1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO
VETRINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARINĖS MAISTO SAUGOS PROGRAMA (IŠTĘSTINĖS STUDIJOS) MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDRA
DIANA KRAPIKIENĖ
3 kursas 1grupė
I-IV KLASIŲ MOKSLEIVIŲ MAITINIMO GERINIMAS X
MOKYKLOJE
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Gintarė Zaborskienė
2 PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMA
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas "I-V klasių moksleivių maitinimo gerinimas X mokukloje"
1. Yra atliktas mano paties / pačios:
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje:
3. Nenaudojau šaltiniu, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visa naudotos literaturos saraša.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBE UŽ LIETUVIU KALBOS
TAISYKLINGUMA ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklinguma atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO TEIKIMO GYNIMUI
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(data) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės –(iaus) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 TURINYS SANTRUMPOS ... 4 SANTRAUKA ... 5 SUMMARY ... 6 ĮVADAS ... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1. Sveikos mitybos svarba ir ypatumai ... 9
1.2. Pradinių klasių mokinių mitybos analizės apžvalga ... 14
1.3. Mokinių maitinimo organizavimas mokyklose ... 15
1.3.1 Teisiniai aktai - taikomi mokinių maitinimo organizavimui ... 15
1.3.2. Savikontrolės sistemų taikymas pradinio ugdymo įstaigų maitinimo įmonėse ... 18
1.3.3 Valgiaraščio sudarymo ypatumai ... 20
1.4. Mokinių mitybos įpročių tyrimai Lietuvoje ir užsienyje ... 24
2. TYRIMO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA ... 28
3. TYRIMO REZULTATAI ... 31 3.1. Valgiaraščio gerinimas ... 47 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 49 IŠVADOS ... 51 PASIŪLYMAI ... 52 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53 PRIEDAI
4 SANTRUMPOS
GHP - Geros higienos praktikos taisyklės GMO - Genetiškai modifikuotas organizmas Kcal. - Kalorija
PSO ir ES - Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjunga Proc. - Procentai
5 SANTRAUKA
Krapikienė D. I-IV klasių moksleivių maitinimo gerinimas X mokykloje./ Veterinarijos maisto saugos magistro baigiamasis darbas. Vadovė Prof. dr. G. Zaborskienė – Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija, 2015. – 51 p. 3 lent., 31 pav.
Darbo tikslas – atsižvelgiant į moksleivių ir jų tėvų atsiliepimus, pagerinti I-IV klasių moksleivių maitinimą X mokykloje.
Tiriamajame darbe autorė siekia atskleisti I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes. Pirmoje dalyje remiantis mokslinės bei teisinės literatūros šaltiniais nagrinėjama teorinė dalis: sveikos mitybos svarba vaikams, mokinių maitinimo mokyklose organizavimas bei esamos situacijos Lietuvoje - mokinių mitybos įpročių analizė. Antroje dalyje pagrindžiama tyrimo problema, pateikiamas instrumentarijus, aptariama atliekamo tyrimo eiga. Trečioje dalyje analizuojamas I-IV klasių moksleivių tėvų požiūris į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes. Ketvirtoje dalyje aptariami gauto tyrimo rezultatai.
Tyrimo metodika: Mokslinės bei teisinės literatūros analizė, anketinis metodas.
Vaikų mitybos įpročių analizė parodė, kad pradinių klasių mokiniai dažnai valgo bandeles, mokykloje nesuvalgo patiekiamų pietų, retai vartoja vaisius ir daržoves bei retai kada pusryčiauja namuose. Visą maitinimą mokykloje užsisako tik pusė mokinių, kita pusė dėl neišperkamo maitinimo renkasi patiekalūs patys atsižvelgdami į patiekalo išvaizdą ir skonį, bet ne į naudingumą – sveiką maistą. Vaikams reikėtų pateikti daugiau tausojančių patiekalų. Rekomenduotina keptus varškėčius pakeisti į daržovių troškinį su mėsa; kiaulienos snicelį rekomenduotina keisti į Jautienos maltinuką su daržovių įdaru; žemaitišką maltinį rekomenduotina pakeiti į Balandėlius. Siekiant gerinti maitinimą mokykloje, rekomenduotina mokyklose vykdyti edukacines programas apie sveiką mitybą įtraukiant ne tik vaikus, bet ir tėvus, pedagogus; organizuoti konkursus, projektus įtraukiant ir tėvus – pavyzdžiui koreaguoti mokyklos patiekalų valgiaraštį, kur tėvai su vaikais galėtų pasiūlyti savo sveikuolišką receptą; informuoti tėvus apie dietinio patiekalo galymybę jų vaikui – pristatant valgyklos darbuotojoms tereikia pateikti specialią pažymą iš gydytojo; organizuojant dietinį maitinimą gali būti sudarytas dietinis valgiaraštis, kuris būtų patvirtintas ugdymo įstaigos vadovo bei suderintas su visuomenės sveikatos centru. Dietinio maitinimo valgiaraščiai būtų sudaromi 10 dienų arba dviem savaitėm.
6 SUMMARY
Krapikienė D. I-IV grades of school children cateriny in the X school / Veterinarijos maisto saugos magistro baigiamasis darbas. Vadovė Prof. dr. G. Zaborskienė – Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, veterinarijos akademija, 2015. – 51 p. 3 tabl, 31 graph.
The aim - according to the students 'and their parents' opinions, improve I-IV class X students meals at school.
Public media noticeable active interest in children's nutrition and its impact on health. Due to poor nutrition, excessive energy consumption reduced physical activity increasing overweight and obese children. As well as the increased incidence of food allergy - a rapidly growing problem of school-age children around the world. Scientists offer more attention to children's eating habits, child nutrition in schools, at home, highlights the influence of nutrition professionals, parents' role in shaping and developing children healthy eating habits.
In the thesis the author seeks to show the I-IV classes, parents' approach to the existing power supply system at school X - about canteen food and the need to improve the power and potential. In the first part of the scientific literature, and the rule at issue in the theoretical part: the importance of a healthy diet for children, students and school feeding organization of the current situation Lithuania - students eating habits analysis. The second part of the problem based on the studies, the instrumentation and discusses the progress of the investigation. The third part analyzes the I-IV classes, parents' approach to the existing power supply system at school X - about canteen food and the need to improve the power and potential. The fourth part discusses the results of the investigation.
Methods: The scientific and legal literature analysis, questionnaire method.
Children's eating habits analysis showed that primary school students often eat cakes, rarely eat fruits and vegetables, and rarely have breakfast at home. Recommended to change the curd baked vegetable stew with meat; pork schnitzel is recommended to change to beef croquette stuffed with vegetables; Samogitian balls dove is recommended to convert to. In order to improve school meals, it is advisable to carry out educational programs in schools on healthy eating to include not only children but also parents and teachers; organization of competitions and projects involving parents; inform parents about dietary dish great for their child - the presentation of the canteen workers only need to present certificates from the doctor; organizing diet meals can be drawn dietary menu, which would be approved by the head of the educational institution and consistent with public health center. Dietary catering menus are drawn up for 10 days or two weeks.
7 ĮVADAS
Mitybos mokslas per pastaruosius keletą dešimtmečių sparčiai pažengė įpriekį. Klasikinius tyrimus, kai maisto medžiagų trūkumas buvo siejamas su maisto nepakankamumu, pakeitė nauji tyrimai, įrodantys, jog įsivyravo maisto medžiagų perteklius ir disbalansas. Dėl pakitusio gyvenimo būdo ir nesveiko maisto pertekliaus atsirado naujų mitybos problemų, kurios sukėlė nutukimo ir lėtinių ligų protrūkį. Žiniasklaidoje daugybė laikraščių, žurnalų ir kitų leidinių, kuriuose propaguojama tinkama mitybos kultūra, pateikiama daug išsamios informacijos, apie sveikos mitybos principus ir taisykles, maisto pasirinkimo piramides, faktai apie vitaminų ir kitų vertingų maistinių medžiagų reikšmę ir poveikį žmogaus organizmui. Pastebimas ir aktyvus visuomenės ir žurnalistų susidomėjimas vaikų mityba. Tai viena opiausių temų šiuolaikinėje visuomenėje, nes pamažu atsiranda supratimas, jog nesubalansuota mityba įtakoja daugumos vaikų sveikatos sutrikimus ir ligas pvz.: nutukimą, mažakraujystę, diabetą, osteoporozę, Beriberi ligą, apykaitos sutrikimus, rachitą, regėjimo sutrikimus, įvairias dermatologines ligas ir kt.
V. Grabauskas ir kt. (2004) teigia, kad sveikatos pagrindas - sveika mityba. Mitybos įpročiai įtakoja sveikatą net 25–30 proc., o gera sveikata – svarbi sąlyga ugdyti vaikus visavertėmis asmenybėmis, derinančiomis savyje fizinės, psichinės raidos ir dvasingumo vienovę (Grabauskas ir kt., 2004). Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę (Cecchini ir kt., 2010), tai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimo (Carlson et al, 2005).
Lietuvos sveikatos programoje nurodytos Sveikos mitybos politikos gairės, o 2010 m. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodomi nustatyti mokinių maitinimo valgiaraščių mokykloje sudarymi reikalavimai. Tačiau atlikti Lietuvos mokinių mitybos tyrimai verčia susimąstyti.
Mokymosi mokykloje pradžia – tai naujas savarankiško gyvenimo įpročių ir elgsenos formavimosi vaiko gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu svarbi ne tik prisitaikymas prie mokymo proceso ir mokymo(-si) aplinkos, bet ir vaiko sveikatos būklė, siejama su jo mityba bei mitybos įpročių ugdymu. Sveika mityba – vienas svarbiausių vaikų sveikos gyvensenos veiksnių, veikiančių jų sveikatą, augimą ir vystymąsi, protinį ir fizinį darbingumą, emocinę būseną ir kt. Mitybos įpročiai paprastai susiformuoja jau vaikystėje ar paauglystėje. Todėl jau vaikui esant mažam reikėtų formuoti sveikos mitybos įpročius (Šurkienė, Stukas, 2003). Tam pritaria ir J. Tysoe ir C. Wilson (2010) ir teigia, kad ankstyvosios vaikystės laikotarpis yra ypač svarbus, kadangi būtent tuomet formuojasi
8 mitybos įpročiai, kurie išlieka vaikui suaugus. Mokslinių tyrimų duomenimis (Alasevičius, Uleckienė 2012; Griškonis ir kt., 2011; Vingras, Stukas, 2008 ir kt.), Lietuvos vaikų mitybos įpročiai nėra tinkami, o dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat, vis dažniau pasireiškia maisto alergija – sparčiai didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje.
Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose, namuose, pabrėžiama mitybos specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius.
Tinkamai organizuojama mityba tiek ugdymo įstaigose, tiek šeimose turi atitikti pagrindinius sveikos mitybos principus: nuosaikumą, subalansuotumą, įvairumą, reguliarumą. Atsižvelgiant į šiuos principus yra sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto, todėl atsižvelgiant į rekomendacines normas, mokslininkų rekomendacijas ir anketinės mokinių tėvų apklausos rezultatus, galima būtų optimaliai suderinti maitinimo poreikius ir sveikatingumą.
Darbo tikslas – atsižvelgiant į moksleivių ir jų tėvų atsiliepimus, pagerinti I-IV klasių moksleivių maitinimą X mokykloje.
Darbo uždavinai:
1. Įvertinti esamą maitinimo sistemą mokykloje X, I-IV klasių mokinių ir jų tėvų atsiliepimus apie valgykloje tiekiamą maistą bei dietinio maitinimo poreikį.
2. Praturtinti valgiaraštį sveikiasniais ir subalansuotais patiekalais, remiantis apklausos rezultatais prisilaikant mitybos normų bei mokslinių rekomendacijų.
3. Numatyti maitinimo mokykloje X tobulinimo būdus, pateikti rekomendacijas maitinimo gerinimui.
9 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Sveikos mitybos svarba ir ypatumai
Gerėjančios gyvenimo sąlygos ir technologinė pažanga palengvino maisto ruošimo ir gamybos procesus, sudarė sąlygas žmogui greičiau ir paprasčiau maitintis. Tačiau pasikeitė suaugusių ir vaikų mityba: ji tapo nevisavertė, nepakankama arba per gausi. Išryškėjo netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo problemos, siejamos su nutukimu bei padidėjusiu sergamumu. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugelyje Europos šalių daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio. Apie 20–30 proc. iš jų yra nutukę (Strazdienė, 2014). Žmonės ne visada žino, kokį maistą ir kaip dažnai reikia valgyti (Urbonas ir kt., 2012). Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje formuojami mitybos įpročiai, kurie ateityje galėtų apsaugoti nuo daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, pvz., nutukimo (Erinosho et al., 2012).
Profilaktinių patikrinimų metu nustatyta, kad sergančių vaikų kasmet daugėja: padaugėjo nervų sistemos, kvėpavimo, taip pat virškinimo sistemos organų ligomis sergančių vaikų. Vienas pagrindinių sveikatą saugančių gyvensenos veiksnių bei virškinimo sistemos organų ligų profilaktikos elementų yra sveikos mitybos įpročiai (Zaborskis ir kt., A, 2006).
Mokymosi mokykloje pradžia – tai naujas savarankiško gyvenimo įpročių ir elgsenos formavimosi vaiko gyvenimo etapas. Šiuo laikotarpiu svarbu ne tik prisitaikymas prie mokymo proceso ir mokymo(-si) aplinkos, bet ir vaiko sveikatos būklė, siejama su jo mityba bei mitybos įpročių ugdymu. Sveika mityba – vienas svarbiausių vaikų sveikos gyvensenos veiksnių, veikiančių jų sveikatą, augimą ir vystymąsi, protinį ir fizinį darbingumą, emocinę būseną ir kt. (Power et al.,2010).
Sveika mityba saugo ir stiprina sveikatą (Baker-Henningham, Grantham-McGregor, 2004). Vaiko augimui, vystymuisi, fiziniam aktyvumui bei gerai sveikatai būtinas tinkamas maistas (Poškuvienė, 2006). Tam pritaria ir L. Škėmienė ir kt. (2009) ir teigia, kad „sveika ir visavertė mityba daro poveikį fizinei ir protinei žmogaus raidai, darbingumui ir ilgaamžiškumui“. Todėl svarbu žinoti sveikos mitybos taisykles jau vaikystėje ir taip stiprinti vaiko imunitetą (Labanauskas ir kt., 2008). R. Proškuvienė (2003) teigia, kad tinkama vaiko mityba įtakoja vaiko gerą sveikatą, augimą ir fizinį aktyvumą. Prastai besimaitinantys vaikai greitai pavargsta, mažėja jų protinis ir fizinis aktyvumas, dėmesio koncentracija, blogėja atmintis, mokymosi rezultatai, gali sutrikti jų augimas, vėluoti lytinė branda. (Proškuvienė, 2006). Tam pritaria ir V. Gudžinskienė (2006). Autorės manymu dėl netinkamos ar nepakankamos vaiko mitybos gali pablogėti vaiko fizinis vystymąsis, tai ypatingai gali atsiliepti
10 lytinio brendimo metu. Sveika mityba svarbiausia vaikystėje ir paauglystėje, kadangi tuo periodu sparčiausiai auga ir vystosi organizmas (B. Strukčinskienė ir kt., 2012),
Kiti autoriai kaip L. Licari et al. (2005) teigia, kad labiausiai reikia atkreipti dėmesį į tinkamą vaikų mityba, kadangi jie yra labiausiai pažeidžiami ir patys nesugeba nuspręsti ir rinktis kaip maitintis.
Tinkama mityba –sveikatos pagrindas, nes sveikata priklauso nuo: - paveldimumo –20 proc.
- aplinkos užterštumo –20 proc. - medicininės pagalbos –10 proc.
- gyvenimo būdo –50 proc., iš kurio 80-90 proc. – mityba, maistas, geriamasis vanduo (Labanauskas ir kt., 2008).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (1999) pateikiamos rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams (Žin., 1999, Nr. 102-2936). (1 lentelė).
1 lentelė. Rekomenduojamos paros energijos ir maistinių medžiagų normos vaikams Amžius Lytis Energija,
kcal Baltymai, g Riebalai, g Angliavandeniai, g 1 - 3 m. 1400 45 50 193 4 - 6 m. 1700 55 60 235 7 – 8 m. 2030 65 66 294 11 – 14 m. Bern. 2420 75 80 350 11 – 14 m. Merg. 2200 70 75 311 15 – 18 m. Bern. 2890 95 93 396 15 – 18 m. Merg. 2400 80 85 329
Šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 102-2936).
11 Galima teigti, kad vaikams rekomenduojami maistinių medžiagų ir energijos kiekiai priklauso: - Nuo amžiaus
- Nuo 11 metų –ir nuo lyties
- Nuo 11 metų berniukams reikia daugiau energijos
- Sportuojantiems paaugliams, nepriklausomai nuo lyties reikia daugiau energinių medžiagų Taigi mityba turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus ir taisykles.
Sveikos mitybos principai išdėstyti Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje
(http://www.sam.lt/go.php/lit/4-svarbiausi-sveikos-mitybos-principai)
Nuosaikumas - svarbu žinoti, kad net ir būtinų maisto medžiagų nereikia vartoti per daug, nes nesaikingas jų vartojimas gali neigiamai atsiliepti sveikatai;
Įvairumas - svarbu vartoti kuo įvairesnį maistą, kadangi nė vienas maisto produktas neturi visų reikalingų maisto medžiagų). Valgant kuo įvairesnį maistą, bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių reikalingų medžiagų pritrūks vaiko organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų.
Subalansuotumas - svarbu su maistu gauti reikiamą kiekį baltymų, angliavandenių, riebalų bei vitaminų.
Sveikos mitybos taisyklės:
- valgyti kiek galima įvairesnį maistą;
- kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių;
- valgyti kuo daugiau įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių ir vaisių, uogų. Gaminant daržovių ir vaisių patiekalus, reiktų dėti kuo mažiau riebalų, druskos, cukraus;
- riebią mėsą ir mėsos produktus keisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;
- rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus; rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų;
- vartoti kuo mažiau druskos. Vartoti druską su jodu;
- išlaikyti normalų kūno svorį (KMI –20-25), kasdien aktyviai judėti.
Maisto pasirinkimo piramidės modelis parodo, kokią dalį paros maisto racione turi sudaryti viena ar kita maisto produktų grupė (1 pav.). Paveiksle parodyta mitybos piramidė, kurioje vaizduojamos 8 stiklinės vandens (privalomas skysčių kiekis per parą). Kadangi mityba glaudžiai susijusi su fiziniu aktyvumu, todėl aplink piramidę vaizduojamos fizinio aktyvumo figūros. „Mityba – tai maisto medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – eikvojimas“, todėl labai svarbu laikytis balanso tarp gavimo ir eikvojimo. Nesant šiam balansui, t.y. mažai judant ar kaloringai maitinantis, gresia
12 nutukimas, antsvoris ar lėtinės ligos. Vaikams aktyviai judėti rekomenduojama ne mažiau kaip valandą, o suaugusiam bent pusę valandos. Apatinė piramidės dalis suskirstyta į dvi dalis: vienoje grūdiniai produktai ir bulvės, o kitame vaisiai ir daržovės - jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. „Daržovių ir vaisių dienos norma 400-500 gramų“. Sekančiame piramidės sektoriuje – mėsa ir pieno produktai. Šiame sektoriuje skiriama vieta ir aliejui bei riešutams. Antro piramidės aukšto produktus rekomenduojama vartoti kiekvieną dieną, tačiau saikingai. Piramidės viršuje – saldumynai, cukrus, druska – juos rekomenduojama vartoti mažais kiekiais (Sveikatos apsaugos ministerija). Piramidė nuspalvinta šviesaforo spalvomis – raudona, geltona, žalia.
1 pav. Maisto pasirinkimo piramidė
Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija
Ankstesnės mitybos piramidės pagrindas buvo duona, grūdai ir bulvės (2 pav). Kalbant apie vaikų sveiką mitybą, svarbu, kad vaikai valgytų kuo daugiau daržovių, vaisių, uogų, „nes tai mikroelementų ir vitaminų šaltinis“ (Dregval ir kt., 2007).
PSO (Pasaulio sveikatos organizacija – reikia iskelti i santrumpas) rekomenduoja išgerti ne mažiau 1,5 litro skysčių per parą, kurių pagrindą turėtų sudaryti vanduo, tačiau dažnai vaikai renkasi ne vandenį, o įvairius vaisvandenius, sultis (Matevičiūtė, 2011). Anot VU Medicinos fakulteto
13 prof.habil.dr. Rimanto Stuko, remiantis atliktų tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojams jau ne vienerius metus siūloma didinti grūdinių kultūrų bei vietinių daržovių ir vaisių vartojimą, gerti daugiau vietinių daržovių sulčių. Minimalus daržovių dienos kiekis – 400 g, idealus – 600 g, o mes vidutiniškai suvalgome tik 312 g.
2 pav. Ankstesnė mitybos piramidė
Šaltinis: „Northway“ medicinos centras
Sveikiausia mityba – nebūtinai pati brangiausia. Toje pačioje gamtinėje geografinėje platumoje užaugintos ekologiškos daržovės ir vaisiai priimtiniausios ten pat gyvenantiems žmonėms.
Apibendrinant galima teigti, kad mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai, jo augimui ir vystymuisi bei tolesnei sveikatai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Sveika mityba padeda vaikams išvengti ligų. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto. Su maistu vaikas turi gauti įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų (makro ir mikroelementų), vandens, skaidulinių medžiagų ir vitaminų. Vienų ar kitų medžiagų perteklius arba trūkumas maiste gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus, todėl maistinės medžiagos privalo būti subalansuotos.
14 1.2. Pradinių klasių mokinių mitybos analizės apžvalga
Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei paauglių ar suaugusiųjų, bet lėtesnė nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Be to, vaikai yra labai judrūs ir energijos išeikvoja gerokai daugiau nei suaugusieji. Mokyklinio amžiaus vaikai nuolatos auga, didėja jų kaulų tankis, raumenų masė, lytiškai bręsta. Todėl reikia pasirinkti tinkamą maistą – gerą mineralų ir vitaminų šaltinį, pakankamai aprūpinantį organizmą energija ir baltymais, reikalingais augimui (Dainauskienė, 2011).
Mokykloje vaikui įgavus daugiau savarankiškumo ir kai bendraamžiai ima daryti vis didesnę įtaką, sveiki maitinimosi įpročiai ir teigiamas požiūris į sveiką gyvenseną gali būti pagrindas, pasirenkant įprastą maistą. Taisyklingi mitybos režimo principai išlieka ir šiuo amžiaus tarpsniu, bet optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi (Balčiūnienė ir kt., 2005).
Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat, vis dažniau pasireiškia maisto alergija – sparčiai didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje. Mokslininkai siūlo daugiau dėmesio skirti vaikų valgymo įpročiams, vaikų mitybai mokyklose, namuose, pabrėžiama mitybos specialistų įtaka, tėvų vaidmuo formuojant ir ugdant vaikų sveikos mitybos įpročius (Stukas ir kt., 2011). PSO laikosi nuostatos, kad subalansuota ir sveika mityba yra vaikų sveikatos pagrindas (Taylor et al., 2005).
Graikijos mokslininkai tyrė 6–12 m. amžiaus vaikų mitybos įpročius, fizinį aktyvumą bei ieškojo sąsajų su nutukimu. Apibendrinus rezultatus, nustatyta, kad nepusryčiaujantys vaikai yra dažniau nutukę nei vaikai, kurie pusryčiauja kasdien (Mickevičienė ir kt., 2006). Panašius tyrimo rezultatus pateikė ir HBSC teigdami, kad antsvorio paplitimas yra žemesnis tarp tų vaikų, kurie kasdien pusryčiauja (Currie et al., 2012). Dauguma mitybos specialistų akcentuoja, kad pusryčiai yra būtina sveikos mitybos dalis ir tai ypač svarbu vaikystėje (Morgan et al., 2010).
Kalbant apie pusryčių svarbą, autoriai As. Ask et al. (2006) bei Gc. Rampersaud et al. (2005) teigia, kad pusryčiai svarbūs ir reikalingi vaiko organizmui, kadangi suteikia energijos gerai dienos pradžiai, be to įtakoja protinį darbą.
L. Labanauskas ir kt. (2008) teigia, kad įvairiais tyrimais įrodyta, jog pradinių klasių vaikams reikia maitintis mažiausiai tris kartus per dieną. Netinkamas mitybos rėžimas dažnu atveju būna susijęs su įvairiomis vaiko ligomis. Pagrindinės moksleivių mitybos klaidos:
- Užkandžiauja saldžiai ir riebiai – saldainiai, šokoladas, bandelės, bulvių traškučiai, kt.; - Geria daug gėrimų su saldikliais, sintetiniais dažikliais;
15 - Vartoja per mažai daržovių;
- Nevalgo pusryčių (virš 40 proc. mokinių); - Nesilaiko mitybos režimo;
- Mėgsta greitai pagamintą maistą: dešreles, žuvies pirštelius, picą, kt.;
- Geria daug gėrimų su saldikliais, sintetiniais dažikliais (Labanauskas ir kt., 2009).
Apibendrinant galima teigti, kad subalansuota ir sveika mityba nuo mažų dienų yra sveiko gyvenimo pamatas. Pradėjus lankyti mokyklą, dažnai keičiasi ir vaikų mitybos įpročiai, nes prieš tai vaikų mityba labiau rūpinosi tėvai. Mokykloje vaikai dažniausiai patys sprendžia, ką valgyti ir ne, visuomet pasirenka sveiką maistą. Svarbu, kad vaikai nuo mažų dienų būtų supažindinti ir mokomi sveikos mitybos.
1.3. Mokinių maitinimo organizavimas mokyklose
1.3.1 Teisiniai aktai - taikomi mokinių maitinimo organizavimui
Siekiant, kad vaikai mokyklose gautų tinkamą maistą, jų mityba yra reglamentuojama įvairių nutarimų, aprašų ir pan.
Mokinių maitinimas mokyklose organizuojamas atsižvelgiant ne tik į sveikos mitybos principus ir taisykles, bet ir į mokinių amžių bei fiziologinius poreikius.
Beto produktai, jų tiekimas, tvarkymas bei įranga turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros bei kitų teisės aktų reikalavimus (Stukas, Šiurkienė, 2003).
Nuo 2012 metų liepos 1 d. įsigaliojo naujas maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas. Šis tvarkos aprašas nustato vaikų maitinimo, vykdomo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose, reikalavimus. Siekiant iš esmės pagerinti vaikų, esančių organizuotuose kolektyvuose mitybą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo bendruose reikalavimuose 17 punkte nurodoma, kad vaikams mokyklose draužiama tiekti tokius maisto produktus kaip bulvių ar kukurūzų traškučius, kitus riebaluose virtus, skrudintus ar spragintus gaminius, saldainius, šokoladus, gazuotus gėrimus, energetinius gėrimus, rūkytos žuvies ir jos gaminių,
16 sultinių koncentratus, nepramoninius gamybos konservuotus gaminius, subroduktus, maisto papildus ar maistą iš iš genetiškai modifikuotų organizmų.
To paties įstatymo 19 punkte nurodoma, kad vaikai turi gauti kuo daugiau šviežių vaisių bei daržovių, o maisto produktų pirmumas vaikų ugdymo įstaigoms teikiamas iš ekologinių ūkių. Tvarką prižiūri sveikatos priežiūros specialistai. Išorinė kontrolė atliekama visuomenės sveikatos centrų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (LR Sveikatos apsaugos ministerija).
„Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo” 19 punktas:
„Vaikams maitinti rekomenduojami šie maisto produktai: daržovės, bulvės, vaisiai, uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios); grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai; pienas ir pieno produktai; liesa mėsa ir jos produktai; žuvis ir jos produktai; aliejus (turi būti mažiau vartojama gyvūninės kilmės riebalų: riebi mėsa ir mėsos produktai turi būti keičiami liesa mėsa, paukštiena, žuvimi ar ankštinėmis daržovėmis; gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, kur įmanoma, keičiami aliejais); kiaušiniai; geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo (negazuoti). Maisto produktus rekomenduojama tiekti iš ekologinės gamybos ūkių ar išskirtinės kokybės produktų gamintojų“.
Maitinimas turi būti organizuotas taip, kad būtų sudarytos sąlygos visiems pavalgyti šilto maisto. Maisto paruošimas ir patiekalų įvairumas turi atitikti vaikų amžių ir sveikos mitybos rekomendacijas, todėl valgiaraščiai turi būti sudaromi atsižvelgiant, į sveikatos apsaugos ministro patvirtintas, rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams.
Jeigu mokyklos savininkas ar įgaliotas asmuo pasirašo sutartį dėl vaikų maitinimo paslaugų teikimo mokyklose, sutartyje turi būti numatyta atsakomybė už maitinimo organizavimo patalpų higienos reikalavimų užtikrinimą.
Vaisiai, daržovės, uogos, bulvės gali būti perkami iš fizinių asmenų, kurie turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai netaikomi, jeigu vaisius, daržoves, uogas ir bulves augina pati Mokykla ar socialinės globos įstaiga, tačiau visi vaisiai, uogos, daržovės, bulvės, skirti maistui, turi atitikti kokybės ir saugos reikalavimus.
2014 m. Lietuvoje Sveikatos ministerija priėmė nutarimą, kuriuo siekiama gerinti vaikų mitybą mokymosi įstaigose. Šiuo nutarimu siekiama, kad tėvams būtų suteikta galimybė pateikti pageidavimus, ko vaikas negalėtų valgyti mokykloje, ar kokius produktus jam pateikti. Tai rodo, kad siekiama pagerinti vaikų mitybos įpročius ir jais rūpintis mokyklose.
17 Mitybos specialistų nuomone, svarbu sumažinti cukrų, druską ir sočiuosius riebalus maiste bei mokyklose tiekti sveikatai palankesnį maistą. Tam pritaria ir R. Stukas, G. Šurkienė (2009), ir teigia, kad tinkama vaikų mityba bus tuomet kai vaikai valgys daugiau „vaisių ir daržovių, nemaltų grūdų patiekalų, daug augalinių baltymų turinčių pupelių ar kitų ankštinių kultūrų, liesos mėsos, žuvies, paukštienos, mažai cukraus ir druskos“. Vaikams nepatartini maisto produktai, kuriuose yra skonio stipriklis (621) ir konservantas - natrio benzoatas (E 211). Manoma, jog maisto priedai skatina vaikų hiperaktyvumą. Gydytojai teigia, jog Lietuva pagal cheminių priedų maiste naudojimą vienam gyventojui jau aplenkė JAV. Nuo 2004 m. Velso (kuriame gyventojų panašiai kaip Lietuvoje) mokyklose atsisakyta produktų su skonio stiprikliu. Pastraisiais metais atlikti tyrimai rodo, jog Velse sumažėjo vaikų su hiperaktyvumo sindromu (Morgan et al.,2010). Virsvorio problema įgauna ir kitus aspektus. Blogas ne tik pats žmogaus nutukimas, bet tai kad riebalinėse ląstelėse kaupiasi 7 kartus daugiau teršalų. Žmogus tuos teršalus “nešiojasi” su višsvoriu, nes iš riebalinių ląstelių jie nepasišalina (Tysoe et al., 2010).
PSO ir ES mitybos specialistai mokyklose skatina (2014 m. kovo 12 d.Europos Parlamento rezoliucija „Europos gastronomijos paveldas: kultūros ir švietimo aspektai“):
- FORMUOTI vaikams sveikos mitybos ĮGŪDŽIUS;
- MOKYTI vaikus PASIRINKTI MAISTO PRODUKTUS, kurių vartojimas atitiktų sveikos mitybos reikalavimus;
- VARTOTI vaikams KUO DAUGIAU švieţių darţovių, vaisių, vaisių sulčių, grūdinių produktų, neriebių, nesūrių, su kuo mažesniu cukraus kiekiu produktų;
- SUDARYTI SĄLYGAS gauti šiltą maistą mokyklose.
Apibendrinant galima teigti, kad mokyklose mokinių maitinimas organizuojamas atsižvelgiant į sveikos mitybos taisykles bei principus. Atsisakoma skonio stipriklių (621) ir konservantų - natrio benzoato (E 211), bei maisto priedų, kurie skatina vaikų hiperaktyvumą. Nuodoma, kad vaikai turi gauti tik šviežią bei sveiką maistą. Taip pat užtrausti riebūs, saldūs bei daug drukos turintys maisto produktai, įskaitant ir GMO turinčius maisto produktus. Nurodoma, kad vaikai turi gauti kuo daugiau šviežių vaisių bei daržovių.
18 1.3.2 Savikontrolės sistemų taikymas pradinio ugdymo įstaigų maitinimo įmonėse
Maitinimo organizavimas mokyklų ruošimo skyriuose vykdomas, remiantis Geros higienos taisyklėmis, diegiama savikontrolės sistema.
Pagal Lietuvos Maisto įstatymą, „maisto tvarkymo vietose turi būti teisės aktų nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema bei atliekami būtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir tvarkymo savikontrolei užtikrinti“ (Žin., 2000, Nr. 32-893).
Maisto tvarkymo subjektai savanoriškai gali pasirinkti vieną iš dviejų savikontrolės sistemos diegimo variantą:
Geros higienos praktikos (GHP) taisyklių įgyvendinimą
Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistemą.
„GHP taisyklių diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas į smulkiąsias ir vidutines maisto tvarkymo įmones. Gera higienos praktika kontroliuoja maisto grandinę nuo pirminės gamybos iki galutinio suvartojimo. GHP taisyklės yra paruoštos atskirai kiekvienai maisto tvarkymo subjektų grupei. Tačiau jos nėra individualizuotos ir jas įgyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo taškas konkrečioje įmonėje“. (http://www.meniu.lt/naujiena/savikontroles-sistemos-maisto-tvarkymo-imonese) .
„RVASVT sistema yra individuali kiekvienai įmonei, ji gali būti diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ši sistema yra aukštesnės pakopos nei GHP. RVASVT sistema – tai pagrindinis žingsnis į kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 22001 reikalavimus, kūrimą. Įdiegta RVASVT sistema yra įrodymas, kad įmonė siekia, jog maksimaliai būtų užtikrinta maisto sauga“. (http://www.meniu.lt/naujiena/savikontroles-sistemos-maisto-tvarkymo-imonese).
Ugdymo įstaigose savikontrolės sistema tai tikrinimas; mėginių ėmimas ir analizė; personalo higienos tikrinimas; raštiškos medžiagos ir dokumentų tikrinimas; įvairios tikrinimo sistemos, kurios buvo nustatytos įmonės, ir pagal jas gautų rezultatų tikrinimas (Maisto saugos užtikrinimas. Valstybinio audito ataskaita, 2014).
19 3 pav. Savikontrolės sistemos pagrindinės nuostatos
Šaltinis: sudaryta autorės
Savikontrolės objektu galima laikyti darbo vietą, gamybai skirtas patalpas, tarnybines patalpas, transporto priemones, mechanizmus bei įrangas ir jų naudojimą, žaliavą, sudedamąsias dalis, technologines priemones ir kitokius produktus, naudojamus maisto produktų paruošimui ir gamybai; pusgaminius; galutinius produktus; medžiagas ir gaminius, besiliečiantčius su maistu; valymo ir taisymo priemones, procesus ir pesticidus; maisto produktų gamybą ar perdirbimo procesus; maisto produktų ženklinimą ir jų pateikimo būdą; laikymo būdus (Drejeris R., 2011).
Apibendrinant galime teigti, kad savikontrolės sistema turi užtikrinti, kad vartotojui bus tiekiami tik saugūs, kokybiški ir švieži produktai, kadangi visose gamybos stadijose yra numatyti galimi rizikos veiksniai, pradedant gaunamos produkcijos kokybės įvertinimu, perdirbimu, sandėliavimu ir patiekiamu vartotojui. Kokybės procese dalyvauja viso grandys nuo tiekėjo, maisto ruošimo darbuotojo iki valgytojo. Savikontrolės sistema padeda užtikrinti, kad maitinimo organizavimas mokyklose atitiktų fiziologinius mokinių, vaikų amžiaus ypatumus bei sveikatos principus, taisykles.
20 1.3.3 Valgiaraščio sudarymo ypatumai
Norint, kad mokiniai būtų tinkamai maitinami ugdymo įstaigose, turi būti sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos poreikio normas, o kaina neviršytų skirtų pinigų. Normaliai vaiko organizmo veiklai ir gerai sveikatai palaikyti reikia geros kokybės ir įvairaus maisto.
Su maistu vaikas turi gauti įvairias maisto medžiagas: baltymus, riebalus, angliavandenius, mineralines druskas, vandenį, skaidulines medžiagas ir vitaminus. Vienokių ar kitokių medžiagų esančių maiste trūkumas arba perteklius gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo”, 2011 m. lapkričio 11 d. Nr. V-964, vaikų maitinimo organizavimo bendruose reikalavimuose 17 punkte nurodoma, kad vaikams mokyklose draužiama tiekti šiame tvarkos apraše vaikų maitinimui draudžiama teikti:
• Bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai; saldainiai;
• Šokoladas ir jo gaminiai; konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu; sūrūs konditerijos gaminiai (kuriuose natrio daugiau kaip 0,4 g/100 g);
• Maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais;
• Gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto, cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
• Kisieliai;
• Sultinių koncentratai; • Rūkyta žuvis;
• Konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai (jie leidžiami bendrojo ugdymo įstaigose organizuojamų vasaros stovyklų metu ar sudarant maisto paketus į namus);
• Nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai; žlėgtainiai;
• Mechaniškai atskirta mėsa ir jos gaminiai; subproduktai (inkstai, smegenys, plaučiai); • Maisto papildai;
• Maistas, pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maistas, į kurio sudėtį įeina GMO.
21 Rekomenduojamos šios maisto grupės:
• Daržovės • Bulvės • Vaisiai
• Uogos ir jų patiekalai, sultys (ypač šviežios)
• Grūdiniai (duonos gaminiai, kruopų produktai) ir ankštiniai produktai • Pienas ir pieno produktai
• Liesa mėsa ir jos produktai • Žuvis ir jos produktai • Kiaušiniai.
Gaminant maistą turi būti naudojama, kuo mažiau gyvūninės kilmės riebalų, kuomet riebi mėsa yra keičiama į liesą mėsą, paukštieną, žuvį arba į ankštines daržoves. Kur įmanoma gyvūninės kilmės riebalai ir margarinas, keičiami aliejais. Geriamasis vanduo ir natūralus mineralinis bei šaltinio vanduo.
Valgiaraščius sudaryti turėtų medicinos darbuotojas. Juos sudarant, atsižvelgiama į: - Vaiko amžių, fizinio ir psichinio krūvio dydį, sveikatos būklę;
- Pagrindinių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) energijos poreikio normas ir jų subalansavimą;
- Maisto produktų mitybinę vertę;
- Piniginę valgiaraščio vertę (Šurkienė G., Stukas R., 2003).
Patiekalų įvairumas, kaip ir maisto paruošimas ir turi atitikti vaikų amžiaus ypatumus ir sveikos mitybos principus bei taisykles. Jei valgiaraštis tinkamai subalansuotas, visų reikalingų medžiagų – statybinių, energinių, funkcinių – kūnas gauna iš maisto.
Mokyklinio amžiaus vaiko augimas, fizinis ir protinis vystymasis, jo sugebėjimai priklauso nuo taisyklingos mitybos. Mokinių maitinimas organizuojamas sudarant sąlygas kiekvienam mokiniui pavalgyti prie stalo. Mokykloje taip pat gali būti laisvai pasirenkami šalti ar šilti užkandžiai. Užkandžių asortimento sąraše turi būti nurodytas produkto ar patiekalo pavadinimas, gamintojas bei etiketėje ar receptūros ir gamybos technologiniuose aprašymuose nurodytos sudedamosios dalys.
Valgiaraščiai turi būti sudaryti:
Remiantis patarimais apie sveikos mitybos pavyzdžiais, pateiktais interneto svetainėje http://www.smlpc.lt/lt/metodine_medziaga/mityba.html
Pagal gydytojo raštiškas rekomendacijas bei maitinimo paslaugos teikėjo bei turi atitikti
22
įstaigose tvarkos aprašo (Nr. V – 964) reikalavimus, beto turi būti derinami su teritorine visuomenės
sveikatos priežiūros įstaiga.
Savarankiškai maitinimo paslaugos tiekėjo, vadovaujantis Receptūrų pavyzdžiais derinant su paslaugos tiekėjo parengtais valgiaraščiais.
Mokinių maitinimo valgiaraščių bendrojo lavinimo mokyklose sudarymo pagrindiniai reikalavimai:
Valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į rekomenduojamas paros maisto medžiagų ir energijos normas vaikams.
Vienas iš patiekalų turi būti tausojantis virškinimo sistemą – pagamintas, verdant vandenyje ar garuose – arba troškinant.
Sudarant valgiaraščius, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad mokyklinio amžiaus vaikų pusryčiai turėtų sudaryti 25 proc. paros su maistu gaunamos energijos, pietūs – 30 – 40 proc., priešpiečiai arba pavakariai – 15 proc. (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).
Valgiaraščiai sudaromi, atsižvelgiant į mokykloje besimokančių mokinių amžių. Skiriamos dvi amžiaus grupės:
6 – 10 metų amžiaus mokinių grupė.
11 bei vyresnio amžiaus mokinių grupė.
Nesant galimybės sudaryti valgiaraščių abiem amžiaus grupėms, sudaromas vienas valgiaraštis pagal 11 ir vyresnio amžiaus mokinių maistinių medžiagų fiziologinius poreikius. Sudaromi 15 dienų laikotarpiui, prie kiekvieno patiekalo turi būti nurodyta energinės vertė (kcal) ir kiekis (g). (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, nurodoma, kad 6 – 9 metų mokinys per dieną turi gauti maždaug 2100 (kcal). Šio amžiaus mokiniui reikia maždaug 65 g baltymų, o brendimo laikotarpiu jų reikia 15 – 30 g daugiau. Šiuo metu ypač daug reikia gerti pieno, valgyti mėsos ir gaminių iš grūdinių produktų, kitaip gali sutrikti normalus vystymasis. Visiems mokyklinio amžiaus grupių vaikams per dieną patartina gauti 68 – 95 gramai baltymų. (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).
23 Kadangi „pasitaiko atvejų, kai mokiniams pietų metu tiekiamos saldžios bandelės, o jų energetinė vertė sudaro nemažą dalį pietų energetinės vertės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-877 „Dėl pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 120-6147) taip neturėtų būti. Konditerijos gaminius verčiau įtraukti į meniu pusryčiams arba pavakariams“ (http://kaunovsc.sam.lt/naujienos/ne-visada-ugdymo-istaigu-valgiarasciai-sudaromi-te/)
L. Labanauskas ir kt. (2008) teigia, kad įvairiais tyrimais įrodyta, jog pradinių klasių vaikams reikia maitintis mažiausiai tris kartus per dieną. Beto mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. Maiste taip pat turėtų būti pakankamas kiekis maistinių skaidulų. 7—11 m. vaikas dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną. Bendras jo paros maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė – 2030 (kcal.). Nuo dešimtųjų gyvenimo metų mergaitėms ir berniukams kalorijų ir angliavandenių reikia nevienodo kiekio. Mergaitėms nuo 15 metų užtenka jų 311 – 329 g, berniukams: 350 – 396 g angliavandenių (Labanauskas L., 2008).
Mokiniui vitaminų reikia daug daugiau, negu ikimokyklinio amžiaus vaikui. Todėl maistas turi būti ypač įvairus, susidėti iš augalinės ir gyvulinės kilmės maistingųjų medžiagų.
Prieš brendimą ir jo metu organizmui ypač daug reikia kalcio, todėl reikia vartoti pieno ir jo produktų.
Pietų patiekalo reikalavimai
Pietų patiekalas turi būti sudarytas iš:
mėsos, paukštienos, žuvies, kiaušinių, ankštinių ir pieno bei jo produktų – ty. iš produktų turinčių baltymų.
Bulvių, makaronų, kruopų – ty. iš produktų turinčių angliavandenių.
Daržovių / vaisių arba jų salotų.
Duonos (rekomenduojama ypač ruginė).
Pietų metu turi būti patiekiami pasirinkti 1 – 3 karšti tos pačios maisto produktų kategorijos karšti pietų patiekalai (mėsos, paukštienos, žuvies, daržovių ar miltų/ bulvių / varškės). Prie karštų patiekalų gali būti siūlomi keli garnyrai (ryžiai, bulvės), kuriuos mokiniai gali pasirinkti laisvai. Tas pats karštas pietų patiekalas neturi būti tiekiamas dažniau nei kartą per dvi savaites. Valgymo metu ant stalo neturi būti padėta druskos. (http://www.vlmedicina.lt/2011/08/mokiniu-maitinimo-bendrojo-lavinimo-mokyklose-valgiarasciu-sudarymo-reikalavimai/).
24 Apibendrinant galime teigti, kad norint, kad mokiniai būtų tinkamai maitinami ugdymo įstaigose, turi būti sudaromi tokie valgiaraščiai, kurie labiausiai atitiktų vaikams rekomenduojamų maistinių medžiagų ir energijos poreikio normas. Su maistu vaikas turi gauti įvairių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių druskų, vandens, skaidulinių medžiagų ir vitaminų.
1.4. Mokinių mitybos įpročių tyrimai Lietuvoje ir užsienyje
Lietuvoje ir pasaulyje atliekama nemažai mokinių mitybos įpročių tyrimų, tačiau, nors tyrimų, analizuojančių moksleivių mitybos problemas, skaičius nemažas, poreikis išlieka. Vis dažniau diskutuojama apie mokinių mitybos gerinimo priemones.
Europos komisijos duomenimis, ketvirtadalis Europos moksleivių 2012 m. turėjo antsvorio arba buvo nutukę. Prognozuojama, kad kasmet jų skaičius didės daugiau kaip milijonu, iš kurių 300 tūkst. bus nutukę. Europos šalyse vaikų nutukimo ir antsvorio paplitimas siekia 20 proc. (Laskienė ir kt., 2009). Per pastaruosius 10 metų keli tyrimai akivaizdžiai parodė, kad užkirsti kelią vaikų nutukimui galima tiksline veikla bendruomenėse siekiant pakeisti mitybos įpročius ir didinant fizinį aktyvumą (Europos komisija. Visuomenės sveikata).
Lietuvoje 2008 m. atlikto tyrimo duomenimis, taip pat pastebima, kad turinčių antsvorio arba nutukusių 7–8 metų vaikų Lietuvoje daugėja (Petrauskienė ir kt., 2012). 2011 metais nustatyta, kad Tauragės apskrities pradinukų kūno masės indekso pokytis buvo susijęs su jų mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiais. Vaikai, priaugę daugiau svorio, pasižymėjo geresniu apetitu, valgė mažiau daržovių, buvo mažiau fiziškai aktyvesni (Matevičiūtė, 2011). Matyti, kad netinkama mityba lemia ir mažesnį vaikų fizinį aktyvumą, nes vaikai, turintys antsvorio dažniausiai renkasi pasyvias laisvalaikio praleidimo formas.
Nustatyti ir statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pirmokų mitybos būklės ir apetito. Tarp kasdien pusryčiaujančių pirmos klasės moksleivių nustatyta statistiškai reikšmingai mažiau turinčių antsvorio, lyginant su retai pusryčiaujančiais pradinių klasių moksleiviais. Pirmokai, kurie dažniau vartojo grūdus ir pieno produktus produktus, mažiau turėjo antsvorio (Albavičiūtė, 2013).
Lietuvoje iki šiol atliktų pradinių klasių mokinių mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad pradinukų mityba nesveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma maitinimosi režimo. Mokiniai per daug valgo maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, per mažai vaisių ir daržovių, baltymų tiekiančių maisto produktų (Alasevičius, Uleckienė 2012). Užsienio šalyse atliktų pradinių klasių mokinių mitybos tyrimų rezultatai atskleidė panašias problemas – mokiniai dažnai nevalgo pusryčių,
25 per mažai vartoja daržovių ir vaisių, per daug vartoja saldumynų, saldžiųjų gėrimų (Perez-Rodrigo et al., 2006).
Kiti autoriai kaip G.F. Moore et al. (2007) pastebi, kad žemos socialinės ir ekonominės padėties šeimų vaikai mažiau valgo vaisių ir daržovių, lyginant su aukštesnės socialinės padėties vaikais. Tyrimai rodo glaudų ryšį tarp visavertės mitybos, moksleivių akademinių pasiekimų ir elgesio (Dabriegaitė, ir kt., 2013). Atlikus 15-os Europos valstybių mitybos tyrimų duomenų sisteminę apžvalgą nustatyta, kad daržovių ir vaisių vartojimas didėja didėjant išsilavinimui, žemesnės socialinės klasės asmenų mityba mažiau sveika (Stukas ir kt., 2011).
2006 metais atlikus „Kauno pradinių klasių moksleivių mitybos ypatumai“ tyrimą, nustatyta, kad dauguma moksleivių teigė nepusryčiaujantys arba pusryčiaujantys kartais. Tyrimo duomenimis didžioji dalis pradinukų (59 proc.) pietaudavo namuose, kita dalis – mokykloje. Vaisius ir daržoves dauguma moksleivių vartojo tik vasarą, ir tik mažuma – pavasarį ir žiemą. Vaisių pradinukų tėvai duodavo vaikams dažniau nei daržovių. Piena, kefyra, jogurtą vartojo 58,6 proc. apklaustų tėvų vaikai, o varškę bei baltą sūrį tik kas ketvirtas moksleivis. Retai vartojami buvo ir tokie maisto produktai kaip žuvis, grūdiniai produktai, tačiau per dažnai ir per daug vartojama cukraus (Petrauskienė, Jurevičiūtė, 2007).
Išanalizavus tyrimo duomenis galima daryti prielaidą, kad pradinukų mityba yra problematiška. Galima daryti prielaidą, kad netinkama vaikų mityba susijusi su tėvų mitybos įpročiais.
A. Zaborskis ir R. Lagūnaitė analizavo moksleivių mitybos įpročius 2002–2010 metais. Nustatyta, kad Lietuvoje jaunesnio amžiaus moksleivių kiekvieną dieną valgo: 51,7 proc. – margariną; 43,8 proc. saldainius ar šokoladą; 43 proc. – rūkytą mėsą ir dešrą; 22,5 proc. – pyragaičius, sausainius, tortus; 15,1 proc. – bulvių traškučius; 8,2 proc. – mėsainius, keptas dešreles (Zaborskis, Lagūnaitė, 2011).
Taip pat ir Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuras , bendradarbiaudamas su Higienos institutu, 2010 m. atliko mokinių mitybos tyrimą. Tyrimas parodė, jog mokinių mityba yra neracionali. Mokinių kasdien vartojančių vaisius bei šviežias daržoves buvo - 42 proc.; pieno produktus - 42,6 proc.; geria gazuotus saldžius gėrimus -31,8 proc.; saldumynus - 26,2 proc.; užkandžius kasdien perka - 10,2 proc. (Pačiauskaitė, 2011).
Nustatyta, kad dalies Lietuvos didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos režimo rekomendacijų: 28,7 proc. pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai arba iš viso nepusryčiauja. Be to, pirmokai nepakankamai vartoja šviežių vaisių, daržovių, natūralių sulčių, grūdinių, žuvies ir pieno produktų. Nustatyta, kad vaisių pirmokai kasdien vartoja dažniau negu
26 daržovių. Kai kurių rekomenduojamų vartoti saikingai maisto produktų pirmokai vartojo retai, tačiau fermentinio sūrio, saldumynų ir kitų saldžių užkandžių dalis tiriamųjų vartojo per dažnai (Petrauskienė ir kt., 2012).
Škėmienei ir kt. (2009) atlikus tyrimą, nustatytė, kad tiek Kauno miesto, tiek Raseinių rajono vidurinio mokyklinio amžiaus moksleiviai nesilaikė mitybos režimo, pusė jų ėjo į mokyklą nepusryčiavę.
Taip pat ir Lietuvoje atlikto PSO koordinuojamo vaikų augimo stebėsenos tyrimo duomenimis, didžiųjų miestų pirmokų mitybos įpročiai neatitinka mitybos režimo rekomendacijų: 28,7 proc. pirmokų valgo iki trijų kartų per dieną, 17,5 proc. pusryčiauja retai arba iš viso nepusryčiauja, nepakankamai vartoja šviežių vaisių, daržovių, natūralių sulčių, grūdinių, žuvies ir pieno produktų Petrauskienė ir kt., 2012).
L. Narkauskaitei ir N. Umbrasienei 2009-2010 metais ištyrus pradinukų mitybą, nustatė, kad didžioji jų dalis vaikų valgo 3 kartus per dieną, 8,5 proc. – tik 2 kartus per dieną. 39,5 proc. apklaustųjų nepusryčiauja kasdien darbo dienomis, penktadalis – ir poilsio dienomis. 23,3 proc. pradinukų nepietauja kasdien. Daugiau nei pusė apklaustųjų valgo nereguliariai. (Narkauskaitė, Umbrasienė, 2010).
Paskutiniai 2013 metų tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad mokinių mitybos įpročiai nėra geri. Apklaustieji mokiniai:
- 64 proc. pusryčius valgo kiekvieną dieną, kita dalis nepusryčiauja. Pastebima, kad daugiau pusryčiauti yra linkę berniukai (70 proc.) nei mergaitės (58 proc.);
- 47 proc. karštus pietus valgo mokykloje, 29 proc. namie, 8 proc. teigė nespėję pavalgyti dėl trumpos pertraukos;
- Nepavalgę pietų vaikai linkę užkandžiauti. 64 proc. - užkandžiauja kiekvieną dieną, 31 proc. – kartais. 61 proc. moksleivių užkandžiais tampa vaisiai, o 55 proc. – bandelės. Kiti moksleiviai užkandžiais įvardijo sultis, saldumynus, bulvių traškučius ir pan.
Manoma, kad dėl netinkamą mitybą įtakoja sveikos mitybos žinių stoka. Tyrimo duomenimis apie sveiką mitybą mokiniai daugiausia sužino iš mokytojų bei tėvų. (http://www.sveikatiada.lt/lt/naujienos/sveikatiada-atliko-tyrima-apie-moksleiviu-mitybos-ir-fizinio-aktyvumo-iprocius).
„Spinter tyrimai“ atlikus apklausą, nustatyta, kad mokinių apsisprendimą pirkti tam tikrą maisto produktą mažiausiai įtakoja kaina, vaikams svarbiausi jų bei jų draugų pomėgiai. Tyrimas parodė, kad tik 19 proc. mokinių maitindamiesi mokyklose pirmiausiai atkreipia dėmesį į maisto sveikumą.
27 Tyrimo metu nustatyta, kad „tik 84 proc., mokinių rytais pusryčiauja (daugiau tarp pusryčiaujančiųjų yra pradinių klasių, 7–11 m. vaikų), o būdami alkani, pamokose jie sunkiau susikaupia, pertraukų metu dažniau ieško užkandžių už mokyklos ribų“. (http://www.pontem.lt/lt/naujiena/83-mokyklu-valgyklose-pietauja-du-trecdaliai-mokiniu-vyresni-renkasi-kebabines.html). Vadinasi, pradinių klasių moksleivių mityba yra netinkama, nes ketvirtadalis nepietauja, trečdalis – nepusryčiauja. Galima daryti prielaidą, kad vaikai tokiu atveju renkasi užkandžius, kurie dažnu atveju nėra tinkama mitybos dalis.
Apibendrinant galima teigti, kad netinkamos mitybos problema bei su ja susiję sveikatos sutrikimai kaip antsvoris ar nutukimas pasaulyje vis aktualesni. Tyrimais įrodyta, kad dažniau pradinių klasių moksleiviai maitinasi netinkamai. Siekiant išvengti netinkamos mitybos pasekmių, būtina kontroliuoti vaikų mitybą ir mokyti juos sveikos mitybos įpročių, nes nesubalansuota ir netinkama mityba susijusi su ligomis vyresniame amžiuje. Lietuvoje iki šiol atliktų pradinių klasių mokinių mitybos tyrimų rezultatai rodo, kad pradinukų mityba nesveika, dažnai nesubalansuota, nesilaikoma maitinimosi režimo. Mokiniai per daug valgo maisto produktų, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, per mažai vaisių ir daržovių, baltymingų maisto produktų.
28 2. TYRIMŲ ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Tyrimas buvo atliekamas Raseinių mokykloje. Tema "I-IV klasių moksleinių maitinimasis X mokykloje". Ir tyrimas buvo atliekamas nuo 2014 iki 2015m.
Siekiant atskleisti I-V klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes, buvo atliktas tyrimas. Tyrimas buvo atliekamas naudojant anketinę apklausą - anketa (1 priedas) - tokiu būdu atliktas kiekybinis tyrimo metodas.
Pasirinktoje Raseinių X mokykloje 2014 m. rugsėjo 1 d. duomenimis užfiksuoti 193 mokiniai.
2 lentelė. Raseinių X mokykloje mokinių skaičius 2014-09-01 duomenimis Klasė Mokinių skaičius
klasėje Mokinių skaičius komplekte 1a 25 51 1b 26 2a 26 48 2b 22 3a 18 37 3b 19 4a 15 57 4b 22 4c 20
Raseinių miesto X mokyklos moksleivių tėvų požiūriui atskleisti bei iširti apie sveikos mitybos
svarbą, esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes, buvo sudaryta anketa – kurioje buvo pateikti uždaro tipo klausimai, leidžiantys respondentams pasirinkti vieną ar kelis jiems priimtinus atsakymus. Neprašoma pateikti jokių asmeninių duomenų – taip suteikiamas anonimiškumas bei konfidencialumas. Tyrimo tikslas - išgauti respondentų nuomonę apie sveikos mitybos svarbą, esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.
29
Tyrimo eiga – 2015 m. vasario mėn. 193 Raseinių X mokyklos tėvams išplatinta anketa – 134
tėvai atsakė į anketos klausimus.
Sutarus su Raseinių X mokyklos pradinių klasių mokytojomis bei gavus direktoriaus leidimą, per Tamo.lt 1 sistemą apklausti 134, I-IV klasių moksleivių tėvai elektroniniu būdu – anketos patalpinimas
internetinėje erdvėje www.apklausa.lt.
Anketavimui atlikti pasirinktas atsitiktinės atrankos metodas – respondentais buvo I-IV klasių moksleivių tėvai, nei amžiui, nei išsilavinimui jokių reikalavimų nebuvo. Apklausos metu buvo užtikrinamas tyrimo duomenų anonimiškumas bei etiškas jų panaudojimas. Duomenys apdoroti MS Word ir MS Excel kompiuterinių programų pagalba.
Anketą sudaro dvidešimt penki klausimai:
1) įžanga, kurioje apibrėžiamas tyrimo aktualumas, tikslas, anonimiškumas; 2) klausimai apie sveikos mitybos svarbą – požiūris į ją (anketos 1 - 2 klausimai); 3) klausimai apie vaiko mitybos įpročius bei alergijas (anketos 3 - 5 klausimai). 4) Požiūris į mokyklos teikiamą maitinimą bei įpročius (anketos 6 – 19 klausimai).
5) Klausimai apie galimus pasiūlymus mokykloje teikiamo maitinimo gerininimui (klausimai 20 - 22).
6) Demografinė – socialinė dalis, tai klausimai apie respondentų lytį, amžių, išsilavinimą bei vaikų amžių (anketos 23 - 27 klausimai).
Tausojančio pateikalo būtinumas vertinamas 5 balų Likert skalėje (nuo 1 „visiškai nepritariu“ iki 5 „visiškai pritariu“. Įvertinimo skalėje yra vidurinis įvertis „3“, leidžiantis pasirinkti neutralią vertinimo poziciją – “nei pritariu, nei nepritariu”(4 pav.).
1 „Tavo Mokykla" – tai informacinė sistema švietimo įstaigoms, sukurta, prižiūrima ir tobulinama UAB „Tavo
30
1 2 3 4 5 Visiškai Nežinau Visiškai
nepritariu pritariu
4 pav. 5 Balų Likert Skalė
Tyrimo imtis – 193 I-IV klasių moksleivių tėvai. Iš kurių, elektroniniu būdu apklausti – surinkti
duomenys iš 134 respondentų.
Duomenų analizės metodas. Gautai informacijai netaikyti statistiniai metodai. Tyrimo duomenys
buvo išanalizuoti bei nagrinėjami remiantis iškeltais klausimais. Duomenys vertinami subjektyviai. Pasitelkus šį metodą, analizuojamas apklaustų dalyvių požiūris apie sveikos mitybos svarbą, esamą maitinimo sistemą Raseinių miesto mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą, maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.
31 3. TYRIMO REZULTATAI
Atlikus tyrimą atskleidžiant I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes, pirmiausia turime sužinoti ar apklausiami tėvai turi pakankamai žnių apie sveiką mitybą (5 pav.).
38%
11% 51%
Nuosaikumas, įvairumas ir subalansuotumas Ekologiški maisto produktai
Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau riebalų, druskos, cukraus.
5 pav. Respondentų žinios apie sveiką mitybą: kaip manote, kas yra sveika mityba? (n- 134) Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (51 proc.) apklausiamųjų sveiką mitybą siejo su įvairiomis šviežiomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis, bei patiekalais, turinčiais mažiau riebalų, druskos ir cukraus. Kita dauguma (38 proc.) mano, kad sveika mityba yra sietina su nuosaikingumu, įvairumu ir subalansuotumu. Galime daryti prielaidą, kad apklausiami tėvai supranta, kas yra sveika mityba, kadangi sveikos mitybos pagrindiniai principai yra maisto įvairumas bei nuosaikumas, o sveikos mitybos taisyklėse nurodoma, kad reikia valgyti kuo daugiau įvairių, dažniau šviežių, vietinių daržovių ir vaisių, uogų, o gaminant patiekalus, reiktų dėti kuo mažiau riebalų, druskos, cukraus.
Sekančiu klausimu siekiame ištirti I-IV klasių moksleivių tėvų požiūrį į nesveiką mitybą, todėl jų klausiame Kaip manote, kas yra nesveika mityba? (6 pav.).
32 55%
0% 0% 45%
Riebus, koloringas maistas Ne ekologiški maisto produktai
Įvairios šviežios daržovės, vaisiai ir uogos. Gaminami patiekalai turintys mažiau riebalų, druskos, cukraus Nesubalansuotas, neįvairus maistas ir nenuosaikinga mityba
6 pav. Respondentų žinios apie nesveiką mitybą: Kaip manote, kas yra nesveika mityba? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Tyrimo duomenimis, dauguma (55 proc.) apklaustų I-IV klasių moksleivių tėvų mano, kad nesveika mityba tai riebus ir koloringas maistas, kita dauguma (45 proc.) mano, kad nesveika mityba sietina su nesubalansuotu, neįvairiu maistu ir nenuosaikinga mityba. Galime teigti, kad apklausiami tėvai supranta, kas yra nesveika mityba, todėl manytina, kad I-IV klasių moksleivių tėvai galės išsakyti savo požiūrį į esamą maitinimo sistemą mokykloje X - apie valgykloje tiekiamą maistą bei maitinimo gerinimo poreikį ir galimybes.
Dėl netinkamos mitybos, per didelio suvartojamo energijos kiekio, sumažėjusio fizinio aktyvumo daugėja nutukusių ar antsvorio turinčių vaikų. Taip pat vis dažniau pasireiškia maisto alergija – sparčiai didėjanti mokyklinio amžiaus vaikų problema visame pasaulyje. Todėl pirmiausia siekiame ištirti ar vaikai alergiški kokiems nors maitos produktams (7 pav.).
33 46%
54%
Taip Ne
7 pav. Respondentų nuomonės apie vaikų alergiją maistui pasiskirstymas (n- 134) Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (54 proc.) Raseinių miesto mokykloje X, I-IV klasių mokiniai nėra alergiški maisto produktams, tačiau net 46 proc. anot I-IV klasių mokinių tėvų yra alergiški kai kuriems maisto produktams.
Kadangi atlikus literatūros apžvalgą, pastebėjome, kad atliktų tyrimų duomenimis dauguma moksleivių namuose nepusryčiauja, o tai rodo, kad mokinių mitybos įpročiai nėra geri, todėl sekančiu klausimu Ar Jūsų vaikas pusryčiauja namuose prieš išeidamas į mokyklą? siekiame ištirti Raseinių miesto mokykloje X, I-IV klasių mokinių mitybos įpročius (8 pav.).
25% 50%
25%
Taip, visada Kartais Ne, niekada
8 pav. Respondentų vaikų mitybos įpročiai (n- 134) Šaltinis: sudaryta autorės
34 Kaip matome, Raseinių miesto mokykloje X, daugumos (50 proc.) I-IV klasių mokinių tėvai teigia, kad jų vaikai retai kada pusryčiauja namuose, likę 25 proc. vaikų namuose nepusryčiauja, tiek pat (25 proc.) pusryčiauja namuose visada.
Vadinasi, tiriamoje Raseinių miesto mokykloje X, pradinių klasių moksleivių mityba yra netinkama, nes 25 proc. apklaustų vaikų visada pusryčiauja namuose. Galima daryti prielaidą, kad vaikai tokiu atveju pertraukų metu renkasi užkandžius, kurie dažnu atveju nėra tinkama mitybos dalis. Be to, būdami alkani, pamokose jie greičiausiai sunkiau susikaupia.
Sekančio klausimo Kiek kartų vaikas valgo mokyklos valgykloje per dieną? atsakymai pateikti 9 paveiksle.
49%
46%
5%
vieną kartą du kartus daugiau nei tris kartus
9 pav. Respondentų vaikų valgymo dažnis mokykloje (n- 134) Šaltinis: sudaryta autorės
Gauto tyrimo duomenimis, dauguma (49 proc.) 1-4 klasių mokinių mokykloje valgo tik vieną kartą, nors tik keliais procentais (46 proc.) mažiau mokinių valgo du kartus.
Įdomu buvo sužinoti Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar pakanka mokykloje per
35 35%
26% 8%
31%
Teigia, kad pakanka, bet grįžęs/usi dar valgo Teigia, kad nepakanka ir grįžęs/usi jaučiasi alkanas/a
Teigia, kad pakanka, nesijaučia aklanas/a ir grižęs/usi beveik nevalgo.
Teigia, kad pakanka – gaunamo pateikalo mokykloje viso nesuvalgo, bet grįžęs/usi namo dar valgo.
10 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Ar grįžęs iš mokyklos vaikas jaučiasi sotus – ar
pakanka mokykloje per pietus, vakarienę gaunamo maisto? (n- 134)
Šaltinis: sudaryta autorės
Kaip matome, dauguma (35 proc.) I-IV klasių mokinių tėvų teigia, kad jų vaikams teikiamo maisto mokykloje pakanka, nors grižę dar valgo. Beveik tiek pat (31 proc.) apklaustų tėvų teigia, kad jų vaikams gaunamo patiekalo mokykloje užtenka – jo viso nesuvalgo, bet grįžę namo dar valgo. Tik 8 proc. apklaustųjų teigia, kad jų vaikai grįžę po mokyklos nesijaučia alkani ir daugiau tą dieną nevalgo. Kiti 26 proc. teigia, kad vaikui gaunamo maisto mokykloje neužtenka ir vaikai jaučiasi alkani. Susumavus tyrimo duomenis, galime teigti, kad daugumai I-IV klasių mokinių gaunamo maisto mokykloje pakanka, tačiau grįžę namo jaučiasi alkani ir dar valgo namuose.
Įdomu ištirti Kaip vaikas vertina mokyklos maistą, atsakymai į šį klausimą pateikti 11 paveiksle.
46%
21% 33%
Skanus Neskanus Kartais skanus
11 pav. Vaikų mokyklos teikiamo maisto vertinimas (n- 134) Šaltinis: sudaryta autorės
36 Gauto tyrimo duomenimis, 46 proc. apklaustų tėvų vaikai teigia, kad mokykloje tiekiamas maistas yra skanus. Kitai daugumai (33 proc.) kartais skanus. Galime daryti prielaidą, kad vaikai teikiamą maistą – pateikalus mokykloje vertina gerai, jie jiems skanūs visada ar bent kartais,
Raseinių miesto mokyklos X atliekant tyrima teiravausi ar tėvai žino,kad valgykloje yra galimybė
pasirinkti karštus patiekalus? (12 pav.).
57% 43%
Taip Ne
12 pav. Karštų patieklų pasirinkimo galimybės (n- 134) Šaltinis: sudaryta autorės
Tyrimo duomenimis, 43 proc. apklausti tėvai teigia, kad vaikai negali pasirinkti karštų patiekalų, o dauguma (57 proc.) mano, kad vaikai karštus patiekalus vaikai pasirinkti gali.
58% 42%
Patiekalus užsako auklėtoja ir jie visiems vienodi Renkasi pats, kai neišsiperka visos dienos maitinimo 13 pav. Patiekalų pasirinkimo galimybės (n- 134)
