LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS SVEIKATOS VADYBOS KATEDRA
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentų požiūris į karjeros galimybes po studijų
Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas
Darbo autorius: Laura Jereminaitė Darbo vadovė: prof. dr. Skirmantė Sauliūnė
TURINYS
1. SANTRAUKA 4
2. SUMMARY 5
3. PADĖKA 6
4. INTERESŲ KONFLIKTAS 6
5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS 6
6. SANTRUMPOS 7
7. SĄVOKOS 8
8. ĮVADAS 9
9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 10
9.1. Darbo tikslas 10
9.2. Darbo uždaviniai 10
10. LITERATŪROS APŽVALGA 11
10.1. Medicinos studijos 11
10.2. Karjera medicinos srityje 12
10.3. Įsidarbinimas medicinos sektoriuje 14
10.3.1 Tyrimai vertinantys Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų karjeros
planus 14
10.3.2 Emigracija tarp sveikatos priežiūros specialistų 15
11. TYRIMO METODIKA 18
11.1. Tyrimo metodai 18
11.2. Tyrimo organizavimas 18
11.3. Tyrimo dalyviai ir apimtis 18
11.4. Duomenų analizės metodas 19
12. REZULTATAI 20
12.1 Tyrimo dalyvių demografinės ir socialinės charakteristikos 20 12.2 Respondentų nuomonė apie jų pasirinktą specialybę 22
12.3 Respondentų planai baigus medicinos studijas 26
14. IŠVADOS 45
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 46
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS 47
1. SANTRAUKA
Laura JereminaitėLietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentų požiūris į karjeros galimybes po studijų
Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos fakulteto (MF) VI kurso studentų, studijuojančių lietuvių kalba, nuomonę apie jų karjeros galimybes baigus studijas.
Tyrimo uždaviniai. Įvertinti LSMU MF studentų nuomonę apie jų pasirinktą specialybę; nustatyti LSMU MF studentų planus baigus medicinos studijas; ištirti LSMU MF studentų nuomonę apie jų įsidarbinimo galimybes.
Tyrimo metodai. Atliktas kiekybinis, momentinis tyrimas. Elektroniniu paštu išsiuntinėta anoniminė anketa. Duomenys analizuoti naudojantis SPSS programine įranga (20 versija) ir Microsoft Office Excel programa. Ranginiams ir nominaliesiems kintamiesiems buvo apskaičiuoti dažniai (proc.). Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingose studentų grupėse pagal lytį ir amžių, buvo naudotas χ2 (Chi-kvadrato) kriterijus. Statistiškai reikšmingu laikytas skirtumas, kurio patikimumas buvo didesnis nei 95 proc., t.y. kai p<0,05.
Tyrimo dalyviai. 2020
–
2021 metų LSMU MF VI kurso studentai. Iš visų 279 studentų, gavusių elektroninę anketą, atsakė 180 (atsako dažnis 64,5 proc), apskaičiavus imtį tyrimo paklaida yra mažesnė nei 5 proc.Tyrimo rezultatai. Mažiau nei pusė studentų (47 proc.) esant galimybei rinktųsi medicinos studijas pakartotinai. 72 proc. respondentų planuoja stoti į rezidentūrą ir tai dauguma darys Lietuvoje. Pasilikti Lietuvoje dažniausiai ketinama dėl šeimos. Patenkinti savo specialybe studentai, reikšmingai dažniau laikosi nuomonės, kad darbą ras lengvai.
Tyrimo išvados. 1. Nustatyta, kad 87 proc. studentų medicinos specialybę laiko svarbia, tačiau dauguma patenkinti yra tik iš dalies savo specialybe. 2. Dauguma (72 proc.) respondentų po studijų ruošiasi stoti į rezidentūrą. Savo specialybe nepatenkinti studentai reikšmingai dažniau po studijų nori dirbti sektoriuje, nesusijusiame su medicina. 3. 45 proc. studentų mano, kad lengvai įsidarbins po studijų. Tyrimo dalyviai vertinantys savo finansinę padėtį blogai reikšmingai dažniau mano, kad jiems darbą susirasti nebus lengva.
Tyrimo rekomendacijos. Įpareigoti universiteto personalą supažindinti studentus su psichologų teikiamomis paslaugomis universitete. LSMU karjeros centrui aktyviau įsitraukti į
2. SUMMARY
Laura JereminaitėThe Evaluation of Lithuanian University of Health Sciences Medical Students’ Opinion on Professional Career after Graduation
Aim: To evaluate the opinion of6th-yearLithuanian speaking students of the Faculty of Medicine (MF) of the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU) about their career opportunities.
Objectives: To evaluate the opinion of students of the LSMU MF about their chosen specialty; to determine the plans of students of the LSMU MF after medical studies; to investigate the opinion of students of the LSMU MF about their employment opportunities.
Methods: For the research quantitative research type was chosen. Data was collected using an online anonymous questionnaire then data was calculated using SPSS (20 version) and Microsoft Office Excel. Frequencies were calculated for the rank and nominal variables. The χ2(Chi-square) criterion was used to compare how the results differed in different groups of students by gender and age. Results were considered to be statistically significant with a reliability greater than 95%, i.e. when p<0.05.
Participants: 6th-year Lithuanian speaking students of the LSMU MF in 2020–2021. 279 students received an electronic anonymous questionnaire, 180 completed the survey (the response rate 64,5%). The calculation error of the sample calculation was less than 5%.
Results: Less than a half (47%) of students would choose medical studies
repeatedly if possible. 72% of respondents plan to apply to the residency and the majority will do so in Lithuania. Usually, students plan to stay in Lithuania due to their family. Satisfied students with their speciality more often think that they will find a job effortlessly.
Conclusions: 1. 87% of students consider the medical specialty important, but the majority of students are just partially satisfied with the speciality. 2. The majority (72%) of students are planning to apply for residency after graduation. Students who are dissatisfied with their speciality are statistically more likely to want to start working in a non-medical sector. 3. 45% of students believe that they will find employment effortlessly. Participants who assess their financial situation badly more often think that it will be hard for them to find a job.
Recommendations: Obligate university staff to introduce students to the services
provided by psychologists at the university. LSMU career centre to get more involved in student internships and job searches.
3. PADĖKA
Noriu nuoširdžiai padėkoti savo darbo vadovei prof. dr. Skirmantei Sauliūnei už pagalbą rašant šį baigiamąjį magistro darbą, už visą kantrybę dirbant kartu, skirtą laiką ir naudingus patarimus.
4. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Lietuvos sveikatos mokslų universitetasBioetikos centras
Leidimo Nr. BEC-MF-70
6. SANTRUMPOS
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetasMF – Medicinos fakultetas FF – Farmacijos fakultetas SF – Slaugos fakultetas
VSF – Visuomenės sveikatos fakultetas VU – Vilniaus universitetas
ES – Europos Sąjunga
7. SĄVOKOS
1. Emigracija – išvykimas iš vienos valstybės į kitą dėl ekonominių, politinių, religinių ar asmeninių priežasčių.
2. Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, hipotezės tikrinimu grįstas tyrimas, taikant statistinės duomenų analizės metodus. Tyrimas padeda patvirtinti arba paneigti hipotezes išsikeltas tyrimo pradžioje.
3. Kokybinis tyrimas – tai sisteminis dalyvių tyrimas, kuriuo siekiama suprasti vykstančius reiškinius ir pateikti interpretacijas paaiškinančias tiriamuosius reiškinius. 4. Protų nutekėjimas – didelio masto išprususios ir išsilavinusios darbo jėgos emigracija
(dažniausiai jaunų tam tikros srities specialistų). Protų nutekėjimas ypač būdingas besivystančioms šalims.
5. Rezidentūra – medicinos studijų pakopa. Gydytojams norintiems įgyti ar pakeisti medicinos specialybės gydytojo profesinę kvalifikaciją. Baigusiesiems rezidentūrą išduodamas pažymėjimas, nurodantis suteiktą šeimos gydytojo arba gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.
8. ĮVADAS
LSMU bendruomenę 2019 metų pabaigoje sudarė 25 943 žmones, iš kurių 7775 yra studentai ir dalis jų yra medicinos studentai. Kasmet šimtams baigusių šešių metų medicinos studijas absolventams reikia priimti sprendimą dėl savo tolimesnės karjeros [1]. Jų nuomonė apie karjerą, ateitį medicinos srityje, formuojasi nuolatos, jau nuo pirmųjų studijų dienų. Ir požiūris į studijas, pasitenkinimas savo pasirinktomis studijomis glaudžiai susijęs su ateities matymu ir savo karjeros galimybių vertinimu.
Jaunam žmogui karjera tai viena iš gyvenimo sričių, kurioje gali siekti save realizuoti, kiekvieną dieną pritaikant įgytas žinias ir praktinius gebėjimus. Karjera yra vertinama kaip nenutrūkstamas procesas besitęsiantis visą gyvenimą ir tikslingas darbo pasirinkimas baigus studijas yra vienas iš sėkmingos karjeros žingsnių [2].
Absolventų pasirinkimai po studijų yra atidžiai vertinami ir sekami įvairių tyrimų metu. Tai dalis sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių pasiūlos ir ateityje poreikio planavimo, siekiant darnios sveikatos sistemos veiklos Lietuvoje. Medicinos studentai savo karjeros pasirinkimais kontroliuoja ateities sveikatos sektorių. Iš anksto vertinant jų pasirinkimus karjeroje siekiama numatyti galimas problemas, kaip tam tikrų specialybių daktarų trūkumą, kaip sveikatos darbuotojų trūkumą regionuose, pačių gydytojų sumažėjimą Lietuvoje, emigracijos didėjimą [3–4].
Tyrimai naudingi ir universiteto bendruomenėms. Studentų įtraukimas į tyrimo procesą gali pagerinti jų mokymą. Esant reikalui universitetas gali inicijuoti tyrimų tęsimą, tolimesnį domėjimąsi iškeltomis hipotezėmis [5]. Atskleidus studentų nuomonę apie jų studijas ir karjerą universitetas gauna įžvalgas, kuriomis pasinaudodamas gali gerinti veiklą universitete.
Tyrimo, kuris vertintų MF baigiančius studentus aptikti nepavyko, tačiau panašių tyrimų buvo galima rasti. Tyrimai vertino kitus LSMU bendruomenės narius, tai Slaugos fakulteto (SF), Farmacijos fakulteto (FF) studentų nuomonę apie jų karjeros galimybes [6–7]. Taip pat įvertinta jau gydytojų rezidentų nuomonė apie asmeninius ateities planus [8]. Tačiau šis kiekybinis tyrimas nukreiptas į Medicinos studentus, tyrimo metu siekiama išsiaiškinti 2020
–
2021 metais VI-to kurso MF studentų nuomonė apie jų pasirinktą ir šešis metus studijuotą medicinos specialybę, taip pat asmeninius planus baigus studijas ir nuomonę apie karjeros galimybes po studijų.9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9.1. Darbo tikslas:Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentų, studijuojančių lietuvių kalba, nuomonę apie jų karjeros galimybes baigus studijas.
9.2. Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentų, studijuojančių lietuvių kalba, nuomonę apie jų pasirinktą specialybę. 2. Nustatyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso
studentų, studijuojančių lietuvių kalba, planus baigus medicinos studijas.
3. Ištirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentų, studijuojančių lietuvių kalba, nuomonę apie jų įsidarbinimo galimybes.
10. LITERATŪROS APŽVALGA
10.1. Medicinos studijosAsmens profesinės vertybės, siekiai dažnai lemia asmeninių vertybių augimą. Tyrimai parodė reikšmingą asmeninių ir profesinių vertybių sąsają. Asmenys, norintys padėti kitiems, laikantys pagalbą, altruizmą vertybe, dažniausiai pasirenka ir tokias profesijas, kuriose galės rūpintis ir padėti aplinkiniams taip save realizuodami [9]. Vienas iš sektorių sutraukiantis tokius žmones yra medicinos. Šiandien Lietuvoje turime dvi aukštąsias mokyklas galinčias pasiūlyti medicinos studijas. Tai Vilniuje įsikūręs Vilniaus universitetas (VU) ir LSMU [10].
Atliktose literatūros apžvalgose ir straipsniuose matomos tos pačios pasikartojančios stojimo į mediciną priežastys. Tai galimybė padėti sergantiems, intelektinis smalsumas, siekiamas socialinis statusas, artimųjų sukurtas spaudimas ir išsakytas noras, galimybė būti reikalingu darbo rinkoje [11–13]. Tačiau medicinos studijų rinkimosi prioritetai tarp šalių gali skirtis. Kanadoje dauguma studentų nurodė, kad juos iš dalies motyvavo sektoriuje esantys atlyginimai, statusas ir tėvų daromas spaudimas stoti į medicinos studijas ir tik 32 proc. nurodė, kad noras padėti, buvo jų pagrindinė motyvacija [14].
Tačiau yra įrodyta, kad medicinos studijos yra pavojingos studentų sveikatai ir kuria psichologiškai toksinę aplinką. Medicinos studentai patiria didesnį stresą lyginant su kitais studijuojančiais jaunais žmonėmis, tokio pat amžiaus, kitose studijų programose. Studentai susiduria su įvairiapusiais veiksniais studijų metais, kurie prisideda prie depresijos, nerimo ir jaučiamo didesnio streso [15–16]. Neseniai, 2016 metais, atliktos meta analizės duomenimis vienas iš trijų medicinos studentų kenčia nuo depresijos ir nors turėdami galimybę lengviau kreiptis į gydytojus, tai daro rečiau, lyginant su bendra populiacija [17–18]. Visa tai keičia jaunų specialistų nuomonę apie pasirinktas studijas ir gali daryti įtaką karjeros pasirinkimui.
Taip pat medicinos personalą sudaro ne tik medicinos studentai ir gydytojai baigę medicinos studijas, bet ir kitų profesijų atstovai. Taigi vertinant medicinos studentų nuomonę apie studijas, svarbu atkreipti dėmesį ir vertinti kitų medicinos darbuotojų nuomonę. Savo magistro diplominiame darbe Eglė Žemaitienė tiria kineziterapijos studentų karjeros galimybes ir vertina jų nuomonę apie pasirinktą specialybę. Tyrimo duomenimis dauguma apklaustų studentų teigia, kad šiandien kineziterapeuto specialybė yra perspektyvi ir kas dešimtas respondentas kineziterapeuto specialybę laiko prestižine. Nepaisant vyraujančios
teigiamos nuomonės apie specialybę, dauguma (86,4 proc.) studentų nurodė, kad esant tinkamai progai sutiktų pakeisti specialybę ir tik mažoji dalis (13,6 proc.) apklaustų asmenų teigė vis dar norinti dirbti kineziterapeuto darbą [19]. Tiriant kitus LSMU bendruomenės narius, burnos higienos specialistus, duomenys gauti panašūs. Nors gautų respondentų atsakymų duomenimis daugiau nei pusė studentų studijuoja burnos higieną, nes nepavyko įstoti ten kur norėjo, tačiau daugiau nei pusė studentų yra patenkinti pasirinktomis studijomis [20].
Kitokie duomenys pateikiami ir tyrime, kuomet apklausti buvo gydytojai rezidentai. 58,3 proc. apklaustų rezidentų nurodė, kad yra patenkinti savo priimtu sprendimu pasirenkant specialybę ir net 89,1 proc. respondentų turėdami galimybę nieko nekeistų ir rinktųsi vėl tą pačią rezidentūros programą [8].
Nors medicinos sektoriuje dirbančius asmenis atrodo sieja panaši rolė visuomenėje, pašaukimas ir noras padėti, tačiau požiūris į darbą ir į specialybę labai skiriasi. Tokios priežastys kaip sunkios studijos, visuomenės ar šeimos spaudimas, nepakankama motyvacija stojant gali lemti nusivylimą savo profesija ir priversti suabejoti padarytais pasirinkimais. Iš to gali atsirasti ir pasimetimas susijęs su ateities karjeros galimybėmis baigus studijas. Matomi skirtumai tarp medicinos darbuotojų, LSMU bendruomenės narių, parodo, kad medicinos sektoriuje dirbančių žmonių negalime apibendrinti. Norint suprasti kiekvieną grupę reikalingi išsamūs skirtingų grupių tyrimai.
10.2. Karjera medicinos srityje
Medicinos studentų karjeros pasirinkimas yra labai svarbus specialybės vystymuisi, darbo eigos tęstinumui ir netgi pačios specialybės išgyvenimui [21]. Atliktos metaanalizės duomenimis antroje vietoje, dėl ko labiausiai gailimės gyvenime buvo karjeros pasirinkimai, kuriuos lenkė tik su išsilavinimu susijęs gailestis [22].
Jau studijų metais, medicinos studentas pradeda galvoti apie artėjantį karjeros pasirinkimą ir mėgina atsakyti sau, kokiu specialistu norėtų tapti [23]. Dauguma studentų pradeda studijas jau turėdami idėjų, tačiau nebūdami užtikrinti [24]. Studijų pradžioje turi menką ir dažnai klaidingą įsivaizdavimą apie medicinos profesiją. Ir net studentai su tvirta nuomone, apie būsimą savo pasirinkimą, linkę studijų metais ją keisti [25]. Svarstomo pasirinkimo kaita buvo pavaizduota Kanadoje atlikto tyrimo metu. Pirmaisiais studijų metais
78 proc. moterų ir 64 proc. vyrų išreiškė susidomėjimą šeimos medicinos rezidentūros kryptimi. Vėliau, antraisiais mokslo metais, šis susidomėjimas stipriai sumažėjo. Kiekvienais sekančiais studijų metais susidomėjimas šeimos medicinos rezidentūra augo, tačiau nebegrįžo į pradinę stadiją [26].
Baigus medicinos studijas, studentas gali gauti medicinos gydytojo praktikos licenciją. Turėdamas licenciją, savarankiškai ar konsultuodamasis su kitais specialistais, gali teikti skubią medicinos pagalbą, apžiūrėti pacientus, dalintis profilaktikos, diagnostikos ir gydymo žiniomis [27]. Tapus licencijuotu medicinos gydytoju, galima pasirinkti akademinę kryptį ir pradėti doktorantūros studijas arba rinktis rezidentūros studijas ir tapti bendrosios praktikos daktaru ar specializuotos srities daktaru [28].
Baigus studijas dauguma studentų iš karto stoja į rezidentūros studijas. Keisti rezidentūros kryptį studijų metais ar baigus vieną specialybę keisti ją kita yra sudėtinga ir dažnai sukelia finansinę ir emocinę įtampą. Dėl to keisti, ar atsisakyti pasirinktos rezidentūros krypties ryžtasi nedaugelis. Taip sukeliama didesnė įtampa studentams pasirinkti iš karto teisingai savo karjeros kryptį. Sprendimas daro didelę įtaką pasitenkinimui darbu ir gerovei asmeniniame gyvenime [25]. Studentams, negavusiems trokštamos rezidentūros krypties, gali tekti pasirinkti mažiau norimą rezidentūros kryptį. Kiti gali pasirinkti vėliau pradėti rezidentūros studijas, laukti, kol pavyks įstoti į norimą kryptį [29].
Atliktuose tyrimuose pastebėta, kad dabar studentai mėgina stoti į daugiau skirtingų medicinos specialybių, nei seniau baigę studentai [30]. Tyrime šis pokytis aiškinamas kaip padidėjusi studentų baimė. Studentai nėra tikri, kad pavyks įstoti į rezidentūrą, ir stengiasi padidinti savo stojimo galimybes.
Taip pat gyvenimo būdas ir pajamos tampa vis svarbesniu aspektu studentams renkantis specialybę baigus medicinos studijas [31]. Įvardijami ir kiti motyvuojantys veiksniai, kaip darbas su įdomiais sutrikimais, ligomis, galimybė turėti privačią praktiką ir pakankamas kontaktas su pacientu [32]. Pastebima, kad asmeniniai aspektai vertinami, kaip svarbesni renkantis specialybę (asmeninės ambicijos, ateities perspektyvos, darbo ir namų suderinamumas), nei pačios profesijos aspektai (su karjera susijusios ambicijos, įvairovė darbo vietoje) [33]. Atlikti tyrimai rodo, kad šeiminė padėtis irgi glaudžiai susijusi su būsimu karjeros pasirinkimu [34]. Mokslininkų nuomone studentai, kurie susituokę ar gyvena su partneriu, gali turėti kitų prioritetų dėl su šeima susijusių problemų ar antros pusės lūkesčių [35].
Baigus medicinos studijas studentas atsiduria kryžkelėje. Turėdamas daug galimybių rinktis, dažnas pradeda abejoti savo karjeros pasirinkimais. Studentui tenka įvertinti daug skirtingų veiksnių darančių įtaką ateities karjerai. Šiandien žmogui pabaigus studijas atlyginimai sektoriuje, šeiminė padėtis ir darbo specifika išlieka vieni svarbiausių veiksnių ieškant karjeros kelio.
10.3. Įsidarbinimas medicinos sektoriuje
10.3.1 Tyrimai vertinantys Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų karjeros planus 2014 metais LSMU FF atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė farmacijos studentų yra išsikėlę lūkesčius dirbti didmiestyje, daugiau nei pusė norėtų kurti asmeninį verslą. Po studijų baigimo net 17 proc. studentų planuoja emigruoti, o 43,2 proc. nėra apsisprendę emigracijos klausimu. Į užsienį emigruoti norėtų dėl geresnių siūlomų perspektyvų darbe ir galimybės gauti didesnį atlyginimą [6]. Kitame LSMU FF tiriamajame darbe, taip pat tik maža apklaustųjų dalis tvirtai apsisprendusi emigruoti ir diskusijos metu išskiria tokias šalis, kaip Airija, Anglija, Danija, Norvegija, Švedija ir Šveicarija [7].
Panašias tendencijas galime matyti ir slaugytojų tarpe. 2007 metais išnagrinėjus 216 anketų iš N sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje trečdalis (33,2 proc.) įstaigoje dirbančių slaugytojų nurodė, kad planuoja išvykti dirbti į užsienį. Svarbiausiomis tokio pasirinkimo priežastimis išlieka didesnio atlyginimo siekimas, geresnė gyvenimo kokybė ir geresnės siūlomos sąlygos darbe. Didžioji dauguma slaugytojų išreiškė, kad yra patenkinti (37,9 proc.) ar vidutiniškai patenkinti (50,7 proc.) savo darbu [35]. Slaugytojai galvojantys apie emigraciją dažniau yra su aukštesniu išsilavinimu, taip pat pastebima, kad darbo stažą iki 10 metų turintys slaugytojai statistiškai reikšmingai dažniau galvoja emigruoti iš Lietuvos nei jų ilgiau dirbantys kolegos [37].
Tuo tarpu, dauguma LSMU kineziterapijos studentų atsakė, kad baigę studijas ketina likti ir dirbti Lietuvoje (63,6 proc.), bet daugiau nei trečdalis (36,4 proc.) studentų nurodė, kad baigę studijas ketina emigruoti, nes įsitikinę, kad kineziterapeutus užsienyje vertina labiau. Taip pat studentai išreiškė nerimą dėl įsidarbinimo galimybių, daugiau nei pusė (53,9 proc.) mano, kad darbą susirasti bus sunku. Kaip pagrindines kliūtis nurodė patirties stoką ir persipildžiusią darbo rinką [19].
Panašūs duomenys gauti ir tyrinėjant visuomenės sveikatos studentus. Daugelis (75,2 proc.) studentų nurodė, kad ketina dirbti Lietuvoje ir tik 24,8 proc. studentų pasiryžę emigruoti. Kaip pagrindines kliūtis įsidarbinti jie įvardijo esančią patirties stoką ir per mažą darboviečių pasiūlą [2].
Sunkias įsidarbinimo galimybes įvardijo ir burnos higienos specialybės studentai. R. Borneikienės magistro diplominiame darbe daugiau nei trečdalis ieškojusių darbo studentų nurodė, kad jo rasti nepavyko. Net 36,5 proc. apklaustųjų burnos higienos studentų ketina emigruoti, nes čia negali rasti tinkamos darbo vietos. Antroji priežastis (29,8 proc.) buvo didesni atlyginimai ir trečioji pagal dažnumą (15,4 proc.) ketinimo emigruoti priežastis buvo jaučiamas palankesnis gydytojų odontologų požiūris [20].
Tačiau žymiai didesnį nepasitenkinimą Lietuvos rinka atskleidė 2004 metais M. Stankūnas su bendraautoriais savo publikacijoje. Darbe tyrinėjo Kauno medicinos universiteto (KMU) gydytojų ir rezidentų ketinimą dirbti Europos Sąjungos (ES) šalyse. Net 60,7 proc. rezidentų nurodė, kad ketina emigruoti, padirbėti užsienyje. Išvažiuoti ir dirbti užsienyje norą pareiškė ir 26,0 proc. gydytojų. Kaip esminius motyvus išvažiuoti dirbti jie nurodė didesnius atlyginimus, didesnes profesines galimybes ir geresnę gyvenimo kokybę [38]. Naujesni duomenys apie rezidentus dirbančius Lietuvoje žymiai nesikeitė. 2016 metais Ugnės Armonaitės baigiamajame darbe kas antras (53,8 proc.) rezidentas nurodė ketinantis išvykti dirbti į užsienį [8].
Tokios tendencijos atskleidžia dideles problemas esančias Lietuvos medicinos sektoriuje. Nepasitenkinimas darbu ir noras emigruoti seniai žinomas tarp medicinos personalo. Tačiau išsamus tyrinėjimas ir priežasčių ieškojimas yra labai svarbus norint šias tendencijas pakeisti. Žinant kodėl tai vyksta, galime judėti tinkama linkme. Suteikdami priežasčių likti ir praktikuoti mediciną Lietuvoje mes galime sukurti stiprią sveikatos priežiūros ateitį.
10.3.2 Emigracija tarp sveikatos priežiūros specialistų
Žodis emigracija yra kilęs iš lotyniško žodžio reiškiančio išsikėlimą. Emigracija vadinamas bet koks žmonių persikėlimas gyventi į kitas valstybes iš tėvynės, ar tai dėl ekonominių, politinių ar teologinių priežasčių. Emigracija gali būti laikina arba nenutrūkstanti, taip pat gali būti priverstinė ar laisvai pasirenkama [39]. Lietuvos statistikos departamento
duomenimis Lietuvoje emigracija paskutinius 10 metų yra kintantis procesas. Didžiausia emigracija buvo matoma 2010 m., kai užregistruoti 83157 emigravę asmenys, bet paskutinius 4-erius metus emigracija tendencingai mažėja (1 pav.).
Kartu su didele mase išvykstančių asmenų išvyksta ir kvalifikuota, išsilavinusi žmonių dalis. Tai vadinama protų nutekėjimu, kuris būdingas greitai besivystančioms šalims ir vyksta kartu su didele emigracija. Tokia emigracija yra ekonomiškai labai nenaudinga. Šalys praranda išsilavinusių gyventojų dalį, mažėja šalies žmogiškieji ištekliai. Pavyzdžiui, gydytojų profesinis parengimas yra iš ties brangus ir ilgą laiką trunkantis procesas. Taip pat išvykus žmonės neretai pasirenka žemesnės kvalifikacijos darbą (dėl galimybės uždirbti daugiau), kas siejama ilgainiui su įgūdžių praradimu [40].
Lietuvoje medicinos personalo išvykimas dirbti į užsienį yra seniai žinomas. Be per mažo atlyginimo, prastų darbo sąlygų ar prastos gyvenimo kokybės, Lietuvos gydytojai renkasi išvykti ir dėl per didelės biurokratijos esančios medicinos sistemoje, per mažai lankstaus darbo grafiko bei esančios konkurencijos darbo vietoje [41]. Tokios tendencijos būdingos ne tik Lietuvos medicinos personalui. Darbo rinkoje medikų mobilumas yra globalus reiškinys. Ron J. M. ir kiti straipsnyje nurodė, kad vos 10 proc. odontologų ir burnos higienos studentų Nepale planuoja likti ir dirbti kaimuose, kai 33 proc. tikisi dirbti miestuose, didmiesčiuose, o 36 proc. studentų nori emigruoti. Didžioji dauguma studentų (58 proc.) atsakė, kad yra nerimaujantys ar pavyks rasti tinkamą darbą pabaigus studijas [42]. Vokietijoje, Saksonijoje atliktas tyrimas su 5956-iais gydytojais parodė, kad 30 proc. gydytojų
nori išvykti dirbti į užsienį. Pareiškę norą išvykti statistiškai žymiai dažniau buvo nepatenkinti savo darbo sąlygomis, lyginant su išreiškusiais norą pasilikti [43]. Rumunijoje panašiame atliktame tyrime netgi 84.7 proc respondentų atsakė planuojantys dirbti užsienyje po studijų baigimo. Kas penktas studentas nurodęs, kad ruošiasi išvykti dirbti į užsienį jau buvo išvykę su mainų programomis į dominančią šalį ir beveik pusė respondentų yra mėginę ieškoti darbo internetu svetimoje šalyje [44].
Dėl tokios vykstančios migracijos skaičiuojama, kad net 36 proc. šiuo metu dirbančių gydytojų Jungtinėje karalystėje išsilavinimą įgijo už šalies ribų. ES tai yra didžiausias procentas [45]. Dabar 1/4 gydytojų ir 1/20 slaugytojų, praktikuojančių ES šalyse, yra iš svetimo žemyno, kur ir baigė mokslus [41].
Minimali migracija yra normalus ir aiškiai suvokiamas procesas, tačiau kai kuriose šalyse emigracija viršija minimalios migracijos sąvoką ir tai gali sukelti profesionalų stygių. Jei emigracija vyksta ilgą laiką ir dideliais kiekiais, protų nutekėjimas yra neišvengiamas reiškinys. Tačiau Lietuvoje emigracijos duomenys keičiasi. Jau kelis metus matomas emigracijos mažėjimas Lietuvoje, kuris atskleidžia vykstančius teigiamus pokyčius. Taip mažėjant emigracijai, mažėja ir kvalifikuotų darbuotojų netekimas, mažėja medicinos personalo netekimas, gerinantis medicinos sektoriaus padėtį ir sprendžiantis problemas.
11. TYRIMO METODIKA
11.1. Tyrimo metodaiBaigiamojo magistro darbo metu naudoti šie metodai.
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgti ir išnagrinėti su magistro darbo tema susiję literatūros šaltiniai.
2. Empirinis analizės metodas. Atliktas kiekybinis, momentinis tyrimas pasirinkus anketinės apklausos metodą. Tyrimo metu panaudota asmens anonimiškumą užtikrinanti internetinė anketa (Priedas Nr. 1).
3. Atlikta tyrimo duomenų statistinė analizė naudojantis SPSS programine įranga (20 versija) ir Microsoft Office Excel programa.
Apklausos rezultatuose vertinta:
1. Bendras respondentų pasiskirstymas pagal lytį, amžių, finansinę padėtį ir šeiminę padėtį. 2. Respondentų nuomonė apie pasirinktą gydytojo specialybę, pasitenkinimas ir noras rinktis
studijas dar kartą esant galimybei. Palygintas pasitenkinimas specialybe su esant galimybei medicinos studijų pasirinkimu dar kartą.
3. Respondentų planai baigus medicinos studijas ir palyginti pasirinkimai pagal lytį, finansinę, šeiminę padetis su pasitenkinimu pasirinkta specialybe, gydytojo specialybe ir medicinos studijų rinkimąsi pakartotinai esant galimybei.
4. Respondentų nuomonė apie jų įsidarbinimo galimybes baigus medicinos studijas.
11.2. Tyrimo organizavimas
Sukurtas darbo planas, išsikelti tyrimo tikslai ir tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai, pasirinktas darbo atlikimo metodas, kiekybinis tyrimas, jam atlikti sudaryta internetinė anoniminė anketa. Tyrimui atlikti gautas LSMU bioetikos centro komiteto leidimas Nr. BEC-MF-70.
Internetinė apklausa išsiųsta LSMU MF VI kurso studentams, besimokantiems lietuvių kalba. 2020 – 2021 m. LSMU MF VI kurse (su esančiais akademinėse atostogose) yra skaičiuojami 279 studentai. Tikintis mažo aktyvumo pildant anketinę apklausą, ji išsiųsta visiems 279 studentams. Pilnai užpildytų anketų gauta 180 (atsako dažnis 64,5 proc.). Buvo apskaičiuota, kad norint atlikti šios generalinės aibės apklausą su ne didesne nei 5 proc. paklaida, reikia apklausti ne mažiau kaip 164 studentus. Atsižvelgiant į tai, kad buvo surinkti atsakymai iš 180 respondentų, galime teigti, kad tyrimo paklaida yra mažesnė nei 5 proc.
11.4. Duomenų analizės metodas
Duomenys analizuoti naudojantis SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga (20 versija), kuri patogi apdorojant surinktą informaciją, ir Microsoft Office Excel programą. Pasirinktas tyrimo rezultatų vaizdavimo būdas – diagramos ir lentelės. Siekiant palyginti, kaip gauti rezultatai skiriasi skirtingose studentų grupėse, buvo apskaičiuoti χ2 kriterijus. Papildomai, kur reikėjo, buvo apskaičiuotas Z kriterijus ir palyginti duomenys, o statistiškai reikšmingi skirtumai lentelėse ir diagramose pavaizduoti žvaigždute (*). Statistiškai reikšmingu laikytas skirtumas, kurio patikimumas didesnis nei 95 proc., t.y. kai p<0,05.
12. REZULTATAI
12.1 Tyrimo dalyvių demografinės ir socialinės charakteristikos
Tyrimo metu buvo apklausti 180 respondentų. Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių asmenų buvo moterys (72 proc.), o vyrai sudarė 28 proc.
Respondentų amžiaus vidurkis buvo 24,18 (±0,83) metai. Kaip matyti iš žemiau pateiktos histogramos duomenų (2 pav.), didžioji dalis (110) tyrimo dalyvių buvo 24 m. amžiaus, tuo tarpu jauniausias buvo 22 m. respondentas, o vyriausi – po vieną 27 m. ir 28 m. respondentai.
2 pav. Respondentų amžiaus histograma (n=180)
Pagal šeiminę padėtį kiek daugiau nei pusė (52 proc.) nurodė, kad turi partnerį (3 pav.).
3 pav. Respondentų skirstinys pagal šeiminę padėtį (n=180)
Analizuojant tyrimo dalyvių atsakymus apie savo finansinės padėties vertinimą matome (4 pav.), kad savo finansinę padėtį kaip labai gerą ar gerą vertina beveik 40 proc. dalyvių, tuo tarpu kaip vidutinišką – 46 proc. Blogai ar labai blogai savo finansinę padėtį vertina 15 proc. tyrimo dalyvių.
4 pav. Respondentų nuomonių skirstinys pagal savo finansinės padėties vertinimą (n=180)
Apžvelgus tyrime dalyvavusių respondentų demografines ir socialines charakteristikas, matome, kad daugiausiai atsakymų buvo sulaukta iš moterų (72 proc.) ir didžioji dauguma LSMU MF VI kurso studentų yra 24 metų amžiaus. Daugiau nei pusė jų nurodė turintys gyvenimo partnerį. Dažniausiai savo finansinę padėtį studentai įvertino vidutiniškai.
12.2 Respondentų nuomonė apie jų pasirinktą specialybę
Norint išsiaiškinti LSMU MF VI kurso studentų nuomonę apie jų pasirinktą specialybę buvo prašoma nurodyti, ar jie yra patenkinti savo pasirinkta specialybe. Kaip matyti iš žemiau pateikto paveikslo (5 pav.), patenkinti yra tik mažiau nei pusė (41 proc.) tyrimo dalyvių, tuo tarpu net 52 proc. yra patenkinti tik iš dalies.
5 pav. Respondentų nuomonių skirstinys pagal pasitenkinimą savo pasirinkta specialybe (n=180)
Tyrime dalyvavusių asmenų buvo prašoma nurodyti, kaip jie bendrai vertina gydytojo specialybę. Įvertinus žemiau pateikto paveiksle (6 pav.) rezultatus, nustatyta, kad prestižine šią specialybę laiko tik 27 proc., tačiau perspektyvia ją laiko daugiau nei pusė (57 proc.) respondentų. Taip pat šią specialybę svarbia laiko net 87 proc. respondentų.
6 pav. Dažniausi bendri pačios gydytojo specialybės vertinimai (n=180)
Palyginome dažniausius bendrus pačios gydytojo specialybės vertinimus pagal tyrimo dalyvių lytį. Apskaičiavus χ2 kriterijus, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, kas rodo, kad bendri gydytojo specialybės vertinimai tarp vyrų ir moterų statistiškai reikšmingai nesiskiria.
Taip pat tyrimo dalyvių buvo prašoma nurodyti, ar jie, esant galimybei, pakartotinai rinktųsi gydytojo specialybę. Kaip matyti iš žemiau pateikto paveikslo duomenų (7 pav.), šią specialybę daugiau ar mažiau rinktųsi 47 proc., o nežinojo kas ketvirtas. Tuo tarpu tikrai nesirinktų 28 proc.
7 pav. Respondentų nuomonių skirstinys pagal pakartotinį medicinos studijų rinkimąsi (n=180)
Palyginome pasiskirstymą pagal pakartotinį medicinos studijų rinkimąsi pagal tyrimo dalyvių lytį (8 pav.). Apskaičiavus χ2 kriterijų, statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo nustatyta, kas rodo, kad pakartotinis specialybės pasirinkimas statistiškai reikšmingai tarp vyrų ir moterų nesiskiria.
(χ2=2,956, lls=4, p=>0,05), (n=180)
8 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal pakartotinį medicinos studijų rinkimąsi pagal lytį
Palyginome pasiskirstymą pagal pasitenkinimą pasirinkta specialybę pagal tai, ar vėl rinktųsi medicinos studijas (9 pav.). Apskaičiavus χ2 kriterijų, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris parodė, kad tarp pasitenkinimo savo pasirinkta specialybe ir to, ar vėl rinktųsi medicinos studijas, yra statistiškai reikšmingas skirtumas. Papildomai buvo apskaičiuotas z kriterijus ir palygintos poros, o statistiškai reikšmingi skirtumai pavaizduoti žvaigždute (*). Nustatyta, kad studentai, kurie yra patenkinti medicinos studijomis, reikšmingai dažniau pakartotinai rinktųsi ir tikriausiai taip rinktųsi medicinos studijas nei studentai, kurie yra patenkinti tik iš dalies, tuo tarpu studentai, kurie yra nepatenkinti, reikšmingai dažniau pakartotinai studijų nesirinktų nei studentai, kurie šiuo metu patenkinti tik iš dalies.
(χ2=99,661, lls=8, p=<0,05), (n=180)
* – p<0,05, lyginant respondentų pasitenkinimą pasirinkta specialybe ir pakartotinį medicinos studijų rinkimasi esant galimybei
9 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal pasitenkinimą savo pasirinkta specialybe pagal tai, ar vėl rinktųsi medicinos studijas
Dauguma VI kurso MF studentų nurodė, kad yra iš dalies patenkinti savo pasirinkta specialybe (52 proc.). Paprašius dalyvių nurodyti, kaip jie vertina gydytojo specialybę tyrime matyti, kad svarbia ją laiko net 87 proc. respondentų ir 57 proc. specialybę laiko perspektyvia. 47 proc. respondentų nurodė, kad rinktųsi vėl studijuoti mediciną esant tokiai galimybei, tačiau kas ketvirtas (24 proc.) nežinojo ar taip elgtųsi. Ir apžvelgus sąsajas tarp studentų pasitenkinimo pasirinkta specialybe ir ar vėl rinktųsi medicinos studijas pastebėta, kad studentai patenkinti pasirinkta specialybe, statistiškai reikšmingai dažniau pakartotinai rinktųsi ir tikriausiai taip rinktųsi vėl studijuoti mediciną nei studentai, kurie yra patenkinti pasirinkta specialybe tik iš dalies. Taip pat studentai, kurie yra nepatenkinti, reikšmingai dažniau pakartotinai studijų nesirinktų nei studentai, kurie šiuo metu yra patenkinti tik iš dalies pasirinkta specialybe.
12.3 Respondentų planai baigus medicinos studijas
Tyrimo metu buvo prašoma nurodyti, kokie yra respondentų planai pirmaisiais metais pabaigus studijas. Kaip matyti iš žemiau esančiame paveiksle pateiktų rezultatų (10 pav.), didžioji dauguma (72 proc.) respondentų iš karto po studijų nori stoti į rezidentūrą ir kas dešimtas tikisi turėti laisvus metus.
10 pav. Respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal planus pirmaisiais metais pabaigus studijas (n=180)
Palygintas respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal planus pirmaisiais metais pabaigus studijas pagal įvairias jų charakteristikas (1 lentelė). Apskaičiavus χ2 kriterijus ir proporcijų panašumo z
–
testus, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, kurie parodė: 1. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai linkusios iš karto stoti į rezidentūrą. Tuotarpu vyrai statistiškai reikšmingai dažniau nei moterys linkę pradėti dirbti ar turėti laisvus metus.
2. Tyrimo dalyviai, kurie yra nepatenkinti pasirinkta savo specialybe, statistiškai reikšmingai dažniau linkę pradėti dirbti sektoriuje, nesusijusiame su baigtais mokslais, tuo tarpu tyrimo
dalyviai, kurie yra patenkinti savo pasirinkta specialybe, reikšmingai dažniau nei nepatenkinti linkę iš karto stoti į rezidentūrą.
3. Tyrimo dalyviai, kurie nurodė esantys nepatenkinti pasirinkta gydytojo specialybe, statistiškai reikšmingai dažniau nei kiti respondentai iš karto po studijų linkę pradėti dirbti ne pagal specialybę, nei užsiimti kitomis veiklomis.
Tuo tarpu kitais atvejais statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, kas rodo, kad planai pirmaisiais metais pabaigus studijas pagal kitas tyrimo dalyvių charakteristikas statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
1 lentelė. Respondentų nuomonių pasiskirstymas pagal planus pirmaisiais metais baigus studijas pagal skirtingas tyrimo dalyvių charakteristikas (n=180)
Planai pirmaisiais metais pabaigus studijas
χ2 lls p Iš karto stoti į rezidentūr ą Pradėti dirbti (biomedicinos, medicinos, farmacijos, biochemijos sektoriuje) Pradėti dirbti (sektoriuje, nesusijusia me su baigtais mokslais) Stoti į universite tą, kolegiją ir įgyti kitą specialyb ę Turėti laisvu s metus Kita Lytis Moterys 81,5% 3,1% 0,8% 1,5% 6,2% 6,9% 30,873 5 0,000 Vyrai 48,0% 16,0% 8,0% 0,0% 22,0% 6,0% Pasitenkinimas savo pasirinkta specialybe Patenkinti 78,4% 4,1% 0,0% 0,0% 9,5% 8,1% 27,786 10 0,002 Nepatenkint i 61,5% 0,0% 23,1% 0,0% 7,7% 7,7% Iš dalies 68,8% 9,7% 2,2% 2,2% 11,8% 5,4%
Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti.
Tyrimo dalyvių, kurių nurodė, kad po studijų ketina stoti į rezidentūrą, buvo prašoma nurodyti planuojamą rezidentūros šalį (11 pav.). Nustatyta, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių (86 proc.) ketina stoti į rezidentūrą Lietuvoje, tuo tarpu stoti užsienio valstybėse ketina mažiau nei kas dešimtas.
11 pav. Respondentų, kurie po studijų ketina stoti į rezidentūrą, nuomonių skirstinys pagal planuojamas rezidentūros šalis (n=130)
Palyginome tyrimo dalyvių, kurie po studijų ketina stoti į rezidentūrą, nuomonių pasiskirstymą pagal planuojamas rezidentūros šalis pagal lytį, šeiminę padėtį, finansinės padėties vertinimą ir pasitenkinimą pasirinkta specialybe. Apskaičiavus χ2 kriterijus, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, kas rodo, kad planuojamos rezidentūros šalys tarp skirtingos lyties, skirtingos šeiminės, finansinės padėties tyrimo dalyvių ir skirtingo dabartinio pasitenkinimo pasirinkta specialybe reikšmingai nesiskiria.
Toliau tyrimo dalyvių, kurie nurodė, kad po studijų ketina iš karto stoti į rezidentūrą Lietuvoje, buvo prašoma įvardinti tokio pasilikimo Lietuvoje priežastis (12 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai Lietuvoje ketinama pasilikti dėl čia gyvenančios šeimos (88 proc.), saugumo jausmo (54 proc.), kiek rečiau
–
dėl kalbos barjero (49 proc.). Rečiausiai pasilikti Lietuvoje ketinama dėl karjeros galimybių Lietuvoje (11 proc.) ir emigracijos brangumo (16 proc.).12 pav. Tyrimo dalyvių, kurie po studijų ketina stoti į rezidentūrą Lietuvoje, dažniausiai nurodytos tokio pasilikimo priežastys (n=112)
Tyrimo dalyvių, kurie nurodė, kad po studijų ketina iš karto stoti į rezidentūrą užsienyje, buvo prašoma įvardinti tokio išvykimo į užsienį priežastis (13 pav.). Nustatyta, kad dažniausiai išvykti į užsienį ketinama dėl didesnių atlyginimų (92 proc.), visuomenės požiūrio (83 proc.), geresnių karjeros sąlygų (83 proc.), rečiausiai – dėl didesnės studijų pasiūlos (33 proc.).
13 pav. Tyrimo dalyvių, kurie po studijų ketina stoti į rezidentūrą užsienyje, dažniausiai nurodytos tokio pasirinkimo priežastys (n=12)
Taip pat tyrimo dalyvių, kurie nurodė, kad po studijų ketina stoti į rezidentūrą, buvo prašoma nurodyti, ar baigę rezidentūros studijas planuoja dirbti Lietuvoje (14 pav.). Kaip matyti, po rezidentūros studijų Lietuvoje dirbti planuoja tik kiek daugiau nei pusė (58 proc.), tuo tarpu daugiau nei kas trečias dar nėra apsisprendęs.
14 pav. Tyrimo dalyvių, kurie po studijų ketina stoti į rezidentūrą, nuomonių skirstinys pagal planus dirbti Lietuvoje baigus rezidentūros studijas (n=75)
Palyginome tyrimo dalyvių, kurie po studijų ketina stoti į rezidentūrą, pasiskirstymą pagal planus dirbti Lietuvoje baigus rezidentūros studijas, pagal lytį, šeiminę padėtį ir savo finansinės padėties vertinimą. Apskaičiavus χ2 kriterijus, statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, kas rodo, kad planai dirbti Lietuvoje baigus rezidentūros studijas reikšmingai tarp skirtingos lyties, skirtingos šeiminės ir finansinės padėties tyrimo dalyvių nesiskiria.
Tyrimo dalyvių, kurie nurodė, kad ketina stoti į rezidentūrą, o po jų ketina dirbti Lietuvoje, buvo prašoma nurodyti tokio noro pasilikti Lietuvoje priežastis (15 pav.). Kaip matyti, dažniausiai dirbti Lietuvoje ketinama dėl šeimos (93 proc.), saugumo jausmo (57 proc.) ir kalbos barjero (47 proc.), rečiausiai – dėl emigracijos brangumo (11 proc.) ir karjeros galimybių Lietuvoje (19 proc.).
15 pav. Tyrimo dalyvių, kurie po rezidentūros ketina dirbti Lietuvoje, nurodytos pasilikimo Lietuvoje priežastys (n=75)
Tyrimo dalyvių, kurie nurodė, kad ketina stoti į rezidentūrą, o po jų ketina dirbti užsienyje, buvo prašoma nurodyti tokio noro išvykti priežastis (16 pav.). Matyti, kad dažniausiai dirbti užsienyje ketinama dėl didesnių atlyginimų (100 proc.), visuomenės požiūrio (91 proc.), darbo sąlygų (82 proc.) ir geresnės gyvenimo kokybės (82 proc.), rečiausiai
–
dėl didesnės darbo pasiūlos (36 proc.).16 pav. Tyrimo dalyvių, kurie po rezidentūros ketina dirbti užsienyje, nurodytos išvykimo priežastys (n=11)
Taip pat šių tiriamųjų, kurie po studijų ketina pradėti dirbti užsienyje, buvo prašoma nurodyti šalį, kur jie ketina vykti. Iš visų tiriamųjų šalį įvardino tik vienas tyrimo dalyvis, nurodęs, kad ketina vykti į Vokietiją.
Vertinant LSMU MF VI kurso studentų, studijuojančių lietuvių kalba, planus po studijų buvo prašoma įvardinti, kokie yra jų planai pirmaisiais metais baigus medicinos studijas. Dauguma (72 proc.) studentų įvardijo, kad ruošiasi stoti į rezidentūrą, o kas dešimtas (11 proc.) nurodė, kad nori turėti laisvus metus. Dažniausia planuojama šalis rezidentūrai yra Lietuva (86 proc.) ir tokio pasirinkimo dažniausia priežastis buvo Lietuvoje gyvenanti šeima (88 proc.).
12.4 Respondentų nuomonė apie jų įsidarbinimo galimybes
Toliau tyrime siekta įvertinti MF VI kurso studentų nuomonę apie asmenines įsidarbinimo galimybes. Respondentų buvo prašoma pateikti savo nuomonę, ar baigus
studijas jiems bus lengva rasti darbą. Kaip matyti iš žemiau pateikto paveikslo duomenų, su šia nuomone sutiko 45 proc., tuo tarpu nesutiko tik 16,7 proc. (17 pav).
17 pav. Respondentų skirstinys pagal nuomonę, ar baigus studijas lengva rasti darbą (n=180)
Palyginome pasiskirstymą pagal nuomonę, ar baigus studijas lengva rasti darbą pagal įvairias tyrimo dalyvių charakteristikas (2 lentelė). Apskaičiavus χ2kriterijus ir proporcijų panašumo z
–
testus, buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, kurie parodė, kad tyrimo dalyviai, kurie savo finansinę padėtį vertina blogai, statistiškai reikšmingai dažniau mano, kad darbą susirasti nebus lengva, nei kaip tyrimo dalyviai, kurie savo finansinę padėtį vertina kaip gera. Tuo tarpu kitais atvejais statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, kas rodo, kad nuomonė apie darbo susiradimo lengvumą pagal kitas tyrimo dalyvių charakteristikas statistiškai reikšmingai nesiskiria.2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal nuomonę, ar baigus studijas lengva rasti darbą, pagal skirtingas tyrimo dalyvių charakteristikas (n=180)
Nuomonė, ar baigus studijas lengvai
susiras norimą darbą χ2 ll
s p Taip Ne Nežino Lytis Moterys 40,8% 18,5% 40,8% 3,491 2 0,175 Vyrai 56,0% 12,0% 32,0% Šeiminė padėtis Vieniši 46,7% 20,0% 33,3% 1,993 4 0,737 Turintys partnerį 43,6% 13,8% 42,6% Ištekėjusios (vedę) 45,5% 18,2% 36,4% Savo finansinės padėties vertinimas Labai gera 50,0% 14,3% 35,7% 20,114 8 0,010 Gera 54,4% 3,5% 42,1% Vidutiniška 41,5% 18,3% 40,2% Bloga 30,4% 43,5% 26,1% Labai bloga 50,0% 25,0% 25,0%
Statistiškai reikšmingi (p<0,05) skirtumai paryškinti.
Palyginome pasiskirstymą pagal pasitenkinimą pasirinkta specialybę pagal nuomonę, ar pabaigus studijas lengvai ras norimą darbą (18 pav.). Apskaičiavus χ2 kriterijų, buvo nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris parodė, kad tarp pasitenkinimo savo pasirinkta specialybe ir nuomonės, ar po studijų lengvai ras norimą darbą, yra statistiškai reikšmingas skirtumas. Papildomai buvo apskaičiuotas z kriterijus ir palygintos poros, o statistiškai reikšmingi skirtumai pavaizduoti žvaigždute (*). Nustatyta, kad studentai, kurie yra patenkinti pasirinkta specialybe, reikšmingai dažniau laikosi nuomonės, kad darbą ras lengvai, nei kad studentai, kurie yra patenkinti tik iš dalies, o studentai, kurie yra nepatenkinti, reikšmingai dažniau laikosi nuomonės, kad darbo neras lengvai, nei kad studentai, kurie pasirinkta specialybe yra patenkinti.
(χ2=22,853, lls=4, p=<0,05), (n=180)
* – p<0,05, lyginant respondentų pasitenkinimą pasirinkta specialybe ir nuomone, ar baigus studijas lengvai įsidarbins
18 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pasitenkinimą savo pasirinkta specialybe pagal nuomonę, ar pabaigus studijas lengvai ras norimą darbą
Tyrimo dalyvių buvo prašoma įvardinti veiksnius, svarbius įsidarbinant. Kaip matyti iš žemiau esančiame paveiksle pateiktų duomenų, dažniausiai buvo įvardintos asmeninės charakterio savybės (86 proc.) ir patirtis (78 proc.), rečiausiai – asmeniniai ryšiai (61 proc.) (19 pav.).
19 pav. Dažniausiai nurodyti veiksniai, svarbūs įsidarbinant (n=180)
Anketoje buvo prašoma įvardinti ir dažniausias kliūtis, kurios gali sutrukdyti rasti darbą. Kaip matyti iš žemiau pateikto paveikslo duomenų (20 pav.), dažniausiai buvo įvardinta darbo patirties stoka (68 proc.), noras dirbti tik tam tikrame regione (54 proc.) ir rečiausiai buvo įvardintas amžius (12 proc.) ir per dideli lūkesčiai (28 proc.).
Apžvelgus respondentų atsakymus apie jų įsidarbinimo galimybes, matome, kad 45 proc. respondentų mano, kad lengvai ras norimą darbą, o respondentai vertinantys savo finansinę padėtį blogai statistiškai reikšmingai dažniau mano, kad darbą susirasti nebus lengva, nei kaip tyrimo dalyviai, kurie savo finansinę padėtį vertina kaip gera. Taip pat nustatyta, kad studentai, kurie yra patenkinti pasirinkta specialybe, reikšmingai dažniau laikosi nuomonės, kad darbą ras lengvai, nei kad studentai, kurie yra patenkinti tik iš dalies, o studentai, kurie yra nepatenkinti, reikšmingai dažniau laikosi nuomonės, kad darbo neras lengvai, nei studentai, kurie pasirinkta specialybe yra patenkinti. Svarbiausią veiksnį įsidarbinant respondentai įvardino asmenines charakterio savybes (86 proc.), o didžiausią kliūtį, galinčią sutrukdyti susirasti norimą darbą, įvardijo darbo patirties stoką (68 proc.).
13. REZULTATŲ APTARIMAS
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažiau nei pusė (41,1 proc.) LSMU MF VI kurso studentų yra patenkinti savo pasirinkta specialybe ir mažiau nei pusė (47,3 proc.) rinktųsi vėl studijuoti mediciną. Tačiau 2016 metais atlikto baigiamojo darbo duomenimis daugiau nei pusė (58 proc.) gydytojų rezidentų nurodė esantys patenkinti savo pasirinkta studijų programa ir net 89,1 proc. respondentų nurodė, kad esant galimybei vėl rinktųsi tą pačią studijų programą [8]. Matomas skirtumas tarp MF studentų pasitenkinimo ir gydytojų rezidentų pasitenkinimo gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Gilinimasis į patinkančią, dominančią sritį asmeniui teikia didesnį pasitenkinimą, nei platus dalykų mokymasis studijų metu. Taip pat karjera siejama su sėkmingu gyvenimu, dėl to karjeros pradžia, tapimas gydytoju rezidentu gali sukelti pasitenkinimą pasirinkta veikla.
Tiriant kitus LSMU bendruomenės narius atskleista, kad dauguma kineziterapijos studentų (86,4 proc.) esant galimybei sutiktų pakeisti savo pasirinktą specialybę [19]. Tokie skirtumai, rodo, kad LSMU MF studentai yra labiau patenkinti savo studijomis lyginant su LSMU SF studentais.
Norint sužinoti LSMU MF VI kurso studentų planus baigus medicinos studijas, respondentų buvo prašoma įvardinti turimus planus pirmaisiais metais po studijų baigimo. Ne visi, bet didžioji dauguma (72 proc.) respondentų planuoja iš karto po studijų stoti į rezidentūrą. Tuo tarpu turėti laisvus metus planuoja 11 proc. respondentų. Tyrime apie FF studentus, respondentai nurodė taip pat ne visi ketinantys dirbti pagrindinėse farmacijos srityse. Atsirado ir respondentų nurodę, kad savo karjeros ir ateities planų nesiruošia sieti su farmacija [7]. Kito magistrinio darbo duomenimis pusė (46,5 proc.) burnos higienos specialybės studentų ketina dirbti pagal baigtą specialybę ir 40 proc. dirbs, jei pavyks įsidarbinti [20]. Galime daryti prielaidą, kad visuomet atsiras studentų, kurie nenorės tęsti savo karjeros baigtų studijų srityje.
Po baigtų medicinos studijų pasirinkimas turėti laisvus metus nėra naujas dalykas. Medicinos studentai tai gali daryti dėl skirtingų priežasčių, bet viena iš jų yra noras sustiprinti savo poziciją ir įstoti į norimą rezidentūros sritį. Be noro pagerinti savo paraišką, studentai renkasi papildomus metus skirti mokslinėms veikloms dėl akademinio susidomėjimo ir noro išmėginti kitas karjeros galimybes [46]. 2017 metų tyrime respondentai nurodė, kad pagrindinė priežastis turėti metų pertrauką buvo galimybė parašyti daugiau publikacijų ir pusė respondentų nurodė, kad metų pertrauka buvo svarbi arba labai svarbi norint įstoti į
radioterapinę onkologiją [47]. Metų pertraukos privalumas atskleistas buvo ir kitame straipsnyje pastebėjus, kad studentai po metų pertraukos įstojo į ortopediją aukštesniu nei šalies vidurkiu [48]. Taigi studentai planuojantys rinktis metų pertrauką gali tai daryti siekdami aukštesnių karjeros galimybių.
Pasaulyje besitęsianti COVID-19 pandemija taip pat atsakinga už studentų specialybės pasirinkimų pokyčius. Dauguma medicinos studentų prarado galimybę turėti pilnavertes praktikas ir išmėginti skirtingas specialybes ligoninėje. Taip studentai prarado galimybę išsiaiškinti savo norus ir sustiprinti savo galimybes stojant į norimą rezidentūros vietą. Atlikto tyrimo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose vienas iš penkių studentų nurodė, kad pandemija turės įtakos jų karjeros pasirinkimui, dėl pandemijos net 17 proc. trečio kurso studentų svarsto turėti laisvus metus [49]. Staiga sustabdžius praktinę mokymosi dalį, studentai neteko svarbios mokymosi ir savęs atradimo dalies. Dėl susiklosčiusių aplinkybių galime tikėtis pokyčių ir šių studentų karjeros pasirinkimuose.
Tyrimo dalyviai, kurie nurodė, kad po studijų planuoja stoti į rezidentūrą, paprašius nurodyti šalį dauguma pasirinko Lietuvą (86 proc.). Paprašius įvardinti pasilikimo Lietuvoje priežastį dauguma nurodė norintįs pasilikti dėl Lietuvoje gyvenančios šeimos (88 proc.), saugumo jausmo (54 proc.). Taip pat FF studentų didžioji dauguma nurodė po studijų ketinantys dirbti Lietuvoje. Jie išskyrė tokius miestus kaip Kauną, Klaipėdą ir Vilnių [7]. Panašius rezultatus pateikė ir I. Krupkaitė, apklaususi visuomenės sveikatos studentus: 75,2 proc. respondentų nurodė ketinantys dirbti Lietuvoje [2]. Nedidelis specialistų išvykimas ir siekis dirbti užsienyje yra normalus reiškinys ir stebimas kasmet, tačiau bijant didelio specialistų netekimo ir turint profesionalų trūkumą svarbu skirti papildomą dėmesį ir siekti, kad Lietuvoje jų liktų kuo daugiau.
Tyrimo dalyviai, kurie nurodė, kad rezidentūrą ketina rinktis užsienyje, dažniausias to priežastis įvardino siūlomus didesnius atlyginimus (92 proc.), visuomenės požiūrį (83 proc.), geresnes karjeros sąlygas (83 proc.) ir geresnę gyvenimo kokybę (75 proc.). Didesnius atlyginimus įvardijo ir FF studentai norintys išvykti dirbti į užsienį, taip pat įvardijo nepakankamą specialybės vertinimą Lietuvoje, geresnę gyvenimo kokybę svetur [7]. Panašias išvykimo į užsienį dirbti priežastis įvardijo ir Visuomenės sveikatos fakulteto (VSF) studentai: siūlomi didesni atlyginimai ir geresnės gyvenimo sąlygos [2]. Tai leidžia daryti išvadą, kad vyrauja tam tikros pagrindinės priežastys nepaisant studijų krypties dėl kurių studentai pasiryžta emigruoti.
Emigracijos priežastys nėra išskirtinės ir matomos tik Lietuvoje. Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos gydytojų emigracijos pagrindinės priežastys buvo nurodytos tokios: didesni atlyginimai, profesinis tobulėjimas ir geresnės darbo sąlygos [50].
Analizuojant studentų nuomonę apie įsidarbinimo galimybes baigus LSMU medicinos studijas respondentų nuomonė apie karjeros pradžios galimybes pasiskirstė, taip, kad 45 proc. tiki, kad lengvai pavyks susirasti norimą darbą, o 38 proc. nežino. R. Borneikienės baigiamajame darbe dauguma (72,9 proc.) burnos higienos studentų nurodė žinantys, kur galės įsidarbinti baigę studijas [20]. Tačiau E. Žemaitienės darbe vos 7,2 proc. VSF kineziterapijos studentų teigė, kad jų nuomone darbą susirasti pavyks lengvai [19].
Dažniausias kliūtis įsidarbinant MF studentai nurodė esančias: darbo patirties stoką (68 proc.), norą dirbti tik tam tikrame regione (54 proc.), ribotus asmeninius ryšius (53 proc.) ir nepakankamą kompetenciją (53 proc.). Apklausiant kineziterapijos studentus pagrindinė kliūtis trukdanti susirasti kineziterapeuto darbą buvo nurodyta perpildyta darbo rinka [19]. Darbo vietų trūkumas, kaip pagrindinė įsidarbinimo kliūtis buvo nurodyta ir tyrime apie burnos higienos studentus, bet neatsirado nė vieno respondento tyrime įvardijusio kompetencijos stoką įsidarbinimo kliūtimi [20]. Nors visi paminėti tyrimai domėjosi LSMU studentais, gauti skirtumai atskleidžia kokiose skirtingose situacijose yra kiekvieno fakulteto studentai. Dėl šios priežasties tyrimai turi būti daromi su atskiromis bendruomenės grupėmis siekiant surinkti reprezentatyvią informaciją ir ieškant sprendimų.
Atliekant baigiamąjį magistro darbą buvo susidurta su tam tikrais ribotumais. Dėl ganėtinai mažo respondentų aktyvumo anoniminę anketą teko siųsti kelis kartus ir naudoti kelias skirtingas pranešimo priemones, siekiant didesnio respondentų dalyvavimo. Pradėjus analizuoti literatūrą paaiškėjo, kad nors turime daug panašių darbų, nėra šiuo metu atliktų darbų su LSMU MF studentais. Atliekant tyrimus, stebint kitus LSMU bendruomenes narius, galime iškelti hipotezes, tačiau atlikus darbą matome, kad duomenys prieštaringi ir reikalaujantys gilesnio ištyrimo. Šis darbas suteikia naują žvilgsnį į medicinos studentus ir atskleidžia būtent šiam fakultetui būdingus bruožus. Šis darbas atskleidžia poreikį analizuoti fakultetus ir jų studentus atskirai, dėl matomų duomenų skirtumo.
14. IŠVADOS
1. Apklausus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto VI kurso studentus nustatyta, kad pasirinkta specialybe patenkinti yra tik mažiau nei pusė, dauguma studentų yra patenkinti tik iš dalies savo specialybe. Dauguma gydytojo specialybę laiko perspektyvia ir svarbia. Studentai esantys patenkinti savo pasirinktomis studijomis reikšmingai dažniau (p<0,05) rinktųsi vėl studijuoti mediciną, nei studentai, kurie yra patenkinti tik iš dalies studijomis.
2. Nustatyta, kad didžioji dauguma (72 proc.) medicinos studentų po studijų planuoja stoti į rezidentūrą ir tai dauguma rinksis daryti Lietuvoje. Tuo tarpu apie trečdalis studentų turi kitų planų pirmaisias metais po studijų, kas dešimtas planuoja turėti laisvus metus. Moterys statistiškai reikšmingai dažniau nei vyrai renkasi stoti į rezidentūrą baigus studijas. Tuo tarpu nepatenkinti studentai savo pasirinkta specialybe statistiškai reikšmingai dažniau linkę pradėti dirbti sektoriuje, nesusijusiame su baigtais mokslais.
3. Beveik pusė (45 proc.) Medicinos fakulteto studentų mano, kad darbą susirasti jiems bus lengva. Tyrimo dalyviai, kurie savo finansinę padėtį vertina blogai, statistiškai reikšmingai dažniau mano, kad darbą susirasti jiems nebus lengva. Kartu ir studentai, kurie yra nepatenkinti pasirinkta specialybe, reikšmingai dažniau laikosi nuomonės, kad darbo neras lengvai, nei studentai, kurie specialybe yra patenkinti.
15. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Matant ganėtinai didelį studentų nepasitenkinimą pasirinktomis studijomis, būtų svarbu plačiau pasidomėti nepasitenkinimo priežastimis. Atlikti kokybinius tyrimus apklausiant medicinos studentus, siekiant sužinoti nepasitenkinimo priežastis. Žinant tikslias priežastis būtų galima imtis tikslingų ir teisingų priemonių, norint pagerinti studentų nuomonę apie pasirinktas studijas, taip gerinant jų savijautą studijų metu ir tikintis geresnių rezultatų, pasiekimų.
Taip pat studentai turėtų būti supažindinami ir skatinami kreiptis į universitete konsultuojančius psichologus. Apie šias galimas paslaugas turėtų supažindinti pirmaisiais mėnesiais pradėjus studijas ir studijų bėgyje priminti. Psichologinė pagalba galėtų padėti studentams esantiems nepatenkintiems pasirinkta specialybe, esantiems pasimetusiems dėl tolesnių karjeros galimybių. Taip pat matant, kad tyrimo metu respondentai, esantys nepatenkinti pasirinkta gydytojo specialybe, statistiškai reikšmingai dažniau nei kiti iš karto po studijų linkę pradėti dirbti ne pagal specialybę, nei užsiimti kitomis veiklomis, didinant jų pasitenkinimą studijomis, pasirinkta specialybe galima būtų pasiekti didesnio kiekio studentų stojančių į rezidentūrą. Einančių dirbti į sektorius, glaudžiai susijusius su medicina.
Svarbu LSMU karjeros centrui daugiau įsitraukti į studentų praktikos ir darbo paieškas. Aktyviai universitete skelbti darbo Lietuvoje, darbo šalies regionuose galimybes. Studentus supažindinti su teikiamomis skatinančiomis priemonėmis įsidarbinant regionuose. Toks aktyvus LSMU karjeros centro dalyvavimas studento karjeros pradžioje paruoštų MF studentą pirmiesiems karjeros žingsniams, padidintų Lietuvoje dirbančių specialistų kiekį ir specialistų besirenkančių darbą regionuose kiekį.
16. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. 2019 metų Veiklos ataskaita. Kaunas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. [Interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. Sausio 29 d.]. Prieiga per internetą:
https://lsmuni.lt/media/dynamic/files/20039/2020lsmuataskaitauz2019m.finalvar1.pdf 2. Krupkaitė I. Visuomenės sveikatos studentų požiūris į visuomenės sveikatos studijas ir
karjeros galimybes [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija; 2012.
3. Starkienė L, Strička M, Padaiga Ž, Macijauskienė J, Riklikienė O. Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimo duomenų rinkimo aktualijos ir praktiniai pavyzdžiai. Sveikatos politika ir valdymas. 2011;1(3):37-49.
4. Mirvis DM. Choosing a medical specialty: the difference between what students want and what society needs. Isr J Health Policy Res. 2013 May 21;2(1):18.
5. Petrella JK, Jung AP. Undergraduate research: importance, benefits, and challenges. Int J Exerc Sci. 2008 Jul 15;1(3):91–5.
6. Venclovaitė I. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos akademijos farmacijos fakulteto studentų darbo lūkesčių ir migracijos vertinimas [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija; 2014.
7. Štuikytė S. Išvykti ar dirbti Lietuvoje: emigracijos nuostatų vertinimas LSMU farmacijos fakulteto studentų tarpe [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija; 2017.
8. Armonaitė U. Gydytojų rezidentų ateities planų susijusių su profesine veikla ir jų realizavimo vertinimas [antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija; 2016.
9. Poorchangizi B, Borhani F, Abbaszadeh A, Mirzaee M, Farokhzadian J. Professional Values of Nurses and Nursing Students: a comparative study. BMC Med Educ. 2019 Nov 27;19(1):438.
10. Aukštojo mokslo universitetinių studijų programos. Atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema. [žiūrėta 2020 m. Rugsėjo 30 d.] Prieiga per internetą: http://www.aikos.smm.lt/
11. Goel S, Angeli F, Dhirar N, Singla N, Ruwaard D. What motivates medical students to select medical studies: a systematic literature review. BMC Med Educ. 2018 Jan 17;18(1):16.
12. Kusurkar RA, Ten Cate TJ, van Asperen M, Croiset G. Motivation as an independent and a dependent variable in medical education: a review of the literature. Med Teach. 2011;33(5):e242-62.
13. Kim K-J, Hwang JY, Kwon BS. Differences in medical students’ academic interest and performance across career choice motivations. Int J Med Educ. 2016 Feb 15;7:52–5. 14. Glauser W. Do students enter medicine for money and prestige or to be of service?
CMAJ. 2018 Feb 26;190(8):E229–30.
15. Tempski P, Bellodi PL, Paro HBMS, Enns SC, Martins MA, Schraiber LB. What do medical students think about their quality of life? A qualitative study. BMC Med Educ. 2012 Nov 5;12:106.
16. Moir F, Yielder J, Sanson J, Chen Y. Depression in medical students: current insights. Adv Med Educ Pract. 2018 May 7;9:323–33.
17. Suwalska J, Suwalska A, Szczygieł M, Łojko D. Medical students and stigma of depression. Part 2. Self-stigma. Psychiatr Pol. 2017 Jun 18;51(3):503–13.
18. Puthran R, Zhang MWB, Tam WW, Ho RC. Prevalence of depression amongst medical students: a meta-analysis. Med Educ. 2016 Apr;50(4):456–68.
19. Žemaitienė E. Kineziterapijos studentų karjeros galimybių įvertinimas [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2010.
20. Borneikienė R. Burnos Higienos Specialybės studentų požiūris į karjeros galimybes. [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2013. 21. Bildik F, Aslaner MA, Kılıçaslan İ, Keleş A, Aksu ŞH, Yazla M, et al. Trends in medical
students’ career choice of emergency medicine: A 14-year study. Turk J Emerg Med. 2020 Jun;20(2):75–80.
22. Roese NJ, Summerville A. What we regret most... and why. Pers Soc Psychol Bull. 2005 Sep;31(9):1273–85.
23. Walsh S, Arnold B, Pickwell-Smith B, Summers B. What kind of doctor would you like me to be? Clin Teach. 2016 Apr;13(2):98–101.
24. Cleland J, Johnston PW, French FH, Needham G. Associations between medical school and career preferences in Year 1 medical students in Scotland. Med Educ. 2012 May;46(5):473–84.
25. Querido S, van den Broek S, de Rond M, Wigersma L, Ten Cate O. Factors affecting senior medical students’ career choice. Int J Med Educ. 2018 Dec 27;9:332–9.
career option: how students’ attitudes changed during medical school. Can Fam Physician. 2007 May;53(5):881–5, 880.
27. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto informacija. Apie fakultetą. [Interaktyvus]. [Žiūrėta:
2020 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą:
https://lsmuni.lt/lt/struktura/medicinos-akademija/medicinos-fakultetas/apie-fakulteta/ 28. Medicina. LSMU. [Interaktyvus]. [Žiūrėta: 2020m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą:
https://lsmuni.lt/lt/stojantiesiems/vientisosios-studijos/medicina/
29. Querido SJ, Vergouw D, Wigersma L, Batenburg RS, De Rond MEJ, Ten Cate OTJ. Dynamics of career choice among students in undergraduate medical courses. A BEME systematic review: BEME Guide No. 33. Med Teach. 2016;38(1):18–29.
30. Svirko E, Goldacre MJ, Lambert T. Career choices of the United Kingdom medical graduates of 2005, 2008 and 2009: questionnaire surveys. Med Teach. 2013 May;35(5):365–75.
31. Newton DA, Grayson MS, Thompson LF. The variable influence of lifestyle and income on medical students’ career specialty choices: data from two U.S. medical schools, 1998-2004. Acad Med. 2005 Sep;80(9):809–14.
32. Lefevre JH, Roupret M, Kerneis S, Karila L. Career choices of medical students: a national survey of 1780 students. Med Educ. 2010 Jun;44(6):603–12.
33. Kiolbassa K, Miksch A, Hermann K, Loh A, Szecsenyi J, Joos S, et al. Becoming a general practitioner--which factors have most impact on career choice of medical students? BMC Fam Pract. 2011 May 9;12:25.
34. Abdulghani HM, Al-Shaikh G, Alhujayri AK, Alohaideb NS, Alsaeed HA, Alshohayeb IS, et al. What determines the selection of undergraduate medical students to the specialty of their future careers? Med Teach. 2013;35 Suppl 1:S25-30.
35. Heiligers PJM. Gender differences in medical students’ motives and career choice. BMC Med Educ. 2012 Aug 23;12:82.
36. Matulevičiūtė E. Slaugytojų ketinimas išvykti dirbti į užsienį [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas: Kauno medicinos universitetas; 2007.
37. Matuliauskienė M. Psichikos sveikatos slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti darbą vertinimas [magistro baigiamasis darbas]. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija; 2019.
38. Stankūnas M, Starkienė L, Padaiga Ž. Lietuvos gydytojų ir rezidentų ketinimų dirbti Europos Sąjungos šalyse tyrimas. Medicina. 2004;40(1): 68-74.
39. Lietuvių žodynas [Interaktyvus]. [Žiūrėta: 2020 m. rugsėjo 30 d.] Prieiga per internetą: https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Emigracija
40. Varnienė R. Protų nutekėjimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija [Interaktyvus]. [Žiūrėta:
2020 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.vle.lt/Straipsnis/protu-nutekejimas-76529
41. Pocius A. Gydytojų mobilumas bei jų integracijos darbo rinkoje tendencijų raida ekonomikos pakilimo / nuosmukio sąlygomis. Filosofija. sociologija. 2012;23(2): 164–171 42. Knevel RJM, Gussy MG, Farmer J, Karimi L. Nepalese dental hygiene and dental
students’ career choice motivation and plans after graduation: a descriptive cross-sectional comparison. BMC Med Educ. 2015 Dec 11;15:219.
43. Pantenburg B, Kitze K, Luppa M, König H-H, Riedel-Heller SG. Physician emigration from Germany: insights from a survey in Saxony, Germany. BMC Health Serv Res. 2018 May 9;18(1):341.
44. Suciu ŞM, Popescu CA, Ciumageanu MD, Buzoianu AD. Physician migration at its roots: a study on the emigration preferences and plans among medical students in Romania. Hum Resour Health. 2017 Jan 19;15(1):6.
45. Trewby P. Migrating doctors. Clin Med. 2017 Feb;17(1):4–5.
46. Pathipati AS, Taleghani N. Research in medical school: A survey evaluating why medical students take research years. Cureus. 2016 Aug 18;8(8):e741.
47. Sidiqi B, Gillespie EF, Wang C, Dawson M, Wu AJ. Mind the gap: an analysis of “gap year” prevalence, productivity, and perspectives among radiation oncology residency applicants. Int J Radiat Oncol Biol Phys. 2019 Jun 1;104(2):456–62.
48. Egol KA, Shields CN, Errico T, Iorio R, Jazrawi L, Strauss E, et al. A Focused Gap Year Program in Orthopaedic Research: An 18-Year Experience. J Am Acad Orthop Surg. 2020 Jul 15;28(14):e620–5.
49.Byrnes YM, Civantos AM, Go BC, McWilliams TL, Rajasekaran K. Effect of the COVID-19 pandemic on medical student career perceptions: a national survey study. Med Educ Online. 2020 Dec;25(1):1798088.
50. Borzeda A, Bonlarron A.G, Gregoire-Borzeda C, Precanova N. European Enlargement: Do health professionals from candidate countries plan to migrate? The case of Hungary, Poland and the Czech Republic. Paris: Ministry of Social Affairs, Labor and Solidarity; 2002.
