LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Renata Balkytė
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SPECIALISTŲ SAVO SVEIKATOS VERTINIMAS IR SVEIKATĄ STIPRINTI MOTYVUOJANTYS VEIKSNIAI
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė Dr. Jurgita Vladičkienė
TURINYS
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI ... 8
LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Sveikatos sampratos kitimas ... 9
1.2 Žmogaus teisė į sveikatą ... 12
1.3 Savo sveikatos vertinimas moksliniuose tyrimuose ... 15
1.3.1 Veiksniai įtakojantys savo sveikatos vertinimą ... 16
1.4 Sveikatos stiprinimas ir sveikatą stiprinti motyvuojantys veiksniai ... 19
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 23
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 25
3.1 Tyrimo dalyvių demografinės charakteristikos bei savo sveikatos vertinimas ... 25
3.2 Sveikatos stiprinimas ir motyvacija stiprinti sveikatą ... 31
3.3 Informacinių technologijų specialistų savo sveikatos vertinimo ir pasitenkinimo darbu ryšiai 35 IŠVADOS ... 39
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
LITERATŪRA ... 41
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SPECIALISTŲ SAVO SVEIKATOS
VERTINIMAS IR SVEIKATĄ STIPRINTI MOTYVUOJANTYS VEIKSNIAI Renata Balkytė
Mokslinis vadovas dr. J. Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Visuomenės sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2012. 46 p.
Darbo tikslas - Išsiaiškinti, kaip X įstaigos informacinių technologijų specialistai vertina savo sveikatą bei atskleisti jų nuomonę apie sveikatą stiprinti motyvuojančius veiksnius. Metodai: Tyrimo objektas – X įstaigos informacinių technologijų specialistai. Anoniminės anketinės apklausos būdu iš viso apklausta 81 specialistas (atsako dažnis 79,4 proc.). Gauti tyrimo duomenys apdoroti naudojant statistinių duomenų analizės SPSS 20 for Windows programą. Statistinės hipotezės apie požymių ryšį tikrintos taikant Chi-kvadratą (χ²kriterijų). Rezultatai: 70,4 proc. IT specialistų savo sveikatą vertina gerai. 67,9 proc. vyrų ir 76,0 proc. moterų savo sveikatą vertina gerai, 1,8 proc. vyrų savo sveikatą vertina blogai. Geriausiai savo sveikatą vertina 19-29 m. amžiaus grupėje, vyriausios amžiaus grupės (52 m. ir daugiau) tiriamieji nurodė, kad jų sveikata yra vidutiniška. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis nerūkančių nei rūkančių tiriamųjų savo sveikatą vertina gerai. Veiksniai motyvuojantys IT specialistus stiprinti sveikatą: didesnės pajamos (30,0 proc.), pasikeitusi savijauta (liga) (27,0 proc.), žinios (19,0 proc.), įmonės vadovų ir kolegų paskatinimas (16,0 proc.). Didžioji dalis patenkintų darbu (84,8 proc.) tyrimo dalyvių savo sveikatą vertina gerai. Visi blogai savo sveikatą vertinantys tiriamieji nurodė, jog yra nepatenkinti darbu. Pusė tiriamųjų, kurie savo sveikatą vertina geriau, nei prieš vienerius metus yra patenkinti savo darbu, trečdalis tiriamųjų vertinantys savo sveikatą šiek tiek blogiau nei prieš metus yra nepatenkinti savo darbu.
Išvados: Daugiau nei du trečdaliai tyrime dalyvavusių IT specialistų savo sveikatą vertina gerai. Didesnė dalis jaunesnės amžiaus grupės tiriamųjų savo sveikatą vertina geriau nei vyresnių amžiaus grupių respondentai. Nerūkantys tiriamieji vertina sveikatą geriau, nei rūkantys. Veiksniai motyvuojantys IT specialistus stiprinti sveikatą: didesnės pajamos, pasikeitusi savijauta (liga), žinios, įmonės vadovų ir kolegų paskatinimas. Statistiškai reikšmingai didesnė dalis tiriamųjų patenkintų savo darbu yra geros sveikatos.
Raktiniai žodžiai: savo sveikatos vertinimas, sveikatos stiprinimas, motyvacija, pasitenkinimas darbu.
SUMMARY
Management of Public Health
SELF-RATED HEALTH AMONG INFORMATION TECHNOLOGY SPECIALISTS AND MOTIVATING FACTORS TO HEALTH PROMOTION
Renata Balkytė
Supervisor Dr. J. Vladičkienė, LSMU
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas, 2012. 46 p.
Aim of the study: To find out how IT specialists self-rate health and reveal their opinion about motivating factors to health promotion.
Methods: The object of the research is IT specialists from X office. During the anonymous survey 81 IT specialists had been questioned (response 79,4 %). The results obtained were analyzed using SPSS statistics 20 for Windows programme. Chi-Quadrat-Test () was used in hypothesis testing for correlation.
Results: 70,4% IT specialists rate health as good. 67,9% males and 76,0% females self-rate health as good. 1,8% males self-self-rate health as bad. The respondents (aging 19-29) reported excellent or very good health. The oldest respondents (aging 52 and more) reported neither good nor bad health. Statistically important is the fact that a bigger part of non-smoking respondents self-rated health as good. These are the factors motivating IT specialists to health promotion: higher income (30,0%), feeling unwell (disease) (27,0%), knowledge (19,0%), stimulation of managers and colleagues (16,0%). Statistically important a bigger part of respondents who are satisfied with their jobs (85,0%) are in good health, those who are unsatisfied with their jobs are in bad or even poor mental and emotional health. Half of the respondents who self-rate health better than a year ago are satisfied with their jobs but one third of the respondents who self-rate health worse than a year ago are not satisfied with their jobs.
Conclusions: More than two thirds of IT specialists questioned self-rated health as good. A bigger part of younger respondents self-rated health better than the older ones. Non-smokers self-rated health better than those who smoke. Factors motivating IT specialists to health promotion are: higher income, feeling unwell (disease), knowledge, stimulation of managers and colleagues. Statistically important a bigger part of respondents who are satisfied with their jobs are in good health.
SANTRUMPOS IT – informacinės technologijos
Proc. – procentai
p – patikimumo lygmuo
PSO – pasaulio sveikatos organizacija SVV – savo sveikatos vertinimas
ĮVADAS
Šiandien Lietuvoje (kaip ir daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalių) vyksta gana sparti socialinė transformacija ir modernizacija, formuojasi „tinklinė“ visuomenė su naujais socialinės sąveikos pavidalais, naujo pobūdžio socialiniais santykiais ir ryšiais [1]. Naujos informacinės komunikacijos sparčiai keičia individo ir organizacijų gyvenimo ir veiklos būdą, sukurdamos informacinės visuomenės, kurioje gyvename pagrindus [2]. Pastaraisiais metais daug dėmesio pasaulyje skiriama stabilios plėtros koncepcijai, kuri turėtų užtikrinti žmogaus, technikos ir aplinkos suderinamumą, aplinkai ir žmogui nekenksmingų technologijų naudojimą, optimalų gamybinių resursų panaudojimą bei sveiką darbo aplinką [3].
Amerikiečių psichologas ir informatikas Herbert A. Simon filosofiškai interpretuoja kintančių visuomeninių vertybių ir šiuolaikinės technologijos įtaką organizacijų elgsenai. A. Simon nuomone, kompiuterio svarba mūsų visuomenei dar tik pradeda ryškėti. Informacijos revoliucija pagausino žinių, kurių žmogus gali gauti apie pasaulį apimtis, bet tai nepailgino paros, kad žmogus turėtų pakankamai laiko informaciją apibendrinti [4].
Darbuotojų savijauta ir darbo našumas yra glaudžiai susijęs su jų sveikata. Darbuotojui sergant sumažėja jo aktyvumo lygis, blogėja savo sveikatos vertinimas bei gebėjimas efektyviai dirbti [5].
Daugelis iš mūsų darbe praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį. Jei darbo sąlygos blogos, nepakanka darbo įgūdžių, trūksta bendradarbių paramos, gali sutrikti darbuotojo sveikatos būklė. Visuomenės sveikatos požiūriu sveikatos stiprinimas, žalingų sveikatai veiksnių profilaktika daro didelę įtaką dirbančiųjų sveikatai, įmonių ir organizacijų darbui. Milijonai litų prarandama dėl to, kad nepakankamai dėmesio ir investicijų yra skiriama sveikatai stiprinti, kenksmingų veiksnių prevencijai darbo vietose. Pasekmės – laikinas nedarbingumas (dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų), sumažėjęs darbo našumas ir kokybė, didelė kadrų kaita, konfliktai darbe ir kt. [6].
Vadovaujantis PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amžiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose užtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika [3].
Temos novatoriškumas ir aktualumas. Informacinės technologijos (IT) sparčiai plinta šiandieniniame pasaulyje. Kompiuteriai tampa kiekvieno žmogaus neatsiejama gyvenimo dalimi. Dažna darbo vieta jau neįsivaizduojama be „protingojo“ pagalbininko. Jis palengvina tam tikras užduotis (skaičiavimai, informacijos paieška ir t.t.). Dažnas žmogus savo laisvalaikį taip pat praleidžia ieškodamas pramogų internete, žaisdamas kompiuterinius
žaidimus, žiūrėdamas filmus, bendraudamas internetu su draugais, bendradarbiais ar giminaičiais. Praleistas laikas prie kompiuterio gali svyruoti nuo keleto iki keliolikos valandų. Ir ar tikrai kompiuteris teikia tik naudą? Kiek visuomenė žino apie kompiuterio keliamas neigiamas pasekmes? Kiek yra žinoma apie tai, kaip taisyklingai įrengti kompiuterizuotą darbo vietą ir ar laikomasi tų taisyklių darbo vietose, kur kompiuteris yra pagrindinė darbo priemonė. Kiekvienas darbdavys turi vadovautis teisės aktais ir tinkamai įrengti kompiuterizuotas darbo vietas, rengti darbuotojų profilaktinius patikrinimus, atlikti profesinės rizikos vertinimą. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti apie sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius, o taip pat turi žinoti kaip išvengti nepageidaujamo poveikio savo sveikatai. Tai ypač aktualu tiems, kurių pagrindinis ir nuolatinis darbas yra susijęs su kompiuteriais. Dirbant kompiuteriu tyko daugybė pavojų sveikatai. Pradedant nuo fizinių ir baigiant psichiniais sveikatos sutrikimais.
Informacinių technologijų specialistai yra viena didžiausių rizikos grupių, kuriems gresia sveikatos sutrikimai susiję su kompiuterizuota darbo vieta. Todėl svarbu žinoti, kaip šios srities specialistai vertina savo sveikatą, ar siekia ją stiprinti, ar yra savo sveikatos vertinimo ir pasitenkinimu darbo sąsajos? Toks tyrimas su IT specialistais dar nebuvo atliktas. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti aktualius klausimus ir pateikti naujos naudingos informacijos kitiems moksliniams darbams, o taip šios srities specialistams.
DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI
Tikslas: Išaiškinti, kaip X įstaigos informacinių technologijų specialistai vertina savo sveikatą bei atskleisti jų nuomonę apie sveikatą stiprinti motyvuojančius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti kaip informacinių technologijų specialistai vertina savo sveikatą.
2. Atskleisti informacinių technologijų specialistų nuomonę apie veiksnius, motyvuojančius stiprinti sveikatą.
3. Nustatyti informacinių technologijų specialistų savo sveikatos vertinimo ryšius su pasitenkinimu darbu.
LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Sveikatos sampratos kitimas
Klausimas “kas yra sveikata?” - nuolatinių diskusijų objektas, įtraukiantis vis daugiau įvairių sričių specialistų. Sveikata visada buvo neatskiriama nuo ligos. „Buvimas sveiku“ yra iš dalies ribojimas ligų arba negalavimų ir labiausiai priklauso nuo asmens trokštamų ar įsivaizduojamų sveikatos charakteristikų bei socialinių ryšių ir aplinkybių [7].
Pasak, Z. Javtoko, sveikata yra plati sąvoka, kuri savyje gali įkūnyti platų reikšmių diapazoną, pradedant nuo siaurai techninių ir baigiant visa apimančiomis moralinėmis ar filosofinėmis reikšmėmis. Yra ,,sveiko proto“ požiūriai į sveikatą, kurie būdavo perduodami iš kartos į kartą kaip dalis bendro kultūrinio palikimo. Jie vadinami ,,neprofesionaliais“ sveikatos supratimais [7].
Sveikatos sąvoka pradėta vartoti Antikos laikais. Graikų gydytojas Hipokratas (460-375m. p. m. e.) vienas pirmųjų susistemino žinias apie sveikatą. Sveikatos samprata priklauso nuo mokslo žinių apie žmogų ir medicinos raidos, todėl nuolat šiek tiek kito [8].
1920m. atsiranda neigiamas sveikatos apibrėžimas: sveikata yra ligų nebuvimas. Po antro pasaulinio karo (1948m. ) PSO priėmė iki šiol vartojamą sveikatos apibrėžimą, teigiantį, kad sveikata yra įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. O ne tik ligos ar negalios nebuvimas. Pasak Vydūno: „Sveikata – ne privatus, asmeninis tik tavo reikalas, o reikšminga tautos kultūros dalis, viena iš esminių žmogaus būties vertybių“ [8].
XX a. pab. populiariausia sveikatos koncepcija yra, kad sveikata yra kasdieniniai gyvenimo ištekliai, bet ne gyvenimo tikslas [8]. Sveikata taip pat suprantama kaip sugebėjimas išgyventi arba adaptuotis prie besikeičiančių individo sveikatos sistemos struktūrinių, socialinių ar asmeninių komponentų bei prie besikeičiančios aplinkos, kurioje individas gyvena [9].
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, pateikiamas apibrėžimas labai panašus į PSO: Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė“ [10].
Pagal Gaigalienę sveikata turėtų būti apibūdinama kaip būsena (būklė) įgalinanti bet kurio amžiaus žmogų aktyviai gyventi ir išlaikyti savo funkcinę nepriklausomybę pasenus [11]. Sveikata pirmiausia yra instrumentinė vertybė [12].
Kita autorė teigia, kad „Sveikata yra tai, kaip atskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslus, patenkinti poreikius, kaip geba keisti bei valdyti aplinką, todėl sveikata yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas, ji apima socialinius bei asmeninius išteklius ir fizines galimybes [13].
Taigi, yra siūloma labai daug sveikatos apibrėžimų, tačiau visi jie sutinka, kad sveikata nėra vien tik fizinė gerovė ir tuos apibrėžimus būtų galima suskirstyti taip: emocinė, fizinė, protinė, socialinė (visuomeninė), asmeninė, profesinė sveikata, bei dvasinė sveikata.
Emocinė sveikata – tai žmogaus gebėjimas suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Žinodami ką galvojame apie save ir kitus žmones, mes galime išreikšti savo jausmus taip, kad ir kiti juos suprastų. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktume ir iš kitų žmonių suprastume kuo daugiau gerų jausmų, nes tik taip galime užtikrinti savo ir kitų žmonių gerą emocinę sveikatą.
Fizinę sveikatą lemia geras mūsų kūno ir visų organizmo sistemų funkcionavimas. Svarbu suprasti, kaip kūnas turi funkcionuoti, nes tik tuomet galėsime nustatyti, ar mūsų sveikata gera, ar sutrikusi. Todėl negalima sakyti, kad ankstesni dalykai, kuriuose buvo nagrinėjama žmogaus kūno sandara, fiziologiniai ypatumai, buvo nereikalingi.
Protinė sveikata susijusi su būdais, kuriais mes renkame informaciją iš įvairiausių šaltinių ir gebame ta informacija pasinaudoti. Gerą protinę sveikatą nusako gebėjimas nusistatyti tam tikro laikotarpio prioritetus, kryptingas tikslo siekimas ir jautimasis laimingu siekiant tikslo, neprarandant energijos ir gyvenimo džiaugsmo.
Visuomeninė (socialinė) sveikata susijusi su mūsų, kaip visuomenės narių požiūriu į save. Tai žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ar socialinės grupės, kuriai jis priklauso. Jis atspindi mūsų santykius su žmonėmis, t. y. su tais, su kuriais bendraujame: šeimos nariais, bendradarbiais, draugais. Greitai besikeičiančiame pasaulyje, esant didžiulėms galimybėms išvykti ne tik dirbti, studijuoti, bet ir mokytis į kitas šalis, gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujos socialinės grupės įgyja vis didesnę reikšmę jau mokykliniame amžiuje.
Asmeninė sveikata labiausiai priklauso nuo asmens laimės ir sėkmės supratimo. Žinoma, ji priklauso ir nuo asmens gebėjimo įsilieti į socialinę bei gamtinę aplinką, prisitaikyti prie pokyčių. Asmeninę sveikatą geriausiai nusakome tuomet, kai labai artimas žmogus paklausia mūsų: „Kaip gyveni?“, vieni iš mūsų kalbame apie šeimą, kiti – apie darbą, profesinius laimėjimus, treti tiesiog džiaugiamės, kad esame sveiki. Iš esmės mes nusakome, ar mums sveikata iš viso yra vertybė, ar sveikata yra svarbi asmens vertybių skalėje.
Profesinė sveikata – įgūdžių, gebėjimų ir mokėjimų pusiausvyra. Ji susijusi su tuo, ar išmanoma tai, kas daroma, ar gebama pažinti save ir pasinaudoti savo asmenybės privalumais savo profesinėje veikloje. Jeigu žmogus išmano tai, ką daro, nuolat tobulėja, tikėtina, kad profesinė veikla bus sėkminga, o sveikata – gera. Mokymosi visą gyvenimą principas būtent susijęs su profesinės sveikatos stiprinimu, nes sparčiai vykstant gyvenimo pokyčiams žmogui svarbu nesustoti ir nuolat tobulėti.
Dvasinė sveikata – lyg egzistencijos šerdis, padedanti suvokti kitas sveikatos sritis.
Svarbu suvokti, kad visos sveikatos sritys yra svarbios, jos visos viena su kita glaudžiai susijusios ir svarbu rūpintis visomis sveikatos sudedamosiomis dalimis, nes tik taip galima užtikrinti gerą žmogaus sveikatą [14]. M. O‘Donell pateikia optimalios sveikatos schemą, kurioje taip pat vaizduojama pusiausvyra, tarp 5 sveikatos sričių (dvasinės, fizinės, socialinės, intelektualinės, emocinės) [16].
Anksčiau apibūdinti sveikatos komponentai yra glaudžiai susiję su išskirtais sveikatos apibrėžimais. Literatūroje pateikiamoje P. Svedberg schemoje, vienoje pusėje yra pavaizduota visiškai sutrikusi sveikata, kitoje – puiki sveikata (1 pav.). Vadinasi, sutrikus vienam iš geros sveikatos komponentų žmogų galime vadinti nesveiku [15].
!
1 pav. P. Svedberg sveikatos sampratos schema
Holistinis požiūris į sveikatą išreiškiamas salutogenezės teorija, kuri sveikatą aiškina kaip kontinuumą tarp negatyvios ir pozityvios sveikatos. Kaip pažymi Antonovsky, salutogenezė nėra tik paprasčiausiai kita patogenezės medalio pusė. Visiškai nauja ir netradicinė šios teorijos terminija skatina kitaip mąstyti apie sveikatą. Paties asmens sveikata arba jo santykis su artimo žmogaus liga vertinamas sveikatos tęstinume (angl. ease/dis-ease continuum). Pozityvios ir negatyvios sveikatos (angl. ill-health) koncepcijos, pabrėžia ne tiek asmens ligą/susirgimą, kiek su individo aplinkos kokybe susijusias charakteristikas, dėl kurių asmuo santykyje su savo liga išlaiko socialinę gerovę, asmeninį pajėgumą ir pasitenkinimą gyvenimu. Pagrindinė salutogenezės kategorija yra vidinė darna. Vidinė darna sąlygoja, kaip
Visiškai sutrikusi
Puiki sveikata
mes žiūrime į tuos dalykus, kurie lemia tai, kad žmogus pajėgtų išlaikyti harmoniją sveikatos bei ligos įtampos lauke [17]. Lietuvoje vidinės darnos skalė buvo panaudota Z. Javtoko sveikatos mokslų tyrimuose [18]. Sveikatos mokslų kontekste ši teorija leidžia išmatuoti ir įvertinti sveikatos lygmenis, ypač vidutinėse negalavimo stadijose, taikant pasiūlytas konkrečias dimensijas, tokias kaip skausmas, funkcijų ribotumas, veiklos prasmė. Taigi holistinis požiūris formuoja platesnį ir kartu giluminį požiūrį į žmogaus sveikatą [17].
Taigi ilgainiui nuo medicininio požiūrio į sveikatą pereita prie sisteminio, kuomet svarbiais tampa ne tik fizinis, bet ir psichologinis bei socialinis sveikatos aspektai. Sąveikaudami tarpusavyje jie palaiko pusiausvyrą žmogaus gyvenime [19,20,21].
Išskiriamas biopsichosocialinis sveikatos modelis pabrėžia prevenciją, vystymąsi ir pozityvų funkcionavimą. Čia įžvelgiamas pozityvaus požiūrio į sveikatą principas: žmonės gali augti ir keistis teigiama linkme, jie savyje turi pakankamai resursų, kuriuos būtina išnaudoti, didinti. Specialistai turėtų paskatinti asmeninį individo augimą ir padėti pasiekti visuminės sveikatos, tai yra fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės [20].
Siūlomas pozityviosios sveikatos modelis, kurį skatinama įtraukti į sveikatos specialistų ruošimo programas, kad jie būtų kompetentingi padėti žmonėms pasiekti visapusę sveikatą. Pakitus požiūriui į sveikatą mokslininkai ėmė domėtis lyties, amžiaus ir kitokiais skirtumais, kad pakankamai suvoktų individų stipriąsias puses, pastebėtų dažniausias problemas, įveikos modelius, prisitaikymo galimybes, ir įvertintų turimą potencialą, reikalingą asmeniniam augimui bei teigiamiems pokyčiams [21].
1.2 Žmogaus teisė į sveikatą
Įžengus į XXI amžių neišvengiamai daugėja pasikeitimų visuose žmonių gyvenimo aspektuose: technologijų plėtotė, įvairių išteklių prieinamumas, socialinių vaidmenų pokyčiai ir daugelis kitų naujovių lėmė visapusiškai (ekonomiškai, politiškai, sociologiškai, psichologiškai) sudėtingėjantį gyvenimą. Modernumo mesti iššūkiai vienaip ar kitaip paliečia kiekvieną individą, ir daugelį jų paskatina pasirinkti nesveiką gyvenimo būdą (pvz., nesubalansuotą mitybą, rūkymą, alkoholio vartojimą). Nesveika gyvensena savo ruožtu neigiamai įtakoja ir fiziologinę, ir psichologinę gerovę, užkerta kelią siekti tobulėjimo, asmeninio augimo ir optimalaus funkcionavimo [21].
Asmens teisės į sveikatą svarba grindžiama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, kada šis teismas aiškindamas Konstitucijos straipsnio 53
dalies nuostatas, jog „valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus“ [22]. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme išreiškiamas toks siekis „užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę turėti kuo geresnę sveikatą, taip pat teisę turėti sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą“ [10]. LR konstitucinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių [23]. Johnso Hopkinso universiteto Higienos ir visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) profesorius L.O. Gostinas atkreipia dėmesį, kad sveikata yra svarbi kaip ir džiaugsmas, kūrybiškumas, produktyvumas, kuriuos asmuo gauna iš gyvenimo. Be minimalios sveikatos būklės asmuo negali visavertiškai dalyvauti socialiniame bendruomenės gyvenime, įsitraukti į politinį valstybės valdymą, kurti gėrį, užtikrinti ekonominį stabilumą ir plėtoti bendrą gynybą bei saugumą – taigi negali garantuoti ekonominių, politinių ir socialinių savo teisių [24].
Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnyje numatyta, kad „valstybės, šio Pakto Šalys, pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą“ [25]. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 152 straipsnyje nustatyta, kad „žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Bendrija, savo veikla papildydama valstybių narių politiką, siekia gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus žmonių sveikatai šaltinius. Tokia veikla apima kovą su labiausiai sveikatą pakertančiomis ligomis skatinant jų priežasčių atsiradimo, plitimo ir profilaktikos tyrimus, taip pat skleidžiant informaciją ir plėtojant švietimą sveikatos klausimais. Bendrija papildo valstybių narių veiklą mažinant su narkotikais siejamą žalą, taip pat plėtojant informaciją ir prevenciją [26].
Profesorius P.A. Molinari teigia, kad teisė į sveikatą, kaip socialinė teisė, turi pozityvų aspektą, pagal kurį ji įpareigoja valstybę imtis reikalingų priemonių ligų prevencijai ir gydymui, taip pat įpareigoja valstybę sukurti reikalingas struktūras ir tarnybas šią teisę turinčių asmenų sveikatos apsaugai ir reabilitacijai užtikrinti [27]. Kaip teigia profesorius L.O. Gostinas, gera visuomenės sveikatos būklė gali būti pasiekta ne per individualias pastangas, o tik per kolektyvinį veiksmą, nes veikdami vieni individai negali užtikrinti netgi minimalios sveikatos būklės, t.y. individai gali gauti asmenines medicinines paslaugas ir daugelį gyvenimui reikalingų būtiniausių daiktų, kiekvienas asmuo gali įsigyti maisto, gauti gydytojo ar ligoninės paslaugas, tačiau nei vienas individas ar individų grupė negali garantuoti savo sveikatos. Visuomenės sveikatos prasminga apsauga ir užtikrinimas reikalauja bendrų individų paslaugų. Bendruomenė, kaip visuma, turi užtikrinti aplinkos apsaugą,
higieną ir sanitariją, švarų orą ir paviršiaus vandenį, neužterštą maistą ir geriamąjį vandenį, saugius kelius ir produktus, infekcinių ligų kontrolę. Šie veiksmai gali būti užtikrinti tik per organizuotus veiksmus visuomenės vardu [24]. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo IV skyriaus viena iš reglamentuojamų konkrečių sričių yra – darbo higiena, apimanti darbo aplinkoje veikiančių fizikinių, cheminių ir biologinių veiksnių reglamentavimą, tyrimų atlikimą, rizikos darbuotojų sveikatai įvertinimą, rekomendacijų darbdaviams teikimą, visuomenės profesinės sveikatos ugdymą (22 straipsnis) [28].
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo nuostatos yra susijusios su visuomenės sveikata tiek, kiek tai daro įtaką ne pavienio asmens, o jų grupės interesams, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti (1 straipsnis). Ne veltui įstatymo straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad „darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta [29].
Teisė į sveikatą (kitaip dar vadinama teise į sveikatos priežiūrą, teise į sveikatos apsaugą, teise rūpintis pacientu) [30] yra universali žmogaus teisė, todėl, iš valstybės reikalaujama, kad ji imtųsi priemonių, jog jos gyventojai galėtų mėgautis aukščiausiais prieinamais psichinės ir fizinės sveikatos standartais. Tai, viena vertus, reikalauja apsaugos nuo išorinių grėsmių, tokių kaip nesaugus geriamasis vanduo arba mityba, priemonės užtikrinančios saugias darbo vietas ir sveikas gyvenimo sąlygas, labiausiai pažeidžiamų grupių poreikiams tenkinti [31].
Sveikata yra turtas, kuri visi gausiname: sveikiau maitindamiesi; daugiau mankštindamiesi; save, artimuosius ar bendruomenės narius sulaikydami nuo žalingų įpročių; slaugydami artimuosius; keldami profesinį meistriškumą ir jį panaudodami kasdieninėje veikloje, nesvarbu kokias pareigas – gydytojo, slaugytojo, įstaigos administratoriaus, valstybės tarnautojo, žurnalisto, gvildenančio sveikatos temas, politiko – beatliktume [32]. Svarbu yra žinoti ne tik įstatymus reglamentuojančius sveikatos stiprinimą, teisę į sveikatos priežiūrą, saugią darbo aplinką, bet ir susikurti stiprų vertybinį pagrindą, kurio vienas iš prioritetų - sveikata.
1.3 Savo sveikatos vertinimas moksliniuose tyrimuose
Prioritetiniuose sveikatos apsaugos dokumentuose didelis dėmesys yra skiriamas gyventojų požiūriui į savo sveikatą ir subjektyvų savo sveikatos vertinimą [33]. Literatūroje teigiama, kad subjektyviai suvokiama sveikata yra dinaminis įvairių gyvenimo aspektų vertinimas, apimantis pokyčius, o ne tik esamą sveikatos būklę [34]. Subjektyviai suvokiama sveikata – tai visapusiškas savo sveikatos vertinimas, kuris ilgą laiką buvęs tiesiog socialinių ir psichologinių sveikatos aspektų tyrinėjimo sritimi, per pastaruosius 30 metų išsivystęs kaip savarankiška sąvoka [35].
Savo sveikatos vertinimas yra subjektyvus rodiklis, kuris atspindi ne tik biomedicininius, bet ir socialinius bei psichologinius sveikatos aspektus [36]. Stengiantis apimti tokius psichosocialinius faktorius kaip sunkumai vykdant asmenines ir šeimynines pareigas, finansiniai sunkumai, pažintinių galimybių sumažėjimas, nuspręsta, kad geriau nei objektyvūs sveikatos matai, subjektyviai išmatuota sveikata atspindi tikslesnius visuomenės sveikatos, sveikatos paslaugų poreikio rodiklius bei užtikrina tikslesnį sveikatos paslaugų planavimą [37].
Subjektyvus sveikatos vertinimas yra daugiareikšmė sąvoka, turinti sąsajų su asmens socialiniais bei demografiniais rodikliais, su sveikata susijusiais veiksniais bei sveikatos būkle [38]. Savo sveikatos vertinimas (angl. self-rated health) – tai subjektyvus, daugiakomponentis, jautrus pokyčiams sveikatos matas, apimantis funkcionavimo fizinėje, psichologinėje bei socialinėje srityse vertinimą. Tai asmeninė patirtis, egzistuojanti nepriklausomai nuo to ar yra liga, negalia arba funkcijų pažeidimas ar ne [15, 39]. Savo sveikatos vertinimo lygis susijęs su kasdiene asmens gyvenimo kokybe, apima motyvaciją įsitraukti į visuomeninę veiklą ir atspindi žmogaus galimybes funkcionuoti organizacijoje [40]. Savo sveikatos vertinimas yra siejamas su mirtingumo, lėtinių ligų paplitimo rodikliais, naudojimusi sveikatos paslaugomis, vaistų vartojimu, tikslesnius visuomenės sveikatos, sveikatos paslaugų poreikio rodiklius ir užtikrina tikslesnį sveikatos paslaugų planavimą [41].
1.3.1 Veiksniai įtakojantys savo sveikatos vertinimą
Socialinės medicinos požiūriu yra išskiriami šie sveikatos vertinimo lygiai: atskiro individo sveikata; mažų socialinių, etninių grupių sveikata (šeimos ar grupės sveikata); visos visuomenės (populiacijos), gyvenančios tam tikroje teritorijoje, sveikata.
Vienas svarbiausiu veiksnių, lemiančių sveikatą, yra vidinės psichologinės žmogaus savybės, kurios padeda prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Psichiškai sveiko žmogaus visi psichiniai procesai yra tarpusavyje susiję bei harmoningi, taip pat jis į pokyčius reaguoja adekvačiai. Pokyčiai žmogų brandina, jis geba valdyti savo emocijas, nugali kilusią frustraciją, žmogus jaučiasi sugebantis įveikti susiklosčiusias naujas aplinkybes, siekia prisitaikyti prie gyvenimo permainų [42].
Analizuodamas subjektyvius savo sveikatos vertinimo ypatumus, J. Schnittker savo apžvalgoje praneša, kad dauguma tiriamųjų vertindami savo sveikatą atsižvelgia į globalius veiksnius nuo fizinės, psichinės sveikatos iki funkcionavimo galimybių. Be to, šie vertinimai apjungia individo patirtį ir vertybinius pasirinkimus [43].
Rėklaitienė ir kt. (2004) taip pat patvirtina, kad subjektyvus savo sveikatos vertinimas apima ir demografinius, socialinius veiksnius (lytį, amžių, profesiją, gyvenamąją aplinką), fizinės bei psichinės sveikatos rodiklius (AKS, cholesterolio kiek kraujyje, priklausomybes, depresiją) [39]. Daugeliu tyrimų buvo nustatyta, kad SSV yra tampriai susijęs su mirtingumu. Jis buvo didesnis prastai savo sveikatą vertinančių grupėje [11, 43]. Tyrimais nustatytos subjektyviai suvokiamos savo sveikatos vertinimo ir daugelio ligų, sąsajos [43].
Nurodoma, kad subjektyvus savo sveikatos vertinimas kinta ir priklauso nuo amžiaus. Laikui bėgant abiejų lyčių sveikata blogėja [44].
Analizuojant savo sveikatos vertinimo rodiklius dažnai yra pabrėžiama lyčių skirtumai. Skirtingai vertinti sveikatą pradedama dar paauglystėje. Moterys savo sveikatą dažniau vertina blogiau arba beveik taip pat, kaip to paties amžiaus vyrai. Lyčių skirtumai lemia nevienodą vyrų ir moterų elgseną, o fiziologiniai organizmo ypatumai – skirtingą organizmo reakciją į patogeninius aplinkos veiksnius bei pažeidžiamumą: moterys gyvena ilgiau, tačiau dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis nei vyrai [45].
M. Szaflarski nustatė, kad šeiminė padėtis, žmogaus užimtumas, socialinis aktyvumas ir religingumas turi įtakos subjektyviajam sveikatos vertinimui lenkų populiacijoje [46].
Šeima yra stipri socialinė grupė ir itin svarbus socialinis veiksnys. Normali šeima, kurioje santykiai ir bendravimas yra normalūs, teigiamai veikia šeimos narių (sutuoktinių, vaikų, sutuoktinių tėvų) sveikatą. Daug reikšmės turi šeimos planavimas, kuris teigiamai veikia pačios šeimos ir būsimosios kartos sveikatą, šeimos gyvenimo, tame tarpe lytinio, harmoniją. Sveikatą teigiamai veikia normalūs šeimos santykiai ir neigiamai – blogi santykiai.
Šeima yra stiprinantis sveikatą socialinis veiksnys, kuris kartais turi ir neigiamą poveikį sveikatai. Seksualiniai santykiai normalių (sveikų) žmonių gyvenime yra svarbūs ir turi didelę įtaką šeimyniniam, emociniam gyvenimui, sveikatai, darbui. Seksualiniai santykiai susiję su šeimos (vaikų) planavimu, lytiniu keliu plintančioms ligomis, kontraceptinių priemonių vartojimu, abortais, homoseksualumu, ankstyvu lytiniu gyvenimu [47].
Nustatyta, kad laiminga santuoka turėjo teigiamos įtakos moterų, bet neturėjo reikšmės vyrų sveikatos vertinimui, o turintys vaikų vyrai ir moterys sveikatą vertino blogiau nei neturintys [46].
Emociniai veiksniai turi glaudų ryšį su socialiniais veiksniais ir sveikata. Emocijos – tai skausmas, liūdesys, vargas, sielvartas, vienišumas, baimė, pyktis, gailestis, džiaugsmas, laimė, teisingumas. [47].
Religijos įtaka žmonių sveikatai priklauso nuo jų lyties, amžiaus, etninės grupės, socialinės grupės, geografinio regiono ir t.t. [48]. Religija sveikatą įtakoja daugiau netiesiogiai nei tiesiogiai. Nemažai autorių pažymi, kad religingesnių asmenų fizinė ir psichinė sveikata yra geresnė [49]. Religingi vyrai ir moterys mažiau vartoja alkoholio bei rečiau rūko, yra socialiai aktyvesni ir geriau vertina savo sveikatą [46].
Svarbiausi teigiami gyvenimo būdo ir elgsenos pokyčiai, įvykstantys religijos įtakoje: žalingų įpročių atsisakymas (alkoholis, narkotikai, tabakas); teisingesnė seksualinė elgsena; sveikesnė mityba; didesnis fizinis aktyvumas; mažesnis savižudybių skaičius; mažesnis psichikos sutrikimų (stresų, depresijų, nerimo, senatvės) skaičius; kiti. [47].
Pažymėtina tai, kad religija ne visada teigiamai veikia sveikatą. Galimi neigiami religijos (atskirų tikėjimų) poveikiai: neteisinga elgsena (atsisakymas gydymo, nesavalaikis kreipimasis pas gydytojus); neigiamas poveikis psichikos sveikatai (uždarumas, priešiškumas kitoms religijoms); neteisinga gyvensena (nepilnavertė mityba, nepilnavertis seksualinis gyvenimas); neteisingas socialinis bendravimas (ryšiai, parama) [50].
Socialiniai ištekliai, kaip ir kitos sudedamosios socialinio kapitalo dalys, turi didelę įtaką sveikatai. Socialiniai ištekliai kartu su dėmesiu žmogui, įgalumu ir darbine veikla pagal galimybes yra sveiko ilgaamžiškumo pagrindas [51].
Socialinis stresas daro didelę įtaką visuomenės sveikatai, daugiau neigiamą nei teigiamą. Pažymėtina, kad didėjant pajamoms (pereinant į aukštesnę socialinę klasę) didėja ir stresas bei alkoholio vartojimas [47].
Darbo ir mokslo socialinės grupės yra pakankamai svarbios ir turi didelę įtaką formuojant gyvenimo būdą bei elgseną ir per juos įtakojant sveikatą. Darbe, mokykloje, kolegijoje ar universitete žmogus praleidžia daug laiko, kartais daugiau nei šeimoje ar su draugais. Todėl šių socialinių grupių vidiniai ryšiai yra stiprūs. Ypač jie stiprūs pakankamai uždarose profesinėse darbo grupėse. Jų poveikis sveikatai pasireiškia per elgseną ir gyvenseną [47].
Pajamos įtakoja sveikatą per atitinkamai formuojamą gyvenimo būdą ir elgseną, priskiriamus tam tikrai socialinei grupei. Pakankamos pajamos užtikrina tinkamas sveikatai gyvenimo sąlygas ir būstą, sveikatai palankų laisvalaikį, gerą psichologinį klimatą. Pajamos sveikatą veikia per socialinį kapitalą, jį didindamos ar mažindamos. Nuolatinio apmokamo darbo turėjimas buvo svarbus veiksnys, turintis teigiamos įtakos vyrų sveikatai, o tokių sąsajų moterims nebuvo nustatyta. Bedarbių (net laikinai netekusių darbų) sveikata yra blogesnė nei dirbančių žmonių, jie dažniau serga psichikos ligomis, tarp jų daugiau savižudybių ir suicidinių bandymų, didesnis mirtingumas. Iš dalies tai sąlygoja socialinio (sveikatos) draudimo praradimas ir mažos pajamos [47].
Nedaugelis mokslininkų tyrinėja subjektyvaus sveikatos vertinimo ir tabako, alkoholio bei kitų narkotinių medžiagų tarpusavio priklausomybę. Dideliais kiekiais alkoholį vartojantys vyrai patiria didesnį nepasitenkinimą gyvenimu ir tai didina jų mirtingumą nuo ligų [52]. Nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūkymas labiau paplitęs žemesnių socialinių klasių vyrų grupėse [46]. Paradoksalu, tačiau moterų tarpe, dažniausiai nesaikingai alkoholį vartoja aukščiausią išsimokslinimą turinčios bei didžiausias pajamas gaunančios moterys [53]. Mažiausiai alkoholio vartoja vyresnio amžiaus vyrai ir moterys. Tai aiškinama prastesne sveikata, dėl kurios ir atsisakoma žalingų įpročių [54].
Visiškai alkoholio atsisako asmenys, turintys sveikatos problemų, o nesaikingas vartojimas paprastai būna susijęs tiek su psichologinėmis, tiek su fizinėmis alkoholizmo sukeliamomis problemomis, dėl to blogiau vertinama sveikata [55]. Alkoholis psichinę sveikatą pažeidžia daugiau nei fizinę. Pagrindinis alkoholio, kaip žalingo sveikatai veiksnio, veikimo rezultatas – psichinės ir emocinės sferos pažeidimai [47]. Kiti autoriai teigia priešingai – kad negausus išgeriamo vyno kiekis susijęs su subjektyviai gera sveikata [54].
Rūkymas trumpina gyvenimą be ligų ir ilgina blogos sveikatos trukmę [56]. Rūkymas susijęs su subjektyviai įvertinta bloga sveikata. Tačiau Lietuvoje pastaraisiais
metais nustatyta, kad reguliariai rūkančiųjų ir savo sveikatą įvertinusių kaip blogą skaičius du kartus mažesnis nei visai nerūkančiųjų ir manančiųjų, kad jų sveikata yra bloga [57].
Savo sveikatos vertinimas gali būti traktuojamas kaip bendrosios gerovės rodiklis, nes subjektyviai vertinama sveikata susijusi su patiriamu laimės jausmu, pasitenkinimu gyvenimu ir subjektyviai vertinama gyvenimo kokybe [58]. Subjektyviai vertinamos sveikatos rodiklis yra vertinga priemonė tiesiogiai sveikatos būklei tirti ir nuspėti ateityje [59].
1.4 Sveikatos stiprinimas ir sveikatą stiprinti motyvuojantys veiksniai
Vienas ryškiausių dabartinės visuomenės sveikatos priežiūros ir medicinos ideologijos pokyčių – perėjimas nuo ligos gydymo į sveikatos stiprinimą, nuo ligoninės - į bendruomenę, nuo ūminių ligų prie lėtinių, nuo gydymo prie profilaktikos [60]. Vadovaujantis PSO direktyva „Sveikata visiems XXI amžiuje“ visuomenės sveikata ir jos stiprinimas yra prioritetinė kryptis, kurios vienas tikslų yra sveikatai palankių sąlygų darbo vietose užtikrinimas bei profesinių ligų profilaktika. Urbanizacijos augimas, naujų pramonės šakų sukūrimas, darbo automatizavimas, mechanizavimas bei kompiuterizavimas sukėlė naujų darbuotojų sveikatos priežiūros problemų, pakeitė profesinių ligų pobūdį bei vystymosi mechanizmus. Besikeičiantis darbo pobūdis gerokai sumažino „tradicinių“ profesinių ligų skaičių, bet atsirado nauja problema – su darbu susijusių patologijų paplitimas – tai ir kaulų, ir raumenų sistemos pažeidimai, streso sukeltos ligos, profesinės [3].
PSO programoje „Sveikata 21” nurodomos trys pagrindinės vertybės, formuojančios etinį visuomenės sveikatos priežiūros pagrindą: sveikata – pagrindinė žmogaus teisė; sveikatai gerinti organizuojamos šalių, žmonių grupių ir skirtingų lyčių teisumo ir solidarumo akcijos; aktyvus asmenų, grupių, bendruomenių, institucijų, organizacijų ir sektorių dalyvavimas gerinant sveikatą [61].
Sveikatos stiprinimas yra laikomas vienu iš visuomenės sveikatos kertinių akmenų, pabrėžiant sveikos gyvensenos, rizikos veiksnių vengimo svarbą. Taip stengiamasi suteikti daugiau atsakomybės patiems žmonėms. Akivaizdu, kad sveikata tampa vis reikšmingesnė vertybė kiekvieno žmogaus gyvenimui [62].
Sveikatos stiprinime yra labai svarbi motyvacija. Motyvas – tai, kas atsispindi žmogaus psichikoje kaip vaizdas ar mintis ir kreipia jo elgesį taip kad būtų patenkintas tam tikras poreikis. Ch. Koppenstteiner išskiria daug motyvacijos veiksnių, kurie lemia ir motyvaciją stiprinti sveikatą. Motyvaciją lemia tokie veiksniai kaip: entuziazmas, atlygis,
tikslas, prasmė, nauda, gyvi pavyzdžiai, sėkmė, siekiai, konkurencija, džiaugsmas, žinios, algos didinimas, saviraiška, pripažinimas ir kt. Iš jų labai svarbios emocinės reakcijos. Jei tam tikrą veiksmą ar elgesį siejame su teigiamais jausmais, suprantame, kad tas veiksmas ar elgesys yra visai pageidautinas. [8].
Sveikatos stiprinimas dar gali būti apibrėžiamas kaip mokslas ir menas, padedantis žmonėms keisti savo gyvenseną ir siekti optimalios sveikatos būklės. Gyvenimo būdo pokyčiai gali būti lengviau įgyvendinami per gyvenimo patirtį, kuri padidina individo sąmoningumą, didina motyvaciją ir įgūdžius, o svarbiausia, sudarant galimybes patekti į tokią aplinką, kuri skatina teigiamus sveikatos pokyčius [8]. Visuomenės sveikatos stiprinimas apima sveikatos mokymą, informacijos apie sveiką gyvenseną skleidimą, sveikos gyvensenos propagavimą, formavimą ir nuo elgsenos priklausomų visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mažinimą [28]. Sveikatos stiprinimo, kaip koncepcijos, idėja apibrėžta 1986 metais Otavos Chartijoje, priimtoje Pirmojoje tarptautinėje sveikatos stiprinimo konferencijoje [63].
Ši konferencija buvo organizuota, kaip atsakas į naują visuomenės sveikatos judėjimą visame pasaulyje. Šioje chartijoje sveikatos stiprinimas suprantamas kaip procesas, suteikiantis daugiau galimybių visuomenei rūpintis savo sveikata bei ją gerinti. Kad pasiekti fizinės, psichinės ir socialinės gerovės visumą, kiekvienas individas arba individų grupė privalo turėti galimybę patenkinti savo poreikius arba pakeisti aplinką, kurioje jie gyvena.
Otavos Chartijoje išskirti pagrindiniai sveikatai būtini resursai ir sąlygos: taika, būstas, išsilavinimas, maistas, pajamos, stabili ekosistema, tikslingas gamtos išteklių panaudojimas, socialinis teisingumas ir teisumas [63].
Kaip teigiama Otavos Chartijoje siekiant pagerinti sveikatą būtina įgyvendinti šias pagrindines strategijas:
Sveikatos propagavimas. Gera sveikata yra pagrindinis veiksnys, skatinantis socialinį, ekonominį ir individo tobulėjimą bei svarbus gyvenimo kokybės matas. Sveikatos propagavimo tikslas yra sukurti tokius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius, aplinkos, elgesio ir biologinius faktorius, kurie būtų palankūs sveikatos stiprinimui.
Vienodos galimybės. Sveikatos stiprinimo tikslas yra sumažinti šiuo metu esančius sveikatos būklės socialinius skirtumus ir užtikrinti, kad visiems žmonėms būtų sudarytos vienodos galimybės ir sąlygos, siekiant pagerinti savo sveikatą. Tai apima tausojančią aplinką, informacijos prieinamumą, gyvenimo būdą.
Bendradarbiavimas. Vien sveikatos sektorius negali užtikrinti sveikatos išsaugojimui būtinų sąlygų. Todėl yra būtinas bendradarbiavimas ir koordinuota veikla tarp visų institucijų ir žinybų, dirbančių šioje srityje: vyriausybės, sveikatos, socialinio ir
ekonomikos sektorių, nevyriausybinių ir savanoriškų organizacijų, vietinės valdžios institucijų, pramonės įmonių ir žiniasklaidos [63].
Otavos Chartijoje (1986) taip pat pažymima, kad šios strategijos yra palaikomos 5 pagrindinių prioritetų: Sukurta sveikatą palaikanti politika. Sveikatos stiprinimas turi būti prioritetine politinės veiklos kryptimi. Sukurta sveikatą tausojanti aplinka. Bet kuri sveikatos strategija turi remtis natūralios ir urbanizuotos aplinkos apsauga ir gamtos išteklių išsaugojimu ir tausojimu. Bendruomenės veiklos stiprinimas, siekiant pagerinti sveikatą. Kiekviena bendruomenė turi gauti visą reikalingą informaciją apie sveikatos stiprinimą, turėti galimybes organizuoti sveikatos mokymą bei gauti finansinę paramą.
Asmeninių įgūdžių stiprinimas. Gaunama informacija apie sveikatos stiprinimą padės patiems žmonėms geriau rūpintis savo sveikata ir supančia aplinka. Sveikatos priežiūros tarnybų perorientavimas. Sveikatos sistema turi labiau orientuotis į sveikatos stiprinimą, o ne vien teikti gydymo paslaugas.
2 pav. Sveikatos stiprinimo politikos veiklos kryptys Otavos chartija, 1986 m.
Be to, atsakomybę už sveikatos stiprinimą turi pasidalinti visi: individai, bendruomenė, medicinos darbuotojai, vadovai bei vyriausybė [61].
Visuomenės sveikatos stiprinimas, Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, tai valstybės institucijų, savivaldos vykdomųjų institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įgyvendinamos organizacinės, teisinės, socialinės ir ekonominės priemonės, kurios padeda gausinti bei racionaliau naudoti sveikatos priežiūros išteklius, formuoti visuomenės
sveikatos problemų sprendimo socialinės kontrolės sistemą, skatina visuomenės dalyvavimą formuojant valstybės ir savivaldybių sveikatos politiką, padeda kurti sveiką aplinką, skatina žmones gyventi sveikai ir didina sveikos gyvensenos motyvacijos efektyvumą, skatina sveikatos draudimo organizacijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas orientuotis į ekonomiškai efektyvesnes sveikatinimo priemones, grindžiamas ligų profilaktika [10].
Visuomenės sveikatos stiprinimas yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos priežiūros sričių. Labai svarbu, kad valstybė įgyvendindama visuomenės sveikatos priežiūrą užtikrintų bendrą visų visuomenės sveikatos priežiūros sričių veikimą. Sveikatos ir sveikatos stiprinimo svarbą individas turi suvokti nuo mažens. Kiekvienam individui sveikatos stiprinimas turi būti viena iš prioritetinių sričių, kad būtų užkirstas kelias įvairiems sveikatos sutrikimams. Tik suvokus sveikatos stiprinimo svarbą valstybiniame ir individo lygmenyje, bei šiuos požiūrius sujungus, pasieksime efektyvius rezultatus visuomenės sveikatos priežiūros srityje, o taip pat pakeisime vertybines nuostatas. Tik taip sveikata ir sveikatos stiprinimas gali tapti vertybe globaliniame lygmenyje.
TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tyrimo eiga ir imtis. Tyrimo metu atlikta vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa. Sudarius anketą, buvo kreiptasi į X įstaigos administracijos personalą dėl sutikimo atlikti tyrimą įstaigoje. Leidimas atlikti tyrimą gautas tik su sąlyga, kad įstaigos pavadinimas nebus minimas. Todėl, laikantis konfidencialumo, įstaigos pavadinimas darbe žymimas – X.
Anketa išsiųsta X įstaigos personalo vadovui, kuris internetu išplatino anketą įstaigoje dirbantiems informacinių technologijų specialistams. Iš viso buvo išplatinta 102 anketos. Gauti atsakymai buvo 81 (atsako dažnis 79,4 proc.). Taigi, darbe buvo analizuojama 81 anketa.
Tiriamųjų kontingentą sudarė X įstaigos informacinių technologijų specialistai. Turintys išsilavinimą ar šiuo metu studijuojantys informacinių technologijų srityje ir dirbantys pagal įgytą ar būsimą išsilavinimą sistemų ir tinklų administratoriais, projektuotojais, programuotojais, testuotojais ir kt. Darbuotojų amžius svyravo nuo 19 iki 58 metų.
Tyrimo instrumentas. Tyrimo metodas – anoniminė anketinė apklausa. Rengiant apklausos anketą (1priedas) remtasi išnagrinėta teorine medžiaga. Originalią anketą sudarė trijų grupių klausimai. Iš viso buvo pateikti 35 klausimai. Dauguma – uždaro tipo, tiriamieji turėjo pasirinkti ir pažymėti jiems tinkamiausius anketoje pateiktus atsakymus. Atviri klausimai buvo pateikti du.
Pirmoje grupėje pateikti klausimai (15kl.) apima asmeninę informaciją apie darbuotoją (lytis, amžius) ir savo sveikatos vertinimo aspektus (savo sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus, religingumo ir kt.).
Antroji klausimų (13kl.) grupė skirta gauti informacijai apie tiriamųjų sveikatos stiprinimą (ar jie siekia stiprinti sveikatą, dėl kokios priežasties, kas galėtų paskatinti aktyviau rūpintis savo sveikata ir kt.).
Trečioji klausimų grupė (7kl.) buvo skirta įvertinti tiriamųjų pasitenkinimą darbu (buvo naudojami tokie klausimai: kaip vertinate savo darbą, ar galite save realizuoti darbe, ar esate patenkintas darbu ir kt.).
Duomenų statistinės analizės metodai. Gauti anketų atsakymai buvo perkelti į kompiuterinę statistinę programą SPSS for Windows, version 20.
Subjektyvaus sveikatos vertinimas buvo apjungtas į tris grupes: gera sveikata laikyti atsakymai – puiki, gera, labai gera sveikata, vidutiniška – vidutiniška, o bloga sveikata laikyti atsakymai – bloga ir labai bloga sveikata.
Statistinės hipotezės apie požymių ryšį tikrintos taikant chi-kvadratą (χ²kriterijų). Pagal chi kvadrato kriterijų (χ²) ir jo laisvės laipsnių skaičių (lls) buvo tikrinamos hipotezės apie ryšio buvimo tikimybę (p). Duomenys statistiškai reikšmingi, jeigu paklaidos tikimybė yra p<0,05. Buvo naudojami tokie statistinių išvadų patikimumo lygiai: p<0,05 [*] – statistiškai reikšminga, p<0,01 [**] – labai reikšminga, p<0,001 [***] – itin reikšminga. Sudarant pasikliautinąjį intervalą (PI), buvo pasirinktas 95 proc. pasikliautinumo lygmuo.
Tyrimo etika. Atliekant kiekybinį tyrimą, buvo remtasi etikos principais:
Geranoriškumo principas: Teisė būti nepažeistam. Tiriamiesiems užduodami klausimai gerai apgalvoti, kad nesukeltų neigiamų emocijų pildant klausimyną. Teisė nebūti išnaudojamam. Tiriamiesiems buvo užtikrintas klausimyno metu gautos informacijos saugumas, bei tos informacijos nenaudojimas prieš juos.
Pagarbos asmens orumui principas: Asmeninio apsisprendimo teisė. Tiriamieji galėjo savarankiškai apsispręsti dėl savanoriško dalyvavimo tyrime, pasirenkant pildyti ar nepildyti pateiktą klausimyną. Tiriamieji galėjo išreikšti savo nuomonę raštu, niekieno neverčiami.
Teisingumo principas: Teisė į privatumą. Tiriamiesiems buvo užtikrintas anonimiškumas bei konfidencialumas dėl tyrimo metu gautos informacijos. Tyrimo metu gauta informacija naudojama tik apibendrintiems rezultatams teikti [69].
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1 Tyrimo dalyvių demografinės charakteristikos bei savo sveikatos vertinimas
Apklausoje dalyvavo 81 informacinių technologijų specialistas: 25 moterys (30%) ir 56 vyrai (70%). Didžiąją dalį IT specialistų, kaip ir kitose šalyse (IT srityje dirbančios moterys sudaro 40 proc.), X įmonėje sudaro vyrai. Dirbančių visą darbo dieną/sutrumpintą darbo dieną struktūra, amžius, išsilavinimas IT sektoriaus atitinka tarptautines tendencijas, t.y. didžioji dalis personalo dirba visą darbo dieną, vyrauja jauni, aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai [64].
1 pav. Tiriamųjų skirstymas (proc.) pagal savos sveikatos vertinimą ir lytį.
Daugelis mokslininkų sutaria, kad vyrų ir moterų savo sveikatos vertinimas skiriasi. Skirtumų vertinant sveikatą atsiranda dėl skirtingo vyrų ir moterų požiūrio į sveikatą [65]. Analizuojant savo sveikatos vertinimo ir lyties sąsajas, šiame darbe statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta (1 pav.).
Didžiausią tiriamųjų dalį (2 pav.) sudarė 19-29 m. informacinių technologijų specialistai (54,0 proc., n=44), 26 apklaustieji buvo 30-40 metų amžiaus (32,0 proc., n=26), 9 apklaustieji 41-51 metų (11,0 proc., n=9). Mažiausią tiriamųjų dalį sudarė 52-62 metų respondentai (3,0 proc., n=2).
Mokslininkai teigia [34, 63], kad savo sveikatos vertinimas priklauso nuo amžiaus.
3 paveiksle matome, kad geriausiai savo sveikatą vertina 19-29 m. amžiaus tyrimo dalyviai - 79,5 proc. pasirinko atsakymą, kad jų sveikata yra gera ir 20 proc. nurodė – „vidutiniška“, atsakymo „bloga“ nepasirinko nei vienas tiriamasis. 30-40 metų tiriamieji
atsakymą „gera“ pasirinko 76,9 proc., „vidutiniška“ – 23,1 proc., „bloga” atsakymo varianto nepasirinko nei vienas tiriamasis. Blogiausiai sveikatą vertina 41-51 m. amžiaus apklaustieji („gera“ – 22,2 proc., „vidutiniška“ – 66,7 proc., „bloga” – 11,1 proc.) ir vidutiniškai savo sveikatą vertina ketvirtoji – vyriausioji tiriamųjų grupė („gera“ – 0,0 proc., „vidutiniška“ – 100 proc., „bloga” – 0,0 proc.). Nagrinėjant savo sveikatos vertinimo nuo amžiaus priklausomumą, nustatyta statiškai reikšmingas ryšys (χ2=22,547, lls=6, p<0,001). Didesnė dalis jaunesnės amžiaus grupės tiriamųjų savo sveikatą vertina gerai nei vyresnių amžiaus grupių respondentai.
Mokslininkų teigimu savo sveikatos vertinimui įtakos turi religingumas. Religingi asmenys dažniau atsisako alkoholio, kitų narkotinių medžiagų, pakeičia mitybą ir tai yra susiję su pagerėjusia sveikatos būkle. Tačiau, kai kuriais atvejais, religija gali ir neigiamai įtakoti sveikatą, pvz., gydymo atsisakymas, pakeista mityba ir kt. Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vyrų ir moterų religingumo (χ2=10,570, lls=2, p<0,01) (4 pav.). 90,3 proc. (n=28) vyrų pažymėjo, kad jie yra nereligingi, o moterų tarpe atsakymą „nereliginga“ pasirinko tik 9,7 proc. (n=3). Geros sveikatos tyrimo dalyviai (28,1 proc.) teigė, kad jie yra religingi, 36,8 proc. pasirinko atsakymą „nei taip, nei ne“ ir 35,1 proc. nurodė, kad yra nereligingi. Tuo tarpu, nereligingi tiriamieji 35,1 proc. pažymėjo, kad jų sveikata yra gera, ir 3 procentai pažymėjo, kad sveikata yra bloga. Tarp religingumo ir savo sveikatos vertinimo statiškai reikšmingo ryšio nenustatyta.
Savo sveikatos vertinimas priklauso ir nuo šeimyninės padėties. Šeima gali būti veiksnys, kuris teigiamai arba neigiamai įtakoja sveikatą. Laiminga santuoka, teigiamai įtakoja moterų sveikatą, tačiau neturi įtakos vyrų savo sveikatos vertinimui. Turintys vaikų dažniausiai savo sveikatą vertina prasčiau, nei neturintys. Tiriamieji į klausimą „Jūsų šeimyninė padėtis?“, atsakė: 53,1 proc. (n=43) – „nevedęs/netekėjusi“, 44,4 proc. (n=36) – „vedęs/ištekėjusi“, 2,5 proc. (n=2). Į klausimą „Ar turite vaikų?“ 38,3 proc. (n=31) atsakė „taip“, 61,7 proc. - (n=50) – „ne“. Statiškai reikšmingo ryšio tarp savo sveikatos vertinimo ir šeimyninės padėties nenustatyta.
Į klausimą, kaip vertinate savo sveikatą lyginant su kitais bendraamžiais,
tiriamųjų atsakymai pasiskirstė taip: puikiai savo sveikatą vertinimo 3 proc. (n=3), labai gerai 30,9 proc. (n=25), gerai – 18,5 proc. (n=15), vidutiniškai – 43,2 proc. (n=35), blogai 3,7 proc. (n=3).
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp savo sveikatos vertinimo ir savo sveikatos vertinimo palyginus su kitais bendraamžiais (χ2=33,566, lls=4, p<0,001) (5 pav.). Geros sveikatos tiriamieji nurodė, kad jų sveikatos būklė lyginant su kitais bendraamžiais yra gera (75,4 proc.) ir bloga (24,6 proc.). Blogai vertinantys savo sveikatą tiriamieji galvoja, kad jų sveikatos būklė lyginant su bendraamžiais yra vidutiniška.
Tiriamųjų paklausus „Kaip dažnai patiriate stresą?“ 39,5 proc. (n=32) pasirinko atsakymą „rečiau nei kartą per savaitę“, 35,8 proc. (n=29) atsakė „kelis kartus per savaitę“,
17,3 proc. (n=14) – „kasdien“. „Nepatiriu“ atsakymo variantą pasirinko mažiausia dalis apklaustųjų - 7,4 proc. (n=6).
Rūkymas ir alkoholio vartojimas turi neigiamą poveikį sveikatai, o taip pat įtakoja savo sveikatos vertinimą. Rūkantieji ir vartojantys alkoholį dažniau savo sveikatą vertina blogiau. Alkoholio vartojimas (turima galvoje nesaikingas) skatina alkoholizmo (ligos) vystymąsi ir sveikatos blogėjimą. Nesaikingas alkoholio vartojimas ir alkoholizmas inicijuoja daug sveikatos ir kitų problemų net tik pačiam individui, bet ir socialinei grupei, kuriai jis priklauso [47]. Tarp alkoholio vartojimo ir savo sveikatos vertinimo statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta.
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp savo sveikatos vertinimo ir rūkymo (χ2=19,654, lls=6, p<0,01) (6 pav.).
(χ2 = 19,654, lls = 6, p <0,01)
6 pav. Tiriamųjų skirstinys (proc.) pagal rūkymo įpročius ir savo sveikatos vertinimą
72,4 66,7 70,0 50,0 27,6 33,3 30,0 25,0 25,0 0 20 40 60 80 100 Nerūkau 1-2 cigaretes/dieną iki 10 cigarecių/dieną daugiau nei 10 cigarecių/dieną R es po nd en tų s ka ič iu s, p ro c. Gera Vidutiniška Bloga
Nerūkantys tiriamieji savo sveikatą vertino geriau. 72, 4 proc. nurodė, kad jų sveikata yra gera, 27,6 proc. nurodė, kad sveikata yra vidutiniška ir nei vienas tiriamasis nepažymėjo, kad jų sveikata yra bloga. Tuo tarpu, surūkančių daigiau nei 10 cigarečių per dieną sveikatos vertinimas buvo blogesnis. 25,0 proc. nurodė, kad jų sveikata yra bloga, 25 proc. pažymėjo – „vidutiniška“ ir 50 proc. pažymėjo, kad jų sveikata yra gera.
χ2=27,015, lls=4, p<0,001
7 pav. Tiriamųjų apsilankymai (proc.) pas gydytoją per 12 mėn. ir savo sveikatos vertinimas.
90,5 64,0 21,4 9,5 36,0 71,4 7,1 0 20 40 60 80 100
Nesilankiau Lankiausi du kartus Lankiausi tris ir daugiau kartu R es po nd en tų s ka ič iu s, p ro c. Gera Vidutiniška Bloga
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp savo sveikatos vertinimo ir apsilankymų pas gydytoją dėl ligos (χ2=27,015, lls=4, p<0,001) (7 pav.). Į klausimą „Kaip dažnai per pastaruosius dvylika mėnesių lankėtės pas gydytoją dėl ligos?“ atsakymą „nesilankiau“ pasirinko 90,5 proc. vertinančių savo sveikatą gerai ir 9,5 proc. vidutiniškai vertinantys sveikatą. „Lankiausi du kartus“ atsakė 64,0 proc. geros sveikatos tiriamieji ir 36,0 proc. vidutiniškos sveikatos tiriamieji; „lankiausi tris ir daugiau kartų“ – 21,4 proc. geros sveikatos, 71,4 proc. – vidutiniškos sveikatos ir 7,1 proc. blogos sveikatos.
Analizuojant IT specialistų savo sveikatos vertinimą pagal socialinį aktyvumą statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Didžioji dalis tiriamųjų 71,6 proc. (n=58) nurodė, kad visuomeninėje veikloje nedalyvauja, bet yra nuolat apsupti žmonių (artimųjų, bendradarbių ir kt.), 16 proc. (n=13) pažymėjo, kad dažniau renkasi buvimą vienumoje ir 11,1 proc. (n=9) nurodė, jog dalyvauja visuomeninėje veikloje, 1,3 proc. (n=1) pasirinko atsakymą „kita“.
X įstaigos informacinių technologijų specialistų savo sveikatos vertinimui įtakos turi amžius (jaunesni tiriamieji savo sveikatą vertina geriau, nei vyresni) ir rūkymas (nerūkantieji savo sveikatą vertina geriau). Tarp alkoholio vartojimo ir savo sveikatos vertinimo statistiškai reikšmingo ryšio nenustatyta. Gerai savo sveikatą vertinantys tiriamieji statistiškai reikšmingai geriau vertina savo sveikatą palyginus su kitais bendraamžiais. Besilankantys pas gydytoją savo sveikatą vertino prasčiau, nei tie, kurie pas gydytoją per 12 mėnesių visai nesilankė. Vyrai ir moterys savo sveikatą vertino beveik vienodai. Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp vyrų ir moterų religingumo. IT specialistų tarpe religingesnės yra moterys, tačiau tarp savo sveikatos vertinimo ir religingumo statistiškai
reikšmingo ryšio nenustatyta. Socialinis aktyvumas ir šeimyninė padėtis taip pat neturėjo reikšmingos įtakos tiriamųjų sveikatos vertinimui.
3.2 Sveikatos stiprinimas ir motyvacija stiprinti sveikatą
Nuolat dirbant kompiuteriu yra itin svarbu rūpintis savo sveikata. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Tiriamiesiems buvo užduoti įvairūs klausimai, siekiant išsiaiškinti ar IT specialistai siekia stiprinti savo sveikatą.
Analizuojant atsakymus į klausimą: „Ar siekiate stiprinti savo sveikatą?“ (8 pav.) nustatyta, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių pasirinko atsakymą „taip, labai“, „taip“. Labai stiprinti sveikatą siekia 4 proc. (n=2) vyrų ir 12 proc. (n=3) moterų, stiprinti sveikatą siekia 46 proc. (n=26) vyrų ir 52 proc. (n=13) moterų. Atsakymą „ne“ pasirinko 16 proc. (n=9) vyrų ir 12 proc. (n=3) moterų, visiškai sveikatos stiprinti nenori 4 proc. (n=2) vyrų. Paklausus „Kodėl siekiate stiprinti savo sveikatą?“ tiriamieji atsakė: „nes mano sveikata nėra pakankamai gera“ – 9,9 proc. (n=8); „noriu pagerinti savo fizinę formą“ – 30,9 proc. (n=25); „noriu sveikai gyventi“ – 22,2 proc. (n=18); „noriu pagerinti savo emocinę/psichinę būklę“ – 2,5 proc. (n=2); „kitas variantas“ – 1,2 proc. (n=1).
Nustatyta statistiškai reikšmingi skirtumai tarp savo sveikatos vertinimo ir gyvenimo sąlygų tinkamų sveikatai stiprinti (χ2=25,410, lls=8, p<0,001) (9 pav.). Didžioji dalis tiriamųjų, kurie savo sveikatą vertino gerai, rinkosi atsakymą, kad gyvenimo sąlygos yra tinkamos sveikatai stiprinti. Savo sveikatą vertinantys blogai (16,7 proc.), pažymėjo, kad gyvenimo sąlygos yra visiškai netinkamos stiprinti. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp savo sveikatos vertinimo ir darbo sąlygų tinkamumo sveikatai stiprinti nenustatyta.
Tiriamųjų buvo klausiama „Kas jūsų nuomone galėtų paskatinti aktyviau rūpintis savo sveikata“ (10 pav.)? Ch. Koppenstteiner išskiria veiksnius, kurie gali būti motyvuojantys veiksniai stiprinti sveikatą: atlygis, džiaugsmas, žinios, savijauta ir kt.
Veiksnys labiausiai motyvuojantis stiprinti sveikatą tarp tiriamųjų - liga (pasikeitusi savijauta) - 27,0 proc. (n=50) ir pajamos 3,0 proc. (n=55), 19,0 proc. (n=35) pasirinko atsakymo variantą „daugiau informacijos apie sveikatos stiprinimą“, 16,0 proc. (n=29) – „įmonės vadovų ir kolegų paskatinimas“, 7,0 proc. (n=13) proc. – „didesnis aplinkinių susidomėjimas sveikatos stiprinimu“.
Tyrime dalyvavusių specialistų buvo klausiama, kas jiems trukdo įgyvendinti pokyčius susijusius su sveikatos stiprinimu? Dauguma nurodė (buvo galima pasirinkti keletą atsakymo variantų), kad neturi tam laiko (70, 4 proc., n=57) ir pinigų (45,7 proc., n=37). Kita dalis tiriamųjų nurodė, kad nežino nuo ko pradėti (35,0 proc., n=29) ir nėra tikri, kad jiems pavyks (22,2 proc., n=18). Vienodai pasiskirstė atsakymų variantai „man tai atrodo per sunku“ (21,0 proc., n=17) ir „nesulaukiu paramos iš draugų ir bendradarbių“ (21,0 proc., n=17).
Tiriamųjų paklausus, kokia forma jiems būtų patogiausia gauti informaciją apie sveikatos stiprinimą, dauguma atsakė, kad per praktinius užsiėmimus (42,0 proc., n=55), kita dalis pasirinko atsakymo variantą „abonementas į sporto klubą“ (36,0 proc, n=48), mažiausiai susidomėjimo sulauktų metodinė medžiaga, lankstinukai (14,0 proc., n=19) ir teorinės paskaitos (8,0 proc., n=10). Į klausimą „Ką norėtumėte pakeisti per ateinančius metus, kad pagerintumėte savo sveikatą?“ (buvo galima pasirinkti keletą teisingų atsakymo variantų) daugelis apklaustųjų nurodė, kad norėtų tapti fiziškai aktyvesni (29,0 proc., n=58) ir pradėti sveikai maitinis (29,0 proc., n=57), norėtų išmokti kontroliuoti nerimą ir stresą (22,0 proc., n=43), sumažinti svorį (12,0 proc., n=25), vartoti mažiau alkoholinių gėrimų (7,0 proc., n=14).
Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp savo sveikatos vertinimo ir motyvacijos stiprinti sveikatą (χ2=15,766, lls=4, p<0,01) (11 pav.). Apklaustieji, kurie pasirinko atsakymą „gera motyvacija“ – 90,3 proc. buvo geros sveikatos, 9,7 proc. – vidutiniškos sveikatos; tiriamieji nurodę, kad jų motyvacija stiprinti sveikatą yra bloga – 40 proc. vertino savo sveikatą gerai, 53,3 proc. – vidutiniškai ir 6, 7 proc. – blogai.
Dauguma tiriamųjų nurodė, kad darbe skatinti sveikatą turėtų teigiamos įtakos, nes tai būtų gera proga pradėti sveikiau gyventi, atsirastų didesnis susidomėjimas sveikatos stiprinimu ir sveika gyvensena, paskatintų dažniau susimąstyti ir imtis konkrečių veiksmų, gautų daugiau informacijos apie sveikatos stiprinimą, praplėstų akiratį būtų didesnė motyvacija sveikai gyventi, sveikai gyventi būtų galimybė ne tik namie, bet ir darbe, užsiimant sveikatinimo veikla su kolektyvu, tai daryti būtų daug smagiau. Užsiimant sveikatinimo veikla organizmas grūdintųsi ir darbuotojai mažiau sirgtų, tai būtų naudinga ir darbuotojui ir darbdaviui.
Tiriamųjų buvo klausiama „Kaip darbovietėje galėtų Jus skatinti dalyvauti sveikatos stiprinimo veikloje?“. Didžioji dalis atsakė, kad dalyvauti sveikatos stiprinimo veikloje skatintų praktiniai užsiėmimai, tai galėtų būti: abonementai į sporto klubą, sporto šventės, sveikatinimo išvykos, žygiai, trumpos aktyvios pertraukėles darbo metu, sveiki pietūs, užsiėmimai baseine, galimybė mankštintis darbe, sporto salės įrengimas. Taip pat, skatintų piniginės premijos, kurios būtų panaudotos sveikatinimo veikloms bei teikiama informaciją apie sveiką gyvenseną.
Daugelis tiriamųjų siekia stiprinti savo sveikatą. IT specialistai nori gyventi sveikiau ir būti fiziškai aktyvesni. Didžioji dalis tiriamųjų, kurių motyvacija stiprinti sveikatą yra gera, savo sveikatą vertino gerai. Geros sveikatos tiriamieji nurodė, kad jų gyvenimo sąlygos yra tinkamos sveikatai stiprinti. Tarp savo sveikatos vertinimo ir gyvenimo sąlygų nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys. X įstaigos IT specialistus geriausiai motyvuotų stiprinti sveikatą pasikeitusi savijauta (liga), didesnės gaunamos pajamos, daugiau žinių apie sveikatos stiprinimą bei kolegų ir artimųjų palaikymas.
3.3 Informacinių technologijų specialistų savo sveikatos vertinimo ir pasitenkinimo darbu ryšiai
Įvairiuose PSO dokumentuose, strateginiuose Europos sąjungos dokumentuose, valstybės įstatymuose prioritetine sritimi yra nurodomas sveikatos stiprinimas. Sveika darbo jėga yra valstybės ekonominis pagrindas ir viena iš pagrindinių vertybių. Sveikas ir gerai save vertinantis darbuotojas atneša didesnę naudą ir yra neabejotinai vertingesnis įmonei, už tą darbuoją, kuris vertina savo sveikatą prastai ir dažniau serga [66].
Analizuojant gautus rezultatus, statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp savo sveikatos vertinimo ir pasitenkinimo dabartiniu darbu (χ2=17,495, lls=8, p<0,01) (12 pav.). Didžioji dalis gerai vertinančių savo sveikatą tiriamųjų (85,0 proc., n=28) nurodė, kad yra patenkinti savo dabartiniu darbu. Pasitenkinimą darbu gali nulemti keletas veiksnių: „priklausymo“ savo organizacijai jausmas; darbuotojo manymas, kad jam teisingai atlyginama už darbą (toks manymas svarbiau nei pats atlyginimo dydis); didesnis savarankiškumas ir darbo kontrolė; didesni intelektiniai darbo reikalavimai, nesukeliantys per didelės įtampos ir nedidinantys darbo intensyvumo; karjeros galimybės; bendras pasitenkinimas darbo ir gyvenimo pusiausvyra [67].
Statistiškai reikšmingai didesnė dalis puikiai (60 proc.), labai gerai (68,8 proc.) ir gerai vertinančių (40,5 proc.) savo emocinę ir psichinę sveikatą IT specialistų yra patenkinti savo darbu nei blogai (33,3 proc.) ir labai blogai (0,0 proc.) vertinančių savo sveikatą tiriamųjų (χ2=28,729, lls=10, p<0,001) (13 pav.).
Statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp savo sveikatos vertinimo prieš vienerius metus ir pasitenkinimo darbu (χ2=13,086, lls=6, p<0,05) (14 pav.). Trečdalis tiriamųjų, kurie nurodė, kad savo sveikatą vertina dabar šiek tiek blogiau nei prieš metus yra nepatenkinti savo darbu (33,3 proc.). IT specialistai, kurie savo sveikatą vertina geriau nei prieš vienerius metus rinkosi atsakymo variantus, kad yra patenkinti savo dabartiniu darbu (50 proc.) arba „nei patenkinti, nei nepatenkinti“ (50 proc.) savo darbu.
