Algirdas Strazdas
5 kursas 8 grupėSKIRTINGŲ PAVIRŠIAUS PARUOŠIMO METODŲ IR
ADHEZYVŲ ĮTAKA POLIETERETERKETONO IR
DERVINIŲ CEMENTŲ JUNGČIAI: LITERATŪROS
SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas: asist. Kęstutis Vaičekauskas
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
DANTŲ IR ŽANDIKAULIŲ ORTOPEDIJOS KLINIKA
SKIRTINGŲ PAVIRŠIAUS PARUOŠIMO METODŲ IR ADHEZYVŲ ĮTAKA POLIETERETERKETONO IR DERVINIŲ CEMENTŲ JUNGČIAI: LITERATŪROS
SISTEMINĖ APŽVALGA
Baigiamasis magsitrinis darbas
Darbą atliko:
Magistrantas ... Darbo vadovas ………
(parašas) (parašas)
... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas:...
Recenzentas:...
(moksl. Laipsnis, vardas pavardė) (parašas)
Recenzavimo data:...
Eil. Nr.
Mokslinio
darbo dalys Mokslinio darbo vertinimo aspektai
Darbo reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1 Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
ir reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas, uždaviniai
(1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0
8
Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz. metai, kalba, publikavimo būklė ir pan)
0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių derinius)?
0,4 0,1 0
11
Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai ar, jei taikoma, meta – analizei)?
0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
13
Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo
rodikliai ( santykinė rizika, vidurkių skirtumai) 0,4 0,2 0
16 Duomenų sisteminim as bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ir žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautinumo intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys
lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0
20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos
trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi mokslinio darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1
balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
28 Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo tinkamas
29
Ar cituojami šaltiniai ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni nei 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
temą? +0,2 +0,1 0
31
Praktinės rekomen
dacijos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir ar
jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, meta – regresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota meta – analizė; ar naudoti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos meta – analizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
34
Bendri reikalavi
mai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)
15 – 20 psl. (-2 balai) <15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka mokslinio darbo
rengimo reikalavimus? -1 balas
-2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
-0,5 balo
-1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
-0,2 balo
-0,5 balo
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (never t.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinkadarbo struktūrą ir yra tikslūs? -0,2 balo -0,5 balo 42
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai?
-0,2 balo
-0,5 balo
44
Ar darbas apipavidalintas kookybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo kokybė)?
-0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ _________________________________ _____________________________________
TURINYS
SANTRAUKA ... 8
SUMMARY ... 9
ĮVADAS ... 10
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI BEI STRATEGIJA ... 12
1.1 Paieškos metodai ... 12
1.2 Straipsnių įtraukimo kriterijai ... 12
1.3 Straipsnių atmetimo kriterijai ... 12
1.4 Paieškos metodika ... 13
1.5 Duomenų kaupimas ... 15
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 16
2.1 Polietereterketono paviršiaus paruošimo įtaka jungties stiprumui su derviniu cementu ... 16
2.2 Adhezyvo įtaka jungties stiprumui tarp polietereterketono ir dervinio cemento ...22
2.3 Dervinio cemento įtaka polietereterketono restauracijos lankomumui ... 25
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 27
IŠVADOS ... 29
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 30
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas: dantų netekimas yra plačiai paplitusi problema, kurios
sprendimas yra protezavimas. Protezuojant yra siekiama išlaikyti natūraliai žmogaus šypsenai būdingą estetinį vaizdą bei atkurti tikslias stomatognatinės sistemos funkcijas. Yra kuriamos naujos medžiagos, kurioms keliami itin aukšti reikalavimai, tokie kaip: biosuderinamumas, cheminis stabilumas, gera estetika, atsparumas kramtymo jėgoms, tinkamas elastiškumas, ilgaamžiškumas, mažas giminingumas apnašoms. Medžiaga, pasižyminti anksčiau išvardintomis savybėmis bei naudojama šiuolaikinėje odontologijoje, yra polietereterketonas. Šio darbo tikslas yra atrinkti, išanalizuoti, susisteminti in vitro mokslinių tyrimų gautus duomenis ir pateikti rezultatus apie jungties ypatumus tarp dervinių cementų ir polietereterketono restauracijų, taikant skirtingus paviršiaus paruošimo būdus ir adhezyvus.
Medžiaga ir metodai: straipsnių paieška atlikta dviejose elektroninėse duomenų bazėse:
PubMed/Medline ir Wiley Online Library. Į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą buvo įtrauktos viso teksto publikacijos, parašytos anglų kalba, publikuotos 2009 – 2019 metais. Straipsniuose aprašomi in vitro moksliniai tyrimai, apibūdinantys jungties stiprumą tarp dervinių cementų ir polietereterketono, taikant skirtingus paviršiaus paruošimo būdus.
Rezultatai: mokslinės literatūros sisteminei analizei buvo atrinkta 12 tyrimų, 9 straipsniai panaudoti
įvade. Atrinktų in vivo tyrimų duomenimis efektyviausiai jungties stiprumą tarp dervinių cementų polietereterketono padidino paviršiaus ėsdinimas koncentruota sieros rūgštimi. Teigiamus rezultatus taip pat parodė paviršiaus pašiurkštinimas aliuminio oksido dalelėmis ir paviršiaus padengimas silicio oksido sluoksniu. Efektyviausias adhezyvas buvo „visio.link“. Dėl per mažo duomenų kiekio reikšmingo skirtumo tarp naudotų dervinių cementų, cementuojant polietereterketono mėginius, nebuvo įžvelgta.
Išvados:
1. Polietereterketono paviršiaus ėsdinimas koncentruota sieros rūgštimi efektyviausiai pagerina jungties su derviniais cementais atsparumą tempimo ir šlyties jėgoms iš visų tirtų paviršiaus paruošimo būdų.
2. „Visio.link“ adhezyvas efektyviausiai padidino jungties tarp polietereterketono ir dervinio cemento atsparumą tempimo ir šlyties jėgoms.
3. Reikšmingo skirtumo tarp naudotų skirtingų dervinių cementų, cementuojant pelietereterketono mėginius, nebuvo įžvelgta.
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work: teeth loss is a common problem in world, which
can be solved using dental prosthetics. In order to maintain natural looking smile, esthetic appearance and restore functions of stomatognathic system new materials are being developed which has to have properties such as biocompatibility, chemical stability, good esthetics, resistance to chewing forces, suitable elastic module, longevity and low affinity for dental plaque. Polyether ether ketone is material, which has such properties and it’s used in modern dentistry. The aim of this work is to sort out, analyze and evaluate results of in vitro publications about bond strength properties between PEEK and resin cements using different surface conditioning and adhesives.
Material and the methods: literature search was performed in PubMed/Medline and Wiley Online
Library electronic databases. The systematic literature analysis include full publications written in English language, published from 2009 to 2019, all in vitro studies, which analyzed bond strength properties between Polyether ether ketone and resin cements using different surface conditioning methods.
Results: for this systemic literature review, a total number of 12 articles met the inclusion criteria, 9
of the articles were used for introduction. In selected in vivo studies, which evaluated effects of different surface pretreatments on bond strength between polyetheretherketone and resin cement the most effective pretreatment was surface etching with concentrated sulfuric acid. Acceptable results were obtained using air-abrasion and silica coating. The most effective adhesive was “visio.link”. However, because of insufficient amount of information no differences were found between different resin cements used for Polyetheretherketone cementation.
Conclusions:
1. Surface etching of Polyether ether ketone with concentrated sulfuric acid is the most effective method improving bond strength to resin cements and bond resistance to shear and tensile forces.
2. “Visio.link” was the most effective adhesive improving bond strength and resistance to shear and tensile forces between Polyether ether ketone and resin cement.
3. No statistical differences were found between different resin cements used for Polyether ether ketone cementation.
10
Įvadas
A. Einšteinas yra pasakęs: „Mokslas nėra ir niekada netaps užbaigta knyga. Kiekvienas didelis pasiekimas iškelia naujų klausimų.“ Taip ir odontologijoje - dėl nuolatinės mokslo pažangos ir naujų technologijų vystymosi, tobulinant esamas bei kuriant naujas medžiagas, atsiranda naujų problemų ir klausimų, į kuriuos yra ieškoma atsakymo. Siekiant išlaikyti natūraliai žmogaus šypsenai būdingą estetinį vaizdą bei atkurti tikslias stomatognatinės sistemos funkcijas, kuriamos naujos medžiagos, kurioms yra keliami itin aukšti reikalavimai: biosuderinamumas, cheminis stabilumas, gera estetika, atsparumas kramtymo jėgoms, tinkamas elastiškumas, ilgaamžiškumas, mažas giminingumas apnašoms. Medžiaga, pasižyminti išvardintomis savybėmis bei naudojama šiuolaikinėje odontologijoje, yra polietereterketonas. Ši medžiaga medicinoje, ortopedijos-traumatologijos srityje naudojama jau pora dešimtmečių, tačiau odontologinėje praktikoje ji yra sąlyginai nauja.
PEEK yra pusiau kristalinės struktūros organinis termoplastinis polimeras iš poliarileterketonų (PAEK) šeimos. PEEK yra balta, rentgeno kontrastiškumu nepasižyminti, tvirta medžiaga. Lydymosi temperatūra apie 335,8° C. Lankstumo modulis yra 140-170 MPa, tankis – 1300 kg/m3, terminis laidumas 0,29W/mK [1,3]. Elastingumo „Young“ modulis 3-4 GPa, kuris yra artimas žmogaus kaulų elastingumui. PEEK savybės gali būti modifikuojamas į jo struktūrą įterpiant kitas medžiagas, pavyzdžiui: anglies pluošto skaidulų įterpimas PEEK elastingumo modulį padidina iki 18 GPa [1]. Anglies pluoštu modifikuotas polietereterketonas, priešingai nei cirkonio oksido keramika, naudojama fiksuotiems dantų protezams, pasižymi kietumu artimu kompaktiniam kaului [1]. Integravus neorganinius mikro užpildus į polimero struktūrą yra padidinamas atsparumas abrazijai ir užtikrinamas optimalus elastingumo koeficientas, kuris labai artimas natūraliems danties audiniams [7], todėl PEEK restauracijas galima naudoti pacientų protezavimui esant didelio laipsnio bruksizmui [5]. Polimeras nesukelia ir neprovokuoja alerginių reakcijų [5], yra chemiškai stabilus, praktiškai neabsorbuoja vandens [6] bei yra atsparus spalviniams pokyčiams [8]. Taip pat PEEK nėra citotoksiškas bei turi mažą giminingumą apnašoms. PEEK paviršiaus afinitetas bakterinėms apnašoms yra artimas arba mažesnis lyginant su titanu ar cirkonio oksido keramika [9]. Antibakterines polimero savybes galima pagerinti modifikavus polimero paviršių sieros rūgštimi arba padengiant sidabro nanodalelėmis ir taip sumažinant bakterijų Streptococcus mutans ir Straphylococcus aureus adheziją ir augimą ant protezo paviršiaus [2,4].
Dėl minėtų savybių polietereterketonas gali būti medžiaga, kuri padės galutinai atsisakyti metalinių bei metalo karkaso pagrindu pagamintų restauracijų odontologijoje.
11
Darbo tikslas: Atrinkti, išanalizuoti ir susisteminti in vitro mokslinių tyrimų gautus duomenis, ir
pateikti rezultatus apie jungties ypatumus tarp dervinių cementų ir polietereterketono restauracijų, taikant skirtingus paviršiaus paruošimo būdus ir adhezyvus.
Darbo uždaviniai:
1. Nustatyti geriausią polietereterketono paviršiaus paruošimo būdą, siekiant padidinti retencinę jėgą su derviniais cementais.
2. Nustatyti, kuris adhezyvas efektyviausiai sustiprina jungtį tarp polietereterketono restauracijos ir dervinio cemento.
12
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI IR PAIEŠKOS METODAI
BEI STRATEGIJA
1.1. Paieškos metodai
Sisteminės literatūros apžvalgos planavimo ir duomenų analizės bei aptarnavimo metu buvo laikomasi PRISMA sistemos reikalavimų [10]. Prieš pradedant sisteminę mokslinių tyrimų analizę buvo sukurtas publikacijų duomenų rinkimo ir analizės protokolas, pagal kurį atrinkti ir analizuoti in vitro atlikti tyrimai, apibūdinantys dervinių cementų retencinę jėgą su polietereterketonu, taikant skirtingus paviršiaus paruošimo būdus. Mokslinių tyrimų paieška pasirinktose duomenų bazėse buvo vykdyta nuo 2018 metų rugsėjo 20d. iki 2019 metų vasario 28d.
1.2. Straipsnių įtraukimo kriterijai
Tinkamiems tyrimams įtraukti į mokslinės literatūros sisteminę apžvalgą buvo naudojami šie kriterijai:
Tyrimai atlikti 10 metų laikotarpyje;
In vitro moksliniai tyrimai, apibūdinantys dervinių cementų retencinę jėgą su polietereterketonu, taikant skirtingus paviršiaus paruošimo būdus;
Viso teksto moksliniai straipsniai;
Moksliniai straipsniai, kurie parašyti anglų kalba.
1.3. Straipsnių atmetimo kriterijai
Į mokslinės literatūros sisteminę analizę nebuvo įtraukti tyrimai, kurie turėjo šiuos kriterijus:
Meta-analizės, literatūros apžvalgos; Atvejo analizės („case report“); Tyrimai atlikti su gyvūnais; Tyrimai nesusiję su odontologija; Nepilno teksto straipsniai;
Straipsniai ne anglų kalba; Straipsniai senesni nei 10 metų;
13 Tyrimai, apibūdinantys laikomumą tarp dengiančios medžiagos (keramikos, kompozicinės
medžiagos) ir polietereterketono ir jo paviršiaus paruošimo būdo.
1.4. Paieškos metodika
Straipsniai atrinkti iš dviejų elektroninių duomenų bazių: PubMed/Medline, Wiley Online Library. Straipsniai buvo atrinkti pagal raktinius žodžius: „PEEK“, „dentistry“ arba „Polyether ether ketone“, „dentistry“. Su straipsnių autoriais susiekta nebuvo.
Pubmed/Medline elektroninėje duomenų bazėje iš viso buvo rasta 197 publikacijos. Naudojant raktinius žodžius: „PEEK“, „dentistry“ buvo rastos 177 publikacijos, „Polyether ether ketone“, „dentistry“ – 20 publikacijų.
Wiley Online Library elektroninėje duomenų bazėje iš viso buvo rasta 530 publikacijų. Naudojant raktinius žodžius: „PEEK“, „dentistry“ buvo rasta 441 publikacija, „Polyether ether ketone“, „dentistry“ – 89 publikacijos.
Išsami mokslinių straipsnių atrankos metodika, atitinkanti PRISMA reikalavimus, pateikta schemoje 1pav.
14
1 pav. straipsnių atrankos schema.
Id enti fika vim as Atra nka Tinka mum as Įtr aukim as Paieškos rezultatai: PubMed/Medline, Wiley Online
Library. (n=727)
Likę straipsniai: (n=299)
Straipsniai, pasirinkti pagal tinkamumą
(n=14)
Tyrimai, įtraukti į sisteminę literatūros apžvalgą
(n=12)
Straipsniai atrinkti išsamesniam vertinimui
(n=62)
Pašalinti:
Besidubliuojantys straipsniai Senesni nei 10 metų
straipsniai (n=428)
Straipsniai nesusiję su odontologija (n=237)
Atmesti straipsniai perskaičius pavadinimus ir santraukas
(n=48)
Atmesti straipsniai perskaičius visą tekstą
15
1.5 Duomenų kaupimas
Iš kiekvieno kriterijus atitinkančio mokslinio tyrimo paimti duomenys apie: 1. Publikaciją: pavadinimas, pagrindinis autorius, publikacijos metai;
2. Tiriamą medžiagą: PEEK, PEEK medžiagos užpildą (modifikaciją), paviršiaus paruošimo būdą, PEEK mėginių kiekį, naudojamus adhezyvus ir dervinius cementus;
3. Matuotus kriterijus: PEEK sukibimo jėgą su derviniais cementais priklausomai nuo paruošimo būdo, atlikto tyrimo laiką;
4. Duomenų analizei naudotus metodus;
5. Rezultatus: nustatytą PEEK ir dervinių cementų adhezinę jėgą ir nesėkmes, naudojant skirtingus paviršiaus paruošimo būdus, adhezyvus ir dervinius cementus.
16
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
Atlikus mokslinių tyrimų paiešką, naudojant raktinių žodžių derinius, iš viso rasti 727 tyrimai. Pirmojo etapo metu pašalinti 428 senesni nei 10 metų, besidubliuojantys straipsniai. Pašalinus straipsnius, nesusijusius su odontologija, liko 62 publikacijos. Perskaičius mokslinių tyrimų pavadinimus ir santraukas pašalinti 48 tyrimai. Galutinei analizei iš viso buvo įtraukta 12 in vitro mokslinių straipsnių, kurie atitiko straipsnių įtraukimui keliamus reikalavimus.
2.1 Polietereterketono paviršiaus paruošimo įtaka jungties stiprumui su derviniu cementu
Šioje dalyje išanalizuota 12 straipsnių, kuriuose publikuojami tyrimai apie skirtingų PEEK paviršiaus paruošimo būdų įtaką jungties stiprumui su derviniu cementu. Paviršiui paruošti tyrimuose buvo naudojami šie būdai: oro-abrazijos, naudojant skirtingo dydžio aliuminio oksido miltelius [11, 12, 14, 15, 18, 19, 20, 21], ėsdinimo sieros, hidrofluoro ar pirano rūgštimis [11, 13, 14, 15, 16, 18, 22], padengimas silicio dioksido sluoksniu [11, 13, 18, 21], argono arba helio plazmos naudojimas [14, 17], lazerio abrazijos [21, 22]. Tyrimuose [11, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 22] taikyti metodai (ėsdinimas sieros rūgštimi, padengimas silicio dioksido sluoksniu, paviršiaus pašiurkštinimas aliuminio oksido dalelėmis ir argono plazma) statistiškai reikšmingai padidino jungties stiprumą tarp dervinio cemento ir PEEK. Kiti paviršiaus paruošimo būdai (paviršiaus pašiurkštinimas šalta helio plazma, lazeriu, paviršiaus ėsdinimas hidrofluoro ir pirano rūgštimis) naudoti tyrimuose [13, 14, 15, 21, 22] jungties stiprumo nepadidino.
Patrick R. Schmidlin ir bendraautorių 2010 metais atliktame in vitro tyrime [11] buvo tirtas skirtingų PEEK paviršiaus paruošimo būdų efektyvumas siekiant padidinti PEEK ir dervinių cementų jungties atsparumą šlyties jėgoms. Atliekant tyrimą buvo paruošti 150 PEEK mėginiai, kurie buvo suskirstyti į grupes (n=30) pagal paviršiaus paruošimo būdą: A grupė standartiškai paruoštas paviršius, B grupė paviršius ėsdintas 98% sieros rūgštimi 1min, C grupė paviršius pašiurkštintas su 50µm aliuminio oksido dalelėmis 10s, D grupė paviršius pašiurkštintas su 110 µm aliuminio oksido dalelėmis 10s, E grupė paviršius padengtas silicio sluoksnio sistema „Rocatec Delta“ su „Rocatec Pre“ aplikuojant 10s ir vėliau aplikuojant „Rocatec Plus“ 12s. Pabaigta užtepant „ESPE Sil“ ir džiovinant oru 5min, F grupė (kontrolinė) naudoti titano ruošiniai, kurių paviršius buvo pašiurkštintas su 50µm aliuminio oksido dalelėmis 10s. Mėginiai cementuoti „Relyx Unicem“ derviniu cementu arba universalia kompozicine derva be užpildo „Heliobond“ ir smulkios struktūros hibridiniu kompozitu „Tetric“. Rezultatai parodė, jog, naudojant universalų dervinį cementą „Relyx Unicem“, jokios jungties nebuvo sukurta su PEEK, išskyrus mėginius, kurių paviršius buvo ėsdintas sieros
17 rūgštimi. Sukurtos jungties stiprumas - (19.0±3.4MPa). Jungties jėga kontrolinėje grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažesnė (8.7±2.8MPa, p < 0.05).
Gyde Fuhrmann ir bendraautorių 2013 metais atliktame in vitro tyrime [12] buvo tirta PEEK paviršiaus paruošimo įtaka tempimo jėgų atsparumui naudojant dervinius cementus. Atliekant tyrimą buvo pagaminta 150 PEEK mėginių. Mėginai buvo suskirstyti į grupes (n=30) pagal paviršiaus paruošimo būdą. Pre - kontrolinė grupė, paviršius pašiurkštintas oro abrazijos metodu su aliuminio oksido dalelėmis 15s. PreLu – grupė, paviršius pašiurkštintas oro abrazijos metodu su aliuminio oksido dalelėmis 15s. Aplikuotas praimeris „Luxatemp Glaze & Bond“ 20s, sukietintas 20s. PreLu5 – grupė, paviršius pašiurkštintas oro abrazijos metodu su aliuminio dalelėmis 15s. Užtepus praimerį „Luxatemp Glaze & Bond PEEK“ mėginys buvo laikomas 5min šviesos nepraleidžiančioje dėžėje ir tik tada praimeris buvo kietintas 20s. SoMB – grupė, paviršius padengtas oro abrazijos būdu silicio dioksido sluoksniu. Aplikuotas silanas „Monobond Plus“ 5min. SoMBLu – grupė, paviršius padengtas oro abrazijos būdu silicio dioksido sluoksniu. Aplikuotas silanas „Monobond Plus“ 5min. Tada aplikuotas praimeris „Luxatemp Glaze& Bond“, kietintas 20s. Visi mėginai buvo cementuoti „Multilink Automix“ derviniu cementu. Kiekvienos grupės mėginiai buvo suskirstyti į pogrupius (n=10) ir laikomi 37◦C vandenyje 3, 30 ir 150 dienų. Taip pat buvo taikomi terminiai ciklai nuo 5 iki 55◦C, 10,000 kartų (30 dienų) arba 37,500 kartų (150 dienų). Rezultatai parodė, jog stipriausia jungtis (p < 0.005) buvo gauta naudojant „Rocatec Soft“ sistemą, universalų silaną „Monobond Plus“ ir praimerį „Luxatemp Glaze &Bond“.
Pengtao Yan ir bendraautorių 2013 metais atliktame in vitro tyrime [13] buvo tirta neorganinio stiklo užpildo ir skirtingų paviršiaus modifikavimo metodų įtaka PEEK jungčiai su derviniais cementais. Atliekant tyrimą buvo naudojami keturių skirtingų rūšių mėginiai (n=240): PEEK be užpildo, PEEK-BGF10 (10% užpildo), PEEK-BGF20 (20% užpildo), PEEK-BGF30 (30% užpildo), PEEK-BGF40 (40% užpildo). Neorganinio užpildo sudėtis: silicio dioksidas 40–50%, bario oksidas 15–25%, boro oksidas 10–15% ir aliuminio oksidas 10–15%. Kiekvienos grupės mėginiai buvo suskirstyti į pogrupius (n=15) pagal paviršiaus paruošimo būdą. Pirma grupė - paviršius ėsdintas 9,5% vandenilio fluorido rūgštimi 2 min. Antra grupė - padengtas silicio oksido sluoksniu. Trečia grupė - ėsdintas 98% sieros rūgštimi 1 min. Ketvirta grupė - nupoliruotas 150 šiurkštumo silicio karbido abrazyviniu popieriumi. Mėginių cementavimui naudotas „Dentex“ dvigubo kietėjimo dervinis cementas. Rezultatai parodė, jog didžiausias atsparumas šlyties jėgoms buvo (19.70+ 3.12 MPa), (p < 0.05) PEEK-BGF40 grupėje apdorojus paviršių koncentruota sieros rūgštimi. Mažiausias atsparumas šlyties jėgoms buvo PEEK grupėje paviršių apdorojus hidrofluoro rūgštimi.
18 Li Zhou ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [14] buvo tirta skirtingų PEEK paviršiaus paruošimo būdų įtaka jungčiai su derviniais cementais. Atliekant tyrimą naudotas PEEK su 7% nano-SiO2 neorganiniu užpildu. Buvo paruošta 100 PEEK mėginių, kurie buvo suskirstyti į 5 grupes (n=20) pagal paviršiaus paruošimo būdą. A grupė standartinis paviršiaus paruošimas. B grupė paviršius ėsdintas su 98% sieros rūgštimi 60s. C grupė paviršius ėsdintas su 9,5 % vandenilio fluorido rūgštimi 60s. D grupė paviršius apdirbtas argono plazma 25min. E grupė paviršius pašiurkštintas oro abrazijos metodu naudojant 50µm aliuminio oksido miltelius 15s, 0,4MPa slėgiu, 10mm atstumu. Mėginių cementavimui naudoti „RelyX TM Unicem“ dervinis cementas ir „SE Bond/Clearfil AP-XTM“ kompozicinės dervos sistema. Po cementavimo visi mėginiai buvo patalpinti į 37◦C distiliuotą vandenį 24 valandoms. Rezultatai parodė, jog ėsdinimas 98% sieros rūgštimi arba argono plazmos naudojimas statistiškai reikšmingai padidina PEEK ir dervinio cemento „RelyX TM Unicem“ arba „SE Bond/Clearfil AP-XTM“ jungties stiprumą lyginant su grupėmis, kuriose buvo naudojama hidrofluoro rūgštis ar nebuvo taikomas joks paviršiaus paruošimo būdas (p < 0.05). Jungtis tarp PEEK ir „RelyX TM Unicem“ dervinio cemento nesusidarė grupėse, kuriose buvo nebuvo taikytas specialus paviršiaus paruošimas ir taikytas ėsdinimas hidrofluoro rūgštimi. Naudojant „SE Bond/Clearfil AP-XTM“ sistemą nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingos įtakos susidariusios jungties stiprumui naudojant hidrofluoro rūgšt (p > 0.05). Jungties atsparumas šoninėms jėgoms buvo didesnis naudojant „SE Bond/Clearfil AP-X TM“ sistemą nei „RelyX TM Unicem“ dervinį cementą taikant visus tirtus paviršiaus paruošimo būdus (p < 0.05).
Julia Uhrenbacher ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [15] buvo tiriamas PEEK vainikėlių atsparumas tempimo jėgoms taikant skirtingus paviršiaus paruošimo būdus ir adhezyvus. Buvo išfrezuota 160 PEEK vainikėliai ir suskirstyti į grupes (n=40) pagal paviršiaus paruošimo būdą. A grupė - paviršius pašiurkštintas oro abrazijos būdu su 50µm aliuminio oksido dalelėmis 10s. B grupė - paviršius ėsdintas 98% sieros rūgštimi 60s. C grupė - paviršius ėsdintas pirano rūgštimi (98% sieros rūgšties ir 30% vandenilio peroksido mišinys sąntykiu 3:1) 30s. D grupė - paviršius neapdirbtas. Kiekvienos grupės mėginiai buvo suskirstyti į pogrupius (n=10) pagal naudotą adhezyvą: „visio.link“, „Signum PEEK Bond“, „Ambarino P60“ ir be surišimo sistemos. Naudojant adhezyvines sistemas buvo laikomasi gamintojų instrukcijų. Visi vainikėliai buvo cementuojami universaliu „RelyX Unicem“ derviniu cementu. Po cementavimo visi mėginiai buvo patalpinti į 37oC vandenį inkubatoriuje 60 dienų. Po to buvo taikomi termociklai patalpinant mėginius į voneles 20s, kurių temperatūra nuo 5±5oC iki 55±5oC. Rezultatai parodė, jog PEEK vainikėliai, kurių paviršius buvo neparuoštas ar ėsdintas pirano rūgštimi ir nenaudotas joks adhezyvas arba naudotas „Ambarino P60“ adhezyvas, buvo mažiausiai atsparūs tempimo jėgai (p < 0,001). Didžiausiu atsparumu tempimo jėgoms pasižymėjo grupės, kuriose paviršius buvo paruoštas oro
19 abrazijos būdu ar ėsdintas sieros rūgštimi ir naudojant „Signum PEEK Bond“ ar „visio.link“ adhezyvus (p < 0,001).
Oliver Sproesser ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [16] buvo tiriama ėsdinimo sieros rūgštimi trukmės įtaka dervinių cementų pasiskirstymui ant PEEK paviršiaus. Buvo paruošti 448 PEEK mėginiai, kurie buvo suskirstyti į 8 grupes (n=54) pagal tai, kiek laiko buvo ėsdintas jų paviršius 98% sieros rūgštimi: 5, 15, 30, 60, 90, 120, 300s. Kontrolinės grupės mėginių paviršius nebuvo ėsdintas. Mėginiams cementuoti buvo naudojami „RelyX ARC“, „Variolink II“, „Clearfil SA“ derviniai cementai. Rezultatai parodė, jog ėsdinimo trukmė (p < 0,001) ir dervinio cemento tipas (p < 0,001) turi statistiškai reikšmingą įtaką cemento adhezijai, tarppaviršinei įtampai ir cemento pasiskirstymo koeficientui. Mažiausia cemento adhezija ir didžiausia tarp paviršinė įtampa buvo po 60s, 90s ir 120s ėsdinimo. Esant 0s, 30s ir 300s ėsdinimo trukmei cemento adhezija bei pasiskirstymo koeficientas buvo statistiškai reikšmingai didesni.
Patrick R. Schmidlin ir bendraautorių 2015 metais atliktame in vitro tyrime [17] buvo tiriama helio plazmos ir glicino įtaka jungties stiprumui tarp PEEK ir dervinių cementų taikant įvairius adhezyvus. Buvo paruošti 896 PEEK mėginiai. Pusė (n=448) PEEK mėginių buvo apdirbti su mažo tankio šalta helio plazma 20s, 0,2 MPa 10mm atstumu. Likusi dalis mėginių buvo neapdoroti helio plazma. Toliau mėginiai buvo suskirstyti į grupes (n=64) pagal tai, koks adhezyvas buvo naudotas. A grupė „Soft-Liner Liquid“. B grupė „visio.link“. C grupė „Ambarino P60“. D kontrolinė grupė be adhezyvo. Pusė mėginių (apdorotų ir neapdorotų helio plazma) buvo padengti tokiais pat adhezyvais juos maišant su glicino milteliais iki homogeniško tirpalo santykiu 5g glicino : 10ml adhezyvo. Cementavimui buvo naudojami „RelyX Unicem“ ir „Clearfil SA“ derviniai cementai. Po cementavimo mėginiai buvo laikomi 37oC temperatūroje inkubatoriuje. Pusė mėginių buvo išimti po 24 val (n=16) ir testuojamas susidariusios jungties stiprumas. Kita dalis mėginių buvo laikoma dar 14 dienų su 10 000 terminių ciklų nuo 5 iki 55 laipsnių temperatūros pamerkiant 20s į distiliuotą vandenį. Rezultatai parodė, jog grupėse, kuriose buvo naudojama helio plazma be glicino miltelių, statistiškai reikšmingo atsparumo tempimo jėgai nebuvo užfiksuota (p > 0.348). Naudojant helio plazmos ir glicino miltelius su adhezyvu „Softline/Ambarino P60“ buvo reikšmingai padidintas atsparumas tempimo jėgai (p = 0.001). Grupės, kuriose buvo naudojami Glicino milteliai ir „visio.link“ adhezyvas, parodė statistiškai reikšmingą atsparumo tempimo jėgai sumažėjimą apdirbus PEEK paviršių su Helio plazma (p > 0.001).
Regina Furbino Villefort Rocha ir bendraautorių atliktame in vitro tyrime [18] buvo tiriama paviršiaus paruošimo įtaka cementuojant PEEK ant dentino atramų. Naudojant CNC stakles
20 išfrezuota 100 PEEK mėginių, kurie padalinti į grupes (n=20) priklausomai nuo paviršiaus paruošimo būdo. ALO grupė - paviršiaus pašiurkštintas 45µm aliuminio oksido dalelėmis 15s. ROC grupė (Rocatec Pre + Plus) - paviršius pašiurkštintas 45µm aliuminio oksido dalelėmis 15s. Po to purkštos 110 µm aliuminio oksido dalelės padengtos silicio oksidu 15s. SA5 grupė - paviršius ėsdintas koncentruota sieros rūgštimi 5s. SA30 grupė - paviršius ėsdintas koncentruota sieros rūgštimi 30s. SA60 grupė - paviršius ėsdintas koncentruota sieros rūgštimi 60s. Prieš cementavimą aplikuotas silanas 10s „RelyX™ Ceramic Primer“. Ant danties buvo paruoštos dvi 3mm skersmens dentino zonos, kurios paruoštos pagal tradicinį protokolą. Mėginių cementavimui naudotas „RelyX™ ARC“ dervinis cementas. 10min po cementavimo mėginiai buvo patalpinti į 37 °C distiliuotą vandenį 24val. Rezultatai parodė, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumą tarp taikytų paviršiaus paruošimo metodų (p=0.187). Vidutinis susidariusios jungties atsparumas šlyties jėgoms buvo: „Rocatec Pre + Plus“ 2.12±1.12 MPa, Al2O3 2.37±0.86 MPa, sieros rūgštis 5s 2.28±1.75 MPa, sieros rūgštis 30s 1.80±0.85 MPa, sieros rūgštis 60s 1.67±0.94 MPa.
Hiroki Tsuka ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [19] buvo tiriamas jungties stiprumas tarp dervinių cementų ir PEEK. Buvo paruošta 80 PEEK mėginių, kurie atsitiktine tvarka suskirstyti į 2 eksperimentines grupes pagal paviršiaus paruošimo būdą. Pirmoji grupė -neparuoštu paviršiumi. Antroji grupė - paviršius pašiurkštintas 50µm aliuminio oksido dalelėmis 10s. Buvo sudarytos trys kontrolinės grupės. Pirma grupė - aukso, sidabro, paladžio lydinys. Antra grupė - cirkonio oksido keramika. Trečia grupė - hibridinė kompozicinė derva. Abiejų PEEK grupių mėginiai buvo suskirstyti į pogrupius (n=10) pagal naudotus dervinius cementus ir adhezyvus. Su „Panavia V5“ cementu naudota „Clearfils Ceramic Primer Plus“, su „RelyX TM Ultimate“ derviniu cementu – „Scotch bond Universal“, su „G-CEM Link Force“ – „G-Multi Primer“, su „Super-Bond C&B“ cementu – „V-Primer“ praimeris. Po cementavimo procedūros mėginiai buvo laikomi sausai 30 min ir tada patalpinti į 37 °C distiliuotą vandenį 24 valandoms. Rezultatai parodė, jog atsparumas šlyties jėgoms varijavo nuo 47,9 ± 7,2 MPa (tarp „Aadva Zirconia“ ir „RelyX TM Ultimate“) iki 0.6 ± 0.5 MPa (neparuoštas ir paruoštas PEEK). PEEK grupėse atsparumas šlyties jėgoms buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei kontrolinėse grupėse (p < 0,05). Atsparumas šlyties jėgoms reikšmingai nesiskyrė abiejose PEEK grupėse. Dažniausiai pasitaikanti nesėkmė buvo adhezijos trūkumas tarp PEEK ir naudotų dervinių cementų.
Nina Lumkemann ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [20] buvo tirta oro abrazijos metodo ir adhezyvų įtaka jungčiai tarp PEEK restauracijų ir dervinio cemento. Buvo paruošti 486 PEEK mėginiai ir suskirstyti į 3 grupes (n=162) pagal naudoto slėgio dydį ruošiant PEEK paviršių oro abrazijos metodu 50µm aliuminio oksido dalelėmis 10s. Pirmoje grupėje buvo
21 naudojamas 0,05MPa slėgis, antroje - 0,2MPa, trečioje - 0,4MPa. Visų grupių mėginiai buvo suskirstyti į 8 pogrupius (n=18) pagal naudotą adhezyvą: SBU – „Scotchbond Universal“, CUB – „Clearfil Universal Bond“, FBU – „Futurabond U“, AU – „Adhese Universal“, GPB - G-„Premio Bond“, PB – „Pekk Bond“, PCG – „visio.link“ teigiamas kontrolinis pogrupis ir neigiamas kontrolinis pogrupis be adhezyvo. Visų grupių surišikliai (išskyrus teigiamas kontrolinis pogrupis) buvo aplikuoti 5s ir kietinti 10s. PCG pogrupyje adhezyvas buvo aplikuotas 5s ir kietintas 90s. Visi mėginiai buvo cementuojami derviniu „Clearfil SA“ cementu ir polimerizuojami 20 s. Po cementavimo mėginiai laikyti 37 °C distiliuotame vandenyje 24 val taikant 5000 termo ciklų keičiant temperatūrą nuo 5 iki 55 °C. Rezultatai parodė, jog pogrupiuose PCG (p = 0,767), CUB (p = 0,506), FBU (p = 0,857), AU (p = 0,321), GPB (p = 0,447) nebuvo užfiksuotas statistiškai reikšmingas oro-abrazijos poveikis, padidinant jungties stiprumą tarp cemento ir PEEK. Naudojant 0,2MPa slėgį buvo reikšmingai sumažėjęs jungties stiprumas SBU grupėje nei naudojant 0,05MPa slėgį (p = 0,023). PB (p < 0,001) ir NCG (p < 0,001) grupėse naudojant 0,4MPa slėgį jungties atsparumas tempimo jėgoms buvo didesnis nei grupėse, kuriose buvo naudojamas 0,05 ir 0,2MPa slėgis.
Ipek Caglar ir bendraautorių 2018 metais atliktame in vitro tyrime [21] buvo tirta PEEK paviršiaus paruošimo ir adhezyvų įtaka jungčiai su derviniais cementais ir šlyties jėgų atsparumui. Tyrimui buvo naudotas PEEK su titano oksidu (20% masės), iš kurio buvo pagaminta 360 disko formos mėginių. Visi mėginiai buvo atsitiktinai padalinti į 4 grupes (n=90) pagal paviršiaus paruošimą. C grupė - poliruotas paviršius. B grupė - paviršius pašiurkštintas oro abrazijos būdu naudojant 50 μm aliuminio oksido miltelius 15s. S grupė - paviršius padengtas silicio dioksido sluoksniu su „CoJet System“ 15s. L grupė - paviršius paruoštas lazeriu. Apdorojus paviršių kiekviena grupė buvo suskirstyta į 3 pogrupius (n=30) pagal naudotus adhezyvus: be adhezyvo, „Visio.link“, „Signum PEEK bond“ (eksperimentinė adhezyvinė sistema). Visos adhezyvinės sistemos naudotos pagal gamintojų pateiktas instrukcijas. Visi mėginiai cementuoti „Panavia SA Cement Plus“ derviniu cementu ir po cementavimo patalpinti į 37°C distiliuotą vandenį 24 valandoms, kurioms praėjus buvo atlikta 5000 termociklų (nuo 5 iki 55°C). Rezultatai parodė, jog didžiausiu atsparumu šlyties jėgoms pasižymėjo PEEK, kurio paviršius buvo pašiurkštintas ir padengtas „Visio.link“ (F = 25.646, p < 0,05). Grupėse, kuriose paviršius buvo padengimas silicio oksido sluoksniu arba pašiurkštinimas aliuminio oksido dalelėmis, susidariusi jungtis buvo statistiškai stipresnė nei kontrolinėje ir lazerio grupėse (F = 89.550, p < 0,05). Nebuvo nustatyta jokio statistiškai reikšmingo skirtumo tarp PEEK paviršiaus padengimo silicio oksido ir paviršiaus pašiurkštinimo aliuminio oksido dalelėmis (p > 0,05). Paruošus paviršių lazeriu, susidariusios jungties stiprumas buvo panašus į kontrolinės grupės (p > 0,05).
22 Bruno Henriques ir bendraautorių 2018 metais atliktame in vitro tyrime [22] buvo tirta skirtingų paviršiaus paruošimo metodų įtaka jungčiai tarp PEEK ir dervinio cemento. Tyrime buvo naudojami: PEEK, PEEK, sustiprintas stiklo pluoštu (30%) (TECAPEEK GF30), ir PEEK, sustiprintas anglies pluoštu (30%) (TECAPEEK CF30). Iš kiekvienos rūšies polimero buvo paruošti cilindro formos mėginiai, kurie suskirstyti į 4 grupes pagal paviršiaus paruošimo būdą. Pirma grupė – paviršius ėsdintas sieros rūgštimi. Antra grupė - paviršius pašiurkštintas lazeriu, atlikti 200 μm skersmens įdubimai su 400 μm tarpais tarp jų (D2E4). Trečia grupė - paviršius pašiurkštintas lazeriu, atlikti 200 μm skersmens įdubimai su 600 μm tarpais tarp jų (D2E6). Ketvirta grupė - paviršius pašiurkštintas lazeriu, atlikti 200 μm skersmens įdubimai su 400 μm tarpais tarp jų ir po to ėsdinta sieros rūgštimi. Visi mėginiai buvo cementuoti dvigubo kietėjimo „Allcem CORE“ derviniu cementu. Po cementavimo visi mėginiai buvo patalpinti į 37 °C distiliuotą vandenį 24 valandoms. Rezultatai parodė, jog stipriausia jungtimi pasižymėjo PEEK, ėsdintas sieros rūgštimi. Mažiausias atsparumas šlyties jėgoms buvo PEEK paviršių pašiurkštinus lazeriu ir vėliau jį ėsdinus sieros rūgštimi (p < 0,05). Tyrimas parodė, kad nemodifikuoto PEEK paviršiaus paruošimas lazeriu sumažina susidarančios jungties tarp polimero ir dervinio cemento stiprumą (p < 0,05). Lazerio sukurtų duobučių dydis neturėjo įtakos jungties stiprumui. Stiklo pluoštu modifikuotam PEEK paviršiaus paruošimas lazeriu reikšmingos įtakos neturėjo. Anglies pluoštu modifikuoto PEEK paviršių paruošus lazeriu buvo statistiškai reikšmingai padidinta susidariusios jungties jėga, lyginant su mėginiais, kurių paviršius buvo ėsdintas. Naudojant ėsdinimo techniką PEEK mėginiuose su užpildu jungties stiprumas tarp polimero ir dervinio cemento statistiškai reikšmingai sumažėjo.
2.2 Adhezyvų įtaka jungties stiprumui tarp PEEK ir dervinio cemento
Šioje dalyje išanalizuoti 6 straipsniai, kuriuose publikuojami tyrimai apie adhezyvų poveikį PEEK ir dervinių cementų jungčiai. Paviršiaus kondicionavimui naudoti šie adhezyvai: „Luxatemp Glaze & Bond, Monobond Plus“, „Visio.link“, „Signum PEEK Bond“, „Ambarino P60“, „Soft-Liner Liquid“, „Clearfils Ceramic Primer Plus“, „Scotch bond Universal“, „G-Multi Primer“, „V-Primer, Clearfil Universal Bond“, „Futura bond U“, „Adhese Universal“, „G-Premio Bond, Pekk Bond“, „Signum PEEK bond“. Tyrimuose [15, 17, 20, 21] taikytas adhezyvas „Visio.link“ labiausiai padidino jungties stiprumą tarp dervinio cemento ir PEEK. Kiti („Ambrino P60“, „Clearfils Ceramic Primer Plus“, „G-Premio Bond, Pekk Bond“) tyrimuose [17, 19, 20] naudoti surišikliai susilpnino jungtį tarp dervinio cemento ir PEEK arba buvo nepakankamai veiksmingos.
Gyde Fuhrmann ir bendraautorių 2013 metais atliktame in vitro tyrime [12] buvo tirta įvairių adhezyvų įtaka dervinių cementų jungčiai su PEEK. Atliekant tyrimą buvo pagaminta 150
23 PEEK mėginių, kurie suskirstyti į grupes (n=30) pagal paviršiaus paruošimo būdą. Prie - kontrolinė grupė be adhezyvo. PreLu – grupė - aplikuotas praimeris „Luxatemp Glaze & Bond“ 20s, sukietintas 20s. PreLu5 – grupė - užteptas praimeris „Luxatemp Glaze & Bond“, PEEK mėginys buvo laikomas 5min šviesos nepraleidžiančioje dėžėje ir tik tada praimeris buvo kietintas 20s. SoMB – grupė - aplikuotas silanas „Monobond Plus“ 5min. SoMBLu – grupė - aplikuotas silanas „Monobond Plus“ 5min. Tada aplikuotas praimeris Luxatemp Glaze& Bond, kietintas 20s. Visi mėginai buvo cementuoti „Multilink Automix“ cementu. Rezultatai parodė, jog stipriausia jungtis buvo gauta naudojant universalų praimerį „Monobond Plus“.
Julia Uhrenbacher ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [15] buvo tiriamas PEEK vainikėlių atsparumas tempimo jėgoms, taikant skirtingus adhezyvus. Buvo išfrezuoti 160 PEEK vainikėlių ir suskirstyti į grupes (n=40) pagal paviršiaus paruošimo būdą. Po to kiekvienos grupės mėginiai buvo suskirstyti į pogrupius (n=10) pagal naudotą surišiklį: „visio.link“, „Signum PEEK Bond“, „Ambarino P60“ ir be surišiklio. Naudojant adhezyvus buvo laikomasi gamintojų instrukcijų. Visi vainikėliai buvo cementuojami universaliu „RelyX Unicem“ derviniu cementu. Rezultatai parodė, jog PEEK vainikėliai, kuriuos cementuojant buvo nenaudotas joks adhezyvas arba naudotas „Ambarino P60“ adhezyvas, buvo mažiausiai atsparūs tempimo jėgai (p < 0,001). Didžiausiu atsparumu tempimo jėgoms pasižymėjo grupės, kuriose buvo naudoti „Signum PEEK Bond“ ar „visio.link“ adhezyvai (p < 0,001).
Patrick R. Schmidlin ir bendraautorių 2015 metais atliktame in vitro tyrime [17] buvo tiriama įvairių surišiklių įtaka jungties stiprumui tarp PEEK ir dervinių cementų. Buvo paruošti 896 PEEK mėginiai, kurie buvo suskirstyti į grupes (n=64) pagal tai, koks adhezyvas buvo naudotas. A grupė - „Soft-Liner Liquid“. B grupė - „visio.link“. C grupė - „Ambarino P60“. D grupė (kontrolinė) - be adhezyvinės sistemos. Pusė mėginių (apdorotų ir neapdorotų helio plazma) buvo padengti tais pačiais adhezyvais juos maišant su glicino milteliais iki homogeniško tirpalo santykiu 5g glicino : 10ml adhezyvo. Cementavimui buvo naudojami „RelyX Unicem“ ir „Clearfil SA Cement“ derviniai cementai. Rezultatai parodė, jog „Visio.link“ nustatytas didžiausias atsparumas tempimo jėgoms visose testuotose grupėse (p < 0.001). Prasčiausi rezultatai nustatyti naudojant „Ambarino P60“ adhezyvą, kuris nesukūrė jokios jungties (0 MPa).
Hiroki Tsuka ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [19] buvo tiriamas susidariusios jungties stiprumas tarp dervinių cementų ir PEEK naudojant skirtingus adhezyvus. Buvo paruošta 80 cilindro formos PEEK mėginių, kurie atsitiktine tvarka suskirstyti į 2 eksperimentines grupes pagal paviršiaus paruošimo būdą. Abiejų PEEK grupių mėginiai buvo
24 suskirstyti į pogrupius (n=10) pagal naudotus dervinius cementus ir adhezyvus. Su „Panavia V5“ cementu naudota „Clearfils Ceramic Primer Plus“, su „RelyX TM Ultimate“ derviniu cementu – „Scotch bond Universal“, su „G-CEM Link Force“ – „G-Multi Primer“, su „Super-Bond C&B“ cementu – „V-Primer“ praimeris. Rezultatai parodė, jog PEEK grupėse atsparumas šlyties jėgoms buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei kontrolinėse grupėse (p < 0,05). Didžiausia adhezija PEEK grupėje pasižymėjo „V-Primer“ surišimo sistema. Silpniausią jungtį sudarė „Clearfils Ceramic Primer Plus“ adhezyvinė sistema, tačiau atsparumas šlyties jėgoms statistiškai reikšmingai nesiskyrė abiejose PEEK grupėse (p > 0,05).
Nina Lumkemann ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [20] buvo tirta adhezyvų įtaka jungčiai tarp PEEK restauracijų ir dervinio cemento. Buvo paruošti 486 PEEK mėginiai ir suskirstyti į 3 grupes (n=162) pagal naudoto slėgio dydį ruošiant PEEK paviršių oro abrazijos metodu. Visų grupių mėginiai buvo suskirstyti į 8 pogrupius (n=18) pagal naudotą
adhezyvą: SBU – „Scotchbond Universal“, CUB – „Clearfil Universal Bond“, FBU – „Futurabond U“, AU – „Adhese Universal“, GPB – „G-Premio Bond“, PB – „Pekk Bond“, PCG – „visio.link“ teigiamas kontrolinis pogrupis ir neigiamas kontrolinis pogrupis be adhezyvo. Visi mėginiai buvo cementuojami derviniu „Clearfil SA“ Cementu. Rezultatai parodė, jog grupėse 0.05 MPa (p < 0,001) ir 0.2 MPa (p < 0,001) buvo pastebėti skirtumai tarp skirtingų adhezyvų. Didžiausias atsparumas tempimo jėgoms buvo PCG, SBU ir AU. Mažiausias atsparumas tempimui buvo NCG ir GPB grupėse. 0.4 MPa grupėje didžiausias jungties stiprumas buvo PCG pogrupyje (p < 0,001). (Jungties stiprumas nuo stipriausios iki silpniausios - PCG, PB, SBU, CUB, AU, FBU, NCG, GPB).
Ipek Caglar ir bendraautorių 2018 metais atliktame in vitro tyrime [21] buvo tirta PEEK paviršiaus paruošimo ir adhezyvų įtaka jungčiai su derviniais cementais. Tyrimui pagaminta 360 PEEK mėginių, kurie buvo atsitiktinai padalinti į 4 grupes (n=90) pagal paviršiaus paruošimą. Apdorojus paviršių kiekviena grupė buvo suskirstyta į 3 pogrupius (n=30) pagal naudotus adhezyvus: be adhezyvo, „Visio.link“, „Signum PEEK bond“ (eksperimentinė adhezyvinė sistema). Visos adhezyvinės sistemos naudotos pagal gamintojų pateiktas instrukcijas. Visi mėginiai cementuoti „Panavia SA Cement Plus“. Rezultatai parodė, jog naudojant adhezyvą susidariusi jungtis buvo stipresnė nei grupėse, kuriose adhezyvas nebuvo naudotos, nepriklausomai nuo PEEK paviršiaus paruošimo būdo. Iš 2 tirtų adhezyvų Visio.link turėjo statistiškai reikšmingai didesnį jungties stiprumą (p < 0.05) nei „Signum PEEK Bond“. Išimtis - kontrolinė grupė, kurioje nebuvo taikytas PEEK paviršiaus paruošimas, tik adhezyvinės sistemos „Visio.link“ ir „Signum PEEK Bond“. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp susidariusios jungties stiprumo abiejuose pogrupiuose nebuvo (p > 0.05).
25
2.3 Dervinio cemento įtaka PEEK restauracijos laikomumui
Šioje dalyje išanalizuoti 3 straipsniai, kuriuose buvo tirta skirtingų dervinių cementų įtaka PEEK restauracijų laikomumui. Tyrimuose [16, 17, 19] mėginiai buvo cementuojami „RelyX ARC“, „Variolink II“, „Clearfil SA“, „RelyX TM Unicem“, „Clearfil SA“, „Super-Bond C&B“, „RelyX TM Ultimate“, „G-CEM Link Force“, „Panavia V5“ derviniais cementais. Tyrime [16] stipriausia jungtis su PEEK buvo gauta naudojant „Variolink II“ dervinį cementą. Kituose tyrimuose [17, 19] statistiškai reikšmingo skirtumo tarp naudojamų skirtingų dervinių cementų nebuvo nustatyta.
Oliver Sproesser ir bendraautorių 2014 metais atliktame in vitro tyrime [16] buvo tiriamas skirtingų dervinių cementų pasiskirstymas ant PEEK paviršiaus. Buvo paruošti 448 PEEK mėginiai, kurie buvo suskirstyti į 8 grupes (n=54) pagal tai, kiek laiko buvo ėsdintas jų paviršius 98% sieros rūgštimi: 5, 15, 30, 60, 90, 120, 300s. Kontrolinės grupės mėginių paviršius nebuvo ėsdintas. Mėginiams cementuoti buvo naudojami „RelyX ARC“, „Variolink II“, „Clearfil SA“ derviniai cementai. Rezultatai parodė, jog dervinio cemento tipas (p < 0,001) turi statistiškai reikšmingą įtaką cemento adhezijai, tarppaviršinei įtampai ir cemento pasiskirstymo koeficientui. Mažiausia cemento adhezija ir didžiausia tarppaviršinė įtampa buvo po 60s, 90s ir 120s ėsdinimo. Esant 0s, 30s ir 300s ėsdinimo trukmei cemento adhezija bei pasiskirstymo koeficientas buvo statistiškai reikšmingai didesni (p < 0,05). Geriausia jungtimi pasižymėjo „Clearfil SA“ cementas, vidutine - „RelyX ARC“, o prasčiausią jungtį sudarė „Variolink II“ dervinis cementas.
Patrick R. Schmidlin ir bendraautorių 2015 metais atliktame in vitro tyrime [17] buvo tirta skirtingų dervinių cementų adhezija su PEEK, naudojant įvairias surišimo sistemas. Buvo paruošti 896 PEEK mėginiai. Pusė (n=448) PEEK mėginių apdoroti helio plazma. Likusi dalis - neapdoroti. Toliau mėginiai buvo suskirstyti į grupes (n=64) pagal tai, kokia adhezyvinė sistema buvo naudota. A grupė - „Soft-Liner Liquid“. B grupė - „visio.link“. C grupė - „Ambarino P60“. D grupė (kontrolinė) - be adhezyvinės sistemos. Pusė mėginių (apdorotų ir neapdorotų helio plazma) buvo padengti tomis pačiomis adhezyvinėmis sistemomis, jas maišant su glicino milteliais iki homogeniško tirpalo santykiu 5g glicino : 10ml adhezyvo. Cementavimui buvo naudojami „RelyX Unicem“ ir „Clearfil SA“ derviniai cementai. Po cementavimo mėginiai buvo laikomi 37oC temperatūroje inkubatoriuje. Pusė mėginių buvo išimti po 24 val (n=16) ir testuotas susidariusios jungties stiprumas. Kita dalis mėginių buvo laikoma dar 14 dienų su 10 000 terminių ciklų nuo 5 iki 55 laipsnių
26 temperatūros pamerkiant 20s į distiliuotą vandenį. Rezultatai parodė, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp „RelyX Unicem“ ir „Clearfil SA“ dervinių cementų nebuvo nustayta (p > 0.05).
Hiroki Tsuka ir bendraautorių 2017 metais atliktame in vitro tyrime [19] buvo tiriamas jungties stiprumas tarp dervinių cementų ir PEEK. Buvo paruošta 80 PEEK mėginių, kurie suskirstyti į 2 grupes. Pirmoji grupė - neparuoštu paviršiumi. Antroji grupė - paviršius pašiurkštintas 50µm aliuminio oksido. Kontrolines grupės buvo sudarytos iš aukso, sidabro ir paladžio lydinio, cirkonio oksido ir hibridinės kompozicinės dervos. Abiejų PEEK grupių mėginiai suskirstyti į pogrupius (n=10) pagal naudotus dervinius cementus ir adhezyvines sistemas. Su „Panavia V5“ cementu naudota „Clearfils Ceramic Primer Plus“, su „RelyX TM Ultimate“ derviniu cementu – „Scotch bond Universal“, su „G-CEM Link Force“ – „G-Multi Primer“, su „Super-Bond C&B“ cementu – „V-Primer“ praimeris. Po cementavimo procedūros mėginiai buvo laikomi sausai 30 min ir tada patalpinti į 37 °C distiliuotą vandenį 24 valandoms. Rezultatai parodė, jog silpniausia jungtis buvo su „Panavias V5“ derviniu cementu. Stipriausią jungtį su PEEK sudarė „Super-Bond C&B“ dervinis cementas, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo tarp „Super-Bond C&B“, „RelyX TM Ultimate“, „G-CEM Link Force“ dervinių cementų cementuojant PEEK restauracijas nebuvo aptikta (p > 0,05).
27
Rezultatų aptarimas
Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje nagrinėta skirtingų paviršiaus paruošimo metodų ir adhezyvų įtaka polietereterketono ir dervinių cementų jungčiai.
Polietereterketono paviršiaus paruošimo metodų įtaka susijungimui su derviniais cementais buvo analizuota dvylikoje straipsnių. Tyrimuose [11, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 22] taikyti metodai: ėsdinimas koncentruota sieros rūgštimi, paviršiaus padengimas silicio dioksido dalelių sluoksniu, paviršiaus pašiurkštinimas aliuminio oksido dalelėmis ir argono plazma statistiškai reikšmingai padidino jungties stiprumą tarp dervinio cemento ir PEEK. Visgi, atlikus straipsnių analizę, galima daryti išvadą, jog tyrimuose [11, 13, 14, 15, 16, 22] taikant paviršiaus ėsdinimą koncentruota sieros rūgštimi buvo gautas statistiškai reikšmingai didesnis PEEK ir dervinių cementų jungties atsparumas šlyties ir tempimo jėgoms, lyginant su kitais paviršiaus paruošimo metodais. Pasak Oliver Sproesser ir bendraautorių 2014 metais atlikto tyrimo [16] rezultatų, geriausia cemento adhezija bei pasiskirstymo koeficientas buvo pasiekti išėsdinus polietereterketono paviršių nuo 0s iki 30s. Metodo privalumas, Julia Uhrenbacher ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, yra tai, kad, siekiant gauti pakankamai stiprią jungtį tarp PEEK ir dervinio cemento, nereikia naudoti adhezyvines sistemos [15]. Vienas didžiausių šio paviršiaus paruošimo metodo trūkumų yra tai, jog dėl koncentruotos sieros rūgšties dirginančių savybių bei sudėtingos rūgšties kontrolės ant aplikuojamo PEEK paviršiaus šis metodas turi būti taikomas tik tam pritaikytose dantų technikų laboratorijose, laikantis atitinkamų saugumo reikalavimų. Paviršiaus oro-abrazijos aliuminio oksido dalelėmis metodas [11, 12, 14, 15, 18, 19, 20, 21] pademonstravo prastesnius rezultatus lyginant su ėsdinimu koncentruota sieros rūgštimi. Remiantis Julia Uhrenbacher su bendraautoriais [15] ir Nina Lumkemann su bendraautoriais [20] atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad retencinė jėga tarp PEEK ir dervinio cemento padidėjo naudojant oro-abrazijos metodą kartu su „Signum PEEK bond“ ir „visio.link“ adhezyvinėmis sistemomis. Kituose tyrimuose [11, 12, 14] oro-abrazijos metodas buvo nepakankamai veiksmingas. Panašūs rezultatai gauti padengus PEEK paviršių silicio dioksido sluoksniu. Gyde Fuhrmann ir bendraautorių tyrimo duomenimis [12], paviršiaus padengimas silicio dioksido sluoksniu kartu su universaliu „Monobond Plus“ silanu ir „Luxatemp Glaze &Bond“ praimeriu pademonstravo geresnius rezultatus lyginant su oro-abrazijos metodu. Kituose tyrimuose [11, 18, 21] nebuvo aptikta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp oro-abrazijos metodo ir paviršiaus padengimo silicio oksido sluoksniu. Kiti paviršiaus paruošimo būdai naudoti moksliniuose tyrimuose: paviršiaus pašiurkštinimas šalta helio plazma, paviršiaus abliacija lazeriu, paviršiaus ėsdinimas hidrofluoro ir pirano rūgštimis buvo neveiksmingi ir jungties stiprumo tarp PEEK ir dervinio cemento nepadidino [13, 14, 15, 21, 22].
28 Adhezyvų įtaka jungties stiprumui tarp PEEK ir dervinių cementų buvo analizuota 6 iš 12 tyrimų. Iš visų tyrimuose naudotų surišimo sistemų geriausi rezultatai gauti naudojant „Visio.link“ adhezyvą [15, 17, 20, 21]. Prasčiausi rezultatai gauti buvo gauti naudojant „Ambarino P60“ [15, 17] surišėją. Kitos tyrimuose [17, 19, 20] paviršiaus kondicionavimui naudotos surišimo sistemos buvo nepakankamai veiksmingos. Visgi, Ipek Caglar ir bendraautorių atlikto tyrimo [21] rezultatai parodė, jog, naudojant bet kurį adhezyvą, susidariusi jungtis buvo stipresnė nei grupėse, kuriose adhezyvas nebuvo naudotos. Taigi, remiantis gautais duomenimis apie paviršiaus paruošimo įtaką PEEK jungčiai su derviniais cementais, galima teigti, jog adhezyvines sistemas geriausia naudoti kartu su oro-abrazijos metodu ir paviršiaus padengimu silicio dioksido sluoksniu.
Dervinio cemento įtaka jungties stiprumui buvo analizuota 3 iš 12 straipsnių, kadangi kituose moksliniuose tyrimuose mėginių cementavimui buvo naudojamas tik vienas pasirinktas dervinis cementas, todėl likusiuose moksliniuose tyrimuose naudotų dervinių cementų patikimumo negalime vertinti. Patrick R. Schmidlin ir bendraautorių 2015 metais atlikto tyrimo [17] rezultatai parodė, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp „RelyX Unicem“ ir „Clearfil SA“ dervinių cementų nebuvo įžvelgta (p > 0.05). Hiroki Tsuka ir bendraautorių 2017 metais atlikto tyrimo [19] rezultatai parodė, jog statistiškai reikšmingo skirtumo tarp naudotų „Super-Bond C&B“, „RelyX TM Ultimate“, „G-CEM Link Force“ dervinių cementų, cementuojant PEEK restauracijas, aptikta nebuvo (p > 0,05). Tik Oliver Sproesser ir bendraautorių 2014m [16] atliktame tyrime buvo rastas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp naudotų dervinių cementų. Rezultatai parodė, jog dervinio cemento tipas (p < 0,001) turi statistiškai reikšmingą įtaką cemento adhezijai, tarppaviršinei įtampai ir cemento pasiskirstymo koeficientui ant PEEK polimero paviršiaus. Pagal šias charakteristikas geriausiomis savybėmis pasižymėjo „Clearfil SA“ cementas, vidutinėmis - „RelyX ARC“, o prasčiausiomis - „Variolink II“ dervinis cementas. Tačiau, remiantis vien tik šio autoriaus straipsniu, teigti, kad „Clearfil SA“ cementas yra tinkamiausias cementuoti PEEK restauracija, negalima, nes tyrime nebuvo matuojamas tikrasis jungties atsparumas tempimo ar šlyties jėgoms, o tik cementų ir PEEK paviršiaus tarpusavio sąveika. Taigi, išanalizavus 3 straipsnius, kuriuose buvo tiriamas skirtingų dervinių cementų susijungimas su PEEK, tvirtos išvados, kuris cementas yra tinkamiausias, daryti negalima dėl per mažo mokslinių tyrimų kiekio šiuo aspektu.
Atliktoje mokslinės literatūros sisteminėje analizėje yra trūkumų. Kai kuriuose tyrimuose gauti rezultatai, taikant tuos pačius paviršiaus paruošimo būdus, buvo skirtingi dėl taikytų skirtingų parametrų, tokių kaip: slėgis, atstumas nuo smėliasrovės iki PEEK paviršiaus, smėliasrovės polinkio kampas, smėliasrovės antgalio diametras, ėsdinimo trukmė, apdirbimo trukmė, skirtingos dirbtinio senėjimo proceso trukmės, PEEK modifikacijos bei naudotų skirtingų surišimo sistemų ir skirtingų dervinių cementų.
29
Išvados
1. Polietereterketono paviršiaus ėsdinimas koncentruota sieros rūgštimi efektyviausiai padidina jungties su derviniais cementais atsparumą tempimo ir šlyties jėgoms iš visų tirtų paviršiaus paruošimo būdų.
2. „Visio.link“ adhezyvas efektyviausiai padidino jungties tarp polietereterketono ir dervinio cemento atsparumą tempimo ir šlyties jėgoms.
3. Reikšmingo skirtumo tarp naudotų skirtingų dervinių cementų, cementuojant pelietereterketono mėginius, nebuvo įžvelgta.
30
Praktinės rekomendacijos
Remiantis išanalizuotais mokslinių tyrimų rezultatais, efektyviausias polietereterketono paviršiaus paruošimo būdas yra ėsdinimas koncentruota rūgštimi, o efektyviausia adhezyvas – „Visio.link“ (PETIA, metilmetakrilatas, dimetakrilatas, foto iniciatorius). Vienas didžiausių paviršiaus ėsdinimo koncentruota sieros rūgštimi trūkumų yra tai, jog dėl koncentruotos rūgšties dirginančių savybių bei sudėtingos rūgšties kontrolės ant aplikuojamo PEEK paviršiaus šis metodas turėtų būti taikomas dantų technikų laboratorijose specialiai tam pritaikytose traukos spintose, laikantis atitinkamų saugumo reikalavimų. Kaip alternatyvą ėsdinimui galima naudoti saugesnį oro-abrazijos aliuminio oksido dalelėmis paviršiaus paruošimo metodą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad naudojant skirtingas polietereterketono modifikacijas kiekviena paviršiaus paruošimo metodo bei adhezyvo kombinacija turi skirtingą poveikį jungties stiprumui su derviniais cementais.
31
Literatūros sąrašas
1. Shariq Najeeb, MSca, Muhammad S. Zafar, Zohaib Khurshid, Fahad Siddiqui, Applications of polyetheretherketone (PEEK) in oral implantology and prosthodontics. Journal of prosthodontic research 2016 Jan;60(1):12-9.
2. Juan F.D. Montero, Henrique A. Tajiri, Guilherme M.O. Barra, Márcio C. Fredel, Cesar A.M. Benfatti, Ricardo S. Magini, Andréa L. Pimenta, Júlio C.M. Souza, Biofilm behavior on sulfonated poly(ether-ether-ketone) (sPEEK) Mater Sci Eng C Mater Biol Appl. 2017 Jan1;70(Pt 1):456-460.
3. Zoidis P, Papathanasiou I, Polyzois G. The Use of a modified poly ether ether ketone (PEEK) as an alternative framework material for removable dental prostheses. A clinical report. J Prosthet Dent 2015;25:580-84.
4. Xiuju Liua, Kang Ganb, Hong Liua, Xiaoqing Songa, Tianjie Chena,Chenchen Liua Antibacterial properties of nano-silver coated PEEK prepared through magnetron sputtering. Dent Mater. 2017 Sep;33(9):348-360.
5. Andreas Dominik Schwitalla, Tobias Spintig, Ilona Kallage,Wolf-Dieter Müller, Flexural behavior of PEEK materials for dental application. Dent Mater 2015 Nov;31(11):1377-84. 6. Anja Liebermann, Timea Wimmer, Patrick R. Schmidlin, Harry Scherer, Patrick Löffler,
Malgorzata Roos, Bogna Stawarczyk, Physicomechanical characterization of polyetheretherketone and current esthetic dental CAD/CAM polymers after aging in different storage media. J Prosthet Dent 2016;115:321-328.
7. José María Parmigiani-Izquierdo, María Eugenia Cabaña-Muñoz, José Joaquín Merino and Arturo Sánchez-Pérez Zirconia implants and peek restorations for the replacement of upper molars. International Journal of Implant Dentistry 2017 Dec;3(1):5.
8. Sina Heimer1 & Patrick R. Schmidlin2 & Bogna Stawarczyk1 Discoloration of PMMA, composite, and PEEK. Clin Oral Invest 2017;21:1191–1200.
9. Sebastian Hahnel, Angela Wieser, Reinhold Lang, Martin Rosentritt, Biofilm formation on the surface of modern implant abutment materials. Clin. Oral Impl. Res. 2015 Nov;26(11):1297-301.
10. Moher D, Liberati A, Tetzlaff J, Altman DG; PRISMA Group. Preferred reporting items for systematic reviews and meta-analyses: the PRISMA statement. PLoS Med. 2009;6:e1000097. 11. Patrick R. Schmidlin, Bogna Stawarczyk, Marco Wieland, Thomas Attin, Christoph H.F.
Hämmerle, Jens Fischer, Effect of different surface pre-treatments and luting materials on shear bond strength to PEEK. Dental materials 2010;26:553–559.
32 12. Gyde Fuhrmanna, Martin Steinera, Sandra Freitag-Wolfb,Matthias Kern Resin bonding to three types ofpolyaryletherketones (PAEKs)—Durabilityand influence of surface conditioning. Dental Materials 2014;30:357–363.
13. Pengtao Yan, DaXu, Yongpeng Wang, Bing Wang, Na Li, Haibo Zhang and Zhenhua Jiang Effect of barium-containing glass filler reinforcement on shear bond strength of poly(ether ether ketone) to resin cement. High Performance Polymers 2013;25(4):475–481.
14. Li Zhou, Yuetong Qian, Ye Zhu, Hong Liu, Kang Gan, Jing Guo The effect of different surface treatments on thebond strength of PEEK composite materials. Dental Materials 2014;30:209-215.
15. Julia Uhrenbacher, Patrick R. Schmidlin, Christine Keul, Marlis Eichberger, Malgorzata Roos, Wolfgang Gernet, Bogna Stawarczyk, The effect of surface modification on the retention strength of polyetheretherketone crowns adhesively bonded to dentin abutments. J Prosthet Dent 2014;112:1489-1497.
16. Oliver Sproesser, Patrick R.Schmidlin, Julia Uhrenbacher, Marlis Eichberger, Malgorzata Roos, Bogna Stawarczyk Work of adhesion between resin composite cements and PEEK as a function of etching duration with sulfuric acid and its correlation with bond strength values. International Journal of Adhesion & Adhesives 2014;54:184–190.
17. Patrick R. Schmidlin, Marlis Eichberger, Bogna Stawarczyk, Glycine: A potential coupling agent to bond tohelium plasma treated PEEK? Dental Materials 2016;32:305–310.
18. Regina Furbino Villefort Rocha, Lilian Costa Anam, Tiago Moreira Bastos Campos, Renata Marques de Melo, Rodrigo Othavio de Assuncao e Souza, Marco Antonio Bottino Bonding of the Polymer Polyetheretherketone (PEEK) to Human Dentin: Effect of Surface Treatments. Brazilian Dental Journal 2016;27(6): 693-699
19. HirokiTsuka, Koji Morita, Kan Kato, Hiromichi Kawano, Hitoshi Abekura, Kazuhiro Tsuga Evaluation of shear bond strength between PEEK and resin-based luting material. Journal of Oral Biosciences 2017;59(4):231-236.
20. Nina Lumkemann, Monika Strickstrock, Marlis Eichberger, Isabella-Maria Zylla, Bogna Stawarczyk, Impact of air-abrasion pressure and adhesive systems on bonding parameters for polyetheretherketone dental restorations. International Journal of Adhesion and Adhesives 2018;80:30–38.
21. Ipek Caglar, Sabit Melih Ates, Zeynep Yesil Duymus, An In Vitro Evaluation of the Effect of Various Adhesives and Surface Treatments on Bond Strength of Resin Cement to Polyetheretherketone J Prosthodont 2019 Jan;28(1):342-349.
22. Bruno Henriques, Douglas Fabris, Joana Mesquita-Guimarães, Anne C. Sousa, Nathalia Hammes, Júlio C.M. Souza, Filipe S. Silva, Márcio C. Fredel Influence of laser structuring of
33 PEEK, PEEK-GF30 and PEEK-CF30 surfaces on the shear bond strength to a resin cement. Journal of the Mechanical Behavior of Biomedical Materials 2018;84:225–234.
