Eglė Balčiūnienė VILNIAUS MARTYNO MAŽVYDO PROGIMNAZIJOS AŠTUNTŲ KLASIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS NUSISKUNDIMAI IR GYVENSENOS ĮPROČIAI

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas

Profilaktinės medicinos katedra

Eglė Balčiūnienė

VILNIAUS MARTYNO MAŽVYDO PROGIMNAZIJOS AŠTUNTŲ KLASIŲ

MOKINIŲ SVEIKATOS NUSISKUNDIMAI IR GYVENSENOS ĮPROČIAI

Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas Visuomenės sveikata (Gyvensenos medicina)

Studentė Mokslinis vadovas

Eglė Balčiūnienė doc. dr. Vilma Kriaučionienė

2020-01-03 2020-01-03

2

TURINYS

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 10

2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11

2.1. Mokinių sveikata ir ją įtakojantys socialiniai veiksniai ... 11

2.2. Moksleivių gyvensenos įpročiai Lietuvoje ir užsienio šalyse ... 13

2.2.1. Moksleivių mitybos įpročiai ... 13

2.2.2. Moksleivių mityba ir kūno svoris ... 19

2.2.3. Moksleivių fizinio aktyvumo vertinimas... 23

3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS ... 26

4. REZULTATAI ... 32

4.1. Mokinių subjektyvios sveikatos ir nusiskundimų vertinimas ... 32

4.2. Mokinių mitybos ir kūno svorio vertinimas... 34

4.3. Mokinių fizinio aktyvumo įpročių vertinimas ... 55

4.4. Kūno svorio, sveikatos nusiskundimų, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo sąsajos ... 59

5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 64

6. TYRIMO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI ... 69

IŠVADOS ... 70

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 71

LITERATŪROS SĄRAŠAS... 72

3

SANTRAUKA

Visuomenės sveikata (gyvensenos medicina)

VILNIAUS MARTYNO MAŽVYDO PROGIMNAZIJOS AŠTUNTŲ KLASIŲ MOKINIŲ SVEIKATOS NUSISKUNDIMAI IR GYVENSENOS ĮPROČIAI

Eglė Balčiūnienė

Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma Kriaučionienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2020. 93 p.

Darbo tikslas - ištirti Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių mokinių sveikatos nusiskundimus, mitybos įpročius, kūno svorį, fizinį aktyvumą ir jų sąsajas.

Uždaviniai: Įvertinti M. Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių mokinių subjektyvią sveikatą ir nusiskundimus. Išsiaiškinti mokinių mitybos įpročius ir kūno svorį; Įvetinti mokinių fizinio aktyvumo įpročius; Nutatyti ryšius tarp sveikatos nusiskundimų, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir kūno svorio.

Tyrimo metodika: Momentinis tyrimas buvo atliktas 2019 metų rugsėjo – spalio mėnesiais Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje. Tiriamųjų kontingentą sudarė visi 8 klasių progimnazijos mokiniai (198 mokiniai). Tyrimo instrumentu pasirinkta popierinė anketinė apklausa. Iš viso buvo užpildytos 179 anketos (atsako dažnis - 90 proc.). Mergaitės sudarė – 54,2 proc. (– 97 mergaitės ), berniukai – 45,8 proc. (–82 berniukai) visų tirtųjų. Tiriamųjų buvo klausiama apie sociodemografinius duomenis, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius, kūno svorį, subjektyvią sveikatą ir nusiskundimus. Statistnė duomenų analizė atlikta naudojant statistinį programų SPSS paketą 21.0. Kiekybiniams tyrimo duomenims vertinti skaičiuoti aritmetriniai vidurkiai (m), nurodant standartinį nuokrypį (SN). Nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas. ANOVA testo Bonferroni aposteriorinis kriterijus, Mann-Whitney U testas. Požymių ryšiams nustatyti taikytas chi-kvadrato (χ2_{) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls).} Poriniai palyginimai apskaičiuoti naudojant z testą su Bonferroni korekcija. Ranginių požymių ryšio stiprumas vertintas naudojant Spearman‘o koreliacijos koeficientą (r).

4 kartus per dieną. Berniukai ir mergaitės vartoja per mažai vaisių, daržovių, ypač retai valgoma žuvis. Mergaitės užkandžiaudamos dažniausiai renkasi vaisius, berniukai – saldainius ir šokoladą. Daugiau nei pusė moksleivių dažniausiai nevalgo pusryčių ir karštų pietų mokykloje. Beveik trečdalį berniukų (26,0 proc.) netenkina mokyklos valgyklos patiekalų skonis, daugumos mergaičių (60,0 proc.) netenkina patiekiamų daržovių kiekis ir kokybė. Berniukų (30,8 proc.) viena pagrindinių nevalgymo priežasčių mokyklos valgykloje – maisto pirkimas šalia esančioje parduotuvėje. Daugumos moksleivių fizinis aktyvumas yra nepakankamas, mergaitės fiziškai aktyvesnės nei berniukai. Išvados: Didžioji dalis moksleivių savo sveikatą vertina, kaip gerą, bet turi įvairių sveikatos sutrikimų ir nusiskundimų. Daugumos moksleivių mityba ir fzinis aktyvumas neatitinka rekomendacijų. Moksleiviai, kurių KMI buvo didesnis nei normalus, buvo fiziškai pasyvesni ir dažniau vartojo sveikatai nepalankius maisto produktus, dažniau pasižymėjo blogesniu sveikatos vertinimu.

5

SUMMARY

Public Health (Lifestyle medicine)

HEALTH COMPLAINTS AND LIVING BEHAVIOR OF VILNIUS MARTYNAS MAŽVYDAS PROGYMNASIUM EIGHT GRADE STUDENTS

Eglė Balčiūnienė

Scientific supervisor assoc. dr. Vilma Kriaučionienė

Lithuanian University of Health Sciences (LSMU), Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine. Kaunas; 2020. 93 p.

Work objective - to investigate the health complaints, dietary habits, body weight, physical activity and their associations of eighth grade students of Martynas Mažvydas progymnasium.

Tasks: To evaluate subjective health and complaints of eighth grade students of M. Mažvydas progymnasium. To find out students' dietary habits and body weight; Establish students' physical activity habits; Establish links between health complaints, eating habits, physical activity and body weight.

Methodology of investigation: Cross-sectional epidemiological study was conducted using the anonymous questionnaire from September to October of 2019 at the Martynas Mažvydas progymnasium in Vilnius. The study population consisted of all 8th grade progymnasium students (198 students). A total of 179 questionnaires were completed (90% response rate). Girls made up 54.2 percent. (97 girls), boys - 45.8 percent. (82 boys) of all subjects. The subjects were asked about sociodemographic data, dietary and physical activity habits, body weight, subjective health and complaints. Statistical data analysis was performed using SPSS 21.0 software package. Quantitative arithmetic means (m) of standard deviation (SN) for evaluation of test data. Student's t-test was used to compare mean values of independent variables, The Bonferroni Aposterior Criterion for ANOVA, Mann-Whitney U Test. The chi-square (χ2) criterion and its number of degrees of freedom (lls) were used to determine the relationships between attributes. Paired comparisons were calculated using the z-test with Bonferroni correction. The rank strength of the rank attributes was estimated using Spearman's correlation coefficient (r).

6 boys choose candy and chocolate. More than half of the students do not usually eat breakfast and hot lunch at school. Almost one third of boys (26.0%) are unsatisfied with the taste of school canteen meals, most girls (60.0%) are not satisfied with the amount and quality of vegetables served, one of the main reasons for not eating at an existing school canteen for boys (30.8%) are buying food at nearby stores. Most students are physically inactive, more among boys than girls.

Conclusions: Most students, more often girls than boys, rate their health as good but have a variety of medical conditions and complaints. Most students nutrition and physical activity do not meet requirements. The higher the BMI of students, the lower their physical activity and irregular eating habits, the more frequent they have medical complaints.

7

SANTRUMPOS

HBSC – Tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (angl. Health Behaviour in School – aged Children)

HELENA – Europos paauglių mitybos įpročių tyrimas (angl. Healthy Lifestyle in Europe by Nutrition in Adolescence)

LMM – Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų mitybos netolygumų tyrimas

IOTF – Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupė (angl. International Obesity Task Force) FA – fizinis aktyvumas

NFA – nepakankamas fizinis aktyvumas KMI – kūno masės indeksas

PSO – pasaulio sveikatos organizacija IT – informacinės technologijos TV – televizorius

8

ĮVADAS

Gera vaiko sveikata užtikrina ilgesnį, produktyvesnį gyvenimą ir aukštą gyvenimo kokybę visą likusi gyvenimą [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, vaikų sveikatą lemia daugelis priežasčių, tačiau svarbiausia iš jų (sudaro apie 50 proc.) lemia žmogaus gyvenimo būdas [2]. Sveika gyvensena ypač svarbi vaikystėje ir paauglystėje, nes šiuo laikotarpiu sparčiai auga ir vystosi organizmas, jį gali pažeisti įvairūs nepalankūs veiksniai. Sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra esminiai sveikos gyvensenos komponentai, kurie turi susiformuoti jau vaikystėje. Dažnai vaikystėje susiformavę įgūdžiai išlieka ir suaugus, todėl sveiko gyvenimo būdo ugdymas vaikystėje ugdymas svarbus sveikatos stiprinimo veiksnys [3].

Masinė reklama, Lietuvos valstybės ekonomikos augimas, vakarietiškos masinės kultūros skverbimasis, informacinių technologijų naudojimas (IT) veikia jaunų žmonių sveikatą ir gyvenseną. Jauni žmonės, ypatingai paaugliai, yra ypač imlūs naujovėms, kurios gali paveikti jų sveikatą bei gyvensenos įpročius tiek teigiamai, tiek neigiamai. Šiandien dominuojanti dažniausiai vaikų sveikatą žalojanti elgsena susijusi su tokiais rizikos veiksniais, kaip neracionali mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas (NFA), žalingi ipročiai (rūkymas, alkoholio ir kitų psichoakytyvių medžiagų vartojimas). Šie neigiami elgsenos veiksniai žaloja jauno žmogaus sveikatą, ilgainiui sukeldami nepageidaujamų pasekmių – lėtines neinfekcines ligas: antsvorį ir nutukimą, širdies ir kraujagyslių ligas, II tipo cukrinį diabetą, insulino rezistentiškumą, onkologinias ligas [1,4–7]. 2014 metais atliktas Lietuvos gyventojų sveikatos tyrimas atskleidė, jog daugiau nei pusė 15 metų paauglių serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų [8].

Vertinant Lietuvos paauglių gyvenseną, pastebima, kad neigiamos gyvensenos kitimo tendencijos nėra palankios jų sveikatai [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 20 proc. berniukų ir daugiau nei 40 proc. mergaičių Lietuvoje yra fiziškai pasyvūs, ir šie skaičiai kasmet didėja. Dėl fizinio pasyvumo mažėja žmogaus darbingumas, prastėja nuotaika, blogėja centrinės nervų sistemos veikla, nutunkama [9].

9 Vaikų mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaikų raidai, imunitetui, darbingumui bei gyvenimo trukmei. Manoma, kad tvirti sveikos mitybos įpročiai įgyti, suformuoti vaikystėje ir paauglystėje, išlieka ir turi teigiamą įtaką sveikatai [16].

Šeimos gyvenimo būdas yra ypatingai reikšmingas vaikų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių formavimuisi. Tėvai yra atsakingi už vaiko sveikatą bei perduoda savo įpročius ir požiūrį į gyvenimą. Nemažesnę įtaką gyvensenai turi bendraamžiai ir mokyklos bendruomenė. Jau vaikystėje ir paauglystėje būtina gauti kuo daugiau mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžių, nes jie išlieka iki pat pilnametystės [20,21].

Darbo naujumas. Lietuvoje atlikta nemažai tyrimų, analizuojančių moksleivių gyvensenos veiksnius, mitybos įpročius ir fizinį aktyvumą, tačiau vis dar išlieka poreikis tirti, kaip gyvensenos veiksniai veikia jauno žmogaus sveikatą, t. y. kaip šie veiksniai lemia lėtinių ligų atsiradimą, sveikatos sutrikimus ir gyvenimo kokybę. Šiame darbe tiriamieji - Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių mokiniai. Mokykla nedalyvavo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrime, todėl mano atliktas tyrimas progimnazijoje suteikia šiam darbui mokslinį naujumą.

Darbo aktualumas. Įvairūs tyrimai įrodo, kad gyvensena turi įtakos paauglių sveikatai, todėl vaikų ir paauglių sveikatos sutrikimai ir negalavimai sietini su sveikos gyvensenos įpročių stoka. Neracionali mityba ir nepakankamas fizinis aktyvumas neigiamai veikia jauno žmogaus sveikatą, ilgainiui sukeldami nepageidaujamų pasekmių – lėtines neinfekcines ligas, antsvorį ir nutukimą. Žinant mokinių gyvensenos ypatumus galima kryptingai ir tikslingai ypatingą dėmesį skirti didžiausioms problemoms, taip prisidedant prie mokinių sveikatos stiprinimo.

10

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – ištirti Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių mokinių sveikatos nusiskundimus, mitybos įpročius, kūno svorį, fizinį aktyvumą ir jų sąsajas.

Uždaviniai:

1. Įvertinti M. Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių mokinių subjektyvią sveikatą ir nusiskundimus.

2. Išsiaiškinti mokinių mitybos įpročius ir kūno svorį. 3. Įvertinti mokinių fizinio aktyvumo įpročius.

11

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1.Mokinių sveikata ir ją įtakojantys socialiniai veiksniai

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia, kaip visapusę fizinę, psichinę ir socialinę gerovę, o ne vien tik ligos ar negalios nebuvimą [22]. Gera vaiko sveikata yra viena iš pagrindinių jo normalios raidos bei gero gyvenimo sąlygų. Vaikų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: genetinių, aplinkos ir socialinių veiksnių. Šie veiksniai lemia vaiko gyvenimo kokybę ir gerovę. Labiausiai žmogaus sveikata priklauso nuo gyvensenos, jo gyvenimo būdo ir gebėjimo išsaugoti sveikatą. Gyvensenai įtakos turi biomedicininiai, socialiniai, kultūriniai, profesiniai veiksniai: amžius, lytis, šeimos ir bendruomenės papročiai ir tradicijos, sveikatos žinios, reklama ir daugybė kitų. Visuomenės sveikatos požiūriu sveika gyvensena yra didžiulė vertybė, nes ji yra geros sveikatos bei savijautos prielaida [3].

Morques su kolegomis atliko Tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimą Portugalijoje 2014 metais. Tyrime dalyvavo 5024 paaugliai, iš kurių 2373 buvo berniukai, o likusieji – mergaitės. Respondentai buvo 10-17 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog mokiniai, kurie laikėsi sveikos gyvensenos principų: buvo kasdien pakankamai fiziškai aktyvūs, kasdien vartojo ne mažiau 400 g šviežių vaisių ir daržovių, prie televizijos leido mažiau nei 2 val. per dieną ir naktį miegojo bent 8-9 valandas, subjektyviai geriau vertino savo sveikatą [23].

Japonijoje atliktas tyrimas siekiant nustatyti subjektyvios sveikatos vertinimą ir ryšį su gyvensenos įpročiais. Tyrime dalyvavo 1296 paaugliai 16-18 metų amžiaus, kurie buvo atrinkti iš vienuolikos vidurinių mokyklų. Nustatyta, kad paaugliai, kurie laikėsi sveikos gyvensenos principų savo subjektyvią sveikatą vertino geriau [24].

Vaikystėje ir paauglystėje sveikata labiausiai priklauso nuo šeimos funkcionavimo, kuris susijęs su jos narių įsitikinimais, vertybėmis, patirtimi, kasdienia veikla [25]. Higienos instituto mokslininkų atliktame tyrime nustatyta socialinių veiksnių įtaka paauglių fizinei ir psichinei sveikatai. Daugelis socialinių veiksnių, kaip tėvų išsilavinimas, tėvų nedarbas, gyvenimas su vienu iš tėvų, šeimos neturtingumas, bendravimo šeimoje ar bendraamžių aplinkoje stoka, turi reikšmės paauglių dažniems sveikatos negalavimams [26].

12 mokykloje daro neigiamą įtaką sveikatai. Paauglių sveikatai neigiamos įtakos daro ir komplikuoti santykiai su suaugusiaisiais ir bendraaamžiais – dėlto paaugliai neretai jaučia psichosomatinius negalavimus, patiria liūdesio ir prislėgtumo būseną, jaučiasi nelaimingi ir vieniši. Socialinių įgūdžių ugdymas yra įvardijamas viena veiksmingiausių geros paauglių psichinės sveikatos užtikrinimo ir smurto prevencijos priemonių, mažinanti rizikos veiksnių įtaką paaugliams [27].

Pastebima, jog vaikui augant, vis svarbesni tampa bendraamžiai ir draugai, todėl atsiranda santykių su tėvais ir draugais pasikeitimas paauglystėje. Brendimo laikotarpiu stebima mažesnė tėvų ir didesnė bendraamžių bei draugų įtaka, kuri atsispindi ir jaunuolių gyvensenos įpročiuose [21].

Mocevičienės teigimu, mokykla ir jos aplinka taip pat yra laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, kurio įtaka moksleivių gyvensenai yra pagrindžiama daugelyje tyrimų. Mokyklose vykdoma politika gali padėti įtvirtinti arba pakeisti šeimoje susiformavusius gyvensenos įpročius, kadangi mokyklos sveikatos stiprinimo strategija ir taisyklės, darbuotojų bei mokytojų nuostatos yra labai reikšmingos mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos įpročiams formuoti ir ugdyti [21].

Pasak Zaborskio, Lietuvoje nuo 2002 metų mažėja moksleivių, kurie vertina savo sveikatą prastai [28]. Lietuvoje 2015-2016 metais atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo įvertinti 14-17 metų moksleivių požiūrį į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei išsiaiškinti sveikatinimo programų poreikį. Tyrime dalyvavo 14-17 metų Lietuvos Respublikos vidurinių mokyklų moksleiviai. Tyrimo rezultatai parodė, jog daugelis (76, 4 proc.) mokinių savo sveikatą vertino gerai, labai gerai ir puikiai, tačiau net ketvirtadalis jų turėjo nuo trijų iki šešių sveikatos nusiskundimų, iš kurių dažniausi buvo miego sutrikimai, galvos, nugaros, kaklo ir pilvo skausmai. Trečdalis mokinių dažniausiai patyrė tokius sveikatos nusiskundimus: nugaros ir (ar) kaklo skausmai, sutrikęs miegas bei pasikartojantys galvos skausmai. Merginos lyginant su vaikinais reikšmingai dažniau nurodė jausiančios pasikartojančius galvos skausmus, skausmą pilvo, skrandžio srityje, akių perštėjimą, miego sutrikimus, lyginant su vaikinais. Mokiniai, patiriantys psichoemocinius sutrikimus daugiausiai nurodė kartais ar dažnai patiriantys nervingumą, įtampą, miego trūkumą, liūdesį ar nusiminimą. Daugiau nei pusė moksleivių nurodė, jog patiria stresą mokykloje [10]. Remiantis 2013-2014 m. Europoje atlikto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenimis, sveikatos nusiskundimai daugiausiai pasireiškė vaikams iš neturtingų šeimų [29].

13 kompiuterio ir kitų prietaisų, turinčių ekranus; IT) įtaką mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių miegui, Žalalytė su kolegomis nustatė, kad paauglio miegui svarbu ne tik televizoriaus žiūrėjimo trukmė, bet ir laikas. Vaikai, ilgiau žiūrintys televizorių, vėliau eina miegoti ir vėliau atsibunda visomis savaitės dienomis, o darbo dienomis jų miego trukmė yra daug trumpesnė. Remiantis mokslininkų rekomendacijomis, paaugliai turėtų miegoti 9-10 valandų per parą. Tai pat pastebėta, kad ilgesnis nei 2 val. laikas per dieną prie televizoriaus ekrano savaitgaliais tiesiogiai susijęs su dažnesniais atsibudimais naktį ir padidėjusiu mieguistumu dieną [30].

Sisteminės apžvalga ir meta-analizė parodė, jog paaugliai, kurie leido laiką prie televizoriaus ar kompiuterio daugiau nei 2 val. per dieną buvo daugiau fiziškai pasyvūs, blogiau maitinosi, turėjo problemų su kūno svoriu, todėl tai turėjo neigiamos reikšmės jų sveikatai [31].

Apibendrinant galima teigti, jog subjektyvus sveikatos vertinimas yra svarbus moksleivių asmeninės sveikatos rodiklis. Siekiant pagerinti moksleivių sveikatą reikia visapusiškai stiprinti jų sveikos gyvensenos nuostatas. Tam labai didelę įtaką turi šeima, tačiau ne mažesnis vaidmuo tenka ir mokykloms, kurios turi šviesti ir ugdyti moksleivius vykdant sveikatos stiprinimo veiklą bendradarbiaujant su visuomenės sveikatos biuru ir juose dirbančiais visuomenės sveikatos specialistais.

2.2. Moksleivių gyvensenos įpročiai Lietuvoje ir užsienio šalyse 2.2.1. Moksleivių mitybos įpročiai

Racionali mityba paauglystės laikotarpiu yra viena iš pagrindinių normalaus augimo, fizinio ir nervinio bei psichinio vystymosi prielaidų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apibrėžia paauglystę kaip pereinamąjį laikotarpį iš vaikystės į suaugusiojo amžių, apimantį 10-19 gyvenimo metus [32]. Paauglio organizmas sparčiai vystosi, auga ir tobulėja, tad racionalios mitybos reikšmė itin didelė. Brendimo metu vyksta esminiai vaiko organizmo pokyčiai, morfologiniu bei funkciniu požiūriu pakinta daugelis organų bei organų sistemų. Paaugliui bręstant suaktyvėja medžiagų apykaita ir padidėja energijos poreikis. Neracionali mityba kenkia paauglio sveikatai, stabdo vystymąsi ir augimą, vėlina lytinį brendimą, mažina organizmo apsaugines savybes, silpnina atmintį bei gebėjimus. Nereguliari mityba, užkandžiavimas mažos biologinės vertės maisto produktais bei dietų laikymasis ar badavimas šiuo gyvenimo laikotarpiu laikomi žalinga sveikatai elgsena [4].

14 Vaikams nuo 11 metų priklausomai nuo lyties rekomenduojami maistinių medžiagų ir energijos kiekiai skiriasi. Taip pat fiziškai aktyvių vaikų ir paauglių nepriklausomai nuo lyties maistinių medžiagų ir energijos kiekiai turi būti atitinkamai didesni [33].

1 lentelė. Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos vaikams Amžius Lytis Energija,

kcal Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g 1 – 3 m. 1400 45 50 193 4 – 6 m. 1700 55 60 235 7 – 8 m. 2030 65 66 294 11 – 14 m. Berniukai 2420 75 80 350 11 – 14 m. Mergaitės 2200 70 75 311 15 – 18 m. Berniukai 2890 95 93 396 15 – 18 m. Mergaitės 2400 80 85 329

Taigi vaikų ir paauglių mityba turi atitikti amžiaus ir lyties, fizinio aktyvumo ypatumus bei remtis maisto pasirinkimo piramide.

15 1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos sveikos mitybos rekomendacijos, pabrėžia, jog reikia valgyti daugiau augalinės kilmės maisto produktų nei gyvūninės kilmės. Augalinės kilmės produktams priklauso pilno grūdo produktai (duona, makaronai, kruopos ir kt.) pasižymi dideliu energijos kiekiu ir maistinių skaidulų gausa. Įvarūs tyrimai rodo, jog tokių produktų vartojimas apsaugo nuo įvairių lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo. Mokslininkai nustatė, jog neskaldytų grūdų vartojimas mažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, nutukimu. Patariama rafinuotus grūdinius produktus keisti pilno grūdo produktais ir jų suvalgyti bent dvi porcijas per dieną, norint išvengti lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo [34–37].

16 kad vaikų ir paauglių suvartojančių pakankamą kiekį maistinių skaidulų padidėjo nors neapdorotų grūdinių produktų vartojimas nepadidėjo [38].

Mokslinių tyrimų autoriai [10,16,17] pastebi, jog paaugliai į savo mitybos racioną įtraukia šviežių vaisių ir daržovių nepakankamai. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) vaikams rekomenduojama suvartoti bent 400 g šviežių vaisių ir daržovių, išskyrus bulves, per dieną, tačiau didžioji dalis vaikų nesilaiko šių rekomendacijų [39]. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto 2001-2006 metais atlikto tyrimo duomenimis, tik 35,9 proc. mokinių per pastarąją savaitę šviežių vaisių ir daržovių valgė kartą ar kelis kartus per dieną [16]. Raškevičienės ir kitų autorių 2015-2016 metais Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog daugiau nei dešimtadalis tirtų moksleivių nevalgo šviežių vaisių ir daržovių, maždaug tiek pat tiriamųjų valgė šviežių daržovių ir vaisių tris, keturis ar daugiau kartų per dieną [10]. Kitose šalyse paauglių šviežių vaisių ir daržovių vartojimas taip pat nėra populiarus: 2011-2014 metų laikotarpiu Suomijoje atlikta kohortos studija, kurioje dalyvavo virš 11 000 vaikų ir paauglių 11-14 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai parodė, jog 43,3 proc. vaikų ir paauglių valgė per mažai šviežių vaisių ir daržovių [40].

Taigi, tinkama vaikų mityba yra tokia, kai vaikai ir paaugliai suvalgo pakankamai šviežių vaisių ir daržovių, nemaltų pilno grūdo patiekalų, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ir kitų ankštinių kultūrų, mažesniais kiekiais vartoja liesos mėsos ir žuvies, liesus pieno produktus ir kiaušinius, riešutus, sėklas ir aliejus ir retai vartoja sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos [41].

Pusryčiavimas teikia energijos ir užtikrina būtinų vitaminų ir mineralų kiekį mityboje augančiam ir bręstančiam organizmui. Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimų rezultatai rodo, jog paaugliai, kurie reguliariai pusryčiauja, suvalgo daugiau šviežių vaisių ir daržovių bei pieno produktų, suvartoja daugiau maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų [11,13,42,43]. Galima daryti išvadas, kad vaikai kurie valgo pusryčius, jų mityba yra labiau subalansuota ir visavertė.

Pastebima, jog vis dar išlieka tendencija, kad paaugliai nevalgo pusryčių. Lazzeri ir kiti autoriai atliko Tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (HBSC) tyrimą, kuriame dalyvavo 31 šalies paaugliai. Tyrimas buvo atliktas 2002-2010 metais. Nustatyta, jog nuo 2002 metų paauglių pusryčiavimo dažnis sumažėjo 11-oje šalių (Lietuvoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje ir Norvegijoje) [12].

17 pat nustatyti lyčių skirtumai, berniukai pusryčiauja dažniau nei mergaitės. Mokslinėje literatūroje rašoma, jog valgymo įpročiai šeimoje ir kūno formos gali būti svarbūs veiksniai, lemiantys paauglių mergaičių pusryčių valgymą [16].

Mokslinėje literatūroje aiškinama, kad akademiniai vaiko pasiekimai turi tiesioginį ryšį su reguliariu pusryčiavimu. Mityba yra labai reikšminga paauglystės laikotarpiu, nes užtikrina vaiko fizinį, psichinį bei pažintinių funkcijų vystymąsi ir tai turi ypatingos reikšmės vaiko sėkmei mokykloje. Nustatyta, jog paaugliai, kurie valgė pusryčius, pasiekė geresnius akademinius rezultatatus ir atvirkščiai. Kadangi protinė veikla reikalauja energijos, nepusryčiavusiam vaikui mokykloje nesiseka, jis jaučiasi pavargęs [44,45].

Lietuvoje ir užsienio šalyse pastebima mažėjanti saldumynų ir greito maisto vartojimo tendencija [10,19,46]. Lietuvoje buvo tirti Klaipėdos rajono mokinių sveikos gyvensenos pokyčiai. Tyrimas atliktas 2008-2017 metų laikotarpiu. Paaiškėjo, jog 2011-2017 metų laikotapiu mažėjo kasdien saldumynų vartojančių moksleivių [19]. Kitas 2015-2016 metais Lietuvoje atliktas vienmomentis tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti 14-17 metų moksleivių požiūrį į savo sveikatą ir sveiką gyvenseną bei išsiaiškinti sveikatinimo programų poreikį. Tyrime dalyvavo 359 respondentai iš trylikos mokyklų. Tiriamieji buvo 14-17 metų paaugliai, iš kurių 54,6 proc. sudarė merginos ir 45,4 proc. – vaikinai. Tyrimas taip pat patvirtina, jog moksleivių valgančių saldumynus kas dieną skaičius 2013 metais sumažėjo lyginant su 2007 metais [10]. Neverdauskaitės ir kitų autorių tyrimo duomenimis, Klaipėdos miesto ir rajono dešimtų klasių moksleiviai saldumynų ir greito maisto produktų dažniausiai valgo 1-2 dienas per savaitę, greito maisto produktų iš viso nevartoja trečdalis moksleivių [46].

Epidemiologiniai tyrimai [10,19] rodo, jog moksleiviai piktnaudžiauja gazuotais ir saldintais gaiviaisiais gėrimais. Raškevičienės ir kitų autorių atliktas tyrimas rodo, jog vandens paaugliai suvartoja nepakankamai: pusė jų išgeria 1-5 stiklines per dieną, t.y. iki 1 litro, pirmenybę teikdami gazuotiems ir saldintiems gaiviesiems gėrimams, kurių vartojimas ganėtinai paplitęs tarp jaunimo, ypač berniukų. Energinių gėrimų populiarumas nėra didelis, nors nedidelė dalis moksleivių jį vartoja nemažais kiekiais. Šie gėrimai taip pat populiaresni tarp berniukų. Populiarėjant saldiesiems gaiviesiems gėrimams, kitų gėrimų (pieno, sulčių) vartojimas mažėja [10]. Pasak Tarvydienės ir kitų autorių atlikto tyrimo rezultatais, nuo 2011 metų kokalos ir kitų gazuotų gėrimų vartojimas moksleivių tarpe didėja [19].

18 užkandžiaujant [16]. Mocevičienės teigimu, moksleivių tarpe išpopuliarėjo didele energetine, bet maža mitybine verte pasižymintys nesveiko maisto produktai. Tokiems maisto produktams priklauso greitas maistas (picos, įvairūs mėsainiai, dešrainiai, spurgos ir kt.), traškučiai, įvairūs gazuoti saldieji gėrimai bei saldumynai [21]. Pasak Umbrasienės ir kitų autorių atlikto tyrimo, mokiniai dažnai valgo saldainius arba šokoladą (49 proc.), traškučius (16 proc.), geria saldžiuosius gaiviuosius gėrimus (23 proc.) [16]. Vizbaraitė ir kiti autoriai, atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama nustatyti paauglių mitybos įpročius bei palyginti tarp lyčių ir skirtingo fizinio aktyvumo moksleivių grupių. Tyrime dalyvavo 9 klasių mokiniai iš 16 Kauno miesto mokyklų. Nustatyta, jog trečdalis moksleivių pertraukų metu dažniausiai užkandžiauja bandelėmis, šokoladukais. Pastebimi lyčių skirtumai, mergaitės linkusios rinktis sveikesnius užkandžius nei berniukai. Mergaitės užkandžiams dažniau renkasi šviežius vaisius ir daržoves, tuo tarpu berniukai – renkasi bandeles, traškučius [47]. Remiantis Škotijoje atlikto tyrimo rezultatais, nustatyta, kad moksleiviai per dieną paprastai užkandžiauja du kartus, o su užkandžiais gaunama energija sudaro 22 proc. visų riebalų ir 24 proc. sočiųjų riebalų, kuriuos organizmui reikia gauti per parą [18]. Tokia paauglių mityba lemia, jog vaikai gauna per daug menkaverčių kalorijų, suvartoja daugiau druskos, sočiųjų riebalų, pridėtinio cukraus, mažiau suvalgo šviežių vaisių ir daržovių, todėl nepakankamai su maistu gauna maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralų [16].

Atlikti tyrimai rodo, jog moksleiviai nesilaiko mitybos režimo [13,16,19,47]. Vizbaraitės ir kitų

autorių 2011 metų tyrimo duomenimis, paaugliai dažniausiai valgo per parą keturis kartus, bet valgo nereguliariai [47]. Strukčinskienės ir kitų autorių atliko tyrimo rezultatai parodė, jog moksleiviai dažniausiai valgo 3 ir daugiau kartų per dieną. Tik mažoji dalis (8,2 proc.) mokinių pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja visada tuo pačiu laiku [13]. Tačau remiantis, Tarvydienės ir kt. autorių tyrimo duomenimis, lyginant 2014 metų rezultatus su 2017 metais pokyčių nematyti, didžioji dalis mokinių maitinasi 3 kartus per dieną, tik trečdalis mokinių valgo 4 ir daugiau kartų per dieną [19].

Atlikus įvairių tyrimų analizę, pastebima, jog vaikų ir paauglių mitybos įpročiams daug įtakos turi šeimos socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Kinijoje, Honkonge atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 30 moksleivių iš vidurinių mokyklų. Nustatyta, jog vaikai iš nepasiturinčių šeimų pusryčių nevalgo, o pietums mokykloje renkasi menkaverčius užkandžius, bulvių traškučius, daug riebalų ir pridėtinio cukraus turinčius maisto produktus [48].

19 daržovių, daugiau suvartoja gaiviųjų gėrimų. Vaikų ir paauglių mitybos įpročiams įtaką daro šeimos pajamos ir prieinamumas bei pasirinkimas namie, taip pat šeimos įpročiai, draugų įtaka, skonio pasirinkimai [49]. Pasak Finger ir kitų autorių, paaugliai, kurių tėvai užima aukštą socialinę ir ekonominę padėtį, sveikiau maitinasi, mažiau suvartoja riebaus ir kaloringo maisto, daugiau suvalgo vaisių ir daržovių, todėl jų mityba yra labiau palanki sveikos mitybos įpročiams [50].

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, turtingesnių ir išsilavinusių tėvų vaikai vartoja mažiau nesveikų gyvūninės kilmės riebalų, pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių, daugiau maistinių skaidulų ir neapdorotų grūdinių maisto produktų, todėl mažėja tikimybė susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis lyginant su paaugliais, kurių tėvai žemesnio išsilavinimo ir gaunantys mažesnes pajamas [51].

Lėtinės neinfekcinės ligos yra pagrindinė mirtingumo ir mirštamumo priežastis šiuo metu besivystančiose ir išsivysčiusiose šalyse, kai mityba yra pagrindinis veiksnys šių ligų atsiradimui. Europoje ir Brazilijoje atliktame tyrime teigiama, jog paaugliams būdinga rinktis maisto produktus, turinčius daug riebalų, cukraus, druskos, jų mityba yra skurdi, susidedanti iš daug kaloringų užkandžių ir saldintų gaiviųjų gėrimų. Paaugliai, kurių mityboje gausu riebalų, cukraus, druskos, rafinuotų maisto produktų, turi didesnę tikimybę susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. [52].

Vaikų požiūris, įpročiai ir įsitikinimai apie mitybą labai daug priklauso nuo jų tėvų išsilavinimo. Kuo aukštesnis tėvų išsilavinimas, tuo paaugliai turi daugiau žinių apie sveiką mitybą (teisingos mitybos principus) ir teisingiau renkasi, ką valgyti mokykloje ar kitur [53]. Nustatyta, kad paaugliai, kurių mama su aukštuoju išsilavinimu dažniau valgo pusryčius, šviežius vaisius ir daržoves, maitinasi sveikiau. Taip pat vaiko pusryčių valgymui įtakos turi visos šeimos įpročiai: seserų, brolių, tėvų įprotis pusryčiauti kartu [52,54].

Pastebima, jog labai svarbu, jog tėvai kalba su savo vaikais apie sveiką mitybą. Nustatyta, jog motinos bendravimas su savo vaikais labiausiai skatina sveikos mitybos įpročius [49].

Apibendrinant galima teigti, jog paauglystės laikotarpiu vaikų mityba yra neracionali ir nevisavertė. Pagrindinės paauglių mitybos problemos, jog vaikai nevalgo pusryčių, užkandžiauja saldžiai ir riebiai, t.y. valgo bulvių traškučių, bandelių, šokolado, saldainių, geria daug gaiviųjų gėrimų, mėgsta greitai pagamintą maistą (picas, dešreles), vartoja mažai daržovių ir vaisių, bando įvairias dietas, ypač mergaitės.

2.2.2. Moksleivių mityba ir kūno svoris

20 reikšmingą įtaką antsvorio ir nutukimo atsiradimui. Paauglystėje susiformavę mitybos įpročiai dažnai įsišaknija ir suaugus [55].

Nutukimo problema vaikystėje išlieka ir šiomis dienomis, kuri didina riziką susirgti lėtinėms neinfekcinėms ligoms. Vaikų nutukimo paplitimas pasaulyje nuo 1980 metų iki 2013 metų padidėjo 47 proc. vaikų, kurių amžius siekia nuo dviejų iki devyniolikos metų [56]. Kitas tyrimas parodė, jog pasaulyje 5-19 metų amžiaus mergaičių nutukimo paplitimas nuo 1975 metų iki 2016 metų padidėjo 5,6 proc., o berniukų padidėjo 7,8 proc. [57]. Suomijoje 2014-2015 metais atlikti tyrimai parodė, jog nutukusių vaikų, kurių amžius nuo dviejų iki šešiolikos metų, paplitimas siekia iki 24 proc. šalyje [58]. Smetaninos ir kitų autorių tyrimo duomenimis, kuris vykdytas 2008-2010 metų laikotarpiu, Lietuvoje vaikų ir paauglių, kurių amžius siekė nuo septynių iki septyniolikos metų, antsvorį turinčių vaikų buvo 12,6 proc. ir 12, 6 proc. (berniukų ir mergaičių), o viršsvorį – 4,9 ir 3,4 proc.(berniukų ir mergaičių) [59].

Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos (HBSC) 2013-2014 metų duomenimis, Lietuvos 11-15 metų amžiaus paauglių antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo nuo 8 iki 27 proc. Analizuojant vaikų KMI pagal lytį, paaiškėjo, jog per didelį svorį (antsvorį ir nutukimą) turėjusių mergaičių buvo mažiau nei berniukų. Pastebėtas amžiaus skirtumas, kad per didelį svorį (antsvorį ir nutukimą) turėjusių paauglių paplitimas mažėjo su amžiumi, 15 metų amžiaus paaugliai, mergaitės ir berniukai, nepriklausomai nuo lyties rečiau turėjo per didelį svorį (antsvorį ir nutukimą), atitinkamai 8 proc. ir 17 proc, lyginant su 11 metų amžiaus paaugliais, atitnkamai 16 proc. ir 27 proc. [29].

Pusryčių valgymas yra tiesiogiai susijęs su didesniu vaikų svoriu. Lietuvoje, siekiant nustatyti vaikų ir paauglių (7-17 metų amžiaus) nutukimo paplitimą, atliktas tyrimas, kuris vykdytas 2008-2010 metų laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 7-17 metų amžiaus moksleiviai iš 40 Kauno miesto mokyklų. Nustatya, jog vaikai, turintys antsvorį ar viršsvorį, dažniau nevalgė pusryčių. Pastebėtas lyčių skirtumas, mergaitės dažniau nepusryčiauja nei berniukai [59]. Suomijoje vykdytas tyrimas su 9-14 metų amžiaus vaikais ir paaugliais 2011-2014 metų laikotarpiu taip pat parodė, jog pusryčius nevalgantys paaugliai turi antsvorio ar viršsvorio lyginant su paaugliais, kurie pusryčiavo reguliariai [60]. Australijoje atliktas tyrimas parodė, jog vaikai, kurie valgė pusryčius buvo normalaus kūno svorio, jų mityba buvo labiau subalansuota ir visavertė [61].

21 Lietuvoje ir užsienio tyrimų duomenimis, vaikai ir paaugliai, turintys antsvorį ar viršsvorį, valgo šviežių vaisių ir daržovių nepakankamai. Lietuvoje atlikto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) 2002, 2006, 2010 metais rezultatai rodo, jog mokyklinio amžiaus vaikai, kurie turėjo antsvorį ar viršsvorį, valgė mažai šviežių daržovių ir vaisių, bet daug didelį kalorijų tankį turinčio menkaverčio maisto [62]. Suomijoje atliktas tyrimas taip pat parodė, jog paaugliai, kurie valgė mažai šviežių vaisių ir daržovių turėjo viršsvorį, daugiau mergaitės nei berniukai [60].

Sisteminė apžvalga parodė, kad saldintų gaiviųjų gėrimų vartojimas reikšmingai susijęs su paauglių svorio didėjimu [63]. Lietuvoje tiriant 7-17 metų paauglių nutukimo paplitimą, nustatyta, kad saldintų gaiviųjų gėrimų suvartojimas buvo didžiausias 10-13 metų ir 14-17 metų amžiaus grupėse [59] Šiaurės Europos šalyse HBSC duomenimis, 2001/2002 metais gaiviųjų gėrimų suvartojimas buvo sumažėjęs Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, tuo tarpu Danijoje – padidėjo. 2006-2010 metų laikotarpiu visose šalyse gaiviųjų gėrimų vartojimas buvo panašus [64].

Televizijos žiūrėjimas ir užkandžiavimas yra susiję su nesveikos mitybos įpročiais ir didesniu kūno svoriu. Tyrimo rezultatai parodė, jog vaikų, kurie valgė žiūrėdami televiziją, mityba buvo skurdesnė. Nustatyta, kad vaikai užkandžiams dažniau rinkosi saldintus gaiviuosius gėrimus, daug pridėtinio cukraus ir riebalų turintį maistą (picą, keptą maistą, saldumynus ir kitus kaloringus užkandžius) [65,66]. Taigi, kaloringi užkandžiai namie skatina netinkamo maisto suvartojimą. Vaisių ir daržovių prieinamumas ir pasiekiamumas namie didina galimybę vaikams rintis daugiau šviežių vaisių ir daržovių užkandžiams. Labai svarbu, kad tėvai sukurtų namuose sveiką ir palankią aplinką, kuri skatintų sveikos mitybos įpročius [55].

Tėvų išsilavinimas ir nedarbas buvo tiesiogiai susijęs su vaikų svoriu. Kuo mamos ir tėvo išsilavinimas buvo aukštesnis, tuo vaikai turėjo mažesnę riziką turėti antsvorį. Tėvo išsilavinimas buvo tiesiogiai susijęs su mitybos įpročiais [59]. Nutukimo ir antsvorio paplitimas buvo didesnis vaikų ir paauglių, kurių motinos buvo su žemesniu išsilavinimu [67].

22 dalis mokykloje, o likusieji kitur. Nustatyta, jog vaikai, kurie valgė kitur, jų pietūs buvo nesveikiausi (valgė daug saldumynų). Vaikai, kurie valgė pietus namie ar mokykloje, suvartojo daugiau skysčių (arbatos, kavos, vandens) ir daržovių, suvalgė mažiau saldumynų [68].

Siekiant pagerinti Lietuvos vaikų maitinimo organizavimą ugdymo įstaigose (darželiuose, mokyklose) 2018 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje atnaujintas „Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas“. Šis aprašas nustato, jog vaikai, būdami šiose įstaigose turi gauti šviežią (tą pačią dieną pagamintą) kokybišką bei sveikatai palankų maistą. Į vaikų ugdymo įstaigas uždrausta tiekti riebius, saldžius, daug druskos turinčius ir kitokius menkaverčius bei sveikatai nepalankius maisto produktus ir gėrimus, įskaitant kavą bei produktus, turinčius tam tikrų maisto priedų bei GMO. Aprašas nurodo, jog vaikai privalo gauti daug šviežių daržovių ir vaisių, visagrūdžių duonos produktų, kitų aukščiausios rūšies maisto produktų. Tiekiant maistą vaikų ugdymo įstaigoms, pirmenybė turi būti taikoma produktams iš ekologinės gamybos ūkių, išskirtinės kokybės produktų gamintojų bei produktų, atitinkančių „Rakto skylutės“ ženklo kriterijus [69].

Paauglių mitybos įpročiai kelia didžiulį susirūpinimą visuomenės sveikatai, nes yra tiesioginis ryšys tarp netinkamos mitybos ir nutukimo bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų. Paaugliams būdinga praleisti pusryčius, o pietų metu užkandžiauti didelį kalorijų tankį turinčiais menkaverčiais maisto produktais. Paaugliai per mažai suvalgo šviežių vaisių ir daržovių, nes vartoja daug pridėtinio cukraus, rafinuotų angliavandenių ir sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų [70]. Pasak Strukčinskienės, pusryčių nevalgymas yra susijęs su didesne rizika turėti antsvorį ar nutukti, sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, atsirasti insulino rezistentiškumui ir net mirtims [13]. Lietuvos vaikų sveikatos stiprinimui ir teisingų gyvensenos įpročių užtikrinimui ir skatinimui yra numatyta Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programa, kurios uždaviniai: užtikrinti vaikams saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką bei saugią aplinką darželiuose, mokyklose, viešose erdvėse, įgyvendinti PSO Europos sveikos mitybos politikos veiksmų plano rekomendacijas, didinti fizinį aktyvumą, mažinti nutukimą ir antsvorį taip stiprinant lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir kontrolę [71].

23 mitybos ir lėtinių neinfekcinių ligų ryšio prevencijos politika sutelkta į tokius pagrindinius veiksnius: sveika mityba ir reguliari fizinė veikla [72].

Apibendrinant galima teigti, jog mityba turi didelės reikšmės mokyklinio amžiaus vaikams. Dažniausios mokinių gyvensenos klaidos, turinčios įtakos jų kūno svorio rodikliams, yra netinkama mityba. Mokinių svoris yra aktuali problema, kadangi anstvoris ir nutukimas siejami su įvairiomis ligomis: 2-ojo tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, nutukimo vyresniame amžiuje rizika, širdies ir kraujagyslių ligomis, metaboliniu sindromu. Taigi, sveikos mitybos įpročiai gali užkirsti kelią atsirasti antsvoriui ar nutukimui vaikystėje ir suaugus.

2.2.3. Moksleivių fizinio aktyvumo vertinimas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo rekomendacijose akcentuojamas sveikatą stiprinantis ir ligų riziką mažinantis fizinis aktyvumas, 5-17 metų vaikai ir paaugliai ne mažiau kaip 60 minučių kiekvieną dieną turi užsiimti vidutinio ir didesnio intensyvumo fizine veikla. Be to, ne rečiau negu 3 kartus per savaitę turi atlikti kaulų ir raumenų sistemą lavinančius pratimus [73]. Vaikų ir jaunimo populiacijoje fizinis aktyvumas apima aktyvius žaidimus, mankštą, aktyvų poilsį, fizinį lavinimą, ėjimą, fizinį darbą namuose [74].

Fizinis aktyvumas (FA) yra vienas reikšmingiausių moksleivių vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnių [75]. Reguliarus fizinis aktyvumas (FA) ne tik naudingas sveikatai, bet ir labai svarbus augančiam organizmui. Vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas turi teigiamą trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį jų fizinei, protinei ir socialinei raidai [76]. Fizinis akyvumas gali padėti pagerinti akademinius pasiekimus, moksleivių elgesį pamokų metu, sukoncentruoti dėmesį ir susikaupti. Labai svarbu pabrėžti, kad išugdytas įprotis būti fiziškai aktyviam vaikystėje gali išlikti ir suaugus [74].

Nepaisant mokslinių įrodymų apie FA poveikį sveikatai ir gerovei ar skiriamo dėmesio tarptautiniuose ir nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, kuriais siekiama didinti FA, šiuolaikinės visuomenės, ypač vaikų ir paauglių, FA yra nepakankamas. Mokslinių tyrimų duomenimis, NFA yra vaikų ir jaunimo sveikatos “rykštė” ir vienas pagrindinių lėtinių neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių. Remiantis ekonomiškai išsivysčiusių šalių mokslinių tyrimų rezultatais atsirado naujas terminas – sėdimos (pasyvios) gyvensenos sindromas, kurio požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir šlapime, antsvoris ar nutukimas, bloga aerobinė ištvermė ir mažas fizinis pajėgumas [77]. Kadangi vaikai ir paaugliai vis daugiau laisvalaikio leidžia pasyviai, didėja vaikų antsvorio, nutukimo ir metabolinių sutrikimų paplitimas tiek Vakarų Europos šalyse, tiek ir Lietuvoje [6,78–80]

24 grupėse berniukai yra fiziškai aktyvesni, palyginti su mergaitėmis [78]. Tyrimais nustatyta, kad FA paauglystės laikotarpiu kasmet sumažėja vidutiniškai 7 proc.. Lietuvoje dažniausiai tiriamas 11, 13 ir 15 m. amžiaus mokinių FA vykdant tarptautinį moksleivių elgsenos tyrimą nacionaliniu lygmeniu [76].

(11-25 19 metų amžiaus) iš 20 vidurinių mokyklų, kurios buvo atrinktos iš 10 skirtingų Lietuvos apskričių. Nustatyta, jog 33,4 proc. respondentų buvo pakankamai fiziškai aktyvūs (atitiko PSO rekomendacijas, t.y mankštinosi ne mažiau po 60 minučių penkias ar daugiau dienų per savaitę), o likusieji - 66, 6 proc. respondentų buvo fiziškai neaktyvūs. Pastebėtas lyčių skirtumas, jog fiziškai aktyvių berniukų buvo daugiau nei mergaičių visose amžiaus grupėse. Taip pat jaunesni vaikai buvo fiziškai aktyvūs daugiau dienų per savaitę nei vyresni vaikai (vienuolikmečiai buvo fiziškai aktyviausi, o deviniolikmečiai buvo fiziškai pasyviausi). Nustatyta, jog paaugliai vidutiniškai buvo fiziškai aktyvūs 3, 6 dienas per savaitę [82]. Kalman su kolegomis atliko Tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC). Tyrimo tikslas nustatyti paauglių fizinio aktyvumo tendencijas 2002-2010 metų laikotarpiu 32 šalyse Europojes ir Šiaurės Amerikoje. Tyrime dalyvavo virš 479 000 paauglių 11, 13, 15 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai parodė, jog iš visų tyrime dalyvavusių paauglių PSO fizinio aktyvumo rekomendacijų laikosi 23, 1 proc. berniukų, ir 14, 0 proc. mergaičių. Apibendrinant visose šalyse ir visose amžiaus grupėse buvo nustatyti su lytimi susiję skirtumai: berniukai fiziškai buvo aktyvesni nei mergaitės, su amžiumi susję skirtumai: vienuolikmečiai yra fiziškai aktyvesni nei penkiolikmečiai. Taip pat pastebėta, jog turtingesnių šeimų vaikai buvo fiziškai aktyvesni nei gaunančių mažesnes pajamas. Nustatyta, jog berniukų fizinis aktyvumas sumažėjo 9 šalyse (Čekijos Respublikoje, Danijoje, Italijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Škotijoje, Slovėnijoje, Šveicarijoje ir JAV), o mergaičių fizinis aktyvumas sumažėjo 8 šalyse (Čekijos Respublikoje, Danijoje, Italijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Škotijoje, Šveicarijoje, Grenlandijoje). Nustatyta, jog Lietuvoje tiek berniukų, tiek mergaičių fizinis aktyvumas buvo mažiausias, atitinkamai 11, 1 proc. ir 7, 2 proc. [83].

26 3. TYRIMO METODIKA IR KONTINGENTAS

3.1. Tiriamųjų imtis ir atranka

Tyrimo objektas – aštuntų progimnazijos klasių mokiniai.

Tyrimo imtį sudarė Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių moksleiviai. Martyno Mažvydo progimnazijoje mokosi 198 aštuntų klasių mokiniai. Internetinėje imties skaičiavimo programoje http://www.raosoft.com/samplesize.html apskaičiuota, jog populiacijos dydžiui esant 198, siekiant reprezentatyvių duomenų su 5 proc. paklaida reikėtų apklausti 131 respondentą. Tačiau siekiant didesnio rezultatų patikimumo, tyrimo anketos buvo išdalintos visiems Martyno Mažvydo progimnazijos 8 klasių moksleiviams. Tyrime dalyvavo 198 respondentai, po apklausos sugrąžintos 179 anketos (atsako dažnis – 90 proc.). Galutinę tiriamųjų imtį sudarė 179 respondentai.

3.2. Tyrimo organizavimas

Siekiant ištirti ištirti Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių mokinių sveikatos nusiskundimus, mitybos įpročius, kūno svorį, fizinį aktyvumą ir jų sąsajas buvo atlikta anoniminė anketinė mokinių apklausa. Tyrimas atliktas Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijoje. Tyrimo atlikimo laikas - 2019 09 09 – 2019 10 30.

Prieš pradedant atlikti tyrimą buvo kreiptasi į progimnazijos direktorių ir gautas direktoriaus leidimas atlikti tyrimą prieš tai jį supažindinus su tyrimo tikslu, uždaviniais, tyrimo metodais bei anketa, skirta tiriamiesiams apklausti. Taip pat gautas tėvų sutikimas dėl jų vaikų apklausos. Prašymus tėvams dėl jų vaikų apklausos išsiuntė mokyklos administracija per dienynas.tamo.lt. Gavus mokyklos administracijos ir visų tėvų sutikimus buvo pradėta moksleivių apklausa. Gavus raštišką progimnazijos vadovo sutikimą buvo kreiptasi į LSMU Bioetikos centrą. Bioetikos centro leidimas tyrimui atlikti gautas 2019-06-10 Nr. BEC-GM(M)-156 (1 priedas). Moksleivių dalyvavimas tyrime savanoriškas, visų tyrime dalyvavusių moksleivių anonimiškumas ir konfidencialumas buvo užtikrintas.

27 tyrimą, jo tikslą, uždavinius bei atliekamo pilotinio tyrimo reikšmė. Atlikus pilotinį tyrimą bei išanalizavus gautus rezultatus kai kurie klausimai bei jų atsakymai buvo nežymiai pakoreguoti.

Tiriamieji buvo apklausti pamokos metu prieš tai juos supažindinus su tyrimo tikslu, uždaviniais, popierinės anketos pildymo principais. Mokinių apklausa vykdyta iš anksto suderinus laiką su klasės auklėtoju, vykdyta per klasės valandėles. Apklausos rezultatai reprezentuoja tik tyrime dalyvavusius Martyno Mažvydo progimnazijos aštuntų klasių mokinius.

Tyrimo duomenys buvo surinkti naudojant anoniminės anketinės apklausos metodą. Apklausai atlikti buvo sudaryta anoniminė anketa. Tiriamieji atsakinėjo pasirinkdami vieną tinkamiausią atsakymo variantą iš kelių siūlomų atsakymo variantų.

3.3. Tyrimo instrumentas

Tyrimo metodas – atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius buvo sudaryta anoniminė anketa (2 priedas). Ją sudarant buvo vadovautasi ankstesniais vykdytais studentų gyvensenos ir sveikatos tyrimais, atliktais 2004 metais (D. Petrausko disertacija 4,6,13,14,15 anketos klausimai) [84] ir 2014 metais (V. Dobrovolskio disertacija 16,17,39 klausimai) [85]. 27,28,29,30 klausimai parengti remiantis COSI tyrimu[86]. Kiti anketos tyrimo klausimai buvo sudaryti remiantis standartizuotais tarptautiniais HBSC ir LMM klausimynais bei Pasaulio sveikatos organizacijos parengtu supaprastintu „Tarptautiniu fizinio aktyvumo klausimynu“. Anketa sudaryta iš 39 klausimų.

Anketos klausimai suskirstyti į 6 grupes:  Sociodemografiniai duomenys;

 Mityba ir kūno svoris;  Sveikata ir gerovė;  Fizinis aktyvumas;

Sociodemografiniai duomenys. Respondentų buvo prašoma nurodyti jų gimimo metus, lytį, gyvenamąją vietą, jų tėvų išsilavinimą. Buvo prašoma nurodyti, kaip dažnai respondentai turi kišenpinigių, ar jų tėvai šiuo metu dirba, kiek kompiuterių turi šeima, ar respondentai turi savo kambarį.

28 Tyrimo klausimais taip pat siekta nustatyti moksleivių požiūrį į savo kūną, todėl jų buvo klausiama, koks jų manymu yra jų kūnas, ar jie šiuo metu laikosi dietos. Šiais klausimais siekta nustatyti moksleivių požiūrį į jų kūną ar moksleivių tarpe paplitęs dietos laikymasis.

Tyrimo metu siekta nustatyti moksleivių požiūrį į taisyklingos mitybos principus, todėl jų buvo klausiama, ar jiems svarbu sveikai maitintis. Siekiant nustatyti moksleivių mitybos įpročius moksleivių klausta, ar jie valgo reguliariai, kiek kartų per dieną jie valgo, kurių valgių metu jie valgo sočiausiai, kiek vidutiniškai dienų per savaitę jie pusryčiauja, ar dažnai jie valgo namuose su tėvais. Šiais klausimai siekta nustatyti, kokie mitybos įpročiai vyrauja tarp 8 klasių moksleivių.

Siekiant įvertinti moksleivių mitybos racioną moksleivių buvo klausima kaip dažnai jie valgo tam tikrus maisto produktus. Sudarant mitybos raciono klausimus buvo remtasi HBSC tyrime taikytu klausimynu [29,90]. Moksleivių buvo prašoma įvertinti kaip dažnai jie vartoja pateiktus 20 įvairius maisto produktus (šviežūs vaisiai, 100 proc. vaisių sultys, šviežios daržovės, daržovės, raudona mėsa, mėsos produktai, žuvis, kiaušiniai ir kiaušinių patiekalai, pienas ir pieno produktai, riešutai, džiovinti vaisiai, ankštinės daržovės, saldžius užkandžius, šokoladą, tortą ir pyragaičius, sultis ir gaiviuosius gėrimus su cukrumi, gaiviuosius gėrimus be cukraus, įvairius energinius gėrimus, kavą ar kavos gėrimus, sūdytus užkandžius, greito maisto produktus). Galimi atsakymų variantai buvo: kelis kartus; kasdien; 5-6 dienas per savaitę; 2-4 dienas per savaitę; kartą per savaitę; rečiau nei kartą per savaitę; niekada. Kiekvienas atsakymas vertintas įverčiais (balais).

Siekiant įvertinti moksleivių užkandžiavimo įpročius moksleivių klausta, ar jie užkandžiauja pagrindinių valgymų metu, kokius maisto produktus renkasi užkandžiavimų metu, siekiant įvertinti užkandžiavimų dažnumą, moksleivių klausta, kaip dažnai jie užkandžiauja.

Siekiant nustatyti, ar moksleiviai valgo namuose gamintą maistą, ar pusfabrikačius, ar valgymui paruoštą maistą, moksleivių buvo klausiama, kokį maistą dažniausiai jie valgo namuose.

Taip pat moksleivių klausta, kiek jie išgeria nesaldintų įvairių gėrimų, kiek daržovių ir vaisių porcijų paprastai suvalgo per dieną.

29 Sveikata ir gerovė. Pirmuoju grupės klausimu moksleivių buvo klausiama, ar jie rūpinasi savo sveikata, tuomet sekančiu klausimu moksleiviams buvo pateikti 8 sveikatos nusiskundimai ir prašoma nurodyti kaip dažnai jie pasitaiko.Galimi atsakymų variantai buvo: 1 – beveik kiekvieną dieną, 2 – 2-5 dienas per savaitę, 3 – 1 kartą per savaitę, 4 – 1 ar 2 karus per mėnesį, 2-5 – retai arba niekada. Paskutiniu grupės klausimu moksleivių klausta, kiek kartų per praėjusius metus jie kreipėsi į gydytoją, išskyrus stomatologą ir profilaktinius patikrinimus.

Fizinis aktyvumas. Siekiant įvertinti moksleivių fizinį aktyvumą buvo naudojama Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno dalis: rekreacija, sportas ir laisvalaikis. Moksleivių buvo klausiama, kiek dienų per pastarąsias 7 dienas jie buvo fiziškai aktyvūs ne mažiau kaip 60 minučių per dieną, ar dažnai ne pamokų metu, laisvalaikiu, jie mankštinasi ir sportuoja taip, kad suprakaituotų, padažnėtų kvėpavimas, kiek valandų per savaitę ne pamokų metu jie mankštinasi ir sportuoja taip, kad suprakaituotų, padažnėtų kvėpavimas. Papildomais klausimais siekta nustatyti, kokie pagrindiniai motyvai nulėmė moksleivių apsisprendimą sportuoti. Moksleiviams buvo pateikti 8 motyvai (tai labai madinga; noras pagerinti sveikatą; noras sumažinti kūno svorį; galimybė pasiekti asmeninių sportinių rezultatų; noras praleisti laiką su draugais; noras atsikratyti žalingų įpročių; noras susirasti naujų draugų; kita). Šiuos motyvus moksleiviams reikėjo įvertinti pasirenkant atsakymą nuo 1 iki 5, kai 1 – visiškai sutinku, 2 – sutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – nesutinku, 5 – visiškai nesutinku. Kiekvienas atsakymas vertintas įverčiais (balais). Siekiant įvertinti kiek laiko per dieną moksleiviai praleidžia naudodamiesi įvairiomis technologijomis, moksleivių klausta, kiek vidutiniškai laiko per dieną laisvalaikiu jie žiūri televizorių, filmus, vaizdo įrašus („Youtube“ ir DVD), naudojasi asmeniniu kompiuteriu, žaidimų automatais, planšetiniais kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais. Paskutiniu grupės klausimu moksleivių klausta, kiek laiko per dieną darbo dienomis ir savaitgaliais jie skiria laiko miegui, siekiant nustatyti moksleivių poilsio rėžimą.

3.4. Statistinė analizė

30 Jei skirstinys statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo Normaliojo, dviejų nepriklausomų imčių kiekybinių kintamųjų vidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Mann-Whitney U testas. Požymių ryšiams nustatyti sudarytos tarpusavyje susijusių požymių lentelės, o jų priklausomybei nustatyti taikytas chi-kvadrato (χ2_{) kriterijus ir jo laisvės laipsnių skaičius (lls). Poriniai palyginimai apskaičiuoti naudojant} z testą su Bonferroni korekcija. Ranginių požymių ryšio stiprumas vertintas naudojant Spearman‘o koreliacijos koeficientą (r). Koreliacijos koeficientas laikomas teigiamu, kai vienam dydžiui didėjant, didėja ir kitas, neigiamas – kai vienam dydžiui didėjant, kitas mažėja. Tyrimo rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse.

3.5. Respondentų charakteristika

Iš viso tyrime dalyvavo 179 respondentai. Kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (54,2 proc.) buvo mergaitės, berniukų, dalyvavusių tyrime dalis buvo kiek mažesnė (45,8 proc.). Vidutinis respondentų amžiaus vidurkis - 14,09±0,55 metų. Dauguma respondentų (74,9 proc.) nurodė, jog jie šiuo metu gyvena su abiem tėvais, daugumos respondentų (68,7 proc.) mamų išsilavinimas buvo aukštasis universitetinis, kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (53,6 proc.) taip pat nurodė, jog jų tėvų išsilavinimas yra aukštasis universitetinis. Beveik pusės tyrime dalyvavusių respondentų nuomone (44,7 proc.) jų šeima yra pakankamai turtinga. Vertinant, kaip dažnai 8 klasių moksleiviai turi kišenpinigių, nustatyta, jog daugiausiai respondentų (41,9 proc.) nurodė, jog jų jie turi kasdien. Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų nurodė, jog jų tėvas (93,3 proc.) ir mama (91,1 proc.) šiuo metu turi darbą.

Daugumos respondentų namuose taip pat yra du (39,1 proc.) arba trys ir daugiau (34,6 proc.) kompiuterių, taip pat dauguma respondentų (67,0 proc.) namuose turi atskirą kambarį.

31 3 lentelė. Respondentų sociodemografiniai duomenys Demografiniai duomenys Respondentų skaičius (n=179) Proc.

Lytis

Mergaitė 97 54,2

Berniukas 82 45,8

Šeimos padėtis

Šiuo metu gyvenu su abiem savo tėvais

134 74,9

Šiuo metu gyvenu su vienu iš

tėvų 41 22,9

Kita 4 2,2

Mamos išsilavinimas

Vidurinis (įskaitant profesinį) 12 6,7

Aukštasis neuniversitetinis (kolegija)

44 24,6

Aukštasis universitetinis 123 68,7

Tėvo išsilavinimas

Vidurinis (įskaitant profesinį) 40 22,3

Aukštasis neuniversitetinis (kolegija) 43 24,0 Aukštasis universitetinis 96 53,6 Šeimos turtingumas Labai turtinga 9 5,0 Pakankamai turtinga 80 44,7 Vidutiniškai turtinga 68 38,0 Nelabai turtinga 22 12,7 Kišenpinigių turėjimas Kasdien 75 41,9

Kartą per savaitę 32 17,9

2-3 kartus per savaitę 19 10,6

4-6 kartus per savaitę 15 8,4

Kartą per mėnesį 27 15,1

Niekada 11 6,1

Tėvo turimas darbas

Taip 167 93,3

Ne 4 2,0

Nežinau 3 1,7

Tėvo neturiu 5 2,8

Mamos turimas darbas

Taip 163 91,1

Ne 12 6,7

Nežinau 4 2,2

Kompiuterio turėjimas šeimoje

Nė vieno 5 2,8

Vieną 42 23,5

Du 70 39,1

Tris ar daugiau 62 34,6

Atskiro kambario turėjimas

Taip 120 67,0

32 4. REZULTATAI

4.1. Mokinių subjektyvios sveikatos ir nusiskundimų vertinimas

Kadangi nemaža dalis vaikų neatitinka sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų, buvo įdomu išsiaiškinti ir jų sveikatos rodiklius

Nustatyta, jog kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių berniukų (52,6 proc.) ir panaši mergaičių dalis (48,8 proc.) nurodė, jog jų sveikata yra gera. Tačiau vidutiniškai savo sveikatą vertinusių berniukų buvo daugiau nei mergaičių, atitinkammai 34,1 proc. ir 25,8 proc. Taigi berniukai dažniau buvo linkę savo sveikatą vertinti blogiau nei mergaitės (2 pav.).

χ²=1,389, lls=2, p=0,026; *- p<0,05, palyginus su berniukais, kurių sveikata vidutiniška (z testas su Bonferroni korekcija)

2 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal subjektyvų sveikatos vertinimą (proc.) (N=179)

Sekančiu tyrimo klausimu respondentų klausta, kaip dažnai per pastaruosius 6 mėnesius jie patyrė įvairius sveikatos sutrikimus.

Analizuojant tyrimo rezultatus nustatyta, jog kiek daugiau nei trečdalis berniukų nurodė, jog 2-6 kartus per savaitę jie patiria irzlumą, blogą nuotaiką (34,2 proc.), nervinę įtampą, nerimą (32,9 proc.). Tuo tarpu mergaičių, patiriančių šiuos sutrikimus dalis buvo dar didesnė (atitinkamai 45,3 proc. ir 43,3 proc.). Tuo tarpu mergaitės (33,0 proc.), priešingai nei berniukai (24,4 proc.) ženkliai dažniau nurodė, jog liūdesį ir prislėgtumą jos patiria 2-6 kartus per savaitę (p<0,05), taip pat tarp

0 10 20 30 40 50 60

Labai gera Gera Vidutiniška Bloga

33 mergaičių, priešingai nei tarp berniukų dažniau pasitaiko ir nemigos simptomai (atitinkamai 24,7 proc. ir 19,5 proc., p<0,05).

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, jog nors dažniausiai tyrime dalyvavę respondentai savo sveikatos būklę vertino gerai, tačiau įvairūs sveikatos nusiskundimai yra paplitę tarp respondentų, kurie pasitaiko bent vieną kartą per savaitę (3 lentelė).

3 lentelė. Berniukų ir mergaičių sveikatos nusiskundimai priklausomai nuo lyties (proc.) (N=179)

Sveikatos sutrikimai Lytis P reikšmė

Berniukai Mergaitės

1 k/sav 2-6 k/sav

1 k/sav 2-6 k/sav

Galvos svaigimą, silpnumą 24,4 9,8 23,7 19,6 0,378

Nervinę įtampą, nerimą 28,0 32,9 34,0 43,3 0,002

Irzlumą, blogą nuotaiką 35,4 34,2 35,1 45,3 0,413

Liūdesį, prislėgtumą 22,0 24,4 32,0 33,0 0,037

Nemigą 32,9 19,5 16,5 24,7 0,046

Galvos skausmus 18,3 19,5 24,7 24,7 0,125

Nugaros skausmus 30,5 13,5 20,6 19,6 0,363

Skrandžio ar pilvo skausmus 17,1 9,8 14,4 18,6 0,290

Paskutiniu šio tyrimo klausimų bloko klausimu respondentų klausta, kiek kartų per praėjusius metus jie kreipėsi į gydytoją, išskyrus stomatologą ir profilaktinius patikrinimus.

34 χ²=1,634, lls=2, p=0,037; *- p<0,05, palyginus su berniukais, kurie kreipėsi į gydytojus 3-4 kartus per metus (z testas su Bonferroni korekcija)

3 pav. Berniukų ir mergaičių kreipimosi į gydytoją dažnumas (proc.) (N=179)

Apibendrinant galima teigti, jog respondentai savo sveikatos būklę dažniausiai buvo linkę vertinti gerai, mergaitės dažniau nei berniukai savo sveikatą vertino gerai. Tarp tyrime dalyvavusių respondentų yra paplitę įvairūs sveikatos nusiskundimai. Nemaža dalis mergaičių ir berniukų vos ne kiekvieną dieną patiria nervinę įtampą, irzlumą, todėl dėl įvairių sveikatos nusiskundimų respondentai per metus į gydytojus kreipiasi ne rečiau nei 1-2 kartus, berniukai į gydytojus kreipiasi dažniau nei mergaitės.

4.2. Mokinių mitybos ir kūno svorio vertinimas

Pirmajame tyrimo klausimų bloke siekta įvertinti tyrime dalyvavusių respondentų kūno svorio bei mitybos rodiklius. Pirmiausiai respondentų prašyta nurodyti savo svorį bei ūgį. Nustatyta, jog vidutinis tyrime dalyvavusių respondentų berniukų svoris buvo 62,63±9,68kg, mergaičių – 54,62±7,84 kg. Berniukų vidutinis ūgis – 174,11±7,60 cm., mergaičių – 167,42±6,41 cm. Sekančiu tyrimo klausimu siekta įvertinti respondentų KMI. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog daugumos mergaičių (86,6 proc.) ir berniukų (78,0 proc.) KMI buvo normalus. Tačiau berniukai (19,6 proc.), priešingai nei mergaitės (6,2 proc.) ženkliai dažniau turėjo antsvorio p<0,005 (4 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 70

35 χ²=2,192, lls=2, p=0,012; *- p<0,005, palyginus su berniukais (z testas su Bonferroni

korekcija)

4 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal KMI (proc.) (N=179)

Tyrimo metu respondentų teirautasi, koks jų manymu yra jų svoris. 65,4 proc. respondentų nurodė, jog jų svoris yra normalus, tačiau 20,1 proc. respondentų nurodė manantys, jog jie šiek tiek nutukę. Mažiausia respondentų dalis buvo linkusi nurodyti, jog jie pagal svorį yra labai nutukę (3,3 proc.) (5 pav.).

5 pav. Moksleivių pasiskirstymas pagal savo svorio vertinimą (proc.) (N=179)

0 10 20 30 40 50 60 70 11.2 65.4 20.1 3.4 Procentai Per liesas Normalus Šiek tiek nutukęs Labai nutukęs 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Liesas Norma Antsvoris

36 Analizuojant respondentų savo svorio suvokimą lyties aspektu, nustatyta, jog didesnė dalis mergaičių (72,2 proc.) nei berniukų (57,3 proc.) dažniau savo svorį vertino, kaip normalų. Tačiau berniukai (23,5 proc.) ženkliai dažniau nei mergaitės (5,2 proc.) nurodė, jog jų manymu jų svoris per mažas (p<0,005). (6 pav.).

χ²=2,372, lls=4, p=0,048; *- p<0,005, palyginus su mergaitėmis (z testas su Bonferroni korekcija)

6 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal savo svorio vertinimą (proc.) (N=179)

Tyrimo metu taip pat siekta palyginti, kaip berniukų ir mergaičių suvokiamas svoris atitinka jų apskaičiuotą KMI. Tyrimo duomenimis, jog didesnės moksleivių dalies KMI sutampa su respondentų požiūriu į jų kūno svorį. Tačiau normalų KMI turinčios mergaitės (78,6 proc.) dažniau nei berniukai (65,6 proc.) savo kūną suvokė, kaip normalų (p<0,05). Tuo tarpu normalų svorį turintys berniukai (21,9 proc.) dažniau nei mergaitės (1,2 proc.) buvo linkę savo svorį suvokti, kaip per mažą. Kas ketvirta normalaus kūno svorio mergaitė manė, kad jos kūnas yra per storas, tokių berniukų buvo tik 12,5 proc. Pusė per mažo svorio berniukų ir 42,9 proc. mergaičių nurodė esantys normalaus svorio. Kas ketvirtas antsvorio turintis berniukas ir 16,7 proc. mergaičių savo kūną vertino kaip normalų (4 lentelė). 0 10 20 30 40 50 60 70 80

37

4 lentelė Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal subjektyvų svorio vertinimą ir apskaičiuotą KMI (proc.) (N=794)

Kūno

svoris/nuomonė

KMI

Per mažas KMI (KMI<18,5)

Normalus (18,5≥KMI<25)

Antsvoris (KMI≥25)

Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniuk ai

Per liesas 57,1 50 1,2 21,9 0

Normalaus svorio 42,9 50 78,6* 65,6 16,7 25,0

Šiek tiek nutukęs 0 0 17,9 12,5 50,0 62,5

Labai nutukęs 0 0 2,4 0 33,3 12,5

χ²=65,901, lls=, p=0,000; *- p<0,05, palyginus su berniukų ir mergaičių turinčiais normalų svorį (z testas su Bonferroni korekcija)

38 χ²=4,097, lls=3, p=0,001; *- p<0,05, palyginus su berniukais (z testas su Bonferroni

korekcija)

7 pav. Berniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagalbandymą mažinti svorį (proc.) (N=179)

Tyrimo metu taip pat siekta palyginti kaip berniukų KMI susijęs su dietos laikymusi. Nustatyta, jog nei vienas tyrime dalyvavęs per mažą svorį turintis respondentas nesilaikė dietų. Tuo tarpu kiek daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių respondentų (53,1 proc.), kurių KMI yra normalus dažniausiai nurodė, jog jie svorio mesti neplanavo, kadangi jų svoris yra normalus. Antsvorio turintys berniukai 4 kartus dažniau laikėsi dietų ir 3 kartus dažniau manė, kad jiems reikia mažinti svorį nei normalaus svorio atstovai, tačiau kas ketvirtas šios svorio kategorijos berniukas savo svorį vertino kaip normalų. Kas ketvirtas normalaus svorio berniukas norėjo priaugti svorio (8 pav.).

0 10 20 30 40 50 60

Taip Ne, nes mano svoris normalus

Ne, bet man reikėtų numesti

svorio

39 χ²=19,035, lls=6, p=0,004; *- p<0,05, palyginus su ir turinčiais normalų svorį; (z testas su Bonferroni korekcija)

8 pav. Berniukų pasiskirstymas pagal bandymą mažinti svorį priklausomai nuo KMI grupės (proc.) (N=82)

Analizuojant mergaičių KMI įtaką dietų laikymuisi,nustatyta, jog liesos mergaitės (42,9 proc.) nesilaikė dietų, jos nurodė, kad joms reikėtų priaugti svorio. Dauguma normalų KMI turinčių mergaičių (60,7 proc.) nurodė, jog dietų jos nesilaikė, nes jų svoris yra normalus, tačiau 25 proc. normalų KMI turinčių mergaičių teigė, jog jos laikėsi dietų, kad sumažintų svorį (p<0,05). Tuo tarpu antsvorį turinčių mergaičių dauguma (66,7 proc.) nurodė, jog dietų nesilaikė, bet joms reikėtų numesti svorį. Galima teigti, jog mergaitės, turinčios normalų KMI, priešingai nei berniukai dažniau linkusios laikytis dietos (9 pav.).

0 10 20 30 40 50 60 Normalus Antsvoris

7.8

53.1

14.1

25