KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Aplinkos ir darbo medicinos katedra
ANDRIUS VYŠNIAUSKAS
Sociodemografinių ir aplinkos veiksnių įtaka vaikų nudegimams
Kauno apskrityje
2000–2003 metais
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas: Dr. Ričardas Radišauskas
SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (sveikatos ekologija)
Sociodemografinių ir aplinkos veiksnių įtaka vaikų nudegimams Kauno apskrityje 2000–2003 metais
Andrius Vyšniauskas
Mokslinis vadovas Dr. Ričardas Radišauskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra.- Kaunas, 2006 – 51 p.
Darbo tikslas: Nustatyti ir įvertinti sociodemografinių ir aplinkos veiksnių įtaką vaikų nudegimams įvykti Kauno apskrityje 2000–2003 m.
Tyrimo metodika: Tyrimas buvo atliktas remiantis 4 metų laikotarpiu (2000-2003 m), analizuojant Kauno visuomenės sveikatos centro duomenis. Duomenys gauti iš Kauno teritorinės ligonių kasos, vykdant “Nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijos” programą. Tyrimo metu buvo analizuojami vaikų nudegimų rodikliai pagal lytį ir gyvenamąją vietovę. Apžvelgtas nudegimų pasiskirstymas tarp miesto ir kaimo gyventojų, bei nukentėjusiųjų amžiaus. Tiriamųjų kontingentas suskirstytas į 4 amžiaus grupes: (0–6 m., 7–9 m., 10–14 m. ir 15–17 m.). Duomenų analizei naudota MS Excel ir SPSS programos.
Rezultatai: 2000–2003 m. Kauno apskrityje nustatyti 2233 nuo įvairių nudegimų nukentėję vaikai, iš jų 1365 berniukai ir 868 mergaitės. Kauno apskrityje 2000 m. nudegė 367,5 berniukai ir 225 mergaitės, 2001 m. nudegusių berniukų buvo 408,5, o mergaičių 322,9 100 000 gyventojų. 2002 m. berniukų 360,6, mergaičių 229,8, nors 2003 m. nudegusių berniukų skaičius pakilo iki 494,2, o mergaičių - 308,1. Iš visų nudegusių vaikų berniukai nukentėjo 1365 atvejais (61 proc.). 868 (39 proc.) nudegimų traumas patyrė mergaitės. Didžiausias vaikų nudegimų skaičius užfiksuotas 0–6 m. amžiaus grupėje 1249 (56 proc.). 7-9m. amžiaus grupėje nukentėjo 246 (11 proc.) vaikai. 432 (19 proc.) 10–14 m. amžiaus grupės vaikų, 15–17 m. - 306 (14 proc.) vaikai. Rankos ir peties nudegimines traumas patyrė 323 (23,7 proc.) berniukai ir 211 (24,3 proc.) mergaičių. 195 (22,5 proc.) mergaitės nukentėjo nuo kojų nudegimų. Tai 5,6 proc. daugiau nei tarp analogiškus nudegimus patyrusių berniukų: nuo jų nukentėjo 231 (16,9 proc.) minėtos grupės vaikas. Net 6,8 proc. daugiau berniukų nusidegino akių sritį (226 (16,6 proc.) ir 85 (9,8 proc.) mergaitės). Galvos ir kaklo sričių nudegimus, patyrė 76 (5,6 proc.) berniukai ir šiek tiek mažiau mergaičių 39 (4,5 proc.). Kvėpavimo takų ir vidaus organų nudegimus atitinkamai patyrė 3 (0,2 proc.) ir 10 (0,7 proc.) berniukų bei 1 (0,1 proc.) ir 8 (0,9 proc.) mergaitės.
Išvados: 2000-2003 m. Kauno apskrities kaimuose ir miestuose pastebimas berniukų ir mergaičių nudegimų skaičiaus didėjimas. Nuo nudegimų labiau linkę nukentėti berniukai. Didžiausias vaikų nudegimų skaičius užfiksuotas 0–6 m. amžiaus grupėje, lyginant su 7–9 m. ir 15– 17 m vaikais. Nudegimų skaičius padidėja paauglystės laikotarpiu (10–14 m.). Vaikai, gyvenantys kaimo vietovėse, dvigubai daugiau patiria galvos ir kaklo, bei kojų nudegimus, o miesto vaikai dažniau patiria akių srities traumas. Vaikams mažesnę procentinę dalį sudarė kvėpavimo takų ir vidaus organų nudegimai. Mergaitės dažniau patiria kojų nudegimus, berniukams būdingi akių srities nudegimai.
SUMMARY
Public health (health ecology)
The influence of sociodemographic and environmental factors on children burnings in Kaunas region in 2000 - 2003
Andrius Vyšniauskas
Supervisor Dr. Ričardas Radišauskas
Department of Enviromental and occupational medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine.-Kaunas, 2006.-P. 51
Aim of the study: To estimate and evaluate the influence of sociodemographic and environmental factors on children burnings in Kaunas region in 2000–2003.
Methods: The research is carried out during 2000–2003. The data is taken from Kaunas territorial patient center. During the research the rate of children burning according sex, age and living place is analyzed. The distribution of burnings depending to the city and country as well as the patient age is surveyed, too. MS Excel and SPSS programs are used for the data analysis.
Results: During 2000–2003, there were 2233 children(1365 boys and 868 girls) with various burnings in Kaunas region. In 2000 in Kaunas region 367,5 boys and 225 girls suffered from burnings; in 2001 there were 408,5 boys and 322,9 girls with burnings for 100 000 region dwellers. In 2002 there were 360,6 boys and 229,8 girls with burnings, but in 2003 the number increased up to 494,2 boys and 308,1 girls with burnings. The total number of injured boys is 1365(61%) and the total number of injured girls is 868(39%). The largest number of burnt children is stated in the group of 0-6 years(1249–56%). In the group of 7-9 years the number of burnt children is 246(11%). 432(19%) children of 10–14 years old and 306(14%) children of 15–17 years old suffered from burnings. 323(23,7%) boys and 211(24,3%) girls suffered from arm and shoulder burnings. 195(22,5%) girls suffered from leg burnings. The number is 5,6% higher than the number of analogous burnings in boys group: 231(16,9%) boys suffered from leg burnings. But even 6,8% more boys suffered from eye burnings (226(16,6%) boys and just 85(9,8%) girls).
Conclusions: During 2000–2003, the number of children burnings in Kaunas region was increasing. Boys are subjected to burnings more than girls. The largest number of burnings is stated in the age group 0-6 years, comparing to 7-9 and 15–17 years age groups. Children living in country suffer twice as many from head and neck as well as from leg burnings and living in towns more often suffer from eye burnings.
TURINYS
1. ĮVADAS... 8
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10
3. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
3.1. Vaikų ir paauglių nudegimų epidemiologinė situacija bendroje traumatizmo (išorinių priežasčių) struktūroje ...11
3.2. Nudegimų paplitimas bei tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje atsižvelgiant į lytį, amžių, tėvų sociodemografines charakteristikas ...13
3.3. Pagrindinės vaikų ir paauglių nudegimų priežastys ir pasekmės ...17
3.4. Nudegimų profilaktinės priemonės bei jų efektyvumas ...28
4. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 32
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 34
6. IŠVADOS ... 45
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 46
LENTELĖS
1 lent. Vaikų nudegimų rodikliai (/100 000 gyv.) pagal gyvenamą vietovę Kauno apskrityje
2000-2003 m. ... 32
2 lent. Vaikų nudegimų rodikliai (/100 000 gyv.) pagal amžiaus grupes Kauno apskrityje 2000 -2003 m. ... 32
3 lent. Berniukų ir mergaičių nudegimų pasiskirstymas pagal kūno sritis... 41
4 lent. Nudegimų atskirose amžiaus grupėse pasiskirstymas pagal kūno sritis... 43
PAVEIKSLAI
1 pav. Berniukų nudegimų rodiklių pokytis (proc. per metus) Kauno apskrityje 2000-2003 m... 34
2 pav. Mergaičių nudegimų rodiklių pokytis (proc. per metus) Kauno apskrityje 2000-2003 m. .... 35
3 pav. Nudegimų struktūra pagal lytį ... 36
4 pav. Nudegimų struktūra pagal amžiaus grupes... 37
5 pav. Berniukų ir mergaičių nudegimų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ... 38
6 pav. Nudegimų mieste ir kaime pasiskirstymas pagal lytį ... 39
SANTRUMPŲ IR TERMINŲ ŽODYNAS
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos n – tiriamųjų skaičius
ŠS – šansų santykis RR – reliatyvi rizika
p – patikimumo koeficientas r – koreliacijos koeficientas
1. ĮVADAS
Vaikystėje ir paauglystėje patirtos traumos yra svarbiausia mirtingumo, sergamumo ir neįgalumo priežastis. Vaikų sužalojimai veikia elgesį ir emocijas. Sunkūs nudegimai, gali įtakoti tolimesnį vystymąsi. Patys svarbiausi traumų rizikos veiksniai yra: lytis, amžius, socioekonominė padėtis, išsilavinimas, elgesys, vartojamos įvairios medžiagos. Šie veiksniai sąveikauja tarpusavyje didindami ar sumažindami traumų riziką vaikui ir yra žymiai reikšmingesni nei beprasmis paties vaiko kaltinimas. Daugiausia į šiuos veiksnius turėtų būti kreipiamas dėmesys planuojant ir svarstant veiksmingiausias poveikio priemones [36].
Nudegimas – tai dažna ir sunki vaikų trauma. Pagal etiologiją nudegimai skirstomi į nudegimus karštu skysčiu, garais, liepsna, sąlyčio, cheminius nudegimus, nudegimus elektros lanku ir elektra, spindulinius (radiacinius) odos pakenkimus.
Nudegimai karštais skysčiais (vandeniu iš virdulio, arbata, kava, viralu gyvuliams) yra dažniausia vaikų nudegimų priežastis. Nudegimo gylis nustatomas pagal koaguliacijos zoną – negrįžtamai pakitusius audinius, kurie negali regeneruoti. Nudegimo gyliui klasifikuoti naudojamos įvairios klasifikacijos. Nuo 1997 metų naudojama tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) 10-oji redakcija, kurioje nudegimų gylis skirstomas į tris laipsnius. Šioje klasifikacijoje nudegimai klasifikuojami pagal histologinių odos sluoksnių pakenkimo gylį:
I laipsnis - epidermio nudegimas
II laipsnis – dalies odos storio nudegimas IIA – paviršinis dalies odos storio nudegimas IIB – gilus dalies odos storio nudegimas III laipsnis – pilno odos storio nudegimas
Ši klasifikacija yra gera tuo, kad nurodo odos histologinių sluoksnių pakenkimo lygį ir savaiminės regeneracijos galimybes [37].
Nuo nudegimų labiau linkę nukentėti berniukai. Tai būtų galima paaiškinti šios lyties fiziologinėmis savybėmis. Jie labiau linkę eksperimentuoti ir beatodairiškai pažinti aplinką. Dažniausiai nudegimus patiria 0-6 metų amžiaus vaikai, kadangi šios amžiaus grupei būdingas aplinkos suvokimas per lytėjimą. Gyvenimiška patirtis, laikui bėgant įgytas savisaugos instinktas mažina nudegimų riziką 7-9m. amžiaus grupėje. Šioje grupėje dažniau nudegimus patiria mergaitės gal būt dėl to, kad joms neretai nustatomos sudėtingesnės namų ruošos pareigos. Tuo tarpu paauglystės laikotarpiu, atsižvelgiant į paauglių psichosocialines ir fiziologines savybes, nudegimų skaičius smarkiai išauga. Ypač padidėja kaimo vietovėse nudegusių paauglių. Tai iš dalies lemia
nepilnamečių asmenų įtraukimas į suaugusiųjų darbinę, ūkinę veiklą, darbas su padidinto pavojaus šaltiniais ir pan.
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas:
Nustatyti ir įvertinti sociodemografinių ir aplinkos veiksnių įtaką vaikų nudegimams įvykti Kauno apskrityje 2000–2003 m.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti nudegimų pokyčius per 2000-2003 m. priklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos.
2. Išanalizuoti sociodemografinius ir aplinkos veiksnius nudegimams įvykti.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1. Vaikų ir paauglių nudegimų epidemiologinė situacija bendroje traumatizmo (išorinių priežasčių) struktūroje
Pasaulinis hospitalizuotų vaikų dėl nudegimų skaičius yra nežinomas. Norint sužinoti šios problemos dydį, yra vienintelis būdas - tai paskelbtų straipsnių studijos. Literatūros paieškos Medline duomenų bazėje pateikė epidemiologinius straipsnius išspausdintus nuo 1990 metų, kuriuose buvo atkreipiamas dėmesys į nudegusių vaikų hospitalizaciją. Populiacinių studijų dėka, galima įvertinti pasaulinį paplitimą. Daugiausia hospitalizuojama nudegusių vaikų Afrikoje, mažiausiai Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Europa, Viduriniai Rytai ir Azija dalinasi panašiomis pozicijomis, bet Azijoje įvyksta daugiau nei pusė visų vaikų nudegimų. Tai nėra tinkamas būdas lyginti duomenis, nes nepaisant daugelio paskelbtų studijų apie nudegimus yra tik keletas panašių kriterijų, kurie leidžia nudegimų duomenis epidemiologiškai lyginti tarpusavyje. Daugiau dėmesio turi būti skiriama vienodam duomenų surinkimui ir pateikimui, siekiant padidinti prieinamų duomenų vertę [6].
Bendrosios chirurgijos skyriuje, Baskent universiteto, Medicinos fakultete, Adana mokymo ir tyrimų centre Turkijoje buvo atlikta studija, kurios tikslas buvo nustatyti vaikų nudegimų epidemiologinius bruožus pietinėje Turkijos dalyje. Šioje retrospektyvioje studijoje dalyvavo 137 hospitalizuoti vaikai (85 berniukai ir 52 mergaitės), kurie buvo priskirti prie nudegimų įvykusių 3 metų laikotarpyje. Pacientai buvo padalinti į tris grupes: kūdikiai ir pradedantys vaikščioti (0-2 metai), ankstyvos vaikystės vaikai (3-6 metai), ir vėlyvos vaikystės vaikai (7-15 metų). Epidemiologiniai duomenys apėmė amžių, lytį, vietą, priežastį ir nudegimo vietą. Pirmose dviejose grupėse, nusiplikymai (95,1 proc. ir 86,7 proc., atitinkamai) buvo vyraujanti nudegimų priežastis, kai tuo tarpu vėlyvoje vaikystėje elektros nudegimai (51,4 proc.) buvo labiau vyraujantys. Jokio skirtumo nebuvo rasta tarp grupių lyginant bendrą nudegimo plotą ir visišką nudegimą. Per visą tyrinėjimo laikotarpį mirė 15 (10,1 proc.) pacientų. Bendrai 74,4 proc. nudegimų atsitiko namuose ir beveik visų buvo galima išvengti. 16 proc. nudegimų įvyko rudenį, 42 proc. atsitiko vasarą. Šie duomenys buvo naudojami kaip pagrindas vystant prevencines programas, apsaugančias vaikus nuo nudegimų. Taip pat manoma, kad yra būtina išmokyti vaikus ir tėvus kaip išvengti nudegimų [44].
Pirmosiomis vasaros dienomis padaugėja traumų ir nelaimingų atsitikimų. Vasarai būdingi sporto užsiėmimai: žaidimai su kamuoliu, važinėjimas dviračiu ar riedučiais, kurie gali sąlygoti riešo ir kulkšnies, kelio, galvos ir peties traumas. Dažniausios skendimo aukos yra vaikai iki keturių
metų amžiaus, ir paaugliai 15 ir 19 metų. Nudegimai, kurių dauguma yra paviršiniai ir gali būti gydomi gydytojo, dažniausiai įvyksta kepant ant grotelių. Šunų įkandimų skaičius taip pat padažnėja vasarą. Tokiais atvejais dėmesys turi būti kreipiamas ne tik į stabligės vaistus, bet taip pat ir į tikimybę užsikrėsti pasiutlige [25].
Lietuvoje, Kauno medicinos universitete Chirurgijos klinikoje atlikta įvairių veiksnių vaikų retrospektyvi epidemiologinė studija, kurią pripažino Nacionalinis nudegimų centras. Studijoje buvo analizuojami duomenys nuo 1995 metų sausio iki 2000 metų gruodžio, į kurią buvo įtraukti devyni šimtai šešiasdešimt devyni pacientai. Šios studijos tikslas aprašyti skirtingoms amžiaus grupėms būdingus nugedimus. Nusiplikymai buvo pagrindinė nudegimų priežastis jauniausioje (iki 7 metų amžiaus) grupėje, o nudegimai susiję su liepsna buvo viena iš pagrindinių nudegimo priežasčių vyresnėse grupėse. Namai buvo dažniausiai pasikartojanti susižalojimų vieta (93,4 proc.). Vidutinis pacientų amžius 3,43±0,12 m. (ribose nuo 6 mėnesių iki 16 metų). Vidutinis procentas kūno paviršiaus nudegimo buvo 8,87±0,28 proc. [24].
Per 1991-2000 metų laikotarpį 1728 vaikai ir 1967 suaugusieji buvo gydyti Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje. Retrospektyvi pacientų analizę buvo susijusi su sužalojimais elektra per šiuos metus. Iš visų pacientų 93 (2,52 proc.) buvo susižaloję elektra. 38 (40,86 proc.) iš jų buvo vaikai ir 55 (59,14 proc.) - suaugusieji. 7 (18,42 proc.) vaikai ir 13 (23,64 proc.) suaugusieji patyrė aukštos įtampos elektros sužalojimus, 29 (76,32 proc.) vaikai ir 22 (40 proc.) suaugusieji patyrė žemos įtampos sužalojimus ir 2 (5,26 proc.) vaikai ir 20 (36,36 proc.) suaugusiųjų buvo sužaloti elektros lanku. 22 pacientai buvo gydomi konservatyviai, 55 taikyta nekrektomija, 74 odos transplantacija, 5 atlikta mikrokraujagyslių transplantacija. Šios studijos metu paaiškėjo, kad sužalojimo sunkumas priklauso nuo veikiamos elektros srovės įtampos. Audinių pažeidimai ir komplikacijų dažnis buvo gerokai didesnis pacientams paveiktiems aukštos įtampos elektros srove, negu tiems kurie buvo paveikti žemos įtampos elektros srove ar elektros lanku. 6 (iš 7) vaikams kurie patyrė aukštos įtampos elektros sužalojimus, buvo taikomos amputacijos. Vienam vaikui buvo amputuota ranka, 3 pacientams dilbis, o likusiems amputuoti pirštai. Šie pacientai turėjo daug sunkesnius sužalojimus su giliomis raumenų, sausgyslių ir kaulų nekrozėmis. Trims pacientams, patyrusiems žemos elektros srovės sužalojimus buvo amputuoti pirštai. 2 pacientams iš šios grupės buvo sausgyslių nekrozė ir jiems buvo reikalinga mikrokraujagyslių transplantacija. Penkiems pacientams iš suaugusiųjų grupės patyrusiems aukštos elektros srovės sužalojimus reikėjo amputacijų. Trims iš jų buvo amputuotas dilbis, vienam ranka ir vienam blauzda. Iš žemos elektros srovės sužalojimų grupės 3 pacientams reikėjo amputuoti vieną ar du pirštus ir tik vienam pacientui reikėjo amputuoti ranką [35].
3.2. Nudegimų paplitimas bei tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje atsižvelgiant į lytį, amžių, tėvų sociodemografines charakteristikas
Chirurgijos skyrius, medicinos mokykla, Indianos Universitetas, Indianapolis, JAV. Hiperaktyvūs vaikai priklauso padidintai trauminių sužalojimų rizikos grupei, nei normalūs vaikai. Hiperaktyvių vaikų nudegiminiai sužalojimai iki šiol nebuvo tirti. Indianapolyje, JAV Chirurgijos skyriuje buvo atliktas tyrimas. Šio tyrimo metu buvo kreiptas dėmesys į nudegimus tarp hiperaktyvių ir normalių vaikų grupių. Vietiniame vaikų nudegimų centre buvo analizuojami vaikų nuo 5–17 metų amžiau nudegimai per 7 metų laikotarpį. Buvo lyginami hiperaktyvių ir normalių vaikų nudegimai, atkreipiant dėmesį į vaikų amžių, lytį, nudegimo priežastis, pasekmes ir laipsnį. Iš viso tirti 278 vaikai, iš kurių 35 (13 proc.) hiperaktyvūs. Hiperaktyvių dauguma buvo berniukai, tačiau amžium nuo normalių vaikų nesiskyrė. Hiperaktyvūs vaikai labiau nukentėdavo nuo terminių nudegimų, nei nuo susijusių su liepsna (83 proc. ir 58 proc., p<0,01). Taip pat jų nudegimo plotas buvo didesnis (10 proc. ir 5 proc., p=0,03) ir tai sąlygojo ilgesnį hospitalizacijos laikotarpį (11 ir 7 dienos, p=0,05). Hiperaktyvių vaikų nudegimai skiriasi nuo normalių vaikų nudegimo pobūdžiu ir laipsniu. Hiperaktyvių vaikų aktyvumas ir impulsyvumas galėjo sąlygoti didesnę nudegiminių traumų riziką [28].
Korėjoje stebimi padažnėję vaikų rankų susižalojimai susiję su buityje įvykusiomis traumomis. Anesteziologijos ir skausmo medicinos skyriuje, Hallym nudegimų centre atliktos studijos tikslas nustatyti šių sužalojimų dažnį, būdą, gydymą ir pasekmes, siekiant plėtoti prevencines programas. Retrospektyviai buvo ištirti 25 vaikai, visi su buityje patirtomis traumomis rankos srityje.Šias traumas patyrę vaikai buvo registruoti Korėjos nudegimų centre nuo 2002 m. sausio iki 2004 m. kovo. Šios traumos sudarė 1,4 proc. visų šioje klinikoje registruotų vaikų nudegimų. Dažniau nukentėjo pradedantys vaikščioti berniukai, nei mergaitės. Vidutinis vaikų amžius metais buvo 3,9±3,2 (3,1-15). Dauguma sužalojimų įvyko pavasarį. Buityje įvykusius sužalojimus lydėdavo gilūs antro ar trečio laipsnio mažo ploto nudegimai (1,6±1,0 proc. bendro paviršiaus ploto).Visi sužeidimai buvo rankose ir dilbyje, dažniausiai 60 proc. dešinėje pusėje. Daugumai pacientų (64 proc.) po 13±5 dienų po nudegimo buvo reikalingas chirurginis žaizdos sutvarkymas. Delninis rankos paviršius buvo pažeistas dažniau nei dorsalinė (27 ir 8). Nudegimų gydymas dažniausiai buvo paremtas odos persodinimo operacija (60 proc.), o ilgai trunkančio gydymo rezultatai buvo puikūs. Tokių sužalojimų būtų galima išvengti, mokant visuomenę apie galimus pavojus buityje ir skatinant naudoti papildomas apsaugos priemones [19].
Vaikystėje patirtos traumos kelia visuomenės susirūpinimą. Šiaurės ir Vakarų Belfastas, tai sritis , kurioje yra paplitęs skurdas ir registruojami sunkūs sužalojimai. Karališkoji Belfasto vaikų ligoninėje, Šiaurės Airijoje buvo analizuojami 479 0-12 m. amžiaus vaikų sužalojimo atvejai keturiuose Šiaurės ir Vakarų Belfasto pirmos pagalbos skyriuose. Sužalojimų dažnis buvo lyginamas tarp skurstančių ir vidutiniškas pajamas gaunančių žmonių. Tarp ekonominės padėties ir sužeidimo dažnio buvo registruota reikšminga koreliacija (r=2,14, p<0,001).Atlikus tyrimą pastebėta, kad skurdžiau gyvenantys vaikai dažniau pakliūdavo į kelių eismo įvykius (reliatyvi rizika RR=3,25, p=0,002). Apibendrinat galima daryti išvadą, kad skurdžiau gyvenantys vaikai dažniau patiria įvairius sužalojimus. Dažniausiai būdingi sužalojimai, tai nudegimai ar apsiplikimai, griūvimai ir autoavarijos. Vykdant prevencines programas, dėmesys turėtų būti kreipiamas į problemos svarbumą [42].
Irano Tabriz medicinos mokslų universitete, Chirurgijos skyriuje apie vaikų nudegimų etiologiją ir pasekmes buvo vykdoma nudegusių ligonių hospitalizuotų didžiajame nudegimų centre trijų metų prospektyvi studija. 1160 pacientų iki 14 m. buvo suskirstyti pagal metus, lyti, nudegimo dydį, kvėpavimo takų pažeidimus, nudegimo priežastis. Pacientų amžiaus vidurkis buvo 2,2 metai, o berniukų ir mergaičių santykis buvo 1,6:1. Iš viso mirė 74 (6,4 proc.) pacientai, iš jų dauguma (44) buvo vaikai 5 m. amžiaus. Išskyrus nudegimo paplitimą, tarp mergaičių ir berniukų žymaus skirtumo nebuvo. Nudegimo dydžio vidurkis siekė 19 proc., o mirusių vaikų nudegimo plotas buvo žymiai didesnis nei išgyvenusiųjų (50,3 proc. ir 16,8 proc., p<0,001). Dažniau kvėpavimo takų pažeidimai buvo užfiksuoti vaikams, kurių nudegiminiai plotai buvo dideli ir sukelti atviros ugnies. Tarp vaikų iki 5 m. dažnas nudegimo tipas buvo nusiplikimai. Atviros liepsnos nudegimai dažniau pasitaikė vyresniems vaikams. Dėl nusiplikimo mirė 39 vaikai. Pagrindinė mirtingumo priežastis buvo didelis nudegimo plotas, kurį dažnai lydėdavo ir kvėpavimo takų pažeidimas [27].
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje, Nagasakio universitete 354 vaikų nudegimai buvo stebėti 20 metų. Dažniausia nudegimų priežastis buvo nudegimai (68 proc.), iš kurių daugiau nei puse buvo karštu vandeniu. Iki vienų metų amžiaus vaikams bendras nudegimo plotas buvo žymiai mažesnis nei vaikų nuo 1 iki 6 m. amžiaus (4,8±9,56 ir 10,5±18,86 proc., atitinkamai, p<0,001). Bendras nudegimo plotas nuplikintų vaikų buvo žymiai didesnis nei kontaktinio nudegimo atveju (8,9±15,76 ir 0,9±2,0 proc., atitinkamai, p<0,05). Chirurginės procedūros buvo reikalingos. 65 pacientams (18 proc.). 126 (34 proc.) vaikai buvo hospitalizuoti. Lyginant su pirmu dešimtmečiu antrajame buvo mažiau sužalojimų. (222 ir 142 atvejų) bei mažesnio nudegiminio ploto (7,4±14,6 proc. ir 6,6±13,26 proc., bendras nudegimo plotas).
Jaunesnių vaikų nudegimai turėtų būti tyrinėjami atidžiau ir didesnis dėmesys turėtu būti skiriamas nudegimų priežasčių tyrinėjimams [1].
Stokholmo Socialinės ir epidemiologinės medicinos skyriaus atliktos studijos tikslas - ištirti ar apylinkės populiacijoje esančios socialinės ir socioekonominės ypatybės daro įtaką vaikų traumoms. Studija apėmė visus vaikus nuo 0 iki 15 metų amžiaus, gyvenančius Stokholmo apygardoje per 3 metus, nuo 1999 iki 2001 metų (apie 360 000 vaikų per metus), suskirstytus į apylinkes pagal gyvenamąją vietą (138 apylinkės). Apylinkės įtaka sužalojimų dažniui buvo nagrinėjama pagal tris rodiklius (nepriteklius, socioekonominė padėtis ir socialinė integracija) gautus nagrinėjant 11 apylinkių ypatybių populiacijoje. Vaikų, traumų pasekoje, bent vieną dieną praleidusių ligoninėje per 1999–2001 buvo 5540. Buvo stebėta, kad geresnė socialinė padėtis neigiamai įtakoja pėsčiųjų sužeidimų dažnį, bet turi apsauginį poveikį su kitais eismo įvykiais susijusiais sužalojimais bei neigiamai veikia kitus netyčinius sužalojimus. Blogesnė socioekonominė būklė nedaro jokios įtakos eismo įvykiams ir kritimų sužalojimams, bet padidina nudegimų / nusiplikymų ir apsinuodijimų skaičių. Mažiau socialiai integruotiems žmonėms buvo būdingi su dviračiais ir mopedais susiję susižalojimai ir taip pat pačių sau padaryti sužalojimai. Todėl galime teigti, kad įvairios populiacijos savybės įtakoja susižalojimų laipsnį ir sritį pagal sužalojimo rūšį [33].
Prospektyvi nudegusių pacientų studija buvo atliekama nudegimų centre Kuveite per 1993-2001 metus. Viso dalyvavo 826 vaikų nudegimų atvejai, 0-14 metų grupėje. Remiantis šiais nudegiminiais atvejais buvo skaičiuojamas nudegimų dažnis, priežastys ir mirtingumas tarp 0–14 m. amžiaus vaikų. Duomenų bazę sudarė demografinės ypatybės, klinikiniai požymiai ir pasekmės. Bendras vaikų nuo 0 iki 14 metų dažnis buvo 17,5/100 000 vaikų. Nuo 0 iki 4 metų amžiaus įvyko beveik dvigubai (34/100 000) daugiau nudegimų ir tai sudarė 70,8 proc. visų vaikų nudegimų. Nusiplikymai buvo pagrindinė nudegimų priežastis (67 proc.). Kita priežastis buvo nudegimai liepsna (23 proc.). Vidutinis vaikų nudegusių su liepsna amžius 6,4 metai ir jis buvo žymiai aukštesnis (p<0,001), nei tų kurie nusiplikino ar kitaip apdegė. Teigiamas reikšmingas santykis buvo tarp hospitalizacijos laikotarpio ir bendro nudegimo ploto (r=0,56, p<0,001). Bendras mirtingumo dažnis buvo 0,23/100 000, kuris didžiausias (0,52/100 000) buvo tarp vaikų iki 5 metų amžiaus. Tarp 11 (1,3 proc.) neišgyvenusių, nuo atviros ugnies mirė devyni. Daugybinė logistinė regresinė analizė numatė, kad vaikams mažesniems nei 5 metai, nudegimai susiję su liepsna ir bendras kūno nudegimas didesnis ar lygus 70 proc., (ŠS=29,2, p<0,001), yra pagrindinės mirčių priežastys. Lytis ar tautybė neturi jokios įtakos sužalojimų dažniui ar mirtingumui. Šios išvados
galėtu padėti sėkmingiau vystyti ir siekti mažinant nudegimus tarp nustatytų vaikų rizikos grupių [39].
Kinijoje Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos sektoriaus Chirurgijos skyriuje buvo siekta išsiaiškinti hospitalizuotų vaikų nudegimų mechanizmą, kad būtų galima plėtoti kryptingą nudegimų prevencinę programą. Apie ūmius vaikų nudegimus buvo renkami duomenys iš ligoninių įrašų. Iš smulkių medicininių įrašų buvo galima apžvelgti demografinius rodiklius, įskaitant gyvenamąją vietovę, amžių, lytį, sužalojimo laipsnį, skirtą gydymą ir hospitalizacijos laikotarpį. Tėvai suteikdavo tikslią informaciją apie atsitikimo mechanizmą, pirmąją pagalbą, šeimos narių skaičių ir tėvų išsilavinimo lygį. Du šimtai aštuoniasdešimt keturi atvejai buvo analizuoti per 5 metus. Du šimtai dvidešimt keturi iš visų pacientų priklausė būtent tai ligoninei. Vidutinis pacientų amžius - 3 metai, berniukų ir mergaičių santykis 1:0,74. Daugiausiai nudegimų patyrusi amžiaus grupė 1–2 metai. Dažniausiai vyraujanti nudegimų rūšis – nusiplikymai. 84,7 proc. buitinių nudegimų. Vidutinis nudegimo plotas 4 proc. bendro kūno ploto, bet svyravo nuo 0,2-45 proc. Penkiasdešimt procentų pacientų nebuvo suteikta pirmoji pagalba iki atvykimo į ligoninę. Daugiau nelaimių atsitikdavo gausiai apgyvendintuose namuose ir dauguma tėvų turėjo vidurinį išsilavinimą. Pati pavojingiausia vieta namuose svetainė, po to vonia, virtuvė ir miegamasis. Dauguma nudegimų buvo susiję su karštais gėrimais, po to karštu maistu ir maudymasis [45].
Nors daug tyrimų, kuriuose smulkiai aprašomi nudegimai, tačiau nudegimų įvykusių dėl nepriežiūros aprašoma žymiai mažiau. Retrospektyvią studiją sudarė 440 per 2002–2004 metus hospitalizuoti dėl nudegimų vaikai. Multidisciplininė komanda tyrė visus įtartinus atvejus. Į tyrimą buvo įtrauktas ir namų įvertinimas. Buvo pastebėtas 41 atvejis, įvykęs dėl aplaidumo (9,3 proc.) ir 396 atsitiktiniai nudegimai (89,8 proc.). Tėvai vartojantys narkotikus, vieniši tėvai ar atidėliojama medicininė pagalba ir pirmosios pagalbos nesuteikimas, statistiškai buvo labiau būdingas sužeidimams įvykusiems dėl aplaidumo, nei atsitiktiniams. Vaikams esantiems „aplaidumo“ grupėje statistiškai labiau būdingi buvo gilesni nudegimai, dažniau reikėdavo odos transplantacijos. 82,9 proc. vaikai, kuriems buvo įtariami nudegimai dėl aplaidumo, buvo įtraukti į vaikų apsaugos sąrašus, 48,8 proc. perkelti į globos įstaigas. Taigi, reikia nukreipti prevencines programas vaikams esantiems didesnėje rizikos grupėje [9].
Didžiojoje Britanijoje per metus vidutiniškai 6400 vaikų yra gydomi ligoninėse dėl nudegimų. Šis straipsnis tiria finansines išlaidas susijusias su nesunkiais, nedideliais vaikų apsiplikymais. Buvo nagrinėti trys atvejai (2-4 proc. bendras kūno nuplikymas) nustatant poreikius, reikalingą aptarnavimą ir reikalingas išlaidas. Visais atvejais reikėjo bendros anestezijos valant žaizdas ir sutvarstymo metu, medikamentų, būklės sekimo vaikų palatoje ir papildomos žaizdos
peržiūros per 48 valandas. Vidutiniškai kiekvienu atveju kainavo 1850 svarų sterlingų. Nuo 01/12/2002 iki 30/11/2003, 144 vaikai buvo užregistruoti Frenchay ligoninėje, Bristolyje, dėl gydymo su nedideliu nuplikymu ar nudegimu (mažiau nei 10 proc. bendro kūno nudegimo). Pagal gydytojo krūvį šie nudegimai buvo įvertinti 266,400 svarų sterlingų per metus. Šie duomenys gali pagerinti ateityje planuojant lėšų paskirstymą ir pateikia įrodymus dėl išlaidų efektyvumo planuojant prevencines programas [18].
Retrospektyvi analizė buvo atlikta tarp 1992 ir 2003 metų tretinio lygio vaikų nudegimų ligoninėje Kanchi Kamakoti CHILDS Trust Hospital Chennai (Indija). Per šiuos metus įvyko penki šimtai trisdešimt penki nudegimo atvejai. Vaikų amžius buvo nuo 0 iki 18 metų (PSO padidino vaikų amžiaus grupę nuo 0 iki 18 metų). Buvo kreipiamas dėmesys į nudegimų etiologiją ir pasekmes pacientams, bei sąsajas tarp etiologijos ir pasekmių. Po tyrimo, jie buvo suskirstyti pagal amžių, lytį, bendrą nudegimo plotą ir infekcijos atsiradimą per gydymo laikotarpį. Buvo pastebėta, kad komplikacijos, kurios įtakojo rezultatus, buvo infekcija lementi mirtinus atvejus. Kvėpavimo takų nudegimai nebuvo būdingi analizuojamai grupei, nebent siejami su didelės liepsnos nudegimais, kurie atsirasdavo kai motina bandydavo įvykdyti žmogžudystę ar priekabiavimą prie mergaičių uždarame kambaryje pilname lengvai užsidegančių apmušalų. Nusiplikymai buvo patys dažniausi nudegimai tarp vaikų iki 4 metų amžiaus. Nudegimai susiję su liepsna vyravo vyresnėse amžiaus grupėse. Nors iš viso įvyko 13 mirčių, dauguma pasitaikė 2–4 metų amžiaus vaikams. Nebuvo reikšmingo skirtumo tarp lyties ir mirčių atvejų. Didelė nudegimo apimtis ir infekcija buvo lemiantys mirtį veiksniai [32].
3.3. Pagrindinės vaikų ir paauglių nudegimų priežastys ir pasekmės
Karalienės universitetas Belfaste, Šiaurės Airijoje buvo bandoma užfiksuoti ir apibrėžti vaikų nudegimų skysčiu padarinius, identifikuoti „rizikos“ grupes ir paruošti nudegimų prevencijos programą. Šiuo tikslu buvo atlikta retrospektyvinė studija, naudojant duomenis gautus iš departamento duomenų bazės apie gydytus nudegusius vaikus nudegimų centre, esančiame Karališkojoje vaikų ligoninėje, Brisbane nuo 1997 rugpjūčio iki 2002 spalio mėnesio. Buvo analizuojami nudegusių vaikų skaičius ir amžius, rizikos faktoriai, patirti sužalojimai, reikalingas gydymas ir tolimieji gydymo rezultatai. 59 vaikai patyrė nudegimus degiuoju skysčiu (amžiaus vidurkis 10,5 m.), didžioji dalis jų buvo vyriškos lyties (95 proc.). Nudegto paviršiaus ploto vidurkis buvo 8 proc. (diapazonas 0,5-70 proc.) bendro paviršiaus ploto. 27 (46 proc.) pacientams reikėjo transplantacijos. Hipertrofiniai randai liko 56 proc. vaikų ir 14 proc. atsirado kontraktūros, kuriems visiems vėliau reikėjo chirurginio gydymo. 83 proc. atvejų nudegimus sukėlė benzinas.
Studija nustatė, jog didžiausios rizikos grupė yra paaugliai berniukai. Dauguma atvejų sužeidimų buvo galima išvengti [22].
Elektriniai vandens šildytuvai šiuo metu vis populiarėja ir pakeičia karšto vandens paskirstymo prietaisus. Šis prietaisas tiekia karštą ir geriamą šaltą vandenį tiesiogiai į maišytuvą, taigi nereikia iš naujo užpildyti taros ar virdulio. Kartu su šia naujove padaugėjo vaikų nudegimų atvejų. Taivane nudegimų centre atlikta 6 metų retrospektyvinė studija nuo 1996 iki 2001 metų apie vaikų nusiplikinimus. Duomenų bazės įrašai atskleidė, kad vaikų nusiplikinimų karštu vandeniu, sukeltų elektrinių šildytuvų, buvo 6,4 proc. (66/1028) per paskutinius 6 metus. Nukentėjusių amžius buvo nuo 0 iki 6 metų (vidurkis 1,5±1,1m.), daugiausia vaikų buvo 1-2 metų amžiaus. Dauguma atvejų nudegimo vieta buvo liemuo. Dažniausiai nelaimės įvykdavo šaltuoju metų laiku. Iš šio studijos buvo matyti, kad vaikų nudegimų karštu vandeniu etiologija ir dažnis pasikeitė, kai gyventojai modernizavo karšto vandens sistemą [10].
Šioje studijoje buvo siekiama ištirti įvairių nudegimų rūšį, dažnį, veiksnius, dažniausias komplikacijas ir jų santykį su kitais nepalankiais veiksniais. Aprašomoji studija vykdyta Joao XXIII ligoninėje 1995 metais nuo sausio iki gruodžio mėnesio. Tirti 537 nukentėję vaikai ir suaugę. Paaiškėjo, kad amžiaus pasiskirstymas buvo toks: 408 – vaikai (76 proc.), 129 – paaugliai (24 proc.). Daugiausia nelaimių įvyko namuose – 398 (74 proc.), 235 (59 proc.) iš jų virtuvėje. 80 pacientų buvo paguldyti į stacionarą, kurie didžiausiai patyrė traumą ne namuose (p<0,05). Iš šių stacionarizuotų pacientų 7 (9,0 proc.) išsivystė septicemija. Atvira liepsna šioje pacientų grupėje (p<0,01) buvo dažniausia nelaimės ir didžiausio nudegimų ploto (p<0,05) priežastimi. Paaugliai turėjo didžiausią nudegimo plotą lyginant su vaikais (p<0,01). Lokalus gydymas su pomada ar namų gamybos medikamentais buvo stebimas 290 (54 proc.) atvejų, lokalus nudegimo šaldymas vandeniu tik 32 (6,0 proc.) atvejų. Dažniausia komplikacija buvo dehidratacija, 28 (5,0 proc.). Vidutinė gulėjimo stacionare trukmė buvo 30±33 dienų. Dauguma nudegimų buvo patirta namuose, ypač jaunesnių nei 7 metai pacientų grupėje. Dažniausiai apsidegindavo karštais skysčiais virtuvėje. Liepsna, kuri nulėmė didžiausius ir giliausius pažeidimus, buvo dažniausia priežastis paauglių ir antra vaikų grupėje. Dažniausia komplikacija ankstyvosiose stadijose dehidratacija, o septicemija vėlesnėse [11].
Nudegimai yra globalinė problema ir yra dažna besivystančiuose regionuose, tokiuose kaip Nigerija, kur skurdas ir visuomenės išsimokslinimo žemas lygis yra įprastas reiškinys. Anksčiau atliktos studijos vaikus ir suaugusius neišskyrė į atskiras grupes. Nigerijoje retrospektyviai buvo tirti faktoriai, kurie turi įtakos vaikų nudegimams, būdingi bruožai ir nudegimų prevenciją. Maiduguri universitetinėje ligoninėje nuo 1991 iki 2000 m. iš viso buvo nagrinėti 219 atvejai
(vaikai). Vaikų, kurių amžius mažesnis kaip 5 metai, pažeidimai buvo didesni (168), nei tų, kurių amžius virš 5 m. (51) ir kūdikių 1-2 metų amžiaus (71). Vyriškos ir moteriškos lyties santykis 1,6:1 su vyriškos lyties dominavimu amžiaus grupėje mažiau 10 metų ir moteriškos lyties dominavimu amžiaus grupėje 11-15 metų. Dažniausia priežastis buvo nusiplikinimas namuose (64,4 proc.), kuris dažnai būdavo atsitiktinis. 3 nėščios paauglės 11-15 metų grupėje bandė nusižudyti protestuodamos prieš priverstines santuokas, kaip savo aplinkos kultūrines problemas. Nudegimai liepsna buvo antra priežastis (27,4 proc.), kuriuos sukėlė neatsargus benzino produktų saugojimas, maišymas, pardavinėjimas. Daugiau nei 50 proc. nukentėjusiųjų patyrė stiprius nudegimus, kurie sukėlė didelį mirtingumą, kurio dažnis 16 proc. Nudegimai yra didelė visuomenės sveikatos problema ir reikalauja visuomenės ir mokyklos švietimo apie vaikų saugumą namuose. Atitinkami įstatymai ir benzino produktų prekybos sugriežtinimas padėtų sumažinti nelaimių skaičių [15].
Kiekvienais metais atostogų metu Arab ir Druze populiacijose, ypač Id el-Adha metu, padaugėja nukentėjusių nuo fejerverkų, raketų ir kitų namų gamybos pirotechnikos produktų. Būna keletas atvejų žydų Purim festivalio metu. Israelyje Galilee ligoninėje Buvo siekiama charakterizuoti nukentėjusių populiaciją ir išanalizuoti įvairius šių nelaimingų atsitikimų rūšių aspektus, siekiant sumažinti sužeidimų kiekį ir padarinius. Atliktas retrospektyvinis tyrimas nukentėjusiųjų nuo pirotechnikos gaminių atostogų metu, kurie kreipėsi į Vakarų Galilee ligoninę nuo 1999 iki 2003 m. 2001-2002 metais traumatologų komanda kartu su vietiniais lyderiais pradėjo informacijos ir švietimo kampaniją, siekdami sumažinti šiuos sužeidimus. Studijos metu buvo pastebėtas šių sužeidimų dažnio mažėjimas, kurie 2003 metais sudarė 50 proc. 1999 metų visų sužeidimų. 53 proc. visų sužeistųjų buvo vaikai iki 15 metų, 93 proc. jų buvo iš Arab ar Druze. 93 proc. buvo berniukai. Traumų nuo fejerverkų dažnis 2003 metais buvo žymiai mažesnis lyginant su 1999, 2001, 2002 metų vidurkiu (p=0,045). Dažniausiai sužalojimo priežastis buvo fejerverkai (67 proc.) ir raketos (21 proc.). Dažniausiai patirti sužalojimai buvo galūnėse (58 proc.), antroje vietoje buvo veido ir akių traumos (24 proc.) ir nudegimai (11 proc.). 54 proc. patyrė lengvą sužalojimą, 46 proc. buvo hospitalizuoti, 24 proc. reikėjo chirurginio gydymo, 7 proc. neteko pirštų. Regėjimo viena akimi neteko 2 nukentėję. Mirtinų atvejų nebuvo. Sumažėti traumų skaičius galėjo dėl kelių priežasčių: traumatologų komandos, policijos ir Pramonės ir prekybos ministerijos įsikišimo. Rekomenduojame tėvų švietimo kampaniją, įtraukiant vietos garsenybes, žiniasklaidą, taip pat keisti galiojančius įstatymus [51].
Kontaktinis nudegimas nuo namų apyvokos daiktų yra dažnas tarp vaikų. Neseniai buvo pripažinta, kad dujiniai šildytuvai, židiniai yra potenciali priežastis kontaktiniams nudegimams. Toronto universitete Kanadoje buvo tiriama norint nustatyti dujinių šildytuvą įtaka kontaktiniams
nudegimams, kai nukentėję yra vaikai, bei identifikuoti kontakto etiologiją, siekiant apibūdinti klinikinę būklę ir klinikines išeitis. Vaikai, kurie patyrė nudegimus nuo dujinių šildytuvų gydyti vaikų ligoninėje, Toronto universitete, Toronte, Ontario, Kanadoje. Buvo renkama demografinė, klinikinė ir baigčių informacija. 4 metus trukusios studijos metu, 27 vaikai buvo kreipęsi į ligoninę dėl kontaktinio nudegimo nuo dujinių šildytuvų (apytiksliai 9 proc. visų kontaktinių nudegimų). Vaikų amžiaus vidurkis 18 mėn. (8-36 mėn.). Berniukų buvo 16 (59 proc.). Dauguma vaikų nudegė savo namuose. Atkreipiant dėmesį į etiologiją, 10 vaikų (37 proc.) nudegė netekę pusiausvyros netoli šildytuvo, 2 (7 proc.) priėjo per arti ir 8 (30 proc.) prilietė paviršių iš smalsumo. Beveik pusė (44 proc.) vaikų nudegė abiejų rankų delnus ir pirštus. Nudegto paviršiaus ploto vidurkis 1 proc. (0,2-2,5 proc.) bendro kūno paviršiaus ploto. 30 proc. vaikų buvo hospitalizuoti, 11 proc. reikėjo odos transplantacijos. Visiems vaikams žaizdos sugijo pilnai per 4–43 dienas. Pagal nudegimų etiologiją (pusiausvyros netekimas, smalsumas) reikėtų naudoti prevencijos priemones, tokias kaip barjerai, stiklo panelių pakeitimai, kurios yra efektyvios [50].
Kita studija buvo atlikta siekiant įvertinti vaikų nudegimus, nusiplikinimus virtuvėje ir suprasti, kodėl šie susižalojimai atsiranda nepaisant pastangų jų išvengti. Pirmos pagalbos skyrius gydė terminius nudegimus ir nuplikinimus susijusius su neelektriniais virtuvės reikmenimis per 6 metų laikotarpį (1997-2002 m.). Gauti duomenys suskirstyti: amžius, lytis, kūno dalis, būdas, atvejo sunkumas, susižalojimo būdas. Duomenys analizuoti naudojant EpiInfo 2002 naudojant chi kvadrato testą. Nusiplikinimai buvo 2 kartus dažnesni nei terminiai nudegimai. Dažniausiai buvo nuplikimai karštu vandeniu. Dažniausiai nusiplikoma buvo siekiant, griebiant, apverčiant vaikui indą su karštu vandeniu ir jį užsiverčiant ant savęs. 1 metų amžiaus vaikai buvo didžiausia rizikos grupė. Nuplikinimai įtakojo žymiai didesnį hospitalizacijos skaičių nei terminiai nudegimai. Daugiau susižalojo berniukai nei mergaitės, bet šis santykis priklauso nuo susižalojimo būdo. Nors virtuvė yra pripažinta pavojingiausia vaikams vieta, bet atrodo, kad tėvai nesupranta ar nenumato nudegimų ar nusiplikinimų rizikos. Yra duomenų apie vaikų sugebėjimą, ypač kūdikių, pasiekti indus su karštu skysčiu ant aukščiau padėtų pavirši. Tai yra aiškinama antropometriniais duomenimis. Tačiau tėvai nesupranta, kad jų vaikai gali patekti į pavojingą jiems virtuvę ir pasiekti padėtus daiktus. Rezultatai parodo, kad aiškinimai kur statyti daiktus yra neefektyvūs [14].
Buvo atlikta 5 metų retrospektyvi apžvalga 157 vaikų, kurie buvo priimti į Kaohsiung medicinos universiteto ligoninę, nudegimų centrą, siekiant nustatyti dažnumą, mechanizmą, ir medžiagas, kuriomis nudega vaikai. Dažniausiai nudegdavo vaikai nuo 1 iki 6 metų amžiaus (57,3 proc.), vaikų grupėje nuo 6 iki 14 metų dažnumas buvo 31,8 proc.. Nuplikymai buvo viena iš dažniausių nudegimo priežasčių ir dominavo visose vaikų amžiaus grupėse. Virtuvė / valgomasis
(57,3 proc.) ir gyvenamasis kambarys (29,9 proc.) yra dažniausios vietos, kuriose įvyksta vaikų nudegimai. Iš nusiplikinimo medžiagų buvo vyraujančios dvi: karštas gėrimas (49,2 proc.) ir sriuba (32,2 proc.). Dažniau pranešimų apie nudegimus buvo gauta šaltaisiais sezonais ( 38,2 proc. ir 33,1 proc. atitinkamai žiemą ir rudenį) ir pietų metu (19,7 proc. 11-13 val. ir 35,0 proc. 17-20 val.). Šie duomenys gali būti glaudžiai susiję su tam tikrais kulinariniais įpročiais Taivanio pietuose (trinto maisto naudojimas, karštos arbatos darymas) [26].
Elektros nudegimai yra rimtos visuomenės sveikatos problemos, kurias sudaro 3,5 proc. visų esamų nudegimų ligoninėje. Vaikai dažniausiai nudega burną ir lūpas perkąsdami arba čiulpdami elektros laidus. Mirtingumo dažnis vaikų tarpe, kuriems dar prieš atvežant į ligoninę ištiko kardiogeninis šokas, yra 90 proc.. Buvo tiriami keturi elektros nudegimo atvejai, kurie atsitiko nuo 2002 metų rugsėjo iki 2003 metų vasario. Šie atvejai buvo nagrinėjami praėjus 1 ir 6 mėnesiam po nelaimingo įvykio(nudegimo) ir buvo įvertinta, kokių reikalingų atsargumo priemonių buvo imtasi. Metų vidurkis dviejų berniukų ir dviejų mergaičių buvo atitinkamai 23,6±10,6 mėnesiai (10-36 mėnesiai). Dviejuose atvejuose iš keturių vaikai nudegė žaisdami su lizdais, kiti du nudegė perkandę elektros laidus. Reikalingų atsargumo priemonių vis dar nebuvo imtasi nei praėjus nuo nelaimės 1, nei po 6 mėnesiams. Namų lankymas yra svarbus, kadangi dažniausiai nėra imamasi namuose apsaugos priemonių. Siekiant sumažinti vaikų nelaimingų įvykių namuose, geriausias būdas joms išvengti yra imtis atitinkamų saugumo priemonių [12].
Floridos universitete buvo atkreiptas dėmesį į tam tikrą skaičių vaikų, kurie patyrė nudegimus nuo išmetamųjų dujų sistemų. Siekta patvirtinti nudegimų dažnumą, nuo šių plačiai vartojamų motorizuotų priemonių. Buvo sudarinėjama 10 metų retrospektyvinės lentelių apžvalgos, įtraukiant visus vaikus, kurie buvo priimti į Chirurgijos skyrių, Vaikų chirurgijos padalinį Floridoje su nudegimu po kontakto su automobilių išmetamųjų dujų sistemomis. Įtraukti 23 vaikai. Viso 18 berniukų, kurių amžiaus vidurkis buvo 7 metai. Daugiausia vaikų (7 iš 23) buvo sužaloti nuo visureigių išmetamųjų dujų sistemų. Vidutiniškai nudegimų apimtis (5 proc.) buvo maža, bet beveik dviem trečdaliam buvo nudegęs gilius audinių sluoksnius. 21 iš 23 dėl nudegimų prireikė chirurginės intervencijos, o dviem iš jų daugybinės chirurginės pagalbos. Vidutinė hospitalizavimo trukmė buvo 11 dienų. Visi vaikai, išskyrus vieną, kuris išvyko reabilitacijai, buvo išleisti namo. Vaikų sveikatos priežiūros specialistai turi žinoti, kad nudegimai nuo išmetamųjų dujų sistemų nėra reti atvejai. Jie turėtu būti tinkamai pastebėti ir prižiūrėti. Chirurgų specialistų konsultacija reikalinga esant būtent šiems vaikų nudegimams kuo anksčiau [31].
Harvardo medicinos mokyklos tyrime norima apžvelgti dažniausiai pasitaikančias infekcijas vaikų nudegimo atvejais, apimant jų klasifikaciją, diagnozavimą ir gydymą, apžvelgiant literatūrą ir
ekspertų nuomonę. Vaikai su sunkiais nudegimais turi polinkį daugybinėms specifinėms komplikacijoms. Polinkis infekcijoms yra kaip šalutinis poveikis dėl sumažėjusio imuniteto, odos ir gleivinių fiziologinio barjero netekimo ir dėl gausybės įvairių invazinių procedūrų poreikio. Dažniausia komplikacija nudegusiems pacientams yra sepsis, jis gali žymiai padidinti sergamumą ir mirštamumą. Numatymas ir greitas infekcijos diagnozavimas, efektyvus gydymas gali lemti sėkminga baigtį daugumai šių vaikų [40].
Autoriai išanalizavo duomenis 580 pacientų vaikų nuo 15 metų, kurie buvo hospitalizuoti į FNsP ligoninę Ostravoje į nudegimų centrą 1999-2003 metais. Autoriai sutelkė dėmesį į nudegimo mechanizmą, sąsajas tarp paciento amžiaus su nudegimo laipsnio, gylio, lokalizacijos, vietiniu žaizdos gydymu. Duomenys buvo padalinti į keturias amžiaus grupes: iki 2 metų, nuo 2 iki 5 metų, nuo 5 iki 10 metų, ir nuo 10 iki 15 metų. Atsižvelgiant į sužeidimo mechanizmą autoriai išanalizavo nuplikimus karštais skysčiais, nudegimus dėl kontakto su karštais daiktais, nudegimus nuo elektros prietaisų, nudegimus dėl sprogimo ir nudegimus dėl užsidegusių rūbų. Nusiplikymas labiausiai vyravo jauniausiųjų vaikų grupėje. Antroje amžiaus grupėje vyravo nudegimas po kontakto su karštais daiktais, o amžiaus grupėje nuo 5 iki 10 metų – nudegimas dėl užsidegusių rūbų. Vyriausioje vaikų grupėje žymiai didesnis nudegimų kiekis buvo po sprogimo. Vidutiniškai didžiausia plotas buvo dėl nudegimų nuo degančių rūbų. Daugelyje vietų stebimi gilūs nudegimai, dažniausiai liemens srityje, ir beveik pusei atvejų reikėjo skubios chirurginės intervencijos. Nuplikymai užima antrą pagal dažnumą nudegimų vietą. Daugiau nei pusei vaikų nudegimo plotai buvo paviršiniai, o lokalizacija nudegimo skyrėsi atitinkamai pagal amžiaus grupes. Tik 5 atvejams prireikė chirurgų pagalbos. Greitai užsidegančių medžiagų sprogimas sukėlė mažiau nudegimų ir užėmė 3 vietą. Sužalojimai dažniausiai buvo paviršiniai, apimantys dažniausiai galvą, liemenį ir viršutines galūnes. Nei vienu atveju neprireikė operacijos. Nudegimai nuo karštų daiktų apima dar mažesnį dydį. Daugiau nei pusė nudegimų yra gilūs, lokalizacija – viršutinėse galūnėse. Daugiau nei pusė atvejų prireikė chirurgų pagalbos. Mažiausiai nudegimų kyla dėl elektros prietaisų. Tačiau šie nudegimai būna labai gilūs ir chirurginė intervencija buvo reikalinga visais atvejais [49].
Potrauminio streso simptomai vyresniems vaikams yra tyrinėjimo objektas, tačiau dažniausiai tyrimai buvo atlikti su mažais vaikais, kurie sudarė 50 proc. visų vaikų nudegiminių sužalojimų. Tai yra Bostono Hovardo medicinos mokyklos trijų metų studija, kurios metu buvo vertintas trauminio streso rezultatai smarkiai nudegusiems 12-48 mėnesių amžiaus vaikams. Tyrimo tikslai buvo :įvertinti trauminio streso paplitimą, suformuoti šių simptomų rizikos faktorių modelį šiems vaikams. Ūmūs streso simptomai kūdikiams ir mažiems vaikams buvo įvertinti naudojantis potrauminio streso sutrikimo pusiau struktūrizuotu pokalbiu ir stebėjimų užrašais. Vaikų atsakas
buvo įvertintas remiantis elgsena, vaikų fiziologija ir vaikų raida. Analizės duomenys buvo panaudoti siekiant sudaryti rizikos faktorių modelį. Nustatyti rizikos faktoriai buvo skausmas(įvertintas pagal VAS), tėvų pastebėti simptomai (Stanfordo ūmaus streso reakcijos klausimynas) ir traumos sunkumas (bendras nudegimo plotas). Iš 64 nudegimų atvejų tik 52 pacientai sutiko bendradarbiauti. Visiems sutikusiems dalyvauti vaikams buvo ryškūs simptomai. Beveik 30 proc. iš šių vaikų patyrė ūmaus streso simptomus. Analizuojant duomenis išryškėjo du nepriklausomi ūmaus streso simptomai: 1. simptomų, susijusių su nudegimo plotu, įtaka širdies susitraukimų dažniui ir 2. simptomai susiję su vaiko skausmu ir tėvų patirtu stresu. Šis pavyzdys išaiškino, kad mažiems vaikams yra būdingi 39 proc. visų skirtingų ūmaus skausmo simptomų. Didelė dalis ūmaus streso simptomų buvo nustatyti nudegusiems mažiems vaikams. Rizikos faktoriai jungia nudegiminį plotą, skausmą, širdies susitraukimų dažnį, tėvų išgyvenamą stresą [43].
Jungtinės Karalystės Pinderfieldo ligoninės 10 metų retrospektyvios studijos apie nuplikimu karštu aliejumi 1995-2004 m. buvo pratęstos Jorkšyro regione, nes nuplikimų skaičiau padidėjimas buvo pastebėtas būtent šiuo periodu. Dažniausiai aliejumi nusiplikindavo 1-5 ir 30-40 metų amžiaus grupių asmenys.Tačiau buvo pastebėta, kad suaugusieji nudegimines traumas daugiau patirdavo vyresni nei ankstesnių tyrimų duomenimis. Devyniasdešimt du procentai 1-6 m. amžiaus vaikų patyrusių nudegimus priežastis buvo rankenos ar laido nuo taros, kurioje buvo karštas aliejus patempimas. Vyresnių vaikų sužalojimo mechanizmas buvo panašus į suaugusiųjų. Nudegimai susiję su epilepsija, intoksikacija ar smurtu buvo būdingi tik 40-70 m. amžiaus pacientams. Bendras nudegimo plotas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų buvo panašus (7,15±5,49 proc. ir 7,23±6,87 proc.). Viso kūno nudegimas suaugusiems buvo stebimas du kartus dažniau nei vaikams (67 proc. ir 26 proc.). Vaikų nuplikimams aliejumi prevencija - tai suaugusiųjų atidesnė priežiūra. Gilios keptuvės, skrudintuvių atsiradimas yra naudingas, tačiau neatstoja suaugusiųjų priežiūros. Suaugusiųjų nudegimų su karštu aliejumi prevencijai reikėtų naudoti įstatymų numatytas įspėjamąsias etiketes ant prietaisų ar indų, kuriuose yra karštas aliejus. Suaugusieji turėtų susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, kuomet ruošiasi naudotis karštu aliejumi [21].
Toje pačioje ligoninėje buvo atlikta dar viena retrospektyvi studija Yorksho regioniniame nudegimų centre nuo 1994 iki 2004 metų, kuria siekta nustatyti gydymo pokyčius ir klinikines pasekmes per šį laikotarpį pacientams nudegusiems karštais gėrimais. Nors vaikų, nusiplikiusių karštais gėrimais, iki 3 metų amžiaus iš visų atvejų buvo 77,5 proc., šis susižalojimas buvo suskirstytas į kelias amžiaus grupes. Dažniausiai šiuo būdu susižalodavo vaikai nuo 1 iki 2 metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu bendras kūno nudegimo plotas buvo mažas, tačiau ilgas atvykimo laikotarpis į Nudegimų centrą. Bendras kūno nudegimas, minėtas anksčiau, dažnai būdavo netiksliai
įvertintas Nudegimų centre. Nuo 2002 m. pradėjus vartoti Biobrane pradėjo mažėti hospitalizavimo laikotarpis pacientų su nedideliais paviršiniais nudegimais. Nudegimai karštais gėrimais vis dar lieka reikšminga visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti visuomenės dėmesio [20].
Malmo Universiteto studijos tikslas, remianti pirminės sveikatos priežiūros duomenimis aprašyti vaikų nudegimams būdingus bruožus (nuo 0 iki 6 metų amžiaus). Taip pat buvo įtraukti per 1998 ir 2002 metus konsultuotų vaikų, Universitetinėj ligoninėj ir 21 Sveikatos Centre, duomenys. Buvo išskirti vaikai ir kurie nepasiekdavo ligoninės, tačiau epidemiologinė studija daugiausia rėmėsi ligoninės duomenimis. Retrospektyvios studija naudojosi duomenimis rastais medicininiuose įrašuose. Viso buvo 148 nudegę vaikai, iš jų 80 proc. su nuplikymais karštu skysčiu (71 proc.) ar karštu maistu (29 proc.). Daugiausia nudegimų buvo tarp 1 ir 2 metų berniukų. Užsieniečių tėvų vaikų nudegimai būdavo dažnesni ir būdavo didesnio masto. Beveik visi atvejai (96 proc.) įvykdavo namų aplinkoje, kai šeimos narys būdavo greta vaiko. Į Sveikatos Centrą kreipėsi daugiau vaikų su plaštakų/rankų pažeidimais karštu maistu, negu į Universitetinę ligoninę. Šie duomenys parodo prevencinių vaikų nusiplikymo programų plėtojimo būtinumą. Po šios studijos žinios apie vaikų susižalojimus nusiplikant tapo gilesnės [7].
Sunkūs nudegimai sukelia skeleto raumenų katabolizmą ir silpnumą, kurį didina užsitęsusio fizinio aktyvumo stoka. Mankšta yra puiki priemonė nudegusių vaikų reabilitacijai. Vis dėlto yra manoma, kad fizinių pratimų metu, nudegusiems vaikams pakyla aukštesnė kūno temperatūra, negu nenudegusiems.Teksaso medicinos universitetas atliko studiją, kurioje dalyvavo vaikai (n=15) su >40 proc. bendru kūno nudegimu ir nenudegę vaikai (n=13). Visi dalyviai 20 minučių atlikinėjo monotoniškus pratimus, esant vidutiniškai 75 proc. jų aerobinio pajėgumo. Buvo matuota ausyje, nudegusios ir nenudegusios odos temperatūra vaikams kas 2 minutes pratimų metu ir per kompensacinį laikotarpį. Buvo pastebėtas reikšmingas skirtumas tarp vidinės, nudegusio ir nenudegusios odos temperatūros per vėlesnį, submaksimalaus pratimų laikotarpį (12–20 minutę). Tačiau nebuvo reikšmingo skirtumo tarp nudegusių ir nenudegusių vaikų ausies ir nenudegusios odos temperatūros. Tai parodė, kad sunkiai nudegę vaikai nepasižymi sumažėjusiais termoreguliaciniais procesais atliekant 20 min. pratimus (submaksimalius) kambario temperatūroje. Taigi galime daryti išvadą, kad sakingai atliekami pratimai kambario temperatūroje yra saugūs vaikams nudegusiems <75 proc. bendro kūno paviršiaus [29].
Gram teigiamos infekcijos, įskaitant toksinio šoko sindromą, gali būti ankstyva komplikacija lydinti vaikų nudegimus. Izraelio Tel Avivo universitete buvo siekiama išsiaiškinti rizikos faktorius susijusius su ankstyva su nudegimų gram teigiama infekcija, pasitaikančia vaikų chirurgijos palatose. Buvo atliekama retrospektyvi visų įrašų apie ankstyvą su nudegimais susijusią gram
teigiamą infekciją, pacientams gydytiems nuo 1995 sausio iki 2004 gruodžio. Pirmieji ankstyvosios su nudegimais susijusios gram teigiamos infekcijos požymiai pasireikšdavo per pirmąsias 48 valandas: (1) klinikinis toksinų ligos požymis ir / ar (2) teigiamas kraujo testas dėl Staphylococcus aureus ar A beta hemolizinių Streptococcus grupei. Demografiniai ir klinikiniai duomenys buvo atrinkti atsitiktine tvarka, pasirenkant 150 atvejų. Buvo nustatyti 13 ankstyvosios su nudegimais susijusios gram teigiamos infekcijos atvejų (2,5 proc.) tarp 518 vaikų patyrusių terminius nudegimus (vidutinis amžius 2,4 metai). Trys turėjo bakterinius išbėrimus. Kitiems 10 pacientų buvo diagnozuota toksinų sukelta liga. S.Aureus išaugo šešių pacientų žaizdose. Visi pacientai nuo ankstyvosios su nudegimais susijusios gram teigiamos infekcijos pasveiko po antibiotikų terapijos. Buvo pastebėtas reikšmingas skirtumas tarp: bendro kūno nudegimo ploto (6,9 proc. prieš 3,9 proc.) ir galvos bei veido nudegimų (64 proc. prieš 31 proc.), su ankstyvos su nudegimais susijusios gram teigiamos infekcijos ir kontrolinės grupės. Ankstyva su nudegimais susijusia gram teigiama infekcija nėra reta netgi nedaug nudegusiems vaikams. Nudegimo lokalizacija veido ar galvos srityje, gali būti šios infekcijos palankus faktorius [38].
Remiantis pulsuojančio oksimetro, įvairių elektrodų, cheminėmis dezinfekuojančių medžiagų ir šviesos terapijos poveikiu naujagimių nudegimams buvo rašoma daug. Prieš laiką gimusių naujagimių nudegiminių sužalojimų yra labai nedaug. Šis pranešimas yra apie du vyriškos lyties naujagimius dvynius gimusius Lietuvos bendruomenės ligoninėje. Po gimimo jie buvo paguldyti ant vandens šildyklės 15-20 minučių ir tik po to pernešti į inkubatorių. Nudegiminis sužalojimas buvo diagnozuotas praėjus valandai nuo gimimo. Pirmasis naujagimis sveriantis 1500g buvo nudegęs 20 proc. bendro kūno paviršiaus- nugarą, juosmenį, sėdmenis. Kitas dvynys , kuris turėjo 14 proc. bendro kūno paviršiaus nudegimus tose pačiose vietose, svėrė 1835 g. Šie naujagimiai buvo pernešti į Kauno medicinos universitetinę ligoninę. Praėjus septynioms dienoms po gimimo jie pasveiko po kvėpavimo takų distreso ir buvo pradėtos chirurginės procedūros. Nudegusi oda buvo giliai išpjauta iki fascijų ir likusios žaizdos plote persodinta 0,1 mm storio oda, paimta nuo šlaunies. Autotransplantatai buvo apsaugoti alotransplantantine dvynių tėvo oda. Chirurginės procedūros buvo suskirstytos į du etapus. Kas antrą dieną buvo pašalinama ne daugiau 10 proc. bendro kūno paviršiaus ploto odos. Donoro oda išgijo praėjus aštuonioms dienoms po chirurginės procedūros. Nudegiminės žaizdos gijo palengva savaime keisdamasi alotransplantatu ir kol pagaliau epitelizavosi autotranaplantantinės vietos. Po aštuoniolikos dienų nuo operacijos visos žaizdos buvo epitelizuotos. Todėl galime teigti, kad neišnešiotiems kūdikiams net ir palyginti žema temperatūra gali sąlygoti gilius odos nudegimus. Mes rekomenduojame priešlaikinius gimdymus priimti tik gerai aprūpintose ligoninėse, kur dirba kvalifikuoti specialistai [34].
Kvėpavimo takų nudegimai yra dažna mirties, sergamumo ir prailgintos hospitalizacijos priežastis Tiesioginė priežastis, tai nuodingų dujų, garų, dūmų, toksinų įkvėpimas. Plaučių sužeidimai dažnai sąlygoja sepsio atsiradimą, skysčio perkrova, endogeninių aktyvių medžiagų susidarymą ir „šokinių plaučių“ išsivystymą ir sukelia antrinius metabolinius sutrikimus, kurie sukelia hipoksiją [8].
Karalienės Elizabetos II ligoninė yra vien geriausių sveikatos priežiūros įstaigų Lesoto karalystėje, tačiau neturi nudegimo skyriaus. Peržiūrėjus 5 metų duomenis buvo dokumentuota patirtis ir pasiekimai šios ligoninės nudegimų srityje, nors ir neturint atskiro skyriaus. Buvo peržiūrėti visi 5 metų periodo (1997 gegužė iki 2002 balandžio imtinai)vaikų ūmūs terminių nudegimų atvejai. Visi vaikai buvo gydyti vaikų chirurgijos skyriuose remiantis protokolais: skubi prieš šokinė pagalba, savalaikė skysčių terapija, žaizdų atvėrimas, ankstyvas enterinis maitinimas. Devyniasdešimt aštuoni vaikai (51 berniukai ir 47 mergaitės) nuo 4 mėnesių iki 43 mėnesių amžiaus (vidurkis 21,66±11.30 mėnesiai) buvo gydyti nuo ūmaus terminio nudegimo tiriamu periodu. Nuplikinimo metu (46 proc.) dažniausiai buvo pažeistos viršutinės galūnės ar visas kūnas (87 proc.). Odos persodinimai buvo reikalingi 82 proc. pacientų. Pagrindinės komplikacijos buvo infekcija, skysčių disbalansas, kvėpavimo takų problemos, kontraktūros. Vidutinė hospitalizavimo trukmė buvo 40±4,43 dienos ir 9 proc. mirties atvejų. Mirčių skaičius buvo pakankamai didelis, tačiau gydymo efektyvumas būtų geresnis jeigu būtų įkurtas specializuotas skyrius [41].
Keletas studijų skelbė keletą skirtumų dėl suaugusiųjų mirtingumo terminio sužalojimo atveju, tačiau mažai yra domėtasi apie skirtumus nudegiminių rezultatų tarp nudegusių 17 ir jaunesnio amžiaus žmonių lyčių. Teksaso universitete atliktos studijos tikslas buvo nustatyti ryšius tarp mirtingumo ir lyties prieš brendimo laikotarpį ir brendimo metu, etninių bruožų ir amžiaus, su ar be sepsinių komplikacijų sunkiai nudegusiems vaikams. 747 vaikai buvo hospitalizuoti dėl nudegimų, didesnių nei 40 proc. bendro kūno ploto, į nudegimų skyrių nuo 1985 m. kovo iki 2005 m. sausio. Mirtingumo rezultatai sieti su sepsiu, lytimi, amžiumi, etniniais bruožais domėjo labiausiai. 260 (35 proc.) stadijose dalyvavusių buvo mergaitės ir 487 (65 proc.) berniukų. Reikšmingo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų operacijų skaičiaus, laiko iki hospitalizacijos ir kvėpavimo takų pažeidimų nebuvo. Apie 60 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių šios studijos metu neišgyveno dėl sepsio. Didesnis mirtingumas buvo užfiksuotas tarp kūdikių ir pradedančių vaikščioti vaikų, nuo 0 iki 2,9 m., lyginant su vaikais ir paaugliais, nuo 3 iki17 m., nors reikšmingo skirtumo mirtingumui tarp lyties, prieš brendiminio laikotarpio, brendimo su sepsio pasireiškimu ar etiniais bruožais nebuvo. Mirtingumo dėl nudegimų tarp kūdikių ir pradedančių vaikščioti vaikų,
vaikų ir paauglių su didesniais nei 40 proc. bendrais nudegiminiais plotais, su ar be sepsinių komplikacijų nebuvo galima susieti su lytimi ar etiniais bruožais [5].
Aukštos įtampos elektros traumos vaikams yra retos. Srovės pakenktos galūnės rezultatas yra amputacija, ankstyvas agresyvaus poveikio paveiktos srities, mirusių audinių pašalinimas. Labai svarbus yra pakenktos srities nustatymas. Antrinė chirurgija yra būtina ir atidėlioti ją, pavyzdžiui kaip sausgyslės nutrūkimo atveju, negalima [16].
Nudegiminiai sužalojimai vaikams kelia pediatrų susirūpinimą, kadangi tai sąlygoją vaikų mirtingumą ir sergamumą. Vaikų nudegimai sukelią didelį stresą ne tik pačioms nudegimų aukoms, bet ir jų tėvams. Šios studijos metu buvo siekiama išsiaiškinti būdus ir demografinius aspektus nudegimams įvykti, išanalizuoti mirtingumo ir sergamumo duomenis surinktus Aseero Centro ligoninėje, Saudo Arabijos karalystėje. Per 6 metų (1997 m. sausio iki 2002 m. gruodžio) periodą buvo užregistruota 380 nuo <1 iki 12 m. pacientų su nudegimais hospitalizuotų į Aseero centro ligoninę. Studijos metu buvo pildoma speciali forma, kurioje reikėjo pažymėti amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą, nudegimo laiką ir vietą, trumpą įvykio aprašymą, nudegimą sukėlusią medžiagą, bendrą nudegimo plotą, laipsnį, sunkumą, gylį, hospitalizacijos ir išrašymo datas. Iš 380 studijoje dalyvavusių vaikų 191 (50,3 proc.) buvo berniukai ir 189 (49,7 proc.) mergaitės(M:F=1,01:1). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties (p=0,4) nebuvo. Vietinių gyventojų buvo 362 (95.3 proc.), o ne vietinių 18 (4,7 proc.). 19 (24 proc.) buvo nuo 1 metų amžiaus ar mažiau (95,3 proc.), 204 (54 proc.) vaikai nuo 1m. iki 5m. amžiaus, o nuo 5 m. iki 12 m. vaikų buvo 86 (22 proc.). 64 proc. vaikų nudegimines traumas patyrė nusiplikindami, 27,6 proc. nudegė liepsna , 5 proc. elektra ir 1,8 proc. buvo patyrė nudegimus cheminėmis medžiagomis. Dauguma vaikų nudegimus įvyko iki 5 m. amžiaus ir dažniausiai jie įvyko namuose. Iš nudegimų labiausiai vyravo nuplikinimai ir hospitalizacijos laikas koreliavo su nudegiminio ploto dydžiu [4].
Paskutiniais metais daug kūdikių buvo gydyta UK Mandevilio ligoninėje. Nuplikinimai dažnai nutikdavo ruošiant šiltą pieną. Šie nudegimai pavojingi mažiems vaikams, nes jų oda labai plona ir jautri. Tai sąlygoja ilgą hospitalizacijos laikotarpį. Šiems vaikams būtina palaikyti tinkamą skysčių balansą tiek nudegusių masių pašalinimo metu, tiek persodinant odą. Norėtume patarti naudoti kitokias pieno šildymo technikas, kurios leistų išvengti visų pavojų [2].
Nuplikinimas dažniausiai tai rezultatas taros su karštu skysčiu patempimo už rankenos nuo viryklės ar krosnies. Cincinačio universitetas šia studija nori palyginti sužalojimo laipsnį ir gylį, ligoninės išeikvotas lėšas ir nudegimų, kuriuos patyrė vaikai užsipylę aliejumi ar kitu karštu skysčiu, rezultatus. Retrospektyviai buvo užtirti vaikų nuplikimo ar nusiplikinimo atvejai registruoti vikų nudegimų centre nuo 1995 m. sausio iki 2001 m. gruodžio. Tyrimo metu buvo vertinti bendras
kūno nudegimo plotas, sužeidimo gylis, odos persodinimo reikalingumas, dirbtinės plaučių ventiliacijos laikas, gulėjimas intensyvios terapijos skyriuje ir bendras hospitalizacijos laikas dienomis. Užregistruoti 196 vaikai su panašaus mechanizmo nuplikinimais. 54 (27,6 proc.) buvo susižaloję su karštais taukais ar aliejumi, o 142 (72,6 proc.) su kitais skysčiais. Amžiaus vidurkis šių vaikų buvo apie 3 m. ir iš visų vaikų truputį daugiau nei pusė buvo berniukai. Aliejumi ar taukais nusideginusių vaikų bendras nudegiminio ploto vidurkis ir viso kūno nudegimai buvo 18.3 proc. ir 8,1 proc., o nusiplikiusių ne taukais 14,4 proc. ir 4,5 proc. (p<0,5). 56 procentai šių vaikų nudegusių taukais odos persodinimo prireikė 34 proc. iš visų kitais skysčiais nudegusių vaikų. Dvidešimčiai procentų nuplikusių taukais vaikams reikėjo dirbtinės ventiliacijos, o kitais skysčiais nuplikusiems vaikams ventiliacijos reikėjo 6,3 proc. (p<0,1). 22,2 proc. nudegę taukais vaikai gulėjo intensyvios terapijos skyriuje., o kurie buvo nudegę kitais skysčiais intensyvios terapijos reikėjo 6,3 proc. (p<0,005). Hospitalizacijos laikotarpio vidurkis buvo 16,8±2,5 dienos taukais nusiplikinusių ir 9,1±1,0 dienos kitais skysčiais nusiplikinusių vaikų (p<0,001). Nuplikimai su gruzdintuvėmis sąlygojo labiau išplitusius ir gilesnius sužalojimus ir daugiau reikėjo lėšų jų gydymui, nei nusiplikinusių kitais skysčiais vaikams. Šis tyrimas rodo, kad yra būtina naudoti saugesnes priemones ir reikėtų daugiau informacinių etikečių ant prietaisų [3].
Karališka vaikų ligoninės (Australija) atlikto darbo tikslas, yra sukaupti duomenis apie vaikų nudegiminių sužalojimo mechanizmus su karštais gėrimais. Buvo nustatyti 152 vaikai, kurie per 3 metų periodą buvo registruoti nudegimų centre. Jie sudarė 18 proc. visų gydytų centre vaikų. Amžiaus mediana buvo 17,5 mėnesiai, o nudegiminio ploto mediana 4 proc. ( ribos, 0,25 proc. ir 32 proc.). 52 proc. vaikų reikėjo hospitalizacijos, 18 proc. buvo atlikta odos persodinimo operacijos, o 26 proc. buvo taikytas ilgalaikė susidariusio rando korekcija. Iš visų sužalojimų 70 proc. atvejų susižeidimo mechanizmas buvo paties vaiko užsipylimas karšto gėrimo ant savęs. 80 proc. atvejų patį įvykį matė prižiūrėję vaiką suaugusieji. Šio tyrimo metu buvo galima stebėti, kad nusiplikinimas karštu gėrimu sąlygoja sergamumą [13].
3.4. Nudegimų profilaktinės priemonės bei jų efektyvumas
Knygose apie vaikų priežiūrą ir auklėjimą dažnai tėvai ieško informacijos kaip apsaugoti savo vaikus ir paauglius nuo sužeidimų, kurie sąlygoja mirtį, negalią vaikams nuo 1 iki 18 m. Šiaurės Karolinos universiteto sužalojimų profilaktikos tyrinėjimų centre buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti knygose, leidžiamų tėvams apie vaikų auklėjimą, straipsnių kiekį ir pranešimų kokybę apie vaikų sužeidimus, nes šių knygų pranešimų kokybė oficialiai nebuvo įvertinta. Tyrimo metu buvo pasirinkti du didžiausi knygynai ir išanalizuotos knygos apie vaikų
auklėjimą. Buvo vertinami straipsniai apie vaikų ir paauglių susižeidimų prevenciją remiantis Amerikos pediatrų akademijos sužalojimų prevencijos programa jauniems vaikams nuo 0 iki 12 m. amžiaus bei Amerikos medikų asociacijos pateiktomis rekomendacijos tėvams apie paauglių saugumą. Iš viso buvo peržiūrėtos 46 apie vaikų auklėjimą knygos, įskaitant 41 straipsnius skirtus vaikams bei 19 skirtų paaugliams. Visuose šiose knygose buvo straipsnių apie sužalojimų prevenciją. Buvo keletą straipsnių, kuriose buvo remtasi Amerikos pediatrų akademijos sužalojimų prevencijos programa mažiems vaikams nuo 0 iki 12 m. amžiaus. Paaugliams skirtose straipsniuose nei vienoje knygoje nebuvo nei pusės Amerikos medikų asociacijos pateiktų rekomendacijų tėvams apie paauglių saugumą. Vaikams skirtuose straipsniuose apie sužalojimų profilaktiką daugiausia buvo kalbama apie nudegimų ir transporto priemonių sukeltus sužeidimus. Tuo tarpu paauglių straipsniuose daugiausia buvo kalbama apie šaunamojo ginklo pavojų ir saugumo būdus. Straipsniuose, kurių autoriai buvo medikai, buvo labiau remtasi rekomendacijomis nei straipsniuose parašytų kitų profesijų autorių. Pranešimų kokybė buvo gera, dažniausiai buvo remtasi Amerikos pediatrų akademijos sužalojimų prevencijos programa mažiems vaikams nuo 0 iki 12 m. amžiaus bei Amerikos medikų asociacijos pateiktomis rekomendacijos tėvams apie paauglių saugumą Tik keliuose straipsniuos duoti patarimai prieštaravo visoms pateiktoms rekomendacijoms. Todėl buvo galima daryti išvadą, kad knygose apie vaikus ir paauglius yra mažai straipsnių apie sužalojimų prevenciją mažiems vaikams. Daugiausia informacijos paaugliams yra apie šaunamuosius ginklus. Labiausiai kreiptas dėmesys į transporto priemonių keliamą pavojų [23].
Nudegimai ir nuplikinimai yra dažna mirties ir sergamumo priežastis. Todėl Bryan W. Whitfield Memorial ligoninė USA atkreipė dėmesį į šių problemų aktualumą. Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti bendruomenės švietimo apie nudegimų ir nuplikimų 0-14 m. vaikų prevenciją efektyvumą, siekiant sumažinti sužalojimų atvejų skaičių. Ieškojimo strategija buvo elektroninė paieška, žurnalai, įvairūs leidiniai. Mokslinį veikalą recenzavo du recenzentai. Buvo įtrauktos visos studijos, kuriose buvo domimasi apie nudegimų ir nuplikinimų atvejus, jų paplitimą. Duomenys buvo peržiūrėti dviejų nepriklausomų recenzentų. Iš 32 tyrimų buvo panaudoti tik 3, kurie atitiko keliamus kriterijus. Ir tik viena šis šių parodė reikšmingą mažėjimą nudegimų ir nuplikinimų dėl bendruomenė įsikišimo. Kiti du tyrimai netiko todėl, kad buvo per mažai laiko poveikiui ir per mažai buvo taikyta priemonių. Todėl galime taigi, kad per mažai yra atlikta tyrimų, kad galėtume įvertinti bendruomenės švietimo efektyvumą vaikų nudegimų atveju. Labai svarbu sugalvoti struktūrą kaip paaiškinti vaikų nudegimų ir nuplikinimų problemą, sudaryti profilaktikos programą [46].
USA Šiaurės Karolinos Jaycee nudegimo Centeras mano, kad aukštos klasifikacijos medicinos sesers dalyvavimas sveikatingumo programose, kuriose būtų kalbama apie ugnies poveikį organizmui gali užkirsti kelią nudegimams. Aukštos kvalifikacijos slaugytoja galėtų būti tas žmogus, kuris padėtų atpažinti nesaugius įpročius namuose, įdiegti saugaus gyvenimo įpročius. Kūdikiai ir vaikai patiria dažniausiai sužalojimus namuose, todėl jie neturėtų būti palikti namuose vieni. Vaikai turėtų būti mokomi nuo mažens apie ugnies keliamą pavojų. Tėvai turėtų sugoti namus, žaidimų aikšteles nuo ugnies ir jos keliamų pavojų. Reikėtų paslėpti degtukus, elektros prietaisus. Aukštos kvalifikacijos slaugytoja galėtų įtakoti įstatymų leidimą, kurie padėtų užkirsti kelią nudegimams [17].
Vaikai jaunesni nei 14 m. priklauso didelei rizikos grupei patiri nudegiminius sužalojimus. Mokymas apie nudegimus ir gaisrus turi būti pateikti taip, kad pasiektų vaikų vaizduotę. Tai turi būti geresnis būdas net už žaidimus. Vaikų ligoninės nudegimų centre USA buvo sukurti du prevenciniai žaidimai. Žaidimai Buvo išdalinai 38 rajono mokykloms, 164 pradinėm mokyklom, pasiekė 1035 paauglių klases. Prieš pradėdami ir baigę žaisti dalyviai užpildydavo anketas, siekiant nustatyti žinių kiekį ir mokėjimą jomis pasinaudoti. Klasės auklėtojams buvo duota įvertinimo forma siekiant įvertinti žinių kokybę, veiksmingumą. Prieš žaidimą ir po jo atlikto testo rezultatai parodė mokinių žinių augimą ir išsaugojimą. Klasės auklėtojai pripažino tuos žaidimus įdomius ir sukeliančius daug diskusijų [30].
Siekiant susumuoti namuose įvykusių nelaimių su ugnimi faktorius naudojant vienodo palyginimo metodus Kanadoje pediatrijos ir kūdikių sveikatos skyriuje buvo atliktas tyrimas. Gyvenamojoje vietoje galimus patirti rizikos faktoriai buvo nustatyti sekančiai: Medline (1983-1997 m.) buvo ieškota informacijos pasitelkiant žodžius ugnis/nudegimas, etiologija/ priežastys, profilaktika, epidemiologija ir rūkymas, detektorius ar pavojaus signalas. Eric (1966-1997 m.) ir Psyclit (1974-1997 m.) buvo ieškoma tais pačiais raktažodžiais pridedant dar žodžius: saugumas, kvalifikacija, mokymas, ugdymas. Kiti duomenys buvo renkami iš knygų, įvairių leidinių, Sužalojimo profilaktikos žurnalo, vyriausybės dokumentų bei kitų interneto svetainių. Buvo suskaičiuoti santykinė rizika, šansų santykis, standartizuotas mirtingumo santykis. Visi šie duomenys buvo lyginti su kitų studijų duomenimis. Buvo panaudota 15 tinkamų straipsnių ir pasirinktos dvi kontrolinės studijos. Nemodifikuojami rizikos veiksniai tokie kaip jaunas amžius (RR 1.8-7.5), vyresnis amžius (RR 2,6-3,6), vyriška lytis (RR 1,4-2,9), ne baltųjų rasė (RR 1,3-15,0), žemos pajamos (RR 3,4), nedarbingumas (RR 2,5-6,5) ir vėlai vakare/anksti ryte atsitikimai (RR 4,1). Pakeičiami rizikos veiksniai tokie kaip: gyvenamoji vieta (RR 2,1-4,2), gyvenamosios vietos rūšis (RR 1,7-10,5), rūkymas (RR 1,5 ir 7,7), alkoholio vartojimas ( RR 0,7-7,5). Kilnojami
