RYŠYS TARP ŽANDINIŲ ANČIŲ TŪRIO IR RETINUOTŲ PASTOVIŲJŲ VIRŠUTINIŲ ILTINIŲ DANTŲ PADĖTIES: KŪGINIO PLUOŠTO KOMPIUTERINĖS TOMOGRAFIJOS TYRIMAS

Vydmantė Kudirkaitė

RYŠYS TARP ŽANDINIŲ ANČIŲ TŪRIO IR RETINUOTŲ

PASTOVIŲJŲ VIRŠUTINIŲ ILTINIŲ DANTŲ PADĖTIES:

KŪGINIO PLUOŠTO KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS TYRIMAS

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovė Prof. dr. Dalia Smailienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS ORTODONTIJOS KLINIKA

RYŠYS TARP ŽANDINIŲ ANČIŲ TŪRIO IR RETINUOTŲ PASTOVIŲJŲ VIRŠUTINIŲ ILTINIŲ DANTŲ PADĖTIES: KŪGINIO PLUOŠTO KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS TYRIMAS

ASSOCIATION BETWEEN MAXILLARY SINUS VOLUME AND THE POSITION OF IMPACTED MAXILLARY CANINES: A CONE BEAM COMPUTED TOMOGRAPHY

STUDY

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) Vydmantė Kudirkaitė, V kursas, 2 grupė Prof. dr. Dalia Smailienė (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20….m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ……… Recenzentas: ……….. (moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ……….. Eil

. Nr.

BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota

problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10

Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aprarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros

apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0.3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;

ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti _{nagrinėjamą temą?} +0,2 +0,1 0 32

Praktinės rekomenda

cijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavim

ai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)?

15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai -1 balas 35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe

>20% (nevert.

) 40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslūs?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-1 balas 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo

-0,5 balo 44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ______________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _____________________________ __________________________________

TURINYS

SANTRAUKA ...8

SUMMARY ...9

ĮVADAS ...10

LITERATŪROS APŽVALGA ...12

1. Prienosiniai ančiai, jų anatomija, funkcija ir santykis su dantimis. Tyrimo metodai ...12

2. Viršutinių nuolatinių iltinių dantų retencija, jų lokalizacija. Tyrimo metodai ...13

3. Žandinių ančių ir viršutinių retinuotų iltinių dantų ryšys ...15

MEDŽIAGA IR METODAI ...17

1. Pacientų atranka ...17

2. Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrimas ...18

2.1. Žandinių ančių tūrio apskaičiavimas ...18

2.2. Retinuoto iltinio danties ilgio apskaičiavimas ...19

2.3. Retinuoto iltinio danties migracija medio-distaline kryptimi ...20

2.4. Iltinio danties retencijos gylis ...21

2.5. Retinuoto iltinio danties aukščio nuo okliuzinės plokštumos vertinimas ...23

2.6. Retinuoto iltinio danties lokalizacijos lūpine – gomurine kryptimi vertinimas ...23

2.7. Retinuoto iltinio danties dygimo kelio ilgis ...24

3. Statistinė duomenų analizė. Matavimų patikimumo įvertinimas ...25

REZULTATAI ...26

1. Retinuotų iltinių dantų pusėje esančių žandinių ančių tūrio ir kontrolinės pusės žandinių ančių tūrio palyginimas ...26

2. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinių dantų retencijos pusės ...26

3. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo paciento lyties ...27

4. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo paciento amžiaus ...27

5. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų ilgio ...28

6. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų migracijos medio – distaline kryptimi ...28

7. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinio danties retencijos gylio ...29

8. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų aukščio nuo okliuzinės plokštumos ...30

9. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų lūpinės-gomurinės padėties.30 10. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų dygimo kelio ilgio ...31

1. Retinuotų iltinių dantų pusėje esančių žandinių ančių tūrio ir kontrolinės pusės žandinių ančių

tūrio palyginimas ...32

2. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinių dantų retencijos pusės ...33

3. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo paciento lyties ...34

4. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo paciento amžiaus ...34

5. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų ilgio ...35

6. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų migracijos medio – distaline kryptimi ...35

7. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinio danties retencijos gylio ...35

8. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų aukščio nuo okliuzinės plokštumos ...36

9. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų lūpinės-gomurinės padėties.36 10. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų dygimo kelio ilgio ...36

PADĖKA ...37 INTERESŲ KONFLIKTAS ...37 IŠVADOS ...38 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...39 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...40 PRIEDAI ...44

RYŠYS TARP ŽANDINIŲ ANČIŲ TŪRIO IR RETINUOTŲ PASTOVIŲJŲ VIRŠUTINIŲ ILTINIŲ DANTŲ PADĖTIES: KŪGINIO PLUOŠTO KOMPIUTERINĖS

TOMOGRAFIJOS TYRIMAS

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Artima žandinių ančių ir retinuotų iltinių dantų (RID) anatominė padėtis leidžia manyti, jog retinuoti iltiniai dantys gali daryti neigiamą poveikį žandinių ančių tūriui. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti viršutinių retinuotų iltinių dantų bei jų padėties galimą įtaką žandinių ančių tūrio pokyčiams, pasitelkiant trimatį kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (KPKT) tyrimo metodą.

Medžiaga ir metodai: Atrinkta 18 pacientų, kurių KPKT tyrimuose diagnozuota iltinių dantų retencija. Sukurti žandinių ančių gleivinės trimačiai modeliai, apskaičiuotas jų tūris. Nustatyta žandikaulio, kuriame lokalizuojasi viršutiniai vienpusiai retinuoti iltiniai dantys, pusė, RID migracija medio-distaline kryptimi, lūpinė-gomurinė padėtis. Apskaičiuotas RID ilgis, retencijos gylis, aukštis nuo okliuzinės plokštumos bei dygimo kelio ilgis. Atlikta duomenų aprašomoji analizė, duomenys įvertinti remiantis neparametriniais Spirmeno ranginio koreliacijos koeficiento, Mano Vitnio bei Kruskalio Voliso kriterijais.

Rezultatai: Vidutinis žandinio ančio tūris tiriamojoje pusėje - 6,09 ± 1,88 cm3_{, kontrolinėje}

- 5,39 ± 1,85 cm3_{, šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,05). Nenustatyta statistiškai reikšminga}

priklausomybė tarp tiriamojo ir kontrolinio žandinių ančių tūrio bei iltinių dantų retencijos pusės, paciento lyties ir amžiaus, RID ilgio, migracijos medio-distaline kryptimi, retencijos gylio, aukščio nuo okliuzinės plokštumos, lūpinės-gomurinės padėties bei dygimo kelio ilgio (p>0,05).

Išvados: KPKT tyrimas yra išsamus metodas, vertinant ryšį tarp tikslios viršutinių RID padėties ir žandinių ančių tūrio pokyčių. Remiantis tyrimo rezultatais, žandinių ančių tūrio pokyčiai nepriklauso nuo retinuotų pastoviųjų viršutinių iltinių dantų padėties.

Raktiniai žodžiai: Žandiniai ančiai, Retinuoti dantys, Iltiniai dantys, Tomografija,

ASSOCIATION BETWEEN MAXILLARY SINUS VOLUME AND THE POSITION OF IMPACTED MAXILLARY CANINES: A CONE BEAM COMPUTED TOMOGRAPHY

STUDY

SUMMARY

The relevance of the problem and aim of the work: A close anatomical position of maxillary sinus and impacted maxillary canines informs us that impacted maxillary canines can have a negative impact on the maxillary sinus volume. The aim of this work was to evaluate an influence of impacted maxillary canines and their position to maxillary sinus volume changes, using a three-dimensional cone beam computed tomography study method.

Material and the methods: 18 subjects with unilaterally impacted maxillary canines were included in this study. 3D models of maxillary sinus mucosa were reconstructed from CBCT and their volume was measured. The side of impaction, mesio-distal migration, labial-palatal positions of impacted maxillary canines were evaluated, as well as their length, depth of impaction, height from occlusal plane and eruption path length were measured. Analysis was performed using non-parametric Spearman‘s rank correlation coefficient, Mann-Whitney U test and Kruskal-Wallis H test.

Results: Mean maxillary sinus volume in the impaction side was 6,09 ± 1,88 cm3_{, in the}

contralateral side was 5,39 ± 1,85 cm3_{, and this difference was statistically significant (p<0,05). There}

was no significant difference between the mean maxillary sinus volumes and gender, age, side of maxillary canine impaction, its length, mesio-distal migration, depth of impaction, height from occlusal plane, labial-palatal position and eruption path length (p>0,05).

Conclusions: CBCT is a study method may help evaluate association between an exact localization of impacted maxillary canines and maxillary sinus volumetric changes. However, based on the results of study, there is no association between maxillary sinus volume and the position of impacted maxillary canines.

ĮVADAS

Žandiniai ančiai - tai porinės kaulų tuščiavidurės ertmės, lokalizuojamos kairės ir dešinės pusių viršutinio žandikaulio kūnuose (corpus maxillae). Šie ančiai yra didžiausi iš visų keturių prienosinių ančių [1], bei stipriai lemia veido kontūrų formavimąsi [2, 3]. Žinios apie žandinių ančių anatomijos ypatumus yra svarbios galimų komplikacijų prevencijai veido ir žandikaulių chirurgijoje, ortodontinio gydymo mini-implantais metu, taip pat teismo medicinoje lyties nustatymo tyrimuose [1,4].

Žandinių ančių dugną formuoja viršutinio žandikaulio alveolinė atauga. Kai žandiniai ančiai būna didesni nei vidutinio dydžio – viršutinių kaplių bei krūminių dantų šaknų viršūnės sudaro glaudų ryšį su žandiniais ančiais. Kai kuriais atvejais viršutinių iltinių dantų šaknys taip pat gali atsidurti šalia apatinės žandinio ančio sienelės, tai gali atsitikti net esant taisyklingam sąkandžiui [5]. Viršutiniai iltiniai dantys sudaro dar glaudesnį ryšį su žandiniais ančiais tais atvejais, kai formuojasi jų retencija [6].

Dantų retencija diagnozuojama kai dantis lieka įstrigęs alveolinės ataugos kaule ir negali išdygti į burnos ertmę jam tikėtinu laiku [7]. Iltiniai dantys yra vieni dažniausiai retinuotų arba netaisyklingai dygstančių dantų [8]. Dažnesnė nei viršutinių iltinių dantų retencija stebima tik trečiųjų krūminių dantų srityje.

Tikslios retinuotų iltinių dantų (toliau – RID) lokalizacijos ir jų santykio su anatominėmis veido ir žandikaulių struktūromis nustatymas yra svarbus sėkmingam ortodontiniam gydymui. Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (toliau – KPKT, angliškai Cone Beam Computed

Tomography) tyrimas buvo specialiai sukurtas kaip galvos ir kaklo trijų dimensijų (3D) vaizdavimas.

Naudojant dviejų dimensijų (2D) daugiaplanius vaizdus, rekonstruotus iš KPKT tyrimo, galima naršyti milimetriniais pjūviais ašinėje, vainikinėje ir strėlinėje kryptyse. Taip pat naudojant KPKT, 3D informacija yra gaunama aukšta skiriamąja geba, bei radiacijos dozė, tenkanti pacientui, yra žymiai mažesnė nei standartinio KT tyrimo metu [9].

Dauguma KPKT publikuotų tyrimų nagrinėja RID lokalizaciją [9, 10], galimas gretimų dantų šaknų rezorbcijas [11], arba lygina skirtingus diagnostinius metodus [10]. Iki šiol paskelbta tik keletas mokslinių publikacijų, nagrinėjančių retinuotų dantų ir žandinių ančių ryšį [2, 6, 12], ir yra manoma, jog retinuoti iltiniai dantys gali daryti neigiamą poveikį žandinių ančių tūriui [6]. Tačiau nei viename iki šiol atliktame tyrime nebuvo detaliai nagrinėjama vienpusių RID lokalizacija ir jos įtaka žandinių ančių tūrių pokyčiams. Taip pat nebuvo atskirti gomuryje retinuoti iltiniai dantys nuo lūpinėje padėtyje retinuotų iltinių dantų.

Taigi šio tyrimo tikslas – įvertinti, ar viršutiniai retinuoti iltiniai dantys bei jų padėtis gali turėti įtakos žandinių ančių tūrio pokyčiams.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti žandinių ančių tūrį, naudojantis pacientų kūginio pluošto kompiuterinėmis tomogramomis;

2. Ištirti vienpusių retinuotų iltinių dantų ilgį bei tikslią lokalizaciją kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrime;

3. Nustatyti ryšį tarp retinuotų iltinių dantų lokalizacijos ir žandinių ančių tūrio.

Hipotezės

H0A: Žandinio ančio tūris yra mažesnis esant viršutinio iltinio danties retencijai.

H0B: Kuo retinuotas iltinis dantis lokalizuotas arčiau žandinio ančio, tuo ančio tūris labiau

LITERATŪROS APŽVALGA

1. Prienosiniai ančiai, jų anatomija, funkcija ir santykis su dantimis. Tyrimo metodai

Prienosiniai ančiai – tai veido kaulų ertmės, susisiekiančios su nosies ertme. Yra 4 prienosiniai ančiai: žandiniai (poriniai), kaktinis, pleištinis ir akytkaulio ančiai. Gimstant akytkaulio ančiai būna santykinai gerai išsivystę. Žandiniai ančiai pasiekia maksimalų dydį po pieninio sąkandžio pasikeitimo į nuolatinį sąkandį. Kaktinių ančių vystymasis pagreitėja nuo 8 metų amžiaus. Pleištiniai ančiai pradeda vystytis nuo 3 metų amžiaus. Visų prienosinių ančių vystymasis tęsiasi iki 18-20 metų amžiaus [13].

Iki šiol tiksli prienosinių ančių funkcija nėra žinoma, tačiau yra manoma, kad prienosiniai ančiai atlieka šias funkcijas: sušildo ir sudrėkina įkvepiamą orą, sumažina kaukolės svorį, apsaugoja gyvybiškai svarbias intrakranijines kaukolės struktūras, bei padidina uodžiamosios srities gleivinės plotą [14, 15, 16]. Visų prienosinių ančių, taip pat ir nosies ertmės, gleivinė yra išklota tariamai daugiasluoksniu stulpiniu virpamuoju epiteliu, taigi prienosiniai ančiai taip pat padeda ventiliuoti pro nosies ertmę įkvepiamą orą [13, 16].

Žandiniai ančiai yra vieni iš svarbiausių prienosinių ančių. Tai – abipusės oringos ertmės, lokalizuojamos viršutiniame žandikaulyje. Žandiniai ančiai, kartu su akytkaulio ančiu, pro osteomeatinį kompleksą – vidurinės nosies landos ertmių ir plyšių sistemą – atsiveria į vidurinę nosies landą, kuri yra žemiau vidurinės nosies kriauklės [14, 17].

Vidutinis suaugusių žmonių žandinių ančių tūris yra 14-18 cm³, šis tūris po maksimalaus augimo periodo pabaigos su amžiumi mažėja ir vyrams, ir moterims [18]. Belgin su bendraautoriais [4] tyrimo, kuriame išnagrinėti 200 pacientų žandinių ančių tūriai, rezultatai parodė, kad buvo statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų žandinių ančių tūrių (p<0,05). Tyrime taip pat nustatyta, kad žandinių ančių tūrio skirtumai skirtingose amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai skyrėsi (p<0,05) – žandinių ančių tūris su amžiumi mažėja. Maspero ir bendraautorių [1] KPKT tyrime 146 pacientų amžiaus tarpsniai buvo suskirstyti į tris grupes: 6-8, 9-11 bei 12-14 metų. Nustatyta, kad pacientų, kurių amžius tarp 6-8 bei 12-14 metų, žandinių ančių tūrių skirtumai tarp lyčių buvo statistiškai reikšmingi (p<0,05). 9-11 metų amžiaus vyriškos ir moteriškos lyties pacientų žandinių ančių tūriai buvo panašaus dydžio. Taip pat nerasta jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kairės ir dešinės pusių žandinių ančių tūrių (p>0,05). Gulec ir bendraautorių [19] tyrime, kuris apėmė 133 pacientų KPKT, nustatyta, kad nėra jokių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp dešinės ir kairės pusių žandinių ančių tūrių, taip pat tarp žandinio ančio tūrio ir amžiaus (p>0,05). Žandinio ančio tūrio priklausomybė nuo lyties taip pat nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05).

Žandinių ančių apatinė sienelė yra formuojama viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos, taigi viršutinių šoninių dantų šaknys sudaro glaudų ryšį su šiais ančiais [20]. Dantų šaknys nuo žandinių ančių dažniausiai atskiriamos tankiojo kaulo plokštele, tačiau pasitaiko atvejų, kai dantų viršūnės perforuoja žandinio ančio dugną.

Ankstesniuose tyrimuose žandinių ančių dydžiai buvo matuojami 2D vaizdavimo metodų pagalba. Oktay [21] tyrime, naudojant ortopantomogramas, buvo nagrinėjamas žandinių ančių dydis.

Endo ir bendraautorių [22] tyrime žandinių ančių dydžio skaičiavimai tarp skirtingų netaisyklingo

sąkandžio grupių atlikti tiriant galvos šonines rentgenogramas. Tačiau tyrimų, kuriuose naudojamos tradicinės 2D rentgenogramos, skaičiavimai ir gaunami rezultatai nėra labai tikslūs, kadangi žandiniai ančiai yra trimatės struktūros. Tobulėjant diagnostiniams metodams, 1972 metais sukurtas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas tapo plačiai naudojamas vaizdavimo metodas prienosinių ančių tūriams matuoti. Šis metodas, skirtingai nuo tradicinių 2D rentgenografijos metodų, leido žandinių ančių dydį įvertinti ašinėje, strėlinėje bei vainikinėje plokštumose [23-25]. Tačiau dėl KT tyrimo metu gaunamo didesnio apšvitos kiekio, mažesnio tyrimo greičio bei didesnės kainos, šiuo metu žandinių ančių tūrio tyrimams vis dažniau pasirenkamas KPKT tyrimas [4, 26, 27].

Po to, kai 1998 metais įvyko KPKT aparato pristatymas [28], gydytojų odontologų specialistų, naudojančių šį tyrimo metodą savo praktikoje, skaičius nuolatos didėjo. Su KPKT atsiradimu taip pat didėjo tyrimų, kuriuose matuojami žandinių ančių tūriai, skaičius. KPKT yra svarbi tikslios diagnostikos odontologijoje dalis dėl aukštos skiriamosios gebos bei galimybės apriboti esamą vaizdavimą iki specifinio, dominančio ploto [29]. Taigi šiuo metu dauguma tyrimų, kuriuose tiriami žandiniai ančiai, yra atliekami vertinant KPKT duomenis.

2. Viršutinių nuolatinių iltinių dantų retencija, jų lokalizacija. Tyrimo metodai

Dažniausiai nuolatiniai dantys išdygsta tada, kai susiformuoja apie du trečdaliai danties šaknies galutinio ilgio. Dantys, kurių šaknys yra susiformavusios daugiau negu du trečdaliai galutinio ilgio ir negalintys tinkamu laiku išdygti į burnos ertmę, vadinami retinuotais dantimis [8]. Pasak Rusu ir kt. [5], bet kuris nuolatinis dantis gali būti retinuotu. Tačiau dažniausiai retencijos paveikiami dantys yra tretieji krūminiai, antrieji kapliai bei iltiniai dantys, ir tai įvyksta greičiausiai dėl to, kad šie dantys vėliausiai išdygsta į dantų lanką.

Nors viršutinių RID atvejai yra antri pagal paplitimo dažnumą, tai yra svarbiausi dantys, kurie gali būti paveikiami retencijos [8]. Skirtingų šaltinių teigimu, viršutinių nuolatinių iltinių dantų retencijos dažnumas populiacijoje svyruoja nuo 0,8% iki 5% [7, 11, 30-32]. Šie dantys, lyginant su kitais, dantų lanke esančiais nuolatiniais dantimis, turi ilgiausią vystymosi periodą bei dygimo kelią

nuo danties pradinės formavimosi vietos iki galutinės pozicijos dantų lanke [32, 33]. Tai gali paaiškinti, kodėl viršutiniai RID yra gausiai paplitę populiacijose.

Viršutinių iltinių dantų retencija moterims pasireiškia du kartus dažniau nei vyrams. Lovgren ir bendraautorių [7] tyrimu nustatė, kad iš 601 paciento, turėjusio vienpusę arba abipusę iltinio danties retenciją, 65% (389) pacientų buvo moteriškos, 35% - vyriškos lyties. Cacciatore ir kt. [34] tyrimo imtyje nustatytas moteriškos ir vyriškos lyčių santykis lygus 2:1. Taip pat Grisar ir bendraautorių [30] tyrime vyriškos ir moteriškos lyties pacientų, turinčių iltinių dantų retenciją, buvo atitinkamai 48 (36,9%) bei 82 (63,1%). Tyrime, atliktame Oberoi ir kt. [35], rezultatuose gauta, kad 76% RID atvejų pastebėta moteriškos lyties tarpe. Taigi RID dažnis tarp moterų yra žymiai didesnis, lyginant su vyrais.

85% atvejų RID dislokuojami į gomurio pusę dantų lanko atžvilgiu, taigi dislokacija į lūpinę pusę sudaro tik 15% iltinių dantų retencijos atvejų [30, 36]. Kartais RID lokalizuojasi alveolinėje padėtyje – šiuo atveju iltinio danties vainiko ribos sutampa su šalia esančių dantų padėtimi. Lovgren ir bendraautorių [7] tyrime nustatyta, kad 61% RID atvejų buvo lokalizuoti gomurinėje, 27% lūpinėje, o 12% - alveolinėje padėtyje šalia esančių dantų atžvilgiu. Grisar ir kt. [30] KPKT tyrimo metu nustatytos 24 (14,8%) lūpinės, 88 (54,3%) alveolinės ir 50 (30,9%) gomurinės RID padėtys dantų lanke. Dagsuyu ir kt. bei Oberoi ir kt. [32, 35] tyrimų imtyse taip pat vyravo gomurinė RID padėtis – ji sudarė atitinkamai 54,2% ir 60% atvejų. Taigi dislokacijos lūpine-gomurine kryptimi dažnumas taip pat gali varijuoti, tačiau tendencija yra panaši – gomurinėje padėtyje dislokuoti RID pasitaiko dažniau negu lūpinėje padėtyje.

Iš visų iltinių dantų retencijos atvejų 8% būna abipusiai [36, 37]. Tačiau Lovgren ir bendraautorių bei Grisar ir bendraautorių [7, 30] tyrimuose gauti panašūs rezultatai – atitinkamai 20% ir 24,6% į tyrimą įtrauktų pacientų diagnozuota abipusė iltinių dantų retencija. Jain ir kt. [38] tyrime gauti panašūs rezultatai – 18% į tyrimą atrinktų pacientų RID lokalizuoti abiejose žandikaulio pusėse.

Iltinių dantų retencija pacientui sukelia estetines ir funkcines veido ir žandikaulių problemas, gali sąlygoti gretimų dantų (dažniausiai šoninių kandžių) šaknų rezorbciją. Taigi RID atvejais svarbu tiksli diagnostika. Diagnostika susideda iš klinikinio paciento ištyrimo, alveolinės ataugos kaulo palpacijos bei radiologinio tyrimo.

Nors tradicinės dviejų dimensijų (2D) radiogramos buvo plačiai naudojamos RID diagnostikai ir gydymo planavimui, dveji šiam diagnostiniam metodui būdingi trūkumai apriboja gaunamos informacijos apie RID lokalizaciją vertę: tai anatominis persidengimas bei geometrinis iškraipymas [10]. Gaunamas blogas matomumas bei struktūrų iškraipymas gali daryti įtaką tikslios viršutinių RID padėties nustatymui bei gydymo planavimui. Todėl pastaruoju metu vis labiau naudojama trijų dimensijų (3D) vaizdavimo technologija. Viena iš dažniausių 3D vaizdavimo

technologijų yra KPKT tyrimas, kuris šiais laikais yra vertinamas kaip RID lokalizacijos nustatymo aukso standartas [6].

3. Žandinių ančių ir viršutinių retinuotų iltinių dantų ryšys

Jau kurį laiką manoma, kad retinuoti iltiniai dantys (RID) gali turėti įtakos žandinio ančio tūrio pokyčiams, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu vis dar nėra. Publikuota tik keletas tyrimų, nagrinėjančių retinuotų dantų ir žandinių ančių ryšį [2, 6, 12].

Kalabalik ir Ertas [2] atliktame tyrime buvo vertinamas žandinio ančio tūris esant nosies

pertvaros iškrypimui, concha bullosa, taip pat retinuotiems bei dantų lanke trūkstamiems dantims. Į tyrimą iš viso įtraukti 252 pacientai, iš kurių – 29 (11,5%) pacientai su vienpusiais retinuotais dantimis ir 25 (9,9%) – su abipusiais retinuotais dantimis. Į tyrimą įtraukti tik viršutinių kaplių arba krūminių dantų retencijos atvejai – taigi iltinių dantų retencijos ir žandinių ančių priklausomybė nebuvo nagrinėjama. Dantis laikytas retinuotu jei nebuvo išdygęs į burnos ertmę ir jo šaknys susiformavusios >75%. Tyrimo metu suformuoti žandinių ančių 3D vaizdai ir apskaičiuoti jų tūriai. Autoriai abiejų pusių žandinių ančių tūrius lygino tik pacientams su vienpusiais retinuotais dantimis. Nustatyta, kad žandinių ančių vidutinis tūris dešinėje ir kairėje pusėse buvo atitinkamai 14,64 ± 5,19 ir 14,66 ± 5,2 cm3_{. Pastebėta, kad žandinio ančio tūris buvo mažesnis toje pusėje, kurioje lokalizavosi}

retinuotas dantis (14,44 ± 4,81 cm3 _{RID pusėje ir 14,63 ± 5,15 cm}3 _{sveikojoje pusėje), tačiau}

skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p=0,9). Nors tyrime nebuvo rasta jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp žandinių ančių tūrių esant dantų retencijai, autoriai mano, kad retinuoti dantys gali daryti neigiamą įtaką žandinio ančio tūrio pokyčiams.

Oz ir bendraautorių [6] KPKT tyrime vertintas 30 pacientų (iš kurių 14 buvo vyriškos, 16 –

moteriškos lyties) ryšys tarp gomurinėje padėtyje retinuotų iltinių dantų ir žandinių ančių dydžio. Tyrime matuoti pacientų, turinčių vienpusę iltinio danties retenciją, dešinės ir kairės pusių žandinio ančių tūriai bei RID retencijos gylis. KPKT tyrimas atliktas du kartus – žandinių ančių tūriai matuoti ir prieš ortodontinio gydymo pradžią (T0), ir po ortodontinio gydymo pabaigos (T1). Nustatyta, kad prieš ortodontinio gydymo pradžią dešinės pusės žandinio ančio tūris buvo statistiškai reikšmingai mažesnis negu kairės pusės žandinis antis tada, kai retinuotas iltinis dantis lokalizuotas viršutinio žandikaulio dešinėje pusėje (p=0,015). Tačiau nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp žandinių ančių tūrių tada, kai RID lokalizuotas viršutinio žandikaulio kairėje pusėje T0 stadijoje (p=0,211). Po ortodontinio gydymo pabaigos atlikta KPKT ir žandinių ančių tūrio matavimų analizė parodė, kad nebuvo jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kairės ir dešinės pusės žandinių ančių tūrio nepriklausomai nuo to, kurioje pusėje buvo lokalizuotas RID T0 stadijoje. Lyginant T0 ir T1

ir kairėje pusėse (p<0,05). Retencijos gylis vertintas matuojant atstumą tarp RID vainiko viršūnės ir gomurinės plokštumos projekcijos. Vidutinis atstumas nuo RID viršūnės iki gomurinės plokštumos kairėje ir dešinėje pusėse buvo atitinkamai 17,17 ± 2,29 mm ir 15,14 ± 2,75 mm. Nustatyta, kad dešinės pusės retinuoti iltiniai dantys lokalizavosi statistiškai reikšmingai aukščiau negu kairės pusės (p=0,037). Taigi šio tyrimo rezultatai parodė, kad žandinio ančio dydžio sumažėjimas buvo didesnis, kai retinuotas iltinis dantis lokalizavosi arčiau ančio ir buvo gilesnė iltinio danties retencija. Taip pat įrodyta, kad žandinio ančio dydis gali padidėti po retinuotų iltinių dantų išdaiginimo į dantų lanką.

Tassoker ir bendraautorių [12] atliktame KPKT tyrime buvo vertinta ar nosies pertvaros

iškrypimai, concha bullosa bei retinuoti dantys gali turėti įtakos žandinio ančio tūrio pokyčiams. Šiame tyrime pasirinkta tirti žandinių ančių tūrį, kai diagnozuojama trečiųjų krūminių bei iltinių dantų retencija. Į tyrimą įtraukti 55 pacientai (41 moteris bei 14 vyrų), iš kurių dešinės ir kairės pusių trečiųjų krūminių dantų retencija buvo diagnozuota atitinkamai 27 (49,1%) bei 26 (47,3%) į tyrimą įtrauktiems žmonėms. Dešinės ir kairės pusių iltinių dantų retencija diagnozuota 1 (1,8%) ir 3 (5,5%) tyrime dalyvavusių pacientų. Žandinių ančių tūris apskaičiuotas naudojant programinėje įrangoje esančią 3D tūrio apskaičiavimo funkciją, iltinių bei trečiųjų krūminių dantų retencija vertinta trijose plokštumose – ašinėje, vainikinėje bei strėlinėje. Tyrime nebuvo nustatyta ryšio tarp paciento amžiaus, lyties ir dantų retencijos (p > 0,05). Taip pat nerasta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp žandinio ančio pusės, kurioje yra retinuotas dantis, bei pusės, kurioje nėra retinuotų dantų, tūrių (p > 0,05).

Atlikti tyrimai leidžia manyti, kad RID gali turėti įtakos žandinių ančių tūrių pokyčiams. Viename iš tyrimų įvertintas RID aukštis nuo gomurinės plokštumos projekcijos parodė, kad giliau retinuoti dantys gali daryti neigiamą įtaką žandinių ančių tūriui. Tačiau nei viename iki šiol atliktame tyrime nebuvo detaliai nagrinėjama vienpusių RID lokalizacija ir jos įtaka žandinių ančių tūrių pokyčiams. Taip pat nei viename tyrime nebuvo atskirti gomuryje retinuoti iltiniai dantys nuo lūpinėje padėtyje retinuotų iltinių dantų.

MEDŽIAGA IR METODAI

1. Pacientų atranka

Tiriamojo darbo protokolas buvo patvirtintas LSMU Bioetikos komiteto: leidimas BEC-OF-28 (Priedas Nr. 1). Pacientų įtraukimas į šį tiriamąjį darbą neturėjo įtakos jų gydymui ir sveikatos būklei.

Pacientai, atrinkti atliekamam tyrimui, buvo ortodontiškai gydomi Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Ligoninės Kauno Klinikų Ortodontijos klinikoje nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų gruodžio mėnesio.

Pacientų įtraukimo į tyrimo imtį kriterijai:

1) sąkandžio periodas – vėlyvas mišrus arba nuolatinis;

2) diagnozuota vienpusė viršutinio žandikaulio iltinio danties retencija; 3) nestebima dantų hipodontija;

4) prieš ortodontinio gydymo pradžią atliktas kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos (KPKT) tyrimas;

5) pacientų kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrimas apima žandinius ančius bei viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų lankus;

6) nėra rinogeninės patologijos – nėra polipų ar sinuso gleivinės sustorėjimų; 7) pacientai neturėjo veido ir žandikaulių traumų.

Atmetimo kriterijai:

1) pacientai, turintys įgimtas kraniofacialines deformacijas (gomurio, lūpos nesuaugimai, viršutinio žandikaulio hipoplazija ir kt.);

2) anksčiau atliktos chirurginės procedūros, apimančios žandinius ančius; 3) pacientai su patologiniais žandinių ančių pakitimais.

Renkami duomenys:

- Ligos istorijos duomenys: 1. Paciento lytis;

2. Paciento amžius KPKT atlikimo metu.

- Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos duomenys: 1. Žandinio ančio tūris;

4. Iltinio danties retencijos gylis;

5. Iltinio danties retencijos aukštis (dislokacija vertikalia kryptimi nuo alveolinės ataugos krašto);

6. Retinuoto iltinio danties lokalizacija lūpine – gomurine kryptimi; 7. Retinuoto iltinio danties dygimo kelio ilgis;

2. Kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrimas

KPKT tyrimas veido ir žandikaulių srityje buvo atliekamas naudojant White Fox 3D CBCT

scanner (Acteon Group, Roma, Italija). Nustatytieji KPKT aparato parametrai: 105 kV, 9mA,

apžvalgos laukas (field of view) = 150 mm x 130 mm. Kiekvieno paciento KPKT tyrimas susidėjo iš 497 pjūvių, kurių storis lygus 0,25 mm. Dozės-ploto produkto (dose-area product, DAP) vertė lygi 11 dGy cm2_.

Atrinktų tinkamų pacientų KPKT tyrimai jau buvo išsaugoti DICOM formatu, užtikrintas matmenų, pjūvių eigos bei kitos informacijos perkėlimas į antrinę kompiuterinės analizės programą. Antrinei analizei įdiegta White Fox Imaging 4.0 kompiuterinė programa (Acteon Group, Roma, Italija). Pacientų vardai ir pavardės buvo pakeičiami atsitiktinai sugeneruotais kodais, siekiant užtikrinti tyrimui atrinktų pacientų konfidencialumą.

2.1. Žandinių ančių tūrio apskaičiavimas

Naudojant KPKT programinėje įrangoje pateiktus įrankius, atlikta žandinių ančių segmentacija. Remiantis Belgin ir bendraautorių bei Tassoker ir bendraautorių tyrimuose naudota matavimo metodika [4, 12], viršutinio žandikaulio ančių ribos iškarpomos strėliniame, vainikiniame ir ašiniame pjūviuose naudojant KPKT tyrimo programinėje įrangoje įdiegtą ,,segmento iškarpymo“ (cropping/trimming) funkciją. Prie funkcijos ,,pasirinkti 3D tipą“ (select 3D type) pasirenkamas kvėpavimo takus vaizduojantis 3D modelio tipas (airways). Tada iškarpomos žandinio ančio ribos: aplink kaulines struktūras, juosiančias žandinį antį trimis kryptimis (strėline, vainikine ir ašine), ir aplink siauriausią atsivėrimo į vidurinę nosies landą ertmę, tarp piltuvėlio (infundibulum) ir kreivosios ataugos (processus uncinatus) [4]. Atlikus šį veiksmą, naudojant ,,formavimo“ (sculpting) funkciją, iškarpomas susisiekimas su nosies ertme. Po to, naudojant ,,sukurti paviršių“ (generate

surface) funkciją pašalinami žandinio ančio 3D modelyje susiformavę nereikalingi pikseliai (floating pixels). Taip suformuojami žandinio ančio gleivinės trimačiai modeliai viso žandinio ančio apimtyje

esančią komandą ,,tūrio matavimai“ (volume measurement) - išmatuojamas sinuso tūris (cm3_{) (1}

pav.).

Atliekami identiški matavimai kitoje viršutinio žandikaulio pusėje - matuojamas ir skaičiuojamas kitos pusės žandinio ančio tūris (1 pav.).

1 pav. Iš KPKT tyrimo išformuoti dešinės (A) ir kairės (B) pusių žandinių ančių trimačiai vaizdai, naudojant ,,generate surface“ funkciją.

2.2. Retinuoto iltinio danties ilgio apskaičiavimas

Rentgenologinės retinuoto iltinio danties (RID) ilgio nustatymui nuotraukos yra rekonstruojamos naudojant KPKT tyrimo vainikinę ir strėlinę projekcijas. Pasirinktoje KPKT tyrimo projekcijoje matomas kursorius nustatomas ties RID vainiko viršūne. Jeigu šioje projekcijoje nėra matomas visas RID ilgis išilgine ašimi (tai linija, jungianti retinuoto iltinio danties vainiko viršūnę ir danties šaknies viršūnę), strėlinė kryptis (RID ilgį matuojant vainikinėje projekcijoje) arba vainikinė kryptis (RID ilgį matuojant strėlinėje projekcijoje) perkeliama taip, kad pasirinktoje projekcijoje matytųsi apibrėžta RID išilginė ašis. Šiuo atveju RID ilgis yra lygus RID išilginei ašiai. Tada RID ilgis išmatuojamas pasirinkus matavimo (measuring) funkciją (milimetrais) (2 pav.)

Jeigu KPKT matomas RID šaknies viršūnės išlinkimas, matuojant RID ilgį remiamasi

Hettiarachchi ir bendraautorių apibrėžtais principais [39]. RID šaknies viršūnės išlinkimas

matuojamas pagal šio danties šaknies viršūninio trečdalio nukrypimą (dilaceraciją) nuo išilginės ašies – šiuo atveju tai linija, jungianti RID vainiko viršūnę ir vidurio tašką, nutolusį nuo vainiko per du trečdalius RID šaknies ilgio (3 pav., linija 1). Tada atliekami RID ilgio matavimai (milimetrais):

1. matuojamas atstumas nuo RID vainiko viršūnės iki vidurio taško, nutolusio nuo vainiko per du trečdalius RID šaknies ilgio;

2. RID šaknies išlinkimas įtraukiamas į danties šaknies ilgio matavimus – matuojamas atstumas nuo vidurio taško, nutolusio nuo vainiko per du trečdalius RID šaknies ilgio iki RID šaknies viršūnės (3 pav.)

2.3. Retinuoto iltinio danties migracija medio-distaline kryptimi

Retinuotų iltinių dantų migracija medio – distaline kryptimi nustatoma pagal RID kandamojo kauburo viršūnės poziciją ir vertinama sektoriais. Medio – distalinė RID kandamojo kauburo viršūnės pozicijos ir šalia esančių dantų santykis, remiantis Bonetti ir bendraautorių [40] tyrimu, įvertinamas iš KPKT tyrime esančio trimačio modelio, šį suskirstant į migracijos sektorius (4 pav.).

2 pav. Iš KPKT tyrimo strėlinės projekcijos atliktas retinuoto iltinio danties ilgio matavimas.

3 pav. Iš KPKT tyrimo vainikinės projekcijos atliktas retinuoto iltinio danties, turinčio šaknies viršūnės išlinkimą, ilgio matavimas. Linija 1 žymi retinuoto iltinio danties išilginę ašį.

4 pav. Retinuotų iltinių dantų migracijos medio – distaline kryptimi nustatymo schema. 1 = retinuoto iltinio danties kandamojo kauburo viršūnės pozicija atitinka pieninio iltinio danties vietą; 2 = retinuoto iltinio danties kandamojo kauburo viršūnės pozicija lokalizuojasi tarpe tarp distalinės šoninio kandžio dalies ir šio danties vidurio linijos; 3 = retinuoto iltinio danties kandamojo kauburo viršūnės pozicija lokalizuojasi tarpe tarp medialinės ir išilginės šoninio kandžio dalies; 4 = retinuoto iltinio danties kandamojo kauburo viršūnės pozicija lokalizuojasi tarpe tarp šoninės ir išilginės centrinio kandžio dalies; 5 = retinuoto iltinio danties kandamojo kauburo viršūnės pozicija lokalizuojasi tarpe tarp medialinės ir išilginės centrinio kandžio dalies. [41, 42].

2.4. Iltinio danties retencijos gylis

Norint nustatyti iltinio danties retencijos gylį, pirmiausia numatoma (apskaičiuojama) taisyklinga RID padėtis, atliekant papildomus trigonometrinius matavimus KPKT projekcijose. Naudojantis Schubert ir bendraautorių tyrimo metodika [43], KPKT vainikinėje ir ašinėje projekcijose surandama padėtis, kai ir vainikinėje (5A pav.), ir ašinėje (5B pav.) projekcijose kertamos viršutinio žandikaulio pirmųjų kaplių skruostinių kauburų viršūnės. Šioje ašinėje projekcijoje matoma strėlinė kryptis perkeliama taip, kad kirstų viršutinio šoninio kandžio, esančio RID pusėje, kandamojo krašto vidurį (5B pav.). Taigi ašinė kryptis perkeliama taip, kad strėlinėje KPKT projekcijoje sudarytų kandamojo krašto liestinę (5C pav.); ši vertikali padėtis, naudojant matavimo (measuring) funkcijos įrankius, pažymima kaip pagalbinė linija (5D pav., linija 1). Grįžtama į ašinę projekciją (5E pav.); naudojant matavimo (measuring) funkcijos įrankius, nubrėžiama pagalbinė linija z, jungianti viršutinio pirmojo kaplio skruostinio kauburo viršūnę bei viršutinio šoninio kandžio distalinį kraštą (5F pav., atkarpa z). Tada vainikinėje projekcijoje matoma ašinė kryptis perkeliama vertikaliai iki numatomo proksimalinio kontakto taško vietos, trečdaliu danties vainiko aukščio žemiau viršutinio pirmojo kaplio centrinės duobelės (5G pav.). Naujoje ašinėje projekcijoje yra nustatomas ir matavimo (measuring) funkcijos įrankių pagalba pažymimas

paviršių, esančių pagalbinės linijos z ribose (5H pav., taškas v). Tada ši ašinė projekcija yra slenkama vertikaliai iki tol, kol KPKT ašinėje projekcijoje pamatoma RID vainiko viršūnė; strėlinė kryptis yra perkeliama ant RID viršūnės (5I pav.). Tada atitinkamoje strėlinėje projekcijoje pritaikoma tinkama tangentinė ašinės krypties padėtis ant RID viršūnės (5J pav.). Grįžtant į ašinę projekciją (5K pav., atkarpa x) RID vainiko viršūnė yra sujungiama su anksčiau pažymėtu vidurio tašku, esančiu pagalbinės linijos z ribose tam, kad apskaičiuotume horizontalaus RID judėjimo komponento x ilgį. Atitinkamoje strėlinėje projekcijoje apskaičiuojamas vertikalaus RID judėjimo komponento y ilgis, matuojant atstumą tarp liestinės, išvestos per RID vainiko viršūnę (5L pav., linija 2), ir lygiagrečiai einančios, anksčiau nubrėžtos pagalbinės linijos (5L pav., atkarpa y).

5 pav. Trigonometriniai retinuoto iltinio danties dygimo kelio ilgio d matavimo etapai kūginio pluošto kompiuterinės tomogramos vainikinėje, ašinėje bei strėlinėje kryptyse. Mėlynos rodyklės nurodo krypties perkėlimą; geltonos rodyklės – taškus, reikšmingus matavimo etapams; rožinės spalvos linijos nurodo nubrėžtas pagalbines linijas (linija 1 ir 2) bei atkarpas (atkarpos z, x, y).

Kai jau aiški teisinga RID padėtis, tada ašiniame pjūvyje galima nustatyti iltinio danties retencijos gylį – šis bus lygus atstumui x (horizontalaus RID judėjimo komponentui).

2.5. Retinuoto iltinio danties aukščio nuo okliuzinės plokštumos vertinimas

Retinuoto iltinio danties aukščio nuo okliuzinės plokštumos vertinimui naudojamas 2.4 skyriuje aprašytas matavimo metodas. Vainikiniame pjūvyje matuojamas retencijos aukštis (vertikalus atstumas nuo RID vainiko viršūnės iki numatytos teisingos jos padėties) bus lygus atstumui y (vertikalaus RID judėjimo komponentui) ir atspindės RID aukštį nuo okliuzinės plokštumos (5L pav.).

2.6. Retinuoto iltinio danties lokalizacijos lūpine – gomurine kryptimi vertinimas

Ašiniame KPKT pjūvyje vertinama retinuotų iltinių dantų lokalizacija lūpine - gomurine kryptimi. Priklausomai nuo to, kaip RID vainikas yra išsidėstęs dantų lanko centro ir jam gretimų dantų atžvilgiu, retinuotų iltinių dantų lokalizacija lūpine – gomurine kryptimi skirstoma į:

1. lūpinę (retinuoto iltinio danties vainiko ribos rentgenogramoje yra dislokuotos į lūpinę pusę šalia esančių dantų atžvilgiu);

2. alveolinę (retinuoto iltinio danties vainiko ribos sutampa su šalia esančių dantų kontūrais lūpine – gomurine kryptimi);

3. gomurinę (retinuoto iltinio danties vainiko ribos yra dislokuotos į gomurio pusę šalia esančių dantų atžvilgiu).

Retinuotų ilčių lūpinės – gomurinės padėties vertinimo pavyzdys yra pateikiamas 6 pav.

6 pav. Ašiniame KPKT pjūvyje pavaizduotos (a) lūpinė, (b) alveolinė bei (c) gomurinė retinuotų iltinių dantų padėtys [30].

2.7. Retinuoto iltinio danties dygimo kelio ilgis

Naudojantis Schubert ir bendraautorių tyrimo metodika [43], tiriamojo iš KPKT rekonstruotas trimatis modelis dantų langu (teeth 3D template) pozicionuojamas tiesioje priekinėje kaukolės padėtyje. Okliuzinė ir strėlinė veido vidurio (midsagittal) plokštumos yra lygiagrečios ekrano kraštams. Tada erdvinis modelis sukamas aplink vertikalią jo ašį link tos žandikaulio pusės, kurioje nustatyta iltinio danties retencija. Sukama tol, kol pamatoma retinuoto iltinio danties vainiko viršūnė; įsitikinama, kad retinuoto iltinio danties vainiko viršūnės padėtis gali būti išmatuojama tarp gretimų dantų šaknų. Tada nustatoma teisinga retinuoto iltinio danties vainiko viršūnės padėtis brėžiant 3 papildomas linijas:

- trumpiausias atstumas tarp šoninio kandžio bei pirmojo kaplio proksimalinių kontaktų aukštyje (7 pav., linija 1);

- liestinė per šoninio kandžio kandamąjį kraštą bei pirmojo kaplio skruostinio kauburo viršūnę (7 pav., linija 3);

- statmuo iš 1 linijos centrinio taško į “linija 3” liestinę (7 pav., linija 2);

- linijų 2 ir 3 susikirtimo taškas reprezentuoja numatomą teisingą retinuoto iltinio danties vainiko viršūnės padėtį (7 pav., taškas C).

Retinuoto iltinio danties dygimo kelio ilgis d matuojamas kaip atstumas tarp tikrosios retinuoto iltinio danties vainiko viršūnės ir erdviniame modelyje sukonstruotos numatomos teisingos jos padėties.

7 pav. Retinuoto iltinio danties dygimo kelio d matavimas naudojant supaprastintą klinikinės analizės modelį pagal Schubert ir bendraautorius [36]. Taškas A žymi viršutinio pirmojo kaplio skruostinio

kauburo viršūnę, taškas B – viršutinio šoninio kandžio kandamąjį kraštą, o taškas C – numatomą teisingą retinuoto iltinio danties vainiko viršūnės padėtį.

3. Statistinė duomenų analizė. Matavimų patikimumo įvertinimas

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Windows operacinei sistemai pritaikytą SPSS 23.0 programinę įrangą (Version 23, SPSS Inc., Chicago, IL, USA).

Siekiant nustatyti vertintojo patikimumą, visi kiekybiniai šiam tyrimui atrinkti kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrimai buvo įvertinti praėjus mėnesiui po pirmojo vertinimo. Vertinimo eilės tvarka abu kartus buvo atsitiktinė. Pagal Intra-class koreliacijos koeficientą (ICC) gautas idealus sutapimas visuose po kelis kartus matuotuose kiekybiniuose parametruose (p = 1,000).

Kiekybinio požymio, netenkinančio normalinio skirstinio sąlygų, reikšmės dviejose nepriklausomose grupėse lygintos taikant neparametrinį Mano Vitnio (Mann-Whitney) kriterijų. Tuo atveju, kai tiriamųjų grupių buvo daugiau nei dvi, taikytas neparametrinis Kruskalio Voliso

(Kruskal-Wallis) kriterijus k-nepriklausomoms imtims (tai ANOVA kriterijaus nepriklausomoms imtims

atitikmuo ranginiams kintamiesiems).

Spirmeno (Spearman) ranginis koreliacijos koeficientas taikytas norint įvertinti ryšio tarp dviejų kiekybinių požymių, netenkinančių normalinio skirstinio sąlygas, stiprumą.

REZULTATAI

Iš viso peržiūrėti 37 pacientų kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos tyrimai. Įtraukimo į tyrimo imtį kriterijus atitiko ir į atliekamą tyrimą buvo įtraukti 18 pacientų, iš kurių - 6 vyriškos (33,3%) ir 12 moteriškos (66,7%) lyties. Pacientų amžiaus mediana – 14 metų, vidurkis 15,94 ± 6,64. Pacientų amžius svyravo nuo 11 iki 34 metų.

Vyriškos lyties pacientų amžiaus mediana – 15, vidurkis – 20,83 ± 9,85. Vyriškos lyties pacientų amžius svyravo nuo 13 iki 34 metų. Moteriškos lyties pacientų amžiaus mediana – 14, vidurkis – 13,5 ± 2,11. Moteriškos lyties pacientų amžius – tarp 11 ir 17 metų. Vertinant pagal amžių, nebuvo jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių pasiskirstymo (stebimas reikšmingumo lygmuo p = 0,067, p>0,05). Taigi amžiaus pasiskirstymas tarp lyčių yra vienodas.

Viršutinio žandikaulio dešinės pusės RID lokalizuoti 11 (61,1%), o kairės pusės RID - 7 (38,9%) pacientų KPKT tyrimuose.

1. Retinuotų iltinių dantų pusėje esančių žandinių ančių tūrio ir kontrolinės pusės žandinių ančių tūrio palyginimas

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp RID pusėje esančių žandinių ančių tūrio bei kontrolinės pusės žandinių ančių tūrio (lentelė Nr. 1, p<0,05).

Lentelė Nr. 1. Retinuotų iltinių dantų pusėje esančių žandinių ančių tūrio bei kontrolinės pusės žandinių ančių tūrio palyginimas

Žandinis antis Žandinio ančio tūris (cm3₎

p-reikšmė

Spirmeno koreliacijos koeficientas Vidurkis ± SN Med (Min-Max)

Tiriamasis antis 6,09 ± 1,88 5,6 (3,0-10,5) 0,017 0,555 Kontrolinis antis 5,39 ± 1,85 5,5 (3,4-8,9)

SN – standartinis nuokrypis; Med – mediana; Min – mažiausia reikšmė; Max – didžiausia reikšmė

2. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinių dantų retencijos pusės

Vertinant RID pusėje esančių žandinių ančių tūrį, nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio bei RID pusės (lentelė Nr. 2, p>0,05).

Lentelė Nr. 2. Vidutinės žandinių ančių tūrio reikšmės atsižvelgiant į retinuotų iltinių dantų pusę Žandinis antis Žandinio ančio tūris (cm3_{) p-reikšmė Mano Vitnio}

koreliacijos koeficientas Vidurkis ± SN Med (Min-Max) Tiriamasis Dešinė RID

pusė

6,58 ± 2,013 5,8 (4,5-10,5) 0,211 24,5

Kairė RID pusė

5,33 ± 1,48 5,4 (3,0-7,6)

Kontrolinis Dešinė RID pusė

5,39 ± 1,66 5,1 (3,4-8,5) 0,069 58,5

Kairė RID pusė

6,93 ± 1,84 6,9 (3,7-8,9)

SN – standartinis nuokrypis; Med – mediana; Min – mažiausia reikšmė; Max – didžiausia reikšmė

3. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo paciento lyties

Vertinant žandinių ančių tūrio pasiskirstymą pagal lytį, nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio bei paciento lyties (lentelė Nr. 3, p>0,05).

Lentelė Nr. 3. Vidutinės žandinių ančių tūrio reikšmės atsižvelgiant į paciento lytį

Žandinis antis Žandinio ančio tūris (cm3_{) p-reikšmė Mano Vitnio}

koreliacijos koeficientas Vidurkis ± SN Med (Min-Max) Tiriamasis Vyras 5,88 ± 1,37 5,5 (4,5-8,1) 0,82 39,0 Moteris 6,2 ± 2,15 5,7 (3,0-10,5) Kontrolinis Vyras 5,17 ± 1,44 4,75 (3,6-6,9) 0,25 49,0 Moteris 6,4 ± 1,94 6,15 (3,4-8,9)

SN – standartinis nuokrypis; Med – mediana; Min – mažiausia reikšmė; Max – didžiausia reikšmė

4. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo paciento amžiaus

Lentelė Nr. 4. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo paciento amžiaus

Žandinis antis p-reikšmė Spirmeno koreliacijos koeficientas

Tiriamasis 0,173 0,336

Kontrolinis 0,799 0,065

5. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų ilgio

Vidutinis RID ilgis buvo 23,8 ± 2,87 mm. RID ilgio mediana lygi 23,65 (20,0-30,7) mm. Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio ir paciento RID ilgio (lentelė Nr. 5, p>0,05).

Lentelė Nr. 5. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų ilgio Žandinis antis p-reikšmė Spirmeno koreliacijos koeficientas

Tiriamasis 0,967 -0,19

Kontrolinis 0,45 -0,01

6. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų migracijos medio – distaline kryptimi

Vertinant retinuotų iltinių dantų migraciją medio – distaline kryptimi, 1 (5,6%) RID lokalizavosi 1 migracijos zonoje; 3 (16,7%) RID – 2 zonoje; 4 (22,2%) RID – 3 zonoje; 7 (38,9%) RID – 4 zonoje; bei 3 (16,7%) RID – 5 migracijos medio-distaline krypimi zonoje.

Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio bei RID migracijos (lentelė Nr. 6, p>0,05).

Lentelė Nr. 6. Žandinių ančių tūris atsižvelgiant į retinuotų iltinių dantų migraciją medio-distaline kryptimi

Žandinis antis Žandinio ančio tūris (cm3_{) p-reikšmė Kruskalio Voliso}

kriterijus Vidurkis ± SN Med (Min-Max) Tiriamasis 2 RIDM 6,93 ± 3,12 5,6 (4,7-10,5) 0,384 4,164 3 RIDM 5,95 ± 2,03 6,6 (3,0-7,6) 4 RIDM 6,59 ± 1,64 5,8 (5,3-9,6) 5 RIDM 4,73 ± 0,78 4,5 (4,1-5,6) Kontrolinis 2 RIDM 5,83 ± 2,56 5,6 (3,4-8,5) 0,463 3,597 3 RIDM 6,9 ± 2,29 7,5 (3,7-8,9) 4 RIDM 6,29 ± 1,44 5,4 (5,1-8,6) 5 RIDM 4,87 ± 1,63 4,3 (3,6-6,7)

RIDM – retinuoto iltinio danties migracijos medio-distaline kryptimi zona, SN – standartinis nuokrypis; Med – mediana; Min – mažiausia reikšmė; Max – didžiausia reikšmė.

1 RID migracijos medio-distaline kryptimi zonoje esančių žandinių ančių tūriai neįtraukti į lentelėje pateikiamus duomenis, kadangi tyrimo imtyje rastas tik vienas šioje zonoje lokalizavęs RID.

7. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinio danties retencijos gylio

Vidutinis iltinio danties retencijos gylis buvo 8,75 ± 3,31 mm. Iltinių dantų mediana lygi 8,2 (5,5-19,3) mm.

Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio bei iltinio danties retencijos gylio (lentelė Nr. 7, p>0,05).

Lentelė Nr. 7. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinio danties retencijos gylio Žandinis antis p-reikšmė Spirmeno koreliacijos koeficientas

Tiriamasis 0,512 -0,165

8. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų aukščio nuo okliuzinės plokštumos

Vidutinis RID aukštis nuo okliuzinės plokštumos buvo 11,56 ± 5,14 mm. RID aukščio nuo okliuzinės plokštumos mediana lygi 9,75 (5,1-26,7) mm.

Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio bei RID aukščio nuo okliuzinės plokštumos (lentelė Nr. 8, p>0,05).

Lentelė Nr. 8. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų aukščio nuo okliuzinės plokštumos

Žandinis antis p-reikšmė Spirmeno koreliacijos koeficientas

Tiriamasis 0,955 0,014

Kontrolinis 0,214 0,308

9. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų lūpinės-gomurinės padėties

Vertinant retinuotų iltinių dantų lūpinę-gomurinę padėtį, 3 (16,7%) pacientų RID lokalizavosi alveolinėje bei 15 (83,3%) pacientų RID – gomurinėje padėtyje. Pacientų, kurių KPKT tyrime RID lokalizuotas lūpinėje padėtyje, šio tyrimo imtyje nebuvo.

Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio bei RID lūpinės-gomurinės padėties (lentelė Nr. 9, p>0,05).

Lentelė Nr. 9. Žandinių ančių tūris, atsižvelgiant į retinuotų iltinių dantų lūpinę-gomurinę padėtį Žandinis antis Žandinio ančio tūris (cm3_{) p-reikšmė Mano Vitnio}

kriterijus Vidurkis ± SN Med (Min-Max) Tiriamasis Alveolinė 6,5 ± 1,01 6,3 (5,6-7,6) 0,36 14,5 Gomurinė 6,01 ± 2,03 5,6 (3,0-10,5) Kontrolinis Alveolinė 7,53 ± 1,72 8,1 (5,6-8,9) 0,1 8,0 Gomurinė 5,68 ± 1,76 5,2 (3,4-8,6)

10. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų dygimo kelio ilgio

Vidutinis RID dygimo kelio ilgis buvo 15,03 ± 5,82 mm (mediana lygi 14,4 (6,1-31,6) mm). Gomurinėje padėtyje RID vidutinis dygimo kelio ilgis buvo 14,19 ± 5,93 mm (mediana lygi 13,8 (6,1-31,6) mm). Alveolinėje padėtyje RID vidutinis dygimo kelio ilgis buvo 19,27 ± 3,05 mm (mediana lygi 19,3 (16,2-22,3) mm). Nebuvo nustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp RID lūpinės-gomurinės padėties bei dygimo kelio ilgio (p=0,056, p>0,05; Mano Vitnio kriterijaus reikšmė lygi 6,0).

Nenustatyta statistiškai reikšminga priklausomybė tarp žandinių ančių tūrio bei RID dygimo kelio (lentelė Nr. 10, p>0,05).

Lentelė Nr. 10. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo retinuotų iltinių dantų dygimo kelio ilgio Žandinis antis p-reikšmė Spirmeno koreliacijos koeficientas

Tiriamasis 0,935 -0,021

REZULTATŲ APTARIMAS

Žandiniai ančiai yra didžiausi iš visų prienosinių ančių pagal tūrį. Vis labiau domimasi žandinių ančių dydžio ir tūrio pokyčiais odontologijos srityje, kadangi minėti ančiai sudaro artimą anatominį ryšį su dantų struktūromis [4]. Šiame tyrime nagrinėta, ar iltinių dantų retencijos pusė, jų ilgis, migracija medio-distaline kryptimi, retencijos gylis, aukštis nuo okliuzinės plokštumos, lūpinė-gomurinė padėtis bei dygimo kelio ilgis gali turėti neigiamos įtakos žandinių ančių tūriui.

Intra-class koreliacijos koeficientas (ICC) visiems kiekybiniams, po 2 kartus matuotiems

parametrams, parodė didelį matavimo patikimumą. Vis dėlto tyrimo metu susidarantis triukšmas, artefaktai bei KPKT tyrimo ekspozicijos parametrai gali neigiamai paveikti automatinės segmentacijos programas – todėl gali būti pateikiami ne visai tikslūs rezultatai. Todėl šiame tyrime atlikti tūrių bei ilgių skaičiavimai gali tiksliai neatspindėti realaus tūrio ir ilgio parametrų.

1. Retinuotų iltinių dantų pusėje esančių žandinių ančių tūrio ir kontrolinės pusės žandinių ančių tūrio palyginimas

Žandinių ančių vidutinis tūris gali svyruoti nuo 8,6 iki 24,9 cm3 _{[45]. Prienosinių ančių, o šiuo}

atveju – žandinių ančių, vystymasis yra veikiamas genetinių faktorių, infekcijų bei aplinkos veiksnių. Kawarai ir bendraautorių [46] tyrime, nagrinėjančiame KT tyrimus tarp japonų rasės individų, nustatytas didesnis negu įprastai žandinių ančių tūris – vidutinis dešinės pusės žandinių ančių tūris buvo 23,6 cm3_{, kairės pusės – 20,9 cm}3_{. Fernandes [47] tyrimo, kuriame matavimai atlikti mirusiems}

europidų ir Zulu (Pietų Afrikoje gyvenanti etninė grupė) rasės asmenimis, rezultatai parodė, kad žandinių ančių tūriai tarp šių dviejų rasių statistiškai reikšmingai skyrėsi: europidų rasės vidutinis dešiniojo žandinio ančio tūris 16,39 cm3_{, kairiojo – 16,42 cm}3_{; Zulu rasės asmenų vidutiniai dešiniojo}

ir kairiojo žandinių ančių tūriai mažesni – atitinkamai 11,13 cm3 _{ir 10,99 cm}3_.

Šiame tyrime išmatuotas vidutinis žandinio ančio, kurio pusėje lokalizuojasi RID, tūris (6.09 ± 1,88 cm3_{) buvo didesnis negu kontrolinio žandinio ančio (5.39 ± 1,85 cm}3_{), ir gautas skirtumas tarp}

tiriamojo ir kontrolinio ančių tūrių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Gautas vidutinis žandinių ančių tūris skyrėsi nuo panašiuose tyrimuose atliktų rezultatų: Belgin ir bendraautorių [4] tyrime nustatyta, kad vidutinės dešiniojo ir kairiojo žandinių ančių tūrio reikšmės buvo atitinkamai 14,49 ± 3,998 cm3 _{ir 14,59 ± 3,984 cm}3_{, tačiau nebuvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp}

dešinės ir kairės pusių (p>0,05). Gulec ir bendraautorių [19] tyrimo rezultatai parodė, kad vidutinė dešiniojo žandinio ančio tūrio reikšmė buvo 13,173 cm3_{, kairiojo – 13,194 cm}3_{, taip pat nenustatytas}

imtis nebuvo įtraukti pacientai, kuriems diagnozuota iltinių dantų retencija. Kalabalik ir Ertas [2] tyrime, kuriame įtraukti pacientai su kaplių ir krūminių dantų retencijos atvejais, nustatyta, kad pusėje, kurioje lokalizavosi RID, žandinių ančių tūris buvo mažesnis, tačiau skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Panašiai atliktame, tačiau tik iltinių dantų retencijos atvejus įtraukę

Oz ir bendraautorių [6] tyrimo rezultatai parodė, jog RID lokalizacijos pusėje žandinis antis buvo

statistiškai reikšmingai mažesnis (p<0,05). Richter [44] taip pat nagrinėjo sąsajas tarp retinuotų iltinių dantų ir žandinių ančių tūrio sumažėjimo. Tiriant 76 pacientų KPKT nustatyta, kad pacientų, turinčių iltinių dantų retenciją, žandinių ančių tūriai buvo mažesni, negu pacientų, neturinčių iltinių dantų retencijos, žandinių ančių tūriai, tačiau gautas skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05).

Tassoker ir bendraautorių [12] tyrime gautas vidutinis žandinio ančio tūris buvo 13,724 ± 5,023 cm3_.

Nors tyrime nerasta ryšio tarp žandinių ančių tūrio ir retinuotų iltinių bei trečiųjų krūminių dantų (p>0,05), tačiau nustatyta, kad žandinių ančių tūris buvo mažesnis toje žandikaulio pusėje, kurioje nustatyta danties retencija. Skirtingai gauti žandinių ančių tūrių rezultatai gali būti susiję ir su pacientų ūgio bei svorio santykio skirtumais, ir su skirtingais tyrimo metodais, kurie yra naudojami žandinių ančių tūrio skaičiavimuose.

2. Žandinių ančių tūrio priklausomybė nuo iltinių dantų retencijos pusės

Šiame tyrime dešinėje pusėje RID lokalizuoti 61,1%, o kairėje pusėje 38,9% pacientų KPKT.

Tassoker ir bendraautorių [12] moksliniame straipsnyje dešinėje ir kairėje pusėje lokalizavę RID

sudarė tik atitinkamai 1,8% ir 5,5% visų į tyrimo imtį įtrauktų pacientų. Oz ir kt. [6] tyrimo imtyje ir dešinėje, ir kairėje pusėje RID buvo po lygiai. Panašus pasiskirstymas stebimas ir Hettiarachchi ir kt. [39] tyrime – vertinant vienpusių gomurinėje padėtyje RID pasiskirstymą pagal puses, 15 iš 29 RID lokalizavosi dešinėje, o 14 RID – kairėje pusėje.

Nors šio tyrimo rezultatai parodė, kad iltinių dantų retencijos pusė nesusijusi su žandinio ančio tūrio pokyčiais (p>0,05), tačiau tada, kai RID lokalizavosi kairėje pusėje, gautas vidutinis kairiojo žandinio ančio tūris (5,329 ± 1,478 cm3_{) apskritai buvo mažesnis negu kontrolinio (6,929 ± 1,839}

cm3_{). Kai RID lokalizavosi dešinėje pusėje – vidutinis tiriamojo žandinio ančio tūris buvo didesnis}

negu kontrolinio (6,582 ± 2,013 cm3_{). Panašus skirtumas nustatytas Oz ir bendraautorių [6] tyrime –}

dešiniojo žandinio ančio tūris buvo statistiškai reikšmingai mažesnis negu kairiojo žandinio ančio tūris tada, kai RID lokalizuotas dešinėje pusėje (p<0,05). Nepastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kairės ir dešinės pusių kai RID lokalizavosi kairėje viršutinio žandikaulio pusėje (p>0,05).