ENDODONTIŠKAI GYDYTŲ DANTŲ ATSTATYMO METODŲ PASIRINKIMAS TARP GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE: STIKLO PLUOŠTO KAIŠTIS AR ATSTATYMAS BE VIDUKANALIO KAIŠČIO

(1)

Gintarė Krukienė

5 kursas, 9 grupė

ENDODONTIŠKAI GYDYTŲ DANTŲ ATSTATYMO

METODŲ PASIRINKIMAS TARP GYDYTOJŲ

ODONTOLOGŲ DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE: STIKLO

PLUOŠTO KAIŠTIS AR ATSTATYMAS BE

VIDUKANALIO KAIŠČIO

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

asist. Indrė Gasiūnienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA

ENDODONTIŠKAI GYDYTŲ DANTŲ ATSTATYMO METODŲ PASIRINKIMAS TARP GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE: STIKLO PLUOŠTO

KAIŠTIS AR ATSTATYMAS BE VIDUKANALIO KAIŠČIO

Baigiamasis magistro darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20….m. ………. 20….m. ………. (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodų pasirinkimas tarp gydytojų odontologų dirbančių Kauno mieste: stiklo pluošto kaištis ar atstatymas be vidukanalio kaiščio“.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.04.28 Gintarė Krukienė (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.

2020.04.28 Gintarė Krukienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2020.04.28 asist. Indrė Gasiūnienė (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)

(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)

(4)

Baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(5)

KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:

...

Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas

Taip Iš dalies Ne 1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4

Įvadas, tikslas uždaviniai (1

balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, _{hipotezė, tikslas ir uždaviniai?} 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8

Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?

0,6 0,3 0

9

Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti _{mokslinę literatūrą yra pakankamas?} 0,3 0,1 0 11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar

ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0 12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio

patikimumo lygmenį?

(6)

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis

su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar

atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą

temą? +0,2 +0,1 0

32 Praktinės rekomendacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0 Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai

(7)

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, _{struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?} -0,2 balo -0,5 balo

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.)

40

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir _{santrumpų paaiškinimai?} -0,2 balo -0,5 balo

44

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?

-0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

(8)



Recenzento pastabos:

(9)

TURINYS

SANTRAUKA ...9 SUMMARY ...10 SANTRUMPOS...11 ĮVADAS ...12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...14

1.1. Endodontiškai gydyto danties ypatybės...14

1.2. Faktoriai turintys įtakos endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodikos pasirinkimui.14 1.2.1. Likusių danties kietųjų audinių kiekis...14

1.2.2. Ferulės įtaka...15

1.2.3. Šaknies būklės įtaka...15

1.2.4. Danties tipo įtaka...15

1.3. Endodontiškai gydyto danties atstatymas naudojant stiklo pluošto kaištį...16

1.4. Endodontiškai gydyto danties atstatymas nenaudojant vidukanalio kaiščio...17

1.5. Komplikacijos susijusios su endodontiškai gydytų dantų atstatymu...20

2. MEDŽIAGA IR METODAI...21

2.1. Imties dydžio nustatymas...21

2.2. Tiriamųjų atranka...21

2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai...22

3. REZULTATAI...23 4. REZULTATŲ APTARIMAS...31 5. PADĖKA...34 6. INTERESŲ KONFLIKTAS...35 IŠVADOS ... 36 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...37 LITERATŪROS SĄRAŠAS ...38

(10)

ENDODONTIŠKAI GYDYTŲ DANTŲ ATSTATYMO METODŲ PASIRINKIMAS TARP GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ DIRBANČIŲ KAUNO MIESTE: STIKLO PLUOŠTO

KAIŠTIS AR ATSTATYMAS BE VIDUKANALIO KAIŠČIO

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Šiandien, tobulėjant surišimo sistemoms ir kompozitams, svarbu įvertinti ne tik kurio tipo vidukanalis kaištis būtų tinkamesnis, bet ir ar pats kaištis tam tikrais atvejais yra reikalingas. Todėl šio darbo tikslas išsiaiškinti, kuriais atvejais gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, renkasi endodontiškai gydytų dantų atstatymui stiklo pluošto kaištį (SPK), o kuriais atvejais renkasi atstatymą nenaudojant vidukanalio kaiščio bei palyginti šių metodų privalumus ir trūkumus.

Medžiaga ir metodai. Apklausa buvo vykdoma nuo 2019 m. gruodžio 3d. iki kovo 1d. Tiriamieji – Kauno mieste dirbantys gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai. Metodika – anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 100 gydytojų, kurių duomenys buvo statistiškai analizuoti ir lyginami naudojant IBM SPSS Statistics ir Microsoft Office Excel (2010) programas.

Rezultatai: 94% gydytojų renkasi atstatymą su SPK, 58% atstatymą be vidukanalio kaiščio. SPK reikšmingai (p<0,05) dažniau renkasi, kai likusios 1 ar 2 vainiko sienelės arba likusios ferulės aukštis 1,5 - 2 mm ir daugiau, o be vidukanalio kaiščio, kai danties audinių likę 50% ir daugiau. Gydytojams nesėkmės pasitaiko vienodai dažnai tiek atstatant su SPK, tiek be vidukanalio kaiščio. Reikšmingai dažniau pasitaikanti nesėkmė su SPK - kaiščio atsicementavimas, o be vidukanalio kaiščio - lūžis danties vainikinėje dalyje.

Išvados: Atstatymą be vidukanalio kaiščio gydytojai renkasi, kai danties audinių likę 50% ir daugiau, o SPK, kai likusios 1 ar 2 vainiko sienelės arba ferulės aukštis 1,5 mm ir daugiau. Dažniausia nesėkmė atstatant su SPK – kaiščio atsicementavimas, o be vidukanalio kaiščio – lūžiai vainikinėje dalyje. Pagrindiniai faktoriai lemiantys metodikos pasirinkimą: likęs danties kietųjų audinių kiekis, paciento finansinės galimybės.

(11)

RESTORATION METHODS OF ENDODONTICALLY TREATED TEETH USED BY DENTISTS WHO WORK IN KAUNAS CITY: GLASS FIBER POST OR RESTORATION

WITHOUT INTRACANAL POST

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work: Today, due to improving bonding systems and composites, it is crucial to evaluate not only which type of intracanal post is more appropriate, but also whether the post itself is required. Therefore, the work aims to ascertain in which case dentists, working in Kaunas city, choose a glass fiber post (GFP) and in which case restoration without an intracanal post, and compare the advantages and disadvantages of these methods.

Material and methods: A questionnaire survey was carried out from December 3rd 2019 to March 1st 2020. The study subjects were dentists working in Kaunas city. Methodology – anonymous questionnaire. The study involved 100 dentists whose data were statistically analyzed and compared using IBM SPSS Statistics and Microsoft Office Excel (2010).

Results: 94% of dentists choose a GFP and 58% - restoration without intracanal post. The GFP is significantly (p<0,05) more often used when 1 or 2 walls of the tooth are left or when the height of the ferrule is 1,5 – 2 mm or more, and post-free restorations - when 50% or more of the tooth tissue remains. Most common failure with GFP – adhesive failure, and without intracanal post - fracture in the coronary part.

Conclusions: The GFP is used by dentists when 1 or 2 crown walls are left, or ferules height is 1,5 mm or more. The method of restoration without intracanal post is applied when the tooth tissue is left 50% or more. Significantly common failure with GFP is adhesive failure and without intracanal post - fracture in the coronary part. The main factors determining the choice of methods are the amount of remaining tissue of the tooth and patient‘s financial capabilities.

(12)

SANTRUMPOS

CaOH – kalcio hidroksidas,

NaOCl – natrio hipochloritas,

EDTA – etileno diamino tetracetato rūgštis,

NDP – neatideliotinas dentino padengimas,

SPK – stiklo pluošto kaištis,

(13)

ĮVADAS

Optimaliausias būdas kaip atkurti dantis po endodontinio gydymo iki šių dienų išlieka prieštaringai vertinama ir aptariama tema. Vis dar diskutuojama, kuri technika būtų ideali endodontiškai gydytų dantų atstatymui, nes laikoma, jog endodontiškai gydyti dantys turi didesnę lūžio riziką, nei gyvybingą pulpą turintys dantys [1]. Danties vainiko audinių praradimas ir invazyvios endodontinės procedūros pažeidžia biomechaninę pusiausvyrą. Danties kietųjų audinių išsaugojimas išlieka vienas iš svarbiausių aspektų, norint išlaikyti pusiausvyrą tarp biologinių, funkcinių, mechaninių ir estetinių danties parametrų bei siekiant sėkmingai atstatyti endodontiškai gydytus dantis [2]. Pastaraisiais metais keičiasi požiūris į endodontiškai gydytų dantų atstatymą. Tobulėjančios surišimo sistemos prapletė gydytojams odontologams atstatymo galimybių pasirinkimą. Stebima, jog vis dažniau metaliniai kultiniai kaištiniai įklotai keičiami stiklo pluošto kaiščiais bei tampa vieni iš dažnesnių pasirinkimų atstatant endodontiškai gydytus dantis. Taip pat dėl minimalaus invaziškumo ir klinikinių etapų supaprastinimo, vis labiau populiarėja endodontiškai gydytų dantų atkūrimo technika, atliekant šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą kompozitu nenaudojant vidukanalio kaiščio [3, 4].

Problema:

Endodontiškai gydyti dantys pasižymi skirtingomis mechaninėmis savybėmis lyginant su gyvybingais dantimis. Struktūrinio vientisumo pokyčius lemia prarastų danties kietųjų audinių kiekis, ėduonies pažeidimo laipsnis, endodontinės ertmės bei kanalų paruošimas gydymui. Tobulėjant surišimo sistemoms ir kompozitams, stebima, jog tais atvejais, kai yra likęs pakankamas danties kietųjų audinių kiekis, atstatant be vidukanalių kaiščių galima gauti panašius rezultatus kaip ir atstatant su kaiščiais. Šiandien gydytojas odontologas, atkurdamas endodontiškai gydytus dantis, turi įvertinti ne tik kurio tipo vidukanalis kaištis būtų tinkamas, bet ir ar pats kaištis yra būtinas ir reikalingas [2].

Hipotezė:

H1: Gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, endodontiškai gydytų dantų atstatymui dažniau taiko stiklo pluošto kaištį nei šaknies kanalo įgilinimo metodiką.

H2: Gydytojams odontologams, dirbantiems Kauno mieste, endodontiškai gydytų dantų atstatymui naudojant stiklo pluošto kaištį ir nenaudojant vidukanalio kaiščio nesėkmių dažnis vienodas.

(14)

Tyrimo tikslas:

Išsiaiškinti, kuriais atvejais gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, renkasi endodontiškai gydytų dantų atstatymui stiklo pluošto kaištį, o kuriais atvejais renkasi atstatymą nenaudojant vidukanalio kaiščio bei palyginti šių metodų privalumus ir trūkumus.

Tyrimo uždaviniai:

1. Įvertinti, kuriais atvejais gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, dažniau renkasi endodontiškai gydytų dantų atstatymą stiklo pluošo kaiščiu ir kuriais atvejais atstatymą nenaudojant vidukanalio kaiščio.

2. Išsiaiškinti, kas lemia gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste, pasirinkimą, renkantis endodontiškai gydytų dantų atstatymo būdą.

3. Išsiaiškinti ir palyginti nesėkmes, su kuriomis dažniausiai susiduria gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, atstatant endodontiškai gydytus dantis su stiklo pluošto kaiščiu ar be vidukanalio kaiščio.

Darbo temos naujumas ir aktualumas:

Tai pirmas atliktas tyrimas, kuriame siekiama įvertinti endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodikos pasirinkimo aspektus tarp gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste, naudojant stiklo pluošto kaiščius ar atliekant šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą kompozitu.

(15)

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Endodontiškai gydyto danties ypatybės

Endodontiškai gydyti dantys turi didesnį polinkį komplikacijų pasireiškimui, palyginus su dantimis, turinčiais gyvybingą pulpą [5]. Didesnis komplikacijų pasireiškimas galimas dėl šių priežasčių: didelis danties kietųjų audinių praradimas (pvz.: dėl ėduonies ar papildomo endodontinės ertmės paruošimo), endodontiškai gydyto danties pakartotiniai pergydymai [5], sumažėjusi propriocepcija, galinti lemti nekontroliuojamas okliuzines jėgas [6, 7], dentino dehidratacija ir kolageno skaidulų struktūros persitvarkymas [8, 9]. Dietschi D. ir bendraautoriai teigia, kad gyvybingumo praradimo poveikis, atsižvelgiant į dentino fizikines savybes ir drėgmės kiekį, atrodo nereikšmingas, palyginus su endodontinės ertmės bei danties kanalo paruošimu, kurio metu žymiai sumažėja danties stiprumas. [10] Artimosios – okliuzinės – tolimosios ertmės, netekusios pulpos srities dentino, laikomos blogiausiomis ertmėmis pagal lūžių riziką [11]. Danties struktūrą taip pat susilpnina chemomechaninio šaknies kanalo paruošimo metu naudojami vidukanaliai medikamentai (pvz.: CaOH, NaOCl, EDTA, chlorheksidinas) [12, 13, 14], nes šioms cheminėms medžiagoms sąveikaujant su mineralų kiekiu arba su organiniu dentino substratu daugiausia išeikvojamas kolagenas. Sumažėjęs kolageno kiekis turi neigiamos įtakos dentino elastingumui ir veikiant kramtymo jėgoms lemia didesnę lūžio galimybę [15]. Be to, kiti veiksniai tokie kaip burnos higiena, okliuzija, parafunkcijos, seilių tekėjimo greitis, antagonistinio danties kramtomasis paviršius ir medžiaga, gali turėti įtakos atstatyto danties prognozei [16, 17].

1.2. Faktoriai turintys įtakos endodontiškai gydyto danties atstatymo metodikos pasirinkimui

Metodikos pasirinkimas, atstatant endodontiškai gydytus dantis, gali būti grindžiamas tam tikrais veiksniais: danties ertmės geometrija, danties lokalizacija, estetika, parafunkcijos, danties endodontinė būklė, periodonto prognozė bei finansiniai aspektai [18].

1.2.1. Likusių danties kietųjų audinių kiekis

Endodontiškai gydytų dantų biomechanikos pokyčius lemia kietųjų audinių praradimas dėl ankstesnės patologijos (kariesas, lūžis), endodontinis gydymas (endodontinės ertmės preparavimas, šaknies kanalų mechaninis paruošimas) ir kai kurios invazinės atstatomosios

(16)

procedūros (papildomas vietos ruošimas vidukanaliui kaiščiui, danties kietųjų audinių preparavimas ruošiant vainikinėms restauracijoms). Šie veiksniai gali prisidėti prie nuoseklaus vainikinių ir vidukanalių audinių pašalinimo ir padidinti endodontiškai gydyto danties silpnumą ir lūžio riziką [19].

1.2.2. Ferulės įtaka

Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių restauracijos sėkmę, yra likusi viršdanteninė danties struktūra, vadinama ferule. Ferulė - juosta, apjuosianti likusio danties perimetrą ir lemianti atsparumą lūžiui, ypač tiems dantims, kurie praradę vainikinę kietųjų audinių dalį [19, 20]. Tinkamai sukurta ferulė sumažina lūžio riziką endodontiškai gydytiems dantims, sutvirtindama išorinį danties paviršių bei išsklaidydama jėgas, susikaupusias ties siauriausiu danties perimetru. Suformuotos ferulės aukštis rekomenduojamas 1,5 – 2 mm. Didesnis ferulės aukštis, ypač gomurio pusėje, padidina danties atsparumą lūžiui [20, 21]. Jei dėl didelio danties kietųjų audinių netekimo negalima pasiekti tinkamo ferulės aukščio, reikalinga atlikti vainiko prailginimą arba ortodontinį danties iškėlimą [20]. 1.2.3. Šaknies būklės įtaka

Likusios šaknies kiekis taip pat yra reikšmingas, nors trūksta įrodymais pagrįstų tyrimų šia tema, geriausios klinikinės prognozės būdingos esant tinkamam danties vainiko ir šaknies santykiui [22]. Mažiausias priimtinas rekomenduojamas santykis 1:1, kuris būtinas atsparumui funkcijos metu veikiančioms šoninėms jėgoms, kai periodontas yra sveikas ir okliuzija sureguliuota [22].

1.2.4. Danties tipo įtaka

Endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodikos pasirinkimui įtakos turi anatominiai ir fiziologiniai skirtumai tarp krūminių ir prieškrūminių dantų. Pirmiausia, krūminiai dantys yra didesni, turi didesnę pulpos kamerą ir daugiau paviršiaus ploto skirto adhezijai, palyginus, nei turi prieškrūminiai dantys. Praradus nemažą kiekį audinių, ši savybė tampa labai svarbi [23]. Antra, krūminiai dantys ir kapliai yra veikiami skirtingomis apkrovomis. Sagitalinėje plokštumoje priekinei okliuzijai vadovauja kandžiai, o šoninių judesių metu iltys. Dažnai ilčių vedimą pakeičia grupinė funkcija, kuriai vadovauja prieškrūminiai dantys, todėl kaplių kauburai yra veikiami įvairių krypčių

(17)

atstatyti remiantis vien tik adhezija, tuo tarpu prieškrūminiams dantims, netekusiems daug danties kietųjų audinių, gali būti indikuotinas vidukanalis kaištis [18].

Zarow M. ir kt. 2017 m. pasiūlė klasifikaciją, kurios tikslas padėti gydytojui odontologui pasirinkti tinkamiausią endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodą, renkantis atstatymą tik kompozitu, stiklo pluošto kaiščiu, metaliniu kultiniu kaištiniu įklotu arba danties pašalinimą ir implantaciją: [24]

0 klasė – atstatymas kompozitu be vidukanalio kaiščio. Atstatymas tinkamas, kai galima išnaudoti pulpos kameros anatomijos privalumus, ypač krūminių dantų, kad padidinti surišamo paviršiaus plotą ir užtikrinti mechaninę retenciją [25]. Jei vainiko danties kietųjų audinių praradimas nėra labai didelis, pulpos kamera ir kanalai užtikrina pakankamą retenciją kulties atstatymui [26]. Remiantis šiais anatominiais bruožais, kai kurių endodontiškai gydytų krūminių ar priekinės grupės dantų atstatymui vidukanaliai kaiščiai nereikalingi [25].

I klasė – atstatymas panaudojant vidukanalį kaištį. Atstatymas stiklo pluošto kaiščiu rekomenduojamas kapliams ir priekinės grupės dantims, netekusiems danties kietųjų audinių daugiau kaip 50% [27], arba turintiems 2 ir mažiau vainiko sienelių [28]. Ferrari M. ir bendraautorių atlikta retrospektyvi analizė parodė, kad prieškrūminiai dantys lūžta dažniausiai, todėl jiems rekomenduojamas atstatymas naudojant vidukanalius kaiščius [29]. Danties atsparumas lūžiams priklauso nuo veikiamos jėgos apkrovimo kampo, todėl funkcijos metu prieškrūminius dantis veikiančios šoninės jėgos gali padidinti lūžio tikimybę [30], taip pat svarbu pažymėti, jog kapliai turi mažiau danties audinių bei mažesnę pulpos kamerą, lyginant su krūminiais dantimis, kad išlaikytų atstatytą kultį [31].

II klasė – atstatymui reikalingos papildomos ortodontinės ar chirurginės procedūros. Vidukanalis kaištis negali kompensuoti visiško ar dalinio ferulės praradimo, todėl tokiu atveju atliekamas ortodontinis arba chirurginis vainiko prailginimas. Metodika turėtų būti pasirenkama atsižvelgiant į danties padėtį dantų lankuose. Krūminiams dantims atliekamas chirurginis vainiko prailginimas, o priekinės grupės ar prieškrūminiams dantims pirmenybė teikiama ortodontiniam danties iškėlimui [24, 32].

III klasė – atstatymas metaliniu kultiniu kaištiniu įklotu. Atvejais, kai ferulės suformavimas chirurgiškai ar ortodontiškai nėra įmanomas, o pacientas nori išsaugoti dantį, atstatymui gali būti naudojamas kultinis kaištinis įklotas, pagamintas iš aukso lydinių. Aukso lydiniai taip pat gali būti pakeisti į sidabro – paladžio lydinius. Šie metaliniai kaiščiai yra nesudėtingai pritaikomi, nes jiems yra būdingas priimtinas liejimo tikslumas ir savybės panašios į aukso lydinių [33].

(18)

IV klasė – danties pašalinimas, kai endodontiškai gydyto danties atstatymas sudėtingas, o prognozuojamas rezultatas nėra patenkinamas [24].

1.3. Endodontiškai gydytų dantų atstatymas naudojant stiklo pluošto kaiščius

Nemetaliniai vidukanaliai kaiščiai gali būti gaminami iš epoksidinės dervos, sutvirtintos anglies pluoštu, epoksidinės ar metakrilato dervos, sustiprintos kvarco ar stiklo pluoštu, cirkonio ir sustiprinti polietileno pluoštu [30]. Stiklo pluošto kaiščiai yra dažniausiai naudojami vidukanaliai kaiščiai, kurie pasižymi skaidrumu, geru estetiniu rezultatu. Skaidrumas užtikrina šviesos pralaidumą, tačiau šaknies viršūnės srityje šviesos intensyvumas sumažėja ir gali būti nepakankamas dėl esančio atstumo tarp šviesos šaltinio ir šviesą išsklaidančio dervinio cemento bei kaiščio [35]. Nustatyta, jog šviesos kiekis, kuris yra absorbuojamas, atspindimas bei perduodamas, yra susijęs su dervinių kompozitų organiniu komponentu, kaiščio pluošto sudėtimi ir šviesos šaltinio intensyvumu [36].

Endodontiškai gydytų dantų, atstatytų stiklo pluošto kaiščiais, ilgaamžiškumas bei klinikinė sėkmė priklauso nuo keleto veiksnių: [37]

1. Stiklo pluošto kaiščio formos (pvz.: būdinga lygi arba dantyta paviršiaus forma. Dantyti kaiščiai pasižymi mažesniu tvirtumu nei kaiščiai turintys lygų paviršių) [37].

2. Stiklo pluošto kaiščio ilgio.

a. Literatūroje teigiama, kad SPK ilgis turėtų būti 2/3 danties ilgio. V. C. Macedo ir bendraautorių atliktame tyrime, vertinant endodontiškai gydytų dantų įtampos pasiskirstymą dantyse, atstatytuose stiklo pluošto kaiščiais, nebuvo pastebėta priklausomybė nuo kaiščio ilgio [38]. Tačiau gydytojai turėtų atsižvelgti į rekomenduojamą ilgį, nes paruošimas 2/3 šaknies kanalo ilgio padidina surišamo paviršiaus plotą ir užtikrina geresnę SPK retenciją [38].

3. Stiklo pluošto kaiščio skersmens.

a. Kanaluose, išplatėjančiuose ties šaknies viršūne, standartiniai stiklo pluošto kaiščiai palieka perteklinį plotą, kurį reikia užpildyti derviniu cementu, [39] o naudojami anatominiai kompozitiniai kaiščiai sumažina dervinio cemento tūrį ir geriau priglunda prie kanalo sienelių [40]. Dervos elastinis modulis yra artimas dentinui, todėl sukuriamas homogeniškas įtampos pasiskirstymas tarp anatominio kompozitinio kaiščio ir dentino paviršiaus [39].

(19)

a. Likusio vainikinio dentino aukštis ir stiklo pluošto kaištis suteikia atramą veikiant okliuzinei apkrovai bei šoninėms jėgoms [40]. Tyrimai parodė, jog ferulė, kurios aukštis 1,5 – 2 mm, pagerina įtampos pasiskirstymą išilgai kaiščio ir dentino sąsajos [41].

1.4. Endodontiškai gydyto danties atstatymas nenaudojant vidukanalio kaiščio

Stiklo pluošto kaištis išlaiko kultį, bet nesustriprina danties šaknies. Magne P. ir bendraautorių atlikti in vitro tyrimai parodė, jog vidukanalių kaiščių naudojimas neturėjo įtakos nei šoninių, nei priekinių dantų su ferule lūžio atsparumui [32, 42]. Nepataisomos nesėkmės priekiniams dantims su ferule buvo dažnesnės, kai endodontiškai gydyti dantys atstatyti su vidukanaliu kaiščiu nei be kaiščio [32]. Kita vertus, atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai parodė didesnį endodontiškai gydytų dantų išgyvenamumą su vidukanaliais kaiščiais nei be kaiščių, jei danties vainikas buvo atstatomas metalo keramikos vainikėliais [43].

Abduljawad M. ir kt. atliktuose tyrimuose pastebėta, jog priekinės grupės dantims su abipusiais defektais kontaktiniuose paviršiuose vidukanalio kaiščio įdėjimas neturėjo reikšmės [44, 45]. 2018 m. Manja von Stein - Lausnitz ir bendraautorių atliktas in vitro tyrimas, kuriame buvo lyginamas endodontiškai gydytų centrinių kandžių didžiausios apkrovos galimybės, esant skirtingoms ertmėms kontaktiniuose paviršiuose, atstatant su SPK arba atliekant 3 mm šaknies kanalo įgilinimą bei atstatymą kompozitu. Gauti rezultatai parodė, jog viršutiniame žandikaulyje centriniai kandžiai su nedideliais ar vidutiniais defektais (vienpusiai ar abipusiai defektai kontaktiniuose paviršiuose) atlaiko kliniškai priimtinas apkrovos galimybes. Atstatymas derviniais kompozitais, nenaudojant vidukanalių kaiščių, parodė panašų apkrovos perkėlimą į šaknį kaip ir nepažeisto danties, o papildomas vidukanalio kaiščio įcementavimas neturėjo įtakos apkrovos atlaikymui ar nesėkmių pasireiškimo sumažinimui [46]. Tačiau pastebėta, kad priekinai dantys, netekę visų vainiko sienelių ir atstatyti be vidukanalio kaiščio, parodė žymiai didesnį ankstyvų nesėkmių pasireiškimą. Manja von Stein - Lausnitz ir bendraautorių teigimu, galimai dėl per mažo surišamo paviršiaus ploto danties kulčiai, atstatymas be vidukanalio kaiščio buvo nesėkmingas esant vidutinėms apkrovos 143 N reikšmėms, palyginus, kai atstatymui buvo naudojamas SPK, kuris padidino maksimalią apkrovos gebą iki kliniškai priimtinų 500 N reikšmių [46]. Sveikiems žmonėms didžiausios izometrinės kandimo jėgos žandikaulio priekinėje srityje vyrauja tarp 234 N – 287 N. Dar didesnės jėgos gali būti susiduriamos bruksizmo, traumos (didelių išorinių apkrovų) ar vidinių įvykių burnos ertmėje (kramtymo apkrova į mažo ploto kietą svetimkūnį, pvz.: akmenukas, kietos sėklos) atvejais [32].

(20)

vidukanalio kaiščio. Priekiniai dantys, turintys ne mažiau kaip 2 mm aukščio ferulę, gali būti atkuriami konservatyviai panaudojant kompozitus ir taip padidinant tikimybę lengvai pataisomų nesėkmių pasireiškimui [32]. Ferulė padidina vidinį kulties atsparumą, o naudojamos surišimo sistemos efektyvumas kartu su „neatideliotina dentino padengimo“ (NDP) technika bei dideliu nanokompozito stiprumu gali pagerinti susirišimą, nepriklausomai nuo to ar buvo naudotas vidukanalis kaištis. Visi elementai: vainikėlis, kompozitu atkurta kultis ir dantis, turi sudaryti darnią, vientisą sistemą, reikalaujančią tinkamos surišimo sistemos bei cemento, kurie idealiai imituotų dentino – emalio jungties savybes [32]. Todėl, atkuriant endodontiškai gydytus dantis, išlieka svarbus ne tik metodikos, naudojamos atstatymui, bet ir medžiagos, gebančios didinti atsparumą lūžiams, pasirinkimas. Tobulėjant surišimo sistemoms bei technikoms, didėja galimybės sustiprinti struktūriškai pažeistus endodontiškai gydytus dantis [47]. Neseniai pristatytas stiklo pluoštu sustiprintas dervinis kompozitas naudojamas kaip pamatinis sluoksnis didelių defektų atstatymui. Šis kompozitas pasižymi tuo, jog yra sustiprintas trumpais stiklo pluoštais, netvarkingai pasiskirsčiusiais dimetilakrilato dervos matricoje su užpildo dalelėmis, gali būti dengiamas vienu sluoksniu bei naudojamas kaip polimerizacinio susitraukimo mažinimo priemonė [48].

2018 m. M. D. Gaintantzopoulou ir kt. atliko in vitro tyrimą, kurio tikslas buvo palyginti endodontiškai gydytų dantų stiprumą bei lūžio galimybę, atstatant su SPK arba atliekant šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą stiklo pluoštu sustiprintu kompozitu [49]. Tyrime pagrindinis dėmesys buvo skirtas endodontiškai gydytiems viršutinio žandikaulio kapliams, netekusiems vieno kauburo. Defektai buvo atstatyti su SPK arba taikant 2 mm šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą stiklo pluoštais sustiprintu kompozitu [49]. Atliktas šaknies kanalo įgilinimas suteikia privalumą kaip vienfazis, trumpas stiklo pluoštu sustiprintas kaištis, pilnai pritaikytas prie endodontinės preparacijos geometrijos ir užtikrinantis susirišimą su kakleliniu šaknies kanalo dentinu [50, 51]. Pastebima, jog šis kompozitas turi būti padengiamas kito kompozito sluoksniu, turinčio užpildo dalelių, nes neatitinka nustatytų restauracinių atsparumo dilimui, šiurkštumo ir blizgesio kriterijų [52]. Remiantis gautais rezultatais, stiklo pluoštu sustiprintas kompozitas kartu su tiesiogine kompozito restauracija parodė geresnius rezultatus nei atstatant SPK, suteikdamas geresnį sustiprinimo poveikį vertinant pagal lūžio pobūdį. Šis endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodas gali būti naudojamas kaip audinius tausojantis bei laiką taupantis metodas, atstatant šoninės grupės endodontiškai gydytus dantis bei užkertant kelią nepataisomoms nesėkmėms. M. D. Gaintantzopoulou ir bendraautoriai pažymi, jog reikalingi tolimesni tyrimai, kad būtų išspręstos specifinės problemos: danties tipas, dydis, likęs danties kietųjų audinių kiekis ar ilgalaikis šios metodikos veikimas [49].

(21)

restauracijos ir danties struktūros. Adhezija su dentinu yra silpnesnė nei su emaliu, o atstatant endodontiškai gydytus dantis pagrindinė sąsaja yra su dentinu [53, 54]. Įrodyta metodika kaip padidinti dentino surišimo stiprumą taikant „neatideliotiną dentino padengimo“ techniką. Atstatymo be vidukanalių kaiščių tyrimai parodė sėkmingus rezultatus, taikant NDP techniką danties paruošimo protokole, siekiant užtikrinti surišimo stiprumą su dentinu [55].

1.5. Komplikacijos susijusios su endodontiškai gydytų dantų atstatymu

Endodontiškai gydyto danties atstatymo sėkmė turėtų būti svarstoma ne tik pagal atkurto danties išgyvenamumą, bet ir atsižvelgiant į jo atstatymo galimybes po pasitaikiusių nesėkmių. Dažniausiai pasitaikantys nesėkmių tipai, kurie aprašyti in vitro tyrimuose bei stebimi kliniškai, skiriami į pataisomas arba nepataisomas – katastrofiškas nesėkmes. Pataisomoms nesėkmėms priskiriamas atsicementavimas, lūžiai surišimo ar vainikinės dalies srityje, nedideli danties struktūros pažeidimai, įtrūkimai. Nepataisomos nesėkmės priskiriamos šaknies lūžiams, dėl kurių reikalingas danties pašalinimas [56].

(22)

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Imties dydžio nustatymas

Imtis apibūdinama kaip populiacijos dalis, kuri naudojama statistiniam tyrimui. Atliekant tiriamąjį darbą svarbu nustatyti tikslų tiriamųjų skaičių, kuris leistų padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Tyrimo imtis gali būti nustatyta įvariais būdais, pavyzdžiui, naudojant ,,Sample Size Calculator (2016)“ ar remiantis ,,Paniotto“ formule, todėl šio tyrimo imtis buvo nustatyta naudojantis „Paniotto“ formule [64]:

𝑛 = 1

∆2₊ 1

𝑁

n – imties dydis

∆ – imties paklaidos dydis arba ribinė atrankos paklaida (tyrimuose priimtina 5-10 % paklaida, tai yra ∆ = 0,05 iki 0,1)

N – tyrinėjamos visumos dydis

𝑛 = 1 0,12₊ 1 964 = 12050 133 = 90 80 133≈ 91

Pagal atliktus skaičiavimus matome, jog tyrimui atlikti prireiks mažiausiai 91 respondentų.

2.2. Tiriamųjų atranka

Tyrimo vykdymui gautas LSMU Bioetikos centro leidimas, dokumento nr. BEC – OF – 14 (priedas Nr. 1). Anoniminė anketinė apklausa buvo vykdoma nuo 2019 metų gruodžio 3 dienos iki 2020 metų kovo 1 dienos. Internetinė apklausa vykdyta paskelbiant viešą kvietimą dalyvauti, kitos anoniminės anketos buvo dalinamos konferencijų metu ar Kauno miesto privačiose bei valstybinėse gydymo įstaigose. Popierines anketas pildžiusieji pasirašė tiriamojo asmens sutikimo bei informavimo formas (priedas Nr. 2 ir priedas Nr. 3). Tyrime dalyvauti buvo kviečiami Kauno mieste

(23)

Anketoje dalis klausimų buvo sudaryti asmeninės informacijos surinkimui (lytis, amžius, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis bei darbo vieta privačiam ar valstybiniame sektoriuje). Likusi klausimų dalis skirta išsiaiškinti Kaune dirbančių gydytojų odontologų metodikos pasirinkimą endodontiškai gydytų dantų atstatymui: stiklo pluošto kaiščiu arba taikant šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką.

Apklausoje dalyvavo 100 respondentų (gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai).

2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai

Tyrimo duomenys buvo skaičiuojami naudojantis Microsoft Office Excel 2011 programa bei statistinės analizės IBM SPSS Statistics programa. Ši sistema tinkama statistiniam skaičiavimui, grafiniam vaizdavimui. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo P<0,05. Surinktų duomenų vaizdavimo būdui buvo naudojamos skritulinės ir stulpelinės diagramos, lentelės, o išreikštiems duomenims buvo apskaičiuoti dažniai (procentais).

(24)

3. REZULTATAI

Bendroji respondentų charakteristika

Apklausoje dalyvavo 100 gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų, dirbančių Kauno mieste, iš kurių 74 moterys ir 26 vyrai. Apklaustųjų amžius vyrauja intervale nuo 24 iki 89 metų, amžiaus vidurkis - 37,1 metai, o standartinis nuokrypis (SN), parodantis duomenų sklaidą apie vidurkį – 11,3. Tai reiškia, jog daugelis tyrime dalyvavusių respondentų yra tarp 26 ir 48 metų amžiaus. Remdamiesi imties amžiaus skirstinio tercilėmis išskyrėme tris amžiaus grupes: < 30, 30-40, ir >40 metų (1 lentelė).

Pagal profesinę kvalifikaciją didžioji dalis respondentų 77 (77,8%) buvo gydytojai odontologai, o likę 22,2% gydytojai odontologai specialistai: ortopedai, endodontologai, periodontologai ar burnos chirurgai (1 tiriamasis į šį klausimą neatsakė). Iš visų tyrime dalyvavusių respondentų 55,6% gydytojų turėjo <10 metų darbo patirtį. (1 tiriamasis darbo patirties nenurodė).

Apklausos rezultatų duomenimis, 63,0% Kauno mieste dirbančių gydytojų odontologų ir gydytojų odontologų specialistų, užsiima vien privačia praktika ir tik 4,0% – dirba vien tik valstybinėje gydymo įstaigoje. Likusieji respondentai dirba ir valstybinėje gydymo įstaigoje ir privačioje praktikoje. Remdamiesi Spearman koreliacine analize gavome atvirkštinę, reikšmingą sąsaja tarp gydytojų amžiaus ir darbo vietos (r = -0,223, p=0,026). Dirbančiųjų tik valstybinėje gydymo įstaigoje amžius buvo reikšmingai (p<0,05) jaunesnis, nei dirbančiųjų tik privačioje bei tų, kurie dirba abiejose. Dirbančiųjų tik valstybinėje gydymo įstaigoje amžiaus vidurkis buvo - 27 metai (SN 3,6), tik privačioje praktikoje - 39,1 metai, valstybinėje gydymo įstaigoje ir privačioje praktikoje - 34,5 metai (SN 9,8).

Apklausus gydytojus odontologus ir gydytojus odontologus specialistus, dirbančius Kauno mieste, kokią atstatymo metodiką dažniausiai pasirenka, 1 pav. galima matyti, kad reikšmingai (p<0,05) dažniau gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai endodontiškai gydytų dantų atstatymui naudoja stiklo pluošto kaiščius. 24,0% gydytojų naudoja tik vieną iš pateiktų atstatymo metodikų, 55,0% – dvi metodikas (SPK ir šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką arba metalinius kultinius kaištinius įklotus), o 21,0% – tris metodikas (SPK, šaknies kanalo įgilinimo bei atstatymo kompozitu metodiką ir metalinius kultinius kaištinius įklotus

(25)

Lentelė Nr. 1. Gydytojų odontologų socialinių charakteristikų pasiskirstymas. Charakteristika n (%) Lytis: moterys/vyrai 74 (74,0)/ 26 (26,0) Amžius (metai): <30 30-40 >40 34 (34,0) 33 (33,0) 33 (33,0) Profesinė kvalifikacija: Gydytojas odontologas Gydytojas odontologas ortopedas Gydytojas odontologas endodontologas Gydytojas odontologas periodontologas Gydytojas burnos chirurgas

77 (77,8) 18 (18,2) 2 (2,0) 1 (1,0) 1 (1,0) Darbo patirtis (metai):

iki 5 5-10 10-20 virš 20 33 (33,3) 22 (22,2) 24 (24,2) 20 (20,2) Darbo vieta: privati praktika valstybinė gydymo įstaiga valstybinė gydymo įstaiga ir privati praktika

63 (63,0) 4 (4,0) 33 (33,0)

n – atvejų skaičius

1 pav. Endodontiškai gydytų dantų atstatymui naudojamų metodikų procentinis pasiskirstymas.

(26)

Remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu, negauta reikšmingų sąsajų tarp atstatymo metodikos pasirinkimo ir socialinių charakteristikų, išskyrus šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą kompozitu. 15 (44,1%) jaunesnių nei 30 metų ir 43 (65,2%) vyresnių nei >30 metų (p=0,044), Kauno mieste dirbančių gydytytojų odontologų, endodontiškai gydytų dantų atstatymui naudojo šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą kompozitu.

Apklausoje taip pat siekta išsiaiškinti, kuriais atvejais, Kauno mieste dirbantys gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai, renkasi endodontiškai gydytų dantų atstatymui SPK. Gauti rezultatai pavaizduoti 2 paveikslėlyje. Atsižvelgiant į rezultatus galima matyti, jog gydytojai SPK renkasi reikšmingai (p<0,05) dažniau, kai likusios 1 ar 2 vainiko sienelės arba kai likusios ferulės aukštis 1,5 - 2 mm ir daugiau. Remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu, negauta reikšmingų sąsajų kada endodontiškai gydytų dantų atstatymui rinktųsi SPK ir socialinių charakteristikų, išskyrus pasirinkimą „kai danties kietųjų audinių likę 50% ir daugiau“. Reikšmingai dažniau turintieji 5 - 10 metų darbo patirtį 12 (54,5%) stiklo pluošto kaiščiais atstato, kai danties kietųjų audinių likę 50% ir daugiau nei kitų grupių tiriamieji. Atstatyti su SPK, kai danties kietųjų audinių likę 50% ir daugiau, renkasi 6 (18,2%) gydytojai odontologai, kurių darbo patirtis iki 5 metų, 3 (12,5%) gydytojai, kurių darbo patirtis 10 - 20 metų ir 4 (20%) gydytojai, turintys darbo patirtį virš 20 metų.

(27)

Nagrinėjant SPK cementavimo krūminiuose dantyse ypatumus, kuriuos taiko gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai, dirbantys Kauno mieste, gauti statistiškai reikšmingi (p<0,05) rezultatai, kurie pavaizduoti 3 paveikslėlio diagramoje. Stebima, kad reikšmingai dažniau gydytojai odontologai, atstatydami endodontiškai gydytus krūminius dantis, SPK cementuoja į tolimąjį ar gomurinį šaknies kanalą. Kai netenkama daug danties kietųjų audinių, atstatymui yra naudojami 2 stiklo pluošto kaiščiai į skirtingus šaknų kanalus. Remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu, gautas reikšmingas šio klausimo pasirinkimas, atsižvelgiant į gydytojų amžiaus grupes (χ2_{=16,108, lls=8, p=0,041). Į tolimąjį arba gomurinį šaknies kanalą SPK cementuoja}

reikšmingai (p<0,05) dažniau vyresni nei 30 metų amžiaus odontologai 28 (43,8%), lyginant juos su jaunesniais 7 (21,2%).

3 pav. SPK panaudojimo ypatumai atstatant endodontiškai gydytus krūminius dantis.

Tyrime taip pat analizuota, kuriais atvejais gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai, dirbantys Kauno mieste, pasirenka šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką. Gauti rezultatai pateikti 4 pav. stulpelinėje diagramoje parodė, jog dažniausiai (89%), Kauno mieste dirbantys gydytojai odontologai, endodontiškai gydytų dantų atstatymui šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką renkasi, kai danties kietųjų audinių likę 50% ir daugiau.

(28)

4 pav. Šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodikos parisirinkimo kriterijų procentinis pasiskirstymas.

Plačiau nagrinėjant šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodikos taikymo ypatumus, siekiama išsiaiškinti, kokiame šaknies kanalo gylyje šią metodiką pasirenka Kauno mieste dirbantys gydytojai odontologai. Gauti rezultatai pavaizduoti skritulinėje diagramoje (5 pav.). Matoma, kad reikšmingai didesnė dalis gydytojų odontologų 60 (69,8%) įgilinimą atlieka iki 1/3 šaknies kanalo ilgio. Analizuojant šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodikos ypatumus daugiašakniuose dantyse, pastebėta, jog 13 (17,6%) gydytojų odontologų įgilina vieną kanalą, 24 (32,4%) – du kanalus ir 37 (50,0%) visus kanalus. (26 respondentai neatsakė į šį klausimą). Visus kanalus įgilinti renkasi reikšmingai (p<0,05) daugiau jaunesni nei 30 metų respondentai: <30 metų – 19 (67,9%), >30 metų – 18 (39,1%).

Apklausus, kokį kompozitą naudoja gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, 71 respondentas atsakė, kad atstatymui naudoja nanohibridinį kompozitą ir tai reikšmingai skyrėsi nuo kitų kompozitų pasirinkimo. Kaip kitą pasirinkimą gydytojai pasiūlė stiklo pluoštu sustiprintą kompozitą.

(29)

5 pav. Šaknies kanalo gylio pasirinkimo procentinis pasiskirstymas taikant atstatymą be vidukanalio kaiščio χ2=96,977, lls=2, p<0,001.

Tyrime taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai gydytojai odontologai, dirbantys Kauno mieste, susiduria su nesėkmėmis atstatant endodontiškai gydytus dantis. Remiantis apklausos rezultatais, galima matyti, jog gydytojai odontologai reikšmingai (p<0,05) dažniau teigė, kad su nesėkmėmis susiduria retai (77(79,4%)), lyginant su atsakymų pasirinkimais, kai susiduria dažnai arba su nesėkmėmis dar nesusidūrė (3 apklaustieji į šį klausimą neatsakė). Atsižvelgiant į socialines respondentų charakteristikas, reikšmingų skirtumų nepastebėta. Analizuojant su kuria iš naudojamų metodikų gydytojai odontologai dažniausiai patiria nesėkmes, išsiaiškinta, jog nesėkmės vienodai dažnai pasireiškia atstatant SPK ar atliekant šaknies įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką (6 pav.). Iš pasitaikančių nesėkmių, gydytojai reikšmingai dažniau (p<0,05) nurodo lūžį danties vainikinėje dalyje nei vidukanalio kaiščio atsicementavimą, šaknies lūžį ar kitą nesėkmę (7 pav.).

6 pav. Nesėkmių pasireiškimo procentinis pasiskirstymas atstatant SPK ar be vidukanalio kaiščio χ2_{=8,239, lls=2, p=0,016.}

(30)

7 pav. Dažniausiai pasitaikančių nesėkmių procentinis pasiskirstymas atstatant endodontiškai gydytus dantis.

Išsamiau nagrinėjant nesėkmes, su kuriomis dažniausiai susiduria gydytojai odontologai, 8 paveikslėlyje galime matyti, jog reikšmingai (p<0,05) dažniau gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai su lūžiais danties vainikinėje dalyje susiduria taikydami šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką. Taip pat 2 lentelėje pateikėme pasitaikančių nesėkmių dažnio sąsają atstatant endodontiškai gydytus dantis su SPK bei atliekant šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą kompozitu. Pateiktos lentelės rezultatai parodo, jog taikant šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką, gydytojams reikšmingai dažniau pasitaiko lūžiai danties vainikinėje dalyje nei atstatant su SPK. Tačiau, atstatant endododontiškai gydytus dantis stiklo pluošto kaiščiais, Kauno mieste dirbantys gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai, reikšmingai dažniau (p<0,05) susiduria su kaiščio atsicementavimo nesėkmėmis nei lūžiais danties vainikinėje dalyje ar šaknies lūžiais.

(31)

Lentelė Nr. 2. Gydytojų odontologų patiriamų nesėkmių dažnio sąsaja, atstatant endodontiškai gydytus dantis stiklo pluošto kaiščiu ir atliekant šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą kompozitu.

Nesėkmės stiklo pluošto Atstatant dantį: p reikšmė

kaiščiais (n=21) atliekant šaknies kanalo įgilinimą ir atstatymą kompozitu (n=28) dažnumas abiem vienodas (n=43) n (%) Kaiščio atsicementavimas 15 (71,4) 5 (17,9) 14 (32,6) χ2_=15,452, lls=2, p<0,001; Lūžis danties vainikinėje dalyje 3 (14,3) 19 (67,9) 25 (58,1) χ2_=15,389, lls=2, p<0,001; Šaknies lūžis 6 (28,6) 12 (42,9) 22 (51,2) χ2_=2,937, lls=2, p=0,23 Kita 3 (14,3) 1 (3,6) 0 χ2_=6,982, lls=2, p=0,03 n - atvejų skaičius

LLS - laisvės laipsnių skaičius

p reikšmė - statistiškai patikima, kai p < 0,05 χ2 _{= chi- kvadrato nepriklausomumo testas}

(32)

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliekant tyrimą, Kauno mieste dirbantiems gydytojams odontologams ir gydytojams odontologams specialistams, buvo pateikiama anoniminė anketinės apklausos forma, kurios tikslas – išsiaiškinti, kuriais atvejais gydytojai renkasi endodontiškai gydytų dantų atstatymui stiklo pluošto kaištį (SPK), o kuriais atvejais renkasi atstatymą nenaudojant vidukanalio kaiščio bei palyginti šių metodų privalumus ir trūkumus (Priedas Nr. 4). Anketoje buvo klausiama, kokią metodiką gydytojai naudoja atstatant endodontiškai gydytus dantis. Rezultatai parodė, kad net 94% respondentų renkasi atstatymą stiklo pluošto kaiščiu, todėl atsižvelgiant į tai, kad SPK buvo dažniausias pasirinkimas tarp gydytojų odontologų, galime patvirtinti darbo pradžioje iškeltą pirmąją hipotezę, kad Kauno mieste dirbantys gydytojai odontologai endodontiškai gydytų dantų atstatymui dažniausiai naudoja stiklo pluošto kaiščius. Lyginant gydytojų odontologų metodikų pasirinkimą, nustatyta, kad daugiau kaip pusė apklaustųjų (55%) naudoja kelias atstatymo metodikas, o šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką pasirenka dažniau nei atstatymą metaliniais kultiniais kaištiniais įklotais.

Apžvelgiant rezultatus, lemiančius atstatymo metodikos pasirinkimą, galime matyti, jog SPK metodiką gydytojai dažniausiai pasirenka, kai likusios viena ar dvi vainiko sienelės (79%) arba kai likusios ferulės aukštis 1,5 – 2 mm ir daugiau, o šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką gydytojai renkasi, kai danties kietųjų audinių likę 50% ir daugiau. Ferrari M., Alan Atlas ir kt. autorių atlikti laboratoriniai ir klinikiniai tyrimai parodė, kad likęs danties kietųjų audinių kiekis yra reikšmingai susijęs su endodontiškai gydytų dantų nesėkmingų atstatymo rezultatų pasireiškimu [57, 58]. Stebima, kad didėjant likusių sienelių skaičiui, nesėkmių pasireiškimo dažnis mažėja atstatant vidukanaliu kaiščiu ar be kaiščio. Autorių teigimu, vidukanaliai kaiščiai turėtų būti naudojami, kai prarandama daug danties kietųjų audinių, nes tuomet kaiščio įcementavimas yra naudingas [57, 58]. Pabrėžiama, kad SPK naudojimas yra efektyvus atstatant endodontiškai gydytus dantis, kai nėra likusių vainiko sienelių, tačiau dantys su nedideliu danties kietųjų audinių netekimu turėtų būti kritiškai įvertinti kad išvengti nebūtino ar perdėto vidukanalio kaiščio naudojimo. Aurelio ir bendraautorių atliktoje literatūros apžvalgoje, rekomenduojama endodontiškai gydytus krūminius ir prieškrūminius dantis, kurių danties kietųjų audinių likę 50% ir daugiau, atstatyti nenaudojant vidukanalio kaiščio, ypač, planuojant kauburų apsaugojimą [2].

Endodontiškai gydytų krūminių dantų atstatymui, gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai, dirbantys Kauno mieste, SPK dažniau cementuoja į tolimąjį arba gomurinį

(33)

kietųjų audinių (42,3%). Barcelos ir bendraautorių atliktame tyrime pastebima, kad atsparumas lūžiams ir nesėkmių pasireiškimas buvo priklausomas nuo naudojamo SPK skaičiaus krūminių dantų šaknų kanaluose. Santana ir kt. autoriai pastebi, jog atstatymui panaudojant vieną SPK yra pakankamas, atsižvelgiant į esamą pulpos kameros ir retencijos plotą, kad būtų galima atkurti tinkamą kompozitinę kultį [59].

Atstatant endodontiškai gydytus dantis, nenaudojant vidukanalio kaiščio, 69,8% Kauno mieste dirbančių gydytojų odontologų nurodė, kad šaknies kanalo įgilinimą atlieka iki 1/3 šaknies kanalo ilgio, o 19,8% apklaustųjų įgilinimą renkasi iki 2/3 šaknies kanalo ilgio. Puildo C. A. ir bendraautoriai atliktame tyrime palygino surišimo jėgos vertes skirtinguose šaknies kanalo gyliuose. Gauti rezultatai parodė, jog didžiausios surišimo jėgos vertės būdingos šaknies kanalo kaklelinėje srityje, lyginant su viršūnine sritimi. Autorių teigimu, tai gali būti susiję su skirtingu dentino kanalėlių skaičiumi, kuris yra žymiai mažesnis viršūniniame šaknies trečdalyje ir dėl šios priežasties būdingas mažesnis surišamo paviršiaus plotas [60]. Taip pat apklausos rezultatai parodė, jog dažniausiai gydytojai odontologai endodontiškai gydytų dantų atstatymui naudoja nanokompozitą, kurį nurodė net 71% apklaustųjų. Mikrofilinį ar mikrohibridinį kompozitą renkasi po 12% apklaustųjų, o 10% apklaustųjų kaip alternatyvą pasiūlė stiklo pluošto kaiščiais sutvirtintą kompozitą. Jayanthi ir kt. teigimu, nanokompozituose esantys nano užpildai ir jų dalelių pasiskirstymas leidžia pasiekti didesnę užpildo apkrovą ir fizikines savybes. Įrodyta, jog nanokompozitų gniuždymo ir lenkimo jėgos lygiavertės arba aukštesnės už mikrohibridinio [61]. Remiantis Mitra ir kt. autorių atlikto tyrimo rezultatais, pastebima, kad nanokompozitai pranašesni ir pasižymi žymiai didesne lenkimo jėga nei mikrohibridiniai ar mikrofiliniai kompozitai, dėl didesnės užpildo dalelių koncentracijos [62].

Apklausoje paskutinis pateiktas klausimas buvo atviras, kuriame gydytojai galėjo išsakyti savo nuomonę, kodėl renkasi arba nesirenka šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodikos, taip atskleidžiant metodikos privalumus ar trūkumus. Dažniausios pasirinkimo priežastys buvo susijusios su likusiu danties kietųjų audinių kiekiu, paprastesne metodika. Dalis gydytojų odontologų šią metodiką apibūdina kaip audinius tausojantį atstatymo būdą, kuris išsaugoja daugiau danties kietųjų audinių, papildomai nepreparuojant šaknies kanalo ruošiant vietą vidukanaliam kaiščiui, ypač, dantims su siaurais šaknų kanalais. Didžioji dalis gydytojų odontologų, dirbančių Kauno mieste, nurodo, jog metodikos pasirinkimą lemia naudojamos patikimos surišimo sistemos bei sukuriamas papildomas retencijos plotas. Kiti gydytojai nurodo, jog renkasi dėl dažnų komplikacijų, pasitaikančių atstatant SPK, ar ribotų paciento finansinių galimybių. Priežastys, kodėl gydytojas nesirenka šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodikos, dažniausiai buvo nurodomos kaip informacijos trūkumas apie metodikos pritaikymą, patikimumą ar lūžio riziką.

(34)

Apklausus, kurią metodiką taikant dažniau susiduriama su nesėkmėmis, galime stebėti, jog gydytojams nesėkmės vienodai dažnai pasitaiko tiek atstatant SPK, tiek taikant šaknies kanalo įgilinimo metodiką. Todėl, galime patvirtinti ir antrąją iškeltą hipotezę, jog Kauno mieste dirbantiems gydytojams odontologams pasireiškiančių nesėkmių dažnis vienodas, endodontiškai gydytų dantų atstatymui naudojant SPK ir nenaudojant vidukanalio kaiščio. Atstatant stiklo pluošto kaiščiu, dažniausiai pasitaikančią nesėkmę gydytojai nurodo kaiščio atsicementavimą (71,4%), o atstatant be vidukanalio kaiščio ir atliekant šaknies kanalo įgilinimo metodiką dažniausiai pasitaikanti nesėkmė – lūžis danties vainikinėje dalyje (67,9%).

(35)

5. PADĖKA

Norėčiau išreikšti padėką savo mokslinio darbo vadovei Indrei Gasiūnienei už pagalbą bei bendradarbiavimą rengiant mokslinį darbą.

Statistinę analizę padėjusiai rengti Irenai Nedzelskienei.

Visiems gydytojams odontologams ir gydytojams odontologams specialistams, sutikusiems dalyvauti tyrime.

(36)

6. INTERESŲ KONFLIKTAS

(37)

IŠVADOS

1. Gydytojai odontologai ir gydytojai odontologai specialistai, dirbantys Kauno mieste, atstatymą stiklo pluošto kaiščiu dažniau renkasi, kai likusios 1 - 2 vainiko sienelės arba ferulės aukštis 1,5 - 2 mm ir daugiau, o šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodiką renkasi, kai danties kietųjų audinių likę 50% ir daugiau.

2. Endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodikos pasirinkimą lemia likusių danties kietųjų audinių kiekis, paciento finansinės galimybės, ribotos žinios apie alternatyvių metodikų pritaikymą.

3. Kauno mieste dirbantys gydytojai odontologai, atstatantys stiklo pluošto kaiščiais, dažniausiai susiduria su kaiščio atsicementavimo nesėkmėmis, o taikant šaknies kanalo įgilinimo metodiką dažniausiai susiduria su lūžiais danties vainikinėje srityje.

(38)

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS:

1. Endodontiškai gydyti prieškrūminiai dantys dažniausiai lūžta, todėl jiems rekomenduojamas atstatymas naudojant vidukanalius kaiščius.

2. Endodontiškai gydyto danties atstatymą naudojant SPK rekomenduojama pasirinkti, kai likusios 1 - 2 danties vainiko sienelės arba likusios ferulės aukštis 1,5 - 2 mm ir daugiau. 3. Endodontiškai gydyto danties atstatymą be vidukanalio kaiščio rekomenduojama pasirinkti,

kai danties kietųjų audnių likę 50% ir daugiau.

4. Endodontiškai gydyto danties šaknies kanalo įgilinimo ir atstatymo kompozitu metodikai rekomenuoduojamas šaknies kanalo įgilinimas iki 1/3 kanalo gylio.

5. Taikant endodontiškai gydyto danties šaknies kanalo įgilinimo metodiką, atstatymui rekomenduojami nanokompozitai, stiklo pluoštu sutvirtinti kompozitai.

(39)

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Naumann M, Kiessling S, Seemann R Treatment concepts for restoration of endodontically treated teeth: a nation wide survey of dentist. The journal of prosthetic dentistry (2006)

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17098496

2. Aurélio I, Fraga S, Rippe M, Valandro L. Are posts necessary for the restoration of root filled teeth with limited tissue loss? A structured review of laboratory and clinical studies. International

Endodontic Journal. 2015; 49(9):827-835.

3. Magne P, Goldberg J, Edelhoff D, Güth JF. Composite resin core buildups with and without post for the restoration of endodontically treated molars without ferrule. Operative Dentistry. 2016 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26562093

4. Hou QQ, Gao YM, Sun L. Influence of fiber posts on the fracture resistance of endodontically treated premolars with different dental defects. International Journal of Oral Sciences 5, 167–71

(2013)

5. de Chevigny C, Dao TT, Basrani BR et al. Treatment outcome in endodontics: the Toronto study– phases 3 and 4: orthograde retreatment. Journal of Endodontics 34, 131–7 (2008)

6. Loewenstein WR, Rathkamp R. A study on the pressoreceptive sensibility of the tooth. Journal

of Dental Research 34, 287–94. (1955)

7. Randow K, Glantz PO. On cantilever loading of vital and non-vital teeth. An experimental clinical study. Acta Odontologica Scandinavica 44, 271–7 (1986)

8. Kinney JH, Nalla RK, Pople JA, Breunig TM, Ritchie RO. Age-related transparent root dentin: mineral concentration, crystallite size, and mechanical properties. Biomaterials 26, 3363–76.

(2005)

9. Bajaj D, Sundaram N, Nazari A, Arola D. Age, dehydration and fatigue crack growth in dentin.

Biomaterials 27, 2507–17 (2006)

(40)

10. Dietschi D, Duc O, Krejci I, Sadan A. Biomechanicalconsiderations for the restoration of endodontically treated teeth: a systematic review of the literature – Part 1.Composition and micro- and macrostucture alterations.Quintessence Int 2007;38:733–43.

11. Rocca GT, Krejci I. Crown and post-free adhesive restorationsfor endodontically treated posterior teeth: from direct composite to endocrowns. The European Journal of Esthetic Dentistry (2013) URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23712338

12. Niu W, Yoshioka T, Kobayashi C, Suda H. A scanning electron microscopic study of dentinal erosion by final irrigation with EDTA and NaOCl solutions. International Endodontic Journal

(2002) 35, 934–9.

13. Marending M, Luder HU, Brunner TJ, Knecht S, Stark WJ, Zehnder M. Effect of sodium hypochlorite on human root dentine–mechanical, chemical and structural evaluation.

International Endodontic Journal (2007) 40, 786–93.

14. Uzunoglu E, Aktemur S, Uyanik MO, Durmaz V, Nagas E. Effect of ethylenediaminetetraacetic acid on root fracture with respect to concentration at different time exposures. Journal of

Endodontics (2012) 38, 1110–3

15. Eliyas S, Jalili J, Martin N. Restoration of the root canal treated tooth. British Dental Journal

(2015); 218:53–62.

16. Dias MC, Martins JN, Chen A, Quaresma SA, Luis H, Carames J. Prognosis of indirect composite resin cuspal coverage on endodontically treated premolars and molars: an in vivo prospective study. Journal of Prosthodontics. (2016)

17. Peutzfeldt A, Sahafi A, Asmussen E. A survey of failed post-retained restorations. Clinical Oral

Investigations (2008) 12, 37–44.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2238790/

18. Rocca, Giovanni Krejci, Ivo. Crown and post-free adhesive restorations for endodontically treated posterior teeth: from direct composite to endocrowns. The European journal of esthetic dentistry:

official journal of the European Academy of Esthetic Dentistry (2013)

(41)

19. Dietschi D, Duc O, Krejci I, Sadan A. Biomechanical considerations for the restoration of endodontically treated teeth: a systematic review of the literature – Part 1. Composition and micro- and macrostructure alterations. Quintessence Int 2007;38:733–743.

20. Juloski J, Radovic I, Goracci C, Vulicevic ZR, Ferrari M. Ferrule effect: a literature review.

Journal of Endodontics (2012) 38, 11–9.

21. Abdulrazzak SS, Sulaiman E, Atiya BK, Jamaludin M. Effect of ferrule height and glass fibre post length on fracture resistance and failure mode of endodontically treated teeth. Australian

Endodontic Journal (2014) 40, 81–6.

22. Zhang YY, Peng MD, Wang YN, Li Q. The effects of ferrule configuration on the anti-fracture ability of fiber postrestored teeth. Journal of Dentistry (2015) 43, 117–25.

23. Dietschi D, Duc O, Krejci I, Sadan A. Biomechanical considerations for the restoration of endodontically treated teeth: a systematic review of the literature, Part II (Evaluation of fatigue behavior, interfaces, and in vivo studies). Quintessence Int 2008;39:117–129.

24. Zarow M, Ramírez-Sebastià A, Paolone G, de Ribot Porta J, Mora J, Espona J et al. A new classification system for the restoration of root filled teeth. International Endodontic Journal.

2017

25. Belleflamme MM, Geerts SO, Louwette MM, Grenade CF, Vanheusden AJ, Mainjot AK. No post-no core approach to restore severely damaged posterior teeth: an up to 10-year retrospective study of documented endocrown cases. Journal of Dentistry (2017) 63

26. Hayes A, Duvall N, Wajdowicz M, Roberts H. Effect of endocrown pulp chamber extension depth on molar fracture resistance. Operative Dentistry (2017) 42

27. Guldener KA, Lanzrein CL, Siegrist Guldener BE, Lang NP, Ramseier CA, Salvi GE. Long-term clinical outcomes of endodontically treated teeth restored with or without fiber post-retained single-unit restorations. Journal of Endodontics (2017)

(42)

28. Ferrari M, Vichi A, Fadda GM et al. A randomized controlled trial of endodontically treated and restored premolars. Journal of Dental Research (2012)

29. Ferrari M, Vichi A, Garcia-Godoy F. Clinical evaluation of fiber-reinforced epoxy resin posts and cast post and cores. American Journal of Dentistry (2000)  29

30. Assif D, Gorfil C. Biomechanical considerations in restoring endodontically treated teeth.

Journal of Prosthetic Dentistry (1994) 30-

31. Sorrentino R, Salameh Z, Zarone F, Tay FR, Ferrari M. Effect of post-retained composite restoration of MOD preparations on the fracture resistance of endodontically treated teeth.

Journal of Adhesive Dentistry (2007)  31

32. Magne P, Lazari PC, Carvalho MA, Johnson T, Del Bel Cury AA. Ferrule-effect dominates over use of a fiber post when restoring endodontically treated incisors: an in vitro study. Operative

Dentistry (2017)

33. Abdulrazzak SS, Sulaiman E, Atiya BK, Jamaludin M. Effect of ferrule height and glass fibre post length on fracture resistance and failure mode of endodontically treated teeth. Australian

Endodontic Journal (2014)

34. Soares C, Rodrigues M, Faria-e-Silva A, Santos-Filho P, Veríssimo C, Kim H et al. How biomechanics can affect the endodontic treated teeth and their restorative procedures? Brazilian

Oral Research, 2018

35. Goracci C, Grandini S, Bassu M, Bertelli E, Rerrari M. Labaratory assessment of the retentive potential of adhesive posts: a review. Journal of Dentistry, 2007

36. Taneja S, Kumari M, Gupta A. Evaluation of light transmission through different esthetic posts and its influence on the degree of polymerization of dual cure resin cement. Journal of

Coservative Dentistry, 2013

37. Santos-Filho PC, Veríssimo C, Raposo LH, Noritomi MecEng PY, Marcondes Martins LR. Influence of ferrule,post system, and length on stress distribution of weakened root-filled teeth.