Mitybinių faktorių poveikio triušių sveikatingumui vertinimas

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Agnė Petrulytė

Mitybinių faktorių poveikio triušių sveikatingumui

vertinimas

Evaluation of the effect of nutritional factors on the health of rabbits

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

Darbo vadovas: Prof. dr. Paulius Matusevičius

2

DARBAS ATLIKTAS GYVŪNŲ VEISIMO IR MITYBOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mitybinių faktorių poveikio triušių sveikatingumui vertinimas“.

1. Yra atliktas mano paties/pačios;

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE

(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS

3

TURINYS

2.1 Triušių virškinimo sistema ir mitybiniai faktoriai ... 10

2.2. Triušių virškinimo problemos ir jų sprendimo būdai ... 11

2.3. Triušių kraujo rodikliai ir sveikatingumo vertinimas ... 13

2.3. Triušių veislių įvairovė ... 15

2.4. Baltyminių augalų panaudojimo galimybės triušių mityboje ... 15

3. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS ... 17

3.1. Bandymo atlikimo laikas, vieta ir bandymo schema ... 17

3.2. Gyvūnų laikymas ... 20

3.4. Triušių hematologinių ir biocheminių kraujo rodiklių nustatymas ... 21

3.5. Triušių sveikatingumo vertinimas ... 21

3.6. Statistinė analizė ... 21 4. Rezultatai ... 22 5. Rezultatų aptarimas ... 31 6. Išvados ... 33 Rekomendacija... 34 Literatūra ... 35

4

SANTRAUKA

Mitybinių faktorių poveikio triušių sveikatingumui vertinimas

Magistro baigiamasis darbas

Tyrimai atlikti 2018 – 2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje ir Olštyno Varmijos-Mazūrijos universitete.

Darbo tikslas išanalizuoti skirtingo mitybinio baltyminio faktoriaus poveikį triušių sveikatingumui.

Darbo uždaviniai: nustatyti sojos rupinių pakeitimo siauralapiais lubinais ir žirnių miltais poveikį Naujosios Zelandijos veislės triušių auginimui ir sveikatingumui.

Nustatyti koreliaciją tarp raciono mitybinio baltyminio faktoriaus (SR, SL, ŽM) ir azoto balanso triušiams.

Darbo metu buvo tiriamas baltyminių žaliavų – sojos rupinių, siauralapių lubinų ir žirnių miltų panaudojimo galimybės triušių mityboje ir poveikis sveikatingumui.

Tyrimai atlikti su Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušiais. Analogų principu sudarytos 3 grupės po 12 triušių kiekvienoje grupėje. Bandymo metu triušiai buvo laikomi individualiuose narveliuose, šeriami ir girdomi ad libitum. Virškinamumo bandymai buvo atlikti su 3 patinais ir 3 patelėmis, atrinktais triušiai iš kiekvienos grupės 80 amžiaus dienų. Triušiai buvo laikomi virškinamumo narveliuose, pritaikytuose kiekybinio išmatų ir šlapimo surinkimui.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant „Statistica“ („StatSoft, Inc.“, 2010) programinę įrangą. Nustatyti požymių aritmetiniai vidurkiai (x), vidutinė aritmetinė paklaida (±m). Tyrimų duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p < 0,05.

Pirmos grupės Naujosios Zelandijos veislės triušiai buvo šeriami pašaru, kuriame buvo naudojama 10% sojų ekstrahuotų rupinių, antros grupės sojų rupinių, kurie buvo iš dalies pakeisti siauralapių lubinų miltais ir žirnių miltais. Trečiojoje tiriamojoje grupėje sojų pupelių miltai buvo visiškai pakeisti baltųjų lubinų ir žirnių miltais.

Mitybinio faktoriaus, kaip baltyminės žaliavos sojų rupinių pakeitimas siauralapių lubinų ir žirnių miltais neturėjo neigiamo poveikio Naujosios Zelandijos veislės triušių augimo dinamikai ir pašarų konversijai. Bandymo pabaigoje 91 amžiaus dieną triušių kūno masės skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi.

Tyrimų rezultatai parodė, kad azoto suvartojimas statistiškai patikimai teigiamai koreliavo su šlapalo išsiskyrimu šlapime (P<0,05) ir azoto išsiskyrimu išmatose (P<0,001), o azotas suvirškintas statistiškai reikšmingai teigiamai koreliavo su šlapalo išsiskyrimu su šlapimu (P<0,05). Azoto

5 sulaikymas naudojant pašaruose sojų rupinius, siauralapius lubinų ir žirnių miltus atitinkamai siekė nuo 1,42 g/d iki 1,43 g/d.

6

SUMMARY

Evaluation of the effect of nutritional factors on the health of rabbits

Master Thesis

The research was carried out in 2018 - 2020. Lithuanian University of Healthy Sciences, Veterinary Academy, Department of Animal Nutrition and Olsztyn University of Warmia – Mazury.

The aim of this study was to analyze the effect of protein factor in different rations on the health of rabbits.

Objectives: To determine the effect of replacement of soybean meal with narrow-leaved lupine and pea flour on rabbit productivity and health and the correlation between ration nutrient digestibility and nitrogen retention in rabbits.

In the course of the work, the possibilities of using protein raw materials - soybean meal, siarluban lupine and pea flour in the diet of rabbits and the impact on health were studied.

Studies were performed with New Zealand white breed rabbits. 3 groups of 12 rabbits in each group were formed on the principle of analogues. During the experiment, rabbits were housed in individual cages, fed and watered ad libitum. Digestibility tests were performed on 3 males and 3 females selected from rabbits from each group at 80 days of age. Rabbits were housed in digestive cages adapted for quantitative faecal and urine collection.

Statistical analysis was performed using Statistica software (StatSoft, Inc., 2010). Arithmetic means (x), arithmetic mean error (± m) of the traits were determined. Study data were considered statistically significant at p <0.05.

The first group of New Zealand rabbits were fed a feed containing 10% soybean extract, the second group soybean meal, which was replaced by siala flour and pea flour. In the third study group, soybean meal was completely replaced by white lupine and pea meal.

The replacement of the nutritional factor as a protein raw material for soybean meal with narrow-leaved lupine and pea meal did not adversely affect the growth dynamics and feed conversion of New Zealand breed rabbits. At the end of the experiment, at day 91, differences in rabbit body weight between groups were statistically unreliable.

The results showed that N intake was statistically significantly positively correlated with urinary excretion (P <0.05) and N excretion in faeces (P <0.001). ), and N digested was statistically significantly positively correlated with urinary excretion with urine (P <0.05). N retention in

7

8

SANTRUMPOS

raudonųjų kraujo kūnelių (RBC) skaičiavimas vidutinis korpuskulinis lygis (MCV)

baltųjų kraujo kūnelių (WBC) skaičiavimas hemoglobinas (HGB)

hematokrinas (HCT)

vidutinis korpuskulinis hemoglobinas (MCH)

vidutinė korpuskulinio hemoglobino koncentracija (MCHC) aminotransferazės aspartato aktyvumas (AST)

alaninaminotransferazė (ALT) alkalinfosfatazė (ALP)

laktatdehidrogenazė (LDH)

Naujosios Zelandijos veislės triušiai (NJ) procentai (proc.) sojos rupiniai (SR) siauralapiai lubinai (SL) žirnių miltai (ŽM) kūno masė (KM) priesvoris (PP) pašaro konversija (PK)

9

1. ĮVADAS

Virškinamojo trakto mikrobiota yra energijos balanso palaikymo komponentas. Mechanizmai, kuriais žarnyno mikrobiota veikia metabolizmo reguliaciją nėra aiškūs (1).

Labiausiai paplitęs baltymų šaltinis optimizuojant pašarų receptūras ir gaminant pašarus triušiams - soja. Nuolat atliekami moksliniai tyrimai, siekiant jas pakeisti kitais triušių raciono žaliavų komponentais. Tokie komponentai yra rapsų rupiniai, rapsų išspaudos, taip pat džiovinti grūdai su tirpiomis medžiagomis (2; 3; 4). Taip pat plačiai naudojamos saulėgrąžų išspaudos ir saulėgrąžų rupiniai (5; 6; 7). Atlikti bandymai naudojant baltųjų lubinų sėklas (5; 6; 8), žirnius (9; 10; 11) bei kitus augalus iš Fabaceae šeimos (12; 13; 14). Visi šie produktai yra kilę iš augalų, kurie daugelį metų buvo auginami pereinamojo laikotarpio vidutinio klimato zonoje.

Baltyminės žaliavų, kaip lubinai, žirnių, vikių, avinžirnių, lešių pupelių maistinės savybės pasižymi tuo, kad juose mažai riebalų, mažai natrio, geras geležies šaltinis, labai geras baltymų šaltinis, puikus ląstelienos šaltinis, labai geras kalio šaltinis, mažas glikemijos indeksas, neturi cholesterolio, neturi baltymo glitimo. Ankštinių augalų baltymuose yra daugiau nepakeičiamų aminorūgščių, ypač lizino ir jų virškinamumas yra geresnis už grūdinių augalų baltymų virškinamumą. Tačiau ankštinių augalų sėklų maistinė vertė, jei naudojamos gyvūnų mityboje neperdirbtos, yra apribota įvairių jose esančių nemaistinių faktorių, kaip tripsino inhibitorių, lektinų, taninų ir skaidulinių medžiagų frakcijų (15; 16).

Paminėti augaliniai komponentai naudojant didesniais kiekiais gali turėti neigiamos įtakos gyvūnų produktyvumui, nes keičiasi cheminiai rodikliai ir aminorūgščių sudėtis, palyginti su kitomis žaliavomis. Fabaceae augalų grūdai turi antimaistinių medžiagų taninų, antitripsino faktoriaus, hemagliutininų, α-galaktozidų ir alkaloidų (17; 18). Tačiau šie komponentai, naudojant ribotais kiekiais nedaro neigiamo poveikio triušiams.

Ankštinių augalų auginimas padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ankštiniai augalai dirvožemyje kaupia azotą, gerina derlingumą ir maitina kartu su jais pasodintus augalus, gerai dera nederlingose dirvose, gali augti ir sausose žemėse (19).

Darbo tikslas buvo išanalizuoti skirtingo mitybinio baltyminio faktoriaus poveikį triušių

sveikatingumui.

Darbo uždaviniai:

Nustatyti sojos rupinių pakeitimo siauralapiais lubinais ir žirnių miltais poveikį Naujosios Zelandijos veislės triušių augimui ir sveikatingumui

Nustatyti koreliaciją tarp raciono mitybinio baltyminio faktoriaus (SR, SL, ŽM) ir azoto balanso triušiams.

10

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Triušių virškinimo sistema ir mitybiniai faktoriai

Triušiuose ir monogastriniuose žolėdžiuose maisto medžiagos virškinamos daugiausia plonojoje žarnoje virškinimo fermentų pagalba. Šie fermentai hidrolizuoja daugumą komponentų, išskyrus augalų ląstelių sienelių ar skaidulų komponentus (ligninus, celiuliozę, hemiceliuliozes, pektinus ir kt.) (20), kuriuos skaido bakteriniai fermentai. Dėl mažo mikrobų tankio ir greito virškinamojo trakto praėjimo viršutinėje virškinamojo trakto dalyje, maistinės skaidulos patenkančios į akląją žarną mažai suskaidomos. Klubinės žarnos pabaigoje ląsteliena yra pagrindinė sudedamoji dalis 70proc. sausosios medžiagos (21), likusi dalis - azoto junginiai (15proc. sausosios medžiagos; (22). Metabolinis mikrobiotos aktyvumas priklauso nuo gaunamų medžiagų sudėties. Pirmasis trofinės grandinės žingsnis atitinka sudėtingų polimerų hidrolizė (polisacharidazės, glikozidazės, proteazės, peptidazės), kurias teikia hidrolizės rūšys mažesniuose junginiuose (monosacharidai, aminorūgštys ir kt.). Šiuos tirpius junginius kaip energijos šaltinius naudoja hidrolizės ir fermentacijos procesai. Fermentacijos procesai lemia lakiųjų riebalų rūgščių (VFA: acto rūgšties, propiono rūgšties ir sviesto rūgšties), amoniako (NH3), gauto iš proteolizės, tarpinių metabolitų (pieno rūgšties, gintaro rūgšties, skruzdžių rūgšties) ir dujų (CO2, CH4, H2) susidarymą (23).

Triušių virškinimo sistema palyginus su kitomis gyvūnų rūšimis yra specifinė. Ji yra prisitaikiusi virškinti pašarus, kuriuose gausu ląstelienos (24).

Triušis yra monogastrinis žolėdis gyvūnas, turintis vienkamerinį skrandį, kuris sudaro apie 15 proc. viso virškinamojo trakto, jam būdingas nuolatinis dalinis užpildymas pašaru (25). Skrandžio sienelių raumenys silpnai išsivystę, todėl triušiams nebūdingas vėmimas. Skrandžio sultys yra išskiriamos visą parą, todėl triušis per parą ėda daugiau nei 30 kartų, o jaunikliai dar dažniau. Suaugusio triušio skrandžio pH – 1-2 (26).

Triušių dantys yra pritaikyti smulkinti daug ląstelienos turintį pašarą. Viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje yra po 2 didelius kaplius ir po vieną porą mažų. Triušio dantų formulė: kapliai 2/1, iltiniai 0/0, premoliarai 3/2, moliarai 3/3 - iš viso 28 dantys. Naujagimiai triušiukai turi 16 pieninių dantų, kurie pasikeičia į nuolatinius 18 dieną po gimimo.

Triušių dantys auga nuolat, todėl būtina, kad triušis turėtų sąlygas tinkamam jų nudilinimui. Pakankamą dantų dilinimą garantuoja pašarai, kuriuose gausu žalios ląstelienos, toks pašaras yra sutrinamas krūminiais dantimis. Šienas, žolė, smulkios medžių šakelės yra žaliasis pašaras (27).

Triušio žarnyno ilgis viršija triušio kūno ilgį apie 10 kartų (28). Dėl didelio ląstelienos kiekio virškinimo, storosios žarnos yra geriau išvystytos nei kitų žolėdžių (29).

11 Itin svarbų vaidmenį virškinimo metu atlieka akloji žarna ir joje esančios bakterijos. Akloji žarna sudaro apie 40 proc. viso triušio virškinimo trakto tūrio, kurios talpa 10 kartų didesnė nei skrandžio. Bakterinę žarnos florą sudaro dominuojančios anaerobinės ir gramteigiamos bakterijos (laktobacilos), taip pat gramneigiamos (E.coli ir Cl.perfringens). Triušių žarnos bakterinė flora padeda lengvai virškinti laisvąsias riebalų rūgštis, kurios vėliau yra rezorbuojamos. Kad žarnos flora tinkamai funkcionuotų ir būtų palaikoma normali žarnos flora, reikia šerti triušius daug ląstelienos turinčiais pašarais (turinčiais daug celiuliozės). Trūkstant racione pašarų, kurių sudėtyje gausu cukraus ir krakmolo, krakmolas virsta cukrumi, kuris keičia žarnos pH vertę nuo 8 - 9 iki 5 - 6. Tai skatina žarnos floros išnykimą, ima daugėti bakterijų kurios nesugeba skaidyti celiuliozės (30).

Dar vienas triušių išskirtinis bruožas – kaprofagija. Triušiai suėda savo minkštąsias išmatas, kurios suformuojamos aklojoje žarnoje. Šios išmatos išskiriamos naktį ir anksti ryte. Jos yra triušių praryjamos. Skirtingai nuo kietųjų, šios išmatos yra drėgmės, vitaminų B komplekso, azotinių medžiagų, aminorūgščių ir mikroorganizmų, skatinančių pašarų virškinamumą šaltinis. Triušiui suėdus savo minkštas išmatas pagerėja virškinimas bei maisto medžiagų pasisavinimas. Jei dėl kokių nors priežasčių triušis negali suėsti minkštų išmatų, ilgainiui jam ima trūkti vitaminų, baltymų, taip pat kai kurių aminorūgščių, sumažėja apetitas, krinta svoris, mažėja vaisingumas, didėja abortų tikimybė (31).

2.2. Triušių virškinimo problemos ir jų sprendimo būdai

Siekiant išvengti virškinimo trakto problemų, labai svarbus laikotarpis triušiams yra pereinamais laikotarpis nuo motinos pieno prie kietųjų pašarų. Šis adaptacijos laikotarpis ne tik įtakoja virškinimo sistemos, bet ir mikroorganizmų kolonizaciją bei žarnyno apsauginio mechanizmo vystymąsi, kuris triušį apsaugo nuo virškinimo patogenų.

Norint padidinti produkcijos kiekį bei sumažinti išlaidas, buvo naudojamos antibiotinės priemonės sumažinti triušių pažeidžiamumą nujunkymo laikotarpiu. Bet įvedus draudimą naudoti pašaruose antibiotines medžiagas iškilo labai didelė problema dėl didelio skaičiaus sergančių ir gaištančių triušiukų per, po atjunkymo laikotarpyje. Kritiškiausiais laikomi 1997 m., tais metais epizootinės triušių enteropatijos (ERE) protrūkiai lėmė aukštą sergamumo ir mirštamumo procentą (iki 70proc.) (32).

Antibiotikų naudojimas gydimo tikslais šiek tiek padeda kontroliuoti ERE ir kitas virškinimo ligas, tačiau buvo būtina ieškoti alternatyvų, kaip kontroliuoti ligą naudojant mažiau vaistų. Keletas jų, tai higienos gerinimas, tinkamas vadų planavimas, mitybos bei šėrimo sistemos tobulinimas.

12 Norint išvengti atjunkintų triušiukų žarnyno sutrikimų imtas taikyti šėrimo ribojimo būdas, taip bandant užkirsti kelią galimiems virškinimo sutrikimams. Galimi skirtingi pašaro ribojimo modeliai. Pašaro ribojimas tam tikrą laiko tarpą, pvz.: nuo 1 iki 5 savaičių po atjunkymo, suvartojamo pašaro ribojimas (nuo 90proc. iki 40proc. dienos normos mažinimo) arba kombinuotas metodas (kiekybinis pašarų ribojimas, vandens ribojimas, ribota prieiga prie pašarų tiektuvų ir pan.).

Prieš atjunkant arba po nujunkymo, jaunas triušis paprastai turi laisvą prieigą prie maisto ir vandens (adlibitum, AL), taikant kiekybinį pašaro apribojimą, galimi du būdai: galima sutrumpinti patekimo prie pašarų tiektuvo laiką, arba paskirstyto pašaro kiekį. Dar vienas būdas susijęs su pašarų ribojimu – ribojant vandens kiekį (33). Triušiai buvo šeriami sausu pašaru, pavyzdžiui, granuliuotais kombinuotais pašarais. Kadangi kombinuoto pašaro vartojimas yra tiesiogiai susijęs su vandens suvartojimu, siekiant įvertinti poveikį virškinimui, buvo tiriamas vandens apribojimo poveikis. Pašaro suvartojimas sumažėjo 18proc., kai vandens tiekimas sumažintas iki 2 h per dieną (34), 22% - per 1 h 30 min. (35) ir 23% - 1 min. per valandą galimybės atsigerti vandens. Tačiau toks griežtas vandens apribojimas abejotinas gyvūnų gerovei ypač esant karštoms oro sąlygoms. Vandens ribojimas triušių sveikatą neigiamai veikia labiau nei pašaro ribojimas.

Dar vienas paprastas būdas apriboti pašaro suvartojimą – riboti laiką naudotis šėryklomis kiekvieną dieną arba tam tikromis savaitės dienomis. Su šiuo būdu galima 80proc. pašaro normos paskirstyti 5 dienas per savaitę, o likusias dienas visai nešerti (36). Tas pats pašaro suvartojimo procentas (80proc. AL) gaunamas leidžiant ėsti 8 valandas per parą. Išsiaiškinta, kad šie du pašaro paskirstymo būdai skirtingai veikia virškinimo organų vystymąsi: pavyzdžiui, triušių, kuriems buvo nustatytas protarpinis pašaro apribojimas (5 dienos iš 7), kepenų svoris buvo didesnis, palyginti su tais, kurie buvo nuolat ribojami kasdien vartojamu racionu. Be to, tam pačiam ribojimo lygiui (70proc. suvartojimo) virškinamojo trakto raida kinta priklausomai nuo naudojamos šėrimo technologijos. Visas virškinamasis traktas 67 dienų amžiaus triušio buvo 12proc. sunkesnis (palyginti su AL), kai pašarai buvo duodami 5 dienas per savaitę, ir 28% sunkesni, kai buvo duodami kasdien (37) Duodant pašarą tik dienos metu (nuo 08:00 iki 18:00 val), pašaro suvartojimą sumažino 20proc. (121 v. 151 g / d. AL), tuo tarpu pašarų prieinamumas naktį sumažino jų suvartojimą 10proc.

Norint tinkamai kontroliuoti pašarų suvartojimą po atjunkymo, tiksliausias būdas yra duoti nustatytą kokybiškų granuliuotų pašarų kiekį kiekvieną dieną rankiniu būdu arba naudojant automatinę šėrimo įrangą. Tyrimai parodė, kad šėrimas 2 ir net 13 kartų per dieną (siekiant modeliuoti natūralų maitinimąsi) sukelia panašų poveikį sveikatos būklės gerinimui ar virškinimui bei augimui (38; 39; 40). Taigi palankų poveikį turi pati pašarų sudėtis, o ne šėrimo būdas.

Taikant trumpalaikę pašaro apribojimo strategiją nebus visiškai laikomasi vienos iš penkių Gyvūnų laisvių (41): laisvės nuo bado ir troškulio. Tačiau, atsižvelgiant į 24 valandų periodą, triušis jaučia tik laikiną alkį (o ne troškulį, išskyrus būdą kai ribojamas priėjimą prie girdyklų). Kita vertus,

13 riboto šėrimo strategija palaikys trečiąją taisyklę „Nuo skausmo, sužalojimo ir ligos“, nes remiantis duomenimis pagerėjo jauno triušio virškinimo sveikata.

2.3. Triušių kraujo rodikliai ir sveikatingumo vertinimas

Daugelis pašaro sudedamųjų dalių šeriamų triušiams naudojama neatsižvelgiant į jų sveikatą ir fiziologinius poreikius. Dažniausiai tai galima pastebėti iš atliktų kraujo tyrimų (42). Kraujo rodiklių stebėjimas yra labai svarbus norint užkirsti kelią ligoms, taip pat norint stebėti pašarų įtaką triušių sveikatingumui (43).

Kraujas yra pagrindinė transportinė terpė organizme, jo rodiklių vertinimas suteikia svarbią informaciją apie organizmo atsaką į visų formų pakitimus. Hematologiniai tyrimai yra naudingi daugelio ligų diagnozavimui, taip pat kraujo rodiklių normų tyrimams (44). Kraujo sudedamųjų dalių pokyčiai yra susiję su gyvūnų fiziologiniais pakitimais. Kraujas transportuoja ir perduoda maistines medžiagas visame kūne. Patogenai ar netinkama mityba neabejotinai paveiks visą organizmą ir turės poveikį sveikatingumui, augimui ir reprodukcijai (45)

Kraujo tyrimas – lengvai ir greitai prieinamas būdas norint nustatyti mitybos tinkamumą. (46). Įtakos kraujo rodiklių pakitimams gali turėti tokie rodikliai kaip stresas, taip pat genotipas, veislė, lytis, amžius, virškinimo sutrikimai (47).

14 1 lentelė Triušių kraujo rodikliai (48)

Kraujo sudedamieji vienetai Norma Matavimo vienetai

Eritrocitai 4 – 7,2 × 10 12 /L Hematokritas 0,36 – 0,48 L/L Hemoglobinas 100 – 155 g/L Liaukocitai 1. Neutrofilai 2. Limfocitai 3. Ezinofilai 4. Monocitai 5. Bazofilai 7,5 – 13,5 20 – 35 55 – 80 0 – 4 1 – 4 2 – 10 × 10 9 /L % % % % % Trombocitai 200 – 1000 × 10 9 /L Serumo proteinai 28 – 100 g/L Albuminai 27 – 46 g/L Globulinai 15 – 28 g/L Fibrinogenas 2 – 4 g/L Natris 131 – 155 mmol/L Kalis 3,6 – 6,9 mmol/L Chloras 92 – 112 mmol/L

Serumo kalcis 3,12 – 4,0 mmol/L

Serumo fosfatai 0,87 – 2,36 mmol/L

Serumo gliukozė 4,2 – 8,3 mmol/L

Kraujo urija 5,4 – 8,4 mmol/L

Kreatininas 71 – 159 umol/L Bilirubinas 4 – 13 umol/L Serumo lipidai 2,8 – 3,5 g/L Fosfolipidai 0,8 – 1,1 g/L Trigliceridai 1,2 – 1,6 g/L Cholesterolis 0,46 – 0,91 mmol/L Asparagininė aminotransferazė AST 6,5 – 31,0 U/L

15

2.3. Triušių veislių įvairovė

Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 50 triušių veislės (49).

Daugumos veislių yra išveista kryptingo veisimo dėka, norit pagerinti tam tikras savybes pavyzdžiui: dydį, svorį, kailio struktūrą ir panašiai. Kiekviena triušių veislė yra naudinga ir turi vienokią ar kitokią paskirtį, triušis gali būti laikomas kaip naminis augintinis, pūkams ar kailiui, mėsai. Kiekviena veislė turi savo standartą, pagal kurį yra vertinama. Užsiimant veisline triušininkyste, triušių augintojai stengiasi išveisti ir veisime naudoti arčiausiai standarto „idialo“ esančius triušius (50).

Triušių veislės pagal stambumą skirstomos į nykštukines (hermelinai, Olandijos nykštukai, dekoratyviniai nulėpausiai, liūtagalviai triušiai), smulkias (mažoji šinšila, ronai, mažieji sidabriniai, ugniniai triušiai), vidutines (Naujosios Zelandijos baltieji, Naujosios Zelandijos raudonieji, Kalifornijos triušiai, Burgundijos triušiai ir kt.) ir stambias (Prancūzijos avinai, Belgų milžinai, Didžioji šinšila, Vokietijos dėmėtieji milžinai), pagal paskirtį į mėsinius, kailinius, pūkinius, dekoratyvinius (51).

2.4. Baltyminių augalų panaudojimo galimybės triušių mityboje

Baltymai yra makromolekulės, paprastai sudarytos iš dvidešimties skirtingų aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Baltymai yra pagrindinis gyvūnų audinių (pvz., Griaučių raumenų, pieno liaukų, kepenų ir plonųjų žarnų) komponentas (52)

Baltymų koncentracija maiste ir jo aminorūgščių kiekis turi įtakos triušių virškinimui (53). Sumažintas baltymų kiekis maiste gali turėti įtakos žarnyno gleivinės augimo greičiui, brendimui ir funkcionavimui, kuri veikia kaip pirminė apsauga nuo maisto toksinų ir patogenų (54).

2014 m. ES šalyse ankštinių augalų auginimo plotas sudarė daugiau kaip 1,7 mln. ha, o 2016 m. - 2,7 ml ha. 2016 m. duomenimis FAOSTAT, didžiausias lubinų, žirnių, sojos pupelių auginimo plotas viršijo 100 000 ha. Paskutiniais metais vėl didėja domėjimasis avinžirnių ir lęšių auginimu, atitinkamai jų augimas siekia 40 000 hektarų.

Naujai išvestos saldžių lubinų veislės pasižymi mažu antimitybinių maistinių medžiagų kiekiu. Todėl saldžiųjų veislių sėklos ir iš jų pagaminti produktai gali būti tinkami atrajotojų ir monogastrinių gyvūnų mityboje (55).

Saldžių lubinų sėklos vis dažniau naudojamos kaip baltymų šaltinis, pakeičiantis gyvulinės kilmės baltymus ar sojos pupeles pašarų junginiuose. Saldžiųjų lubinų veislių sėklose yra apie 33– 40proc. žalių baltymų, lipidų kiekis svyruoja nuo 5proc. iki 13proc. Taip pat jie pasižymi aukštu virškinamumo koeficientu (> 90proc.), tačiau mažesnis energijos įsisavinimas(~ 60proc.). Be didelio baltymų kiekio, lubinai turi gerą savybę – azoto fiksacija ir organinio fosforo išsiskyrimą iš dirvožemio tai pagerina dirvožemio sudėti (56).

16 Sojos yra puikus baltymų šaltinis (35–40 proc.). Sojos pupelės laikomos maistingiausiomis tarp vartojamų pasaulyje augalinių produktų. Jose gausu aminorūgščių, ypač lizino. Lizinas – baltymų ir fermentų sudedamoji dalis, skatina ląstelių dalijimąsi, taigi tiesiogiai veikia augimo procesą. Žinoma, kad sojų aminorūgščių virškinamumas irr pasisavinimas palyginti su kitais augaliniais produktais yra daug geresnis (57). Sojos pupelės yra turtingos mineralais ir vitaminais, tokiais kaip geležis, cinkas, varis, tiaminas, riboflavinas, niacinas ir pantoteno rūgštis (58). Dauguma šių mineralų ir vitaminų yra gerai žinomi kaip hematininiais ir yra būtina formuotis raudoniesiems kraujo kūneliams (59).

Baltimų kiekis žirniuose siekia 21-30 proc., taip pat juose gausu baltymų, bet mažai skaidulų ir riebalų. Žirniai yra ir nepakeičiamas aminorūgščių (lizino, cistino, triptofano ir metionino) ir vitaminų šaltinis (60). Žirniai pasižymi ne tik aukštomis mitybinėmis savybėmis, juose aptinkama ir antimitybinių medžiagų. Antimitybinės medžiagos gali turėti dvejopą poveikį. Vienos gali būti naudingos, o kitos veikti priešingai – slopinti kitų medžiagų veikimą ar įsisavinimą, veikti toksiškai (61). Prie žirnių antimitybinių medžiagų priskiriami: lėktinai, saponinai, taninai, proteazės inhibitoriai, alkaloidai, nekrakmolo polisacharidai, pirimidino glikozidai (62).

17

3. TYRIMŲ METODAI IR SĄLYGOS

3.1. Bandymo atlikimo laikas, vieta ir bandymo schema

Tyrimai atlikti 2018 – 2020 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų mitybos katedroje ir Olštyno Varmijos-Mazūrijos universitete. Mitybinis tyrimų faktorius buvo baltyminių žaliavų siauralapių lubinų (SL) ir žirnių miltų (ŽM) panaudojimo galimybes triušių mityboje ir poveikio sveikatingumui vertinimas. Granuliuoto pašaro komponentų ir sojos rupinių (SR), siauralapių lubinų (SL) ir žirnių miltų (ŽM) cheminė sudėtis ir energinė vertė pateikta 1 lentelėje.

Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728), Europos konvencija dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15

skyrius, 4 tomas, p. 325), 1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių

įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 292) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 609), 2007 m. birželio 18 d. Komisijos rekomendacija 2007/526/EB dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo ir priežiūros gairių (OL 2007 L 197, p. 1), Europos Komisijos rekomendacijų dėl eksperimentinių gyvūnų eutanazijos 1 ir 2 dalimis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. B1-639 „Dėl gyvūnų, skirtų eksperimentiniams ir kitiems mokslo tikslams, laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.155 „Dėl Geros laboratorinės praktikos (GLP) taisyklių neklinikinių (eksperimentinių) laboratorijų tyrimams“ (Žin., 1999, Nr. 35-1053).

18 1 lentelė. Sojos rupinių (SR), siauralapių lubinų (SL) ir žirnių miltų (ŽM) cheminė sudėtis

(%) ir energinė vertė (MJ) Rodiklis SR SL ŽM Sausos medžiagos 89,92 90,13 88,85 Žali pelenai 6,74 6,58 6,40 Žali baltymai 36,82 41,29 29,61 Žali riebalai 2,17 2,64 1,26 NDF 16,57 28,85 14,63 ADF 7,36 16,93 7,72 ADL 5,08 5,52 4,60 Lizinas 2,62 1,64 1,74 Metioninas + cistinas 1,27 0,96 0,87 Treoninas 1,64 1,48 1,09 Triptofanas 0,48 0,36 0,26 Bendroji energija (MJ / kg) 17,13 16,65 16,48 Pastaba: SM - sojų rupiniai

SL - siauralapių lubinų miltai ŽM - žirnių miltai

NDF - neutraliais tirpalais išplautas ląstelienos pluoštas; ADF - rūgštiniais tirpalais išplautas ląstelienos pluoštas; ADL - rūgštinis tirpalais išplautas ligninas.

Pirmos grupės (SR) pašare buvo naudojama 10% sojų ekstrahuotų rupinių, antros grupės (SR+SL+ŽM) - 5% sojų rupinių, kurie buvo iš dalies pakeisti siauralapių lubinų miltais (SL) ir žirnių miltais (ŽM). Trečiojoje tiriamojoje grupėje (SL+ŽM) sojų pupelių miltai buvo visiškai pakeisti baltųjų lubinų ir žirnių miltais. Pašarų mišinių sudėtis, cheminė sudėtis ir energinė vertė pateikta 2 lentelėje. Visų grupių racionai atitiko augančių triušių mitybos reikalavimus.

19 1 lentelė. Pašaro komponentai, cheminė sudėtis ir energinė vertė

Rodiklis Grupė SR SR+SL+ŽM SL+ŽM Komponentai (%) Sojų rupiniai (37% ŽB) 10,0 5,0 - Siauralapiai lubinai - 3,5 7,0 Žirniai - 1,5 3,0

Liucernos žolės miltai 30,0 30,0 30,0

Miežiai 14,5 14,5 14,5 Kukurūzai 11,0 11,0 11,0 Kviečių sėlenos 11,0 11,0 11,0 Kviečiai 6,0 6,0 6,0 Žalios ląstelienos koncentratas* 5,0 5,0 5,0 Burokėlių melasa 2,0 2,0 2,0 Nugriebto pieno milteliai 2,0 2,0 2,0

Džiovintos alaus mielės 1,0 1,0 1,0

Kalcio karbonatas 1,0 1,0 1,0 Dikalcio fosfatas 1,0 1,0 1,0 Mineralinis-vitamininis premiksas† 1,0 1,0 1,0 NaCl 0,5 0,5 0,5 Cheminė sudėtis (%) Sausosios medžiagos 90,6 90,6 90,6 Žali pelenai 5,35 5,34 5,33 Žali baltymai 17,02 17,06 17,11 Žali reiebalai 2,71 2,72 2,73 NDF 26,95 27,32 27,75 ADF 14,26 14,61 14,94 ADL 3,24 3,25 3,26 Lizinas 0,81 0,76 0,72 Metioninas + cistinas 0,73 0,71 0,70 Treoninas 0,66 0,65 0,63 Triptofanas 0,18 0,17 0,16 Bendroji energija (MJ / kg) 16,82 16,80 16,80 Pastaba:

NDF: neutraliais tirpalais išplautas ląstelienos pluoštas; ADF: rūgštiniais tirpalais išplautas ląstelienos pluoštas; ADL: rūgštinis tirpalais išplautas ligninas.

* Komercinis produktas

20

3.2. Gyvūnų laikymas

Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušiai analogų principu buvo suskirstyti į tris grupes po 12 gyvūnų kiekvienoje grupėje. Tyrimai atlikti su Naujosios Zelandijos (NZ) baltųjų veislės triušiais. Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušiai atvesti per vieną reprodukcijos ciklą, bandymo metu laikomi individualiuose narveliuose, šeriami ir girdomi ad libitum.

Analogų principų (kilmė, lytis ir kūno svoris) 36 triušiai tyrimams buvo atrinkti iš 6 vadų. Tyrimams naudoti triušiai buvo nujunkyti sulaukę 35 d. (Vidutinis kūno svoris - 918,37 ± 13,82) ir auginami iki 91 amžiaus dienos. Triušiai buvo laikomi individualiuose vielos tinklo narvuose (0,5  0,6  0,4 m/ 1 vnt.), šeriami ad libitum laikantis mitybos reikalavimais. Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušiai buvo laikyti vienodose sąlygose: oro temperatūra – 20-22°C, santykinė oro drėgmė – 60-75 proc., santykinis šviesos režimas buvo 14 val. apšvietimas ir 10 val. tamsa).

Virškinamumo bandymai buvo atlikti su 3 patinais ir 3 patelėmis, atrinktais triušiai iš kiekvienos grupės 80 dienų amžiaus. Triušiai buvo laikomi virškinamumo narveliuose, pritaikytuose kiekybiniam išmatų ir šlapimo surinkimui.

Triušiai buvo sveriami elektroninėmis svarstyklėmis bandymo pradžioje esant 35 dienų amžiui ir bandymo pabaigoje - 91 dienos amžiaus. Triušių svėrimo duomenimis buvo nustatytas kūno svorio padidėjimas per parą (PP) ir pašarų konversija (PK).

3.2.Cheminės analizės metodai

Maistinė pašarų vertė buvo nustatyta standartiniais metodais (AOAC, 2006). Sausų medžiagų kiekis buvo nustatytas džiovinant mėginius iki pastovaus svorio, esant 103ºC. Žalių pelenų kiekis buvo nustatytas naudojant mineralizacijos metodą, mėginius kaitinant mufelinėje krosnyje 600 ° C temperatūroje. Bendras azoto kiekis buvo nustatytas Kjeldahl metodu FOSS TECATOR Kjeltec 2200 automatinio distiliavimo įranga. Žalių baltymų kiekis buvo įvertintas Soxhlet metodu, naudojant FOSS SOXTEC SYSTEM 2043. NDF (neutraliais tirpalais išplautas ląstelienos pluoštas), ADF (rūgštiniais tirpalais išplautas ląstelienos pluoštas), ADL (rūgštinis tirpalais išplautas ligninas) buvo įvertinti FOSS TECATOR Fibertec 2010 įranga. NDF buvo nustatytas pagal Van Soest ir kt. (1991). ADF ir ADL buvo nustatyti pagal AOAC (2006) procedūros aprašą. Aminorūgščių kiekis dietose buvo nustatytas naudojant Biochrom 20 plius aminorūgščių analizatorių ir Biochrom aminorūgščių analizės reagentus (Biochrom Ltd., Kembridžas, Anglija). Bendrosios energijos kiekis pašare buvo nustatytas naudojant kalorimetrą (IKA® C2000 basic, Vokietija).

Azoto balanso metodu apskaičiuoti maistinių medžiagų ir energijos virškinimo koeficientai bei azoto (N) sulaikymas. Maistinių medžiagų virškinimas buvo apskaičiuojamas pagal formulę: MV (%) = (a - b) / a × 100, kur „a“ žymi maistinių medžiagų kiekį pašare ir „b“ išmatose (Perez et al., 1995).

21

3.4. Triušių hematologinių ir biocheminių kraujo rodiklių nustatymas

Bandymo pabaigoje (91 amžiaus dieną) triušių hematologiniai kraujo rodikliai nustatyti Abacus

junior automatiniu hematologiniu analizatoriumi (Diatron GmbH, Austrija). Biocheminiai kraujo rodikliai nustatyti automatiniu analizatoriumi „Hitachi - 705“. Kraujo mėginiai buvo centrifuguojami 1500 apsk./min. greičiu.

3.5. Triušių sveikatingumo vertinimas

Tyrimų metu visų grupių triušiai buvo stebimi ir registruojami kiekvieną dieną per visą bandymo laikotarpį. Apžiūrint triušius buvo stebima jų elgsena, vertinami judesiai, kūno padėtis, plaukų bei odos pakitimai, diarėjos požymiai. Triušių išmatų konsistencija ir spalva buvo užrašoma du kartus per parą, stebint išmatų formą, spalvą. Naujosios Zelandijos veislės triušių sveikatingumas buvo vertinamas pagal FELASA rekomendacijas.

3.6. Statistinė analizė

Kiekvienos grupės triušių augimo dinamika, azoto balansas, kraujo rodiklių analizė atliktas palyginimas grupėje pagal rodiklius atskirai ir taip pat tarp grupių. Statistiniai duomenų skaičiavimai atlikti naudojant „Statistica“ („StatSoft, Inc.“, 2010) programinę įrangą. Nustatyti požymių aritmetiniai vidurkiai (x), vidutinė aritmetinė paklaida (±m). Nustatant mitybos faktoriaus – baltymų

poveikį NJ veislės triušių tirtiems rodikliams buvo naudojama vienfaktorinė dispersinė analizės (ANOVA) metodas. Vertinant svorio, azoto balanso ir kraujo rodiklių pokyčius tyrimo eigoje naudotas dispersinės analizės kartotinis modelis (Repeated Measures Model). Tyrimų duomenys buvo laikomi statistiškai patikimi, kai p < 0,05.

22

4. Rezultatai

Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių produktyvumo duomenys pateikiami 3 lentelėje pateikiami. Bandymo pradžioje (35 amžiaus dieną) ir bandymų pabaigoje (91 amžiaus dieną) kūno svoris buvo III (SL+ŽM) grupėje 2478,6 g ir II (SR+SL+ŽM) grupėje 2514,4 g, skirtumai tarp grupių statistiškai nepatikimi. Kūno masės skirtumai tarp visų tiriamųjų grupių rodiklių buvo statistiškai nepatikimi. III (SL+ŽM) grupei buvo nustatytas mažiausias prieaugis (27,89 g / d.), II (SR+SL+ŽM) grupės - didžiausias prieaugis (28,48 g / d.). Tyrimai nustatyta, kad III (SL+ŽM) grupės triušiai sunaudojo vidutiniškai 3,49 g pašaro 1 g kūno svorio priaugti, tuo tarpu II (SR+SL+ŽM) grupės triušiai - 3,69 g / g, I (SR) grupės triušiai atitinkamai 3,74 g / g.

3 lentelė. NJ triušių augimo rodikliai

Rodiklis Grupė I (SR) II (SR+SL+ŽM) III (SL+ŽM) KM 35 amžiaus diena, g 918,2±8,03 920,2±6,57 916,7±6,82 KM 91 amžiaus diena, g 2493,4±108,54 2514,4±120,71 2478,6±129,70 PP (g / d) 28,13±3,97 28,48±4,13 27,89±4,32 PK (g / g) 3,74±0,05 3,69±0,03 3,49±0,04

Pastaba: KM kūno masė; PP priesvorio padidėjimas; PK pašaro konversija. a,b _{statistiškai reikšminga, kai P <0,05}

4 lentelėje pateikiami tiriamųjų grupių triušių pašaro maistinių medžiagų virškinamumo tyrimų rezultatai. Sausos medžiagos, žalių baltymų ir eterinių aliejų virškinamumo skirtumų nenustatyta. NDF virškinamumas buvo statistiškai reikšmingai geresnis I (SR) grupėje (51,63%) nei grupėse, kuriose buvo šeriamos pašarų turinčių lubinų ir žirnių sėklų, atitinkamai II (SR+SL+ŽM) - 47,17% ir SL+ŽM - 45,84%. Ląstelienos frakcijų ADF ir ADL virškinamumo rezultatų skirtumai buvo statistiškai nepatikimi. Bendras bendrosios energijos virškinamumas grupėse buvo atitinkamai 75,74 I (SR) grupėje, 75,23% II (SR+SL+ŽM) grupėje ir 74,82% III (SL+ŽM) grupėje, skirtumai buvo statistiškai nepatikimi.

23 4 lentelė. Maistinių medžiagų ir energijos virškinamumas, %

Rodiklis Grupė I (SR) II (SR+SL+ŽM) III (SL+ŽM) Sausa medžiaga 69,72±2,72 69,21±3,28 68,88±3,47 Žali baltymai 69,74±4,38 69,93±3,84 70,07±5,39 Žali riebalai 88,52±3,29 87,81±3,42 87,15±3,27 NDF 51,63±1,82a 47,17±1,28b 45,84±2,09b ADF 25,79±1,00 24,83±1,82 24,90±2,24 ADL 23,71±1,28 23,70±1,70 23,89±2,19 Bendroji energija (MJ / kg) 75,74±2,62 75,23±2,85 74,82±2,71

Pastaba: a,b statistiškai reikšminga, kai P <0,05

Tyrimas parodė, kad dalinis ar visiškas sojų rupinių pakeitimas siauralapių lubinų ir žirnių sėklomis neturėjo statistiškai patikimų skirtumų tarp triušių grupių vertinant kūno svorį ar pašarų efektyvumo pokyčius. Mitybos optimizavimo metu buvo pilnai išlaikytos vienodos visų komponentų, tokių kaip liucerna, miežiai, kukurūzai, kviečių sėlenos ir kviečiai proporcijos. Tačiau reikia pažymėti, kad I grupės pašare labiausiai buvo ribojamos egzogeninės aminorūgštys: lizinas, metioninas, cistinas, treoninas ir triptofanas (1 lentelė).

Tyrimais nustatyta, kad per dieną triušiai absorbavo nuo 2,53 g / d (III grupė) iki 2,60 g / d (II grupė) iki 2,63 g / d azoto (5 lentelė). NJ triušiai, kurie absorbavo daugiausiai azoto, analogiškai daugiau jo išskyrė su išmatomis ir šlapimu, azoto sulaikymas buvo labai panašus visose tirtose grupėse ir sudarė 1,42 g / d. Tiek I (SR), tiek II (SR+SL+ŽM) grupėse ir 1,43 g / d. III (SL+ŽM) grupėje. Tyrimai parodė, kad azoto sulaikymas, gautu kartu su pašaru, buvo mažiausias I (SR) grupėje (53,99%), o didžiausias - triušių III (SL+ŽM) grupėje (56,52%), skirtumas tarp grupių buvo statistiškai patikimas. Tyrimais nustatytas ryšys azoto sulaikymo ir suvirškinto azoto atžvilgiu. Šis rodiklis buvo žymiai mažesnis I (SR) grupėje (72,82%) nei III (SL+ŽM) grupėje (74,87%).

24 5 lentelė. NJ veislė triušių azoto balansas

Rodiklis Grupė

I (SR) II (SR+SL+ŽM) III (SL+ŽM)

Azoto suvartojimas (g / d) 2,63±0,06 2,60±0,06 2,53±0,04 Išmatų azoto išsiskyrimas (g /

d) 0,68±0,03 0,66±0,03 0,62±0,03 Azotas suvirškintas (g / d) 1,95±0,05 1,94±0,06 1,91±0,04 Šlapimo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) 0,56±0,03b 0,52±0,02 0,48±0,02a Azoto sulaikymas (g / d) 1,42±0,05 1,42±0,05 1,43±0,04 suvartoto azoto % 53,99±1,74b _{54,62±1,81 56,52±1,69}a suvirškinto azoto % 72,82±2,16b _{73,20±2,37 74,87±2,13}a

Pastaba: a,b _{statistiškai reikšminga, kai P <0,05}

Tirtų rodiklių reprezentatyvi analizė buvo tirta ne tik įvertinant rodiklių aritmetinio vidurkio paklaidas, bet ir pasikliautinius intervalus (PI). Mažesnės pasikliautinio intervalo ribos rodo, kad tirtos imties duomenys gerai atspindi visos generalinės aibės parametrus ir statistiškai pagrindžia išvadų reprezentatyvumą. Kaip rodo žemiau pateiktos lentelės duomenys, visose grupėse tirtų rodiklių pasikliautinio intervalo žemutinių ir aukštutinių ribų amplitudė buvo nedidelė ir nežymiai skyrėsi tarp tiriamųjų grupių.

6 lentelė. Azoto balanso rodiklių 95 proc. pasikliautiniai intervalai (PI)

Rodiklis Grupė

95 proc., PI

Žemutinė riba Aukštutinė riba

Azoto suvartojimas (g / d) III (L+Ž) 2,502 2,561

I (SR) 2,596 2,654

II (SR+L+Ž) 2,571 2,629

Azoto sulaikymas (g / d) III (L+Ž) 1,414 1,456

I (SR) 1,406 1,448

II (SR+L+Ž) 1,402 1,444

Azotas suvirškintas (g / d) III (L+Ž) 1,885 1,935

I SM 1,925 1,975 II (SR+L+Ž) 1,913 1,963 Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) III (L+Ž) 0,465 0,498 I (SR) 0,538 0,572 II (SR+L+Ž) 0,508 0,542 Azoto išsiskyrimas su išmatomis (g / d) III (L+Ž) _{I (SR)} 0,606 _0,655 0,640 _0,689 II (SR+L+Ž) 0,641 0,675

25 Atlikti vienfaktorinės dispersinės analizės duomenys parodė statistiškai reikšmingą faktoriaus įtaką azoto suvartojimui (P=0,001), šlapalo išsiskyrimui su šlapimu (P=0,001) ir šlapalo išsiskyrimui su išmatomis (P=0,002). ANOVA rezultatai apibendrintai pateikiami 7 lentelėje.

7 lentelė. Faktoriaus įtakos tirtiems rodikliams statistinio reikšmingumo įvertinimas

vienfaktorinės dispersinės analizės (ANOVA) metodu

Rodiklis P Azoto suvartojimas (g / d) 0,001 Azoto sulaikymas (g / d) 0,692 Azotas suvirškintas (g / d) 0,075 Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) 0,001 Azoto išsiskyrimas su išmatomis (g / d) 0,002

Pastaba: Statistiškai reikšminga faktoriaus įtaka paryškinta

Regresinės analizės duomenys, naudojant skirtingo laipsnio (3 ir 5) polinomo funkciją, parodė azoto išskyrimo kitimo dinamiką, priklausomai nuo azoto suvartojimo. Gautų regresinių modelių duomenys buvo labai aukštos determinacijos koeficientai (R2 _{= 0,9918 - 1) ir parodė šių modelių}

tinkamumą rodiklių prognozei.

y = 518.74x3_{- 4085.9x}2_{+ 10726x - 9384.4} R² = 0.9918 0.62 0.64 0.66 0.68 0.70 0.72 2.56 2.58 2.60 2.62 2.64 2.66 2.68 2.70 N iš sky ri m as s u iš m at om is ( g/d) N suvartojimas (g/d)

26

1 pav. Azoto išsiskyrimo kitimo analizė ir prognozė priklausomai nuo azoto suvartojimo (I-SR, II- SR+SL+ŽM, III-SL+ŽM),

Pagal pateiktus skaičiavimus paveiksluose matome kokia azoto išsiskyrimo rodiklių dinamika, esant atitinkamam azoto suvartojimui (rodiklių susikirtimo taškas) pagal skirtingas pašarų komponentų (SR, SL ir SM) grupes. Žali baltymai Rodiklis Grupė I (SR) II (SR+SL+Ž M) III (SL+ŽM) ŽB 69,74±4,38 69,93±3,84 70,07±5,39 BE (MJ/kg) 75,74±2,62 75,23±2,85 74,82±2,71

y = -1E+06x5_{+ 1E+07x}4_{- 7E+07x}3_{+ 2E+08x}2_{- 3E+08x + 1E+08} R² = 1 0.62 0.64 0.66 0.68 0.70 2.54 2.56 2.58 2.60 2.62 2.64 2.66 N iš sky ri m as s u iš m at om is ( g/d) N suvartojimas (g/d)

II grupė (Sojų rupiniai+Lubinai+Žirniai)

y = 5E+06x5_{- 6E+07x}4_{+ 3E+08x}3_{- 8E+08x}2_{+ 1E+09x - 5E+08} R² = 1 0.58 0.59 0.60 0.61 0.62 0.63 0.64 0.65 2.49 2.50 2.51 2.52 2.53 2.54 2.55 2.56 2.57 2.58 N iš sky ri m as s u iš m at om is ( g/d) N suvartojimas (g/d)

III grupė (Lubinai+Žirniai)

Prognozė: y = 60.612x2_{- 316.09x + 481.83} R² = 1 69.70 69.80 69.90 70.00 70.10 2.5 2.55 2.6 2.65 N suvartojimas (g / d) Žali baltymai

27 8 lentelė. Visų grupių gyvūnų tirtų rodiklių tarpusavio koreliacija

Rodiklis Statistika Azoto suvartojimas (g / d) Azoto sulaikymas (g / d) Azotas suvirškintas (g / d) Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) Azoto išsiskyrimas su išmatomis (g / d) Azoto suvartojimas (g / d) r - 0,255 0,222 0,554* _0,737** P - 0,307 0,376 0,017 0,000 Azoto sulaikymas (g / d) r 0,255 - - 0,281 - 0,205 0,150 P 0,307 - 0,259 0,415 0,554 Azotas suvirškintas (g / d) r 0,222 -0,281 - 0,491* 0,248 P 0,376 0,259 - 0,039 0,322 Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) r 0,554* -0,205 0,491* - 0,582* P 0,017 0,415 0,039 - 0,011 Azoto išsiskyrimas su išmatomis (g / d) r 0,737** 0,150 0,248 0,582* - P 0,001 0,554 0,322 0,011 - Pastaba: *P<0,05; **P<0,01; ***P<0,001. Prognozė: y = 2084.2x2_{- 5924.7x + 4280.2} R² = 1 69.60 69.80 70.00 70.20 1.415 1.42 1.425 1.43 1.435 1.44 N sulaikymas (g / d)

Žali baltymai Prognozė:

y = 294.64x2_{- 1145.6x + 1183.2} R² = 1 69.70 69.80 69.90 70.00 70.10 1.9 1.91 1.92 1.93 1.94 1.95 1.96 N suvirškintas (g / d) Žali baltymai Prognozė: y = 93.103x2_{- 101.02x + 97.126} R² = 1 69.70 69.80 69.90 70.00 70.10 0.46 0.48 0.5 0.52 0.54 0.56

Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu …

Žali baltymai Prognozę:

y = 238.17x2_{- 315.26x + 174.04} R² = 1 69.60 69.70 69.80 69.90 70.00 70.10 0.62 0.63 0.64 0.65 0.66 0.67 0.68 N išsiskyrimas su išmatomis (g / d) Žali baltymai

28 Tyrimų rezultatai parodė, kad azoto suvartojimas statistiškai patikimai teigiamai koreliavo su šlapalo išsiskyrimu su šlapimu (P<0,05) ir azoto išsiskyrimu su išmatomis (P<0,001). Azotas suvirškintas statistiškai reikšmingai teigiamai koreliavo su šlapalo išsiskyrimu su šlapimu (P<0,05). Tyrimuose naudotų skirtingų baltyminių žaliavų rodiklių koreliacinė analizė pateikiama 9, 10 ir 11 lentelėse.

9 lentelė. Mitybinio faktoriaus - baltyminės žaliavos sojos rupiniai NJ veislės triušių grupės

rodiklių tarpusavio koreliacija

Rodiklis Azoto suvartojimas (g / d) Azoto sulaikymas (g / d) Azotas suvirškinta s (g / d) Šlapalo išsiskyrima s su šlapimu (g / d) Azoto išsiskyrima s su išmatomis (g / d) Azoto suvartojimas (g / d) 1,00*** Azoto sulaikymas (g / d) 0,845** 1,000*** Azotas suvirškintas (g / d) -0,467* -0,508* 1,000*** Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) -0,856** -0,592* 0,049 1,000*** Azoto išsiskyrimas su išmatomis (g / d) 0,347 0,162 -0,651** -0,086 1,000*** Pastaba: *P<0,05; **P<0,01; ***P<0,001.

10 lentelė. Mitybinio faktoriaus - baltyminės žaliavos sojų rupiniai + lubinai + žirniai NJ

veislės triušių grupės rodiklių tarpusavio koreliacija

Rodiklis Azoto suvartojima s (g / d) Azoto sulaikyma s (g / d) Azotas suvirškint as (g / d) Šlapalo išsiskyrima s su šlapimu (g / d) Azoto išsiskyrim as su išmatomis (g / d) Azoto suvartojimas (g / d) 1,000*** Azoto sulaikymas (g / d) 0,585* 1,000*** Azotas suvirškintas (g / d) - 0,256 - 0,245 1,000*** Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) - 0,030 - 0,083 - 0,122 1,000*** Azoto išsiskyrimas su išmatomis (g / d) 0,230 0,772 0,163 - 0,578 * 1,000*** Pastaba: *P<0,05; **P<0,01; ***P<0,00

29 11 lentelė. Mitybinio faktoriaus - baltyminės žaliavos lubinai + žirniai NJ veislės triušių grupės

rodiklių tarpusavio koreliacija

Rodiklis Azoto suvartojima s (g / d) Azoto sulaikyma s (g / d) Azotas suvirškint as (g / d) Šlapalo išsiskyrim as su šlapimu (g / d) Azoto išsiskyrim as su išmatomis (g / d) Azoto suvartojimas (g / d) 1,000*** Azoto sulaikymas (g / d) 0,608* 1,000*** Azotas suvirškintas (g / d) - 0,508 * 0,276 1,000*** Šlapalo išsiskyrimas su šlapimu (g / d) 0,146 0,475 0,532* 1,000*** Azoto išsiskyrimas su išmatomis (g / d) 0,667* 0,544* - 0,092 0,299 1,000*** Pastaba: *P<0,05, **P<0,01, ***P<0,001

Triušių hematologiniai kraujo rodikliai buvo fiziologinių normų ribose. Mitybinio faktoriaus poveikis, vertinant triušių pašarų papildymą baltyminiu komponentu siauralapių lubinų (SL) ir žirnių miltais (ŽM) nebuvo nustatytas NJ veislės triušių morfologiniams kraujo rodikliams. Biocheminiai kraujo rodikliai AST, ALT ir ALP grupių siauralapių lubinų (SL) ir žirnių miltų (ŽM) buvo aukštesni lyginant su sojų rupiniais (SM) grupe.

13 lentelė. NJ veislės triušių hematologiniai kraujo rodikliai

Rodiklis Grupė (n=6) I (SR) II (SR+SL+ŽM) III (SL+ŽM) RBC (10 /l) 9,18 ± 5,05 9,17 ± 3,14 9,09 ± 6,14 MCV (µm³) 58,0 ± 3,10 57,02 ± 4,79 58,74 ±1,19a WBC (10/l) 13,20 ± 4,35 11,13 ± 3,26 12,84 ± 2,83 HGB (mmol) 8,06 ± 3,17 7,97 ± 2,31 7,94 ± 5,12 HCT (l) 0,52 ± 0,31 0,51 ± 0,11 a 0,52 ± 0,21 MCH (pg) 1,12 ± 2,62 1,11 ± 1,21 1,10 ± 1,69 MCHC (g/dl) 19,06 ± 1,16 19,36 ± 2,03 18,36 ± 1,13 a

Pastaba: a,b _{statistiškai reikšminga, kai P <0,05}

Šlapalo kiekis kraujo serume priklauso nuo baltymų procentinio kiekio pašare (6 lentelė). Tyrimų duomenys parodė, kad visose grupėse šlapalo kiekio rodikliai skyrėsi statistiškai nepatikimai, atitiko triušių fiziologinės normos ribas.

30 14 lentelė. NJ veislės triušių biocheminių kraujo rodikliai

Rodiklis Grupė (n=6) I (SR) II (SR+L+Ž) III (L+Ž) AST IU/l 43 ± 17,09 61 ± 32,12 51 ±12,02 ALT IU/l 57,4 ± 47,74 69,8 ± 27,97 a _{71,8 ± 37,97} ALP IU/l 38,4 ± 50,84 64,4 ± 12,56 57,4 ± 36,56 LDH IU/l 324,8 ± 67,33 610,2 ± 57,16 610,2 ± 42,06 Šlapalas mmol/l 1,73 ± 13,36 1,72 ± 23,00 1,71 ± 23,00 Bendras cholesterolio kiekis

g/l

6,08 ± 7,93 5,10 ± 10,14 5,50 ± 4,54 a Bendras proteinų kiekis g/l 60,4 ± 6,89 75,6 ± 7,12 80,0 ± 11,42

Pastaba: a,b _{statistiškai reikšminga, kai P <0,05}

Baltyminių žaliavų naudojimas gyvūnų pašaruose padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Ankštinių augalai dirvožemyje taip pat kaupia azotą, gerina derlingumą ir maitina kartu su jais pasodintus augalus, gerai dera nederlingose dirvose, gali augti ir sausose žemėse. Ankštinių augalų baltymuose yra daugiau nepakeičiamų aminorūgščių, ypač lizino ir jų virškinamumas yra geresnis už grūdinių augalų baltymų virškinamumą.

31

5. Rezultatų aptarimas

Atlikti tyrimai su Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušiais naudojant pašaruose SR, SL ir ŽM parodė pašarų pilnavertiškumo ir gyvūnų sveikatingumo užtikrinimo galimybes. Mokslinių tyrimų Chełmińska (2013) Kowalska (2020) paskelbti duomenys, patvirtina ir mūsų gautų tyrimų su triušių augimo dinamikos rodiklius. Tyrimuose su Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušiais, panašius auginimo rodiklius laikotarpyje 30–80 dienų amžiaus nustatė Cardinali ir kt. (2015). Triušio kūno svorio ir augimo dinamika priklauso nuo veislės. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad Kalifornijos triušių veislės kūno svoris 98 dienų amžiuje vidutiniškai buvo 2291–2371 g (Strychalski et al., 2014b), o atitinkamai hibridinių triušių veislių 84 amžiaus dieną buvo 3000 g (Dänicke et al., 2004; Gugołek et al., 2015).

Mitybinio faktoriaus poveikis triušiams, pagal Volek ir Marounek (2009) naudojant 15proc. lubinų naudojimas triušių pašaruose neturėjo poveikio svorio padidėjimui ir pašaro pokyčio efektyvumui, palyginti su gyvūnais, šeriamais dietomis, kuriose buvo naudojami sojos rupiniai. Žirnių miltų naudojimo triušių racionuose galimybes tyrė Seroux (1988), Castellini ir kt. (1991), Bonomi ir kt. (2003). Tyrimais nustatyta, kad žirnių miltai gali sudaryti 30% pašaro komponentų dalies, nedarant neigiamo poveikio produktyvumo rezultatams. Bonomi ir kt. (2003) nustatė, kad žirnių miltai yra vertingas pašaras, rekomenduoja naudoti kaip sojų miltų pakaitalą. Lounaouci-Ouyed ir kt. (2014) nustatė, kad 30% žirnių pridėjimas neturėjo jokio poveikio nei augimui, nei pašarų suvartojimui, tačiau padidino pašarų sąnaudas 1 kg prieaugio, palyginti su pašarais, kuriuose naudojami sojos rupiniai.

Moksliniuose tyrimuose, vertinant baltyminių pašarų panaudojimo galimybes yra analizuojami ir pateikiami prastesni aminorūgščių sudėties rodikliai pašare (Stein ir kt., 2006; Yang ir kt., 2010; Youssef ir kt., 2012). Triušių pašare dalinis ar visiškas sojų rupinių pakeitimas lubinų ir žirnių sėklomis neturėjo statistiškai patikimo maistinių medžiagų ar energijos virškinamumo skirtumų tarp grupių. Volek ir Marounek (2009) ir Volek ir kt. (2013) nustatė, kad lubinų 15% ir 5% naudojimas racionuose neturėjo poveikio maistinių medžiagų virškinimui. Lounaouci-Ouyed ir kt. (2014) nustatė, kad bendrosios energijos ir žalių baltymų virškinimo koeficientai buvo panašūs kaip ir grupėse, naudojant sojų rupinius ir pupas (Vicia faba L.) ir buvo mažesni grupėse, šertuose pašarais su 30% žirnių dydžiu.

Žalių baltymų virškinamumo koeficientai buvo panašūs Tumová ir kt. (2003), Zita ir kt. (2007) ir Strychalski ir kt. (2014b) atliktuose tyrimuose. Strychalski ir kt. (2014a) nustatė aukštesnį baltymų virškinimo lygį (80%) gyvūnų grupėse kurioms buvo būdingas didesnis produktyvumas.

Triušiams, kurie šeriami visaverčiais pašarais, taip pat turėtų būti taikomas energijos virškinamumo lygio rodiklis. Lakabi-Ioualitene ir kt. (2008) atliktuose tyrimuose energijos

32 virškinamumo rodiklis svyravo nuo 71% iki 76%, Strychalski ir kt. (2014a, 2019), Kowalska ir kt. (2020) nuo 78% iki 83%, Marounek (2009) - nuo 66% iki 69% .

Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad Naujosios Zelandijos triušių azoto suvartojimas I grupėje (SR 10 proc.) buvo nepatikimai didesnis (2,63 g / d) nei II ir III grupėse (SR 5 proc. - 2,60 g / d, SL+ŽM - 2,53 g / d). I grupėje buvo nustatytas didesnis išmatų ir šlapimo išsiskyrimas. Galutinis N susilaikymas buvo labai panašus visose grupėse ir siekė nuo 1,42 iki 1,43 g / d.

Azoto sulaikymas, atsižvelgiant į azoto suvartojamą ir azotą suvirškintą, III grupėje (SL+ŽM) buvo žymiai didesnis nei I grupėje (SR) naudojant triušių mityboje sojos rupinius. Visose grupėse nustatyta, kad azoto sulaikymo lygis, atsižvelgiant į azoto įsisavinimą ir skaidymą buvo vidutinio dydžio rodiklis. Didesnis azoto sulaikymo lygis buvo nustatytas kituose tyrimuose (Mashamaite et al., 2009; Strychalski ir kt., 2014a, 2019; Gugołek ir kt., 2015, Kowalska, 2020). Tyrimų autorių gauti rezultatai turėtų būti siejami ir koreliuoti su didesniais triušių produktyvumo rodikliais. Mažesnius triušių auginimo rezultatus pateikia Strychalski ir kt. (2014b) tyrimuose su Kalifornijos ir Flandrijos milžinų veislės triušiais.

33

6. Išvados

1. Mitybinio faktoriaus - baltyminės žaliavos sojų rupinių pakeitimas siauralapių lubinų ir žirnių miltais neturėjo neigiamo poveikio Naujosios Zelandijos veislės triušių augimo dinamikai ir pašarų konversijai. Bandymo pabaigoje 91 amžiaus dieną Naujosios Zelandijos veislės triušių kūno masės skirtumai tarp grupių buvo statistiškai nepatikimi. Šlapalo kiekis kraujo serume koreliavo su baltymų komponento faktoriumi, rodikliai skyrėsi statistiškai nepatikimai, atitiko triušių fiziologinės normos ribas.

2. Tyrimų rezultatai parodė, kad azoto suvartojimas statistiškai patikimai teigiamai koreliavo su šlapalo išsiskyrimu šlapime (P<0,05) ir azoto išsiskyrimu išmatose (P<0,001), o azotas suvirškintas statistiškai reikšmingai teigiamai koreliavo su šlapalo išsiskyrimu su šlapimu (P<0,05). Azoto sulaikymas naudojant pašaruose sojų rupinius, siauralapius lubinus ir žirnių miltus atitinkamai siekė nuo 1,42 g/d iki 1,43 g/d.

3. Baltyminio komponento - siauralapių lubinų 3,5 ir 7 proc. ir atitinkamai žirnių miltų 1,5 ir 3 proc. derinių naudojimas racionuose neturėjo neigiamo poveikio triušių maistinių medžiagų virškinimui, morfologiniams ir biocheminiams kraujo rodikliams.

34

Rekomendacija

Užtikrinant triušių sveikatingumą ir tvarią mitybą, rekomenduojama racionuose naudoti siauralapių lubinų 3,5 ir 7 proc. ir atitinkamai žirnių miltų 1,5 ir 3 proc. derinius, kaip visavertį baltyminį komponentą, pasižymintį nepakeičiamų aminorūgščių, ypač lizino kiekiu bei užtikrinančius aukštą virškinamumą.

Ankštinių augalų auginimas ir jų naudojimas gyvūnų mityboje padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ankštinių augalai dirvožemyje kaupia azotą, gerina derlingumą ir maitina kartu su jais pasodintus augalus, gerai dera nederlingose dirvose, gali augti ir sausose žemėse.

35

Literatūra

1. V. Bagóné Vántus, M. Kovács, A. Zsolnai. 2014 The rabbit caecal microbiota: development, composition and its role in the prevention of digestive diseases – a review on recent literature in the light of molecular genetic methods. Acta Agraria Kaposváriensis (2014) Vol 18 No 1, P. 55-65.

2. Gasmi-Boubaker A, Abdouli H, El Hichi M, Faiza K, Tayachi L. Feeding rapeseed meal to rabbits: digestibility, performance and carcass characteristics. Asian J. Anim. Vet. Adv. 2007. 2. P. 38-41.

3. Strychalski J, Juśkiewicz J, Gugołek A, Wyczling P, Daszkiewicz T, Zwoliński C. Usability of rapeseed cake and wheat-dried distillers’ grains with solubles in the feeding of growing Californian rabbits. Archiv. Anim. Nutr. 2014a. 68. P. 227-244.

4. El-Medany ShA, El-Reffaei WHM. Evaluation canola meal on growing rabbits; nutritionally and on their nutritional meat quality. J. Food Nutr. Res. 2015. 3. P. 220-234.

5. Volek Z, Marounek M: Whole white lupin (Lupinus albus cv. Amiga) seeds as a source of protein for growing-fattening rabbits. Anim. Feed Sci. Technol. 2009. 152. P. 322-329.

6. Volek Z, Marounek M. Effect of feeding growing-fattening rabbits a diet supplemented with whole white lupin (Lupinus albus cv. Amiga) seeds on fatty acid composition and indexes related to human health in hind leg meat and perirenal fat. Meat Sci. 2011. 87. P. 40-45.

7. Matusevicius P, Zduńczyk Z, Juśkiewicz J, Jeroch H. Rapeseed meal as a partial replacement for sunflower meal in diets for growing rabbits – gastrointestinal tract response and growth performance. Eur. Poultry Sci. 2014. P. 78.

8. Al-harbi MS, Al-Bashan MM, Abu Amrah KAF. Impacts of feeding with Lupinus albus (white lupin) and Lupinus termis (Egyptian lupin) on physiological activities and histological structure of some rabbits organs, at Taif Governorate. World J. Zool. 2014. 9. P. 166-77.

9. Seroux M: Spring peas as a source of protein for doe rabbits. Proceedings of the 4th World Rabbit Congress, Budapest, Hungary. 1988. P. 141-147.

10. Castellini C, Cavalletti C, Battaglini M. Pea protein in the feeding of rabbits during fattening. Riv. Coniglicoltura. 1991. 28. P. 33-36.

11. Bonomi A, Bonomi BM, Quarantelli A. L’impiego della farina di semi di pisello (Pisum

Sativum L.) Nell’alimentazione del coniglio da carne. Ann. Fac. Medic. Vet. di Parma. 2003. XXIII.

P. 203-215.

12. Amaefule KU, Iheukwumere FC, Nwaokoro CC. A note on the growth performance and carcass characteristics of rabbits fed graded dietary levels of boiled pigeon pea seed (Cajanus

36 13. Lounaouci-Ouyed G, Berchiche M, Gidenne T. Effects of substitution of soybean meal-alfalfa-maize by a combination of field bean or pea with hard wheat bran on digestion and growth performance in rabbits in Algeria. World Rabbit Sci. 2014. 22. P. 137-46.

14. Zwoliński C, Gugołek A, Strychalski J, Kowalska D, Chwastowska-Siwiecka I, Konstantynowicz M. The effect of substitution of soybean meal with a mixture of rapeseed meal, white lupin grain, and pea grain on performance indicators, nutrient digestibility, and nitrogen retention in Popielno White rabbits. J. Appl. Anim. Res. 2017. 45. P. 570-576.

15. Grela E.R., Kiczorowska B., Samolińska W., Matras J., Kiczorowski P., Rybiński W., Hanczakowska E., 2017a. Chemical composition of leguminous seeds: part I—content of basic nutrients, amino acids, phytochemical compounds, and antioxidant activity. Eur. Food Res. Technol. doi:10.1007/s00217-017-2849-7

16. Grela E.R., Samolińska W., Kiczorowska B., Klebaniuk R., Kiczorowski P., 2017b. Content of minerals and fatty acids and their correlation with phytochemical compounds and antioxidant activity of leguminous seeds. Biol. Trace Elem. Res. doi:10.1007/s12011- 017-1005-3

17. Bastianellia D, Grosjeana F, Peyronneta C, Duparquea M, Régniera JM. Feeding value of pea (Pisum sativum, L.). Chemical composition of different categories of pea. Anim. Sci. 1998. 67. P. 609–619.

18. Chilomer K, Ciesiołka D, Gulewicz P, Frankiewicz A, Gulewicz K. Changes in the alkaloid, a-galactoside and protein fractions content during germination of different lupin species. Acta Societ. Botanicorum Poloniae. 2010. 79. P. 11–20.

19. Stagnari et al. Multiple benefits of legumes for agriculture sustainability: an overview. Chem. Biol. Technol. Agric. 2017m. 4:2. P. 2-13.

20. Stagnari et al. Multiple benefits of legumes for agriculture sustainability: an overview. Chem. Biol. Technol. Agric. (2017) 4:2. P. 2-13.

21. Gidenne T., 1992. Effect of fibre level, particle size and adaptation period on digestibility and rate of passage as measured at the ileum and in the faeces in the adult rabbit. Brit J Nutr, 67, P. 133-146.

22. Villamide M.J., Nicodemus N., Fraga M.J., Carabano R., 2010. Protein digestion. In: De Blas, C., Wiseman, J. (Ed.), Nutrition of the rabbit. CABI, P. 39-55.

23. Carabaño R., Piquer J., Menoyo D., Badiola I., 2010. The digestive system of the rabbit. In: De Blas, C., Wiseman, J. (Ed.), Nutrition of the rabbit. CABI, P. 1-18.

24. Harcourt-brown, F. (2004): Biological Characteristic of domestic rabbit/ Digestive physiology, In: Textbook of Rabbit Medicine, Elsevier Science, Oxford, 3.

37 25. Maertens L., Coudert P. Recent Advances in Rabbit Sciences. 2006. P. 131 – 198 26. Licois D. Domestic Rabbit enteropathies. 8th. World Rabbit Congress. 2004. P. 386 – 389

27. Hand, Thatcher, Remillard, Roudebush. Small animal clinical nutrition. Fourth edition. 2000m. P. 947

28. Harkness and Wagner‘s, Biology and medicine of rabbits and rodents, fifth edition, 2010m P. 23-44

29. Matusevičius P., Januškevičius A., Zduńczyk Z., Juśkiewicz J., Jankowski J., Žilinskienė A. Proteinų pasisavinimo efektyvumas triušių virškinamajame trakte. Veterinarija ir zootechnika, 2005m. P. 93

30. Maertens L., Coudert P. Recent Advances in Rabbit Sciences. 2006. P. 131 – 198 31. Gaidžiūnienė N. Triušių auginimas. Akademija, 2001

32. Marlier D, Dewree R, Delleur V, Licois D, Lassence C, Poulipoulis A and Vindevogel H 2003. A review of the major causes of digestive disorders in the European rabbit. Annales de Medecine Veterinaire 147, P. 385–392.

33. Lebas F and Delaveau A 1975. Influence de la restriction du temps d’acce`s a` la boisson sur la consommation alimentaire et la croissance du lapin. Annales de Zootechnie 24, P. 311–313.

34. Boisot P, Duperray J, Dugene´tais X and Guyonvarch A 2004. Interest of hydric restriction times of 2 and 3 h per day to induce feed rstriction in growing rabbits. In Proceedings of the 8th World Rabbit Congress (ed. C Becerril and A Pro), P. 759–764.

35. Verdelhan S, Bourdillon A, Morel-Saives A and Audoin E 2004. Effect of a limited access to water on mortality of fattening rabbits. Proceedings of the 8th World Rabbit Congress, Puebla, Mexico (ed. C Becerril and A Pro), P. 1015–1021.

36. Lebas F and Laplace JP 1982. Mensurations visce´rales chez le lapin. 4. Effets de divers modes de restriction alimentaire sur la croissance corporelle et visce´rale. Annales de Zootechnie 31, P. 391–430.

37. Je´rome N, Mousset JL, Messager B, Deglaire I and Marie P 1998. Influence de diffe´rentes me´thodes de rationnement sur les performances de croissance et d’abattage du lapin. In A7e`mes Journe´es de Recherches Cunicoles (ed. JM Perez), P. 175–178.

38. Gidenne T, Murr S, Travel A, Corrent E, Foubert C, Bebin K, Mevel L, Rebours G and Renouf B 2009b. Effets du niveau de rationnement et du mode de distribution de l’aliment sur les performances et les troubles digestifs postsevrage du lapereau. Premiers re´sultats d’une e´tude concerte´e du re´seau GEC. Cuniculture Magazine 36, P. 65–72.

38 39. Gidenne T, Bannelier C, Combes S and Fortun-Lamothe L 2009c. Interaction between the energetic feed concentration and the restriction strategy – impact on feeding behaviour, growth and health of the rabbit. 13e`me Journe´es de Recherches Cunicoles, Le Mans, France, P. 63–66.

40. Martignon MH, Combes S and Gidenne T 2009. Effect of the feed distribution mode in a strategy of feed restriction: effect on the feed intake pattern, growth and digestive health in the rabbit. 13e`me Journe´es de recherches Cunicoles, Le Mans, France, P. 39–42.

41. http: //www.fawc.org.uk/freedoms. Htm

42. Aro, S. O. and Akinmoegun, M. B. Haematology and red blood cell osmotic stability of pigs fed graded levels of fermented cassava peel based diets. Proc. 17th Annual Conf. of Anim. Sci. Assoc. of Nigeria (ASAN), 2012m. P. 152-153.

43. Togun, V. A. and Oseni, B. S. A. (2005). Effect of low level inclusion of biscuit dust in broiler finisher diet on pre-pubertal growth and some haematological parameters of unsexed broilers. Res. Comm. Anim. Sci., P. 10-14.

44. Onyeyili, P. A., Egwu, G. O., Jibike, G. I., Pepple, O. J. and Gbaegbulan, J. O. (1991). Seasonal variation in haematological indices in the grey breasted guinea fowl (Numida mealagris

Gallata pallatas). P. 18-108

45. Etim, N. N. and Oguike, M. A. Egg production of the domestic fowl. 2010m. P- 660. 46. Olabanji, R. O., Farinu, G. O., Akinlade, J. A. and Ojebiyi, O. O. Growth performance and haematological characteristics of weaner rabbits fed different levels of wild sunflower leaf blood meal mixture. 2007m., P. 207-209.

47. Afolabi, K. D., Akinsoyinii, A. O., Olajide, R. and Akinleye, S. B. Haematological parameters of the Nigerian local grower chickens fed varying dietary levels of palm kernel cake. 2010m. P. 247.

48. Harkness and Wagner‘s. Biology and medicine of rabbits and rodents. Fifth edition. 2010m. P. 118

49. http://www.fao.org/dad-is/dataexport/en/ [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2019 m. Vasario 25]

50. https://www.arbadistricts.net/standards.htm [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2019m. Sausio 31]

51. https://arba.net/recognized-breeds/ [Elektroninis išteklius] [žiūrėta 2020m. lapkričio 28]

52. Wu G, Cross HR, Gehring KB, Savell JW, Arnold AN, McNeill SH. Composition of free and peptide-bound amino acids in beef chuck, loin, and round cuts. J Anim Sci. 2016;94:2603– 13.