Vytautas Šakavičius
5 kursas, 4 grupėLSMU odontologijos 3-5 kurso studentų žinios apie
infekcijos kontrolę ir naudojamos individualios apsaugos
priemonės
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asistentas Edmondas Ratkus
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
LSMU odontologijos 3-5 kurso studentų žinios apie infekcijos kontrolę ir naudojamos individualios apsaugos priemonės
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ...
(vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ...
(mėnuo, diena)
20....m. ... (mėnuo, diena)
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0
bei reikalavimus? Santrauka
2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0 tikslas
5 uždaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų 0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8
Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0 apžvalga Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
12 (2 balai) 0,6 0,3 0
kriterijai? Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0
reikalavimus? Rezultatai
17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis? 0,4 0,2 0 aptarimas
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius? Išvados
25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar atitinka tyrimų rezultatus ? 0,2 0,1 0
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?
sąrašas
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo
29 (1 balas) 0,2 0,1 0
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai
rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir
-0,5
40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo
balo yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar
-0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai? balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai
-0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų): *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ___________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ Recenzento vardas , pavardė
___________________________________ Recenzento parašas
TURINYS
SANTRUMPOS ... 9 SANTRAUKA ... 10 SUMMARY ... 11 ĮVADAS ... 12 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 13 1.1. Skiepai ... 13 1.2. Medicininė apranga ... 141.3. Rankų higiena ir antiseptika ... 14
1.4. Individualios apsaugos priemonės ... 15
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 16
3. REZULTATAI ………... 17
3.1. Studentų žinios... 17
3.2. Studentų klinikinė apranga ir jos skalbimas ... 20
3.3. Rankų higiena ... 22
3.4. Studentų individualios apsaugos priemonės ... 23
3.5. Vakcinacijos apimtys tarp studentų ... 24
3.6. Studentų požiūris į sergančius infekcinėmis ligomis ... 27
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 IŠVADOS ... 29 PRAKTINĖS REKOMANDACIJOS ...29 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 30 PRIEDAI ... 33 Priedas Nr. 1 ... 33 Priedas Nr. 2 ... 34
Santrumpos
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas HBV – hepatito B virusas
HCV – hepatito C virusas
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas HB – hepatito B vakcina
aHBs – hepatito B viruso HBs antikūnai
MRSA – Meticilinui atsparus auksinis stafilokokas VRE – Vankomicinui atsparus enterokokas
χ2 – Chi kvadrato kriterijus p – reikšmingumo lygmuo
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Hospitalinės infekcijos yra dažnas reiškinys gydymo įstaigose. Gydytojai odontologai ne visada laikosi infekcijos kontrolės norminių reikalavimų.Tyrimo tikslas - nustatyti ir įvertinti skirtingų LSMU odontologijos kursų studentų žinias apie infekcijos kontrolę ir naudojamas individualias apsaugos priemones,vakcinacijos apimtis.
Medžiaga ir metodai:tyrimas atliktas, apklausiant 3-5 kurso LSMU odontologijos studentus, naudojant anonimines anketas.Tyrime dalyvavo 202 studentai- 45 trečio, 67 ketvirto ir 90 penkto kurso studentų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 23.0 paketą. Duomenims analizuoti panaudotas neparametrinis Chi-kvadrato (χ2) kriterijus, neparametrinis Kruskal-Wallis H testas bei neparametrinis Manio-Vitnio-U testas skirtumams tarp tiriamųjų grupių respondentų atsakymų
nustatyti. Dichotominiams duomenims taikytas neparametrinis Binominis testas. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
Rezultatai: 90,1 % studenttų nurodė,kad HBV virusas yra dažniausiais perduodamas odontologiniame kabinete. 98 % studentų nuolatos naudoja pirštines, 78,2 % veido kaukes, tik 8,4 % naudoja apsauginius akinius ar veido skydelius. Vakcina nuo hepatito B yra gavę 69 % visų studentų, o nuo sezoninio gripo 17,8 %.
Išvados. Studentų žinios apie infekcinių ligų perdavimo būdus yra geros. Dauguma infekcijų kontrolės procedūrų normų studentai laikosi, skirtumų tarp kursų nėra. Nemaža dalis studentų yra nepaskiepyti nuo hepatito B ir didelė dalis yra nepaskiepyti nuo sezoninio gripo. Būtina skatinti studentus nešioti akių apsaugos priemones, kad sumažėtų tikimybė užsikrėsti oru plintančiomis infekcinėmis ligomis bei neįvyktų mechaninė trauma.
Summary
Relevance of the problem and the purpose of the work. Health care associated infections are a common occurrence in health care facilities. Dentists do not always comply with the regulatory requirements for infection control. The aim of the study is to determine and evaluate the knowledge of the students of different LSMU dentistry courses about infection control and the use of individual protective
measures and the scope of vaccination.
Materials and methods. The study was done by interviewing 3rd-5th year Lithuanian University of Health Sciences dental students using anonymous questionnaires. The study involved 202 students - 45 third, 67 fourth and 90 fifth year students. Data analysis was performed using SPSS 23.0 software package. Non-parametric Chi-square (χ2) criteria, non-Non-parametric Kruskal-Wallis H test and non-Non-parametric Manio-Whitney-U test were used to analyze the differences between respondents in the respondent groups. A non-parametric Binomial test was used for dichotomy data. The results were statistically significant when the significance level was p<0.05.
Results. 90.1 % of students states that HBV virus is most commonly transmitted pathogen in the dental clinic. 98 % of students constantly use gloves, 78.2 % constantly use facial masks, only 8.4 % of all students uses protective glasses or face shields. Vaccines against hepatitis B have received 69 % of all dental students.
Conclusions Students knowledge about the ways in which infectious diseases are transmitted is good.
Most infection control procedures are followed by students well, there is no difference between courses. A
significant part of students are not vaccinated against hepatitis B and a large proportion is not vaccinated againts seasonal flu. It is necessary to encourage students to use eye protection equipment to prevent mechanical eye trauma and reduce the risk of airbone infection.
12 ĮVADAS
Burnos ertmė yra vieta dideliam kiekiui mikroorganizmų vystytis. Dėl drėgmės, tinkamos temperatūros bei vidinių ir išorinių metabolitų susidaro palankios sąlygos kauptis patogeniniams mikrobams, kurie gali sukelti kryžminę infekciją [1, 2]. Hepatito B (HBV) ir C (HCV), žmogaus imunodeficito (ŽIV), herpes simplex virusais, influenza, raudonukės bei kitais patogenais (ligos sukėlėjais) yra tikimybė užsikrėsti odontologijos klinikoje. Tai ypač svarbu žinoti burnos ertmės priežiūros speacialistams, nes jie gali būti ne tik infekcinių ligų taikiniai, bet ir užkrato nešiotojai. Odontologinių procedūrų metu infekcija gali būti perduodama oro lašeliniu būdu, tiesioginiu kontaktu su seilėmis ir krauju bei netiesiogiai – užterštais darbo instrumentais [3].
Infekcijos kontrolė yra mokslo sritis, susijusi su užkrečiamų ligų gydymo įstaigose prevencija ir valdymu [4]. Pagrindinės prevencinės priemonės: rankų plovimas, individualių apsaugos priemonių naudojimas, vakcinacija, panaudotų švirkštų ir adatų teisingas tvarkymas ir šalinimas; darbo aplinkos paviršių, įrangos, instrumentų sterilizavimas bei dezinfekavimas [5].
Kiekvienoje sveikatos priežiūros sistemoje būtina infekcijos kontrolės programa. Tai yra labai svarbi sveikatos priežiūros infrastrūkturos dalis, kuria užtikrinamas kokybiškas gydymas, tačiau dažnai infekcijos kontrolės programa yra ignoruojama gydytojų odontologų visame pasaulyje. [6,7,8].
Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti LSMU odontologijos 3-5 kursų studentų žinias apie infekcijos kontrolę ir naudojamas individualias apsaugos priemones bei vakcinacijos apimtis.
Uždaviniai:
1. Nustatyti studentų odontologų žinių lygį apie infekcijos kontrolę.
2. Išanalizuoti ir įvertinti studentų odontologų atliekamas infekcijos kontrolės procedūras. 3. Palyginti studentų odontologų atliekamas infekcijos kontrolės procedūras tarp kursų. 4. Nustatyti vakcinacijos apimtis tarp odontologijos studentų.
13
1. Literatūros analizė
Siekiant užtikrinti pacientų priežiūros kokybę, sumažinti galimas komplikacijas yra svarbu įsisavinti darbo su pacientais saugumo principus. Infekcinių ligų plitimas yra opi problema, kuri vis dažnesnė tampa sveikatos priežiūros sektoriuje [9]. Visų galimų užkrato nešiotojų neįmanoma identifikuoti, todėl rekomenduojama kiekvieną pacientą vertinti kaip sergantį ir, atliekant invazines procedūras, naudoti būtinas apsaugos priemones [10].
Dantų priežiūros kabinetas yra tokia vieta, kurioje tikimybė užsikrėsti infekcine liga yra labai didelė. Studentai, būsimieji odontologai, yra priskiriami didelei rizikos grupei, kur yra tikimybė užsikrėsti infekcinėmis ligomis, nes jie nėra išsamiai supažindinti su visais infekcijos kontrolės protokolais ir neturi būtinos klinikinės praktikos [3]. Universitete studentai supažindinami su mokomosiomis programomis, kaip tinkamai dirbti su pacientais ir užtikrinti saugią darbo aplinką.
2012 metais Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu išleisti teisės aktai dėl infekcijos kontrolės odontologijos įstaigose. Nustatytos infekcijos kontrolės normos sveikatos priežiūros įstaigoms, siekiant sustabdyti galimos kryžminės infekcijos perdavimo riziką tarp gydančio personalo ir pacientų [11].
Skiepai
Atliekant odontologines procedūras, visada yra galimybė susižeisti, tuo atveriant infekcijos kelią krauju plintantiems mikroorganizmams. Tai gali atsitikti neatsargiai elgiantis su odontologiniais instrumentais, susižeidus ir patekus sergančio paciento kraujo ar seilių ant pažeistos odos. Trys pagrindinės krauju plintančios infekcijos, susižeidus intstrumentais, yra HBV (hepatito B virusas), HCV (hepatito C virusas) ir ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas). Tikimybės užsikrėsti ŽIV yra apie 0,3 % ; HCV 2,7 – 10 % ir HBV 5 – 45 % [12].Nors vakcinos nuo ŽIV ir HCV nėra, tačiau skiepai nuo HBV yra viena pagrindinių profilaktikos priemonių. Hepatitas B yra didelės apimties problema, paplitusi visame pasaulyje [13]. Lietuvoje nuo 2012 iki 2016 metų sergamumas ūminiu hepatitu B padidėjo nuo 0,8 iki 1,1 atvejo/ 100 tūkstančių gyventojų [14]. HBV viruso sukelta liga pažeidžia kepenis, įvyksta uždegimas, dėl komplikacijų gali išsivystyti kepenų cirozė ir vėžys [13]. HB vakcina yra įtraukta į 179 šalių nacionalines imunoprofilaktines programas, skirtas vaikams, o apie 69 % 2008 metų gimusių vaikų yra skirtos visos trys būtinos vakcinacijos [15]. Atlikus ilgalaikius tyrimus, iš gautų rezultatų pastebėta, kad antikūnų (aHBs) titrai vakcinoje po tam tikro laiko sumažėja ir gali būti visai neaptinkami. Atlikus trijų dozių kursą, imunologinis atsakas išlieka 99 % žmonių po vienerių metų ir 37 %– po 15 metų. Žmonių, vakcinuotų kūdikystėje, apsauga gali būti neilga dėl nepakankamai išsivysčiusios imuninės sistemos,
14 tokiu atveju padidėja tikimybė užsikrėsti hepatitu B paauglystėje ir sulaukus pilnametystės [16]. Nors vakcinacija yra privaloma gydytojams odontologams, tačiau iš tyrimų, atliktų Lietuvoje, pastebėta kitokia situacija. Tik 35,9 % apklaustų gydytojų gavo visą trijų dozių kursą (pirmoji dozė yra pradinė, o antroji ir trečioji yra skiriamos atinkamai praėjus vienam ir šešiems mėnesiams nuo pirmosios) ir net 50,8 % buvo visai nepasiskiepiję nuo hepatito B [6]. Brazilijoje atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo 179 odontologijos studentai, net 79,9 % studentų buvo paskiepyti nuo hepatito B, iš kurių 68,5 % gavo visas dozes [17].
Medicininė apranga
Medicininė apranga ne tik padeda lengviau identifikuoti gydymo įstaigos personalą, bet ir apsaugo juos nuo seilių, kraujo, įvairių odontologinių medžiagų patekimo ant kasdienių rūbų bei odos [18]. Preparuojant greitaeigiu odontologiniu instrumentu, šalinant susikaupusias apnašas nuo danties paviršiaus ultragarsiniu skaleriu, susiformuoja aerozolio lašiukai, kurių sudėtyje yra seilių, kraujo, burnos mikrofloros, danties kietųjų audinių dalelių [19]. Iš burnos į aplinką išlėkęs aerozolis gali keliauti įvairiomis kryptimis ir nusėsti ant gydytojo veido, rankų, rūbų, darbo aplinkos paviršių. Patogeniniai mikroorganizmai, pavyzdžiui, HBV, su krauju patekęs ant rūbų gali išlikti virulentiškas net 7 dienas . Dėl tokio mikroorganizmų aktyvumo verta susirūpinti, nes užteršti rūbai gali tapti vienu iš kryžminės infekcijos perdavimo būdų, tačiau atliktoje lietatūros analizėje nerasta įrodymų, kad būtų įmanoma perduoti patogenus pacientui nuo aprangos [20].
Rankų higiena ir antiseptika
Iki XX amžiaus pabaigos padaugėjo įrodymų, kad patogeniniai organizmai gali būti pernešami nuo sveikatos priežiūros specialistų rankų ant pacientų [21]. Rankomis atliekamos odontologinės procedūros burnoje, vyksta kontaktas su paciento gleivine ir oda, liečiami medicininiai instrumentai ir darbo aplinkos paviršius. Būtent dėl šios priežasties rankos gali tapti patogenų šaltiniu [22]. Fluent įvardijo, kad kiekvienais metais pasitaiko daugiau nei du milijonai hospitalinių infekcijų, susijusių su mikroorganizmais nuo sveikatos priežiūros specialistų rankų [23]. Pasak Mathur, ant rankų dažniausiai randama mikroorganizmų: miticilinui atsparus Staphylococcus aureus (MRSA), vankomicinui atsparus
Enteroccus (VRE), dauginio atsparumo gram neigiamų bakterijų, Candida spp ir Clostridium difficle [24].
Efektyvi rankų higiena ir antiseptika yra veiksmingiausia priemonė, siekiant užkirsti kelią mikrobų pernešimui sveikatos priežiūros įstaigose [24]. Kapil ir bendraautoriai nustatė, kad, įtrynus rankas alkoholiniu antiseptiku bei teisingai jas nuvalius, bakterijų ant gydytojų ir slaugytojų rankų sumažėjo nuo 95 iki 99 % [25]. Pagal Lietuvos higienos normas, rankas būtina plauti: ,,prieš pradedant darbą;kai rankos
15 vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais; nusimovus paciento krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku; pasinaudojus tualetu”. Higieninė rankų antiseptika privaloma: ,,prieš ir po tiesioginio kontakto (sąlyčio) su pacientu; prieš pradedant darbą skyriuose, kuriuose yra ypač didelė infekcijos įgijimo rizika pacientui ir personalui; prieš atliekant invazines procedūras, prieš užsimaunant pirštines; po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar paviršiais” [12]. Mikrobinę odos florą sudaro pastovūs (rezidentiniai) ir laikini (tranzitiniai) mikroorganizmai. Tranzitinę rankų florą sudaro ant rankų paviršiaus nusėdusios bakterijos, virusai ir grybeliai, kurie pasižymi dideliu virulentiškumu bei asocijuojasi su sveikatos priežiūros įstaigose susijusiomis infekcijomis. Valant ar plaunant rankas svarbu pašalinti visus laikinus mikroorganizmus bei sumažinti pastoviųjų [26].
Individualios apsaugos priemonės
XX amžiaus didžiąją dalį gydytojai odontologai nenaudojo jokių apsaugos priemonių, kad apsaugotų savo veidą, akis, burną [2]. Prie asmeninių odontologo apsaugos priemonių yra priskiriamos pirštinės, veido kaukės, skydeliai, apsauginiai akiniai.
Veido kaukė yra pagrindinė priemonė, sauganti nuo oru plintančių ligų sukėlėjų patekimo į kvėpavimo takus, tačiau jos, kaip efektyvios priemonės, naudojimas nuo sezoninio gripo viruso nėra vieningai patvirtintas mokslininkų [27,28]. Respiratoriai, kuriuose įmontuoti filtrai, daug geriau apsaugo nuo aerogeniniu būdu plintančių ligų [29].
Odontologai yra vieni iš daugelio profesijos atstovų, kuriems darbo metu yra rizika patirti akių sužalojimą. Regos organus galima pažeisti, ant akies junginės patekus odontologinių procedūrų metu plintančio infekcinio užkrato, kenksmingų medžiagų ar įvykus mechaninei traumai, todėl būtina naudoti apsauginius akinius ar veido skydus [30]. Afzha ir bendraautoriai nerekomenduoja nešioti kontaktinių lęšių odontologinių procedūru metu, nes jie visiškai neapsaugo akių. Iš šių mokslininkų atlikto tyrimo rezultatų matyti, kad po darbo su pacientu, nenaudojant apsauginių akinių ir skydų, kontaktiniai lęšiai buvo užteršti 100 %, o naudojant apsaugos priemonės – 50 % [31]. Veido skydai yra pranašesni už akinius, nes jie apsaugo didesnę veido dalį. Odontologai dažniau pasirinkdavo akinius, nes jie yra patogesni nei skydai, jų mažesnis atspindys ir rečiau rasoja [32]. Iš Jemene ir Saudo Arabijoje atliktų tyrimų nustatyta, kad atitinkamai tik 14 proc. ir 29,2 proc. visų odontologijos studentų naudoja akių apsaugos priemones [9,33].
16
2. MEDŽIAGA IR METODAI
Atliktas tyrimas apklausiant studentus,naudojant anonimines anketas. Tyrimui atlikti 2018-02-08 gautas Bioetikos komiteto leidimas (Priedas Nr. 1). Leidimo numeris: BEC-OF-97. Anketas sudarė 20 klausimų. (Priedas Nr. 2). Apklausos buvo išdalinamos atsitiktinai pasirinktiems 3 - 5 kurso LSMU odontologijos fakulteto studentams. Prieš pradėdami pildyti anketą, respondentai buvo informuoti, kad pasirašydami tiriamojo asmens sutikimo formą sutinka dalyvauti tyrime, gautų duomenų konfidencialumas
garantuojamas, duomenys bus panaudoti tik tyrimui apibendrinti.
Tyrimas buvo atliktas 2018 m. vasario – 2018 m. kovo mėn. Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų
universitete (LSMU). Tyrimo laikotarpiu LSMU mokėsi 320 odontologijos 3 - 5 kurso vientisųjų studijų studentai,103 - trečio, 87 – ketvirto bei 120 – penkto kursų vyriškos ir moteriškos lyties studentai. Imtis sudaryta naudojantis Panijoto formule:
𝑛 = 1
∆2+1
𝑁
∆2 - imties paklaida N - generalinė visuma
Pagal Panijoto formulę (paklaida - 0,05, N - 320) imtis turėjo būti 178 respondentai, kad ji būtų reprezentatyvi.
Tyrime dalyvavo viso 202 studentai - 32 (15,84 %) vyrai ir 170 (84,16 %.) moterų. ,45 (22,28 %) studentai mokėsi trečiame kurse, 67 (33,17 %) - ketvirtame, 90 (44,55 %) - penktame odontologijos studijų kurse.Šio tyrimo imtis yra pakanakama n – 202.
Statistiniai metodai
Surinktos visos atsakytos anketos (n – 202), į „Microsoft Excel“ programą suvesti respondentų atsakymai. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 23.0 paketą. Panaudotas neparametrinis Chi-kvadrato (χ2) kriterijus, neparametrinis Kruskal-Wallis H testas bei neparametrinis Manio-Vitnio-U testas skirtumams tarp tiriamųjų grupių respondentų atsakymų nustatyti. Dichotominiams duomenims taikytas neparametrinis Binominis testas. Rezultatai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai reikšmingumo lygmuo p<0,05.
17
3. REZULTATAI
Lentelė Nr. 1. Respondentų pasiskirstymas pagal studijų kursą bei lytį.
Kursas N (%) Vyrai n (%) Moterys n (%)
3 kursas 45(22,28 8(17,78) 37(82,22) 4 kursas 67(33,17) 6(8,96) 61(91,04) 5 kursas 90(44,55) 18(20) 72(80) Iš viso 202(100) 32(15,84) 170(84,16) n-respondetų skaičius 3.1. Studentų žinios
1 pav. Odontologijos fakulteto studentų nuomonė apie dažniausiai plintančius mikroorganizmus odontologinėje praktikoje
Net 90,1 % studentų nurodė,kad HBV virusas yra dažniausiai perduodamas odontologinėje aplinkoje, 54 proc. paminėjo HCV, 52,5 % Influenza, 45 % ŽIV ir tik 38 % įvardijo TBC viruso grėsmę.Studentai turėjo galimybę irašyti kita jiems žinomą sukelėją,visi 4 % paminėjo herpes simplex virusą. Nuomonė tarp kursų išsiskyrė,tik dėl hepatito C viruso dažnumo perdavimo, ketvirtakursiai nurodė,kad tai mažiau pasitaikanti infekcija palyginus su kitais kursais.(χ²=7,547, p=0,023).Atsakymų pasiskirstymas kursuose į šį klausimą pavaizduotas diagramoje(2 pav.).
18 2 pav. Studentų nuomonės pasiskirstymas kursuose apie dažniausiai plintančius mikroorganizmus odontologinėje praktikoje.
Analizuojant odontologijos studentų atsakymų rezultatus į klausimą dėl galimų užkrečiamų ligų sukelėjų plitimo būdų, buvo stebimos puikios žinios.Beveik visi studentai teisingai identifikavo krauju plintančius sukelėjus (hepatito B ir C virusus, žmogaus imunodeficito virusą) bei oru plintančias
sukelėjus(tuberkuliozės mikrobakterija ir influenza).Apie trečdalis visų studentų klydo dėl hepatito B plitimo per seiles galimybės.Respondentų pasiskirstymas pavaizduotas lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2.
Kursai Plitimo būdas HBV HCV ŽIV Influenza Tuberkuliozės mikrobakterija 3 kursas Per kraują 100.0 % 93.3 % 97.8% 13.3% 4.4% Per seiles 31.1% 15.6% 11.1% 17.8% 40.0% Arogeniniu 0.0% 0.0% 0.0% 93.3% 100.0% Per kontaktą su oda/gleivine 20.0% 15.6% 22.2% 15.6% 22.2% 4 kursas Per kraują 95.5% 83.6% 97.0% 9.0% 6.0% Per seiles 29.9% 26.9% 16.4% 34.3% 38.8% Arogeniniu 3.0% 0.0% 0.0% 97.0% 98.5% Per kontaktą su oda/gleivine 9.0% 9.0% 7.5% 22.4% 35.8% 5 kursas Per kraują 98.9% 95.6% 94.4% 13.3% 2.2% Per seiles 28.9% 18.9% 16.7% 23.3% 25.6% Arogeniniu 2.2% 3.3% 1.1% 92.2% 97.8% Per kontaktą su oda/gleivine 10.0% 8.9% 21.1% 12.2% 17.8%
19 Į klausimą ,,Kokia tikimybė užsikrėsti įsidūrus ŽIV infektuota adata” teisingai atsakė (0,1-0,4 %) tik 25,7 % visų korespondentų palyginus su 74,3 % blogai atsakiusiųjų. Atsakymų rezultatai pavaizduoti
diagramoje (3 pav.).Daugiausiai teisingai atsakė penkto kurso studentai (40 %),mažiausiai teisingai atsakė ketvirtakursiai (10,4 %).Net 64,2 % ketvirto kurso studentų manė,kad tikimybė užsikrėsti ŽIV po
susižeidimo adata yra 50-90 %. Penkto kurso rezultatai statiškai reikšmingai skiriasi nuo ketvirto (χ²=35,311, p=0,002) ir trečio (χ²=57,553, p=0,001).Atsakymų pasiskirstymas kursuose į šį klausimą pavaizduotas diagramoje (4 pav.).
3 pav. Odontologijos fakulteto studentų atsakymai į klausimą: ,,Kokia tikimybė užsikrėsti įsidūrus ŽIV infektuota adata?’’.
20 Į klausimą: ,, Ar nepakankamai atliekant odontologinių instrumentų dezinfekciją bei sterilizaciją,infekcija gali patekti nuo vieno paciento kitam ? ’’ 92,1 % visų studentų nurodė,kad taip ji gali atsitikti ir tik 2,5 % respondentų nurodė, kad ne (χ²=313.970; p=0,001). Atsakymų rezultatai pavaizduoti diagramoje (5 pav.).Tarp kursų nuomonė statistiškai reikšmingai nesiskiria (χ²=0,24; p=0,993).
5 pav.Studentų atsakymai į 6 klausimą.
3.2. Studentų klinikinė apranga ir jos skalbimas.
Tarp visų studentų daugiau nei pusė (56,9 %) renkasi chalato ir medicinės pižamos derinį,kai tuo tarpu tik pižamą ar chalatą dedasi atitinkamai tik 20,8 % ir 22,3 % studentų. Aprangos ypatumai tarp vyrų ir
moterų studentų statistiškai reikšmingai skiriasi (χ²=7,753; p=0,021). Dauguma merginų studenčių renkasi chalato ir medicininės pižamos derinį (60,6 %), kai vyrai tuo tarpu procentaliai vienodai renkasi
medicininę pižamą arba medicininės pižamos ir chalato derinį (po 37,5 %).Lyginant aprangų
pasiskirstymą pagal kursus reikšmingo skirtumo nėra (χ²= 8,983; p=0,062).Visų studentų rezultatai apie naudojama klinikinę aprangą pateikiami 6 paveiksle, o aprangos pasiskirstymas tarp lyčių 7 paveiksle.
21 7 pav. Nešiojamos aprangos pasiskirstymas tarp lyčių.
Studentų aprangos skalbimo dažniai pateikti 8 paveiksle.Iš jų matome,jog tik 8,9 proc. visų studentų savo uniformą skalbia kas dieną,daugiau nei pusė (55,4 proc.) tai atlieka 1-2 kartus per savaitę.
22 Lyginant kursus stebimi statistiškai reikšmingi medicinines aprangos skalbimo ipročių skirtumai tarp penkto ir ketvirto (χ²=32,381, p=0,001) bei ketvirto ir trečio kursų (χ²=25,883, p=0,033). Pavaizduotoje diagramoje (9 pav.) matome,kad ketvirto kurso studentai rečiau skalbią aprangą, palyginus su kitais kursais.Lyginant lytis statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
9 pav.Aprangos skalbimo dažniai tarp kursų
3.3. Rankų higiena
Vertinant odontologijos studentų rankų higieną (10 paveikslėlis), net 83,2 proc. visų studentų naudoja skystą muilą kartu su dezinfekuojančiu skysčiu, nedidelė dalis (15,8 proc.) studentų naudoja tik skystą muilą. Rankų plovimo ipročiai tarp kursų statistiškai reikšmingai skiriasi (χ²=9,632, p=0,047)-žemesnių kursų studentai yra labiau linkę naudoti tik skystą muilą palyginus su vyresniais kursais (11 paveikslėlis).
23 11 pav. Rankų higienai naudojamų priemonių pasiskirstymas kursuose.
3.4. Studentų individualios apsaugos priemonės.
Atsakant į klausimą: ,,Ar darbo metu nusiimate asmeninius aksesuarus ?’’ statistiškai reikšmingų
skirtumų tarp vyriškos ir moteriškos lyties ar kursų nebuvo nustatyta (p>0,05). Imant visus respondentus, nusiimančius aksesuarus yra statistiškai reikšmingai daugiau (p<0,05).Stebint diagramą (12 paveikslas), iš visų korespondentų apie du trečdaliai nusiima asmeninius aksesuarus (69 %) ir tik trečdalis ne (31 %).
12 pav. Nusiimančių asmeninius aksesuarus procentalinis studentų skaičius.
13 ir 14 paveiksluose esančios diagramos iliustruoja odontologijos studentų individualių apsaugos priemonių ir metodų panaudojimus. Šiuose klausimuose statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kursų nebuvo nustatyta (p>0,05). Didžioji dauguma visų studentų (98 %) nurodė, kad nuolatos dėvi apsaugines
24 pirštines ,tačiau sąlyginai nedidelis skaičius studentų (78,2 %) nuolatos dėvi apsaugines veido kaukes. Tik 8,4 % studentų pažymėjo, kad visada naudoja apsauginius akinius ar skydus, dauguma pažymėjo, kad juos užsideda tik kartais (74,8 %). Didžioji dauguma studentų (94,6 %) nurodė, kad prieš priimdami naujus pacientus nuvalo odontologinę kėdę, stalelį ir lempą, tačiau apie trečdalis jų (29,2 %) ne visada surenka paciento infekcinių ligų anamnezę.
13 pav. Odontologinių pirštinių naudojimas tarp studentų.
14 pav. Individualių apsaugos priemonių ir metodų naudojimas tarp studentų.
25 15 paveiksle pateikiami duomenys apie studentų vakcinaciją nuo hepatito B, o 16 paveiksle pateikiamas gautų dozių skaičius. Tarp visų respondentų,124 (61%) studentai buvo paskiepyti nuo hepatito B
(p<0,05).Nors statistiškai reikšmingų skirtumų tarp kursų nerasta (χ²=5,350, p=0,068),tačiau diagramoje (paveikslas 17) matosi, kad daugiausiai paskiepyta buvo 5 kurso studentų (68,9 % ),o mažiausiai 4 kurso studentų (50,7 %). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyčių nebuvo (p=0,527). Tarp vakcinuotų studentų, mažiau nei pusė (47,6 proc.) nurodė, kad gavo rekomenduojamą 3 dozių kursą,o 40,3 proc. nepamena.
15 pav. Paskiepietų nuo hepatito B studentų skaičius.
16 pav. Gautų hepatito B dozių skaičius.
26 18 klausime, dėl papildomų gautų vakcinų, stebimas vakcinos nuo gripo statistiškai reikšmingas skirtumas tarp kursų ( χ²=10,354, p=0,006), 47,2 % penktakursių buvo paskiepyti nuo gripo, kai tuo tarpu tik 13,9 proc. trečiakursių gavo šią vakciną (19 paveikslas), apkritai tik maža dalis visų studentų (17,8 proc.) buvo paskiepyti nuo gripo (18 paveikslas). Beveik identiškas skaičius visų studentų buvo paskiepyti MMR (nuo tymų,kiaulytės,raudoniukės) ir DTP (nuo kokliušo,difterijos stabligės) vakcinomis-atitinkamai 68,3 ir 68,3 proc.
18 pav. Vakcinacijos apimtys
19 pav. Vakcinacijos apimtys tarp skirtingų kursų
Į 19 klausimą: ,,Ar manote, kad studentai turėtų būti paskiepyti, jog galėtų dirbti su pacientais? “, didžioji dauguma visų respondentų (92,6 %) mano, kad tūrėtų būti paskiepyti ( χ²= 169,746, p= 0,001 ; χ²=
27 161,653, p=0,001).Statistiškai reikšmingų skirtumų nei tarp lyčių (χ²=1,356, p=0,508); nei tarp kursų ( χ²=2,032, p=0,730) nerasta.
20 pav. Studentų nuomonė, dėl skiepijimo būtinumo. 3.6. Studentų požiūris i sergančius infekcinėmis ligomis
Į 20 klausimą: ,,Ar gydytumėte pacientą, jei sužinotumėte, kad jis serga infekcine ? ”, dauguma (82,7 %) visų studentų sutiktų gydyti,tačiau imtųsi papildomų asmeninės apsaugos priemonių (χ²=222,96,
p=0,001). Nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kurso ar lyčių (p<0.05).
28
Rezultatų aptarimas
Apibendrinus gautus duomenis, galima teigti, kad studentų žinios apie galimus ligų perdavimo būdus yra geros. Didžioji dauguma studentų teisingai nurodė išvardytų infekcinių ligų plitimo būdus. Verta pastebėti, kad apie trečdalis studentų mano, jog HBV virusas gali būti perduodamas seilėmis. Nors žmogaus seilėse randama HBV viruso, tačiau daug mažesnėmis koncentracijomis negu kraujyje. Tik tuo atveju, kai į seiles patenka infekuoto kraujo, jos tampa pavojingos [34]. Tokį atsakymą studentai galėjo pasirinkti dėl žinių trūkumo arba dėl to, kad nesuprato klausimo.
Nustebino studentų atsakymas į klausimą dėl tikimybės užsikrėsti ŽIV, įsidūrus infekuota adata. Teisingai į klausimą atsakė tik 25,7 % tyrime dalyvavusių studentų. Paskutinio kurso studentai geriausiai atsakė į šį klausimą (40 %) palyginus su žemesniais kursais. Atsižvelgiant į kitų autorių atliktus tyrimus, pastebėta, kad odontologijos studentai į šį klausimą atsakė geriau negu LSMU studentai (iš viso teisingai atsakė 37,1 %) [35].Tokiu atveju tenka pastebėti, kad studentams trūksta žinių arba jie supainiojo procentus užsikrėsti ŽIV, kurie siekia nuo 0,03 iki 0,3 % su tikimybe užsikrėsti HBV, kuris siekia 6-30 proc. Atliktoje anketinėje apklausoje dėl individualių apsaugos priemonių naudojimo buvo nustatyta, kad 98 proc. studentų visada naudoja apsaugines pirštines, tačiau tik 8,4 % nuolat naudojasi apsauginiais akiniais ar veido skydeliais. Palyginus Saudo Arabijos ir Jemeno studentų atliktų apklausų rezultatus, pastebėta, kad jie akių apsaugos priemones nuolat naudojo atitinkamai 29,2 % ir 14 %. [9,33]. Nuolat apsaugines kaukes naudojo 78,2 proc. Šis rodiklis yra aukštesnis negu tyrimų, atliktų Jemene, metu (53,8 proc.), tačiau žemesnis palyginus su Saudo Arabijos studentais (90,8 proc.) [9,33].Vadinasi, LSMU odontologijos studentai yra nepakankamai supažindinti su individualiomis apsaugos priemonėmis.
Iš šio tyrimo atliktų rezultatų galima pastebėti, kad didelė dalis studentų yra nepaskiepyti nuo hepatito B, tik 61 proc. visų kursų studentų buvo paskiepyti. Šis rodiklis yra mažesnis palyginus su tyrimais, atliktais Saudo Arabijoje (89,8 proc.), Nigerijoje (88,71 proc.), Brazilijoje (79,9 proc.) ir Jemene (71,7 proc.) [9,17,33,36]. Iš Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatų buvo nustatyta, kad net 50,8 proc. gydytojų odontologų yra nepaskiepyti nuo hepatito B [6]. Verta pažymėti, kad tik 47,6 proc. LSMU studentų gavo rekomenduojamą trijų dozių kursą. Šie skaičiai yra mažesni, jei lygintume su rezultatais, gautais Saudo Arabijoje (74 %) ir Jemene (55 %) [9,33]. Apibendrinus galima teigti, kad Lietuvos odontologijos studentai neįvertina galimos hepatito B grėsmės bei visuotinio viruso imlumo.
LSMU studentų odontologų požiūris į sergančiuosius infekcinėmis ligomis yra labai teigiamas, 87,7 proc. visų respondentų sutiktų gydytų tokius pacientus, palyginus su studentais Jemene, kurių mažiau nei pusė gydytų (45,1 %) [33].
29 Interesų konfliktas
Interesų konfliktų nėra.
IŠVADOS
1. Studentų žinios apie infekcinių ligų perdavimo būdus buvo puikios, tačiau dauguma studentų nežinojo, kad tikimybė užsikrėsti ŽIV įsidūrus adata yra labai maža.
2. Dauguma infekcijų kontrolės procedūrų normų studentai laikosi, tačiau labai maža dalis studentų naudoja apsaugines akių priemones (8,4 %)
3. Atliekamos infekcijos kontrolės procedūros tarp kursų nesiskyrė.
4. Nemaža dalis studentų yra nepaskiepyti nuo hepatito B (39 %),labai maža dalis studentų yra paskiepyti nuo sezoninio gripo (17,8 %).
Praktinės rekomendacijos
Būtina skatinti studentus nešioti akių apsaugos priemones, kad sumažėtų tikimybė užsikrėsti oru plintančiomis infekcinėmis ligomis bei neįvyktų mechaninė trauma.
30
Literatūros sąrašas
1. Laheij AM, Kistler JO, Belibasakis GN, et al. Healthcare-associated viral and bacterial infections in dentistry. Journal of Oral Microbiology. 2012; 4:17659.
2. Nejatidanesh F, Khosravi Z, Goroohi H, Badrian H, Savabi O. Risk of contamination of different areas of dentist's face during dental practices. International Journal of Preventive Medicine. 2013; 4(5):611– 615.
3. AL-Essa NA, AlMutairi MA. To what extent do dental students comply with infection control practices? The Saudi Journal for Dental Research. 2016
4. Mythri H., Arun A, Kashinath KR. Perception and practice regarding infection control measures among healthcare workers in a tertiary center, South India. Journal of Chemical and Pharmaceutical Research, 2015, 7(2):109-114
5. Haridi HK, Al-Ammar AS, Al-Mansour MI. Compliance with infection control standard precautions guidelines: a survey among dental healthcare workers in Hail Region, Saudi Arabia. Journal of Infection Prevention. 2016, 17(6);268-276.
6. Rimkuvienė J. Infekcijų kontrolė odontologijoje. Odontologinės sveikatos priežiūros specialistų požiūriu. Daktaro disertacija. Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (10 B). Vilnius, 2011.
7. Mutters NT, Hägele U, Hagenfeld D, Hellwig E, Frank U. Compliance with infection control practices in an university hospital dental clinic. GMS Hygiene and Infection Control. 2014; 9(3): Doc18.
8. Bommireddy VS, Pachava S, Sanikommu S, Vinnakota NR, Talluri D, Ghanta BK. Infection control measures among dental practitioners in a Southern state of India: A cross-sectional study. Journal of Indian Association of Public Health Dentistry. 2016; 14:302-7.
9. Ibrahim, N.K., Alwafi, H.A., Sangoof, S.O., Turkistani, A.K., Alattas, B.M. Cross-infection and infection control in dentistry: knowledge, attitude and practice of patients attended dental clinics in King Abdulaziz University Hospital, Jeddah, Saudi Arabia. Journal of Infection and Public Health. 2017; 10:438–445
10. de Amorim-Finzi MB, Cury MV, Costa CR, Dos Santos AC, de Melo GB. Rate of Compliance with Hand Hygiene by Dental Healthcare Personnel (DHCP) within a Dentistry Healthcare First Aid Facility. European Journal of Dentistry. 2010; 4(3):233–237.
11. Lietuvos higienos norma HN 47- 1: 2012, Lietuvos Respublikos Seimas, 2012.
12.Westall JO, Dickinson C. Compliance with occupational exposure risk management procedures in a dental school setting.British Dental Journal. 2017; 222:859–63.
13.Meireles LC, Marinho RT, Van Damme P. Three decades of hepatitis B control with vaccination. World Journal of Hepatology. 2015 ;7:2127–32.
14. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2016 m. apžvalga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2017
31 15. La Torre G, Mannocci A, Saulle R,Colamesta V,Meggiolaro A,Mipatrini D,Sinopoli A.Economic evaluation of HBV vaccination: a systematic review of recent publications (2000‐2013). Human Vaccines & Immunotherapeutics. 2016; 12:2299‐2311.
16. Yao J, Shan H, Chen Y, Jiang ZG, Dai XW, Ren JJ, Xu KJ, Ruan B, Yang SG, Li Q. The one year effects of three doses of hepatitis B vaccine as booster on anti-HBs-negative children 11-15 y after primary immunization; China, 2009-2011. Human Vaccines & Immunotherapeutics. 2015; 11(5):1114-1119.
17. da Silva Sacchetto MS, Barros, S.S., Araripe Tde, A., Silva, A.M., Faustino, S.K., da Silva, J.M. Hepatitis B: knowledge, vaccine situation and seroconversion of dentistry students of a public university. Hepatitis Monthly. 2013; 13: e13670.
18. Mitchell, A., Spencer, M., Edmiston, C. Jr. Role of healthcare apparel and other healthcare textiles in the transmission of pathogens: a review of the literature.Journal of Hospital Infection. 2015; 90:285–292 19. Sawhney A, Venugopal S, Babu GR, Garg A, Matthew M, Yadav M, Gupta B, Tripathi S. Aerosols How Dangerous They Are in Clinical Practice. Journal of Clinical and Diagnostic Research. 2015; 9(4):52-56.
20. Aljohani Y, Almutadares M, Alfaifi K, Madhoun ME,Albahiti MH, Hazm NA.Uniform-related infection control practices of dental students. Infection and Drug Resistance. 2017; 10: 135–142. 21. McLaws ML. The relationship between hand hygiene and health care-associated infection: it’s complicated. Infection and drug resistance. 2015; 8:7–18.
22. de Amorim-Finzi MB, Cury MV, Costa CR, Dos Santos AC, de Melo GB. Rate of Compliance with Hand Hygiene by Dental Healthcare Personnel (DHCP) within a Dentistry Healthcare First Aid Facility. European Journal of Dentistry. 2010 ;4(3):233–237.
23. Fluent MT. Hand hygiene in the dental settings: reducing the risk of infection.Compendium of Continuing Education in Dentistry. 2013; 34:624–627.
24. Mathur P. Hand hygiene: Back to the basics of infection control.Indian Journal of Medical Research. 2011; 134:611–20.
25. Kapil R, Bhavsar HK, Madan M. Hand hygiene in reducing transient flora on the hands of healthcare workers: an educational intervention.Indian Journal of Medical Microbiology. 2015; 33:125–128. 26.Jeer M, Shruthi U, Krishna S, Sagarika S.Role of Hand Hygiene in Reducing Transient Flora on the Hands of Health Care Workers (HCW) at a Tertiary Health Care Centre in Ballari, India. International Journal of Current Microbiology and Applied Scienses. 2016; 5(6):66-71.
27. Fisher EM, Noti JD, Lindsley WG, Blachere FM, Shaffer RE.Validation and application of models to predict facemask influenza contamination in healthcare settings. Risk Anal. 2014;34:1423–34
28. Lai AC, Poon CK, Cheung AC. Effectiveness of facemasks to reduce exposure hazards for airborne infections among general populations. J R Soc Interface. 2012;9:938–948.
32 29.MacIntyre CR, Chughtai AA, Rahman B, Peng Y, Zhang Y, Seale H, Wang X, Wang Q. The efficacy of medical masks and respirators against respiratory infection in healthcare workers. Influenza Other Respir Viruses. 2017;11(6):511-517
30. Ekmekcioglu H, Unur M. Eye-related trauma and infection in dentistry. Journal of Istanbul University Faculty of Dentistry. 2017; 51(3): 55–63.
31. Afzha R, Chatterjee A, Subbaiah SK, Pradeep AR.Microbial contamination of contact lenses after scaling and root planing using ultrasonic scalers with and without protective eyewear: A clinical and microbiological study.Journal of Indian Society of Periodontology.2016; 20(3): 273–278.
32. RJ Roberge. Face shields for infection control: A review.Journal of Occupational and Environmental Hygiene. 2016; 13(4): 235–242.
33. Halboub ES, Al-Maweri SA, Al-Jamaei AA, Tarakji B, Al-Soneidar WA. Knowledge, Attitudes, and Practice of Infection Control among Dental Students at Sana'a University, Yemen. Journal of International Oral Health. 2015; 7(5):15-9.
34. Virusinių hepatitų perdavimo rizikos metodinės rekomendacijos.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014.
35. Singh A, Purohit BM, Bhambal A, Saxena S, Singh A, Gupta A. Knowledge, Attitudes, and Practice Regarding Infection Control Measures Among Dental Students in Central India. Journal of Dental Education March 2011; 75(3): 421-427.
36.Adenlewo OJ, Adeosun PO, Fatusi OA. Medical and dental students’ attitude and practice of prevention strategies against hepatitis B virus infection in a Nigerian university. Pan African Medical Journal.2017; 28: 33.
33
Priedai
34
Priedas Nr. 2
Anketa Atsakymus žymėkite ✓
1.Jūs esate:
□ 3 kurso studentas □ 4 kurso studentas □ 5 kurso studentas 2.Jūsų lytis:
□ Vyras □ Moteris
3.Kurie mikroorganizmai,dažniausiai perduodami odontologinėje praktikoje(galite žymėti kelis tinkamus variantus):
□ HBV(hepatito B virusas) □ HCV(hepatito C virusas)
□ ŽIV(žmogaus imunodeficito virusas) □ TBC(tuberkuliozės)
□ Inluenza(gripo)
Kita( įrašykite atsakymą)...
4.Nurodykite,jūsų nuomone,galimus infekcinių ligų sukelėjų plitimo būdus (galite žymėti kelis
tinkamus variantus):
Per kraują Per seiles Aerogeniniu būdu
(plintantis oru) Per kontaktą su odą/gleivine HBV HCB ŽIV Tuberkuliozės mikrobakterija Influenza
5.Kokia tikimybė užsikrėsti įsidūrus ŽIV infekuota adata: □ 0,1-0,4%
□ 1-4% □ 10-40% □ 50-90%
6.Nepakankamai atliekant odontologinių instrumentų dezinfekciją bei sterilizaciją, infekcija gali patekti nuo vieno paciento kitam:
□ Taip □ Ne □ Nežinau
7.Klinikinėje praktikoje naudojama apranga: □ Chalatas
□ Medicininė pižama
35 8.Kaip dažnai skalbiate medicininę aprangą:
□ Kas dieną
□ 1-2 kartus per savaitę □ 2-3 kartus per mėnesį □ Kas mėnesį
9.Plaunant rankas, naudojate: □ Skystą muilą
□ Dezinfekuojantį skystį
□ Skystą muilą ir dezinfekuojantį skystį
10.Ar darbo metu nusiimate asmeninius aksesuarus, t.y. apyrankes,laikrodžius: □ Taip
□ Ne
11.Ar darbo metu dėvite apsaugines pirštines: □ Niekada
□ Kartais □ Visada
12.Ar darbo metu naudojate apsaugines veido kaukes: □ Niekada
□ Kartais □ Visada
13.Ar darbo metu naudojate apsauginius akinius arba veido skydelius: □ Niekada
□ Kartais □ Visada
14.Ar priimdami naujus pacientus, dezinfekuojate darbo vietą, t.y. odontologinę kėdę, stalelį: □ Niekada
□ Kartais □ Visada
15.Ar prieš pradėdami dirbti su pacientu, surinkate infekcinių ligų anamnezę: □ Niekada
□ Kartais □ Visada
16.Ar esate paskiepyti nuo hepatito B?(Jei atsakėte ,,Ne“ pereikite prie 17 klausimo) □ Taip
36 17.Kiek hepatito B vakcinos dozių esate gavę?
□ Visas 3 (antroji – 1 mėn. po pirmos dozės, trečioji – 6 mėn. nuo pirmosios dozės) □ Mažiau nei 3
□ Daugiau nei 3 □ Nepamenu
18.Ar esate paskiepytas viena iš šių vakcinų (galite žymėti kelis tinkamus variantus):: □ Nuo gripo
□ DTP(kokliušo, difterijos, stabligės)
□ MMR(tymų, epideminio parotito, raudonukės) □ Nė viena
19.Ar manote, kad studentai turėtų būti paskiepyti, kad galėtų dirbti su pacientais: □ Turėtų
□ Neturėtų □ Nežinau
20.Ar gydytumėte pacientą, jei sužinotumėte, kad jis serga infekcine liga:
□ Taip ,naudočiau tokias pat apsaugos priemones, kaip ir dirbant su įprastais pacientais
□ Taip, tačiau laikyčiausi papildomų apsaugos priemonių ,t.y. dvigubos pirštinės,papildoma aseptika □ Atsisakyčiau gydyti P r i e d a s N r .
