Kornelija Katarţytė
V kursas, 2 grupėIRIGACINIŲ TIRPALŲ, JŲ AKTYVAVIMO BEI
CEMENTAVIMO PROTOKOLO PARINKIMO ĮTAKA
TVIRTOS JUNGTIES SUFORMAVIMUI
CEMENTUOJANT STIKLO PLUOŠTO KAIŠTĮ –
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA
Baigiamasis magistro darbas
Darbo vadovas
Edmondas Ratkus
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŢANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
IRIGACINIŲ TIRPALŲ, JŲ AKTYVAVIMO BEI CEMENTAVIMO PROTOKOLO PARINKIMO ĮTAKA TVIRTOS JUNGTIES SUFORMAVIMUI CEMENTUOJANT STIKLO PLUOŠTO KAIŠTĮ – MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖ APŢVALGA
Baigiamasis magistro darbas
Darbą atliko
magistrantas ...
(parašas)
... (vardas, pavardė, kursas, grupė)
20....m. ...
(mėnuo, diena)
Darbo vadovas ...
(parašas)
... (mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)
20...m. ...
(mėnuo, diena)
DARBAS ATLIKTAS ORTOPEDIJOS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE) PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Irigacinių tirpalų, jų aktyvavimo bei
cementavimo protokolo parinkimo įtaka tvirtos jungties suformavimui cementuojant stiklo pluošto kaištį – mokslinės literatūros sisteminė apţvalga“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.29 Kornelija Katarţytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.29 Korelija Katarţytė
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
2020.04.29 Edmondas Ratkus
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas) vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŢVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data: ... Eil. Nr. BMD dalys BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas
Taip Iš dalies Ne
1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir
atitinka darbo turinį bei reikalavimus?
0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka
darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo
esmę? 0,1 0 0
4
Įvadas, tikslas uţdaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?
0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, tikslas ir uţdaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje
susiję? 0,2 0,1 0 7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija
Ar yra sisteminės apţvalgos
protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai, kalba, publikavimo būklė ir pan.)
9
(3,4 balai) Ar yra aprašyti visi informacijos
šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktaţodţiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktaţodţių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apţvalgai ar, jei taikoma, meta-analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai,
intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15
Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)?
16
Duomenų sisteminimas
bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus prieţastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar ţalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19
Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uţdavinius? 0,6 0,3 0 20 Rezultatų aptarimas (1,4 balo) Ar apibendrinti pagrindiniai
rezultatai ir nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės
apţvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų
interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uţdavinius?
0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama
medţiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir
lakoniškos? 0,1 0,1 0
26 Literatūros
sąrašas
(1 balas) sudarytas pagal reikalavimus?
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas moksliniam darbui?
0,2 0,1 0
29
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti
nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomendacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta-regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta-analizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta-analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai)
35 Ar darbo apimtis dirbtinai
padidinta? -2 balai -1 balas
36
Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus?
37
Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo -1 balas
38 Ar yra gramatinių, stiliaus,
kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo -0,5 balo
40
Bendri reikalavimai
Plagiato kiekis darbe >20%
(nevert.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių
numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo -0,5 balo
42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių
pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių
terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas
kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo -0,5 balo
*Viso (maksimumas 10 balų):
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas, pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA...13
SUMMARY...14
SANTRUMPOS………...15
ĮVADAS...16
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA...18
1.1 Protokolas...18
1.2 Straipsnių tinkamumo kriterijai...18
1.3 Informacijos šaltiniai...18
1.4 Duomenų paieškos strategija...19
1.5 Straipsnių atranka...19
1.6 Duomenų kaupimo procesas...19
1.7 Straipsnių kokybės vertinimas...19
1.8 Apibendrinimo būdai...20
1.9 Rezultatų sintezė...21
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ...22
2.1 Duomenų paieškos rezultatai...22
2.2 Tyrimo metodikos charakteristika...22
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos...23
2.4 Autorių pateiktų rezultatų apţvalga...23
2.5.1 Stiklo pluošto kaiščių laikomumo įtaka naudojant skirtingus cementavimo protokolus...23
2.5.2 Skirtinga irigacinių tirpalų protokolų įtaka jungties tvirtumui stiklo pluošto kaiščio cementavimo metu...27
2.5.3 Irigacinio tirpalo aktyvacijos įtaka jungties tvirtumui...32
3. REZULTATŲ APTARIMAS...34
3.2 Sisteminės apţvalgos trūkumai...34
IŠVADOS...36
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………...………....………..37
LITERATŪROS SĄRAŠAS...38
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas- endodontiškai gydytų dantų sustiprinimas stiklo pluošto
kaiščiu yra daţnai taikoma procedūra. Tačiau neretai pasitaiko SPK atsicementavimo klinikinių atvėjų. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu vertinama stiko pluošto kaiščio sukeltos įvairios komplikacijos. Buvo atrinkta 20 viršutinių kandţių ir atliktas SPK cementavimas [6]. Tyrimo duomenys atskleidė, jog daţniausiai pasitaikanti komplikacija - SPK atsicementavimas (11 klinikinių atvėjų) [6]. Tai yra siejama su nepakankamos jungties susidarymu tarp dentino ir cemento [4]. Tam įtakos turi kanalo drėgmė, dentino tubulių uţsikimšimas (lipniuoju sluoksniu, nepašalintais mikroorganizmais, dentino droţlių likučiais, silerio bei gutaperčos liekanomis) [4]. Dėl nepakankamo ilgaamţiškumo verta nustatyi, kokį poveikį daro skirtingi irigaciniai tirpalai, aktyvacija bei cementavimo protokolo pasirinkimas.
Medţiaga ir metodai- straipsnių paieška atlikta duomenų bazėje PubMed. Į mokslinės literatūros
analizę įtraukti in vivo ir in vitro tyrimai. Iš viso surasti 567 straipsniai. Po dublikatų pašalinimo buvo atrinkti 219 straipsnių. Atlikus išsamesnę analizę literatūros apţvalgai panaudoti 6 straipsniai.
Rezultatai- mokslinės literatūros analizei atlikti buvo nuodugniai analizuoti 6 straipsniai ir jais
remiantis formuluotos darbo išvados. Atliekant teorijos pagrindimą buvo cituojama pasitelkiant dar 20 straipsnių. Iš viso ištirta 437 dantų.
Išvados- nebuvo suformuota nuomonė, jog tam tikras cementavimo protokolas daro statistiškai
reikšmingą įtaką formuojant stabilią jungtį tarp SPK- cemento bei dentino. EDTA bei CHX yra itin veiksmingi ruošiant kanalą SPK cementavimui.
Aktyvacija nedaro statistiškai reikšmingo teigiamo poveikio formuojant tvirtą jungtį tarp cemento ir dentino.
Raktiniai ţodţiai- fiber post cementation strategies, fiber posts cementation techniques, irrigation
solutions on the bond strength, adhesion of glass-fiber posts, irrigation peracetic acid, bond strength of glass fiber post.
SUMMARY
Introduction - reinforcement of endodontically treated teeth with a glass fiber post is a common
procedure. However, clinical cases of GFP debonding are uncommon. A study was conducted to evaluate the various complications caused by the glass fiber post. 20 upper incisor were selected and glass fiber post cementation was performed [6]. The study data revealed that the most common complication was glass fiber post debonding (11 clinical cases) [6]. This is associated with the formation of an insufficient bond strength of cement to dentin [4]. This is caused by root canal moisture, obstruction of the dentin tubules (smear layer, not removed microorganisms, dentin debris, sealer and guttapercha residues) [4]. Due to the lack of durability, it is worth to determine the effect of different irrigation solutions, activation, and choice of cementation protocol.
Materials and methods - articles were searched in the PubMed database. In vivo and in vitro
studies were included in the analysis of the scientific literature. Total: 567 articles were found. After removing duplicates, 219 articles were selected. After a more detailed analysis, 6 articles were used for literature review.
Results - 6 articles were thoroughly researched for the analysis of the scientific literature. The
conclusions were based on them. In order to based the theory, another 20 articles were cited. A total of 437 teeth were examined.
Conclusion - the results of these studies showed that there is no cementation protocol that have a
statistically significant effect on the formation of a stable bond strength between glass fiber post-cement and dentin.
EDTA and CHX are extremely effective in preparing the channel for GFP cementation. Activation does not have a statistically significant positive effect on forming a strong bond between cement and dentin.
Keywords - fiber post cementation strategies, fiber posts cementation techniques, irrigation
solutions on the bond strength, adhesion of glass-fiber posts, irrigation peracetic acid, bond strength of glass fiber post.
SANTRUMPOS
SPK - stiklo pluošto kaištis
SAM - elektroninis skanavimo mikroskopas
CFU - mikroorganizmų kolonijų susiformavimo vienetai
Mpa - megapaskaliai
16
ĮVADAS
Norint atstatyti prarastą endodontiškai gydytų dantų anatomiją bei jų funkcionalumą yra naudojami stiklo pluošto kaiščiai, kurie gerina restauracijos laikomumą [4]. Tai leidţia tolygiai paskirstyti šakniai tenkantį krūvį. Todėl šaknies skilimų pasitaiko retai [4]. Tačiau odontologai susiduria su stiklo pluošto laikomumo problema. Yra labai sudėtinga gauti tvirtą jungtį tarp naudojamo cemento bei dentino [1]. Daugiausia nesėkmingų klinikinių atvėjų pasitaiko dėl prastos jungties susidarymo ne tarp SPK ir cemento, bet dėl jungties tarp cemento ir dentino [2]. Tam turi įtakos sunkus prieinamumas, prastas kanalo matomumas, prasta drėgmės kontrolė [3,4]. Taip pat neigiamą poveikį daro dentino droţlės, silerio liekanos, neorganinės liekanos, gutaperčos likučiai, lipnusis sluoksnis bei mikroorganizmai [3]. Norint uţtikrinti tinkamą adheziją, reikia juos pašalinti. Taip pasieksime stabilų dentino bei cemento jungties susiformavimą. Kitu atvėju kanale esantys likučiai trukdys tvirtos jungties formavimuisi (nebus uţtikrinta tinkama surišimo sistemos penetracijos į dentino tubules) taip pat jie gali lemti didesnę pralaidumo riziką.
Norint išvengti galimų komplikacijų, tokių kaip atsicementavimas, indikuotinas irigacinių tirpalų naudojimas. Gydytojams odontologams nėra išskirto aiškaus irigavimo protokolo norint uţtikrinti kiek galima geresnį jungties sukūrimą tarp cemento bei dentino. Taip pat yra atlikta tyrimų, kurie atskleidţia, jog irigacinio tirpalo aktyvavimas [5] lemia geresnę kanalo dezinfekciją, lipniojo sluoksnio ir dentino droţlių eliminavimą [4] taip pat ir tvirtesnės jungties sudarymą. Tačiau ar tai yra statistiškai reikšmingi rodikliai norint uţtikrinti tvirtesnės jungties susiformavimą ?
Stiklo pluošto kaiščio laikomumui taip pat didelę įtaką daro cementavimo protokolo pasirinkimas. Dabar yra išskiriami du pagrindiniai cementavimo protokolai - vienkomponentis savaiminio surišimo cementas bei kelių pakopų cementavimas: ėsdinimas, surišimo sistemos naudojimas.
Darbo tikslas: įvertinti, koks irigavimo protokolas gali būti rekomenduojamas gydytojui
odontologui norint uţtikrinti stiprią jungtį tarp cemento ir dentino. Darbo metu siekiama įvertinti ar irigacinio tirpalo aktyvavimas turi statistiškai reikšmingos įtakos jungties tvirtumo sudaryme. Taip pat tyrime buvo analizuojama naudoti vienkomponentę ar kelių etapų fiksacinę medţiagą stiklo pluošto kaiščio cementavimo metu.
17
Darbo uţdaviniai:
I. Įvertinti ir nustatyti, koks cementavimo protokolas (trijų pakopų ir atskirų ţingsnių ar savaiminio surišimo) yra efektyvesnis norint sudaryti tvirtą ir stabilią jungtį tarp stiklo pluošto kaiščio-cemento bei dentino.
II. Nustatyti, koks irigacinis tirpalas turi būti naudojamas prieš stiklo pluošto kaiščio cementavimą norint formuoti stabilią jungtį tarp cemento bei šaknies kanale esančio dentino.
III. Įvertinti ar irigacinio tirpalo aktyvavimas daro reikšmingą teigiamą poveikį formuojant jungtį tarp cemento bei dentino.
18
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI PAIEŠKOS METODAI BEI
STRATEGIJA
1.1 Protokolas
Atliekant sisteminę literatūrinę analizę buvo pasitelkiama PRISMA sistemos (Preferred Reporting Item for Systematic Review and Meta-Analyses) metodinių nurodymų principais. Protokolas yra pateikiamas skyriuje „PRIEDAI“ [Nr. 1]. Atliekant šią sisteminę literatūros apţvalgą buvo gautas bioetikos komisijos leidimas. Leidimo numeris BEC-OF-100. Jis yra pridėtas skyriuje „PRIEDAI“ [Nr. 11].
1.2 Straipsnių tinkamumo kriterijai
Mokslinės literatūros apţvalgos metu buvo įtraukta literatūra, kuri yra recenzuota, parašyta anglų kalba bei pateikiama elektroniniu būdu. Darbe yra apţvelgiami straipsniai, kuriuose analizuojami : skirtingi stiklo pluošto kaiščio cementavimo protokolai, įvairūs kanalo paruošimo būdai irigaciniais tirpalais prieš stiklo pluošto kaiščio cementavimą bei irigacinio tirpalo aktyvacijos įtaka jungties tvirtumui uţtikrinti. Mokslinės literatūros analizei naudoti straipsniai, kurie yra ne senesni nei 5 metų. Tuo tarpu atliekant teorijos analizavimą ir vykdant mokslinių darbų citavimą temai plėtoti į straipsnių publikavimo laiką neatsiţvelgta.
Straipsnių įtraukimo kriterijai: In vitro bei in vivo tyrimai.
Straipsniai, kuriuose analizuojami SPK cementavimo protokolai.
Straipsniai, kuriuose yra vertinami irigacinių tirpalų poveikiai cementuojant SPK. Straipsniai, kuriuose yra analizuojami aktyvacijos metodai ir jų poveikis.
Atliktos tokios intervencijos kaip: šaknies kanalo irigavimas, tirpalo aktyvavimas, SPK cementavimas, šaknies kanalo kontaminacija mikroorganizmais.
Analizuota : SPK komplikacijos, jungties tvirtumas naudojant išstūmimo testą (MPa), mikroorganizmų kontaminacija (CFU/ml), SAM vertinamas lipniojo sluoksnio kiekis.
1.3 Informacijos šaltiniai
Darbe naudota mokslinė literatūra buvo ieškoma Pubmed duomenų bazėje. Atrinkti moksliniai straipsniai, kurie yra publikuoti anglų kalba. Rezultatų apţvalgoje nagrinėjami straipsniai, kurie patenka į 2015 -2019 metų intervalą. Paieška vykdyta 2019-2020 metais. Paskutinį kartą paieška atlikta 2020-02-04.
19
1.4 Duomenų paieškos strategija
Atliekant mokslinės literatūros sisteminę apţvalgą „Pubmed“ buvo naudojami tokie raktiniai ţodţiai kaip: „fiber post cementation strategies“, „fiber posts cementation techniques“, „irrigation solutions on the bond strength“, „adhesion of glass-fiber posts“, „irrigation peracetic acid“, „bond strength of glass fiber post“. Iš viso buvo rasti 567 straipsniai iš kurių atrinkti ir į mokslinės literatūros apţvalgą įtraukti 6.
1.5 Straipsnių atranka
Detali straipsnių atranka apţvelgiama mokslinės literatūros apţvalgos priede [Nr. 1].
I. Atliekant mokslinės literatūros apţvalgą buvo įtraukiami visi tyrimai, kurie atitiko raktinius ţodţius anglų kalba;
II. Atmesti straipsniai, kurie buvo senesni nei 5 metų;
III. Atmesti straipsniai, kurie paieškos metu buvo nustatyti kaip besidubliuojantys straipsniai; IV. Perskaityti visų straipsnių pavadinimai. Buvo atmesti straipsniai, kurių pavadinimai netiko;
V. Perskaitytos likusių straipsnių santraukos ir atmesti tie straipsniai, kurie neatitinka tyrimo kriterijų;
VI. Atliktas likusių straipsnių atmetimas po pilnos teksto analizės;
VII. Perskaityti likę straipsniai ir jie buvo įtraukti į mokslinės literatūros sisteminę apţvalgą;
1.6 Duomenų kaupimo procesas
Iš visų kriterijus atitinkančių tyrimų buvo kaupiami šie duomenys, pildant iš anksto paruoštas formas:
Straipsnio pavadinimas, pagrindinis autorius, publikavimo metai; Tiriamųjų skaičius Tiriamoji medţiaga Studijos rūšis Matuotas kriterijus Vertinimo metodas Gauti rezultatai
1.7 Straipsnių kokybės vertinimas
Kiekvieno straipsnio klaidų tikimybė, patikimumas bei šališkumo vertinimas yra atliekamas pasitelkiant Cochrane teikiamomis rekomendacijomis. Atliekant atrinktų straipsnių analizę buvo pasitelktos reikšmės:
20 „+“ konkretus veiksnys nedaro įtakos atlikto tyrimo klaidų atsiradimui
„-“ konkretus veiksnys daro įtaką atlikto tyrimo klaidų atsiradimui „?“ konkretus veiksnys galimai daro įtaką klaidų atsiradimui
Atlikus išsamų atrinktų straipsnių analizę buvo nustayta, jog yra vienas tyrimas su didele klaidų atsiradimo tikimybe, keturi su vidutine klaidų atsiradimo tikimybe ir vienas su maţa klaidų atsiradimo tikimybe. Šališkumo vertinimo duomenys pateikiami lentelėje.
Lentelė Nr. 10 Į darbą įtrauktų mokslinių straipsnių vertinimas
Atsitiktinis grupių sudarymas Pasiskirsty mo slėpimas Kontrolinės grupės buvimas Aklas rezultatų vertinimas Nepilni rezultatų duomenys Atrinktas rezultatų pateikimas Bendra sisteminių klaidų rizika Fahad I Alkhudhairy 2018 - + - ? + + vidutinė Frederico C.Martinho 2015 - + + ? + + maţas Bergoli CD 2018 - + - ? - + didelė Laurie Garica 2019 - ? + ? + + vidutinė Gisele Aihara HARAGUS HIKU 2015 - ? + ? + + vidutinė Guido Migliau 2017 - ? - ? + + vidutinė 1.8 Apibendrinimo būdai
Norint išvengti galimų klaidų atliekant straipsnių atranką arba rezultatų vertinimą buvo atliktos pakartotinės straipsnių apţvalgos norint atsiriboti nuo tyrimo duomenų iškraipymo.
21 Šiame darbe yra sugeneruotos lentelės, kuriose pateikiami reikšmingiausi straipsniuose pateikti duomenys. Jų paskirtis- apibendrinti tyrimų rezultatus ir padaryti išvadas.
1.9 Rezultatų sintezė
Rezultatai buvo vertinami atsiţvelgiant į gautus duomenis. Buvo analizuojamas: jungties tvirtumas MPa išstūmimo testo pagalba, įvykusios komplikacijos po SPK cementavimo, mikroorganizmų kontaminacijos vertinimas pasitelkiant CFU/ml. Taip pat pasitelkus SAM buvo atliktas lipniojo sluoksnio kiekio nustatymas šaknies kanale.
22
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1 Duomenų paieškos rezultatai
Mokslinių straipsnių rinkimas paskutinį kartą atliktas 2020m. vasario 4 dieną. Suvedus atitinkamus raktinius ţodţius buvo identifikuoti 567 straipsniai. Aktyvavus filtrus atrenkančius straipsnius ne senesnius nei 5 metų gauta 233 straipsniai. Atlikus dublikatų šalinimą gauti 219 straipsnių. Pašalinus straipsnius su netinkamais pavadinimais bei prastomis santraukomis gauta 24 straipsniai. Įvertinus straipsnius po pilnos jų teksto analizės į darbą įtraukti 6 straipsniai. Išsami literatūros atrinkimo procedūra pateikta priede [Nr . 1]. Tuo tarpu įvairūs sukaupti duomenys susisteminti priede[ Nr. 2].
2.2 Tyrimo metodikos charakteristika
Iš viso buvo išanalizuoti 6 straipsniai [7,8,10,13,16,20]. Penki tyrimai buvo atlikti in vitro, o vienas
in vivo. Dviejuose straipsniuose [10,13] buvo vertinama cementavimo protokolo įtaka jungties
tvirtumui. Viename straipsnyje [10] buvo lyginamas trijų ţingsnių cementavimo protokolas su savaiminio surišimo cementu. Tuo tarpu kitame straipsnyje [13] išskirtas kelių etapų cementavimo protokolas (įvairios ėsdinimo ir adhezyvinės sitemos variacijos), kuris lygintas su savaiminio surišimo cementu.
Trijuose straipsniuose [7,8,16] buvo vertinamas irigacinio tirpalo poveikis jungties stiprumui. Viename straipsnyje [20] analizuojama lazerio, ultragarso įtaka jungties stiprumui. Į mokslinės literatūros analizę įtrauktas straipsnis, kuriame buvo įvertintas irigacinių tirpalų dekontaminacinis poveikis [8].
Viename tiriamajame darbe, kuriame lyginami skirtingi cementavimo protokolai [10], buvo vertinamas jų efektyvumas atsiţvelgiant į po procedūros įvykusias komplikacijas (atsicementavimas, šaknies lūţiai). Tuo tarpu kituose penkiuose tyrimuose buvo vertinamas jungties stiprumas naudojantis išstūmimo testu. Vertinimo vienetai megapaskaliai (MPa). Dviejuose tyrimuose [7,16] buvo naudotas SAM (elektroninis skanavimo mikroskopas) vertinti jungčių kokybę, kuri yra suformuojama tarp cemento ir dentino.
Trijuose tyrimuose [7,8, 20] kanalai buvo plombuoti lateralinės kondensacijos būdu. Dviejuose [13,16] vieno kaiščio metodika, o viename tyrime [10] endodontinio gydymo technika nebuvo įvardinta. Viename tyrime [10] nebuvo nurodytas kanaluose naudotas sileris.
Viename moksliniame tyrime [13] į kanalus buvo vedamas TOP sileris. Dviejuose [8,16] naudotas AH Plus sileris, o kituose dviejuose [7,20] AH-26 sileris.
23
2.3 Tiriamųjų populiacijos charakteristikos
Iš viso buvo ištirti 393 dantys. Atliktas vienas tyrimas [10], kuriame naudoti neišrauti dantys. Jų buvo 152. Kituose penkiuose tyrimuose buvo atrinkti vienašakniai dantys (centriniai, šoniniai kandţiai bei iltys). Jų buvo 241. Į penkis atliktus tyrimus buvo įtraukti endodontiškai negydyti dantys [7,8,10,13,16,20], o į vieną tyrimą – sugydyti [10] .
Dantų įtraukimo kriterijai: dantys dėl karieso/ traumos neturi dalies kietojo audinio, jie ištraukti dėl periodonto ligų.
Į mokslinės literatūros analizę įtraukiant straipsnius nebuvo atsiţvelgta į SPK dydį, diametrą, gamintoją, endodontinį uţpildą, plombavimo techniką.
2.4 Autorių pateiktų rezultatų apţvalga
Lentelės su tyrimuose gautais rezultatais pateikti prieduose [ Nr. 2 – 9]. Juose nurodytas SPK-cemento jungties tvirtumas naudojant: skirtingus cementavimo protokolus, irigacinio tirpalo aktyvacijas lazeriu/ultragarsu. Taip pat vertinta kokią įtaką jungties tvirtumui turi irigacinio tirpalo pasirinkimas. Jungties stiprumas vertinamas megapaskaliais (MPa). Taip pat atliktas skirtingų cementavimo protokolų vertinimas remiantis atsiradusių komplikacijų skaičiumi.
Tyrimuose vertintos irigacinio tirpalo savybės atliekant dekontaminaciją šaknies kanale. Dekontaminacija vertinta CFU/ml. Taip pat tyrime atsiţvelgta į jungčių susiformavimo kokybę pasitelkiant SAM.
2.5.1 Stiklo pluošto kaiščių laikomumo įtaka naudojant skirtingus cementavimo protokolus
Nagrinėjant komplikacijas, kurios įvyksta po cementavimo, galima išskirti, jog kaiščio atsicementavimas pasitaiko daţniausiai [9]. Tai yra susiję su prasta retencija [9]. Ši priklauso nuo jungties tvirtumo tarp stiklo pluošto kaiščio - cemento bei cemento - dentino [9]. Norint suformuoti stiprią jungtį, svarbu atsiţvelgti ir į anatominius šaknų įpatumus. Svarbu įvertinti ne tik kanalo ilgį, diametrą bet ir pastarojo paviršiaus paruošimą [9]. Tačiau vienas svarbiausių kriterijų, formuojant stabilią jungtį, yra tinkamas cementavimo protokolo parinkimas. Yra išskiriami bene keli cementavimo protokolai. Pirmojo protokolo metu yra indikuotinas ėsdinimas rūgštimi, surišimo sistemos naudojimas bei cemento įvedimas [9]. Naudojant šį cementavimo protokolą fosforo rūgšties pagalba yra uţtikrinamas lipniojo sluoksnio pašalinimas, dentino demineralizacija bei kolageno skaidulų atidengimas [9]. Visa tai leidţia garantuoti pakankamai gerą adhezyvo penetraciją į dentino kanalėlius bei mikromechaninės jungties susiformavimą [9]. Antras protokolas skelbia, jog naudojamas cementas yra kombinuotas kartu su surišimo sistema. Naudojant šį cementą nereikalingas kanalo paruošimas prieš cementavimą [23]. Tai galimai padeda išvengti tokių
24 neigiamų reiškinių, kaip dentino perėsdinimas, kolageno skaidulų sukritimas[23]. Savaiminio surišimo cemento sudėtyje yra daugiafunkciniai monomerai su fosforo rūgšties grupe [23]. Taip šaknies kanale yra sukuriama dentino demineralizacija [23]. Tam, kad įvyktų šio cemento neutralizacija į jo sudėtį yra įtrauktos stiklo jonomero sudedamosios dalys [23]. Tai lemia pH padidėjimą nuo pH 1 iki 6 [23]. Vykstančio neutralizacijos proceso metu susidaro vanduo, kuris manoma daro teigiamą įtaką adaptacijai prie danties struktūrų [23]. Naudojant savaiminio surišimo cementą yra sukuriama ne tik mikromechaninė, bet ir cheminė adhezija tarp monomerų grupių bei hidroksiapatitų [23]. CD Bergoli ir bendraautorių atliktame tyrime [10] buvo vertinami du cementavimo protokolai. Pasirinktas cementavimas naudojant ėsdinimą bei surišimo sistemą. Taip pat į tyrimą įtrauktas savaiminio surišimo cementas. Į tyrimą buvo įtraukti ţmonės, kuriems buvo indikuotinas kaiščio cementavimas. Pasirinkti įtraukimo kriterijai: paciento šaknies kanalo endodontinis gydymas yra patenkinamas, dantis turi nepakankamai kietojo audinio vainikinėje dalyje norint jį atstatyti tam tikra restauracija. Atmetimo kriterijai: nekokybiškas endodontinis gydymas, dantis yra mobilus, egzistuoja sisteminė liga, kuri daro neigiamą poveikį alveoliniam kaului bei periodonto ligos. Remiantis atrankos kriterijais suformuotos dvi grupės. Kiekvienoje yra po 76 dantis (N=152). Naudota kompiuterinė randomizacinė strategija pasirinktus dantis įtraukiant į vieną ar kitą grupę, kuriose bus naudoti skirtingi cementavimo protokolai. Suskirščius dantis į atitinkamas grupes buvo pradėtas tyrimas, kurio metu šalintas kanalo uţpildas pastarojo paliekant tik 3 mm ties apikaline dalimi. Prieš kaiščių cementavimą šie buvo nuvalyti 70% alkoholiu, nusausinti bei silanizuoti. Tuomet vienai tiriamųjų grupei atliktas cementavimas naudojant savaiminio surišimo cementą RelyX U100/U200, o antrai imtas RelyX ARC (3M/ESPE) cementas. Šaknies kanalas buvo paruoštas naudojant 37 % fosforo rūgštį bei surišimo sistemą. Tuomet atliktas kaiščio cementavimas. Po šio etapo tiriamųjų dantų grupės buvo naudotos atliekant metalokeramikinio vainikėlio cementavimui pasitelkus RelyX U100/U200 (3M/ESPE) cementą. Norint uţtikrinti klinikinio tyrimo efektyvumą reikalingas pacientų sekimas bei rentgenologinių nuotraukų atlikimas. Tyrimo metu didţiausias dėmesys buvo skirtas kaiščio atsicementavimui vertinti. Šaknies lūţis taip pat buvo interpretuojamas kaip gydymo komplikacija. Tyrimas buvo atliekamas 6 metus. Per šį laikotarpį buvo prarasta 15 pacientų. Galutinei analizei panaudoti 135 dantys [2 pav.]. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog po šešių metų pastebėtos devynios komplikacijos tiriamuose dantyse. Septynios komplikacijos stebimos naudojant RelyX ARC cementą, o tik dvi naudojant RelyX U100/U200 [Nr. 3]. Pasitelkus RelyX ARC cementą jo sėkmės rodiklis 89,23%, o RelyX U100/U200 yra 97,14%. Analizuojant komplikacijų lokalizaciją buvo pastebėta, jog šešios pasitaikė šoninėje dantų grupėje, o trys priekinėje dantų grupėje [1 pav].
25 1 pav. Komplikacijų lokalizacijos
_____ kapliai
_____ priekiniai dantys
______ krūminiai dantys
2 pav. Į tyrimą įtraukti dantys
Tyrime naudoti dantys (n=152)
Savaiminio surišimo cemento naudojimas
(n=76)
Po 6 metų prarastas kelių pacientų sekimas
(n=6)
Analizuoti dantys (n=70)
Kelių etapų cementavimo protokolas (n=76)
Po 6 metų prarastas kelių pacientų sekimas
(n=11)
Analizuoti dantys (n=70)
26 Norint pasiekti gerų klinikinių rezultatų, cementuojant stiklo pluošto kaištį, verta įsiminti, jog didţiausią įtaką tam daro suformuotos jungties stiprumas. Cementavimo protokolų veikimo pagrindas išlieka toks pats – šalinti lipnųjį sluoksnį nuo dentino sienelių bei uţtikrinti palankią rūgštinio monomero penetraciją į dentino tubules [11]. Taip yra suformuojamas hibridinis sluoksnis iš organinio matrikso ( kruopščiai infiltruoto kolagenų tinklo), hidroksiapatitų kristalų bei dervos monomerų [12]. Šio sluoksnio suformavimas sudaro sąlygas tvirtos jungties uţtikrinimui bei cementuotos restauracijos ilgaamţiškumo garantavimui [12]. Verta įsiminti, jog cementas turi susijungti su kaiščiu, danties struktūromis bei restauracine medţiaga [13]. Norint nustatyti, kuris cementavimo protokolas garantuoja geresnius klinikinius rezultatus Guido Migliau ir bendraautoriai atliko tyrimą [13], kurime buvo cementuojami stiklo pluošto kaiščiai ir naudojami skirtingi cementavimo protokolai. Analizės metu buvo vertinamas jungties stiprumas tarp cemento ir dentino. Į tyrimą buvo įtraukta 30 vienašaknių dantų, kurie išrauti dėl periodonto ligų. Jie buvo padalinti į tris grupes. Kiekvienoje buvo po 10 dantų. Visi tiriamųjų dantų kanalai buvo paruošti naudojant lateralinę kondensacijos metodiką ir pildyti gutaperčos kaiščiais. Tada atliktas 10 mm kaiščio šalinimas paliekant jį tik ties apikaline dalimi. Viena tiriamųjų grupė po endodontinio paruošimo buvo 30 sekundţių veikiama 37 % ortofosforo rūgštimi (Superlux-Thixoetch-DMG), kombinuota kartu su dvigubo kietėjimo surišimo sistema (LuxaBond-Total Etch-DMG). Taip pat buvo naudotas dvigubo kietėjimo cementas (LuxaCore-DMG) bei stiklo pluošto kaištis DMG). Antra grupė veikiama savaiminio surišimo cementu bei buvo naudotas SPK (LuxaPost-DMG). Trečia grupė buvo veikiama šviesoje kietinama, saviėsdinančia surišimo sistema bei dvigubo kietėjimo cementu (LuxaCore-DMG). Tada buvo cementuojamas SPK (LuxaPost-DMG). Norint analizuoti jungties tvirtumą kiekviena šaknis buvo supjaustyta į 1 mm storio dalis, naudojant Micormet-Remet aparatą. Tuomet atliktas išstūmimo testas, pasitelkus Galdabini-Sun 500 aparatą, vertinant jungties tvirtumą MPa. Gauti tyrimo rezultatai buvo analizuojami pasitelkiant ANOVA testą. Vertinant rezultatus buvo nustatyta, jog pirmoje grupėje išstūmimo testo metu gauta vidutinė reikšmė atitinka 12.58 MPa. Antroje grupėje 6.58 MPa, o trečioje 5.7 MPa. [Nr. 4]. Tyrimo metu nustatyta, kad stipriausia jungtis susiformavo pirmoje tiriamųjų dantų grupėje, kuomet buvo naudojamas trijų ţingsnių cementavimo protokolas, o silpniausia – trečioje grupėje, kuri buvo veikiama šviesoje kietinama, saviėsdinančia surišimo sistema bei dvigubo kietėjimo cementu.
27
2.5.2 Skirtinga irigacinių tirpalų protokolų įtaka jungties tvirtumui stiklo pluošto kaiščio cementavimo metu
Yra išskiriama keleta pagrindinių tirpalų, kurių panaudojimas klinikinėje praktikoje yra daţniausias t.y NaOCl, EDTA, CHX. Visų šių irigacinių tirpalų poveikis tarpusavyje skiriasi, bet kai kurie turi ir šiokius tokius panašumus. Itin daţnai klinikinėje praktikoje gydytojai prieš SPK cementavimą naudoja NaOCl, kuris pasiţymi antibakterinėmis savybėmis [15]. Ši savybė susidaro dėl to, kad NaOCl reaguoja su vandens molekulėmis ir susiformuoja NaOH bei HOCl [15]. HOCl sureaguoja su organine mase ir tada jis ima veikti kaip tirpiklis ir atsipalaiduoja Cl jonai [24] Ima vykti reakcija tarp Cl jonų ir amino grupės [24]. Susiformuoja chloraminas, kuris sutrikdo bakterijų metabolizmą [24]. Yra ţinoma, jog chloras yra labai stiprus oksidatorius, kuris turi antimikrobinį poveikį [24]. Jis inhibuoja bakterijų enzimus [24]. NaOCl irigacinis tirpalas pasiţymi ne tik bakterijas naikinančiu poveikiu, bet ir nekrotines mases, organinę dalį, o tiksliau kolageno sluoksnį, šalinančiu poveikiu. [15]. Tačiau šis irigacinis tirpalas turi ir neigiamų savybių, kurios silpnina jungties tvirtumą [15]. Tai sąlygoja tirpalo savybė šalinti kolageno sluoksnį iš denteno tubulių [15]. Tokiu būdu yra silpninamas ir slopinamas hibridinio sluoksnio susidarymas, o pastarasis turi įtakos jungties tvirtumui [15]. Taip pat plačiai klinikinėje praktikoje yra naudojamas EDTA irigacinis tirpalas, kuris pasiţymi lipnųjį sluoksnį tirpdančiu poveikiu bei dentino nuogramdas šalinančia savybe [15]. EDTA, kurios veiklioji medţiaga yra etilendiaminotetraacto rūgštis, reaguoja su kalcio jonais ir formuoja chelatus [24]. EDTA dekalcifikuoja dentiną 20-30µm per 5 min [24]. Visa tai daro teigiamą įtaką tvirtos jungties susidaryme. Yra ţinoma, jog į NaOCl tirpalą yra gana panašus CHX. Jis taip pat naikina tokius mikroorganizmus, kaip virusai, G + - bakterijos, sporos, Candida albican [15]. Yra ţinoma, jog pastaroji medţiaga turi savybę ilgai išlikti kanale, prisitvirtinti dentino kanaluose ir pagerinti adhezyvo penetraciją į tubules [15]. Būtent taip yra skatinamas tvirtos jungties susiformavimas [15]. Fahyd I Alkhudahairy ir bendraautoriai atliko tyrimą [7], kuriame buvo vertinami įvairūs irigaciniai tirpalai ir jų įtaka jungties susiformavimui atliekant stiklo pluošto kaiščio cementavimą. Buvo paimti 52 vienašakniai dantys, o atmesti tokie, kurie paveikti erozijų, karieso, endodontiškai gydyti. Visi dantys buvo endodontiškai sugydyti. Tada dantys buvo atsitiktinai suskirstyti į keturias grupes (n=13). Prieš irigacinių tirpalų panaudojimą buvo šalinta dalis gutaperčos iš šaknies kanalo ir suformuota 11 mm ilgio erdvė stiklo pluošto kaiščiui. Kiekviena dantų grupė buvo veikiama 2 ml skirtingo irigacinio tirpalo. Pirmoji tiriamųjų grupė buvo veikiama 6.15% NaOCl, antroji 17 % EDTA, trečioji 6.15 % NaOCl bei 17% EDTA, ketvirtoji 0.12 % CHX + 6.15% NaOCl. Visose grupėse buvo atliktas SPK cementavimas naudojant savaiminio surišimo cementą (Clearfil SA cement). Kiekviena tiriamųjų dantų grupė buvo dar padalinta į dvi grupes. Vienoje (n=3) buvo vertinama jungties kokybė, naudojant SAM [3-6 pav.]. Kitoje (n=10) tiriamųjų grupėje buvo analizuojamas jungties tvirtumas [Nr. 9]. Norint įvertinti
28 jungties stiprumą buvo atliktas išstūmimo testas naudojant universalų testavimo aparatą (Instron Co., Norwood, MA, USA). Po to jungties tvirtumas buvo vertinamas dviejose dantų srityse: kaklelinėje ir apikalinėje. Duomenys analizuojami naudojantis standartinę reikšmę (MPa). Gauti rezultatai parodė, jog dantų grupėje, kuri buvo veikiama EDTA, pastebėtas didţiausias jungties tvirtumas 18.63±2.86 MPa kaklelinėje dalyje ir 13.49±3.67 apikalinėje dalyje. Trečioje grupėje, kurioje buvo naudojamas 6.15% NaOCl+17% EDTA, susidaręs jungties tvirtumas 11.22±4.56 MPa kaklelinėje dalyje. Tuo tarpu maţiausias jungties tvirtumas nustatytas pirmoje bei ketvirtoje grupėse. Pirmoje grupėje buvo naudotas 6.15% NaOCl. Jungties tvirtumas 5.938±2.332 MPa kaklelinėje dalyje. Ketvirtoje grupėje naudotas 0.12% CHX+ 6.15% NaOCl. Jungties tvirtumas kaklelinėje dalyje 6.980±2.358 MPa. Atliktas SAM tyrimas atskleidė, jog pirmoje grupėje, kur buvo naudotas 6.15% NaOCl irigacinis tirpalas, tai lipnusis sluoksnis buvo pašalintas tik iš dalies kaklelinėje dalyje, bet jo liko viršūninėje dalyje. Tuo tarpu antroje (17% EDTA) ir trečioje (6.15% NaOCl + 17% EDTA) grupėse lipnusis sluoksnis buvo visiškai pašalintas. Ketvirtoje (0.12% CHX+6.15%NaOCl) grupėje lipnusis sluoksnis buvo pašalintas tik iš dalies.
29 4 pav. SAM gauti duomenys A-kaklelinė dalis, B-apikalinė dalis
5 pav. SAM gauti duomenys A-kaklelinė dalis, B-apikalinė dalis
6 pav. SAMgauti duomenys A-kaklelinė dalis, B-apikalinė dalis
Atliekant stiklo pluošto kaiščio cementavimą labai svarbu tinkamai paruošti šaknies kanalą. Tik taip bus sudarytos palankios sąlygos stabiliam jungties susiformavimui. Svarbu prisiminti, jog pirminio endodontinio gydymo metu kanale yra labai daug fakultatyvinių ir obligatyvinių anaerobų, kuriuos būtina šalinti [26]. Obligatyvinius anaerobus pašalinti yra gana nesudėtinga, bet eliminuoti fakultatyvinius anaerobus yra ţymiai sunkiau [26]. Labai daţnai šaknies kanale yra randama Enterococcus faecalis, kuris yra gramteigiamas fakultatyvinis aneaerobas [26]. Šaknies kanalo kontaminacija stebima, kuomet yra atliekamas gutaperčos šalinimas prieš stiklo pluošto kaiščio cementavimą [8]. Šios procedūros metu į kanalą patenka seilės, kuriose taip pat yra mikroorganizmų [8]. Tokia kanalo kontaminacija lemia prastą stiklo pluošto retenciją ir galimas komplikacijas [8]. Dėl šios prieţasties yra labai svarbu atlikti tinkamą šaknies kanalo dezinfekciją norint formuoti stabilią jungtį [8]. Taigi gydytojai odontologai turi naudoti tokius irigacinius tirpalus, kurie gebėtų šalinti pastaruosius mikroorganizmus. Gissele Aihara HARAGUSHIKU ir bendraautorių atliktame tyrime [8] buvo vertinami irigaciniai tirpalai ir jų galimybės atlikti šaknies kanalo dezinfekciją prieš stiklo pluošto kaiščio cementavimą. Taip pat buvo vertinama kokią įtaką jungties stiprumui tarp cemento ir dentino turi irigacinių tirpalų naudojimas. Tyrime naudotos 53 viršutinio ţandikaulio iltys. Jos buvo uţteršiamos Enterococcus faecalis. Dantys buvo suskirstyti į
30 tris grupes (n=15). Jos buvo veikiamos skirtingais tirpalais: distiliuotu vandeniu, 2.5 % NaOCl, 2% CHX. Tada atliktas stiklo pluošto kaiščio cementavimas pagal rekomendacijas pasitelkiant dvigubo kietėjimo cementą. Visų pirma atliktas kanalo ėsdinimas 37% ortofosforo rūgštimi. Po to naudotas dviejų ţingsnių adhezyvinis protokolas. Stiklo pluošto kaištis buvo aplikuotas adhezyvu prieš atliekant pastarojo cementavimą. Tuomet atliktas pastarojo kaiščio cementavimas. Po šios procedūros dantys buvo padalinti į segmentus ir atliktas vidurinio segmento, kurio storis 1 mm, vertinimas analizuojant jungties stiprumą. Buvo pasitelktas išstūmimo testas. Norint nustatyti antimikrobinį irigacinių tirpalų poveikį sudarytos dvi dantų grupės (n=4). Jos buvo uţterštos Enterococcus faecalis vienai valandai (n=4) bei 30 dienų (n=4). Tuomet atlikta dekontaminacija (NaOCl, CHX, distiliuotu vandeniu) norint įvertinti tirpalų efektyvumą šalinant mikroorganizmus. Po irigacinių tirpalų poveikio atliktas kontaminacijos testas. Gauti rezultatai parodė, kad geriausi klinikiniai rezultatai pasiekti naudojant CHX. Po 1val. ir po 30d. aptikta 0 CFU/ml. Naudojant NaOCl po 1 val 0 CFU/ml, bet po 30d. 1.74 * CFU/mL [Nr. 8] .Atsiţvelgiant į išstūmimo testo rezultatus buvo pastebėta, jog didţiausias jungties stiprumas buvo suformuotas naudojant CHX 3.76±0.6*, o maţiausias – naudojant NaOCl 2.67±0.7. [Nr. 7].
Ruošiant kanalą SPK cementavimui labai svarbu pašalinti kanale esančius mikroorganizmus, prie dentino sienelių prisitvirtinusį lipnųjį sluoksnį bei uţtikrinti gerą cemento penetraciją į dentino tubules [16]. Tyrimų metu yra nustatyta, jog taip plačiai naudojamas NaOCl nepašalina lipniojo sluoksnio ir negali uţtikrinti gero jungties tvirtumo [24]. Taip yra dėl to, kad šis irigacinis tirpalas neigiamai veikia polimerizacijos procesą [24]. Tačiau atlikti tyrimai skelbia, jog jungties tvirtumo sumaţėjimą gali panaikinti askorbo rūgštis ar askorbatas [24]. Klinikinėje praktikoje NaOCl kombinacija su askorbo rūgštimi nėra naudojama. Dėl šios prieţasties buvo ieškoma kito tirpalo, kuris sugebėtų pašalinti lipnųjį sluoksnį bei mikroorganizmus. Atlikti tyrimai atskleidė, jog šiomis savybėmis pasiţymi peraceto rūgštis [16]. Patekusi į vandeninį tirpalą pastaroji sudaro vandenilio peroksidą, acto rūgštį bei acetil hidroksį peroksidą [16]. Antibakterinis efektas kanale yra pasiekiamas, kadangi susidaro deguonies bei vandenilio laisvieji radikalai [16]. Ši rūgštis šalina: bakterijas, grybus, sporas ir virusus. [25] Yra nustatyta, jog ji turi panašų antibakterinį poveikį, kaip ir plačiai naudojamas 2.5% NaOCl ar 2% CHX [25]. Laurie Garcia Belizario ir bendraautorių atliktame tyrime [16] buvo siekiama įvertinti, kokią įtaką jungties tvirtumui turi 1% paraceto rūgšties panaudojimas turint skirtingas vandenilio peroksido koncentracijas. Tyrime buvo panaudoti neseniai išrauti dėl periodonto ligų viršutinio ţandikaulio centriniai kandţiai. Iš viso paimta 60 ţmogaus dantų su panašia šaknų anatomija. Tyrime atrinkti dantys buvo paruošti chemomechaniniu būdu. Kanalai buvo praplauti naudojant 5ml 17% EDTA, 2.5% NaOCl. Po to kanalai plombuoti vieno kaiščio metodika. Prieš kanalų irigavimą skirtingais tirpalais buvo panaudotas rotacinis
31 instrumentas ir atliktas 11 mm kanalą uţpildţiusios medţiagos pašalinimas. Tada dantys buvo suskirstyti į keturias grupes (n=15) ir atrinkti keturi tirpalai, kurie bus naudojami tyrime t.y CG (distiliuotas vanduo), NA( 2.5 % NaOCl), LHPA 1 % paracetinė rūgštis su maţa vandenilio peroksido koncentracija ( 40 % paracetinė rūgštis ir 8 % vandenilio peroksido), HHPA 1% paracetinė rūgštis su didele vandenilio peroksido koncentracija ( 4% paraceto rūgštis ir 26% vandenilio peroksido). Paruošti šaknų kanalai buvo iriguoti 1 min naudojant po 5 ml skirtingų tirpalų. Išsausinus kanalus buvo atliktas stiklo pluošto kaiščio cementavimas panaudojus savaiminio ėsdinimo cementą. Praėjus 7 dienom dantų šaknys buvo padalintos į tris dalis - viršūninę, vidurinę ir kaklelinę. Jų storis buvo 2.0±0.1mm. Po to atliktas išstūmimo testas naudojant elektromechaninę testavimo mašiną. Bandymo tikslas - nustatyti jungties tvirtumą. Taip pat tyrimo metu buvo nustatoma cemento penetracija į dentiną. Įvertinimui buvo pasitelktas skanavimo mikroskopas (Leica). Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog naudojant CG bei LHPA jungties tvirtumas (MPa) vidurinėje bei viršūninėje dalyse yra panašus abiejose grupėse [Nr. 6]. CG vidurinėje dalyje stebimas 4.90±1.69 MPa, o LHPA 4.08±1.63 MPa. Viršūninėje dalyje CG nustatytas 3.99±0.81 MPa, o LHPA 4.12±0.68 MPa. Aprašytų tirpalų jungtis buvo tvirtesnė lyginant su NA ir HHPA. Taip pat tyrimo metu buvo analizuojama, kokią įtaką cemento penetracijai į dentino tubules daro skirtingų irigacinių tirpalų pasirinkimas. Buvo nustatyta, jog naudojant CG (distiliuotą vandenį) bei NA( 2.5 % NaOCl) buvo pasiekti panašūs rezultatai. Tuo tarpu cemento penetracija į dentino tubules buvo ţymiai geresnė naudojant distiliuotą vandenį ir LHPA, nei HHPA ir NA [7 pav.].
7 pav. Cemento penetracija kaklelinėje dalyje į dentino tubules naudojant: A-distiliuotą vandenį, B- 2.5% NaOCl, C-LHPA, D-HHPA
32
2.5.3 Irigacinio tirpalo aktyvacijos įtaka jungties tvirtumui
Norint suaktyvinti irigacinio tirpalo teigiamą poveikį šaknies kanalui yra siūloma naudoti ultragarsą arba lazerį. Jie pagerina šaknies kanalo dezinfekciją, droţlių, lipniojo sluoksnio eliminavimą [20, 22]. Praktikoje naudojami Erbium lazeriai, kurie generuoja trumpus pulsus - 20Mj; 50µs [17]. Pagrindinis lazerio veikimo principas – šaknies kanale yra skatinama susidaryti daugybei burbuliukų, kuriems būdingas itin greitas plėtimasis [18] . Tai generuoja skysčio tūrio didėjimą net iki 1600 kartų [18]. Taip yra skatinamas skysčio judėjimas iš kanalo, o po 100-200 mikro sekundţių susidaro nepakankamas slėgis kanale, kas sukuria sąlygas skysčio grįţimui į kanalą [18]. Taip irigacinio tirpalo aktyvacijos metu yra sukuriama skysčio pompa [18]. Šios technikos metu yra pasiekiamas aktyvus kanalo valymas [18]. Yra atlikta tyrimų, kurie atskleidţia, jog naudojant LAI, Erbium, Cr sugeneruojama banga, kurios ilgis yra 2780 nm[19]. Šios technikos naudojimo metu yra pasiekiamas lipniojo sluoksnio eliminavimas ir nėra paţeidţiamos periapikalinės struktūros [19]. Aprašytas tegiamas lazerio poveikis turėtų prisidėti norint suformuoti tvirtesnę jungtį cementuojant stiklo pluošto kaištį. Ultragarso galimybę aktyvuoti irigacinį tirpalą kanale padeda pasiekti jo savybės. Jos pagrįstos tuo, kad aparato antgalis, kuris yra dengtas sidabro sluoksniu, leiţia ultragarsą naudoti šaknies kanale ir atlikti irigacinio tirpalo aktyvaciją [21]. Norint išsiaiškinti ar tikrai minimi aparatai turi teigiamų savybių Frederico C.Martinho ir bendraautoriai [20] atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti ar lazerio, ultragarso naudojimas irigacinio tirpalo aktyvavimui turi įtakos jungties stiprumui. Devyniasdešimt priekinių dantų buvo panaudoti tyrime. Atlikta pulpos ekstripacija ir šaknies kanalas išplatintas iki # 80 dydţio instrumento (DentsplyMaillefer). Kanalai buvo praplauti naudojant 5 ml druskos tirpalą. Po šios procedūros kanalas plombuotas gutaperčos kaiščiais. Prieš stiklo pluošto kaiščio cementavimą atliktas plombinės medţiagos šalinimas iš kanalo jame paliekant tik 3 mm gutaperčos. Tuomet atliktas dantų suskirstymas į tris grupes ir pastarųjų kanalai iriguoti skirtingais tirpalais: druskos tirpalu (n=30), CHX 2% (n=30) bei 2.5% NaOCl (n=30). Kiekviena dantų grupė padalinta į grupes. Buvo naudojamas: Nd:YAG lazeris, ultragarsas bei išskirta kontrolinė grupė. Toje grupėje, kurioje buvo naudojamas lazeris generuojama 100-mJ energija, 15Hz ir 1.5W. Lazeris kanale veikia 5-7 s. Ši procedūra kartojama 4 kartus. Grupėje, kurioje buvo pasitelkiamas ultragarsas atliktas tyrimas naudojant CVDent1000 ultragarsą. Po atlikto irigacinio tirpalo aktyvavimo ( išskyrus kontrolinę grupę) kanalas buvo pildytas dvigubo kietėjmo, saviėsdinančiu cementu ir stiklo pluošto kaiščiu. Norint įvertinti jungties stiprumą buvo pasitelktas išstūmimo testas. Dantų šaknys buvo suskirstytos į tris dalis: kaklelinę, vidurinę bei viršūninę ir atliktas išstūmimo testo tyrimas naudojant DI-1000;EMIC, Curitiba, PR, Brazil mašiną. Po to atliktas gautų tyrimų analizavimas su stereomikroskopu (x50).Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog trečioje grupėje, kurioje buvo naudotas NaOCl, pastebėtas jungties tvirtumo sumaţėjimas (P< .05). Pavyzdţiui, aktyvacijai
33 pasitelkus endodontinį instrumentą jungties stiprumas 6.1 MPa, ultragarsą 5.6 MPa, o lazerį 5.1 MPa. [Nr. 5]. Grupėje, kurioje buvo naudojamas CHX endodontinis failas jungties stiprumas siekė 8.7 MPa. Kur pasitelktas ultragarsas tvirtumas 9.9 MPa, o grupėje su lazeriu nustatytas 6.2 MPa jungties tvirtumas [Nr. 5]. Taigi, nei naudojant lazerį, nei ultragarsą nebuvo pasiektas ţenkliai geresnis jungties tvirtumas.
34
3 REZULTATŲ APTARIMAS
3.1 Pagrindiniai rezultatai, jų reikšmės ir interpretacijos
Lyginant cementavimo protokolus in vivo tyrime galime spręsti, jog cementavimas savaiminio surišimo sistema yra efektyus 97,14 %, o cementuojant trijų ţingsnių sistema efektyvumas tik 89.23%. Tuo tarpu atliekant kitą tyrimą [13] ir pasitelkiant išstūmimo testą buvo nuspręsta, jog stipriausia jungtis tarp SPK-cemento ir dentino susiformuoja naudojant trijų ţingsnių cementavimo protokolą. Taigi, norint objektyviai vertinti cementavimo protokolo efektyvumą indikuotina atlikti daugiau in vivo ir in vitro tyrimų. Juose vertinti abu kintamuosius: susidariusių komplikacijų skaičių bei jungties stiprumą.
Kalbant apie šaknies kanalo irigavimą atlikto tyrimo [7] metu buvo nustatyta, jog stipriausia jungtis tarp cemento ir dentino kaklelio srityje susiformuoja naudojant EDTA, o silpniausia NaOCl. Pasitelkus SAM nustatyta, jog lipnusis sluoksnis geriausiai šalintas ir jungtis kokybiškiausia naudojant EDTA ir NaOCl+EDTA. Tuo tarpu norint pasiekti gerus dekontaminacijos rezultatus bei tvirtos jungties sukūrimą siūloma naudoti CHX. Taip pat šio irigacinio tirpalo alternatyva – LHPA. Kalbant apie irigacinio tirpalo savybių pagerinimą galima rasti informacijos, jog tokiam rezultatui pasiekti reikia naudoti lazerį arba ultragarsą. Tačiau išanalizavus mokslinį straipsnį [20] tokia išvada nebuvo generuota.
3.2 Sisteminės apţvalgos trūkumai
Analizuotame straipsnyje [10] buvo atliktas in vivo tyrimas, tad būtina kritiškai vertinti gautų rezultatų patikimumą, nes suvienodinti tyrimo sąlygas ir standartizuoti situaciją yra itin sudėtinga. Būtina atsiţvelgti, jog tokio pobūdţio tyrime susidariusių komplikacijų skaičius priklauso ne tik nuo cementavimo protokolo parinkimo, bet ir nuo individualių savybių- higienos, okliuzinių kontaktų, kurie neretai lemia dantų perkrovas. Taigi galima spręsti, jog tyrimo metu gautus rezultatus galime vertini tik subjektyviai. Norint turėti objektyvius rezultatus indikuotina atlikti daugiau tyrimų su pacientais, kurių burnos ertmės būklė/ įpročiai yra panašūs.
Apţvelgtame tyrime [13] buvo nustatyta, jog stipriausia jungtis susiformuoja atliekant trijų etapų cementavimo protokolą.Tačiau verta įsiminti, jog tokio cementavimo metu galime perėsdinti dentiną.Tuo tarpu tyrime buvo apţvelgtos tik idealios cementavimo sąlygos. Perėsdinimas lemia nepakankamą jungties susidarymą ir mikroporų atsiradimą. Vėlesnėje perspektyvoje galimi komplikacijų atvėjai. Taigi, norint tinkamai vertinti protokolus, indikuotina atlikti daugiau tiek išstūmimo testo tyrimų, tiek komplikacijų vertinimo. Pastarosios turėtų būti analizuojamos praėjus tam tikram laiko tarpui.
35 Atlikto tyrimo metu [7] buvo naudojamas savaiminio surišimo cementas. Norint kuo patikimesnių rezultatų svarbu išskirti kuo daugiau dantų grupių ir SPK cementavimą atlikti su skirtingais cementavimo protokolais. Taip bus galima lyginti tiek irigacinių tirpalų poveikį naudojant tą patį cementavimo protokolą, tiek skirtingus cementavimo protokolus.
Tam, kad tinkamai įvertintumėme irigacinio tirpalo dekontaminacines galimybes, reikėtų atlikti daugiau tyrimų uţteršiant šaknies kanalus skirtingomis mikroorganizmų rūšimis.
Apţvelgiant tyrimą [16], į jį buvo įtraukta per maţas kiekis irigacinių tirpalų kombinacijų. Indikuotina įtraukti tiek EDTA, EDTA+NaOCl. Būtent taip bus galima sudaryti aiškią išvadą, kuris irigacinis tirpalas yra efektyviausias norint generuoti stabilią cemento ir dentino jungtį.
Pagrindinis aktyvacijos metodų tyrimo trūkumas yra per maţas imties pasirinkimas. Norint tiksliai formuoti išvadas, reikalinga naudoti daugiau tiriamųjų bei atlikti daugiau tyrimų.
36
IŠVADOS
1. Pagal analizuotų straipsnių duomenis negalima daryti objektyvios išvados, kuris cementavimo protokolas (trijų ţingsnių, ar savaiminio surišimo) yra geresnis. Indikuotina atlikti papildomų tyrimų norint suformuoti tikslią išvadą. Odontologas praktikoje cementavimo protokolą turi rintktis atsiţvelgdamas į esamą klinikinę situaciją.
2. Remiantis apţvelgtus straipsnius galime daryti išvadą, jog EDTA yra itin veiksmingas šalinant lipnųjį sluoksnį bei dentino nuogramdas, o CHX patariama naudoti norint atlikti šaknies kanalo dekontaminaciją.
3. Atsiţvelgiant į tyrimo rezultatus galima spręsti, jog aktyvacija nedaro statistiškai reikšmingo teigiamo poveikio formuojant tvirtą jungtį tarp cemento ir dentino.
37
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Gydytojams odontologams cementavimo protokolą patariama rinktis atsiţvelgiant į esamą klinikinę situaciją, turimą klinikinę patirtį. Indikuotina įsivertinti procedūros laiko limitą, kanalo prieinamumą, drėgmės stabdymo galimybes, paciento kantrybę.
2. Apţvelgusi skirtingus mokslinius tyrimus ir susipaţinusi su NaOCl sukeliamais neigiamais reiškiniais ( polimerizacijos sutrikdymas, silpnos jungties formavimas) šios medţiagos nerekomenduočiau. Norint formuoti efektyvią jungtį tarp cemento ir dentino reikia naudoti du irigacinius tirpalus, kurie pasiţymi skirtingomis savybėmis t.y EDTA ir CHX.
3. Kadangi irigacinių tirpalų aktyvacijos efektyvumas atliktame darbe nebuvo įrodytas, tad jo naudoti nepatariama.
38
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Seballos VG, Barreto MS, Rosa RAD, Machado E, Valandro LF, Kaizer OB. “ Effect of Post-Space Irrigation with NaOCl And CaOCl at Different Concentrations on the Bond Strength of Posts Cemented with a Self-Adhesive Resin Cement“ Braz Dent J. 2018 Sep-Oct;29(5):446-451. doi: 10.1590/0103-6440201801955.
2. Ramin Mosharraf1 and Alireza Haerian“ Push-out bond strength of a fiber post system with two resin cements“ Dent Res J (Isfahan). 2011 Dec; 8(Suppl1): S88–S93.
3. Bitter K1, Hambarayan A, Neumann K, Blunck U, Sterzenbach G. „Various irrigation protocols for final rinse to improve bond strengths of fiber posts inside the root canal“ Eur J Oral Sci. 2013 Aug;121(4):349-54. doi: 10.1111/eos.12057. Epub 2013 May 18.
4. Ertas H1, Ok E, Uysal B, Arslan H.“Effects of different irrigating solutions and disinfection methods on push-out bond strengths of fiber posts“. Acta Odontol Scand. 2014 Nov;72(8):783-7. doi: 10.3109/00016357.2014.906651. Epub 2014 Apr 28.
5. Šimundić Munitić M1, Bago I2, Glockner K3, Kqiku L3, Gabrić D4, Anić I2. „Effect of Different Laser Treatments on the Bond Strength of Intracanal Fiber Posts Cemented with a Self-Adhesive Resin Cement“ J Prosthodont. 2019 Jan;28(1):e290-e296. doi: 10.1111/jopr.12738. Epub 2018 Jan 29.
6. Kiran Kulkarni1, S R Godbole2, Seema Sathe3, Shreyas Gotoorkar4, Pooja Jaiswal1, Prithwish Mukherjee „Evaluation of the Mode of Failure of Glass Fiber Posts: An In Vitro Study“. DOI: 10.17354/ijss/2016/118
7. Fahad I Alkhudhairy,1 Peter Yaman,2 Joseph Dennison,2 Neville McDonald,2 Alberto Herrero,3 and Mohammed S Bin-Shuwaish1“ The effects of different irrigation solutions on the bond strength of cemented fiber posts“ Clin Cosmet Investig Dent. 2018; 10: 221–230.
8. Haragushiku GA1, Back ED2, Tomazinho PH2, Baratto Filho F2, Furuse AY3. „Influence of antimicrobial solutions in the decontamination and adhesion of glass-fiber posts to root canals“ J Appl Oral Sci. 2015 Jul-Aug;23(4):436-41. doi: 10.1590/1678-775720150005.
9. Ramin Mosharraf1 and Alireza Haerian„Push-out bond strength of a fiber post system with two resin cements“. Dent Res J (Isfahan). 2011 Dec; 8(Suppl1): S88–S93.
10. Bergoli CD, Brondani LP, Wandscher VF, Pereira G, Cenci MS, Pereira-Cenci T, Valandro LF. „A Multicenter Randomized Double-blind Controlled Clinical Trial of Fiber Post Cementation Strategies“. Oper Dent. 2018 Mar/Apr;43(2):128-135. doi: 10.2341/16-278-C.
11. B.S. Bolgul, B. Anya, I. Simsek, S. Celenk, O. Seker, G. Kilinc. „Leakage testing for different adhesive systems and composites to permanent teeth“ Niger J Clin Pract 2017;20:787-91URL
39 12. R.F. Zanatta, M. Lungova, A.B. Borges, C.R.G. Torres, H-G Sydow, A. Wiegand. Microleakage and shear bond strength of composite restorations under cycling conditions. Operative Dentistry: March/April 2017, Vol. 42, No. 2, pp. E71-E80.
13. Guido Migliau, MD, DDS, PhD,1 Luca Piccoli, DDS, PhD,1 „Comparison between three glass fiber post cementation techniques“. Ann Stomatol (Roma). 2017 Jan-Mar; 8(1): 29–33.
14. Fahad I Alkhudhairy,1 Peter Yaman,2 Joseph Dennison,2 Neville McDonald,2 Alberto Herrero,3 and Mohammed S Bin-Shuwaish1. „The effects of different irrigation solutions on the bond strength of cemented fiber posts“ Clin Cosmet Investig Dent. 2018; 10: 221–230.
15. 10.5577/intdentres.2017.vol7.no3.2 „Endodontic Irrigation Solutions: A Review“
16. Belizário LG1, Kuga MC2, Hungaro Duarte MA3, Só MVR4, Keine KC1, Pereira JR5. „Effect of fiber post space irrigation with different peracetic acid formulations on the bond strength and penetration into the dentinal tubules of self-etching resin cement“ J Prosthet Dent. 2019 Jul;122(1):46.e1-46.e7. doi: 10.1016/j.prosdent.2019.03.020. Epub 2019 Jun 8.
17. Šimundić Munitić M1, Bago I2, Glockner K3, Kqiku L3, Gabrić D4, Anić I2. „Effect of Different Laser Treatments on the Bond Strength of Intracanal Fiber Posts Cemented with a Self-Adhesive Resin Cement“ J Prosthodont. 2019 Jan;28(1):e290-e296. doi: 10.1111/jopr.12738. Epub 2018 Jan 29.
18. De Moor RJ1, Meire M, Goharkhay K, Moritz A, Vanobbergen J. „Efficacy of ultrasonic versus laser-activated irrigation to remove artificially placed dentin debris plugs“ J Endod. 2010 Sep;36(9):1580-3. doi: 10.1016/j.joen.2010.06.007.
19. Nagas E1, Kucukkaya S1, Eymirli A1, Uyanik MO1, Cehreli ZC2. „Effect of Laser-Activated Irrigation on the Push-Out Bond Strength of ProRoot Mineral Trioxide Aggregate and Biodentine in Furcal Perforations“ Photomed Laser Surg. 2017 Apr;35(4):231-235. doi: 10.1089/pho.2016.4171. Epub 2017 Jan 12.
20. Martinho FC1, Carvalho CA2, Oliveira LD2, de Lacerda AJ2, Xavier AC2, Augusto MG2, Zanatta RF2, Pucci CR2. „Comparison of different dentin pretreatment protocols on the bond strength of glass fiber post using self-etching adhesive“ J Endod. 2015 Jan;41(1):83-7.
21. Carvalho CA1, Fagundes TC, Barata TJ, Trava-Airoldi VJ, Navarro MF.“ The use of CVD diamond burs for ultraconservative cavity preparations: a report of two cases“ J Esthet Restor Dent. 2007;19(1):19-28; discussion 29.
22. Niu LN1, Luo XJ2, Li GH3, Bortoluzzi EA4, Mao J2, Chen JH5, Gutmann JL6, Pashley DH7, Tay FR8. „Effects of different sonic activation protocols on debridement efficacy in teeth with single-rooted canals“ J Dent. 2014 Aug;42(8):1001-9. doi: 10.1016/j.jdent.2014.05.007. Epub 2014 May 27.
40 23. Radovic I1, Monticelli F, Goracci C, Vulicevic ZR, Ferrari M. „Self-adhesive resin cements: a
literature review“ J Adhes Dent. 2008 Aug;10(4):251-8.
24. Deivanayagam Kandaswamy and Nagendrababu Venkateshbabu „Root canal irrigants“ J Conserv Dent. 2010 Oct-Dec; 13(4): 256–264.
25. Keine KC1, Kuga MC1, Tormin FBC1, Venção AC1, Duarte MAH2, Chávez-Andrade GM1, Faria G1“ Effect of peracetic acid used as single irrigant on the smear layer, adhesion, and penetrability of AH Plus“ Braz Oral Res. 2019 Jul 29;33:e057. doi: 10.1590/1807-3107bor-2019.vol33.0057.
26. Vidana R1, Sullivan A, Billström H, Ahlquist M, Lund B.“ Enterococcus faecalis infection in root canals - host-derived or exogenous source?“ Lett Appl Microbiol. 2011 Feb;52(2):109-15. doi: 10.1111/j.1472-765X.2010.02972.x. Epub 2010 Dec 13.
41
PRIEDAI
42
Lentelė Nr .2 Visi analizuoti moksliniai straipsniai
Autorius Metai Tiriamų jų skaičius Studij os rūšis Tiriamoji medţiaga Matuoti kriterijai Įvertinimo metodas Rezultat ai Bergoli CD 2018 152 In vivo Ţmogaus dantys Įvykusios komplikacijo s Ţr. Priedas 3 Guido Migliau 2017 30 In vitro vienašakniai dantys SPK-cemento jungties stiprumas MPa Išstūmimo testas Ţr. Priedas 4 Frederico C.Martinho 2015 90 In vitro Priekiniai dantys SPK-cemento jungties stiprumas MPa Išstūmimo testas Ţr. Priedas 5 Laurie Garica 2019 52 In vitro Vienašakniai dantys SPK-cemento jungties stiprumas MPa Išstūmimo testas Ţr. Priedas 6 Gisele Aihara HARAGUS HIKU 2015 53 In vitro Iltiniai dantys SPK-cemento jungties stiprumas MPa Išstūmimo testas Ţr. Priedas 7 Gisele Aihara HARAGUS HIKU 2015 8 In vitro Iltiniai dantys Kontaminacij a mikroorganiz mais Mikroorganiz mai buvo auginami ant agaro lėkštelės Ţr. Priedas 8
43 Fahad I Alkhudhair y 2018 52 in vitro Vienašaknia i priekiniai SPK-cemento jungties stiprumas MPa Išstūmimo testas Ţr. Priedas 9
Lentelė Nr. 3 Bergoli CD gauti rezultatai
Autorius- Bergoli CD
Cementas RelyX U100/U200 RelyX ARC
Nesėkmės
Atsicementavimas 1 3
Šaknies lūţiai 1 2
SPK lūţis 1 -
Kulties lūţis - 1
Lentelė Nr. 4 Guido Migliau gauti rezultatai
Pagrindinis autorius-Guido Migliau
A(rūgštinta 30s. Su 37proc. ortofosforo rūgštimi, naudotas dvigubo kietėjimo adhezyvas bei dvigubo kietėjimo cementas. Po to atliktas SPK cementavimas) MPa B(naudotas cementas, kuris kombinuotas su surišimo sistema. Po to atliktas SPK cementavimas) MPa C(naudotas saviėsdinantis,savai me surišantis adhezyvas ir dvigubo kietėjimo cementas. Po to atliktas SPK cementavimas) MPa A1 14.73 B1 7.54 C1 6.04 A2 12.98 B2 6.58 C2 4.84 A3 12.01 B3 5.95 C3 5.75 A4 13.47 B4 6.6 C4 5.91 A5 11.25 B5 7.07 C5 4.97 A6 10.14 B6 6.73 C6 6.59
