1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS BENDROSIOS CHIRURGIJOS KLINIKA
MATAS GUSAROVAS
„GYVENIMO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS PO IŠANGĖS ĮPLĖŠOS
CHIRURGINIO GYDYMO“
Baigiamasis magistro mokslinis darbas Biomedicinos mokslai,
Medicina
Mokslinis vadovas: HENRIKAS PAUŽAS
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 4
2. SUMMARY ... 5
3. PADĖKA ... 6
4. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 7
5. SANTRUMPOS ... 8
6. SĄVOKOS ... 9
7. ĮVADAS ... 10
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
9.1 Išangės įplėšos apibrėžimas ir klasifikacija ... 12
9.2 Išangės įplėšos gydymas ... 13
9.3. Gyvenimo kokybės vertinimas po išangės įplėšos gydymo naudojant SF-36 klausimyną ... 15
10. TYRIMO METODIKA ... 17
11. REZULTATAI ... 19
11.1. Fizinis aktyvumas. ... 19
11.2. Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų ... 20
11.3. Veiklos apribojimas dėl emocinių negalavimų ... 21
11.4. Energingumas/ Gyvybingumas... 21
11.5. Socialinė funkcija ... 22
11.6. Emocinė būklė ... 23
11.7. Skausmas ... 23
11.8. Bendras sveikatos vertinimas ... 25
12. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 26
3
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28
15. PRIEDAI ... 30
Trumpa sveikatos apklausos forma (SF- 36 klausimynas) ... 30
SF-36 modelis ... 35
Vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė (Phoenix, 1999) ... 36
4
1. SANTRAUKA
Darbo autorius: Matas Gusarovas
Darbo pavadinimas: Gyvenimo kokybės įvertinimas po išangės įplėšos chirurginio gydymo. Tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę po išangės įplėšos chirurginio gydymo.
Uždaviniai: 1. Įvertini skausmo pokytį tuštinimosi ir ramybės metu, po chirurginio gydymo. 2. Įvertinti
psichologinės sveikatos pokytį po chirurginio gydymo. 3. Įvertinti fizinės sveikatos pokytį po chirurginio gydymo.
Metodai: Atlikta anketinė anonimiška tiriamųjų apklausa. Naudotos dvi anketos. Su sveikata susijusi
gyvenimo kokybė vertinta „Trumpa sveikatos apklausos forma“, (SF-36), kuri susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis: fizinį aktyvumą, veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų ir emocinių sutrikimų, socialinius ryšius, emocinę būseną, energingumą, skausmą ir bendrąjį sveikatos vertinimą. Taip pat buvo naudojama „Vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė“ (Phoenix, 1999), siekiant tiksliau įvertini skausmo lygį ramybės ir tuštinimosi metu. Anketinė apklausa buvo vykdoma 4 kartus: prieš operaciją, 2 sav., 1 ir 6 mėn. po operacijos. Duomenų įvedimo, redagavimo, saugojimo ir grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota „Excel 2015” programa. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama „SPSS/PC 23.0“ programa.
Tyrimo dalyviai: Prospektyvinis tyrimas atliktas LSMU KK Chirurgijos klinikoje. Šiame tyrime
dalyvavo 24 pacientai, kuriems buvo atlikta šoninė sfinkterotomija dėl lėtinės išangės įplėšos 2017 – 2018 metų laikotarpyje.
Rezultatai: Gyvenimo kokybė po 2 sav. statistiškai reikšmingai nebuvo pagerėjusi (p>0,05) ir net dvejose srityse ji buvo pablogėjusi: veiklos apribojime dėl fizinių negalavimų ir skausmo vertinime pagal VAS skalę tuštinimosi ir ramybės metu. Didžiausias gyvenimo kokybės pagerėjimas visose srityse buvo stebimas praėjus 1 mėn. nuo operacijos ir šis pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Gyvenimo kokybės gerėjimo kreivė augo 6 mėn. laikotarpyje ir tai buvo statistiškai reikšmingas pokytis (p<0,05).
Išvados: 1. Po išangės įplėšos chirurginio gydymo skausmas ramybės ir tuštinimosi metu statistiškai
reikšmingai sumažėjo praėjus 1 bei 6 mėnesiams. 2. Pacientų, kuriems atlikta šoninė sfinkterotomija dėl lėtinės išangės įplėšos, psichologinė sveikata statistiškai reikšmingai pagerėjo po 1 ir 6 mėnesių. 3. Pacientų, kuriems atlikta šoninė sfinkterotomija dėl lėtinės išangės įplėšos, fizinė sveikata statistiškai reikšmingai pagerėjo po 1 ir 6 mėnesių.
5
2. SUMMARY
Author: Matas Gusarovas
Title: Quality of life after surgical treatment of anal fissure.
Aim: To assess patient’s quality of life after surgical treatment of anal fissure.
Objectives: 1. To assess change in pain during rest and during defecation after surgical treatment. 2. To evaluate the change in mental health after surgical treatment. 3.To evaluate the change of physical health after surgical treatment.
Methods: An anonymous questionnaire survey was conducted. Two questionnaires were used. Health-related quality of life was evaluated using “Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnaire”, (SF-36), which consists of 36 questions reflecting eight areas of life: physical activity, activity limitation due to physical ailments and emotional disorders, social relationships, emotional state, energy, pain and general health assessment. There was also used a "Visual Analog Scale of Pain Intensity Assessment" (Phoenix, 1999) to more accurately measure the level of pain during rest and during defecation. Questionnaire survey was conducted 4 times: before surgery, 2 weeks, 1 and 6 months after the operation. “Excel 2015” was used for data entry, editing, storage and graphical representation of research results. “SPSS / PC 23.0” was used for statistical data analysis.
Research participants: The prospective trial was performed at the LSMU KK Surgery Clinic. This study involved 24 patients who had a lateral sphincterotomy due to chronic anus fissure in period of 2017 – 2018 years.
Results: There was no statistically significant improvement in quality of life after 2 weeks (p> 0,05) and even in two areas it had worsened: in activity limitations due to physical ailments and pain and in the VAS scale during defecation and during rest. The greatest improvement in quality of life in all areas was observed after 1 month and the change was statistically significant (p <0.05). The Quality of Life Curve grew by 6 months and that was a statistically significant change (p <0.05).
Conclusions: 1. After surgical treatment of anal fissure the pain during defecation and during rest decreased statistically significantly after 1 and 6 months. 2. Mental health of patients who underwent lateral sphincterotomy due to chronic fissure was statistically significantly improved after 1 and 6 months. 3. Physical health of patients who underwent lateral sphincterotomy due to chronic fissure was statistically significantly improved after 1 and 6 months.
6
3. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju savo mokslinio darbo vadovui Henrikui Paužui ir Erikai Birgiolaitei už kompetentingas konsultacijas, pagalbą, palaikymą ir patarimus, rašant šį mokslinį magistrinį darbą.
7
4. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Interesų konfliktas: Autoriui interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas: 2018-05-04 gautas bioetikos centro leidimas. Bioetikos centro leidimo Nr.
8
5. SANTRUMPOS
1. PSO- Pasaulinė sveikatos organizacija
2. SF-36 klausimynas (Short Form 36 Medical Outcomes Study questionnair)- trumpa sveikatos apklausos forma.
3. VAS skalė- vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė. 4. ŽIV- žmogaus imunodeficito virusas.
9
6. SĄVOKOS
1. Išangės įplėša- išangės kanalo išilginis plyšimas ar defektas, susidaręs žemiau dantytosios linijos. 2. Dantytoji linija- linija esanti ties distaline tiesiosios žarnos gleivinės ir proksimaline analinio kanalo
dalimi.
3. Krono liga- sisteminė uždegiminė virškinimo trakto liga, galinti pažeisti bet kurią trakto dalį. 4. Sarkoidozė- tai lėtinė nežinomos etiologijos granulominė liga, pažeidžianti daugelį organų. 5. Tuberkuliozė- užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterija „Mycobacterium tuberculosis“.
6. Sfinkteris- raumeninis raukas, suspaudžiantis tuščiavidurį organą arba uždarantis tam tikrą kiaurymę.
7. Hipertrofija- organizmo dalies (ląstelės, audinio, organo) padidėjimas.
8. Šoninė sfinkterotomija- operacija, kurios metu per pjūvį išangės kanalo srityje pasiekiamas vidinis išangės raukas, perpjaunama 1/3 jo storio. Žaizda susiuvama.
10
7. ĮVADAS
Išangės įplėša tai- išangės kanalo išilginis plyšimas ar defektas, susidaręs žemiau dantytosios linijos [1]. Jai būdingas intensyvus, gyvenimo kokybę trikdantis skausmas, spazmai bei kartu su išmatomis pasirodantys kraujo pėdsakai. Išangės įplėša dažniausiai pasireiškia jauniems, darbingo amžiaus žmonėms, sutrikdydama kasdieninę jų veiklą. Jungtinėje Karalystėje kasmet nustatoma net apie 235 000 naujų išangės įplėšos atvejų [2]. Lietuvoje statistinių duomenų nėra, tačiau galima tikėtis, kad ši liga taip pat yra dažna ir aktuali. Ši liga smarkiai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, o skirtas gydymas būna ne visuomet sėkmingas. Todėl yra tikslinga tirti gyvenimo kokybės rodiklius, sergantiems išangės įplėša. Šie duomenys gali būti naudingi renkantis gydymo būdą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis sveikata yra ne tik ligos nebuvimas, bet ir socialinė, psichologinė bei fizinė gerovė. Šie aspektai apibrėžia gyvenimo kokybės sąvoką. Todėl norint kuo objektyviau įvertinti bendrąją gyvenimo kokybę, po išangės įplėšos gydymo, tiriamajame darbe buvo naudojamas standartizuotas SF-36 klausimynas bei VAS skalė.
11
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę, po išangės įplėšos chirurginio gydymo. Darbo uždaviniai:
1. Įvertini skausmo pokytį tuštinimosi ir ramybės metu, po chirurginio gydymo. 2. Įvertinti psichologinės sveikatos pokytį po chirurginio gydymo.
12
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1 Išangės įplėšos apibrėžimas ir klasifikacija
Išangės įplėša tai- išangės kanalo išilginis plyšimas ar defektas, susidaręs žemiau dantytosios linijos [1, 3, 4]. Apie 90 % vyrų bei moterų išangės įplėšos išsivysto užpakalinėje vidurio linijos dalyje. Priekinės įplėšos susiformuoja apie 10 % pacientų ir ši diagnozė dažniau nustatoma moterims. Mažiau nei 1 % įplėšų formuojasi kitose vietose. Pažeidimo susidarymą netipinėje vietoje dažniausiai lemia lytiškai plintančios ligos ar onkologinės kilmės tiesiosios žarnos pažeidimai [5, 6].
Pirminės įplėšos dažniausiai yra gėrybinės ir linkusios susidaryti po vietinio išangės pažeidimo. Užkietėję viduriai ar užsitęsęs viduriavimas gali būti pirminės įplėšos formavimosi priežastis. [1] Antrinės įplėšos susiformuoja po buvusių chirurginių intervencijų, sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis (pvz. Krono liga), sarkoidoze, tuberkulioze ir kitomis ligomis, galinčiomis pažeisti išeinamąją angą. Tiesiosios žarnos vėžys, ŽIV infekcija, sifilis yra vieni iš rizikos veiksnių, taip pat lemiančių išangės įplėšų susidarymą [7, 6].
Išangės įplėša yra klasifikuojama į ūminį ir lėtinį pažeidimą. Ūminėmis įplėšomis vadinamos įplėšos, kurios sugyja trumpiau nei per 2 mėn.. Joms būdingas intensyvus, gyvenimo kokybę trikdantis skausmas, spazmai bei kartu su išmatomis pasirodantys kraujo pėdsakai. Lėtinėmis įplėšomis vadinamos ilgiau 6-8 sav. išliekančios įplėšos, kurioms būdingi dažniausiai vidinio sfinkterio bazinėje dalyje atsiradę jungiamojo audinio pluoštai (randai). Taip pat, esant lėtinei įplėšai, aukščiau pažeidimo susiformuoja hipertrofinė analinio kanalo papiloma bei hipertrofinė odos raukšlė, kuri yra apatinėje išangės įplėšos dalyje [8]. Literatūros duomenimis net iki 40 % ūminių įplėšų yra linkusios tapti lėtinėmis ar atsikartoti vėliau. [9, 10]
Svarbu suprasti įplėšos formavimosi mechanizmą, siekiant išvengti veiksnių, skatinančių išangės įplėšos susidarymą ar užsitęsusį gijimą. Ūminis pažeidimas formuojasi dėl atsiradusios mikrotraumos, kuri pažeidžia išangės kanalą. Atsiradęs stiprus skausmas lemia vidinio sfinkterio spazmą, didinantį spaudimą išangės srityje. Šis procesas sutrikdo kraujotaką, audiniai išemizuojasi, pažeidimas sunkiau gyja [11]. Nenutraukus šio ydingo rato, procesas tęsiasi ir ūminė išangės įplėša tampa lėtine (1 pav.).
13
1 pav. Išangės įplėšos etiopatogenezės schema
(Identifying the best therapy for chronic anal fissure. Madalinski MH World J Gastrointest Pharmacol
Ther. 2011 Apr 6; 2(2):9-16.)
Siekiant diagnozuoti išangės įplėšą, dažnai užtenka tinkamai surinkti anamnezę bei apžiūrėti išangės sritį, objektyvaus ištyrimo metu. Pacientai dažniausiai skundžiasi atsiradusiu skausmu išangės srityje, kuris tampa intensyvesnis tuštinimosi metu. Kraujo pėdsakai gali būti pastebimi ne visada, tačiau dažniausiai apibūdinami kaip šviežio kraujo juostelė atsirandanti po tuštinimosi [1].
9.2 Išangės įplėšos gydymas
Išangės įplėšos gydymas buvo chaotiškas iki 1951 m. kuomet Anglijoje dirbantis chirurgas Stephen Eisenhammer pasiūlė naudoti šoninę sfinkterotomiją kaip vieną iš gydymo metodų. Jis pirmasis pritaikė šį gydymo metodą savo pacientams ir teigė, kad jie po šios procedūros patyrė mažiau tuštinimosi sutrikimų. [12]. Po to šią procedūrą pradėjo taikyti ir kiti chirurgai. Jie teigė, jog operacija nesukelia išmatų nelaikymo. Visgi vėliau atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, jog daugelis pacientų vidutiniškai po vienerių metų susidūrė su išmatų nelaikymo problemomis [13,14]. Ši gydymo komplikacija dažnai lėmė pablogėjusią
Ūminė išangės įplėša Skausmas Vidinio rauko spazmas Padidėjęs spaudimas ramybės metu Sumažėjusi išangės srities audinių perfuzija Vietinė išemija Prastas gijimas
14 pacientų gyvenimo kokybę bei pastūmėjo ieškoti kitų gydymo metodų ir tobulinti šoninės sfinkterotomijos atlikimo techniką.
2017 m. R.L.Nelson ir kitų bendraautorių atliktoje sisteminėje apžvalgoje bei metanalizėje buvo atrinkti bei išanalizuoti 148 straipsniai. Juose buvo aprašyta 14 skirtingų chirurginių gydymo metodų, bei 29 medikamentiniai gydymo metodai. Dažniausiai aprašoma nepageidaujama reakcija po chirurginio gydymo buvo išmatų nelaikymas, lemiantis blogesnę pacientų gyvenimo kokybę. Vis dėlto nuspręsta, jog šoninė sfinkterotomija yra efektyviausias gydymo metodas [15].
2018m. Taivane atliktame retrospektyviniame tyrime dalyvavo 417 pacientų, kurie buvo gydyti dėl lėtinės išangės įplėšos, atliekant šoninę sfinkterotomiją. Iš jų tik 15-kai (3,6 %) simptomai atsinaujino, o 8 tiriamiesiems (1,9 %) pasireiškė tokie nepageidaujami reiškiniai, kaip dujų ar išmatų nelaikymas. Kita vertus šie simptomai buvo linkę regresuoti ir praėjus ilgesniam laikotarpiui po atliktos procedūros išliko tik trims pacientams. Todėl tyrimo metu nuspręsta, kad šoninė sfinkterotomija yra efektyvi ir tinkama operacija lėtinės įplėšos gydymui ir turėtų būti laikoma „auksiniu standartu“ [16].
Kituose tyrimuose analizuojamas ne tik chirurginis, bet ir medikamentinis išangės įplėšos gydymas. Buvo pastebėta, kad medikamentinis gydymas kalcio kanalų blokatoriais gali būti vienas efektyviausių medikamentinio gydymo metodų. Gydymas šiais preparatais rečiau nei gydymas glicerolio trinitratais sukėlė nepageidaujamas reakcijas, tokias kaip galvos skausmas[17, 18]. Literatūros šaltiniuose nurodoma, jog medikamentinis gydymas taip pat gali būti efektyvus ir naudojamas, siekiant išvengti išmatų nelaikymo. Autorių duomenimis plačiai naudojami paviršiniai geliai, kurių sudėtyje yra nifedipino, lidokaino hidrochlorido, betametasono valeriato yra efektyvūs, siekiant sumažinti skausmą, niežėjimą išangės srityje bei kraujavimą [18].
2017m. atliktoje sisteminėje apžvalgoje ir metanalizėje teigiama, jog lėtinių įplėšų gydymui pirmo pasirinkimo gydymo metodas turėtų būti cheminė sfinkterotomija, panaudojant cheminius preparatus. Šioje metanalizėje nurodoma, jog, naudojant paviršinius nitratus, gydymas gali būti efektyvus, tačiau trumpalaikis. Pastebėta, kad po atliktų botulino toksino injekcijų, dažnesnis nepageidaujamas poveikis buvo išmatų nelaikymas, o gydymas tiek nitratais, tiek botulino toksinu buvo vienodai efektyvus [17].
Apibendrinant literatūros duomenis, išangės įplėšų gydymas turėtų būti individualus ir parenkamas atsižvelgiant į įplėšos tipą bei paciento būklę. Įvertinus ar išangės įplėša yra ūminė, ar lėtinė, atsiradusi pirmą kartą ar gydoma pakartotinai, parenkamas medikamentinis ar chirurginis gydymo metodas. Svarbu priminti pacientui, jog gyvenimo būdas ir tinkama dieta yra svarbūs veiksniai, lemiantys lėtinių įplėšų gijimą
15 ar naujų įplėšų formavimąsi [19]. Visuomet galime išmėginti medikamentinį gydymą, kuris sukelia mažiau nepageidaujamų reiškinių, tokių kaip dujų ar išmatų nelaikymas, smarkiai sutrikdančių gyvenimo kokybę. Visgi reikia nepamiršti, kad esant neefektyviam medikamentiniam įplėšos gydymui, reiktų nukreipti pacientą chirurgo konsultacijai tolimesniam chirurginiam gydymui [20, 21].
9.3. Gyvenimo kokybės vertinimas po išangės įplėšos gydymo naudojant
SF-36 klausimyną
Šiuo metu sparčiai tobulėjant medicinai, siekiama pagerinti ne tik gydymo efektyvumą bei pacientų išgyvenamumą, bet ir padėti pacientams gyventi kokybišką ir pilnavertį gyvenimą. Tuo tikslu daugelyje medicinos sričių atliekami gyvenimo kokybės tyrimai, kuriamos naujos anketos, padedančios įvertinti pacientų gyvenimo kokybės pokyčius po tam tikrų chirurginių procedūrų ar medikamentinio gydymo. Šiuo metu Lietuvoje nėra publikuotų tyrimų, vertinančių pacientų gyvenimo kokybę po išangės įplėšos gydymo.
Išangės įplėšos gydymui naudojami medikamentiniai ir chirurginiai gydymo metodai gali sukelti tam tikrą nepageidaujamą poveikį, bloginantį pacientų gyvenimo kokybę. Po chirurginio gydymo pacientai dažniausiai susiduria su dujų ar išmatų nelaikymo problemomis[1]. Dažnai šie pokyčiai verčia pacientus keisti gyvenimo būdą: atsisakyti tam tikros fizinės veiklos, pomėgių. Kiti pacientai po gydymo patiria skausmą, kuris verčia apriboti socialinę veiklą, sukelia neigiamas emocijas. Atsiradusios komplikacijos, tokios kaip pūliniai ar fistulės, lemia ilgesnį sveikimo periodą bei hospitalizaciją, o tai dažniausiai vargina ir nuvilia pacientus, neigiamai veikia jų motyvaciją. [22, 23]
Siekiant įvertinti pacientų gyvenimo kokybės pokyčius, po chirurginio išangės įplėšų gydymo, mano tyrime naudojamas SF-36 klausimynas. Šis klausimynas yra vienas iš dažniausiai naudojamų klausimynų bendrajai gyvenimo kokybei įvertinti [24]. „Pubmed“ internetinėje duomenų bazėje SF-36 klausimynas yra minimas daugiau nei 18 000 publikacijų. Anketoje pateikti klausimai leidžia įvertinti pacientų fizinį aktyvumą ir veiklos apribojimus dėl fizinių, emocinių sutrikimų. Taip pat šis klausimynas padeda įvertinti socialinius ryšius bei emocinę pacientų būklę. Naudojant šią anketą galime palyginti tiriamojo energingumo, gyvybingumo pokyčius, skausmą po taikyto gydymo. Klausimyne esantys klausimai leidžia suprasti kaip pacientas suvokia savo bendrą sveikatos būklę. Papildomai įvertinant skausmą mano tyrime buvo naudota „Vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė“ (VAS).
16
H.Ortiz ir bendraautorių atliktame tyrime buvo naudojama SF-36 anketa, siekiant įvertinti pacientų gyvenimo kokybę po išangės įplėšos gydymo. Tyrimo metu nustatyta, jog pacientams, kuriems buvo taikytas chirurginis lėtinės išangės įplėšos gydymas (šoninė sfinkterotomija), gyvenimo kokybė po 6
mėnesių tapo žymiai geresnė. Statistiškai reikšmingai pagerėjo pacientų fizinė būklė (p<0,005), sumažėjo skausmas (p<0,001), psichinė sveikta (p<0,001) [22]. 2013 metais L. Abramowitz ir kitų bendraautorių atliktame prospektyviniame tyrime buvo tirti 264 pacientai, naudojant SF-36 anketą. Tyrimo metu nustatyta, kad pacientai po chirurginio gydymo vidutiniškai sveiko 7,5 savaičių. Skausmas sumažėjo nuo 7,3/10 iki 0,1/10 balo (p < 0.001). Praėjus vieneriems metams po gydymo gyvenimo kokybė buvo žymiai pagerėjusi, lyginant su pradiniu lygiu (p <0,001) [25]. 2011 metais M. Kement ir kitų bendraautorių atliktame tyrime nustatyta, kad didžiausią įtaką gyvenimo kokybei turėjo atsiradęs stiprus išmatų nelaikymas, po chirurginio gydymo. Ši problema neigiamai paveikė tiriamųjų fizinę ir protinę būklę (p < 0.05) [26].
Atlikus literatūros apžvalgą Lietuvoje, nebuvo rastas nei vienas publikuotas tyrimas, analizuojantis gyvenimo kokybę po išangės įplėšos chirurginio gydymo. Todėl nusprendėme atlikti tyrimą, vertinantį pacientų gyvenimo kokybę, nes šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien fizinei, bet ir psichologinei sveikatai. Taigi svarbu vertinti ne tik komplikacijų atsiradimą, bet ir pacientų gyvenimo kokybę. Tuo tikslu buvo pasirinktas SF-36 klausimynas, apimantis 8 gyvenimo sritis nuo fizinės iki psichologinės sveikatos, ir VAS skausmo skalė, parodanti kuriuo metu skausmas būna intensyvesnis: tuštinimosi ar ramybės.
17
10. TYRIMO METODIKA
Prospektyvinis tyrimas atliktas LSMU KK Chirurgijos klinikoje. Šiame tyrime dalyvavo 24 pacientai, kuriems buvo atlikta šoninė sfinkterotomija dėl lėtinės išangės įplėšos 2017 – 2018 metų laikotarpyje. Tyrimas atliktas gavus LSMU bioetikos centro leidimą.
Tyrime buvo naudojamos dvi anketos:
Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė vertinta SF-36 klausimynas (Priedas Nr.1), kuris susideda iš 36 klausimų, atspindinčių aštuonias gyvenimo sritis:
1. Fizinis aktyvumas.
2. Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų. 3. Veiklos apribojimas dėl emocinių sutrikimų. 4. Socialiniai ryšiai.
5. Emocinė būsena. 6. Energingumas. 7. Skausmas. 8. Bendra sveikata.
Kiekvienos gyvenimo srities klausimai buvo konvertuojami į skaitines reikšmes nuo 0 iki 100 naudojant specialias formules (Priedas Nr. 2). Mažesnė balų suma nurodo prastesnę gyvenimo kokybę (pvz.: 0- labai bloga gyvenimo kokybė; 100- puiki gyvenimo kokybė). Taip pat buvo naudojama „Vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė”
(Phoenix, 1999), norint tiksliau įvertini skausmo lygį (Priedas Nr. 3). Skausmą pacientai vertino dešimties balų sistemoje nuo 0 iki 10 tuštinimosi bei ramybės metu. Kuo didesnė skaitinė reikšmė, tuo skausmas stipresnis (pvz.: 0 balų – skausmo nėra; 10 balų - jaučiamas pats intensyviausias skausmas).
Pacientai buvo supažindinti su tyrimo tikslu. Jiems buvo paaiškinta tyrimo atlikimo metodika, atsakyta į iškilusius klausimus. Sutikusieji dalyvauti tyrime pacientai savo sutikimą patvirtino raštiškai, pasirašydami informuotą sutikimo formą (Priedas Nr. 4). Pacientų duomenys rinkti anonimiškai, apklausos metu užtikrinus paciento privatumą. Pacientams buvo užduodami anketiniai klausimai prieš operaciją ir paskambinus telefonu po 2 sav. , po 1 ir po 6 mėn..
18 Duomenų įvedimo, redagavimo, saugojimo ir grafiniam tyrimo rezultatų vaizdavimui naudota “Excel 2015” programa. Statistinei duomenų analizei buvo naudojama „SPSS/PC 23.0“ programa. SF-36 anketiniai klausimai buvo konvertuojami į skaitines reikšmes nuo 0 iki 100, naudojant specialias formules (Priedas Nr. 1), o VAS skausmo skalės skaitinės reikšmės buvo gaunamos tiesiogiai, pacientui skausmą įvertinus nuo 0 iki 10 balų. Visos skaitinės reikšmės buvo analizuojamos remiantis kartotinių matavimų dispersine analize „Within-Subjectts Effects“. Po 2 sav., 1 ir 6 mėn. lygintų vidurkių skirtumų reikšmingumas vertintas „Bonferroni“ kriterijumi. Statistiškai reikšmingi skirtumai buvo laikomi kai p< 0,05.
19
11. REZULTATAI
Tyrime dalyvavo 24 pacientai, kuriems buvo atlikta šoninė sfinkterotomija dėl lėtinės išangės įplėšos 2017 – 2018 metų laikotarpyje. Ligonių amžius buvo nuo 22 m. iki 78 m., amžiaus vidurkis buvo 45,9 ± 15 m. Iš jų 10 (41,7 proc.) vyrų ir 14 (58,3 proc.) moterų. ( 2 pav.)
2 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
Atlikdami gyvenimo kokybės vertinimo statistinę analizę tyrėme tik 17 pacientų duomenis, nes iš kitų tiriamųjų nepavyko gauti visų duomenų.
11.1. Fizinis aktyvumas.
Lygindami prieš operaciją analizuotą fizinį aktyvumą su fiziniu aktyvumu 2 sav. po operacijos buvo negautas statistiškai reikšmingas fizinio aktyvumo pagerėjimas (p>0,05). Tačiau 3 pav. galime stebėti staigų fizinio aktyvumo gerėjimą po 1 mėn., kuris siekė 91,5 balo ir po 6 mėn., kuris siekė 95,6 balo. Šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi lyginant su prieš operacine būkle (p<0,05).
Vyrai 42% Moterys
58%
20
3 pav. Fizinio aktyvumo pokyčio kreivė
11.2. Veiklos apribojimas dėl fizinių negalavimų
Lygindami veiklos apribojimo pokyčius dėl fizinių negalavimų 2 sav., 1 ir 6 mėn. su prieš operacine būkle gavome, kad veiklos apribojimas nežymiai padidėjo dėl fizinių negalavimų po 2 sav., bet tai nebuvo statistiškai reikšminga (p>0,05). Tačiau 4 pav. galime stebėti staigų veiklos apribojimo
sumažėjimą dėl fizinių negalavimų po 1 mėn., kuris siekė 75,0 balo, o po 6 mėn. 94,1 balo ir šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi lyginant su prieš operacine būkle (p<0,05).
4 pav. Veiklos apribojimo dėl fizinių negalavimų pokyčio kreivė
65,6 69,4 91,5 95,6 0 20 40 60 80 100 120
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Fi zin io a kt yv u m o iš raiš ka b alais Pooperacinis laikotarpis 25 23,5 75 94,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Ve iklo s ap rib o jimo d ėl fizin ių n egala vim ų iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis
21
11.3. Veiklos apribojimas dėl emocinių negalavimų
Lygindami veiklos apribojimo pokyčius dėl emocinių negalavimų 2sav., 1 ir 6 mėn. su prieš operacine būkle gavome, kad veiklos apribojimo dėl emocinių negalavimų sumažėjimas po 2 sav. nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Tačiau 5 pav. galime stebėti staigų veiklos apribojimo dėl emocinių negalavimų sumažėjimą po 1 mėn., kuris siekė 88,2 balo, o po 6 mėn. 94,1 balo ir šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi lyginant su prieš operacine būkle (p<0,05).
5 pav. Veiklos apribojimo dėl emocinių negalavimų pokyčio kreivė
11.4. Energingumas/Gyvybingumas
Lygindami energingumą/gyvybingumą prieš operaciją su pokyčiu po 2 sav. statistiškai reikšmingo energingumo/gyvybingumo pagerėjimo nebuvo nustatyta (p>0,05). Tačiau lygindami prieš operacinį energingumą/gyvybingumą su 1 ir 6 mėn. energingumu/ gyvybingumu buvo gautas statistiškai reikšmingas gyvenimo kokybės pagerėjimas (p<0,05). 6 pav. galime stebėti staigų veiklos energingumo/gyvybingumo pagerėjimą po 1 mėn., kuris siekė 70,3 balo, o po 6 mėn. 83,2 balo ir šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi lyginant su prieš operacine būkle (p<0,05).
23,5 33,3 88,2 94,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Ve iklo s ap rib o jimo d ėl em o cinių n egala vim ų iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis
22
6 pav. Energingumo/ Gyvybingumo pokyčio kreivė
11.5. Socialinė funkcija
Lygindami socialinės funkcijos pokyčius 2 sav., 1 ir 6 mėn. su prieš operacine būkle gavome, kad socialinės funkcijos pagerėjimas po 2 sav. nebuvo statistiškai reikšmingas (p>0,05). Tačiau 7 pav. galime stebėti staigų socialinės funkcijos gerėjimą po 1 mėn., kuris siekė 82,4 balo, o po 6 mėn. 88,9 balo ir šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi lyginant su prieš operacine būkle (p<0,05).
7 pav. Socialinės funkcijos pokyčio kreivė
45,6 49,1 70,3 83,2 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
En ergin gu m o /G yv yb in gu m o iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis 53,6 56,2 82,4 88,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Socialin ės f u n kcijo s iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis
23
11.6. Emocinė būklė
Palyginus emocinės būklės pagerėjimą po 2 sav. su prieš operacine būkle nebuvo gautas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p>0,05). Tačiau lyginant emocinės būklės pokytį (8 pav.) po 1 mėn., kuris siekė 76,7 balo ir po 6 mėn., kurs siekė 84,5 balo buvo stebimas statistiškai reikšmingas pagerėjimas (p<0,05).
8 pav. Emocinės būklės pokyčio kreivė
11.7. Skausmas
Skausmas buvo vertinamas dviem anketomis: SF-36 klausimynu ir VAS skausmo skale tuštinimosi ir ramybės metu. Pagal SF-36 klausimyną didesnė balų suma rodo mažesnį skausmą, tai yra atvirkštinė priklausomybė. VAS skausmo skalėje kuo mažesnis skaičius tuo mažesnė balų suma. Vertinant bendrai šias anketas buvo stebimas statistiškai reikšmingas skausmo sumažėjimas 6 mėn. laikotarpyje (p<0,05) (15 pav.). Skausmas pagal SF-36 sumažėjo (37,9 iki 88,9 balų), VAS tuštinimosi metu sumažėjo nuo 4,7 iki 0,7 balų, o ramybės metu pagal VAS nuo 5,0 iki 0,5 balų. Tačiau šių anketų skausmo vertinimas išsiskyrė 2 sav. laikotarpyje po operacijos. Pagal SF-36 skausmas sumažėjo (37,9 iki 39,9 balų) (9 pav.) (p>0,05). O pagal VAS skalę tiek tuštinimosi, tiek ramybės metu skausmas buvo padidėjęs, tuštinimosi metu nuo 5,0 iki 5,3 balų (10 pav.) (p>0,05), ramybės metu nuo 4,7 iki 4,9 balų (10 pav.) (p>0,05). Didžiausias skausmo
55,1 63,1 76,7 84,5 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Emocin ės b ū klės iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis
24 sumažėjimas buvo nustatytas po 1 mėn. laikotarpio SF-36 klausimyne ir VAS skalėse, kuris buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05).
9 pav. SF-36 skausmo pokyčio kreivė
10 pav. VAS tuštinimosi ir ramybės pokyčių kreivės
37,9 39,9 72,5 88,9 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Ska u sm o iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis 4,7 4,9 1,4 0,7 5 5,3 2 0,5 0 1 2 3 4 5 6
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Ska u sm o iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis
VAS tuštinimosi metu vidurkis
VAS tuštinimosi metu vidurkis
25
11.8. Bendras sveikatos vertinimas
Prieš operaciją bendras sveikatos vertinimas buvo 47,9 balo, po 2 sav. 55,6 balo, po 1 mėn. 65,6 ir po 6 mėn. siekė 79,1 balo iš 100 galimų. 11 pav. stebimas nuoseklus bendras sveikatos gerėjimas. Atlikus statistinę analizę, šie pokyčiai buvo statistiškai reikšmingi lyginant 2 sav., 1 ir 6 mėn. bendros sveikatos būkles su prieš operacine būkle (p<0,05).
11 pav. Socialinės funkcijos pokyčio kreivė 47,9 55,6 65,6 79,1 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Prieš operaciją 2 sav. po operacijos 1 mėn. po operacijos 6 mėn. po operacijos
Be n d ro s sv eika to s iš ra iš ka b ala is Pooperacinis laikotarpis
26
12. REZULTATŲ APTARIMAS
2005 metais Ispanijoje buvo atlikta studija, kurioje buvo vertinama pacientų, turinčių išangės įplėšą, gyvenimo kokybė po šoninės sfikterotomijos. Tyrime dalyvavo 108 pacientai su nustatyta lėtine išangės įplėša. Gyvenimo kokybė buvo tirta naudojant SF-36 klausimyną prieš operaciją ir praėjus 6 mėn.. Gyvenimo kokybė statistiškai reikšmingai pagerėjo šešiose srityse iš aštuonių, tai yra: fiziniame aktyvume, veiklos apribojime dėl fizinių sutrikimų, skausme, socialinėje funkcijoje, emocinėje būklėje bei energingume/gyvybingume (p<0,05). Statistiškai reikšmingai pagerėjimo nebuvo nustatyta tik dvejose srityse: veiklos apribojime dėl emocinių sutrikimų ir bendrame sveikatos vertinime (p>0,05).
Mūsų atliktame tyrime dalyvavo 24 pacientai, tačiau buvo analizuojami tik 17 pacientų, kurie dalyvavo visuose 4 tyrimo etapuose. Mes išsamiai analizavome gyvenimo kokybę, todėl iš pacientų duomenys buvo renkami 4 kartus ir lyginami tarpusavyje (prieš operaciją, po 2 sav., po 1 mėn. ir 6 mėn.). Tyrimo duomenys atskleidė, kad gyvenimo kokybė po 2 sav. statistiškai reikšmingai nebuvo pagerėjusi (p>0,05) ir net dvejuose srityse ji buvo sumažėjusi, tai yra veiklos apribojime dėl fizinių negalavimų ir skausmo vertinime pagal VAS skalę tuštinimosi ir ramybės metu. Didžiausias gyvenimo kokybės pagerėjimas visose srityse buvo stebimas praėjus 1 mėn. po operacijos ir šis pokytis buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Gyvenimo kokybės gerėjimo kreivė augo ir 6 mėn. laikotarpyje. Tai taip pat buvo statistiškai reikšmingas gerėjimas (p<0,05).
Šio tyrimo duomenys rodo, kad šoninė sfinkterotomija yra efektyvi operacija lėtinės išangės įplėšos gydymui. Tačiau norint objektyviau vertinti šios operacijos efektyvumą reikalingi duomenys apie pooperacines komplikacijas, ligos atkryčio ir išmatų nelaikymo dažnį, kurie šiame darbe nebuvo vertinami. Todėl norint gauti tikslesnius ir patikimesnius rezultatus, turėtų būti tiriama didesnė pacientų imtis. Būtų tikslinga tęsti pradėtą tyrimą, vertinti chirurginio gydymo komplikacijas, taip pat palyginti chirurginio ir medikamentinio gydymo efektyvumą.
27
13. IŠVADOS
1. Po išangės įplėšos chirurginio gydymo skausmas ramybės ir tuštinimosi metu statistiškai reikšmingai sumažėjo praėjus 1 bei 6 mėnesiams.
2. Pacientų, kuriems atlikta šoninė sfinkterotomija dėl lėtinės išangės įplėšos, psichologinė sveikata statistiškai reikšmingai pagerėjo po 1 ir 6 mėnesių.
3. Pacientų, kuriems atlikta šoninė sfinkterotomija dėl lėtinės išangės įplėšos, fizinė sveikata statistiškai reikšmingai pagerėjo po 1 ir 6 mėnesių.
28
14. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Schlichtemeier S, Engel A. Anal fissure. Australian Prescriber. 2016;39(1):14-17.
2. Ebinger SM, Hardt J, Warschkow R, Schmied BM, Herold A, Post S, Marti L. Operative and medical treatment of chronic anal fissures-a review and network meta-analysis of randomized controlled trials. J. Gastroenterol. 2017 Jun;52(6):663-676.
3. Siddiqui J, Fowler GE, Zahid A, Brown K, Young CJ. Treatment of anal fissure: a survey of surgical practice in Australia and New Zealand. Colorectal Dis. 2019 Feb;21(2):226-233.
4. Carter D, Dickman R. The Role of Botox in Colorectal Disorders. Curr Treat Options Gastroenterol. 2018 Dec;16(4):541-547.
5. Zaghiyan K, Fleshner P. Anal Fissure. Clinics in Colon and Rectal Surgery. 2011;24(01):022-030 6. Jamshidi R. Anorectal Complaints: Hemorrhoids, Fissures, Abscesses, Fistulae. Clin Colon Rectal
Surg. 2018 Mar;31(2):117-12.
7. Keck JO, Staniunas RJ, Coller JA, Barrett RC, Oster ME. Computer-generated profiles of the anal canal in patients with anal fissure. Dis Colon Rectum 1995;38:72-9. 10.1007/BF02053863.
8. Hall G, Kann BR.). Anal fissure. Anorectal disease. Berlin, Germany: Springer. 2016; 95–126. 9. Choi Y, Kim D, Lee D, Lee J, Lee E, Lee S et al. Clinical Characteristics and Incidence of Perianal
Diseases in Patients With Ulcerative Colitis. Annals of Coloproctology. 2018;34(3):138-143. 10. Jamshidi R. Anorectal Complaints: Hemorrhoids, Fissures, Abscesses, Fistulae. Clinics in Colon
and Rectal Surgery. 2018;31(02):117-120.
11. Madalinski M. Identifying the best therapy for chronic anal fissure. World Journal of Gastrointestinal Pharmacology and Therapeutics. 2011;2(2):9.
12. Eisenhammer S. The surgical correction of chronicinternal anal (sphincteric) contracture. S Afr Med J 1951;25:486–4892.
13. Abcarian H. Surgical correction of chronic anal fissure:results of partial internal sphincterotomy vs. fissurectomy—midline sphincterotomy. Dis Colon Rectum 1980;23:31–363.
14. Ommer A. Management of complications of fissure andfistula surgery. Chirurg 2015;86(8):734– 740.
15. Nelson R. L. Manuel C. Gumienny B. Spencer K. Patel K. Schmitt et al. A systematic review and meta-analysis of the treatment of analfissure. Tech Coloproctol 2017;21:605–625.
29 16. Acar T, Acar N, Güngör F, Kamer E, Güngör H, Candan M et al. Treatment of chronic anal fissure: Is open lateral internal sphincterotomy (LIS) a safe and adequate option?. Asian Journal of Surgery. 2019;42(5):628-633.
17. Nelson R. L. Manuel C. Gumienny B. Spencer K. Patel K. Schmitt et al. A systematic review and meta-analysis of the treatment of analfissure. Tech Coloproctol 2017;21:605–625.
18. Salem A, Mohamed E, Elghadban H, Abdelghani G. Potential combination topical therapy of anal fissure: development, evaluation, and clinical study†. Drug Delivery. 2018;25(1):1672-1682. 19. Stewart DB, Gaertner W, Glasgow S, Migaly J, Feingold D, Steele SR. Clinical Practice Guideline
for the Management of Anal Fissures. Dis. Colon Rectum. 2017 Jan;60(1):7-14.
20. Liang A. Chronic anal fissures: Open lateral internal sphincterotomy result; a case series study. Annals of Medicine and Surgery. 2017;15:56-58.
21. Liang J, Church J. Lateral internal sphincterotomy for surgically recurrent chronic anal fissure. The American Journal of Surgery. 2015;210(4):715-719.
22. Ortiz H, Marzo J, Armendariz P, De Miguel M. Quality of life assessment in patients with chronic anal fissure after lateral internal sphincterotomy. British Journal of Surgery. 2005;92(7):881-885. 23. Choi Y, Kim D, Lee D, Lee J, Lee E, Lee S et al. Clinical Characteristics and Incidence of Perianal
Diseases in Patients With Ulcerative Colitis. Annals of Coloproctology. 2018;34(3):138-143. 24. Ware J, Sherbourne C. The MOS 36-ltem Short-Form Health Survey (SF-36). Medical Care.
1992;30(6):473-483.
25. Abramowitz L, Bouchard D, Souffran M, Devulder F, Ganansia R, Castinel A et al. Sphincter-sparing anal-fissure surgery: a 1-year prospective, observational, multicentre study of fissurectomy with anoplasty. Colorectal Disease. 2013;15(3):359-367.
26. Kement M, Karabulut M, Gezen F, Demirbas S, Vural S, Oncel M. Mild and Severe Anal Incontinence after Lateral Internal Sphincterotomy: Risk Factors, Postoperative Anatomical Findings and Quality of Life. European Surgical Research. 2011;47(1):26-31.
30
15. PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Trumpa sveikatos apklausos forma (SF- 36 klausimynas)
Šiais klausimais norima išsiaiškinti Jūsų požiūrį į savo sveikatą. Ši informacija padės suprasti, kaip jaučiatės ir kaip Jums pavyksta užsiimti įprasta veikla. Prašome atsakyti į kiekvieną klausimą pažymint vieną langelį, geriausiai atitinkantį Jūsų atsakymą.
1. Apskritai, ar galite sakyti, kad Jūsų sveikata yra:
(Prašau pažymėti vieną atsakymą) Puiki Labai gera Gera Nebloga Bloga Nebloga
2. Palyginus prieš 1 metus, kaip pasikeitė Jūsų sveikata dabar:
(Prašau pažymėti vieną atsakymą) Žymiai geresnė, negu prieš 1 metus Truputį geresnė, negu prieš 1 metus Panaši, kaip ir buvo
Truputį blogesnė, negu prieš 1 metus
31 3. Sveikata ir kasdieninė veikla
Šie klausimai yra apie veiklą, kurią Jūs atliekate kasdien. Ar Jūsų sveikata riboja šią veiklą? Jei taip, tai kiek?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
4. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita reguliaria kasdienine veikla dėl fizinės sveikatos?
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) mažiau laiko praleidžiate darbe ar kitur
b) atlikote mažiau, negu Jūs norėtumėte
c) apribojote darbo rūšį ar kitą veiklą
d) iškilo sunkumai atliekant darbą ar kitą veiklą (pvz.:
reikia žymiai daugiau pastangų)
Taip, labai riboja Taip, truputį riboja Ne, neriboja visai
a) Energinga veikla, tokia kaip bėgimas, sunkių daiktų kėlimas, dalyvavimas įtemptame sporte
b) Vidutinio sunkumo veikla, tokia kaip stalo perstūmimas, valymas dulkių siurbliu
c) Kėlimas ir nešimas maisto prekių
d) Lipimas vieną aukštą
e) Lipimas keletą aukštų laiptais
Taip, labai riboja Taip, truputį riboja Ne, neriboja visai
f) Pasilenkimas, klūpojimas ar stovėjimas
g) Ėjimas daugiau negu 1,5 kilometro
h) Ėjimas pusę kilometro
i) Ėjimas 100 metrų
32 5. Per pastarąsias 4 savaites, ar Jūs turėjote kokių nors išvardintų problemų, susijusių su darbu ar kita
reguliaria kasdienine veikla dėl kokių nors emocinių problemų (tokių kaip depresijos ar nerimo jautimas)
(Prašau atsakykite TAIP arba NE į kiekvieną klausimą)
TAIP NE
a) mažiau laiko praleidžiate darbe ar kitur
b) atlikote mažiau, negu norėtumėte
c) neatlikote darbo ar kitų užduočių taip rūpestingai, kaip paprastai
6. Per pastarąsias 4 savaites, kaip Jūsų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jums bendrauti su šeima, draugais, kaimynais ar grupėmis?
(Prašau pažymėti vieną langelį) Ne, visiškai ne Nežymiai Vidutiniškai Gana nemažai Ypatingai
7. Kokio intensyvumo būdavo kūno skausmai per pastarąsias 4 savaites?
(Prašau pažymėti vieną langelį)
Nebuvo Labai silpni Silpni Vidutinio intensyvumo Sunkūs Labai sunkūs
33 8. Per pastarąsias 4 savaites, kaip skausmas pertraukė Jūsų normalų darbą (įskaitant namų ruošą ir
darbą ne namie)?
(Prašau pažymėti vieną langelį) Ne, visai ne Labai nedaug Vidutiniškai Gana nemažai Ypatingai JŪSŲ JAUSMAI
9. Šie klausimai yra apie Jūsų savijautą ir kaip Jūs tai apibūdintumėte per paskutinį mėnesį. (Kiekvienam klausimui parinkite po vieną atsakymą).
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Visada
Dažniau-siai
Kartais Retkarčiais Retai Niekada
Kaip dažnai per pastarąjį
mėnesį: a) Ar Jūs jautėte gyvenimo pilnatvę? b) Ar Jūs buvote labai nervingas?
c) Ar Jūs jautėtės tokios blogos nuotaikos, kad niekas negalėjo Jūsų pralinksminti?
d) Ar Jūs jautėtės ramus ir taikus?
34 Visada Dažniau-siai Kartais Retkar-čiais Retai Niekada e) Ar Jūs turėjote daug energijos? f) Ar Jūs jautėtės nuliūdęs ir niūrus? g) Ar Jūs jautėtės išsisėmęs? h) Ar Jūs buvote laimingas žmogus? i) Ar Jūs jautėtės pavargęs? j) Ar Jūsų sveikata apribojo Jūsų socialinę veiklą (kaip draugų ar artimų giminių lankymas)?
BENDRA SVEIKATA
10. Prašau parinkti atsakymą, kuris geriausiai išreiškia teisingas ar klaidingas Jums yra kiekvienas iš šių tvirtinimų?
(Prašau pažymėti vieną langelį kiekvienoje eilutėje)
Tiksliai teisingas Dažniausiai teisingas Nesu įsitikinęs Dažniausiai klaidingas Tiksliai klaidinga s
a) Man atrodo, kad aš labiau linkęs
sirgti negu kiti žmonės
b) Aš esu toks sveikas kaip ir kiti,
ką aš pažįstu
c) Aš manau, kad mano sveikata
blogės
d) Mano sveikata puiki
35 Priedas Nr. 2
SF-36 modelis
SF-36 klausimyno modelis
(Margarita Staniūtė Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas naudojant SF-36 klausimyną. Biologinė psichiatrija ir psichofarmakologija. 2007 m. rugpjūtis. T. 9, Nr. 1.)
36 Priedas Nr. 3
Vizualinė analoginė skausmo intensyvumo vertinimo skalė (Phoenix, 1999)
Skausmas vertinamas balais nuo 0 iki 10. 10 balų - jaučiamas pats didžiausias skausmas;
8-9 balai – jaučiamas stiprus skausmas, dėl kurio pacientas negali susikoncentruoti ir atlikti paprastus judesius;
6-7 balai – jaučiamas pakenčiamas, pastovus skausmas, kuris stiprėja judant, tačiau pacientas gali atlikti daugelį judesių iki galo;
4-5 balai – jaučiamas nestiprus, pastovus skausmas;
1-3 balai – jaučiamas silpnas skausmas, kuris pranyksta pakeitus pozą; 0 balų – skausmo nėra.
Skausmas tuštinimosi metui
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Skausmas ramybės metui
37 Priedas Nr. 4
Tiriamojo asmens sutikimo forma
Aš, (tiriamojo asmens vardas ir pavardė:________________________________________), sutinku dalyvauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto studento Mato Gusarovo magistrinio darbo anoniminėje atliekamoje apklausoje, skirtoje nustatyti pacientų gyvenimo kokybės pokytį po išangės įplėšos chirurginio gydymo.
Jums bus pateikta anketa prieš operaciją ir paskambinta telefonu po 2 savaičių, po 1 mėnesio ir po 6 mėnesių ir užduodami anketiniai klausimai.
Kontaktinis telefono numeris___________________________
Tiriamojo asmens _____________________ (Parašas)
