų fiziologinės normos ribose, o po dviejų savaičių buvo smarkiai sumažėjusi ir žemiau normos. Vėliau AST koncentracija vis didėjo, tačiau bandymo laikotarpiu nepasiekė pirmojo mėginio dydžio, o normos ribas pasiekė tik 70 dieną.(24)AST fermento koncentracijos padidėjimas per pirmąsias tris valandas stebėtas ir Kurz (1991 m.) tyrimo metu. Tyrėjai mano, jog tai sukelia absorbuotos krekenys arba jų sukeltas fermentų gamybos suaktyvėjimas. (30)
1.5.4 Laktato koncentracija
Laktato koncentracija organizme padidėja esant apsunkintam veršelio atvedimui. Sutrikus veršelio aprūpinimui per bambagyslę, sutrinka ir ląstelių oksigenizacija. Trūkstant deguonies ląstelės suskaido gliukozę iki laktato ir jo koncentracija organizme didėja, sukeliama metabolinė acidozė. Organizmui per ilgai būnant hipoksiškos būsenos ir esant per silpniems kompensaciniams mechanizmams, metabolinė acidozė ryškėja ir gali baigtis veršelio mirtimi. (29)
19 1.5.5 Kraujo dujos
Gimdoje besivystantis veršelis yra reliatyvioje hipoksinėje būklėje. 80 proc. deguonies prisotinimas, parcialinis deguonies slėgis 38 mmHg ( suaugusiųjų fiziologinė norma 92 proc. ir 92 mmHg atitinkamai). Dėl geresnio fetalinio hemoglobino gebėjimo absorbuoti deguonį iš karvės kraujotakos ir svarbiausių organų (smegenų, širdies ir prieinksčio liaukų) prioritetinio aprūpinimo krauju, vaisius nepatiria žalos. Atvedimo metu veršelio organizmas neturėtų būti labai hipoksiškas, išskyrus distokijos atvejais.(31)Sudėtingo ir uždelsto atvedimo atvejais veršelių kraujo plazmoje stebimas PCO2 ir laktatų koncentracijos rodiklių padidėjimai, o PO2, kraujo pH ir bikarbonato koncentracijos rodikliai sumažėja. Tai organizmo hipoksijos pasekmės, kurią sukelia atvedimo metu užspaudžiama bambagyslė. (32) Hipoksiją indikuojantys rodiklių pasikeitimai stebimi ir veršeliams sergant aspiracine pneumonija. Ją dažniausiai sukelia neteisingas krekenų sugirdymas stemplės zondu, kai krekenos supilamos į trachėją; atvedimo metu aspiravus amniono skysčio. (31)
Pagal kraujo dujų ir kraujo biochemijos parametrus galima įvertinti organizmo rūgščių-bazių balanso būklę. Sumažėjus kraujo plazmos pH, o PCO2 ir TCO2 padidėjus, galima įtarti respiratorinę acidozę. Kartu įvertinus ir bikarbonato koncentracijos pokytį, galima nustatyti metabolinių procesų įtaką acidozei. Sumažėjus bikarbonato koncentracijai, tai indikuoja, jog kraujo plazmos rūgštėjimui įtakos turi ir metaboliniai organizmo sutrikimai. (33,34) Respiratorinė alkalozė nustatoma PCO2 sumažėjus, kraujo pH ir bikarbonato koncentracijai pakilus. Ši alkalozė dažniausiai kyla kaip kompensacinis mechanizmas pasireiškusiai hipoksijai, kuri naujagimiams veršeliams yra dažna. (31) Kraujo plazmos šarmėjimas yra balansuojamas inkstų pagalba, kurie pradeda šalinti didesnį kiekį bikarbonato su šlapimu. (33)
20
2 TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Kraujo mėginiai buvo imami iš tame pačiame ūkyje ir tokiomis pačiomis sąlygomis laikomų naujagimių telyčaičių. Prieš imant kraujo mėginius, kiekvienam gyvuliui buvo atliekamas bendrasis klinikinis tyrimas ir atrinkta 20 kliniškai sveikų telyčaičių.
Atrinktiems gyvūnams kraujas buvo imamas du kartus 2017.02.07-2017.04.11 laikotarpiu - pirmąją dieną po atvedimo ir pakartotinis po dviejų savaičių. Imant pakartotinį mėginį, gyvuliams buvo dar kartą atliekamas bendrasis klinikinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar telyčaitė vis dar kliniškai sveika. Iš 20 atrinktų, keturioliktą dieną tos pačios 20 buvo kliniškai sveikos, tad imtis nesumažėjo.
Padarius literatūros apžvalgą ir palyginus su užsienio autorių darbais šioje sferoje, nusprendėme , jog matuosime tik tam tikrus kraujo parametrus: eritrocitų skaičius (RBC), leukocitų skaičius (WBC), hemoglobino koncentraciją (HGB), vidutinį ląstelės tūrį (MCV), granuliocitų skaičius (GRA), limfocitų skaičius (LYM), limfocitų dalį leukocitų skaičiuje (LY), granuliocitų dalį leukocitų skaičiuje (GR), aspartato amintransferazės fermento koncentracija (AST), laktato koncentraciją, kraujo plazmos pH, bikarbonatų koncentraciją (HCO3), bazių perteklių kraujyje(BE(b)) ir ekstraceliuliniame skystyje(BE(ecf)), hemoglobino prisotinimą deguonimi, parcialinį anglies dioksido dujų slėgį (PCO2), parcialinį deguonies dujų slėgį (PO2), bendrą anglies dioksido dujų koncentraciją (TCO2).
Kraujo mėginys imtas iš jungo venos v. jugularis vakuuminiais 5ml kraujo švirkštais (BD Vacutiner, Naujasis Džersis, JAV). Morfologiniam kraujo tyrimui kraujas imtas į mėgintuvėlį su EDTA, kraujo dujų analizei į mėgintuvėlį su heparinu, o biocheminių rodiklių analizei į mėgintuvėlį be priedų. Morfologiniai kraujo rodikliai nustatyti prietaisu „Abacus Junior Vet“ (Diatron GmbH, Viena, Austrija). Aspartato aminotransferazės nustatymui skirtas mėginys buvo centrifuguotas dešimt minučių 3000 apsis./min. greičiu ir analizuotas automatiniu kraujo analizatoriumi „Hitachi 705“ (Hitachi, Tokijas, Japonija). Kiti kraujo rodikliai vertinti „EPOC“ analizatoriumi (Siemens, Otava, Kanada). Kraujo dujų rodiklių nustatymui labiau tinkamas arterinio kraujo mėginys, tačiau pagal Gunes ir Atanal (2006m.) atliktą tyrimą pH, PCO2, bazių pertekliaus ir bikarbonato koncentracijos rodikliai tarp veninio ir arterinio kraujo stipriai koreliuoja tarpusavyje. Silpnesnė tik PO2 koreliacija. (34)
21
buvo apskaičiuotas Stjudento kriterijus TTEST funkcija. Gauti duomenys suvesti į lenteles (1 Lent., 2 Lent., 3 Lent.), kartu pateiktos fiziologinės normos. (10,19,35) Keleto kraujo rodiklių fiziologinės normos buvo pateiktos tik pirmosios dienos ir trečiosios savaitės, tad tai pažymėjome lentelėse. Kitos fiziologinės normos yra suaugusių galvijų. Naudojami trys šaltiniai, nes neatradome vieno šaltinio, kuriame pateiktos visų kraujo rodiklių fiziologinės normos.
Įvertinti kraujo rodiklių tarpusavio ryšį skaičiavome tiesinės koreliacijos koeficientus. Šiose lentelėse ( Priedas 1. ir Priedas 2.) vaizduojamos pirmosios dienos kraujo rodiklių tarpusavio koreliacijos ir 14-tos dienos kraujo rodiklių tarpusavio koreliacijos. r reikšmė ,reikalinga kritinėms koreliacijos reikšmėms apskaičiuoti, buvo nustatyta TINV funkcijos pagalba ir paskaičiuota 0,05; 0,01 ir 0,001 patikimumo laipsniams. Laisvas narių skaičius n buvo lygus 18. Kritinės koreliacijos reikšmės nustatytos pagal formulę r=√ 𝑟2
(𝑛+𝑟2). Pagal šias kritines reikšmes buvo vertintas koreliacijos patikimumas.
Atsižvelgiant į mažą tyrimo imtį, naudojome tik p<0,001 patikimumo laipsnio duomenis. Tačiau nusprendėme, jog koreliacijos pradingimą arba atsiradimą pirmąją ar keturioliktą dieną taip pat vertinsime.
22
3 TYRIMO REZULTATAI
3.1 Tirtų kraujo rodiklių vidurkių pokytis
Rodiklis Fiziologinė norma Vidurkis pirmąją parą Vidurkis keturioliktą parą Vidurkių skirtumas Aspartatamintransferazės fermento koncentracija (U/l) Pirmą parą <60 Trečią savaitę <32 68,6±8,22* 38,6±6,74 -30 Laktatų koncentracija (mmol/l) 0,6-2,2 4,8495±0,41*** 2,4925±0,32 -2,357
Eritrocitų skaičius (x1012/l) Pirmą parą
8,17±1,34 Trečią savaitę 8,86±0,68 8,3625±0,25 8,608±0,26 0,2455 Hemoglobino koncentracija (g/l) Pirmą parą 109±21 Trečią savaitę 113±10 86,9±4,20*** 75,2±3,85 -11,7 Hematokritas (proc.) Pirmą parą 34±6 Trečią savaitę 35±3 29,5065±1,29*** 26,138±1,21 -3,3685
Vidutinis ląstelės tūris (fl) Pirmą parą 41±3 Trečią savaitę
39±2
35,1±0,71*** 30,25±0,53 -4,85
23 Rodiklis Fiziologinė norma Vidurkis pirmąją parą Vidurkis keturioliktą parą Vidurkių skirtumas Leukocitų skaičius (x109/l) 4-12 12,2575±1,23 10,2255±0,91 -2,032 Granuliocitų skaičius (x109/l) 0,6-6,7 6,701±0,91* 3,7795±0,58 -2,9215 Granuliocitų dalis leukocitų skaičiuje (proc.) 15-65 53,03±3,23*** 34,85±3,08 -18,18 Limfocitų skaičius (x109/l) Pirmą parą 2,73±0,82 Trečią savaitę 5,05±0,80 5,152±0,49 5,908±0,53 0,756 Limfocitų dalis leukocitų skaičiuje (proc.) 45-75 43,52±3,06** 60,035±3,05 16,515
24 Rodiklis Fiziologinė norma Vidurkis pirmąją parą Vidurkis keturioliktą parą Vidurkių skirtumas Bendra anglies dioksido dujų koncentracija (mmol/l) 22-34 34,065±0,69 32,54±0,51 -1,525 Parcialinis anglies dioksido dujų slėgis (mmHg) 34-45 60,715±1,61 61,545±2,94 0,83 Parcialinis deguonies dujų slėgis (mmHg) 92 44,25±5,79 45,75±3,38 1,5 Hemoglobino prisotinimo deguonimi dalis (proc.) 92 62,055±5,12 69,835±3,80 7,78 Kraujo plazmos pH 7,35-7,5 7,3352±0,01 7,31295±0,01 -0,02225 Bikarbonato koncentracija (mmol/l) 20-30 32,155±0,70 30,645±0,48 -1,51 Bazių perteklius ekstraceliuliniame skystyje (mmol/l) 0-6 6,43±0,89 4,42±0,59 -2,01 Bazių perteklius kraujo plazmoje (mmol/l) 0-6 5,505±0,83 3,835±0,54 -1,67
25
3.2 Kraujo morfologinių rodiklių tyrimo rezultatai
1. WBC ir LYM
1 pav. WBC ir LYM rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas buvo R2=0,532.WBC kintamieji paaiškina 53 proc. LYM reikšmių variacijos. WBC skaičiui padidėjus vienetu, LYM padidėja 0,295.
2 pav. WBC ir LYM rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,540. WBC kintamieji 14-tą dieną paaiškina 54 proc. LYM reikšmių variacijos. WBC padidėjus vienetu, LYM skaičius padidėja 0,425 vieneto.
Pirmąją dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,729 (p<0,001), koreliacija teigiama ir stipri. Po dviejų savaičių koreliacijos koeficientas buvo r=0,735 (p<0,001), ji teigiama ir stipri. Koreliacija po dviejų savaičių truputį sustiprėjo pirmosios paros atžvilgiu.
26 2. WBC ir GRA
3 pav. WBC ir GRA rodiklių regresijos priklausomybės pirmą parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,8424. WBC skaičiui padidėjus vienetu, GRA skaičius padidėja 0,683 vieneto.
4 pav. WBC ir GRA rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,607. Vienetu padidėjus WBC skaičiui, GRA skaičius padidėja 0,493 vieneto.
Pirmą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,917(p<0,001), ji teigiama ir labai stipri. Po dviejų savaičių koreliacijos koeficientas buvo r=0,779(p<0,001), ji vis dar teigiama ir stipri, tačiau matomas sumažėjimas palyginus su pirmąja diena.
27 3. GRA ir GR
5 pav. GRA ir GR rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,353. GRA skaičiui didėjant vienetu, GR procentas padidėja 2,096 procentais.
6 pav. GRA ir GR rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktą parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,722. GRA padidėjus vienetu, GR dalis padidėja 4,509 procentais.
Pirmąją dieną koreliacija tarp GRA ir GR teigiama ir vidutinio stiprumo, o koreliacijos koeficientas r=0,594(p<0,01). 14 -tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių r=0,850(p<0,001), ji teigiama ir stipri. Koreliacija antrąją savaitę buvo ženkliai sustiprėjusi.
28 4. LY ir GR
7 pav. LY ir GR rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,951. Limfocitų daliai padidėjus vienu procentu, granuliocitų dalis sumažėja 1,028 procentais.
8 pav. LY ir GR rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktą parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,909. LY daliai padidėjus vienu procentu, GR dalis sumažėja 0,965 procento.
Pirmą dieną koreliacijos koeficientas buvo r= -0,975(p<0,001), koreliacija tarp LY ir GR rodiklių neigiama ir stipri- didėjant vieno reikšmėms, mažės kito reikšmės. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas buvo r= -0,953(p<0,001), koreliacija neigiama ir stipri. Koreliacija antrąją savaitę silpnai sumažėjo.
29 5. GRA ir LY
9 pav. GRA ir LY rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,325. Granuliocitų skaičiui padidėjus vienetu, limfocitų dalis sumažėja 1,907 procentais.
10 pav. GRA ir LY rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktą parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,719. Granuliocitų skaičiui padidėjus vienetu, limfocitų dalis sumažėja 4,457 procentais.
Pirmą dieną koreliacija tarp GRA ir LY rodiklių neigiama, vidutinio stiprumo, koreliacijos koeficientas r= -0,570(p<0,01). Keturioliktą dieną koreliacija neigiama, bet stipri, o koreliacijos koeficientas r= -0,847(p<0,001). Koreliacija ženkliai padidėjo antrąją savaitę.
30 6. RBC ir HGB
11 pav. RBC ir HGB rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,756. Padidėjus vienetu RBC skaičiui, HGB padidėja 14,292 vienetais.
12 pav. RBC ir HGB rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2= 0,883. RGB skaičiui padidėjus vienetu, HGB reikšmės padidėja 13,43 vienetais.
Pirmąją dieną nustatytas koreliacijos koeficientas r=0,869(p<0,001), koreliacija tarp RBC ir HGB teigiama ir didelė. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp tų pačių rodiklių r=0,940(p<0,001), ji teigama ir stipri. Stebimas menkas koreliacijos sustiprėjimas antrąją savaitę.
31 7. RBC ir HCT
13 pav. RBC ir HCT rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,832. RBC padidėjus vienetu , HCT reikšmės padidėja 4,618 vienetų.
14 pav. RBC ir HCT rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,929. RBC didėjant vienetu, HCT reikšmės didėja 4,327 vienetų.
Pirmąją dieną koreliacijos koeficientas r=0,912(p<0,001), RBC ir HCT rodiklių koreliacija teigiama ir didelė. Keturioliktą dieną koreliacijos koeficientas r=0,964(p<0,001), koreliacija išlieka teigiama ir didelė. Antrąją savaitę ji šiek tiek sustiprėja.
32 8. HCT ir MCV
15 pav. HCT ir MCV rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,591. HCT padidėjus vienetu, MCV padidėja 0,425 vieneto.
16 pav. HCT ir MCV rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,767. HCT padidėjus vienetu, MCV padidėja 0,385 vieneto.
Pirmąją dieną koreliacijos koeficientas r=0,768(p<0,001), koreliacija tarp HCT ir MCV rodiklių teigiama ir stipri. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių r=0,875(p<0,001), koreliacija teigiama ir stipri. Antrąją savaitę koreliacija sustiprėja.
33 9. HGB ir MCV
17 pav. HGB ir MCV rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,569. Vienetu padidėjus HGB, MCV padidėja 0,128 vieneto.
18 pav. HGB ir MCV rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,739. HGB padidėjus vienetu, MCV padidėja 0,118 vieneto.
34 10. HGB ir HCT
19 pav. HGB ir HCT rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,922. HGB padidėjus vienetu, HCT padidėja 0,295.
20 pav. HGB ir HCT rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,956. HGB skaičiui padidėjus vienetu, HCT dydis padidėja 0,307 vieneto.
35
3.3 Kraujo dujų rodiklių tyrimo rezultatai
1. PO2 ir O2 prisotinimas
21 pav. PO2 ir O2 prisotinimo rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,806. PO2 padidėjus vienetu, O2 prisotinimas padidėja 0,794 vieneto.
22 pav. PO2 ir O2 prisotinimo rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,882. PO2 padidėjus vienetu, O2 prisotinimas padidėja 1,055 vienetais.
Pirmą dieną koreliacija tarp PO2 ir O2 buvo teigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas buvo r=0,898(p<0,001). 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,939(p<0,001), koreliacija išliko teigiama ir sustiprėjo.
36 2. pH ir PCO2
23 pav.pH ir PCO2 rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,652. pH reikšmei padidėjus vienetu, parcialinis CO
2 dujų slėgis sumažėja 81,646 vienetais.
24 pav. pH ir PCO2 rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,875. Vienetu padidėjus pH reikšmei, PCO2 sumažėja 145,36 vienetais.
Pirmą dieną koreliacija tarp pH ir PCO2 rodiklių buvo neigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas buvo r=-0,807(p<0,001). 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=-0,935(p<0,001), koreliacija išliko neigiama ir sustiprėjo.
37 3. TCO2 ir BE(b)
25 pav. TCO2 ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,899. TCO
2 padidėjus vienetu, BE(b) padidėja 1,147 vienetais.
26 pav. TCO2 ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,446. Vienetu padidėjus TCO2 , BE(b) padidėja 0,712 vieneto.
Pirmą dieną koreliacijos koeficientas buvo r=0,948(p<0,001), koreliacija tarp TCO2 ir BE(b) rodiklių buvo teigiama ir stipri. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,667(p<0,05), išliko teigiama tačiau ženkliai susilpnėjo, sumažėjo patikimumas.
38 4. BE(ecf) ir TCO2
27 pav. BE(ecf) ir TCO2 rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,921. Didėjant BE(ecf) vienetu, TCO
2 padidėja 0,741 vieneto.
28 pav. BE(ecf) ir TCO2 rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,565. BE(ecf) didėjant vienetu, TCO2 padidėja 0,647 vieneto.
Pirmą dieną koreliacija tarp BE(ecf) ir TCO2 rodiklių buvo teigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas buvo r=0,959(p<0,001). 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,751(p<0,001), koreliacija išliko teigiama tačiau truputį sumažėjo, bet išliko stipri.
39 5. HCO3 ir TCO2
29 pav. HCO3 ir TCO2 rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,989. HCO
3 reikšmei padidėjus vienetu, TCO2 vertė padidėja 0,978 vieneto.
30 pav. HCO3 ir TCO2 rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,969. HCO3 reikšmei padidėjus vienetu, TCO2 reikšmė padidėja 1,043 vienetų.
40 6. HCO3 ir BE(b)
31 pav. HCO3 ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,923. Vienetu padidėjus HCO
3, BE(b) padidėja 1,143 vienetų.
32 pav. HCO3 ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,617. HCO3 padidėjus vienetu, BE(b) padidėja 0,888 vieneto.
Pirmą dieną koreliacijos koeficientas buvo r=0,846(p<0,001), koreliacija tarp HCO3 ir BE(b) rodiklių buvo teigiama ir stipri. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,679(p<0,001), koreliacija išliko teigiama ir stipri nors ir sumažėjo.
41 7. HCO3 ir BE(ecf)
33 pav. HCO3 ir BE(ecf) rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,937. Vienetu padidėjus HCO
3 reikšmei, BE(ecf) reikšmė padidėja 1,232 vieneto.
34 pav. HCO3 ir BE(ecf) rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,729. Vienetu padidėjus HCO3 reikšmei, BE(ecf) reikšmė padidėja 0,729 vieneto.
Pirmą dieną koreliacijos koeficientas buvo r=0,968(p<0,001), koreliacija tarp HCO3 ir BE(ecf) buvo teigiama ir stipri. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,854(p<0,001), koreliacija išliko teigiama ir stipri, tačiau truputį susilpnėjo.
42 8. BE(ecf) ir BE(b)
35 pav. BE(ecf) ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,995. BE(ecf) padidėjus vienu vienetu, BE(b) padidėja 0,932 vieneto.
36 pav. BE(ecf) ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,978. BE(b) reikšmių variacijos. Vienetu padidėjus BE(ecf), BE(b) padidėja 0,908 vieneto.
Pirmą dieną koreliacija tarp BE(ecf) ir BE(b) rodiklių buvo teigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas buvo r=0,997(p<0,001). 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,989(p<0,001), o koreliacija išliko teigiama ir stipri su stebėtu menku susilpnėjimu.
43 9. pH ir BE(ecf)
37 pav. pH ir BE(ecf) rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,683. pH padidėjus vienetu, BE(ecf) padidėja 46,58 vienetais.
38 pav. pH ir BE(ecf) rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,351. pH didėjant vienetu, BE(ecf) didėja 18,645 vienetais.
Pirmą dieną koreliacijos koeficientas buvo r=0,826(p<0,001) ir koreliacija tarp pH ir BE(ecf) rodiklių buvo teigiama ir stipri. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp pH ir BE(ecf) rodiklių buvo r=0,593(p<0,05), koreliacija liko teigiama tačiau ženkliai susilpnėjo iki vidutinio stiprumo.
44 10. pH ir BE(b)
39 pav. pH ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,717 pH padidėjus vienetu, BE(b) padidėja 44,57 vienetais.
40 pav. pH ir BE(b) rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,462. Vienetu padidėjus pH, BE(b) reikšmės padidėja 19,62 vienetais.
Pirmąją dieną koreliacijos koeficientas buvo r=0,846(p<0,001), o koreliacija tarp pH ir BE(b) rodiklių buvo teigiama ir stipri. 14-tą dieną koreliacijos koeficientas tarp šių rodiklių buvo r=0,679(p<0,001), koreliacija išliko teigiama ir stipri, nors ženkliai susilpnėjo.
45 11. GRA ir Laktatas
41 pav. GRA ir laktato rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,547. GRA reikšmei padidėjus vienetu, laktato reikmšė padidėja 0,337 vieneto.
42 pav. GRA ir laktato rodiklių regresijo priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,0091 yra <0,25 ir yra nevertinama.
Pirmąją parą koreliacija tarp GRA ir laktato koncentracijos rodiklių buvo teigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas buvo r=0,739(p<0,001), o keturioliktąją dieną koreliacijos koeficientas buvo r=0,095( nepatikimas). Per dvi savaites koreliacija tarp šių rodiklių pranyksta.
46 12. pH ir laktatas
43 pav. pH ir laktato rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,630. pH reikšmei padidėjus vienetu, laktato reikšmė sumažėja 20,81 vienetų.
44 pav. pH ir laktato rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją dieną grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,150 yra <0,25, todėl regresija nevertinama.
Pirmąją parą koreliacija tarp pH ir laktato koncentracijos rodiklių buvo neigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas r= -0,798(p<0,001). Keturioliktąją parą r=0, -387(nepatikimas). Koreliacija tarp šių rodiklių per dvi savaites sumažėja ir dingsta.
47 13. BE(ecf) ir Laktatas
45 pav. BE(ecf) ir laktato rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,493. BE(ecf) padidėjus vienetu, laktatas sumažėja 0,327 vieneto.
46 pav. BE(ecf) ir laktato regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,081 yra <0,25, todėl regresija nevertinama.
Pirmąją parą koreliacija tarp BE(ecf) ir laktato koncentracijos rodiklių buvo neigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas r= - 0,702(p<0,001). Tačiau keturioliktąją dieną fiksuotas r=- 0,285(nepatikima) koreliacijos koeficients. Per dvi savaites šie rodikliai praranda tarpusavio ryšį.
48 14. BE(b) ir laktatas
47 pav. BE(b) ir laktato rodiklių regresijos priklausomybės pirmąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,518. BE(b) padidėjus vienetu, laktatas sumažėja 0,358 vieneto.
48 pav. BE(b) ir laktato rodiklių regresijos priklausomybės keturioliktąją parą grafikas. Determinacijos koeficientas R2=0,109 yra <0,25, todėl regresija nevertinama.
Pirmąją parą koreliacija tarp BE(b) ir laktato koncentracijos rodiklių buvo neigiama ir stipri, o koreliacijos koeficientas buvo r= - 0,719(p<0,001), o po dviejų savaičių r= - 0,330(nepatikimas). Koreliacija tarp šių rodiklių pradingsta.
49
4 REZULTATŲ APTARIMAS
AST vidurkis pirmąją ir keturioliktą parą buvo virš fiziologinių normų ribų. Vidurkių skirtumas statistiškai patikimas(p<0,05) Tai galimas organizmo hipoksijos poveikis arba kepenų veiklos suaktyvėjimas susijęs su pirmųjų krekenų sudavimu bei tolimesne absorbcija. (29,30)
Laktatų koncentracijos vidurkis pirmąją parą buvo dvigubai didesnis negu pateikta suaugusiųjų fiziologinė norma, o keturioliktą parą ženkliai sumažėjo ir priartėjo prie fiziologinės normos. Gauti duomenys stipriai statistiškai patikimi (p<0,001). Homerosky (2017m.) tyrimo metu taip pat fiksuoti didesnė koncentracija negu nurodytos fiziologinės suaugusių normos. Tai hipoksijos pasekmė ir per dvi savaites kompensaciniai mechanizmai pašalina iš organizmo susikaupusius laktatus. (21)
Raudonųjų kraujo kūnelių, leukocitų, granuliocitų skaičių, bendra anglies dioksido dujų, bazių pertekliaus kraujyje ir ekstraceliuliniame skystyje koncentracijos; kraujo plazmos pH ir granuliocitų dalies vidurkiai pirmąją ir keturioliktąją paromis išliko fiziologinių normų ribose. Tačiau granuliocitų koncentracijos ir granuliocitų dalies vidurkiai ženkliai sumažėjo antrąją savaitę. Panašūs rezultatai gaunami ir užsienio autorių darbuose. (1,29,36-38) Eritrocitų, leukocitų skaičiaus vidurkių skirtumas buvo statistiškai nepatikimas, o granuliocitų skaičiaus vidurkių skirtumo patikimumas p<0,05. GR rodiklio vidurkių skirtumo patikimumas buvo didelis (p<0,001). TCO2 ir bazių perteklių rodiklių vidurkių skirtumai buvo statistiškai nepatikimi.
Hemoglobino koncentracijos ir hematokrito vidurkiai pirmąją parą buvo fiziologinės veršelių normos ribose, o keturioliktąją parą buvo žemiau normos ribos. Abiejų rodiklių vidurkių skirtumas buvo stipriai statistiškai patikimas (p<0,001). Hemoglobino koncentracijos vidurkis antrąją savaitę ženkliai sumažėjo. Tokie pokyčiai aprašyti ir kitų autorių tyrimuose.(26,32,36)
MCV, PCO2, hemoglobino prisotinimo deguonimi dalies ir PO2 rodiklių vidurkiai pirmąją ir keturioliktąją paromis laikėsi žemiau fiziologinės normos ribos. MCV vidurkių skirtumas buvo statistiškai patikimas (p<0,001). Parcialinių slėgių ir hemoglobino prisotinimo rodiklių vidurkių skirtumas nebuvo statistiškai patikimi. Kitų autorių nuomone, tai būdinga naujagimiams veršeliams. (21,27,34,39)
50
Bikarbonato koncentracija pirmąją parą truputį viršijo fiziologinės normos ribas, o keturioliktąją parą išliko normos ribose. Vidurkių skirtumas buvo nepatikimas. Tai veikiančios buferinės sistemos pasekmė. (13,15,20,22,24,40)
Rezultatuose matoma, jog stipriai koreliuoja leukocitų skaičių ir sudėtį kraujyje apibūdinantys rodikliai. Limfocitai kliniškai sveikos karvės kraujyje sudaro apie 53 proc. visų leukocitų, o granuliocitai sudaro 43 proc. (12) Todėl tarp limfocitų ir granuliocitų skaičiaus ir dalių kraujyje stebime neigiamą koreliaciją. Skirtingų rūšių leukocitai turi skirtingas funkcijas , todėl organizmą veikiant jų atsakui specifiškiems patogenams, padidėja atitinkamų leukocitų skaičius kraujyje. Limfocitai veikia į patogeną, prieš kurį jie turi užkoduotą receptorių antigenui atpažinti. Limfocitui atpažinus antigeną, organizmas produkuoja šio specifinio limfocito klonus ir limfocitų kiekis kraujyje padidėja. Tačiau su krekenomis gauti motininiai antikūnai inhibuoja veršelio antikūnų sintezę. Veršelio organizme šie antikūnai suyra per 4-ias savaites ir iki to laiko stebimas stabilus limfocitų kiekis. (18)
Sumažėję WBC ir GRA vidurkiai 14-tą dieną sukelia koreliacijos sumažėjimą. Granuliocitų skaičius sumažėja dėl sumažėjusio sterilaus organizmo atsako į svetimus antigenus, kurie pirmosiomis gyvenimo dienomis aktyvavo poligranuliacinių leukocitų sintezę. Po dviejų savaičių organizmas šiems antigenams jau būna pasigaminęs antikūnų aktyviojo imuniteto pagalba, todėl matomas menkas limfocitų skaičiaus padidėjimas ir stiprus granuliocitų sumažėjimas. Tai paaiškina ir padidėjusią koreliciją 14-tą parą tarp granuliocitų skaičiaus ir granuliocitų dalies, sumažėja viršribinių reikšmių, santykis normalizuojasi ir koreliacija padidėja. Toks granuliocitų skaičiaus padidėjimas ir poto sekantis mažėjimas vėlesnėmis gyvenimo dienomis yra fiziologiškas.(18)
51
Kraujo dujų ir rūgščių-bazių sistemos rodikliai koreliuoja tarpusavyje. Daugiausiai diagnostinės reikšmės turi PCO2, HCO3 ir bazių pertekliaus rodikliai , kurie tarpusavyje stipriai koreliuoja ir pagal jų santykius galima spręsti apie organizmo rūgščių ir bazių pusiausvyros būklę. PO2 ir O2 prisotinimo koreliacija stipri abidvi tyrimo dienas. Taip yra dėl to, nes abu šiuos rodiklius įtakoja deguonies kiekis esantis kraujyje – didelis parcialinis deguonies kiekis reiškia didelį deguonies tūrį, o tai reiškia ir daugiau kraujyje ištirpstančio deguonies. (12) Sergant kvėpavimo takų sistemos ligomis arba dėl skausmo sutrinkant kvėpavimui; esant inspiracijai, organizmo deguonies pasisavinimas sumažėtų ir deguonies prisotinimas sumažėtų kartu. Prasidėtų sisteminė hipoksija, respiratorinė acidozė. (10)
pH ir PCO2 neigiama koreliacija dėl rūgščių-bazių buferinės sistemos veiklos. Kraujo pH krypstant į šarminę pusę, t.y. didėjant, iš buferio H2CO3 yra atskeliamas vandenilio jonas, kuris rūgština kraują, o šios reakcijos metu išsiskyręs HCO3 yra išskiriamas su šlapimu ir kraujyje mažėja parcialinis CO2 kiekis. (12)
Bendro anglies dioksido koncentracijos ir bazių pertekliaus kraujyje koreliacija tampa vidutine 14-tą parą. Bendros anglies dioksido koncentracijos didžiąją dalį sudaro HCO3, todėl juos galima laikyti kaip vieną vienetą. (39)Tai taip pat galima patvirtinti ir iš rezultatų, nes HCO3 ir TCO2 koreliacija labai didelė. HCO3 koncentracijos didėjimas paaiškinamas buferinės sistemos veikimu, siekiant išlaikyti normalų pH respiratorinės acidozės metu. Respiratorinė acidozė yra fiziologiška norma gimusiems veršeliams, o po dviejų savaičių H ir OH jonų lygybei normalizavusis, koreliacija sumažėja. Tokia pati situacija matoma ir koreliacijoje tarp bazių pertekliaus ekstraceliuliniame skystyje ir bendros anglies dioksido koncentracijos. (12). Tačiau koreliacija tarp HCO3 ir BE(ecf) keturioliktą dieną nesumažėja taip stipriai, kaip koreliacija tarp HCO3 ir BE(b). Tai paaiškinama didesne HCO3 molekulių koncentracija ekstraceliuliniame skystyje, kai acidozės metu inkstai reabsorbuoja daugiau HCO3 .(12).
52
monocitų ir limfocitų. Vėliau organizmui šalinant gautus laktantus, mažėja jų įtaka granuliocitų proliferacijai ir ekspresijai. (42)
53
IŠVADOS
1. Antrąją gyvenimo savaitę labiausiai sumažėja AST fermento koncentracija ir nukrenta žemiau fiziologinės normos ribos. Laktato koncentracijos vidurkis pirmosiomis dienomis buvo aukščiau fiziologinės normos ribos, o po dviejų savaičių sumažėjo, tačiau liko aukščiau fiziologinės normos. Tai siejama su atvedimo metu patiriama hipoksija.
2. Hemoglobino koncentracijos sumažėjimas 14-tą dieną laikomas fiziologine norma- daugėja mažesnės masės suaugusiųjų hemoglobino turinčių eritrocitų. MCV vidurkis taip pat sumažėja dėl hemoglobino pasikeitimo ir tai patvirtina regresinės priklausomybės padidėjimas 14-tą parą. Didelis granuliocitų kiekis pirmąją parą taip pat yra fiziologinė norma dėl suaktyvėjusio imuninio atsako į naujus patogenus, krekenų kortizolio aktyvinamų kaulų čiulpų, o po dviejų savaičių sumažėjęs skaičius indikuoja, jog pradeda veikti aktyvus imunitetas- menkas limfocitų kiekio vidurkio padidėjimas. Tokius pokyčius patvirtina ir regresijos priklausomybės pokyčiai tarp granuliocitų, limfocitų ir leukocitų skaičių.
3. BE(ecf) koncentracija geriau atvaizduoja metabolinius rūgščių-bazių sistemos pasikeitimus, o PCO2- respiratorinius. Nors bazių pertekliaus ekstraceliuliniame skystyje ir kraujyje koreliacija išlieka stipri dviejų savaičių laikotarpyje, BE(ecf) labiau tinka vertinti alkalozinei būklei nei BE(b), nes bikarbonatai absorbuojami į ekstraceliulinį skystį. TCO2 ir HCO3 stipri koreliacija patvirtina, jog šie rodikliai yra stipriai susiję ir užtenka vieno iš jų siekiant įvertinti metabolinių aspektų įtaką rūgščių-bazių balansui.
54
REKOMENDACIJOS
1. Ūkyje profilaktiškai atlikti kraujo tyrimus veršeliams jų pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, taip galima stebėti pasikeitimus organizme ir diagnozuoti ligas bei imtis gydymo dar nepasireiškus ryškiems kompensaciniams reiškiniams, kurie sekina jauno organizmo išteklius.
2. Rūgščių-šarmų balansą vertinti pagal pH, PCO2 ir BE rodiklius. Tokiu būdu galima nustatyti rūgščių-bazių balanso sutrikimo priežastį- metaboliniai ar respiratoriniai pokyčiai.
55
PADĖKA
Norėčiau padėkoti magistrinio baigiamojo darbo vadovui doc. Dr. Ramūnui Antanaičiui už pagalbą ir patarimus rašant šį darbą, už paaukotą brangų laiką.
Veterinarijos gydytojams Dovilei Balčiūnaitei ir Mindaugui Televičiui dėkoju už pagalbą imant kraujo mėginius.
Taip pat esu dėkingas ir žemės ūkio bendrovės vadovybei, kuri suteikė galimybę surinkti mėginius šiam baigiamąjam darbui.
Padėką taip pat skiriu LSMU- už suteiktus informacinius išteklius ir puikias bibliotekos patalpas, kuriomis naudojausi rašymo metu.
56
LITERATŪROS SĄRAŠAS
(1) Brun-Hansen CH, Kampen HA, Lund A. Hematologic values in calves during the first 6 month of life. Veterinary Clinical Pathology 2006;35(2):182-187.
(2) Svensson C, Linder A, Olsson SO. Mortality in Swedish dairy calves and replacement heifers. J Dairy Sci 2006;89(12):4769-4777.
(3) Gulliksen SM, Lie KI, Løken T, Østerås O. Calf mortality in Norwegian dairy herds. J Dairy Sci 2009;92(6):2782-2795.
(4) Torsein M, Lindberg A, Sandgren CH, Waller KP, Törnquist M, Svensson C. Risk factors for calf mortality in large Swedish dairy herds. Preventive Veterinary Medicine 2011;99(2-4):136-147. (5) Gomez DE, Lofstedt J, Stampfli HR, Wichtel M, Muirhead T, McClure JT. Contribution of unmeasured anions to acid-base disorders and its association with altered demeanor in 264 calves with neonatal diarrhea. J Vet Intern Med 2013;27(6):1604-1612.
(6) Fulton WR. Bovine respiratory disease research (1983–2009). Animal Health Research Reviews 2009;10(2):131-139.
(7) Bednarski M, Kupczyński R, Sobiech P. Acid-base disorders in calves with chronic diarrhea. Polish Journal of Veterinary Sciences 2015;18(1):207-215.
(8) Nagy O, Kovac G, Seidel H, Paulikova I. Use of blood gases and lactic acid analyses in diagnosis and prognosis of respiratory diseases in calves. Bull Vet Inst Pulawy 2006;50:149-152. (9) USDA. Statistics of cattle, hogs and sheep. 2002; Available at:
https://www.nass.usda.gov/Publications/Ag_Statistics/2002/02_ch7.pdf. Accessed 2017.12.21, 2017. (10) Aiello ES, Moses AM editors. The Merck Veterinary Manual. 11th ed. Kenilworth, JAV: Merck & CO., INC.; 2016.
(11) Neary MJ, Gould HD, Garry BF. An investigation into beef calf mortality on five high-altitude ranches that selected sires with low pulmonary arterial pressures for over 20 years. Journal of
veterinary diagnostic investigation 2013;25(2):210-218.
57
(13) Reece OW, Erickson HH, Goff PJ, Uemura EE editors. Duke's physiology of Domestic Animals. 13th ed. Iowa: Wiley Blackwell; 2015.
(14) Harvey WJ. Veterinary Hematology A Diagnostic Guide and Color Atlas. St. Louis: Elsevier Saunders; 2012.
(15) Smith PB editor. Large Animale Internal Medicine. 4th ed. Saint Louis: Mosby Elsevier; 2004. (16) Steffen DJ, Leipold HW, Gibb J, Smith JE. Congenital anemia, dyskeratosis, and progressive alopecia in polled Hereford calves. Vet Pathol 1991;28(3):234-240.
(17) Kaneko JJ, Harvey WJ, Bruss LM editors. Clinical biochemistry of domestic animals. 6th ed. London: Elsevier; 2008.
(18) Tizard RI editor. Veterinary immunology an introduction. Eighth ed. Saint Louis: Saunders Elsevier; 2009.
(19) Cornell University College of Veterinary Medicine. Venous blood gas and electrolyte referene intervals. 2014; Available at: https://ahdc.vet.cornell.edu/sects/clinpath/reference/blood.cfm. Accessed 12/12, 2017.
(20) Robertson AS. Simple acid-base disorders. Veterinary clinics of north America: Small animal practice 1989;19(2):289-306.
(21) Homerosky ER, Caulkett NA, Timsit E, Pajor EA, Kastelic JP, Windeyer MC. Clinical indicators of blood gas disturbances, elevated L-lactate concentration and other abnormal blood parameters in newborn beef calves. The Veterinary Journal 2017;219:49-57.
(22) Radostits MO, Gay CC, Hinchcliff WK, Constable DP editors. Veterinary medicine: A textbook of the diseasees of cattle, horses, sheep, pigs and goats. 10th ed. Philadelphia: Elsevier Saunders; 2007. (23) Jain NC. Essentials of veterinary hematology. Philadelphia: Lea & Febiger; 1993.
(24) Mohri M, Sharifi K, Eidi S. Hematology and serum biochemistry of Holstein dairy calves:Age related changes and comparison with blood composition in adults. Research in Veterinary Science 2007(83):30–39.
58
(26) Egli CP, Blum JW. Clinical, Haematological, Metabolic and Endocrine Traits During the First Three Months of Life of Suckling Simmentaler Calves Held in a Cow-Calf Operation. J Vet Med 1998(45):99-118.
(27) Jain NC. Schalm’s Veterinary Hematology. 4th ed. Philadelphia: Lea and Febiger; 1986. (28) Schalm OW editor. Veterinary hematology. 2nd ed. Philadelphia: Lea & Febiger; 2010. (29) Bleul U, Lejeune B, Schwantag S, Kähn W. Blood gas and acid-base analysis of arterial blood in 57 newborn calves. The Veterinary Record 2007;161(20):688-691.
(30) Kurz MM, WIllett LB. Carbohydrate, Enzyme, and Hematology Dynamics in Newborn Calves. 1991;74(7):2109-2118.
(31) Poulsen PK, McGuirk MS. Respiratory diseases of the bovine neonate. Vet Clin Food Anim 2009;25(1):121-137.
(32) Dufty J, Sloss V. Anoxia in the bovine fetus. Aust Vet J 1977;53(6):262.
(33) Day J, Pandit JJ. Analysis of blood gases and acid–base balance. Surgery 2011;29(3):107-111. (34) Gunes V, Atalan G. Comparison of ventral coccygeal arterial and jugular venous blood samples for pH, pCO2, HCO3, Beecf and ctCO2 values in calves with pulmonary diseases. Research in
Veterinary Science 2005;81(1):148-151.
(35) Tennant B, Harrold D, Reina-Guerra M, Kaneko JJ. Hematology of the neonatal calf. III. Frequency of congenital iron deficiency anemia. Cornell Vet 1975;65(4):543-556.
(36) Bami MH, Mohri M, Seifi HA, Tabatabaee A. Effects of parenteral supply of iron and copper on hematology, weight gain, and health in neonatal dairy calves. Veterinary Research Community 2008;32(7):553-561.
