LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
!
!
!
Vaiva Gradauskaitė
!
!
!
!
Kačiukų, likusių be katės, šėrimo ir priežiūros
ypatumai, bei įtaka augimui, elgsenai
Orphaned Kitten Care and Influence on Growth and
Behaviour
!
!
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
!
!
!
Darbo vadovas: doc. dr. Gintaras Zamokas
!
!
!
KAUNAS 2015DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „
Kačiukų, likusių be katės,
šė-rimo ir priežiūros ypatumai, bei įtaka augimui, elgsenai
“.!
1. Yra atliktas mano pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
!
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYK-LINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
!
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
!
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
!
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
!
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
(data) Vaiva Gradauskaitė (parašas)
(data) Vaiva Gradauskaitė (parašas)
(data) Doc .dr. Gintaras Zamokas (parašas)
(aprobacijos data) Prof. dr. Audrius Kučinskas (parašas)
(vardas, pavardė) (parašas)
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė) (parašas)
TURINYS
!
SANTRAUKA ...5 SUMMARY ...6 SUTRUMPINIMAI ...7 ĮVADAS ...8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ...10 1.1 Kačiukų gaištamumas ...101.2. Neonatalinio amžiaus kačiukų fiziologijos ypatumai ...10
1.2.1. Virškinimo sistema ...10
1.2.2. Kvėpavimo sistema ...11
1.2.3. Širdies ir kraujagyslių sistema ...11
1.2.4. Termoreguliacija ...12
1.3. Natūralus kačių pienas ...13
1.3.1. Kačių pieno sudėtis ...13
1.3.2. Krekenų svarba ką tik atvestiems kačiukams ...15
1.4. Dirbtinis kačiukų maitinimas ...16
1.4.1. Kačių pieno pakaitalo parinkimas ...16
1.4.2. Maitinimo dažnumas ir kiekis ...17
1.4.3. Maitinimo ir priežiūros metodai ...18
1.5. Aplinkos kontrolė ...20
1.6. Augimo stebėsena ...21
1.7. Atjunkymas ir pratinimas prie kieto maisto ...22
1.8. Dažniausiai pasitaikantys kačiukų sveikatos sutrikimai ir jų gydymas ...22
1.8.1. Hipotermija ...22
1.8.2. Hipoglikemija ...23
1.8.3. Dehidratacija ...23
1.8.4. Infekcinės ligos ...24
1.9. Socializacija ir elgsenos ypatumai ...24
2. MEDŽIAGOS IR METODAI ...26
2.1. Kačiukų auginimas, kontrolinės ir tiriamosios grupių sudarymas ...26
2.2. Apklausos atlikimas ir duomenų atrinkimas tolimesnei analizei ...27
!
!
!
!
!
!
!
!
!
3. TYRIMŲ REZULTATAI ...29 3.1. Kačiukų augimas ...293.1.1. Tiriamosios ir kontrolinės grupės kačiukų augimo kreivės ...29
3.1.2. Lyties įtaka svorio prieaugiui ...34
3.1.3. Morfologiniai kraujo tyrimai ...34
3.2. Apklausos rezultatų analizė ...36
3.2.1. Kačiukų išgyvenamumas pagal amžiaus grupes ...36
3.2.2. Pieno mišinio pasirinkimo dažnumas ...37
3.2.3. Kačiukų išgyvenamumas prikausomai nuo pieno pakaitalo pasirinkimo ...38
3.2.4. Išgyvenamumas pagal tai ar maitinimo metu buvo keistas pieno pakaitalas 40 . 3.2.5. Metų laiko įtaka išgyvenamumui ...42
3.2.6. Išgyvenamumas pagal kieto maisto įvedimo laiką ...43
3.2.7. Išgyvenamumas pagal maitinimo pienu nutraukimo laiką ...45
3.2.8. Išgyvenamumas pagal maitinimo dažnumą dienos metu ...46
3.2.9. Išgyvenamumas pagal maitinimo dažnumą naktį ...47
3.2.10. Pieno pakaitalo normavimo įtaka išgyvenamumui ...48
3.2.11. Pilvo masažo įtaka išgyvenamumui ...48
3.2.12. Pastebėtų sveikatos sutrikimų dažnumas ...49
3.2.13. Elgesio ydos ir ypatumai ...50
4. REZULTATŲ APTARIMAS ...52
5. IŠVADOS ...55
PADĖKOS ...57
LITERATŪROS SĄRAŠAS ...58
SANTRAUKA
!
Magistro baigiamojo darbo pavadinimas: Kačiukų, likusių be katės, šėrimo ir priežiūros
ypatumai, bei įtaka augimui, elgsenai
Darbo apimtis: 64 psl. Lentelių skaičius: 15 Paveikslų skaičius: 28
Naudotų literatūros šaltinių kiekis: 25
Baigiamojo darbo tikslas: išsiaiškinti kačiukų, likusių be katės, auginimo metodiką ir
ypa-tumus, nulemiančius didesnį jų išgyvenamumą.
Apibūdinimas: neonatalinio amžiaus kačiukų auginimas be katės - nelengvas uždavinys tiek
gyvūnų augintojams, tiek veterinarijos gydytojams. Tam, kad kačiukai išgyventų, būtina pritaikyti teisingus šėrimo ir priežiūros metodus bei laiku pastebėti sveikatos sutrikimus ir pritaikyti tinkamą gydymą.
Baigiamojo darbo metodikos: Tyrimai buvo atliekami 2013-2014 metais, buvo užaugintos 2
grupės kačiukų: be katės (tiriamoji n=5) ir su kate (kontrolinė n=5). Stebėtas augimas, augimą įtakoję veiksniai bei atliktas šių grupių palyginimas. Kitą darbo dalį sudarė apklausos, skirtos žmonėms, auginusiems kačiukus be katės, vykdymas ir rezultatų analizė.
Pagrindiniai tiriamojo darbo rezultatai ir išvados: tiriamosios grupės kačiukai 8 savaičių
laikotarpyje augo lėčiau. Lytis neturėjo įtakos augimo greičiui. Pieno maitinimo periodu (pirmas 3 savaites) tiriamosios grupės kačiukai augo lėčiau, bet pradėjus maitinti konservais pasivijo kon-trolinės grupės kačiukų augimo greitį. Auginimas su kate ar be katės neturėjo įtakos 6-ių sav. amži-aus kačiukų morfologiniams kraujo rodikliams. Pagal apklamži-ausos duomenis didžiamži-ausią įtaką kačiukų, auginamų be katės, išgyvenamumui darė: kačiukų amžius, nuo kurio buvo pradėtas dirbtinis mai-tinimas; pilvo masažo, skatinančio tuštinimąsi ir šlapinimasi, atlikimas; maitinimo dažnumas; vienos rūšies pieno pakaitalo keitimas kitu; kieto ėdalo įvedimo į mitybą laikas ir maitinimo pieno mišiniu nutraukimo laikas. Be katės augintiems kačiukams būdingos tam tikros elgesio ydos, tačiau jie pasižymi draugiškumu žmonėms ir stipriu prisirišimu prie šeimininko.
!
!
!
SUMMARY
!
Theme: Orphaned Kitten Care and Influence on Growth and Behaviour Work consists of: 64 pages, 28 images, 15 tables, 25 used literature sources.
Aim: to find out orphaned kitten care methods that contribute to their highier survival.
Description: hand-rearing neonatal orphaned kittens is a difficult task for animal owners as
well as veterinary doctors. Proper diet, management and feeding techniques, early noticing and re-acting to a certain health problem is essential for their survival.
Methodology: Investigation was carried out in 2013-2014. Two different groups of kittens:
queen-reared (n=5) and hand-reared (n=5) were observed. Growth of these groups was analysed and compared. Furthermore, factors that influence growth were determined. A survey for people who hand-reared orphaned kittens was carried out and analysed.
Results and conclusions: within 8 weeks of age hand-reared kittens tended to grow slower
than queen-reared. Gender did not influence growth within this time. Hand-reared kittens tended to grow slower when being fed milk replacer (within first 3 weeks of age) but caught up growing ten-dencies of control group when introduced to solid foods. Morphological blood tests of both groups (taken at 6th week of age) did not differ significantly. According to the survey orphaned kitten sur-vival rate was influenced by these factors: age of kittens when hand-rearing was started, stimulation of urination and defecation, frequency of feedings, changing one milk replacer to another, time when solid food was introduced, time when milk replacer was discontinued. Hand-reared kittens were associated with some behaviour issues but generally were observed to be friendly to people and strongly attached to the owner.
!
!
!
!
!
!
!
!
!
SUTRUMPINIMAI
!
ALP - šarminė fosfatazėGGT - gama-gliutamiltranspeptidazė VT - virškinimo traktas
S.C. - poodinė injekcija I.V. - intraveninė injekcija I.O. - injekcija į kaulų čiulpus I.M. - intraraumeninė injekcija KPL - kapiliarų prisipildymo laikas ST- specifinis (šlapimo) tankis BKK- baltieji kraujo kūneliai RKK - raudonieji kraujo kūneliai Hct - hematorkitas
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
ĮVADAS
!
Užauginti neonatalinio amžiaus kačiukus, likusius be katės yra nelengvas uždavinys tiek gyvūnų augintojams, tiek veterinarijos gydytojams. Su šia problema Lietuvoje dažnai susiduriama, nes vis dar nemaža dalis žmonių kačių populiacijos didėjimą sprendžia nehumaniškais metodais - tiesiog atsikratydami jaunikliais. Savanoriaujant gyvūnų globos organizacijoje teko pastebėti, kad be katės likę kačiukai dažnai patenka į prieglaudas ir gyvūnų globos organizacijas, o ypač pavasario metu. Tačiau jei nėra randama maitinanti katė, net ir maitinant kačių pieno pakaitalu, šių kačiukų mirtingumas būna didelis.
Geriausia mityba kačiukui yra natūralus katės pienas. Tačiau yra situacijų, kai kačiukus neišvengiamai tenka maitinti dirbtinai:
kai kačiukai randami išmesti, katei dingus ar žuvus,
katei neturint pieno, prasidėjus mastitui, katei neturint motinystės instinktų,
esant gausiai vadai, kurios katė negali pati išmaitinti, pasireiškus kačių izoeritrolizei.
Pagal L. P. Case ir kt. (2011) nors yra labai sunku ar praktiškai neįmanoma pilnai kompen-suoti motinos nebuvimo, tačiau pritaikius teisingus šėrimo, priežiūros ir maitinimo metodus galima užauginti normaliai išsivysčiusius ir sveikus jauniklius. Nors yra pasklidusi nuomonė, kad dažniau-siai be motinos likę kačiukai ir šuniukai miršta dėl infekcinių ligų, didžioji dalis tokių jauniklių miršta dėl netinkamos priežiūros, per vėlai pastebimų ar gydomų sveikatos problemų, neteisingos maitinimo technikos ir žinių trūkumo (Peterson, Kutzler 2011).
!
Tikslas:!
Išsiaiškinti kačiukų, likusių be katės, auginimo metodiką ir ypatumus, nulemiančius didesnį jų išgyvenamumą.
!
!
!
Uždaviniai:!
!
1. Užauginti 2 kačiukų gupes: su kate ir be katės, bei palyginti šių grupių augimą, išsiaiškin-ti augimą įtakojančius veiksnius.
2. Nustatyti abiejų grupių vidutinį paros priesvorį 8 savaičių laikotarpyje. 3. Nustatyti ar lytis turi įtakos kačiukų augimui 8 savaičių laikotarpyje.
4. Palyginti kačiukų, augančių be katės ir su kate morfologinius kraujo rodiklius. 5. Pagal apklausos rezultatus išsiaiškinti išgyvenamumą didinančius veiksnius. 6. Pagal apklausos rezultatus išsiaiškinti išgyvenamumą mažinančius veiksnius. 7. Pagal apklausos rezultatus išsiaiškinti išgyvenamumui įtakos nedarančius veiksnius. 8. Išsiaiškinti be katės auginamų kačiukų elgesio ypatumus ir ydas.
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
!
1. LITERATŪROS APŽVALGA
!
1.1 Kačiukų gaištamumas
!
Kačiukai yra atvedami nesubrendę ir nepasiruošę savarankiškai išlikti gamtoje. Jie yra visiškai priklausomi nuo katės priežiūros. Pirmosios 2 vystymosi savaitės yra vadinamos neonatal-iniu periodu ir jos yra kritiškai svarbios kačiukų išgyvenamumui. Skaičiuojama, kad 40% visų kačiukų ir šuniukų mirčių įvyksta laikotarpiu, kol jie dar neatjunkyti nuo mamos ir didžioji dalis šių mirčių įvyksta neonataliniu periodu (Case et al., 2011). Daugiau neonatalinio amžiaus kačiukų gaišta dėl netinkamos priežiūros ir maitinimo, negu infekcinių ligų. Iki 48 amžiaus valandos dažni-ausiai gaišimai įvyksta dėl badavimo, kuris sukelia dehidraciją ir raumenų silpnumą (Peterson, Kut-zler, 2011).
!
1.2. Neonatalinio amžiaus kačiukų fiziologijos ypatumai
!
1.2.1. Virškinimo sistema
!
Naujagimiai gimsta su sterilia virškinimo sistema. Mikroorganizmai iš aplinkos, o daugiausiai gauti iš mamos po gimimo kolonizuoja virškinamąjį traktą (Benenati et al., 2008). Kol pilnai ne-susiformuoja žarnų mikroflora virškinimo sistema pasižymi dideliu jautrumu patogenams ir yra lengvai paveikiama mitybos bei aplinkos pokyčių. Ką tik atvestų jauniklių skrandžio hidrochlorinės rūgšties išskyrimas nėra pilnai išvystytas, skrandžio rūgštingumas yra silpnesnis nei suaugusių gyvūnų. Dėl mažo rūgštingumo barjero yra didesnė mikroorganizmų invazijos tikimybė ir didesnė rizika susirgti VT uždegimu (Peterson, Kutzler, 2011). Dažniausiai ką tik atvestų kačiukų VT infek-cijas sukelia E. coli, Campylobacter sp., Streptococcus sp. ir Clostridium perfingens (Münnich, 2008). Dėl šių infekcijų atsiranda viduriavimas.
Kasos lipazės produkcija didėja per pirmas 3 gyvenimo savaites. Tuo pačiu storėja VT sienelė ir tai skatina kieto maisto dalelių absorbciją į organizmą. Šis sienelės augimas mažėja jeigu vietoj krekenų naujagimis gauna pieno pakaitalus, kuriuose trūksta hormonų, riebalų ir kitų komponentų. Naujagimių kasa neišskiria fermento amilazės iki 21 amžiaus dienos. Virškinamieji fermentai yra
išskiriami tuomet, kai gaunamas kietas maistas. Dėl to kieto maisto vartojimas mažiems kačiukams yra svarbus VT vystymosi faktorius.
Kačiukų, jaunesnių nei 30 dienų amžiaus, virškinimo trakto peristaltika vyksta lėčiau nei vyresnių. Dėl to rekomenduojamas dažnas naujagimių maitinimas mažomis dozėmis (Peterson, Kutzler, 2011).
!
1.2.2. Kvėpavimo sistema
!
Prieš kačiavimąsi, kačiukų kvėpavimas vyksta per placentą. Plaučiai nefunkcionuoja ir kraujo pratekėjimas pro juos būna labai negausus. Likus kelioms dienoms iki kačiavimosi, padidėja kačiukų antinksčių aktyvumas, jie išskiria daugiau kortizolio. Kortizolis siejamas su skydliaukės hormonų padidėjimu, kurie aktyvuoja natrio siurblius ir todėl atvedimo metu iš plaučių pasišalina skysčiai (Hillman et al., 2012). Šis antinksčių aktyvumo padidėjimas yra labai svarbus normaliam plaučių funkcionavmui po atvedimo. Kai kačiavimosi metu yra nutraukiama virkštelė kraujo aprūpinimas per placentą staiga nutrūksta. Tai sukelia hipoksiją. Tuo pačiu padidėja periferinių kraujagyslių rezistentiškumas. Šių faktorių kombinacijoje atsiranda dispnėja, kuri sukelia reflek-sišką krūtinės raumenų susitraukimą. Plaučiuose atsiranda neigiamas spaudimas dėl kurio oras įsi-urbiamas į plaučius. Naujagimių hipoksija dažniausiai atsiranda dėl plaučių negebėjimo pilnai prisipildyti oru, kas gali nutikti dėl sutrikusios surfaktano sintezės arba dėl kvėpavimo takų ob-strukcijos. Naujagimiai turi palyginti mažus kvėpavimo takus, didelį liežuvį ir mažas šnerves tad jie labai jautrūs hipoksijai, sukeltai dėl skysčių ar gleivių buvimo kvėpavimo takuose (Peterson, Kut-zler, 2011). Normalus kačiukų kvėpavimo dažnis 15-35 x /min (Little, 2006).
!
1.2.3. Širdies ir kraujagyslių sistema
!
Prieš atvedimą, vaisiaus kraujotakos sitemoje kraujas arteriniu lataku aplenkia nefunkcionuo-jančius plaučius. Po atvedimo, virkštelė nutraukiama ir padidėja deguonies poreikis, tuomet arteri-nis latakas susitraukia ir plaučių kraujagyslės išsiplečia. Padidėjęs kairios pusės slėgis sukelia ovaliosios angos, esančios tarp prieširdžių, užsidarymą. Arterinio latako susitraukimas neįvyksta staiga, bet pilnai susitraukia 2-5 gyvenimo dieną.
Lyginant su suaugusiais, nesenai atvesti kačiukai pasižymi žemesniu kraujo spaudimu, sis-toliniu širdies tūriu ir periferinių kraujagyslių rezistentiškumu, bet didesniu širdies susitraukimų dažniu, širdies minutiniu tūriu, plazmos tūriu ir centriniu veniniu spaudimu (Peterson, Kutzler, 2011). Autonominė širdies inervacija ir kraujagyslių sistema nėra pilnai išvystytos. Taip pat nėra pilnai susiformavę baroreceptorių kontroliuojami refleksai. Miokardo gebėjimas susitraukti nėra pilnai išvystytas, dėl to naujagimių organizmas pasižymi silpnais hemoragijos, hipotermijos ir rūgščių/šarmų disbalanso kompensaciniais mechanizmais. Naujagimių širdies ritmas yra reguliarus sinusinis, nesusijęs su kvėpavimo dažnumu, nes nervo klajoklio refleksai susiformuoja tik 8 amži-aus savaitę. Normalus kačiukų širdies ritmas - 220-260 kartų per minutę (Little, 2006).
!
1.2.4. Termoreguliacija
!
Ką tik atvestų kačiukų termoreguliacija yra silpna. Drebulio termogenezė praktiškai nevyksta, nes raumenys nepilnai išvystyti ir negali sugeneruoti normaliam funkcionavimui reikalingo šilumos kiekio (Asakura, 2004). Jų organizmas nesugeba sukelti kraujagyslių vazokonstrikcijos (Münnich, 2008). Taip pat jie turi palyginti didelį kūno paviršiaus ploto ir kūno masės santykį, silpnai išvystytą kraujagyslių sistemą galūnėse, didesnį kūną sudarančio vandens kiekį ir nesugeba lekuoti (Peterson, Kutzler, 2011). Dėl šių priežasčių ką tik atvesti kačiukai labai jautrūs aplinkos temperatūros kitimui. Hipotermija gali išsivystyti labai greitai, jeigu kačiukai negauna šilumos iš išorinio šaltinio. Po atvedimo kačiukų termoreguliacijos trūkumą kompensuoja katė. Temperatūrų normos pateiktos 1 lentelėje.
!
1 lentelė. Normali kačiukų rektalinė temperatūra ir rekomenduojama aplinkos
temperatūra (Peterson, Kutzler, 2011).
!
!
Amžiaus Normali rektalinė
temperatūra Rekomenduojama aplinkos temperatūra 1 savaitė 35-37,2 °C 30-32,2 °C 2-3 savaitė 36,1-37,8 °C 26,7-29,4 °C 4 savaitė 37,2-38,3 °C 21,1 - 23,9 °C
1.3. Natūralus kačių pienas
!
1.3.1. Kačių pieno sudėtis
!
Pirmosiomis laktacijos dienomis išskiriamas kačių pienas vadinamas krekenomis. Krekenų sudėtis laikui bėgant kinta tam, kad būtų patenkinti kintantys augančių kačiukų poreikiai. Krekenų virškinamumas siekia 95% (Peterson, Kutzler 2011). Pirmąją laktacijos dieną krekenų sudėtyje aptinkamas didelis baltymų kiekis - daugiau nei 8% (Adkins et al., 1997). Vėliau su krekenomis išskiriamų baltymų kiekis mažėja ir trečią laktacijos dieną nukrenta iki pusės pirmą dieną išskirto kiekio. Baltymų kiekis laikui bėgant didėja ir susilygina su pirminiu kiekiu (maždaug 8%). Lipidų koncentracija išskiriamame katės piene kinta panašiai kaip ir baltymų. Iš karto po kačiukų atvedimo pieno lipidų kiekis yra aukštas. Tuomet iki 3 laktacijos dienos nukrenta ir iki 42 dienos iš lėto kyla. Po 42 dienos vėl laipsniškai mažėja. Laktozės koncentracija katės piene laikosi maždaug ta pati (apie 3-4%) arba nežymiai didėja (Case et al., 2011).
Nustatyta, kad laktuojančios katės dieta gali įtakoti pieno sudėtį. Daug riebalų turinčia dieta šeriamų kačių piene buvo nustatyta iki 17.5 ± 0.57 % riebalų (DePeters et al., 2004). Kačių pieno baltymų tipas taip pat turi svarbią reikšmę. Krekenų baltymų kazeino-išrūgų santykis lygus 40:60. Laikui bėgant šis santykis kinta. Kazeinas ima dominuoti ir laktacijos viduryje santykis būna maž-daug 60:40. Tai svarbu, nes kazeino kiekis piene gali įtakoti baltymų virškinimą, mineralinių medžiagų utilizaciją bei pieno amino rūgščių sudėtį (Case et al., 2011).
Kalcio koncentracija kačių piene laikui bėgant didėja. Proteinų ir kalcio koncentracija skirtin-gais laktacijos periodais piene smarkiai koreliuoja, nes kazeinas pasižymi kalcį surišančiomis savy-bėmis. Kačių piene yra palyginti aukšta geležies koncentracija. Katės organizmas sugeba išskirti su pienu didesnę geležies koncentraciją negu ji yra cirkuliuojančio kraujo plazmoje. Aukštas geležies kiekis piene atspinti didelį geležies poreikį pradiniu kačiukų gyvenimo laikotarpiu. Pirmųjų dienų piene geležies koncentracija būna didesnė, tuomet ji nežymiai mažėja. Riebalų rūgščių kiekis moti-nos piene įgauna vis didesnį susidomėjimą, nes pastebėta ilgos grandinės polinesočiųjų rūgščių (IGPNRR) įtaka vaisiaus ir naujagimio vystymuisi (Kelley et all., 2004). Riebalų rūgštys motinos organizme eikvojasi vykstant reprodukcijai. Pastebėta, kad papildomai su pašaru duodamos riebalų rūgštys, teigiamai veikia naujagimių vados dydį (Kelley, Lepine, 2004). Šis efektas aiškiausiai
išreikštas patelėms, turėjusioms keletą vadų. Skirtingoje literatūroje galima rasti skirtingus duome-nis apie kačių pieno sudėtį. Sudėtis pateikta 2 ir 3 lentelėse.
!
2 lentelė. Vidutinė maisto medžiagų sudėtis skirtingų rūšių gyvūnų piene (Case et al., 2011; Cividini et al., 2011).
!
3 lentelė. Kačių pieno sudėtis skirtingais laktacijos periodais (DePeters et al., 2004).
!
Katės organizmas negali pats sintetinti taurino, dėl to visais gyvenimo etapais tai yra nepakeičiama amino rūgštis. Nustatyta, kad katei katingumo metu gaunant nepakankamai taurino, kačiukai taip pat gauna nepakankamą taurino kiekį vaisiaus vystymosi ir žindymo periodu. Tai gali sukelti abortą, augimo nepakankamumą ar surikusią neurologinę funkciją (Champion et al, 2004).
!
!
!
Kalės pienas Katės pienas Karvės pienas Ožkos pienas
Baltymai (%) 8-10 7-8 4.7 4.6 Laktozė (%) 3-4 3-4 4.7 4.1 Riebalai (%) 11-13 5-7 3.8 4.5 Energija (kcal/L) 1500-1800 850-1600 650-712 660-690 Laktacijos periodas Žali proteinai (%)
Riebalai (%) Laktozė (%) Pelenai (%)
Bendras 8.7 ± 0.15 12.7 ± 0.42 4.2 ± 0.05 1.3 ± 0.09 Naujagimių 6.7 ± 0.36 13.1 ± 0.55 3.9 ± 0.05 1.3 ± 0.04 1 savaitė 8.1 ± 0.67 12.0 ± 2.00 4.3 ± 0.22 1.3 ± 0.07 2 savaitė 7.2 ± 0.32 12.8 ± 0.96 4.4 ± 0.13 1.7 ± 0.37 3 savaitė 8.1 ± 0.21 11.6 ± 0.88 4.4 ± 0.14 1.3 ± 0.13 4 savaitė 8.7 ± 0.20 11.8 ± 0.80 4.3 ± 0.12 1.5 ± 0.22 5 savaitė 9.3 ± 0.21 13.7 ± 1.00 4.2 ± 0.08 1.3 ± 0.23 6 savaitė 10.0 ± 0.26 13.6 ± 1.02 4.1 ± 0.11 0.9 ± 0.07
1.3.2. Krekenų svarba ką tik atvestiems kačiukams
!
Krekenos ne tik aprūpina kačiukus reikalingomis maisto medžiagomis, bet ir suformuoja pasyvų imunitetą (Langer, 2009). Pasyvus imunitetas perduodamas imunoglobulinų ir kitų bioak-tyvių faktorių forma. Kačiukų imuninė sistema susiformuoja maždaug 16 amžiaus savaitę (Day, 2007). Imuninių faktorių perdavimas krekenų pagalba yra labai svarbus kačiukų išgyvenimui. Katės turi endoteliochorionę placentą (Champion et al., 2004). Šio tipo placenta leidžia perduoti tik 10-20% pasyvaus imuniteto per gimdą (Case et al., 2011). Dėl to didžioji dalis pasyvaus imuniteto susiformuoja po krekenų gavimo. Pagal M. E. Peterson ir M. A. Kutzler (2011) duomenis po 24-36 valandų kačiukų virškinimo traktas nebegali absorbuoti su krekenomis gaunamų antikūnų. O pagal L. P. Case ir kt. (2011) imunoglobulinų absorbcija vyksta iki 48 amžiaus valandos. Iki to laiko kačiukų žarnyno gleivinė geba absorbuoti didelio tankio imunoglobulinus, jų nesuskaidžius. Vėliau ši savybė išnyksta, manoma, kad dėl hormoninių reguliacijos mechanizmų (Case et al., 2011). Taigi kačiukų išgyvenamumas žymiai padidėja jei šie iš karto gauna krekenų. Kai kačiukų virškinimo traktas imunoglobulinų nebeįsisavina, krekenų gavimas tolimesniu laikotarpiu vis tiek daro teigiamą įtaką sveikatai. Neabsorbuoti imunoglobulinai padeda apsisaugoti nuo infekcijų, kurios prasideda burnos ertmėje ar virškinimo trakte ant žarnų gaurelių. Imunoglobulinai A ir G suteikia tam tikrą apsaugos lygį žarnyne, o imunoglobulinas B daro didžiausią įtaką burnos ertmėje ir gerk-lėje. Su krekenomis gauto pasyvaus imuniteto apsauginis poveikis pradeda nykti nuo 6 gyvenimo savaitės ir visiškai išnyksta maždaug 20 savaitę (Peterson, Kutzler 2011).
Jeigu natūraliai krekenų gauti nepavyksta, pasyvų imunitetą galima sukurti dirbtinai iki 12 gyvenimo valandos sumaitinus suaugusios katės kraujo serumo per maitinimo zondą (dozė - 15ml/ 100g kūno svorio, maitinant per kelis kartus). Taip pat galima suleisti po oda 5ml/100g kūno svorio paskirsčius dozę į 3 dalis ir leidžiant kas 6-8val (Claus et al., 2006). Nežinant ar kačiukai gavo krekenų ar ne, galima atlikti kraujo biocheminius tyrimus tikrinant serumo ALP ir GGT. Krekenas gavusių kačiukų pirmas 2 gyvenimo savaites šie rodikliai išlieka aukšti (Little, 2006).
!
!
!
!
!
!
1.4. Dirbtinis kačiukų maitinimas
!
Vienas iš didžiausių išbandymų, auginant naujagimius kačiukus be katės, aprūpinti juos adek-vačia mityba. Geriausią mitybą jaunikliams gali suteikti laktuojanti patelė, todėl visada reikia stengtis rasti kitą maitinančią katę (Little, 2006). Nors katės pasižymi stipriais motinystės instink-tais, kitus kačiukus priima ne visada. Labai svarbu, kad kita laktuojanti katė turėtų tokio pat arba nežymiai besiskiriančio amžiaus jauniklius. Deja, dažnai nutinka taip, kad maitinančios katės rasti neįmanoma, tuomet naujagimius galima išmaitinti dirbtiniais pieno mišinukais arba kitos rūšies žinduolio pienu.
!
1.4.1. Kačių pieno pakaitalo parinkimas
!
Pagal E. J. DePeters ir kt. (2004) tyrimus daugelis kačiukų pieno pakaitalų, gaminamų komerciškai, turi normalius pelenų ir laktozės kiekius, tačiau per mažus baltymų ir riebalų kiekius, dėl to rekomenduojama naudoti namų gamybos pieno mišinį į kurio sudėti turėtų įeiti karvės pienas arba kondensuotas pienas ir kiaušinis. Pagal M. E. Peterson ir M. A. Kutzler (2011) tyrimus kačiukai, maitinti namų gamybos pieno pakaitalais, augo lėčiau negu maitinti komerciniais mišini-ais, dėl to namų gamybos mišiniai turėtų būti naudojami tik tais atvejmišini-ais, kai komercinio mišinio gauti neįmanoma. Galimo namų gamybos pakaitalo sudėtis pateikta 4 lentelėje. Kiaušiniai į pieno mišinį dedami tam, kad būtų padidintas baltymų kiekis bei santykinai sumažintas laktozės kiekis (Peterson, Kutzler). Tačiau reikėtų paminėti, kad namų gamybos mišinių receptai buvo gauti bandymų ir klaidų metodu, todėl nėra visiškai aiški jų sudėtis. Pagal F. M. Baines (1981) tyrimą tokių mišinių sudėtis gali labai skirtis. Nors kai kurie receptai savo sudėtimi atitiko normas, dalis namų gamybos mišinių savo sudėtimi drastiškai skyrėsi nuo rekomendacijų. Taip pat namų gamy-bos mišiniai pasižymi didesne bakterinės infekcijos rizika (Peterson, Kutzler).
Karvės ir ožkos pienas turi didesnį laktozės kiekį, mažesnį proteinų bei riebalų kiekį (2 lentelė) taip pat pasižymi mažesniu kaloringumu. Kaip pateikta 2 lentelėje laktozės kiekis procen-tais skiriasi nedaug, tačiau karvės ir ožkos pienas yra mažiau koncentruotas dėl to maisto medžiagų reikšmes perskaičiavus pagal kalorijas, laktozės kiekis gaunasi net 3 kartus didesnis (Baines, 1981). Dėl aukštos laktozės koncentracijos maitinat vien karvės pienu kačiukams gali prasidėti stiprus viduriavimas. Kondensuotas karvės pienas kartais rekomenduojamas ką tik atvestiems kačiukams, dėl to, kad jame esančių baltymų, riebalų, kalcio ir fosforo kiekis yra artimesnis kačių pienui, tačiau
laktozės koncentracija jame vis tiek per didelė ir išlieka viduriavimo rizika (Case et al., 2011). Taip pat karvės pieno baltymų kazeino-išrūgų santykis yra maždaug 120:40 (Alam et al., 2014). Tad ką tik atvestiems kačiukams nėra idealus, dėl didelio kazeino kiekio.
!
4 lentelė. Namų gamybos pieno pakaitalas ką tik atvestiems kačiukams (Peterson, Kutzler 2011).
!
Komerciniai pieno mišiniai taip pat gali skirtis savo gebėjimu aprūpinti naujagimį tinkamomis maisto medžiagomis ir energija. Vienos studijos metu (Davenport et al., 1993) buvo palygintos 3 kačiukų nuo 2 iki 6 savaičių amžiaus grupės: maitinami katės pienu, komerciniu pieno mišiniu ir eksperimentiniu mišiniu. Buvo nustatyta, kad komerciniais pieno mišiniais maitintiems kačiukams išsivystė chroninė diarėja, lęšiuko skaidrumo sumažėjimas ir katarakta. Manoma, kad kataraktą galėjo sukelti nepakeičiamos amino rūgšties arginino trūkumas, o didelis ląstelienos kiekis galėjo sukelti viduriavimą. Kai kačiukai perėjo prie kieto maisto dietos lęšiuko skaidrumas visiškai atsis-tatė ir 6 savaitę išnyko viduriavimas. Vėlesnių tyrimų dalis padėjo ištobulinti komercinių pieno mišinių sudėtį ir buvo pasiektos augimo tendencijos artimos natūraliai maitinamų kačiukų (Case et al., 2011).
!
1.4.2. Maitinimo dažnumas ir kiekis
!
Pieno pakaitalas kačiukams reikalingas tik tol, kol susiformuoja kieto ar pusiau kieto maisto virškinimo funkcija. Pagal S. Little (2006) pirmąją savaitę kačiukus reikia maitinti visą parą kas 2-4 valandas, o vėliau maitinimų dažnį galima sumažinti. Pagal M. E. Peterson ir M. A. Kutzler (2011) ką tik atvesti kačiukai turėtų būti maitinami 6-8 kartus per dieną, kas 2-3val. Po kelių savaičių gal-ima sumažinti maitinimo dažnumą. Svarbu, kad kačiukas gautų pakankamą kiekį skysčių. Pirmąją amžiaus savaitę suvartojamo skysčio kiekis priklauso nuo skrandžio tūrio. Ką tik atvestų kačiukų
Komponentas Kiekis
Natūralus jogurtas (netinka sumažinto riebumo) 120 ml
Kiaušinių tryniai 3 dideli arba 4 maži
Karvės arba ožkos pienas 90 ml
skrandžio tūris yra 3-10ml (Baines, 1981). Pagal M. E. Peterson ir M. A. Kutzler, kačiukų skrandžio tūris lygus vidutiniškai 4ml/100g kūno svorio. Rekomenduojama apskaičiuoti kačiuko paros energi-jos poreikį pagal svorį ir paskirstyti mišinio kiekį pagal galimų maitinimų skaičių. Energienergi-jos por-eikiai pateikti 5 lentelėje.
!
5 lentelė. Kačiukų energijos poreikis (Peterson, Kutzler, 2011).
!
1.4.3. Maitinimo ir priežiūros metodai
!
Ką tik atvestus kačiukus galima maitinti buteliuku, švirkštu, pipete ar kt. priemone arba įvedant zondą į skrandį. Maitinat buteliuku ar švirkštu yra didesnė aspiracijos rizika, dėl to kačiuką maitinimui reikia pastatyti į tinkamą poziciją - krūtinė turi būti tiesi, o galva pakelta aukštyn (1 pav.). Buteliuką reikia laikyti taip, kad kačiukas nepritrauktų oro. Pagal L. P. Case ir kt. (2011) reikėtu išmatuoti išgerto mišinio kiekį tam, kad būtų galima patikrinti, kiek kačiukai gauna kalorijų per parą. Maitinimas per zondą turi keletą privalumų: maitinimas vyksta greičiau, sumažinama pieno aspiracijos tikimybė taip pat galima tiksliai apskaičiuoti sumaitinto pieno kiekį. Maitinimo zondu trūkumai: dažnas zondo įvedimas gali dirginti stemplę, taip pat kačiukui nesuteikiama gal-imybė išreikšti natūralų - prigimtinį elgesį. Vis dėl to kartais nebūna kitos išeities - kačiukas neturi žindimo reflekso arba yra per daug nusilpęs, kad galėtų pats žįsti, tuomet maitinimas zondu yra kri-tiškai svarbus. Zondo įvedimo gylį reikia apskaičiuoti išmatuojant atstumą nuo kačiuko nosies iki paskutinio šonkaulio. Šis ilgis turėtų būti pažymėtas ant zondo, tačiau kas 2-3 dienas jį reikia per-skaičiuoti, nes kačiukas auga. Tam, kad zondas būtų įvestas tinkamai, kačiuką reikia laikyti stačiai, atidaryti burną ir zondą švelniai stumti gilyn už liežuvio šaknies iki atitinkamos pažymėtos vietos. Zondas turėtų paskatinti rijimo refleksą ir įstumimas gilyn turėtų vykti lengvai be jokio pasipriešin-imo. Jeigu jaučiamas pasipriešinimas gali reikšti, kad zondas pateko į trachėją, todėl jį reikia iš-traukti ir bandyti įvesti iš naujo. Zondą įvedus teisingai stebimas normalus kačiuko kvėpavimas, jis nekniaukia ir nerodo diskomforto ženklų. Mišinį reikia suleisti iš lėto per 2-3 min. Maitinant zondu
Amžiaus savaitė Paros kalorijų poreikis 100g kūno svorio
1-2 21 kcal (87,92 kJ)
kačiukas negali pats reguliuoti išgeriamo pieno kiekio, dėl to reikia tiksliai apskaičiuoti maitinimo dozę (Little, 2006).
Mišinį reikia gaminti kasdien, kad būtų šviežias. Prieš maitinimą jį reikia pašildyti iki kūno temperatūros (35-38 °C). Po maitinimo likusį kiekį reikia laikyti šaldytuve. Labai svarbu po kiekvieno maitinimo plauti buteliukus ir maitinimo čiulptukus, nes kitaip didėja bakterinis užterš-tumas. Pagal L. P. Case ir kt. (2011) pirmaisiais 2-3 maitinimais geriau duoti mažesnį pieno kiekį, kad virškinimo sistema prisitaikytų prie naujos mitybos. Pirmąsias dienas mišinio perdozavimas yra labai pavojingas, nes gali atsirasti viduriavimas, dėl kurio vėliau išsivysto dehidratacija ir padidėja jautrumas infekcijos sukėlėjams. Dažniausios su maitinimu susijusios problemos pateiktos 6 lentelėje.
!
6 lentelė. Dažniausios su maitinimu susijusios problemos (Peterson, Kutzler, 2011).
!
Iki 3 amžiaus savaitės kačiukai nesugeba savarankiškai tuštintis ir šlapintis. Šias funkcijas jie atlieka po motinos katės stimuliacijos. Auginant kačiukus be katės iki 3 amžiaus savaitės būtina at-likti pilvo srities masažą kasdien, o geriausia po kiekvieno maitinimo (Peterson, Kutzler 2011). Tai galima atlikti šiltu vandeniu sudrėkintu vatos gabaliuku arba servetėle ir atliekant braukiamuosius
Problema Klinikinis pasireiškimas Atstatomasis veiksmas
Netinkama maitinimo pozicija
Padidėjusi aspiracijos rizika Krūtinė turi būti tiesi, o galva
pakelta aukštyn (1 pav.)
Netinkama mišinio temperatūra
Hipotermija, prastas virškinimas, nudegimai
Mišinys turi būti kūno temperatūros 35-38 °C
Per greitas maitinimas Vėmimas, pilvo skausmai,
pilvo pūtimas
Maitinimas turi trukti 2-3 min
Neteisingas mišinio miltelių skiedimas
Viduriavimas, pilvo pūtimas, prastas virškinimas
Mišinį reikia maišyti tiksliai pagal gamintojo nurodymus
Prasta higiena Viduriavimas, vėmimas,
infekcija
Būti plauti visas maitinimo priemones, pagamintą mišį suvartoti per 24val., laikyti šaldytuve
judesius genitalijų, analinės angos srityse (2 pav.). Paprastai šalinimas prasideda iš karto ir kiekvieną dieną kačiukai šalina gelsvos spalvos išmatas.
1 pav. Teisinga kačiukų maitinimo pozicija (aut. nuotrauka).
2 pav. Kačiukų tuštinimosi ir šlapinimosi skatinimas (aut. nuotrauka).
!
1.5. Aplinkos kontrolė
!
Kontroliuoti fizikinę aplinką labai svarbu. Ką tik atvestiems kačiukams reikalinga švari, šilta, sausa bei patogi guoliavietė. Guoliavietę galima pasigaminti patiems iš kartoninės ar plastikinės dėžės. Dėžės sienos turi būti pakankamo aukščio, kad kačiukai neišliptų lauk ir nesušaltų. Geriausia
guoliavietė tokia, kurią lengva valyti. Tam, kad būtų išlaikyta šiluma galima naudoti šilto vandens pūsles, butelius arba elektrinius šildymo prietaisus. Šildymas ypač svarbus auginant vieną kačiuką. Grupėje augantys kačiukai susiglaudžia vienas prie kito ir taip išlaiko daugiau šilumos (Little,
2013). Rekomenduojama aplinkos temperatūra pateikta 1 lentelėje. Elektrinius šildytuvus reikėtų
naudoti atsargiai, nustačius žemiausią šildymo padalą, nes jauniklius galima nudeginti. Guoliavietėje turi būti minkštas, skysčius absorbuojantis ir nekandus audinys, kuris apsaugotų jau-niklius nuo sušalimo. Prastai skysčius sugeriantys audiniai išlaiko drėgmę, išsklaido šilumą ir skatina bakterijų augimą. Optimalus oro drėgnis ką tik atvestiems jaunikliams - 55-65%. Mažesnis drėgnis skatina dehidrataciją, bakterijų augimą ir didina infekcijos riziką (Peterson, Kutzler, 2011).
Svarbu sumažinti stresą keliančius veiksnius, leisti jaunikliams ramiai miegoti, žįsti ir augti. Be katės augantys kačiukai labiau kenčia nuo streso, dėl to, kad šalia nėra raminantį efektą teikiančios motinos. Guoliavietę reikia laikyti ramioje vietoje. Vietos, pro kurias dažnai vaikšto žmonės arba yra keliama daug triukšmo, kelia papildomą stresą. Taip pat jaunikliams stresą gali kelti per dažnas ėmimas ant rankų, ypač mažų vaikų. Didelis streso kiekis silpnina imuninę sistemą, didina infekcijos tikimybę, taip pat gali neigiamai įtakoti socializaciją (Little, 2013).
Teisinga higiena yra ypač svarbi norint išsaugoti ką tik atvestus kačiukus, nes dėl specifinių struktūrinių, metabolinių bei imuninių skirtumų jie žymiai imlesni infekcijai nei suaugę gyvūnai. Antiseptines medžiagas reikia naudoti atsargiai, po aseptizavimo gausiai plauti vandeniu, nes jau-niklių oda žymiai plonesnė ir jie greičiau absorbuoja toksinus transdermaliai. Ypač nepatartina nau-doti pušų aliejaus, fenolio ir baliklio, nes jie gali dirginti jauniklių kvėpavimo takus (Peterson, Kut-zler, 2011).
!
1.6. Augimo stebėsena
!
Žmonių maitinami kačiukai auga lėčiau negu maitinami katės (Peterson, Kutzler, 2011). Tačiau perėjus prie mitybos konservais ar sausu ėdalu šie kačiukai greitai pasiveja su kate augusias vadas. Kaip taisyklė kačiukai turėtų padvigubinti savo svorį per pirmą gyvenimo savaitę, o vėliau priaugti po 8-16 g į parą (Case et al., 2011). Jauniklius reikėtų sverti kasdien, o geriausia 2 kartus į dieną. Per pirmas 24 valandas galima tikėtis nedidelio svorio nukritimo, tačiau jei per pirmas 24 val svoris nukrenta 10% ar daugiau, tai dažnai reiškia liūdną prognozę (Little, 2013). Lėtas augimas yra prastos mitybos rodiklis. Jeigu visi vados kačiukai nepriauga svorio, tai gali reikšti infekcijos
bu-vimą, streso poveikį, prastą mišinio kokybę, netinkamą pieno kiekį, skiedimą ar maitinimo dažnį. Jeigu visi vados kačiukai auga normaliai, bet vienas atsilieka tuomet galima įtarti specifinį to indi-vido sveikatos sutrikimą (Peterson, Kutzler, 2011).
!
1.7. Atjunkymas ir pratinimas prie kieto maisto
!
Atjunkymo metu kačiukų virškinimo sistema susiduria su naujais baltymų, angliavandenių ir riebalų šaltiniais. Pasikeičia gaunamo maisto turinys ir tekstūra, taip pat pradeda keistis VT mikroflora (Peterson, Kutzler, 2011). Per daug staigus perėjimas prie kietos mitybos gali sukelti vidurių užkietėjimą, todėl šis perėjimas turėtų būti vykdomas palaipsniui. Nuo 3 savaičių amžiaus kačiukams galima pasiūlyti nedidelį kiekį mėsos, konservų ar išbrinkinto ir sutrinto sauso kačių ėdalo. Tai galima nedideliais kiekiai įmaišyti į pieno mišinį. Iš pieno ir mėsos konservų pagamintą košę galima duoti kačiukams atskirai dubenėlyje, tai skatins juos mokintis kramtyti. Pradėjus duoti kietą ėdalą svarbu duoti daugiau vandens. Pagal L. P. Case ir kt. (2011) 6-8 amžiaus savaitę kačiukai turėtų būti visiškai atpratinti nuo pieno mišinių. Daugelis komercinių pieno mišinių gam-intojų rekomenduoja mišiniais maitinti tik iki 30-35 amžiaus dienos. Kadangi kačiukai, kurie gauna pieno mišinius linkę augti lėčiau, svarbu juos anksti pratinti prie kietos mitybos ir tuo skatinti spartesnį augimą.
!
1.8. Dažniausiai pasitaikantys kačiukų sveikatos sutrikimai ir jų gydymas
!
1.8.1. Hipotermija
!
Hipotermija atsiranda kai kačiuko rektalinė temperatūra nukrenta žemiau 34,4 oC ir yra sie-jama su apsunkintu kvėpavimu, sutrikusia imunine sistema, bradikardija ir žarnų nepraeinamumu. Hipoterminiai kačiukai turėtų būti atšildomi iš lėto per 30 min - 2 val. iki maksimalios rektinės temperatūros - 36,3 oC. Geriausia atšildymui naudoti inkubatorių, bet šilto vandens pūslės ar šildo-mosios lempos taip pat tinka. Ypač hipotermiškiems kačiukams 35-37 oC t skysčiai gali būti leidži-ami I.V., I.O. arba klizmuojant. Hipoterminių kačiukų negalima maitinti per jėgą, nes tai gali sukelti aspiracinę pneumoniją S. Little (2006).
1.8.2. Hipoglikemija
!
Klinikinė hipoglikemija atsiranda kraujo gliukozės lygiui nukritus žemiau 3 mmol/L ir tai yra dažna problema be katės likusiems ar sergantiems kačiukams neonataliniu periodu. Kačiukų kepenys nepilnai išsivysčiusios ir glikogeno atsargos jose greitai išsieikvoja. Hipoglikemiją gali sukelti vėmimas, viduriavimas, sepsis, hipotermija ir netinkamas maitinimas. Hipoglikemiškiems kačiukams gali pasireikšti nusilpimas, letargija ir anoreksija. Jeigu kačiukui dar neprasidėjo hipotermija ar dehidratacija galima duoti 5-10% dekstrozės tirpalo oraliai 1ml/100g kūno svorio per valandą tol, kol kačiukas sustiprės ir gliukozės kiekis atsistatys. Kritiškai hipoglikemiškiems kačiukams gali prireikti 10-20% dekstrozės boliuso infuzijos I.V. ar I.O. (1ml/100g kūno svorio). Tuomet rekomenduojama 1,25-5% dekstrosės maišytos su fiziologiniu tirpalu infuzija. Hipertoniniai gliukozės tirpalai neturėtų būti leidžiami S.C., nes gali dirginti poodinius audinius (Little, 2006).
!
1.8.3. Dehidratacija
!
Ką tik atvestiems kačiukams dehidratacija gali išsivystyti labai greitai prasidėjus vėmimui, viduriavimui ar gaunant per mažai skysčių. Dėl neišsivysčiusių inkstų naujagimių kompensaciniai mechanizmai labai silpni. Dehidratacijos statusą nustatyti gali būti sunku. Kačiukams iki 6 sav. amžiaus odos elastingumo testas nėra patikimas rodiklis, nes jų poodyje yra daugiau riebalų ir mažiau vandens nei lyginant su suaugusiais individais (Peterson, Kutzler, 2011). Kačiuko burnos gleivinė turėtų būti drėgna, rausvos spalvos arba šiek tiek hiperemiška. Išbalusios gleivinės ir sumažėjęs KPL rodo, kad dehidratacija pasiekusi bent 10%. Sveikų kačiukų šlapimas paprastai būna bespalvis ir skaidrus, o dehidratuotų kačiukų šlapimas tamsus, ST siekia 1.020 ir daugiau. De-hidratuotiems kačiukams, kuriems dar nepasireiškė hipotermija ar gastrointestinalinė disfunkcija, pašildytas fiziologinis skystis gali būti girdomas per burną ar leidžiamas S.C. Kritiškai de-hidratuotiems kačiukams geriausia skysčius leisti I.V. iš pradžių suleidus boliusą (3-4 ml /100 g kūno svorio), o tuomet taikant palaikomąją infuziją 8 ml /100 g kūno svorio per parą. Skysčių ter-apiją reikia taikyti atsargiai, nes galimas greitas perdozavimas. Jeigu I.V. suleisti vaistų neįmanoma, reikia rasti alternatyvius būdus. Intraperitoninis skysčių leidimas nerekomenduojamas, nes gali sukelti pilvaplėvės uždegimą. I.O. galima leisti per šlaunikaulio Fossa Trochanterica naudojant
20-22 dydžio 2,5cm ilgio spinalinę adatą arba 15-25 dydžio hipoderminę adatą. Tačiau šiuo būdu lei-džiant šaltus, hipertoninius ar šarminius tirpalus sukeliamas skausmas. Taip pat keliama infekcijos ir traumos rizika (Little, 2006).
!
1.8.4. Infekcinės ligos
!
Dažniausiai ką tik atvestų kačiukų infekcijas sukelia šie sukėlėjai: kačių herpes virusas-1, kalicivirusas, kačių panleukopenijos virusas, toksoplazma, Mycoplasma spp., E. coli, Pasterurella
spp., Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Bordetella spp., Chlamydophila spp. (Little, 2006).
Antibiotikų poveikis ir dozavimas jaunikliams nėra gerai ištirtas. Rekomenduojama skirti 30-50% suaugusio individo dozės. Antibiotikų tokių, kaip aminoglikozidai, chloramfenikoliai, tetraciklinai bei sulfonamidai reikėtų vengti (Peterson, Kutzler, 2011). Dažniausiai naudojamų antibiotikų dozės pateiktos 7 lentelėje.
!
7 lentelė. Dažniausiai naudojamų antibiotikų rekomenduotinos dozės neonatalinio
amžiaus kačiukams (Little, 2006).
!
1.9. Socializacija ir elgsenos ypatumai
!
Tinkamas socialinis vystymasis yra labai svarbus faktorius norint užauginti sveiką ir gerai prisitaikiusį gyventi namuose gyvūną. Kačiukams, užaugintiems visiškoje izoliacijoje nuo kitų kačių, gali pasireikšti, neramumas, agresija, sumažėjęs gebėjimas susidoroti su stresu, sukeltu aplinkos pakitimų, žmonių bei gyvūnų (Peterson, Kutzler, 2011).
Žmogaus auginti kačiukai gali turėti įvairių elgsenos problemų, tokių kaip impulsyvumas, pernelyg didelis atsakas į stimuliavimą, netinkama elgsena žaidimo metu, negebėjimas sušvelninti
Antibiotikas Dozė
Amoksicilinas 6-20 mg/kg, 2x d., P.O.
Amoksicilinas ir klavulaninė rūgštis 12,5-25 mg/kg 2x d., P.O.
Cefaleksinas, cefazolinas 10-30 mg/kg 2x d., P.O.
Ampicilinas 25 mg/kg 3x d., I.V./I.O./I.M.
jėgos ir agresija žaidimo metu. Viena iš priežasčių, kodėl žmogaus užauginti kačiukai skiraisi savo elgsena nuo įprastai augusių kačiukų, tai, kad jie neturėjo kontakto su kitomis katėmis tuo metu, kai mokėsi žaisti ir medžioti (Lopate, 2012).
Kai kačiukus nuo savęs atjunko pati katė, ji tai daro palaipsniui, siūlydama žaidimo metu en-ergiją išlieti ant kitų objektų nei jos. Kačiukams sulaukus 3 amžiaus savaitės katė ima mažinti mai-tinimo tarpsnius nueidama nuo kačiukų. Paprastai po vienos savaitės ji pradeda atnešti grobį į guo-liavietę. Taip ji skatina jauniklius sąveikauti su grobiu ir leidžia stebėti grobio žudymo procesą. Šios pamokos kačiukų medžiojimo elgseną nukreipia teisinga linkme. Taip pat kačiukai išmoksta kokia jėga reikėtų kasti, draskyti. Kita svarbi pamoka, kurią gauna su kate augantys jaunikliai, būti nepriklausomiems, reaguoti į įvairius stresorius bei susijaudinimą keliančius objektus. Žmonių aug-inamiems kačiukams trūksta bendravimo, kuris skatintų jų savarankiškumą. Vietoj to, kad išmokin-tų savarankiškumo kaip katė, žmogus paprastai dar labiau skatina kačiuko priklausomumą nuo savęs. Dėl to kačiukai tampa labai prisirišę prie šėrėjo, taip pat neturi kandimo švelninimo reflekso, negeba teisingai pasirinkti medžiojamo grobio, bei neturi gebėjimo adekvačiai reaguoti į stresorius. Negebėjimas adekvačiai reaguoti į stresą ir yra pagrindinis faktorius, kodėl kačiukams užaugus at-siranda impulsyvus, o kartais ir agresyvus elgesys žmonėms (Curtis, 2008).
Kad būtų išvengta žalingos elgsenos atsiradimo kačiukus reikėtų auginti grupėmis mažiausiai po du. Jeigu įmanoma, reikėtų surasti suaugusią katę, kuri nors ir nemaitintų, bet galėtų būti šalia jiems augant. Ketvirtą amžiaus savaitę, kai intensyviausiai formuojasi socialiniai įgūdžiai, kačiukus rekomenduojama suleisti į vieną patalpą su sveika ir draugiška suaugusia kate ar vyresniais kačiukais, kurie nepasižymi agresija. Tuokiu būdu žaisdami jie išmoks tinkamo kandimo švelnini-mo. Lygiai taip pat kačiukus šeriantys žmonės turėtų struktūriškai juos skatinti būti nepriklausomais. Kačiukams reikia duoti tokius žaislus, kurie skatintų žaidimus be žmogaus įsik-išimo. Niekada nereikėtų naudoti rankų, pirštų ar kojų kaip medžiojimo objekto. Jeigu žaisdamas kačiukas netyčia įkanda ar įdreskia žmogui reikėtų staiga surikti (panašiai tą daro kačiukai žaisdami vieni su kitais) ir iš karto nutraukti žaidimą. Tai veikia kaip negatyvi bausmė. Tačiau niekada nereikėtų kačiukui įkandus ar įdrėskus jį fiziškai mušti. Tai tik paskatintų baimę žmonėms. Kačiukams su pernelyg išreikštais medžioklės instinktais ar pasižymintiems agresija žaidimo metu turėtų būti įrengta pakankamai dirgiklių turinti aplinka, kurioje jie galėtų žaisti be šeimininko įsik-išimo (Lopate, 2012).
2. MEDŽIAGOS IR METODAI
!
2.1. Kačiukų auginimas, kontrolinės ir tiriamosios grupių sudarymas
!
Tyrime dalyvavo 10 kačiukų: 5 tiriamosios grupės ir 5 kontrolinės grupės. Tiriamojoje grupė-je kačiukai augo be maitinančios katės, o kontrolinėgrupė-je grupėgrupė-je su kate. Tiriamosios grupės kačiukai balandžio 1d. 2013 metais buvo atnešti į gyvūnų prieglaudą, nes buvo rasti lauke, palikti dėžėje. Tuo metu jie buvo maždaug 2-3 dienų amžiaus. Balandžio 2 dieną kačiukai buvo perimti iš gyvūnų prieglaudos į namų aplinką ir buvo pradėtas maitinimas kačių pieno pakaitalu. Tiriamojoje grupėje buvo 2 patinėliai, 3 patelės, visi išgyveno. Tiriamosios grupės kačiukai buvo maitinti „Diafarm” firmos kačių pieno pakaitalu naudojant 5, 10 ir 20 ml švirkštus su pritvirtintu plastikiniu antgaliu nuo „drugelio tipo adatos” (3 pav.).
Kontrolinei grupei buvo parinkti 5 vienos vados kačiukai, kuriuos maitino katė, priklausanti gyvūnų globos organizacijai „Lesė”. Kontrolinėje grupėje buvo 3 patinėliai ir 2 patelės, išgyveno visi kačiukai. Svorio matavimai buvo pradėti 2 amžiaus dieną.
3 pav. Švirkštas, pritaikytas kačiukams maitinti (aut. nuotrauka).
!
Kiekvienam kačiukui buvo apskaičiuota paros pieno mišinio norma. Pagal aptartos literatūros rekomendacijas iki 2 sav. kačiukams buvo duodama 21 kcal /100g kūno svorio, o 3-4 sav. - 28 kcal / 100g kūno svorio. „Diafarm” pieno mišinio kaloringumas - 4,5 kCal/1g. Rekomenduojamas skied-imas - 1:4, todėl paros norma buvo 4,66g mišinio miltelių/100g kūno svorio arba 23,3 ml mišinio
skiedinio/100g kūno svorio. Paros norma buvo padalinta maždaug po lygiai kiekvienam maitin-imui. Pirmąją savaitę kačiukai buvo maitinami 8-9 kartus į parą, dienos metu buvo maitinami kas 2-2,5 valandas, o naktį 6-7 val. nemaitinami. Nuo 7 iki 23 amžiaus dienos buvo maitinami kas 3-3,5 val. 6-7 kartus į parą, o naktį nemaitinami. Nuo 23 iki 30 amžiaus dienos į kačiukų racioną buvo įtraukti konservai „Specific Kitten”, taip pat buvo maitinami pieno mišiniu kas 3,5-4 val. į dieną. Nuo 35 amžiaus dienos buvo nutrauktas maitinimas pieno mišiniu ir kačiukai maitinti „Specific Kit-ten” konservais bei sausu „Specific KitKit-ten” ėdalu. Po kiekvieno maitinimo iki 3 amžiaus savaitės buvo atliekamas pilvo ir genitalijų srities masažas drėgna servetėle tam, kad būtų skatinamas kačiukų tuštinimasis ir šlapinimasis. Guoliavietėje šiluma buvo palaikoma šilto vandens pripildy-tais plastikiniais buteliais. Svorio matavimai buvo atliekami kasdien iki 56 maitinimo dienos elek-troninėmis svarstyklėmis „Philips HR2391” 1g tikslumu. Gegužės 12 (6 savaičių amžiaus) 2013 m „Žvėryno veterinarijos gydykloje” kačiukams buvo paimti kraujo mėginiai iš v. cehpalica ir atlikti morfologiniai kraujo tyrimai Melet Schloesing analizatoriumi. Vėliau kačiukai buvo atiduoti žmonėms, kurie kreipėsi į gyvūnų globos organizaciją „Lesę” norėdami įsigyti augintinius.
Kontrolinės grupės kačiukai gimė tuo pačiu metų laiku - pavasarį - 2014 metų gegužės 3 d. Visą laktacijos periodą buvo maitinami katės. Tam, kad kontrolinė grupė būtų panašesnė į tiriamąją, katė buvo šeriama tos pačios rūšies „Specific Kitten” sausu pašaru ir konservais iki 8 amžiaus savaitės. Katė su jaunikliais buvo taip pat auginami namų aplinkoje. Svorio matavimai buvo atliekami kasdien svartyklėmis „Philips HR2391”. Birželio 14 (6 savaičių amžiaus), 2014 m „Žvėryno veterinarijos gydykloje” kačiukams buvo paimti kraujo mėginiai iš v. cehpalica ir atlikti morfologiniai kraujo tyrimai tuo pačiu „Melet Schloesing” analizatoriumi. Vėliau kačiukai buvo atiduoti žmonėms, kurie kreipėsi į gyvūnų globos organizaciją „Lesę” norėdami įsigyti augintinius.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudoji-mo įstatynaudoji-mo (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas) (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126).
!
2.2. Apklausos atlikimas ir duomenų atrinkimas tolimesnei analizei
!
Internetiniame tinklapyje www.manoapklausa.lt buvo sukurta apklausa „kačiukų, likusių be katės, maitinimas”. Anketą buvo prašoma užpildyti žmonių, kurie augino arba bandė auginti kačiukus, likusius be katės iki 5 savaičių amžiaus. Prašymai užpildyti anketą buvo išsiųsti gyvūnų
globos organizacijų vadovėms ir savanoriams. Penkios gyvūnų globos organizacijos pasidalino nuoroda savo oficialiose internetinėse svetainėse. Per mėnesį laiko, apklausą užpildė 102 žmonės. Penkių žmonių atsakymai buvo pašalinti dėl nekonkretumo (nebuvo nurodytas tikslus augintų ir išgyvenusių kačiukų skaičius).
Tam, kad būtų patikrina ar respondentai teisingai nustatė kačiukų amžiaus grupę, buvo už-duoti papildomi klausimai apie kačiukų fiziologijos ypatumus. Buvo sudarytos 6 kačiukų amžiaus, nuo kurio pradėtas dirbtinis maitinimas, grupės (priedas, 3 kl.):
1) Nuo pat gimimo (0 dienų amžiaus)
2) Poros dienų amžiaus (nuo 1 iki 6d. amžiaus) 3) 1 savaitės amžiaus
4) 2 savaičių amžiaus 5) 3 savaičių amžiaus 6) virš 3 savaičių amžiaus
Daryta prielaida, kad teisingai nustačius kačiukų amžiaus grupę 4 ir 5 klausimo atsakymai turėjo sutapti su galimais tos amžiaus grupės atsakymais. Ketvirto klausimo („kai kačiukus
pradėjote auginti be katės, jų akys buvo:”) pirmas atsakymo variantas („visiškai užmerktos”) galėjo būti nurodomas tik 1 ir 2 amžiaus grupėms, antras atsakymo variantas („pusiau atmerktos”) - 2 ir 3, o trečias (pilnai atmerktos) - 3,4,5 ir 6. Penkto klausimo („kai kačiukus pradėjote auginti be katės, jie:”) pirmas atsakymo variantas („ropoti ir stovėti ant kojų negebėjo”) galėjo būti nurodomas 1 ir 2 amžiaus grupėms, antras variantas („ropojo, bandė stovėti ant kojų, bet negebėjo vaikščioti”) - 3 ir 4, trečias variantas („gebėjo vaikščioti svyruodami”) - 4 ir 5, ketvirtas variantas („pilnai gebėjo vaikščioti nesvyruodami”) - 6 amžiaus grupei.
Dėl šio neatitikimo buvo pašalinti 18 atsakymų. Tolimesnė analizė buvo atliekama pagal 79 atsakymų variantus.
!
2.3. Tyrimo duomenų statistinė analizė
!
Tyrimų rezultatai ir jų statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojantis kompiuterinėmis pro-gramas „Apple Numbers 3.2” ir „IBM SPSS Statistics 20”. Buvo apskaičiuoti duomenų aritmetiniai vidurkiai, vidurkių standartinės paklaidos ir patikimumo laipsniai (p) atliekant „T-Test” ir „Chi-kvadratu” skaičiavimus. Rezultatai laikyti patikimais, kai p<0,05.
3. TYRIMŲ REZULTATAI
!
3.1. Kačiukų augimas
!
3.1.1. Tiriamosios ir kontrolinės grupės kačiukų augimo kreivės
!
Tiriamojoje grupėje 5 kačiukų svorio kitimai pateikti 5 pav. Pirmąją dirbtinio maitinimo dieną kačiukai svėrė vidutiniškai 126,2g ± 3,57g (nuo 121g iki 134g). Po savaitės kačiukai vidutiniškai svėrė 12,9% daugiau - 142,6g ±2,73g (nuo 136g iki 149g). Po 8 savaičių maitinimo kačiukai svėrė vidutiniškai 735,6g ± 61,85g (nuo 555g iki 899g).
5 pav. Tiriamosios gupės kačiukų augimo kreivės.
!
Kontrolinės grupėje 5 kačiukų svorio kitimai pateikti 6 pav. Antrąją gyvenimo dieną kačiukai svėrė vidutiniškai 100,4 g ± 1,98g (nuo 89g iki 105g). Po savaitės svėrė 40,44% daugiau - vidu-tiniškai 141g ± 6,37g (nuo 119g iki 172g). Po 8 savaičių kačiukai svėrė viduvidu-tiniškai 910,8g ± 49,31g (nuo 776g iki 1030g). S vori s, g. 0 225 450 675 900 Laikas, d. 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56
6 pav. Kontrolinės gupės kačiukų augimo kreivės.
!
Tiriamosios grupės kačiukų vidutinis paros prieaugis 8 savaičių laikotarpyje buvo 11,08g ± 1,59g. Kontrolinės grupės vidutinis paros prieaugis 8 savaičių laikotarpyje buvo 14,86 ± 1,17g. Dviejų grupių paros priaugimo vidurkiai skyrėsi statistiškai patikimai p=0,011. Abiejų grupių vidurkinės augimo kreivės pateiktos 7 pav.
Buvo paskaičiuoti tiriamosios grupės kačiukų paros prieaugio vidurkiai kiekvienai gyvenimo savaitei. Pirmąją amžiaus savaitę kačiukai priaugdavo vidutiniškai 3,31g ±1,94g. Antrąją savaitę 6,31 g ± 2,00g. Trečiąją savaitę 7,45g ± 3,04g. Ketvirtąją savaitę 13,08g ± 2,49g. Penktąją savaitę 9,54g ± 4,18g. Šeštąją savaitę 9,85g ± 4,19g. Septintąją savaitę 20,11g ± 7,88g. Aštuntąją savaitę 20,26 g ± 7,12g. Rezultatai pateikti grafiškai 8 pav.
!
!
!
!
!
!
S vori s, g. 0 275 550 825 1100 Laikas, d. 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 567 pav. Tiriamosios ir kontrolinės grupių svorio vidurkių kitimai.
!
8 pav. Tiriamosios grupės kačiukų vidutinis paros prieaugis skirtingomis maitinimo
savaitėmis. V idut ini s di enos pri ea ugi s, g. 0 7,5 15 22,5 30 Amžiaus savaitė
1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav. 5 sav. 6 sav. 7 sav. 8 sav.
K ač iuk ų s vori o vi durki s, g. 0 250 500 750 1000 Laikas, d. 2 4 6 8 10 12 14 16 18 20 22 24 26 28 30 32 34 36 38 40 42 44 46 48 50 52 54 56
Buvo paskaičiuoti kontrolinės grupės kačiukų paros prieaugio vidurkiai kiekvienai gyvenimo savaitei (9 pav.). Pirmąją amžiaus savaitę kačiukai priaugdavo vidutiniškai 7,51 g ± 2,75g. Antrąją savaitę 14,62 g ± 1,64g. Trečiąją savaitę 16,22g ± 2,70g. Ketvirtąją savaitę 15,05g ± 2,43g. Penk-tąją savaitę 14,45g ± 2,76g. ŠešPenk-tąją savaitę 15,25g ± 3,51g. SeptinPenk-tąją savaitę 18,14g ± 5,29g. Aš-tuntąją savaitę 14,87 g ± 6,07g. Tarpusavyje priaugimų vidurkiai skyrėsi statistiškai nepatikimai p>0,05, išskyrus lyginant 1 sav. priaugimus su 7 sav. priaugimais (p=0,006), bei 1 sav. su 8 sav. (p=0,014).
9 pav. Kontrolinės grupės kačiukų vidutinis paros prieaugis skirtingomis maitinimo
savaitėmis.
!
Palyginus abiejų grupių rezultatus paaiškėjo, kad kontrolinės grupės kačiukų priaugimas kito nežymiai tiesine funkcija, o tiriamosios grupės kačiukų priaugimas kito eksponentiškai - pirmo-siomis savaitėmis jie svorį priaugdavo lėčiau, o vėlesnėmis - greičiau (10 pav.).
Buvo palyginti tiriamosios grupės paros priaugimo vidurkiai skirtingais maitinimo laikotarpi-ais. Maitinant vien pieno mišinukais (nuo 1 iki 23 maitinimo dienos) kačiukai priaugdavo vidu-tiniškai 6,11g ± 1,41g. Maitinant ir pieno mišiniu ir konservais (nuo 24 iki 36 maitinimo dienos) kačiukai priaugdavo vidutiniškai 10,57g ± 2,33g. Maitinant vien konservais ir sausu ėdalu (nuo 37 iki 56 maitinimo dienos) vidutiniškai kačiukai priaugdavo 17,2g ± 3,82g. Šie duomenys pavaiz-duoti 11 pav.
!
V idut ini s di enos pri ea ugi s, g. 0 6 12 18 24 Amžiaus savaitė10 pav. Kontrolinės ir tiriamosios grupių vidutinių paros prieaugių skirtingomis
maitinimo savaitėmis palyginimas.
!
Patikrinus šių skirtingų laikotarpių duomenų statistinį patikimumą, gautas rezultatas, kad vi-sos grupės skyrėsi viena nuo kitos statistiškai patikimai (8 lentelė).
11 pav. Tiriamosios grupės kačiukų paros priaugimo vidurkiai skirtingais maitinimo
laikotarpiais. V idut ini s pa ros pri ea ugi s, g 0 7,5 15 22,5 30
Kačiukų amžiaus savaitė
1 sav. 2 sav. 3 sav. 4 sav. 5 sav. 6 sav. 7 sav. 8 sav.
Kontrolinės grupės vidurkis Tiriamosios grupės vidurkis
V idut ini s di enos pri ea ugi s, g. 0 5,5 11 16,5 22 Maitinimo laikotarpis
Vien pienu Ir pienu, ir konservais Konservais ir sausu ėdalu
17,2
10,571 6,118
8 lentelė. Tiriamosios grupės kačiukų paros prieaugių skirtumo, skirtingais maitinimo
laikotarpiais, statistinis patikimumas.
!
3.1.2. Lyties įtaka svorio prieaugiui
!
Buvo apskaičiuotas patelių ir patinėlių vidutinis paros priesvoris tiriamojoje, kontrolinėje ir abiejose šiose grupėse kartu. Tiriamosios grupės patelių priesvoris buvo nežymiai didesnis (9 lentelė), o kontrolinės grupės nežymiai mažesnis nei patinėlių. Skaičiuojant abiejų grupių priesvo-rio vidurkį, patinėliai augo šiek tiek greičiau. Tačiau šie skirtumai skiriasi statistiškai nepatikimai (p>0,05). Vadinasi lytis neturėjo įtakos augimui, stebėtame 8 savaičių laikotarpyje.
!
9 lentelė. Patelių ir patinėliu paros prieaugis, skirtingose grupėse.
!
3.1.3. Morfologiniai kraujo tyrimai
!
Kraujo tyrimų rezultatai pateikti 10 lentelėje. Tiriamosios ir kontrolinės grupių tyrimo rezul-tatai nesiskyrė tarpusavyje statistiškai patikimai (p>0,05). Tačiau buvo nustatyti kai kurių kraujo tyrimų nukrypimai nuo normos. Baltųjų kraujo kūnelių kiekio padidėjimą bei limfocitopeniją galėjo nulemti slapta infekcija ar uždegimas, nors kačiukams klinikiniai simptomai tyrimo metu nepasireiškė. Neutrofilija kartu su eozinopenija dažnai pasireiškia kartu dėl bakterinės kilmės infek-cijos. Neutrofiliją gali sukelti alerginės kilmės reakcija arba parazitozė. Mažas raudonųjų kraujo
Patikimumas (p) Vien pienu Ir konservais, ir pienu Konservais ir sausu
ėdalu
Vien pienu - 0,005 0,001
Ir konservais, ir pienu - - 0,038
Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. Abi gr. Patelių vidutinis paros
priesvoris gramais
11,28 ± 0,39 15,08 ± 3,02 12,8 ± 1,30
Patinėlių vidutinis paros priesvoris gramais
10,78 ± 4,42 15,26 ± 0,68 13,47 ± 1,68
kūnelių ir hematokrito rodiklis yra anemijos indikatorius. Anemija pasireiškė tiriamosios grupės kačiukui Nr.1, kuris augo lėčiausiai. Tiriamosios grupės kačiukams Nr.1 ir Nr.4 buvo nustatyta bak-terinės kilmės šlapimo takų infekcija, kai šiems buvo 3 sav. Jiems buvo paskirtas 7 dienų amoksa-cilino su klavulanine rūgštimi kursas. Tai galėjo turėti įtakos vėliau tirtiems kraujo morfologiniams rodikliams. Taip pat 6 amžiaus savaitę pradeda silpti su motinos krekenomis gautas pasyvus imunitetas, todėl kačiukai gali būti imlesni įvairiems infekcijos sukėlėjams.
!
10 lentelė. Morfologinių kraujo tyrimų rezultatai.
!
!
!
!
!
Kraujo mėginys BKKx 10 Limfoci tai Monoci tai Neutrof ilai Eozino filai RKKx 10 Hct Tiriamosios gr. Nr. 1 16,31 7,8↓ 1,5 6,5 0,6↓ 5,09↓ 0,24↓ Tiriamosios gr. Nr. 2 20,4↑ 10,5 1,4 8,0↑ 0,5↓ 6,98 0,33↑ Tiriamosios gr. Nr. 3 21,0↑ 7,2↓ 1,2 11,7↑ 0,7↓ 6,89 0,29 Tiriamosios gr. Nr. 4 35,83↑ 14,5↑ 2,1↑ 16,8↑ 2,2↑ 7,61 0,33↑ Tiriamosios gr. Nr. 5 15,12 8,19 1,1 5,0 0,9 7,63 0,31 Tiriamosios gr. vidurkis 21,73± 3,7 9,63±1, 34 1,44±0, 18 9,6±2,1 1 0,98±0, 31 6,84±0, 46 0,30±0, 16 Kontrolinės gr. Nr. 1 16,8 8 1,2 6,9 0,7↓ 6,77 0,30 Kontrolinės gr. Nr. 2 19,74 9,34 1,4 8,1↑ 0,9 8,10 0,31 Kontrolinės gr. Nr. 3 23,05↑ 6,95↓ 1,6 13,5↑ 1,0 7,85 0,33↑ Kontrolinės gr. Nr. 4 18,32 8,22 1,4 7,8 0,9 6,52 0,29 Kontrolinės gr. Nr. 5 21,2↑ 10,3 1,1 9,0↑ 0,8 6,90 0,28 Kontrolinės gr. vidurkis 19,82± 1,08 8,56±0, 57 1,34±0, 08 9,06±1, 15 0,86±0, 05 7,22±0, 31 0,30±0, 03 Patikimumas (p) 0,634 0,481 0,556 0,829 0,714 0,508 0,788 Norma 6 sav. kačiukams 16,13-2 0,01 8,02-11, 16 0,1-1,8 5,72-7,7 8 0,88-1, 28 6,31-8, 99 0,285-0 ,3113.2. Apklausos rezultatų analizė
!
3.2.1. Kačiukų išgyvenamumas pagal amžiaus grupes
!
Iš 79 apklaustųjų be katės buvo bandyta užauginti 229 kačiukus, iš kurių išgyveno 164. Ben-dras išgyvenamumas lygus 71,62%. Šiuos duomenis suskirsčius pagal amžiaus grupes buvo gauti tokie rezultatai - grupėje kačiukų, augintų dirbtinai nuo pat atvedimo buvo 34, iš jų išgyveno 7, taigi šios grupės išgyvenamumas 20,59%. Poros dienų amžiaus grupėje buvo 45 kačiukai, iš jų išgyveno 26, išgyvenamumas - 57,78%. Vienos savaitės amžiaus grupėje buvo 56 kačiukai, iš jų išgyveno 48, išgyenamumas - 85,71%. Dviejų savaičių amžiaus kačiukų grupėje buvo 43, iš jų išgyveno 38, gyvenamumas - 88,37%. Trijų savaičių amžiaus grupėje buvo 28 kačiukai, iš jų išgyveno 25, gyvenamumas - 89,29%. Virš 3 savaičių amžiaus grupėje buvo 23 kačiukai, iš jų išgyveno 20, iš-gyvenamumas 86,96% (12 pav.)
12 pav. Kačiukų išgyvenamumas (proc.) pagal amžiaus grupes.
!
K ač iuk ų i šgyve na m um as % 0% 22,5% 45% 67,5% 90%Amžius nuo kurio pradėtas dirbtinis maitinimas Nuo pa t atve dimo Poros dien ų amž iaus 1 sava itės a mžiaus 2 sava ičių a mžiaus 3 sava ičių a mžiaus virš 3 s avaiči ų amž iaus 86,96% 89,29% 88,37% 85,71% 57,78% 20,59%
Atlikus chi-kvadrato testą buvo apskaičiuotas šių dydžių skirtumo statistinis patikimumas (11 lentelė). Išgyvenamumas dirbtinai augintų kačiukų grupėse „nuo pat atvedimo” bei „nuo poros di-enų amžiaus” statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo visų kitų grupių (p<0,05 rezultatai pajuodinti). Tačiau kačiukų, dirbtinai augintų nuo 1, 2, 3 ir virš 3 sav. amžiaus išgyvenamumas tarpusavyje ne-siskyrė statistiškai patikimai.
!
11 lentelė. Atskirų amžiaus grupių išgyvenamumo skirtumų statistinis patikimumas (p).
!
3.2.2. Pieno mišinio pasirinkimo dažnumas
!
Iš 79 apklausos anketų iš viso buvo nurodyti 94 pieno mišinio pasirinkimo variantai (12 ap-klaustųjų pasirinko kelis mišinio variantus, 67 apklaustieji nurodė tik vieną mišinį). Karvės pienu kačiukus maitino 29 apklaustieji, tai sudarė 30,85% pasirinkimų. „Beaphar” firmos mišinį rinkosi 25 apklaustieji, tai sudarė 26,6%. Ožkų pienu maitino 15 apklaustųjų, tai sudarė 15,96%. Namų gamybos mišiniu karvės pieno pagrindu maitino 9 apklaustieji, tai sudarė 9,57%. „Canina” firmos mišinį vartojo 6 apklaustieji, tai sudarė 6,38%. „Royal Canin” firmos mišinį rinkosi 5 apklaustieji, tai sudarė 5,32%. „Diafarm” firmos mišinį vartojo 2 apklaustieji, tai sudarė 2,13%. Šuniukams skir-tu pieno mišiniu („Canina” ir „Brit Care” firmos) maitino 2 apklaustieji, tai sudarė 2,13%. „Gimpet” firmos mišiniu maitino vienas apklaustasis, tai sudarė 1,06%. Šie atsakymai buvo suskirstyti į grupes ir pateikti 13 pav.
Iš viso komerciniai mišiniai buvo pasirinkti 44 kartus. Komercinių mišinių pasirinkimo dažnumas pateiktas 14 pav. Daugiausiai žmonių vartojo „Beaphar” firmos kačių pieno pakaitalą.
!
!
Nuo pat atvedimo Poros dienų amžiaus 1 savaitės amžiaus 2 savaičių amžiaus 3 savaičių amžiaus virš 3 savaičių amžiausNuo pat atvedimo - 0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001
Poros dienų amžiaus - - 0,003 0,002 0,004 0,006
1 savaitės amžiaus - - - 0,771 0,744 0,885
2 savaičių amžiaus - - - - 0,905 0,867
3.2.3. Kačiukų išgyvenamumas prikausomai nuo pieno pakaitalo pasirinkimo
!
Buvo apskaičiuotas kačiukų išgyvenamumas priklausomai nuo duodamo pieno pakaitalo. Kiekvienos grupės išgyvenamumas pateiktas 15 pav. „Diafarm” firmos pakaitalą gavo 7 kačiukai, iš
Komercinis pieno mišinys 44%
Namų gamybos mišiniys karvės pieno pagrindu 10% Karvės/ožkos pienas 47% 2% 5% 5% 12% 15% 61%
„Beaphar" firmos mišinys „Canina" firmos mišinys „Royal Canin" firmos mišinys „Diafarm" firmos mišinys Šuniukams skirtas pieno mišinys „Gimpet" firmos mišinys
14 pav. Komercinių pieno pakaitalų pasirinkimo dažnumas. 13 pav. Katės pieno pakaitalo grupės pasirinkimo dažnumas.
