SLAUGOS FAKULTETAS SPORTO INSTITUTAS
SIGITA SADAUSKYTĖ
ERGOTERAPIJOS EFEKTYVUMO, TAIKANT SKIRTINGAS
PROGRAMAS PETIES ANKŠTUMO SINDROMĄ PATIRIANTIEMS
ASMENIMS, ĮVERTINIMAS
Fizinės medicinos ir reabilitacijos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Ernesta Sendţikaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETASREABILITACIJOS KATEDRA SPORTO INSTITUTAS
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanas Prof. Dr. Jūratė Macijauskienė 2015 05 18
ERGOTERAPIJOS EFEKTYVUMO, TAIKANT SKIRTINGAS
PROGRAMAS PETIES ANKŠTUMO SINDROMĄ PATIRIANTIEMS
ASMENIMS, ĮVERTINIMAS
Fizinės medicinos ir reabilitacijos magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
dr. Ernesta Sendţikaitė 2015 05 18
Recenzentas Darbą atliko
Doc. Dr. Daiva Petruševičienė Magistrantė
Sigita Sadauskytė
2015 05 18 2015 05 18
TURINYS
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 7
1. LITERATŪROS APŢVALGA ... 8
1.1. Peties ankštumo sindromo atsiradimo prieţastiniai veiksniai ... 8
1.2. Peties sąnario anatomija ... 8
1.3. Peties ankštumo sindromas ... 10
1.4. Peties ankštumo sindromo diagnozavimas ... 12
1.5. Peties ankštumo sindromo gydymas ... 12
1.5.1. Gydymas kortikosteroidais ... 14 1.5.2. Chirurginis gydymas ... 15 1.6. Ergoterapija ... 16 2. TYRIMO METODIKA ... 18 2.1. Tyrimo instrumentai ... 18 2.2. Tiriamųjų kontingentas ... 21 2.3. Poveikio charakteristika ... 23 3. Rezultatai ... 25
3.1. Tiriamųjų paţeistos galūnės amplitudės ir jėgos vertinimo rezultatai. ... 25
3.2. Tiriamųjų skausmo vertinimo rezultatai ... 30
3.3. Tiriamųjų gyvenimo kokybės komponentų ir savarankiškumo įvertinimo rezultatai. 31 4. Tyrimo rezultatų aptarimas ... 49
IŠVADOS ... 51
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 52
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 53
SANTRAUKA
S. Sadauskytė. Peties ankštumo sindromą patiriančių asmenų ergoterapijos efektyvumo, taikant skirtingas programas, įvertinimas. Magistro baigiamasis darbas. Mokslinė darbo vadovė dr. E. Sendţikaitė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos, Slaugos fakulteto, Reabilitacijos katedros, Sporto institutas. – Kaunas, 2015
Tikslas: įvertinti ergoterapijos efektyvumą peties ankštumo sindromą patiriantiems asmenims
taikant skirtingas ergoterapijos programas
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų judesių atliktį, jėgą ir amplitudę paţeistoje viršutinėje galūnėje prieš ir po skirtingų ergoterapijos programų;
2. Įvertinti pacientų skausmo pasireiškimo kaitą bei nustatyti ryšį su lankstumo, jėgos bei gyvenimo kokybės komponentų rodikliais.
3. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę ir savarankiškumą prieš ir po skirtingų ergoterapijos programų.
Tiriamųjų kontingentas:. Tyrime dalyvavo 32 asmenys: 31% vyrų (10 vyrų) ir 69% moterų
(22 moterys). Amţiaus vidurkis buvo 46,7±2,99 metai. Tiriamiesiems buvo diagnozuotas peties ankštumo sindromas. Tiriamiesiems atrinkti buvo naudojami šie kriterijai: tiriamiesiems buvo diagnozuotas peties ankštumo sindromas, netaikytas chirurginis gydymas ar gydymas intrasąnarinėmis injekcijomis.
Tyrimo instrumentai: vizualinė skausmo skalė naudojama norint nustatyti pacientų
skausmą; kasdienės veiklos atsiradusioms problemoms nustatyti buvo naudojamas ADL testas; modifikuotas veiklos vertinimo klausimynas vertina paciento darbinę veiklą, poilsį, laisvalaikį, saviprieţiūrą ir rūpinimąsi buitimi; SF-36 gyvenimo kokybės klausimynas skirtas nustatyti pacientų gyvenimo kokybę esant peties ankštumo sindromui; dinamometrija - tyrimo metu dinamometru buvo matuojama ir paţeistos rankos jėga; goniometrija - matuojama paciento paţeistos rankos amplitudė (ţasto atitraukimas, tiesimas, vidinė ir išorinė rotacijos) laipsniais.
Rezultatai ir išvados: tiriamųjų ţasto lenkimo ir atitraukimo, vidinės ir išorinės rotacijos
amplitudės bei statinė plaštakos raumenų jėga padidėjo nepriklausomai nuo taikytos ergoterapijos programos ir lyties (p<0,05). Skausmo įvertinimo rezultatai statistiškai reikšmingai sumaţėjo abiejų grupių tiriamiesiems (p<0,05). Vertinant abiejų grupių tiriamųjų gyvenimo kokybę, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai pagerėjo fizinio funkcionavimo, energijos/nuovargio ir skausmo poskalių rezultatai. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo taikytos programos tiriamųjų savarankiškumo vertinimo rezultatai pagerėjo (p<0,05).
SUMMARY
S. Sadauskytė: The evaluation of the effectiveness of occupational therapy, using its different programs for the people who are experiencing shoulder impingement syndrome. A Master‘s thesis. Research supervisor is dr. E. Sendţikaitė; Sports institute in Department of rehabilitation, Faculty of nursing of Medical Academy in Lithuanian University of Health Sciences, – Kaunas, 2015.
The aim of the thesis: to evaluate the effectiveness of occupational therapy for the people who are
experiencing shoulder impingement syndrome, using different programs of occupational therapy.
Tasks of the research:
1. To evaluate the performance of of subjects, strength and amplitude in damaged upper limb before and after different programs of occupational therapy;
2. To evaluate the display of patients’ pain, find relation between flexibility, movements and quality of life and before and after different programs of occupational therapy;
3. To evaluate the quality of life and self-sufficiency of patients before and after different programs of occupational therapy.
The contingent of subjects: In the research participated 32 people: 31% men (10 men) and 69%
women (22 women). Average age was 46,7±2,99 years. Subjects were diagnosed with shoulder impingement syndrome, surgical treatment or treatmet with intra-articular injections was not applied.
Research instruments: a visual pain scale used in order to determine the pain of patients; to measure
problems that have appeared in daily activities, ADL test was used; a modified questionnaire of evaluation of activity estimates the occupational activity, rest, leisure, self-care and household care of a patient; SF-36 questionnaire of life quality is used to determine the quality of life of patients who are having shoulder impingement syndrome; dynamometry – during the research the strength of a hand was measured with dynamometer; goniometry – the amplitude of patient’s damaged hand is being measured (pulling back upper arm, stretching, internal and external rotation) by degrees.
Results and conclusions: pulling back and stretching of the upper arm, amplitude of internal and
external rotation, and static strength of handbreadth muscles increased in subjects, despite the applied program of occupational therapy or gender in both groups (p<0,05). The results of pain evaluation has statistically significantly decreased in both groups of subjects (p<0,05). Assessing the quality of life in both groups it was determined that physical functionality, energy/fatigue and the results of subscale of pain has statistically significantly improved. Assessing self–sufficiency it was determined that the results in both groups of subjects has statistically significantly improved (p<0,05).
ĮVADAS
Daugiau kaip 90% peties skausmų ligonius kamuoja ne dėl sąnario patologijos. Daţniausios dvi skausmų peties srityje prieţastys: peties rotatorių paţeidimas ir sąauginis kapsulitas (sustingęs petys). Taip pat autoriai išskiria ir kitas ligas bei būkles, dėl kurių gali būti jaučiamas skausmas peties srityje. Daţnos būklės tokios, kaip peties rotatorių tendinopatija ± ankštumas, rotatorių plyšimas, tepalinio maišelio uţdegimas (bursitas), kapsulitas (sustingęs petys), krūtinkaulio ir šoninių jungčių patologija. Taip pat skausmas plintantis iš kitų kūno sričių (dėl kaklo srities, intratorakalinių, podiafragminių paţeidimų), miofascijinis skausmo sindromas [8; 47].
Skausmas judesio metu, peties sąnario nestabilumas, rotatorių manţetės susilpnėjimas – peties sąnario ankštumo sindromo pradţia. Peties sąnario ankštumas – tai būklė, kurios metu sumaţėja peties skliauto tarpas dėl jame esančių minkštųjų audinių pakenkimo [8; 47]. Judesių metu spaudţiamas antdyglinis raumuo, jo sausgyslė ir rotatorių manţetės raumenys, esantys tarp ţastikaulio didţiojo gumburėlio ir mentės petinės ataugos. Šį sindromą gydyti galima tiek chirurgiškai, tiek farmakologiškai, tiek pasitelkiant įvairius fizioterapinius gydymo būdus, gydymą judesiu [9; 14; 15; 27].
Ergoterapija gali būti vienas iš reabilitacijos gydymo būdų. Dirbdamas su asmeniu, turinčiu peties sutrikimų, ergoterapeutas taip pat siekia sugrąţinti judesių amplitudę, pagerinti kasdienę ir darbinę veiklas. Atliktų tyrimų esant peties ankštumo sindromui nėra atlikta daug, ypač Lietuvoje, todėl tikime, kad mūsų darbas bus naudingas ir informatyvus, gydant šį sindromą. Remiantis kitų šalių atliktais tyrimais, sudarėme skirtingas ergoterapijos programas, siekiant įrodyti jų efektyvumą[16; 21; 26].
DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tikslas – įvertinti ergoterapijos efektyvumą peties ankštumo sindromą patiriantiems
asmenims taikant skirtingas ergoterapijos programas.
Tyrimo uţdaviniai:
1. Įvertinti tiriamųjų judesių atliktį, jėgą ir amplitudę paţeistoje viršutinėje galūnėje prieš ir po skirtingų ergoterapijos programų;
2. Įvertinti pacientų skausmo pasireiškimo kaitą bei nustatyti ryšį su lankstumo, jėgos bei gyvenimo kokybės komponentų rodikliais.
3. Įvertinti pacientų gyvenimo kokybę ir savarankiškumą prieš ir po skirtingų ergoterapijos programų.
1. LITERATŪROS APŢVALGA
1.1. Peties ankštumo sindromo atsiradimo prieţastiniai veiksniai
Daugiau kaip 90% peties skausmų ligonius kamuoja ne dėl sąnario patologijos. Daţniausios dvi skausmų peties srityje prieţastys: peties rotatorių paţeidimas ir sąauginis kapsulitas (sustingęs petys). Daţnos būklės, tokios kaip peties rotatorių tendinopatija ± ankštumas, rotatorių plyšimas, tepalinio maišelio uţdegimas (bursitas), kapsulitas (sustingęs petys), krūtinkaulio ir šoninių jungčių patologija, taip pat skausmas, plintantis iš kitų kūno sričių (dėl kaklo srities, intratorakalinių, podiafragminių paţeidimų), miofascijinis skausmo sindromas [48; 51]. Pasak kai kurių šaltinių, peties ankštumo sindromas sudaro 44 %. diagnozuojamų visų, su peties skausmu susijusių susirgimų [52]. Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo atlikti tyrimai, siekiant nustatyti peties traumų paplitimą tarp lyčių. Nustatyta, kad moterims daţniau nustatomos su kaklo, pečių skausmu susijusios problemos [45].
Paties ankštumo sindromas daţnai nustatomas ir šiems sporto šakų atstovams: tenisininkams, beisbolininkams, krepšininkams, amerikietiško futbolo sportininkams ar plaukikams. Dėl netaisyklingos ir nuolat petį traumuojančios padėties, daţnai jaučiamas skausmas peties srityje, daţnos traumos, patempimai, uţdegiminiai procesai [38]. Peties problemos gana daţnos ir jos neigiamai veikia asmenis. Nuolatinis skausmas, įvairios problemos, blogina asmens sveikatą ir neleidţia jaustis pilnaverčiu asmeniu.
1.2. Peties sąnario anatomija
Peties sąnarys (mentės ţastikaulio sąnarys) yra vienas iš paslankiausių viršutinių galūnių sąnarių. Jis su dar dviem sąnariais (petiniu raktikaulio ir krūtinkauliniu raktikaulio) jungia ranką su liemeniu [7].
1.1 pav. Peties sąnarys [8]
Peties sąnarys sudarytas iš mentės sąnarinės duobės ir ţastikaulio galvos. Mentės sąnarinė duobė nėra gili, bet ją pagilina storesnė pakraščiuose (2,5–3,5 mm) ir plonesnė viduryje (1,3 mm) sąnarinė kremzlė. Ţiedo formos sąnarinė lūpa, viršuje suaugusi su dvigalvio ţasto raumens ilgosios galvos sausgysle, o apačioje suaugusi su trigalvio ţasto ilgosios galvos sausgysle, taip pat pagilina sąnarinę duobę 3 mm pločio juosta ir suteikia sąnariui erdvumo. Ši sąnarinė lūpa turi tris paviršius: vienu paviršiumi yra priaugusi prie kaulo, antru – papildo sąnarinę duobę, o trečiu yra atsisukusi į kapsulę [7; 48].
Sąnario kapsulė yra erdvi, prasideda nuo mentės kaklelio ir eina aplink sąnarinės lūpos pamatą. Jos storis svyruoja priklausomai nuo aplinkos – plona ties viršutine uţpakaline siena, kur eina raumenų sausgyslės, o storesnė sausgyslių tarpuose [7].
Peties sąnaryje, tarp raumenų ir po jais yra daug tepalinių maišelių. Yra keli didesni tepaliniai maišeliai: posausgyslinis pomentinio raumens maišelis (susisiekia su sąnario ertme), popetinis maišelis (nesusijungia su sąnario ertme), podeltinis maišelis [7].
Peties sąnarį tvirtina keli netvirti raiščiai: 1. snapinis ţastikaulio raištis;
2. trys lūpiniai ţastikaulio raiščiai.
Peties sąnarį geriausiai tvirtina aplink jį esantys raumenys: deltinis raumuo (lot. musculus deltoideus);
antdyglinis raumuo (lot. musculus supraspinatus); podyglinis raumuo (lot. musculus infraspinatus); maţasis apvalusis raumuo (lot. musculus teres minor);
didysis apvalusis raumuo (lot. musculus teres major); pomentinis raumuo (lot. musculus subscapularis) [7].
1.2 pav. Peties sąnario sandara [8]
Peties sąnarys yra vienas sudėtingiausių jungčių kompleksas kūne. Esant tokiai peties sandarai, atliekama daugiau laisvesnių judesių negu per kitus sąnarius. Darnūs ir mišrūs judesiai, atliekami per tris skirtingus sąnarius (mentės ir ţastikaulio, petinio raktikaulio, krūtinkaulinio raktikaulio). Šie trys sąnariai, sąveikaudami su mente raiščiais (skersinis mentės ir snapinis peties raiščiai), veikdami darniai, uţtikrina beveik visus galimus peties judesius [5]. Peties sąnarys yra vienas iš sudėtingiausių sąnarių. Veikdamas kompleksiškai su kitomis struktūromis, leidţia atlikti asmeniu daug įvairių ir reikalingų judesių, todėl bet koks sutrikimas ar nukrypimas nuo normos yra neigiamas veiksnys, neleidţiantis asmeniu gyventi pilnavertiško gyvenimo.
1.3. Peties ankštumo sindromas
Peties sąnario ankštumas – tai būklė, kurios metu sumaţėja peties skliauto tarpas dėl jame esančių minkštųjų audinių pakenkimo. Judesių metu spaudţiamas antdyglinis raumuo, jo sausgyslė ir rotatorių manţetės raumenys, esantys tarp ţastikaulio didţiojo gumburėlio ir mentės petinės ataugos. Šis sindromas daţniausiai pasireiškia skausmu judesio metu, rotatorių manţetės susilpnėjimu, peties sąnario nestabilumu. Negydant šios ligos gali prasidėti rotatorių manţetės raumenų plyšimai [12; 18; 20; 24; 34].
Tam tikri moksliniai šaltiniai teigia, kad peties ankštumo sindromą pirmą kartą aprašė gydytojas Meyer 1931 metais. Jis teigė, kad sausgyslėms brinkstant kinta tarpsąnarinių ertmių dydis dėl ko susidaro didelis tarpsąnarinis spaudimas. Dėl šios prieţasties atsiranda uţdegiminiai procesai rotatorių manţetės sausgyslėse, kurios, negydant uţdegimo, silpnėja ir plyšta. Codman (1934m.) mini peties sąnario kritinę zoną, kurioje daţnai prasidėdavo degeneraciniai pakitimai. Vėliau (1949m.) Amstrongas šią zoną pavadino antdygliniu raumens sindromu (angl. subacromial impingement syndrom). Viso to pasekoje Neer (1953m.) pasiūlė peties sąnario ankštumo sindromą, kaip atskirą sąvoką rotatorių manţetės ligų pogrupyje. Taip pat jis įvardijo ir ankštumo zoną sąnaryje – tai tarpkaulinis tarpas, kuriame dalis rotatorių manţetės raumenų spaudţia antdyglinio raumens sausgyslę [14; 34].
Peties ankštumo sindromas skirstomas į tris grupes pagal ligos paţeidimo lygį:
I – matoma rotatorių manţetės ir tepalinio maišelio edema ir hemoragija. Esant šiai stadijai per daţnai yra pasirenkamas operacinis gydymas, tačiau netaikant tokios gydymo formos ši stadija linkusi daţnai kartotis. Rekomenduojama šią stadiją gydyti taikant nuskausminamuosius vaistus, fizioterapines procedūras ir raumenų jėgą didinančius pratimus. Ši stadija daţniausiai pasireiškia jaunesniems nei 25 metų asmenims:
II – rotatorių manţetės sausgyslių uţdegimas ir fibrozė. Ši stadija daţniausiai diagnozuojama 20–40 metų asmenims. Daţniausiai reikalingas operacinis gydymas, nes neoperacinis gydymas (reabilitacija fiziniais pratimais ir kt.) nebėra toks veiksmingas ir turintis ilgalaikį teigiamą poveikį kaip pirmoje stadijoje;
III – dalinis arba visiškas rotatorių manţetės sausgyslių plyšimas. Ši stadija diagnozuojama asmenims, kurių amţius yra daugiau kaip 40 metų. Trečioji stadija gali trukti ilgus metus. Jos gydymui reikalingas chirurginis gydymas [33].
Šį sindromą lydi nuolatinis skausmas atliekant judesius virš galvos, taip pat ilsintis arba miegant. Atsiradęs skausmas dėl patologijos popetinėje srityje daţnai juntamas net visoje rankoje ar alkūnėje. Daţniausiai šiuo atveju skauda deltinio raumens srityje, kitaip vaidinamoje „skausmo arkoje―. Ši sritis pavadinta taip dėl tam tikrų minkštųjų struktūrų spaudimo tarp ţastikaulio ir mentės petinės ataugos apačios. Šios minkštųjų audinių struktūros yra antdyglinis raumuo (skausmas atsiranda priešinantis atitraukimui), podyglinis raumuo (skausmas atsiranda pasipriešinant sukimui į išorę), pomentinis raumuo (skausmas atsiranda pasipriešinant sukant ţastą į vidų), po petine mentės atauga esantis tepalinis maišelis (skausmas labai intensyvus atliekant visus pasyvius judesius) [35; 44].
Esant šiam simptomui – šiuo atveju skausmui – yra atliekamas „skausmo arkos― testas. Jis priskiriamas prie kelių peties ankštumo sindromui nustatyti skirtų testų. Šio testo metu paciento ranka yra pasyviai keliama į viršų virš galvos ir liepiama jam aktyviai ranką leisti ţemyn. Šis sindromas
diagnozuojamas kada aktyvaus judesio metu, leidţiant ranką ţemyn, 60–120 laipsnių kampo, skausmas sustiprėja [35].
1.4. Peties ankštumo sindromo diagnozavimas
Daugiau kaip 90% peties skausmų ligonius kamuoja ne dėl sąnario patologijos. Daţniausios dvi skausmų peties srityje prieţastys: peties rotatorių paţeidimas ir sąauginis kapsulitas (sustingęs petys). Taip pat autoriai išskiria ir kitas ligas bei būkles, dėl kurių gali būti jaučiamas skausmas peties srityje. Daţnos būklės: peties rotatorių tendinopatija ± ankštumas, rotatorių plyšimas, tepalinio maišelio uţdegimas (bursitas), kapsulitas (sustingęs petys), krūtinkaulio ir šoninių jungčių patologija, taip pat skausmas, plintantis iš kitų kūno sričių (dėl kaklo srities, intratorakalinių, podiafragminių paţeidimų), miofascinis skausmo sindromas [48; 51].
Kalbant apie peties ankštumo sindromo tyrimus Lietuvoje, galima pasakyti, kad jų kol kas atlikta nedaug. R.Broga aprašė peties sąnario degeneracines prieţastis, peties ištyrimo planą, populiariausius ištyrimo metodus (funkcinius ir jėgos pasipriešinimo, skausminiai). Kaip nebrangų ir labai informatyvų ligos diagnozavimo tyrimą autorius įvardina rentgenologinį tyrimą [48]. Kaip patikimą diagnostinį testą rentgenologinį tyrimą įvardijo ir R.Gudas su kolega. Taip pat savo tyrimui atlikti jie naudojo ir Constantos skalę [3].
Neer taip pat sukūrė ir išpopuliarino specifinį diagnostinį testą. Šis testas apima pilnus pasyvios peties fleksijos ir vidinės rotacijos judesius, kol rankomis yra ribojamas mentės judesys. Jei pasireiškia skausmas testo atlikimo metu – testas yra teigiamas [12; 34].
Oksfordo universiteto mokslininkai, atliko tyrimą, kurio metu siekė įvertinti tikslumą diagnozuojant peties ankštumo sindromą, kurį patvirtina rezultatai, gauti atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Tyrėjai naudojo tokius klinikinius testus kaip: Neer testas, Hawkins testas, Yocum manevrą, Jobe manevrą, Patte manevrą, Gerber‘s startavimo testą, pasyvų abdukcijos testą. Fizinio vertinimo testai buvo lyginami su gautais magnetinio rezonanso rezultatais. Visi testai buvo teigiami daugiau kaip pusei tiriamųjų. Atliktas tyrimas parodė, kad tiksliausias ir didţiausią jautrumą turinis testas yra Yocum testas [10].
1.5. Peties ankštumo sindromo gydymas
Kaip peties ankštumo sindromo gydymo priemonė Lietuvoje buvo naudota ir aprašyta kineziterapijos programa. L.Bačenskaitė ir D.Jankauskytė (2014) atliko tyrimą su sportuojančiais, neįgaliųjų veţimėlyje sėdinčiais ir peties ankštumą patiriančiais, neįgaliais asmenimis. Tiriamiesiems vertinta judesių amplitudė, skausmas, raumenų jėga ir savarankiškumas kasdienėje veikloje. Po
keturias savaites trukusio kineziterapijos (raumenų tempimo, stiprinimo pratimų) kurso, gauti statistiškai reikšmingi pakitimai skausmo maţėjime, vidinės ir išorinės rotacijos judesių amplitudės didėjime [1].
Peties ankštumo sindromo gydymui naudojamas ne tik chirurginis, bet ir konservatyvus gydymas fizinės terapijos pagalba. Pagrindinis šio gydymo tikslas – susijusių judesių mechanizmo, skubotų biomechaninių veiksnių panaudojimas. Terapeuto tikslas – kryptingai didinti raumenų jėgą ir ištvermę. Ši intervencija gali apimti priekinės dalies peties tempimą arba mentės stabilizatorių jėgos didinimą. Daţnai taikomas ir kombinuotas gydymas. Po chirurginio gydymo taikoma reabilitacija [14; 29; 31; 42].
Remiantis Kelly S. su kolegomis 2010 metais atliktais tyrimais, nustatyta, kad fiziniai pratimai, turi teigiamą poveikį reabilitacijos metu, gydant peties ankštumo sindromą. Tačiau nėra aišku, kiek ilgai tęsiasi tas teigiamas fizinių pratimų poveikis, kadangi daugelyje tyrimų aprašomas kombinuotas gydymas: kai šalia fizinių pratimų derinamas ir medikamentinis gydymas. Taigi, fizinių pratimų efektyvumas nėra išskiriamas kaip pagrindinis gydymo metodas, tačiau jie gali pagerinti laikyseną, raumenų balansą ir turėti gerą poveikį sprendţiant šios ligos prieţastis [28].
Gydant peties ankštumo sindromą pagrindinis gydymo principas grindţiamas raumenų reaktyvumu ir funkcijos sutrikimu. Pirmoje šios ligos stadijoje siekiama sumaţinti skausmą ir edemą. Toks pacientas yra mokomas atlikti judesius ţemiau pečių juostos ir priešais save (ţemiau kaip 70 laipsnių kampu). Skausmui maţinti buvo naudojama speciali juosta (teipas), kurios pagalba buvo siekiama sumaţinti skausmą, kontroliuoti laikyseną, gerinant propriorecepciją ir raumenų tonusą. Taip pat skausmo maţinimui ir peties sąnario stabilumui palaikyti I ir II peties ankštumo stadijoje naudojamas ir peties imobilizavimas. Geriausi rezultatai yra pasiekiami tada, kai manualinė terapija derinama su fiziniais pratimais. Kai terapeutas priţiūri pacientą pratimų atlikimo metu, rezultatai yra greičiau pasiekiami. Taip pat gan daţnai šiam sindromui gydyti naudojamas vis labiau populiarėjanti teipavimo technika [8; 11; 19; 39; 40; 47; 49].
Kalbant apie pačias reabilitacijos programas, tai galima pasakyti, kad jų yra labai daug. Skiriasi viena nuo kitos tiek savo trukme, tiek specialių pratimų ir įvairių metodikų gausa. Tiriamųjų amţius svyruoja nuo 18 iki 66 metų. Atliekant tyrimus yra sudaromos specialios programos, parenkamos kontrolinės grupės. Programų rinkinį sudaro tokios uţduotys, kaip: raumenų tempimo, jėgos didinimo aktyvūs pratimai, pratimai „Theraband― juosta, lenkimo, tiesimo, vidinės ir išorinės rotacijos pratimai. Taip pat taikomos fizioterapinės procedūros, šilumos ar šalčio paketai (kartais net abu). Nustatyta, kad fiziniai pratimai maţina skausmą ir pageriną funkciją [17; 28].
Varijuojant fiziniams pratimams skiriamu laiku ir derinant su kitomis intervencijomis, įskaitant antiuţdegimines injekcijas ir fizioterapines procedūras, sunku nustatyti, kas turėjo didesnį poveikį – pratimai ar vaistai. Po jėgos didinimo ir tempimo pratimų buvo rasta raumenų pakitimų
aplink peties sąnarį, tačiau išliko nepakitęs raumenų balansas ir uţdegiminio proceso maţėjimas. Jeigu peties ankštumo sindromo atsiradimo prieţastimi būtų judesio sutrikimai, tai raumenų balanso normalizavimas ir uţdegiminio proceso maţinimas, sudarant ilgalaikes programas, ilgainiui turėtų teigiamą efektą [28; 31; 37].
Aimie F. Kachingwe (2008) su kolegomis peties ankštumo gydymui naudojo kelias skirtingas technikas, kurias lygino tarpusavyje. Tyrėjai sudarė keturias tiriamųjų grupes ir taikė skirtingas metodikas: pirmajai grupei taikė priţiūrimus specialisto pratimus; antrajai grupei taikė specialisto priţiūrimus pratimus ir peties mobilizaciją; trečiai grupei taikė specialisto priţiūrimus pratimus ir peties mobilizaciją judesio metu (angl. :mobilizatio–with–movement); ketvirtai grupei buvo paskirta tik specialisto konsultacijos. Tyrimui atlikti buvo parinkti šie testai: vizualinė skausmo skalė (nustatyti tiriamųjų skausmo lygiui), taip pat Neer ir Hawkins–Kennedy testai, vertinami peties aktyvūs judesiai ir peties funkcija. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad taikant peties sąnario mobilizaciją ir mobilizaciją judesio metu kombinuotą su fiziniais pratimais, galima pasiekti teigiamų rezultatų maţinant skausmą ir gerinant peties funkciją [9].
Gydant peties ankštumo sindromą chirurginiu būdu, reikalinga reabilitacija pooperaciniu laikotarpiu. J.Ylinen ir kt. atliko tyrimą, kurio metu tyrė asmenis, kuriems buvo atlikta artroskopija. Tiriamiesiems buvo sudaryta gydymo programa, kuri apėmė fizioterapines procedūras ir fizinius pratimus, manualinės terapijos uţsiėmimus. Ši programa buvo efektyvi. Nustatyta, reabilitacijos programa, teigiamai paveikė artromiohumeralinio tarpo siaurėjimą (jis nustojo maţėti). Tyrėjai teigia, kad tai turėjo įtakos fiziniai pratimai, kurie padidino sąnario kapsulės sukibimo jėgą ir praplatino subakromialinį tarpą [25; 29; 19; 13]. Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad vienas iš efektyviausių gydymo būdų yra gydymas judesiu arba kombinuotas gydymas. Taisyklingi ir dozuoti fiziniai pratimai visada turėjo teigiamą rezultatą gydant šį sindromą.
1.5.1. Gydymas kortikosteroidais
Taip pat 2010 metais buvo tirtas kortikosteroidų ir fizinių pratimų veiksmingumas gydant peties sąnario ankštumo sindromą. Elektromiografiniais tyrimais įrodyta, kad vietiniai nuskausminamieji, leidţiami į subakromialinį tarpą, maţina rotatorių manţetės skausmus. Remiantis kai kuriais atliktais tyrimais nustatyta, kad kombinuotas gydymas turi didesnį efektyvumą reabilitacijos pabaigoje, negu vien tik gydymas kortikosteroidų injekcijomis ar tik fiziniais pratimais. Uţsiėmimų metu buvo paprašyta specialisto, sudarinėjančio fizinių pratimų programą, pravesti nors vieną manualinės terapijos seansą. Šiuo atveju manualinė terapija apėmė peties sąnario mobilizaciją [16; 27; 38; 41; 43].
Kortikosteroidų poveikį tyrė ir Oksfordo universiteto mokslininkai. Jų atliekamo tyrimo metu buvo surinkti tiriamieji į dvi grupes. Pirmajai grupei buvo skiriamas gydymas kortikosteroidų injekcijomis, o antrąja derinama po 10 fizioterapijos procedūrų, akupunktūrų ir atliekamų pratimų namuose. Tyrėjai pasirinko tiriamuosius vertinti šiais testais: Adolfsson–Lysholm peties vertinimo testas (vertino paţeisto peties skausmą ir funkcijas) ir EuroQol–five dimensijų savęs vertinimo testą (juo vertino tiriamojo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę). Vertinama buvo tyrimo pradţioje, praėjus trims, šešioms savaitėms, šešiems ir dvylika mėnesių. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nėra jokių reikšmingų skirtumų tarp abiejų tiriamųjų grupių rezultatų. Tačiau abiejų grupių tiriamiesiems reikšmingai pagerėjo bėgant laikui [26].
Gydymas kortikosteroidais yra populiarus ir Jungtinėse Valstijose. Brooke K. Coombes su kolegomis atliko tyrimą, kurio metu siekė nustatyti, ar gydymas kortikosteroidais kariškius yra veiksmingesnis uţ gydymą manualine terapija. Tyrimo, kuris truko vienerius metus, po mėnesio skirtų procedūrų pirminiai tyrimai neparodė jokių reikšmingų skirtumų tarp abiejų tiriamųjų grupių. Po pirminio tyrimo 60% tiriamųjų, kuriems buvo skiriamas gydymas kortikosteroidų injekcijomis, parodė susidomėjimą tęsti gydymą ir kreipėsi į fizinės medicinos specialistus. Tuo tarpu, iš grupės, kuriai buvo skiriamas gydymas manualine terapija, tęsti gydymą nusprendė tik 37% tiriamųjų [15].
Tokiu pat metu su kariškais buvo atliekamas panašus tyrimas, kurio metu buvo siekiama palyginti dviejų nechirurginio gydymo rezultatus. Šiame tyrime buvo sudarytos dvi grupės. Pirmos grupės tiriamiesiems buvo skiriamas gydymas kortikosteroidų injekcijomis, o antrosios grupės – gydymas manualinė terapija. Tyrimo metu buvo naudojamas peties skausmo ir negalios indeksas, visuotinė pokyčių vertinimo skalė, skaitmeninė skausmo pokyčių skalė. Abiejų grupių pasiekti rezultatai buvo reikšmingi, tačiau grupei, kuriai buvo skiriamas gydymas manualine terapija prireikė maţiau laiko pasiekti teigiamiems rezultatams [46]. Nors gydymas kortikosteroidais yra veiksmingas, tačiau turi ir neigiamų komplikacijų, todėl šį gydimo būdą reikėtų rinktis atsargiai ir gerai apgalvojus.
1.5.2. Chirurginis gydymas
Kalbant apie peties sąnario ankštumo diagnozavimą, Neer pirmasis pasiūlė chirurginį gydymą. Alternatyviu gydymo metodu buvo laikoma ir priekinė akromioplastika, kuri buvo atliekama remiantis prielaida, kad kompresija ir mechaninė rotatorių manţetės bei subakrominės bursos trintis paţeidţia tik priekinę dalį, kai ranka yra keliama. Tada formuojasi rotatorių manţetės tendinitas, subakrominis bursitas, kurie gali progresuoti į rotatorių manţetės plyšimus. Ši prielaida yra remiama ne tik Neer tyrimais, bet ir kitų mokslininkų atliktais tyrimais [14].
Artroskopinėmis operacijomis peties ankštumo sindromą gydė R.Kalesinskas ir R.Gudas. Atliktam gydymui įvertini buvo pasirinktas rentgenologinis tyrimas ir Constantos skalė. Šiuo tyrimu
buvo siekiama įrodyti, kad artroskopinės operacijos yra efektyvesnės ir maţiau skausmingos negu atviros peties sąnario operacijos [3]. Esant rimtiems paţeidimams, efektyviausiais ir greičiausias būdas gydyti peties ankštumo sindromą yra chirurginis gydymas.
1.6. Ergoterapija
Ergoterapija – tai darbo terapija. Specialistas, dirbdamas su pacientu, siekia grąţinti ar kompensuoti sutrikusias veiklas. Ergoterapija apima ţmogaus kasdienę, darbinę veiklas ir laisvalaikį. Dirbdamas su asmeniu, turinčiu peties sutrikimų (rotatorių manţetės sausgyslių plyšimų, sustingusiu pečiu (adhezyviniu kapsulitu), peties nestabilumu, subakromialiniu ankštumo sindromu), ergoterapeutas siekia sugrąţinti judesių amplitudę, pagerinti kasdienę ir darbinę veiklas. Rebecca L. von der Heyde atliko sisteminę literatūros ţvalgą, siekdama įrodyti, kad ergoterapija yra veiksminga gydant su pečiu susijusias ligas, tokias kaip peties skausmas, nestabilumas, ankštumo sindromas, rotatorių manţetės uţdegimai/plyšimai, sąnario kapsulės uţdegimas, sustingimas ir kita. Tyrimai parodė, kad ergoterapija yra veiksminga. Tikslinga veikla, savarankiškai atliekami pratimai namuose naudojant kasdienius daiktus padėjo pasiekti teigiamų rezultatų [22].
Ludewig ir Borstad (2011) tyrė konstrukcinį darbą dirbančiu ţmones, kuriems nustatytas peties ankštumo sindromas. Buvo sudaryta speciali ergoterapijos programa namuose, kuria buvo siekiama sumaţinti skausmą ir pagerinti rankos funkciją. Sudaryta ergoterapijos programa turėjo teigiamą poveikį [36].
Susanne W. Svendsen su kolegomis (2014) Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad buvo siekiama pagerinti tiriamųjų funkcinius ir profesinius gebėjimus po dekompresinio chirurginio gydymo, skirto subakromialinio ankštumo sindromo gydymui. Tyrėjai sudarė tris grupes, kurioms sudarė skirtingas gydymo programas po chirurginio gydymo. Vienai iš trijų tiriamųjų grupių taikė kombinuotą ergoterapinį ir kineziterapinį gydymą. Šio gydymo metu iš ergoterapinės pusės tiriamiesiems buvo vertinamas nesugebėjimas atlikti savo darbų. Buvo siekiama išsiaiškinti svarbiausias problemas, trukdančias pacientui produktyviai dirbti, ir suderinti su naudojamu biopsichosocialiniu modeliu [50].
Ergoterapija taikoma ir esant peties ankštumo sindromo III–ai stadijai, kai randama dalinių arba visiškai pilnų manţetės raumenų sausgyslių plyšimų. Krischak su kolegomis (2013) tyrė ergoterapijos veiksmingumą esant rotatorių sausgyslių plyšimams. Tyrėjai lygino taikomas ergoterapines programas. Buvo vertinamas skausmas, judesiai, aukščiausia jėga (abdukcijos ir išorinės rotacijos). Taip pat tyrime naudota Constant–Murley klausimynas ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimynas (EQ–5D index). Tyrimas parodė, kad nebuvo jokių ryškių skirtumų tarp grupėse gautų tyrimo rezultatų. Vienintelis reikšmingas skirtumas pastebėtas įvertinus EQ–5D klausimyną
tiriamųjų, kuriems skirti pratimai namuose, vertinant savo sveikatos būklę iš gyvenimo kokybę [30]. Remiantis atliktais tyrimais, galima teigti, kad ergoterapija yra veiksmingas būdas gydyti su petimi susijusias problemas ir pagerinti asmens gyvenimo kokybę.
2. TYRIMO METODIKA
2.1. Tyrimo instrumentai
Atliekant tyrimą naudojome šiuos tyrimo metodus: anketinė apklausa (paprastas peties testas, modifikuotas veiklos vertinimo klausimynas, kasdienės veiklos vertinimo testas (ADL), SF–36 gyvenimo kokybės klausimynas) ir šiuos instrumentinius tyrimo instrumentus: skausmo skalė, goniometras, dinamometras.
Skaitinė skausmo skalė naudojama norint nustatyti pacientų skausmo lygį tyrimo pradţioje
ir tyrimo pabaigoje. Ją sudaro pavaizduota linija su skaičiais nuo 1 iki 10, išdėliotais iš kairės į dešinę. Skaičiai atitinka skausmo intensyvumą, kurie didėja į dešinę per visą skalę. Skaičius 0 reiškia, kad visiškai neskauda, o 10 – nepakeliamą, patį intensyviausią skausmą.
2.1 pav. Skaitinė skausmo skalė
Kasdienės veiklos atsiradusioms problemoms nustatyti buvo naudojamas ADL testas. Šiuo
testu vertinamas asmens maitinimasis, sfinkterių kontrolė, judėjimas patalpose, tualetas, persikėlimas, rengimasis, asmeninis tualetas, valgio gaminimas, vonia/dušas, namų ruoša, judėjimas lauke, bendravimas. Maksimalus balų skaičius 36 balai.
Modifikuotas veiklos vertinimo klausimynas vertina paciento darbinę veiklą, poilsį,
laisvalaikį, saviprieţiūrą ir rūpinimąsi buitimi. Šis klausimynas suskirstytas į 12 punktų, kurie ţymi paciento atliekamą veiklą valandomis. Pacientas vertina savo veiklas balais: kaip jis atlieka šia veiklą (nuo 1 iki 5 balų), ką ši veikla jam reiškia (nuo 1 iki 5 balų), kaip jam patinka ši veikla (nuo 1 iki 5 balų). Klausimynas skirtas išsiaiškinti paciento įpročius, veiklos pusiausvyrą ir interesus.
SF–36 gyvenimo kokybės klausimynas skirtas nustatyti pacientų gyvenimo kokybę. Anketą
sudaro 10 klausimų, kurie turi po kelis variantus. Pacientas išsirenka ir pabraukia jo situaciją atspindintį variantą. Klausimynas gali būti naudojamas kartu su specifiniais susirgimų tyrimais, kaip apibendrinantis klinikinės praktikos įvertinimas. Apklausą SF-36 galima naudoti įvairaus amţiaus bei būklės ţmonėms. Todėl SF-36 buvo pasirinkta ir šiam tyrimui. Klausimyną uţpildyti uţtrunka nuo 5 iki 10 min.
Anketą sudaryto iš 36 klausimai, kurie suskirstomi į 8 poskales: 1) fizinės funkcijos, 2) socialinės funkcijos, 3) fizinės veiklos, 4) emocinės būsenos sąlygoti apribojimai., 5) psichinė sveikata 6) energingumas, 7) darbingumas dėl patirto skausmo, 8) bendra sveikata. Respondentų atsakymai pagal SF-36 vertinimo rekomendacijas yra koduojami ir paverčiami balais nuo 0 iki 100. 0 rodo visišką atitinkamos veiklos sutrikimą, 100 - maksimalią veiklą. Ţemesni balai atspindi prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo pilnatvės rodiklį.
2.2 pav. Tyrimo instrumentai
Dinamometrija. Sutrikus peties funkcijai, sumaţėja ir rankos jėga, todėl tyrimo metu buvo
matuojama ir paţeistos rankos jėga dinamometru [5]. Dinamometru matuojama paciento paţeistos rankos jėga tyrimo pradţioje ir tyrimo pabaigoje. Dinamometro ekrane rodoma maksimali griebimo
Tyrimo metodai
Tiriamiesiems buvo išmatuotos paţeistos rankos judesio amplitudės (ţasto atitraukimas ir ţasto lenkimas, išorinė ir vidinė rotacija)Anketinė apklausa
Dinamometrija
matuota statinė
plaštakos jėga
Skausmo skalė; Kasdienės veiklos testas (ADL); Kasdienės veiklos vertinimo klausimynas; Gyvenimo kokybės klausimynas (SF-36).jėga (0–90 kg), rodyklė automatiškai fiksuoja didţiausią jėgos rodmenį. Matavimo metu pacientas stovi. Uţsimoja į priekį paţeista ranka ir ją leisdamas spaudţia dinamometrą delne.
2.1 pav. Dinamometras
Goniometrija. Specialiu goniometru matuojama paciento paţeistos rankos amplitudė (ţasto
atitraukimas, tiesimas, vidinė ir išorinė rotacija) laipsniais. Goniometrija sudarytas iš dviejų liniuočių ir kampainio sutvirtinto tarpusavyje (2.2 pav.). Viena goniometro liniuotė stabili, kita juda kartu su galūne judesio matavimo metu. Šio prietaiso centras matavimo metu turi sutapti su matuojamo sąnario centru. Ţasto tiesimas matuojamas tiriamąjį paguldţius ant pilvo (2.4 pav.). Nejudama goniometro dalis dedama išilgai liemens vidurio linijoje, judanti dalis – lygiagrečiai su ţastikaulio vidurio linija. Ţasto atitraukimas matuojamas paguldţius tiriamąjį ant nugaros arba stovint, rankos prie šonų (2.5 pav.). Goniometro nejudanti dalis dedama lygiagrečiai su liemens vidurio linija, judanti dalis – lygiagrečiai su ţastikaulio vidurio linija; ašis: iš peties sąnario priekio, vienoje linijoje su mentės petine atauga. Ţasto vidinė (2.2 pav) ir išorinė (2.3 pav.) rotacijos yra vertinamos paguldţius tiriamąjį ant nugaros, ranka atitraukta 90º kampu, alkūnė atremtyje sulenkta 90 º kampu, dilbis pronuotas. Nejudanti goniometro dalis dedama statmenai į grindis, o judanti dalis – lygiagrečiai su dilbiu [4]. Sąnario amplitudės matavimas atliekamas tyrimo pradţioje ir pabaigoje.
2.3 pav. Ţasto išorinė rotacija [4] 2.4 pav. Ţasto vidinė rotacija [4]
2.5 pav. Ţasto tiesimas [4]
2.6 pav. Ţasto atitraukimas [4]
Matematinė statistika
Tyrimo duomenys apdoroti ir pateikti statistinių duomenų paketu SPSS 20. Kokybiniai duomenys pateikti procentais. Kiekybiniai duomenys pateikti kaip mediana ( ), aritmetinis vidurkis ( ̅), standartinis nuokrypis (SD) – ( ̅ ). Diagramos pateiktos naudojant SPSS 20 stačiakampėmis diagramomis (angl. Boxplot) ir Exel programas. Nepriklausomoms imtims palyginti taikoma Mann–Whitney Wilcoxon testas. Priklausomoms imtims neparametrinis Wilcoxono testas. Kiekybinių kintamųjų ryšiui įvertinti naudotas Spearmano koreliacijos koeficientas. Skirtumai, kai p<0,05 laikyti statistiškai reikšmingais.
2.2. Tiriamųjų kontingentas
Tyrimui atlikti gautas bioetikos komisijos leidimas Nr. BEC-FMR(M) -360 (priedas nr. 1). Tiriamiesiems buvo paaiškintas tyrimo tikslas, naudojamos anketos ir ergoterapijos programos. Tiriamieji savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime, pasirašė dvišalę informuoto asmens sutikimo formą.. Tyrime dalyvavo asmenys nuo 35 iki 45 metų, kurie tyrimo laikotarpiu (2013.09.01-2014.07.01) gydėsi Šilalės rajono ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos poskyriuje. Visiems tiriamiesiems
buvo nustatytas peties ankštumo sindromas, bet dar nebuvo taikytas chirurginis gydymas ar gydymas intrasąnarinėmis injekcijomis.
Tiriamųjų kontingentą sudarė 32 asmenys, kurie buvo suskirstyti į grupes pagal ergoterapijos poveikio programas. Pirmai grupei buvo taikoma ergoterapija su specialiomis ergoterapinėmis priemonėmis, o antrai grupei ergoterapija be specialių ergoterapinių priemonių. Abiejose grupėse buvo po 11 moterų (69%) ir po 5 vyrus (31%). Patiriančių peties ankštumo sindromą asmenų, amţius svyravo nuo 38 iki 46 metų. Pirmos grupės tiriamųjų amţiaus vidurkis 46,8 ± 3,0 metai (nuo 38,0 iki 46,8 metų), o antros grupės tiriamųjų amţiaus vidurkis 46,6 ± 3,0 metai (nuo 42 iki 46,6 metų).
Taip pat pateikta sudaryta speciali anketa, siekiant surinkti informaciją apie tiriamuosius: jų lytį, amţių, gyvenamąją vietą (kaimas ar miestas), atliekamą veiklą/dirbamą darbą (fizinį ar protinį).
Pagal gyvenamąją vietą tiriamieji, patyrę peties ankštumo sindromą buvo suskirstyti į gyvenančius kaime arba mieste. 68,8% pirmos grupės tiriamųjų gyvena kaime ir 31,3% gyvena mieste. Antros grupės 62,5% tiriamųjų gyvena kaime ir 37,5% mieste.
2.3 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą
Pagal darbo pobūdį tiriamieji, patyrę peties ankštumo sindromą, buvo suskirstyti į dirbančius fizinį ir protinį darbą. Pirmoje grupėje 68,8% dirbo fizinį darbą, o 31,3% – protinį darbą. Antroje grupėje taip pat 68,8% dirbo fizinį, o 31,3% – protinį darbą.
68,8 62,5 31,3 37,5 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 2 P roc en tai Tiriamųjų grupės kaimas miestas
2.4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo pobūdį
2.3. Poveikio charakteristika
Sudaryta dviejų savaičių ergoterapijos programos. Uţsiėmimai numatyti 5 kartus per savaitę. Su pacientu kiekvieną dieną buvo dirbama individualiai po vieną valandą.
Ergoterapijos programos viena nuo kitos skyrėsi metodika: pirmosios programos metu buvo taikoma ergoterapija su specialiomis ergoterapinėmis priemonėmis, tokiomis kaip koordinacinis lankas, kopėtėles, ergoterapinė masė ir kt. (2.7 pav. – 2.10 pav.). Antrosios programos metu buvo naudojami kasdien buityje naudojami daiktai (įvairūs namų apyvokos daiktai, tokie kaip rankšluostis, įvairūs įrankiai ir kt.). Naudojami tokie judesiai kaip veidrodţio valymas, daiktų ėmimas iš aukštesnių lentynų, rūbų kabinimas ir kt. Visos reabilitacijos metu visiems tiriamiesiems taip pat buvo atliekama kineziterapija, fizioterapija (parafino aplikacijos, ultragarso procedūros, elektrostimuliacija), apykaklės srities masaţas. Abiejų grupių tiriamiesiems taikytų procedūrų skaičius buvo vienodas.
68,8 68,8 31,3 31,3 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 2 P roc en tai Tiriamųjų grupės fizinis darbas protinis darbas
2.7 pav. Specialios ergoterapijos priemonės (koordinacinis lankas)
2.8 pav. Specialios ergoterapijos priemonės (spalvotos taurelės)
2.9 pav. Specialios ergoterapijos priemonės
3. Rezultatai
3.1. Tiriamųjų paţeistos galūnės amplitudės ir jėgos vertinimo rezultatai.
Vertinant abiejų grupių paţeistos galūnės ţasto lenkimo amplitudę, gauti tokie duomenys: pirmoje grupėje lenkimo amplitudė buvo tyrimo pradţioje 67(71,69±14,44)º, o pabaigoje 90(85,44±23,91)º. Statistiškai reikšmingai padidėjo ţasto lenkimo amplitudė paţeistoje galūnėje (p<0,05; Z=–3,520). Nustatytas silpnas atvirkštinis ryšys tarp ţasto lenkimo ir skausmo tyrimo pradţioje (r=–0,163) ir vidutinis atvirkštinis ryšys tyrimo pabaigoje (r=–0,530). Tuo tarpu antroje grupėje lenkimas tyrimo pradţioje buvo įvertintas 73(77,56±15,89)º, o tyrimo pabaigoje 94(96,38±13,63)º. Nustatyta, kad ir šioje grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo ţasto lenkimas (p=0,007; Z=–2,692). Rastas vidutinis atvirkštinis ryšys tarp ţasto lenkimo ir skausmo tyrimo pradţioje (r=–0,665), o tyrimo pabaigoje nustatytas silpnas ryšys (r=0,341). Nustatytas statistiškai reikšmingas pokytis tarp grupių ţasto lenkimo amplitudės tyrimo pradţioje (p=0,012; Z=–2,516) ir tyrimo pabaigoje (p=0,002; Z=–3,112).3.1 pav. Tirimųjų ţasto lenkimo amplitudės kaita
*
*
*
Vertinant abiejų grupių paţeistos galūnės ţasto atitraukimą, gauti tokie duomenys: pirmoje grupėje tyrimo pradţioje ţasto atitraukimas buvo įvertintas 60(59,88±7,11)º, o tyrimo pabaigoje 71,5(72,81±8,68)º. Ţasto atitraukimas statistiškai reikšmingai padidėjo šioje grupėje (p<0,05; Z=– 3,519). Nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp ţasto atitraukimo ir skausmo balų tyrimo pradţioje (r=–0,458), o tyrimo pabaigoje nustatytas stiprus atvirkštinis ryšys (r=–0,750). Antros grupės ţasto atitraukimas buvo įvertintas taip: tyrimo pradţioje 64(64,69±7,76)º, o pabaigoje 75,5(77,88±6,09)º. Statistiškai reikšmingai padidėjo ţasto atitraukimo amplitudė šioje grupėje (p<0,05; Z=–3,531). Taip pat nustatytas vidutinis atvirkštinis ryšys tarp ţasto atitraukimo ir skausmo tyrimo pradţioje (r=–0,625) ir silpnas tyrimo pabaigoje (r=0,276). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp pirmos ir antros grupių ţasto atitraukimo amplitudės tyrimo pradţioje (p=0,003; Z=– 2,926) ir tyrimo pabaigoje (p<0,05; Z=–3,892).
3.2 pav. Ţasto atitraukimo amplitudės kaita grupėse
Vertinant paţeistos galūnės ţasto išorinę rotaciją pirmoje grupėje, gauti tokie rezultatai: tyrimo pradţioje 56,5(54,9±8,1)º, o tyrimo pabaigoje 60(61,8±7,2)º. Statistiškai reikšmingai padidėjo ţasto išorinė rotacija šioje grupėje (p<0,05; Z=–3,521). Taip pat nustatytas silpnas atvirkštinis ryšys
*
*
*
tyrimo pradţioje tarp ţasto išorinės rotacijos ir skausmo (r=–0,228), o tyrimo pabaigoje nustatytas atvirkštinis vidutinis ryšys (r=–0,505). Antros grupės tyrimo pradţioje išorinė rotacija įvertinta 69(66,6±10,7)º, o tyrimo pabaigoje 71(69,5±10,4)º. Statistiškai reikšmingai padidėjo ţasto išorinė rotacija šioje grupėje (p=0,001; Z=–3,370). Rastas vidutinis atvirkštinis ryšys tyrimo pradţioje tarp ţasto išorinės rotacijos ir skausmo (r=–0,468). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tyrimo pradţioje (p=0,003; Z=–2,926) ir tyrimo pabaigoje (p=0,034 Z=–2,123) tarp pirmos ir antros grupių ţasto išorinės rotacijos amplitudţių.
3.3 pav. Ţasto išorinės rotacijos amplitudės abiejose grupėse tyrimo pradţioje ir pabaigoje
Vidinė rotacija paţeistos rankos pirmoje grupėje tyrimo pradţioje įvertinta 56,5(56,9±8,2)º, o pabaigoje 60(61,8±7,2)º. Ţasto vidinė rotacija šioje grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo (p=0,001; Z=–3,302). Šioje grupėje taip pat nustatytas silpnas atvirkštinis ryšys tyrimo pradţioje tarp ţasto vidinės rotacijos ir skausmo (r=–0,149), o tyrimo pabaigoje nustatytas vidutinis atvirkštinis ryšys (r=– 0,472). Antroje grupėje tyrimo pradţioje ţasto vidinė rotacija įvertinta 68,5(66,9±10,1)º, tyrimo pabaigoje 71(69,5±10,4)º. Ţasto vidinė rotacija statistiškai reikšmingai padidėjo šioje grupėje (p<0,05; Z=–3,540). Antroje grupėje taip pat nustatytas vidutinis atvirkštinis ryšys tyrimo pradţioje tarp ţasto
*
*
*
vidinės rotacijos ir skausmo (r=–0,558). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp abiejų grupių ţasto vidinės rotacijos amplitudţių tyrimo pradţioje (p=0,008; Z=–2,673) ir tyrimo pabaigoje (p=0,007; Z=–2,688).
3.4 pav. Ţasto vidinės rotacijos kaitos rezultatai abiejose grupėse tyrimo pradţioje ir pabaigoje
Pirmos grupės moterų paţeistos rankos jėga tyrimo pradţioje buvo įvertinta 15,4(15,67±1,21) kg, o tyrimo pabaigoje 18(17,71±1,84) kg. Paţeistos rankos jėga statistiškai reikšmingai padidėjo šioje grupėje (p=0,003; Z= –2,936). Rastas vidutinio stiprumo ryšys pirmoje grupėje tarp jėgos ir skausmo tyrimo pradţioje (r=–0,682), o tyrimo pabaigoje stiprus atvirkštinis ryšys (r=–0,756). Antros grupės moterų jėga tyrimo pradţioje buvo įvertinta 15(15,42±1,52) kg, o tyrimo pabaigoje duomenys neţymiai padidėjo iki 18,2(19,18±2,89) kg. Paţeistos rankos jėga šioje grupėje taip pat statistiškai reikšmingai padidėjo (p=0,003; Z=–2,934). Antroje grupėje tyrimo pradţioje nustatytas silpnas atvirkštinis ryšys tarp jėgos ir skausmo (r=–0,385). Tokio pat stiprumo atvirkštinis ryšys nustatytas ir tyrimo pabaigoje (r=–0,351). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių plaštakos statinės jėgos rezultatų nenustatyta nei tyrimo pradţioje, nei pabaigoje.
*
*
*
3.5 pav. Statinės plaštakos raumenų jėgos pokytis moterų tarpe abiejose grupėse
Vertinant vyrų jėgą tyrimo pradţioje buvo nustatyta, kad pirmos grupės paţeistos rankos jėga įvertinta 15,4(16,18±1,55)kg, o tyrimo pabaigoje 18,1(17,68±1,58)kg. Paţeistos rankos jėga statistiškai reikšmingai padidėjo šioje grupėje (p=0,042; Z=–2,032). Taip pat tyrimo pradţioje nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp jėgos ir skausmo (r=–0,631), toks pat ryšys nustatytas ir tyrimo pabaigoje (r=–0,638). Antros grupės paţeistos rankos jėga tyrimo pradţioje įvertinta 17,4(19,1±3,15)kg, o tyrimo pabaigoje 18,6(21,18±4,46)kg. Paţeistos rankos jėga šioje grupėje statistiškai reikšmingai padidėjo (p=0,043; Z=–2,023). Taip pat šioje grupėje nustatytas silpnas atvirkštinis ryšys tarp skausmo ir jėgos tyrimo pradţioje (r=–0,150) ir stiprus atvirkštinis ryšys tyrimo pabaigoje (r=–0,731). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių plaštakos statinės raumenų jėgos rezultatų nenustatyta nei tyrimo pradţioje, nei pabaigoje.
3.6 pav. Statinės plaštakos raumenų jėgos kaita vyrų tarpe abiejose grupėse
3.2. Tiriamųjų skausmo vertinimo rezultatai
Vertinant skausmo intensyvumą skaitine skausmo skale pirmoje grupėje gauti tokie rezultatai: tyrimo pradţioje 6(6,25±1,06) balai, o pabaigoje 3,5(3,31±1,14) balai. Skausmas statistiškai reikšmingai sumaţėjo šioje grupėje (p<0,05; Z=–3,555). Antroje grupėje gauti tokie rezultatai: tyrimo pradţioje 5,5(5,38±1,82) balai, o pabaigoje 2(2±1,37) balai. Skausmas statistiškai reikšmingai sumaţėjo ir šioje grupėje (p=0,002; Z=–3,040). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių skausmo balų nustatytas tyrimo pabaigoje (p=0,005; Z=–2,782).
*
3.7 pav. Skausmo intensyvumo vertinimas abiejose grupėse tyrimo pradţioje ir pabaigoje
3.3. Tiriamųjų gyvenimo kokybės komponentų ir savarankiškumo įvertinimo
rezultatai.
Vertinant tiriamojo savarankiškumą ADL testu nustatyta, kad tyrimo pradţioje pirmos grupės tiriamųjų savarankiškumas įvertintas 20,5(19,2±5,2) balais, o tyrimo pabaigoje 23(21,8±4,2) balais. Savarankiškumo įvertinimas balai statistiškai reikšmingai padidėjo (p=0,001; Z=–3,320). Šioje grupėje taip pat nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp savarankiškumo ir skausmo (r=–0,524) ir toks pat ryšys nustatytas tyrimo pabaigoje (r=–0,504). Antros grupės savarankiškumas tyrimo pradţioje įvertintas 24(23,2±3,6) balais, o tyrimo pabaigoje balų suma siekė 26(25,3±3,3) balus. Savarankiškumo įvertinimas balai statistiškai reikšmingai padidėjo (p<0,05; Z=–3,654). Šioje grupėje taip pat nustatytas silpnas ryšys tarp savarankiškumo ir skausmo tyrimo pradţioje (r=0,110) ir silpnas atvirkštinis ryšys tyrimo pabaigoje (r=–0,254). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių savarankiškumo įvertinimo tyrimo pradţioje (p=0,013; Z=–2,482) ir tyrimo pabaigoje (p=0,008; Z=–2,656).
*
3.8 pav. Savarankiškumo vertinimo kaita abiejose grupėse
Analizuojant tiriamųjų savarankiškumą, kuris buvo vertintas ADL testu, nustatyta, kad grupei, kuriai buvo taikyta ergoterapija su specialiomis ergoterapinėmis priemonėmis, labiausiai reikalinga pagalba ar kito ţmogaus paraginimas rengiantis (42,9%) ir atliekant namų ruošos darbus (35,7%). Maţiausiai reikalingas paraginimas ar pagalba gaminant valgį (14,3% tiriamųjų), tvarkantis vonioje/duše (14,3% tiriamųjų). Gali pasidaryti ir daro patys tiriamieji esant specialioms sąlygoms: maitinasi (71,4%), juda patalpoje (71,4%), susitvarko tualete (64,3%). Maţiausiai tiriamųjų (14,3%) geba tvarkytis vonioje/duše be pagalbos patys. Gali pats tiriamieji savarankiškai daryti ir tai daro: juda (71,4%), juda lauke (71,4%). Maţiausiai tiriamieji nesavarankiški atliekant veiksmus duše (14,3%).
*
*
3.9 pav. Savarankiškumo vertinimo rezultatai pirmoje grupėje tyrimo pradţioje
Grupėje, kuriai buvo taikyta ergoterapija be specialių ergoterapinių priemonių, tyrimo pradţioje labiausiai reikalinga pagalba ar kito ţmogaus paraginimas namų ruošoje (37,5%), o maţiausiai susitvarkant tualete (6,3%), bendravime (6,3%). Gali pasidaryti patys tiriamieji ir daro esant specialioms sąlygoms šiuos veiksmus: tvarkosi vonioje/duše (68,8%), juda lauke (18,8%), bendrauja (18,8%). Daugiausiai tiriamųjų gali patys savarankiškai daryti ir tai daro be pagalbos: juda patalpoje (62,5%), susitvarko asmeninį tualetą (56,3%). Maţiausiai tiriamųjų nori gaminti valgį (6,3%) ar tvarkytis vonioje/duše (6,3%). maiti nima sis judėj imas patal poje tuale tas rengi masi s asme ninis tuale tas valgi o gami nima s voni a/du šas nam ų ruoš a judėj imas lauk e bend ravi mas
reikalinga tam tikra pagalba
arba kito ţmogaus paraginimas. 28,6 0 14,3 42,9 0 14,3 14,3 35,7 0 21,4 gali pats tai daryti ir daro, esant
specialioms sąlygoms. 71,4 71,4 64,3 57,1 57,1 35,7 14,3 50,0 28,6 35,7 gali pats savarankiškai padaryti
ir daro. 0 71,4 21,4 0 57,1 0 14,3 0 71,4 42,9 negali to padaryti 0 0 0 0 0 50,0 0 14,3 0 0 5 15 25 35 45 55 65 75 85 95 P roc en tai
3.10 pav. Savarankiškumo vertinimo rezultatai antroje grupėje tyrimo pabaigoje
Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad grupės, kuriai buvo taikyta ergoterapija su specialiomis ergoterapinėmis priemonėmis, tiriamiesiems labiausiai reikalinga pagalba ar kito ţmogaus paraginimas gaminant valgį (50%), o maţiausiai reikalinga pagalba tvarkantis tualete (7,1%). Daugiausiai tiriamųjų gali pasidaryti ir daro esant specialioms sąlygoms šiuos veiksmus: tvarkosi tualete (78,6%), maitinasi (71,4%) ir tvarkosi vonioje/duše (71,4%). Maţiausiai šios grupės tiriamiesiems reikalinga pagalba judant patalpoje (28,6%) ar judant lauke (28,6%). Daugiausiai tiriamųjų gali patys savarankiškai daryti ir tai atlieka šias veiklas: juda patalpoje (71,4%) ir juda lauke (71,4%). Maţiausiai gali patys savarankiškai: maitintis (14,3%), susitvarkyti tualete (14,3%) ir gaminti valgį (7,1%). 14,3% tiriamųjų teigia, kad negali atlikti namų ruošos darbų.
maiti nima sis judėj imas patal poje tuale tas rengi masi s asme ninis tuale tas valgi o gami nima s voni a/duš as nam ų ruoša judėj imas lauke bend ravi mas
reikalinga tam tikra pagalba
arba kito ţmogaus paraginimas. 12,5 0 6,3 31,3 0 18,8 25,0 37,5 0 6,3 gali pats tai daryti ir daro, esant
specialioms sąlygoms. 37,5 37,5 56,3 56,3 56,3 50,0 68,8 31,3 18,8 18,8 gali pats savarankiškai padaryti
ir daro. 50,0 62,5 37,5 12,5 56,3 6,3 6,3 18,8 81,3 75,0 negali to padaryti 0 0 0 0 0 25,0 0 12,5 0 0 5 15 25 35 45 55 65 75 85 95 P rocen tai
3.11 pav. Savarankiškumo vertinimo rezultatai pirmoje grupėje tyrimo pabaigoje
Grupės, kuriai buvo taikyta ergoterapija be specialių ergoterapinių priemonių, tiriamiesiems tyrimo pabaigoje labiausiai reikalinga pagalba ar kito ţmogaus paraginimas gaminant valgį (31,3%), o maţiausiai reikalinga pagalba ar paraginimas tvarkantis tualete (6,3%), tvarkantis vonioje/duše (6,3%). Daugiausia tiriamųjų gali pasidaryti ir daro esant specialioms sąlygoms šiuos darbus: susitvarko tualete(56,3%), susitvarko vonioje/duše (56,3%). Maţiausiai tiriamieji nori bendrauti (12,5%) ar judėti lauke (18,8%). Daugiausia tiriamųjų gali patys savarankiškai bendrauti (87,5%), judėti lauke (81,3%), o maţiausiai tiriamųjų gali patys gaminti valgį (25%).
maiti nima sis judėj imas patal poje tuale tas rengi masi s asme ninis tuale tas valgi o gami nima s voni a/duš as nam ų ruoša judėj imas lauke bend ravi mas
reikalinga tam tikra pagalba
arba kito ţmogaus paraginimas. 0 0 7,1 0 0 50,0 14,3 21,4 0 0
gali pats tai daryti ir daro, esant
specialioms sąlygoms. 71,4 28,6 78,6 57,1 50,0 42,9 71,4 50,0 28,6 50,0 gali pats savarankiškai padaryti
ir daro. 14,3 71,4 14,3 42,9 50,0 7,1 14,3 14,3 71,4 50,0 negali to padaryti 0 0 0 0 0 0 0 14,3 0 0 5 15 25 35 45 55 65 75 85 95 P roc en tai
3.12 pav. Savarankiškumo vertinimo rezultatai antroje grupėje tyrimo pabaigoje
Vertinant tiriamųjų gyvenimo kokybę SF–36 klausimynu buvo išskiriamos ir atskirai įvertinamos tam tikros šio testo dalys. Įvertinus tiriamųjų gyvenimo kokybę šiuo testu, paaiškėjo, kad fizinis funkcionavimas pirmoje grupėje tyrimo pradţioje buvo vertinamas 53,13(59,38±14,67) balais, o tyrimo pabaigoje 70,83(67,58±11,86) balais. Nenustatytas statistiškai reikšmingas fizinio funkcionavimo padidėjimas šioje grupėje, tačiau šioje grupėje nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp skausmo ir fizinio funkcionavimo tyrimo pradţioje (r=–0,631) ir toks pat ryšys tyrimo pabaigoje (r=–0,547). Tuo tarpu antrosios grupės rezultatai vertinant fizinį funkcionavimą buvo tokie: tyrimo pradţioje 63,54(64,32±15,29), o tyrimo pabaigoje 73,96(70,96±12,49) balai. Šioje grupėje nustatytas statistiškai reikšmingas fizinio funkcionavimo padidėjimas (p=0,038; Z=–2,071). Taip pat rastas silpnas atvirkštinis ryšys tarp skausmo ir fizinio funkcionavimo tyrimo pradţioje (r=– 0,266) ir silpnas ryšys tyrimo pabaigoje (r=0,334). Tarp grupių fizinio funkcionavimo vertinimo statistiškai reikšmingų skirtumų nerasta nei tyrimo pradţioje, nei tyrimo pabaigoje.
maiti nima sis judėj imas patal poje tuale tas rengi masi s asme ninis tuale tas valgi o gami nima s voni a/du šas nam ų ruoš a judėj imas lauk e bend ravi mas
reikalinga tam tikra pagalba arba kito ţmogaus
paraginimas.
12,5 0 6,3 0 0 31,3 6,3 18,8 0 0
gali pats tai daryti ir daro,
esant specialioms sąlygoms. 37,5 37,5 56,3 43,8 43,8 43,8 56,3 50,0 18,8 12,5 gali pats savarankiškai
padaryti ir daro. 50,0 62,5 37,5 56,3 56,3 25,0 37,5 25,0 81,3 87,5 negali to padaryti 0 0 0 0 0 0 0 6,3 0 0 5 15 25 35 45 55 65 75 85 95 P rocen tai
3.13 pav. SF–36 klausimyno fizinio funkcionavimo dalies rezultatų kaita abiejose grupėse
Vertinant emocinius trukdţius pirmoje grupėje gauti tokie rezultatai: tyrimo pradţioje 33,33(31,25±28,46) balai, o tyrimo pabaigoje 66,67(52,08±42,11) balai. Statistiškai reikšmingai emocinių trukdţių vertinimo balai nepadidėjo, tačiau rastas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp skausmo ir emocinių trikdţių tyrimo pradţioje (r=–0,642) ir toks pat ryšys tyrimo pabaigoje (r=– 0,409). Antroje grupėje tyrimo pradţioje gauti 50(47,92±31,13) balų, o tyrimo pabaigoje 66,67(60,42±40,77) balai vertinant emocinius trukdţius. Šioje grupėje taip pat nenustatytas statistiškai reikšmingas balų mokytis, tačiau rastas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp skausmo ir emocinių trikdţių tyrimo pradţioje (r=–0,479). Tarp grupių emocinių trukdţių vertinimo nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas nei tyrimo pradţioje, nei pabaigoje.
3.14 pav. SF–36 klausimyno emocinių trikdţių dalies rezultatų kaita abiejose grupėse
Vertinant tiriamųjų energiją ir nuovargį balais, gauti tokie rezultatai: pirmoje grupėje tyrimo pradţioje ši sfera įvertinta 32,5(29,06±16,66) balais, o tyrimo pabaigoje 42,5(38,16±17,32) balais. Statistiškai reikšmingo pokyčio nenustatyta šioje grupėje, tačiau nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp energijos/nuovargio ir skausmo tyrimo pradţioje (r=–0,437) ir toks pat ryšys tyrimo pabaigoje (r=–0,544). Antroje grupėje tyrimo pradţioje įvertinus energiją ir nuovargį gauti 30(30,63±14,13) balai, o tyrimo pabaigoje 50(47,81±19,49) balai. Nustatytas statistiškai reikšmingas energijos ir nuovargio padidėjimas šioje grupėje (p=0,001; Z=–3,429). Taip pat nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp energijos/nuovargio ir skausmo tyrimo pradţioje (r=–0,450) ir silpnas ryšys tyrimo pabaigoje (r=0,275). Tarp grupių energijos/nuovargio vertinimo statistiškai reikšmingo skirtumo nei tyrimo pradţioje, nei pabaigoje nenustatyta.
3.15 pav. SF–36 klausimyno energijos/nuovargio dalies rezultatų kaita abiejose grupėse
Vertinant geras emocijas pirmoje grupėje tyrimo pradţioje gauti 48(42±21,91) balai, o tyrimo pabaigoje 68(63,5±17,88) balai. Gerų emocijų vertinimas balais statistiškai reikšmingai padidėjo (p=0,008; Z=–2,643). Tyrimo pradţioje nustatytas tarp emocijų ir skausmo vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys (r=–0,446) ir silpnas atvirkštinis ryšys tyrimo pabaigoje (r=–0,215). Antros grupės rezultatai vertinant geras emocijas buvo tokie: tyrimo pradţioje 42(44,25±17,19) balai, o tyrimo pabaigoje 48(55,5±21,81) balai. Statistiškai reikšmingo gerų emocijų vertinimo balais pokyčio nenustatyta šioje grupėje, tačiau nustatytas silpnas atvirkštinis ryšys tyrimo pradţioje (r=–0,182) tarp gerų emocijų ir skausmo, o silpnas ryšys nustatytas tyrimo pabaigoje (r=0,170). Tarp grupių gerų emocijų vertinimo nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas nei tyrimo pradţioje, nei pabaigoje.
3.16 pav. SF–36 klausimyno gerų emocijų dalies vertinimo rezultatų kaita abiejose
Tyrimo pradţioje socialinės funkcijos grupėje, kuriai buvo taikyta ergoterapija su specialiomis ergoterapinėmis priemonėmis, buvo įvertintos 43,75(35,16±25,5) balais, o tyrimo pabaigoje 62,5(57,81±21,83) balai. Socialinių funkcijų vertinimas balais statistiškai reikšmingai padidėjo šioje grupėje (p=0,027; Z=–2,209). Taip pat nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys tarp socialinių funkcijų ir skausmo tyrimo pradţioje (r=–0,560) ir silpnas atvirkštinis ryšys tyrimo pabaigoje (r=–0,272). Antroje grupėje tyrimo pradţioje socialinės funkcijos įvertintos 50(51,56±21,83) balais, o tyrimo pabaigoje 62,5(62,5±20,41) balais. Šioje grupėje statistiškai reikšmingo socialinių funkcijų balų padidėjimo nenustatyta, tačiau nustatytas silpnas atvirkštinis ryšys tyrimo pradţioje tarp socialinių funkcijų ir skausmo (r=–0,267), o tyrimo pabaigoje silpnas ryšys (r=0,149). Tarp grupių socialinių funkcijų vertinimo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta nei tyrimo pradţioje, nei pabaigoje.
3.17 pav. SF–36 klausimyno socialinių funkcijų dalies rezultatų kaita abiejose grupėse
SF–36 testu taip pat buvo vertinamas ir juntamas tiriamųjų skausmas. Tyrimo pradţioje pirmos grupės tiriamieji skausmą įvertino 50(46,56±16,35) balais, o tyrimo pabaigoje 22,5(25±18,78) balais. Šis skausmo balų sumaţėjimas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,009; Z=–2,608). Antros grupės tiriamieji tyrimo pradţioje skausmą įvertino 50(50,31±14,83) balais, o tyrimo pabaigoje 27,5(27,19±16,85) balais. Skausmo balų sumaţėjimas šioje grupėje taip pat buvo statistiškai reikšmingas (p=0,001; Z=–3,266). Tarp grupių juntamo skausmo vertinimo statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta vertinant skausmą tyrimo pradţioje ir tyrimo pabaigoje.
3.18 pav. SF–36 klausimyno skausmo dalies rezultatų kaita abiejose grupėse
Vertinant tiriamųjų bendrą sveikatą SF–36 klausimynu gauti tokie rezultatai: pirmoje grupėje tyrimo pradţioje įvertinta 37,5(41,56±14,8) balais, o tyrimo pabaigoje 63,5(58,56±22,91)balais. Šis balų padidėjimas buvo statistiškai reikšmingas (p=0,023; Z=–2,274). Taip pat nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys (r=–0,640) tarp bendros sveikatos ir skausmo tyrimo pradţioje ir vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys turimo pabaigoje (r=–0,490). Antroje grupėje tyrimo pradţioje bendra sveikata įvertinta 57,5(53,13±18,06) balais, o tyrimo pabaigoje 50(52,38±21,80) balais. Šios grupės bendros sveikatos balų padidėjimas nebuvo statistiškai reikšmingas, tačiau nustatytas vidutinio stiprumo atvirkštinis ryšys (r=–0,524) tarp bendros sveikatos ir skausmo tyrimo pradţioje ir silpnas ryšys tyrimo pabaigoje (r=0,222). Tarp grupių bendros sveikatos vertinimo nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, tyrimo pradţioje ir pabaigoje.
3.19 pav. SF–36 klausimyno bendros sveikatos dalies rezultatų kaita abiejose grupėse
Vertinant tiriamųjų kasdienę veiklą kasdienės veiklos vertinimo testu tyrimo pradţioje, gauti tokie rezultatai. Pirmos grupės 49,1% tiriamųjų daugiausia laiko skyrė darbui, 29,3% tiriamųjų rūpinosi saviprieţiūra, 14,5% tiriamųjų ilsėjosi, o 8,2% skyrė laisvalaikiui. Antros grupės 42,8% tiriamųjų taip pat laiką skyrė darbui, saviprieţiūra rūpinosi 24,5%, ilsėjosi 16,9%, o uţsiėminėjo laisvalaikiu 13,9%.
3.20 pav. Tiriamųjų veikla abiejose grupės tyrimo pradţioje
Tyrimo pabaigoje pirmos grupės tiriamieji pagal atliekamą veiklą pasiskirstė taip: 49,1% tiriamųjų skyrė laiką darbui (nepakito tiriamųjų skaičius tyrimo pabaigoje), 30,4% – saviprieţiūrai (padidėjo 1%), 15,9% – poilsiui (padidėjo 1,4%), 4,8% – laisvalaikiui (sumaţėjo 3,4%). Antros grupės tiriamieji pasiskirstė panašiai kaip ir pirmosios: 49,1% skyrė laiką darbui (padidėjo 6,2%), 30,3% – saviprieţiūrai (padidėjo 5,8%), 15,9% – poilsiui (sumaţėjo 1%), o 4,8% – laisvalaikiui (sumaţėjo 9,1%).
3.21 pav. Tiriamųjų veikla abiejose grupėse tyrimo pabaigoje
0 10 20 30 40 50 60 1 grupė 2 grupė P roc en tai Saviprieţiūra Darbas Poilsis Laisvalaikis 0 10 20 30 40 50 60 1 grupė 2 grupė P roc en tai Saviprieţiūra Darbas Poilsis Laisvalaikis
Vertinant tiriamųjų veiklos atklikimą tyrimo pradţioje, nustatyta, kad daugiausiai pirmos grupės tiriamųjų (36,6%) atliekamą veiklą vertina gerai, 28,9% – vidutiniškai, 23,1% – silpnai. Puikiai atliekamą veiklą įvertina tik 1,9% tiriamųjų, o blogai vertina 8,2% tiriamųjų. Antros grupės daugiausia tiriamųjų (59,6%) atliekamą veiklą vertina gerai, 26% – puikiai, o 14,5% – vidutiniškai.
3.22 pav. Veiklos atlikimo vertinimas tiriamųjų poţiūriu tyrimo tyrimo pradţioje
Tyrimo pabaigoje pirmos grupės daugiausia tiriamųjų (33,7%) atliekamą vertino gerai (sumaţėjo 2,9%), 33,2% – vidutiniškai (padidėjo 4,3%), 23,1% – silpnai (išliko nepakitęs tiriamųjų procentas). Tokie pat procentai išliko kaip ir tyrimo pradţioje vertinant atliekamą veiklą puikiai vertino 1,9% tiriamųjų, ir blogai – 8,2%. Antros grupės 35,6% tiriamųjų veiklą vertino gerai (sumaţėjo 24%), 33,2% – vidutiniškai (padidėjo 18,7%), 20,7% – silpnai (padidėjo 20,7%), 7,7% – blogai (padidėjo 7,7%), o 2,9% – puikiai (sumaţėjo 23,1%). Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių, vertinant veiklos atlikimą tyrimo pradţioje (p<0,05; Z=–3,873).
0 10 20 30 40 50 60 70 1 grupė 2 grupė P rocen tai Puikiai Gerai Vidutiniškai Silpnai Blogai
