Kaunas, 2018
Edita Vitkauskaitė
5 kursas, 6 grupė
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ
ODONTOLOGŲ, GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ
ORTOPEDŲ IR ENDODONTOLOGŲ
KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE NAUDOJAMI
CHEMOMECHANINIAI DANTŲ ŠAKNŲ
KANALŲ PARUOŠIMO METODAI PRIEŠ
CEMENTUOJANT STIKLO PLUOŠTO KAIŠTĮ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Kaunas, 2018
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ, GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ ORTOPEDŲ IR ENDODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE NAUDOJAMI CHEMOMECHANINIAI DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ PARUOŠIMO METODAI PRIEŠ CEMENTUOJANT STIKLO
PLUOŠTO KAIŠTĮ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ...
(mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:
...
Recenzentas:
... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?
Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
0,4 0,2 0
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
0,4 0,2 0
naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
Rezultatai reikalavimus?
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4
(2 balai)
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis 0,4 0,2 0 su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
0 0,2 0,3
kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar 0,2 0,1 0
(0,5 balo) atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
0,2 0,1 0
Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai? sąrašas
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0
(1 balas)
tinkamas moksliniam darbui? 30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
0,2 0,1 0
sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
32
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
+0,4 +0,2 0
rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 <15 psl. psl. (-5 (-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20%
Bendri (nevert.
reikalavimai )
40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,2 balo -0,5
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
balo yra tikslus?
41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,2 balo -0,5 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,2 balo -0,5 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Turinys
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
SANTRUMPOS ... 10
ĮVADAS ... 11
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14
1.1.
Dantų ypatumai po endodontinio gydymo ... 14
1.2.
Intrakanaliniai kaiščiai ... 14
1.2.1. Stiklo pluošto kaiščiai ... 15
1.2.2. Lieti metaliniai kultiniai kaiščiai ... 15
1.3.
Danties defekto po endodontinio gydymo restauravimo galimybės ... 16
1.4.
Komplikacijos restauruojant endodontiškai gydytą dantį. ... 16
1.5.
Instrumentai naudojami SPK ložės preparacijai ... 17
1.6.
Ferulės dizainas ... 18
1.7.
Adhezija ... 18
1.7.1. Irigaciniai tirpalai naudojami kanalų paruošimui prieš SPK cementavimą ... 19
1.7.2. Rūgštys naudojamos danties šaknies kanalo prieš SPK cementavimą
paruošimui ... 20
1.7.3. Šaknies kanalo paruošimo reikalavimai naudojant skirtingus dervinius
cementus ... 21
2. Medžiaga ir metodai ... 23
2.1.
Imties dydžio nustatymas ... 23
2.2.
Tiriamųjų atranka ... 24
2.3.
Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai ... 24
3. Rezultatai ... 26
4. Rezultatų aptarimas ... 39
4.1.
Padėka ... 41
4.2.
Interesų konfliktas ... 42
Išvados ... 43
Literatūros sąrašas ... 44
BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ, GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ ORTOPEDŲ IR ENDODONTOLOGŲ KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE NAUDOJAMI CHEMOMECHANINIAI DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ
PARUOŠIMO METODAI PRIEŠ CEMENTUOJANT STIKLO PLUOŠTO KAIŠTĮ SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Stiklo pluošto kaiščių (SPK) naudojimas
endodontiškai gydytų dantų atstatyme įgauną vis didesnį populiarumą. Vienas iš sėkmingo protezavimo veiksnių, lemiančių ilgaamžišką endodontiškai gydyto danties restauravimą, yra danties kanalo paruošimas prieš SPK cementavimą. Todėl mūsų darbo tikslas yra anketavimo būdu nustatyti gydytojų odontologų pasirenkamus danties šaknies kanalo paruošimo būdus ir juos palyginti tarpusavyje bei su gamintojų rekomendacijomis.
Medžiaga ir metodai: 2017 – 2018m. privačiuose ir valstybiniuose odontologijos
kabinetuose buvo vykdomas anketinis tyrimas, kurio metu surinkti duomenys iš 151 respondento. Anketa buvo sudaryta iš demografinio ir specialiojo klausimyno. Gydytojai odontologai specialiajame klausimyne turėjo nurodyti, kokius metodus ir medžiagas naudoja ruošdami danties šaknies kanalą prieš SPK cementavimą. Naudojant SPSS ir Microsoft Office Excel 2011 programas atlikta statistinė duomenų analizė.
Rezultatai: Tyrimas parodė, kad dažniausiai gydytojai odontologai naudoja SPK
restauruojant dantis po endodontinio gydymo. Net 64,4% SPK ložę formuoja mašininiu mikrovarikliu. Analizuojant, kokias irigacinių tirpalų kombinacijas gydytojai renkasi prieš cementuodami SPK nustatyta, kad daugiausia apklaustųjų (34,4%) nurodė chlorheksidino digliukonatą (CHX) išplaudami jį vandeniu. Tiriant naudojamas rūgštis kanalo ėsdinimui buvo pastebėta, kad gydytojai odontologai dažniausiai renkasi fosforo rūgštį – 50,3%. Atliekant paskutinį kanalo paruošimo žingsnį daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad renkasi dvigubo kietėjimo surišiklio aplikavimą kanale.
Išvados: Remiantis tyrimo duomenimis, galime teigti, kad dažniausiai naudojamas
endodontiškai gydyto danties restauravimo metodas - SPK cementavimas. Ruošiant danties kanalą SPK, gydytojai odontologai dažniausiai naudoja irigavimą CHX ir praplovimą vandeniu, ėsdinimą 37% fosforo rūgštimi ir dvigubo kietėjimo surišiklį. Palyginus gamintojų rekomendacijas ir odontologų pasirenkamus metodus stebime, kad gamintojų nurodyti šaknies kanalo paruošimo būdai nesutampa su gydytojų odontologų.
GENERAL PRACTITIONER DENTISTS, ENDODONTISTS AND PHROSTODONTISTS CHEMICAL AND MECHANICAL TOOTH CANALS SURFACE TREATMENT
METHODS FOR GLASS FIBER POSTS BEFORE CEMENTATION SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: The usage of glass fiber posts (GFP) in
entodontically treated teeth restauration is becoming more popular. One of the successful prosthetics factors, determining the longevity of entodontically treated tooth restauration, is the preparation of the tooth canal before GFP cementation. Therefore, the aim of this research is to determine the ways that dentists are choosing in preparation of dental root canals and compare them with the recommendations of the manufacturers by using the questionnaire.
Material and methods: In 2017 – 2018 a questionnaire survey was carried out in private and
public dental offices. During that time data was collected from 151 respondents. The survey was concluded from demographic and special questionnaire. In the special questionnaire dentists had to specify what methods and materials they are using when preparing the dental root canal before the GFP cementation. The statistical data analysis was conducted using SPSS and Microsoft Office Excel 2011.
Results: The study showed that after the endodontic treatment most often dentists use GFP for the
teeth restauration. 64.4% of dentists the space for GFP form with a mechanical micromotor. When analyzing the combinations of irrigation solutions that dentists choose before cementing the GFP, it was found that most of the respondents (34.4%) indicated chlorhexidine digluconate (CHX) that is afterwards flushed with water. Ananlysing the acid used for the etch of the canal, it was found that phosphoric acid is the most commonly used by the dentists (50.3%). More than half of the respondents stated that they are choosing to apply a dual curing adhesive to the canal during the last step of the canal preparation process.
Conclusions: According to the research data, we can state that the most commonly used
endodontically treated tooth restoration method is the GFP cementation. In the preparation of the dental canal for the GFP, dentists most often use CHX irrigation and rinsing with water, etching with 37% phosphoric acid and apply dual curing adhesive. When comparing manufacturers recommendations and the methods chosen by the dentists, it can be observed that the methods used by manufacturers to prepare the root canal do not coincide with the dentists.
SANTRUMPOS
SPK – stiklo pluošto kaištis,
CHX – chlorheksidino digliukonatas, GFP – glass fiber post,
BPG – bendrosios praktikos gydytojai, HF – hidrofluoras,
H2O2 – vandenilio peroksidas,
NaOCl – natrio hipochloridas,
EDTA – etileno diamino tetracetato rūgštis, MMP – metaloproteinazės;
ĮVADAS
Odontologų praktikoje dažnai tenka susidurti su danties atstatymu po endodontinio gydymo [1-4]. Lyginant su ,,gyvu” dantimi endodontiškai gydytas pasižymi silpnesnėmis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis, dėl šių priežasčių dažnai tampa neatsparus lūžiams [3]. Danties po endodontinio gydymo, netekusio daug vainikinės dalies audinių, ilgaamžiškumo sėkmė priklauso nuo restauravimo kokybės [1]. Vienu iš dažniausių sprendimo būdų tampa intrakanalinio kaiščio naudojimas [5]. Pasirinkdamas restauravimo metodą gydytojas odontologas turėtų atsižvelgti į medžiagos privalumus ir trūkumus [6]. Dėl artimo elastingumo modulio dentinui vis dažniau pasirenkamas danties atkūrimas naudojant SPK [6, 26]. Šis būdas įgauna vis didesnį populiarumą ortopedinėje odontologijoje dėl puikių estetinių, geresnių fizikinių bei mechaninių savybių lyginant su metaliniais kaiščiais [8]. Naudojant intrakanalinius kaiščius pagerinama vainikinės restauracijos retencija ir paskirstomos kramtymo metu gaunamos jėgos [14]. Dėl minėto palankaus SPK elastingumo modulio dentinui funkcinis stresas perduodamas per visą šaknies ilgį, dėl to dantis apsaugomas nuo skilimo [5, 8].
Nepaisant visų išvardintų pliusų restauruojant dantis SPK susiduriama ir su nesėkmėmis. Kaiščio adhezija su intrakanaliniu dentinu vis dar išlieka didele problema, kuri turi įtakos SPK ilgaamžiškumo sėkmei po restauravimo [8]. Dažniausia nesėkmė su kuria susiduria gydytojai odontologai protezuodami dantis su SPK yra prasta adhezija tarp rišančiosios dervos ir dentino. Šias nesėkmes dažnai lemia sunkumai sukuriant dentino hibridizaciją [13]. Moksliniai tyrimai įrodė, kad dentino hibridizacija gali būti paveikta dėl dentino modifikavimo irigaciniais tirpalais, dentino tubulių užkimšimo preparuojant vietą kaiščiui bei naudojamos surišimo sistemos rūšies [11, 13]. Be to, prasta kaiščio ir šakninio dentino adhezija gali sąlygoti danties lūžį [8]. Todėl endodontiškai gydyto danties restauravimui naudojant SPK svarbu pasirinkti tinkamą šaknies kanalo paruošimą prieš kaiščio cementavimą norint išvengti minėtų nesėkmių.
Problema:
SPK yra vis dažniau naudojami kasdieninėje odontologo klinikinėje praktikoje, restauruojant endodontiškai gydytą dantį. Vienas iš sėkmingo protezavimo veiksnių, lemiančių ilgaamžišką danties po endodontinio gydymo restauravimą, yra šaknies kanalo paruošimas prieš SPK cementavimą. Kartais protezuojant dantį po endodontinio gydymo pasirenkamas nevisiškai efektyvus danties šaknies kanalo paruošimo būdas prieš SPK cementavimą arba pasikliaunama nevisiškai tiksliomis gamintojų rekomendacijomis, kurios ne visada sutampa su esamais danties
kanalo paruošimo reikalavimais. Dėl nepakankamai gerai paruošto kanalo padidėja restauravimo komplikacijų dažniausia jų - nepasiektas SPK ir šaknies dentino kokybiškas surišimas, kuris sąlygoja greitą intrakanalinio kaiščio atsicementavimą.
Hipotezė:
Atliktame darbe iškeliamos hipotezės:
H1: Gydytojai odontologai endodontiškai gydytus dantis dažniausiai atstatinėja naudodami stiklo pluošto kaiščius.
H2: Gydytojų odontologų šaknies kanalo paruošimo metodai nesutampa su gamintojų nurodytomis rekomendacijomis.
H3: Gydytojai odontologai dantų šaknų kanalus dažniausiai formuoja (kalibruoja) naudodami mašininį mikrovariklį.
Darbo tikslas:
Sužinoti gydytojų odontologų naudojamus dantų šaknų kanalų paruošimo ir formavimo metodus prieš SPK cementavimą bei palyginti juos su gamintojų pateiktomis rekomendacijomis.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti, kokius intrakanalinius kaiščius gydytojai odontologai naudoja klinikinėje praktikoje, atstatydami endodontiškai gydytus dantis.
2. Išsiaiškinti dantų kanalų paruošimo metodus, naudojamus Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų (BPG) odontologų, endodontologų ir gydytojų odontologų ortopedų, juos palyginti tarpusavyje bei su gamintojų nurodytomis rekomendacijomis.
3. Įvertinti, kokias irigacines medžiagas naudoja gydytojai odontologai prieš SPK cementavimą ir palyginti jas su gamintojų nurodytomis rekomendacijomis.
Darbo temos naujumas ir aktualumas:
Tai pirmas atliktas tyrimas, kuriuo bandoma lyginti BPG odontologų, gydytojų odontologų ortopedų ir gydytojų endodontologų naudojamus kanalo paruošimo metodus su gamintojų nurodytomis rekomendacijomis. Darbo aktualumą patvirtina, tai, jog restauracinės odontologijos klinikinėje praktikoje vis dažniau pasirenkama endodontiškai gydytą dantį atstatyti naudojant SPK. Siekiant restauracijos ilgaamžiškumo svarbu išvengti nesėkmių, kurias gali sukelti atitinkamų procedūros reikalavimų nesilaikymas.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Dantų ypatumai po endodontinio gydymo
Endodontiškai gydyti dantys dažniausiai būna smarkiai pažeisti ėduonies, per daug nusidėvėję ar nekokybiškai protezuoti ankstesne restauracija. Paprastai šie pažeidimai pasireiškia dideliu vainikinės danties dalies netekimu [1].
Endodontiškai gydytų dantų fizikinės ir mechaninės savybės ženkliai skiriasi lyginant su ,,gyvo” danties [3]. Dantis po endodontinio gydymo dažnai tampa neatsparus vainiko lūžiams dėl netektų struktūrų, dehidratacijos, movos nepakankamumo, danties vietos dantų lanke ir depulpuotų dantų fizikinės būklės pokyčių [3,4]. Net gerai atlikus endodontinį gydymą ir sėkmingai užpildžius kanalą plombine medžiaga, negalime garantuoti ilgalaikio bakterijų barjero, kol neatstatėme vainikinės danties dalies [28].
,,Negyvas” dantis netenka dentino skysčių, kurie padeda paskirstyti ir sumažinti stresą, tenkantį okliuzijos metu [2,4,28]. Vainikinės dalies užpildo trūkumas yra dažniausia restauracinio gydymo priežastis, neatlikus šio gydymo etapo galime susidurti su komplikacijomis, tokiomis, kaip danties pašalinimas [28]. Todėl endodontiškai gydytas dantis, netekęs didelės vainikinės dalies audinių, paprastai reikalauja šakninio kaiščio restauracijos atkūrimui ir sėkmingam danties funkcionavimui [24]. Reeh ir kt. [36] aprašė, kad danties pulpos preparacija sumažina danties stabilumą tik 5%, kai distomeziookliuzinė ertmė sumažina danties stabilumą 63% [2]. Atsiranda įrodymų teigiančių, kad endodontiškai gydyti dantys gali būti imlesni karieso pažeidimams nei ,,gyvi”, nors aiškios biologinės to priežastys neįvardijamos [28].
1.2. Intrakanaliniai kaiščiai
Intrakanalinio kaiščio pasirinkimas tampa esminiu ir pagrindiniu sprendimu, kai reikia atkurti kultį, nepakankant dentino išlaikančio vainikinę danties dalį [3], tačiau šakninio kaiščio ilgis yra ribotas dėl būtinos plombinės medžiagos kanalo viršūnėje [18]. Literatūroje aprašomi keli variantai rekomenduojami sėkmingam danties gydymui: 3mm [13,19], 5mm [8,18,24,28,45], nuo 4 iki 6mm [18], bet dažniausiai rekomenduojama palikti 4mm plombinės medžiagos apikalinėje dalyje [2,6,10,11,14,16,20,23,42]. Naudojant intrakanalinius kaiščius pagerinama vainikines restauracijos retencija, netekus danties struktūrų po karieso pažeistų audinių pašalinimo ir endodontinio gydymo. Intrakanaliniai šaknies kaiščiai taip pat padeda kaip atrama fiksuotiems išimamiems protezams, kurie išlaiko ir absorbuoja jėgas atliekant kramtymą [14,17].
Restauruojant didelius danties defektus intrakanaliniais kaiščiais galimos skirtingos sistemos. Praktikoje naudojami metaliniai (titaniniai) ir nemetaliniai (stiklo ar kvarco pluoštu sustiprinti kaiščiai, cirkonio kaiščiai) [1]. Daug atliktų tyrimų įrodė, kad kaiščio naudojimas danties šaknies kanale po endodontinio gydymo apsaugo jį nuo lūžių, paskirstydamas tenkančią jėgą per visą šaknies ilgį [37,38]. Nepaisant šio fakto reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog atliekant endodontinį gydymą ir preparuojant ,,negyvo danties’’ šaknį kaiščiui, dėl pašalinamų danties audinių kiekio gali padidėti nesėkmės rizika [3]. Likę danties struktūros yra daug svarbesnės nei kaiščio ilgis, apsaugant dantį nuo skilimo [18].
1.2.1. Stiklo pluošto kaiščiai
Dėl dantų audinių trūkumo po endodontinio gydymo, gali būti nepakankama danties restauracijos fiksacija [5]. SPK buvo pradėti naudoti 1990 kaip anglies pluošto kaiščiai [1], atstatyti dantims su žymiais vainiko defektais, kaip alternatyva lietiems metaliniams kaiščiams [26]. SPK iš esmės yra kompozicinė medžiaga sudaryta iš silicio pluošto apsupto polimero dervos matriksu [1], organinis SPK komponentas yra epoksino derva su aukšto laipsnio konvencija ir kryžminiais ryšiais [15]. SPK turi elastinių savybių, panašių į dentino ir suteikia geresnį estetinį vaizdą nei kiti kaiščiai [5]. Lyginant su metaliniais kaiščiais SPK nepasižymi korozinėmis savybėmis [10,17]. SPK kaiščiai yra cilindro (lygiagretūs) arba konuso formos, tradiciškai gaminami iš stiklo pluošto, standartiniai arba individualūs, įvairių dydžių, naudojami danties šaknies kanale po endodontinio gydymo [1,3,6,26]. Standartinių intrakanalinių kaiščių panaudojimas restauracinėse procedūrose yra paprastesnis ir greitesnis nei individualių (lietų metalinių kultinių kaiščių), nes visa procedūra gali būti atlikta vieno vizito metu, be dantų technologų pagalbos [3,21]. Be estetinių privalumų susijusių su šviesos transmisijos charakteristikomis, savybe nekeisti danties šaknies ir dantenų spalvos bei pasižymintis panašia spalva į danties, SPK yra pranašesni už metalinius taip pat ir tuo, kad elastiniu moduliu yra artimi dentinui, todėl gali apsaugoti nuo streso skatindami vienodai išskirstyti gaunamas jėgas per visą šaknies ilgį, taip minimalizuodamas šaknies lūžio galimybę [1,6,12,13,17]. Dėl šių savybių galime protezuoti dantis, kuriems tenka didesnės okliuzinės jėgos kramtymo metu bei bruksavimo patologiją turintiems pacientams [6,26]
1.2.2. Lieti metaliniai kultiniai kaiščiai
Metaliniai kultiniai kaiščiai gali būti individualūs arba standartizuoti lygiagretūs kanale naudojami kartu su kompozicine derva. Metaliniai kaiščiai turi mažesnį elastingumo modelį nei SPK. Šis faktorius dažniausia lemia šaknies skilimą. Buvo pastebėta, kad metaliniai kaiščiai sukelia daugiau katastrofinių šaknies lūžių testuojant laboratorijoje perduodant stresą danties struktūroms [6].
1.3. Danties defekto po endodontinio gydymo restauravimo galimybės
Dantų šaknų kanalų gydymo prognozė priklauso ne tik nuo sėkmingai atlikto endodontinio gydymo, bet taip pat ir nuo protezavimo pasirinkimo ir atlikimo laiko [2]. Neatidėliotinas restauravimas yra reikalingas tam, kad sumažintume danties lūžio riziką ir tolimesnius vainikinės dalies pažeidimus [28]. JAV mokslininkų atliktoje tyrime [27] aprašoma, kad 30% endodontiškai gydytų dantų po 2 metų nuo gydymo pabaigos nebuvo restauruoti, iš jų 11% buvo pašalinti [27]. Endodontiškai gydytas dantis gali būti klasifikuojamas pagal defektą ir danties tipą. Kolpin su bendraautoriais aprašė, kad esminis kriterijus renkantis restauracijos rūšį yra likusios danties ertmės sienelės [19]. Ertmės sienelės, kurių likęs storis mažesnis nei 1mm lyginamos kaip jų nebuvimas, nes mechaninis stabilumas gali būti per mažas, atliekant danties restauraciją [2,19].
Peror su bendraautoriais klasifikuoja dantis po endodontinio gydymo pagal esamus vainiko defektus į penkias klases [2].
I klasė: danties ertmė apibūdinama kaip turinti keturias intaktines sieneles.
II klasė: dantis su endodontiškai suformuota ertme turinčia tris likusias ertmės sienas. III klasė: dvi sieneles turinti danties ertmė
IV klasė: suformuota danties ertmė su viena likusia sienele.
V klasė: apibrėžiama kaip danties ertmė neturinti nei vienos sienelės – dantis praradęs vainiko struktūrą.
I, II ir III klasių defektus siūloma atkurti, naudojant hibridines kompozicines dervas. Vainiko defektai atkuriami tiesioginėmis arba netiesioginėmis restauracijomis. IV klasės defektą siūloma atstatyti sukuriant retenciją šakninio kaiščio pagalba. Ant sukurtos kulties, protezuojant vainikėliu bus pasiektas optimalus estetinis vaizdas, bet dėl preparavimo prarandama daug danties kietųjų audinių. V klasės defektui indikuotinas intrakanalinis kaištis ir kulties atstatymas, bet kaip alternatyva gali būti naudojami ir lieti kultiniai kaiščiai. Po atkurtos kulties rekomenduojamas protezavimas pilnu vainikėliu. [2,19]
1.4. Komplikacijos restauruojant endodontiškai gydytą dantį.
Endodontiškai gydyto danties ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo jo sugydymo, bet taip pat ir nuo hermetiško kanalų plombavimo [2]. Svarbu paminėti ir tai, kad atliekant vainiko
restauraciją naudojant SPK, turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys į sausumo kontrolę restauracijos metu, kad į šakninę dalį nepatektų burnos skysčiai ir bakterijos [2,11]. Protezuojant endodontiškai gydytus dantis daug nesėkmių patiriama dėl adhezijos susilpnėjimo tarp dervinio cemento ir dentino. Ši adhezija remiasi hibridinio sluoksnio formavimusi dentine, kuris priklauso nuo dentino paviršiaus paruošimo [11,13]. Danties kanalo užterštumas seilėmis ar plombinės medžiagos ir dentino drožlėmis yra apibūdinami, kaip rekonstrukcinio endodontinio gydymo nesėkmės. Todėl atstatant dantį SPK būtina užtikrinti kanalo švarumą [11,20].
Endodontiškai gydytų dantų didelis nesėkmių skaičius tenka dantims su įcementuotais kaiščiais, kur šaknies skilimas yra viena iš blogiausių išeičių [1]. Mokslininkai ištyrė, kad šaknies vertikalų skilimą sukelia maži defektai tokie, kaip šakninio dentino įskilimo ar įtrūkimo linijos. Šiuos įtrūkimus dažniausiai sukelia jatrogeniniai veiksliai: neadekvatus kanalo preparavimas, kaiščio cementavimo technikos, blogas intrakanalinio kaiščio parinkimas [39,40]. Tokie įskilimai tampa didelės streso koncentracijos vietomis, perimančiomis okliuzinį ir kramtymo metu tenkantį stresą [28]. Laikui bėgant maži įtrūkimai tampa katastrofiškais danties šaknies lūžiais [12].
1.5. Instrumentai naudojami SPK ložės preparacijai
Kaiščio vietos preparavimas yra svarbus etapas atliekant endodontiškai gydyto danties restauravimą [8]. Šį etapą apima plombinės medžiagos pertekliaus pašalinimas ir šakninio dentino formavimas, plombinės medžiagos pašalinimą galima atlikti naudojant rotacinius instrumentus: Pjezzo gilintuvus [8, 9, 11, 14, 23, 26, 29, 45] Gates – Glidden [5, 7, 14, 20], MTwo grąžtelius[8, 28] ar karštą plagerį [18, 28]. Pjezo gilintuvai ir Gates – Glidden yra saugiai naudojami dešimtmečiais, tačiau dirbant reikalingas preciziškumas, nes jie pasižymi greitu dentino preparavimu. Neatsargiai naudojant šiuos instrumentus jie gali sugriebti apikalinę plombinės medžiagos dalį ir ją ištraukti, sukurti papildomą kanalą, kuris nesutampa su tikrojo kanalo kryptimi, dėl to gali pasitaikyti šaknies išploninimo ar perforacijos nesėkmė [28].
Tsintsadze N ir kiti [8] atliko tyrimą, kur lygino kanalų paruošimą, naudojant kalibratorius, Pjezo gilintuvus ir MTwo grąžtelius. Po preparavimo buvo atliktas cementavimas ir surišimo jungties išstūmimo testas (angl. bond push out test), kurio rezultatai parodė, kad daugiau nesėkmių buvo pastebėta grupėje su MTwo grąžtais, o tarp kalibratorių ir Pjezo gilintuvų nebuvo pastebėta didelių skirtumų[8].
Kaiščio vietai preparuoti yra sukurti Ni-Ti kalibratoriai (specialūs grąžteliai), kurie pasižymi tuo, jog turi nepjaunančius šoninius paviršius ir viršūnę [7, 8, 10, 13, 24, 42, 43]. Kadangi formuojant vietą SPK reikia pašalinti tik mažą dalį dentino, todėl šiam žingsniui patariama naudoti
rankinių instrumentų manipuliacija [28]. Naudojant rankinius instrumentus išvystoma maža jėga ir nedidelis apsisukimų greitis [10]. Tuo tarpu naudojant mašininius rotacinius instrumentus, preparuojant kanalą, pasiekiamas didesnis greitis per minutę nei su rankiniais, tai gali sukelti didesnio streso susidarymą kanale. Tyrimai rodo, kad ištyrus stereomikroskopu dantų šaknis preparuotus mašininiais rotaciniais instrumentais stebimi įtrūkimai ir įskilimai galimai sukelti dėl didėlio preparavimo greičio [12].
1.6. Ferulės dizainas
,,Ferulės dizainas” yra svarbus aspektas, kai kaištis yra būtinas. Ferulė amortizuoja jėgas, tenkančias kramtymo metu [19]. Dentino preparavimo aukštis turėtų siekti nuo 1mm iki 2mm [1,3]. Samran ir kt. aprašė, kad ferulė gali būti naudinga tik tuo atveju, kai dentino aukštis siekia minimaliai 1,5 – 2mm [22].
1.7. Adhezija
Gydytojų odontologų darbą labai palengvina tobulėjančios medžiagos ypač adhezyvinės [29]. Protezuojant „negyvą“ dantį, naudojant SPK svarbu, kad būtų sukurtas geras surišimas tarp dentino ir cemento, kaiščio ir dervos, kaiščio ir kompozito [15,21]. Endodontiškai gydyto danties ir SPK adhezija pasiekiamas su pulpos kameros ir šakninio dentino paviršiais [29]. Šioms poroms įtakos turi rišančiosios medžiagos ir cemento sistemos, kaiščio rūšys ir vietos adaptacija, dentino paruošimas ir operacinės procedūros [10]. Surišimo sistemos svarbios sukuriant chemines ir mikromechanines jungtis tarp cemento ir danties kanalo paviršių [29]. SPK polimero matriksas praktiškai negali reaguoti su derviniu cementu, dėl to naudojamas silanas arba sudaroma mikromechaninė jungtis ant kaiščio, panaudojant hidrofluoro (HF) (4,5% ar 9,6%) ar vandenilio peroksidą (H2O2 ) (24% ar 50%) [15].
Protezavimo nesėkmė priklauso nuo kiekvienos iš paminėtų porų adhezijos susilpnėjimo, formuojant homogeninę struktūrą - „monobloką“. Dažniausiai atsicementavimo nesėkmės pasireiškia dentino – cemento sąsajoje [15]. Todėl atliekant kanalo paruošimą svarbu sukurti hibridinį sluoksnį [10,29,31]. Hibridinis sluoksnis, tai dentino demineralizuotų audinių ir surišimo sistemos sluoksnis, išgaunamas rūgštinimo, irigavimo ir adhezyvinių medžiagų aplikavimo dėka, leidžiantis susidaryti stipriai dentino ir cemento jungčiai [10,11,29,31].
Literatūroje aprašomos priežastys, kurios mažina cemento ir šakninio dentino adheziją. Dentino hibridinis sluoksnis gali būti paveiktas dėl dentino modifikacijos irigantais, dentino tubulių uždarymo po kanalo instrumentavimo sukuriant vietą kaiščiui, likus nešvarumams, kurie sąlygoja lipniojo sluoksnio susidarymą, kuris yra izoliacinis sluoksnis sudarytas iš organinių ir neorganinių medžiagų [8,10,11,13,29,42] ar rišančiosios medžiagos komponentų pažeidimo dėl vandens
absorbcijos [10] ir adhezyvinių medžiagų sistemų pasirinkimo, įskaitant ribotą šviesos aktyvaciją, kuri sunkiai patenka į gilius kanalus [32]. Poliniai tirpikliai esantys hidrofiliniuose saviėsdinamose surišimo sistemose pašalina vandenį ir sukelia kolageno matrikso susitraukimą. Hidrofobinių monomerų penetracija kolageno matrikse mažina tirpumą vandenyje, taip pagerindamas SPK, cemento ir dentino jungtį [10].
Kita procedūra prailginanti dervos – dentino sukibimo stiprumą, tai metaloproteinazės (MMP) inhibitorių aplikacija. CHX naudojamas kaip MMP-2, MMP-8 ir MMP-9 inhibitorius [10,33].
1.7.1. Irigaciniai tirpalai naudojami kanalų paruošimui prieš SPK cementavimą
Sėkmingas šaknies kanalo gydymas priklauso nuo valymo, formavimo ir dezinfekavimo, kuris yra pasiekiamas naudojant chemomechaninį paruošimą pašalinant bakterijas ir jų produktus. [10,11,29]. Formuojant šaknies kanalą plombinių medžiagų likučiai ir dentino drožlės sudaro lipnųjį sluoksnį, kuris trukdo rišančiosioms medžiagoms patekti į dentino tubules, kad būtų pasiektas geras surišimas. Lipnusis sluoksnis naikinamas irigacinių tirpalų ir ėsdinančių medžiagų pagalba [34].
1.7.1.1 Natrio hipochlorido
Natrio hipochloridas (NaOCl) yra plačiai naudojamas tirpiklis šalinantis biofilmą, tirpinantis organinius audinius, ir neutralizuojantis toksinų produktus [11,30]. NaOCl pasižymi nekrotinių masių tirpinimo savybėmis [34], tačiau ilgas jo poveikis gali neigiamai veikti surišimo techniką dėl paviršinio oksidacijos poveikio [11,20]. Veikiant dentiną NaOCl įvyksta kolageno pokyčiai sukelti oksidacinių radikalų, kurie susidaro NaOCl skilus į NaCl ir deguonį, jie gali susilpninti rišančiosios medžiagos penetraciją ar dervų monomerų polimerizaciją ir susilpninti SPK adheziją [44]. Taip pat NaOCl pasižymi savybėmis pašalinti organines medžiagas tarp jų ir I tipo kolageno skaidulas svarbias adhezijos mechanizmui [11,20].
1.7.1.2 Chlorheksidino tirpalai
CHX yra siūlomas kaip alternatyva galinti pakeisti NaOCl [34] taip pat pasižymintis bakteriocidinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis [43,44]. CHX nereaguoja su organiniu šaknies kanalo dentino kolageno matriksu, kuris sudaro pagrindinę dentino sudedamąją medžiagą [13].
CHX pasižymi slopinančiomis MMP savybėmis, kurios yra fermentai suardantys kolageną. Dėl šios savybės CHX pagerina dentino ir rišančiosios medžiagos sukibimą išsaugodamas nepakenktas kolageno skaidulas [13].
Atliktuose tyrimuose, kuriuose tiriamas jungties išstūmimo testas, yra stebimi rezultatai, kur CHX demonstruoja geresnius rezultatus nei iriguojant NaOCl lyginant su kontroline grupe – irigacija distiliuotu vandeniu [11,13,34].
G.A. Haragushiku su bendraautoriais [11] savo tyrime pateikė jungties išstūmimo testo rezultatus, kai buvo lyginama CHX ir NaOCl įtaka SPK atsicementavimui: CHX – 3.76 ± 0.6 MPa, NaOCl – 2.70 ± 0.7MPa, distiliuotas vanduo ( kontrolinė grupė) – 2.70 ± 1.0MPa [11].
F.C.Martinho ir kiti [13] lygino CHX ir NaOCl įtaką SPK adhezijai (kontrolinė grupė – irigacija fiziologiniu tirpalu) buvo pastebėta, kad NaOCl netgi sumažina adhezijos galimybę, naudojant saviėsdinatį ir saviadhezyvinį dervinį cementą [13].
1.7.1.3 Etanolis
Adhezijos nesėkmė gali pasireikšti ir dėl nevisiško drėgmės pašalino iš danties kanalo, kuris
susijęs su hibridinio sluoksnio nesusidarymu [43]. Dentino paruošimas naudojat etanolį po rūgštinimo ir prieš rišančiosios medžiagos aplikavimą padeda pašalinti vandens likučius iš ėsdinto dentino, suteikia kolageno matriksui daugiau hidrofobiškumo, taip pagerindamas hibridinio sluoksnio stabilumą bei adhezinių medžiagų infiltraciją į demineralizuotą dentiną [10, 26].
Atliktame 2015 m. K.R.Viktorino ir bendraautorių tyrime, buvo lyginamas jungties išstūmimo testas, pirmojoje grupėje naudojant irigaciją distiliuotu vandeniu, kita grupė 1% CHX diacetato tirpikliu, trečioji grupė 1% CHX ir 99% etanolio tirpalu, ketvirtoji grupė tik 99% etanoliu ir paskutinioji grupė tik 2% CHX tirpalu, irigantai kanale laikomi 60s. Rezultatai parodė, kad naudojant vieną etanolį ar maišytą su CHX pasiekti reikšmingai geresni rezultatai padidinantys dentino ir adhezyvinės medžiagos sukibimą lyginant su likusiomis grupėmis [10]. Tačiau atliktuose tyrimuose buvo pastebėta ilgalaikis pooperacinis nesėkmių dažnumas tarp SPK ir dervos naudojant etanolį [10,26].
1.7.2. Rūgštys naudojamos danties šaknies kanalo prieš SPK cementavimą paruošimui
Endodontiškai gydyto danties restauravimas naudojant SPK priklauso nuo lipniojo sluoksnio pašalinimo ir hibridinio sluoksnio sukūrimo. Norint pašalinti organinius ir neorganinius lipniojo sluoksnio elementus dažniausiai reikia naudoti kelių tirpiklių kombinacijas [24]. A.S. de Moura ir kt. [18] atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad naudojant tik NaOCl jungties išstūmimas buvo
silpnesnis nei kartu su etileno diamino tetracetato rūgštimi (EDTA) [18]. Ėsdinančios medžiagos yra svarbios tuo, kad pašalindamos lipnųjį sluoksnį atveria dentino tubules, padeda sukurti hibridinį sluoksnį ir pagerina rišančiosios medžiagos penetraciją į tubules [18,34].
Pilno ėsdinimo cementavimas yra labai jautrus dėl kelių faktorių procedūros atlikimo metu: ėsdinamos rūgšties koncentracijos, atlikimo laiko, praplovimo ir džiovinimo trukmės [5]. Šiai procedūrai gali būti naudojama ortofosforo rūgštis, EDTA ir citrinų rūgštis. EDTA yra chelatinis agentas, efektyviai pašalinantis lipnųjį sluoksnį, sujungiantis katijonus su neorganiniais komponentais ir taip pašalinantis neorganines medžiagas iš danties šaknies kanalo [24,42]. EDTA skatina neorganinių komponentų dekalcifikaciją, paveikdamas dentino kolageno tinklą, kuris pagerina adhezyvines rišančiosios medžiagos savybes. Dėl dekalcifikacinių savybių ilgesnis nei 1min aplikavimas mažina dentino mikrokietumą [18]. Citrinų rūgštis tai organinė rūgštis siūloma kaip chelatinis agentas [44] taip pat pasižyminti lipniojo sluoksnio pašalinimo savybėmis [24]. Šių paminėtų medžiagų efektyvumas priklauso nuo mechaninio plovimo aktyvumo ir cheminių galimybių pašalinti lipnųjį sluoksnį [24]. Intrakanalinio kaiščio vietos poveikis ortofosforo rūgštimi, tai dar vienas būdas demineralizuoti dentiną ir pašalinti lipnųjį sluoksnį pagerinant adhezyvinių medžiagų surišimą [14,24].
2012m. A.Srirekha ir bendraautorių tyrime buvo lyginamas EDTA 17%, citrinų rūgšties 10% ir fosforo rūgšties 36% efektyvumas pašalinant lipnųjį sluoksnį ir preparavimo šiukšlių likučius. Tyrimas parodė, kad visų eksperimentinių grupių lipniojo sluoksnio ir nešvarumų kiekis buvo mažesnis nei kontrolinėje grupėje, o 10% citrinų rūgštis parodė geriausius rezultatus pašalinant lipnųjį sluoksnį ir preparavimo šiukšlių likučius visuose danties kanalo trečdaliuose, nors buvo stebima, kad citrinų rūgštis ir EDTA statistiškai žymiai nesiskyrė [24].
1.7.3. Šaknies kanalo paruošimo reikalavimai naudojant skirtingus dervinius cementus
Derva modifikuoti cementai yra naudojami dėl savybės surišti SPK monomerą ir danties kanalo dentino kolageno skaidulas [13,18]. Jis sukuria mechaninę retenciją su dentino hibridiniu sluoksniu ir mechaninę ar cheminę fiksaciją su kaiščiu [13,24]. Yra trys dervinio cemento sistemos skirtos SPK cementavimui: tradicinė (visiško ėsdinimo), dervinis cementas su saviėsdinančia surišimo sistema ir saviėsdinantis - saviadhezyvinis dervinis cementas [5].
Pilno ėsdinimo cementavimas: iriguojama pasirinktu irigaciniu tirpalu, skalaujama distiliuotu vandeniu, aplinuojama rūgštis suformuotoje SPK ložėje, iriguojama distiliuotu vandeniu,
išdžiovinama popieriniais kaiščiais, aplikuojamas surišėjas (10-20s), įvedamas cementas ir SPK, atliekama polimerizacija šviesa [5,34].
Saviėsdinanti cementavimo surišimo sistema yra kitos kartos plėtros rezultatas, kuris lengviau naudojamas nei pilno ėsdinimo. Į saviėsdinančią surišimo sistemą įeina 2 buteliukų dvigubo kietėjimo adhezyvas, iš kurių vienas yra rūgštinis kanalo paruošimo agentas (angl. sacidic primer.), kitas buteliukas sudaro rišantįjį komponentą (angl. bonding agent), todėl sumaišius šiuos buteliukus ir aplikavus kanale nebereikia atlikti praplovimo ir sausinimo procedūros [5]. Prieš aplikuojant surišėją patariama atlikti irigaciją pasirinktu cheminiu tirpalu, išplauti distiliuotu vandeniu, išsausinti sauskaisčiais, aplikuoti surišėją ir įvedus cementą su intrakanaliniu kaiščiu polimerizuoti šviesa [5,13].
Saviadhezyvinė sistema buvo sukurta po saviėsdinančios kartos. Ši karta yra labai lengvo panaudojimo nereikalaujanti jokių kitų danties struktūrų paruošimų, išskyrus irigavimą pasirinktu cheminiu tirpalu, praplovimu distiliuotu vandeniu ir išsausinimu. Atlikus šią procedūrą tiesiog įvedamas dervinis cementas į kanalą ir polimerizuojamas šviesa [5,35,46].
Y.Theodor su bendraautoriais atliko tyrimą, kurio metu lygino pilno ėsdinimo, saviėsdinamą ir saviadhezyvines surišimo sistemas. Ši studija parodė, kad saviadhezyvinė sistema turi silpnesnį surišimą nei saviėsdinanti ir pilnai ėsdinanti sistemos. Remiantis tyrimo rezultatais saviėsdinanti sistema yra geriausias pasirinkimas SPK cementavimui [5].
2. Medžiaga ir metodai
2.1. Imties dydžio nustatymas
Norint atlikti anketinės apklausos tyrimą vienas iš svarbiausių žingsnių yra nustatyti mažiausią tiriamųjų skaičių, tam kad iš gautų rezultatų galėtume suformuoti statistiškai reikšmingas išvadas. Dažniausiai mums rūpimų požymių pasiskirstymas populiacijoje yra nežinomas, todėl norint jį surasti reikia ištirti visą populiaciją, o tai padaryti yra sudėtinga arba dažniausiai netgi neįmanoma.
Tiriant empiriškai svarbu atlikti išankstinę atranką. Ji vykdoma, kai neįmanoma ištirti visos generalinės aibės. Išankstinės atrankos metu parenkama atsitiktinai pasirinkta tiriamųjų dalis, turinti parametrus būdingus visai populiacijai. Šie atsitiktinai atrinkti elementai vadinami imtimi. Atliekant šį tyrimą imtis buvo apskaičiuota naudojant formulę:
𝑛 =𝑧1−𝛼/2∗ 𝑝 ∗ (1 − 𝑝)
2
𝑑2
n – imties dydis
𝑧1−𝛼/22 - Gauso skirstinio (1-/2) eilės kvantilis (kai =0,05, tai 𝑧1−𝛼/22 =1.96)
p – numatomas paplitimas
d – paplitimo nustatymo paklaida
Tyrimui analizuoti pasirinkta netikimybinė proginė imtis. Ji naudojama, kai į imtį įtraukiami pirmieji pasitaikę arba lengviausiai pasiekiami populiacijos elementai. Parenkant imties elementus egzistuoja atsitiktinis patekimas į šią imtį, todėl atsitiktine tvarka buvo apklausti Lietuvos gydytojai odontologai. Remiantis atliktu Rafael Sarkis – Onofre ir bendraautorių tyrimo duomenis numatomas paplitimas yra p = 0,2 (endodontiškai gydytų dantų atstatymo metodas pasirenkant SPK) [22]. Paplitimo nustatymo paklaida yra d=0,07, reikšmingumo lygmens skaitinė išraiška = 0,05, o esant pasikliovimo lygmens standartizuotai reikšmei 𝑧1−𝛼/22 =1.96 – apskaičiuojamas tyrimo
imties dydis :
𝑛 =1,962∗ 0,2 ∗ (1 − 0,2)
Atlikus skaičiavimus surastas mažiausias rekomenduojamas tiriamųjų imties skaičius, kuris turėtų būti ne mažesnis nei 125 respondentai.
2.2. Tiriamųjų atranka
Tyrimui vykdyti buvo gautas leidimas iš LSMU Bioetikos centro (Nr. BEC – OF – 49) (1 priedas). Apklausa buvo vykdoma nuo 2017m. gruodžio mėn. iki 2018m. vasario mėn. Anketos buvo dalinamos privačiuose ir valstybiniuose odontologijos sektoriuose.
Apklausoje buvo kviečiami dalyvauti:
bendrosios praktikos gydytojai odontologai;
gydytojai odontologai ortopedai;
gydytojai endodontologai.
Tyrimo metu buvo išplatinta 450 anketų (2 priedas) dantų šaknų kanalų paruošimo ir formavimo metodų prieš SPK cementavimą tematika. Dalyvaujantys tyrime savo sutikimą raštiškai patvirtino parašu tiriamojo asmens sutikimo formoje (3 priedas). Anoniminė anketa sudaryta iš dviejų dalių: demografinio ir specialiojo pasirinkimo klausimyno.
Pirmoji anketos dalis buvo skiriama bendrosios asmeninės informacijos surinkimui apie respondentus – jų lytį, darbo vietą, sukauptą patirtį ir specializaciją. Antroji anketos dalis buvo sudaryta iš specialiojo klausimyno, kuriame dėmesys skirtas poendodontinio danties gydymo restauravimo koncepcijai, siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai renkamasis SPK šių dantų atstatymui, kokias medžiagas ir metodus renkasi gydytojai prieš cementuodami SPK.
Apklausoje dalyvavo 151 respondentas (bendrosios praktikos gydytojai odontologai, gydytojai odontologai ortopedai bei gydytojai endodontologai.)
2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai
Duomenys apskaičiuoti naudojantis IBM SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą, kuri yra patogi apdorojant surinktą informaciją, pritaikyta darbui su duomenimis, jų analizei, ryšių nustatymui. Apklausos metu gauti duomenys apdoroti SPSS 17 versijos paketu ir Microsoft Office Excel 2011 programa.
Analizė atlikta raštiškai. Naudotas surinktų duomenų vaizdavimo būdas – diagramos, lentelės. Rangine ir nominaline skale išreikštiems duomenims buvo apskaičiuoti dažniai (proc). Siekiant nustatyti statistiškai reikšmingus rezultatų skirtumus, buvo taikytas „chi-kvadrato“ (χ2)
testas. Darbo metu pasirinktas reikšmingumo lygmuo α=0,05 (t. y. statistiškai reikšmingais laikome skirtumus ar ryšius, kurių reikšmingumas didesnis nei 95%, t. y. kai p reikšmė didesnė už 0,05).
3. Rezultatai
Bendroji respondentų socialinė – demografinė informacija
Atliekant tyrimą buvo išdalinta 400 anketų (3 priedas), iš kurių grąžintos kokybiškai užpildytos ir analizei tinkamos - 151.
Tyrimo metu buvo apklaustas 151 gydytojas, kurių vidutinis amžius sudarė 37,7 ±10,3 metus. Kaip matome iš 1 lentelėje pateiktų duomenų, dauguma respondentų (75,5%) buvo moterys, tuo tarpu vyrai sudarė apie ketvirtadalį. Pagal specializaciją dauguma apklausoje dalyvavusių gydytojų buvo BPG odontologai (76,2%), likusieji – ortopedai (13,9%) ir endodontologai (9,9%). Pagal darbo patirtį kiek daugiau nei pusė (53,6%) apklaustų gydytojų turėjo iki 5 metų patirtį, likusieji 5-10 m. (13,9%), 10-20 m. (17,2%) ar 20 m. bei ilgesnę (15,2%) patirtį. Remiantis rezultatais galime teigti, kad beveik pusė apklaustųjų turėjo ilgesnę nei 5m. patirtį ir jų atsakymai buvo paremti ilgamete klinikinės praktikos darbo patirtimi. Taip pat matome, kad daugiau nei pusė (65,6%) gydytojų užsiėmė privačia praktika, tuo tarpu valstybinėse gydymo įstaigose dirbo tik 14,6%, o maždaug kas penktas gydytojas dirbo privačiose ir valstybinėse įstaigose.
1 lentelė. Respondentų charakteristikos
Charakteristika N, vnt.
Lytis Vyrai 37
Moterys 114
Specializacija
Bendrosios praktikos odontologai 115
Endodontologai 15 Ortopedai 21 Darbo patirtis Iki 5 m. 81 5-10 m. 21 10-20 m. 26 20 m. ir daugiau 23 Darbovietė Privati praktika 99
Valstybinė gydymo įstaiga 22
Privati praktika ir valstybinė gyd. Įstaiga 30
Atliktame tyrime palyginome dažniausiai endodontiškai gydyto danties atstatymui naudojamus kultinius kaištinius įklotus. 1 paveiksle pateikti duomenys rodo šio būdo pasiskirstymą. Nustatyta, kad šį metodą visais atvejais naudoja tik trečdalis gydytojų, o 11,9% jo niekada nenaudoja.
1 pav. Pasiskirstymas pagal endodontiškai gydytų dantų atstatinėjimą kultiniais kaištiniais įklotais
Palyginome endodontiškai gydyto danties restauravimui naudojamus būdus pagal gydytojų specializaciją (žr. 2 lentelę). Buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05), kurie parodė, kad kultinius kaištinius įklotus dažniau naudoja gydytojai odontologai ortopedai, tuo tarpu endodontologai atlieka šia procedūrą retai.
2 lentelė. Dažniausi endodontiškai gydyto danties atstatymui naudojami būdai pagal gydytojų specialybę
Endodontiškai gydytų dantų atstatinėjimas kultiniais kaištiniais įklotais P Taip Ne Ne visada Specializacija Bendrosios praktikos odontologai 29,6% 9,6% 60,9% 0,002 Endodontologai 20,0% 40,0% 40,0% Ortopedai 52,4% 4,8% 42,9%
Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
Tyrimo metu nustatyti dažniausiai gydytojų naudojami intrakanaliniai kaiščiai (žr. 2 paveikslą). Nustatyta, kad dauguma gydytojų (80,8%) naudoja SPK, tuo tarpu metalinius lietus kaiščius tik kas ketvirtas gydytojas, o standartinius metalinius kaiščius – 3,3% apklaustųjų.
Pasidomėję, koki dažniausiai naudojami kaiščiai pagal gydytojų specializaciją, nustatėme reikšmingą skirtumą (kai p<0,05), kuris parodė, kad SPK dažniau naudoja gydytojai odontologai ortopedai ir BPG odontologai, nei kad endodontologai, tuo tarpu kitų kaiščių naudojimas reikšmingai pagal gydytojų specializaciją ir darbo patirtį nesiskyrė (nes p>0,05).
2 pav. Dažniausiai naudojami kultiniai kaiščiai
Apžvelgdami SPK panaudojimą galime palyginti dėl kokių priežasčių gydytojai odontologai renkasi šį protezavimo metodą. Nustatyta, kad dažniausi SPK tikslai yra tinkamos atramos vainikėliui, tiltui, kompozito restauracijai sukūrimas (74,8%) ir dančiui tenkančio krūvio paskirstymas (55%), rečiausiai endodontiškai gydyto kanalo hermetizavimas (13,2%).
3 pav. Dažniausi SPK tikslai
Detaliau pasigilinus į SPK panaudojimo galimybes buvo tiriama, pagal ką gydytojai nusprendžia, ar danties atstatymui reikia šakninio kaiščio (žr. 4 paveikslėlį). Įvertinus gautus rezultatus nustatyta, kad daugeliu atvejų sprendžiama ar reikės intrakanalinio kaiščio pagal trūkstamų sienelių skaičių (77,5%).
4 pav. Dažniausios priežastys nusprendžiant, ar danties atstatymui reikia kultinio kaištinio įkloto
Atlikę apklausą ir pasidomėję, kokios priežastys lemia parenkant kanalą intrakanaliniam kaiščiui, nustatėme, kad dažniausiai kanalas parenkamas pagal platumą (82,1%), tuo tarpu rečiausiai - pagal užpildo kanale tipą (7,9%).
5 pav. Dažniausios priežastys parenkant kanalą intrakanaliniam kaiščiui
Detaliau paanalizavus tyrime gautus duomenis nustatėme, pagal ką dažniausiai parenkamas preparuojamų kanalų skaičius. Nustatyta, kad daugeliu atvejų kanalų skaičius parenkamas pagal danties sienelių defektų skaičių (38,4%) arba ruošiamas tik plačiausias kanalas (37,7%). Tuo tarpu pagal esamų kanalų skaičių kanalų skaičių sprendimą priima 13,2%.
Tiriamajame darbe nustatėme gydytojų odontologų dažniausiai pasirenkamą šaknies kanalo plombavimo techniką. Rezultatai parodė, kad dažniausiai gydytojai užplombuoja visą kanalo ilgį nepalikdami vietos SPK. Taip pat palyginome pasiskirstymą pagal viso kanalo užpildymą plombine medžiaga ir gydytojų specializaciją. Buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (kai p<0,05), kuris parodė, kad visą kanalą plombine medžiaga reikšmingai dažniau užpildo BPG odontologai, tuo tarpu endodontologai dažniau nei kiti gydytojai palieka vietos SPK, o gydytojai odontologai ortopedai beveik niekada neplombuoja danties šaknies kanalų.
6 pav. Pasiskirstymas pagal viso kanalo užpildymą plombine medžiaga
7 paveiksle matome, kiek plombinės medžiagos gydytojai odontologai palieka danties šaknies kanalo apikalinėje dalyje prieš SPK cementavimą.
7 pav. Pasiskirstymas pagal plombinės medžiagos kiekį (mm), paliekamą kanale ruošiant ložę SPK kaiščiui
Analizuojant kanalo paruošimo metodikas prieš SPK cementavimą svarbu atkreipti dėmesį, kokį cementą gydytojai naudoja šiai procedūrai atlikti, nes dažnai nuo pasirinkto cemento rūšies priklauso ar tolimesnėje eigoje bus naudojamas ėsdinimas ir surišiklis. Apklausos rezultatai parodė, kad net 91,9% gydytojų SPK cementavimui naudoja dervinį cementą, tuo tarpu stiklo jonometrinį naudoja tik 5,2%, o cinko pagrindo – tik 3%. Gydytojų, nurodžiusių, kad jie naudoja dervinį cementą, buvo prašoma nurodyti, kokį. Nustatyta, kad dažniausiai naudojamas dervinis saviėsdinantis ir saviadhezyvinis cementas (70,4%), kiek rečiau – dervinis cementas su saviėsdinančia surišimo sistema (26,4%).
Tyrimo metu nustatėme kanalo cheminiam paruošimui prieš SPK cementavimą naudojamus irigacinius tirpalus (žr. paveikslą žemiau). Nustatyta, kad dažniausiai naudojamas vanduo (60,9%), kiek rečiau – chlorheksidino digliukonatas (47,7%), NaOCl (44,4%) rečiausiai – vandenilio peroksidas (0,7%).
8 pav. Dažniausios kanalo cheminiam paruošimui prieš SPK cementavimą naudojamos medžiagos
Palyginome dažniausias kanalo cheminiam paruošimui prieš SPK cementavimą naudojamas medžiagas pagal gydytojų specializaciją. Detaliau išnagrinėjus rezultatus (3 lentelė) buvo nustatyti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05), kurie parodė, kad NaOCl dažniau naudoja BPG odontologai, nei kad endodontologai ar ortopedai, CHX ir vandenį reikšmingai (kai p<0,05) dažniau naudoja
ortopedai, nei kad BPG odontologai ar endodontologai, tuo tarpu spiritą reikšmingai (kai p<0,05) dažniau naudoja BPG odontologai. Taip pat nustatyta, kad NaOCl, CHX ir vandenį reikšmingai (kai p<0,05) dažniau naudoja gydytojai pasirenkantys SPK, nei kitus kaiščius.
3 lentelė. Dažniausios kanalo cheminiam paruošimui prieš SPK cementavimą naudojamos medžiagos pagal gydytojų specializaciją
NaOCl Chlorheksidino
digliukonatas Vanduo Spiritas
Vandenilio peroksidas Fiziologinis tirpalas Kita Speci al iza ci ja Bendrosios praktikos odontologai 51,3% 40,9% 57,4% 27,0% 0,9% 7,0% 3,5% Endodontologai 26,7% 40,0% 53,3% 6,7% 0,0% 0,0% 6,7% Ortopedai 19,0% 90,5% 85,7% 4,8% 0,0% 4,8% 4,8% χ2 9,600 17,911 6,387 7,371 0,315 1,208 0,393 Df 2 2 2 2 2 2 2 P 0,008 0,000 0,041 0,025 0,854 0,547 0,821 D až ni ausi ai naudoj am i k ai šči ai SPK 49,2% 53,3% 70,5% 24,6% 0,8% 7,4% 4,1% Kiti 24,1% 24,1% 20,7% 10,3% 0,0% 0,0% 3,4% χ2 5,953 7,976 24,411 2,784 0,239 2,275 0,026 Df 1 1 1 1 1 1 1 P 0,015 0,005 0,000 0,095 0,625 0,131 0,872
Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
Tyrimo metu gydytojų odontologų klausėme, kokias ėsdinimo priemones naudoja ruošdami ložę SPK. Išanalizavę gautus rezultatus nustatėme, kad dažniausiai renkamasi fosforo rūgštis (50,3%), o rečiausiai - 13,9% gydytojų iš viso neėsdina (8 paveikslas).
9 pav. Dažniausios kanalo ėsdinimui prieš SPK cementavimą naudojamos medžiagos
Palyginome dažniausias kanalo ėsdinimui prieš SPK cementavimą naudojamas medžiagas pagal gydytojų specializaciją ir naudojamą dervinį cementą (žr. 4 lentelę). Palyginus gautus rezultatus buvo pastebėti reikšmingi skirtumai (kai p<0,05), kurie parodė, kad kanalų neėsdina BPG odontologai, kurie dažniausiai naudoja dervinį cementą su saviėsdinačia surišimo sistema ar dervininį saviėsdinantį ir saviadhezyvinį cementą, nei kad endodontologai ir ortopedai. Taip pat nustatyta, kad citrinų r. ir fosforo r. reikšmingai (kai p<0,05) dažniau naudoja gydytojai, kurie naudoja SPK, nei kad gydytojai, kurie renkasi kitus kaiščius.
4 lentelė. Dažniausios kanalo ėsdinimui prieš SPK cementavimą naudojamos medžiagos pagal gydytojų specialybę ir naudojamą dervinį cementą
Citrinų r. EDTA Fosforo r. Neėsdina Kita
Specializacija Bendrosios praktikos odontologai 13,0% 19,1% 48,7% 18,3% 0,9% Endodontologai 26,7% 33,3% 33,3% 0,0% 6,7% Ortopedai 28,6% 4,8% 71,4% 0,0% 0,0% P 0,115 0,089 0,061 0,022 0,154 Naudojamas dervinis cementas Dervinis cementas su
saviėsdinačia surišimo sist. 15,2% 24,2% 57,6% 15,2% 0,0% Dervinis saviėsdinantis ir saviadhezyvinis cementas 21,6% 19,3% 55,7% 14,8% 1,1% Kitas 25,0% 25,0% 50,0% 0,0% 25,0% P 0,709 0,820 0,953 0,705 0,001 Dažniausiai naudojami kaiščiai SPK 20,5% 21,3% 57,4% 13,1% 0,8% Kiti 0,0% 6,9% 20,7% 17,2% 3,4% P 0,008 0,073 0,000 0,564 0,266
Statistiškai reikšmingi (kai p<0,05) skirtumai paryškinti
Cheminių medžiagų kombinacijos pateikiamos 9 lentelėje, kur cheminės medžiagos atitinka šiuos skaitmenis:
1. NaOCl 2. Chlorheksidino digliukonatą 3. Vandenį 4. Spiritą̨ 5. Vandenilio peroksidą 6. Fiziologinį tirpalą 7. Kita
10 pav. Kanalo cheminiam paruošimui prieš SPK cementavimą naudojamos medžiagų kombinacijos
5 lentelė. Kanalo cheminiam paruošimui prieš SPK cementavimą naudojamos medžiagų kombinacijos ir naudojamos atskiros rūgštys konkrečios kombinacijos atveju
Kanalo paruošimui naudojama medžiagų kombinacija Rūgštis Proc. 1+2 Citrinų r. 25,0% EDTA 25,0% Fosforo r. 50,0% Neėsdina 18,8% Kita 0,0% 2+3 Citrinų r. 30,8% EDTA 19,2% Fosforo r. 53,8% Neėsdina 7,7% Kita 0,0% 3+4 Citrinų r. 9,1% EDTA 18,2% Fosforo r. 68,2% Neėsdina 9,1% Kita 0,0% 34,4% 14,6% 10,6% 6,6% 5,3% 2,6% 1,3% 0,7% 0,7% 0,7% 0% 5% 10% 15% 20% 25% 30% 35% 40% 2+3 3+4 1+2 1+2+3 2+3+4 1+2+3+44+5+6+7 3+4+5 4+5 6+7 Gyd. skai či u s
Iš 6 lentelės ir 9 paveiksle pateiktų duomenų stebime cheminių irigacinių ir ėsdinančių medžiagų pasiskirstymo dažnumą. Pateiktuose duomenyse matome, kad dažniausia gydytojų odontologų pasirenkama cheminio kanalo paruošimo kombinacija yra irigavimas CHX, skalavimas distiliuotu vandeniu ir ėsdinimas fosforo rūgštimi.
Atliktame tyrime matome, kaip pasiskirstė gydytojų odontologų nuomonės pagal naudojamą surišiklį prieš SPK cementavimą. Rezultatai parodė, kad 61% gydytojų kanalų paruošimui prieš SPK cementavimą naudoja specialų, skirtą kanalų paruošimui 2 buteliukų dvigubo kietėjimo surišėją, tuo tarpu tokį patį, kaip ir danties plombavimui surišiklį naudoja tik kas ketvirtas (25%), o 14% gydytojų jo nenaudoja.
Taip pat palyginome pasiskirstymą pagal kanalo paruošimui prieš SPK cementavimą naudojamą surišiklį pagal dažniausiai naudojamus kaiščius (priedas Nr. 8). Buvo nustatytas reikšmingas skirtumas (kai p<0,05), kuris parodė, kad SPK kaiščius naudojantys gydytojai reikšmingai dažniau kanalo paruošimui naudoja 2 buteliukų dvigubo kietėjimo specialų, skirtą kanalų paruošimui surišiklį nei kad gydytojai, dažniausiai naudojantys kitus kaiščius.
Tyrimo metu nustatytos dažniausios kanalų platinimui naudojamos priemonės (žr. 10 paveikslą). Nustatyta, kad dažniausiai naudojamas pjezai ir kalibratoriai (64,9%), tuo tarpu rečiausiai naudojamas kanalų platinimas tik kalibratoriais (2%.).
11 pav. Dažniausios kanalo platinimui naudojamos priemonės
Kaip galime matyti iš 12 paveiksle pateiktų duomenų, dažniausiai kanalų formavimui kalibratoriais naudojamas mašininis mikrovariklis (64,4%), kiek rečiau – rankinis būdas (34,1%), o rečiausiai – mašininiame kanalų formavimui skirtame mikrovariklyje (2%). Taip pat palyginome pasiskirstymą pagal kanalų formavimo kalibratoriais būdus pagal gydytojų specializaciją ir
nustatėme reikšmingą skirtumą (kai p<0,05), kuris parodė, kad rankinį būdą reikšmingai dažniau naudoja endodontologai ir ortopedai, tuo tarpu mašininį mikrovarikliu būdą dažniau naudoja BPG odontologai (priedas Nr.8)
12 pav. Pasiskirstymas pagal kanalų formavimo kalibratoriais būdus
Nustatyta, kad formuojant dantų kanalų intrakanalinių kaiščių ložę, optinius prietaisus naudoja beveik pusė (49%) gydytojų, teigdami, jog optiniai prietaisai padeda įvertinti kanalo paruošimo kokybę.
4.
Rezultatų aptarimas
Atliekant tyrimą Lietuvos gydytojams odontologams buvo dalinamos anketinės apklausos, kurių klausimynas buvo parengtas remiantis Kon M ir bendraautorių sudaryta apklausa [47], kurios tikslas buvo išsiaiškinti, kokias medžiagas ir metodus pasirenka Šveicarijos gydytojai odontologai atstatydami endodontiškai gydytus dantis bei remiantis Akbar I ir kt. [41] sudaryta apklausa. Lietuvoje tirtų gydytojų odontologų buvo klausiama, kokius intrakanalinius kaiščius tenka naudoti dažniausiai. Rezultatai parodė, kad restauruodami endodontiškai gydytą dantį net 88,1% gydytojų renkasi intrakanalinį kaištį, o 80,8% iš jų renkasi SPK. Atsižvelgdami į tai, jog SPK yra populiariausias poendodontinio danties gydymo protezavimo būdas, galime patvirtinti darbo pradžioje iškeltą hipotezę, kad Lietuvos gydytojai odontologai dažniausiai renkasi danties restauravimą SPK pagalba. Lyginant BPG odontologų, endodontologų ir odontologų ortopedų pasirinkimą rekonstruoti dantį naudojant kultinį kaištinį įklotą, matome, kad gydytojai odontologai ortopedai (95,3%) ir BPG (91,5%) renkasi labai dažnai, o endodontologai tik kartais (40% neatstatinėja ir 40% ne visada).
Apžvelgiant gautus rezultatus susijusius su SPK panaudojimu matome, kad gydytojai odontologai juos dažniausiai renkasi, kad sukurtų tinkamą atramą vainikėliui, tiltui, kompozito restauracijai (74,8%), paskirstytų dančiui tenkantį krūvį funkcijos metu (55%), kiek rečiau, kad atkurtų prarastus audinius (37,1%). Be to, gydytojai odontologai dažniausiai vainikinę dalį pasirenka atkurti pilnu vainikėliu (76,8%) ar tiesiogine kompozito restauracija (86,1%), įvertinę likusių danties sienelių skaičių (77,5%). Gautus rezultatus palyginus su Kon M ir bendraautorių atliktu tyrimu matome, kad tiek Lietuvoje, tiek ir Šveicarijoje gydytojai dažniausiai – 61,1 % restauruoja dantį po endodontinio gydymo naudodami tiesiogines kompozito restauracijas [47] Apžvelgti rezultatai dar kartą patvirtina dažniausiai pasirenkamus SPK tikslus.
Ruošiant kanalą kaiščiui gydytojai odontologai buvo klausiami ar plombuoja kanalus, jei plombuoja, ar užpildo visa kanalą plombine medžiaga, ar palieka vietos SPK. Rezultatai parodė, kad 90,9% apklaustų endodontologų palieka vietos SPK, 90,5% gydytojų odontologų ortopedų iš viso neplombuoja kanalų, o BPG odontologai atsakė, kad 78,8% iš jų užplombuoja visą kanalo ilgį. Paklausti kiek plombinės medžiagos palieka apikalinėje kanalo dalyje 64,7% atsakė, kad 4mm, o 25,7%, kad 5mm ir daugiau. Įvertinę gautus rezultatus galime juos palyginti su Akbar I ir kt. atliktu tyrimu, kur taip pat buvo lyginamas gydytojų odontologų pasirinkimas, kiek apikalinės plombinės medžiagos reikėtų palikti prieš SPK cementavimą. Gauti duomenys parodė, kad šiame tyrime taip pat dažniausias pasirinkimas – 47% buvo palikti 4-5mm plombinės medžiagos apikalinėje dalyje [41]. Lyginant atsakymus su mokslinėje literatūroje nurodytais duomenimis matome, kad daugumos
gydytojų nuomonė sutampa su mokslinėje literatūroje nurodyta informacija - 4mm [2;6;10;11;14;16;20;23;42].
Paruošiant šaknies kanalą SPK cementavimui labai svarbu pasirinkti tinkamą šaknies kanalo paruošimo būdą, sukuriant intrakanalinio kaiščio ložę, dentino adheziją su SPK ir cementu. Ruošiant ložę danties šaknyje ir pašalinant plombinę medžiagą iš danties kanalo gydytojai odontologai dažniausiai renkasi Pjezzo grąžtelius ir kalibratorius (64,9%) šis pasirinkimo variantas sutampa su 3M ESPE ,,RelyX“ (6 priedas) pateiktomis rekomendacijomis, tačiau nesutampa su Itena ,,Dentolic“ (7 priedas), kuriame patariama plombinės medžiagos perteklių pašalinti karštu instrumentu ir ,,Bioloren“, kuriame siūloma kanalą preparuoti tik kalibratoriais. Šį preparavimo etapą lyginant su moksliniais duomenimis galime pastebėti, kad plombinės medžiagos pašalinimui dažniausiai naudojami yra Pjezzo gilintuvus [8,11,14,23] ir Gates – Glidden [5,14], o kanalas formuojamas su kalibratoriais [5,8,11,14,23]. Tačiau nepaisant galimų komplikacijų tokių, kaip kanalo perforavimas, atsitiktinis plombinės medžiagos pašalinimas, kanalo išploninimas ir kt., gydytojai odontologai dažniausiai renkasi kanalus kalibruoti naudojant mašininį mikrovariklį 64,4% ar kanalų formavimui skirtą mikrovariklį 1,5%, nei rankinės manipuliacijos pasirinkimą 34,1%, teigdami, kad tai daug greitesnis ir efektyvesnis būdas.
Šio tyrimo vienas iš svarbiausių klausimų buvo, kokius irigacinius tirpalus ir rūgštis gydytojai naudoja po mechaninio šaknies paruošimo hibridinio sluoksnio sukūrimui. Tai yra vienas iš pagrindinių šaknies kanalo paruošimo etapų, nes jo metu turi būti pašalinamas lipnusis sluoksnis ir po mechaninio preparavimo likusios šiukšlės. Rezultatai parodė, kad dažniausiai buvo renkamasis vanduo (60,9%), kiek rečiau CHX (47,7%), NaOCl (44,4%) dar rečiau spiritas (21,9%) ir kiti tirpalai. Klausime apie irigacinius tirpalus gydytojai galėjo pasirinkti kelis atsakymo variantus, nes po irigacijos dažniausiai reikalingas praplovimas distiliuotu vandeniu. Tyrimas parodė, kad dažniausiai naudojama irigacinių tirpalų kombinacija buvo CHX ir vanduo (34,4%), spiritas ir vanduo (14,6%), NaOCl ir CHX (10,6%), tik NaOCl (10,5%).
Aptariant ėsdinamas medžiagas dažniausiai pasirenkamos rūgštys paruošiant kanalą buvo fosforo r. (50,3%), EDTA (18,5%), citrinų r. (16,6%), o 13,9% iš viso neėsdina, tačiau galime daryti prielaidą, kad ši gydytojų grupė naudojo saviėsdinnčią surišimo sistemą ar saviėsdinatį dervinį cementą, todėl į savo naudojamus šaknies kanalo paruošimo reikalavimus ir neįtraukia ėsdinimo. Lyginant irigacinių tirpalų ir rūgščių pasirinkimą rezultatai parodė, kad CHX ir vandens kombinaciją dažniausiai naudoja su fosforo r. (53,8%) kiek rečiau su citrinų r. (30,8%), o rečiausiai su EDTA (19,2%). Apžvelgiant vandens ir spirito pasirinkimo kombinaciją matome, kad dažniausiai naudojama rūgštis yra fosforo r. (68,2%), rečiau EDTA (18,2%) ir citrinų r. (9,1%). Palyginus gamintojų rekomendacijas ir Lietuvos gydytojų odontologų pasirenkamus variantus
