LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Jolita Pelegrimaitė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO STUDENTŲ
POŽIŪRIO Į VISUOMENĖS SVEIKATOS PROBLEMAS KAITA
STUDIJŲ METU
Magistro diplomis darbas
(Visuomenės sveikata)
Mokslinis vadovas
Prof. Habil. Dr. A. Zaborskis
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikata
LIETUVOS
SVEIKATOS
MOKSLŲ
UNIVERSITETO
STUDENTŲ
POŽIŪRIO Į VISUOMENĖS SVEIKATOS PROBLEMAS KAITA STUDIJŲ
METU
Jolita Pelegrimaitė
Mokslinis vadovas prof.habil.dr. A. Zaborskis
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra, Kaunas, 2012. 69 p.
Darbo tikslas: ištirti LSMU studentų požiūrį į akademinio jaunimo ir visos šalies gyventojų sveikatos problemas ir šio požiūrio skirtumus tarp I ir IV kurso studentų bei pasirinktų studijų programų.
Tyrimo metodika: Ištirti 407 I (atsako dažnis 82,3 proc.) ir 306 (atsako dažnis 67,5 proc.) IV kurso studentai (viso 713 studentai). Pagrindinis tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Pirmoji anketos dalis, skirta išsiaiškinti studento nuomonę, kiek svarbūs žmogaus sveikatai yra įvairūs dalykai, ir kiek pats studentas juos realizuoja. Antrąja anketos dalimi siekiama įvertinti studento nuomonę apie svarbiausias sveikatos problemas konkrečiai aukštojoje mokykloje, kurioje mokosi. Trečiojoje anketos dalyje studentai prašomi pažymėti, kiek realiai įgyvendinamos įvairios sveikatos stiprinimo priemonės dabartiniu metu Lietuvoje. Statistinė duomenų analizė atlikta taikant programų paketą SPPS 17.0.
Rezultatai: LSMU studentai supranta daugelio sveikatai palankių veiklų svarbą, tačiau tam tikros priežastys trukdo dažniau tai įgyvendinti. Studijų metu požiūris į sveikatos problemas LSMU ir Lietuvoje pakito, pirmakursių prognozės optimistiškesnės. Akademinio jaunimo manymu, dauguma sveikatą stiprinančių/palaikančių priemonių yra veiksmingos ir svarbios, bet jų įgyvendinimas Lietuvoje – menkas. Ketvirtakursiai labiau orientuojasi į prevencinių priemonių skatinimą, nepamiršdami sveikatos ugdymo nuo mažens, o pirmakursiai į moksliškai nepagrįstų sveikatos stiprinimo priemonių skatinimą. Iš visų LSMU fakultetų išsiskyrė visuomenės sveikatos fakulteto studentų požiūris į visuomenės sveikatos problemas. Išvados: LSMU studentai suvokia ir vertina visapusės sveikatos puoselėjimą, tačiau realus to įgyvendinimas – menkas. Ketvirtakursiams itin svarbi dvasinė, fizinė gerovė, to jie siekia gilindami sveikatos raštingumo žinias. Studentų manymu, Lietuvoje vyrauja rimtesnės sveikatos problemos, nei LSMU, nors pastebėta, kad čia jos turi tendenciją augti ir yra susijusios su studijomis. Ketvirtakursiai, pritaikę studijų metu įgytas žinias, siūlė moksliškai pagrįstas prevencines priemones. LSMU studentų požiūris į akademinio jaunimo ir visos šalies gyventojų sveikatos problemas skiriasi priklausomai nuo pasirinktų studijų programų. Raktažodžiai: studentai, požiūris, sveikatos problemos, sveikatos stiprinimas.
3 SUMMARY
Public health
THE CHANGE OF VIEW TO PUBLIC HEALTH PROBLEMS AMONG STUDENTS OF THE LITHUANIAN UNIVERSITY OF HEALTH SCIENCES DURING THE STUDIES Jolita Pelegrimaitė
Supervisor: prof. habil. dr. A. Zaborskis.
Lithuanian University of Health Sciences, Department of Preventive Medicine of the faculty of Public Health, Kaunas, 2012. 69 p.
Aim of the study: to analyse the view of LSMU students to the health problems of academic youth and all residents of the country as well as the differences of this view among first and fourth year students and selected studies programs.
Methods: researched 407 first year (the response rate 82.3 percent) and 306 fourth year students (the response rate 67,5 percent) (total 713 students). The main tool of the research is anonymous surveys. The first part of the survey is devoted for the clarification of the student’s opinion, how different things are significant to human health, and how the students deal with them. The second part pursues to evaluate the student‘s opinion on the most significant health problems, specifically in the higher education institutions they are studying in. In the third part of the survey the students are asked to note how various measures of health strengthening are actually implemented in Lithuania in the current time. Statistical data analysis was performed by applying software package SPPS 17.0.
Results: The students of LSMU understand the significance of many favourable health activities, although particular reasons often prevent their implementation. During the study, the approach to health problems has changed, both of LSMU students and in Lithuania generally. The predictions of first year students are more optimistic. According to the academic youth, most health developing/supporting measures are effective and important, though they are rarely used in Lithuania. Fourth year students are more oriented to the promotion of preventive measures, not forgetting the implementation of health education from early childhood, while first year students pay more attention to the promotion of scientifically unapproved health education measures. The change of view to public health problem by public Health faculty students was exceptional in comparison with the whole LSMU faculties. Conclusions: Students of LSMU understand and evaluate comprehensive health promotion, but the actual implementation of this promotion is low. Fourth year students especially evaluate spiritual and physical well-being, they seek these things widening their knowledge of health. According to the students’ opinion, more serious health problems dominate in Lithuania than in LSMU, although it has been noted that they have a tendency to spread in LSMU and are related with studies. Fourth year students who apply the knowledge acquired during their studies offered science-based preventive measures. The change of view of LSMU students to the academic youth‘s and the whole country‘s habitants health problems is different according to the studies program they choose.
4
TURINYS
ĮVADAS ... 6
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 7
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
2.1 Elgsenos sąsajos su gyvensena bei asmens motyvacija sveikai gyventi ... 8
2.2 Studentų gyvensenos aspektai bei požiūris į visuomenės sveikatos problemas ... 10
2.2.1 Studentų gyvensenos aspektai... 10
2.2.2 Studentų požiūris į visuomenės sveikatos problemas ir jų sprendimą ... 18
3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 22
3.1 Tyrimo dalyviai ir atranka ... 22
3.2 Tyrimo metodai ... 23
4. REZULTATAI ... 26
4.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 26
4.2 LSMU studentų elgsena ir motyvacija sveikai gyventi ... 29
4.2.1 LSMU studentų motyvacijos sveikai gyventi pokytis studijų metu ... 31
4.2.2 LSMU studentų sveikos gyvensenos pokytis studijų metu... 32
4.3 Studentų požiūris į Lietuvos gyventojų bei universiteto bendruomenės svarbiausias sveikatos problemas ... 34
4.3.1 Studentų požiūrio į svarbiausias Lietuvos gyventojų sveikatos problemas pokytis studijų metu ... 36
4.3.2 Studentų požiūrio į svarbiausias universiteto bendruomenės sveikatos problemas pokytis studijų metu ... 37
4.4 Studentų požiūris į Lietuvoje vykdomą sveikatos politiką ... 39
4.4.1 Studentų požiūrio į Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo svarbą pokytis studijų metu... 41
4.4.1.1 Studentų požiūrio į Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo svarbą skirtumai pagal fakultetus ... 43
4.4.2 Studentų požiūrio į Lietuvoje vykdomą gyventojų sveikatos gerinimo politiką pokytis studijų metu ... 48
5. REZULTATŲ APTARIMAS ... 51
IŠVADOS ... 55
REKOMENDACIJOS ... 56
LITERATŪRA ... 57
5
SANTRUMPOS IR TERMINAI
FF – Farmacijos fakultetas
GTF – Gyvulininkystės technologijų fakultetas LKKA – Lietuvos kūno kultūros akademija LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas LŽŪU – Lietuvos žemės ūkio universitetas MA – Medicinos akademija MF – Medicinos fakultetas OF – Odontologijos fakultetas SF – Slaugos fakultetas VA – Veterinarijos akademija VF – Veterinarijos fakultetas
VSF – Visuomenės sveikatos fakultetas
Elgsena – tai įgimtų ir įgytų reagavimo į aplinką bei jos pokyčius būdų visuma, priklausanti nuo asmenybės ryšių su kitais žmonėmis, šeima, socialinėmis grupėmis (Kalėdienė et al., 1999).
Gyvensena – tai gyvenimo ypatumai, kurie priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir individualios elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių bei paties individo charakterio savybių (Gudžinskienė, 2007).
Motyvacija – asmenybės būsena, lemianti veiklos aktyvumą ir kryptingumą konkrečios situacijos metu; tai, kas teikia energijos ir kreipia ta linkme žmogaus elgesį (Šveikauskas, 2008).
Motyvas – veiklos dingstis, priežastis, paskata ką nors daryti. Motyve glūdi ne tik veiksmą sukelianti jėga, bet ir veiksmo kryptis, remiantis ja apibūdinamas tikslas (Šveikauskas, 2008). Nuostata – žmogaus pasirengimas tam tikru būdu reaguoti į tam tikrus poveikius. Nuostatos supaprastina aplinkos pažinimą ir palengvina individų ir grupių prisitaikymą ir veiklą (Šveikauskas, 2008).
6
ĮVADAS
Įvairių sričių mokslininkai sistemingai analizuoja jaunų žmonių sveikatą, elgseną sąlygojančius išorės ir vidinius veiksnius (Sakamaki, Toyama, 2005; Škėmienė et al., 2007; Končaitė, 2007; Abaravičius, 2008). Tačiau ydinga gyvensena ir su ja susijusios problemos tampa vis aktualesnės vis jaunesnių individų grupėse. Pastebimas mokslininkų susidomėjimas jaunimo sveikatos problemomis bei priežastiniais ryšiais su pasirinktu gyvenimo būdu. Moksliniai tyrimai atskleidžia studentų sveikatos problemų įvairovę, tačiau trūksta duomenų apie studentų požiūrį į visuomenės sveikatos problemas bei jų sprendimo būdus ir universitete, kuriame jie studijuoja, ir visoje šalyje. Be to, mažai tirta, kaip sparčiai ir kuriomis kryptimis studijų metu formuojasi toks studentų požiūris. Visgi esminė šalies dvasinio ir materialinio klestėjimo sąlyga yra universitetai, kuriuose formuojamas požiūris į šalies ir asmeninę gerovę, formuojamas požiūris į visuomenės sveikatą. Juk šiuolaikinis sveikatos profesionalas – tai ne tik geras gydytojas. Jam būtinas ne tik ligos, bet ir sveikatos priežasčių žinojimas, gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, veržlumas, aktyvumas, sprendžiant svarbius klausimus ir aktyvinant bendruomenę, sveikatos ekonomikos, sveikatos psichologijos, sveikatos etikos ir teisės ir daugybė kitų žinių ir kompetencijų. Šiuolaikinė sveikatos sistema kinta, todėl sveikatos profesionalams keliami vis didesni reikalavimai (Kalėdienė, 2004).
LSMU studentai yra aktyvūs, sąmoningi studijų sistemos subjektai, kurie, kaip būsimoji specialistų karta, dalyvaus sveikatos politikos valdyme (Šveikauskas, Strička, 2004). Todėl labai svarbu, kad akademinis jaunimas teisingai suprastų šiuolaikinės visuomenės sveikatos ugdymo principus ir gebėtų pritaikyti tai praktikoje, tačiau tai nepasiekiama išklausius keleta kursų. Remiantis šia nuosta LSMU nuolat tobulina studijų modulius dėl ko abiturientai turėtų turėti galutinai susiformavusį požiūrį į visuomenės sveikatos problemas. Be to skirtinguose fakultetuose, kadangi veikia skirtingos programos, šios žinios, požiūriai ir įgūdžiai gali skirtis. Šia tematika nėra atlikta mokslinių darbų, todėl šiame bus analizuojamas LSMU studentų žinių, požiūrio ir elgsenos kaita, t.y. skirtumai tarp I ir IV kurso. Tikimasi, kad studijų metu keičiasi požiūris į akademinio jaunimo ir visos šalies gyventojų sveikatos problemas. Taip pat manoma, kad požiūrio kaita gali būti susijusi su pasirinktomis studijų programomis (fakultetais, kuriuose studentai studijuoja).
7 1.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti LSMU studentų požiūrį į akademinio jaunimo ir visos šalies gyventojų sveikatos problemas ir šio požiūrio skirtumus tarp I ir IV kurso studentų bei pasirinktų studijų programų.
Darbo uždaviniai:
1. Palyginti I ir IV kurso studentų elgseną ir motyvaciją sveikai gyventi.
2. Ištirti I ir IV kurso studentų požiūrį į vyraujančias sveikatos problemas universitete ir šalyje.
3. Atskleisti I ir IV kurso studentų požiūrį į sveikatos problemų sprendimo svarbą bei įgyvendinimą Lietuvoje.
4. Išanalizuoti studentų požiūrį į šalies gyventojų sveikatos problemas priklausomai nuo pasirinktų studijų programų (fakultetų).
5. Pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti visuomenės sveikatos studijas universitete.
Ginamieji teiginiai:
1. LSMU studentų požiūris į akademinio jaunimo ir visos šalies gyventojų sveikatos problemas yra formuojamas studijų metu, todėl skiriasi tarp I ir IV kurso studentų. 2. LSMU studentų požiūris į akademinio jaunimo ir visos šalies gyventojų sveikatos problemas skiriasi priklausomai nuo pasirinktų studijų programų (fakultetų, kuriuose studentai studijuoja).
8
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 Elgsenos sąsajos su gyvensena bei asmens motyvacija sveikai
gyventi
Žmogaus gyvensena lemia 50 proc. žmogaus sveikatos, todėl galima daryti prielaidą, kad gyvensena turi daugiausiai įtakos sveikatai. Elgsena ir gyvensena sudaro darnią visumą, priklausančią nuo išorės ir vidinių veiksnių. Remdamasis susiformavusiomis nuostatomis asmuo sąmoningai arba nesąmoningai pasirenka tam tikrą elgseną, kuri be abejo daro įtaką sveikatai. Kalėdienė, Petrauskienė, Rampelä (1999) pateikia tokią elgsenos traktuotę: tai įgimtų ir įgytų reagavimo į aplinką bei jos pokyčius būdų visuma, priklausanti nuo asmenybės ryšių su kitais žmonėmis, šeima, socialinėmis grupėmis. Taip pat svarbu išskirti keletą sąvokų, kurios padeda atskleisti sveikatą palaikančios ar stiprinančios arba žalojančios ar rizikingos elgsenos traktuotę. Sveikatą stiprinanti elgsena – kai sąmoningai elgiamasi taip, kad sveikata stiprėtų, arba tikimasi, kad taip elgiantis ji stiprės. Tai įvairūs veiksmai, kuriuos asmuo atlieka neatsižvelgdamas į savo sveikatos būklę, norėdamas ją sustiprinti, nesvarbu, ar jie veiksmingi, ar ne. Sveikatą palaikanti elgsena susijusi su įvairių ligų profilaktikos priemonėmis (pvz.: vitaminų vartojimas). Žalojanti arba rizikinga elgsena susijusi su tradiciniais ligų rizikos veiksniais (pvz.: rūkymu, neracionalia mityba, neatsargiu vairavimu). Ji priklauso nuo amžiaus ir lyties: vyrai ir jaunesni žmonės labiau linkę rizikuoti savo sveikata. Tad sveikata susijusi su elgsena yra ne tik individo asmeninė atsakomybė, bet ir socialinės aplinkos reiškinys.
Šveikauskas (2008) pažymi, kad reikėtų skirti elgseną nuo gyvensenos, nes gyvensena – įpročių ir papročių visuma, susidariusi, veikiama ir stiprinama socializacijos per visą žmogaus gyvenimą. Svarbiausi sveikos gyvensenos elementai yra: fizinis aktyvumas, racionali mityba, grūdinimasis, tinkamas poilsis, savitvarda, ramus dvasinis pasaulis, sveikatai žalingų įpročių atsisakymas.
Iš esmės sveikata priklauso nuo asmens per ilgą socializacijos laikotarpį susiformavusių nuostatų, įgūdžių. Šveikauskas (2008) tvirtina, kad nuostata – tai žmogaus pasirengimas tam tikru būdu reaguoti į tam tikrus poveikius. Teigiama, kad jos turi dinamiškų savybių, tačiau senstant jos keičiasi sunkiau. Vadovaudamasis savo nuostatomis asmuo pasirenka tokį gyvenimo būdą, kuris jam yra priimtinas, ir nuo to priklauso, ar elgesys bus sveikatai palankus, ar ne. Sveikatai palanki elgsena negalima be asmens motyvacijos, stimulo
9 sveikai gyventi, tačiau tai pasiekiama kryptingu, savalaikiu sveikatos ugdymu. Deja, vyraujančios sveikatos problemos apie visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į sveikatą. Esama situacija byloja apie individo atsakomybės devalvaciją, juntamas visuomenės ir bendruomenės susipriešinimas. Taigi, svarbiausia ugdyti asmeninę motyvaciją, pozityvią sveikatos sampratą nuo mažens. Juntamas visuomenės nuomonės ir valstybės vykdomos sveikatos politikos susipriešinimas (Petkevičius, 2012).
Motyvacija – asmenybės būsena, lemianti veiklos aktyvumą ir kryptingumą konkrečios situacijos metu, tai, kas teikia energijos ir kreipia tam tikra linkme žmogaus elgesį. Motyvaciją lemia daugelis veiksnių, iš jų labai svarbios emocinės reakcijos. Kiekvienas žmogus turi individualių motyvų struktūrą, kuri formuojasi ir kinta jam veikiant ir tobulėjant. Motyvus reguliuoja žmogaus poreikiai, kai suvokiamos jų teikiamos galimybės. Taigi, kuo stipresnė motyvacija ir daugiau susidomėjimo, tuo lengviau susikaupti ir pajėgesnė atmintis (Šveikauskas, 2008). Idomu tai, kad pasitikėjimas savimi ir aukšta motyvacija akademinei veiklai yra tiesiogiai susiję, todėl vertinant sudentų motyvaciją sveikai gyventi būtina įvertinti ir šį faktorių (A Survey of Student Attitudes, Experiences and Expectations, 2005). Felser (2006) tvirtina, kad motyvacija gali būti išorinė ir vidinė. Vidinė remiasi savaiminiais faktoriais. Tuo tarpu išorinės pagrindas – dalykai, veikiami aplinkos. Veikiant išorinei motyvacijai, elgesys kontroliuojamas ne pačiame žmoguje glūdinčių priežasčių. Tuo tarpu akivaizdžiai individualios elgesio priežastys byloja apie vidinę motyvaciją (Donna Walker Tileston, 2010). Gerai paruošti studentai turi realistinius lūkesčius apie studijas, reikalingas kompetencijas, ugdymo metodus ir, žinoma, tinkamą požiūrį į neakademinio laiko praleidimą. Individualaus mokymosi ir laisvalaikio derinimas yra itin svarbus akademiniame gyvenime. To turi būti siekiama bendradarbiavimo bei asmeninės motyvacijos pagalba (A Survey of Student Attitudes, Experiences and Expectations, 2005). Iš esmės motyvacija lemia tam tikrų mūsų veiksmų trukmę; ji glaudžiai susijusi su tų veiksmų kryptingumu. Motyvai ir tikslai yra motyvacijos šaltiniai. Tikslai nėra įgimti, labiau kognityviniai, sąmoningi ir ilgalaikiai. Jie nėra susiję su mūsų motyvais (Felser, 2006).
Apibendrinus, žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: biologinių asmens savybių, visuomenės poveikio, individualios ir kolektyvinės patirties ir konkrečių sveikatą stiprinančių ar silpninančių veiksnių. Individualus asmens potyris, šeimos vertybių skalė, socialinis tinklas formuoja sveikos ar nesveikos gyvensenos požymius, todėl lemiamą vaidmenį vaidina motyvacija sveikai gyventi.
10
2.2 Studentų gyvensenos aspektai bei požiūris į visuomenės
sveikatos problemas
2.2.1 Studentų gyvensenos aspektai
Vaikų ir jaunimo sveikata yra prioritetinė daugelio šalių sveikatos politikos kryptis. Vienas iš „Sveikata visiems 21 amžiuje“ programos tikslų – mažinti jaunų žmonių, vartojančių tabaką, alkoholį, narkotikus skaičių, siekti, kad iki 2020 m. jauni žmonės būtų sveikesni ir geriau pasiruošę atlikti savo darbą. Ilgalaikis sveikos gyvensenos puoselėjimas išlieka ekonomiškai naudingiausias siekiant užkirsti kelią sveikatos problemoms. Pagrindinis „Sveiki žmonės, 2010“ tikslas yra sveikos gyvensenos puoselėjimas. Tačiau akademinis jaunimas nėra pati sveikiausia visuomenės dalis. Pastebimos problemos susijusios su sveikos gyvensenos stoka: žalingi įpročiai, viršsvoris, nuolatinė psichinė įtampa, regos problemos. Studentų apklausos (2009) duomenys leidžia charakterizuoti Lietuvos studentų gyvenseną. Įvairia fizinio aktyvumo veikla (mankštinasi, bėgioja, lanko sveikatingumo arba sporto klubus) užsiima palyginti nedaug studentų (3,8–9,8 proc.). Jie dažniau linkę naudotis jiems labiau prieinama veikla – būti gryname ore, eiti pasivaikščioti (30,3 proc.). Apklausos rezultatai rodo, kad studentų mityba – kita opi problema. Tik 7,8 proc. studentų linkę sveikai maitintis. Apklausos rezultatai leidžia teigti, kad kas antras studentas daugiau ar mažiau rūko („tikrai“ nerūkančiais sakėsi esą 49,6 proc. studentų). Dauguma studentų vartoja alkoholinius gėrimus, nes tik 10,4 proc. Lietuvos studentų pasisakė, kad nevartoja jokių alkoholinių gėrimų. Daugumai Lietuvos studentų svarbi reprodukcinė sveikata (vengia atsitiktinių lytinių santykių 54,6 proc.). Taigi, studentų apklausos duomenys rodo, kad įvairios sveikatinimo priemonės yra vykdomos žymiai mažiau bei prasčiau, negu turėtų būti. Studentai dėl savo sveikatos daro daug mažiau, nors žino, kad kiekviena sveikatingumo priemonė yra svarbi jų sveikatai.
Studentų fizinis aktyvumas
Daugelis epidemiologinių studijų patvirtino, kad fizinis aktyvumas naudingas širdžiai ir kraujagyslių, raumenų, stuburo sistemoms, medžiagų apykaitai, todėl nuolat laisvalaikiu sportuojančių žmonių mirtingumas nuo išeminės širdies ligos yra mažesnis negu fiziškai neaktyvių. Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą
11 (Hallal PC, Victora CG et al. 2006; Healthy people, 2010). Aktyvus ir sveikas gyvenimo būdas turėtų būti pagrindinės sveikatingumo kėlimo priemonės, neatskiriamos nuo studijų, išsigelbėjimu nuo pasyvumo, protinio darbo perkrovų (Paffenberger et al., 1986; Physical activity and Health 1999; Daniusevičiūtė et al., 2008). Galima teigti, kad fizinis aktyvumas yra socialiai naudingas reiškinys. PSO skelbiamais duomenimis viena svarbiausių vis gausėjančių lėtinių ligų profilaktikos priemonių pasaulyje yra pakankamas ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Nors fizinio aktyvumo nauda yra akivaizdi, tačiau jaunimas nėra pakankamai motyvuotas sportuoti tai įrodo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkai. Poteliūnienės, Garbaliausko (2005) Lietuvos aukštosiose mokyklose atlikti tyrimai rodo, kad į aukštąją mokyklą studentai ateina turėdami teigiamą požiūrį į kūno kultūrą, bet be vidinio fizinės saviugdos poreikio, prastas jų kūno kultūros žinių lygis, silpni savarankiško darbo įgūdžiai. Dėl menkos motyvacijos mažai tikėtina, kad studentai reguliariai mankštintųsi, nes jų poelgiai labiau priklauso nuo išorinių veiksnių ir situacijos. Dauguma tyrimų analizuodami studentų fizinį aktyvumą orientuojasi į fizinių pratimų darymą, tačiau ignoruoja užsiėmimą tam tikra sporto forma. Kilpatrick, Hebert, Bartholomew (2005) atliko tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti studentų motyvaciją sportuoti lyties aspektu. Išsiaiškinta, kad užsiimti tam tikra sporto šaka skatinantys motyvai yra skirtingi nei motyvai skatinantys atlikti pratimus. Pagrindiniai motyvai užsiimti tam tikra sporto šaka yra konkurencija, noras priklausyti bendruomenei, pasitenkinimas veikla, iššūkis, tačiau aukščiausiai įvertinti sveikatos ir su išvaizda susiję motyvai atlikti fizinius pratimus. Idomu, kad asmens polinkį sportuoti lemia vidiniai motyvai, o fizinių pratimų darymas sietinas su išoriniais motyvais. Taip pat šio tyrimo metu pastebėta, kad, moterys labiau linkusios daryti pratimus, nei reguliariai užsiimti vienokia ar kitokia sporto šaka. Visa tai susiję su moters atitinkamo svorio ir išvaizdos standartų visuomenėje įsigalėjimu. Štai vyrai užsiima fizine veikla vedini noro varžytis, puoselėti ištvermę, jėgą. Dauguma studentų neturi vidinės fizinės saviugdos poreikio (vidinės motyvacijos) sportuoti, o pasirinkti aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą dažniausiai motyvuoja svorio bei kūno linijų problemos.
Jankausko, Jatulienės (2008) tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė apklaustųjų suvokia fizinio aktyvumo naudą, tačiau, remiantis minėtų tyrimų rezultatais, nemažas procentas studentų nėra linkę reguliariai sportuoti, palaikyti savo fizinę sveikatą. Dažnas pirmo kurso studentas žaidžia sporto žaidimus, gana nepopuliaru studentams daryti kvėpavimo gimnastiką, grūdintis, masažuotis. Pastebėta, kad vaikinų ir merginų mėgstamos fizinės veiklos formos skiriasi. Mankštintis, bėgioti, lankyti aerobikos pratybas linkusios
12 merginos, vaikinai dažniau mankštinasi savarankiškai, žaidžia sporto žaidimus. Visose aukštosiose mokyklose pagrindine nesimankštinimo priežastimi studentai nurodė didelį mokymosi krūvį, taip pat nemaža dalis (22,9 proc.) studentų domisi kitomis laisvalaikio praleidimo formomis, likusieji skundžiasi lėšų arba noro bei valios stoka. Vertinant fizinio aktyvumo kaitą studijų metu galima pateikti Poteliūnienės ir Kudabos (2007) tyrimo rezultatus. Autoriai tyrė pedagoginio universiteto studenčių fizinė būklės kaitą (1995 – 2005). Nustatyta, kad sumažinus aukštojoje mokykloje kūno kultūrai skirtas valandas, fizinio parengtumo rodiklių prastėjimo tendencija dar labiau ryškės.
Nepaisant akivaizdžios naudos, jaunimas pasižymi fizinio aktyvumo stoka. Pastebėta tendencija, kad jaunimas linkęs sportuoti dėl išvaizdos, noro varžytis, o ne dėl asmeninės motyvacijos sveikai gyventi. Sveikata iš esmės priklauso ne tik nuo kiekvieno žmogaus: kaip jis organizuoja savo darbą, studijas bei laisvalaikį ir kokias veiklos rūšis pasirenka, bet ir nuo aukštosios mokyklos formuojamo požiūrio į aktyvų laisvalaikį, indėlio į fizinio aktyvumo skatinimą studentų tarpe.
Studentų mitybos aspektai
Reikšmingas sveikatos būklę lemiantis veiksnys – nesveika mityba. Gerai žinoma, kad menkavertė mityba paauglystėje ir fizinio aktyvumo stoka sąlygoja nutukimą, osteoporozę bei kitas sveikatos problemas vyresniame amžiuje (Bazzano, 2006).
Deja, dauguma amerikiečių nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų (Guenther, 2006). Suaugusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir gyvensenos veiksnių tyrime (Abaravičius, 2008) nustatyta esminiai skirtumai tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos suaugusių (20 – 65 m.) faktinės mitybos ir gyvensenos būklių: Lietuvos gyventojai daugiau valgė šviežių daržovių, rečiau sūdė valgyti paruoštą maistą. Vis dėlto prieita prie išvados, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota: per daug valgoma riebalų, cukraus, nepakankamai vaisių ir daržovių, tad stinga vitamino A, kalcio. Tyrimo autoriai pažymi, kad tiek Lietuvoje, tiek ir daugumoje Europos Sąjungos (toliau ES) valstybių jau yra atlikta pakankamai mokslo darbų, susijusių su žmogaus mitybos ir gyvensenos tyrimais, kurie konstatuoja tas pačias prielaidas lėtinėms neinfekcinėms ligoms atsirasti (Korinth, Schiess, Westenhoefer, 2009; Larson, 2007).
Europos komisijos parengtoje strategijoje „Europe on Nutrition, Overweight and Obesity“ teigiama, kad tik gerai informuotas vartotojas gali priimti racionalų sprendimą, todėl
13 dedamos viltys į akademinį jaunimą, kuris turėdamas pakankamai žinių sveikatos srityje gebės tinkamai pasirinkti ir kitiems patarti. Ypač svarbu, kad būsimieji gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai turėtų asmeninę motyvaciją, sveikos gyvensenos įgūdžius, nes jie bus patarėjai, kaip reikia maitintis, norint išvengti įvairių neinfekcinių ligų, skatins domėtis sveika gyvensena ir mitybos poveikiu sveikatai. Deja, akademinio jaunimo tarpe išliekia fizinio aktyvumo bei nevisavertės mitybos problema (Larson, 2007). Škėminė, Ustinavičienė, Piešinė, Radišauskas (2007) įvertino būsimųjų medikų požiūrį į sveiką mitybą. Tik 20 proc. studentų kasdiena suvalgo 400 g vaisių ir daržovių, kaip rekomenduojama PSO. Tyrimo rezultatų duomenimis, pirmo ir trečio kurso studentų mityba nereguliari.
Mityba yra gyvybiškai svarbi kiekvienam, todėl naudinga tai analizuoti iš įvairių perspektyvų. Gyvensenos tyrimuose nagrinėjama faktinė mityba, tačiau neatskleidžiamos psichologinės, socialinės, kultūrinės priežastys lemiančios mitybos įpročius. Alvarenga požiūrį į mitybą apibrėžia kaip asmens tam tikrą elgsenos, įsitikinimų ir žinių konstruktą apibrėžiantį nuostatas maisto atžvilgiu. Požiūris į mitybą gali būti tiek negatyvus tiek pozityvus. Informacija esanti ant produkto pakuotės (išvaizda, etiketė) taip pat lemia asmens apsisprendimą ką valgyti. Būtent dėl šios priežasties atliktą tyrimų nagrinėjančių kokią įtaką pirkėjams daro produkto pakuotė ir etiketė (Dijksterhuis, Smith PK, van Baaren RB et al., 2005; Jones, Richardson, 2007; Visschers, Hess, Siegrist, 2009). Iš tiesų beveik visi pirkėjai atkreipia dėmesį į produkto pakuotę. Demografiniai rodikliai, lytis, išsilavinimas, dažniausiai lemia ar pirkėjas bus sąmoningas, pastabus, domėsis produkto sudėtimi ar priešingai. Tačiau negalima remtis vien šiais rodikliais yra kitų determinančių. Respondentams tampa sunku įvertinti kiek dažnai atkreipia dėmesį į produkto pakuotę, todėl į klausimus gali atsakyti socialiai priimtinomis frazėmis. Pastaroji problema gali būti susijusi su supančios aplinkos įtaka, kuri lėmė tam tikrų įpročių susiformavimą. Tyrimo dėka nustatyta, kad vartotojai, kurie motyvuoti sveikai gyventi labiau domisi ką jie perka, nei tie, kurie pirmenybę teikia produkto skoniui. Taigi, du dalykai lemia asmens domėjimąsi produkto sudėtimi: asmeninė motyvacija sveikai gyventi ir produkto prekinė išvaizda. Jeigu informacija ant pakuotės nėra lengvai perskaitoma, tai dar labiau stimuliuoja atsargiau rinktis ar pirkti ar ne pasirinktą produktą. Sveikatos edukologai, dietologai turėtų būti asmeniškai motyvuoti domėtis šia informacija. Motyvacija sveikai gyventi stimuliuoja tolesniam domėjimuisi mityba (Visschers, Hess, Siegrist, 2009).
Debra L. Franco (cit. Madden, Jones, 2002; Ahern, 2007; Brug, 2003) pastebi, kad šiuolaikinio jaunimo gyvensenai turi įtakos kompiuterinės technologijos, kurios lydi jau
14 nuo pat mažens. Akademinis jaunimas vis daugiau laisvo laiko praleidžia prie kompiuterio, todėl 2008 atliktame mitybos ir fizinio aktyvumo edukaciniame tyrime paaiškėjo nemažai naudingų faktų. Edukacinė programa buvo idiegta internete ir kompiuterio pagalba studentai galėjo gilinti sveikatos raštingumo žinias. Ši internetinė programa įvardyta kaip trumpa, tačiau efektyvi priemonė pagerinanti studentų sveikatos žinias, požiūrį ir elgseną. Tyrimas įrodo, kad programos dėka pagerėja vaisių ir daržovių vartojimas, taip pat pastebimi teigiami pokyčiai studentų mityboje bei motyvacijoje domėtis sveika gyvensena (Debra L. Franco, 2008).
Jaunuolio sveika mityba priklauso ne tik nuo faktinių žinių apie mitybos principus, bet svarbiausia yra gebėjimas pritaikyti žinias – sveikos mitybos įgūžiai. Stimulas laikytis mitybos principų, režimo yra bene pagrindinis sveikos mitybos veiksnys.
Lietuvos jaunimo mitybos tyrimų duomenys atskleidžia nesveikos mitybos paplitimo tendenciją. Tai pastebima ir kitose ES šalyse. Mitybą gali paveikti ne tik socialinė aplinka, žinios, bet ir produkto prekinė išvaizda. Visgi galima teigti, kad didžioji dalis akademinio jaunimo neturi sveikos mitybos įgūdžių, o tai sąlygoja padidėjusią įvairių neinfekcinių ligų riziką.
Streso problema studentų tarpe
Medicininio ir psichologinio termino „stresas“ autorius yra Seley 1967. Jis apibūdino stresą kaip žmogaus psichinės ir fiziologinės įtampos būseną, atsirandančią dėl išorinių ir vidinių dirgiklių arba stresorių, poveikio (Ivaškienė, Liaudanskas, 2007). Pikūnas, Palujanskienė (2005) teigia, kad Seley teorijoje yra plačiai aprašytos dvi streso rūšys: eustresas ir distresas. Eustresas, tai stresas, kuris teikia džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi. Jį gali sukelti net malonių įvykių laukimas. Distresas – tai kasdienė būsena, baimė vieno ar kito reiškinio, jis negatyviai veikia streso „paliestą“ asmenį.
Studentiškas amžius – vienas svarbiausių su mokymusi susijusios asmenybės raidos tarpsnių, kai nuolat patiriama įtampa, reikia didelių valios ir emocinių pastangų (Stukas, Dobrovolskij, 2009). Stresas šiandien tampa nuolatiniu reiškiniu. Tiek teigiami tiek neigiami gyvenimo pokyčiai bei iššūkiai tiesiogiai ar netiesiogiai lemia psichologinius ar fizinius pakitimus. Yra nemažai tyrimų, kuriuose pastebėta streso ir širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio koreliacija (Theorell, 1974; Jacobs, Charles, 1980). Labai didelis ir ilgalaikis stresas padaro didžiulę žalą daugeliui gyvybinių organų, tarp jų širdžiai, kraujagyslėms, antinkščių liaukoms ir imuninei sistemai (Perretta, 2005). JAV atliktų tyrimų duomenimis,
15 daugiausia mirštama dėl dešimt priežasčių, iš kurių daugiau kaip pusė susijusi su netinkamu žmogaus elgesiu: rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu ir narkotikais, mažu fiziniu aktyvumu, menkaverte mityba, gydytojų nurodymų nepaisymu ir netinkamomis reakcijomis į stresą. Jei žmonės suvoktų, kad savo elgesiu gali išvengti tam tikrų ligų ir pradėtų sąmoningai elgtis, sumažėtų kančių, pagerėtų gyvenimo kokybė (Miniauskienė, Urnikienė, 2006).
Streso tyrimai yra labai aktualūs, ypač jaunimo tarpe, tačiau studentų streso, nervinės įtampos problema menkai analizuota Lietuvos mokslininkų darbuose. Pirmo kurso studentai dažniau skundėsi galvos skausmais, nervine įtampa, svaigimu, greitu nuovargiu, nei mokydamiesi 11 – 12 klasėje (Vaščila et al., 2006). Nors Cortada de Kohan (2004) įvertino aukštesnį streso lygį paauglių tarpe, tai siedamas su sunkumais pasirenkant tolimesnį gyvenimo kelią. Ivaškienė, Liaudanskas, Kšanauskienė, Čepelionienė (2007) atliko tyrimą, kuriame analizavo LKKA ir LŽŪU studentų streso įveikimo būdus. Nustatyta, kad daugiau nei pusei studentų būdingas vidutinis streso įveikimo lygis. Dauguma jų žino įveikimo būdus, bet ne visada naudoja. Deja, nemažai studentų renkasi žalingus streso įveikimo būdus (rūkymą ir alkoholį).
Studentai turi susidoroti su daugeliu stresorių: adaptuotis prie savarankiško gyvenimo (didėja socialiniai reikalavimai, būtis tampa vis sudėtingesnė) ko pasekoje daugėja bendravimo problemų, tampa sudėtingiau susidoroti su daugeliu netikėtų gyvenimiškų iššūkių. Visa tai kelia stresą, kuris sąlygoja psichologines ir fizines problemas. Stresas, patiriamas universitete, yra esminis akademinio jaunimo tarpe. Yuh-jen guo, Shu-ching Wang, Veronica Johnson (2011) išskiria ekonominio nuosmūkio sąlygotą stresą. Pastebėta, kad nestabili ekonominė padėtis, bedarbystė prisideda prie elgsenos sunkumų (Catalano, Snowden, Shumway, Kessell, 2007), menkos savigarbos, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis (Dragun, Russo, Rumboldt, 2006), vis augančiu psichologinės pagalbos poreikiu (Catalano, Hartig, 2004), suicidiniu elgesiu (Platt, Hawton, 2000). Aprašomosios analizės metu nustatyta, kad jaunimą labiausiai jaudina ateities įdarbinimo galimybės nei dabartinis įdarbinimas. Taip pat, studentus labiau neramina jų finansinė padėtis, nei nacionalinė ar globalinė ekonominė krizė. Akademinė bendruomenė turėtų dėti pastangas, suteikti atitinkamai žinių ir įgūdžių įveikti tokio pobūdžio stresą (Yuh-jen Guo, Shu-ching Wang, Veronica Johnson, 2011).
Lazarus, Folkman (cit. Grakauskas, 2004) streso įveikimą traktuoja kaip procesą, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką. Streso įveikimo efektyvumas priklauso nuo turimų išteklių: fizinių (sveikatos, energijos), psichologinių (teigiamų nuostatų, kognityvinių sugebėjimų), socialinių
16 (socialinės kompetencijos, socialinės paramos), materialinių bei sugebėjimo jais pasinaudoti. Karoly (cit. Grakauskas, 2004) savireguliaciją įvardina kaip intrapsichinių ir transakcinių procesų, sukeliančių galimybę individui siekti ilgalaikių tikslų besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis, visumą. Grakauskas teigia, kad žmogus, savireguliacijos padedamas, siekia tikslų, o stresas kelia grėsmę jų pasiekimui. Hauser (2004) išskiria tris pagrindines strategijas stresui įveikti: mokymasis ištverti stresines situacijas; visiškai vengti tokių situacijų; mokomasi suvaldyti šių situacijų poveikį. Fizinį nuovargį geriausia įveikia ramybė, o stresą, atvirkščiai, tik fizinis aktyvumas. Taigi, streso įveikimas priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl kiekvienas naudoja savitą jo valdymo metodą.
Stresas gali suteikti motyvacijos kasdienei veiklai. Mažomis dozėmis jis keliagubai tonizuoja kūno reakciją ir suteikia papildomo gyvenimiško jaudulio, tačiau ilgalaikis ir didelis stresas žalingas sveikatai. Studentų tarpe dažnas akademinėje aplinkoje patiriamas stresas bei ekonominio nuosmūkio sąlygotas stresas, kurie neretai malšinami žalingų medžiagų pagalba. Todėl tampa vis svarbiau studijų metais įgyti jo valdymo kompetencijų.
Studentų žalingi įpročiai
Piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis yra viena iš pagrindinių Bendrijos visuomenės sveikatos ir socialinių problemų. Europa pirmauja pasaulyje pagal alkoholio vartotojų skaičių ir vieno gyventojo išgeriamą alkoholio kiekį (Alkoholis. Sveikata-ES, 2012); Tabako vartojimas yra vienas iš šešių plačiai žinomų rizikos faktorių sąlygojančių mirštamumą (World Health Organisation: WHO report on global tobacco epidemic, 2008). Žalingas ir pavojingas alkoholio vartojimas yra tiesioginė 7,4 proc. visų sveikatos sutrikimų ir ankstyvos mirties atvejų ES priežastis (Alkoholis. Sveikata-ES, 2012). Teigiama, kad tabako vartojimas įtakoja 4,9 mln. mirties atvejų kasmet. Jeigu tabako vartojimas nemažės, tai 2020 metais šis skaičius išaugs iki 10 mln ir net apie 70 proc. mirties atvejų bus užregistruota besivystančiose šalyse (Peto, 2010). Nepaisant to ši problema išlieka gaji ir sukelia vis daugiau psichologinių, elgesio problemų (Wood, et. Al, 2000). Alkoholis, kaip ir daugelis kitų psichologinių faktorių sąlygoja agresijos protrūkius (Giancola, 2002).
Reavley, Jorm et al. (2011) duomenimis alkoholio vartojimas išlieka intensyvus tarp studentų. Lyginant dėstytojų ir studentų alkoholio vartojimo dažnį, pastarieji linkę padauginti. Statistiškai patikimai dažniau vartoja vyrai studentai, kurie ir anksčiau vartojo
17 (Brandão et al., 2011). Taip pat buvo rastos asociacijos tarp distreso ir rizikingo alkoholio vartojimo.
Šiaulių miesto suaugusių žmonių gyvensenos tyrimo (2009) duomenimis jaunesnio amžiaus respondentai labiau renkasi alų, o vyresnio amžiaus – stiprius alkoholinius gėrimus. Kelis kartus per metus stiprius alkoholinius gėrimus vartoja 33,4 proc. respondentų, o 27 proc. vartoja 2 –3 kartus per mėnesį. Didžioji dalis Šiaulių miesto moterų nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartoja kelis kartus per metus, o vyrai 2 – 3 kartus per savaitę. Daugiau alkoholio vartojo Šiaulių miesto gyventojai lyginant duomenis su Lietuvos 2006 metų tyrimo rezultatais. Žalingi įpročiai paplitę įvairaus amžiaus tarpsniuose, tačiau lyties atžvilgiu vyrai išlieka rizikos grupe. Taigi, alkoholio nesaikingas vartojimas aktualus jaunimo ir suagusiųjų tarpe.
Pisckett, Schmid, Boyce ir kt. (cit.Petronytė, Zaborskis, Veryga, 2007) teigia, kad epidemiologiniais tyrimais nustatyti kai kurie universalūs jaunų žmonių alkoholinių gėrimų rizikos veiksniai, tokie kaip nekontroliuojamas alkoholinių gėrimų prieinamumas, įvairialypės šeimos problemos, bendraamžių įtaka ir kt. Šie veiksniai turi įtakos vis augančiam studentų alkoholio vartojimui. Alkoholis turi ir stimuliuojamųjų ir raminamųjų ypatybių, todėl daugelis žmonių greitai įpranta vartoti alkoholį. Taigi, aplinkos keitimas ar sveikatos politikos kryptinga veikla galėtų padaryti teigiamą poslinkį šioje srityje. Taip pat yra įrodymų apie asmeninės motyvacijos paskatas. Teigiama, kad rimtos medicininės problemos ar hospitalizacija yra susijusi su tolimesniu alkoholio vartojimu. Pastebėta, kad patyrus rimtas sveikatos problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, susimastoma apie sveikatai rizikingos elgsenos keitimą (Apodaca, Schermer, 2001). Tvirtinama, kad motyvai mažinti alkoholio vartojimą, reakcija į sveikatos sutrikimus gali skirtis lyties atžvilgiu (Barnett, 2006). Apibendrinus tiek vidiniai tiek išoriniai motyvai svarbūs siekiant sumažinti alkoholio vartojimą jauname amžiuje, tačiau svarbiausia dėti bendras pastangas.
Sveikatos tyrimo (2005) metu buvo nustatyta, kad kasdien rūko ketvirtadalis 15 m. ir vyresnių gyventojų (42 proc. vyrų ir 10 proc. moterų). Rūkymas buvo labiau paplitęs tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Tarp vyrų didžiausia (52 proc.) kasdien rūkančiųjų dalis nustatyta 25–54 m. amžiaus grupėje, o tarp moterų – 25–44 m. amžiaus grupėse (17 proc.) Kaip parodė sveikatos tyrimo rezultatai: rūko 20 procentų 15–24 m. amžiaus merginų ir 45 procentai tokio pat amžiaus vaikinų, kasdien rūko atitinkamai 10 ir 33 procentai.
Rizikos faktorių išaiškinimas tam tikros amžiaus grupės ribose bei šiuolaikiškų sprendimo būdų panaudojimas būtinas mažinant ar stabilizuojant tabakomanijos plitimą tarp jaunimo. Vienas iš būdų sumažinti rūkančiųjų skaičių yra skatinimas mesti rūkyti ir pagalbos
18 teikimas to siekiantiems. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti įtraukta į LSMU studijų programą. Veryga, Stanikas 1995 – 2004 metais KMU universitete atliko tyrimą remdamiesi faktu, kad tirtieji studentai gauna bazines žinias apie tokios pagalbos teikimą pirminėje sveikatos priežiūros grandyje.
Apibendrinant, individo sveikatą veikia įvairūs veiksniai, tačiau, anot PSO, gyvensena – vienas pagrindinių veiksnių. Gyvenseną sudaro tokie komponentai: mityba, žalingų medžiagų vartojimas, fizinis aktyvumas, patiriamas stresas ir kt. Jaunimo gyvenimo būdas, gyvensena, daugelio mokslininkų teigimu (Ivaškienė, Liaudanskas, et al.. 2007; Poteliūnienė, Kudaba, 2007; Goštautas, 2007; Jankauskas, Jatulienė, 2008; Stukas, Dobrovolskij, 2009) yra traktuojama kaip žalingas sveikatai.
2.2.2 Studentų požiūris į visuomenės sveikatos problemas ir jų sprendimą
Požiūris į sveikatą kito kartu su visuomenės raida. Maždaug nuo 1920 metų visuomenėje vyravo lėtinės neinfekcinės ligos, kadangi šios laikytos bene svarbiausia tų laikų problema, tai sveikatos samprata įgavo negatyvų atspalvį – sveikatai, tai ligų nebuvimas. Po Antrojo pasaulinio karo (1948 m.) PSO priėmė iki šiol naudojamą sveikatos apibrėžimą: sveikata – tai įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Pastaroji sveikatos samprata gerokai skyrėsi nuo pirmosios, deja praktinis šios sampratos įgyvendinimas pradėtas gerokai vėliau. XX a. pabaigoje ima ryškėti naujos sveikatos problemos: alerginės ligos, naujų užkrečiamų ligų paplitimas, pagyvenusių žmonių sveikatos sutrikimai. Palaipsniui ima ryškėti naujos sveikatos sampratos tendencijos, kurios remiasi Saliutogenezės teorija. Ši pagrįsta sveikatą palaikančių veiksnių skatinimu, o ne ligų rizika, todėl sveikata turi būti kasdieninis resursas, o ne gyvenimo siekinys (Antonovsky, 1996; Kalėdienė, Petrauskienė, Rampelä, 1999). Taigi, įsigali visuminis požiūris į sveikatą neapsiribojantis atskirų organų ligų ieškojimu bei gydymu (Šveikauskas, 2008).
Šiuolaikinė visuomenės stiprinimo veikla suvokiama kaip visuomenės organizuotos pastangos prailginti gyvenimą ir sustiprinti sveikatą. Šių dienų profilaktinės medicinos mokslo disciplina vadinama visuomenės sveikatos terminu (angl. Public Health). Šiuolaikinės visuomenės sveikatos mokslo pateikiamas sveikatos apibrėžimas apima biomedicininį, socialinį bei psichologinį aspektus. Gydytojų požiuriu, žmogus yra sveikas tada, kai nesama fiziologinių funkcijų ir psichikos sutrikimų, kurie gali būti nustatyti biomedicininiais tyrimais, o visuomenės sveikatos specialistai, kalbėdami apie populiacijos sveikatą, apibrėžia
19 sergamumo įvairiomis ligomis, mirtingumo ir invalidumo rodiklius. Socialinio darbo specialistai akcentuoja socialinius veiksnius: nedarbas, skurdas, išsilavinimas. Psichologai pabrėžia individų subjektyvų sveikatos vertinimą (Juškelienė, 2007). Gudžinskienės (2007) manymu, žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: biologinių asmens savybių, visuomenės poveikio, individualios ir kolektyvinės patirties ir konkrečių sveikatą stiprinančių ar silpninančių veiksnių. Sveikatos rizikos veiksniai – visos sveikatą neigiamai veikiančios sąlygos bei procesai (Juškelienė, 2007). LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme (2002) visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai apibrėžiami kaip žmogaus aplinkos biologinių, cheminių, ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma. Šis apibrėžimas orientuotas į išorės veiksnių įtaką individo sveikatai, tačiau tikslinga vartoti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių apibrėžtį, kuri apima tiek aplinkos, tiek vidinius veiksnius. Visuomenės sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, taip pat gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai. Norėdamas pasiekti visapusiškos fizinės, dvasinės ir socialinės gerovės būseną, individas ar grupė turėtų suprasti ir įgyvendinti savo siekius, patenkinti savo poreikius, pakeisti ir susitvarkyti aplinką. Sveikata suprantama kaip kasdienio gyvenimo pagrindas, o ne kaip gyvenimo tikslas. Todėl remiantis Otavos chartija (1986) buvo parengtos pagrindinės sveikatos stiprinimo veiklos kryptys: Formuoti visuomenės sveikatos politiką; Kurti sveikatai palankią aplinką; Stiprinti bendruomenės veiklą; Ugdyti asmeninius įgūdžius; Perorientuoti sveikatos priežiūrą (Šveikauskas, 2008). Ketvirtojoje sveikatos stiprinimo konferencijoje Džakartoje (1997) šios strateginės veiklos kryptys buvo peržiūrėtos ir nustatyta, kad:
Naudojant visų penkių strategijų derinį gaunami geriausi rezultatai.
Šios strategijos praktiškai įgyvendinamos tam tikroje gyvenamoje ir socialinėje aplinkoje (miestuose, bendruomenėse, darbovietėse, mokyklose, ligoninėse).
Norint, kad ši veikla būtų efektyvi, žmonės turi patys dalyvauti sveikatos ugdymo renginiuose ir priimant sprendimus.
Siekiant aktyvaus bendruomenės ir žmonių dalyvavimo sveikatos stiprinimo procese labai svarbus yra švietimo ir informacijos vaidmuo.
Sveikatos stiprinimas yra pagrindinis investicijų ir sveikatos plėtros elementas (cit. Jankauskienė, Pečiūra, 2007).
Taigi, WHO (1986) teigia, kad sveikata kuriama rūpinantis ne tik savimi, bet ir kitais, gebant priimti sprendimus, kontroliuojant savo gyvenimo aplinkybes ir garantuojant,
20 kad visuomenė, kurioje žmogus gyvena, suteiktų visų savo narių sveikatą garantuojančias sąlygas (cit. Šveikauskas, 2008, p. 30).
Kintant visuomenės sveikatos nuostatoms, vertybėms, įgūdžiams keičiasi jaunimo požiūris į sveikatos problemas bei jos išsaugojimą. Remiantis atlikto tyrimo “Studentas ir sveikata” (2009) duomenimis galime teigti, kad ypatingai svarbiomis Lietuvos visuomenės sveikatos problemomis studentai laiko rūkymą, alkoholio vartojimą ir gamtos taršą. Nemažesne kiek visos šalies, tiek ir studentų sveikatos problema yra per didelis krūvis akims (skaitymas, TV, kompiuteris). Dauguma studentų patiria stresą. Šalies mastu, studentų nuomone, taip pat patiriama daug patyčių, smurto, plinta narkotikai, tačiau tarp studentų šios problemos kol kas sutinkamos reikšmingai mažiau. Akivaizdu, kad akademinis jaunimas indentifikuoja tas problemas, kurios iš tiesų aktualios tarp jaunimo bei įrodytos daugelio sveikatos tyrimų metu. Nors gyvensenos problemų daugėja, tačiau pastebima tendencija savo sveikatą vertinti gerai (66,9 proc.) arba labai gerai (15,2 proc.). Dauguma tyrėjų pabrėžia (Statistikos departamentas, 2006), kad subjektyvus sveikatos vertinimas susijęs ne tik su asmens fizine būkle, bet ir su kultūriniais, psichosocialiniais ir ekonominiais veiksniais. Todėl galime daryti prielaidą, kad gyvensenos problemos, nūdienos visuomenėje, tampa norma. Viena iš sąmoningumo stokos priežasčių – sveikatos ugdymo nuo mažens trūkumas. Šią visuomenės sveikatos stiprinimo priemonę indentifikavo ir tyrime dalyvavę studentai (Kavaliauskienė, 2010). Taip pat spręsti gyvensenos problemas siūloma: stiprinant rūkymo kontrolę, reguliariai tikrinantis sveikatą, skatinant žmonių fizinį aktyvumą, steigiant daugiau sveikatingumo ir poilsio centrų, kuriuose už prieinamą kainą būtų galima ne tik pailsėti, bet ir išmokti stiprinti sveikatą. Tačiau tarp studentų kol kas jų palaikomos ir kai kurios mokslu nepagrįstos priemonės, pavyzdžiui, „statyti daugiau ligoninių ir ruošti kvalifikuotų gydytojų, kad susirgus greitai ir gerai, nelaukiant eilėse, būtų gydoma“ arba kaip „skirti nemokamai daugiau vaistų“. Visos siūlomos priemonės, studentų nuomone, šalyje dar menkai įgyvendinamos todėl tampa akivaizdu, kad studentams reikalinga visakeriopa pagalba ne tik puoselėjant savo sveikatą, bet ir skiepijant sveikos gyvensenos principus bendruomenėje.
Literatūros apžvalga atskleidė studijų, susijusių su studentų požiūrio į visuomenės sveikatos problemomis, stoką. Minėtas mokslinis darbas atskleidė studentų nuomonę apie esamas visuomenės sveikatos problemas bei požiūrį į jų sprendimo būdus. Galime daryti prielaidą, kad moksliniuose darbuose nagrinėjamos gyvensenos problemos, tačiau pačių studentų požiūris, pasiūlymai menkai atsispindi. Ši studija naudinga tuo, kad padės atskleisti tiek pirmo tiek ketvirto kurso studentų gyvensenos aspektus, požiūrį į
21 sveikatos problemas bei sudarys galimybes palyginti skirtingų kursų studentų pozicijas šiuo klausimu. Taigi, tyrimas ne tik leidžia vertinti LSMU akademinio jaunimo gyvensenos kaitą, bet ir įtraukia į aktyvų dalyvavimą sprendžiant visuomenės sveikatos gerinimo klausimus.
22
3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
3.1 Tyrimo dalyviai ir atranka
Siekdami išsiaiškinti LSMU studentų požiūrį į akademinio jaunimo ir visos šalies gyventojų sveikatos problemas ir jo kaitą studijų metu, tyrėme pagrindinių studijų pirmo ir ketvirto kurso studentus. Tiriamoji LSMU studentų dalis buvo sudaryta sluoksninės tikimybinės imties pagrindu. Tiriamieji buvo atsitiktine tvarka renkami iš MA ir VA akademijų. Populiacija buvo suskirstyta į sluoksnius t.y. fakultetus (Medicinos fakultetas, Farmacijos fakultetas, Odontologijos fakultetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Slaugos fakultetas, o Veterinarijos akademijos fakultetai (Veterinarijos fakultetas, Gyvulininkystės technologijų fakultetas) dėl savo specifiškumo ir labai artimų studijų programų nebuvo grupuojami pagal fakultetus. Kiekvienam sluoksniui, išlaikant proporcijas, taikytas atsitiktinės imties sudarymo būdas. Populiacija sluoksnių atžvilgiu yra nevienalytė (heterogeniška), o sluoksnių viduje vienalytė (homogeniška).
Iš viso LSMU studijuoja 1139 pirmakursiai ir 605 ketvirtakursiai. Imties dydis n buvo apskaičiuotas remiantis formule (Kasiulevičius et al., 2006; Venclovienė, 2010):
) , ( ) ( ) 1 ( ) 1 ( 2 2 1 2 2 1 1 f n ,
kur įprastų α = 0,05 ir β = 0,80 pasirinkimų ir dvipusio testo atveju f(α,β) = 7,9; ν1 ir ν2 yra prognozuojamas tiriamo reiškinio (pavyzdžiui, rūkymo) dažnis tarp I ir IV kurso studentų. Skaičiavimus galima atlikti su imties dyžio skaičiavimo programa OpenEpi. Skaičiavimai parodė, kad n = 388, kas reiškia, kad kiekvienoje tiriamųjų grupėje turi būti ištirta po 388 studentų (iš viso 776). Kadangi tikimasi, kad nevisi tiriamieji dalyvaus tyrime, todėl pradinę imtį būtina padidinti. Patirtis rodo, kad apie 20 proc. studentų tyrimuose nedalyvauja, todėl imties dydis turėtų būti 466 tarp I ir IV kurso studentų. Reikiamas studentų skaičius pagal fakultetus buvo sudarytas proporcingai juose besimokančių studentų skaičiui (3.1.1 lentelė).
23 3.1.1 lentelė. LSMU tiriamųjų skaičius pagal kursą ir studijų programą (fakultetą).
Studentai buvo tiriami grupėmis, atrinktomis atsitiktiniu būdu, todėl pakviestų dalyvauti tyrime studentų skaičius nevisada sutapo su apskaičiuotu. Anketos buvo išdalijamos studentams auditorijoje prieš paskaitas. Paaiškinus tyrimo tikslą ir kaip užpildyti anketas, užpildytas anketas buvo prašoma grąžinti sutartu laiku. Tyrime dalyvauti buvo prašomi visi auditorijoje buvę studentai, todėl dažniausiai išdalintų anketų skaičius buvo didesnis nei apskaičiuotas.
Tarp I kurso studentų buvo išdalytos 494 anketos, jas užpildė 407 studentai (atsako dažnis 82,3 proc.). Tarp IV kurso studentų buvo išdalytos 453 anketos, jas užpildė 306 studentai (atsako dažnis 67,5 proc.). Kaip matome, I kurso studentai buvo pareigingesni.
3.2 Tyrimo metodai
Studentų apklausai parengta anketa yra originalus tyrimo instrumentas. Apklausos duomenys leidžia analizuoti tiriamosios grupės gyvensenos ypatybes, požiūrį į sveikatai palankias veiklas bei nustatyti prevencijos kryptis. Anketos validumas buvo patikrintas 2007/2008 mokslo metais apklausus LŽŪU studentus (N= 83).
I kursas IV kursas Fakul- tetai Mokosi iš viso Apskai-čiuota Išdalint a anketų Sugražin- ta anketų Atsako dažnis (proc.) Mokosi iš viso Apskai-čiuota Išdalin-ta anketų Sugražin- ta anketų Atsako dažnis (proc.) MA: MF 380 153 150 88 58,6 275 167 150 67 44,6 OF 167 68 78 72 92,3 125 76 76 65 85,5 VSF 41 18 18 16 88,8 40 26 30 28 93,3 FF 172 70 90 90 100 110 67 68 66 97 SF 146 60 60 44 73,3 64 39 39 32 82 VA: 233 97 98 97 98,9 150 91 90 48 53,3 Iš viso: 1139 466 494 407 82,3 764 466 453 306 67,5
24 Anketą sudaro įvadinė dalis ir 3 dalys (skalės, klausimų paketai). Įvadinėje dalyje kreipiamasi į studentą prašant jį dalyvauti apklausoje ir taip pat nurodomas tyrimo tikslas bei paaiškinama, kaip užpildyti anketą. Taip pat prašoma nurodyti savo lytį, amžių, studijuojamą specialybę ir vietovės tipą, iš kurioje baigė mokyklą. Šie duomenys reikalingi tiriamųjų grupių palyginimui.
Pirmoji anketos dalis skirta išsiaiškinti studento nuomonę, kiek svarbūs žmogaus sveikatai yra įvairūs dalykai, ir kiek pats studentas juos realizuoja. Skalės sudarymo idėja remiasi PSO ekspertų nuomone, kad žmogaus sveikatą 50 proc. lemia gyvensena, 20 proc. – paveldimumas, 20 proc. – aplinka ir 10 proc. – sveikatos priežiūros sistema ir medicinos mokslo progresas. Taigi siekiama išsiaiškinti, kiek studento nuomonė ir jo veiksmai atitinka ekspertų lūkesčius. Be to, ši skalė leidžia įvertinti sveikatai palankių ir žalingų veiksnių paplitimą studentų grupėse.
Antrąja anketos dalimi siekiama įvertinti studento nuomonę apie svarbiausias sveikatos problemas apskritai visoje Lietuvoje ir konkrečiai aukštojoje mokykloje, kurioje studentas mokosi. Atsakydami į pirmuosius klausimus studentai atskleidžia savo kompetenciją visuomenės sveikatos žinių srityje. Jų atsakymai gali būti palyginami su oficialiosios statistikos duomenimis arba visuomenės sveikatos ekspertų nuomone. Pareikšdami savo nuomonę apie aukštojoje mokykloje esančias sveikatos problemas studentai atskleidžia opias, skubiai spręstinas problemas pačioje aukštojoje mokykloje.
Taip pat tyrimas skatina visuomeninę bei bendruomenės atsakomybę rūpintis ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Trečiojoje anketos dalyje studentai prašomi pažymėti, kiek svarbios gyventojų sveikatos stiprinimui galėtų būti įvairios priemonės ir kiek realiai jos įgyvendinamos (kiek tai daroma) dabartiniu metu Lietuvoje. Skalė sudaryta remiantis Otavos visuomenės sveikatos stiprinimo Chartijos (1986) pagrindiniais teiginiais: 1) formuoti visuomenės sveikatos politiką; 2) kurti sveikatai palankią aplinką; 3) stiprinti bendruomenės veiklą; 4) ugdyti asmens įgūdžius; 5) perorientuoti sveikatos priežiūrą. Čia tikimasi sužinoti, kiek studentų požiūris į šalies gyventojų sveikatos stiprinimą atitinka minėtuosius teiginius.
Kiekviena skalė susideda iš 20 teiginių. Kiekvienas iš jų yra taikomas platesne prasme (bendra svarba, visa šalis) arba siauresne prasme (kiek tai tinka pačiam studentui, jo aukštajai mokyklai arba kiek tai konkrečiai daroma). Nuomonė vertinama 10 balų skale: nuo 0 – teiginys studentui visiškai nepriimtinas iki 9 – teiginys studentui tikrai priimtinas.
Pvz., teiginys “Nerūkau” vertinamas tokiu būdu. Pirmiausia studentas nusprendžia, kiek tai apskritai svarbu norint būti sveiku. Jeigu studentas nusprendžia, kad norint būti sveiku yra labai svarbu nerūkyti, jis turėtų pasirinkti atsakymą “9”, ir, priešingai,
25 jei studentas mano, kad rūkymas visai nekenkia sveikatai, tai jis turėtų pasirinkti atsakymą “0”. Po to studentas nusprendžia, kiek tai jis pats daro. Jei studentas niekada nerūko, tai, išreikšdamas savo nuomonę apie teiginį ”Nerūkau”, jis turėtų pasirinkti atsakymą “9”. Tačiau jei studentas kai kada rūko, t.y. nėra absoliučiai nerūkantis, jis gali rinktis tik žemesniu nei “9” balais vertinamą atsakymą ir kuo dažniau jis rūko, tuo jis turėtų rinktis mažesnį balą.
Tyrimui naudojama ranginė skalė. Ranginė skalė yra pagrindinis edukologinių objektų požymių matavimo būdas. Kiekvienam matuojamam objektui priskiriamas tik vienas balas, todėl ši požymių matavimo skalė pranašesnė nei nominalinė, kurioje balų skaičius sutampa su matuojamųjų objektų skaičiumi. Pakankamai didelis požymių rangas (lygus 10 balų) analizei leidžia naudoti tiek kokybinius, tiek ir kiekybinius metodus, pvz., apskaičiuoti procentinius pasiskirstymus ir vidutines reikšmes, tačiau šiuo atveju buvo naudotas kiekybinis tyrimo metodas.
26
4.
REZULTATAI
4.1 Bendra tiriamųjų charakteristika
Pagrindinė tiriamųjų socialinė demografinė ir kitos charakteristikos pateiktos 4.1.1 lentelėje (Priedas 2).
Tirtųjų studentų kontingentą sudarė trys ketvirčiai merginų (77,1 proc.) ir vienas ketvirtis vaikinų (22,9 proc.) (4.1.1 pav.).
4.1.1 pav. Studentų skirstinys pagal lytį (proc.).
Tyrime dalyvavo studentai, kurių amžiaus vidurkis 20,6 (SN = 2,65) metų. Didžioji dalis apklaustųjų buvo jaunesni nei 25 metai (97,8 proc.).
Studentai įvertino savo sveikatos būklę. Dauguma respondentų savo sveikatą vertino kaip gerą arba labai gerą (86,5 proc.), o tik 13,5 proc. tvirtino, kad jų sveikata patenkinama arba bloga (4.1.2 pav.).
27 Tyrėme MA ir VA medicinos, odontologijos, visuomenės sveikatos, farmacijos, slaugos, gyvulininkystės technologijos fakultetų I ir IV kurso studentus. Jų pasiskirstymas fakultetuose matyti 4.1.3 diagramoje.
4.1.3 pav. Studentų skirstinys pagal fakultetus (proc.).
Taip pat buvo domimasi kur studentai baigė vidurinę mokyklą (4.1.4 pav.). Daugiau nei puse respondentų mokyklą baigė kitame mieste – rajono ar savivaldybės centre (53,9 proc.). Likusieji pasiskirstė tolygiai – yra kilę iš to paties miesto (25,7 proc.) ar iš mažo miestelio (20,5 proc.).
28 Studentų buvo klausiama kur šiuo metu gyvena. Diagramoje (3.1.4 pav.) matyti, kad trečdalis studentų gyvena pas tėvus (25,7 proc.), tiek pat nuomoja butą ar kambarį (36,5 proc.) ar gyvena bandrabutyje (31,8 proc.). Tiesa, tik 0,6 proc. nurodė gyvenantys kitur.
4.1.5 pav. Studentų skirstinys pagal gyvenamą vietą (proc.).
Turėjome galimybę įvertinti respondentų socialinę – ekonominę padėti. Diagramoje (3.1.5 pav.) matyti, kad didžioji dauguma apklaustųjų šiuo metu neturi darbo, o tik 9 proc. dirba.
4.1.6 pav. Atsakymų į klausimą ”Ar dirbi samdomą darbą?” skirstinys (proc.)
29 Manydami, kad tyrimo rezultatus gali sąlygoti socialinė, ekonominė, demografinė padėtis, todėl naudingi bendri tiriamųjų duomenys. Tyrėme MA ir VA I ir IV kurso studentus, kurių amžiaus vidurkis 20,6 metai. Trys ketvirčiai tiriamųjų sudarė merginos ir tik vienas ketvirtis – vaikinai. Didžioji dauguma studentų savo sveikatą vertino pozityviai (86,5 proc.), o tik 13,5 proc – negatyviai. Daugiau nei puse respondentų yra kilę iš kito miesto (53,9 proc.), o pasiskirstymas pagal dabartinę gyvenamą vietą gana tolygus. Deja, didžioji dauguma nedirba (91 proc.).
4.2 LSMU studentų elgsena ir motyvacija sveikai gyventi
Literatūros duomenys rodo, kad jaunimas susiduria su įvairaus pobūdžio sveikatos problemomis, kurios gali lemti rimtus susirgimus, gyvenimo kokybę net tik jauname amžiuje, bet ir senatvėje. Apklausos duomenys leidžia charakterizuoti tam tikrus sveikos gyvensenos aspektus bei požiūrį į sveikatai palankias veiklas tarp jaunimo.
4.2.1 pav. LSMU studentų sveikatą stiprinančių veiklų bei motyvacijos palyginimas (įvertinimų nuo 0 iki 9 palyginimai statistiškai reikšmingi p < 0,001).
30 Diagramoje atsispindi studentų elgsena bei motyvacija sveikai gyventi (4.2.1 pav.). Nurodytos veiklos vertinamos kaip gana svarbias, nors realizuojamos rečiau nei tikėtasi. Vadinasi vienokios ar kitokios priežastys trukdo įgyvendinti tai kas traktuojama kaip svarbi veikla. Iš pateiktų sveikos gyvensenos skatinimo veiklų svarbiausiomis išrinktos pasivaikščiojimas gryname ore, dantų valymas bei būvimas linksmų draugų kompanijoje. Kai tuo tarpu probleminės sritys (žalingų įpročių nevartojimas, fizinis aktyvumas, sveika mityba) lieka menkai įvertintos.
Psichinė sveikata jaunimui labai svarbi, tai įrodo tyrimo duomenys. Studentams būdingas humoro jausmas: didelė dalis studentų teigė, kad mėgsta humorą, linksmus draugus. Tikėtina, kad įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, nervinė įtampa sukelia vis didėjantį poreikį poilsiui, taigi renkasi sau priimtinas poilsio formas.
Remiantis duomenimis studentai teikia pirmenybę pasyviam poilsiui. Vaikščiojimas gryname ore – viena iš jaunimo pasirinktų alternatyvų laisvalaikiui. Deja, aktyvus poilsis (aerobija, joga, bėgiojimas, mankšta) įvertinti bene žemiausiais balais, nors akademinis jaunimas šias veiklas įvertino kaip svarbias. Jaunimo polinkis į fizinį pasyvumą atsispindi ir literatūros analizėje.
Dar viena jaunuolių sveikatą palaikanti/stiprinanti veikla, kuri įvertinta gana aukštais balais – dantų valymas. Studentai rūpinasi burnos higiena ir tuo pačiu skatina supančią aplinką tai daryti.
LSMU studentai be minėtų sveikos gyvensenos elementų mano, kad reikia rūpintis savo lytine sveikata vengiant atsitiktinių lytinių santykių, nevartojant tabako bei sveikai maitinantis, tačiau realiai tai įgyvendina rečiau. Universitete įgytos sveikatos žinios turėtų būti praktiškai pritaikomos, tačiau studentai neskatina grūdinimosi, menkai domisi paskaitomis apie sveikatą, TV laidomis. Lyginant šio teiginio įvertinimą tarp fakultetų, visuomenei skirtų paskaitų lankymą labiau pripažįsta MF (p<0,001), SF (p<0,001), VSF (p<0,002) nei VA fakultetų studentai. Taip pat VA fakultetų studentai menkiau domisi literatūra apie sveikatą nei MF (p<0,001), VSF (p<0,007) ar SF (p<0,01) studentai. Nors sveikatos raštingumo puoselėjimas skatina kritinį mąstymą, tačiau akademinis jaunimas prioritetu laiko kitas sveikatą stiprinančias veiklas.
Apibendrinus studentai labiausiai motyvuoti rūpintis burnos higiena, pasyviai sportuoti, bendrauti su draugais, todėl šias veiklas atlieka dažniausiai. Tačiau kitų veiklų „kiek man tai svarbu?“ ir „kiek aš tai darau?“ įvertinimai skyrėsi. Peršasi išvada, kad studentai supranta minėtų veiklų svarbą, tačiau tikėtina, kad sveikatos raštingumo, motyvacijos stoka trukdo praktiškai tai dažniau įgyvendinti. Verta pastebėti, kad panaši
31 tendencija į sveikatą stiprinančias veiklas vyrauja ir kituose Lietuvos universitetuose (Kavaliauskienė, 2010).
4.2.1 LSMU studentų motyvacijos sveikai gyventi pokytis studijų metu
Diagramoje lyginami I ir IV kurso studentų motyvacija atlikti tam tikras sveikatai palankias veiklas. Akademinis jaunimas mano, kad svarbiausia rūpintis burnos higiena, psichine (būvimas su draugais) bei fizine sveikata (pasyvus fizinis aktyvumas). Taip pat žino ir supranta, kad svarbu nerūkyti, eiti laiku miegoti, mankštintis, pasisako, kad svarbu visada turėti būtiniausių vaistų. Tuo tarpu TV sveikatos laidų žiūrėjimą įvertino kaip mažiausiai naudingą sveikatos raštingumo ugdymui. Taigi tiek I tiek IV kurso studentai daugelį veiklų vertina tolygiai, tačiau išsiskyrė požiūris į: vitaminų vartojimą, sveiką mitybą, domėjimąsis literatūra apie sveikatą, paskaitų apie sveikatą lankymą, bendrų moralės normų laikymąsis bei fizinį aktyvumą t.y. mankštą, aerobiką, jogą.
32 Fizinis aktyvumas svarbus sveikos gyvensenos elementas, tačiau jo svarbą ne visi tiriamieji deramai įvertino. Analizė rodo, kad ketvirto kurso studentų požiūris į aerobikos, jogos, fitneso klubus (p<0,02) bei mankštą (p<0,002) statistiškai reikšmingai skiriasi nuo pirmakursių. IV kurso studentai labiau nei I kurso studentai vertina tokį aktyvų laisvalaikio praleidimo būdą. Vertinant lyties aspektu, merginos lankymosi aerobikos, jogos, fitneso arba kituose panašiuose klubuose, vaikščiojimą gryname ore svarbą įvertino aukštesniu balu nei vaikinai (p<0,001).
Studijų metu studentai įgijo moksliškai pagrįstų žinių, kurios atsispindi apklausos analizėje. I ir IV kurso studentų motyvacija sveikai maitintis statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,001). Apklausos duomenys atskleidė, kad sveikos mitybos svarbą gyvensenai labiau suvokia ketvirtakursiai, ypač merginos (p<0,001). Taip pat statistiškai reikšmingai skyrėsi tirtųjų grupių nuostata vitaminų atžvilgiu (p<0,04). Vitaminų svarbą sveikatai labiau vertino I kurso studentai. Šie mano, kad vitaminų vartojimas svarbiau sveikatos išsaugojimui nei racionali, pilnavertė mityba.
Statistiškai reikšmingas skirtumas pastebėtas vertinant domėjimąsi literatūra apie sveikatą. Ketvirto kurso studentai statistiškai reikšmingai labiau vertina savišvietą sveikatos srityje nei pirmo kurso (p<0,001). Remiantis diagrama matyti, kad studijų metu susidomėjimas literatūra apie sveikatą auga, o TV sveikatos laidos išlieka menkiausiai vertinama sveikatos raštingumo ugdymo forma tiek I tiek IV kurse.
Įdomu, kad IV kurso studentai statistiškai reikšmingai labiau vertina bendrų moralės normų laikymąsi, nei pirmakursiai (p<0,001). Dvasinės sveikatos puoselėjimas aktualesnis IV kurso studentams. Vertinant šį teiginį lyties aspektu, merginos statistiškai reikšmingai labiau suvokia šio teiginio svarbą (p<0,001). Tikėtina, kad tai susiję su LSMU vykdoma sveikatos politika.
Apibendrinus, pažiūros į daugelį išvardytų veiklų menkai kito nuo I iki IV kurso. Pastebėti statistiškai reikšmingi pokyčiai vertinant skirtumus tarp I ir IV kurso studentų nuostatos aerobikos ir jogos treniruočių bei mankštos atžvilgiu. Tuo tarpu sveikos mitybos klausimas aktualesnis IV kurso studentams. Štai domėjimąsis sveikatos klausimais, ypač literatūra, kinta studijų metais kai tuo tarpu sveikatos laidos išlieka menkai vertinamos.
