Kaunas, 2020
Giedrė Ambrazevičiūtė
5 kursas 10grupėHEPATITO B INFEKCIJOS KONTROLĖS VERTINIMAS
ODONTOLOGINIŲ PROCEDŪRŲ METU - ODONTOLOGIJOS
SPECIALYBĖS STUDENTŲ IR GYD. REZIDENTŲ APKLAUSA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA
HEPATITO B INFEKCIJOS KONTROLĖS VERTINIMAS ODONTOLOGINIŲ PROCEDŪRŲ METU - ODONTOLOGIJOS SPECIALYBĖS STUDENTŲ IR GYD. REZIDENTŲ APKLAUSA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantė ……… Darbo vadovas ………
(parašas) (parašas)
Giedrė Ambrazevičiūtė V kursas, 10 grupė Doc. Dr. Jolanta Siudikienė
2020m. ……… 2020m. ………
DARBAS ATLIKTAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKOJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas„“.
1. Yra atliktas mano paties (pačios).
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Giedrė Ambrazevičiūtė 2020-04-30 (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuviu kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Giedrė Ambrazevičiūtė 2020-04-30 (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)
vardas, pavardė)
Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
KLINIKINIO – EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO
DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas, pavardė)
Recenzavimo data: ... Eil
BMD dalys BMD vertinimo aspektai BMD reikalavimų
.N atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinįbei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Santrauka Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį(0,5 balo) bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 5 uždaviniai hipotezė, tikslas ir uždaviniai?tikslas Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0
6 (1 balas) Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitųmokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? 0,4 0,2 0 8 Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jųAr tinkamai aptarti aktualiausi kitų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga
9
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
0,2 0,1 0
(1,5 balo) pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti irsisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti? 0,6 0,3 0
metodai
kriterijai?
13
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
0,4 0,2 0
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga ir pan.)?
14
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos,
0,4 0,2 0
naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltątikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
Rezultatai reikalavimus?
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasiinformacija? 0 0,2 0,4 18 Ar nurodytas duomenų statistinisreikšmingumas? 0,4 0,2 0 19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas? 0,4 0,2 0 21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykissu kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0
aptarimas
22 (1,5 balo) Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0 23 Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateiktikituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
Išvados iškeltus tikslus ir uždavinius?
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; aratitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytaspagal reikalavimus? 0,4 0,2 0 28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojamiAr literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai?
sąrašas
29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuotinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0 30 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais?Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) 15–20 <15 psl.psl. (–5 (–2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? –2 balai –1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darborengimo reikalavimus? –1 balas –2 balai 36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,moksliškai, logiškai, lakoniškai? –0,5 balo –1 balas 37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinioraštingumo klaidų? –2 balai –1 balas
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? –0,2 balo –0,5balo
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.>20%
reikalavimai )
40 Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai irpuslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir –0,2 balo –0,5balo
yra tikslus?
41 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; aryra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir –0,2 balo –0,5balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikoskomiteto leidimas? –1 balas 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų irsantrumpų paaiškinimai? –0,2 balo –0,5balo 44 Ar darbas apipavidalintas kokybiškai(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo –0,2 balo –0,5balo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
TURINYS
SANTRAUKA...………...11
SUMMARY...……….…...…..12
ĮVADAS...………...…….….….13
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Virusinio hepatito B infekcija………...15
1.1.1. VHB etiologija……….….….15 1.1.2. VHB epidemiologija……….…….15 1.1.3. VHB klinika……….……..15 1.1.4. VHB diagnostika……….……….16 1.2. Mikrotraumos odontologijoje……….……...…..17 1.3. VHB infekcijos ekspozicija……….……..….……….17 1.4. VHB infekcijos prevencija………..…………18
1.5. Požiūris gydant VHB infekuotą pacientą………19
2. MEDŽIAGA IR METODAI 2.1. Tyrimo charakteristika……….…….…20
2.2. Tyrimo imtis………...…….……….20
2.3. Anketinės apklausos charakteristika……….………21
2.4. Statistinės duomenų analizės metodai……….……….22
3. REZULTATAI 3.1. Demografiniai rodikliai………..………..…….…24
3.2. Žinių apie HBV infekciją vertinimas……….….……..25
3.3. Patirtų mikrotraumų odontologinių procedūrų metu vertinimas……….……….30
3.4. Naudojamų infekcijos kontrolės priemonių vertinimas……….…….….31
3.5. VHB imunoprofilaktikos apimties ir poreikio vertinimas……….…..……….35
3.6. Veiksmų, įvykus VHB ekspozicijai vertinimas………..………..38
3.7. Gydymo taktikos, požiūrio gydant HBV infekuotą pacientą vertinimas………….……….39
3.8. Respondentų papildomų žinių apie VHB poreikio vertinimas…………...…….………….43
4. DISKUSIJA……….…...……44
IŠVADOS………...………47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...……….………47
LITERATŪROS SĄRAŠAS………..49
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas MA – Medicinos akademija
OF – Odontologijos fakultetas HBV - hepatito B virusas VHB – virusinis hepatitas B n – atvejų skaičius grupėje nr. – numeris
P – pasikliautinumo lygmuo p – klaidos tikimybė
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija DNR - deoksirobonukleorūgštis χ2 – Chi kvadrato kriterijus lls – laisvės laipsnių skaičius
antiHBs - hepatito B viruso paviršiaus antigenas ULAC - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras ALT - alanino aminotransferazė
AST - aspartataminotransferazė
Gyd. odontologai - gydytojai odontologai Gyd. rezidentai - gydytojai rezidentai
HEPATITO B INFEKCIJOS KONTROLĖS VERTINIMAS
ODONTOLOGINIŲ PROCEDŪRŲ METU - ODONTOLOGIJOS
SPECIALYBĖS STUDENTŲ IR REZIDENTŲ APKLAUSA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Hepatito B viruso infekcijos tema aktuali
odontologijoje, nes odontologinio gydymo metu susiduriama su galimai infekuotais biologiniais skysčiais (seilėmis, krauju), didele mikrotraumų tikimybe. Studentai odontologai dažnai patiria susižeidimų aštriais instrumentais, lyginant su kitų medicinos sričių studentais. Infekcijos kontrolė, imunoprofilaktika sumažina riziką užsikrėsti VHB, todėl jau klinikinio darbo pradžioje studentai odontologai turi žinoti apie VHB kontrolės svarbą. Šio tyrimo tikslas yra įvertinti LSMU odontologijos studentų (3-5 kursų) ir gyd. rezidentų žinias apie virusinio hepatito B (HBV) infekcijos kontrolę odontologinio gydymo metu ir imunoprofilaktiką.
Medžiaga ir metodai. Anoniminėje anketinėje apklausoje dalyvavo 230 LSMU MA OF 3-5
kursų odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų. Respondentai pildė anketą, sudarytą iš 24 klausimų apie VHB infekcijos kontrolę ir imunoprofilaktiką. Tyrimo metu buvo apklausta 230 respondentų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 25.0.0.0 sistemą statistiškai patikimu lygmeniu laikant p<0,05.
Rezultatai. Nustatyta, kad 19% apklaustųjų visada naudojo apsauginius akinius arba veido
skydą. Mikrotraumą instrumentais patyrė 46,5% apklausos dalyvių. Prieš pradėdami dirbti klinikinį darbą su pacientais yra išsityrę antikūnų titrą, pasiskiepiję VHB vakcina 33% anketinės apklausos dalyvių.
Išvados. Odontologijos specialybės studentų žinios apie VHB infekciją vidutinės, o gyd.
rezidentų geros. Klinikinio darbo metu naudojamos asmeninės apsaugos infekcijos kontrolės priemonės pakankamos, tačiau maža dalis studentų ir gyd. rezidentų naudoja apsaugines akių priemones. Klinikinio darbo metu susižeidimų tikimybė yra didelė. VHB infekcijos vakcinacijos apimtys yra nepakankamos.
Raktiniai žodziai: Odontologijos studentai, Hepatitas B, Imunoprofilaktika, Infekcijos
EVALUATION OF LUHS DENTISTRY STUDENTS’ KNOWLEDGE ABOUT
HEPATITIS B INFECTION CONTROL IN DENTISTRY
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Hepatitis B is a common problem in
dentistry regarding great risk of percutaneous injuries, contact with infected blood, saliva. As dental students have less experience than do regular dentists, the implementation of standard universal precautions in dental schools and vaccination are the most effective way to control cross-infection.The aim of this study is to determine and evaluate the knowledge of the students and residents of 3-5 LUHS dentistry courses about HBV infection control, individual protective measures and vaccination.
Materials and the methods: LUHS dentistry students of 3-5 year and residents participated in
anonymous survey. Participants filled out a questionnaire consisting of 24 questions. A total of 230 students and residents were surveyed. Statistical data was processed using SPSS 25.0.0.0 statistical analysis tool, significance level of p<0,05 was selected.
Results: Only 19% of respondents are using protective eye wear while performing clinical
work. In addition, 46,5% respondents experienced at least one needle stick and sharp injury at clinical work and 33% of respondents had serology test and HBV vaccine before starting clinical work with patients.
Conclusions:The level of students’ and residents’ knowledge about HBV is medium. There is a
great risk of a sharp injury and potential consequences of occupational exposure to HBV pathogen. It is important to ensure students’ knowledge, vaccination before allowing them to enter clinical training.
ĮVADAS
Virusinis hepatitas B (VHB) - gyvybei pavojingas hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris yra viena svarbiausių sveikatos problemų visame pasaulyje [1]. Remiantis užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų turi HBV infekcijos serologinių žymenų, o 350 milijonų žmonių yra lėtiniai HBV nešiotojai. Lietuvoje 80 tūkst. gyventojų yra lėtiniai HBV infekcijos nešiotojai. Europoje kasmet VHB registruojama apie 1 milijonas užsikrėtimo atvejų [2]. Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro stebėsenos ataskaitos duomenimis (1993-2016m.) Lietuvoje registruojamas sergamumo virusiniu ūminiu hepatitu B (VHB) mažėjimas. Tačiau tyrėjai perspėja, kad sergamumas VHB gali būti kur kas aukštesnis, nei registruojama oficialiai, jeigu būtų atsižvelgta į VHB infekcijos eigą -50-70% ligos atvejų yra būdinga besimptomė ligos eiga [4].
Hepatito B viruso infekcijos tema aktuali odontologinėje praktikoje, nes odontologinio gydymo metu susiduriama su krauju, seilėmis, kvėpavimo takų sekretu, kurie yra priskiriami potencialiai infekuotiems biologiniams skysčiams [3, 32]. Atlikti tyrimai rodo, kad gyd. odontologui rizika užsikrėsti VHB yra tris kartus didesnė, lyginant su pasaulio žmonių populiacija [5-6]. Tikimybė užsikrėsti VHB gyd. odontologui praktikinio darbo metu yra didesnė nei kitų medicinos sričių darbuotojams [7, 16, 27]. Odontologinių procedūrų metu aštrių instrumentų, didelio greičio rotacinių instrumentų naudojimas didina užsikrėtimo infekcinėmis ligomis riziką [8, 30]. Odontologijos specialybės studentai priskiriami aukštai rizikos grupei užsikrėsti VHB, ne tik dėl darbo pobūdžio, bet ir dėl nepakankamų klinikinių įgūdžių, žinių apie infekcinių ligų kontrolę stokos [5]. Nustatyta, kad studentai odontologai dažniau susižeidžia aštriais odontologiniais instrumentais klinikinės praktikos metu lyginant su kitų medicinos sričių studentais [7].
Siekiant sumažinti VHB užsikrėtimo riziką, turėtų būti naudojamos ne tik privalomos universaliosios apsaugos priemonės, bet ir papildomos profilaktikos priemonės, kurios apsaugotų nuo patogeno transmisijos [11,35]. Kiekvienas pacientas gali būti infekcijos nešiotojas, todėl nuosekliai laikytis infekcijos kontrolės principų yra privaloma [45].
Kita vertus, VHB yra imunoprofilaktika valdoma infekcija, todėl itin aktualu didinti vakcinacijos apimtis didelės rizikos grupei užsikrėsti VHB, priklausančiųjų asmenų tarpe [4]. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad imunoprofilaktikos didinimas yra efektyviausia HBV prevencijos strategija [9,6].
Studijų metais įgautos pakankamos infekcijos kontrolės žinios ugdo būsimų gyd. odontologų pasitikėjimą savimi, apsaugo nuo infekcijų plitimo iš paciento gydytojui, iš paciento pacientui ir iš gydytojo pacientui [5,8].
Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti LSMU odontologijos studentų (3-5 kursų) ir gydytojų rezidentų žinias apie HBV infekcijos kontrolę ir imunoprofilaktiką.
Tyrimo tikslas įvertinti LSMU odontologijos studentų (3-5 kursų) ir gyd.
rezidentų žinias apie virusinio hepatito B (VHB) infekcijos kontrolę odontologinio gydymo metu ir imunoprofilaktiką.
Hipotezė nr.1 Odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų žinios apie
VHB nepakankamos.
Hipotezė nr.2 Odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų
imunoprofilaktikos apimtys VHB vakcina nepakankamos.
Tyrimo uždaviniai:
1. Įvertinti odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų teorines žinias apie VHB užsikrėtimo būdus, ligos simptomus ir diagnostiką.
2. Įvertinti odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų naudojamas VHB infekcijos kontrolės priemones ir riziką užsikrėsti VHB, atliekant odontologinį gydymą.
3. Įvertinti odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų požiūrį į VHB užsikrėtusio paciento odontologinį gydymą.
4. Įvertinti odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų VHB vakcinacijos apimtį ir požiūrį į VHB imunoprofilaktiką.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Virusinio hepatito B infekcija
Hipokratas pirmą kartą aprašė epideminę geltą 400 metų pr. Kr. Antrojo pasaulinio karo metu išskirtos hepatito formos : infekcinė ir seruminė. 1965m Blumberg atrado australiškąjį antigeną, kuris vėliau buvo įrodytas, kaip HBsAg -specifiškas hepatito B viruso žymuo, kurio atradimas paskatino plačiau tyrinėti virusinius hepatitus - pagerėjo diagnostikos galimybės, atrastos, vakcinos, sukurti antivirusiniai vaistai. Šiandien galime VHB tirti medicininiais, socialiniais aspektais, remdamiesi naujausiomis technologijomis ir mokslo atradimais [11].
1.1.1. Etiologija
Virusinio hepatito B sukėlėjas - B hepatito virusas (HBV), priklausantis Hepadnaviridae šeimai. Viruso genomą sudaro dvi žiedo formos DNR spiralės. Šis virusas yra onkogeninis - pirminio kepenų vėžio (PKV) žymuo [12].
1.1.2. Epidemiologija
Hepatito B viruso infekcijos šaltinis - sergantis besimptome ir kliniškai ryškia ūmine bei lėtine VHB infekcija žmogus arba HBsAg nešiotojas. Žmonių imlumas infekcijai - visuotinis. HBV nustatomas beveik visuose užsikrėtusio žmogaus organizmo skysčiuose, tačiau epidemiologiškai reikšmingiausi - užsikrėtusio žmogaus kraujas bei kiti biologiniai skysčiai su kraujo priemaiša [4,13]. Seilėse aptinkamas virusas ne tik esant kraujo priemaišai, bet ir dantenų vagelės skysčiui [8, 26, 29]. VHB užsikrečiama: parenteriniu būdu (per kraują), motina perduoda vaisiui, lytiniu keliu [14, 10]. Užsikrėtimas priklauso nuo sukėlėjo perdavimo būdo, patogeno dozės, asmens imuninės sistemos būklės. [4]
1.1.3. Klinika
Virusinio hepatito B inkubacinis periodas - nuo 6 iki 24 savaičių. [2]. VHB infekcija gali būti ūminė, pereiti į lėtinę arba ligos eiga nuo pradžių esti lėtinė [14]. Ištirta, kad 50-60% užsikrėtusiųjų VHB infekcija nepatiria jokių simptomų, tačiau yra ligos nešiotojai. Dažniausia infekcijos eiga besimptomė ar pasireiškia nespecifiniai simptomai [4].
Ūminė virusinio hepatito B forma gali būti simptominė (begeltė ir geltinė ligos formos) arba besimptominė. Simptominė forma pasireiškia klinikiniais ūmaus kepenų uždegimo požymiais, kaip: bendras silpnumas, apetito stoka, maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, gelta, apėmusi odą ir gleivines, patamsėjęs šlapimas, subfebrilus karščiavimas [14].
Lėtinė virusinio hepatitas B infekcija - tai viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris tęsiasi ilgiau nei 6 mėn. Kraujo serume randama HBV infekcijos žymenų, padidėjęs aminotransferazių aktyvumas, o kepenyse - HBcAg ir būdingų histologinių pokyčių [14-15]. Sergant lėtiniu VHB yra 15–25 proc. rizika susirgti kepenų ciroze ar hepatoceliuline karcinoma [4].
1.1.4. Diagnostika
Renkant paciento anamnezę, svarbu išsiaiškinti galimus rizikos veiksnius (kraujo transfuzijos, profesinis medicinos darbuotojų kontaktas, intraveninių narkotikų vartojimas, hemofilija ir kt.) [14].
VHB diagnozuojamas atliekant biocheminį kraujo tyrimą. Tiriamas HBsAg (paviršinis hepatito B viruso antigenas), kurį aptikus reiškia, kad žmogus užsikrėtęs HBV ir gali užkrėsti kitus. Taip pat galimai atliekami tyrimai: kepenų funkciniai mėginiai, kepenų biopsija [15, 4].
Remiantis naujausiomis technologijomis, intensyviai vyksta pažangesnių, mažiau invazyvių, alternatyvių VHB diagnostikos būdų ieškojimas. Vienas jų - paviršinio HBV antigeno (HBsAg) aptikimas seilėse, naudojant imunochromatografinį tyrimo metodą [16, 17, 18, 19]. Lyginant su įprastiniais HBV diagnostikos metodais, seilių mėginio paėmimams mažiau invazyvus, mažiau skausmingas, pigesnis (mažiau personalo apmokymų reikalaujantis metodas) ir saugesnis (nereikalaujantis dūrio) [29]. Remiantis Japonų Gydytojų Odontologų Asociacijos atliktu tyrimu, gyd. odontologų praktikoje pradėtas naudoti šis VHB diagnostikos metodas pozityviai prisidėtų prie bendro pacientų sveikatos gerinimo, o ankstyva VHB ligos diagnostika lemtų geresnę gijimo prognozę. Ankstyva VHB diagnostika yra esminis faktorius siekiant efektyvaus gydymo [48].
1.2. Mikrotraumos odontologijoje
Skaičiuojama, kad kasmet trys milijonai medicinos darbuotojų yra paveikiami kraujo patogenų, tokių kaip HBV, dėl mikrotraumų (įvykus poodinei ekspozicijai) [25]. Mikrotraumos yra svarbi tema odontologijoje, nes gyd. odontologai 20% dažniau patiria mikrotraumas darbe, lyginant su kitais sveikatos priežiūros darbuotojais [22]. Kasdieniame odontologo darbe naudojamos injekcinės adatos, didelio greičio rotaciniai instrumentai, aštrūs instrumentai, tokie, kaip skalpelis, zondas ieškiklis, endodontinės adatos, ultragarsiniai skaleriai ir kt. kelia pavojų gyd. odontologui patirti mikrotraumą kasdieniame klinikiniame darbe [8, 24]. Dažniausia poodinė ekspozicija gyd. odontologo darbe sukeliama atliekant vietinės nejautros procedūrą injekcine adata [7, 30, 33].
Atlikti tyrimai, paremti kraujo serologiniais tyrimais rodo, kad dažniausiai pasitaikančios mikrotraumos ir didžiausia tikimybė užsikrėsti VHB kyla chirurgines procedūras atliekantiems gyd. odontologams (gyd. burnos chirurgai, gyd. periodontologai) [28, 29].
Odontologijos studentai patenka į didesnę rizikos grupę patirti mikrotraumą klinikinio darbo metu, lyginant su turinčiais klinikinės patirties, įgūdžių gyd. odontologais. Odontologijos studentai klinikinio darbo metu du kartus dažniau patiria susižeidimus aštriais instrumentais ir injekcinėmis adatomis, lyginant su daugiau nei dešimt metų klinikinės patirties turinčiais gyd. odontologais [20, 21]. Klinikiniai įgūdžiai ir patirtis yra svarbūs faktoriai, saugantys nuo susižeidimų, odontologinio darbo su pacientais metu [20, 21, 22, 23]. Kiti išskiriami faktoriai, lemiantys mikrotraumas yra tokie, kaip darbas be asistento, stresas, nuovargis, paciento judesiai, naudojamų instrumentų pobūdis, limituota darbo erdvė [22, 7].
1.3. HBV infekcijos ekspozicija
Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 teigiama, kad “Darbuotojo ekspozicija krauju ir kūno skysčiais – darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais.” [27].
Įvykus poodinei ekspozicijai esant HBV užkratui užsikrėsti yra 37-62% tikimybė [16].
Darbo vietoje įvykus ekspozicijai VHB sukėlėjais imunoprofilaktika vykdoma vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ rekomendacijomis [27, 4]. Remiantis šiomis rekomendacijomis įvykus HBV ekspozicijai:
1) Paveikta odos vieta plaunama vandeniu, muilu. Gleivinė (akių, nosies, burnos) plaunama vandeniu.
2) Pranešama atsakingam asmeniui apie įvykusią ekspoziciją - registruojamas, detaliai aprašomas incidentas darbuotojų ekspozicijos incidentų registracijos žurnale.
3) Teikiama medicininė pagalba - vertinama ekspozicijos rizika, stebima darbuotojo sveikata. Atliekami kraujo serologiniai tyrimai, stebima būklė. Tolimesnę profilaktiką bei gydymą lemia kraujo serologinių tyrimų rezultatai [27, 4, 31].
1.4. HBV infekcijos prevencija
Siekiant paciento, gyd. odontologo ir kito gydančio personalo saugumo kiekvienas odontologinės sveikatos priežiūros darbuotojas privalo nuosekliai laikytis kasdienėje odontologijos praktikoje įgyvendinamų infekcijos kontrolės programos reikalavimų [4, 27]. Profilaktikos priemonės skirtos apsisaugoti nuo HBV transmisijos skirstomos į bendrąją profilaktiką ir imunizaciją (aktyviąją/pasyviąją) [11]. Medicinos personalo apsaugai nuo VHB infekcijos transmisijos yra taikomos bendrosios profilaktikos universaliosios profilaktikos priemonės: medicininė apranga, rankų higiena, antiseptika, asmeninės infekcijos kontrolės apsaugos priemonės. [11, 33, 34, 35] Gydant pacientą, kuris serga per kraują užkrečiama liga, kaip VHB, rekomenduojamos papildomos apsaugos priemonės, kurios sumažintų patogeno transmisijos tikimybę [35, 36]. Atliktos studijos patvirtina, kad papildomas sluoksnis apsauginių vienkartinių medicininių pirštinių 71% sumažina susižeidimų tikimybę aštriu instrumentu. Specialių indikatorinių pirštinių, pakeičiančių spalvą dūrio vietoje (atsiradus perforacijai), naudojimas taip pat mažina riziką užsikrėsti per kraują perduodamomis ligomis [36, 37].
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis - HBV vakcina yra viena svarbiausių profilaktikos priemonių. HBV vakcina pasižymi imunogeniškumu, veiksmingumu indukuojant apsauginių antikūnų gamybą prieš HBV [9, 47]. Lietuvoje naujagimiai skiepijami VHB vakcina vadovaujantis vaikų skiepijimų kalendoriumi nuo 1998m. [38]. Organizmo atsparumui užtikrinti ir apsaugoti nuo galimos VHB infekcijos reikia trijų skiepų dozių (vakcinacija atliekama tris kartus: 0, 1, 6 mėnesį). Remiantis ULAC duomenimis, vakcinos suteiktas imunologinis atsakas išlieka ir apsauga užtikrinama mažiausiai 15 metų, tačiau yra žinoma, kad anti-HBs titras per dešimtmečius po vakcinacijos palaipsniui mažėja [4, 49]. Medicinos darbuotojams po vakcinacijos kurso atliekami serologiniai kraujo tyrimai dėl antiHBs titro (>10 mTV/ml) susidarymo. Nesusidarius pakankamam imuniniam atsakui, atliekamas pakartotinis skiepijimas [4]. Tyrimai rodo, kad nepasiskiepiję gyd. odontologai 3-6 kartus labiau linkę užsikrėsti VHB nei pasiskiepiję gyd. odontologai. [7, 36]. Dažniausia neatliktos vakcinacijos priežastis gyd.odontologų tarpe - informacijos trūkumas [7, 40].
1.5.Požiūris gydant HBV infekuotą pacientą
Remiantis Amerikos odontologų asociacijos elgesio ir etikos taisyklėmis, gydytojas odontologas privalo suteikti medicininę pagalbą pacientams nepriklausomai ar serga užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, kaip VHB. Apsisprendimas negydyti sergančio paciento yra laikomas neetišku, o medicinos darbuotojai turi su pacientu elgtis pagarbiai nepaisant paciento būklės [42]. Visgi, dalis gyd. odontologų vengia gydyti pacientus, infekuotus per kraują perduodamos ligomis, kaip VHB, argumentuodami, kad bijo užsikrėsti [43, 44]. Dėl šios priežasties dalis pacientų, sergančių per kraują parduodamomis ligomis, motyvuojami neinformuoti savo gyd. odontologo apie ligą. Ne visada prieš pradėdami gydymą gyd. odontologai sužino apie galimus pacientų bendrinius susirgimus, todėl rekomenduodama kiekvieną pacientą vertinti kaip potencialiai sergantį ir nuosekliai laikytis visų infekcijos kontrolės principų ir reikalavimų [45].
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tyrimo charakteristika
Tyrimas buvo vykdomas nuo 2019-12-06 iki 2020-02-29, naudojant anoniminės apklausos metodą. Tyrimui vykdyti buvo gautas LSMU Bioetikos komisijos leidimas (priedas Nr. 1) Nr. BEC-OF-58 išduotas 2019-12-06. Anketinė apklausa apie
hepatito B viruso infekcijos kontrolę odontologinių procedūrų metu ir imunoprofilaktiką, buvo atlikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos (MA) Odontologijos fakultete, pateikiant anketos popierinį variantą arba išsiunčiant internetu elektroninę anketos formą. Tyrimo dalyviams popierinės anketos buvo dalintos prieš ar po paskaitų, seminarų. Anketos pildytos vidutiniškai iki 10 min. Respondentai buvo supažindinti su tyrimo tema ir tikslu, naudojantis asmens informavimo forma (priedas Nr. 3) bei asmens sutikimo forma
(priedas Nr. 2). Kviečiami dalyvauti tyrime asmenys žalos, išskyrus papildomai
sugaišto laiko pildant anketą nepatyrė. Tyrime dalyvaujančių asmenų konfidencialumas užtikrintas, gauti rezultatai panaudoti tik tyrimo tikslui.
2.2. Tyrimo imtis
Tyrime dalyvavo ir sudarė tiriamųjų kontingentą atsitiktinai pasirinkti lietuvių kalba besimokantys LSMU odontologijos fakulteto 3-5 kursų odontologijos specialybės studentai ir podiplominėse odontologijos studijose studijuojantys gyd. rezidentai. Atliekant tyrimą (nuo 2019-12-06 iki 2020-02-29) LSMU trečiame kurse studijavo 90 studentų, ketvirtame kurse – 77 studentai, penktame kurse - 103 studentai, o podiplominių odontologijos specialybės dalyvių imtis buvo 54 gyd. rezidentai. Generaline imtis - 324 asmenys.
Imties dydis apskaičiuotas naudojantis Paniotto formule :
n = 1/(∆^2 + 1/N) ,
kai :
Pagal Paniotto formulę, imties paklaidos dydžiui esant 0,05, kai tyrimo generalinė imtis 324, apskaičiuota statistiškai reikšminga tyrimo dalyvių imtis yra 176 asmenys. Tiriamųjų imties dydis, kuris n≥176, yra reprezentatyvus. Į tyrimą įtraukti 230 studentai ir gyd.rezidentai - tyrimo imtis yra pakankama ir reprezentatyvi.
Tiriamųjų atrankos (įtraukimo ) kriterijai :
1. LSMU odontologijos fakulteto 3-5 kursų odontologijos specialybės studentai, universitete pradėję klinikinę praktiką ir supažindinti su HBV infekcijos kontrole odontologinių procedūrų metu.
2. Podiplominėse studijose besimokantys gyd. odontologai, praktikuojantys klinikinį darbą, supažindinti su HBV infekcijos kontrole odontologinių procedūrų metu.
Tyrimo objektas - LSMU odontologijos studentų (3-5 kursų) ir rezidentų žinios apie virusinio hepatito B (VHB) infekcijos kontrolę odontologinio gydymo metu ir imunoprofilaktiką.
Tyrimo atrankos būdas - paprastoji atsitiktinė atranka.
2.3. Anketinės apklausos charakteristika
Visiems tiriamiesiems buvo dalinamas vienodas klausimynas, kurį sudarė 24 klausimai apie virusinio hepatito B (VHB) infekcijos kontrolę odontologinio gydymo metu ir imunoprofilaktiką. Tyrimo tipas – anketinė apklausa. Visi pateikti 24 klausimai buvo uždaro tipo. 14 klausimų priskiriama ne daugiau kaip vienas atsakymas ir 10 klausimų buvo galimi daugiau nei 1 atsakymas. Keturi klausimai ( klausimo nr.: 9; 15; 18; 21) buvo išskaidyti į smulkesnius, papildomus klausimus.
Tyrimo pagrindinis įrankis buvo anketinė apklausa, sudaryta atsižvelgiant į išsikeltus tikslus ir uždavinius. Išanalizavus bei remiantis moksliniais straipsniais, rekomendacijomis, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro teikiama informacija ir rekomendacijomis sudaryta originali anketa, tema - hepatito B viruso infekcijos kontrolė odontologinio gydymo metu ir imunoprofilaktika. Aktualių temai mokslinių straipsnių paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: Pubmed, Science Direct, UpToDate, BMJ Journals, Cochrane Library.
Anketinė apklausa buvo sudaryta iš 8 neakivaizdžių dalių :
a) Klausimų dalis, skirta bendrai respondentų charakteristikai ( kursas, lytis );
b) Klausimų dalis, skirta įvertinti respondentų teorines VHB žinias - užsikrėtimo būdai, ligos simptomai, diagnostika (parinkti klausimai su keliais pasirinkimo variantais);
c) Klausimų dalis, skirta įvertinti respondentų patirtas mikrotraumas odontologinių procedūrų metu ir jų kilmę;
d) Klausimų dalis, skirta įvertinti respondentų naudojamas infekcijos kontrolės priemones (parinkti klausimai su keliais pasirinkimo variantais);
e) Klausimų dalis, skirta įvertinti respondentų požiūrį į VHB imunoprofilaktiką; f) Klausimų dalis, skirta įvertinti respondentų veiksmus įvykus HBV ekspozicijai
(parinkti klausimai su keliais pasirinkimo variantais);
g) Klausimų dalis, skirta įvertinti respondentų požiūrį gydant VHB infekuotą pacientą;
h) Klausimų dalis, skirta įvertinti respondentų papildomų žinių poreikį.
Atliekant apklausą išsiųsta ir išdalinta 300 anketų. Tyrimo metu surinkta 240 anketų (anketų grįžtamumas 80%). Atsisakymo dalyvauti tyrime t.y. anketos neužpildymo priežastis paaiškinta nebuvo. Prieš suvedant apklausos atsakymus buvo atrinktos (iš 240 anketų) 230 kokybiškai (t.y. atsakytos į visus klausimus) užpildytos anketos.
2.4. Statistinės duomenų analizės metodai
Respondentų anketinės apklausos duomenys buvo rankiniu būdu suvesti į “Microsoft Excel 2016” duomenų registravimo programą. Anketiniai duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant duomenų kaupimo ir analizės programos SPSS ( angl. - Statistical Package for Social Science) 25.0.0.0. paketą. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinimui taikyta aprašomoji duomenų statistika -absoliutūs (n) ir procentiniai (proc.) dažniai. Rezultatai pateikti procentais su 95% pasikliovimo intervalu. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumas tarp tiriamųjų grupių respondentų atsakymų vertintas Pearsono chi kvadrato (χ²) kriterijumi ir z testu.
Respondentų grupių teorinių žinių apie HBV vertinimo kriterijus buvo apskaičiuotas pagal atsitiktinio atspėjimo galimybę: respondentų žinios vertintos “blogomis”, kai teisingų atsakymų <5 ; “vidutinėmis”, kai 5-7 teisingi atsakymai ; “geromis”, kai 8-10 teisingi atsakymai. Tiriamųjų grupių žinios palygintos, remiantis statistiškai reikšmingais skirtumais tarp teisingų ir neteisingų atsakymų, kai p<0,05.
Rezultatai pateikti diagramose ir lentelėse, skirtose atsakymų apibendrinimui ir procentiniam pasiskirstymui iliustruoti.
3. REZULTATAI
3.1. Demografiniai rodikliai
Tyrimo metu atrinkta 230 kokybiškai užpildytų anketų.Į tyrimo duomenų analizę įtraukti 49 trečio kurso studentų (21,3%), 73 ketvirto kurso studentų (31,7%), 83 penkto kurso studentų (36,1%) ir 25 gyd. rezidentų (10,9%) anketų duomenys
(1pav.).
1 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal kursą (n=230)
Atlikus rezultatų analizę paaiškėjo, kad didžioji dalis anketinės apklausos dalyvių buvo studentės moterys. Respondentai pagal lytį pasiskirstė taip: 44 vyrai (19,1%) ir 189 moterys (80,9%)(2 pav.).
3.2. Žinių apie VHB infekciją vertinimas
Vienas iš šio atlikto tyrimo uždavinių buvo įvertinti 3-5 kursų odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų teorines žinias apie VHB.Vertintos žinios : infekcijos perdavimo keliai, vidutinis inkubacinis periodas, klinika, diagnostika. Žinių lygis buvo nustatytas įvertinus respondentų atsakymus į pateiktus klausimus apie VHB (klausimo nr.3; nr.5; nr.6; nr.7).
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumos respondentų žinių apie VHB kontrolę odontologinio gydymo metu lygis yra vidutinis (56%). Atsakymų į pateiktus kontrolinius klausimus odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų pasiskirstymas pagal žinių lygį pateiktas3 paveiksle.
3 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal žinių apie VHB infekcijos lygį
(n=230)
3.2.1. VHB teorinių žinių lyginimas
Studentų, besimokančių skirtinguose odontologijos specialybės kursuose, teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai gali skirtis. Studentai klinikinės patirties turi žymiai mažiau nei gyd. rezidentai. Mus domino, kokie galimi skirtumai, lyginant žinių apie VHB lygį tarp skirtingą klinikinę patirtį turinčių tiriamųjų. Tiriamųjų grupių žinios lygintos, remiantis statistiškai reikšmingais skirtumais tarp teisingų ir neteisingų atsakymų. Atsakymų į pateiktus kontrolinius klausimus pasiskirstymas ir lyginimas pavaizduotas1 lentelėje.
Teisingi atsakymai 3 kursas 4 kursas 5 kursas Gyd.rezidentai 1. VHB perduodamas per kraują 47 (95,9%) 73 (100%) 83 (100%) 25 (100%) 2. VHB perduodamas lytiniu keliu 33 (67,3%) 41 (56,2%) 53 (63,9%) 19 (76%) 3. VHB perduodamas transplacentiniu būdu 27 (51,1%)* 31 (42,5%) 41 (49,4%) 19 (76%)* 4. Vidutiniškas inkubacinis VHB laikotarpis nuo 6 iki
24 savaičių 30 (61,21%)** 28 (38,4%) 33 (39,8%) 24 (96%)*** 5. Dažniausia VHB pasireiškimo forma - asimptominė 21 (42,9%) 36 (49,3%) 32 (38,6%) 21 (84%)*** 6. VHB eiga gali būti - ūminė, pereiti
į lėtinę arba nuo pradžių lėtinė 24 (49%) 26 (35,6%)** ** 53 (63,9%) 25 (100%)*** 7. VHB klinikiniai simptomai dažniausia yra nespecifiški 23 (46,9%)** 50 (68,5%) 54 (61,1%) 18 (72%) 8. VHB diagnostika atliekant serologinį kraujo tyrimą 48 (98%) 65 (89%) 75 (90,4%) 24 (96%) 9. VHB diagnostika atliekant kepenų biopsiją 28 (57,1%) 31 (42,5%) 24 (28,9%)*** ** 16 (64%) 10. VHB diagnostika atliekant funkc.kepenų mėginius (AST;ALT) 20 (40,8%) 19 (26%) 52 (62,7%)^ 20 (80%)^
Lentelė nr.1. Respondentų pasiskirstymas, pagal teisingus atsakymus apie VHB,
priklausomai nuo kurso
* - p<0,05, lyginant su 4 kursu ir 5 kursu ;** - p<0.05, lyginant su 4 kursu, 5 kursu ir gyd.rezidentais ; *** - p<0,05, lyginant su 3 kursu, 4 kursu ir 5 kursu ; **** - p<0,05,
Statistiškai reikšmingai mažiau 3 kurso studentų ir gyd. rezidentų lyginant su 4 kurso ir 5 kurso studentais, žinojo, kad VHB perduodamas transplacentiniu būdu (p<0,05). Statistiškai reikšmingai 3 kurso studentai, lyginant su 4 kursu, 5 kursu ir gyd. rezidentais žinojo, kad vidutinis inkubacinis HBV laikotarpis nuo 6 iki 24 savaičių (p<0,05). Gyd. rezidentai statistiškai reikšmingai nurodė: vidutinį inkubacinį VHB infekcijos laikotarpį, dažniausią ligos pasireiškimo formą (t.y. asimptominė ) ir ligos galimą eigą (t.y. ligos eiga gali būti - ūminė, pereiti į lėtinę arba nuo pradžių lėtinė), lyginant su 3 kursu, 4 kursu ir 5 kursu (p<0,05). 4 kurso studentai nežinojo galimos ligos eigos, lyginant su 3 kursu, 5 kursu ir gyd.rezidentais (p<0,05). Lyginant žinias apie VHB diagnostiką gauti reikšmingi rezultatai. 5 kurso studentai statistiškai reikšmingai nežinojo, kad VHB diagnostika galima atliekant kepenų biopsiją (p<0,05). 5 kurso studentai ir gyd. rezidentai žinojo, kad VHB diagnostika galima tiriant funkcinius kepenų mėginius (AST;ALT), lyginant su 3 kurso ir 4 kurso studentais (p<0,05).
Išanalizavę tyrimo duomenis nustatėme respondentų pasiskirstymą pagal VHB infekcijos žinių lygį priklausomai nuo studijų kurso ir pateikėme 4 paveiksle.
Statistiškai reikšmingai daugiau gyd. rezidentų (80%; n=20) parodė geras žinias lyginat su 3 kurso (20,4%; n=10), 4 kurso (20,5%; n=15) ir 5 kurso studentais (24,1%; n=20) (p<0,05). Nagrinėdami vidutinių žinių ir blogų žinių pasiskirstymą tarp kursų statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme (p>0,05). Dalyvių atsakymai į pateiktus klausimus atskleidė, kad gyd. rezidentų žinios statistiškai reikšmingai yra geriausios tarp lyginamųjų grupių t.y. 3-5 kursų studentų (p<0,05). Taip pat gyd.rezidentų priskiriamų blogo žinių lygio kategorijoje nebuvo (0%; n=0). Dominuojantis respondentų žinių lygis - vidutinės žinios (3 kurse (59,2%; n=29), 4 kurse (42,8%; n=32) 5 kurse (53%; n=44).
4 pav. Respondentų žinių apie VHB lygio pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo
studijų kurso
χ2=43,322, lls=6, p<0,001 (remiantis chi-kvadrato nepriklausomumo testu, lls –
laisvės laipsnių skaičius) ;*,**,*** -p<0,05, palyginus gyd. rezidentų žinias su 3, 4 ir 5
kursais (z testas su Bonferroni korekcija)
3.2.2. HBV koncentracija skirtinguose biologiniuose skysčiuose
Respondentų klausėme, kokia HBV koncentracija yra skirtinguose biologiniuose skysčiuose: kraujyje, ašarose, žaizdos eksudate ir seilėse. Net 93,5% respondentų nurodė, kad kraujyje HBV koncentracija didelė, 51,3% nurodė, kad seilėse HBV koncentracija vidutinė, žaizdos eksudate nurodė didelę koncentraciją tik 36,1% apklaustųjų ir mažą HBV koncentraciją nurodė 83,5% apklaustųjų. Teisingai į šį klausimą atsakė ir nurodė HBV koncentraciją visuose pateiktuose biologiniuose skysčiuose teisingai tik 19,1% apklaustųjų. Statistiškai reikšmingo HBV koncentracijos biologiniuose skysčiuose skirtumo tarp lyginamųjų grupių nėra (p>0,05). Respondentų atsakymai į klausimą apie skirtingą HBV koncentraciją
5 pav. Respondentų pasiskirstymas (n) pagal atsakymus į klausimą apie HBV
koncentraciją skirtinguose biologiniuose skysčiuose χ2=2,631, lls=3, p>0,05
3.2.3. HBV diagnostika, paremta seilių serologiniais tyrimais
Tirtos respondentų žinios apie galimą VHB infekcijos diagnostiką atliekant seilių serologinį tyrimą. Tik 28 (12,2%) apklaustųjų pasirinko seilių serologinį tyrimą kaip galimą tyrimą patvirtinti HBV diagnozę (6 pav.). Statistiškai reikšmingo skirtumo
tarp pasirinkto atsakymo dėl galimo HBV diagnostikos būdo tiriant seilių serologinius mėginius tarp lyginamųjų grupių nėra (p>0,05).
6 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal galimą VHB diagnostikos būdą
3.3. Patirtų mikrotraumų odontologinių procedūrų metu vertinimas
Respondentų teiravomės, ar jie yra patyrę mikrotraumą odontologinių procedūrų metu (lentelė nr. 2). Iš viso atsakiusiųjų teigiamai, kad yra patyrę mikrotraumą
odontologinių procedūrų metu - 107 respondentai (46,5%). Paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai daugiau gyd. rezidentai (72%; n=16) yra patyrę mikrotraumą odontologinių procedūrų, lyginant su 3 kursu (327%; n=16), 4 kursu (47,9%; n=35) ir 5 kursu (45%; n=38) (p<0,05). Reikšmingo skirtumo tarp 3 kurso, 4 kurso ir 5 kurso respondentų, patyrusių mikrotraumą odontologinių procedūrų metu neradome (p>0,05)
Ar patyrėte mikrotraumą?
3 kursas 4 kursas 5 kursas Gyd. rezidentai
Taip 32,7% (n=16) 47,9% (n=35) 45% (n=38) 72% (n=16)* Ne 44,9% (n=22) 43,8% (n=32) 43,4% (n=36) 24% (n=6) Nežinau 22,4% (n=11)** 8,2% (n=6)**** 10,8% (n=9) 4% (n=1)***
Lentelė nr.2. Respondentų pasiskirstymas pagal patirtas mikrotraumas odontologinių
procedūrų metu
χ2=14,578, lls=6,*- p<0,05, palyginus su 3 kursu, 4 kursu ir 5 kursu ; ** - p<0,05,
palyginus su 4 kursu ir gyd. rezidentais ; *** - p<0,05, palyginus su 3 kursu ir 5 kursu ; **** - p<0,05, palyginus su 3 kursu ir gyd. rezidentas
Išsiaiškinę patirtų mikrotraumų pasiskirstymą tiriamųjų tarpe, (46,5%, n=107) siekėme sužinoti, kokių procedūrų metu buvo patirta mikrotrauma (7 pav.).
7 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal mikrotraumas skirtingų
odontologinių procedūrų metu (n=107)
Gavome rezultatus, kad daugiausia tiriamųjų patyrė susižeidimus atliekant endodontines procedūras (27%). Procedūrų, kurių metu naudojamas ultragarsinis skaleris, mikrotraumų respondentai nepatyrė (0%).
3.4. Naudojamų infekcinės kontrolės priemonių vertinimas 3.4.1. Asmeninės infekcijos kontrolės svarba
Tinkamas infekcijos kontrolės laikymasis yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių kokybišką gydymą ir yra privalomas odontologinių procedūrų metu. Anketoje klausėme apie asmeninės infekcijos kontrolės svarbą odontologijos praktikoje ir tyrėme respondentų požiūrį į infekcijos plitimo pasekmes (8 pav.).
8 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal infekcijos kontrolės svarbą
(n=230)
Dauguma (98%) respondentų teisingai nurodė, kad infekcijos kontrolė svarbi, nes galimai bus infekuotas pacientas ir/ar gydantis personalas, pacientas gali infekuoti odontologą, odontologas gali infekuoti pacientą. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyginamųjų grupių neradome (p>0,05).
3.4.2. Naudojamos asmeninės infekcijos kontrolės priemonės
Teiravomės, kokias asmenines infekcijos kontrolės priemones respondentai naudoja įprastai atlikdami odontologines procedūras. Absoliuti dauguma nurodė, kad vienkartines pirštines naudoja visada 100%, veido kaukę visada naudoja 99,6%. Tuo tarpu apsauginius akinius arba veido skydą tiriamieji renkasi naudoti kartais - 62%, visada - 19%, niekada - 19%(9pav.).
9 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas (proc.) pagal apsauginių akinių arba veido skydo
naudojimą (n=230)
Siekėme išsiaiškinti akių ir veido apsauginių priemonių naudojimo pobūdį tarp lyginamųjų grupių. Analizuodami apsauginių akinių arba veido skydo naudojimo dažnį matome tendenciją, kad šios apsauginės priemonės naudojamos kartais, tam tikrų procedūrų metu (lentelė nr. 3). 5 kurso studentai statistiškai reikšmingai visada
naudoja akių ir veido apsaugines priemones lyginant su 3 kurso, 4 kurso studentais ir gyd. rezidentais (p<0,05). Gyd. rezidentai statistiškai reikšmingai “kartais” pasirenka naudoti apsaugines akių priemones lyginant su 3 kurso, 4 kurso ir 5 kurso studentais (p<0,05). Taip pat statistiškai reikšmingai 3 kurso studentai renkasi niekada nenaudoti apsauginių akių ir veido priemonių, lyginant su 4 kurso, 5 kurso studentais ir gyd. rezidentais (p<0,05).
Naudojamos apsauginės
akių priemonės
3 kursas 4 kursas 5 kursas Gyd. rezidentai
Visada 12,2% (n=6) 12,3% (n=9) 30,1% (n=25)* 12% (n=3) Kartais 57,1% (n=28) 63% (n=46) 56,6% (n=47) 88% (n=22)** Niekada 30,6% (n=15)*** 24,7% (n=18) (n=11)13,3% 0% (n=0)*
Lentelė nr.3 Respondentų pasiskirstymas pagal kursą naudojant apsauginius akinius
arba veido skydą
χ2=23,192, lls=6,* - p<0,05, lyginant su 3 kursu ir 4 kursu ; **- p<0,05, lyginant su 3
3.4.3.Naudojamos papildomos infekcijos kontrolės priemonės
Klausėme ar respondentai imtųsi papildomų infekcijos kontrolės priemonių gydydami pacientą, infekuotą VHB. Dauguma (95%) pasirinko teigiamą variantą -naudotų papildomas infekcijos kontrolės priemones gydydami VHB sergantį pacientą
(10 pav.).
10 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas (proc.) pagal papildomų infekcijos kontrolės
priemonių naudojimą gydant pacientą infekuotą VHB (n=230)
Tiriamųjų, kurie naudotų papildomos infekcijos kontrolės priemones gydydami VHB infekuotą pacientą, klausėme, kokias papildomas priemones rinktųsi (11 pav.).
Dažniausiai nurodytos šios papildomos infekcijos kontrolės priemonės : apsauginiai akiniai/veido skydas (86%; n=187) ir dvigubos medicininės pirštinės (76,7%; n=167).
11 pav. Naudojamų papildomų infekcijos kontrolės priemonių pasiskirstymas (n)
gydant VHB infekuotą pacientą (n=218)
3.5. VHB imunoprofilaktikos apimties ir poreikio vertinimas 3.5.1. VHB imunoprofilaktikos svarba
Respondentų teiravomės, ar prieš pradedami klinikinį darbą su pacientais odontologijos studentai turi pasitikrinti serologinę būseną dėl VHB, pasiskiepyti pagal vakcinacijos poreikį. Daugelis respondentų į šį teiginį atsakė teigiamai (90% n=206).
(12 pav.)
12 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas (proc.) , į klausimą ar prieš pradedami
klinikinį darbą su pacientais studentai turi pasitikrinti serologinę būseną dėl VHB, pasiskiepyti (n=230)
3.5.2. VHB imunoprofilaktikos apimtys tarp respondentų
Gavome rezultatus, kad 42 % (n=56) respondentų nėra pasiskiepiję HBV vakcina, išsityrę serologinės būsenos dėl VHB. Tik 33% (n=76) respondentų patvirtino, kad yra pasiskiepiję HBV vakcina, išsityrę serologinę būseną.( 13 pav.).
13 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) į klausimą ar prieš pradėdami klinikinį
darbą išsityrė serologinę būseną dėl HBV, pasiskiepijo VHB vakcina (n=230)
3.5.3. VHB imunoprofilaktikos apimčių lyginimas Ar pasitiktinote
serologinę būseną,
atlikote vakcinaciją? 3 kursas 4 kursas 5 kursas Gyd. rezidentai
Taip 14,3% (n=7)** (n=26)35,6% (n=25)30,1% (n=18)*71% Ne 26,5% (n=13) (n=17)23,3% (n=27)32,5% 4% (n=1)*** Nežinau 59,2% (n=29) (n=73)41,1% (n=31)37,3% 24% (n=6)***
Lentelė nr.4. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal kursą į klausimą ar prieš pradėdami
klinikinį darbą išsityrė anti-HB santikūnų titrą, pasiskiepijo VHB vakcina χ2=29,272, lls=6, * - p<0,05., lyginant su 4 kursu ir 5 kursu ; ** - p<0,05, lyginant su
4 kursu, 5 kursu ir gyd. rezidentais ; *** - p<0,05, lyginant su 3 kursu, 4 kursu, 5 kursu
Gauta, kad tarp gyd. rezidentų statistiškai reikšmingai daugiau pasiskiepijusių, pasitikrinusių serologinę būseną dėl HBV, pasiskiepusių VHB vakcina lyginant su 3 kurso, 4 kurso ir 5 kurso studentais (p<0,05). 3 kurso studentų, pasiskiepijusių,
lyginant su 4 kurso, 5 kurso studentais ir gyd.rezidentais. (p<0,05) Taip pat, gyd. rezidentų tarpe yra mažiausiai nežinančių ar yra pasiskiepiję asmenų. (p<0,05)
3.5.4. Priežastys, lemiančios apsisprendimą nesiskiepyti VHB vakcina (15 pav.)
15 pav. Respondentų nurodytos priežastys (proc.), lėmusios apsisprendimą
nesiskiepyti ( n=96)
Daugiausia atsakiusiųjų nurodė, kad nepasiskiepijo VHB vakcina, neišsityrė serologinės būsenos dėl VHB prieš pradėdami klinikinį darbą su pacientais dėl įtempto gyvenimo ritmo (43%). 25%, apklausoje dalyvavusių studentų tai sieja su mokesčiu už vakciną. Priežastys, nurodytos, kaip„kitos” :„nespėjau”,„pamiršau”.
3.6.Veiksmų, įvykus VHB ekspozicijai vertinimas
Atlikdami tyrimą, siekėme išsiaiškinti, kokius veiksmus respondentai atliktų, įvykus VHB ekspozicijai (pvz.: įsidūrus potencialiai infekuota injekcine adata) (16 pav.).
16 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiksmus, įvykus HBV ekspozicijai
(n=230)
3.6.1. Veiksmų, įvykus VHB ekspozicijai lyginimas
Tik 32,2% (64) respondentų žinias apie VHB ekspoziciją galime vertinti kaip geras, nes pasirinko visus “Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro” (ULAC) reglamentuotus poekspozicinius veiksmus: žaizdą ar pažeistą odą plauti muilu ir vandeniu; kreiptis dėl kraujo serologinio tyrimo, poekspozicinės profilaktikos, poekspozicinio gydymo; incidentą registruoti darbuotojų ekspozicijos registracijos žurnale.(17pav.)
Gavome rezultatus, kad 5 kurso studentai statistiškai reikšmingai geriau žino poekspozicinės profilaktikos veiksmus, lyginant su 3 kurso, 4 kurso studentais. (p<0,05). Taip pat gyd. rezidentai statistiškai reikšmingai teisingą veiksmų seką
17 pav. Teisingos veiksmų sekos pasirinkimas, įvykus VHB ekspozicijai,
priklausomai nuo kurso
χ2=25,599, lls=3, p<0,05. (n=64). * - p<0,05, lyginant su 3 kurso ir 4 kurso studentais
3.7. Gydymo taktikos, požiūrio gydant HBV infekuota pacientą vertinimas 3.7.1. Anamnezės atlikimas, gydant HBV infektuotą pacientą
Prieš atliekant kiekvieną odontologinę procedūrą svarbu surinkti paciento išsamią anamnezę. Respondentų klausėme, ar prieš kiekvieną odontologinę procedūrą pasiteirauja paciento dėl galimos HBV infekcijos.( 18pav.)
18 pav. Respondentų pasiskirstymas (proc.) pagal atsakymus į klausimą, ar prieš
3.7.2. Anamnezės atlikimo, gydant VHB infekuota pacientą, lyginimas
Daugiau nei pusė (56%; n=129) respondentų atsakė, kad prieš kiekvieną odontologinę procedūrą pasiteirauja apie galimą VHB ligą, iš kurių: 44,2% (n=57) 4 kurso studentų ; 36,4% (n=47) 5 kurso studentų, 13,2% (n=17) 3 kurso studentų ir tik 6,2% (n=8) gyd. rezidentai (19pav.). Statistiškai reiškmingai gyd. rezidentai rečiau
klausia pacientų apie VHB infekcijos užsikrėtimą lyginant su 5 kurso, 4 kurso studentais (p<0,05).
19 pav. Respondentų pasiskirtymas (proc.) pagal kursą , kurie prieš kiekvieną
odontologinę procedūrą pasiteiruja paciento dėl galimos HBV infekcijos χ2=44,027 , lls=9, * p<0,05, lyginant su 4 kurso ir 5 kurso studentais., n=129 ; **
3.7.3. HBV rizikos grupės
Atliekant paciento anamnezę tikslinga sužinoti, ar pacientas patenka į užsikrėtimo VHB rizikos grupę.Tyrimo respondentai priskyrė didžiausiai rizikos grupei visų specialybių gyd. odontologus (86,1%(n=198)).
20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus apie VHB didelės rizikos
asmenų grupes (n=230)
3.7.4. Respondentų požiūrio gydant HBV infekuotą pacientą vertinimas
Respondentų teiravomės, ar pasikeistų jų veiksmai paciento, kuris nurodė, kad serga HBV, gydymo atvžvilgiu (21pav.). Dauguma respondentų (75% (n=173) )
nurodė, kad gydymą atliktų naudodami universalias ir papildomas infekcijos kontrolės priemones.
21 pav. Respodentų veiksmų pasiskirstymas (proc.) pacientui nurodžius, kad serga
VHB (n=230)
3.7.5. Respondentų požiūrio gydant HBV infekuotą pacientą lyginimas
Tyrėme, kuri tiriamųjų grupė linkusi atsisakyti gydyti pacientus, užsikrėtusius VHB.(22pav.)
22pav. Atsisakančių gydyti VHB infekuotą pacientą, nukreipiančių į kitą gyd.
odontologą respondentų pasiskirstymas (proc.) priklausomai nuo kurso χ2=35,812 , lls=6, (n=45), * - p<0,05, lyginant su 5 kurso, 4 kurso ir 3 kurso
studentais**-p<0,05, lyginant su 4 kursu ir gyd. rezidentais
Gavome rezultatus, kad gyd. rezidentai gydytų VHB infekuotą pacientą, lyginant su 3 kurso, 4 kurso ir 5 kurso studentais (p<0,05). Absoliuti dauguma gyd. rezidentų
atsakė, kad būtų linkę atsisakyti gydyti VHB infekuotą pacientą, nukreiptų į kitą gydymo įstaigą, lyginant su 4 kurso studentais ir gyd. rezidentais (p<0,05).
3.7.6. Respondentų priežastys, kodėl atsisakytų gydyti HBV infekuotą pacientą
Teiravomės respondentų, kurie nurodė, kad atsisakytų gydyti VHB infekuotą pacientą, nukreiptų į kitą gydymo įstaigą, pasirinkimo priežasčių( 23pav.).
23pav. Respondentų priežasčių pasiskirstymas (proc.), kodėl atsisakytų gydyti
VHBinfekuotą pacientą, nukreiptų į kitą gydymo įstaigą (n=45)
3.8. Respondentų papildomų žinių apie VHB poreikio vertinimas
Universitete studentai mokosi apie VHB, infekcijos kontrolę. Siekėme išsiaiškinti, ar respondentai jaučia poreikį įgauti daugiau žinių apie VHB infekcijos kontrolę, imunoprofilaktiką (25 pav.). Paaiškejo, kad didžioji dalis (78%; n=180) respondentų
norėtų gauti daugau informacijos apie VHB kontrolę, imunoprofilaktiką. Reikšmingo skirtumo dėl papildomų žinių poreikio tarp lyginamųjų grupių neradome χ2=2,431,
lls=3, p>0,05.
25 pav. Respondentų pasikirstymas (proc.) pagal papildomų žinių poreikį apie
4.
DISKUSIJA
Išanalizavus odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų teorines žinias apie VHB gauti rezultatai atskleidė, kad geras žinias pademonstravo 24% respondentų. Susisteminę dalyvių atsakymus į kontrolinius klausimus, gavome statistiškai reikšmingų rezultatų, liudijančių gyd. rezidentų teorinių žinių apie VHB lygio pranašumą (80% „gerų žinių lygis”). Taip pat matome tendenciją, kad daugumos apklaustųjų žinias galime vertinti kaip vidutines (56%). Hipotezę nr.1, kad odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų žinios nepakankamos galime patvirtinti iš dalies - gyd. rezidentai demonstruoja geras žinias apie VHB, tačiau didžioji dalis studentų stokoja žinių apie VHB, jų žinios vidutinės. Lenkijoje Anna Garus-Pakowska ir bendraautorių atliktas tyrimas atskleidė, kad gyd. odontologų žinios apie kraujų perduodamas ligas buvo nepakankamos: 43% respondentų žinių lygis vidutinis, o 27% respondentų geros žinios. Teorinių žinių lygis apie VHB didėjo priklausomai nuo dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo kursuose infekcijos kontrolės odontologijoje tematika. Autoriai daro prielaidą, kad Lenkijos gyd. odontologai per mažai skiria laiko įgyti žinių apie krauju perduodamų ligų infekcijos kontrolę. Daugiausia infekcijos kontrolės žinių įgyjama studijų metu, o didėjant klinikinei patirčiai žinių lygis būna aukštesnis [35].
Tyrimu siekėme išsiaiškinti riziką užsikrėsti VHB - mikrotraumų paplitimą ir pobūdį odontologijos specialybes studentų ir gyd. rezidentų tarpe. Gavome rezultatus, kad bent vieną mikrotraumą odontologinių procedūrų metu yra patyrę 46,5% respondentų. Mūsų atliktame tyrime daugiausia susižeidimų respondentai patyrė atlikdami: endodontines procedūras (27%), atlikdami vietinės nejautros procedūrą injekcine adata (19%) ir atlikdami chirurginį gydymą (17%). Manome, kad klinikinio darbo metu susižeidimų tikimybė yra didelė. Tuo tarpu Vokietijoje atliktame tyrime gauti rezultatai rodo, kad bent vieną susižeidimą per savo klinikinę praktiką patyrė 41,8% apklaustų odontologijos studentų. Taip pat tyrimas atskleidė, kad dažniausiai susižeidžiama naudojant chirurginius įrankius (46,2%), injekcines adatas (24,5%). Dažniausiai nurodytos respondentų mikrotraumų priežastys: stresas (50%), nuovargis/dėmesio koncentracijos stoka (32,9%). Įdomu, kad tik 6,7% susižeidimų
patiria mikrotraumų injekcine adata lyginant su gyd. odontologais, kurių klinikinės patirties stažas daugiau kaip 10 metų. Klinikinė patirties trūkumas yra svarbus faktorius lemiantis mikrotraumas. Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų, patyrusių mikrotraumas, teigia, kad mikrotraumos būtų išvengę, jei būtų tinkamai naudojęsi infekcijos kontrolės priemonėmis [21,46].
Odontologijos studentai pasižymi klinikinių įgūdžių, patirties stoka. Tai gali lemti mikrotraumas, susižeidimus darbe, tačiau atsakingai naudojamos infekcijos kontrolės priemonės ženkliai sumažina mikrotraumų, kryžminių infekcijų tikimybę [5,49]. Saudo Arabijoje atliktame tyrime matome panašią į mūsų atliktoje apklausoje gautą naudojamų infekcijos kontrolės priemonių tendenciją - 99,3% apklaustųjų visada naudoja vienkartines medicinines pirštines, 98,7% apklaustųjų visada naudoja apsaugines veido kaukes klinikinio darbo su pacientais metu. Tuo tarpu veido skydus/apsauginius akinius naudoja mažiau - 69,6% respondentų [46]. Klinikinių tyrimų metu nustatyta, kad preparuojant kietuosius danties audinius susidaro aerozolio debesis, kuriame gali būti patogeninių mikroorganizmų, užteršiančių gydytojo odontologo bei paciento veidą, aplinka, todėl veido apsaugos priemonės klinikinio darbo metu yra būtinos [8, 20]. Mūsų tyrime gavome rezultatus, kad odontologinių procedūrų metu vienkartines medicinines pirštines visada naudoja 100% respondentų, veido kaukę visada naudoja 99,6% respondentų, tačiau - tik 19% respondentų visų procedūrų metu naudoja apsaugines akių ir veido priemones. Daugiau nei pusė (62%) apklaustųjų naudoja apsaugines akių ir veido priemones kartais. Galime spręsti, kad odontologijos studentų infekcijos kontrolės priemonės yra pakankamos, tačiau daugiau odontologijos studentų turėtų naudoti apsauginius akinius, apsauginį veido skydą
Imunoprofilaktikos didinimas yra efektyviausia VHB prevencijos strategija [9, 6]. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tik 33% apklaustųjų prieš pradėdami dirbti klinikinį darbą su pacientais išsityrė serologinę būseną dėl VHB, pasiskiepijo VHB vakcina, o dažniausią priežastį, kodėl nepasiskiepijo respondentai nurodo - įtemptas gyvenimo ritmas (43%). Hipotezė nr.2 pasitvirtino iš dalies - odontologijos specialybės studentų vakcinacijos apimtys HBV vakcina nepakankamos, tačiau didžioji dalis gyd. rezidentų (71%) yra išsityrę serologinę būseną dėl VHB, pasiskiepiję. Galime spręsti, kad nepasiskiepiję respondentai tinkamai neįvertina VHB infekcijos užsikrėtimo grėsmės. Saudo Arabijoje atliktame tyrime 83,4% apklaustų odontologijos studentų teigė, kad skiepijosi HBV vakcina, tačiau tik 61,4% gavo
privalomą trijų vakcinų kursą ir pasitikrino serologinę būseną prieš pradedant klinikinį darbą su pacientais [5]. Ispanijoje Granados Universitete atliktas retrospektyvus tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti serologinę būseną dėl VHB odontologijos studentų tarpe. Gauti rezultatai, kad 27,02% odontologijos studentų, kurie buvo paskiepyti HBV vakcina 12-13 metų amžiaus, praėjus 7 metams po vakcinacijos, anti-HBs antikūnų titras sumažėjo t.y. anti-HBs antikūnų titras <10mIU/ml. Nesusidarius pakankamam anti-HBs antikūnų titrui rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinamąja hepatito B vakcinos doze [49]. Mūsų tyrime 42% respondentų atsakė, kad nepasitikrino serologinės būsenos dėl anti-HBs antikūnų titro, nepasiskiepijo prieš pradėdami klinikinį darbą su pacientais.
Lenkijoje Anna Garus-Pakowska ir bendraautorių atliktas tyrimas rodo, kad 96% apklaustųjų gyd. odontologų gydydami per kraują perduodama liga sergantį pacientą būtų atsargesni - jų elgesys keistųsi. 25% šio tyrimo apklaustųjų gyd. odontologų yra atsisakę gydyti sergantį pacientą dėl grėsmės savo sveikatai [35]. Mūsų gautame tyrime 75% apklaustųjų būtų atsargesni gydydami HBV infekuotą pacienta, nes naudotų universalias ir papildomas infekcijos kontrolės priemones. Tuo tarpu 20% respondentų atsisakytų HBV infekuotą pacientą gydyti dėl žinių apie HBV trūkumo (36%), papildomų infekcijos kontrolės priemonių trūkumo (33%), nėra pasiskiepiję HBV vakcina (31%). Irane atliktame tyrime pastebima tendencija - kuo ilgesnis klinikinės darbo patirties periodas nuo universiteto baigimo, tuo gyd. odontologai buvo pozityviau nusiteikę gydyti HBV sergančius pacientus [41]. Mūsų tyrime gavome rezultatus, kad gyd. rezidentai pozityviau nusiteikę HBV infekuotų pacientų atžvilgiu, lyginant su 3 kurso, 4 kurso ir 5 kurso studentais.
IŠVADOS
1. LSMU odontologijos studentų (3-5 kursų) teorinių žinių lygis apie VHB infekciją yra vidutinis. Didžioji dalis studentų stokoja žinių apie VHB, tačiau gyd. rezidentai demontruoja geras žinias.
2. Odontologijos studentai ir gyd. rezidentai supranta VHB infekcijos kontrolės svarbą ir pakankamai naudoja asmeninės apsaugos priemones odontologinių procedūrų metu, tačiau maža dalis naudoja apsaugines akių ir veido priemones.
3. Rizika patirti mikrotraumą klinikinio darbo metu yra didelė.
4. Didžiosios dalies odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų požiūris į VHB infekcija sergančio paciento gydymą pozityvus - atliktų odontologinį gydymą, naudodami papildomas infekcijos kontrolės priemones.
5. VHB infekcijos imunoprofilaktika tarp odontologijos specialybės studentų ir gyd. rezidentų nepakankama.
INTERESŲ KONFLIKTAS
Autorei interesų konflikto nebuvo
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Remiantis tyrimo rezultatais siūlomos rekomendacijos:
1. Studijų metu gilinti žinias apie VHB plitimo būdus, užsikrėtimo rizikas, diagnostiką, kliniką ir atlikti išsamų anamnezės surinkimą dėl virusinių hepatitų infekcijos prieš pradedant odontologinę procedūrą..
2. Stiprinti VHB infekcijos kontrolės praktinius įgūdžius: taisyklingai ir visada naudoti infekcijos kontrolės priemones klinikinio darbo metu. Skatinti odontologijos studentus naudoti akių ir veido apsaugos priemones, atliekant odontologines procedūras.
3. Rekomenduojama didinti vakcinacijos nuo VHB apimtis. Prieš pradedėdami klinikinį darbą su pacientais odontologijos specialybės studentai turi išsitirti serologinę būseną dėl anti-HBs antikūnų titro, pasiskiepyti.
PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju už pagalbą ruošiant šį darbą mokslinio darbo vadovei Doc. Dr. Jolantai Siudikienei. Taip pat dėkoju biostatistei Irenai Nedzelskienei už pagalbą apdorojant duomenis ir atliekant statistinę analizę.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Centers for Disease Control and Prevention (CDC). U.S. Department of Health & Human Services. March 16, 2020
Prieiga internetu : https://www.cdc.gov/hepatitis/hbv/index.htm
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.2020m. Prieiga intenetu : http://www.ulac.lt/ligos/H/hepatitas-b
3. Belous, O., & Petrauskaitė, L. (2012). ODONTOLOGIJOS KABINETUOSE. 22(4), 5–9.
4. Virusiniai hepatitai (VH), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014
5. AL-Essa, N. A., & AlMutairi, M. A. (2017). To what extent do dental students comply with infection control practices? Saudi Journal forDental Research, 8(1–2), 67–72.
6. Kohn, W. G., Harte, J. A., Malvitz, D. M., Collins, A. S., Cleveland, J. L., & Eklund, K. J. (2004). Guidelines for infection control in dental health care settings -2003. Journal of the American Dental Association, 135(1), 33–47.
7. Mahboobi, N., Agha-Hosseini, F., Mahboobi, N., Safari, S., Lavanchy, D., & Alavian, S. M. (2010). Hepatitis B virus infection in dentistry: A forgotten topic: REVIEW. Journal of Viral Hepatitis, 17(5), 307–316.
8. Nejatidanesh, F., Khosravi, Z., Goroohi, H., Badrian, H., & Savabi, O. (2013). Risk of contamination of different areas of dentist’s face during dental practices. International Journal of Preventive Medicine, 4(5), 611–615.
9. Health, G., Strategy, S., Ending, T., & Hepatitis, V. (2021). Viral hepatitis
2016–2021. June 2016.Prieiga internetu :
https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/246177/WHO-HIV-2016.06-eng.pdf; jsessionid=92B6C5A5EBF0DD7DAEE5B8CC1E7D2FA7?sequence=1
10.WHO World Health Organization. Hepatitis B, Fact sheet n°204 [Internet]. Hepatitis B. 18 July 2019
Prieiga internetu:
https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/hepatitis-b
11. Klinikinė gastroenterologija. Ketvirtoji pataisyta ir papildyta laida / Valantinas J.,Kupčinskas L. ir kt. - Vilnius: UAB “Vaistų žinios”, 2010
12. Infekcinių ligų žinynas. Laiškonis A., Bareišnienė M.V., Budnikas V., Vėlyvytė D.,penktas pataisytas ir papildytas leidimas - Kaunas, 2016
13. Nelson, N. P., Easterbrook, P. J., & Mcmahon, B. J. (2016). Epidemiology of Hepatitis B Virus Infection and Impact of Vaccinationon Disease. 20, 607–628. 14.Žurnalo "Internistas" praktinis vadovas 2016,Vyr. red. Virginijus Šapoka., Vilnius 2016
15.Yuen, M., Chen, D., Dusheiko, G. M., Janssen, H. L. A., Lau, D. T. Y., Locarnini, S. A., Peters, M. G., & Lai, C. (2018). Hepatitis B virus infection. Nature Publishing Group, 4, 1–21.
16.Journal, A. S., Kokuryo, S., Yoshioka, I., Okinaga, T., Higashi, N., & Ooho, A. (2018). Journal of Diagnostic Techniques & Biomedical Analysis Development of a High-Sensitivity Detection Device for Hepatitis B Virus Surface Antigen in Saliva. 17.Ravi, B. S., & Vidya, G. S. (2014). Saliva as a Diagnostic Tool for Hepatitis B Infection- A Comparative ELISA Study. 4(3), 4–7.
18. Hutes V, Verhaegen E, De Cock L, Quoilin S, Vandenberghe H, et al. (2005) Oral fluid as a medium for the detection of Hepatitis B surface antigen. J Med Virol 77:53–56.
19.Khadse SV, Bajaj G, Vibhakar P, Nainani P, Ahuja R, et al. (2016) Evaluation of specificity and sensitivity of Oral fluid for diagnosis of Hepatitis B. J Clin Diagn Res 10: BC12–BC14.
20.Wu, L., Yin, Y., Song, J., Chen, Y., Wu, Y., & Zhao, L. (2015). Knowledge , attitudes and practices surrounding occupational blood-borne pathogen exposure amongst students in two Chinese dental schools. 6, 1–7.
21.Wicker S, Rabenau HF. Occupational exposures to bloodborne viruses among German dental professionals and students in a clinical setting. Int Arch Occup Environ Health 2010: 83: 77–83
22.Lee, J., Kok, S., & Cheng, S. (2014). Needlestick and sharps injuries among dental healthcare workers at a university hospital. Journal of the Formosan Medical Association, 113(4), 227–233.
23.Fernandes LHF, Nunes WB, Silva LC, Wanderley RL, Barros CMB, CavalcantiAL (2017) Needlestick and sharp instruments injuries among Brazilian
