Miglė Jakubonytė
5 kursas, 8 grupėSTIKLO PLUOŠTO KAIŠČIO CEMENTAVIMO GYLIO
ĮTAKA DANTIES ŠAKNIES LŪŢIUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. Jonas Junevičius
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
STIKLO PLUOŠTO KAIŠČIO CEMENTAVIMO GYLIO ĮTAKA DANTIES ŠAKNIES LŪŢIUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... (parašas)
... (vardas pavardė, kursas, grupė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas... (parašas) ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD ir
reikalavimų
įvertinimas atitikimas
Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas,
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 tikslas uţdaviniai
Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?
0,4 0,2 0
6 (1 balas) Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Literatūros apţvalga
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9 (1,5 balo) Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
0,3 0,1 0
11 Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Medţiaga
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13 ir
metodai (2 balai)
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14 Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
0,4 0,2 0
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
tikslą ir uţdavinius?
0,4 0,2 0
16 Rezultatai (2 balai)
Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus?
0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas?
0,4 0,2 0
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21 Rezultatų aptarimas
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 (1,5 balo) Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uţdavinius?
0,2 0,1 0
25 Išvados (0,5 balo)
Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ?
0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus?
0,4 0,2 0
28 Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami
literatūros šaltiniai? 0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą?
+0,2 +0,1 0
32 Praktinės Rekomen-dacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20
psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
rengimo reikalavimus?
-1 balas -2 balai
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
39 Bendri Reikalavimai
Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5
balo
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5
balo
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
komiteto leidimas?
-1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo -0,5
balo
44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
(spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5
balo
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ...8 SUMMARY ...9 ĮVADAS ...10 1. LITERATŪROS ANALIZĖ ...12 2. MEDŢIAGA IR METODAI ...16 3. REZULTATAI ...19 4. DISKUSIJA ...21 IŠVADOS ...26 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...278 Stiklo pluošto kaiščio cementavimo gylio įtaka danties šaknies lūţiui
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Metaliniai kultiniai kaištiniai įklotai dėl savo trūkumų danties atstatymui yra pasirenkami vis rečiau. Šiuo metu populiarėja naujesni, geresnėmis savybėmis pasiţymintys stiklo pluošto kaiščiai. Tačiau vieningos nuomonės apie optimalų stiklo pluošto kaiščio cementavimo gylį literatūroje nėra. Darbo tikslas - įvertinti dantų šaknų su skirtinguose gyliuose įcementuotais stiklo pluošto kaiščiais atsparumą lauţimui.
Medţiaga ir metodai: Tyrimui naudota 18 pašalintų apatinio ţandikaulio centrinių kandţių, kurie iki tyrimo buvo laikyti fiziologiniame tirpale kambario temperatūroje. Dantys sugydyti endodontiškai, nupreparuoti jų vainikai ir suskirstyti atsitiktine tvarka į 3 grupes po 6 dantis, bandiniai suformuoti pjezo gilintuvais bei specialiu stiklo pluošto kaiščių cementavimui pritaikytu gilintuvu skirtinguose gyliuose. Atitinkamai sucementuoti stiklo pluošto kaiščiai naudojant savaime ėsdinantį cementą: pirmoje grupėje – 2/3 kanalo darbinio ilgio gylyje (11 mm), antroje grupėje – 1/2 kanalo darbinio ilgio gylyje (7,5 mm), trečioje grupėje –1/3 darbinio ilgio gylyje (5 mm). Dantų šaknys standartizuotos jų sieneles apšlifavus frezu iki vienodų matmenų. Bandiniai įtvirtinti metalinėje plokštelėje 45° kampu, vertikaliai spausti hidrauliniu presu bukolingvaline kryptimi. Fiksuota spaudimo jėga niutonais iki bandinio lūţio, naudojant „testXpert V7.11“ programinę įrangą. Atlikta rezultatų analizė „Microsoft Excel“ programa, rezultatų patikimumas įvertintas atlikus dispersinę duomenų analizę (ANOVA), bei T- testą.
Rezultatai: Atlikus dispersinę duomenų analizę (ANOVA), bei T-testą, patvirtinta nulinė hipotezė - nėra statistinio skirtumo tarp visų grupių rezultatų (p>0,05).
Išvados: stiklo pluošto kaiščio cementavimo gylis neturi įtakos danties atsparumui lauţimui. Raktiniai ţodţiai: post; depth; fracture resistance; tooth; core.
9 The root fracture resistance dependency upon depth of fiber glass post
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: due to existing disadvantages of tooth restoring metal posts are chosen more and more rarely. Nowadays modern fiber glass posts, which consists of better properties are becoming more popular. However, there are no unified opinion in literature about fiber glass post cementation depth. The aim of this study – to investigate what influence does the different depth of fiber glass post have on root fracture resistance.
Material and the methods: 18 extracted lower central incisors were used for this study, which were stored in saline at room temperature before the investigation. Teeth were endodontically treated, their crowns were decoronated and randomly divided into 3 groups each having 6 teeth, samples were prepared using peeso reamers and special reamer for fiber glass post cementation in different depths. Fiber glass posts were respectively cemented using self-etch cement: first group – in the depth of 2/3 canal working length (11 mm), second group – in the depth of 1/2 canal working length (7,5 mm), third group – in the depth of 1/3 canal working length (5 mm). Roots were standardized by preparing the walls using mill until the same dimensions was made. Samples were interposed at metal plate at 45° degree angle and compressed vertically by hydraulic press at buccolingual direction until the fracture occurred. Fracture force was recorded in newtons using „testXpert V7.11“ software. Data were measured using „Microsoft Excel“ software and analyzed using „ANOVA“ and T-test software.
Results: after dispersion analysis using “ANOVA” and T-test the null hypothesis was accepted – there were no significant difference between results of all groups (p>0,05).
Conclusions: the cementation depth of fiber glass post has no influence on tooth fracture resistance.
10
ĮVADAS
Kai likę danties audiniai nebesuteikia restauracijai pakankamos atramos ir retencijos, endodontiškai sugydyti dantys turi būti atstatomi kultiniu kaištiniu įklotu [1]. Pagrindinė endodontinių kaiščių funkcija yra suteikti retenciją kulčiai ir visiškai uţsandarinti vainikinę dalį nuo šaknies kanalo. Anksčiau daţniausiai naudoti metaliniai kaiščiai šiandien pasirenkami vis rečiau dėl pakankamai reikšmingų trūkumų, tokių kaip spalva, galima korozija, surišimo sistemos nebuvimas ir didelis elastingumo modulis, kuris gali lemti šaknies skilimą [2].
Šiuo metu vis labiau populiarėja maţiau rigidiški, nei metaliniai, stiklo pluošto kaiščiai. Atstatant dantį šiais kaiščiais, šaknies lūţiai yra labai reti, o daţniau pasitaikančios komplikacijos yra nekokybiškas sistemos surišimas [3]. Dėl elastiškumo modulio panašumo į dentino, pluoštu sustiprinto kompozito kaiščiai tolygiai paskirsto spaudimą danties ir aplinkiniams audiniams, bei apsaugo šaknį nuo lūţio [3, 4, 5]. Tuo tarpu titanas, nerūdijantis plienas, cirkonis turi daug didesnį elastiškumo modulį (atitinkamai 110 GPa, 200 GPa, 300 GPa) nei dentino audiniai (18 GPa). Esant tokiems rigidiškiems kaiščiams, spaudimas yra perduodamas išilgai šaknies vidino paviršiaus ir koncentruojasi apie šaknies viršūninę dalį - taip yra padidinama vertikalaus šaknies lūţio rizika, kuri reikštų didelę gydymo nesėkmę [3].
Pasak vienų autorių, tradiciškai manoma, kad kaiščio cementavimo kanale gylis turėtų būti bent jau toks pats, kaip danties anatominio vainiko aukštis [4]. Tačiau dalis gydytojų odontologų visgi mano, jog norint išgauti pakankamą danties šaknies tvirtumą, kultinis kaištinis įklotas turėtų būti bent dviejų trečdalių šaknies ilgio gylyje ir gana daţnai tai yra taikoma praktikoje. Vis dėlto, paskutiniais metais atlikti tyrimai in vitro parodė, kad maţesnis retencijos paviršius, susidarantis įcementavus kaištį maţesniame gylyje, gali būti kompensuotas kokybiškos surišimo sistemos. Be to, svarbesnis yra surišimo sistemos tvirtumas vainikiniame danties šaknies trečdalyje nei viršūninėje dalyje - šis pranašumas leidţia sumaţinti cementuojamo kaiščio gylį [1]. Taip pat labai svarbu kaiščio loţės paruošimas, kadangi per didelis kanalo išpreparavimas arba kaiščio įcementavimas per giliai susilpnina endodontiškai gydytą dantį arba gali paveikti viršūninės dalies sandarumą [4]. Autoriai taip pat mano, kad cementuojant kultinį kaištinį įklotą maţesniame gylyje, bus išgaunamas kokybiškesnis surišimas dėl geresnio visos išpreparuotos loţės gylio pasiekiamumo. Be to, maţesnio gylio preparavimas sumaţina perforacijų riziką, ypač lenktuose kanaluose [1].
11 Taigi, manoma, kad endodontiškai gydyto danties atsparumas lūţiui daugiausiai priklauso nuo likusio kiekio danties audinių ir surišimo paviršiaus, surišimo sistemos kokybės bei kaiščio tipo [5]. Tačiau kaiščio cementavimo gylis visgi išlieka ginčytinas klausimas [4].
Šio darbo tikslas – įvertinti dantų šaknų su skirtinguose gyliuose įcementuotais stiklo pluošto kaiščiais atsparumą lauţimui. Hipotezė – kaiščio cementavimo gylis neturės įtakos šaknies atsparumui lauţimui. Darbo uţdaviniai:
1. Įvertinti dantų su stiklo pluošto kaiščiais, įcementuotais dviejuose trečdaliuose kanalo darbinio ilgio, atsparumą lauţimui;
2. Įvertinti dantų su stiklo pluošto kaiščiais, įcementuotais pusėje kanalo darbinio ilgio, atsparumą lauţimui;
3. Įvertinti dantų su stiklo pluošto kaiščiais, įcementuotais trečdalyje kanalo darbinio ilgio, atsparumą lauţimui;
4. Palyginti dantų su skirtinguose gyliuose įcementuotais stiklo pluošto kaiščiais atsparumą lauţimui.
12
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
Pagrindinė kultinio kaištinio įkloto funkcija yra suteikti restauracijai stabilumą bei apsaugoti dantį išsklaidant arba tolygiai paskirstant kramtymo metu veikiančias jėgas išilgai danties. Iki 1980 metų endodontiškai gydyto danties atstatymui buvo naudojami lieti metaliniai kultiniai kaištiniai įklotai. Tačiau išaugus estetikos ir geresnių fizinių savybių poreikiui, šiuolaikinėje odontologijoje išpopuliarėjo stiklo ar anglies pluoštu sustiprinti, cirkonio bei kompozitiniai kaiščiai, kurie vis daţniau pasirenkami vietoj metalinių [6].
Pagrindiniai veiksniai, įtakojantys danties tvirtumą, yra paviršiaus tarp kaiščio ir danties plotas, bei kaiščio stangrumas ir rigidiškumas. Jeigu naudojamas per daug rigidiškas metalinis kaištis (kietesnis nei dentinas), danties lūţio rizika padidėja [7].
Tuo tarpu keramikiniai ir stiklo pluošto kaiščiai šiandien vis daţniau pasirenkami dėl estetinių savybių, biosuderinamumo, gerų fizikinių savybių, kokybiško surišimo su danties audiniais [2].
Stiklo pluošto kaištis gaminamas iš silanizuotų stiklo arba kvarco skaidulų, kurios sujungiamos metakrilato arba epoksidinio polimero rišikliu. Skaidulos suteikia kaiščiui tvirtumo, o rišiklio funkcija - perduoti tenkančią jėgą skaiduloms bei apsaugoti jas nuo drėgmės burnos ertmėje [2]. Pasak autorių, stiklo pluošto kaiščių cementavimui daţniausiai naudojami BisGMA ir epoksidinės dervos cementai, kurie sukuria tvirtą surišimo sistemą – cheminę ir mikromechaninę jungtį – su danties audiniu. Dėl artimo dentinui elastiškumo modulio (18-42 GPa) ir tvirtos surišimo sistemos, stiklo pluošto kaištis kartu su derviniu cementu tolygiai paskirsto dančiui tenkantį krūvį, stresinės jėgos perduodamos išilgai šaknies [8] ir taip padidėja atstatyto danties atsparumas lūţiui [2].
Stiklo pluošto kaiščių sistemai būdingas tvirtas atstatytos iš cemento kulties surišimas su danties audiniu – sukuriamas vienalytis kaiščio-cemento monoblokas, kuris išsklaido dančiui tenkančias spaudimo jėgas visoms monobloko dalims [2]. Šis monoblokas yra kelių dalių kompleksinė sistema, kurios viduje veikia kelių ašių, netolygiai išsidėstančios, bei priklausančios nuo išorinio krūvio dydţio ir krypties, stresinės lauţimo jėgos [9]. Veikiant dantį jėga, stiklo pluošto skaidulų įsitempimas yra tolygus ir vienodas iki jų lūţio taško, o panaikinus veikiančią jėgą, skaidulos sugrįţta į savo pradinę būseną [2].
Atstatant dantį kaiščiu svarbu ne tik danties struktūros tinkamas atkūrimas, bet ir maksimalus likusių danties audinių išsaugojimas. Prieš cementuojant kultinį kaištinį įklotą reikalinga įvertinti sąkandį, danties padėtį dantų lanke, likusį danties audinį, kanalo išsidėstymą, taip pat tinkamai pasirinkti kaiščio formą, diametrą, ilgį, bei medţiagą, iš kurios jis pagamintas.
13 Tačiau svarbu yra nepamiršti, kad burnos ertmėje kaiščiais atstatytus dantis visuomet veikia stresinės jėgos, kurios gali lemti gydymo nesėkmę – danties ar kaiščio lūţį [7].
Naudojant metalinius kaiščius – „auksinis standartas“ yra jų cementavimas 2/3 šaknies kanalo darbinio ilgio gylyje [1]. Tačiau stiklo pluošto kaiščio savybės skiriasi nuo metalinio, todėl jo cementavimo gylis visgi yra ginčytinas klausimas [10, 11, 12]. Pasak autorių, giliai cementuojant kaištį (2/3 kanalo DI), atitinkamai daugiau kietųjų audinių yra pašalinama jį platinant – taip maţėja šaknies tvirtumas. Kuo didesnis stiklo pluošto kaiščio gylis, tuo daugiau dentino pašalinama, tuo labiau susilpninama šaknis. Taip pat, kuo giliau kaištis cementuojamas, tuo sunkiau pasiekti kokybišką kaiščio surišimą su danties audiniu visame cementavimo gylyje. Kita vertus, kai kurie autoriai teigia, kad sumaţinus stiklo pluošto kaiščio gylį, labai sumaţėja jo retencija ir padidėja dentinui tenkanti stresinė jėga [12].
Taigi, nors didesniame gylyje įcementuotas kaištis uţtikrina tinkamą stabilumą, negalima pamiršti biomechaninio danties atsparumo, kuris tiesiogiai susijęs su likusių danties audinių kiekiu. Todėl stiklo pluošto kaiščio sistemoje „auksinis standartas“ turėtų būti pakankamas kanalo preparavimas tam, kad atlaikytų spaudimą kramtymo metu, tačiau taip pat kiek galima minimalus tam, kad būtų kuo maţiau susilpninta šaknis. Tai ypač svarbu klinikinėse situacijose, kuomet yra trumpa šaknis bei ţemas danties klinikinis vainikas. Be to, pasak kai kurių autorių, kai stiklo pluošto kaištis yra tinkamai sukietintas kanale, jo retencija ir taip yra pakankama ir jam nebūtinas didelis gylis [13]. Minimalus šakninio dentino storis apie kaištį šaltiniuose daţniausiai rekomenduojamas nuo 1 iki 1,75 mm. Tuo tarpu tyrimais įrodyta, kad maţesnis šakninio dentino kiekis (0,5 mm) apie kaištį sumaţina šaknies atsparumą lūţiui [10].
Didţiausią stiklo pluošto kaiščio restauracijos nesėkmę autoriai įvardina kaip surišimo sistemos defektą tarp kaiščio-cemento arba cemento-dentino [2, 14], kas lemia kaiščio atsicementavimą. Taip pat, sutinkama, kad pasiekti kokybišką adheziją su šakniniu dentinu yra daug sudėtingiau nei su vainikiniu dentinu [3]. Kituose šaltiniuose įvardijama, kad kliniškai pirminis surišimo sistemos defektas dervinio kaiščio ir kulties komplekse atsiranda dėl įvairių apkrovimo jėgų, veikiančių burnos ertmėje. Ypač svarbus yra vidinių stresinių jėgų pasiskirstymas šaknies kaklelinėje dalyje, bei kaiščio paviršiuje, dantį veikiant krūviui. Šios jėgos gali priklausyti nuo kaiščio cementavimo gylio bei vainikėlio aukščio. Metalinis kaištis sukelia maţesnes lauţimo jėgas kaklelio srityje, nei stiklo pluošto kaištis, tačiau daug didesnes stresines jėgas riboje tarp kaiščio bei cemento. Be to, manoma, kad esant kaiščio ir kulties kompleksui, daugiausiai stresinės jėgos sukeliamos ties kaiščio paviršiumi, kurios atitinkamai didėja maţinant kaiščio ilgį [14].
Kita vertus, kai kurie autoriai mano, kad stiklo pluošto kaiščio sistemai tenkanti įtampa nepriklauso nuo kaiščio gylio [11,12]. Tokia išvada buvo padaryta atkūrus viršutinio ţandikaulio kandţių modelį bei įvertinus stresinių jėgų perdavimą dantyse su skirtingų gylių stiklo pluošto
14 kaiščiais, baigtinių elementų metodu. (Baigtinių elementų metodas (angl. Finite element method) – tai sudėtingas matematinių skaičiavimų būdas, paremtas daugybės paprastesnių, tarpusavyje susijusių, baigtinių skaičiavimų visuma. Šiuo metodu galima apskaičiuoti įtempimus įvairiose biologinėse struktūrose [15] ). Buvo nuspręsta, kad kuo giliau įcementuojamas kaištis, tuo geresnis jo stabilumas. Tačiau šis tyrimas neatspindi realios klinikinės situacijos, kadangi yra paremtas tik matematiniais skaičiavimais. O kliniškai labai svarbu yra ne tik stiklo pluošto kaiščio cementavimo gylis, bet ir tokie faktoriai, kaip kaiščio adaptacija kanale, visas šaknies kanalo darbinis ilgis, kaiščio galiuko atstumas nuo šaknies viršūnės, kuris negali būti maţesnis nei 3 mm, norint uţtikrinti sandarumą [12].
Be to, kaiščio – kulties sistema sukuria nenatūralų stresinių jėgų paskirstymą danties audiniuose, kadangi ši medţiaga yra stangresnė nei pulpos audinys [16]. Pasak atlikto tyrimo naudojant „3D MAX programą“ nustayta, kad visa stresinė jėga, perduodama per kūgio formos kaištį yra didesnė, (nepriklausomai nuo kitų savybių, tokių kaip ferulės buvimo ar medţiagos, iš kurios pagamintas kaištis), lyginant su paraleliniais kaiščiais. Šio tyrimo metu taip pat remtasi baigtinių elementų metodu, tirtas stresinių jėgų pasiskirstymas tarp nikelio-chromo kaiščio su kultimi, titaninio kaiščio su dervinio kompozito kultimi bei stiklo pluošto kaiščio su dervinio kompozito kultimi. Didţiausios stresinės jėgos nustatytos danties kaklelinėje srityje, kūginių kaiščių sistemoje lyginant su paralelinių. Stiklo pluošto kaiščio bei dervinio kompozito kulties grupėje buvo maţiausios stresinės jėgos kaiščio paviršiuje, tačiau kaklelinėje srityje susitelkusios lauţimo jėgos - didesnės nei kitose grupėse. Maţiausios stresinės jėgos susitelkė grupėse, kuriose likęs vainikinis dentinas sustiprintas ferule [9].
Danties, atstatyto kaiščiu, tvirtumui didelę reikšmę turi ferulės suformavimas. Manoma, kad preparuojant daug audinių netekusį dantį vainikėliui, aplink visą šaknį suformavus ferulę ţymiai padidėja danties atsparumas lūţiui [8, 10, 17]. Be to, teigiama, kad ferulė turi didelės įtakos paskirstant kaiščio ir kulties sukeliamas stresines jėgas visam danties-kaiščio kompleksui, bei ţymiai sumaţina kaklelinėje srityje susikaupiančias stresines jėgas [9]. Autoriai ferulės efektą apibūdina kaip seniai taikomą danties, netekusio daug audinių, formavimo principą. Formuojamas laiptelis aplink dantį, išplečiant vainiką šaknies viršūnės link. Ši preparavimo technika sumaţina dančiui tenkančias stresines jėgas, todėl apsaugo nuo danties lūţio. Manoma, kad ferulės efektas sustiprina dantį veikiant funkcinėms, šoninėms bei lauţiančioms jėgoms, bei sumaţina stresinių jėgų kaupimąsi danties audiniuose [8]. Atlikti tyrimai parodė, kad net 2 mm aukščio ferulės preparavimas padidina šaknies atsparumą lūţiui [8, 11, 18].
15
1 pav. Nėra ferulės efekto 2 pav. Ferulės efektas
Vertinant naujausius tyrimus, tendencija kaištį cementuoti kuo giliau, norint sustiprinti laikomumą, gali būti taikoma tuomet, kai nėra preparuojama ferulė. Ir ši metodika turėtų būti siejama su kūgio formos kaiščių naudojimu, kadangi giliau įcementavus cilindrinį kaištį bus platesnis jo diametras lūţio taške. Apskritai klinikinėje praktikoje cilindro formos kaiščiai yra vis daţniau nebenaudojami, o pakeičiami kūginiais, kadangi naudojant cilindrinius kaiščius, yra pašalinamas didesnis danties audinių kiekis bei suardoma natūrali kanalo forma preparavimo metu, o tai sumaţina atstatyto danties tvirtumą [11].
Endodontiškai sugydyto ir stiklo pluošto kaiščiu sutvirtinto danties tvirtumą bei atsparumą lūţiui lemia labai daug faktorių, tarp kurių ir kaiščio cementavimo gylis. Visgi vieningos nuomonės apie optimalų stiklo pluošto kaiščio gylį literatūroje nėra, autorių rekomendacijos skirtingos. Šis dydis šaltiniuose siūlomas vienodas arba didesnis negu vainikėlio aukštis, arba rekomenduojama jį apskaičiuoti pagal kanalo ilgį: pusė, du trečdaliai ar trys ketvirtadaliai šaknies ilgio [19].
16
2. MEDŢIAGA IR METODAI
Tyrimui naudota 18 neseniai pašalintų, karieso nepaţeistų, neįskilusių, endodontiškai negydytų, neplombuotų apatinio ţandikaulio centrinių kandţių, kurie iki tyrimo (ne ilgiau kaip 3 mėnesius) buvo laikyti fiziologiniame tirpale kambario temperatūroje. Išorinis dantų šaknų paviršius nuvalytas smėliasrove, visų dantų šaknų ilgis standartizuotas iki 15 mm. Dantys sugydyti endodontiškai: atvertos pulpos kameros, surastos kanalų įeigos, kanalai išplatinti iki F1 dydţio Protaper Universal („Dentsply“) mašininio instrumento, iriguoti 2 % natrio hipochlorito tirpalu “Chloraxid” („Cerkamed“). Kanalai išsausinti ir uţplombuoti F1 dydţio monokonusine Protaper („Dentsply“) gutaperča, naudojant „Pulp fill“ („Biodinamica“) silerį. Po 24h bandiniai suskirstyti atsitiktine tvarka į 3 grupes po 6 dantis, kurių kanalai išplatinti 1, 2, 3, 4 dydţio pjezo („FKG swiss endo“) gilintuvais (0,70 mm, 0,90 mm, 1,10 mm, 1,30 mm skersmens) bei specialiu, stiklo pluošto kaiščių cementavimui pritaikytu, kūginiu „FibreKleer 4X“ („Pentron“) gilintuvu (violetinės spalvos, 1,375 mm skersmens) skirtinguose gyliuose: pirmoje grupėje - 11 mm gylyje (2/3 kanalo darbinio ilgio), antroje grupėje – 7,5 mm gylyje (1/2 kanalo darbinio ilgio), trečioje grupėje – 5mm gylyje (1/3 kanalo darbinio ilgio). Kiekvienoje bandinių grupėje atitinkamame gylyje (prieš tai nuvalius juos spiritu) sucementuoti kūgio formos, silanizuoti „FibreKleer 4X„ stiklo pluošto kaiščiai („Pentron“), paliekant kaištį išsikišusį 5 mm vainikinėje danties dalyje. Naudotas savaime surišantis, dvigubo kietėjimo „Breeze“ („Pentron“) dervinis cementas, ferulės efektas nesukurtas. Siekiant standartizuoti bandinius, dantų šaknų sienelės apšlifuotos frezu, matuojant šaknų plotį meziodistaline bei bukolingvaline kryptimis trijuose taškuose: 5 mm nuo viršūnės, 10 mm nuo viršūnės, 15 mm nuo viršūnės. Dantų šaknų plotis, apšlifavus frezu bukolingvaline kryptimi: 5 mm nuo viršūnės – plotis 4,5 mm, 10 mm nuo viršūnės – plotis 5 mm, 15 mm nuo viršūnės (ties vainikine šaknies dalimi) – 5 mm. Dantų šaknų plotis, apšlifavus frezu mediodistaline kryptimi: 5 mm nuo viršūnės – plotis 2 mm, 10 mm nuo viršūnės – plotis 3 mm, 15 mm nuo viršūnės (ties vainikine šaknies dalimi) – plotis 3 mm. Bandiniai įtvirtinti metalinėje plokštelėje 45° kampu, vertikaliai spausti hidrauliniu presu „Toni Technik 2020“ (maksimali spaudţiamoji jėga – 600 KN) bukolingvaline kryptimi KTU statybinių medţiagų katedroje, statybinių medţiagų ir konstrukcijų tyrimų centre (padedant vyr. specialistui Mantui Lazauskui). Fiksuota spaudimo jėga niutonais iki bandinio lūţio, naudojant „testXpert V7.11“ programinę įrangą. Atlikta rezultatų analizė „Microsoft Excel“ programa, rezultatų patikimumas įvertintas atlikus dispersinę duomenų analizę (ANOVA), bei T- testą.
17 Lentelė Nr. 1. Bandinių grupės pagal stiklo pluošto kaiščių cementavimo gylį
Grupė Bandinių kiekis Kanalo darbinis ilgis Kaiščio cementavimo gylis
Kaištis, išsikišęs vainikinėje dalyje iš kanalo
1 5 15 mm 11 mm (2/3) 5mm
2 5 15 mm 7,5 mm (1/2) 5mm
3 6 15 mm 5 mm (1/3) 5mm
3 pav. Bandinių schematinis vaizdas, apšlifavus šaknies sieneles meziodistaline kryptimi bei sucementavus kaiščius skirtinguose gyliuose
18 4 pav. Bandinių schematinis vaizdas, apšlifavus šaknies sieneles bukolingvaline
kryptimi bei sucementavus kaiščius skirtinguose gyliuose
19
3. REZULTATAI
Lentelė Nr. 2. Visų bandinių lūţių reikšmės
Kaiščių cementavimo gylis 11 mm 7,5 mm 5 mm Spaudimas, prie kurio bandiniai lūţo
(N) 628 607 461 602 341 251 112 376 625 398 496 738 407 360 639 536
Lentelė Nr. 3. Vidutinės trijų grupių lūţių reikšmės (± standartinis nuokrypis) Grupė Kaiščio gylis Vidutinė reikšmė ± standartinis nuokrypis (N)
1 11 mm 429,4±207
2 7,5 mm 436±113,2
3 5 mm 541,7±170,9
Diagrama Nr. 1. Vidutinės trijų grupių lūţių reikšmės (± standartinis nuokrypis)
11 7,5 5
Vidutinė lūţio reikšmė(N) 429,4 436 541,7
0 100 200 300 400 500 600 700 800 L ūţ io j ėg a (N )
Vidutinės lūţių reikšmės su standartiniu
nuokrypiu skirtingose grupėse
20 Gauti rezultatų vidurkiai visose grupėse buvo skirtingi. Pirmoje grupėje (bandiniai su 2/3 darbinio ilgio gylyje sucementuotais stiklo pluošto kaiščiais) jėga, reikalinga sulauţyti dantį, buvo maţiausia lyginant su kitomis grupėmis, neţymiai skyrėsi nuo antros grupės (bandiniai su 1/2 darbinio ilgio gylyje sucementuotais kaiščiais) rezultatų. Tarp antros ir trečios ( bandiniai su 1/3 darbinio ilgio gylyje sucementuotais kaiščiais) grupių stebimas didesnis reikšmių skirtumas, trečioje bandinių grupėje buvo reikalinga didţiausia jėga iki dantų lūţių. Atlikus dispersinę duomenų analizę (ANOVA), bei T-testą patvirtinta nulinė hipotezė - nėra statistinio skirtumo tarp visų grupių rezultatų (p>0,05).
21
4. DISKUSIJA
Šis in vitro tyrimas parodė, kad kaiščio cementavimo gylis neturi reikšmingos įtakos danties atsparumui lauţimui. Vertinant gautus rezultatus, reikėtų nepamiršti, kad in vitro tyrimai neatspindi tikros klinikinės situacijos burnos ertmėje. Šio tyrimo metu dantį veikė įstriţinė 45° danties išilginei ašiai jėga, tuo tarpu burnos ertmėje dantis veikia ne tik įstriţinės, bet ir šoninės bei išilginės krypties jėgos [6].
Daugybė faktorių gali nulemti sumaţėjusį danties atsparumą lauţimui, pavyzdţiui, likusio danties audinio kiekis, bakterijų sąveika dentine, drėgmės praradimas dentino tubulėse [20]. Burnos ertmėje dantis nuolat yra drėgnas, tuo tarpu pašalinus jį – gretai išsausėja . Šio tyrimo metu
dantis po išrovimo laikytas fiziologiniame tirpale.
Be to, atstačius endodontiškai sugydytą dantį stiklo pluošto kaiščiu, jį rekomenduojama protezuoti. Taigi tiriant dantų atsparumą lūţiui tikslinga yra atkurti ir vainikėlį, norint imituoti sąlygas, kuo panašesnes į klinikines, tuo tarpu šiame tyrime vainikėlis nebuvo atkurtas.
Šio tyrimo metu tiriamas dantų šaknis veikė tolygus, vienkartinis, maksimalus spaudimas, kuomet klinikiniu atveju natūraliai dantį veikiančios kramtymo jėgos yra pasikartojančios ir silpnesnės [6]. Tačiau autoriai mano, kad atstatyto danties atsparumas lūţiui dar labiau sumaţėja po pakartotinio danties apkrovimo. Taip atsitinka todėl, kad endodontiškai sugydytas dantis dėl netektų danties audinių ir galimų klaidų, įtrūkimų, atsiradusių preparavimo metu, yra jautresnis nuolatinėms deformacijoms. Šis atsparumo lauţimui sumaţėjimas taip pat gali būti susijęs su stiklo pluošto kaiščio skaidulų, uţpildo susilpninimu ar plyšelio, esančio komplekse, nusitęsimu, kas lemia atstatyto danties lūţį po pakartotrinio apkrovimo [21]. Be to, vertinant in vitro tyrimus, reikia nepamiršti galimybės mikroįtrūkimams atsirasti dantų šalinimo metu. Dėl to būtų tikslinga prieš tyrimą dantų šaknis įvertinti mikroskopu.
Šiame tyrime bandiniams nebuvo atlikti termociklai, nebuvo imituotas kramtymas. Tuo tarpu kituose in vitro tyrimuose, naudojant specialius aparatus, buvo atkurtos burnos sąlygos – imituoti antagonistiniai dantys, kramtymo ciklai (kandţių atkandimą simuliuojantis vertikalus judesys ţemyn, šoniniai judesiai, bei ţiojimąsį imituojantys vertikalūs judesiai aukštyn), naudota 50 N jėga ir atlikta 300 000 tokių ciklų, kas simuliuoja vienų metų kramtymo funkciją [22].
Vertinant rezultatus, taip pat reikia nepamiršti, kad fiziologiškai danties šaknį supa periodontas, kuris ne tik palaiko dantį kaule, bet ir sugeria dančiui tenkančias kramtymo jėgas [23], tuo tarpu mūsų tirtiems bandiniams nebuvo imituotas periodontas ar alveolinis kaulas. Taip pat atstatytų dantų tvirtumui turi įtakos amţiniai organizmo procesai, temperatūriniai pokyčiai burnoje, dantų nusidėvėjimas, drėgmė, antagonistai [6].
22 Danties tvirtumas gali priklausyti ir nuo endodontinio gydymo metu naudojamų iriguojančių skysčių, tokių kaip natrio hipochlorito tirpalas, ar etilendiamintetraacto rūgštis [24]. Daţniausiai naudojama natrio hipochlorito koncentracija endodontinio gydymo metu yra nuo 0,5% iki 5,25%. Tačiau tyrimai rodo, kad 0,5% stiprumo tirpalas lygiai toks pat efektyvus, kaip ir didesnės koncentracijos skystis, ypač jei jo naudojamas didesnis kiekis [25]. Kai kurie gydytojai, taupydami laiką ir norėdami pasiekti tinkamą kanalo dezinfekciją, naudoja didesnės koncentracijos, didesnio kiekio bei tekėjimo greičio natrio hipochlorito tirpalus. Toks tirpalo naudojimas gali sukelti nepageidaujamą natrio hipochlorito poveikį šaknies kanalo dentinui – gali paveikti fizikines-mechanines savybes, tokias kaip atsparumas lenkimui, elastingumo modulis, tvirtumas ir taip padidinti nesėkmės galimybę. Etilendiamintetraacto rūgštis (EDTA) naudojama lipniojo sluoksnio pašalinimui nuo dentino sienelių prieš kanalo plombavimą. Pasak literatūros šaltinių, ši medţiaga taip pat gali paveikti dentiną – sumaţinti jo tvirtumą. Manoma, kad naudojant natrio hipochlorito tirpalą kartu su EDTA, paţeidţiamas dentino paviršius, susilpninamos jo mechaninės savybės. Taigi, intensyvus, didelės koncentracijos iriguojančių tirpalų naudojimas gali negrįţtamai paţeisti bei susilpninti dentiną [24]. Tuo tarpu šio tyrimo metu naudotas 0,5% natrio hipochlorito tirpalas, EDTA tirpalas nenaudotas.
Pasak atlikto tyrimo, irigavimas chlorheksidinu prieš kaiščio cementavimą yra efektyvesnis nei natrio hipochlorito tirpalu ir pagerina surišimą. Natrio hipochlorito penetracija į kanalo dentiną yra apie 300 μm, tuo tarpu nustatyta, kad bakterijos randamos net 500 μm dentino gylyje. Manoma, kad maţesnės koncentracijos NaOCl tirpalas gali būti neefektyvus prieš E. faecalis. Tuo tarpu chlorheksidino tirpalas pasiţymi antiseptinėmis savybėmis prieš daugumą mikrobų. Be to, 2% chlorheksidino tirpalas padidina surišėjo, naudojamo cementuojant stiklo pluošto kaištį, stiprumą [26].
Endodontiškai sugydyto danties tvirtumas taip pat priklauso nuo likusio vainikinio dentino kiekio ir kokybės. Kai kurie autoriai mano, kad atsparumas lūţiui reikšmingai padidėja, kuomet yra didesnis vainikinio dentino kiekis. Sveiką vainikinį dentiną reikia išsaugoti tam, kad vainikėlio laiptelį būtų galima formuoti ţemiau atstatytos kulties ir likusių danties audinių jungties. Taip bus padidinama retencija bei kulties atsparumas dėl ferulės efekto, bei padidinamas mechaninis danties atsparumas lūţiui [27]. Esant ferulei, atsiranda šakninio dentino apkrovimo pokyčiai: sumaţėja stresinės jėgos kaklelinėje dentino dalyje, bei padidėja šios srities tamprumas [20]. Be to, likęs vainikinis dentinas formuoja stabilesnę loţę kaiščiui ir kulčiai, dėl to padidėja atsparumas rotacijai [18].
Šaknies dentino sienelės plotis taip pat yra labai svarbus faktorius vertinant danties atsparumą lūţiui. Nepaisant naudojamo kaiščio dydţio, labai svarbu išsaugoti kuo daugiau šaknies kanalo audinių, preparuojant loţę kaiščiui. Be to, reikia nepamiršti, kad šaknies plotis
23 bukolingvaline kryptimi skiriasi nuo pločio meziodistaline kryptimi. Todėl ruošiant kanalą kaiščiui būtina įvertinti šaknies morfologiją, smailėjimą, išsilenkimą, danties vainiko/šaknies kampą. Endodontologas, atlikęs kanalų gydymą, turėtų išpreparuoti ir erdvę kaiščiui, kadangi jis geriau išmano šaknies kanalų sistemos išsidėstymą. Taip pat manoma, kad kaiščio (taip pat ir paruošto kaiščiui kanalo) plotis turėtų neviršyti šaknies pločio trečdalio siauriausioje vietoje [23]. Mūsų atliktame tyrime bandinių dentino sienelės storis (0,8 mm – mediodistaline kryptimi, 1,8 mm – bukolingvaline kyptimi) ne visiškai atitiko autorių rekomenduojamą optimalų storį (1 mm – 1,75 mm), tačiau buvo didesnis nei kritinis sienelės plotis (0,5 mm), kuriam esant lūţio tikimybė ţymiai padidėja [10]. Kai kurie autoriai mano, kad atsparumas lūţiui priklauso ir nuo naudojamo kaiščio diametro – kuo didesnis kaištis, tuo didesnis atsparumas [22], tačiau tai yra ginčytina, kadangi panaudojus per didelio diametro kaištį, labai susilpninamos šaknies dentino sienelės, dėl ko sumaţės danties atsparumas lūţiui.
Tyrimo metu buvo naudotas savaime surišantis (angl. self-adhesive) cementas, kuriuo, pasak vienų tyrėjų, išgaunamas surišimas gali būti ne toks kokybiškas, kaip tradicinių cementų (angl. etch and rinse), kadangi naudojant tradicinę cementavimo techniką, rūgšties pagalba yra pašalinamas preparavimo metu susidaręs lipnusis sluoksnis nuo danties paviršiaus. Manoma, kad tai pagerina surišimo kokybę, nes pašalinus lipnųjį sluoksnį surišėjas geriau prasiskverbia į dentino kanalėlius [23].
Tuo tarpu kiti autoriai mano, kad savaime surišantis dervinis cementas yra pranašesnis nei tradicinis dėl savo paprastesnio naudojimo, bei pasiţymi pakankamai geromis mechaninėmis savybėmis, dimensiniu stabilumu, mikromechanine jungtimi [27].Naudojant tradicinius kelių etapų technikos reikalaujančius cementus, galimos įvairios cementavimo klaidos, kurios gali lemti nesėkmę. Pavyzdţiui, šaknies kanale aplikuojant šviesoje kietėjantį dentino surišėją, kaiščiui suformuotos ertmės gylis daţnai yra didesnis, nei sukietėjusio surišėjo gylis. Kadangi kietinant šviesa iš kanalo viršaus lieka tam tikras atstumas nuo šviesos šaltinio iki giliausios išpreparuotos kanalo vietos, šviesoje kietėjančio surišėjo polimerizacija giliausiose vietose gali būti nepakankama. Kita vertus, naudojant šviesai pralaidţius stiklo pluošto kaiščius, giliausiose vietose esančio surišėjo sukietėjimas būna geresnis [28]. Renkantis savaime surišantį dervinį cementą, dėl paprastesnio jo naudojimo, tokių klaidų daţnai išvengiama. Pasak literatūros šaltinių, savaime surišantis dervinis cementas beveik taip pat kokybiškai jungiasi su dentinu bei kitomis restauracinėmis medţiagomis, kaip ir tradiciniai kelių etapų technikos reikalaujantys derviniai cementai, bet šiek tiek silpniau jungiasi su emaliu [28].
Taip pat cementuojant svarbu kuo glaudesnis sąlytis tarp dervinio cemento ir dentino sienelės, kas lemia didesnį kontaktinį plotą, geresnę kaiščio adaptaciją bei retenciją. Dėl to
24 cementuojant kaištį reikalinga naudoti tam tikrą spaudimą, taip bus sumaţinamas porų susidarymas cemente [22].
Tyrimai rodo, kad struktūrinė charakteristika taip pat turi įtakos stiklo pluošto kaiščio mechaninėms savybėms. Autoriai mano, kad atsparumas lenkimui susijęs su skaidulų/uţpildo santykiu – kuo daugiau skaidulų kaiščio ploto vienete, tuo maţesnis bus lankstumas. Taip pat reikšmės turi stiko pluošto kaiščio sistemos sudėtyje esantys struktūriniai defektai, tokie kaip poros ar netolygumai [29]. Kituose šaltiniuose minima, kad nesėkmės prieţastis gali būti plyšių atsiradimas cementavimo metu tarp kaiščio ir dervinio cemento [28]. Šiame tyrime gauti rezultatai buvo pakankamai skirtingi – tai galėjo nulemti cementavimo metu susidariusios poros ar plyšeliai.
Ideali stiklo pluošto kaiščių sistema turėtų atlaikyti didesnį krūvį nei vidutinė kramtymo metu sukeliama jėga [20]. Šiame tyrime naudota stiklo pluošto kaiščių sistema yra pakankamai kokybiška ir tvirta naudoti praktikoje, kadangi dantų šaknų lauţimo vidurkiai (429,4N; 436N; 541,7N) buvo ţymiai didesni nei vidutinė vyro (285,01N) bei moters (253,99N) kramtymo jėga [30].
Panašūs į šio tyrimo rezultatai buvo gauti ir C. Şahin su bendraautoriu atliktame tyrime [23]. Šie autoriai ištyrė 6 mm bei 8 mm gylyje įcementuotus stiklo pluošto bei metalinius kaiščius, taip pat vertino lūţio priklausomybę nuo alveolinio kaulo aukščio. Jų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad šaknies lūţis nepriklauso nei nuo kaiščio gylio, nei nuo alveolinio kaulo aukščio. Buvo padaryta išvada, kad dėl kokybiškos surišimo sistemos net maţesniame gylyje (6 mm) įcementuotas kaištis pasiţymi tokiu pačiu atsparumu lūţiui, kaip ir giliau (8 mm) įcementuotas kaištis. Kitų autorių [11, 18, 19, 31,] tyrimuose taip pat nerasta statistiškai patikimos lūţio priklauomybės nuo kaiščio cementavimo gylio. Tuo tarpu kai kuriuose šaltiniuose minima, kad stiklo pluošto kaiščio gylis (priešingai, nei metalinio kaiščio atveju), tikriausiai dėl panašių mechaninių kaiščio ir dentino poţymių, neturi įtakos atstatyto danties mechaninėms savybėms. Tokio kaiščio retencija padidinama su derviniu cementu naudojama surišimo sistema, kas leidţia gydytojams būti konservatyvesniems renkantis kaiščio gylį. Be to, sumaţintas kaiščio cementavimo gylis ţymiai padidina šviesoje kietėjančio cemento, naudojamo stiklo pluošto kaiščiui tvirtinti, polimerizaciją, kadangi esant maţesniam kaiščio gyliui, šviesos šaltinis lengviau pasiekia giliausias vietas [19]. Taip pat reikia nepamiršti, kad maţesnis kaiščio cementavimo gylis leidţia didesniam kanalo plombinės medţiagos kiekiui izoliuoti šaknies viršūnę. O šis aspektas yra svarbus, nes šaknies viršūnė yra kanalų sistema, susidedanti iš daug smulkių lateralinių pridėtinių kanalų [18].
Kadangi didesniame gylyje įcementuotas kaištis, manoma, susijęs su geresne retencija, vertinant optimaliausią kaiščio gylį, reikėtų labiau atiţvelgti į danties atsparumą lūţiui, nei į kaiščio laikomumą kanale, kadangi atsicementavimas gali būti gydomas iš naujo atkuriant kultį ir pricementuojant. Tuo tarpu lūţus šakniai, dantis daţniausiai yra šalinamas [20].
25 Kita vertus, yra panašiai atliktų tyrimų, kuriuose gauti kitokie rezultatai. D. Cecchin su bendraautoriais [32] ištyrė skirtinguose gyliuose (12 mm, 8 mm, 4mm) įcementuotus kaiščius, kuomet šaknies ilgis – 17 mm. Jų tyrimo rezultatai parodė, kad 8 mm gylyje įcementuoti kaiščiai yra atsparesni lūţiui nei įcementuoti 4 mm gylyje. Autoriai padarė išvadą, kad net ir esant kokybiškam surišimui, labai trumpi (maţdaug ketvirtadalyje darbinio ilgio įcementuoti) kaiščiai, nepasiţymi pakankama retencija ir stabilumu. Apie tai, kad stiklo pluošto kaiščio cementavimo gylis turi įtakos danties atsparumui lauţimui, mano ir kiti autoriai [33]. Pasak jų atlikto tyrimo rezultatų, palyginus 6 mm, 8 mm, 10 mm, bei 12 mm stiklo pluošto kaiščių cementavimo gylius, atspariausi lūţiui buvo bandiniai su 8 mm ir 10 mm gylyje įcementuotais kaiščiais. Tokias išvadas autoriai aiškina didesniame gylyje įcementuoto kaiščio savybe perduoti didesnį įtempimą dentinui krūvio metu. Dėl to padidėja šaknies audinių atsparumas lūţiui. Tuo tarpu įtampa, susidaranti kaičiui esant giliau nei 10 mm, yra neišplitusi, kitaip nei įcementavus metalinį kaištį. Taip pat kuomet stiklo pluošto kaištis yra kanale giliau nei 10 mm, sumaţėja šaknies atsparumas lūţiui, kadangi susilpninamas vidinis viršūninis dentinas. Panašias išvadas savo tyrime suformulavo ir G. S. Amarnath su bendraautoriais [20].
Vis dėlto stiklo pluošto kaištis yra rekomenduotinas naudoti klinikinėje praktikoje dėl kokybiškos surišimo sistemos su danties audiniais bei gerų fizikinių savybių, tokių kaip elastingumo modulis, artimas dentinui. Tačiau vertinant stiklo pluošto kaiščio optimaliausią cementavimo gylį, reikalingi tolimesni tyrimai, turintys didesnę imtį, bei ilgesnės trukmės in vivo tyrimai.
26
IŠVADOS
1. Dantų, su dviejuose trečdaliuose darbinio ilgio gylyje įcementuotais stiklo pluošto kaiščiais atsparumas lauţimui buvo maţiausias.
2. Dantų, su stiklo pluošto kaiščiais, įcementuotais pusėje kanalo darbinio ilgio, atsparumas lauţimui buvo didesnis nei pirmos grupės bandinių (dantų su dviejuose trečdaliuose įcementuotais kaiščiais), bet maţesnis nei trečiosios grupės (dantų su trečdalyje darbinio ilgio įcementuotais kaiščiais). 3. Dantų, su stiklo pluošto kaiščiais, įcementuotais trečdalyje kanalo darbinio ilgio, atsparumas
lauţimui buvo didţiausias.
4. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp visų grupių rezultatų nėra, taigi patvirtinta pradinė hipotezė – stiklo pluošto kaiščio cementavimo gylis neturi įtakos danties atsparumui lauţimui.
27
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Internetinio ţurnalo straipsnis. M. Kon, N. U. Zitzmann, R. Weiger, G. Krastl Postendodontic Restoration: A Survey Among Dentists in Switzerland. Schweiz Monatsschr Zahnmed 123: 1076–1082 (2013).
URL:
http://www.swissdentaljournal.org/fileadmin/upload_sso/2_Zahnaerzte/2_SDJ/SMfZ_201 3/SMfZ_12_2013/smfz-12-research-2.pdf
2. Internetinio ţurnalo straipsnis. I. Parčina, Amiţić, A. Baraba Esthetic Intracanal Posts. Acta Stomatol Croat. 2016 Jun; 50(2): 143–150.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC5080565/
3. Internetinio ţurnalo straipsnis. C. Goracci, M. Ferrari Current perspectives on post systems: a literature review. Aust Dent J. 2011 Jun;56 Suppl 1:77-83.
URL: http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1111/j.1834-7819.2010.01298.x/full
4. Internetinio ţurnalo straipsnis. N. Mobilio, B. Borelli, R. Sorrentino, S. Catapano Effect of fiber post length and bone level on the fracture resistance of endodontically treated teeth. Dent Mater J. 2013;32(5):816-21.
URL: https://www.jstage.jst.go.jp/article/dmj/32/5/32_2013-069/_pdf
5. Internetinio ţurnalo straipsnis. N. Adanir, B. Ureyen Kaya, A. D. Kececi Fracture Resistance of Roots Restored with Four Different Fiber-Reinforced Composite Posts. Med Princ Pract 2015;24:538-543.
URL: https://www.karger.com/Article/FullText/433436#ref1
6. Internetinio ţurnalo straipsnis. C. S. Makade, G. K. Meshram, M. Warhadpande, P. G. Patil A comparative evaluation of fracture resistance of endodontically treated teeth restored with different post core systems - an in-vitro study. J Adv Prosthodont. 2011 Jun; 3(2): 90–95.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3141125/#!po=80.7692
7. Internetinio ţurnalo straipsnis. C. S. Coelho, J. C. Biffi , G. R. Silva, A. Abrahão, R. E. Campos, C. J. Soares Finite element analysis of weakened roots restored with composite resin and posts. Dent Mater J. 2009 Nov;28(6):671-8.
URL: https://www.jstage.jst.go.jp/article/dmj/28/6/28_6_671/_pdf
8. Internetinio ţurnalo straipsnis. N. Dua, B. Kumar, D. Arunagiri, M. Iqbal, S. Pushpa, J. Hussain Comparative evaluation of the effect of different crown ferrule designs on the fracture resistance of endodontically treated mandibular premolars restored with fiber
28 posts, composite cores, and crowns: An ex-vivo study. J Conserv Dent. 2016 May-Jun; 19(3): 264–269.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC4872583/
9. Internetinio ţurnalo straipsnis. V. Upadhyaya, A. Bhargava, H. Parkash, B.
Chittaranjan, V. Kumar A finite element study of teeth restored with post and core: Effect of design, material, and ferrule. Dent Res J (Isfahan). 2016 May-Jun; 13(3): 233–238. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC4878207/ 10. Internetinio ţurnalo straipsnis. A. P. Farina, A. L. Weber, B. de P. Severo, M. A.
Souza, D. Cecchin Effect of length post and remaining root tissue on fracture resistance of fibre posts relined with resin composite. J Oral Rehabil. 2015 Mar;42(3):202-8.
URL:
http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1111/joor.12243/full
11. Internetinio ţurnalo straipsnis. R. Schiavetti, G. Sannino In Vitro Evaluation of Ferrule Effect and Depth of Post Insertion on Fracture Resistance of Fiber Posts. Comput Math Methods Med. 2012; 2012: 816481.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC3518243/
12. Internetinio ţurnalo straipsnis. M. Ferrari, R. Sorrentino, F. Zarone, D. Apicella, R. Aversa, A. Apicella Non-linear viscoelastic finite element analysis of the effect of the length of glass fiber posts on the biomechanical behaviour of directly restored incisors and surrounding alveolar bone. Dent Mater J. 2008 Jul;27(4):485-98.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18833761
13. Internetinio ţurnalo straipsnis. J. R. Pereira, E. M. R. Neto, S. Pamato, A. L. do Valle, V. G. de Paula, H. A. Vidotti Fracture resistance of endodontically treated teeth restored with different intraradicular posts with different lengths. Braz. J. Oral Sci. vol.12 no.1 Piracicaba Jan./Mar. 2013.
URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1677-32252013000100001
14. Internetinio ţurnalo straipsnis. K. Kainose, M. Nakajima, R. Foxton, N. Wakabayashi, J. Tagami Stress distribution in root filled teeth restored with various post and core techniques: effect of post length and crown height. Int Endod J. 2015 Nov;48(11):1023-32.
URL:
29 15. Disertacija. G. Pileičikienė Ţmogaus kramtymo sistemos biomechaninio modelio
sukūrimas ir taikymas dantų protezavimui. Kauno medicinos universitetas, 2008. URL: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080619_114030-12779/DS.005.0.02.ETD
16. Internetinio ţurnalo straipsnis. N. Adanir, S. Belli Stress Analysis of a Maxillary Central Incisor Restored with Different Posts. Eur J Dent. 2007 Apr; 1(2): 67–71. URL:
https://pdfs.semanticscholar.org/bab8/4478a97b4c38ec18531298b31466a174afbd.pdf
17. Internetinio ţurnalo straipsnis. F. R. Santana, C. G. Castro, P. C. Simamoto-Júnior, P. V. Soares, P. S. Quagliatto, C. Estrela, C. J. Soares Influence of post system and
remaining coronal tooth tissue on biomechanical behaviour of root filled molar teeth. Int Endod J. 2011 May;44(5):386-94.
URL:
http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/j.1365-2591.2010.01807.x/abstract;jsessionid=06E1B194E7CBFBCA984520073AC2D44A.f03t 02
18. Internetinio ţurnalo straipsnis. S. S. Abdulrazzak, E. Sulaiman, B. K. Atiya, M. Jamaludin Effect of ferrule height and glass fibre post length on fracture resistance and failure mode of endodontically treated teeth/ Aust Endod J. 2014 Aug;40(2):81-6. URL: http://repository.um.edu.my/95328/1/shurooq%20article%20-%20AEJ.pdf
19. Internetinio ţurnalo straipsnis. R. Schiavetti, F. García-Godoy, M. Toledano, C. Mazzitelli, A. Barlattani, M. Ferrari, R Osorio Comparison of fracture resistance of bonded glass fiber posts at different lengths. Am J Dent. 2010 Aug;23(4):227-30. URL:
http://www.dentalnews.com.br/downloads/artigos-cientificos/pinos-RTD/Schiavetti;%20Comparison%20of%20fracture%20resistance.pdf
20. Internetinio ţurnalo straipsnis. G. S. Amarnath, M. U. Swetha, B. C. Muddugangadhar, R. Sonika, A. Garg, T. R. Rao Effect of Post Material and Length on Fracture Resistance of Endodontically Treated Premolars: An In-Vitro Study. J Int Oral Health. 2015 Jul; 7(7): 22–28.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4513771
21. Internetinio ţurnalo straipsnis. K. Ambica, K. Mahendran, S. Talwar, M. Verma, G. Padmini, R. Periasamy Comparative evaluation of fracture resistance under static and fatigue loading of endodontically treated teeth restored with carbon fiber posts, glass fiber posts, and an experimental dentin post system: an in vitro study. J Endod. 2013
Jan;39(1):96-100.
30 22. Internetinio ţurnalo straipsnis. M. C. Ferro, V. Colucci, A. G. Marques, R. F. Ribeiro,
Y. T. Silva-Sousa, E. A. GomesFracture Strength of Weakened Anterior Teeth Associated to Different Reconstructive Techniques. Braz. Dent. J. vol.27 no.5 Ribeirão Preto
Sept./Oct. 2016.
URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-64402016000500556&lng=en&nrm=iso&tlng=en
23. Internetinio ţurnalo straipsnis. C. Sahin, S. Ayyildiz Influence of Bone Level, Post Length and Ferrule Height on Fracture Resistance of Metal and Glass-Fiber Posts. Clin Dent Res 2015: 39(3): 87-94. URL: https://www.researchgate.net/profile/Simel_Ayyildiz/publication/294087972_INFLUENC E_OF_BONE_LEVEL_POST_LENGTH_AND_FERRULE_HEIGHT_ON_FRACTURE _RESISTANCE_OF_METAL_AND_GLASS-FIBER_POSTS/links/56bde24a08aee5caccf2e4ac.pdf?origin=publication_list
24. Internetinio ţurnalo straipsnis. C. C. Gonzaga, E. A. de Campos, F. Baratto-Filho Restoration of endodontically treated teeth. RSBO (Online) vol.8 no.3 Joinville Jul./Set. 2011.
URL: http://revodonto.bvsalud.org/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1984-56852011000300021
25. Internetinio ţurnalo straipsnis. B. Basrani Endodontic Irrigation. Oral Health May 1, 2011.
URL: http://www.oralhealthgroup.com/features/endodontic-irrigation-2/
26. Internetinio ţurnalo straipsnis. G. A. Haragushiku, E. D. E. E. Back, P. H. Tomazinho, F. Baratto Filho, A. Y. Furuse Influence of antimicrobial solutions in the decontamination and adhesion of glass-fiber posts to root canals. J Appl Oral Sci. 2015 Jul-Aug; 23(4): 437–441.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt/pmc/articles/PMC4560506/
27. Internetinio ţurnalo straipsnis. I. Radovic, F. Monticelli, C. Goracci, Z. R.
Vulicevic, M. Ferrari Self-adhesive resin cements: a literature review. J Adhes Dent. 2008 Aug;10(4):251-8.
URL: https://www.researchgate.net/publication/23257557_Self-adhesive_Resin_Cements_A_literature_review
28. Internetinio ţurnalo straipsnis. C. Pirani, S. Chersoni, F. Foschi, G. Piana, R. J. Loushine, F. R. Tay, C. Prati Does hybridization of intraradicular dentin really improve fiber post retention in endodontically treated teeth? J Endod. 2005 Dec;31(12):891-4.
31 URL:
https://www.researchgate.net/publication/7461735_Does_Hybridization_of_Intraradicular _Dentin_Really_Improve_Fiber_Post_Retention_in_Endodontically_Treated_Teeth
29. Internetinio ţurnalo straipsnis. V. R. Novais, R. B. Rodrigues, P. C. Simamoto Júnior, C.S. Lourenço, C. J. Soares Correlation between the Mechanical Properties and Structural Characteristics of Different Fiber Posts Systems. Braz. Dent. J. vol.27 no.1 Ribeirão Preto Jan./Feb. 2016.
URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0103-64402016000100046&lng=en&nrm=iso&tlng=en
30. Internetinio ţurnalo straipsnis. P. Takaki, M. Vieira, S. Bommarito Maximum Bite Force Analysis in Different Age Groups Int. Arch. Otorhinolaryngol. vol.18 no.3 São Paulo 2014.
URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1809-48642014000300272
31. Internetinio ţurnalo straipsnis. P. C. Santos-Filho, C. Veríssimo, P. V. Soares, R. C. Saltarelo, C. J. Soares, L. R. Marcondes Martins Influence of ferrule, post system, and length on biomechanical behavior of endodontically treated anterior teeth. J Endod. 2014 Jan;40(1):119-23.
URL: http://bradent.ro/wp-content/uploads/2014/02/2013-Influence-of-Ferrule-Post- System-and-Length-on-Biomechanical-Behavior-of-Endodontically-Treated-Anterior-Teeth.pdf
32. Internetinio ţurnalo straipsnis. D. Cecchin, A. P. Farina, C. A. Guerreiro, B. Carlini-Júnior Fracture resistance of roots prosthetically restored with intra-radicular posts of different lengths. J Oral Rehabil. 2010 Feb;37(2):116-22.
URL: http://onlinelibrary.wiley.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt:2048/doi/10.1111/j.1365-2842.2009.02028.x/full
33. Internetinio ţurnalo straipsnis. Z. Mahdavi Izadi, E. Jalalian, M. H. Salari, G. Khalili Shorini,T. Safaei, S. H. Azimzad, M. J. Kharazi Fard Evaluation of the Effect of Glass-Fiber Post Length on Fracture Resistance of Endodontically Treated Central Incisors. JIDAI Spring 2013; 25, (2).
