Alma Paškevičiūtė
V kursas, 6 grupėELEKTRONINĖS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ ĮTAKA
VAIKŲ ODONTOLOGINĖS BAIMĖS IŠSIVYSTYMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Doc. dr. Eglė Slabšinskienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJIOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
ELEKTRONINĖS ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ ĮTAKA VAIKŲ ODONTOLOGINĖS BAIMĖS IŠSIVYSTYMUI
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ...
Recenzentas: ... (moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo
turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas,
tikslas uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota
problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0 6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0 7
Literatūros apžvalga (1,5 balo)
Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
0,4 0,2 0
8
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados?
0,6 0,3 0
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?
0,2 0,1 0
10
Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir metodai (2 balai)
Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
0,6 0,3 0
12
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?
0,6 0,3 0
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
0,4 0,2 0
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15
Rezultatai (2 balai)
Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į
iškeltą tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
reikalavimus? 0,4 0,2 0
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste
kartojasi informacija? 0 0,2 0,4
18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20
Rezultatų aptarimas (1,5 balo)
Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
0,4 0,2 0
21
Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
0,4 0,2 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose skyriuose (įvade, literatūros
apžvalgoje, rezultatuose)?
0 0,2 0,3
24
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo
temą, iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0 25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas
sudarytas pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
28
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0
30
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
32
Praktinės rekomendacij
os
Ar yra pasiūlytos praktinės
rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?
+0,4 +0,2 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Bendri
reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15-20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo
darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5
balo -1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
38
Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
39 Plagiato kiekis darbe
>20% (never
t.) 40
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo
struktūrą ir yra tikslus?
-0,2 balo
-0,5 balo 41
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo 42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)
Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo 44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA ... 7
SUMMARY ... 8
ĮVADAS ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 11
1.1 Elektroninės žiniasklaidos poveikio kompleksiškumas ... 11
1.1.1. Elektroninės žiniasklaidos poveikio ryšys su naudojimosi laiku ... 11
1.1.2. Elektroninės žiniasklaidos poveikio ryšys su turiniu ... 14
1.1.3. Taikomi limitai vaikų naudojimuisi elektroninės žiniasklaidos priemonėmis ... 15
1.1.4. Teigiamas elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo poveikis ... 15
1.2. Odontologinio nerimo, baimės ryšys su psichologiniais veiksniais ... 16
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 19
3. REZULTATAI ... 21
3.1. Tiriamųjų demografiniai rodikliai, socioekonominės aplinkybės. ... 21
3.2. Tiriamųjų elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo įpročiai ... 22
3.3. Tiriamųjų valgymo, miego problemos, odontologinė baimė ... 25
3.4. Elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo laiko sąsajos su odontologine baime .... 27
3.5. Laiko leidžiamo su artimais aplinkiniais sąsajos su odontologinės baimės jautimu ... 29
3.6. Elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo įpročių sąsajos su miego, valgymo problemomis, odontologine baime ... 30
3.7. Didesnio vaikų užimtumo ryšys su odontologine baime ... 32
3.8. Elektroninės žiniasklaidos naudojimo įpročių ryšys su akademiniais pasiekimais ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 35
IŠVADOS ... 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 38
ELEKTRONINIŲ ŽINIASKLAIDOS PRIEMONIŲ ĮTAKA VAIKŲ ODONTOLOGINĖS BAIMĖS IŠSIVYSTYMUI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Vaikų psichinė gerovė yra aktuali problema pasauliniu mastu. Turinčiųjų psichikos sveikatos problemų dalis didėja. Tiriamos įvairios priežastys galinčios turėti tam įtakos. Viena iš galimų priežasčių yra elektroninės žiniasklaidos intensyvus naudojimas. Tyrėjai analizuoja elektroninių įrenginių poveikį įvairiais vaiko augimo periodais, analizuoja poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai, stebi sąveikas su kitais veiksniais. Šiame tyrime, kurio tikslas įvertinti elektroninės žiniasklaidos priemonių įtaką Kauno miesto 11-14 metų moksleivių odontologinių baimių išsivystymui, siekiama žiūrėti į odontologinės baimės, elgesio gydymo metu problemas kaip į psichinės sveikatos dalį, kuriai taip pat gali turėti įtakos elektroninė žiniasklaida.
Medžiaga ir metodai: Tyrimo populiacija buvo 11-14 metų vaikai iš 8 Kauno miesto mokyklų. Tyrimui atlikti sudaryta anketa. Anketa anoniminė, pildoma vaikų tėvų. Buvo surinktos 383 tyrimui tinkamos anketos. Atlikta gautų duomenų statistinė analizė.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 52.5% mergaičių, 47.5% berniukų. Vidutinė amžiaus reikšmė 12.47 SN = +/- 0.57. Berniukai dažniau naudojosi elektroninės žiniasklaidos priemonėmis (p=0.004<0.05), kompiuterio turėjimas miegamajame reikšmingai didino vaikų laiką, skiriamą elektroniniams įrenginiams (p=0.007<0.05). Elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis daugiau besinaudojančių vaikų tėvai dažniau nurodydavo, kad vaikas jaučia odontologinę baimę (p=0.001<0.05). Tyrimas neatskleidė reikšmingo ryšio tarp vaikų odontologinės baimės ir laiko leidžiamo su artimaisiais, valgymo, miego problemų, papildomų užsiėmimų lankymo (p>0.05). Akademiniai pasiekimai susiję su elektroninės žiniasklaidos naudojimu laiku (p=0.002<0.05) ir su odontologine baime (p=0.027<0.05).
Išvados: Tyrimo rezultatai parodė, kad dažnesnis elektroninės žiniasklaidos naudojimas galimai prisideda prie odontologinės baimės vaikų tarpe. Veiksnių susijusių su odontologine baime gausa ir elektroninės žiniasklaidos įtakos kompleksiškumas reikalauja tolimesnių tyrimų ryšio patvirtinimui.
INFLUENCE OF ELECTRONIC MEDIA EQUIPMENT ON CHILDREN DENTAL FEAR DEVELOPMENT
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Children‘s mental health is an important topic in the world. The amount of the children having mental problems is rising. Various reasons are being researched. One of the possible reasons can be excessive amount of electronic media usage. Studies analyze electronic media effect on children in their different development stages also they analyze effect on physical and mental health and interactions with other concomitant factors. This study is trying to focus on dental fear, dental behaviour management problems as a part of the mental health which can be affected by electronic media. The aim of the study is to evaluate influence of electronic media equipment on dental fear development among 11-14 years old children in Kaunas city.
Material and the methods: The anonymous questionnaire was designed. 8 schools were involved in the study in Kaunas city. The questionnaire was answered by parents. The data consisted of 383 cases and was analyzed using statistical methods.
Results: The study consisted of 52.5% of girls and 47.5% boys. The average age was 12.47 SD = +/- 0.57. Boys spend more time for using electronic media equipment than girls (p=0.004<0.05), computer in the child‘s bedroom was significantly related with higher time of usage of electronic media (p=0.007<0.05). Children who used electronic media frequently tended to have dental fear more often according to their parents (p=0.001<0.05). The study did not show significant relation between children‘s dental fear and amount of the time spent with relatives, eating and sleaping problems, extracurricular activities (p>0.05). Children‘s educational achievements were related to the time of electronic media usage (p=0.002<0.05) and their dental fear (p=0.027<0.05).
Conclusions: The results of this study showed that the higher time which was spend on electronic media can be related to the dental fear among children. Future studies are necessary to acknowledge this relation because of the complexity of the electronic media effects, plenty of other factors linked with dental fear and the new nature of the study.
9 ĮVADAS
Psichinė sveikata Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžiama kaip asmens gerovės būsena, kurioje asmuo suvokia savo potencialą, gali susidoroti su normaliu gyvenimo keliamu stresu, dirbti produktyviai, vaisingai ir yra pajėgus prisidėti savo įnašu prie bendruomenės [1]. PSO teigimu, psichinių sveikatos sutrikimų turi 10-20% pasaulio vaikų ir paauglių populiacijos [2]. Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistinį leidinį 2015 metais psichikos ir elgesio sutrikimais (TLK-10 F00-F99) sergančių vaikų buvo 73,16 iui vaikų, o 2007 metais 51,20 sergantieji 1000-iui vaikų (SVEIDRA sistemos duomenys) [3,4]. Atvejų dažnumas padidėjo 1,42 karto 2007 – 2015 metų laikotarpyje. Visgi, tikslios informacijos, koks psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje, nėra dėl nevieningos duomenų rinkimo sistemos, bei vaikų nesikreipiančių į gydymo įstaigas skaičiaus [5]. Reikia atkreipti dėmesį ir į psichikos sveikatos problemas, kurios dar nelaikomos sutrikimais. Problemomis vadinamas laikinas psichinės sveikatos pablogėjimas. „Ištikus psichikos sveikatos krizei, žmogų apima psichinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie jausmai, kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, sumišimas.“ [6]. Problemoms užsitęsus, negebant jų išspręsti gali kilti psichinės sveikatos sutrikimai. LR seimo nutarime dėl psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo taip pat atsispindi prasta psichinės sveikatos padėtis Lietuvoje. Minima, kad 41,7 % vaikų, lankančių mokyklą, patiria problemas susijusias su psichine sveikata [7]. PSO organizuojamos tarptautinės apklausos (HBSC) vykdytos 2013/2014 metais 42 šalyse Europoje ir Šiaurės Amerikoje duomenimis 11 metų vaikų tarpe 32% mergaičių, 23% berniukų turėjo psichosomatinių nusiskundimų (liūdesio jutimas, buvimas irzliu, nerimo jutimas, sunkumas užmigti, galvos, pilvo, nugaros skausmai) dažniau nei kartą per savaitę, 15 metų vaikų tarpe jau 51% mergaičių teigė turinčios nusiskundimus ir 23% berniukų. Tirtų šalių vaikų, turinčių nusiskundimų, vidurkis - 27% 11 metų, 39% 15 metų [8]. Vaikų psichinė gerovė turi įtakos bendrai sveikatos būklei, pasitikėjimui savimi, mokyklos lankymui, akademiniams pasiekimams, socialiniams ryšiams ir sveikatos būklei suaugus, nepamirštant socialinės ir psichinės gerovės [9]. Tai lemia susirūpinimą esama vaikų psichine sveikata ir skatina ieškoti priežasčių.
Vaiko psichinei sveikatai ir įvairiems jos sutrikimams labai svarbi yra vaiką supanti aplinka. Minimi tokie faktoriai kaip socioekonominė padėtis, konfliktai šeimoje, laikas leidžiamas šeimoje, ryšiai su bendraamžiais, fizinis aktyvumas [10]. Elektroninės žiniasklaidos, kaip vaikų aplinkos dalies, įtaka fizinei ir psichinei sveikatai bei vystymuisi yra susidomėjimo sritis dar nuo šeštojo dešimtmečio – staigaus televizorių paplitimo amerikiečių namuose [11]. Tyrimų nagrinėjančių žiniasklaidos vaidmenį tiek vaikų, tiek paauglių ir suaugusiųjų gyvenimuose gausėja. Pastebima, kad valandų skaičius naudojantis elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis smarkiai išauga vaikui pereinant į ankstyvą paauglystę, t.y 11-14 metų ir siekia 8.4 valandos per parą vidurkį amerikiečių
10 tarpe. Iš 11-18 metų vaikų 76% kambaryje turi TV, 36% kambaryje turi komiuterį [12]. Mobiliųjų telefonų turėjimas nuo 36% 2004 metais išaugo iki 69% 2009 metais 11-14 metų amžiaus grupėje ir toliau auga. Toje pačioje grupėje daugiausiai laiko paleidžiama prie TV, trigubai mažiau laiko tenka kompiuteriui ir šiek tiek daugiau nei valanda video žaidimams [12].
Laikas skiriamas elektroninių įrenginių naudojimui panašus ir Lietuvoje. Pasak Ustinavičienės R. ir kt. (2009), net 99% tirtų gimnazijos moksleivių turėjo kompiuterį namuose, o vidutinis paros laikas naudojantis kompiuteriu buvo daugiau nei 5 valandos [13]. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis namų ūkiai turintys asmeninį kompiuterį, interneto prieigą kito nuo 46,3% (kompiuteris) ir 44,4% (interneto prieiga) 2007 metais iki 70,5% (kompiuteris) ir 71,7% (interneto prieiga) 2016 metais [14]. Dėmesį kreipiant į jaunesnius paauglius, pagal statistikos departamento pranešimą 12-15 metų amžiaus grupėje 2012 metais 97% paauglių naudojosi mobiliuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu – 99%, namuose interneto prieigą turėjo 89% apklaustųjų, o kompiuterį namuose – 92% paauglių [15]. Tyrimuose galime rasti vaikų psichinės sveikatos sąsajų su turiniu gautu iš visuomenės informavimo priemonių [16,17], taip pat su valandų, praleistų besinaudojant elektroniniais įrenginiais, kiekiu [18, 19]. Mažiau laiko skiriama kitoms veikloms, prastėja ryšiai su šeima [20], nukenčia akademinis pažangumas, kūrybiškumas [21].
Socialinė, gyvenamoji aplinka dažnai siejama su fizine ir psichine sveikata, tarp jų ir su odontologinėmis ligomis (pvz., ėduonimi) ir baime vaikų tarpe [22, 23]. Kadangi, elektroninių žiniasklaidos priemonių naudojimas tapo ryškia aplinkos dalimi, užima ženklią vaikų dienos dalį, kyla mintis, kad tai gali turėti ryšį su vaikų odontologine baime, kaip psichinės sveikatos problema. Šiuo darbu ir yra siekiama patikrinti hipotezę, kad gausiau elektronines žiniasklaidos priemones naudojantys vaikai dažniau susiduria su odontologine baime.
Darbo tikslas: Įvertinti elektroninės žiniasklaidos priemonių įtaką Kauno miesto 11-14 metų moksleivių odontologinės baimės išsivystymui.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti elektroninių žiniasklaidos priemonių naudojimui skiriamo laiko ryšį su vaikų odontologine baime.
2. Palyginti mažiau ir daugiau laiko su artimais aplinkiniais leidžiančių vaikų odontologinės baimės jutimą.
3. Nustatyti ar yra ryšys tarp elektroninių visuomenės informavimo priemonių naudojimo dažnio ir valgymo, miego problemų, akademinio pažangumo bei odontologinės vaikų baimės. 4. Patikrinti ar didesnis vaikų užimtumas susijęs su rečiau sutinkama odontologine baime.
11 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Elektroninės žiniasklaidos poveikio kompleksiškumas
Žiniasklaidos poveikis tiriamas jau nuo XX a. trečio dešimtmečio [24], o žiniasklaidai vystantis tyrimų aktualumas didėja. Visuomenės informavimo priemonių įtaka ir sąveikos nagrinėjamos įvairiose disciplinose: tiek socialinėse, humanitarinėse, tiek biomedicinos [24]. Elektroninės žiniasklaidos poveikio, kaip kompleksinio reiškinio, tyrimai skirtingi ir metodikomis, ir rezultatais, nuolat kelia diskusijas mokslininkų tarpe ir visuomenėje [24, 25]. Bryant J.ir Zillmann D. (2011) išskiria tokius poveikio tipus: elgsenos, požiūrio, emocinis, kognityvinis ir fiziologinis [25]. Elektroninės žiniasklaidos įtakos įvertinimas paaugliams, vaikams ir likusiai populiacijai paprastai susiduria su įvairiais sunkumais, kaip, pavyzdžiui, sparčiai besivystanti pati žiniasklaida atsirandant ir populiarėjant vis naujoms jos formoms [26], gausu papildomų faktorių, kaip laiko kiekis praleistas naudojantis žinisklaida, stebėtas turinys, vaiko amžius, išsivystymas. Lytis, temperamentas, aplinka taip pat dalyvauja sąveikoje [26, 27]. Apžvelgiant literatūrą pastebima, kad tyrimuose taikomi įvairūs metodai naudojimosi laikui skaičiuoti, taip pat varijuoja žiniasklaidos rūšių pasirinkimas. Gali būti skaičiuojamas „ekrano laikas“ – screen time (laikas praleistas naudojantis visais elektroniniais įrenginiais) [28], arba parenkami dažniausiai naudojami prietaisai (TV, kompiuteris). Pasirenkama ar bus kreipiamas dėmesys į turinį, elektroninės žiniasklaidos naudojimo tikslus [29]. Taip pat, pati paauglių grupė nėra homogeniška. Pastebima, kad vyresni paaugliai daugiau klausosi muzikos ir daugiau laiko leidžia internete, o jaunesni paaugliai daugiau dėmesio skiria televizoriaus, filmų žiūrėjimui, video žaidimų žaidimui. Mergaitės daugiau linkusios naudotis telefonu tiek pokalbiams, tiek susirašinėjimui nei berniukai, o pastarieji dažniau žaidžia kompiuterinius žaidimus [26]. Toliau poveikis bus aptariamas laiko ir turinio aspektais, atsižvelgiant į įtaką kai kurioms konkrečioms sritims, pavyzdžiui, miego kokybei, mokslo pasiekimams.
1.1.1. Elektroninės žiniasklaidos poveikio ryšys su naudojimosi laiku
Labai dažnas televizoriaus žiūrėjimas (>6h/diena) pradinių ir vidurinių klasių moksleivių tarpe buvo susietas su nerimu, depresija [30]. Kitame tyrime paauglių depresijios simptomai buvo susieti su ilgesniu TV žiūrėjimu ir dažnesniu mobiliojo naudojimusi. Įdomu, kad su kitomis priemonėmis, pvz., kompiuterio naudojimusi, ryšys nebuvo rastas [31]. Ussher M.H. ir kt. (2007) atliktame tyrime pastebėjo, kad didesnis ekrano laikas yra reikšmingai ir laipsniškai susijęs su žemesne psichologine paauglių gerove. Fizinis aktyvumas šiek tiek kompensuoja neigiamą poveikį, ir vaikai, praleidę daugiausiai laiko prie TV, kompiuterio ir mažiausiai judėję aktyviai, pažymi
12 prasčiausią psichologinę savijautą [18]. Tam antrina Martin K. (2011) savo apžvalgoje pastebėdama, kad paaugliai, dažnai besinaudojantys elektroniniais įrenginiais (>2h/diena), yra labiau linkę patirti vienišumą, depresiją ar jos simptomus, nerimą, užsisklendimą. Taip pat jiems gali būti sunkiau susikoncentruoti, kilti dėmesio sukaupimo problemų, o fizinis aktyvumas ir laiko leidimas lauke, atvirkščiai, gerina psichinę sveikatą, streso valdymą [32]. Tyrimas, atliktas 2010 Jungtinėje Karalystėje, stebėjo 1013 10-11 metų vaikus. Jis taip pat patvirtino, kad dažnesnis TV ir kompiuterio naudojimas buvo susijęs su didesniais psichologiniais sunkumais, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, ekonominės padėties, fizinio aktyvumo ir bendro sėsliai praleisto laiko [19]. Amerikiečių 2014 pristatytame tyrime didesnis paauglių paros kiekis praleistas naudojantis technologijomis siejosi su psichologinėmis problemomis (depresijos simptomais, nerimu), elgesio problemomis, fizine sveikata. Gauti rezultatai nepriklausė nuo demografinių rodiklių, fizinio aktyvumo, dietos. Tai leido daryti išvadą, kad norint gerinti vaikų, paauglių sveikatą visais aspektais, neužtenka užtikrinti sveiką mitybą ir pakankamą fizinį aktyvumą. Dėmesys turi būti skiriamas ir laiko, kurį paauglys skiria elektroninių visuomenės informavimo priemonių naudojimui, mažinimui [28]. Maras D. ir kt. 2015 metais pristatytas tyrimas 12 – 18 metų vaikų tarpe nurodo reikšmingą ryšį tarp elektroninės žiniasklaidos naudojimo dažnumo ir nerimo bei depresijos simptomų išraiškingumo [33]. Labai dažnas video žaidimų naudojimas (>32h/savaitė), nepriklausomai nuo turinio, siejamas su padidėjusia socialine baime, nerimu, ir prastesniais akademiniais pasiekimais [34].
Borzekowski D.L.G. ir kt., Gentile D.A. ir kt.,Hancox R.J. ir kt. – ir tai tik keli autoriai kreipiantys dėmesį į ryšį tarp akademinio pažangumo ir elektroninių prietaisų naudojimo [34,35,36,37]. Pastebima, kad vaikai dažniau leidę laiką naudojantis elektroniniais prietaisais turėjo prastesnius akademinius pasiekimus jiems suaugus [37]. Kitame tyrime TV turėjimas kambaryje buvo susijęs su prastesniais vaiko pasiekimais mokykloje, tačiau naudojimasis kompiuteriu buvo teigiamai susijęs su pasiekimais. Tai paaiškinama skirtingais tikslais, kuriais buvo naudojami įrenginiai [35]. Neigiamos koreliacijos tarp elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimosi laiko ir akademinių pasiekimų aiškinamos ne tik mažėjančiu laiko kiekiu skiriamu namų darbų ruošimui, skaitymui, bet ir streso išskiriamais hormonais. Šio tipo hormonai ir neurotransmiteriai gerina emocijomis grindžiamos medžiagos mokymąsį, bet, atvirkščiai, neigiamai veikia neutralios mokymosi medžiagos įsitvirtinimą ir darbinę atmintį [38].
Dažnai naudojant elektroninius prietaisus (>4h/diena) yra didesnė tikimybė atsirasti neigiamiems požymiams vertinant psichologinę gerovę (miego problemos, valgymo problemos, bejėgiškumo, liūdnumo ir t.t. pojūčiai) [39]. Richards R. ir kt. (2010) straipsnyje atkreipia dėmesį į dažnesnį paauglių elektroninių įrenginų naudojimą ir prastesnį jų ryšį su tėvais ir bendraamžiais. Šie ryšiai svarbūs gerai psichologinei savijautai, o žiniasklaida trumpina ryšio laiką ir kokybę. Didesnė tendencija buvo stebima šeimos ryšių poveikiui, nei bendraamžių [20]. Kita vertus, reikia atkreipti
13 dėmesį, kad didžioji dauguma tyrimų yra ryšiniai, o ne priežastiniai. Vertinant priežastinį ryšį tarp dažnai besinaudojančių elektronine žiniasklaida ir jų psichologinės gerovės, ryšys gali būti abipusis. Romer D. ir kt. (2013) tyrime teigia, kad nors paaugliai, dažnai besinaudojantys internetu ir žaidžiantys video žaidimus, dažniau nurodė depresijos simptomus, pablogėjusi psichinė sveikata gali būti sukelta visai kitų veiksnių ir pasireikšti sumažėjusiu tiek fiziniu, tiek socialiniu aktyvumu, o kartu, padidėjusiu laiko kiekiu leidžiamu naudojantis technologijomis [29].Kitokią išvadą pateikia ilgalaikis tyrimas, buvo tiriama virš 4000 paauglių neturėjusių depresijos simptomų ir lyginami jaučiantys depresijos simptomus po 7 metų su elektroninių įrenginių naudojimosi dažnumu. Tyrimas rado reikšmingą galimybių santykį tarp depresijos simptomų pasireiškimo ir elektroninių įrenginių naudojimo dažnumo. Kadangi tiriamųjų duomenys buvo renkami iš 1995 metų ir 2002 metų, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į televizorių, kaip populiariausią tuo metu priemonę. Kiekviena papildoma paros valanda praleista prie TV didindavo psichinės sveikatos prastėjimo galimybes [40]. Swing E.L. ir kt. (2010) ilgalaikiame tyrime pastebimas ryšys tarp vaikų laiko skiriamo TV, video žaidimams bei įvairių dėmesio problemų. Atmetus amžiaus, lyties, socioekonominius skirtumus, bei kontroliuojant grupę su jau turėtomis dėmesio problemomis, galimybių santykis išliko reikšmingas. Tai leidžia įtarti priežastinius ryšius tarp žiniasklaidos naudojimo dažnumo ir dėmesio problemų [41].
Dažnai išskiriamos vaikų miego problemos dėl gausaus elektroninės žiniasklaios naudojimo. Su jomis susijęs elektroninių įrenginių laikymas ir naudojimas vaiko miegamajame yra diskutuojamas straipsniuose. Pavyzdžiui, TV turėjimas kambaryje didina „ekrano laiką” iki kelių valandų [42, 43]. Taip pat yra siejamas su sunkumu užmigti, vėlesniu gulimosi laiku ir sumažėjusiu miego kiekiu [42]. Italijoje atliktame tyrime prastesnė miego kokybė buvo susijusi su elektroninių įrenginių kiekiu laikomu paauglių miegamajame [44]. Pastebima, kad poveikis gali pasireikšti nebūtinai iš karto. Johnson J.G. ir kt. (2004) pastebi, kad 14 metų vaikų dažnesnis TV žiūrėjimas siejasi su dažnesniu pabudimu naktį, sunkumais užmigti esant 16 ir 22 metų. Ryšys išliko atmetus socioekonominius skirtumus, ankstesnius miego sutrikimus [45]. Mobiliojo telefono naudojimas atsigulus gali prisidėti prie prastesnės miego kokybės, jo drumstimo ir dažnesnio mieguistumo dienos metu [46], dažniau besinaudojantys socialine žiniasklaida taip pat susiduria su prastesne miego kokybe [47], kuri siejama su psichologine gerove – netiesioginis poveikio ryšys [48]. Tiesioginio poveikio ryšį siūlyta aiškinti emocinio įsitraukimo į socialinę žiniasklaidą stiprumu [49], tačiau tai sunku įvertinti objektyviai. Sąsajos pasitvirtino ir tarp bendro elektroninės žiniasklaidos naudojimo prieš miegą, miego sutrikimų ir depresijos simptomų [50].
Vaikas, laiką dažnai leidžiantis su elektroninės žiniasklaidos priemonėmis, rečiau užsiima pomėgiais, sumažėja aktyviai leidžiamas laikas, tėvams sunkiau kontroliuoti vaiko leidžiamą laiką prie TV ir kitų elektroninių įrenginių, jei jie laikomi vaiko miegamajame. Reikalingas didesnis kiekis ilgalaikių studijų, vertinančių elektroninei žiniasklaidai skiriamo laiko poveikį, priežastinių ryšių vertinimui.
14 1.1.2. Elektroninės žiniasklaidos poveikio ryšys su turiniu
Elektroninių visuomenės informavimo priemonių naudojimas ne tik tiesiogiai mažina laiką, kurį vaikas galėtų skirti mokslui, miegui ar socialiniams ryšiams ir taip sukelia poveikį, bet taip pat daro įtaką įsitikinimams ir elgesiui. Strasburger V.C., ir kt. (2010) apžvelgia kelias elektroninės žiniasklaidos poveikio vaikams teorijas. Socialinio pažinimo teorija teigia, kad vaikai ir paaugliai mokosi stebėdami ir imituodami ką mato ekrane, ypač, jei tai atrodo realistiškai ar elgesys gauna teigiamą atpildą. Kognityvinio vystymosi teorija tvirtina, kad vaiko kognityviniai gebėjimai skirtingose vystymosi stadijosi lemia ar ir kaip jie suvokia gaunamą žiniasklaidos turinį. Pavyzdžiui, vaikai jaunensi nei 8 metai, kurie dar negali perprasti įtikinėjančių ketinimų, yra imlesni reklamų poveikiui. Vyresniems vaikams žiniasklaida pateikia tariamai visuotinai priimtą scenarijų, kaip elgtis jiems dar nepažįstamose situacijose. Sutelkiant dėmesį į pasikartojančius scenarijus, jie tampa nusistovėjusia tvarka, kuri yra atsimenama ir pritaikoma gyvenime, kai situacija tampa panaši į jau matytą ekrane. Superbendraamžio teorija mini, kad žiniasklaida veikia kaip populiarus bendraamžis, kartais rizikingą elgesį demonstruojantis kaip standartinį [51]. Visgi nepaisant teorijų, siūlančių elektroninių visuomenės informavimo priemonių įtakos elgesiui paaiškinimus, bei pastoviai augančių empirinių įrodymų kiekio, tiek suaugę, tiek paaugliai retai linkę pripažinti šią įtaką. Vadinamas „trečio asmens efektas“ dažnai sutinkamas literatūroje apie žiniasklaidą nusako suaugusiųjų požiūrį, kad visuomenės informavimo priemonės, įskaitant elektroninę žiniasklaidą, paveikia kitus, bet ne juos asmeniškai ar jų vaikus [52,53]. Visuomenės informavimo priemonės prisideda prie socialinės aplinkos formavimo, pavyzdžiui, normalizuotas pastovus skatinimas ir spaudimas vertinti savo kūną, lygiuojantis į sukurtus standartus, skatina nepasitenkinimą išvaizda, valgymo sutrikimų atsiradimą [26]. Pastebima, kad elektroninės visuomenės informavimo priemonės prisideda prie nepilnamečių tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimo – siejamos su rizikingio elgesio atsiradimu [26, 46].
Įtaka agresyvumui viena iš labiausiai diskutuojamų ir visuomenėje aptarinėjamų elektroninės žiniasklaidos įtakos aspektų. Agresyvus elgesys suvokiamas kaip poelgis su ketinimu sužeisti ar suerzinti kitą asmenį [54]. Smurtinio TV turinio ryšys su agresyviu elgesiu išsamiai aptartas dar 1994 metais atlikta 217 straipsnių meta analize. Buvo nurodytas vidutinis TV ryšys (r = .31) su agresyvumu [55]. Dauguma tyrimų apsiriboja trumpojo poveikio patvirtinimu, tačiau Huesmann L.R. ir kt. (2003) atliktas tyrimas parodė, kad poveikis išlikęs ir po 15 metų, t.y. vaikystėje dažniau smurtinį turinį TV stebėję suaugusieji reikšmingai buvo agresyvesni [56]. Naujesni tyrimai kreipia dėmesį į video žaidimų poveikį. 2013 meta analizės duomenimis video žaidimų ryšys su agresyvumu buvo silpnesnis nei minėtas TV ryšys, bet taip pat reikšmingas visuomenės mastu [57]. Manoma, kad agresyvesnių kompiuterinių žaidimų rinikimasis siejasi su didesniu paauglio priešiškumu, agresyvesniu elgesiu, didesne galimybe sukelti fizinį smurtą, pykčiu, sujaudinimu [32,36]. Tačiau pažymima, kad tai
15 kompleksinis reiškinys ir yra įvairių veiksnių vedančių prie agresyvaus elgesio, iš daugelio kurių ir gali būti agresyvūs video žaidimai ar kita elektroninė žiniasklaida vaizduojanti smurtą [21, 36, 54]. Įsitraukimas į elektroninių įrenginių smurtinę aplinką mažina jautrumą ir smegenų aktyvumą reaguojant ir atpažįstant realaus gyvenimo smurtą, o tai yra netinkamo elgesio ir agresyvumo realybėje prielaidos [26, 56]. Vokietijoje atliktas tyrimas 11-14 metų berniukų tarpe parodė, kad elektroninės žiniasklaidos naudojimas sukelia fiziologines streso reakcijas veikiančias per antinksčių sistemą. Ši sistema indukuoja staigų organizmo atsaką į stresinę situaciją ir buvo vertinama matuojant širdies ritmą ir širdies ritmo kintamumą. Tyrimas parodė, kad daugiau streso sukelia video žaidimai, nei televizoriaus žiūrėjimas, kas aiškinama pasyvesniu įsitraukimu į televiziją. Atkreipiamas dėmesys, kad didesnė svarba teko turiniui (agresyviems žaidimams, TV epizodams), nei priemonės tipui [38]. Smurtinės žiniasklaidos stebėjimas didina agresyvaus elgesio riziką tiek trumpuoju periodu, tiek ilguoju periodu [54].
1.1.3. Taikomi limitai vaikų naudojimuisi elektroninės žiniasklaidos priemonėmis
Amerikos pediatrų akademija (American Academy of Pediatrics) atkreipia dėmesį, kad tik trečdalis tėvų taiko ribojimus vaikų prieinamumui prie elektroninės žiniasklaidos ir jos naudojimo laikui. Jų rekomendacija yra limituoti elektroninių įrenginių naudojimo laiką iki 2 valandų per parą. Mažesniems nei 2 metai išvis nepatariama leisti naudotis elektronine žiniasklaida. Skatinama vaikų miegamuosiuose nelaikyti TV, kompiuterio ir kitų elektroninių priemonių. Vieną valandą prieš gulimosi metą nenaudoti elektroninės žiniasklaidos priemonių. Stebėti vaikų naudojamos elektroninės žiniasklaidos turinį, taikyti ribojimus valgio metu, ruošiantis miego laikui [12, 58]. Pediatrus raginama į vaikų vizito anamnezę įtraukti du klausimus susijusius su elektronine žiniasklaida: Kiek laisvalaikio laiko vaikas praleidžia naudodamasis elektroniniais įrenginiais ir ar vaiko miegamajame yra TV ar prie interneto prijungta priemonė? [59]. Tyrimai patvirtina, kad vaikai, kuriems buvo taikomi apribojimai naudojantis elektroniniais įrenginiais turėjo mažiau depresijos simptomų, nei vaikai besinaudojantys elektroninėmis žiniasklaidos priemonėmis be limito [31], taip pat, tėvų taikomi apribojimai elektroninių įrenginių naudojimui reikšmingai mažina vaikų laiką praleistą naudojantis elektronine žiniasklaida [60].
1.1.4. Teigiamas elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo poveikis
Negalime tvirtinti, kad žiniasklaidos poveikis yra tik išskirtinai neigiamas. Priklausomai nuo naudojamos priemonės, ypač vertinant turinio aspektu, poveikis gali būt ir teigiamas. Pavyzdžiui, agresyviam elgesiui įtaką daro smurtinio turinio video žaidimai, tačiau, jei žaidimai yra pozityvaus
16 turinio, jie skatina teigiamą vaikų socialinį elgesį [57, 61]. Panašios išvados buvo pateiktos ir meta analizėje apie TV turinio poveikį, kur pozityvios programos žiūrėjimas teigiamai veikė vaikų elgesį [62]. Interneto naudojimas sukeltu poveikiu priklausė nuo įvairių veiksnių, kaip tikslas, kuriuo buvo naudojamas internetas, asmeninių žmogaus savybių, pavyzdžiui, internetas naudojamas bendravimui su artimaisiais turėjo teigiamą įtaką tiriamųjų psichologinei gerovei, taip pat inernetą naudojantys informacijos rinkimui nepasižymėjo prastesne socialinių ryšių kokybe [17]. Yra ir tyrimų, kuriuose neigiamas žiniasklaidos poveikis nebuvo rastas [63, 64].
Neretai teigiama ir neigiama elektroninės žiniasklaidos įtaka pasireiškia kartu (turinyje sutinkama ir neigiamą ir teigiamą elgesiui darančių įtaką veiksnių). Sunku atskirti kur baigiasi vienas poveikis ir prasideda kitas. Taip pat, kreipiant dėmesį į turinį ir laiką kartu, sunku objektyviai pasakyti, kada teigiamas elektroninės žiniasklaidos poveikis (pvz., interneto naudojimas informacijai) praranda savo prasmę ir yra nustelbiamas neigiamo poveikio dėl ilgai praleisto laiko prie kompiuterio, sumažėjusio dėl to aktyvumo, trumpesnio miego laiko. Tai dar sykį atspindi elektroninių žiniasklaidos priemonių poveikio kompleksiškumą.
1.2. Odontologinio nerimo, baimės ryšys su psichologiniais veiksniais
Sąvokos: odontologinė baimė, nerimas ir elgesio problemos odontologinio gydymo metu, naudojamos tiek papildant vieną kitą, tiek atskirai. Pastebima, kad nerimą ir baimę jaučiantis vaikas ne visada bus nebendradarbiaujantis, taip pat elgesio problemos kabinete nebūtinai reikš baimės buvimą. Visgi tarpusavio ryšys yra labai stiprus ir neginčijamas. Nors tai ir nėra sinonimai, jų reikšmės persidengia [22]. Gustafsson A. ir kt. (2010) teigia, kad odontologinės baimės ir nerimo įtaka elgesio problemoms plačiausiai ištirta ir nekelianti abejonių, kartais tai netgi sutapatinama ir aprašant kitus veiksnius prisidedančius prie baimės, nerimo, elgesio problemų gydymo metu atsiradimo galimybės jie minimi kaip blokas [65, 66, 67]. G. Klingberg ir kt. (2007) odontologinės baimės, neimo bei elgesio problemoms odontologo kabinete paplitimo ir lydinčių psichologinių veiksnių apžvalgoje mini tokius galimus veiksnius problemoms išsivystyti: temperamentas, bendras baimės, nerimo jautimas, elgesys, dėmesio valdymas. Skausmo jutimas ir neigiama gydymo patirtis vertinami kaip stipriau veikiantys veiksniai. Prie įtakos prisideda socioekonominiai veiksniai, kultūrinė aplinka, šeimos ryšiai, tėvų jaučiamas nerimas, baimė. Vaikai su polinkiu į depresiją, nerimą, valgymo, psichosomatinius sutrikimus (internalūs sunkumai) papratai turi ir aukštesnius odontologinės baimės įvertinimus. Elgesio problemos atsirandančios odontologo kabinete nėra vienalytiškai siejamos su bendrais internaliais ar eksternaliais (agresyvumas, hiperaktyvumas, elgesio pakitimai) sunkumais ir išsiskaido į kelias grupes. Pavyzdžiui vaikai, kurių prastas elgesys kabinete kyla išskirtinai dėl neigiamos ankstesnės odontologinės patirties, nėra linkę į bendras elgesio
17 problemas. Kita vertus, vaikai linkę pykčiu reaguoti į erzinančius išorinius reikalavimus (pvz.,sėdėjimas ramiai odontologo kėdėje) pasižymi dažnesnėmis eksternaliomis elgesio problemomis [67]. Kitame tyrime atliekant regresinę analizę, pastebėta, kad tik nedidelį procentą odontologinės baimės buvo galima paaiškinti objektyviais kintamaisiais (atliekamomis procedūromis, jų gausumu, skausmingumu). Svarstoma, kad vaiko subjektyvus suvokimas, vizito emocinis pobūdis gali būti lemiamas baimės atsiradimui [68]. Psichologinių veiksnių sąsajos su odontologinės baimės jutimu temą Lietuvoje palietė Račienė R. (2009). Autorės daktaro disertacijoje teigiama, kad „Nustatytas ryšys tarp dantų gydymo baimės ir nerimo bei subjektyvios moksleivių savijautos ir dantų išvaizdos vertinimo: nepasitikintys savimi ir nerimastingi moksleiviai dažniau bijojo dantų gydymo negu tie, kuriems šios savybės nebuvo būdingos“ [69]. Švedijoje atliktame tyrime buvo kreipiamas dėmesys į skirtumus tarp vaikų su elgesio problemomis odontologinio vizito metu ir vaikų be minėtų problemų. Tyrime teigia, kad temperamentas, asmeninės savybės, socioekonominiai veiksniai, aplinkos veiksniai, elgesio problemos – viskas kartu prisideda prie galimų elgesio sunkumų odontologiniame kabinete [65]. Tirti vaikai turintys elgesio problemų odontologo kabinete pasižymėjo dažnesnėmis bendromis baimėmis, elgesio ir nerimo problemomis. Tokie vaikai turėjo reikšmingai aukštesnius įvertinimus Galių ir sunkumų klausimyno probleminio elgesio skalėse – hiperaktyvumo, emocinių simptomų, elgesio problemų, problemų su bendraamžiais skalėse -, o socialaus elgesio skalės rezultatai buvo reikšmingai žemesni [65], (klausimynas plačiai naudojamas emocinėms ir elgesio problemoms nustatyti vaikų amžiuje pasaulyje ir Lietuvoje [70]). Tiriant temperamentų skirtumus, vaikai, su elgesio kabinete problemomis, buvo reikšmingai emociškai negatyvesni (sujaudinimas, pasireiškiantis susierzinimu, agresyvumu), drovesni (varžymasis, lėtesnis prisitaikymas naujose situacijose), impulsyvesni (tendencija nekantrumui, mažesnis ištvermingumas). Tokių vaikų emocinės reakcijos kildavo dažniau ir būdavo intensyvesnės. Jie sunkiau pasiduodavo emocijų reguliavimui [65], panašios išvados padarytos ir jausnenėje vaikų grupėje [71]. Įdomus švedų tyrimas, kuriame buvo gilinamasi į vaikų ir paauglių su elgesio problemomis odontologinio vizito metu šeimyninę padėtį, kasdienio gyvenimo tendencijas, hospitalizacijos istoriją, psichosocialinę istoriją. Vaikai su elgesio sunkumais odontologinio gydymo metu buvo lyginami su grupe be šių sunkumų. Grupės tarpusavyje reikšmingai skyrėsi įvairiais rodikliais: tiriamojoje grupėje buvo daugiau vaikų gyvenančių su vienu iš tėvų ar kitais artimaisiais, žemesnės socioekonominės padėties, daugiau tėvų jautė odontologinį nerimą, beveik keturis kartus daugiau vaikų buvo gavę psichologo, socialinio dabuotojo paramą. Tėvų vertinimu tiriamosios grupės vaikai pasižymėjo reikšmingai prastesniais mokyklos pasiekimais, prastesniu elgesiu su tėvais, bendravimu su bendraamžiais. Įdomi sąsaja pastebėta su laisvalaikio leidimu. Vaikai iš tiriamosios grupės reikšmingai rečiau dalyvaudavo organizuotose laisvalaikio leidimo veiklose, turėjo mažiau artimų draugų [22].
18 Pateikti konkrečių veiksnių sąrašą kiekvienu individualiu atveju kalbant apie vaikų jaučiamą odontologinę baimę sudėtinga. Veiksnių yra daug, jie veikiami vienas kito, dalis sąsajų dar neatskleista ar mažai išnagrinėta. Galime kalbėti apie bendras tendencijas, ieškoti tarpusavio panašumų. Literatūroje nėra straipsnių tiesiogiai mininčių ryšį tarp kasdienio elektroninės žiniasklaidos naudojimo ir odontologinės baimės vaikų tarpe, tačiau gausu tyrimų apie elektroninės žiniasklaidos poveikį psichinei sveikatai, taip pat tyrimai pastebi ryšį tarp odontologinės baimės, elgesio problemų vizito metu ir psichologinės vaiko būsenos, gyvenimo būdo. Šiuo, toliau pristatomu, tyrimu siekta pažvelgti į odontologinę baimę plačiu rakursu ir pastebėti ryšius su kasdienio gyvenimo būdo aspektais, ypatingą dėmesį kreipiant į elektroninės žiniasklaidos naudojimą.
19 2. MEDŽIAGA IR METODAI
Mokslinės literatūros analizė
Anketinė apklausa
Duomenys rinkti anketavimo metodu. Tyrimo populiacija – 11-14 metų Kauno miesto moksleiviai. Imties dydžiui apskaičiuoti buvo taikoma formulė, kai žinomas populiacijos dydis.
N – populiacijos dydis;
Reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį.
p - numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje
(imama blogiausio varianto tikimybė – požymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5);
q - tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1–p=0,5);
ε - pageidautinas tikslumas, ε=0,05.
Įvertinus dalies anketų negrįžtamumą paruoštos 480 anketos (pagal imties apskaičiavimą reikalingos 370). Anketos pildomos moksleivių tėvų. Moksleiviai atrinkti lizdinės atrankos principu, iš Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigų sąrašo 2016/2017 atsitiktine atranka išrinkus 10 mokslo įstaigų iš progimnazijų, daugiafunkcių centrų, pagrindinių mokyklų. Keturioms iš jų atsisakius dalyvauti tyrime, parinktos dvi naujos mokymo įstaigos. Gautas pritarimas tyrimui vykdyti iš Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto Bioetikos Centro 2016-12-16 Nr. BEC-OF-58 (1 priedas.). Mokyklose atsitiktiniu būdu atrinktos moksleivių klasės. Viena mokykla pateikė elektroninio tėvų pašto adresų sąrašą, jie pakviesti užpildyti anketą internetu. Anketos pildytos anonimiškai. Anketavimas vyko 2016 m. gruodžio ir 2017 m. sausio mėnesiais. Grįžo 396 anketos, 4 neįtrauktos dėl mažiau nei pusės užpildymo, 9 neįtrauktos, nes vaikai neatitiko nustatytų amžiaus ribų. Iš viso duomenų apdorojimui įtrauktos 383 anketos.
Klausimai (2 priedas. Anketos klausimai) apie demografinius, socioekonominius rodiklius bendrai tyriamųjų apžvalgai, žiniasklaidos naudojimosi įpročiai, klausimai apie dienotvarkę, miego, valgymo problemas, odontologinę baimę, elgesį paskutinio vizito metu. Klausimai parinkti pagal išsikeltus uždavinius, nagrinėtą literatūrą.
20 Statistinių duomenų lyginamoji analizė
Surinkti duomenys buvo apdoroti IBM SPSS Statistics 23.0 programa ir atlikta jų analizė. Ryšio nustatymui tarp pasirinktų požymių buvo taikytas χ2 (Chi kvadrato) kriterijus. Naudotas 95% patikimumas – p<0,05. Klausimams apie laiko kiekį skirtą elektroninės žiniasklaidos naudojimui buvo naudojamas perkodavimas, gautus rezultatus priskiriant laiko intervalams (bendras žiniasklaidos naudojimo laikas į kurį įėjo TV, kompiuterio ir kitų prietaisų, išskyrus mobilųjį telefoną, naudojimas). Bendras kontaktų su aplinkiniais laikas apskaičiuotas sujungiant laiką leidžiamą tiesiogiai su tėvais ir laiką leidžiamą su bendraamžiais. Gauti rezultatai suskirstyti į du intervalus – iki 3h ir virš 3h, kurie buvo naudojami tolimesnėje analizėje. Rezultatai pateikiami lentelėse ir diagramose.
21 3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų demografiniai rodikliai, socioekonominės aplinkybės.
Tiriamųjų vaikų pasiskirtstymas pagal amžiaus grupes tolygus, vidutinė amžiaus reikšmė – 12.47 (standartinis nuokrypis, SN = +/- 0.57), mergaičių skaičius buvo didesnis (žr. 1 pav.).
1 pav. Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
Beveik trys ketvirtadaliai vaikų gyvena su abejais tėvais (n=281), penktadalis su vienu iš tėvų (n=77), tik 5 vaikai gyvena su kitais artimaisiais. Didžiojoje daugumoje šeimų dirbantys abu tėvai (n=312), panašiai pasiskirstę dirbančios tik motinos (n=35) ir dirbantys tik tėvai (n=32). Šiek tiek daugiau kaip pusė šeimų (n=196) nurodė gyvenančios vidutiniškai pagal ekonominę padėtį, gerai gyena 118 šeimų, 4 vaikai gyveno šeimose su prasta ekonomine padėtimi, likusi dalis (n=65) šeimose su patenkinama padėtimi. Daugiausia motinų (n=168) turėjo aukštąjį išsilavinimą, 9 motinos pradinį, tėvai dažniausiai turėjo vidurinį išsilavinimą (n=136), aukštąjį ir aukštesnįjį (n=116, n=111).
Lentelė Nr.1. Vaikų socioekonominių aplinkybių padėtis (proc.)
Tėvų išsilavinimas Pradinis % Vidurinis % Aukštesnysis % Aukštasis %
Motina 2.4 24.6 29.0 44.0
Tėvas 1.9 36.7 30.0 31.4
Tėvų užimtumas Dirba abu tėvai Dirba tėvas Dirba motina Nedirba tėvai abu
Pasiskirstymas proc. 81.5 8.4 9.1 1.0
Šeimyninė padėtis Su tėvais Su vienu iš tėvų Su tėvu/motina ir pamote/patėviu Kita
Pasiskirstymas proc. 73.4 20.1 5.2 1.3
Ekonominė padėtis Prasta Patenkinama Vidutinė Gera
22 3.2. Tiriamųjų elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo įpročiai
Trečdalis vaikų (n=127) nedaug laiko leido prie televizoriaus (iki 30min), beveik pusė vaikų (n=191) vidutiniškai naudojosi TV (1-2h), likusi dalis (n=65) daug laiko leido prie TV (>2h). Kompiuterį labai dažnai naudojo 101 vaikas, dažniausiai vaikai kompiuterį naudojo vidutiniškai (n=164). Daugiau nei pusė vaikų (n=215) naudojosi kitais elektroniniais preitaisais be TV, kompiuterio ir mobiliojo telefono. Populiariausia iš kitų priemonių yra planšetė, kuria naudojosi 124 (32.4%) vaikų, 46 (12.0%) vaikai naudojosi video žaidimų konsolėmis, 39 (10.2%) nurodė dar kitas priemones. Statistiškai reikšmingai skyrėsi TV ir kompiuterio naudojimo pasiskirstymas pagal lytis (p=0.007<0.05 – TV naudojimui), (p<0.001<0.05 – kompiuterio naudojimui). Berniukai dvigubai dažniau negu mergaitės (23.08%, 11.44%) ilgai naudojosi TV. Taip pat berniukai dažniau nei mergaitės ilgai naudojosi ir kompiuteriu (35.7%, 17.9%). Naudojimasis kitais prietaisais pagal lytis neišsiskyrė (žr. Lentelė Nr. 2.). Sugrupavus naudojimo laiko pasiskirstymą į 3 intervalus reikšmingas skirtumas (p=0.004<0.05) tarp lyčių išliko, mergaitės daugiau nei dvigubai rečiau už berniukus (6.0%, 14.3%) gausiai naudojosi (5 ir daugiau h) elektroninės žiniasklaidos priemonėmis (žr. 2 pav.).
Lentelė Nr.2. Skirtingų žiniasklaidos priemonių naudojimo laiko pasiskirstymas tarp lyčių Laikas
Iš viso Iki 30min 1-2 h 2h ir daugiau
Berniukai, TV 52 (28.57%)* 88 (48.35%)* 42 (23.08%)* 182 (100%) Mergaitės, TV 75 (37,31%)* 103 (51,25%)* 23 (11,44%)* 201 (100%) Iš viso 127 (33.16%) 191 (49.87%) 65 (16.97%) 383 (100%) Berniukai, kompiuteris 43 (23.6%) ** 74 (40.7%) ** 65 (35.7%) ** 182 (100%) Mergaitės, kompiuteris 75 (37.3%) ** 90 (44.8%) ** 36 (17.9%) ** 201 (100%) Iš viso 118 (30.8%) 164 (42.8%) 101 (26.4%) 383 (100%)
Laikas, kitų priemonių
Iš vsio Nenaudoja Iki 1h 1-2 h 2h ir daugiau Berniukai 78 (42,9%) 63 (34.6%) 32 (17.6%) 9 ( 4.9%) 182 (100%) Mergaitės 90 (44.8%) 71 (35.3%) 30 (14.9%) 10 (5.0%) 201 (100%) Iš viso 168 (43.9%) 134 (35.0%) 62 (16,2%) 19 (4.9%) 383 (100%)
* χ2=9.979; l.l=2; p<0.05, lyginant berniukus ir mergaites **χ2 = 17.667; l.l=2; p<0.05, lyginant berniukus ir mergaites
23 2 pav. Beniukų ir mergaičių pasiskirstymas pagal elektroninės žiniasklaidos naudojimo laiką (proc.)
Iš gausiai elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis besinaudojančių vaikų 60.5% turėjo televizorių miegamajame kambaryje ir 47.7% vaikų iš mažai besinaudojančių elektronine žiniasklaida turėjo TV miegamajame, tačiau šie rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi (p=0.252>0.05). Reikšmingai (p=0.007<0.05) yra susiję kompiuterio laikymas miegamajame ir bendras elektroninės žiniasklaidos naudojimo laikas. 81.6% tiriamųjų, iš gausiai besinaudojančių elektronine žiniasklaida grupės, turėjo kompiuterį miegamajame kambaryje, mažai besinaudojančių žiniasklaida grupėje tokių buvo 54.8% (žr. 3 ir 4 pav.)
3 pav. Bendro žiniasklaidos laiko pasiskirstymas pagal TV turėjimą miegamajame (proc.)
4 pav. Bendras žiniasklaidos laiko pasiskirstymas pagal kompiuterio turėjimą miegamajame (proc.) 47.7 54.1 60.5 52.3 45.9 39.5 0 10 20 30 40 50 60 70 0-3 h 3-5 h 5 ir daugiau h Neturi Turi 54.8 62.2 81.6 45.2 37.8 18.4 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 0-3 h 3-5 h 5 ir daugiau h Neturi Turi 44.0 41.7 14.3 58.2 35.8 6.0 0 - 3 H 3 - 5 H 5 IR D A U G IA U H Berniukai Mergaitės
χ2 = 11.300; l.l=2; p<0.05, lyginant berniukus ir mergaites
χ2 = 9.872; l.l=2; p<0.05, lyginant ar turi ar neturi kompiuterį miegamajame
24 Iš apklaustųjų tik 5 vaikai (1.3%) neturėjo mobiliojo telefono, didžioji dauguma 353 (92.2%) vaikų turi išmaniuosius telefonus. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai tėvų (69.7%) taiko ribojimus vaikų elektroninių įrenginių naudojimui. Ribojimų taikymas nebuvo reikšmingas (p=0.650>0.05) vaikų bendram elektroninės žiniasklaidos naudojimo laikui, tačiau reikšmingas buvo mobiliojo telefono naudojimosi įpročiams (p<0.001<0.05 – miega su mobiliuoju, p<0.001<0.05 – naudojasi valgio metu, p=0.019<0.05 – naudojasi ruošdamas namų darbus) (žr. Lentelės Nr. 4., Nr.5.). Tik vienas vaikas namuose neturėjo interneto ryšio, 99.7% turėjo.
Lentelė Nr.3. Mobiliojo telefono naudojimo įpročiai
Taip Ne
Vaikas nešiojasi mobilųjį visa dieną 214 (56.5%) 165 (43.5%) Vaikas naudojasi internetu per mobilųjį 343 (89.8%) 39 (10.2%)
Lentelė Nr.4. Mobiliojo telefono naudojimo įpročių pasiskirstymas pagal ribojimų taikymą Ar taikomi laiko ribojimai
Iš viso
Taip Ne
Vaikas miega su mobiliuoju Taip 101 (57.7%) 74 (42.3%) 175 (100%) Ne 162 (79.4%) 42 (20.6%) 204 (100%) Iš viso 263 (69.4%) 116 (30.6%) 379 (100%) χ2=20.879; l.l=1; p<0.05
Vaikas naudojasi mobiliuoju valgio metu
Taip 56 (21.3%) 46 (39.7 %) 102 (100%) Ne 207 (74.7%) 70 (25.3%) 277 (100%) Iš viso 263 (69.4%) 116 (30.6%) 379 (100%) χ2= 13.798; l.l=1; p<0.05
Vaikas naudojasi mobiliuoju ruošdamas namų darbus
Taip 113 (63.8%) 62 (36.2%) 177 (100%) Ne 150 (74.3%) 52 (25.7%) 202 (100%) Iš viso 263 (69.4%) 116 (30.6%) 379 (100%) χ2=4.819; l.l=1; p<0.05
Lentelė Nr.5. Bendro žiniasklaidos laiko pasiskirstymas pagal ribojimų taikymą Ar taikomi laiko ribojimai
Iš viso Taip Ne Bendras žiniasklaidos laikas 0-3 h 139 (70.6%) 58 (29.4%) 197 (100%) 3-5 h 104 (70.3%) 44 (29.7%) 148 (100%) 5 ir daugiau h 24 (63.2%) 14 (36.8%) 38 (100%) Iš viso 267 (69.7%) 116 (30.3%) 383 (100%)
25 3.3. Tiriamųjų valgymo, miego problemos, odontologinė baimė
Vaikų odontologinę baimę nurodė 25.8% apklaustųjų. Reikšmingų skirtumų pasiskirstyme tarp lyčių, amžiaus (p=0.367>0.05, p=0.452>0.05) nėra. Vertinant valgymo, miego problemas, daugiau mergaičių nei berniukų turėjo miego problemų (n=26, n=14), rezultatas nėra statistiškai reikšmingas (p=0.065>0.05), bendras miego problemų paplitimas vaikų tarpe – 10.4%. Valgymo problemos pasiskirstė tolygiai tarp lyčių, bendras paplitimas valgymo problemų – 9.7% (žr. 6 pav.).
5 pav. Odontologinės baimės pasiskistymas pagal lytį (proc.)
6 pav. Valgymo ir miego problemų pasiskirstymas pagal lytį (proc.)
Ketvirtadalis tėvų (25.6%) nurodė jaučiantys odontologinį nerimą, baimę, tai yra statistiškai reikšmingi rezultatai (p<0.001<0.05) vaikų odontologinės baimės pasiskirtsymui. Beveik 2 kartus dažniau vaikai iš minėtų tėvų šeimų jaučia odontologinio gydymo baimę (žr. Lentelė Nr.6.).
26.9 24.9 25.8 73.1 75.1 74.2 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Berniukai Mergaitės Iš viso
Jaučia odontologinę baimę Nejaučia odontologinės baimės
9.9 9.5 9.7 90.1 90.5 90.3 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Berniukai Mergaitės Iš viso Neturi valgymo problemų Turi valgymo problemų
7.7 12.9 10.4 92.3 87.1 89.6 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Berniukai Mergaitės Iš viso Neturi miego problemų Turi miego problemų
26 Lentelė Nr.6. Vaikų jaučiamos odontologinės baimės pasiskirstymas pagal tėvų jaučiamą odontologinį nerimą, baimę
Vaiko jaučiama odontologinė baimė
Iš viso Jaučia Nejaučia Tėvų jaučiamas odnotologinis nerimas, baimė Nejaučia 58 (20.4%) 227 (79.6%) 285 (100%) Jaučia tėvas 17 (39.5%) 26 (60.5%) 43 (100%) Jaučia motina 15 (41.7%) 21 (58.2%) 36 (100%) Jaučia abu 9 (47.4%) 10 (52.6%) 19 (100%) Iš viso 99 (25.8%) 284 (74.2%) 383 (100%) χ2=17.987; l.l=3; p<0.05
Vaikai, vedami pas odontologą reguliariai, laikantis rekomendacijų (2 kartai per metus) pasižymi rečiau jaučiama odontologine baime, negu vaikai, lankantys odontologą atsiradus skausmui (25.2%, 43.2%), rezultatai reikšmingi statistiškai (p=0.039<0.05) (žr. Lentelė Nr.7.). Taip pat statistiškai reikšmingas ryšys (p<0.001<0.05) tarp vaiko elgesio paskutinio vizito metu ir jo jaučiamos odontologinės baimės (žr. 7 pav.). Atkreipiamas dėmesys, kad nė vienas iš tėvų nepažymėjo teiginio, kad vaiko elgesys paskutinio vizito metu buvo blogas, vaikas atsisakė gydymo.
Lentelė Nr.7. Vaikų jaučiamos odontologinės baimės pasiskirstymas pagal vizitų pas odontologą dažnumą
Vaiko jaučiama odontologinė
baimė Iš viso
Jaučia Nejaučia Vizitų pas
odontologą dažnis
Kai skauda 19 (43.2%) 25 (56.8%) 44 (100%) Kartą per porą metų 1 (14.3%) 6 (85.7%) 7 (100%) Kartą per metus 41 (22.7%) 140 (77.3%) 181 (100%) 2 kartai per metus 38 (25.2%) 113 (74.8%) 151 (100%)
Iš viso 99 (25.8%) 284 (74.2%) 383 (100%)
27 χ2=85.405; l.l=2; p<0.05
7 pav. Vaikų odontologinės baimės pasiskirstymas pagal elgesį paskutinio vizito metu (proc.)
3.4. Elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo laiko sąsajos su odontologine baime
29.9% vaikų turintys TV miegamajame kambaryje jaučia odontologinę baimę, neturinčiųjų - 21.5%, rezultatai reikšmingi statistiškai (p=0.038<0.05), kambaryje turintys kompiuterį taip pat dažniau jautė odontologinę baimę nei neturintys (27.7%, 23.0%), tačiau rezultatai statistiškai nereikšmingi (p=0.183>0.05) (žr. 8 lentelė).
Lyginant vaikų odontologinės baimės ryšį su bendru elektroninės žiniasklaidos naudojimo laiku (žr. 8 pav.) vaikai, praleidžiantys daug laiko (5 ir daugiau h) naudodamiesi elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis, dažniau jautė odontologinę baimę (47.4%) nei vaikai naudojantys elektronines priemones vidutiniškai dažnai (3-5h) (31.1%) ir naudojantys retai (17.8%) (p<0.001<0.05), rezultatai išliko reikšmingi ir kontroliuojant lytį (berniukai χ2=7.762; l.l=2; p=0.021<0.05; mergaitės χ2=10.601; l.l=2; p=0.005<0.05).
Dažnai žaidžiančių kopiuterinius žaidimus (2 ir daugiau h ) tarpe buvo daugiau vaikų, kurių elgesys paskutinio vizito metu buvo prastas (6.8%), nei grupėje nežaidžiančioje kompiuterinių žaidimų (0,8%), rezultatai reikšmingi statistiškai (p=0.023<0.05), kontroliuojant tyriamuosius pagal lytį, ryšys statistiškai reikšmingo lygmens išliko berniukų tarpe (χ2=10.092; l.l=4; p=0.039<0.05), o mergaičių grupėje ryšys sumažėjo iki statistiškai nereikšmingo (χ2=9.030; l.l=4; p=0.06>0.05), tuo tarpu, ryšys tarp kompiuterinių žaidimų naudojimo dažnumo ir vaikų odontologinės baimės nėra reikšmingas (p=0.096>0.05). 84.6 43.2 7.5 15.4 56.8 92.5 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Prastas Geras Puikus
28 Lentelė Nr.8. Vaikų jaučiamos odontologinės baimės pasiskirstymas pagal TV ir kompiuterio turėjimą miegamajame
Vaiko jaučiama odontologinė
baimė Iš viso
Jaučia Nejaučia
TV turėjimas miegamajame Turi 59 (29.9%)* 138 (70.1%)* 197 (100%) Neturi 40 (21.5%)* 146 (78.5%)* 186 (100%) Iš viso 99 (25.8%) 284 (74.2%) 383 (100%) Kompiuterio turėjimas miegamajame Turi 64 (27.7%) 167 (72.3%) 231 (100%) Neturi 35 (23.0%) 117 (77.0%) 152 (100%) Iš viso 99 (25.8%) 284 (74.2%) 383 (100%) * χ2=3.559; l.l=1; p<0.05
χ2=18.009; l.l=2; p<0.05 lyginant odontologinę baimę su bendru žiniasklaidos laiku.
8 pav. Odontologinės baimės jautimo pasiskirstymas pagal bendrą elektroninės žiniasklaidos laiką ir lytį kartu (proc.)
29 χ2=11.354; l.l=4; p<0.05
9 pav. Vaiko elgesio paskutinio odontologinio vizito metu pasiskirstymas pagal kompiuterinių žaidimų žaidimo laiką (proc.)
Vaikai turintys išmanųjį mobilųjį telefoną nesiskyrė nuo vaikų turinčių neišmanųjį ar neturinčių mobiliojo odontologinės baimės jutimo atžvilgiu (p=0.532>0.05).
Lentelė Nr.9. Odontologinės baimės pasiskirstymas pagal naudojamo mobiliojo tipą Vaiko jaučiama odontologinė
bamė Iš viso
Jaučia Nejaučia Mobilusis telefonas Išmanusis 91 (25.8%) 262 (74.2%) 353 (100%) Neturi arba neišmanusis 8 (26.7%) 22(73.3%) 30 (100%) Iš viso 99 (25.8%) 284(74.2%) 383 (100%)
3.5. Laiko leidžiamo su artimais aplinkiniais sąsajos su odontologinės baimės jautimu
Vaikai iš daugiavaikių šeimų (3 ir daugiau vaikų) rečiau jautė odontologinę baimę nei vaikai iš mažavaikių šeimų (19.4%, 27.1%), bet rezultatai nereikšmingi statistiškai (p=0.131>0.05). Vaikai rečiau leidžiantys laiką su artimaisiais (tėvai, draugai) (iki 3h) dažniau jautė odontologinę baimę (žr. 10 pav.) tačiau rezultatai taip pat nebuvo reikšmingi (p=0.196>0.05).
Lentelė Nr.10. Odontologinės baimės pasiskirstymas pagal vaikų skaičių šeimoje Vaiko jaučiama odontologinė
bamė Iš viso
Jaučia Nejaučia Vaikų skaičius šeimoje Mažavaikė šeima 87 (27.1%) 234 (72.9%) 321 (100%) Daugiavaikė šeima 12 (19.4%) 50 (80.6%) 62 (100%) Iš viso 99 (25.8%) 284(74.2%) 383 (100%) 0.8 3.8 6.8 44.4 39.7 54.8 54.8 56.5 38.4 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Nežaidžia 1-2 h 2 ir daugiau h
30 10 pav. Odontologinės baimės pasiskirstymas pagal bendrą kontaktų su aplinkiniais laiką (proc.)
Daugiau elektroninės žiniasklaidos priemonėmis besinaudojantys vaikai turėjo daugiau kontaktų su artimaisiais (žr. 11 lentelė), p=0.009<0.05, rezultatai statistiškai reikšmingi.
Lentelė Nr.11. Bendro kontaktų laiko pasiskirstymas pagal bendrą žiniasklaidos naudojimo laiką (proc.)
3.6. Elektroninės žiniasklaidos priemonių naudojimo įpročių sąsajos su miego, valgymo problemomis, odontologine baime
Dažnai besinaudojantys elektroninės žinaisklaidos priemonėmis vaikai dažniau turėjo valgymo problemų (15.8%), nei mažai elektronines priemones naudojantys vaikai (8.6%), miego problemose pasiskirstymas buvo tolygus ir tendencijų įžvelgti negalima (žr. Lentelė Nr.12.). Tiek vaiko valgymo problemų, tiek miego problemų pasiskirstymas elektroninės žiniasklaidos naudojimo dažnio intervalais nėra statistiškai reikšmingas (p=0.390>0.05; p=0.661>0.05).
28.1 23.8 71.9 76.2 0% 20% 40% 60% 80% 100% iki 3h virš 3h
Jaučia odontologinę baimę Nejaučia odontologinio nerimo, baimės
Bendras kontaktų laikas
Iš viso Iki 3h Virš 3h Bendras žiniasklaidos laikas 0-3 h 117 (60.0%) 78 (40.0%) 195 (100%) 3-5 h 64 (43.5%) 83 (56.5%) 147 (100%) 5 ir daugiau h 18 (47.4%) 20 (52.6%) 38 (100%) Iš viso 199 (52.4%) 181 (47.6%) 380 (100%) χ2=9.530; l.l=2; p<0.05
31 Lentelė Nr.12. Vaiko miego bei valgymo problemų pasiskirstymas pagal bendrą žiniasklaidos naudojimo laiką
Vaiko miego
problemos Iš viso
Vaiko valgymo
problemos Iš viso
Turi Neturi Turi Neturi
Bendras žiniasklaid os laikas 0-3 h 18 (9.1%) 179 (90.9%) 197 (100%) 17 (8.6%) 180 (91.4%) 197 (100%) 3-5 h 18 (12.2%) 130 (87.8%) 148 (100%) 14 (9.5%) 134 (90.5%) 148 (100%) 5 ir daugiau h 4 (10.5%) 34 (89.5%) 38 (100%) 6 (15.8%) 32 (84.2) 38 (100%) Iš viso 40 (10.4%) 343 (89.6%) 383 (100%) 37 (9.7%) 346 (90.3%) 383 (100%) 56.8% turėjo miegamajame kambaryje TV, 49.5% turėjo kambaryje kompiuterį iš pažymėjusių valgymo problemas, iš turinčių miego problemų kambaryje TV turėjo 52.5%, o kompiuterį 57.5%. Statistiškai rezultatai nėra reikšmingi visais atvejais (p=0.306; p=0.522; p=0.510; p=412;>0.05). Miegantieji 8 h per parą ir daugiau rečiau jautė odontologinę baimę (23.1%), palyginti su tais, kurie turėjo mažesnį miego laiką (30.5%), rezultatai neperlipo reikšmingumo slenksčio (p=0.072>0.05). Turintys miego problemų dažniau jautė odontologinę baimę, nei neturintys, taip pat turintys valgymo problemų dažniau jautė odontologinę baimę, nei neturintys šių problemų (žr. 12 pav.), rezultatai nepasiekė statistiškai reikšmingo lygmenio (p=0.116>0.05; p=0.063>0.05). Iš vaikų dažnai naudojančių elektroninės žiniasklaidos priemones 36.8% miegojo mažiau 8h, vidutiniškai ir mažiau naudojančių elektronines priemones atitinkamai - 33.1% ir 39.6%, pasiskirstymas nėra reikšmingas (χ2=1.528; l.l=2; p=0.466>0.05).
Lentelė Nr.13. Vaikų odontologinės baimės pasiskirstymas pagal paros miego laiką Vaiko jaučiama odontologinė
bamė Iš viso
Jaučia Nejaučia Paros miego laikas Iki 8 h 43 (30.5%) 98 (69.5%) 141 (100%) Daugiau 8 h 56 (23.1%) 186 (76.9%) 242 (100%) Iš viso 99 (25.8%) 284(74.2%) 383 (100%)
32 11 pav. Vaikų valgymo ir miego problemų pasiskirstymas pagal odontologinę baimę (proc.)
3.7. Didesnio vaikų užimtumo ryšys su odontologine baime
Didėjant laikui, skirtam elektroninės žiniasklaidos naudojimui, mažėjo vaikų, labai dažnai lankančių būrelius (4 ir daugiau per sav.), dalis, o didėjo nelankančių, ar retai lankančių (1 per sav.) dalis (žr. 12 pav.), p=0.141>0.05, rezultatai nepasiekė reikšmingumo lygmenio. Nelankantys papildomų užsiėmimų vaikai dažniau jautė odontologinę baimę (žr. 13 pav.), statistiškai nereikšminga (p=0.763>0.05). Iš vaikų dažnai leidžiančių laiką lauke (>2h per dieną) 19.7% jautė odontologinę baimę, iš vidutiniškai leidžiančių laiką lauke (1-2h per dieną) - 29.9%, iš retai leidžiančių laiką lauke (iki 1h per dieną) – 25.8%, p=0.288>0.05, rezultatai nereikšmingi statistiškai. Miego ir valgymo problemų priklausomybė nuo laiko leidžiamo lauke (žr. Lentelė Nr.14.) taip pat nereikšminga statistiškai (p=0.117; p=0.266;>0.05).
12 pav. Bendro elektroninės žiniasklaidos naudojimo laiko pasiskirstymas pagal papildomos veiklos dažnumą (proc.) 19.3 23 28.9 8.6 10.8 13.2 33.5 41.2 34.2 38.6 25 23.7 0% 20% 40% 60% 80% 100% 0-3 h 3-5 h 5 ir daugiau h
33 13 pav. Vaikų odontologinės baimės jautimo pasiskirstymas pagal papildomų užsiėmimų dažnumą
Lentelė Nr.14. Vaiko miego ir valgymo problemų pasiskirstymas pagal laiką leidžiamą lauke
Laikas praleistas lauke
Iš viso Iki 1h 1-2h 2 ir daugiau h Vaiko miego ptoblemos Turi 26 (65.0%) 8 (20.0%) 6 (15.0%) 40 (100%) Neturi 164 (47.8%) 109 (31.8%) 70 (20.4%) 343 (100%) Iš viso 190 (49.6%) 117 (30.5%) 76 (19.8%) 383 (100%) Vaiko valgymo problemos Turi 23 (62.2%) 9 (24.3%) 5 (13.5%0 37 (100%) Neturi 167 (48.3%) 108 (31.2%) 71 (20.5%) 346 (100%) Iš viso 190 (49.6%) 117 (30.5%) 76 (19.8%) 383 (100%)
3.8. Elektroninės žiniasklaidos naudojimo įpročių ryšys su akademiniais pasiekimais
Vaikų tarpe, kurie skyrė mažai laiko elektroninės žiniasklaidos naudojimui, gerai besimokančiųjų dalis buvo didesnė nei grupėje, kurioje vaikai dažnai naudojosi elektroniniais įrenginiais (žr. Lentelė Nr.15.), p=0.002<0.05, rezultatai reikšmingi statistiškai. Bendras elektroninės žiniasklaidos laikas, taip pat, statistiškai reikšmingai (p=0.038<0.05) susijęs su laiku, vaikų skiriamu namų darbų ruošimui. Mažiau elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis besinaudojantys vaikai daugiau laiko skyrė namų darbams. Didesnė dalis vaikų, turinčių prastus akademinius įvertinimus, jautė odontologinę baimę, nei tie vaikai, kurių mokymosi įvertinimai yra vidutiniški arba geri (žr. 15 pav.), rezultatai peržengė statistinio reikšmingumo lygmenį (p=0.027<0.05).
30.1 23.7 25.7 23.8 69.9 76.3 74.3 76.2 0% 20% 40% 60% 80% 100% Nelanko 1 per sav. 2-3 per sav. 4 ir daugiau per sav.
34 Lentelė Nr.15. Vaiko mokymosi įvertinimų pasiskirstymas pagal bendrą žiniasklaidos naudojimo laiką
Vaiko mokymasis
Iš viso Blogai Vidutiniškai Gerai
Bendras žiniasklaidos naudojimo laikas 0-3 h 14 (7.1%) 61 (31.0%) 122 (61.9%) 197 (100%) 3-5 h 18 (12.2%) 69 (46.6%) 61 (41.2%) 148 (100%) 5 ir daugiau h 1 (2.6%) 17 (44.7%) 20 (52.6%) 38 (100%) Iš viso 33 (8.6%) 147 (38.4%) 203 (53.0%) 383 (100%) χ2=16.944; l.l=4; p<0.05 χ2=10.127; l.l=4; p<0.05
14 pav. Laiko skiriamo namų darbams pasiskirstymas pagal bendrą elektroninės žiniasklaidos naudojimo laiką (proc.)
χ2=7.247; l.l=2; p<0.05
15 pav. Vaikų odontologinės baimės pasiskirstymas pagal mokymosi įvertinimus (proc.) 39.1 49.7 44.7 40.1 38.1 50 20.8 12.2 5.3 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 0-3 h 3-5 h 5 ir daugiau h 1h 2h 3 ir daugiau h 45.5 23.8 24.1 54.5 76.2 75.9 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Blogai Vidutiniškai Gerai
