Danutė Bendoraitytė

(1)

Danutė Bendoraitytė

V kursas, 8 grupė

LSMU 5 KURSO STUDENTŲ ODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIUS ODONTOGENINIUS VEIDO

IR ŽANDIKAULIŲ SRITIES PŪLYNUS, JUOS ĮTAKOJANČIUS

VEIKSNIUS IR GYDYMĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas: asist. Raimundas Golubevas

(2)

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKDEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ CHIRURGIJOS KLINIKA

LSMU 5 KURSO STUDENTŲ ODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE DAŽNIAUSIAI

PASITAIKANČIUS ODONTOGENINIUS VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ SRITIES PŪLYNUS, JUOS ĮTAKOJANČIUS VEIKSNIUS IR GYDYMĄ

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20….. m. ... (mėnuo, diena)

(3)

BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO

VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne

1

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį bei

reikalavimus? 0,2 0,1 0

2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinįbei

3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, tikslas, uždaviniai

(1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos

naujumas,aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 Ar _{problema,hipotezė, tikslas ir uždaviniai?}tinkamai ir aiškiai suformuluota 0,4 0,2 0

6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su

kitųmokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitųmokslininkų _{tyrimai, pateikti svarbiausi jųrezultatai ir išvados?} 0,6 0,3 0

9 Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yrapakankamai _{susijusi su darbe nagrinėjamaproblema?} 0,2 0,1 0

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti irsisteminti _{mokslinę literatūrą yra pakankamas?} 0,3 0,1 0

11

Medžiaga ir metodai (2

balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,ar ji

tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0

12

Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagosir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įrangair pan.)?

0,4 0,2 0

14

Ar tinkamai aprašytos statistinės programosnaudotos duomenų analizei, formulės,kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinantstatistinio patikimumo lygmenį?

0,4 0,2 0

15

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltątikslą ir

uždavinius? 0,4 0,2 0

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas

(4)

17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste

kartojasiinformacija? 0 0,2 0,4

18 Ar nurodytas duomenų statistinisreikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0

20

Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų

svarba,trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0

21 Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykissu _{kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0 22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateiktikituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje,rezultatuose)?

0 0,2 0,3

24 Išvados (0,5

balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,iškeltus

tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; _{aratitinka tyrimų rezultatus?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27

Literatūros sąrašas (1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytaspagal

28 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yrateisingos;

ar teisingai ir tiksliai cituojamiliteratūros šaltiniai? 0,2 0,1 0 29 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuotinkamas

moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne

senesnikaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%? 0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar _{nagrinėjamątemą?}pateikti priedai padeda suprasti +0,2 +0,1 0

32

Praktinės

rekomen--dacijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos irar jos

susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33

Bendri

reikalavi--mai

Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2)

<15 psl. (-5)

34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 -1

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo

darborengimo reikalavimus? -1 -2

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,moksliškai, _{logiškai, lakoniškai?} -0,5 -1

(5)

38

Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 -0,5

39 Plagiato kiekis darbe >20%

(nev.) 40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai irpuslapių _{numeracija) atitinka darbo struktūrą iryra tikslus?} -0,2 -0,5

41

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; aryra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių irposkyrių pavadinimai?

-0,2 -0,5

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikoskomiteto leidimas? -1

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų _{irsantrumpų paaiškinimai?} -0,2 -0,5

44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai(spausdinimo, _{vaizdinės medžiagos, įrišimokokybė)?} -0,2 -0,5

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos:

_{_________________________________________________}

___________________________________________________________________

... Recenzento vardas pavardė

... Recenzento parašas

(6)

TURINYS

SANTRAUKA... 7

SUMMARY... 10

ĮVADAS ... 13

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14

1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15

1.1. Odontogeninių veido ir žandikaulių sričių minkštųjų audinių uždegimo veiksniai ... 15

1.2. Odontogeninių veido ir žandikaulių sričių minkštųjų audinių uždegimo sukėlėjai ir jų jautrumas antibakteriniams preparatams ... 16

1.3. Odontogeninio veido ir žandikaulių srities pūlynų diagnostika ir gydymo principai ... 18

1.4. Odontogeninių veido ir žandikaulių sričių uždegimo komplikacijos ... 20

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 23

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai... 23

2.2. Tyrimo etika ... 24

2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai ... 25

3. REZULTATAI ... 26

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ... 26

3.2. Odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų rizikos veiksniai ... 26

3.3. Odontogeniniai veido ir žandikaulių srities pūlynų bendrieji simptomai ... 27

3.4. Dažniausiai gydytojų odontologų darbe sutinkami odontogeniniai veido ir žandikaulių srities pūlynai ... 28

3.5. Odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų atsiradimą dažniausiai lemiantys sukėlėjai ... 29

3.6. Galimi odontgeninės infekcijos plitimo keliai iš alveolės, lemiantys odontogeninių veido ir žandikaulių pūlynų išsivystymą... 30

3.7. Odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų diagnostinių ir gydymo aspektų vertinimas ... 30

3.8. Odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų dažniausios komplikacijos ... 31

3.9. Odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų diferencinė diagnostika ... 32

3.10. Studentų nuomonė apie dabartines savo žinias, papildomos informacijos poreikį, susijusias su odontogeniniais veido ir žandikaulių srities pūlynais ... 33

3.11. Studentų praktikos aspektai, susiję su odontogeniniais veido ir žandikaulių srities pūlynais ... 34

3.12. Respondentų požiūris į savo ir pacientų burnos sveikatą ... 35

4. REZULTATŲ APTARIMAS... 38

IŠVADOS ... 43

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 44

LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 45

(7)

LSMU 5 KURSO STUDENTŲ ODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE DAŽNIAUSIAI

PASITAIKANČIUS ODONTOGENINIUS VEIDO IR ŽANDIKAULIŲ SRITIES PŪLYNUS, JUOS ĮTAKOJANČIUS VEIKSNIUS IR GYDYMĄ

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Odontogeniniai veido ir žandikaulių sričių pūlynai sudaro daugiau nei pusę visų uždegiminių ligų. Jie neretai vystosi labai sparčiai ir laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, uždegimas greitai progresuoja, plinta į gretimas anatomines struktūras ir sukelia komplikacijas, kurios gali tapti net paciento mirties priežastimi. Žinoti uždegimų etiopatogenezę ir kliniką, nustatyti tikslią diagnozę laiku yra svarbu ne tik burnos, veido ir žandikaulių chirurgams, bet ir bendrosios praktikos gydytojams odontologams. Tiksli ir laiku atlikta diagnostika leidžia greičiau pradėti reikalingą gydymą ir tuo pačiu apsaugoti pacientą nuo galimų uždegimo komplikacijų. Todėl darbo tikslas yra įvertinti paskutinio kurso būsimų gydytojų odontologų žinias apie dažniausiai gydytojo odontologo praktikoje pasitaikančius odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynus, juos įtakojančius veiksnius, diagnostiką bei gydymą.

Medžiaga ir metodai. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. vasario men. Tiriamųjų kontingentas buvo LSMU 5 kurso studentai odontologai lietuviai. Tyrimo metu buvo išdalintos ir surinktos viso kokybiškai užpildytos 98 anketos (iš 122 išdalintų). Klausimynas sudarytas, remiantis analizuota moksline literatūra taip, kad įvertintų LSMU 5 kurso studentų odontologų žinias apie dažniausiai gydytojo odontologo praktikoje pasitaikančius odontogeninius pūlynus. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant specializuotos statistinės programinės įrangos IBM SPSS Statistics 23.0 versiją.

Rezultatai. Atlikto tyrimo duomenimis, dauguma tyrime dalyvavusių penkto kurso studentų odontologų žinojo dažniausiai pasitaikančius odontogeninius veido ir žandikaulių srityse susidarančių pūlynų lokalizaciją: submandibuliarinės srities 91,8%, 60,2% pasmakrinės srities, bukalinės atitinkamai - 59,2%, sublingvalinės – 48,1%. Daugiau nei pusė 55,1% apklaustųjų nežinojo, kad burnos dugno pūlynas yra retai pasitaikantis, o 53,1% studentų nežino, kad odontogeninis žandinio ančio uždegimas yra odontogeninis sinusitas ir jo negalima priskirti prie odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų.

Didžioji dalis apklaustų studentų pakankamai gerai žinojo odontogeninius veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimą sukeliančius veiksnius: dantų ėduonies komplikacijas 88,8%, prastą burnos higieną 86,7%, dantų/žandikaulių traumas 86,7%, endodontinės patologijos komplikacijas 84,7%, pavėluotą ar netinkamai suteiktą pagalbą pirminėse sveikatos

(8)

priežiūros įstaigose 80,6%. Palyginus tiriamųjų žinias apie įtakojančius veiksnius tarp lyčių, statistiškai reikšmingai patikimų skirtumų rasta nebuvo. Papildomai buvo apskaičiuotas vidutinis bendrųjų žinių apie galimus rizikos veiksnius balas siekė 7,76 ± 2,45. Vidutiniai žinių balai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Taip pat daugiau nei pusė apklausiamų respondentų teisingai pažymėjo sukėlėjus, lemiančius odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų susidarymą: Streptococcus spp., Bacteroides, Prevotella ir kt. 56,1%, anaerobinę mikroflorą 53,1% ir šiek tiek mažiau nei pusė 42,9% - mišrią mikroflorą.

Dauguma apklaustų studentų, nežinojo bendrų simptomų, leidžiančių identifikuoti veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimą, nes tarp bendrųjų požymių nurodė specifinius: limfmazgių padidėjimą 86,7%, ribotą išsižiojimą, skausmą ryjant, kalbant 86,7%, dantų skausmą ir paslankumą 76,5%. Šiek tiek daugiau nei pusė respondentų pažymėjo bendrinius simptomus: kūno temperatūros padidėjimą 66,3%, vangumą 59,2%, padažnėjusį ir pasunkėjusį kvėpavimą 53,1% ir galvos skausmą 65,3%. Palyginus bendrųjų simptomų žinias tarp lyčių, statistiškai reikšmingai patikimų skirtumų rasta nebuvo. Papildomai buvo apskaičiuotas vidutinis bendrųjų žinių apie galimus bendruosius simptomus balas, kuris siekė 10,10 ± 2,77. Vidutiniai žinių balai tarp lyčių statistiškai reikšmingai patikimai skyrėsi, t.y. vyriškosios lyties respondentai žinojo šiek tiek daugiau apie bendruosius pūlynų simptomus lyginant su moteriškąją lytimi.

Beveik visi tiriamieji 98,0% žinojo, kad pūlynai dažniausiai diagnozuojami remiantis apklausa, apžiūra ir specialiaisiais tyrimais; sergančiųjų kraujyje nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius, ENG, CRB; ir kad pūlynai dažniausiai gydomi incizija ir drenažu.Tik daugiau nei pusė respondentų 62,2% pažymėjo, kad atliekant pūlynų gydymą dažniausiai šalinami priežastiniai dantys, kartais ir neatsižvelgiant į pastarųjų būklę, ir tik 53,1% apklausiamųjų nurodė, kad pirmo pasirinkimo rekomenduojamas antibakterinis preparatas yra metronidazolis.

Taip pat nemaža dalis studentų 81,6% žinojo, kad odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimas gali komplikuotis mediastinitu, apie trys ketvirčiai studentų 74,5% nurodė, kad dažna komplikacija – sepsis, o šiek tiek mažiau 68,4% - kad viena dažniausių komplikacijų yra kvėpavimo sistemos sutrikimai.

Tik apie penktadalis studentų 20.4% mano, kad esamos jų žinios apie odontogeninius veido ir žandikaulių srities pūlynus, jų diagnostiką ir gydymą, yra pakankamos. Kiek daugiau nei trečdalis 36,7% nurodė, jog žino, kaip ir kur reikėtų atlikti inciziją ir drenažą gydant pūlynus. Didelė dalis apklaustų studentų 76,5% pažymėjo dėl papildomos informacijos (teorinės ir praktinės) apie veido ir žandikaulių srities odontogeninius pūlynus reikalingumo. Nuomonės apie dabartines savo žinias

(9)

ir papildomos informacijos teikimo reikalingumą buvo palygintos tarp lyčių. Statistiškai reikšmingai daugiau vyrų mano, kad jų žinios apie odontogeninių veido ir žandikaulių pūlynų identifikavimą ir gydymą yra pakankamos, lyginant su moterimis (39,1 ir 14,7 proc.,2_{(2, N = 98)}

= 9,25, p = 0,010, atitinkamai; 39,1 ir 17,3 proc.,2(2, N = 98) = 7,73, p = 0,021, atitinkamai). Taip pat nustatyta, kad statistiškai reikšmingai patikimai daugiau moterų norėtų pamatyti atvejų, susijusių su pūlynais, lyginant su vyrais (81,3 ir 60,9 proc., 2_{(2, N = 98) = 8,39, p = 0,015,}

atitinkamai). Tik apie penktadalis visų apklaustų studentų odontologų (19,4%) studijų metu yra dalyvavę gydytojui atveriant ir drenuojant pūlyną.

Daugelis apklaustų studentų (94,9%) dažnai atlieka instruktažą savo pacientams burnos priežiūros klausimais ir beveik visi 91,8% apklausti studentai patys rūpinasi savo pačių burnos sveikata. Studentų skaičius priklausomai nuo lyties statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Išvados. Tyrimo duomenys atskleidė, kad odontologijos 5 kurso studentų odontologų žinios apie dažniausiai gydytojo odontologo praktikoje pasitaikančius odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių pūlynus, jų rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, gydymą ir komplikacijas patenkinamos, o klinikinė patirtis menka. Tačiau įvertinus, kad tiksli ir laiku atlikta diagnostika leidžia greičiau pradėti reikalingą gydymą, o tuo pačiu apsaugoti pacientą nuo galimų uždegimo komplikacijų, būsimiems gydytojams odontologams būtų prasminga patobulinti savo žinias šioje srityje, ypač žinant, kad šių susirgimų skaičius per pastarąjį dešimtmetį nemažėja.

Raktiniai žodžiai: abscess; cellulitis; maxillofacial; odontogenic; risk factors; treatment;

(10)

LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES 5TH COURSE ODONTOLOGY STUDENTS KNOWLEDGE ABOUT THE MOSTLY OCCURING ODONTOGENIC

ABSCESSES (CELLULITIS) OF MAXILLOFACIAL AREA, THEIR AFFECTING FACTORS AND TREATMENT

SUMMARY

Relevance of the problem and objectives. Odontogenic abscesses (cellulitis) of maxillofacial area account for more than a half of all inflammatory diseases. They often develop very rapidly and without the necessary help, the inflammation progresses rapidly, it spreads to the adjacent anatomical structures and causes complications that may even lead to death of the patient. Knowing the etiology of inflammation pathogenesis and it's clinic, determining precise diagnosis in a timely manner is important not only for oral and maxillofacial surgeons, but also for general practitioners in dentistry. Precise and timely diagnostics allow faster initiation of the required treatment and, at the same time, protect the patient from possible inflammatory complications. Therefore, the aim of the work is to evaluate the knowledge of future dental practitioners of the last course of dentistry about the most commonly occurring odontogenic abscesses (cellulitis) of maxillofacial area, factors affecting them, diagnostics and treatment.

Materials and methods. The study was conducted from December 2017 until February 2018. The contingent of the investigated ones was LUHS 5th year lithuanians students of dentistry. During the study, questionnaires were distributed and 98 of them were collected as well-completed (out of 122 distributed). The questionnaire was compiled on the basis of the analyzed scientific literature in such a way as to assess the knowledge of the 5th year dental students of the LUHS about the odontogenic problems that are commonly experienced by the dental practitioner. Statistical data analysis was performed using the version of the specialized statistical software version IBM SPSS Statistics 23.0.

Results. According to the results of the research, a significant proportion of the dental students of the fifth year of the study knew the most commonly occurring odontogenic abscesses (cellulitis) in the maxillofacial areas: submandibular area 91,8%, 60,2% of the submental area, buccal 59,2%, sublingual – 48,1%, however, more than half of the 55,1% respondents do not know that the mouth bottom abscess is rare, while 53,1% of the students do not know that odontogenic sinus inflammation is odontogenic sinusitis and cannot be classified as odontogenic abscess in the maxillofacial area.

(11)

The majority of the students were well aware of the factors: dental caries complications 88,8%, poor oral hygiene 86,7%, teeth/jaw injuries 86,7%, endodontic pathology complications 84,7%. Delayed or ineligible assistance in primary health care institutions 80,6%, affecting the formation of odontogenic facial and maxillofacial abscesses. There were no statistically significant differences between the sexes when comparing the knowledge of gender related factors. Additionally, the average score for general knowledge of potential risk factors was calculated to be 7.76 ± 2.45. The average gender scores were not statistically significant.

Also, more than half of the interviewed respondents correctly identified the causes of the development of odontogenic maxillofacial abscesses (cellulitis): Streptococcus spp., Bacteroides, Prevotella et al. 56,1%, anaerobic microflora 53,1% and slightly less than half 42,9% mixed microflora.

However, the majority of the students did not know the common symptoms of inflammation of the soft tissues of the maxillofacial area because they marked general symptoms: lymph nodes increase 86.7%, limited mouth opening, pain in swelling, speaking 86.7%, teeth pain and drowsiness 76.5%. Only a little more than half of them noted common symptoms as: temperature 66,3%, weakness 59,2%, frequent and severe respiration 53,1% and headache 65,3%. There was no statistically significant difference in the knowledge of general symptoms between the sexes. In addition, the average score for general knowledge about possible common symptoms was estimated to be 10.10 ± 2.77. The average gender scores differ statistically significantly, i.e. the male respondents knew a little more about the general symptoms of abscesses compared to the female gender.

Almost all subjects 98,0% knew that abscesses (cellulitis) were most often diagnosed on the basis of a survey, examination and specialist research; high white blood cell count, ESR, CRP; and are usually treated with incision and drainage. Only more than half of the respondents 62,2% noted that the most commonly used causative teeth are sometimes eliminated, sometimes not depending on the condition, and only 53,1% of the respondents indicated that metronidazol is the first choice of the recommended antibacterial treatment.

Also, a significant proportion of students 81,6% knew that inflammation of the soft tissues of the maxillofacial of odontogenic origin may complicate to the mediastinitis, about three quarters of the students 74,5% indicated that the common complication was sepsis and slightly less 68,4% - one of the most common complications is respiratory damage.

Only about one fifth of students think that their knowledge of odontogenic maxillofacial abscesses cellulitis), diagnostic and treatment is sufficient. As many as one third 36,7% had

(12)

indicated that they knew how and where to do the incision and drainage in the treatment of abscesses. A large proportion of the students 76,5% noted the need for additional (theoretical and practical) information of the maxillofacial area abscesses (cellulitis). Opinions about their current knowledge and the need for additional information have been compared between the sexes. Statistically significantly more men are convinced that their knowledge about the identification and treatment of odontogenic maxillofacial abscesses is sufficient in comparison with women (39.1 and 14.7%, 2 (2, N = 98) = 9.25 , p = 0.010, respectively, 39.1 and 17.3 percent, 2 (2, N = 98) = 7.73, p = 0.021, respectively). It was also found that statistically significantly more reliable women would like to see cases of abscesses compared with men (81.3 and 60.9%, 2 (2, N = 98) = 8.39, p = 0.015, respectively). Only about one fifth of all students 19,4% was taking part in procedure of opening and draining an abscess (cellulitis) during their studies.

Most 94,9 % of the students are often briefed by their patients on oral health issues, and almost all – 91,8% of the interviewed students themselves take care of their own oral health. The number of students did not differ significantly from gender to sex.

Conclusions. The findings of the study revealed that 5th year students of odontology knowledge of the most commonly occurring odontogenic maxillofacial abscesses (cellulitis), their risk factors, symptoms, diagnostic, treatment and complications are satisfactory and the clinical experience is poor. However, considering that precise and timely diagnosis makes it possible to start the necessary treatment faster while protecting the patient from potential complications of inflammation, it is worthwhile for future dental practitioners to improve their knowledge in this area, especially knowing that the number of these illnesses has not decreased in the last decade.

Keywords: abscess; cellulitis; maxillofacial; odontogenic; risk factors; treatment;

(13)

13 ĮVADAS

Veido ir žandikaulių pūlynai dar iki 1900 metų buvo mažai kam žinoma mokslo sritis, nors jie buvo paplitę bei lemiantys didelį žmonių sergamumą ir mirtingumą. Nepaisant didelių medicinos pasiekimų, gyvybei pavojingos pūlingos odontogeninės infekcijos, lemiančios veido ir žandikaulių sričių minkštųjų audinių uždegimą, vis dar dažnos tiek besivystančiose, tiek išsivysčiusiose šalyse ir sudaro daugiau nei pusę visų uždegiminių ligų [7,31,32,33,34].

Tiek burnos, veido ir žandikaulių chirurgų praktikoje, tiek bendrosios praktikos gydytojo odontologo darbe, dažnai susiduriama su odontogeninės kilmės infekcijomis, kurios dažnai būna kaip negydyto dantų ėduonies, endodontinės patologijos, dantų traumų, periodonto patologijos, nepavykusio endodontinio ar chirurginio gydymo komplikacijos [25]. Laiku nesuteikus pagalbos, uždegimas gali išplisti į gretimas anatomines: bukalinę, mandibuliarinę, submandibuliarinę, pasmakrinę, paliežuvinę, neretai paakinę ir kitas, o vėliau ir į giliąsias anatomines sritis [11,19]. Tokių odontogeninių infekcijų išplitimo į veido ir žandikaulių minkštuosius audinius pasireiškimai gali būti nuo paprastų patinimų iki gyvybei pavojingų komplikacijų kaip: sepsis ir kvėpavimo takų sutrikimai, nekrozinis fascitas,mediastinitas, Liudviko angina, o neretai gali baigtis ir paciento mirtimi [11]. Ankstyva diagnozė, laiku ir tinkamai paskirtas gydymas, tinkamas antibakterinio preparato paskyrimas gali padėti suvaldyti situaciją ir sumažinti sergamumą [1,21].

Todėl labai svarbu ne tik veido ir burnos žandikaulių chirurgams, bet ir gydytojams odontologams iš esmės išmanyti veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimų etiopatogenezę, kliniką ir gydymą [25].

Atsižvelgiant į visa tai, šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip būsimieji penkto baigiamojo kurso studentai odontologai įsisavino tiek teorines, tiek praktines žinias apie labiausiai klinikinėje praktikoje pasitaikančius odontogeninės kilmės veido ir žandikaulio srities pūlynus, juos įtakojančius veiksnius, simptomus bei gydymą, kad laiku būtų diagnozuotas ir sustabdytas infekcijos plitimas bei išvengta didesnių komplikacijų.

(14)

14 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas: įvertinti LSMU 5 kurso studentų odontologų žinias apie dažniausiai pasitaikančius odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių pūlynus, juos įtakojančius veiksnius ir šių susirgimų gydymą.

Darbo hipotezė:

H: LSMU 5 kurso studentų odontologų žinios apie dažniausiai pasitaikančius odontogeninius veido ir žandikaulių srities pūlynus, jų rizikos veiksnius, simptomus, diagnostiką, gydymą ir komplikacijas patenkinamos, o klinikinė patirtis menka. Žinių, gaunamų studijų programos metu, studentų nuomone, nepakanka, jie norėtų papildomos (tiek praktinės, tiek teorinės) informacijos. Tyrimo uždaviniai:

1. Apžvelgti mokslinėje literatūroje dažniausiai pasitaikančius odontogeninius veido ir žandikaulių pūlynus sukeliančius veiksnius, jų gydymą, galimas komplikacijas bei sudaryti anketą, siekiant įvertinti LSMU 5 kurso studentų odontologų žinias.

2. Apžvelgti odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų sukėlėjus bei jų jautrumą antibakteriniams preparatams.

3. Įvertinti LSMU 5 kurso studentų odontologų žinias apie dažniausiai gydytojo odontologo praktikoje sutinkamų odontogeninių veido ir žandikaulių pūlynų rizikos veiksnius, sukėlėjus, šių susirgimų simptomus, gydymą bei galimas komplikacijas, pasitelkiant anketinės apklausos duomenis.

4. Įvertinti sąsajas tarp LSMU 5 kurso studentų odontologų žinių apie odontogeninius veido ir žandikaulių pūlynus, jų gydymą, diagnostiką ir klinikinės praktikos bei paskaitų studijų laikotarpiu.

5. Išsiaaiškinti LSMU 5 kurso studentų odontologų požiūrį į savo ir pacientų burnos ir dantų sveikatą, siekiant išvengti infekcijos ir tolimesnės patologijos komplikacijų.

6. Išanalizavus gautus duomenis, pateikti išvadas apie studijų metu įgytas žinias odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių pūlynų tema. Taip pat atsižvelgiant į gautus anketinių duomenų rezultatus, pateikti rekomendacijas dėl studijų metu įgytų žinių praplėtimo bei tobulinimo.

(15)

15 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Odontogeninių veido ir žandikaulių sričių minkštųjų audinių uždegimo veiksniai

Dantų ligos kankino žmoniją nuo pat jos atsiradimo. Dantų kariesas buvo labai paplitęs, ertmės pradėdavo formuotis danties kramtomuosiuose paviršiuose, kakleliuose arba tarpdančiuose prie dantenų ir greitai plisdavo gilyn, pažeisdavo danties pulpą. Nebeiškęsdami skausmo žmonės dantis išsitraukdavo [35].

Šiuolaikinė visuomenė taip pat ne mažiau kenčia nuo problemų, susijusių su dantų ligomis. Todėl ir didžiausią minkštųjų audinių uždegimų dalį sudaro odontogeninės kilmės ligos, galinčios sukelti rimtas komplikacijas, jei nebūna laiku ir tinkamai gydomos,o tam reikalingatiek burnos, veido ir žandikaulių chirurgų, tiek gydytojų odontologų pagalba [23].

Odontogeninės kilmės infekcijos, kurios taip pat akcentuojamos užsienio moksliniuose tyrimuose, dažniausiai yra ignoruojamo ar negydyto dantų eduonies pasekmės, endodontinės infekcijos – nekrotinės pulpos, pulpitų, periodontitų, periapikalinių audinių pažeidimų, perikoronalinių pažeidimų, odontologinių bei chirurginių procedūrų komplikacijos išdava. Infekcijai apėmus danties šaknies viršūnę, mikroorganizmai patenka į periodontą. Būklei paūmėjus, dažniausia infekcija plinta, ir gali prasidėti veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimas [17,10,15] Didelę įtaką uždegimui išsivystyti turi įtakos mikroorganizmų virulentiškumas ir rezistentiškumas antibiotikams bei paciento imuninės sistemos pokyčių pusiausvyra [21].

Seppanen, Marioni ir kiti bendraautoriai nustatė, kad sisteminės būklės, ypač cukrinis diabetas, širdies ligos, kraujo ligos, ŽIV/AIDS, gali taip pat paskatinti infekcijos plitimą ir komplikuoti tolimesnį gydymą [2,11]. Nemažai atliktų užsienio autorių tyrimų duomenimis, skirtingose šalyse, o ypatingai Indijoje, Turkijoje akcentuojami socialiniai faktoriai: žemesnis išsilavinimas, bedarbystė, žema socialinė klasė, blogos gyvenimo sąlygos. Visa tai susilpnina imuninę sistemą, blogina pacientų mitybą, jie rečiau kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas, kas padidina odontogeninių infekcijų komplikacijas [10,15,19,34]. Neretai ir pačių pacientų elgesio veiksniai: bloga burnos higiena, savarankiškas gydymasis, netinkamas ir neracionalus vaistų vartojimas ar pavėluotas kreipimasis į gydymo įstaigą, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas bei rūkymas nulemia pūlingų odontogeninių infekcijų išsivystymo riziką [10-12].

Paciento amžius taip pat turi įtakos odontogeninių infekcijų plitimo eigai. Daugelio pacientų sergančių odontogeniniais veido ir žandikaulių pūlynais pacientų amžius varijuoja nuo 6 iki 79 metų [35]. Tačiau daugelyje atliktų užsienio autorių moksliniuose tyrimuose, kuriuose buvo tiriama sergančiųjų pacientų klinika, predisponuojantys veiksniai bei komplikacijos, kylančios dėl

(16)

16 odontogeninių veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimo, dažniausiai išryškėjanti amžiaus grupė buvo trečiasis ir ketvirtasis gyvenimo dešimtmetis arba buvo išskiriamas 38,04 amžiaus vidurkis [2,24]. Tačiau tuo pačiu, nemažai tyrimų atskleidė, kad vyresnis pacientų amžius buvo susijęs su ilgesniu gydymo laikotarpiu, didesniu sisteminių ligų ir komplikacijų paplitimu [6,36,37].

Daugelis mokslinių tyrimų taip pat patvirtina lyties ir odontogeninių uždegimų sąsajas, kuriuose pacientų vyrų dominavimas buvo didesnis lyginant su pacientėmis moterimis, nes moterys buvo labiau linkusios rūpintis burnos sveikata nei vyrai [11,17]. Mažesnė tyrimų dalis atskleidė, vienodą lyčių pasiskirstymą, sergant odontogeniniais uždegimais.

Įrodyta, kad viršutinio veido trečdalio pūlynai yra gerokai retesni nei apatinio žandikaulio [12,16], o apatinio žandikaulio krūminiai dantys dažniausiai nurodomi kaip odontogeninių uždegimų priežastiniai dantys tiek Storoe, Goldberg ir kt., Wang, Akst atliktuose moksliniuose tyrimuose [17].

Todėl ankstyvas šių rizikos veiksnių nustatymas ir pašalinimas bei gretutinių ligų gydymas, gali padėti sumažinti odontogeninių veido ir žandikaulių pūlynų atsiradimą bei užtikrinti geresnį šių susirgimų valdymą ir prevenciją [12].

1.2. Odontogeninių veido ir žandikaulių sričių minkštųjų audinių uždegimo sukėlėjai ir jų jautrumas antibakteriniams preparatams

Žmogaus kova prieš mikroorganizmus vyko jau senovės civilizacijoje. Nepaisant to, netgi praėjus šimtmečiams ir atlikus begalę tyrimų, pilnai išnaikinti mikrobines infekcijas žmonijai nepavyko [35]. Nors atsiradęs penicilinas buvo laikomas ilgai laukta panacėja nuo dantų infekcijos, burnos floros bakteriologinis spektras labai greitai pakito ir mikroorganizmai tapo tik dar labiau atsparesni prieš antibiotikus [11,12,35]. Todėl burnos infekcijų patogenezės ir tinkamo jų valdymo išmanymas, burnos potencialaus patogenų spektro žinojimas yra itin svarbus gydytojui odontologui. Tai lengviau padeda stebėti nuolatinę mikroorganizmų evoliuciją ir nustatyti jų jautrumą antimikrobiniams preparatams [12,31].

Odontogeninių infekcijų atveju yra svarbi mišri aerobinė ir anaerobinė mikroflora, nes ji susijusi su skirtingų mikroorganizmų tarpusavio priklausomybe ir jų sinergetiniu metabolizmu. Kai kuriais atvejais buvo įrodyta, kad skirtingi mikroorganizmai gamina tokius metabolitus ir medžiagas, kurios sukuria palankų aplinkos pH arba vartoja deguonį ir taip palengvina aerobinį ir anaerobinį augimą, kurie yra būtini ir kitų mikroorganizmų grupių augimui [20-22].

(17)

17 Daugelyje skirtingų šalių moksliniuose tyrimuose, dažniausia taip pat išskiriama mišri mikroflora, o anaerobinių ir gramneigiamų mikroorganizmų sukeltos odontogeniniai veido ir žandikaulių sričių uždegiminės ligos yra dažnesnės, remiantis pateikta moksline literatūra [12-14] Grynai anaerobiniai mikroorganizmai dažniausiai yra randami vėlyvojo absceso formavimosi etape, kai ima vyrauti didžioji dalis anaerobų. [15]

Daugelis mokslinių tyrimų įrodė, kad Streptococcus viridans, Peptostreptococcus, Prevotella, Porphyromonas ir Fusobacterium dažnai būna išskiriamos esant odontogeniniams veido ir žandikaulių minkštųjų audinių uždegimams [4,8,29,35]. Kiti mikroorganizmai, kaip grybeliai, virusai, literatūroje yra retai įvardijami kaip odontogeninių pūlynų priežastys [38].

Įrodyta, kad bakterijų rūšys pagal paplitimą skiriasi. Daugelio užsienio šalių moksliniuose tyrimuose išskirta Streptococcus viridanskaip vyraujanti rūšis [20,22-24], o taip pat ir gramneigiamų lazdelių dominavimas (Bacteroides/Prevotella) [35]. Tarp anaerobinių gramneigiamų lazdelių, išskirtų odontogeninių uždegimų metu, dažniausiai vyraujančios bakterijos buvo Prevotella, Porphyromonas ir Fusobacterium [8,9,35]. Tačiau kiti autoriai išskiria ir stafilokokus [24].

Pastebėta, kad stafilokokai dažnai yra susiję su absceso susidarymu, nes šie mikroorganizmai gamina koaguliazę, nusodinamą fermentą, kuris gali sukelti fibrino nusodinimą citratuotame arba oksalatuotame kraujyje. Streptokokai dažniau siejami su pūlynais, nes jie gamina fermentus, tokius kaip streptokinazę (fibrinoliziną), hialuronidazę ir streptodornazę. Šie fermentai suardo fibrino ir jungiamojo audinio pagrindo medžiagą ir suskaido žuvusias ląsteles, taip palengvindami greitesnį infekcijos plitimą į gilesnius sluoksnius [20,25].

Penicilinas, kaip pirmo pasirinkimo vaistas gydyti odontogeninius veido ir žandikaulių minkštųjų audinių uždegimams, yra siūlomas nuo jo atsiradimo pradžios, kai Alexander Fleming peniciliną atrado dar 1928 metais, kuris padarė dielį perversmą medicinoje ir išgelbėjo nesuskaičiuojamą daugybę pacientų gyvybių [39].

Gilmor ir kiti bendraautoriai nustatė, kad anaerobų atsparumas penicilinams yra nuo 8,9% iki 16%, priklausomai nuo antibakterinio preparato rūšies [23], o amoksicilinas pasižymi aukštu aktyvumo lygiu prieš daugelį anaerobų [24]. Prie plataus spektro penicilinų pridedant β-laktamazės inhibitorius, tokius kaip klavulano rūgštis, yra išplečiamas pradinių agentų antimikrobinis spektras, apimant daugelį β-laktamazę gaminančių bakterijų tarp kurių yra ir dauguma anaerobų [20-24].

Kuriyama ir kiti bendraautoriai nustatė, kad Streptococcus viridans turi 77% jautrumo normą penicilinui, 87% klindamicinui, 77% eritromicinui ir 92% levofloksacinui [22,35]. Eritromicinas,

(18)

18 klindamicinas buvo rekomenduojamas gydyti pacientams, sergantiems odontogeninėmis infekcijomis ir alergiškiems β-laktamui [4,5,17,35].

Tačiau pastaraisiais metais pastebėtas anaerobinių bakterijų atsparumas dažniausiai skiriamiems antibiotikams – penicilinui, amoksicilinui, o tai yra dažno ir plataus antibiotikų vartojimo rezultatas [17,20,21]. Tai kelia grėsmę pacientų sveikatai, apsunkina odontogeninių infekcijų gydymą, nes mikroorganizmai tampa atsparūs antibakteriniams preparatams, o laikui bėgant,nesant efektyviam gydymui, tokios infekcijos gali tapti net mirtinomis [2].

Medikamentinis odontogeninės kilmės minkštųjų audinių uždegimo gydymas priklauso nuo bakteriologinio tyrimo rezultatų, parodančių infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibakteriniams preparatams. Tai yra labai svarbu tiek gydytojui odontologui, tiek burnos, veido ir žandikaulių chirurgui, skiriant sisteminę antibiotikų terapiją. Tačiau šio tyrimo rezultatų reikia laukti, o paciento sveikata ne visada tai leidžia [29]. Tokiais atvejais, dažnai antibiotikai skiriami empiriškai, atsižvelgiant į galimus sukėlėjus bei remiantis klinikine patirtimi, tačiau ne visada toks pasirinkimas būna teisingas. Empiriniai antibiotikai turi apimti gramteigiamus ir gramneigiamus aerobinius ir anaerobinius patogenus, o kaip pirmojo pasirinikimo empiriniam gydymui antibiotikai gali būti skiriami antrosios arba trečiosios kartos cefalosporinai, kartu su metronidazolu ar ornidazolu [11,14,23,2].

1.3. Odontogeninio veido ir žandikaulių srities pūlynų diagnostika ir gydymo principai Ankstyvas gydytojo odontologo veido ir žandikaulių srities uždegiminių simptomų atpažinimas, laiku nustatyta diagnozė ir paskirtas reikiamas gydymas, sunkesniais atvejais nedelsiant nukreipiant pas burnos, veido ir žandikaulių chirurgą, padeda išvengti sunkesnių komplikacijų, o kartais ir išsaugoti gyvybę [12].

Mokslinė literatūra atskleidžia, kad sergant odontogeniniais veido ir žandikaulių srities uždegimais, dažniausia klinika priklauso nuo uždegimo išplitimo, mikroorganizmų virulentiškumo ir parinkto antibakterinio preparato rezistentiškumo bei apsauginių organizmo savybių [2,17,25]. Pagrindiniai simptomai esant šiems susirgimams: patinimas, galvos skausmas, kvapas iš burnos, bendras silpnumas, karščiavimas, šaltkrėtis, sutrikusi funkcija veido ir žandikaulio srityse [19,21,29,34].

Diagnozuojant taip pat svarbu atsižvelgti į sergančio paciento nusiskundimus, fizinę būklę, ekstraoralinius ir introralinius pokyčius, kliniką ir laboratorinių tyrimų rezultatus [2]. Norint patikslinti diagnozę ir nusatyti etiologiją, dažnai atliekamas radiologinis tyrimas. Esant giliųjų anatominių sričių uždegimui ir norint įvertinti infekcijos išplitimą į gretimus audinius, gali būti

(19)

19 atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT), kurie leidžia įvertinti minkštųjų audinių pakitimus, nustatyti eksudato sankaupas, o taip atskirti abscesą nuo pūlyno [15.16,32].

Taip pat pasirodė nemaža medicinos studijų, rekomenduojančių diagnostikai naudoti ultragarsinį tyrimo metodą, kuris yra nebrangus, neinvazinis, jautrus ir lengvai prieinamas, kuriuo gali būti tiriamos galvos ir kaklo sritys, seilių liaukos, kraujagyslių dariniai bei uždegiminiai pažeidimai galvos ir kaklo srityse [13]. Tačiau vis tik manoma, kad šis tyrimas ne toks informatyvus vertinant infekcijos išplitimą į gilesnias sritis nei MRT [2,13].

Įvairių šalių moksliniuose tyrimuose, kuriuose buvo vertinamas klinikinis požiūris į odontogenines infekcijas ir jų sukeliamus veido ir žandikaulių srities uždegimus bei šių susirgimų gydymą, įrodyta, kad bendri gydymo principai apima priežasties šalinimą - dantys nuo kurių kilo infekcija, turi būti kuo greičiau šalinami arba gydomi endodontiškai, atliekama incizija ir drenažas bei skiriamas intraveninis arba peroralinis antibakterinis gydymas [12,17,29,33-35].

Odontogeninės kilmės abscesas veido ir žandikaulių srityje pradinės ligos vystymosi stadijose, gali būti lengvai diagnozuojamas ir gydomas įprastinės odontologinės procedūros metu [2] Svarbiausias gydymo principas esant tokioms piogeninėms infekcijoms, tai dantų, kurie yra pagrindinis infekcijos šaltinis šalinimas arba endodontinis gydymas ir drenažas [17].

Esant odontogeninėms infekcijoms, visada yra tikslinga pradėti nuo empirinio antibiotikų skyrimo, atsižvelgiant į klinikinę patirtį bei galimus infekcijos sukėlėjus, tačiau nepamirštant ankstyvojo chirurginio gydymo intervencijos ( incizijos ir drenažo), siekiant paskatinti gijimą ir išvengti tolimesnių komplikacijų [24].

Kinijoje, Pekino ligoninėje (2016) Xiaodong Han, Jingang An ir kitų bendraautorių atlikto tyrimo metu, nebuvo pastebėta kliniškai reikšmingo skirtumo tarp pacientų, sergančių abscesais ir pūlynais, kuriems buvo taikomas tas pats gydymo principas: atliktas chirurginis atvėrimas ir drenavimas, siekiant išvengti didesnio uždegimo išplitimo bei medikamentinis gydymas antibakteriniais preparatais [11].

Kadangi tiek mokslinėje literatūroje, tiek įvairių šalių mokslinių tyrimų autorių akcentuojama, kad dažniausiai odontogeninių infekcijų pažeidžiamiems dantims priskiriami apatinio žandikaulio krūminiai dantys [4,11,17], todėl Risdono submandibuliarinė incizija yra gan dažnai taikomas gydymo metodas, nes jis apima daugelį anatominių sričių, t.y. submandibuliarinę, bukalinę, pterygomandibuliarinę, submaseterinę sritis. Sicherio incizijos metodas, nors ir nepalieka išorinio rando, tačiau neužtikrina tinkamo anatominių sričių drenažo, o taip pat ribotas, esant trismus atveju [19,40].

(20)

20 Esant odontogeniniams veido ir žandikaulių sričių uždegimams, butinas gydytmas antibakteriniais preparatais, siekiant suvaldyti ir pašalinti invazinius mikroorganizmus [2].

Boffano ir kiti bendraautoriai [41] nustatė, kad amoksicilinas su klavulano rūgštimi ir ceftriaksonas buvo veiksmingi antibiotikai gydant odontogenines infekcijas, nepastebint šalutinio poveikio. Taip pat užienio autorių atliktame (2015) moksliniame tyrime, analizuojant odontogeninių abscesų ir pūlynų patogenų jautrumą antibakteriniams preparatams, nustatytas jautrumas penicilinui, klindamicinui, doksiciklinui, amoksicilinui su klavulano rūgštimi ir moksifloksacinui. Alergiškiems penicilinui pacientams – pakeičiant juos eritromicinu, klindamicinu arba doksiciklinu taip pat parodė didelius atsparumo rezultatus [30]. Klindamicinas ar penicilinas kartu su metronidazolu buvo pasiūlyti kaip pirmojo pasirinkimo vaistai, skiriant medikamentinį gydymą [24]. Kitų autorių atlikti tyrimai atskleidė, kad amoksicilinas su klavulano rūgštimi, ampicilinas su sulbaktamu buvo veiksmingi išplitus infekcijai į gilesnias galvos ir kaklo sritis, nepastebint didesnio šalutinio poveikio [42]. Kulkarni ir kiti bendraautoriai įrodė, kad penicilinas G buvo labai veiksmingas prieš gramteigiamas aerobines ir anaerobines bakterijas, o 5 metų vykdytoje retrospektyvinėje studijoje nurodoma, kad pacientų gydymui, atsižvelgiant į jų sveikatos būklės sunkumą, dažniausiai buvo skiriamas penicilinas, penicilinas su metronidazoliu, klindamicinas, cefalosporinai ir gentamicino, ampicilino, metronidazolio kombinacijos deriniai [2].

Taigi, galime teigti, kad odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų pagrindiniai gydymo principai yra: tinkamas mikroorganizmų, sukeliančių odontogeninę infekciją identifikavimas bei tinkamas antibakterinių preparatų paskyrimas, laiku atlikta incizija ir drenažas bei etiologijos pašalinimas.

1.4. Odontogeninių veido ir žandikaulių sričių uždegimo komplikacijos

Odontogeninės infekcijos, sukeliančios veido ir žandikaulių srities minkštųjų audinių uždegimus ir jų komplikacijas, buvo ir yra viena iš labiausiai paplitusių burnos, veido ir žandikaulių srities ligų [12]. Laiku arba tinkamai negydant, esant paciento imuninės sistemos pakitimams, įtakojant sisteminiams ir vietiniams veiksniams bei patogenų virulentiškumui, pūlingas eksudatas plisdamas palei kraujagyslių, nervų pluoštus, limfagysles, tarpraumeniniais ar trapfascijiniais plyšiais, hematogeniniu keliu prasiskverbia į gilesnes anatomines struktūras [25], taip pažeisdamas gyvybiškai svarbius organus bei sukeldamas sunkias komplikacijas, o kartais net mirtį [3,11]. Skirtingų autorių duomenimis, tokių komplikacijų skaičius svyruoja nuo 10 proc. iki 40 proc.[3]. Todėl labai svarbu išmanyti ir žinoti gydytojams odontologams galvos ir kaklo anatomiją, galimus odontogeninio uždegimo plitimo kelius ( pav.1 ), kad būtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba, esant

(21)

21 būtinybei nukreipiant pas burnos, veido ir žandikaulių chirurgus ir taip išvengta didesnių komplikacijų [25].

1 pav.Odontogeninio uždegimo plitimo keliai (pagal Rishi Kumor Bali., 2015) [3]

• Viršutinė fascija tęsiasi nuo galvos ir kaklo iki krūtinės, pečių ir pažastų. Giliau nuo prie paviršiaus esančių fascijų yra gilioji kaklo fascija, sudaryta iš trijų sluoksnių: viršutinio, vidurinio ir giliojo sluoksnio.

• Submandibuliarinės ir sublingvalinės sritys jungiasi aplink užpakalinę mieloidinę sienelę. Edema ir patinimas šioje srityje sukelia viršutinį ir užpakalinį burnos ir liežuvio poslinkį ir dėlto atsiranda kvėpavimo sutrikimai.

• Parafaringinė sritis yra kūgio formos, jos pagrindas yra prie kaukolės, o esant uždegimo išplitimui, susisiekiant su smegenimis gali susidaryti smegenų abscesas. Susisiekimas įvyksta per įvairias kaklo kanalų angas - per foramen ovale, foramen lacerum ir foramen jugular.

• Pretrachealinė sritis yra priešais trachėją, ir ji nusileidžia į priekinį tarpuplautį. Infekcijos pasklidimas šiuo keliu nėra įprastas, tai sudaro tik 7 proc. nekrozinio mediastinito atvejų.

• Retrofaringinės srities pūlynas gali pasiekti tarpuplautį, sukeldamas mediastinitą, o rečiau - perikarditą. Maždaug 70% kaklo infekcijų išplinta į tarpuplautį per retrofaringinę sritį.

• Pavojinga sritis - priekinės stuburo dalys, priešstuburinė fascija dalinasi į fasciją alar (priekinę) ir tikrąją priešstuburinę fasciją posterior (užpakalinę). Tarp šių fascijinių sluoksnių būna sritis, vadinama "pavojinga sritimi" [3].

(22)

22 Atitinkamai literatūroje ir daugelyje šalių atliktuose moksliniuose tyrimuose taip pat aprašomos odontogeninių infekcijų komplikacijos kaip kvėpavimo sutrikimai, sepsis, endokarditas, perikarditas, nekrotizuojantis fasciitas, mediastinitas, spondilitas, smegenų abscesas, Lemiero sindromas, Liudviko angina, akies abscesas, osteomielitas, kaverninio sinuso trombozė, trombocitopenija, mirtis [3-7,11,25,29,31,36].

Apibendrinant galime teigti, kad gali reguliarus lankymasis pas odontologą, kasdieninė burnos ertmės priežiūra, organizmo stiprinimas gali padėti sumažinti odontogeninių veido ir žandikaulių pūlynų ir jų komplikacijų išsivystymą.

(23)

23 2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1. Tyrimo organizavimas ir metodai

Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų atranka. Tyrimas buvo atliktas LSMU ( Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) burnos ir veido žandikaulių chirurgijos klinikoje. Tiriamųjų kontingentas buvo LSMU 5 kurso vyriškos ir moteriškos lyties studentai odontologai lietuviai. Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti studijų laikotarpiu tiriamųjų įsisavintas žinias apie dažniausiai pasitaikančius odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių pūlynus, juos įtakojančius veiksnius bei šių susirgimų gydymą. Tyrimas buvo vykdomas nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. vasario mėn.

Tyrimo imties dydžio nustatymas. Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tyrimų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Paprastai dominančių požymių pasiskirstymas generalinėje aibėje (populiacijoje) nėra žinomas ir norint tai nustatyti, reikėtų ištirti visus generalinės aibės elementus, o tai padaryti labai sunku arba net neįmanoma, todėl dažniausiai dirbama su populiacijos poaibiu – imtimi [26]. Imties parinkimas yra vienas iš svarbiausių statistinės analizės etapų, nes nuo imties duomenų priklauso analizės rezultatai [26].

Tyrimo laikotarpiu LSMU Odontologijos fakultete vientisųjų odontologijos studijų programoje mokėsi 122 studentai lietuviai. Siekiant išsiaiškinti, kiek 5 kurso studentų odontologų reikia apklausti, taikyta matematinė analizė. Respondentų imties dydis buvo apskaičiuotas pagal V.I.Paniotto formulę 95 proc. patikimumo lygmeniu [26]:

n = 1/(Δ² + 1/ N)

n – imties dydis ( respondentų, kuriuos būtina apklausti, skaičius );

Δ – leidžiamas paklaidos dydis (standartine paklaida laikoma 5 proc., kurią gauname su 0,95 tikimybe);

N – generalinės visumos dydis ( tiriamoji visuma ).

Reikalingas apklausiamų LSMU 5 kurso studentų odontologų skaičius, norint gauti statistiškai patikimus duomenis, turėjo būti ne mažiau kaip: 1/(0,05x0,05 + 1/122) = 93 tiriamieji. Tyrimo metu buvo išdalintos ir surinktos viso kokybiškai užpildytos 98 anketos (iš 122 išdalintų).

(24)

24 Mokslinės literatūros analizė

Anketos sudarymas

Duomenų analizė Rezultatų aptarimas

Išvadų bei rekomendacijų pateikimas

Tyrimo tipas yra vienmomentinis ir jis buvo vykdomas 5 etapais (2 pav.):

2 pav. Vienmomentinio tyrimo procesas (pagal Kardelis K., 2007) [26]

Tyrimo instrumentas. Buvo pasirinktas anketinės apklausos metodas. Kaip teigia Pruskus (2012), anketinė apklausa – pats patogiausias būdas norint apklausti kuo didesnį respondentų skaičių ir gautus duomenis paversti skaitine išraiška. Anketinė apklausa buvo pasirinkta, nes tikėtina, kad bus gauti kuo detalesni ir tikslesni atsakymai. Anketa buvo anoniminė, kuomet atsakęs asmuo išlieka nežinomas, tereikia jam labiausiai tinkantį atsakymo variantą pažymėti „X“ ženklu [26]. Anketa buvo sudaryta remiantis teorinėje dalyje išanalizuota moksline literatūra. Tyrimo anketą sudarė [Priedas Nr.2]: pirmoji įvadinė anketos dalis, kurią sudarė: prisistatymas, respondentų supažindinimas su anketa, nurodomas anketos tikslas, pabrėžiamas anonimiškumas. Antroji anketos dalis – klausimynas, kurį sudarė 16 klausimų.

Klausimai (1–9 klausimas) apie dažniausiai gydytojų odontologų darbe pasitaikančius odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių pūlynus, jų kliniką, etiologiją, komplikacijas ir gydymą.

10–13 klausimai padeda išsiaiškinti, kaip LSMU 5 kurso studentai odontologai vertina savo žinias įgytas studijų laikotarpiu ir geba jas pritaikyti.

13–16 klausimai padeda išsiaiškinti pačių studentų požiūrį į savo bei pacientų burnos sveikatą. 2.2. Tyrimo etika

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centras 2018 02 06 išdavė leidimą Nr. BEC-OF-93 vykdyti tyrimą [Priedas nr. 1]. Prieš atliekant tyrimą LSMU Odontologijos fakulteto dekanas buvo informuotas ir supažindintas su vykdomo tyrimo tikslais, gautas leidimas atlikti tyrimą. Visi apklausos dalyviai pasirašė informuoto tyrimo dalyvio formą. Respondentų konfidencialumas buvo užtikrintas, nes anketa buvo anoniminė, tiriamųjų vardų, pavardžių, adresų neklausiama. Surinkti

(25)

25 duomenys buvo panaudoti tik apibendrinti ir moksliniais tikslais.

2.3. Tyrimo metu naudoti statistiniai metodai

Surinktos visos atsakytos anketos (n – 98), į „Microsoft Excel“ programą suvesti respondentų atsakymai. Duomenų analizė atlikta naudojant specializuotos statistinės programinės įrangos IBM SPSS Statistics 23.0 versiją.

Tyrimo duomenys susisteminti pritaikius aprašomosios statistikos metodus. Hipotezės apie kiekybinio kintamojo požymio reikšmių skirstinio suderinamumą su normaliuoju skirstiniu tikrintos Kolmogorovo ir Smirnovo testu (angl. Kolmogorov–Smirnov test). Priklausomybės tarp vardinių ir rangų skalės kintamųjų analizei taikytas neparametrinis Chi-kvadrato (χ²) kriterijus(angl.Pearson's chi-squared test). Esant neišpildytoms tikėtinų reikšmių sąlygoms (bent viena tikėtina reikšmė yra mažesnė nei 5), remtąsi Fišerio tiksliuoju kriterijumi (angl.Fisher's exact test).

Dviejų nepriklausomų imčių intervalinių dydžių palyginimui, kai priklausomi kintamieji normalieji, taikytas parametrinis Stjudento t-kriterijus (angl.Student's t-test). Tikrinant statistines hipotezes, naudotas 0,05statistinių išvadų reikšmingumo lygmuo. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikiami lentelėmis ir stulpelinėmis diagramomis.

(26)

26 3. REZULTATAI

3.1. Bendra tiriamųjų charakteristika

Iš viso tyrime dalyvavo 98 penkto kurso studentai (iš 122 studentų), kurie pilnai užpildė ir grąžino anketas. Tai sudarė 80,3 proc. visų penktakursių. Tarp jų 23 (23,5 proc.) vyrai, 75( 76,5 proc.) moterys visųapklaustųjų studentų.

3.2. Odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų rizikos veiksniai

Odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų rizikos veiksniai buvo atpažįstami ir įvardijami pakankamai gerai(lent. nr. 1.).Didžiausia dalis respondentų įvardijo tokius galimus rizikos veiksnius kaip: dantų ėduonies komplikacijas (88,8%), prastą burnos higieną (86,7%), dantų/žandikaulių traumas (86,7%) ir endodontinės patologijos komplikacijas (84,7%), taip pat imuninės sistemos pokyčius ir pavėluotą ar netinkamai suteiktą pagalbą pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose atitinkamai 80,6% respondentų. Kaip mažiausiai galimus rizikos veiksnius, nulemiančius odontogeninių veido ir žandikaulių pūlynų atsiradimą, respondentai įvardijo: lyties skirtumus (40,8%), egzistuojančias sistemines ligas (53,1%), socialinius aspektus (38,8%), vyresnį nei 50 m. amžių (23,5%) ir nevisavertę mitybą (31,6%). Palyginus tiriamųjų žinias apie rizikos veiksnius tarp lyčių, statistiškai reikšmingai patikimų skirtumų rasta nebuvo.

Lentelė Nr. 1. Odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų rizikos veiksnių rodikliai pagal respondentų lytį

Rizikos veiksniai Lytis Vyrai n (%) Moteris n(%) Viso n(%) _p 23 (23,5) 75 (76,5) 98 (100,0)

Imuninės sistemos pokyčiai 18 (78,3) 61 (81,3) 79 (80,6) 0,744 Prasta burnos higiena 18 (78,3) 67 (89,3) 85 (86,7) 0,171 Dantų ėduonies komplikacijos 21 (91,3) 66 (88,0) 87 (88,8) 0,661

Lytis 11 (47,8) 29 (38,7) 40 (40,8) 0,434

Pavėluota ar netinkama pagalba pirminėse sveikatos

priežiūros įstaigose 17 (73,9) 62 (82,7) 79 (80,6) 0,353

Periodonto ligos 19 (82,6) 59 (78,7) 78 (79,6) 0,682

Sisteminės ligos 15 (65,2) 37 (49,3) 52 (53,1) 0,182

Dantų/žandikaulių traumos 19 (82,6) 66 (88,0) 85 (86,7) 0,505 Socialiniai aspektai 10 (43,5) 28 (37,3) 38 (38,8) 0,597 Endodontinės patologijos komplikacijos 17 (73,9) 66 (88,0) 83 (84,7) 0,101

(27)

27 Vyresnis nei 50 m. amžius 7 (30,4) 16 (21,3) 23 (23,5) 0,368

Nevisavertė mityba 5 (21,7) 26 (34,7) 31 (31,6) 0,243

Skaičius (procentas) tiriamųjų atskirose kategorijose. Chi-kvadrato kriterijus

Papildomai apskaičiuotas vidutinis bendrųjų žinių apie galimus rizikos veiksnius balas siekė 7,76 ± 2,45 (nuo 2 iki 12; mediana – 8). Vidutiniai žinių balai tarp lyčių statistiškai reikšmingai patikimai nesiskyrė (pav. nr. 1.).

1 pav. Žinių apie rizikos veiksnius rezultatai (vidutiniai balai) tarp lyčių

3.3. Odontogeniniai veido ir žandikaulių srities pūlynų bendrieji simptomai

Daugelis respondentų odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų bendruosius simptomus (lent. nr. 2.) įvardijo kaip: padažnėjusį širdies plakimą (88,8%), bendrą silpnumą (91,8%), limfmazgių padidėjimą (86,7%), ribotą išsižiojimą, skausmą ryjant, kalbant (86,7%), dantų skausmą ir paslankumą (76,5%), pablyškusią odą (80,6%) bei patinimą (87,8%). Mažesnė dalis tiriamųjų pažymėjo: kūno temperatūros padidėjimą (66,3%), vangumą (59,2%), padažnėjusį ir pasunkėjusį kvėpavimą (53,1%) ir galvos skausmą (65,3%). Palyginus bendrųjų simptomų žinias tarp lyčių statistiškai reikšmingai patikimų skirtumų rasta nebuvo.

Lent. Nr. 2. Odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų bendrųjų simptomų atpažinimo rodikliai pagal respondentų lytį

Bendrieji simptomai Lytis Vyras n(%) Moteris n(%) Viso n(%) _p 23 (23,5) 75 (76,5) 98 (100,0)

Padažnėjęs širdies plakimas 19 (82,6) 68 (90,7) 87 (88,8) 0,284

(28)

28 Padidėjusi kūno temperatūra 17 (73,9) 48 (64,0) 65 (66,3) 0,379

Sąmonės netekimas 9 (39,1) 19 (25,3) 28 (28,6) 0,200

Vangumas 15 (65,2) 43 (57,3) 58 (59,2) 0,501

Padažnėjęs ir pasunkėjęs paviršutinis kvėpavimas 11 (47,8) 41 (54,7) 52 (53,1) 0,565

Galvos skausmas 14 (60,9) 50 (66,7) 64 (65,3) 0,609

Prakaitavimas 17 (73,9) 57 (76,0) 74 (75,5) 0,839

Kraujavimas 5 (21,7) 8 (10,7) 13 (13,3) 0,171

Išopėjimas 6 (26,1) 9 (12,0) 15 (15,3) 0,101

Ribotas išsižiojimas, skausmas ryjant, kalbant 19 (82,6) 66 (88,0) 85 (86,7) 0,505

Pablyškusi oda 18 (78,3) 61 (81,3) 79 (80,6) 0,744

Audinių nekrozė 10 (43,5) 24 (32,0) 34 (34,7) 0,312

Limfmazgių padidėjimas 18 (78,3) 67 (89,3) 85 (86,7) 0,171 Dantų skausmas, paslankumas 17 (73,9) 58 (77,3) 75 (76,5) 0,735

Patinimas 19 (82,6) 67 (89,3) 86 (87,8) 0,389

Skaičius (procentas) tiriamųjų atskirose kategorijose. Chi-kvadrato kriterijus

Papildomai apskaičiuotas vidutinis bendrųjų žinių apie galimus bendruosius simptomus balas siekė 10,10 ± 2,77 (nuo 2 iki 16; mediana – 10). Vidutiniai žinių balai tarp lyčių statistiškai reikšmingai patikimai skyrėsi, t.y. vyriškosios lyties respondentai žinojo šiek tiek daugiau apie bendruosius pūlynų simptomus lyginant su moteriškąją lytimi (pav. nr. 2.):

2 pav. Žinių apie bendruosius simptomus rezultatai (vidutiniai balai) tarp lyčių

3.4. Dažniausiai gydytojų odontologų darbe sutinkami odontogeniniai veido ir žandikaulių srities pūlynai

Tiriamojo darbo anketos respondentai pažymėjo, savo nuomone, dažniausiai gydytojų odontologų darbe sutinkamus odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynus (pav. nr. 3.). Remiantis surinktais duomenimis, respondentai (penkto kurso studentai) mano, kad dažniausiai

(29)

29 sutinkamas pūlynas yra pažandinės srities (91,8 proc.), toliau – pasmakrinės (60,2%), žando (59,2%) ir burnos dugno (55,1%) sričių bei odontogeninis žandinio ančio uždegimas (53,1%).

3 pav. Respondentų žymėti dažniausiai gyd. odontologų darbe sutinkami odontogeniniai veido ir žandikaulių srities pūlynai (proc. nuo dažniausio iki rečiausio)

3.5. Odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų atsiradimą dažniausiai lemiantys sukėlėjai

Įvertinus surinktus duomenis apie, respondentų nuomone, dažniausiai odontogeninius veido ir žandikaulių srities pūlynus lemiančius sukėlėjus, išsiaiškinta, kad tiek Streptococcus spp., Bacteroides, Prevotella ir kt. (56,1%), tiek anaerobinė mikroflora (53,1%) ir mišri mikroflora (42,9%) yra įvardijami kaip dažniausi sukėlėjai (pav. nr. 4.). Virusai (5,1%) įvardyti kaip rečiausi pūlynų atsiradimą lemiantys sukėlėjai.

4 pav. Respondentų pažymėti dažniausi galimi odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų sukėlėjai

(30)

30 3.6. Galimi odontgeninės infekcijos plitimo keliai iš alveolės, lemiantys odontogeninių veido ir

žandikaulių pūlynų išsivystymą

Respondentai žymėjo galimus odontogeninės infekcijos plitimo kelius iš alveolės, kurie, jų manymu, gali lemti veido ir žandikaulių srities pūlynų išsivystymą (pav. nr. 5.). Didžioji dalis tiriamųjų mano, kad infekcija gali plisti tarpfascijiniais plyšiais (tarpais) (70,4%), po antkauliu (67,3%) bei per kraują (56,1%). Mažiausia dalis respondentų žymėjo plitimą sąlyčio būdu (14,3%) kaip galimą infekcijos plitimo būdą.

5 pav. Respondentų dažniausiai žymėti galimi infekcijos plitimo keliai iš alveolės, nulemiantysodontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų atsiradimą

3.7. Odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų diagnostinių ir gydymo aspektų vertinimas

Įvertintos respondentų žinios apie odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų diagnostiką ir gydymą (pav. nr. 6.). Beveik visi į anketą atsakę tiriamieji įvardijo, kad pūlynai dažniausiai diagnozuojami remiantis apklausa, apžiūra ir specialiaisiais tyrimais; sergančiųjų kraujyje nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius, ENG, CRB; ir pūlynai dažniausiai gydomi incizija ir drenažu. Daugiau nei pusė respondentų (62,2%) mano, kad atliekant pūlynų gydymą dažniausiai šalinami priežastiniai dantys, kartais ir neatsižvelgiant į pastarųjų būklę, ir yra įsitikinę (53,1%), kad pirmo pasirinkimo rekomenduojamas antibakterinis preparatas yra metronidazolis. Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis (34,7%) studentų galvoja, kad pirmo pasirinkimo antibakterinis preparatas turėtų būti cefalosporinų grupės.

(31)

31 6 pav. Respondentų žinios apie odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų diagnostikos ir gydymo aspektus

3.8. Odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų dažniausios komplikacijos Didžioji dauguma respondentų (81,6%) įsitikinę, kad dažniausia galima odontogeninių veido ir žandikaulių srities pūlynų komplikacija – mediastinitas (pav. nr. 7.). Apie trys ketvirčiai studentų (74,5%) mano, kad dažna komplikacija – sepsis, o šiek tiek mažiau (68,4%) – kad viena dažniausių komplikacijų yra kvėpavimo sistemos sutrikimai. Tik nedidelė dalis tiriamųjų (15,3%) pažymėjo, kad dažna komplikacija – endokarditas, perikarditas.

(32)

32 15,3% 42,9% 44,9% 68,4% 74,5% 81,6% 0% 20% 40% 60% 80% 100% Endokarditas, perikarditas Žandinio ančio uždegimas Intrakranialinės komplikacijos Kvėpavimo sistemos sutrikimai Sepsis Mediastinitas

7 pav. Respondentų žymėtos dažniausiai pasitaikančios komplikacijos, išsivystančios sergant

odontogeniniais veido ir žandikaulių pūlynais

3.9. Odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų diferencinė diagnostika Atliktas studentų žinių vertinimas apie diferencinę odontogeninių pūlynų diagnostiką (pav. nr. 8.).

8pav. Respondentų dažniausiai žymėti sveikatos sutrikimai, kuriuos reikia diferencijuoti nuo odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių srities pūlynų

Didžioji dalis tiriamųjų (84,7%) pažymėjo, kad odontogeninės kilmės veido ir žandikaulių pūlynus reikėtų diferencijuoti nuo neodontogeninės kilmės pūlynų. Šiek tiek mažiau respondentų (66,3%) didelę svarbą teikė onkologiniams susirgimams ir atitinkamai (54,1%) – dantų pulpitams bei periodontitams. Mažiausia dalis tiriamųjų (15,3%) manė, kad juodligė yra svarbi diferencinės diagnostikos atžvilgiu.

(33)

33 3.10. Studentų nuomonė apie dabartines savo žinias, papildomos informacijos poreikį,

susijusias su odontogeniniais veido ir žandikaulių srities pūlynais

Įvertinta respondentų nuomonė apie savo žinias, kurios yra susijusios su odontogeniniais veido ir žandikaulių srities pūlynais, ir apie papildomos informacijos reikalingumą (pav. nr. 9.). Tik apie penktadalis studentų mano, kad esamos jų žinios apie odontogeninius veido ir žandikaulių srities pūlynus, jų diagnostiką ir gydymą, yra pakankamos. Kiek daugiau nei trečdalis (36,7%) teigia, jog žino, kaip ir kur reikėtų atlikti inciziją ir drenažą gydant pūlynus. Kaip bebūtų, didelė dalis studentų (76,5%) yra įsitikinę dėl papildomos informacijos (teorinės ir praktinės) apie veido ir žandikaulių srities odontogeninius pūlynus teikimo reikalingumo.

9 pav. Respondentų nuomonė apie dabartines savo žinias, susijusias su odontogeniniais veido ir žandikaulių srities pūlynais, ir papildomos informacijos reikalingumą