• Non ci sono risultati.

VAIKŲ SU DAUNO SINDROMU BURNOS PRIEŽIŪRA IR KARIESO PAPLITIMAS TARP ŠIŲ VAIKŲ

N/A
N/A
Protected

Academic year: 2021

Condividi "VAIKŲ SU DAUNO SINDROMU BURNOS PRIEŽIŪRA IR KARIESO PAPLITIMAS TARP ŠIŲ VAIKŲ"

Copied!
51
0
0

Testo completo

(1)

Deimantė Jakštienė

5 kursas, 11 grupė

VAIKŲ SU DAUNO SINDROMU BURNOS PRIEŽIŪRA

IR KARIESO PAPLITIMAS TARP ŠIŲ VAIKŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas asistentė Živilė Kristina Matulaitienė

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

VAIKŲ SU DAUNO SINDROMU BURNOS PRIEŽIŪRA IR KARIESO PAPLITIMAS TARP ŠIŲ VAIKŲ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ... Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei reikalavimus?

0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei

reikalavimus?

0,2 0,1 0

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas,

tikslas uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas?

0,4 0,2 0

5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema? 0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0

11

Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai? 0,6 0,3 0 13 priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos ir 0,4 0,2 0 14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi

įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą tikslą ir uždavinius?

0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka reikalavimus? 0,4 0,2 0

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi informacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinis reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai)

bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0

(4)

23 skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, rezultatuose)? Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti kituose 0 0,2 0,3 24

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, iškeltus tikslus ir uždavinius?

0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas pagal reikalavimus?

0,4 0,2 0

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar

teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas

moksliniam darbui?

0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne

mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32

Praktinės rekomendac

ijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar jos susiję su gautais rezultatais?

+0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 33

Bendri reikalavimai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15-20

psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2

balai

-1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo

reikalavimus?

-1 balas

-2 balai

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5

balo

-1 balas

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2

balai

-1 balas 38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2

balo

-0,5 balo 39

Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert. ) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus? -0,2

balo

-0,5 balo 41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai? -0,2

balo

-0,5 balo

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos komiteto

leidimas?

-1 balas

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų

paaiškinimai?

-0,2 balo

-0,5 balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)? -0,2

balo

-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):

(5)
(6)

TURINYS

SANTRUMPOS ... 8 SANTRAUKA ... 9 SUMMARY ... 10 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 14

1.1 Vaikų su Dauno sindromu dantų ir burnos sveikatos būklė ... 14

1.2 Mitybos reikšmė ... 15

1.3 Ėduonies profilaktikos priemonės Dauno sindromą turintiems vaikams ... 16

1.4 Tėvų, auginančių vaikus su Dauno sindromu, žinios apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą 18

1.5 Odontologų požiūris į vaikų su Dauno sindromu burnos sveikatą ... 20

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 22

2.1 Tiriamųjų kontingentas ... 22

2.2 Tėvų anketinė apklausa ... 23

2.3 Vaikų su Dauno sindromu dantų ir burnos sveikatos būklės vertinimas ... 23

2.4 Statistinė duomenų analizė ... 24

3. REZULTATAI ... 25

3.1 Bendra informacija apie vaikus su Dauno sindromu bei jų šeimos gyvenimo kokybę . 25 3.2 Vaikų dantų ir burnos sveikatos būklė ... 26

3.3 Mitybos ir užkandžiavimo reikšmė ėduonies išsivystymui ... 27

3.4 Tėvų žinios apie vaikų dantų ėduonies prevenciją ir profilaktikos priemones ... 28

3.5 Tėvų žinios apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą ... 30

3.6 Odontologų požiūris bei bendradarbiavimas su tėvais vaikų su Dauno sindromu burnos sveikatos priežiūros klausimais ... 31

(7)

4.1 Vaikų su Dauno sindromu dantų ir burnos sveikatos būklė ... 32

4.2 Mitybos reikšmė ... 32

4.3 Tėvų žinios apie vaikų dantų ėduonies prevenciją ir profilaktikos priemones ... 33

4.4 Tėvų žinios apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą ... 34

4.5 Odontologų požiūris bei bendradarbiavimas su tėvais vaikų su Dauno sindromu burnos sveikatos priežiūros klausimais ... 34

IŠVADOS ... 36

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 37

PRIEDAI ... 41

Priedas Nr.1 – Bioetikos leidimas ... 41

Priedas Nr.2 - anketa ... 42

Priedas Nr.3 – tiriamojo asmens informavimo forma ... 47

Priedas Nr.4 – tiriamojo asmens sutikimo forma ... 48

Priedas Nr.5 – PSO burnos sveikatos apžiūros forma ... 49

(8)

SANTRUMPOS

CPITN (the Community Periodontal Index of Treatment needs) - tarptautinis indeksas periodonto pažeidžiamumui nustatyti

df (degree of freedom; liet. - lls); lls – laisvės laipsnių skaičius (arba - nepriklausomų verčių arba kiekių, kuriuos galima priskirti statistiniam pasiskirstymui, skaičius)

DS - Dauno sindromas

KPI - dantų ėduonies intensyvumo indeksas, išreiškiamas ėduonies pažeistų (kariozinių, plombuotų ir išrautų) dantų skaičiumi, tenkančiu vienam asmeniui

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas m/o - mikroorganizmai

OHI-S – „Green-Vermillion“ burnos higienos indeksas p – statistinis reikšmingumo lygmuo

pH - vandenilio jonų (H⁺) koncentracijos tirpale matas, parodantis tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą PSO – Pasaulio Sveikatos Organizacija

SBĮ – savivaldybės biudžetinė įstaiga

SD (Standart deviation) – liet. standartinis nuokrypis

(9)

„Vaikų su Dauno sindromu burnos priežiūra ir karieso paplitimas tarp šių

vaikų“

SANTRAUKA

Vaikams su Dauno sindromu (DS) būdingas protinis atsilikimas bei vėluojantis ar sutrikęs fizinis vystymasis ir augimas, dėl to šie vaikai patenka į padidintą burnos ligų rizikos grupę. Duomenys apie vaikų su DS burnos sveikatą rodo, kad šiems vaikams būdinga bloga burnos higiena, kuri ir yra pagrindinis rizikos veiksnys,lemiantis ėduonies ir periodonto ligų išsivystymą. Dėl šios priežasties buvo įvertintos tėvų žinios vaikų su DS burnos priežiūros klausimais ir apžiūrėti vaikai, norint nustatyti ėduonies paplitimą bei lydinčias burnos ligas.

Tyrimo tikslas: vaikų su DS burnos sveikata bei tėvų požiūris į jų vaikų burnos priežiūrą. Tyrimo uždaviniai: apžvelgti vaikų su DS dantų ir burnos sveikatos būklę. Nustatyti, ar mityba ir užkandžiavimas turi įtakos ėduonies išsivystymui. Įvertinti tėvų žinias apie vaikų dantų ėduonies prevenciją ir profilaktikos priemones. Išsiaiškinti tėvų žinias apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą. Sužinoti odontologų požiūrį į vaikus su DS, jų bendradarbiavimą su tėvais šių vaikų burnos sveikatos ir priežiūros klausimais.

Medžiaga ir metodai: tyrimo metu atlikta nepilnamečių vaikų su DS tėvų anoniminė apklausa bei veidrodėlio pagalba įvertinta vaikų dantų ir burnos būklė. Anketa sudaryta iš 25 klausimų. Tėvų apklausos ir vaikų apžiūros duomenys susisteminti SPSS statistinės analizės programa.

Rezultatai: ėduonies paplitimas tarp šių vaikų – 50 %. Nei vienas vaikas neturėjo sveikų periodonto audinių. Kraujavimas nustatytas 52,63 % (20) vaikų, o matomi akmenys ant dantų paviršių – 47,37 % (18). Pusė (54 %) tėvų nežinojo, ar jų vaikams su DS buvo taikytos karieso profilaktikos procedūros. Dažniausiai pirmą kartą tėvai pas dantų gydytoją vaiką nuvedė, kai jam buvo 4 metai (SD = 2,79). Didžioji dauguma šeimų 84,2 % (32) nurodė teigiamą odontologų požiūrį į vaikų su DS burnos sveikatos priežiūrą.

Išvados: pusė pacientų turėjo dantų ėduonį. Visi vaikai turėjo periodonto audinių pokyčių. Mitybos ir užkandžiavimo reikšmė karieso išsivystymui statistiškai nereikšminga (p = 0,171). Didžioji dauguma tėvų valė vaikų dantis pasta, turinčia fluoridų. Daug šeimų nenaudojo papildomų burnos higienos priemonių. Profilaktiškai pasitikrinti dantis pas gydytoją savo vaiką nuvedė 60,5 % respondentų. Odontologai noriai bendradarbiauja su šeimomis, auginančiomis vaikus su DS.

(10)

„Children‘s with Down Syndrome oral care and prevalence of caries among these

children“

SUMMARY

Children with Down Syndrome (DS) have a mental retardation and delayed or impaired physical development and growth, resulting in these children get into an increased risk group of oral diseases. Data on the oral health of children with DS indicates that these children have poor oral hygiene, which is a major risk factor for the development of caries and periodontal diseases. Due to this, parental knowledge of children with DS oral care and the examination of children in order to determine the prevalence of caries and accompanying diseases of the mouth were evaluated.

The aim: the oral health of children with DS and the attitude of parents towards the care of their children's mouth.

The tasks: take a look at the health status of children’s with DS teeth and mouth. Determine whether diet and snacks have an effect on caries development. Evaluate parent’s knowledge of children's teeth caries prevention and prophylaxis. Find out parent’s knowledge of children’s teeth and mouth care. Find out the odontologist’s attitude towards children with DS, their collaboration with parents about oral health and care for these children.

Material and methods: the anonymous survey of juvenile children’s with DS parents was performed during the study and the condition of children's teeth and mouth was evaluated with the aid of a mirror. The questionnaire was consisted of 25 questions. Parent’s survey and children’s survey data were systematized by the SPSS Statistical Analysis Program.

Results: caries prevalence among these children is 50 %. No child had healthy periodontal tissues. Bleeding was determined in 52,63 % (20) children and visible stones on the teeth surface – 47,37 % (18). Half of parents (54 %) did not know whether their children with DS were treated with caries prophylaxis. Most often, the parents took the child to the dentist for the first time when he was 4 years old (SD = 2,79). In the vast majority of families, 84,2 % (32) indicated a positive attitude of dental practitioners towards the oral care of children with DS.

(11)

examination of their teeth. Odontologists are willing to collaborate with families raising children with DS.

(12)

12

ĮVADAS

DS yra labiausiai paplitęs genetinis sutrikimas, kurio priežastis yra 21 chromosomos trisomija. Tai reiškia, kad 21 chromosoma yra patrigubėjusi. Ši genetinė anomalija būdinga visoms žmonių rasėms, socialinėms bei ekonominėms grupėms. Remiantis 2017 metais Brazilijoje, Porto Alegrė mieste atliktu tyrimu, vaikų su DS gimstamumas yra vienas iš šešių šimtų – tūkstančio naujagimių per metus. Žmogui, turinčiam DS, būdingas sisteminis organizmo sutrikimas, todėl yra pažeidžiama: raumenų – skeleto, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, nervų sistemos, ypač pasireiškia protinis atsilikimas, regėjimo, metaboliniai sutrikimai. Dėl pažeistos stomatognatinės sistemos, pakitimai stebimi ir burnoje. Tai lemia dažnai susiformuojantį netaisyklingą sąkandį, smilkinkaulio – apatinio žandikaulio sąnario funkcijos sutrikimą, dantų lankų deformacijas bei bruksizmą. Be to, žmonėms su DS yra būdingas aukštas V formos gomurys, žemas burnos kampas, kvėpavimas per burną su padidėjusiu seilėtekiu, sutrūkinėjusi apatinė lūpa, lūpų kampų uždegimas - anguliarinis cheilitas, didelis, vagotas liežuvis su spenelių hipertrofija. Dantų skaičius burnoje gali būti sumažėjęs arba padidėjęs, būdinga diastema bei vėlyvas dantų dygimas[1].

Žmonės su DS patenka į padidintą burnos ligų rizikos grupę. Šiems žmonėms yra būdinga bloga burnos higiena, negalėjimas kokybiškai savarankiškai išsivalyti dantis bei rūpintis kasdienine individualia burnos priežiūra. P. L. Anders ir E. L. Davis nurodo, kad sutrikusį intelektą turintiems žmonėms, lyginant su sveikaisiais, ėduonies paplitimas yra mažesnis ar nesiskiriantis, tačiau negydyto ėduonies dažnis yra didesnis. Karieso išsivystymui įtakos gali turėti daugelis rizikos veiksnių, bet vienas pagrindinių yra bloga burnos higiena, kuomet matomos gausios dantų apnašos. Nepašalinus jų, didėja ne tik ėduonies, bet ir periodonto ligų rizika [2].

(13)

13

Darbo hipotezė, tikslas ir uždaviniai

Tyrimo hipotezė: vaikų, turinčių DS, dantų ir burnos būklė yra gerėjanti.

Tyrimo tikslas: vaikų su DS burnos sveikata bei tėvų požiūris į jų vaikų burnos priežiūrą. Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti vaikų su DS dantų ir burnos sveikatos būklę;

2. Nustatyti, ar mityba ir užkandžiavimas turi įtakos ėduonies išsivystymui;

3. Įvertinti tėvų žinias apie vaikų dantų ėduonies prevenciją ir profilaktikos priemones; 4. Išsiaiškinti tėvų žinias apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą;

(14)

14

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Vaikų su Dauno sindromu dantų ir burnos sveikatos būklė

Analizuojant vaikų su DS burnos sveikatą, be sąkandžio problemų yra išskiriamos dvi pagrindinės ligos: dantų kariesas ir periodonto audinių sutrikimai. Atlikta ir aprašyta nemažai tyrimų apie dantų ėduonį šių žmonių grupėje. Tiriamieji (vaikai su DS) lyginti su sveikais panašaus amžiaus vaikais. Porto Alegre, Brazilijoje 2016 metais atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vaikų, turinčių DS, dantų apnašų biofilmo sudėtis turi žymiai didesnį kariesogeninį poveikį ėduoniui išsivystyti, lyginant su sveikų vaikų dantimis. Šios studijos metu paaiškėjo, kad abiejų tirtųjų grupių vaikų seilių sudėtis nesiskyrė tarpusavyje. Todėl norint užkirsti kelią ėduonies atsiradimui ar sumažinti kariesogeninę florą dantų apnašų plėvelėje tėvai ar globėjai turi itin kruopščiai rūpintis ir prižiūrėti vaikų su DS burnos higieną [3].

Vaikų su DS dantų karieso žemo paplitimo rodiklių priežastys nėra visiškai aiškios. Šiuo tikslu E. Davidovich ir kiti atliko tyrimą, skirtą palyginti sveikų ir sergančių minėtu sindromu vaikų seilių chemines savybes ir burnos gleivinės pH. Vaikai buvo suskirstyti į sergančius ėduonimi ir sveikus. Tyrimo metodikoje buvo atrinkta 70 vaikų, turinčių DS, ir 32 sveiki vaikai. Pastaroji grupė naudota kaip kontrolinė. Atitinkamai šios vaikų grupės buvo suskirstytos į turinčias dantų ėduonį ir sveikus. Seilių analizėje buvo tiriami kalcio, natrio, kalio ir chlorido jonų kiekiai. Tyrimo metu buvo apžiūrima burnos gleivinės, dantenų būklė, nustatomas apnašo kiekis ir ėduonis. Apibendrinus rezultatus, buvo nustatyta, kad dantenų būklės ir apnašų rodikliai žymiai aukštesni tarp DS turinčių vaikų ir sergančių dantų ėduonimi. DS gali įtakoti seilių liaukų veiklą. Todėl elektrolitų balanso pokyčiai, turint šią negalią, gali turėti poveikį mažesniam dantų ėduonies išsivystymui [4].

(15)

15 Vienas pagrindinių ėduonį sukeliančių mikroorganizmų yra Streptoccocus mutans. Nustatyta, kad DS turinčių vaikų seilėse Streptoccocus mutans kiekis ir dantų ėduonies dažnis yra mažesnis, lyginant su sveikais. Nagrinėjamą sutrikimą turinčių vaikų grupėje nustatyta, kad seilių tėkmės greitis yra 36 % mažesnis. Tuo tarpu seilių pH reikšmės nesiskiria nuo sveikų žmonių. Taigi, mažesnis skaičius m/o (Streptococcus mutans) seilėse yra vienas iš veiksnių, lemiančių žemesnį karieso paplitimą DS turinčių vaikų grupėje, nors ir yra būdingas mažesnis seilių kiekis – hiposalivacija [6].

Pasak J. Morgan, periodonto ligos arba periodontitas vaikų su DS grupėje yra daug labiau paplitęs ir sunkesnės formos. Šios ligos paplitimas svyruoja maždaug nuo 58 % iki 96 % jaunesniems negu 35 metų sindromą turintiems žmonėms. Bloga burnos higiena kaip pagrindinis rizikos veiksnys negali būti akcentuojamas, nes yra pabrėžiama, jog periodontito išsivystymas šių žmonių grupėje yra sudėtinis. Kurį laiką manoma, kad įtakos gali turėti pakitęs imuninis atsakas dėl bendrai organizmą veikiančio genetinio sindromo [7].

Kaip teigia D. Sakellari ir kiti, periodonto audinių uždegimo klinikiniai požymiai bei gydymo reikalingumas daug daugiau išreikšti DS turinčių žmonių grupėje. Nustatyta, kad periodonto audinių destrukcija šioje grupėje prasideda anksčiau [8].

Duomenys, ištyrus vaikus su DS Minas Gerais valstijoje, Brazilijoje, rodo, kad gingivito paplitimas yra 91 %, o periodontito – 33 % [9].

1.2 Mitybos reikšmė

Nesubalansuota mityba, įskaitant įvairius nesveikus užkandžius (ypač saldumynus, bulvių traškučius ir kt.) bei gazuotus gėrimus, gali turėti neigiamą poveikį ne tik specialių poreikių turinčių, bet ir sveikų žmonių dantų ir burnos sveikatai. S. Feintuch teigia, jog dauguma nevisaverčių maisto produktų ir gaiviųjų gėrimų lemia apnašų kaupimąsi ant dantų paviršių. Žinoma, kad apnašos – tai iš bakterijų, maisto likučių sudaryta lipni plėvelė. Tai turi įtakos karieso bei dantenų uždegimo išsivystymui, nes bakterijos angliavandenių turintį maistą panaudoja savo mitybai, išskirdamos rūgštis. Būtent rūgštys burnoje ir pažeidžia dantų emalį ir gali vystytis ėduonis. Ši lėtinė danties kietųjų audinių liga daugiausiai paplitusi tarp 6 – 19 metų amžiaus žmonių. Tai reiškia, kad vaikai patenka į rizikos grupę ir jų dantų ir burnos sveikatai turi būti skiriamas didžiausias tėvų ir odontologų dėmesys [10].

(16)

16 „King Saud“ universiteto mokslininkai Saudo Arabijoje atliko tyrimą, norėdami įvertinti vaikų su DS mitybos įpročius bei nustatyti, ar motinų įgytas išsilavinimas turėjo sąsają su šiais įpročiais. Tyrime dalyvavo 250 šeimų, auginančių jaunus žmones su DS. Reikalingi duomenys buvo surinkti, pasitelkiant tėvų apklausą anketomis. Analizuojant vaikų su DS mitybos įpročius, paaiškėjo, kad pusė šeimų saldumynus bei saldžius maisto produktus davė vaikams retkarčiais arba atsitiktinai, o saldžius gėrimus – 42,8 % tėvų. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp motinų turimo išsilavinimo ir mitybos įpročių nebuvo rastas. Tuo tarpu užkandžių gavimas vaikui kaip apdovanojimas arba paskatinimas nebuvo plačiai naudojamas būdas. Išsiaiškinta, kad nedirbančios motinos vaikams su DS užkandžiauti davė daug dažniau negu dirbančios. Tai patvirtinta statistiškai, nes p = 0,027. Norint įdiegti taisyklingos mitybos įpročius, pirmiausiai reikėtų atsižvelgti į duodamų saldžių užkandžių dažnumą [12].

1.3 Ėduonies profilaktikos priemonės Dauno sindromą turintiems vaikams

Kalbant apie vaikus, turinčius specialių poreikių, visuomenėje vyrauja įvairios nuomonės šių žmonių dantų gydymo ir karieso prevencijos klausimais. Indijoje, Chennai provincijoje ištyrus 102 vaikus su DS, nustatyta, kad karieso pažeidimų neturėjo 29,4 % tiriamųjų. Pieniniams dantims 37,3 % buvo taikytas rovimas, 25,5 % – nuolatiniams dantims vieno danties paviršiaus pažeidimas dažniausiai buvo plombuojamas. Tačiau nustatyta, kad šiems vaikams net 99 % tiriamųjų reikalingiausias gydymas – profilaktikos priemonių taikymas [13].

C. W. Lewis atlikto tyrimo metu nustatyta, kad pati dažniausia nepakankamos profilaktinės dantų priežiūros priežastis – didelės odontologinių paslaugų kainos. Tėvų, turinčių vaikus su specialiais poreikiais, nuomonė buvo lyginta su sveikų vaikų tėvų požiūriu. Paaiškėjo, jog 25 % sutrikimų turinčių vaikų tėvų dideles kainas įvardijo, kaip pagrindinę priežastį, tuo tarpu sveikų vaikų tėvų apklausos rezultatas – 38 %. Be to, šiame tyrime autorė pabrėžė, kad vaikams su DS didžiausia neatitinkančių dantų priežiūros poreikių dalis buvo 17,4 % [14].

(17)

17 po tyrimo visų 120 tiriamųjų dantų apnašų indekso reikšmių vidurkis sumažėjo nuo 74.2 iki 44.3, panaudojant skatmeninį dantų šepetėlį dantų apnašų valymui. Taigi, ši dantų valymo technikos procedūra parodė teigiamą efektą, šalinant apnašas nuo dantų paviršių [15].

„King Saud“ universiteto tyrėjų atliktos studijos metu paaiškėjo, kad 75% vaikų su DS valėsi dantis vieną kartą ar daugiau per dieną, naudodamiesi dantų šepetėliu. Nustatyta, kad 60 % vaikų buvo reikalinga tėvų pagalba, valantis dantis, o 12 % – padėjo auklė. Apibendrinus rezultatus, paaiškėjo, jog motinų, kurios turėjo universitetinį išsilavinimą ar buvo dirbančios, vaikai valėsi dantis patys arba buvo priklausomi nuo auklės pagalbos. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp motinų turimo išsilavinimo ir burnos higienos nebuvo rastas. Išanalizavus duomenis, padaryta išvada, kad vaikų su DS burnos higienos įgūdžius galima pagerinti, tik padedant suaugusiems [12].

F. Schwendicke ir kitų autorių 2017 metais Vokietijoje atlikto tyrimo tikslas - išsiaiškinti fluoro lako aplikacijų poveikį, norint išvengti dantų karieso išsivystymo, skirtingose visuomenės rizikos grupėse: didelės, vidutinės ir mažos. Nors dauguma tyrimų atliekami aukštos karieso rizikos žmonių grupėse, keletas naujausių studijų, vykdytų mažos ėduonies rizikos grupėse, parodė žemesnį fluoro lako poveikį. Tiriamoms rizikos grupėms priklausė pacientai, patenkantys į šį amžiaus intervalą – nuo 6 iki 18 metų. Fluoro lako aplikacijos buvo aplikuojamos ant dantų du kartus per metus. Studijos metu buvo tiriamas ir šios profilaktinės procedūros brangumas. Surinkti rezultatai atskleidė, kad mažos karieso rizikos grupėje fluoro lako aplikacijų efektyvumas ėduonies prevencijai, remiantis KPI indeksu buvo 8.1, o kaina siekė 293 eurus. Palyginimui buvo nustatyta, kad netaikius fluoro lako aplikacijų, KPI reikšmė – 8.5. Atsižvelgiant į fluoro lako profilaktinį poveikį šiuo atveju, matoma, kad taikant aplikacijas KPI indeksas mažesnis negu nenaudojant fluoro lako. Nagrinėjant kitas ėduonies rizikos grupes, nustatyta, kad vidutinei rizikos grupei fluoro lako aplikacijos kainuodavo 93 eurus, o didelei – 8 eurai. Atlikus tyrimą, išanalizuota, jog mažos ėduonies rizikos grupėje fluoro lako aplikacijų kaina neįtikėtinai didelė, o efektyvumas nedidelis. Todėl padaryta išvada, kad reikia skirti didesnį dėmesį aukštai karieso rizikos grupei arba fluoro lako aplikacijas atlikti žemesnėmis kainomis [16].

(18)

18 atsukti dantų pastos kamštuką bei uždėti dantų pastos ant dantų šepetėlio galvutės. Nustatyta, kad dantų apnašų kiekio pokytis prieš tyrimą ir po jo nebuvo statistiškai reikšmingas. Taigi, dantų ligų išvengimas, pasitelkiant ėduonies prevencines priemones, svarbus ne tik visiems žmonėms, bet ir vystymosi sutrikimų turintiems pacientams. Tik pastariesiems dėl bendros sveikatos problemų burnos ir dantų priežiūra bei jos paslaugos odontologijos srityje nepakankamos. Tačiau šiame tyrime nustatyta, kad tradicinės burnos higienos rekomendacijos vystymosi sutrikimų turintiems žmonėms nesukėlė didelio poveikio, gerinant dantų ir burnos priežiūrą. Todėl reikalingos veiksmingos profilaktinės programos, apimančios tiek priežiūrą namuose, tiek profesionalių gydytojų odontologų rūpinimąsi sutrikimų turinčių vaikų ir jaunų žmonių dantimis [17].

1.4 Tėvų, auginančių vaikus su Dauno sindromu, žinios apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą Savarankiškumas yra gebėjimas nepriklausomai nuo tėvų atlikti individualias gyvenimo veiklas, pasirūpinti kasdienine asmenine higiena ir spręsti iškilusias problemas. Vaikai savarankiškumo išmoksta stebėdami tėvus, atkartojant jų elgseną ir veiksmus. Tačiau nuo pat mažens tėvai skiria didelį indėlį į vaiko auklėjimą ir jo mokymą tiek asmeniniais, tiek visuomenės klausimais. Pasak A. Eitmantytės: „Auginant Dauno sindromą (DS) turintį vaiką viena pagrindinių tėvų užduočių yra išmokyti vaiką savitvarkos įgūdžių. Savitvarkos įgūdžiai tiek sveikiems, tiek DS turintiems vaikams formuojasi labai individualiai. Vis tik DS turintys vaikai šiuos įgūdžius įsisavina lėčiau.“ [18]. Pagrindinės tai lemiančios priežastys, kaip buvo minėta anksčiau, yra šių vaikų protinis atsilikimas, vėluojantis ar sutrikęs fizinis vystymasis ir augimas. Be to, DS turintys vaikai nesugeba ilgesniam laikui susikoncentruoti į atliekamą užduotį ir ją iki galo užbaigti [18]. Visa tai, tėvams apsunkina mokymo, auklėjimo procesą ir pareikalauja nemažai pastangų, kad būtų pasiekti pakankami gyvenimui vaiko savarankiškumo rezultatai. Autorės A. Kilienės teigimu, vienas svarbiausių sutrikusį intelektą turinčių žmonių ugdymo principų yra vaizdinės medžiagos naudojimas, kuri skatina vizualinį mąstymą [19].

(19)

19 požiūris į specialių poreikių turintį jų vaiką. Šeimoje, kurioje vyrauja meilė jos nariams, pasitikėjimas vienas kitu ir ypatingai jei tėtis dalyvauja sutrikusio intelekto vaiko auklėjime, stebima, kad vaikas su DS vystosi ir auga daug geriau, turi mažiau elgesio sutrikimų nei šeimoje, kurioje minėtų aspektų nėra [19]. Galima teigti, jog mylinti šeima sugeba geriau pasirūpinti ir skirti daugiau laiko specialių poreikių turinčiam vaikui.

Pasak I. Bakanienės ir kt., nuo to, kiek tėvų laiko ir pastangų skiriama vaiko su DS auklėjimui ir gydymui, priklauso šių vaikų raida, vystymasis, akcentuojant ir burnos sveikatą. Kaip žinoma, DS turintiems vaikams dažna sąkandžio patologija, kuri lemia dantų apnašų kaupimąsi. Norint to išvengti, labai svarbu, kad intelekto sutrikimą turintys vaikai būtų mokomi asmeninės burnos higienos. Pirmasis apsilankymas pas odontologą turi būti tuomet, kai išdygsta pirmas dantis, bet šiems vaikams, kaip žinoma, yra būdingas vėlesnis tiek pieninių, tiek nuolatinių dantų dygimas, todėl pirmas vizitas pas gydytoją ir būna atidėtas. Išdygus pirmajam dančiui, tėvai turėtų išvalyti, o vėliau vaiką mokyti ir priklausomai nuo jo sugebėjimų padėti rūpintis burnos ir dantų sveikata [20].

JAV, Vašingtono valstijoje atlikto tyrimo tikslai – ištirti ikimokyklinio amžiaus vaikų su specialiais poreikiais dantų profilaktinę priežiūrą, priklausomą nuo tėvų dalyvavimo vaiko burnos sveikatos procese, ir nustatyti vykdomos klinikinės dantų apžiūros kokybės tinkamumą šių vaikų užtektinos burnos sveikatos palaikymui. Studijos metu apklausta 90 tėvų ir apžiūrėta jų vaikų dantų sveikatos būklė. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad dauguma tėvų išvalydavo savo vaikų dantis ir 81 % jų teigė, kad šis kasdienis procesas pareikalaudavo nemažai pastangų. Apibendrinus rezultatus, apskaičiuota, kad 7 % respondentų - mažiau nei vieną, 44 % – vieną ir 49 % – du ir daugiau kartų per dieną valė savo vaikų dantis[21].

Norint įvertinti, ar tėvai jaučia kaltę dėl vaikams išsivystančių dantų ir burnos ligų, San Paulo mieste, Brazilijoje buvo atliktas tyrimas, į kurį buvo įtraukta 1313 šeimų. Tėvai pildė anketų klausimus apie šeimos socialinę, ekonominę ir demografinę padėtį, o tuo tarpu gydytojai odontologai ištyrė vaikų burnos sveikatą. Apibendrinus rezultatus, nustatyta, kad 24 % suaugusiųjų jautė kaltę dėl pasireiškusių burnos sveikatos problemų. Ėduonies pažeidimai nustatyti 26,3 % jaunų žmonių. Daugiau nei pusė tėvų numanė, kad jų vaikų dantys gali būti pažeisti ar sugedę, ir 82 % jautė, kad to priežasčių galėjo būti išvengta [22].

(20)

20 S. A. M. Weckwerth ir kt. tyrimais įrodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp tėvų suvokimo apie DS turinčių vaikų dantų ėduonies įtaką burnos sveikatai ir jų gyvenimo kokybę [23].

Gento mieste, Belgijoje atliktas tyrimas, skirtas įvertinti šeimų, auginančių vaikus su DS, žinias bei požiūrį apie dantų ir burnos sveikatos priežiūrą. Studijos metu tėvai atsakinėjo į anketos klausimus. Surinktų duomenų analizė atlikta, panaudojant „Pearson χ2“ („Chi kvadratas“) kriterijų. Mažųjų pacientų su DS, dalyvavusių tyrime amžiaus vidurkis buvo 10,1 metų. Paaiškėjo, kad 53 % suaugusiųjų manė, jog jų vaikų burnos sveikata pakankamai gera. Nustatyta, kad 66 % šių jaunų žmonių aplankė gydytoją odontologą per paskutiniuosius 6 mėnesius. Todėl dauguma (64 %) vaikų, turinčių DS, buvo patikrinti dantų gydytojo klinikinės apžiūros metu. Šiame tyrime išaiškėjo, kad 53 % tėvų vaiką su DS vedė pas tą patį gydytoją odontologą, kaip ir kitus vaikus, neturinčius vystymosi bei raidos sutrikimų. Taip pat nustatyta, kad 79 % nepilnamečių su DS, kurių amžius 10 metų ir mažiau, gavo didesnę pagalbą dantų valymo metu negu vyresni nei 10 metų vaikai (36 %) [24].

1.5 Odontologų požiūris į vaikų su Dauno sindromu burnos sveikatą

Brazilijoje, Sao Paulo universiteto tyrėjų nustatyta, kad gydant vaikų su DS dantų ir burnos ligas, būtina remtis ir atsižvelgti į šių žmonių bendrą sveikatos būklę. Gydytojai odontologai turi turėti žinių apie šių pacientų sveikatos ypatumus, jie privalo sugebėti šiuos vaikus gydyti savo turimomis priemonėmis klinikose. Suvokimas bei žinios turi apimti ir vaikų su DS burnos higienos priežiūrą, norint išvengti dantų ir burnos ligų išsivystymo [25].

I. Descamps ir kt. teigė, jog dažniausia dantų gydytojų teikiama paslauga – dantų ir burnos ligų prevencija arba profilaktinės procedūros. Tėvai atrodė patenkinti vaiko su DS dantų priežiūra ir gydytojų darbo kokybe [24].

(21)
(22)

22

2. MEDŽIAGA IR METODAI

Atliktas klinikinis – eksperimentinis tyrimas nuo 2017 m. liepos iki 2018 metų vasario mėnesio šiose įstaigose: „SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centre“, „Kauno Kovo 11 – osios gimnazijoje“, „Kauno Specialiojoje mokykloje“, „Vilijampolės socialinės globos namuose“, LSMU ligoninės Kauno klinikų filialo Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“. Taip pat dalyvavo šeimos, priklausančios „Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai“. Leidimą tyrimui atlikti išdavė LSMU Bioetikos centras leidimo forma (Nr. BEC-OF-79) [Priedas Nr.1].

Atsitiktinės atrankos būdu buvo parinkti nepilnamečiai vaikai, turintys DS. Į tiriamųjų imtį įtraukti ne tik Kauno mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenantys vaikai su DS. Vaikai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes: 0 – 6; 7 – 12; 13 – 17 metų. Taip pat buvo apklausti tėvai/globėjai, išdalinant anonimines anketas. Vaikų burnos būklė įvertinta apžiūrint veidrodėliu. Tėvai/globėjai buvo supažindinti su tyrimo sąlygomis, tikslu bei uždaviniais. Leidimą naudoti surinktus duomenis patvirtino, pasirašydami informavimo ir sutikimo formas. Apklausą ir apžiūrą vykdė tas pats asmuo.

2.1 Tiriamųjų kontingentas

Mokslo tiriamajame darbe dalyvavo 38 šeimos. Iš jų 25 auginančios mergaites ir 13 – berniukus. Lietuvoje žmonių su DS skaičiaus registro nėra. Todėl tikslus šios žmonių grupės skaičius nežinomas. Remiantis „Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos“ duomenimis, šiuo metu bendradarbiaujama su 200 šeimų, kuriose auginami vaikai su DS. Iš 200 pavyko susisiekti su 50 šeimų, o šis skaičius sudaro ¼. Šį ketvirtadalį paėmėme kaip generalinę visumą.

(23)

23 n - imties dydis (tiriamųjų skaičius);

∆ - leidžiamos imties paklaidos dydis, 5 % arba 0,05; N - generalinės visumos dydis (50).

Galima daryti išvadą, kad imtis yra pakankama (užtenka 2/3 tiriamųjų). Šiuo atveju tai – 86,4 % (n=38) tyrime dalyvavusių tėvų ir apžiūrėtų vaikų su DS. Dalis šeimų – 13,6 % (6) atsisakė bendradarbiauti.

2.2 Tėvų anketinė apklausa

Tyrimui atlikti parengėme anoniminę tėvų, auginančių vaikus su DS, apklausos anketą [Priedas Nr.2], sudarytą iš 23 su galimais atsakymo variantais ir 2 atviro tipo klausimais. Pirmiausiai tėvams/teisėtiems globėjams buvo suteikiama informacija apie vykdomą tyrimą, jo sąlygas, tikslą, uždavinius. Leidimą naudoti surinktus duomenis apie vaikų su DS dantų ir burnos priežiūrą tėvai/globėjai suteikė pasirašydami informavimo [Priedas Nr.3] ir sutikimo [Priedas Nr.4] formas. Tėvams/globėjams užtikrintas konfidencialumas. Dalį anketos sudarė bendra šeimos informacija. Įvertinta tėvų ir vaikų gyvenimo kokybė: tėvų išsilavinimas, gyvenamoji vieta, sąlygos, respondentų vaikų skaičius. Kitoje dalyje - duomenys apie tėvų požiūrį į jų vaikų su DS burnos sveikatos priežiūrą bei žinias, kaip išvengti ėduonies išsivystymo. Anketoje taip pat pateikta klausimų apie vaikų mitybos bei užkandžiavimo įpročius, siekiant išsiaiškinti, koks maistas lemia karieso paplitimą šioje žmonių grupėje. Taip pat norėta nustatyti, ar gydytojai odontologai bendradarbiauja su šeimomis, auginančiomis vaikus su DS.

2.3 Vaikų su Dauno sindromu dantų ir burnos sveikatos būklės vertinimas

(24)

24 2.4 Statistinė duomenų analizė

(25)

25

3. REZULTATAI

3.1 Bendra informacija apie vaikus su Dauno sindromu bei jų šeimos gyvenimo kokybę

Mokslo tiriamajame darbe apie nepilnamečių vaikų su DS burnos sveikatą atrinkti 38 tiriamieji. Vaikų lyties pasiskirstymas matomas diagramoje (1 pav.).

1 pav. Vaikų lyties pasiskirstymas.

Nustatyta, kad apklausoje ir apžiūroje šeimų, auginančių mergaites su DS, dalyvavo beveik dvigubai daugiau negu šeimų, auginančių berniukus.

Tiriamųjų amžius suskirstytas į tris amžiaus grupes: 0 – 6 metų 34,2 % (13), 7 – 12 metų 29 % (11), 13 – 17 metų amžiaus 36,8 % (14). Šie duomenys rodo, kad daugiausiai vaikų su DS buvo vyriausio amžiaus.

Norint įvertinti šeimų, auginančių vaikus su DS, gyvenimo kokybę, išanalizuoti duomenys apie tėvų išsilavinimą, šeimos gyvenamąją vietą, sąlygas bei bendrą vaikų skaičių šeimoje. Nustatyta, kad vidurinį išsilavinimą turėjo 15,8 % (6), aukštesnįjį – 7,9 % (3), aukštąjį – 73,7 % (28) suaugusiųjų. Vienas tėvas (2,6 %) turėjo profesinį išsilavinimą. Šie rezultatai rodo, kad didžioji dauguma tėvų buvo su aukštuoju išsilavinimu.

Šeimoms su specialių poreikių vaikais labai svarbi gyvenamosios vietos lokalizacija (miestas ar kaimas). Ji turi įtakos kelionės trukmei tarp ugdymo įstaigų ir namų, nes didžioji dauguma įstaigų būna įsikūrusios miestuose bei jų rajonuose. Taip pat manoma, kad gyvenimas mieste ar kaime prisideda prie vaiko lavinimo kokybės. Analizuojant šeimos gyvenamąją vietą bei sąlygas nustatyta, kad 71,1 % (27) šeimų gyveno mieste, o tuo tarpu kaime – 28,9 % (11). Paaiškėjo, kad nei vienas iš tėvų nenurodė blogų šeimos gyvenimo sąlygų. Priešingai daugiau nei pusė tirtųjų 63,2 % (24) teigė, kad jų gyvenamosios sąlygos – geros. Apibendrinus bendrą sveikų ir turinčių DS vaikų skaičių šeimoje, nustatyta, kad

Mergaitės 65,8 % (25)

(26)

26 apskaičiuotas vaikų šeimoje vidurkis – 2 (SD = 0,788). Be to, šeimose mažiausiai buvo auginamas vienas vaikas, daugiausiai – keturi.

3.2 Vaikų dantų ir burnos sveikatos būklė

Dantų ir burnos sveikatos būklė yra svarbi ne tik vaikams, bet ir kiekvienam žmogui. Atliekant tyrimą, norėjome sužinoti, koks yra karieso paplitimas tarp vaikų, turinčių DS. Papildomai vertinta periodonto audinių ir higienos būklė.

Ėduonies pasiskirstymo duomenys matomi diagramoje (2 pav.).

2 pav. Ėduonies pasiskirstymas.

Nustatyta, kad 19 vaikų su DS neturėjo nei vieno karieso pažeisto danties. Tai reiškia, kad ėduonies paplitimas tarp 38 tirtų vaikų – 50 %.

Apibendrinus šiuos rezultatus, nustatyta, kad karieso pažeistų dantų skaičiaus vidurkis – 1,58 (SD = 2,401). Paaiškėjo, kad daugiausiai (10) ėduonies pažeistų dantų buvo rasta vienam vaikui su DS.

Norint išsiaiškinti karieso pažeistų dantų skaičiaus pasiskirstymą tirtose vaikų amžiaus grupėse, remtasi „Kruskalio Voliso“ kriterijumi. Paaiškėjo, kad ėduonies išsivystymą lemia vaikų amžiaus grupė.

Nustatėme, kad 13 – 17 metų amžiaus vaikų dantys daugiausiai pažeisti karieso. Vidutiniškai 3 (SD = 0,5) karioziniai dantys buvo šioje vaikų amžiaus grupėje. Nustatytas statistiškai reikšmingas

skirtumas p = 0,004 (df = 2).

Norint įvertinti, ar ėduonies išsivystymas vienodas: esant dantenų kraujavimui arba esant akmenims, remtasi „Mano Vitnio” kriterijumi. Išsiaiškinome, kad, esant akmenims ant dantų paviršiaus, ėduonies pažeidimų rasta daugiau negu pasireiškus dantenų kraujavimui. Karieso pažeistų dantų

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 0 1 2 3 4 5 6 8 10 Vaik ų sk aičiu s

(27)

27 skaičiaus vidurkio reikšmė, esant akmenims, buvo 2,33 (SD = 2,8). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas p = 0,028 tarp karieso pažeidimų skaičiaus ir periodonto audinių būklės.

Analizuojant burnos higienos ir periodonto audinių būklę, paaiškėjo, kad nei vienas vaikas neturėjo sveikų dantenų. Apžiūros metu kraujavimas nustatytas 52,63 % (20) vaikų, o matomi akmenys ant dantų paviršių – 47,37 % (18). Tuo tarpu vertinant vaikų su DS burnos higieną, išnagrinėta, kad vienas vaikas neturėjo matomų apnašų ar akmenų ant dantų paviršių. Pusei tirtų vaikų (19) buvo stebimos apnašos ar akmenys ant 2/3 dantų vainikų paviršiaus.

Norint nustatyti, ar periodonto audinių būklė priklauso nuo vaikų burnos higienos lygio, remtasi „Pearson χ2” („Chi kvadratas”) kriterijumi. Paaiškėjo, kad apnašoms padengus daugiau negu 1/3 danties vainiko paviršiaus, akmenys susidarė 78,9 % tiriamųjų. Tuo tarpu dantenų kraujavimas nustatytas 21,1 % vaikų. Todėl kuo didesnis apnašo kiekis ant dantų paviršių ir blogesnė burnos higiena, tuo sunkesnė periodonto audinių būklė ir didesnis susidarančių akmenų ant dantų paviršių atvejų skaičius. Ir priešingai, kuo geresnė burnos higiena ir nedidelis apnašo kiekis ant dantų paviršių, tuo geresnė dantenų būklė. Reiškia, kad periodonto audinių būklė priklauso nuo burnos higienos lygio. Šiuo atveju apskaičiuotas statistiškai reikšmingas skirtumas p = 0,000 (df = 3).

3.3 Mitybos ir užkandžiavimo reikšmė ėduonies išsivystymui

Kiekvieno vaiko organizmo normaliam vystymuisi, augimui bei bendrai sveikatos būklei, įskaitant ir burnos, yra labai svarbi mityba ir gaunamos naudingosios maistinės medžiagos. Žmonių paros maitinimąsi dažniausiai sudaro trys pagrindiniai valgymai bei tarp jų – užkanžiavimai.

Tyrimo metu aiškintasi apie vaikų su DS mitybos ir užkandžiavimo įpročius bei jų galimą poveikį karieso išsivystymui. Norint palyginti, ar ėduonies skaičiaus pasiskirstymas priklauso nuo to, ar vaikai gauna užkandžių tarp pagrindinių maitinimų, remtasi „Mano Vitnio“ kriterijumi. Išanalizavus duomenis, gauti prieštaringi rezultatai: tuomet, kai vaikai negavo užkandžių, ėduonies skaičius buvo didesnis negu, kai tėvai vaikams duodavo papildomai užkąsti. Karieso pažeidimų skaičius, negaunant užkandžių, vidutiniškai buvo 2,4 (SD = 2,67). Nustatyta, kad statistiškai reikšmingo skirtumo (p = 0,171) tarp ėduonies pažeistų dantų skaičiaus ir užkandžiavimo nerasta.

(28)

28 3 pav. Maisto užkandžiams pasiskirstymas.

Apibendrinus duomenis, nustatyta, kad tik 3 tėvai nedavė vaikui užkandžių tarp pagrindinių maitinimų. Tuo tarpu daugiausiai tėvų vaiko užkandžiams parinko vaisius, daržoves. Mažiausiai šeimų vaikui su DS davė sumuštinį užkandžiams. Dalis šeimų (23,7 %) vaiko užkandžiams parinko jogurtus, javainius. Visų rūšių užkandžių: vaisių ir daržovių, sumuštinių bei saldumynų, davė 10,5 % tėvų.

Norint nustatyti, ar karieso skaičius priklauso nuo duodamo užkandžio rūšies, remtasi „Kruskalio Voliso“ kriterijumi. Išanalizavus duomenis, paaiškėjo, kad didžiausia ėduonies pažeidimų skaičiaus vidurkio reikšmė buvo, užkandžiams gaunant jogurtus, javainius – 2 (SD = 3,3). Tuo tarpu mažiausia vidurkio reikšmė buvo, duodant papildomai valgyti visų rūšių užkandžių – 0,5 (SD = 1). Šiuo atveju statistiškai reikšmingas skirtumas (p = 0,899) tarp ėduonies pažeistų dantų skaičiaus ir užkandžio rūšies nerastas.

3.4 Tėvų žinios apie vaikų dantų ėduonies prevenciją ir profilaktikos priemones

Nuo tėvų žinių ar domėjimosi vaiko su specialiais poreikiais dantų priežiūra priklauso ne tik dantų, bet ir bendra burnos sveikata.

Norint įvertinti tėvų žinias apie vaikų su DS dantų ėduonies prevenciją bei profilaktikos priemones, buvo domėtasi šiais aspektais: dantų pastos su/be fluoridų, papildomos burnos higienos priemonės bei ėduonies profilaktikos būdai. Tyrimo metu nustatyta, kad didžioji dauguma tėvų 71,1 %

(29)

29 (27) naudojo dantų pastą, turinčią fluoridų, vaiko dantų valymui. Tuo tarpu 26,3 % (10) tėvų teigė, kad naudojo dantų pastą be fluoro junginių. Vienas iš tėvų neatsakė į šį klausimą.

Žinoma, kad papildomos burnos higienos priemonės turi teigiamą poveikį, norint išvengti dantų karieso išsivystymo. Analizuojant tėvų žinias apie šių priemonių veiksmingumą vaiko burnos sveikatai, nustatyta, kad 57,9 % (22) šeimų nenaudojo šių priemonių. Iš naudojančių papildomas burnos higienos priemones dažniausiai 15,8 % (6) tėvų rinkosi burnos skalavimo skysčius, o rečiausiai – liežuvio valiklius 5,3 % (2), tarpdančių šepetėlius 2,6 % (1) bei higieninius siūlus 10,5 % (4). Trys tėvai (7,9 %) į šį klausimą neatsakė.

Taip pat buvo vertinamos tėvų žinios apie vaikų dantų ėduonies profilaktiką. Pastebėta, kad vaikams su DS būdinga nepakankama burnos higiena. Norint tai pagerinti ir išvengti dantų kietųjų audinių pažeidimų, neatsiejami nuo kasdienės dantų priežiūros šepetėliu ir pasta yra karieso prevencijos būdai. Dantų ėduonies profilaktikos procedūrų vaikams su DS pasiskirstymas matomas diagramoje (4 pav.).

4 pav. Ėduonies profilaktikos procedūros.

Nustatyta, kad pusė tėvų nežino, ar jų vaikams su DS buvo taikytos karieso profilaktikos procedūros. 24% 3% 5% 14% 54%

Dantų vagelės padengtos silantais

Uždėtos fluoro lako/žėlė aplikacijos

(30)

30 3.5 Tėvų žinios apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą

Tėvai privalo rūpintis savo vaikų burnos sveikata ir ypatingai didelis dėmesys turi būti skiriamas specialių poreikių turintiems vaikams.

Tyrimo metu norėjome išanalizuoti tėvų žinias apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą. Siekiant įvertinti, ar karieso pažeistų dantų skaičius priklauso nuo tėvų įgyto išsilavinimo, remtasi „Kruskalio Voliso“ kriterijumi. Paaiškėjo, kad tėvų, kurie buvo su aukštesniuoju išsilavinimu, vaikų dantys daugiausiai buvo pažeisti ėduonies. Šiuo atveju karieso pažeidimų skaičiaus vidurkio reikšmė buvo 5 (SD = 4,6). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas p = 0,049 (df = 3) tarp ėduonies pažeistų dantų skaičiaus ir tėvų turimo išsilavinimo.

Norint įvertinti tėvų požiūrį į vaiko su DS dantų ir burnos sveikatos priežiūrą, domėtasi, kada tėvai pirmą kartą nuvedė vaiką apžiūrai pas gydytoją odontologą. Nustatyta, kad jauniausias vaikas buvo pusės metų, o vyriausias – 10 metų. Pirmojo vizito pas dantų gydytoją vaikų amžiaus vidurkio reikšmė buvo 4 metai (SD = 2,79). Vidutiniškai 4 metų amžiaus vaiką su DS tėvai nuvedė pirmą kartą pas odontologą dėl burnos sveikatos būklės įvertinimo.

Norėjome sužinoti, kiek kartų per metus tėvai nuvedė vaiką pas gydytoją profilaktinei dantų apžiūrai. Vizitų dažnio per metus pasiskirstymas pavaizduotas diagramoje (5 pav.).

5 pav. Vizitų dažnis per metus.

Paaiškėjo, kad 26,3 % (10) tėvų retai nuvedė vaiką su DS pas gydytoją dėl to, kad tam nebuvo didelio poreikio, vaiko dantys atrodė pakankamai sveiki. Be to, 21,1 % (8) šeimų teigė, kad pagrindinė reto lankymosi pas odontologą priežastis – vaiko baimė.

(31)

31 Nustatyta, kad 60,5 % (23) tėvų nurodė, jog pastarąjį paskutinį kartą nuvedė vaiką pas dantų gydytoją, tam, kad būtų profilaktiškai patikrinta dantų ir burnos sveikatos būklė.

Norint įvertinti, ar karieso išsivystymui įtakos turi vaikų lankymosi pas gydytoją odontologą dažnis per metus, remtasi „Kruskalio Voliso“ kriterijumi. Paaiškėjo, kad ėduonies pažeistų dantų skaičių lemia vizitų pas gydytoją dažnis per metus. Pastebėtas paradoksas, kad kuo dažniau tėvai vedė vaiką pas gydytoją, tuo didesnis karieso atvejų skaičius buvo nustatytas. Šiuo atveju didžiausia karieso pažeidimų skaičiaus vidurkio reikšmė – 3 (SD = 2,4). Rastas statistiškai reikšmingas skirtumas p = 0,031 (df = 2). Dantų valymo trukmė ir kokybė turi įtakos vaiko dantų sveikatai. Todėl buvo vertinamas tėvų skiriamas laikas vaiko burnos sveikatai: dantų valymo dažnis bei trukmė. Paaiškėjo, kad visų vaikų su DS dantys buvo valomi. Daugiau nei pusė 57,9 % (22) tėvų teigė, kad jų vaikų dantys buvo valomi 1 kartą per dieną ar rečiau. Tuo tarpu 42,1 % (16) vaikų su DS dantys buvo valomi 2 kartus per dieną ir dažniau. Nagrinėjant dantų valymo trukmę, nustatyta, kad daugiausiai tėvų 39,5 % (15) vaiko dantų priežiūrai skiria 2 – 3 minutes ir daugiau. Kiti dantų valymo trukmės duomenys – 30 sekundžių ir 1 minutė – pasiskirstė po lygiai 28,9 % (11). Viena šeima į pastarąjį klausimą neatsakė.

3.6 Odontologų požiūris bei bendradarbiavimas su tėvais vaikų su Dauno sindromu burnos sveikatos priežiūros klausimais

Odontologai turi skirti ypatingą dėmesį vaikų su įvairiais sutrikimais dantų ir burnos sveikatai. Be to, gydytojams reikia šviesti šių vaikų tėvus burnos sveikatos tema tam, kad būtų pasiektas abipusis rezultatas, išsaugojant sveikus jauno žmogaus dantis.

Norint įvertinti odontologų bendradarbiavimą su tėvais vaiko, turinčio DS, burnos priežiūros ir profilaktikos klausimais, nustatyta, kad didžioji dauguma šeimų 84,2 % (32) nurodė teigiamą gydytojų požiūrį. Tuo tarpu 13,2 % (5) tėvų teigė, kad dantų gydytojai nebendradarbiauja su jais dėl vaiko burnos sveikatos. Viena šeima, auginanti vaiką su DS, į šį klausimą neatsakė.

(32)

32

4. REZULTATŲ APTARIMAS

4.1 Vaikų su Dauno sindromu dantų ir burnos sveikatos būklė

Vertinant vaikų su DS dantų ir burnos sveikatą yra išskiriamos dvi pagrindinės ligos: dantų ėduonis ir periodonto ligos, bei sąkandžio problemos. Tiriant karieso pasireiškimą 38 tiriamųjų grupėjė, apskaičiuotas ėduonies paplitimas – 50 %. Tai reiškia, jog tik pusei vaikų nustatytas bent vienas ėduonies pažeistas dantis. Panašius tyrimus atliko ir kiti mokslininkai. Remiantis M. J. Moreira ir kitų autorių atlikta duomenų analize, daugelis tyrimų su DS turinčiais vaikais rodo žemą ėduonies paplitimą, palyginus su sveikaisiais [29]. Portugalijos Porto universiteto tyrėjai pateikė duomenis, kad dantų kariesas rečiau pasireiškia sindromą turintiems vaikams negu sveikiems: 78 % su Dauno sindromu ir 58 % sveiki vaikai neturėjo ėduonies pažeidimų [30]. Lyginant šiuos rezultatus su mūsų atliktu tyrimu, galima teigti, jog tarp vaikų su DS ėduonies paplitimas nėra didelis.

Tiriant vaikų su DS periodonto audinių stovį, nustatėme, jog yra ryšys tarp dantenų būklės ir burnos higienos lygio: kuo blogesnė burnos higiena, didesnis apnašų bei akmenų kiekis ant dantų paviršių, tuo prastesnė periodonto būklė. JAV, Pensilvanijos valstijoje, „Temple“ universiteto tyrėjams atlikus tyrimą su sveikais bei DS turinčiais vaikais, nustatyta, kad periodonto ligos pasireiškia stipriau sindromą turinčiųjų grupėje [31]. Mūsų atliktame tyrime dantenų kraujavimas nustatytas 52,63 % (20) vaikų, o virš dantenų esantys akmenys – 47,37 % (18). Panašus tyrimas atliktas Indijoje, Chennai provincijoje, kuomet buvo vertinamas DS turinčių vaikų burnos higienos lygis bei periodonto audinių būklė pagal OHI-S ir CPITN indeksus. Rezultatai, lyginti su sveikų vaikų apydančio ligų rodikliais, parodė, kad vaikams su DS pasireiškė žymiai didesnis periodontito paplitimas [32]. Apžiūrėję ir įvertinę vaikų burnos higieną pastebėjome, jog tik vienas vaikas su DS neturėjo vizualiai matomų apnašų ar akmenų ant dantų paviršių, o 50 % tirtų vaikų pasižymėjo bloga burnos higiena. Tuo tarpuBosnijos ir

Hercegovinos tyrėjai apžiūrėjo vaikus ir nustatė, kad 43,9 % pasižymi labai gera, 33,3 % – gera, 15,8 % – bloga ir 7 % – labai bloga burnos higiena [33].

4.2 Mitybos reikšmė

(33)

33 bei reikėtų įdiegti sveikos mitybos principus, tačiau dauguma (92,1 %) suaugusiųjų duoda užkandžių vaikams su specialiais poreikiais tarp pagrindinių valgymų. Be to, maža dalis tėvų 17,1 % (6) paskatina bei padeda vaikams praskalauti burną po maitinimų. Šios priežastys lemia apnašų kaupimąsi ant dantų paviršių bei karieso ir periodonto ligų išsivystymą. Tuo tarpu „King Saud“ universiteto mokslininkų Saudo Arabijoje atliktame tyrime nustatyta, kad 7,3 % šeimų vaikams su DS užkandžiams davė saldumynų ir kitų saldžių maisto produktų tris kartus ar daugiau per dieną bei 7 % tėvų leido vaikams dažnai gerti saldžius gėrimus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 55,7 % šeimų vaikams davė papildomai užkąsti tarp pagrindinių maitinimų vieną kartą per dieną [12].

4.3 Tėvų žinios apie vaikų dantų ėduonies prevenciją ir profilaktikos priemones

(34)

34 4.4 Tėvų žinios apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą

Mums buvo įdomu sužinoti tėvų žinias vaiko su DS burnos priežiūros tema. Mūsų atliktame tyrime paaiškėjo, kad dažniausiai (55,3 %) tėvai vaikus su DS pas odontologą nuvedė vieną kartą per metus. Taip pat nustatyta, jog 60,5 % šeimų vaiką su DS pastarąjį paskutinį kartą pas gydytoją nuvedė profilaktiškai patikrinti dantų ir burnos sveikatos būklę. JAV, Vašingtono valstijoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 32 % tėvų su šiais vaikais pas gydytoją odontologą apsilankydavo vieną kartą per metus. Be to, nustatyta, kad daugiausiai (47 %) profilaktinei dantų apžiūrai tėvai su vaikais lankėsi pas gydytoją du kartus ir daugiau per metus. Tuo tarpu buvo 21 % tėvų, kurie nevedė savo vaikų klinikinei dantų patikrai nei vieno karto per metus [21]. Mūsų tyrime išnagrinėta, kad 42,1 % tėvų vaikams su DS dantis valė 2 kartus per dieną ir dažniau. Kalbant apie dantų valymo trukmę, paaiškėjo, kad dauguma 39,5 % suaugusiųjų vaiko dantų priežiūrai per dieną skyrė 2 – 3 minutes ir daugiau. C. E. Huebner ir kitų autorių atliktame tyrime nustatyta, kad pakankama profilaktinė dantų priežiūra atlikta 13 % vaikų. Jiems tėvai dukart per dieną valė dantis su fluoro junginių turinčia dantų pasta bei nuvedė pas odontologą apžiūrai kartą per pusę metų. Tai atskleidė, jog vaikų dantų sveikata geriau rūpinosi tie tėvai, kuriems dantų valymas nebūdavo sunkus uždavinys ir kurie galėdavo pasitarti su savo šeimos odontologu šių vaikų burnos sveikatos klausimais. Aptariant tyrimo rezultatus, tik nedidelė dalis vaikų gavo efektyvią ankstyvą prevencinę dantų priežiūrą, kuri prieinama visiems [21].

4.5 Odontologų požiūris bei bendradarbiavimas su tėvais vaikų su Dauno sindromu burnos sveikatos priežiūros klausimais

(35)

35 švietimą bei mokymą. Šiuo atveju būtų suteikiamos specialios žinios tiek sveikatos priežiūros srityje dirbantiems žmonėms, tiek patiems pacientams, tiek įtraukiant vyriausybės institucijas. Pagrindinis būdas – žmonių mokymas ir bendradarbiavimas, ypač pacientų ir gydytojų [36].

Autoriui interesų konflikto nebuvo.

Medžiagas reikalingas vaikų su DS apžiūrai suteikė LSMU Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinika.

(36)

36

IŠVADOS

1. Pusei tirtų jaunų žmonių išsivystė ėduonis. Nebuvo nei vieno vaiko, turinčio sveikus periodonto audinius. Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp burnos higienos lygio ir periodonto būklės sunkumo.

2. Mitybos ir užkandžiavimo reikšmė karieso išsivystymui statistiškai nereikšminga (p = 0,171). Nustatyta, kad ėduonies pažeistų dantų skaičius buvo didesnis (2,4; SD = 2,67) tuomet, kai vaikai negavo užkandžių tarp pagrindinių maitinimų.

3. Didžioji dauguma tėvų 71,1 % (27) naudojo dantų pastą, turinčią fluoridų, vaiko dantų valymui. Dvidešimt dvi šeimos nenaudojo papildomų burnos higienos priemonių. Populiariausias buvo burnos skalavimo skystis. Pusė tėvų nežinojo apie vaikų dantų ėduonies prevenciją.

4. Tėvų žinios apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą - vidutiniškos. Dažniausiai tėvai vaiką su DS pas odontologą nuvedė vieną kartą per metus. Dėl profilaktinio dantų patikrinimo pas gydytoją savo vaiką vedė 60,5 % respondentų. Du kartus per dieną dantis vaikams išvalė 42,1 % tėvų.

5. Odontologai noriai bendradarbiauja su šeimomis, auginančiomis vaikus su DS, bei rūpinasi, suteikia informaciją tėvams, kaip prižiūrėti vaiko su specialiais poreikiais burnos sveikatą.

(37)

37

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Hashizume L. N. DDS, PhD, Schwertner C. DDS, Moreira M. J. S. DDS, MSc, Coitinho A. S. PhD, Schuler Faccini L. MD, PhD. Salivary secretory IgA concentration and dental caries in children with Down syndrome. Special care in dentistry 2017; 37(3):115-119.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/scd.12222

2. Anders P. L. DDS, MPH, Davis E. L. PhD. Oral health of patients with intellectual disabilities: A systematic review. Special care in dentistry 2010; 30(3):110-117.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.1111/j.1754-4505.2010.00136.x

3. Schwertner C., Moreira M. J. S., Schuler Faccini L., Hashizume L. N. Biochemical composition of the saliva and dental biofilm of children with Down syndrome. International Journal of Paediatric Dentistry 2016; 26(2):134-140.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/ipd.12168

4. Davidovich E., Aframian D. J., Shapira J., Peretz B. A comparison of the sialochemistry, oral pH, and oral health status of down syndrome children to healthy children. International Journal of Paediatric Dentistry 2010; 20(4):235-241.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1365-263X.2010.01045.x

5. Al Habashneh R., Al-Jundi S., Khader Y., Nofel N. Oral health status and reasons for not attending dental care among 12- to 16-year-old children with Down syndrome in special needs centres in Jordan. International Journal of Dental Hygiene 2012; 10(4):259-264.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22335361

6. Areias C., Sampaio-Maia B., de Lurdes Pereira M., Azevedo A., Melo P., Andrade C., Scully C. Reduced salivary flow and colonization by mutans streptococci in children with Down syndrome. Clinics (Sao Paulo) 2012; 67(9):1007-1011.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3438238/

7. Morgan J. Why is periodontal disease more prevalent and more severe in people with Down syndrome? Special care in dentistry 2007; 27(5):196-201.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17990479

8. Sakellari D., Arapostathis K. N., Konstantinidis A. Periodontal conditions and subgingival microflora in Down syndrome patients. A case—control study. Journal of Clinical Periodontology 2005; 32(6):684-690.

(38)

38 9. Loureiro A., Costa F. O., da Costa J. E. The impact of periodontal disease on the quality of life of individuals with Down syndrome. Down Syndrome Research and Practice 2007; 12(1):50-4.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17692188

10. Feintuch S. The 8 Worst Foods for Your Teeth. Health line 2015.

URL: https://www.healthline.com/health/dental-and-oral-health/worst-foods-for-your-teeth#1

11. Chen C. J. J., Ringenbach S. D. R. Walking performance in adolescents and young adults with Down syndrome: the role of obesity and sleep problems. Journal of Intellectual Disability Research 2018; 62(4):339-348.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29484778

12. Al-Hussyeen A. A., Al-Sadhan S. A. Oral hygiene practices and dietary habits among children with Down’s Syndrome in Riyadh, Saudi Arabia. Saudi Dental Journal 2006; 18(3).

URL: https://pdfs.semanticscholar.org/e05a/efa4d2b8d032cd2e385b598c0134043d9e0a.pdf

13. Asokan S., Muthu M. S., Sivakumar N. Dental caries prevalence and treatment needs of Down syndrome children in Chennai, India. Indian Journal of Dental Research 2008; 19(3):224-9.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18797099

14. Lewis C. W. Dental Care and Children with Special Health Care Needs: a Population-Based Perspective. Author manuscript 2009; 9(6):420-426.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2787477/

15. Lucchese A., Storti E., Roncati M., Danesi M. V., Hehsani S., Sberna M. T. Effectiveness of chlorhexidine on dental plaque: a new technique. Minerva Stomatologica 2012; 61(10):449-56.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23076027

16. Schwendicke F., Splieth C. H., Thomson W. M., Reda S., Stolpe M., Foster Page L. Cost-effectiveness of caries-preventive fluoride varnish applications in clinic settings among patients of low, moderate and high risk. Community Dentistry and Oral Epidemiology 2017; 46(1):8-16.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28682498

17. Shin C. J., Saeed S. Toothbrushing barriers for people with developmental disabilities: a pilot study. Special care in dentistry 2013; 33(6):269-274.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24164224

(39)

39 19. Bakanienė I., Bartkuvienė D., Eitmantytė A., Endzinienė M., Gerulis V., Nedzinskienė D., Prasauskienė A., Slabšinskienė E., Stankevičienė D., Žemaitienė D. Dauno sindromas: medicininiai, pedagoginiai ir socialiniai aspektai. Pedagoginiai ir socialiniai aspektai. Kaunas; 2011. p. 130-171. 20. Bakanienė I., Bartkuvienė D., Eitmantytė A., Endzinienė M., Gerulis V., Nedzinskienė D., Prasauskienė A., Slabšinskienė E., Stankevičienė D., Žemaitienė D. Dauno sindromas: medicininiai, pedagoginiai ir socialiniai aspektai. Sveikatos problemos ir jų sprendimo būdai. Kaunas; 2011. p. 29-81. 21. Huebner C. E., Chi D. L., Masterson E., Milgrom P. Preventive dental health care experiences of preschool-age children with special health care needs. Author manuscript 2015; 35(2):68-77.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4312543/

22. Carvalho T. S., Abanto J., Pinheiro E. C. M., Lussi A., Bönecker M. Early childhood caries and psychological perceptions on child's oral health increase the feeling of guilt in parents: an epidemiological survey. International Journal of Paediatric Dentistry 2018; 28(1):23-32.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28514517

23. Weckwerth S. A. M., Weckwerth G. M., Ferrairo B. M., Chicrala G. M., Ambrosio A. M. N., Toyoshima G. H. L., Bastos J. R. M., Pinto E. C., Velasco S. R. M., Bastos R. S. Parent‘s perception of dental caries in intellectually disabled children. Special care in dentistry 2016; 36(6):1-7.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/scd.12191

24. Descamps I., Marks L. A. Oral health in children with Down syndrome: Parent‘s views on dental care in Flanders (Belgium). Eur J Paediatr Dent. 2015; 16(2):143-8.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26147822

25. Abanto J., Ciamponi A. L., Francischini E., Murakami C., de Rezende N. P., Gallottini M. Medical problems and oral care of patients with Down syndrome: a literature review. Special care in dentistry 2011; 31(6):197-203.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/j.1754-4505.2011.00211.x

26. de Jongh A., van Houtem C., van der Schoof M., Resida G., Broers D. Oral health status, treatment needs, and obstacles to dental care among noninstitutionalized children with severe mental disabilities in The Netherlands. Special care in dentistry 2008; 28(3):111-5.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18489659

27. de Lourdes Sá de Lira A., Inácio Reis da Silva C., Thereza de Castro Pires Rebelo S. Dentist‘s actions about oral health of individuals with Down Syndrome. Brazilian Journal of Oral Sciences 2015; 14(4). URL: http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S1677-32252015000400256

(40)

40

URL:https://www.mah.se/PageFiles/49503/WHO%20Oral%20Health%20Surveys%20-%20Basic%20Methods%205th%20Edition%202013%20_web.pdf

29. Moreira M. J., Schwertner C., Jardim J. J., Hashizume L. N. Dental caries in individuals with Down syndrome: a systematic review. International Journal of Paediatric Dentistry 2016; 26(1):3-12.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26538473

30. Areias C. M., Sampaio-Maia B., Guimaraes H., Melo P., Andrade D. Caries in Portuguese children with Down syndrome. Clinics (Sao Paulo) 2011; 66(7):1183-1186.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3148461/

31. Khocht A., Janal M., Turner B. Periodontal health in Down syndrome: contributions of mental disability, personal, and professional dental care. Special care in dentistry 2010; 30(3):118-23.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/20500707

32. Krishnan C. S., Archana A. Evaluation of Oral Hygiene Status and Periodontal Health in Mentally Retarded Subjects with or without Down’s Syndrome in Comparison with Normal Healthy Individuals. Journal of Oral Health Community Dentistry 2014; 8(2):91-94.

URL:

http://www.jaypeejournals.com/eJournals/ShowText.aspx?ID=11187&Type=FREE&TYP=TOP&IN= ~/eJournals/images/JPLOGO.gif&IID=870&isPDF=YES

33. Porovic S., Zukanovic A., Juric H., Mesihovic Dinarevic S. Oral Health of Down Syndrome Children in Bosnia and Herzegovina. Materia Socio-Medica 2016; 28(5):370-372.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5149441/

34. Husseini A., Slot D. E., Van der Weijden G. A. The efficacy of oral irrigation in addition to a toothbrush on plaque and the clinical parameters of periodontal inflammation: a systematic review. International Journal of Dental Hygiene 2008; 6(4):304-314.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19138181

35. Stefanini M., Sangiorgi M., Roncati M., D'Alessandro G., Piana G. Effect on plaque control in children patients with Down syndrome using Digital Brush with or without chlorhexidine: a randomized clinical trial. Special care in dentistry 2016; 36(2):66-70.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26710753

36. Davis M. J. Issues in Access to Oral Health Care for Special Care Patients. Dental Clinics of North America 2009; 53(2):169-181.

(41)

41

PRIEDAI

(42)

42 Priedas Nr.2 - anketa

NEPILNAMEČIŲ VAIKŲ SU DAUNO SINDROMU TĖVŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS ANKETA

Gerbiami tėveliai,

LSMU V kurso odontologijos studentai atlieka tyrimą baigiamajam darbui.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti Jūsų žinias apie vaikų dantų ir burnos priežiūrą, profilaktiką bei kitus svarbius klausimus.

Atidžiai perskaitykite kiekvieną klausimą ir pažymėkite x vieną ar kelis Jums tinkamus atsakymus arba įrašykite savo atsakymą i tam skirtą vietą, galvodami apie konkretų vaiką.

Tyrimo duomenys bus panaudoti tik studijų tikslams, anketa yra anoniminė. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas.

(43)

43

5. Jūsų gyvenimo sąlygos: o Blogos

o Vidutinės

o Geros

6. Kiek vaikų auginate? (įrašykite) …………

7. Kokio amžiaus buvo Jūsų vaikas, kada pirmą kartą nuvedėte jį pas odontologą?

(įrašykite)………

8. Kiek kartų per metus nuvedate savo vaiką pas odontologą profilaktinei dantų apžiūrai? o 2 kartus ir daugiau per metus

o 1 kartą per metus

o Nereguliariai

Jei į 8 klausimą atsakėte 2 ir daugiau kartų per metus, pereikite prie 10 klausimo. Jei į 8 klausimą atsakėte 1 kartą per metus arba nereguliariai, į klausimus atsakinėkite iš eilės.

9. Dėl kokių priežasčių Jūs vedate vaiką pas odontologą rečiau nei 2 kartus per metus arba nereguliariai? (galimi keli atsakymo variantai)

o Laiko stoka

o Finansinės galimybės (didelės kainos)

o Vaikas bijo (ar įbaugintas)

o Nėra poreikio (vaiko dantys pakankamai sveiki)

o Sunku gauti paskyrimą norimu laiku

o Kita (įrašykite)………...

10. Dėl kokių priežasčių pastarąjį paskutinį kartą nuvedėte vaiką pas odontologą? (galimi keli atsakymo variantai)

o Profilaktiškai pasitikrinti dantis

o Pastebėjote, kad vaikui skaudėjo dantuką arba turėjo skylučių

Riferimenti

Documenti correlati

Lietuvos sveikatos mokslu universiteto slaugos fakulteto studentė Simona Liupaitė magistrinio baigiamojo darbo rengimo metu atliks tyrimą, skirtą nustatyti liemens

Atlieku magistro baigiamąjį darbą Burnos prieţiūros ir vaikų odontologijos klinikoje tema: „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto odontologijos studentų

Vertinant vaiko dantų prieţiūrą (dantų valymo pradţią ir valymo būdą) buvo gauti rezultatai, kad geresnė dantų būklė nuo valymo pradţios nepriklausė,

Tyrime dalyvavę tėvai (globėjai) apie LSMU Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos paslaugas atsiliepia teigiamai ir įvardina, kad paslaugos teikiamos gerai arba

Tyrimo objektas – LSMU odontologijos ir medicinos vientisųjų studijų pirmo ir paskutinio kursų studentų žinios apie vaikų burnos higieną ir ėduonies

PARAFUNKCIJOS Vaikų amžius, n (%) Čiulptuko, piršto, liežuvio, lūpų čiulpimas Lūpų, nagų, pieštukų kramtymas Griežimas dantimis Liežuvio laikymas tarp dantų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Gyvensenos medicinos magistratūros studentė Ieva Jonavičiūtė baigiamojo darbo metu atliks

Izabela-Taiatella-Siqueira-Alves Cruz ir bendraautorių atliktame tyrime [20] aprašyta, jog didžioji dalis specifinių ir nespecifinių emalio defektų buvo rasta