Vida Petraitytė
V kursas, 5 grupė
„KLAIPĖDOS APSKRITIES GYDYTOJŲ
ODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE FLUOROZĘ,
KLINIKINIAI ATVEJAI IR TAIKYTI GYDYMO
METODAI“
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas
Asist. Živilė Kristina Matulaitienė
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
„KLAIPĖDOS APSKRITIES GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE FLUOROZĘ, KLINIKINIAI ATVEJAI IR TAIKYTI GYDYMO METODAI“
Baigiamasis magistrinis darbas Kaunas, 2020 Darbą atliko magistrantas ... (parašas) Darbo vadovas ... (parašas) ... (vardas pavardė, kursas, grupė)
... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 20....m. ... (mėnuo, diena) 20....m. ... (mėnuo, diena)
TURINYS
SANTRAUKA ... 6 SUMMARY ... 7 ĮVADAS ... 8 1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 101.1 Dantų fluorozės etiopatogenezė ... 10
1.2 Dantų fluorozės klasifikacijos ... 11
1.3 Fluorozę sukeliantys veiksniai ... 12
1.3.1 Geriamasis vanduo... 12
1.3.2 Dantų pastos su fluoru ... 12
1.3.3 Antibiotikų vartojimas ... 13
1.3.4 Genetiniai veiksniai ... 13
1.3.5 Maisto produktai ir gėrimai ... 13
1.4 Žinios apie dantų fluorozę pasaulyje ... 14
1.5 Klinikiniai atvejai, susiję su dantų fluoroze, ir naudojami gydymo metodai... 15
1.5.1 Dantų balinimas ... 15
1.5.2 Mikroabrazija ir dervinė infiltracija ... 15
1.5.3 Estetinis plombavimas ... 16
1.5.4 Protezavimas ... 16
2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 17
2.1 Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ... 17
2.2 Imties dydžio nustatymas ... 17
2.3 Tyrimo metodika ... 17
2.4 Statistinė duomenų analizė ... 18
3. REZULTATAI ... 19
3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika ... 19
3.2 Gydytojų klinikinės patirtys, susijusios su dantų fluoroze sergančiais pacientais ... 20
3.3 Gydytojų žinios apie dantų fluorozę ... 22
3.4 Skirtingų dantų fluorozės laipsnių gydymo taktika ... 26
3.5 Gydytojų odontologų gydymo taktikos skirtingiems dantų fluorozės laipsniams ... 27
3.6 Gydytojų odontologų kompozito spalvos pasirinkimo kriterijų palyginimas tarp skirtingų darboviečių tipų ... 28
3.7 Gydytojų odontologų rekomendacijos priklausomai nuo darbo stažo fluoroze sergantiems pacientams ... 29 4. DISKUSIJA ... 31 4.1 Padėka ... 32 4.2 Interesų konfliktas ... 32 IŠVADOS ... 33 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 34 LITERATŪRA ... 35 PRIEDAI ... 38
SANTRUMPOS
MMP-20 - matrikso metaloproteinazė-20 KLK-4 - kalikreinas-4
HF - hidroforinė rūgštis
VEGF - endotelinis augimo faktorius
MCP-1 - monocitų chemoatrakcinis proteinas IP-10 - interferono indukuojamas proteinas ET - endoplazminis tinklas
UPR - neišsiskleidęs baltymas
TF indeksas - Thylstrup ir Fejerskov indeksas COL1A2 - I tipo alfa 2 kolagenas
PCR-RFLP - restrikcijos fragmento ilgio polimorfizmo tyrimas N - generalinės imties dydis
χ 2 - Chi kvadrato kriterijus p - reikšmingumo lygmuo
KLAIPĖDOS APSKRITIES GYDYTOJŲ ODONTOLOGŲ ŽINIOS APIE
FLUOROZĘ, KLINIKINIAI ATVEJAI IR TAIKYTI GYDYMO
METODAI
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: Dantų fluorozė yra danties kietųjų audinių hipomineralizacija, atsirandanti dėl sisteminio fluoridų koncentracijos pertekliaus formuojantis dantims. Klaipėdos krašte tai yra aktuali problema, nes yra padidėjęs fluoroze sergančiųjų skaičius. Šioje apskrityje dirbantiems odontologams svarbu turėti pakankamai žinių apie dantų fluorozę, kad būtų galima laiku ligą atpažinti, diagnozuoti ir paskirti tinkamą gydymą.
Darbo tikslas: Įvertinti Klaipėdos apskrities gydytojų odontologų žinias apie dantų fluorozę, klinikinius atvejus ir taikytus gydymo būdus.
Medžiaga ir metodai: Sukurta anoniminė anketinė apklausa. Klaipėdos apskrities gydytojams odontologams anketos buvo išsiųstos elektroniniu paštu, apklausti 87 gydytojai. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 26.0 ir MS Excel 2019 programą.
Rezultatai: Klaipėdoje odontologai dažniau gydė lengvą fluorozės laipsnį turinčius pacientus (58,6%), o Kretingoje – sergančius vidutinio laipsnio fluoroze (34,5%). Lengvai fluorozės formai gydyti odontologai dažniausiai rinkosi dervinę infiltraciją (66,7%). Vidutiniam fluorozės laipsniui dažniausiai respondentai rinkosi estetinį plombavimą (94,3%). Protezavimą laminatėmis (87,4%) dažniausiai odontologai rinkosi sunkaus laipsnio dantų fluorozės gydymui. Odontologai derinantys darbus abiejų tipų įstaigose, dažniau rinkosi kompozito spalvą pagal esančias fluorozines baltas dėmes. Odontologai, dirbantys viešosiose gydymo įstaigose, buvo linkę patys negydyti tokių dantų ir siuntė specialistams.
Išvados: Klaipėdos apskrities gydytojų odontologų žinios identifikuojant dantų fluorozę yra vidutinės (virš 52% odontologų fluorozę atpažino teisingai). Lengvų fluorozės atvejų dažniau sutinka Klaipėdos mieste dirbantys gydytojai odontologai, o vidutinio sunkumo fluoroze sergančių pacientų dažniau stebi Kretingos mieste dirbantys gydytojai odontologai. Priklausomai nuo fluorozės laipsnio, gydytojai odontologai renkasi mažiausiai invazyvius gydymo metodus. Raktiniai žodžiai: Dantų fluorozė, odontologai, žinios, klinikiniai atvejai, gydymo metodai, dantų pasta.
KNOWLEDGE, CLINICAL CASES AND APPLIED TREATMENT
METHODS OF DENTAL FLUOROSIS OF DENTISTS IN KLAIPĖDA
COUNTY
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: Dental fluorosis is the hypomineralization of tooth resulting from a systemic fluoride excess during the formation of teeth. This is a topical problem in Klaipeda County, so it is important for dentists working in this area to have enough knowledge about dental fluorosis to be able to identify, diagnose and prescribe appropriate treatment.
The aim of the work: to evaluate the knowledge of Klaipėda county dentists about dental fluorosis, clinical cases and applied treatment methods.
Material and the methods: an anonymous questionnaire was created. Questionnaire were sent to dentists working in Klaipėda County by e-mail, 87 doctors were interviewed. Data analysis was performed using IBM SPSS Statistics 26.0 and MS Excel 2019.
Results: In Klaipėda, dentists more often treated patients with mild fluorosis (58,6%), and in Kretinga - with moderate fluorosis (34,5%). Resin infiltration was the most common choice by dentists for the mild fluorosis treatment (66,7%). For the moderate degree of fluorosis, respondents chose direct composite veneers (94,3%). Indirect veneers were most often chosen by dentists for the treatment of severe dental fluorosis (87,4%). Dentists who work in both types of institutions were more likely to choose the color of the composite based on the white spots present. Dentists working in public medical facilities tended not to treat such teeth themselves and referred to specialists.
Conclusions: The knowledge of dentists in Klaipėda County in identifying dental fluorosis is average. Mild cases of fluorosis are more often diagnosed by dentists working in Klaipėda, and patients with moderate fluorosis are more often monitored by dentists working in Kretinga. Depending on the degree of fluorosis, dentists choose the least invasive treatments possible. Keywords: Dental fluorosis, dentists, knowledge, clinical cases, treatment methods, toothpaste.
8
ĮVADAS
Dantų fluorozė yra danties kietųjų audinių hipomineralizacija, pasireiškianti dėl į virškinimo sistemą patekusio didesnio nei norma fluoridų kiekio ankstyvoje vaikystėje, vykstant nuolatinių dantų formavimuisi [1]. Fluoridai sąveikauja su mineralizuotais audiniais, o esant koncentracijos pertekliui sutrukdo normalų emalio vystymąsi. Sunkėjant fluorozės laipsniui, emalio popaviršinės poros darosi gilesnės, todėl atsiveria hipomineralizacijos židiniai, o šias sritis padengia labai mineralizuotas audinys, kuris gali paveikti visą emalio paviršių [2].
Klinikinis dantų fluorozės vaizdas, priklausomai nuo ligos sunkumo, pasireiškia baltomis matinėmis nepermatomomis dėmėmis, dantų emalis būna nelygiu paviršiumi, duobėtas, dantų paviršius gali atrodyti „išmargintas“ nuo geltonos iki rudos spalvos dėmių. Ypatingai sunkiais atvejais šie požymiai gali pakeisti normalų dantų morfologinį vaizdą [3]. Ūmiausiai fluorozė pasireiškia kapliuose ir antruose krūminiuose nuolatiniuose dantyse, mažiausiai paveikiami apatiniai kandžiai ir pirmieji krūminiai nuolatiniai dantys. Ligos sunkumas priklauso ir nuo emalio storio - storesnis jo sluoksnis yra labiau paveikiamas nei plonesnis. Tai pasireiškia pabalusiais kandamaisiais kraštais ir vainikų viršūnėmis [4].
Natūralūs vandens šaltiniai su padidėjusia fluoridų koncentracija arba dirbtinai pridėti fluoridai geriamajame vandenyje yra pagrindinis rizikos faktorius susirgti dantų fluoroze. Šiuo metu maždaug 380 milijonų žmonių pasaulyje vartoja dirbtinai fluorotą vandenį ir apie 50 milijonų - iš natūraliai didesnę fluoridų koncentraciją turinčių rezervų. Fluoridai dažnai pridedami į dantų pastų sudėtį ėduonies prevencijos tikslais. Mažiems vaikams nurijus dantų pastos, savo sudėtyje turinčios fluoridų, išauga rizika išsivystyti dantų fluorozei [5]. Rasta sąsajų, kad antibiotikas amoksicilinas [6], žuvies [7] bei arbatos [8] gausus vartojimas ankstyvoje vaikystėje turi įtakos dantų fluorozei. Svarbų vaidmenį ligos išsivystymui turi ir genetiniai veiksniai [9].
Nelly Molina-Frechero ir kiti 2017 metais tyrė penkiolikamečių, sergančių dantų fluoroze, savivertę tarp dviejų skirtingų socioekonominių lygių. Tyrimas parodė statistiškai reikšmingą ryšį tarp sergamumo dantų fluoroze ir savęs įvertinimo. Vidutinio socioekonominio statuso populiacija linkusi labiau save vertinti neigiamai dėl šios ligos nei žemo socioekonominio statuso grupė. Kaip labiausiai netenkinantys požymiai buvo įvardinti dantų spalvos pokyčiai, šypsena ir išvaizda. Populiacijoje, kurioje išvaizda yra svarbus sociopsichologinis aspektas, dantų fluorozė gali sukelti rimtų savęs nuvertinimo problemų [10]. Tai įrodo, kokią svarbą gali turėti dantų fluorozės gydymas.
9 Priklausomai nuo fluorozės laipsnio sunkumo, taikytini šie gydymo metodai: mikro ir makro abrazija, balinimas, kompozitinės restauracijos (estetinis plombavimas), laminatės, vainikėliai [11]. Dar vienas neinvazyvus metodas yra dervinė infiltracija, parodęs neblogų rezultatų šalinant baltas fluorozines dėmes [12].
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad Klaipėdos krašte yra padidėjęs fluoroze sergančiųjų skaičius. Apskaičiuotas fluoro jonų kiekis geriamajame vandenyje siekia 1,7 – 2,2 ppm F- [13], kai siūloma optimali koncentracija turėtų būti žemesnė nei 0,9 – 1,0 ppm F- [11]. Kadangi dantų fluorozė Klaipėdos krašte yra aktuali problema, tyrimo dalyviais pasirinkome Klaipėdos apskrityje dirbančius gydytojus odontologus. Moksliniame darbe apžvelgsime, ar gydytojų odontologų žinios apie fluorozę yra pakankamos ir su kokiais klinikiniais atvejais bei gydymo metodais jie susidūrė. Lietuvoje aprašytų panašių tyrimų neaptikome.
Tyrimo tikslas: Įvertinti Klaipėdos apskrities gydytojų odontologų žinias apie dantų fluorozę, klinikinius atvejus ir taikytus gydymo būdus.
Uždaviniai:
1. Įvertinti odontologų gebėjimą identifikuoti dantų fluorozę; 2. Sužinoti klinikinių atvejų dažnumą;
3. Išsiaiškinti, kokie buvo taikyti gydymo metodai įvairių laipsnių dantų fluorozei gydyti; Hipotezė:
Gydytojų odontologų žinios apie fluorozę yra pakankamos, kadangi Klaipėdos apskrityje dirbantys gydytojai odontologai dažniau susiduria su šia liga.
PAIEŠKOS METODAI IR STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI:
Paieška buvo atlikta LSMU prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse: Pubmed, Science Direct, UpToDate, BMJ Journals, Cochrane Library.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Dantų fluorozės etiopatogenezė
Dantų emalis yra labiausiai mineralizuota ir kiečiausia medžiaga žmogaus organizme, tačiau taip pat ir labai jautri išoriniams veiksniams formavimosi laikotarpiu, kas gali privesti prie įvairių emalio defektų [14]. Šią biokeraminę masę sudaro 95% neorganinių medžiagų, 4% vandens ir 1% organinių junginių. Emaliui susiformuoti yra būtina ląstelė, jonai, baltymai ir tarpląstelinis matriksas, kuriame vyksta cheminės reakcijos. Šias reakcijas apimantis procesas, reikalingas emalio susiformavimui, vadinamas amelogeneze, emalį sintezuojančios ląstelės vadinamos ameloblastais, o mineralizacijos reakcijos tarp ląstelių išskiriamų jonų ir baltymų – biomineralizacija [15]. Yra žinomi trys emalio genezės etapai: matrikso formavimosi (šio etapo metu gaminami amelogenezėje dalyvaujantys baltymai), kalcifikacijos (baltymai yra skaidomi, o jų vietą užima mineralai) ir brendimo (emalis pilnai mineralizuojasi, likę baltymai pašalinami) [14].
Emalio matrikso vystymosi etapu emalio kristalai auga į ilgį, o tam, kad galėtų platėti, matrikso metaloproteinazė 20 (MMP-20) iš baltymų sudarytus „rėmus“ pradeda selektyviai skaidyti. Prasidėjus brendimo fazei, yra išjungiama MMP-20 sintezė. Baltymus iki smulkių peptidų, kuriuos ląstelė gali perdirbti, skaido kita proteazė - kalikreinas 4 (KLK-4). Proteinų komponentų kiekis po paskutiniojo, brendimo etapo, lieka mažesnis nei 1%, dėl šios priežasties emalis tampa minimaliai porėtas, pasižymi permatomumu ir blizgesiu [15].
Dantų fluorozė yra būklė, kuri formuojasi esant ilgalaikėms didelėms fluoridų koncentracijoms organizme dantų vystymosi laikotarpiu. Fluoridų jonai yra labai reaktyvūs, todėl aktyviai reaguoja su mineralinėmis medžiagomis, tačiau, jei šių jonų yra per daug, sutrikdomas normalus danties audinio formavimąsis [2]. Mechanizmai, kurių dėka fluoridai sukelia dantų fluorozę yra sudėtingi: įtakos turi jonų koncentracija, jų veikimo trukmė, emalio formavimosi etapas, taip pat reikšmės turi ir genetiniai komponentai. Skirtingai nuo kaulinio audinio, jau susiformavusio emalio remodeliacija yra neįmanoma, todėl vystymosi defektai, tokie kaip dantų fluorozė, negali būti grįžtami [16].
Kuo didesnės fluoridų koncentracijos, tuo sunkesni jų sukeliami padariniai. Pasak Rubio G.A.C., ir kt., 10 µM F- koncentracija slopina MMP-20 išsiskyrimą, didesnės koncentracijos, iki 20 µM F-, skatina apoptozinius procesus ląstelėse, 120 µM F- kiekis sulėtina tarpląstelinį matriksą sudarančių baltymų išsiskyrimą, paveikia endotelinį augimo faktorių (VEGF), monocitų chemoatrakcinį (MCP-1) bei interferono indukuojamą (IP-10) proteinus. Fluoridų koncentracijai pakilus virš rekomenduotinos 1 mM F- ląstelėje vyksta proliferaciniai pažeidimai [15].
11 Didelę reikšmę emalio kristalų formavimuisi turi pH laipsnis: emalio brendimo fazės metu vyksta jonų precipitacija, kuri išlaisvina didelį kiekį protonų (H+) ir tarpląstelinės terpės pH rūgštėja. Tokie pH svyravimai morfologiškai keičia ląsteles – rūgštinėje terpėje jų paviršiai tampa nelygūs, grublėti, o neutralioje – vėl lygūs. Padidėjus fluoridų koncentracijai pH lygis tampa rūgštinis, todėl ląstelės įgauna nelygią morfologiją. Susijungus F- ir H+ jonams susidaro hidroforinė rūgštis (HF), kuri yra absorbuojama ląstelių ir dėl to jose įvyksta metaboliniai pokyčiai. Ameloblastų citoplazmoje esantys fluoridai sukelia įtampą endoplazminiame tinkle (ET) ir tai aktyvuoja gynybinę sistemą vadinama „išsiskleidusio proteino atsaku“ (UPR), kuri prislopina proteazės KLK-4 gamybą, svarbią baltyminių „rėmų“ pašalinimui emalio brandos fazėje [15].
Fluoridams perėjus citoplazminę membraną link mineralizacijos centro, pradeda formuotis hipermineralizuotas barjeras, mechaniškai stabdantis jonų ir proteinų judėjimą link mineralizacijos centro. Toks, būtinų elementų pilnaverčiams emalio kristalams susiformuoti, trūkumas priveda prie fluoridais prisotinto emalio hipomineralizacijos [15]. Be emalio, nuolatinių dantų dentinas taip pat gali būti paveiktas fluoridų: histopatologiškai būdingas padidėjęs tarpglobulinio dentino susidarymas ir išryškėjusios papildomos fon Ebnerio linijos [4].
1.2 Dantų fluorozės klasifikacijos
Dantų fluorozės laipsniui įvertinti sukurta nemažai įvairių klasifikacijų. Viena dažniausiai naudojamų yra Dean indekso kriterijus:
1) Abejotinas: emalyje stebimos pavienės baltos dėmelės;
2) Lengvas: matomos baltų matinių dėmių sritys danties paviršiuje;
3) Vidutinis ir sunkus: danties paviršius padengtas duobelėmis ir rudomis dėmėmis; 4) Korozinis danties vaizdas [4].
Mokslininkai Thylstrup ir Fejerskov pasiūlė dantų fluorozę skirstyti remiantis histopatologiniais pokyčiais (TF indeksas):
0- Normalaus skaidrumo, blizgantis, kreminės baltos spalvos emalis (toks išlieka ir nusausinus danties paviršių);
1- Siauros baltos linijos, einančios per danties paviršių;
2- Matinės baltos linijos, linkusios susijungti ir suformuoti nedideles debesies formos sritis, kurios dengia visą danties paviršių;
3- Baltos linijos susiliejusios, formuoja debesies formų matines sritis, stebimos daugelyje dantų paviršių. Kai kur tarp baltų dėmių gali būti matomos baltos linijos;
4- Visas danties paviršius padengtas matinėmis kreidos baltumo dėmėmis; 5- Matinis visas danties paviršius ir matomos duobelės;
12 6- Mažos duobelės susilieja matiniame emalyje ir formuoja destrukcinius ruožus; 7- Prarandami emalio audiniai mažiau nei pusėje danties paviršiaus;
8- Prarandami emalio audiniai daugiau nei pusėje danties paviršiaus; 9- Dėl prarasto emalio vyksta danties anatominės formos pokyčiai.
Taip pat dar naudojami šie indeksai: 1) fluorozės indeksas pagal pažeistą danties paviršių; 2) fluorozės rizikos indeksas [11].
1.3 Fluorozę sukeliantys veiksniai
1.3.1 Geriamasis vanduo
Vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių dantų fluorozę, yra per didelę fluoridų koncentraciją turintis geriamasis vanduo. Pasaulyje yra vietų, kurių vartojamo vandens gręžiniuose natūraliai didesnė fluoridų koncentracija nei norma. Daugelis tokių vietovių gyventojų serga dantų fluoroze. 2018 metais Idon P. su kolegomis vienoje Afrikos endeminėje zonoje atliko tyrimus, kuriais siekė nustatyti, kiek vietinių gyventojų turi dantų fluorozę, ligos sunkumo laipsnių pasiskirstymą bei įvertinti gydymo poreikį. Pasitelkus pacientų apklausą bei odontologinį ištyrimą dėl dantų fluorozės, buvo nustatyta, kad net 41,7 % gyventojų šioje zonoje turėjo dantų fluorozę, 64,3% sergančiųjų skundėsi tik netenkinančiu estetiniu vaizdu ir jiems gydymas nebuvo būtinas, o 9,3% dėl vidutinio ir sunkaus fluorozės laipsnio gydymas buvo reikalingas [17].
1.3.2 Dantų pastos su fluoru
Didelę įtaką susirgti dantų fluoroze turi ir netinkamas dantų pastų, į kurių sudėtį įeina fluoridai, vartojimas. Molina-Frechero N., ir kt. tyrė dantų fluorozės paplitimą tarp mokinių, gyvenančių pietvakarinėje Meksiko sostinės dalyje, bei kokius fluoro turinčius produktus jie naudoja. Iš viso tyrime dalyvavo 239 moksleiviai, kurių amžius svyravo nuo 10 iki 12 metų. Vaikų buvo paprašyta užpildyti klausimynus apie jų burnos higieną, tėvų priežiūrą valantis dantis. Taip pat mokiniams atliktos odontologinės apžiūros. Dantų fluorozė buvo nustatyta 59% tiriamųjų, iš kurių 29,3% turėjo nežymią fluorozę, 20,9% sirgo lengvo laipsnio fluoroze, 6,7% - vidutinio laipsnio fluoroze ir 2,1% - sunkaus laipsnio fluoroze. Visi vaikai palaikyti individualiai burnos higienai naudojo pastas, turinčias virš 1000 ppm F-, o 90,4% tiriamųjų mokinių daugiau fluoridų jokiomis formomis nevartojo.Rastas statistiškai reikšmingas dantų valymosi dažnis ir tėvų nepriežiūra vaikui valantis dantis [3]. Tėvų priežiūros stoka turi didelę reikšmę dantų fluorozės atsiradimui, žinant, kad vaikai pastos pertekliaus gali neišspjauti, kaip rekomenduotina, o nuryti, todėl sistemiškai į
13 organizmą patekę fluoridai viršija koncentracijos normą ir dar besiformuojantys dantys pažeidžiami fluorozės.
1.3.3 Antibiotikų vartojimas
Teigiama, kad ankstyvos vaikystės laikotarpiu vartotas antibiotikas amoksicilinas gali turėti įtakos dantų hipomineralizacijai. Pediatrai dažnai išrašo šį medikamentą ūmioms viršutinių kvėpavimo takų, vidurinės ausies infekcijoms gydyti neatsižvelgdami į galimus papildomus rizikos veiksnius, (hipoksija, hiperkalcemija, fluoridų vartojimas, ankstyvas gimimas, otitas, vėjaraupiai, aukšta temperatūra) galinčius turėti įtakos burnos sveikatai [18]. Irano mokslininkų atlikto tyrimo metu histomorfologiškai buvo tirta pirmųjų krūminių dantų, gautų iš neišgyvenusių kūdikių, kurių laukiantis motinos buvo gydytos amoksicilinu, sandara. Paaiškėjo, kad amoksicilinas trikdo amelogenezės ir dentinogezenės procesus, todėl rezultate stebimi sumažėję emalio ir dentino storiai. Dar vienas patologinis antibiotiko efektas yra amelogenezės metu skatinamas perteklinis fluoridų įsisavinimas į organizmą, kas sąlygoja dantų fluorozės išsivystymą [6]. Siekiant išvengti šalutinio amoksicilino poveikio dantų sveikatai, protinga šį antibiotiką pakeisti alternatyviais medikamentais bei stiprinti vaiko imunitetą.
1.3.4 Genetiniai veiksniai
Dantų fluorozės sunkumo laipsnį nulemia ne tik išorinių faktorių intensyvumas, veikimo laikas ar kiek skirtingų veiksnių vienu metu veikia, bet ir vidinės organizmo savybės. Rahila C., ir kt. 2019 metais tyrė I tipo alfa 2 kolageno (COL1A2) genetinį polimorfiškumą ir jo ryšį su dantų fluoroze. Tyrime dalyvavo 60 tiriamųjų, turinčių dantų fluorozę, ir 60 – neturinčių. Fluorozės buvimas ir sunkumo laipsnis vertintas naudojant modifikuotą Dean fluorozės indeksą, o COL1A2 geno viduje esantys polimorfizmai genotipuoti polimerazės grandininės reakcijos - restrikcijos fragmento ilgio polimorfizmo tyrimu (PCR-RFLP). Rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tirto geno genetinio polimorfizmo ir dantų fluorozės rizikos. Asmenys turintys COL1A2 yra imlesni įsisavinti fluoridų jonus, todėl yra labiau linkę susirgti dantų fluoroze [9].
1.3.5 Maisto produktai ir gėrimai
Dar vienas fluoridų šaltinis, kurį per dažnai vartojant gali išsivystyti dantų fluorozė, yra žolelių arbatos. Kinijoje ši problema tapo labai aktuali, kadangi gyventojai, besilaikant tradicijų, suvartoja didelius kiekius, pas juos populiarios „arbatos blokelių“ gėrimo. Blokeliai gaminami
14 arbatžoles mechaniškai suspaudžiant, tad tokios arbatos yra stipresnės nei įprastos. Fan Z., ir kiti mokslininkai tyrė, ar Tibeto gyventojų arbatos gėrimo tradicija yra veiksnys, sukeliantis dantų fluorozę. Tiriamieji buvo apžiūrėti odontologų siekiant įvertinti, ar jie serga dantų fluoroze. Taip pat tirti skirtingus gėrimus vartojančiųjų šlapimo mėginiai matuojant fluoridų koncentracijas selektyviu elektrodų metodu fluoridų jonams. Vienintelių tiriamųjų, kurie dažnai mėgo vartoti arbatą, šlapime buvo nustatytos virš nacionalinių normos standartų esančios fluoridų koncentracijos. Gauta teigiama koreliacija su arbatos vartojimu ir dantų fluorozės pasireiškimu [19]. Nors Lietuvoje tokios arbatos kol kas nėra populiarios, tačiau naudinga žinoti, kad per didelis žalios ar juodos arbatos kiekis, išgertas vaikystėje gali būti veiksnys, sukeliantis dantų fluorozę.
Dantų formavimosi laikotarpiu vaikystėje vartojami dideli kiekiai žuvies taip pat gali sukelti dantų fluorozę. Indijoje atliktu tyrimu siekta įvertinti susikaupusius fluoridų kiekius tarp dešimties populiariausių prekyboje žuvų rūšių, ryšyje, su spektrofotometriniu būdu nustatyta, dantų fluoroze. Bendruomenės fluorozės indeksas (CFI) buvo naudotas įvertinti, ar tiriamieji serga dantų fluoroze ir fluorozės laipsnio sunkumo nustatymui. Tarp jūrinių žuvų daugiausiai fluoridų susikaupę buvo indiškose sardinėse (4,22 ppm), o karpiai sukaupia daugiausiai fluoridų (1,51 ppm) tarp upinių žuvų. Vartojančių žuvį tiriamųjų grupėje CFI buvo nustatytas 1,06, kuris nurodo, jog bendruomenė fluorozės įtaką sveikatai laiko vidutinės svarbos. Įrodytas tiesioginis ryšys tarp fluorozės sunkumo laipsnio žuvį vartojančioje populiacijoje ir vartojamos žuvies kaupiamo fluoridų kiekio, dėl to, priklausomai nuo suvartojimų kiekių, žuvis gali būti dantų fluorozę sukeliantis veiksnys [7].
1.4 Žinios apie dantų fluorozę pasaulyje
Fluoras žymiai sumažino ėduonies susirgimų dažnį pasaulyje, tačiau dėl to labiau padidėjo dantų fluorozės susirgimų skaičius. Fluorozės problemai darantis vis aktualesnei, Ferla D. O. J., ir kt. ištyrė, kokias žinias apie dantų fluorozę turi odontologijos studentai Guarulhos universitete. Iš viso tyrime dalyvavo 124 studentai iš pirmo, antro ir septinto semestrų. Žinioms įvertinti buvo pasitelktas dichotominis klausimynas. Rezultatai atskleidė, kad statistiškai reikšmingai daugiau apie fluorozę žinojo septinto semestro studentai lyginant su pirmo kurso studentais. Pakartojus tą pačią apklausą po pusmečio, pirmakursių žinios nebuvo pagerėjusios. Tyrimo išvada teigia, kad pusmečio laikotarpis pirmųjų semestrų studentams nėra pakankamas laikas pagerinti žinioms apie dantų fluorozę, tačiau po keleto semestrų, kaip rodo vyresnių kursų studentų atsakymai, žinios apie ligą žymiai pagerėja [20].
Kitas tyrimas atliktas Rigo L., ir kitų autorių 2015 metais taip pat vertino odontologijos studentų žinias apie fluorozę. Šiuo darbu buvo vertinamas studentų sugebėjimas teisingai atskirti ją nuo kitų susirgimų, įvertinti ligos sunkumo laipsnį ir pasiūlyti nuo jo priklausomą tinkamiausią
15 gydymo metodą. Šie punktai buvo tiriami pusiau struktūrizuotu klausimynu kartu su 10 skirtingų emalio patologinius pokyčius atspindinčių nuotraukų. Teisingą diagnozę daugiausia studentų parinko tik trims nuotraukoms, o sunkiausiai sekėsi nurodyti fluorozės laipsnį. Nepaisant studijų metu dėstomos teorijos apie fluorozę, reikšminga dalis studentų patyrė sunkumų diferencijuojant fluorozę nuo kitų pažeidimų: nesugebėjo nurodyti teisingos pakitusio emalio diagnozės, ligos laipsnio ar pasiūlyti tinkamo gydymo būdo [21].
1.5 Klinikiniai atvejai, susiję su dantų fluoroze, ir naudojami gydymo metodai
1.5.1 Dantų balinimas
Priklausomai nuo dantų fluorozės laipsnio, paciento amžiaus, medicininės būklės ir finansinių galimybių skiriasi gydymo metodai. Dažniausiai pacientai išreiškia norą gydytis dėl estetinio nepasitenkinimo savo šypsena, rečiau – dėl sutrikusios funkcijos. Kaip ankščiau minėjome, galimi įvairūs gydymo būdai nuo dantų balinimo, emalio mikroabrazijos iki ortopedinių restauracijų. Gydytojai Penumatsa N. V., ir Sharanesha R. B., 2015 metais įrodė dantų balinimo efektyvumą 5% natrio hipochloritu (NaOCl), dantims, kurie pažeisti fluorozinių rudų dėmių. Vieno pusvalandžio trukmės vizito metu sritys, kuriose buvo rudos dėmės, po balinimo tampa matiškai baltomis, kas suteikia estetiškesnį šypsenos vaizdą. Šis metodas yra paprastas, saugus, greitas, nereikalaujantis didelių finansinių išteklių, neinvazyvus (yra išlaikoma emalio strukūra) ir suteikiantis neblogų estetinių rezultatų [22].
1.5.2 Mikroabrazija ir dervinė infiltracija
Khandelwal V., ir kt. pristatė mikroabrazijos ir dervinės infiltracijos kombinacijos gydymo metodą rudų ir geltonų fluorozės dėmių pažeistiems dantimis, norint nebrangiai ir be didelių intervencijų pagražinti šypseną. Pagal Dean fluorozės indeksą, toks klinikinis dantų vaizdas yra laikomas vidutinio sunkumo laipsnio fluoroze. Prieanginis priekinių viršutinių dantų paviršius buvo paveiktas 18% hidrochlorido rūgštimi (HCl) kartu su pemzos milteliais ir vietiškai aplikuotu fluoro laku. Trijų pakartotinių vizitų metu pasiektas tenkinantis kosmetinis rezultatas (tamsios spalvos dėmės išbalo, dėl to dantų spalva tapo vientisesnė). Po mėnesio sekimo padidėjusio dantų jautrumo pastebėta nebuvo [23].
16 1.5.3 Estetinis plombavimas
Sudėtingesnis fluorozės pažeistų dantų atvejis buvo pristatytas odontologės Shafiei F., iš Irano. Gydymo tikslas buvo atstatyti šypsenos estetiką, kuriai buvo diagnozuota vidutinio sunkumo laipsnio fluorozė. Dėl reikalingos dantų formos korekcijos vien mikroabrazijos metodu tenkinantys rezultatai nebūtų pasiekti. Taip pat dėl pacientės turėto periodontito, kai kurių dantų paslankumo bei jų abejotinos prognozės, protezavimas nebuvo rekomenduotas, todėl mažiausiai invazyviu, bet efektyviu metodu šiuo atveju buvo pasirinktas estetinis plombavimas. Po tausojančio audinius preparavimo, visų dantų prieanginiai paviršiai padengti kompozitinėmis plombomis ir pakoreguoti dantų kontūrai bei forma. Gydymo tikslas buvo pasiektas - tolygi visų dantų spalva, atitinkama anatominė dantų forma pagerino šypsenos estetinį vaizdą [24].
1.5.4 Protezavimas
Sunkaus laipsnio fluorozės gydymo klinikinis atvejis 2018 metais buvo pristatytas gydytojo El Mourad A. M. Paciento, kilusio iš provincijos, kurios vandens šaltiniuose fluoridų koncentracija siekia >3.6 mg/l, dantys buvo paveikti fluorozės ne tik dėmėmis, bet ir morfologiniais pakitimais. Atliktas klinikinis ištyrimas parodė dėl generalizuotos fluorozės dalinai prarastus kietuosius danties audinius - paviršius dengė duobelės ir susijungę destrukciniai ruožai. Dantų fluorozės sunkumas nustatytas TF indeksu, kuris lygus 7. Atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį, gydymui buvo pasirinktos keramikinės laminatės, dėl optimalios estetikos, tvirtumo, biosuderinamumo ir ilgalaikių rezultatų. Pasirinktos netiesioginės restauracijos metodas visiškai užmaskavo pakitusias dantų spalvas ir buvo išsaugota daug danties kietųjų audinių, kadangi šiam gydymo būdui reikalinga labai minimali dantų paviršių preparacija. Pacientui gautas rezultatas suteikė galimybę šypsotis be estetinių šypsenos kompleksų [25].
17
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1 Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka
Tiriamųjų kontingentas sudarytas iš 87 Klaipėdos apskrityje dirbančių gydytojų odontologų. Naudojant anoniminę apklausą tyrimas vykdytas nuo 2019-12-20 iki 2020-03-02. Pagrindinis tyrimo įrankis – 20 klausimų anketa. Klausimynas sudarytas siekiant išsiaiškinti gydytojų odontologų žinias apie dantų fluorozę, sužinoti, kokius klinikinius atvejus jie turėjo ir kokius gydymo metodus naudojo. Anketos buvo išsiųstos 50% gydytojų odontologų, kadangi generalinė bendrosios praktikos gydytojų odontologų imtis buvo dvigubai didesnė. Išsiuntėme 90 anketų, tinkamų atsakymų gavome 87. Norėdami statistiškai nustatyti imties dydį, kaip generalinę tyrimo visumą ėmėme Klaipėdos apskrityje dirbančius gydytojus odontologus, kad galėtume įvertinti odontologų skaičių ir juos apklausti.
2.2 Imties dydžio nustatymas
Iš Lietuvos statistikos departamento internetinio puslapio sužinojome, kad Klaipėdos apskrityje iš viso 2018 metais dirbo 269 gydytojų odontologų. Imties dydį apskaičiavome naudojantis Panijoto formule:
n = ____1____ = _____1_____ = 161 ∆2 + 1/N 0,052+1/269
n – respondentų imties dydis; ∆2 – imties paklaidos dydis;
N – generalinės imties dydis;
Paklaidos dydžiui esant 0,05, kai generalinė imtis 269, apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti ne mažesnė nei 161, tačiau ėmėme 50% imties, todėl galutinis n = 80,5 ~ 80. Imtis yra pakankama, nes tyrime dalyvavo 87 gydytojai odontologai.
2.3 Tyrimo metodika
Parengtos anketos buvo išsiųstos į Klaipėdos apskrityje dirbančių gydytojų odontologų asmeninius elektroninius paštus. Anketos sudarytos iš 20 uždarų klausimų, 17 iš jų – buvo galima
18 pasirinkti vieną variantą iš galimų pateiktų variantų, 3 klausimuose respondentai galėjo pasirinkti vieną ar daugiau atsakymų. Anketos klausimai buvo suskirstyti į tris grupes:
1. Bendrieji klausimai – gydytojų lytis, darbo stažas, darbo vietos tipas ir darbovietės vieta. 2. Klausimai apie dantų fluorozę, siekiant išsiaiškinti gydytojų žinias.
3. Gydytojų odontologų dažniausiai sutikti klinikiniai atvejai, gydymo metodai, rekomendacijos pacientams.
Gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas vykdyti tyrimą (LSMU Bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-47 (žr. Priedas Nr. 1)). Dalyviams buvo pateikta anketa (žr. Priedas Nr. 2), tiriamojo asmens sutikimo forma (žr. Priedas Nr. 3) ir tiriamojo asmens informavimo forma (žr. Priedas Nr. 4). Tyrimo dalyviai anketas pildė internetiniu būdu.
2.4 Statistinė duomenų analizė
Gydytojų odontologų anketų atsakymų duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinės programos statistikos paketą „SPSS/w 26.0“ ir MS Excel 2019 programą.
Nagrinėjamų atsakymų pasiskirstymui įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.).
Taikant Chi-kvadrato (χ²) kriterijų apskaičiuotas statistinių ryšių stiprumas. Šis kriterijus įvertina dviejų požymių tarpusavio priklausomybę ( 95% tikimybė).
Koreliacijos koeficiento patikimumo lyguo (p) nustatytas atlikus Fisher‘s exact testą (reikšmingumo lygiui esant p<0,05, požymių skirtumas tiriamųjų grupėse laikytas statistiškai reikšmingu). Rezultatai pavaizduoti diagramose ir lentelėse.
19
3. REZULTATAI
3.1 Bendra tiriamųjų charakteristika
Siekiant įvertinti gydytojų odontologų žinias apie dantų fluorozę, turėtus klinikinius atvejus bei naudotus gydymo metodus, turėjome įvertinti tiriamosios imties charakteristikas. Žemiau esančioje lentelėje pateiktas respondentų pasiskirstymas (žr. Lentelė Nr.1).
Lentelė Nr. 1 Respondentų pasiskirstymas priklausomai nuo lyties ir darbo stažo
Rezultatai, pateikti 1 lentelėje, atskleidė, kad aktyviausiai apklausoje dalyvavo 5-15 metų ir iki 5 metų darbo patirtį turinčios moterys.
Tendencija, rodanti, kokio tipo įstaigose gydytojai odontologai dirba matoma 1 paveiksle.
1 pav. Gydytojų odontologų pasiskirstymas pagal darbovietės tipą
Matome, kad didžiausia dalis (48 gydytojai odontologai, arba 55%) gydytojų dirba privačiose gydymo įstaigose.
Darbo stažas Iš viso
Lytis
Iki 5 metų 5-15 metų 15-25
metai Daugiau nei 25 metai Moteris 21 31 14 4 70 Vyras 7 7 3 0 17 Iš viso 28 38 17 4 87 55% 21% 24%
20 Odontologų darbo vietų pasiskirstymą vaizduoja 2 pav.
2 pav. Gydytojų odontologų pasiskirstymas priklausomai nuo darbo vietos
Daugiausia tiriamųjų, beveik pusė, atsakė dirbantys Klaipėdos mieste.
3.2 Gydytojų klinikinės patirtys, susijusios su dantų fluoroze sergančiais pacientais
Dantų fluorozė Klaipėdos krašte yra pakankamai dažnai odontologų sutinkama būklė gydant šio regiono pacientus. Siekėme išsiaiškinti, kokia gydytojų odontologų dalis turėjo tokių atvejų. Rezultatai pateikti 3 pav.
3 pav. Tyrimo dalyvių, savo praktikoje sutikusių sergančiųjų dantų fluoroze, atsakymų pasiskirstymas.
Rezultatai rodo, kad visi 87 tiriamieji yra susidūrę su pacientais dėl fluoridų pertekliaus pažeistais dantimis.
Siekėme išsiaiškinti, kokio fluorozės laipsnio daugiausiai sutinka skirtingose vietose dirbantys gydytojai. Anketoje fluorozės laipsnius suskirstėme į 1) lengvą, 2) vidutinį, 3) sunkų.
48% 6% 14% 7% 12% 7% 1% 3% 2%
Klaipėdos miestas Klaipėdos rajonas Kretingos miestas Kretingos rajonas Palangos miestas Šilutės miestas Šilutės rajonas Skuodo miestas Skuodo rajonas
100 0,0 20,0 40,0 60,0 80,0 100,0 120,0 P ro ce n ta i
21 Atsakymus iliustruoja 4 pav.
χ2=28,5; p=0,000; *-p<0,05, palyginus su kitomis vietovėmis
4 pav. Tiriamųjų darbo vietos ir dažniausiai stebimo fluorozės laipsnio pasiskirstymas
Dalyvių atsakymai atskleidė, kad Klaipėdos mieste gydytojai statistiškai reikšmingai daugiau gydė lengvą fluorozės laipsnį turinčius pacientus (58,6%), o Kretingos miesto gydytojai dažniau gydė sergančius vidutinio laipsnio fluoroze (34,5%), lyginant su kitais miestais ir rajonais (p<0,05). Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad gydytojų dažniausiai matyta fluorozės forma buvo lengva.
Nors Klaipėdos sritis yra endeminė dėl padidėjusio fluoridų kiekio koncentracijos geriamajame vandenyje, mums buvo įdomu sužinoti, ar odontologai domisi paciento anamneze ieškant ligos priežasties. Šio klausimo atsakymų pasiskirstymas vaizduojamas 5 pav.
5 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas apklausiant pacientą dėl galimų fluorozės priežasčių.
Iš diagramos matome, kad daugiau nei pusė odontologų pasidomėjo galimais veiksniais, kuriuos patyrė pacientas, sergantis dantų fluoroze.
* 58,6 8,6 3,4 1,7 8,6 8,6 1,7 5,2 3,4 27,6 0 * 34,5 17,2 17,2 3,4 0 0 0 0,00% 10,00% 20,00% 30,00% 40,00% 50,00% 60,00% 70,00% Klaipėdos miestas Klaipėdos rajonas Kretingos miestas Kretingos rajonas Palangos miestas Šilutės miestas Šilutės rajonas Skuodo miestas Skuodo rajonas Lengvo fluorozės laipsnio Vidutinio fluorozės laipsnio
55%
7% 38%
22 3.3 Gydytojų žinios apie dantų fluorozę
Dalį anketos klausimų sudarėme siekdami išsiaiškinti gydytojų žinias apie dantų fluorozę. Respondentų atsakymų pasiskirstymas į klausimus vaizduojamas žemiau pateiktuose paveiksluose.
Bandėme išsiaiškinti, ar gydytojai apskritai žino, kas yra dantų fluorozė. Atsakymų pasiskirstymas matomas 6 pav.
6 pav. Atsakymų pasiskirstymas teigiant: „Dantų fluorozė yra danties kietųjų audinių hipomineralizacija“
Dauguma gydytojų pritarė teiginiui, todėl atsakė teisingai. Žymiai mažesnė dalis manė, kad teiginys neteisingas, o 2,3% teigė nežinantys, ar dantų fluorozė yra hipomineralizacija.
Pateikdami porą klausimų apie fluoridų pertekliaus galimybes pažeisti kietuosius dantų audinius norėjome sužinoti, ar Klaipėdos apskrities odontologai nusimano, kiek priklausomai nuo fluorozės laipsnio, gali būti pažeisti dantų paviršiai. (žr. 7 ir 8 pav.)
7 pav. Atsakymų pasiskirstymas į teiginį „Dantų fluorozės lengva forma gali pažeisti tik emalį“ 81,6 16,1 2,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 Taip Ne Nežinau P ro ce n ta i 83,9 14,9 1,1 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 Taip Ne Nežinau P ro ce n ta i
23 Didžioji gydytojų dalis teisingai atsakė, pasirinkdami nepaneigti teiginio, kad lengva ligos forma pažeidžia tik emalio sluoksnį.
8 pav. Atsakymai į teiginį „Dantų fluorozės sunki forma gali pažeisti emalį ir dentiną“
Teiginys yra teisingas, taip pat galvoja ir 82,8% respondentų.
Išsiaiškinome, kad virš 80% gydytojų žinojo, koks fluorozės laipsnis gali pažeisti skirtingus danties kietuosius audinius.
Pasidomėjome, ar gydytojai odontologai, žino, kad dantų fluorozės išsivysto, kai yra per didelis fluoridų kiekis vaiko iki 3 metų amžiaus organizme. Atsakymai matomi 9 pav.
9 pav. Respondentų nuomonės pasiskirstymas dėl dantų fluorozės atsiradimo, kai vaiko iki 3 metų amžiaus organizme yra per didelis fluoridų kiekis
Didžioji dalis odontologų žinojo, kada susergama dantų fluoroze. Vos daugiau nei 10% neigia tai. 82,8 14,9 2,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 Taip Ne Nežinau P ro ce n ta i 86,2 11,5 2,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Taip Ne Nežinau P ro ce n ta i
24 Dantų fluorozės gydymo reikalingumas priklauso nuo būklės sudėtingumo. Lengvo laipsnio fluorozė dažnai gydoma dėl estetinio nepasitenkinimo šypsena, sunkios eigos liga gydymo gali reikalauti ir dėl sutrikusios kramtymo funkcijos, esant pakitusiai dantų morfologijai. Klausėme odontologų, kaip jie mano, ar priklausomai nuo fluorozės laipsnio, gali prireikti gydytojo odontologo intervencijos. (žr. 10 pav.)
10 pav. Gydytojų odontologų nuomonės pasiskirstymas vertinant dantų fluorozės gydymo reikalingumą
Matome, kad tik 2,3% gydytojų odontologų manė, jog fluorozė negali sukelti tokių problemų, dėl kurių reikėtų odontologinės intervencijos, o didžioji dalis teigė, jog odontologinio gydymo dėl fluorozės gali, arba ne visada, prireikti.
Atlikę tyrimą sužinojome, kokią nuomonę gydytojai odontologai turėjo dėl dantų pastos su fluoridais, kaip vieno iš galimo fluorozės veiksnių, jeigu pasta nėra vartojama teisingai. (žr. 11 pav.)
11 pav. Teiginio „Fluoridai, patekę iš dantų pastos į organizmą, gali sukelti dantų fluorozę“ respondentų atsakymų pasiskirstymas
67,8 2,3 29,9 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 Taip Ne Ne visada P ro ce n ta i 57,5 37,9 4,6 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 Taip Ne Nežinau P ro ce n ta i
25 Daugiau nei pusė gydytojų teigė, kad sistemiškai patekusi dantų pasta su fluoru gali sukelti dantų fluorozę, o beveik 38% manė, kad dantų pasta, patekusi į organizmą, negali sukelti ligos.
Žinome, kad dantų fluorozė skirtingai veikia dantų grupes. Pasidomėjome, ar tai žino odontologai. Atsakymus iliustruoja 12 pav.
12 pav. Tiriamųjų nuomonės klausimu „Dantų fluorozė gali skirtingai paveikti priekinius ir krūminius dantis“ pasiskirstymas
Didžioji dalis gydytojų žinojo šį faktą. Galvojančių, kad dantų fluorozė paveikia visus dantis vienodai yra 24,1% .
Klinikinėje praktikoje svarbu mokėti teisingai diagnozuoti dantų emalio pažeidimus. Anketoje prašėme gydytojų pažymėti, kokie požymiai, jų nuomone, gali padėti atskirti dantų fluorozę nuo kitų susirgimų. Atsakymų pasiskirstymas pateiktas 13 pav.
13 pav. Tyrimo dalyvių nuomonė apie dantų fluorozės požymius
73,6 24,1 2,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 Taip Ne Nežinau P ro ce n ta i 31,0 12,6 35,6 39,1 56,3 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0
Simetriški dantų pažeidimai Pasireiškia generalizuotai visiems dantims Vidutinio sunkumo forma pasireiškia neryškiais
kraštais, baltomis matinėmis dėmėmis Sunki forma pasižymi destrukciniais židiniais ir
rudomis rėmėmis
Visi atsakymai teisingi
Procentai d
26 Daugiau nei pusė respondentų teisingai atsakė, kad visi požymiai atitinka dantų fluorozę. Mažiausiai „pripažintas“ teiginys tapo „Dantų fluorozė pasireiškia generalizuotai visiems dantims“.
3.4 Skirtingų dantų fluorozės laipsnių gydymo taktika
Atlikus tyrimą norėjome išsiaiškinti, ar gydytojų odontologų žinios yra priklausomos nuo jų sukaupto darbo stažo. Rezultatai vaizduojami lentelėje Nr. 2.
Lentelė Nr. 2 Teisingų atsakymų palyginimas tarp gydytojų odontologų darbo stažo Darbo stažas
Teisingi atsakymai iki 5 metų n=28/100% 5-15 metų n=38/100% 15-25 metai n=17/100% Daugiau nei 25 metai n=4/100% p Dantų fluorozė - danties
kietųjų audinių hipomineralizacija
24 (85,7%) 29 (76,3%)* 17 (100%) 1 (25%)* 0,01
Dantų fluorozės lengva
forma gali pažeisti tik emalį 23 (82,1%) 32 (84,2%) 15 (88,2%) 2 (50%) 0,33 Dantų fluorozės sunki forma
gali pažeisti emalį ir dentiną 22 (78,6%) 34 (89,5%) 14 (82,4%) 3 (75%) 0,49 Dantų fluorozės priežastis -
per didelis fluoridų kiekis vaiko iki 3 metų amžiaus organizme
25 (89,3%) 31 (81,6%) 15 (88,2%) 4 (100%) 0,85
Dėl fluorozės gali prireikti gydytojo odontologo intervencijos
27 (96,4%) 38 (100%) 16 (94,1%) 4 (100%) 0,36
Fluoridai iš dantų pastos
gali sukelti dantų fluorozę 17 (60,7%) 22 (57,9%) 8 (47,1%) 3 (75%) 0,75 Dantų fluorozė gali
skirtingai paveikti priekinius ir krūminius dantis
21 (75%) 27 (71,1%) 15 (88,2%) 2 (50%) 0,84
Dantų fluorozės diferencinė diagnostika - Visi atsakymai teisingi
15 (53,6%) 23 (60,5%) 9 (52,9%) 3 (75%) 0,85
Statistiškai reikšmingai mažiau gydytojų odontologų turinčių darbo stažą virš 25 metų manė, kad dantų fluorozė yra danties kietųjų audinių hipomineralizacija, lyginant tarp gydytojų odontologų turinčių 15-25 metų ir iki 5 metų stažą (p<0,05).
27 3.5 Gydytojų odontologų gydymo taktikos skirtingiems dantų fluorozės laipsniams
Mums buvo įdomu pamatyti, kokius gydymo metodus gydytojai odontologai linkę rinktis esant skirtingo laipsnio fluorozei. Atsakymų, kaip odontologai gydytų lengvo laipsnio fluorozę, pasiskirstymas pavaizduotas 14 pav.
14 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės pasiskirstymas renkantis gydymo būdus lengvo laipsnio fluorozei
Dažniausiai gydytojų siūlomas gydymo metodas dantų fluorozės lengvai formai buvo dervinė infiltracija, o mažiausia dalis gydytojų rinkosi protezavimą laminatėmis.
Gydytojų odontologų vidutinei fluorozės formai naudojamus gydymo metodus iliustruoja 15 pav.
15 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės pasiskirstymas renkantis gydymo būdus vidutinio laipsnio fluorozei
Vidutinio sunkumo fluorozės laipsniui gydyti dažniausiai respondentai rinkosi estetinį plombavimą, rečiausiai gydytojai protezuotų dantis vainikėliais.
8,0 50,6 66,7 31,0 6,9 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 Balinimas vandenilio peroksidu Mikroabrazija Dervinė infiltracija Estetinis plombavimas Protezavimas laminatėmis P r o c e n tai 12,6 23,0 94,3 43,7 1,1 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Mikroabrazija Dervinė infiltracija Estetinis plombavimas Protezavimas laminatėmis Protezavimas vainikėliais P r o c e n tai
28 Gydytojų odontologų naudojami gydymo metodai sunkiai fluorozės formai pavaizduoti 16 pav.
.
16 pav. Tyrimo dalyvių nuomonės pasiskirstymas renkantis gydymo būdus sunkaus laipsnio fluorozei
Geriausius rezultatus, gydant sunkaus laipsnio dantų fluorozę, didžiosios gydytojų dalies nuomone, parodytų protezavimas laminatėmis ir vainikėliais. Mikroabraziją rinkosi vos 1,1% dalis gydytojų.
3.6 Gydytojų odontologų kompozito spalvos pasirinkimo kriterijų palyginimas tarp skirtingų darboviečių tipų
Vykdydami tyrimą siekėme pamatyti, kuo vadovaujasi skirtingų tipų įstaigose dirbantys gydytojai, kompozitu atstatinėdami priekinių dantų srities pažeistas sritis, esant „išmargintiems“ fluoridų pertekliaus dantims. (Žr. Lentelė Nr. 3)
Lentelė Nr. 3 Kompozito spalvos pasirinkimas priklausomai nuo odontologų darbo vietos pobūdžio
*-p<0,05, palyginus su dirbančiais privačiose ir viešosose gydymo įstaigose; **-p<0,05, palyginus su dirbančiais privačiose ir abiejų tipų įstaigose.
Privati gydymo įstaiga n=48/100% Viešoji gydymo įstaiga n=18/100%
Darbai derinami abiejų tipų įstaigose
n=21/100%
p Spalvą renkuosi pagal
baltų dėmių spalvą 10 (22,2%) 0(0,0%) 6 (30,0%)* 0,031
Spalvą renkuosi pagal tas vietas, kur nėra baltų dėmių
14 (29,2%) 6 (33,3%) 9 (42,9%) 0,054
Kombinuoju kelias kompozito spalvas atkurti margumui
30 (62,5%) 6 (33,3%) 13 (65,0%) 0,086
Naudoju specialias
pigmentines medžiagas 21 (45,7%) 3 (16,7%) 7 (35,0%) 0,097 Negydau pats, siunčiu
specialistams 5 (11,1%) 8 (44,4%)** 1 (5%) 0,003 1,1 6,9 48,3 87,4 67,8 0,0 10,0 20,0 30,0 40,0 50,0 60,0 70,0 80,0 90,0 100,0 Mikroabrazija Dervinė infiltracija Estetinis plombavimas Protezavimas laminatėmis Protezavimas vainikėliais P r o c e n tai
29 Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų, kurie derina darbus abiejų tipų įstaigose, (lyginant su dirbančiais tik privačioje ir tik viešoje gydymo įstaigoje) rinkosi kompozito spalvą pagal esančias fluorozines baltas dėmes (p<0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų, kurie dirbo viešojoje gydymo įstaigoje, buvo linkę patys negydyti tokių dantų ir siuntė specialistams, lyginant su dirbančiais tik privačiose ir abiejų tipų klinikose (p<0,05).
3.7 Gydytojų odontologų rekomendacijos priklausomai nuo darbo stažo fluoroze sergantiems pacientams
Pacientai, kenčiantys nuo dantų fluorozės, dažnai odontologų klausia, ką galima padaryti jiems patiems, kad dantų būklė pagerėtų. Pasidomėjome, kokias rekomendacijas savo pacientams suteiktų gydytojai. (žr. lentelė Nr. 4 ir lentelė Nr.5)
Lentelė Nr. 4 Respondentų rekomenduojamos dantų pastos iki 18 metų amžiaus pacientams pasiskirstymas lyginant su darbo stažu
Dantų pasta Su fluoridais Be fluoridų Darbo stažas iki 5 metų 50,0% 50,0% 5-15 metų 63,2% 36,8% 15-25 metai 47,1% 52,9%
Daugiau nei 25 metai 50,0% 50,0%
Statistiškai reikšmingų ryšių tarp darbo stažo ir rekomendacijų naudoti įvairias dantų pastas pacientams iki 18 metų amžiaus nepastebėjome.
Lentelė Nr. 5 Respondentų rekomenduojamos dantų pastos virš 18 metų amžiaus pacientams pasiskirstymas lyginant su darbo stažu
Dantų pasta Su fluoridais Be fluoridų Darbo stažas iki 5 metų 82,1% 17,9% 5-15 metų 76,3% 23,7% 15-25 metai 64,7% 35,3%
Daugiau nei 25 metai 50,0% 50,0%
Statistiškai reikšmingų ryšių tarp darbo stažo ir rekomendacijų naudoti įvairias dantų pastas pacientams virš 18 metų amžiaus taip pat nepastebėjome, tačiau matome, kad didesnė dalis gydytojų, išskyrus turinčių didesnį nei 25 metų darbo stažą, rekomendavo pilnamečiams turintiems pacientams dantų pastas su fluoridais.
30 Veiksminga priemonė padedanti sulyginti baltomis dėmėmis pažeistų dantų spalvą yra pripažintos dantų pastos savo sudėtyje turinčios kazeino fosfopeptido kristalinio kalcio fosfato. Mums buvo įdomu sužinoti, ar odontologai tokias pastas siūlo dantų fluoroze sergantiems pacientams. Atsakymus iliustruoja lentelė Nr. 6
Lentelė Nr. 6 Respondentų atsakymų pasiskirstymas į baltas dėmes sulyginančių pastų rekomendavimą fluoroze sergantiems pacientams
Taip Ne Ne visada Darbo stažas iki 5 metų 57,1% 7,1% 35,7% 5-15 metų 55,3% 7,9% 36,8% 15-25 metai 52,9% 5,9% 41,2%
Daugiau nei 25 metai 0,0% 25,0% 75,0%
Statistiškai reikšmingų ryšių nepastebėjome, bendrai iš rezultatų matome, kad didžioji dalis gydytojų, nepriklausomai nuo darbo stažo, rekomendavo arba ne visada rekomendavo produktus su kazeino fosfopeptido kristalinio kalcio fosfatu.
31
4. DISKUSIJA
Dantų fluorozė yra danties kietųjų audinių hipomineralizacija, pasireiškianti dėl ankstyvoje vaikystėje sistemiškai į organizmą patekusių didesnių nei norma fluoridų kiekių. Tyrimu siekėme sužinoti, ar Klaipėdos apskrityje dirbantys gydytojai odontologai yra susidūrę su šią būklę turinčiais pacientais. Visi 87 respondentai teigė, savo praktikoje sutikę pacientų, turinčių dantų fluorozės pažeistus dantis. Lyginant su kitomis Klaipėdos apskrities vietovėmis, statistiškai reikšmingai daugiau Klaipėdos mieste dirbantys gydytojai susiduria su lengvą fluorozės laipsnį turinčiais pacientais. Kretingos miesto odontologai statistiškai reikšmingai daugiau stebi vidutinio sunkumo fluorozės pacientus. Išnagrinėjus šia tema aktualią literatūrą, išsiaiškinome, kad vienoje Idon P. I., Ir Enabulele J. E., tirtoje endeminėje fluorozės zonoje net 41,7% tirtų tos vietovės gyventojų sirgo dantų fluoroze, virš 60% iš sergančiųjų dantų fluoroze skundėsi tik netenkinančiu estetiniu vaizdu (dėl lengvos fluorozės), ir vos mažiau nei 10% buvo būtinos odontologinės intervencijos vidutinio ir sunkaus fluorozės laipsnio pacientams [17], todėl normalu, kad Klaipėdos apskritį taip pat laikant endemine zona, visiems tyrime dalyvavusiems šios vietovės gydytojams odontologams teko gydyti fluoroze sergančius pacientus. Taip pat tendencijas Lietuvoje atitinka ir tai, kad daugiausia gydytojai sutinka lengvo laipsnio fluorozę turinčius pacientus ir žymiai mažesnė dalis pacientų stebima su vidutiniu ar sunkiu fluorozės laipsniu.
Tyrimu įvertinę gydytojų odontologų žinias apie fluorozę, pastebėjome, kad į didžiąją dalį klausimų teisingai atsakė virš 70% gydytojų. Sunkiausiai gydytojams sekėsi (apie 56% teisingų atsakymų) diferencinė fluorozės diagnostika. Panašaus pobūdžio duomenys atsispindi ir užsienio atliktuose tyrimuose. Viename iš Brazilijos universitetų atliktame tyrime, rezultatai atskleidė, kad kuo odontologijos studentas yra aukštesniame kurse, tuo geresnės jo žinios apie fluorozę, o Rigo L. tyrė odontologijos studentų galimybes diferenciškai diagnozuoti dantų fluorozę ir pastebėjo, kad tik trečdalį duotų atvejų studentams pavyko teisingai diagnozuoti kaip dantų fluorozę. Palyginus mūsų ir užsienio tyrimus, matoma tendencija, kuri rodo, kad bendros žinios apie fluorozę gali būti neblogos, tačiau dantų fluorozę diagnozuoti nuo kitų susirgimų, nemažai daliai tiriamųjų yra sudėtinga.
Žinoma, kad skirtingo laipsnio fluorozė reikalauja ir skirtingų gydymo metodų. Aiškinomės, kokius metodus kiekvienam fluorozės laipsniui Klaipėdos apskrities gydytojai laikytų tinkamiausiais. Lengvas fluorozės laipsnis, daugiau nei 50% tirtųjų gydytojų nuomone, turėtų būti gydomas dervinės infiltracijos arba mikroabrazijos metodu, vidutinis, pasak 94,3% respondentų, estetiniu plombavimu, o sunkaus fluorozės laipsnio pažeisti dantys turėtų būti protezuojami laminatėmis (87,4%) arba vainikėliais (67,8%). Lyginant su užsienio literatūroje rastais straipsniais, lengvo laipsnio fluorozė gydyta balinant dantis 5% NaOCl tirpalu, vidutinio laipsnio fluorozė gydyta mikroabrazijos ir dervinės infiltracijos kombinacija bei estetiniu plombavimu [22-24]. Sunkaus
32 laipsnio fluorozei taikytas protezavimas laminatėmis [25]. Mūsų tyrimo dalyviai ir užsienio autoriai sunkaus ir vidutinio laipsnio fluorozei taiko tuos pačius gydymo metodus, o gydant lengvo laipsnio fluorozę, užsienyje dažniau renkamasis balinimas, Klaipėdos apskrityje – dervinė infiltracija ir mikroabrazija.
Nors ir žinoma, kad netaisyklingai vartojamos dantų pastos su fluoridais sukelia dantų fluorozę, tai nereiškia, kad pacientams, turintiems dantų fluorozę, reikėtų tokių dantų pastų atsisakyti, siekiant užkirsti kelią galimam dantų ėduoniui. Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, net ir nuo 0 iki 3 metų vaikams, priklausomai nuo jų ėduonies rizikos laipsnio, turėtų būti naudojama dantų pasta su fluoridais nuo 500 iki 1000 F- ppm, tačiau būtinai su tėvų priežiūra, užtikrinant, kad vaikas dantų pastos pertekliaus nenurytų. Amžiuje, kai nuolatiniai dantys jau susiformavę, perteklinis fluoridų kiekis, sergančiųjų dantų fluoroze organizme, įtakos dantų sveikatai neturi, todėl ėduonies prevencijai tikslinga vartoti dantų pastas su fluoridais. Tyrimo rezultatai parodė, kad nemaža dalis gydytojų visgi rekomenduoja dantų pastas iki 18 metų pacientams be fluoridų, o pacientams, jau turintiems pilnametystę, didesnė dalis gydytojų, nepriklausomai nuo darbo stažo, rekomenduoja dantų pastas su fluoridais. Be to pastebėjome, kad net apie 90% respondentų žino kazeino fosfopeptido kristalinio kalcio fosfato naudą fluoroziniams dantims - neinvazyvus, namų sąlygomis naudojamas produktas gali padėti suvienodinti baltų fluorozinių dėmių pažeistų dantų spalvą ir pagerinti šypsenos estetinį vaizdą.
4.1 Padėka
Mokslinio darbo vadovei Živilei Kristinai Matulaitienei. 4.2 Interesų konfliktas
33
IŠVADOS
1. Klaipėdos apskrities gydytojų odontologų žinios identifikuojant dantų fluorozę yra vidutinės (virš 52% odontologų fluorozę atpažino teisingai).
2. Statistiškai reikšmingai daugiau lengvų fluorozės atvejų sutinka Klaipėdos mieste dirbantys gydytojai odontologai (58,6%), o daugiau vidutinio sunkumo fluoroze sergančių pacientų stebi Kretingos mieste dirbantys gydytojai odontologai (34,5%).
3. Priklausomai nuo fluorozės laipsnio, gydytojai odontologai renkasi kuo įmanoma mažiau invazyvesnius gydymo metodus – lengvą fluorozės laipsnį gydo dervinės infiltracijos (66,7%) ir mikroabrazijos metodais (50,6%), vidutinį fluorozės laipsnį – estetiniu plombavimu (94,3%), sunkaus fluorozės laipsnio pažeistus dantis gydytojai linkę protezuoti laminatėmis (87,4%).
Hipotezę, kad gydytojų odontologų žinios apie fluorozę yra pakankamos, galime patvirtinti, nes į didžiąją dalį žinias vertinančių klausimų teisingai atsakė virš 70% gydytojų.
34
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Periodiškai organizuoti seminarus ar mokymus emalio defektų diferencinės diagnozės temomis, pagerinti odontologų žinias diagnozuojant klinikinius atvejus.
2. Virtualioje erdvėje (internetiniuose forumuose, naujienų portaluose) skleisti informaciją apie ėduonies profilaktikai rekomenduojamas naudoti dantų pastas su fluoridais nuolatinį sąkandį ir dantų fluoroze turintiems asmenims.
3. Išleisti informacinius leidinius ir juos išdalinti tėveliams, auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus, apie būtiną vaiko priežiūrą valantis dantis, kad vaikas dantų pastos pertekliaus nenurytų, o išspjautų.
4. Endeminėse fluorozės zonose dirbantiems šeimos gydytojams ir odontologams rekomenduojama rengti pamokėles mažamečių vaikų tėveliams bei planuojantiems šeimą apie papildomus fluorozę galinčius sukelti veiksnius ir rekomendacijas, kaip jų išvengti.
35
LITERATŪRA
1. Pendrys D. G., Haugejorden O., Bårdsen A., Wang N.J., Gustavsen F. The risk of enamel fluorosis and caries among Norwegian children: Implications for Norway and the United States. J Am Dent Assoc. 2010 Apr; 141(4): 401-14.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/?term=pendrys+wang/
2. Martinez-Mier E. A., Shone D. B., Buckley C. M., Ando M., Lippert F., Soto-Rojas A. E.
Relationship between enamel fluorosis severity and fluoride content. J Dent. 2016 Mar; 46: 42–46. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/artic,les/PMC4767679/
3. Molina-Frechero N, Gaona E, Angulo M, Sánchez Pérez L, González González R, Nevarez Rascón M, Bologna-Molina R. Fluoride Exposure Effects and Dental Fluorosis in Children in Mexico City. Med Sci Monit. 2015 Nov 26; 21:3664-70.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4665952/
4. Shahroom N. S. B., Mani G., Ramakrishnan M. Interventions in management of dental fluorosis, an endemic disease: A systematic review. J Family Med Prim Care. 2019 Oct; 8(10): 3108–3113. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6857403/
5. Trakinienė G., Petravičiūtė G., Smailienė D., Narbutaitė J., Armalaitė J., Lopatienė K., Šidlauskas A., Trakinis T. Impact of Fluorosis on the Tensile Bond Strength of Metal Brackets and the Prevalence of Enamel Microcracks. Sci Rep. 2019 Apr 11; 9(1):5957. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6459919/
6. Kameli S., Moradi-Kor N., Tafaroji R., Ghorbani R., Farzadmnesh H., Sameni H. Effects of
Amoxicillin on the Structure and Mineralization of Dental Enamel and Dentin in Wistar Rats. Front Dent. 2019 Mar-Apr; 16(2):130-135.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6874840/
7. Kameli S., Moradi-Kor N., Tafaroji R., Ghorbani R., Farzadmnesh H., Sameni H. Evaluation of Fluoride Retention Due to Most Commonly Consumed Estuarine Fishes Among Fish Consuming Population of Andhra Pradesh as a Contributing Factor to Dental Fluorosis: A Cross-Sectional Study. J Clin Diagn Res. 2015 Jun; 9(6): ZC11–ZC15.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4525598/
8. Waugh D.T., Potter W., Limeback H., Godfrey M. Assessment of Fluoride Intake from Tea in the Republic of Ireland and its Implications for Public Health and Water Fluoridation. Int J Environ Res Public Health. 2016 Mar; 13(3): 259.
36 9. Rahila C., Aswath Narayanan M.B., Ramesh Kumar S.G., Leena Selvamary A., Sujatha A., John
Kirubaharan J. Association of COL1A2 (PvuII) gene polymorphism with risk and severity of dental fluorosis – A case control study. Saudi Dent J. 2019 Oct; 31(4):463-468.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6823789/
10. Molina-Frechero N., Nevarez-Rascón M., Nevarez-Rascón A., González-González R., Irigoyen-Camacho M. E., Sánchez-Pérez L., López-Verdin S., Bologna-Molina R. Impact of Dental Fluorosis, Socioeconomic Status and Self-Perception in Adolescents Exposed to a High Level of Fluoride in Water. Int J Environ Res Public Health. 2017 Jan 12;14(1).
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5295324/
11. Sherwood I. A. Fluorosis varied treatment options. J Conserv Dent. 2010 Jan; 13(1):47-53. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2883808/
12. Bahadır H. S., Karadağ G., Bayraktar Y. Minimally Invasive Approach for Improving Anterior Dental Aesthetics: Case Report with 1-Year Follow-Up. Case Rep Dent. 2018 Sep 6; 2018:4601795 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6146902/
13. Narbutaitė J., Virtanen J. I., Vehkalahti M. M. Variation in fluorosis and caries experience among Lithuanian 12 year olds exposed to more than 1 ppm F in tap water. J Investig Clin Dent. 2016 May; 7(2):187-92.
URL: https://doi.org/10.1111/jicd.12137/
14. Barzotto I., Rigo L. Clinical decision making for diagnosis and treatment of dental enamel injuries. Hum Growth Dev. 2018; 28(2):189-198.
URL: https://doi.org/10.7322/jhgd.125609
15. Rubio G. A. C., Martignon S., Castellanos J. E., Naranjo W. A. M. Pathogenesis of dental fluorosis: biochemical and cellular mechanisms. Rev Fac Odontol Univ Antioq vol.28 no.2 Medellín
Jan./June 2017.
URL: http://dx.doi.org/10.17533/udea.rfo.v28n2a10
16. Aulestia F. J., Groeling J., Bomfim G. H.S., Costiniti V., Manikandan V., Chaloemtoem A., Concepcion A. R., Li Y., Wagner L. E. 2nd, Idaghdour Y., Yule D. I., Lacruz R.S. Fluoride exposure alters Ca2+ signaling and mitochondrial function in enamel cells. Sci Signal. 2020 Feb 18; 13(619).
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/32071168/
17. Idon P. I., Enabulele J. E. Prevalence, severity, and request for treatment of dental fluorosis among adults in an endemic region of Northern Nigeria. Eur J Dent. 2018 Apr-Jun; 12(2): 184–190. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6004813/
18. Ciarrocchi I., Masci C., Spadaro A., Caramia G., Monaco A. Dental enamel, fluorosis and amoxicillin. Pediatr Med Chir. 2012 May-Jun; 34(3):148-54.
37 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22966729
19. Fan Z., Gao Y., Wang W., Gong H., Guo M., Zhao S., Liu X., Yu B., Sun D. Prevalence of Brick Tea-Type Fluorosis in the Tibet Autonomous Region. J Epidemiol. 2016; 26(2):57-63.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4728115/
20. Ferla Jde O., Rodrigues J. A., Leonetti Edos S., Suguio K., Shibli J. A., Cassoni A. Knowledge of dental fluorosis of undergraduate dental students at a private university in Brazil. N Am J Med Sci. 2010 Aug; 2(8):371-5.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3339061/
21. Rigo L., Lodi L., Garbin R. R. Differential diagnosis of dental fluorosis made by undergraduate dental students. Einstein (Sao Paulo). 2015 Oct-Dec; 13(4):547-54.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4878629/
22. Penumatsa N. V., Sharanesha R. B. Bleaching of fluorosis stains using sodium hypochlorite. J Pharm Bioallied Sci. 2015 Aug; 7(Suppl 2):S766-8.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4606706/
23. Khandelwal V., Nayak U. A., Nayak P. A., Ninawe N. Aesthetic management of dental fluorosis. BMJ Case Rep. 2013 May 22; 2013.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3670045/
24. Shafiei F., Tavangar M., Alavi A. Direct Esthetic Rehabilitation of Teeth with Severe Fluorosis: A Case Report. J Dent (Shiraz). 2014 Mar; 15(1):44-7.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3986575/
25. El Mourad A. M. Aesthetic Rehabilitation of a Severe Dental Fluorosis Case with Ceramic Veneers: A Step-by-Step Guide. Case Rep Dent. 2018 Jun 6;2018:4063165
38
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
39 Priedas Nr. 2
V kurso Odontologijos fakulteto studentė atlieka baigiamajį magistro darbą tema: „Klaipėdos apskrities gydytojų odontologų žinios apie fluorozę, klinikiniai atvejai ir taikyti gydymo metodai“. Labai prašome skirti keletą minučių savo laiko ir užpildyti anketą. Anketa yra anoniminė. Duomenys bus pateikti apibendrintai, neskelbiant Jūsų asmeninės informacijos. Kiekvienas Jūsų atsakymas yra labai svarbus. Iš anksto dėkojame!
1. Jūsų lytis: Vyras Moteris 2. Jūsų darbo stažas: iki 5 metų; 5-15 metų; 15-25 metų;
daugiau nei 25 metai
3. Šiuo metu dirbate:
Privačioje gydymo įstaigoje; Viešojoje gydymo įstaigoje;
Derinu darbus abiejų tipų įstaigose
4. Šiuo metu dirbu: (galite pažymėti keletą atsakymo variantų) Klaipėdos mieste
Klaipėdos rajone (įrašykite vietovės pavadinimą) ... Kretingos mieste
Kretingos rajone (įrašykite vietovės pavadinimą) ... Palangos mieste
Šilutės mieste
40 ...
Skuodo mieste
Skuodo rajone (įrašykite vietovės pavadinimą) ... Neringos mieste
5. Ar pritariate teiginiui: „Dantų fluorozė yra laikoma danties kietųjų audinių hipomineralizacija“?
Taip Ne Nežinau
6. Kaip manote, ar dantų fluorozės lengva forma gali pažeisti tik emalį? Taip
Ne Nežinau
7. Kaip manote, ar dantų fluorozės sunki forma gali pažeisti emalį ir dentiną? Taip
Ne Nežinau
8. Ar tiesa, kad dantų fluorozės priežastis yra per didelis fluoridų kiekis vaiko iki 3 metų amžiaus organizme?
Taip Ne Nežinau
9. Ar priklausomai nuo dantų fluorozės laipsnio, dėl dantų kietujų audinių pažeidimų, gali prireikti gydytojo odontologo intervencijos?
Taip Ne Nežinau Ne visada
