Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų ūkinių savybių mėsos kokybės rodiklių įvertinimas The evaluation of meat quality indicators in New Zealand‘s White rabbits breeds lines

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justas Pažereckas

Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų ūkinių

savybių mėsos kokybės rodiklių įvertinimas

The evaluation of meat quality indicators in New

Zealand‘s White rabbits breeds lines

Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Dr. Artūras Stimbirys Maisto saugos ir kokybės katedra

2 DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų ūkinių savybių mėsos kokybės rodiklių įvertinimas“.

1. Yra atliktas mano pačio.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. 2017-05-08 Justas Pažereckas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. 2017-05-08 Justas Pažereckas

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

BAKALAURO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

2017-05-08 Prof. Dr. Artūras Stimbirys

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros (instituto) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Baigiamojo darbo recenzentai 1)

3

(vardas, pavardė) (parašai)

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

4

TURINYS

1.1 Naminio triušio kilmė. Naujosios Zelandijos baltųjų triušių veislė. ... 9

1.2 Naujosios Zelandijos baltųjų triušių auginimo rodikliai ... 11

1.3 Naujosios Zelandijos triušių mėsos kokybė ... 12

1.4 Rodikliai, turintys įtakos triušienos kokybei ... 15

1.4.1 Rūgštingumas – pH vertė skerdenoje ... 18

1.4.2 Mėsos spalvingumas ... 18

1.4.3 Mėsos švelnumas... 19

1.4.4 Riebalų rūgščių sudėtis... 20

1.4.5 Vandeningumas ... 21

1.4.6 Vandens rišlumas mėsoje ... 21

1.4.7 Virimo nuostoliai ... 22

1.5 Triušių auginimo reikalavimai ... 22

1.6.1 Naujosios Zelandijos baltųjų triušių kraujo rodiklių tyrimai ... 23

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ... 27

2.1 Statistinis duomenų apdorojimas ... 29

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 30

3.1 Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų augimo spartos, skerdenos svorio, išeigos, tyrimų rezultatai ... 30

3.2 Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų mėsos kokybinių (fizikinių, cheminių) ir technologinių savybių nustatymas ... 34

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 39

IŠVADOS ... 41

PASIŪLYMAI ... 41

PADĖKOS ... 42

5

SANTRAUKA

Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų mėsos kokybės rodiklių įvertinimas Justas Pažereckas

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Prof., Dr. Artūras Stimbirys

Darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje.

Pasirinktai Naujosios Zelandijos baltųjų veislei įvertinti buvo naudota I (čekiška) triušių linija, kurios pradininkas patinas Nr. 15-44/C 4-5, įvertintas 94,5 balo, svoris 4,3 kg. ir II (vokiška) linija, kurios pradininkas patinas Nr.TJ4/3422, įvertintas 95 balais ir svoris 4,6 kg. Kiekvienos Linijos įvertinimui buvo panaudotos 3 skirtingų patelių vados. Tyrimui iš kiekvienos vados iš jų buvo paimti po 5 triušiukus. Taigi, vienai linijai įvertinti buvo paimti po 15 triušiukų. Viso buvo tirta 30 triušių.

Šio darbo tikslas buvo įvertinti Lietuvoje auginamų Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų ūkinius ir mėsos kokybės rodiklius.

Šio darbo buvo išsikelti tokie uždaviniai: - nustatyti triušių gyvą svorį po 45, 80 ir 120 dienų po gimimo, nustatyti paskerstų triušių skerdenos svorį ir išeigą, mėsos pH, mėsos vandeningumą, baltymų, tarpraumeninių riebalų, mineralinių medžiagų (pelenų), sausųjų medžiagų kiekius, įvertinti mėsos spalvą;

Tyrimo metu abiejų linijų triušiai buvo šeriami vienodai. Jų mitybos racioną sudarė komerciniai kombinuotieji pašarai, šienas. Taip pat pastoviai atsigerti turėjo vandens. Iš pašarų triušiai gaudavo reikiamą kiekį maistinių medžiagų. Pirmieji linijų vertinimai vyko po atjunkymo praėjus 45 dienom. Iš pradžių buvo įvertintas triušių gyvas svoris, skerdenos svoris ir skerdenos išeiga. Triušių gyvojo svorio matavimai atlikti elektroninėmis svarstyklėmis. Svėrimai vyko 45, 80 ir 120 atjunkymo dienomis. Skerdenos svoris, skerdenos išeiga buvo nustatyta po 120 dienų paskerstiems triušiams. Po skerdimo ir atliktu svėrimų buvo atlikti kiti mėsos savybių nustatymai. Visi tyrimai atlikti laikantis LR gyvūnų gerovės reikalavimų.

Bendra viso tyrimo išvada, jog Lietuvos veisiamų abiejų tirtų Naujosios Zelandijos baltųjų linijų triušių mėsa pasižymėjo geromis ūkinėmis savybėmis ir aukšta mėsos kokybe, kuria nenusileido užsienio šalyse išaugintiems šios veislės triušiams, o kai kuriais rodikliais netgi juos lenkė.

Raktažodžiai: triušiai, Naujosios Zelandijos baltųjų triušių veislė, gyvasis svoris, skerdenos svoris, skerdenos išeiga, mėsos kokybė.

6

SUMMARY

The evaluation of meat quality indicators in New Zealand‘s White rabbits breeds lines Justas Pažereckas

Master's thesis

Work supervisor: Prof., Dr. Artūras Stimbirys

This work accomplished in the Department of Food Quality and Safety Lithuanian University of Health Siences Veterinary academy, and Animal Meat Characteristics and Quality Assessment Laboratory.

The aim of this work is to evaluate 2 New Zealand White breed lines, which has been growed in lithuania. the first line I (Czech), which pioneered from the male No. 15-44 / C 4-5, evaluated 94.5 points, and weighted 4.3 kg and II (German) line, pioneered from Nr.TJ4 / 3422 male evaluated 95.0 points, with the weight 4.6 kg. Lines were used for evaluation of 3 different litters of females.

The aim of the work: to evaluate New Zealand white rabbit species grown in Lithuania line household and meat quality indicators.

This research task was set rabbit live weight after 45, 80 and 120 days after birth; set of rabbits slaughtered carcass weight and yield; set meat pH, water content of meat, protein, intramuscular fat, minerals (ash), dry matter content, to evaluate the color.

In this study both line rabbits were fed equally. Their food ration consisted of comercial concentrated feed and hay. They constantly had water too. From the feed r rabbits got the required amount of nutrients. The first evaluation of the lines started 45 days after weaning. To the evaluation of the lines were used 3 different female brood. First of all characteristics (live weight, carcass weight and carcass yield were evaluated). Rabbits live weight was detected de by electronic scales. Weighings caried out in 45, 80 and 120 weaning days. Carcass weight was determined 120 days to slaughtered, carcass yield was estimated after the slaughter After the slaughter and weighing were made other meat quality parameters All researches were performed according to the requirements of Animal Welfare, approved by State Veterinary Service.

General throughout the study concluded that both bred in Lithuania studied of New Zealand white rabbit meat lines characterized by good performance and high quality of the meat, which did not yield to foreign countries produced in this breed rabbits, and some indicators even surpassed them. Keywords: rabbits, New Zealand White, live weight, sounded weight, carcass yield and meat quality.

7

ĮVADAS

Pastaruoju metu, išaugus vartotojų poreikiui maitintis kuo sveikiau ir netgi, atsiradus poreikiui labiau pažinti tai ką valgome, vis labiau populiarėja maži ūkeliai, kuriuose žmonės gali įsigyti jų poreikius atitinkančių maisto produktų. Taip vis labiau populiarėja dietinė mėsa. Viena tokių yra triušiena. Triušininkystės ūkių skaičius nuolat didėja ir tai leidžia suprasti, kad ši gyvulininkystės šaka populiarėja ir palaipsniui tampa ūkininkams naudingesnė bei našesnė. Triušius gali auginti net ir mažai žemės turintys ūkininkai.

Kaip žinome, šiuo metu Lietuvoje išplitus afrikiniam kiaulių marui, paukščių gripui, triušininkystė galėtų tapti kaip alternatyvus verslas ar alternatyvi gyvulininkystės ,šaka kuri palaipsniui galėtų net ir pakeisti kiaulininkystę.

Mėsinių triušių auginimas kasmet vis labiau populiarėja ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Taip yra todėl, nes tai ne tik pelningas verslas, dominantis ne tik augintojus mėgėjus, bet ir verslininkus bei stambius ūkininkus. Vakarų Europoje triušiena yra ypač vertinama mėsa. Jos kaina yra didesnė nei kitų auginamų naminių gyvūnų, nes pasaulinėje rinkoje šios mėsos paklausa kol kas yra didesnė nei pasiūla. Todėl vis intensyviau stengiamasi steigti, plėsti triušininkystės ūkius bei populiarinti mėsinę triušininkystę. Išplėtojus mėsinę triušininkystę ir sukūrus modernias fermas, mūsų šalies augintojai galėtų aprūpinti triušiena ne tik vidaus rinką, bet ir eksportuoti į kitas šalis.

Triušių mėsa šitaip vertinama dėl savo puikių skoninių savybių – nekaloringa, dietinė, lengvai virškinama. Ji pasižymi mažu riebalų ir cholesterolio kiekiu, ir virškinamųjų baltymų (net iki 22 proc.) bei geležies gausa [1][2][3].

Auganti paklausa triušienai siejama su besikeičiančiu žmonių gyvenimo stiliumi išsivysčiusiose šalyse, kur didelis dėmesys yra skiriamas sveikai mitybai. Dideli vartojimo ir gamybos mastai tapo didelių pakitimų rinkoje priežastimi. Tai siejama su triušienos kiekio ir asortimento padidėjimu, bei tai, jog gamintojai ir vartotojai vis labiau dėmesį skiria produktų kokybei [4]. Triušių augintojų bei jų mėsos perdirbėjų tikslas yra stebėti ir tobulinti triušienos, ir jos produktų kokybę [5].

Lietuvoje mėsai daugiausiai auginami Kalifornijos, Naujosios Zelandijos bei Burgundijos veislių triušiai. Įvairūs augintojai dažnai veisia skirtingo produktyvumo triušius dažnai net nežinodami jų ūkinių savybių, tokių kaip augimo greitis, bei skerdenos išeiga, mėsos fizikinės bei cheminės savybės, ir riebalų kokybės rodikliai [6].

Lietuvoje vis daugiau žmonių susidomi triušininkyste. Tačiau vis dar augintojams kyla klausimas, kuri triušių veislė yra geriausia. Kaip žinome, nors triušiai yra r smulkūs gyvūnai, nereikalaujantys daug vietos, jų išlaikymas nėra jau toks pigus ir jie reikalauja nemaža priežiūra.

8 Pagal statistikos duomenis nustatytą, kad vienam lietuviui tenka apie 180 - 200g triušienos. Tai yra pakankamai mažas skaičius, lyginant su tokiomis šalimis kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, kur vienam gyventojui triušienos tenka apie 250g ir daugiau.

Iš viso Lietuvos ūkiuose yra suskaičiuojama virš 40,5 tūkstančių triušių, bet turėkime omeny, kiek dar daug yra nesuskaičiuotų, neregistruotų gyvūnų, kuriuos žmones tiesiog augina savo reikmėms, o ne verslui. Viskam yra ieškomos alternatyvos, ne išimtis ir čia. Triušių veislės yra kryžminamos tarpusavyje, siekiant išgauti kuo produktyvesnę veislę. Taip pat į pašarus yra dedami įvairūs priedai. Visa tai yra daroma siekiant išgauti kuo geresnius mėsos rodiklius, bei tuo pačiu mažinti auginimui skiriamas išlaidas bei laiką. Kryžmindami keletą skirtingų veislių, galime gauti heterozės efektą, išryškinti produktyviąsias savybes. Tačiau nustatyta, kad ne kiekvienas tarpveislinis ar tarplinijinis kryžminimas gali būti efektyvus [2].

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvoje auginamų Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų ūkinius ir mėsos kokybės rodiklius.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti triušių gyvą svorį po 45, 80 ir 120 dienų po gimimo; 2. Nustatyti paskerstų triušių skerdenos svorį ir išeigą;

3. Nustatyti mėsos pH, mėsos vandeningumą, baltymų, tarpraumeninių riebalų, mineralinių medžiagų (pelenų), sausųjų medžiagų kiekius, įvertinti spalvą;

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Naminio triušio kilmė. Naujosios Zelandijos baltųjų triušių veislė.

Naminis triušis yra kilęs iš Europinio laukinio triušio (Oryctolagus cuniculus), kurį, kaip spėjama, atrado Iberijos pusiasalyje finikiečiai. Romėnai laikė laukinius triušius akmeninių sienų angose ar natūralios augmenijos parkuose. Triušių domestifikavimas (aklimatizavimas) gali būti atsekamas iš viduramžių, maždaug XII a.

Tuo užsiėmę vienuoliai laikė triušius už sienų, grioviuose, ar pašiūrėse ir pradėjo platinti skirtingas veisles. Europoje intensyviai auginti triušius pradėta maždaug 1950-ųjų metų pabaigoje, kai atsirado Naujosios Zelandijos baltieji triušiai, vielos tinklo narvai ir subalansuoti granuliuoti pašarai, kuriuos pirmieji pradėjo gaminti pramoninkai Jungtinėse Amerikos Valstijose [7].

Naujosios Zelandijos baltųjų veislė yra priskiriama mėsinių rūšiai (1 pav.) ir buvo išvesta 1910 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, atrenkant Naujosios Zelandijos raudonųjų triušių veislės genetiškai mutavusius albinosus.

Tolimesnis veislės išvedimo procesas vyko atrenkant triušius albinosus ir poruojant juos tarpusavyje. Taip pat, dėl siekio , kad šios veislės triušiai augtų didesni, buvo kryžminami su Belgijos milžinų veislės individais. Taigi trumpai, ši selekcija buvo atliekama iš Naujosios Zelandijos raudonųjų veislės albinosų ir Belgijos milžinų veislės triušių [8].

Suaugusių Naujosios Zelandijos triušių vidutinis svoris yra apie 4,5 – 5 kg. Šios veislės triušiai greitai auga suvartodami mažai pašaro. Būdamas 2 mėnesių triušis sveria 2 – 2,29 kg, 3 mėnesių – 2,7 kg, bet gali siekti ir 3 kg bei didesnį svorį.

Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių liemens ilgis siekia 45-55 cm, krūtinės apimtis apie 37 cm, taigi atrodo gana plati. Šių triušių konstitucija tvirta, raumenys gerai išsivystę. Triušių galva nedidelė, ausys trumpos, stačios, akys raudonos arba rausvos.

Kojų padai tankiai apaugę plaukais, dėl šios priežasties juos galima laikyti ant vielos tinklo grindų.

Verta paminėti, kad šios veislė triušiai greitai bręsta, patelės būdamos 5 mėnesių jau gali būti poruojamos. Dažniausiai Naujosios Zelandijos baltųjų veislės patelės veda po 8 – 10 triušiukus, taigi, jos yra pakankamai vislios.

Iš nepageidaujamų savybių reikia paminėti tai, kad triušiai greitai tunka ir dėl šios priežasties dažnai sutrinka jų reprodukcija, todėl veislinius triušius reikia šerti saikingai.

10 1 pav. Naujosios Zelandijos baltasis triušis [9]

Auginantiems šios veislės triušius, svarbu žinoti fiziologines vertes. (1lentelė) Pateiktos vertės gali skirtis dėl įvairių faktorių, tokių kaip veisimas, rūpinimasis gyvūnu, aplinkos ir apgyvendinimo sąlygos [10].

1 lentelė. Normalūs Naujosios Zelandijos baltųjų triušių fiziologiniai dydžiai [10]

Parametrai Dydis

Kūno temperatūra 38-40°C

Širdies ritmas (dūžiai per minutę) 130-325 Kvėpavimo greitis (kartai per minutę) 30-60 Suaugusios patino svoris Iki 6 kg Suaugusios patelės svoris Iki 6 kg Gimusios triušiuko svoris 30-80 g Vandens suvartojimas (paros norma) 100-600 ml Pašaro suvartojimas (paros norma) 100-300 g

Gyvenimo trukmė 5-8 metai

Subrendimo amžius 4-6 mėnesiai Nėštumo periodas 29-35 dienos

Veislumo trukmė 3 metai

Šaltinis: Handbook of Clinical Signs in Rodents and Rabbits,1st Edition, 2013

Naujosios Zelandijos baltųjų triušių veislė yra viena labiausiai paplitusių ir vis labiau plintančių veislių pasaulyje. Šios veislės populiarumas ir vislumas buvo senai išplėstas atogrąžų kraštuose, dėl šios veislės triušių prisitaikymo aukštai aplinkos temperatūrai, taip pat drėgnoms klimato sąlygoms [11].

11 1.2 Naujosios Zelandijos baltųjų triušių auginimo rodikliai

Vienas tokių tyrimų buvo atliktas Turkijoje, Selcuk universitete (S. Yalcin et al, 2006) [12] kai buvo atrinkta 30 Naujosios Zelandijos baltųjų patelių ir 30 patinų, kurie buvo auginami ir paskersti po 11 savaičių nuo atjunkymo. Buvo tiriama kokios įtakos svoriui turi triušio lytis. Bendras triušių svorio vidurkis buvo 1722g buvo nustatyta, kad patelių svorio vidurkis buvo 1740 g, o patinų - 1705g. Po skerdimo, bendras skerdenų svorio vidurkis buvo 841 g, o išeiga pagal Blasco et al. (1997) buvo 48,73 proc. patelių skerdenų svorių vidurkis buvo 849 g , o išeiga - 48,69 proc. Patinų skerdena vidutiniškai svėrė 832 g, jų išeiga išeiga buvo 48,7 proc. [12].

Baiomy ir Hassanien (2010) [13] tyrė augimo rodiklius 12 savaičių. Jie tyrė dvi veisles, tai Naujosios Zelandijos baltuosius ir Kalifornijos veislės triušius; iš viso tyrimui buvo naudota 200 vnt triušių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip keisis svoris 12 val prieš skerdimą triušių nešėrus. Buvo

nustatyta, kad triušių svoris buvo2270 ± 151g, o skerdimo metu jie svėrė 2218 ± 156g. Buvo nustatyta,

kad per 12 val., kai triušis buvo nešeriamas triušis prarado 51.70±2.97 g svorio Paskerstų triušių skerdenų svoris buvo 1067±80,1g [13].

2012 metais viename triušių ūkyje Macari A., [14] tyrė Naujosios Zelandijos baltųjų veislės,

Kalifornijos mišrūnus, tiriant grynaveislių triušių ir mišrūnų rodiklius. Po 45 parų nuo atsivedimo, Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušiai svėrė 1104g. Tyrimo pabaigoje, tai yra praėjus 105 parų, jie vidutiniškai svėrė 3080g. Per šį laikotarpį prieaugis jų buvo 1976 g, o vidutinis paros priesvoris - 32,93g. Po skerdimo, Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių skerdena svėrė 1236,2g, o išeiga sudarė 78,34 proc. pagal Blasco [14].

Taip pat 2012 metais, Daszkiewicz T. et al [15], tyrė triušius dviejuose pasirinktuose ūkiuose. Po 30 parų nuo triušių gimimo, iš jų buvo atrinkti keli triušiukai ir sudaryta kontrolinė grupė. Likę triušiai buvo išvežti į kitą ūkį. Po 91 paros po 10 triušių iš kontrolinės ir tiriamosios grupės buvo paskersti. Prieš skerdimą 24 val. jie buvo nešerti. Triušius pasvėrus prieš skerdimą jų svorio vidurkis buvo 2320±48 g kontrolinės grupės triušių ir 1967±165 g eksperimentinės grupės triušių. Skerdenų svorio vidurkis kontrolinės grupės buvo 1215±13 1g, o eksperimentinės grupės - 1013±117g [15].

2015 metais Wanjala F. [16], tyrė Naujosios Zelandijos baltuosius triušius taikant dvi skirtingus dietas. Buvo tiriami triušiai nuo atjunkymo iki kol pasiekė 2kg svorį. Buvo sudarytos dvi grupės, kurios šertos skirtingais racionais. Tyrimo pradžioje pirmos grupės atjunkyti triušiukai vidutiniškai svėrė 781,8±20.45g, o laikotarpio pabaigoje, po 12 savaičių (84 parų) 1981±21,40 g. Kasdienis priesvoris tyrimo metu svyravo nuo 23,8g iki 33,5g. Prieaugio vidurkis 28,4g. Kitos grupės 42 parų triušiukai svėrė 779.2±20.88g ir tik po 119 parų pasiekė 2000g svorį. Priesvorio vidurkis 20,07g per dieną. Mažiausias priesvoris fiksuotas pradžioje tyrimo ir paskutinėmis savaitėmis [16].

12 Šiame tyrime buvo tiriamos ir skerdenos. Buvo atrinkti triušiai, kurie buvo nuo 2000g iki 2500g svorio. Vidutinis pasirinktų triušių svoris 2262 pirmos grupės ir 2370 g antros. Iš viso 30 triušių. Pirmos grupės skerdenų vidurkis siekė 1399 g. Antros grupės skerdenų svorių vidurkis buvo 1402g [16].

Kitu tyrimu, kuris buvo atliktas 2014 metais, (А. Ю. Норейко, ю. И. Герман, 2014) [69] atliko tyrimą, kuriam atrinko Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltųjų, Raudonųjų burgundų, Baltųjų milžinų veislių triušius. Juos pagal amžių, klasę, gyvąjį svorį suskirstė į tris grupes. Buvo sudarytos kontrolinės grupės, kuriose tarpusavyje buvo kryžminami tik tos pačios veislės triušiai. Iš tyrimo rezultatų matome, kad mišrūnai, 120 gimimo diena svėrė daugiau nei grynaveisliai (2 lentelė) [69].

2 lentelė. Kryžminamų triušių svoriai [69]

Dienų skaičius 46 – 60 d. 61 – 90 d. 91 – 120 d. 46 – 120 d. *NZB-(kontrolė) 654,8±8,6 1250,4±9,2 948,8±26,7 2852,0±31,9 NZB x *B 757,2±7,6 1091,3±12,2 1194,0±13,6 3036,4±22,6 NZB x *RB 727,9±14,1 1197,1±15,4 1055,2±15,6 2983,5±21,0

*NZB – Naujosios Zelandijos baltieji *B – baltieji milžinai

*RB – Raudonieji burgundai

1.3 Naujosios Zelandijos triušių mėsos kokybė

Mėsos kokybės sąvoka vis dažniau sulaukia vartotojų, maisto gamintojų, smulkiųjų prekiautojų, taip pat ir iš valstybinių institucijų, bei sveikatingumo centrų didesnio dėmesio. Šią sąvoką apibrėžti buvo bandoma daug kartų ir įvairių žmonių, tačiau galutinio apibrėžimo šiam terminui iki šiol nėra. Maisto kokybė gali būti laikoma sunkiausiai apibrėžiama sąvoka maisto pramonėje, kuri pastaruoju metu tapo ypač aktuali [17]. Be to, labai sudėtinga sukurti bendras mėsos kokybės normas rinkoje, nes mėsos kokybės samprata bėgant laikui, stipriai keičiasi [18].

Užsienio mokslininkai mėsos kokybės sampratą siūlo apibūdinti žaliavos riebalų kiekiu, mėsos kietumu, vandens rišlumą bei gamybos standartais. Tai būtų „objektyvi kokybė“, nes tokią maisto kontrolę galima atlikti ir išmatuoti pačiuose gaminiuose. Jeigu mėsos kokybė būtų matuojama tik

13 atsižvelgiant į vartotojų suvokimą, pasak užsienio mokslininkų, tokia kokybė būtų „subjektyvi“, nes kokybiniai kriterijai tam pačiam produktui, šiuo atveju mėsai, tarp skirtingų vartotojų, gali skirtis [17]. Mėsos kokybė gali būti patikrinta pagal produkto dokumentaciją ir atitinkamus kokybės rodiklius [19].

Kokybės rodikliai, apibūdinantys mėsos kokybę, kuriuos galima patikrinti skirstomi:

• Jusliniai – tai mėsos išvaizda, spalva, marmuringumas, struktūra, skonis, kvapas, konsistencija, sultingumas;

• Maistinės vertės – visaverčiai baltymai ir jų sudėtis, baltymų visavertiškumo koeficiantas atsižvelgiant į triptofano ir oksiprolino santykį, tarpraumeniniai riebalai ir jų sudėtis, taip pat mineralinės medžiagos bei vitaminai.

• Sanitariniai – higieniniai - nekenksmingumas (užkrečiamų ligų bei toksinių medžiagų atžvilgiu), nenatūralių medžiagų, sunkiųjų metalų, radionukleotidų, pesticidų, nitritų ir kt. kiekiai;

• Technologiniai – mėsos pH, vandens rišlumas, jungiamojo audinio kiekis, baltymų būklė bei kiekis, tarpraumeninių riebalų būklė ir kiekis, raumeninio audinio santykis skerdienoje [20].

Taigi, mėsos kokybė, kaip matome, priklauso nuo eilės atskirų tam tikrų faktorių, kurie tik kartu apibrėžia šią sąvoką – „mėsos kokybė“.

Kalbant apie triušiena, tai vertingas ir sveikas produktas. Pagal baltymų kiekį ir kokybę ji kur kas vertingesnė už kiaulieną, jautieną ar net avieną. Joje yra daug virškinamųjų proteinų – apie 20 procentų. Triušiena mūsų organizme yra gerai virškinama, nes joje yra daug virškinamųjų baltymų, mažai riebalų ir cholesterolio. Gyvulių veislė ir tai, kaip jie šeriami, turi didelę įtaką riebalų kiekiui bei raumeninio audinio riebalų rūgščių kompozicijai [21]. Bendras vartojamuose riebaluose esančių sočiųjų riebalų rūgščių (SRR), mononesočiųjų (MNRR), arba polinesočiųjų riebalų (PNRR) rūgščių vartojimo kiekis kasdienėje mityboje turi įtakos ne tik širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui ir prevencijai, vėžio atsiradimui ar profilaktikai, bet ir gyventojų mirtingumui [22].

Gyvūno mėsoje esantys lipidai gali aprūpinti fiziologiškai naudingomis mūsų organizmui riebalų rūgštimis [23].

Vartotojas vis labiau kreipia dėmesį į sveikos mitybos koncepciją, renkasi liesą mėsą, su mi, kreipia dėmesį į jos sultingumą ir spalvą [24].

Tai bent jau daryti rekomenduotina visiems. Pagal Ulbriht ir Sauthgate [25] žmonių kraujagyslėse tokie dariniai kaip ateromos ir trombai, gali susidaryti dėl kelių mitybą įtakojančių veiksnių, tai - su maistu gaunamos riebalų rūgštys, atsakingos už hipercholesterolemijos atsiradimą;

14 riebalų rūgštys, kurios atsakingos už trombų formavimąsi, omega-6 riebalų rūgštys, omega-3 riebalų rūgštys, mononesočios riebalų rūgštys, ląsteliena bei antioksidantai.

Ištirta, kad tokie dariniai kaip trombai dažniausiai susidaro dėl 14, 16 ir 18 anglies atomų riebalų rūgščių. O n-9, n-3 ir n-6 sekų riebalų rūgščių stoka sukelia įvairias širdies patologijas. Su maistu gaunamas riebalų tipas gali paveikti trombozės ir anti-trombozės procesus pvz.: endotelio vientisumą, kraujo trombocitų koaguliaciją. Mitybos veiksniai, kurie pasižymi saugančiu požymiu nuo širdies ligų, tokių kaip aterosklerozė, yra tiesiogiai priklausomi nuo lipidų frakcijos, tai yra, sočiųjų, mononesočiųjų, polinesočiųjų, omega-3, omega-6 riebalų rūgščių kiekio. Mononesočios, polinesočios – omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbesnės siekiant išvengti trombų vystymosi, o omega-3 riebalų rūgštys – ateromų susidarymui [26].

Žmogaus organizmas iš triušių mėsos pasisavina apie 90 procentų virškinamųjų baltymų, kai tuo tarpu jautienos baltymai pasisavinami tik 60 proc. [27].

Kalbant apie cholesterolio kiekį, reikia pabrėžti, kad 100 g jautienoje yra apie 40 mg, kiaulienoje – 80 mg, o triušienoje – tik apie 25 mg [27].

Pagal maistingumą, vertinant 100 balų sistemoje, atitinkamai mėsa vertinama taip: jautiena – 75, kiauliena – 60, viščiukų broilerių – 50, o triušių mėsa – 85 balais[27].

Triušiena taip pat yra svarbus ir B grupės vitaminų šaltinis. 100 g. triušienos yra 8 proc. dienos normos vitamino B2, - 12 proc. – vitamino B5, 21 proc. – vitamino B6, 77 proc. – vitamino B3,

ir visa dienos norma vitamino B12 [28][29].

Be šių išvadintų vitaminų triušienoje gausu vitamino A ir E. Vitamino E dideli kiekiai išlieka ir po termiško apdorojimo. [30] Šis vitaminas svarbus žmogui augimo procese, imuninės sistemos stiprinimui, reprodukcijai, ligų kontrolei, taip pat ir antioksidaciniuose procesuose [31]. Taigi, dietinė triušių mėsa ypač rekomenduojama ligoniams, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Dėl to N. Zelandijos ir kitų veislių triušių mėsa turi didelę paklausą pasaulinėje rinkoje [32].

2008 metais Ribikauskienės ir kt. LVA Gyvulininkystės institute chemijos laboratorijoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo ištirti grynaveislių N. Zelandijos triušių ir trijų veislių mišrūnų (avinų, hyplų ir N. Zelandijos baltųjų) mėsos kokybę. Triušiai buvo laikomi ir auginami vienodose sąlygose. Tyrimams buvo naudojama triušių šlaunelių mėsa. Buvo analizuoti sausųjų medžiagų, riebalų, baltymų, pH rodikliai (3 lentelė), nustatyti riebalų rūgščių kiekiai mėsoje [7].

15 3 lentelė. N. Zelandijos triušių veislės mėsos fizinės ir cheminės savybės [7]

Rodikliai N. Zelandijos veislės

grynaveisliai

Avinų x hyplų x N. Zelandijos mišrūnai

Sausosios medžiagos 24,0 proc. 23,5 proc.

Baltymai 22,3 proc. 21,9 proc.

Riebalai 0,5 proc. 0,4 proc.

Pelenai 1,0 proc. 1,0 proc.

Triprofanas mg/100g 326,8 310,0

Oksiprolinas mg/100g 57,9 50,8

Triptofano/oksiprolino santykis 5,7 6,4

pH 5,68 5,72

Pagal atlikto tyrimo duomenis, matome, kad grynaveislių N. Zelandijos triušių mėsa yra 0,1 % riebesnė už avinų x hyplų x N. Zelandijos mišrūnų mėsą. N. Zelandijos triušių mėsoje rasta daugiau sausųjų medžiagų, baltymų, taip pat didesnis triptofano bei oksiprolino kiekis. Mišrūnų mėsos pH rodiklis didesnis, tačiau tai neturi įtakos mėsos kokybei. Mišrūnų triptofano/oksiprolino santykis didesnis, todėl biologine prasme jų mėsa geresnė nei grynaveislių. Taigi, mišrūnų mėsa nustatyta vertingesnė dėl mažesnio riebalų kiekio, o baltymų ir tarpraumeninių riebalų kokybė nustatyta geresnė [7].

1.4 Rodikliai, turintys įtakos triušienos kokybei

Šiais laikais jau nieko nenustebinsi veislių kryžminimu, ko pasėkoje, pasiekiamos vienokios ar kitokios norimos savybės. Siekiama gauti heterozės efektą. Taip pat ir su triušiais. Triušininkystėje praktiška veisti tokias veisles, kurios pasižymėtų geresnėmis mėsos savybėmis, didesniu auginimo greičiu ar mažesniu pašarų suvartojimu. Triušienos kokybė labai priklauso nuo triušių genetinės kilmės. Mokslininkai S. Dragin ir kiti (2010) [33] nustatė, jog genų integracija turi įtakos mėsos proteinų kiekiui. Proteinų kiekis didesnis triušių skerdenoje, kurie neturi integruotų genų.

Kalbant apie riebalus, pastebima atvirkščia tendencija. Jų didesnis kiekis buvo nustatytas tuose triušiuose, kurie turėjo integruotų genų. Todėl triušiena su integruotais genais yra kaloringesnė.

16 Vandens rišlumas didesnis buvo skerdenose, kurios neturėjo integruotų genų. Taigi, aiškaus sprendimo, ar geriau grynaveisliai triušiai ar triušiai su integruotais genais, negalima, nes abi pusės turi svarių argumentų.

Žemiau pateiktoje lentelėje, galime matyti kokių veislių triušiai yra labiausiai tinkami kryžminti su Naujosios Zelandijos baltųjų triušių veislės individais dėl po kryžminimo gaunamų aukštų ūkinių ir mėsos kokybinių savybių (4 lentelė).

4 lentelė. Labiausiai tinka kryžminti [70]

Kalifornijos X Naujosios Zelandijos

Naujosios Zelandijos X Baltasis milžinas

Naujosios Zelandijos X Vienos mėlynasis

Naujosios Zelandijos X Šinšila

Šaltinis: http://www.zooclub.ru/mouse/zayc/35-3.shtml

L. Gašperlin ir kiti mokslininkai (2006) [34] tyrė triušių veislės įtaką mėsos baltymingumui. Buvo nustatyta, kad mažesnis baltymų kiekis yra veislinių triušių mėsoje palyginus su mišrūnais. Taip pat buvo nustatyta, kad triušių lytis ir skerdimo amžius neturi įtakos baltymų kiekiui mėsoje.

Mėsos kokybei įtakos turi ir šėrimas. Geriausios mėsos savybės pasiekiamos šeriant triušius racionu, kurio kaloringumas didesnis nei 10,45 MJ / kg [35].

Tyrimai rodo, jog vitamino E naudojimas kartu su geriamuoju vandeniu (15 d. iki skerdimo) padeda pagerinti triušienos spalvą ir lipidų stabilumą joje [36].

P. Matusevičius ir kiti mokslininkai (2004) nustatė, kad 1–60 d. amžiaus triušių racioną papildžius probiotiniu preparatu, triušių masė padidėjo 16,7–18,0 proc., proteinų – 1,8–4,1 proc., riebalų – 0,2–0,7 proc.

Taip pat nustatyta vertingų baltymų didėjimo tendencija [37].

A. Dokoupilová ir kiti mokslininkai (2007) [38] tyrė triušių, maitintų seleno mielėmis, mėsos kokybę. Tyrimo metu nustatyta, kad su pašaru gaunant seleno triušių mėsos kokybė yra geresnė [38]. Įvertinant triušių laikymo technologiją, buvo nustatyta, kad triušiai, auginti aptvaruose, auga lėčiau, jų procentinė masės dalis buvo mažesnė [39].

Mokslininkų nuomone, tokius rezultatus nulėmė didesnis triušių fizinis aktyvumas. Gyvūnai, auginti aptvaruose lėčiau brendo ir dėl to buvo skerdžiami gerokai vėliau [40][41].

17 M. D‘Agata ir kiti mokslininkai (2009) [42] nustatė, kad lauke augintų triušių mėsa yra blyškesnė, turi daugiau lipidų, o tai sumažina virimo nuostolius.

Ekologiškai augintų triušių skerdena yra prastesnės išvaizdos ,jos mėsos ir kaulų santykis mažesnis, mėsa turi mažiau proteinų, mažesnis riebalų kiekis. Buvo nustatyta mažiau anyžių ir žolės skonio ir daugiau kartaus skonio nei triušių, augintų įprastomis sąlygomis, mėsoje [43].

Triušienos kokybę įtakoja ir aplinkos veiksniai. Aukštesnė nei optimali temperatūra, sumažina triušių suvartojamo maisto kiekį, augimo tempą. Dėl šių priežasčių triušiai, prieš skerdimą o būna mažesnės masės. Esant žemesnei nei optimali oro temperatūrai sumažėja augimo tempas, gyvūnas sunaudoja daugiau energijos termoreguliacijai palaikyti [44]. Tyrimai parodė, kad triušių, augintų aukštesnėje temperatūroje (lyginant su triušiais, augusiais optimalios temperatūros aplinkoje) yra i baltesnė mėsa ir jos lipidai yra labiau prisotinti riebalų rūgščių [45].

Triušių skerdenų kokybei įtakos turi ir poskerdiminiai veiksniai. Praktikoje triušiams apsvaiginti dažniausiai naudojama elektros srovė. Jei ji netinkamai pasirinkta, svaiginimo metu triušių padidėja kraujospūdis, sutrūkinėja smulkios kraujagyslės, o išsiskyręs protrombinas padidina kraujo klampumą, krešumą [46].

Tokiu atveju triušio skerdena prasčiau nukraujuoja, susidaro geresnės sąlygos mikroorganizmų dauginimuisi, trumpėja mėsos laikymo terminas. Perdozavus elektros srovę, įtampą ir svaiginimo trukmę gyvūnas gali žūti. Nepakankamai apsvaiginti triušiai kenčia skausmą, patiria stresą dėl ko taip pat prastėja mėsos kokybė. Lupant odą, nesilaikant sanitarijos ir higienos reikalavimų skerdena gali būti užteršta pašalinėmis medžiagomis. Taip pat galima mechaniškai pažeisti skerdeną, arba sutepti krauju [46].

Zamkevičiuūtė (2011) [47] atliko tyrimus su Naujosios Zelandijos baltaisiais triušiais nustatant fenotipines koreliacijas tarp mėsos kokybės rodiklių, buvo analizuojamos mėsos fizikiniai ir cheminiai rodikliai. Buvo vertinami pH pokyčiai, mėsos cheminė sudėtis (vandens kiekis, baltymų, tarpraumeninių riebalų, mineralinių medžiagų kiekiai), spalvos pokyčiai bei mėsos tekstūra (kietumas, elastingumas, vientisumas, kramtomumas ir pan.).

Buvo nustatyta neigiama koreliacija tarp vandens ir riebalų kiekio mėsoje. Taip pat didėjant riebalų kiekiui, mažėjo mineralinių medžiagų. Triušiena, kurioje buvo nustatyta mažiau riebalų buvo tamsesnė. Tarpraumeninių riebalų kiekiai turi įtakos mėsos spalvos pokyčiams, elastingumui bei vientisumui. Iš šių priklausomybių galima daryti išvadą, kad tarpraumeniniai riebalai sumažina vidinių jungčių, sudarančių mėsos audinio struktūros, tvirtumą.

Tiriant pelenų kiekį, jie buvo glaudžiai susiję su kehezija (vientisumu), elastingumu bei kramtomumu. Šių rodiklių kiekiai didėjo kartu su mineralinių medžiagų kiekio didėjimu mėsoje. Taigi, vidinei raumenų struktūrai įtaką daro mineralinių medžiagų kiekis [47].

18 Vertinant faktorius, kurie turi įtakos mėsos kokybei, labai svarbu įvertinti mėsos fizikines ir chemines savybes. Cheminės mėsos savybės tai sausų medžiagų (SM), mineralinių medžiagų (pelenų) ir tarpraumeninių riebalų, bei baltymų kiekiai. Fizinės mėsos savybėm priskiriama pH, spalvingumas (L*, a*, b*), vandeningumas, vandens rišlumas, virimo nuostoliai, kietumas. Tiek fizikinės, tiek cheminės savybės nusako mėsos technologinę, kulinarinę ir mitybinę vertę [48].

Triušienos kokybei įtakos turi genotipas, laikymo būdas ir sąlygos [49]. Mėsos kokybę nusako tokios savybės, kaip: skonis, maistinė vertė, technologinė kokybė, sauga viso proceso metu [50][51].

Riebalų rūgščių profiliai taip pat turi įtakos mėsos jusliniams požymiams, jos skoniui ir sultingumui [52].

1.4.1 Rūgštingumas – pH vertė skerdenoje

Labai svarbus mėsos kokybės rodiklis yra rūgštingumas - pH vertė skerdenoje. Triušienos pH paprastai yra tarp 5,3 - 6.0 [53].

Rūgštingumo - pH pokyčiai mėsoje gali turėti didelę įtaką tiriant kitus mėsos kokybinius rodiklius, tokius kaip vandens rišlumą, raumenų – riebalų sudėtį ir skerdenos spalvą. Vandens trūkumas mėsoje mažina pH. Nustatyta, kad kuo žemesnis pH, tuo šviesesnė mėsa [54]. Mėsos vandens rišlumo geba priklauso nuo miofibrilių baltymų, pH dydžio ir kitų veiksnių [48].

Pasak A. Dalle Zotte ir kitų mokslininkų (1998) [54], vandens netekimas mėsoje padidėja tada, kai sumažėja pH. Taigi, kaip matome, dauguma kokybės rodiklių yra susiję tarpusavyje, o ir yra ypač priklausomi nuo pH vertės skerdenoje. Tai parodo, jog pH vertę skerdenoje ypač reikia stebėti ir reguliuoti.

1.4.2 Mėsos spalvingumas

Mėsos spalvingumas yra vienas iš kriterijųų, kurie lemia vartotojų pasirinkimą. Spalvingumas suteikia mėsai ne tik estetinę išvaizdą, bet taip pat yra svarbus kulinarijoje bei mėsos perdirbime. Būtent mėsos spalvos sudarytas pirmasis įspūdis, vartotojui nulems tolimesnį jo norą pasirinkti produktą [55].

Šviežia mėsa turi būti vizualiai patraukli jos vartotojui, kadangi spalva sudaro pirmą įspūdį. Dėl padidėjusio šviesos išsklaidymo, dėl pH sumažėjimo, šviesėja ir mėsos spalva. Aukštą pH turinti mėsa pasižymi tamsesne spalva [55].

19 Mėsos spalvingumą taip pat įtakoja po gyvūno paskerdimo nutrūkusi citochrominių fermentų veikla, nukritęs oksidacijos ir redukcijos pajėgumas, nes nebevyksta ATP sintezės procesai, gausėja neorganinių fosforo junginių [55].

Nuo skerdimo kokybės priklauso raumenų audinio spalva ir jos kitimas po skerdimo. Raumenų spalva yra susijusi su baltymo mioglobino kiekiu ir jo forma raumenyse. Didesnis mioglobino kiekis nulemia tamsesnę mėsos spalvą. Dėl deguonies poveikio, mioglobinas (purpurinės spalvos pigmentas) virsta oksimioglobinu, kuris suteikia mėsai rausvą spalvą. Todėl viršutinis mėsos sluoksnis spalviškai skiriasi nuo gilesnio. Kai mėsa ilgą laikotarpį yra veikiama deguonies, ji dėl mioglobino virtimo metmioglobinu ir geležies oksidavimosi, paruduoja [55].

Mėsos spalva taip pat priklauso ne tik nuo gyvūno rūšies, bet ir nuo šėrimo (šeriant pašarais, turinčiais daug karotinoidų, ji pagelsvėja ), gyvūno amžiaus. Jaunų gyvūnų mėsa yra šviesiai rausva, o senų – tamsiai rausva [55].

Spalvos intensyvumas mėsos vertinime atlieka svarbų vaidmenį. Pagal spalvą nustatomas mėsos tinkamumą perdirbimui, technologinių procesų eigos tikslumas, paruošto produkto kokybė [55].

1.4.3 Mėsos švelnumas

Mėsos konsistencija (kietumas, švelnumas, sultingumas) yra labai svarbus kokybės rodiklis kiekvienam vartotojui. Kuo mėsa minkštesnė, lengviau kramtoma, tuo labiau vartotojas, nusipirkęs tokią mėsą bus patenkintas. Be to, minkšta mėsa yra skanesnė, lengviau virškinama ir geriau absorbuojama. [48]

Mėsos švelnumas priklauso ne tik nuo tarpraumeninių riebalų išsidėstymo, bet ir gyvūno tipo, veislės, lyties, amžiaus, anatominės skerdenos dalies [48]. Jeigu riebalai išsidėstę jungiamojo audinio tarpuose, tada mėsa yra švelnesnė, puresnė. Mėsos baltymų kokybę apsprendžia raumenyne esantis pilnaverčių ir nepilnaverčių baltymų kiekis, kurį parodo triptofano ir oksiprolino santykis [48].

Verta paminėti, kad triptofanas yra nepakeičiama amino rūgštis, ji randama tik raumeniniame audinyje, šio audinio baltymuose. Tuo tarpu, oksiprolinas yra pakeičiama amino rūgštis ir ji randama jungiamojo audinio baltymuose (čia triptofano nerasime). Taigi, kuo mėsoje daugiau raumenų ir mažiau jungiamojo audinio, tuo mėsos vertė yra didesnė, nes joje bus didesnis pilnaverčių baltymų kiekis [7].

Pasak kitų mokslininkų, mėsos minkštumą taip pat įtakoja poskerdiminis sustingimas, pH, brandinimas ir paruošimo būdas. Kiečiausias raumenims audinys būna tada, kai baltymų

20 izoelektinis taškas (pH 5,0 - 5,8). Kietumui įtakos daro ir lėtas pH kritimas, bei greitas atšaldymas. Viso to eigoje padidėja aktino ir miozino persidengimo laipsnio ir sumažėja sarkomerų ilgis. [56]

1.4.4 Riebalų rūgščių sudėtis

Pastaruosius metus stengiamės valgyti neriebų maistą, kadangi tai tapo madinga manyti, kad kuo mažiau riebalų maiste – tuos jis mums sveikesnis. Dažnai riebų maistą siejame su antsvoriu, širdies ligų rizika ir nesveika gyvensena. Tačiau ne visos riebalų rūšys yra vienodos.

Riebalai, tai organinės medžiagos, kurios įeina į beveik visų organizmo ląstelių sudėtį. Tai viena pagrindinių medžiagų, kuri reikalinga apykaitos procesų veiklai organizme bei, kaip teigia mokslininkai, daugiausiai energetinės vertės teigianti medžiaga. Įrodyta, kad suskaidžius 1 gramą riebalų, organizme išgaunama ~ 9 kcal energijos. Kai tuo tarpu, suskaidžius angliavandenių ar baltymų – susidaro ~ 4 kcal energijos [77].

Vertinant riebalų cheminę sudėtį, tai riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių (RR). Tik nuo riebaluose esančių riebalų rūgščių tarpusavio santykio, rūšių ar vietos molekulėje, priklauso riebalų skonis, kvapas, jų struktūra bei lydymosi temperatūra [77][78].

Jeigu maisto produktuose daugiausiai yra sočiųjų riebalų – tokie riebalai vadinami sočiaisiais, o jeigu dominuoja nesočiosios riebalų rūgštys – riebalai vadinami nesočiaisiais [79]. Jeigu maiste didėja nesočiųjų riebalų koncentracija, didėja tikimybė, kad riebalai suges, nes susidaro palankios sąlygos oksidacijos ir kitų biocheminių procesų veiklai. Tuo tarpu, didėjant sočiųjų riebalų koncentracijai – anksčiau išvardinti procesai sulėtėja, nes šio riebalų rūgštys yra atsparesnės [78]. Taigi, ypač mitybos požiūriu, labai svarbus rodiklis yra mėsos riebalų kokybė - riebalų rūgščių sudėtis. Ypač polinesočių riebalų rūgščių kiekis. [7] Didžioji dalis nesočiųjų riebalų rūgščių yra nepakeičiamos, todėl ypač svarbu užtikrinti nuolatinį nesočiųjų RR patekimą į organizmą [80].

Žmogui labai svarbios yra linolio ir linoleno rūgštys, dėl ląstelių medžiagų apykaitos. Todėl šių rūgščių turi būti maiste, nes žmogaus organizmas jų nesintetina. Vienos iš šių rūgščių pagrindu (linoleno) yra sintetinama kita labai svarbi organizmui rūgštis, tai yra nervų ląstelių svarbus komponentas - arachido rūgštis. Šių rūgščių randama triušių mėsoje [7].

Žmonės, kurie savo maisto racione suvartoja daugiau nesočiųjų riebalų, yra linkę rečiau sirgti vėžinėmis bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis [80].

Palyginimui, Vakarų Europos šalių vartotojai dažiausiai yra aprūpinami intensyviai fermose, masiškos auginimo kultūros augintų gyvulių mėsa bei jos produktais. Todėl šios mėsos raumenų audiniuose paprastai aptinkamas nedidelis omega - 3 ir didelis omega - 6 riebalų rūgščių kiekis, kuris gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai [57].

21 1.4.5 Vandeningumas

Kaip žinome, vanduo yra viena pagrindinių bet kokios mėsos sudedamųjų dalių, ji sudaro 30-83 proc. Vanduo būna susikaupęs raumenyse ir slypi ląstelių viduje arba laisvai tarp pačių ląstelių. Vidinis vanduo yra apsaugotas sarkolemos, o tarpląstelinis vanduo, susikaupęs tarp miofilamentų, gali laisvai judėti. Dėl poskerdiminio pH kitimo, sustingimo, baltymų denatūracijos, raumenų skaidulos susitraukia. Ko pasekoje, kinta tarpląstelinė mėsos struktūra ir vanduo iš ląstelės vidaus patenka į išorę [58]

Skysčių kiekis mėsoje fiksuojamas skerdimo metu. Tačiau jis gali kisti dėl garavimo, vandens sugėrimo pajėgumo [58].

Kaip teigia mokslininkai, vandeningumas mėsoje priklauso nuo gyvūno rūšies, amžiaus, įmitimo ir šėrimo būdų bei kokybės. Drėgmės nuostoliai daugiau nei 5 proc. laikant ir daugiau nei 25 proc. verdant, reiškia, kad mėsa yra prastos kokybės. [59]

Mokslininkai J. A Ortiz Hernandez ir M.S. Rubio Lozano (2001) tyrė skirtingų lyčių (patinų, patelių) ir veislių, tarp kurių buvo ir Naujosios Zelandijos baltieji, įtaką skerdenai. Tyrimo metu nustatyta, kad mėsos vandeningumas Naujosios Zelandijos triušių buvo 5,44 proc. mažesnis nei kitų tirtų veislių triušių ir nuo lyties nepriklausė [60].

1.4.6 Vandens rišlumas mėsoje

Mėsos vandens rišlumas, tai svarbi technologinė savybė, nulemianti aukštos kokybės gaminių gaminimo tinkamumą [58]. Technologinis mėsos tinkamumas didele dalimi priklauso nuo jos gebėjimo sugerti ir išlaikyti pridėtą vandenį kartu su jau esančiu vandeniu pačioje mėsoje [61]. Gerai vandenį rišanti mėsa, sulčių neišskiria. Ši savybė taip pat lemia produkto sultingumą, švelnumą, konsistenciją bei išeigą [62]. Pagal medžiagos kiekio santykį mėsoje, vanduo – viena pagrindinių sudedamųjų dalių [58].

Drėgmės surišimas mėsoje priklauso nuo gyvūno amžiaus, lyties, riebalų, vandens santykio mėsoje, baltymų kiekio. Taip pat nuo autolizės proceso eigos, miofibrilinių baltymų tirpumo, mėsos sušaldymo bei jos laikymo sąlygų. Geros kokybės mėsos vandens rišlumas yra 53 – 66 proc. [63]. Vandens rišlumas taip pat turi įtakos rūgštingumui bei parodo drėgmės nuostolius šviežioje mėsoje bei ją verdant [64].

22 1.4.7 Virimo nuostoliai

Šį rodiklį parodo mėsos svorio sumažėjimas technologinio apdorojimo metu. Tai ypač svarbu kulinarijoje. Kuo mažiau virimo metu skerdena netenka savo masės, tuo ji yra vertingesnė. Verdant mėsoje įvyksta pakitimų dėl kurių produktas tampa specifinio skonio ir kvapo [65].

Mėsą verdant + 80o_{C temperatūroje apie 30 min, vyksta baltymų denatūracija.}

Baltymai tampa netirpūs nei vandenyje nei druskos tirpale. Denatūravę baltymai išskiria daug vandens, todėl mėsos masė sumažėja iki 40 proc. Verdant, jungiamojo audinio baltymas kolagenas virsta želatina, todėl jungiamasis audinys suminkštėja. Virimo metu lydosi ir riebalai, tad didelė jų dalis pereina į sultinį. Į jį taip pat patenka ir dalis baltymų, mineralinių medžiagų bei vitaminų. Maisto medžiagų nuostoliai priklauso nuo virimo būdo ir rėžimo, aplinkos pH. Nuostoliai didėja mažėjant pH, kylant temperatūrai ir ilgai verdant [65][66].

1.5 Triušių auginimo reikalavimai

Šnekant apie triušių auginimo reikalavimus, tai šiandien Lietuvos Respublikoje galioja Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223. [67].

Visuose triušių auginimo etapuose, tokiuose kaip: laikymas, veisimas, rekomenduojama nepažeisti gyvūnų gerovės reikalavimų [68].

Aptvare ar narvelyje, kuriame laikomi triušiai, turi būti padaryta pakyla. Ši pakyla turi atitikti reikalavimus, kad gyvūnas galėtų ant jos gulėti ir sėdėti bei lengvai judėti palindęs po ja. Pakyla neturi trukdyti triušiui ir užimti daugiau nei 40 proc. grindų ploto. Jeigu aptvare laikomi jaunesni kaip 10 savaičių triušiai, pakylos dydis turi būti ne mažiau kaip 55 cm ilgio ir 25 cm pločio, o aukštis virš grindų toks, kad gyvūnas galėtų ta pakyla naudotis. Lentelėse 5, 6, 7, 8 nurodyti reikalavimai, taikomi narveliams ir boksams. [68]

5 lentelė. Vyresnių nei 10 savaičių triušių laikymo reikalavimai Galutinis kūno svoris (kg) Mažiausias grindų plotas

vienam arba dviems socialiai suderinamiems gyvūnams (cm2) Mažiausias aukštis (cm) Mažiau nei 3 3500 45 Nuo 3 iki 5 4200 45 Daugiau nei 5 5400 60

23 6 lentelė. Patelių laikymo reikalavimai

Patelės svoris (kg) Mažiausias aptvaro dydis (cm2) Mažiausias aptvaro dydis (cm2) Mažiausias aptvaro dydis (cm2) Mažiau nei 3 3500 1000 45 Nuo 3 iki 5 4200 1200 45 Daugiau nei 5 5400 1400 60

7 lentelė. Jaunesni nei 10 savaičių triušių laikymo reikalavimai

Amžius Mažiausias aptvaro

dydis (cm2) Mažiausias aptvaro dydis (cm2) Mažiausias aptvaro dydis (cm2) Nujunkyti iki 7 savaičių 4000 800 40

Nuo 7 iki 10 savaičių 4000 1200 40

8 lentelė. Optimaliausi triušių aptvarų, atitinkančių (1 lentelės) matmenis, pakylų matmenys

Amžius savaitėmis Galutinis kūno svoris (kg)

Tinkamiausias dydis (cm x cm)

Tinkamiausias aukštis nuo aptvaro grindų (cm)

Daugiau nei 10 Mažiau nei 3 55 x 25 25

Nuo 3 iki 5 55 x 30 25

Daugiau nei 5 60 x 35 30

Lentelių duomenys iš: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.95A923A58EDE [68]

1.6.1 Naujosios Zelandijos baltųjų triušių kraujo rodiklių tyrimai

Pagal Kusaitė B. atliktą tyrimą, kuris buvo atliekamas 2004 – 2006 m. Lietuvos veterinarijos akademijos vivariume bei Anatomijos ir fiziologijos katedroje su triušių kraujo rodikliais, kai atitinkamai triušiai buvo šeriami įvairiais pašarais. Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių gliukozės kiekis buvo 4,58±0,41 mmol/l, o atitinkamai palyginimui, Prancūzų avinų - 3,95±0,09 mmol/l (p<0,05). Cholesterolio kiekis Naujosios Zelandijos triušių veislėje 4,43 mmol/l, o prancūzų avinų veislėje 3,55 mmol/l (p<0,001). Matomai, Naujosios Zelandijos triušių veislėje labiausiai įvairuoja gliukozės kiekis –15,43%, o prancūzų avinų veislėje labiausiai įvairuoja cholesterolio kiekis 12,93%. Naujosios Zelandijos baltųjų triušių kraujyje šertų įvairiais pašarais vidutinis gliukozės kiekis (GL) buvo 14,8%, cholesterolio kiekis (CH) buvo19,7%, hemoglobino (Hb)13,4% daugiau nei prancūzų avinų kraujyje. Trigliceridų kiekis (TG) ir eritrocitų kiekis (Er) šių veislių kraujyje mažai svyravo. Visi duomenys pateikti 9 lentelėje [27].

24 9 lentelė Triušių kraujo rodiklių tyrimai pagal veisles, kai triušiai buvo šeriami įvairiais pašarais [27] Veislė Kraujo rodikliai Statistiniai rodikliai X ±Mx δ Cv Naujosios Zelandijos baltieji GL mmol/l 4,58 0,71 15,43 0,41 CH mmol/l 4,43 0,18 4,13 0,11 TG mmol/l 0,8 0,00 0,00 0,00 Hb g/l 115,5 7,68 6,65 4,43 Er X*1012/l 4,04 0,05 1,29 0,03 DKT ml 154,77 10,29 6,65 5,94 Prancūzų avinai GL mmol/l 3,95 0,13 3,22 0,09 CH mmol/l 3,55 0,46 12,93 0,32 TG mmol/l 0,81 0,01 1,42 0,01 Hb g/l 100 0,00 0,00 0,00 Er X*1012/l 4,03 0,06 1,43 0,04 DKT ml 134 0,00 0,00 0,00

Kai triušiai buvo šeriami pramoniniais pašarais, Naujosios Zelandijos triušių kraujyje vidutiniai kraujo rodikliai buvo didesni.

Gliukozės (GL) 19,2 proc., cholesterolio (CH) buvo 22,9 proc., hemoglobino (Hb) 11,1 proc., trigliceridų (TG) 13,0 proc., eritrocitų (Er) 10,9 proc. daugiau rasta negu prancūzų avinų kraujyje.

10 lentelė Triušių kraujo rodiklių tyrimai pagal veisles, kai triušiai buvo šeriami pramoniniais pašarais [27] Veislė Kraujo rodikliai Statistiniai rodikliai X ±Mx δ Cv Naujosios Zelandijos baltieji GL mmol/l 4,84 0,93 19,87 0,96 CH mmol/l 4,44 0,03 0,64 0,03 TG mmol/l 0,92 0,17 18,45 0,17 Hb g/l 112,5 2,12 1,89 2,12 Er X*1012/l 4,55 0,35 7,77 0,35 DKT ml 150,75 2,90 1,92 2,90 Prancūzų avinai GL mmol/l 3,91 0,16 3,98 0,16 CH mmol/l 3,42 0,57 16,54 0,57 TG mmol/l 0,8 0,00 0,00 0,00 Hb g/l 100 0,00 0,00 0,00 Er X*1012/l 4,05 0,07 1,75 0,07 DKT ml 134 0,00 0,00 0,00

25 11 lentelė NZB triušių kraujo rodiklių tyrimų palyginimas [27]

Rodikliai NZB šerti pramoniniais pašarais NZB šerti įvairiais pašarais

X ±Mx δ Cv X ±Mx δ Cv GL mmol/l 4,84 0,96 19,87 0,96 4,58 0,71 15,43 0,41 CH mmol/l 4,44 0,03 0,64 0,03 4,43 0,18 4,13 0,11 TG mmol/l 0,92 0,17 18,45 0,17 0,8 0,00 0,00 0,00 Hb g/l 112,5 2,12 1,89 2,12 115,5 7,68 6,65 4,43 Er X*1012/l 4,55 0,35 7,77 0,35 4,04 0,05 1,29 0,03 DKT ml 150,75 2,90 1,92 2,90 154,77 10,29 6,65 5,94

Iš 11 lentelės matome, kad cholesterolio kiekis (GH) yra toks pat abejose tirtose grupėse. Gliukozės kiekis (GL) 0,26 mmol/l buvo didesnis tų triušių, kurie buvo šerti pramoniniais pašarais. Trigliceridų (TG) 0,12 mmol/l buvo rasta daugiau, taip pat, kaip ir eritrocitų (Er) 0,51mmol/l, triušių kraujyje, kurie buvo šerti pramoniniais pašarais. Deguoninė kraujo talpa (DKT) didžiausia nustatyta triušių organizme šertų įvairiais pašarais [27].

Taigi, Naujosios Zelandijos baltųjų triušių kraujo rodikliai labiau įvairuoja šertų pramoniniais pašarais. Manoma, kad minėtų kraujo rodiklių įvairavimui galėjo turėti įtakos ir tai, kad eksperimente buvo naudoti vietiniai pramoniniai pašarai, bet ne užsienyje gaminti, be to triušiai buvo laikomi ne ES reikalavimus ir standartus atitinkančiuose narveliuose, nebuvo naudota ir automatinės mikroklimato reguliacinės sistemos [27].

Kaip matome iš atlikto tyrimo, triušių kraujo rodikliai turi daug įtakos vėlesnei skerdenos mėsos kokybei bei jos vertinimui. Triušių šėrimas vienokiais ar kitokiais pašarais turi įtakos tiriamiems kraujo rodikliams. Cholesterolio kiekis priklauso nuo raumenų tipo ir šėrimo. [53][71] Taigi, reguliuojant šėrimą (kiekį ir pan.), galima reguliuoti ir tiriamus kraujo rodiklius (cholesterolį, gliukozės kiekį ir pan.), kurie, kaip jau minėjome, turi įtakos mėsos kokybei.

Pagal triušių elgesį, jų aktyvumą, domėjimąsi aplinka, galima nustatyti jų organizmo sveikatingumą. Kai kurie autoriai išskiria pagrindinius elgesio stebėsenos etapus: ėdimas, gėrimas, judėjimas, kaprofagija (išmatų ėdimas), kailio priežiūra, domėjimasis aplinka ir kt. [72].

26 Pagal atliktus tyrimus Naujosios Zelandijos baltieji triušiai valandos eigoje ilsisi 18min, juda 22, ėda, geria 20. Palyginimui PA – 42 min. ilsisi, 6 min. juda ir 12 min. ėda, geria [27].

27

2. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

Šis baigiamasis darbas atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir kokybės katedroje ir Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje.

Moksliniai tyrimai buvo atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8-500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108) [73] bei poįstatyminių aktų – LR valstybinės veterinarinės tarnybos 2012 m. spalio 31 d įsakymų Dėl mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimų patvirtinimo Nr. B1-866. [68].

Pasirinktai Naujosios Zelandijos baltųjų veislei įvertinti buvo naudota I (čekiška) linija, kurios pradininkas patinas Nr. 15-44/C 4-5, įvertintas 94,5 balo, svoris 4,3 kg. ir II (vokiška) linija, kurios pradininkas patinas Nr.TJ4/3422, įvertintas 95 balais ir svoris 4,6 kg. Linijos įvertinimui buvo panaudotos 3 skirtingų patelių vados triušių, po 5 triušius iš kiekvienos vados. Vienos linijos 15 triušių ir kitos linijos 15 triušių. Iš viso buvo tiriama 30 triušių. Schematiškai viskas pateikta 1 schemoje (čekiškos linijos) ir 2 schemoje (vokiškos linijos).

1 schema. I (čekiškos) linijos schema

NZB veislės čekiškos linijos patinas NZB veislės čekiškos linijos patelė (I) NZB veislės čekiškos linijos patelė (II) NZB veislės čekiškos linijos patelė (III) I triušiukas II triušiukas III triušiukas IV triušiukas V triušiukas I triušiukas II triušiukas III triušiukas IV triušiukas V triušiukas I triušiukas II triušiukas III triušiukas IV triušiukas V triušiukas

28 2 schema. II (vokiškos) linijos schema

Triušiai visą tyrimo laikotarpį buvo šerti vienodos sudėties komerciniu kombinuotu pašaru. Pašaro sudėtyje buvo 18,10 proc. baltymų, 10,98 proc. žalios ląstelienos, 7,9 proc. žalių riebalų, ir 7,94 proc. žalių pelenų. Papildomai buvo duodama šieno. Į girdyklas buvo pilamas geriamo vandens kokybės rodiklius atitinkantis vandentiekio vanduo.

Taip pat, buvo vertinamos ir triušių ūkinės savybės (gyvas svoris, skerdenos svoris ir skerdenos išeiga). Svoris buvo matuojamas naudojant elektronines svarstykles (Medel, Italija). Triušai sveriami praėjus nuo jų gimimo 45 (atskiriant nuo patelės - mamos) ir po 80 bei 120 dienų. Skerdenos svoris buvo nustatytas triušius paskerdus (praėjus 4 mėn. tai yra po 120 d. nuo gimimo), paskaičiuota skerdenos išeiga procentais pagal Blasco ir kitų (1993) moksliniuose tyrimuose pasiūlytą formulę ir Lietuvoje taikomą LST 1430:2003. standartą. Skerdenos išeiga buvo paskaičiuota pagal šią formulę.

Skerdenos išeiga (%) = Skerdenos svoris /gyvo triušio svoris X100.

Mėsos kokybės (fizikiniai ir cheminiai) ir riebalų funkcionalieji tyrimai buvo atlikti praėjus 48 val. po skerdimo. Visą tą laiką mėsa laikyta +4 o_{C temperatūroje. Sausųjų medžiagų kiekis}

nustatytas automatinėmis sausosios medžiagos svarstyklėmis „SMO-01“, mėginius džiovinant + 105oC temperatūroje. Mėsos pH buvo nustatyta pH-metru „Inolab 3“, turinčiu kontaktinį elektrodą. Mėsos spalvingumui nustatyti buvo naudojama „MINOLTA Chromameter“ matuojant spalvos šviesumą (l*) , rausvumą (a*), gelsvumą (b*). Tarpraumeninių riebalų kiekiui nustatyti buvo naudojamas Soksleto (Soxhlet, 1879) metodas. Baltymų kiekis nustatytas Kjeldalio (Kjeldahl, 1883) metodu. Pelenų kiekis nustatytas organines medžiagas sudeginus 700ºC temperatūroje. Mėsos vandeningumas įvertintas paketiniu metodu, tai yra 24 val laikant mėsą specialiuose maišeliuose +

NZB veislės vokiškos linijos patinas NZB veislės vokiškos linijos patelė (I) NZB veislės vokiškos linijos patelė (II) NZB veislės vokiškos linijos patelė (III) I triušiukas II triušiukas III triušiukas IV triušiukas V triušiukas I triušiukas II triušiukas III triušiukas IV triušiukas V triušiukas I triušiukas II triušiukas III triušiukas IV triušiukas V triušiukas

29 4oC laipsnių temperatūroje. Kaip mėsa geba rišti vandenį nustatyta pagal Grau ir Hamm (1956) metodą. Virimo nuostoliai tirti verdant vakuume supakuotą mėsą cirkuliacinėje vandens vonelėje 75oC temperatūroje, verdant 30 min. Mėsos kietumas įvertintas Warner-Bratzler (1949) metodu.

2.1 Statistinis duomenų apdorojimas

Analizuojant duomenis buvo naudota Microsoft Corporation Excell 2010 programa, apskaičiuota ir pateikta vidutinės vertės, standartiniai nuokrypiai (±STDEV), skirtumų tarp vidutinių riebalų rūgščių kiekių skirtingų triušių linijų mėsoje bei, patikimumo lygmuo (p), apskaičiuotas pagal porinį t-testą.

30

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų augimo spartos, skerdenos svorio, išeigos, tyrimų rezultatai

Triušių svoris po atjunkymo, augant bei skerdenos svoris ir išeiga buvo nustatyti tiriant iš kiekvienos linijos po 3 triušius. Svėrimai atlikti 45, 80 ir 120 dienomis. Buvo apskaičiuotas paros priesvoris ir skerdenos išeiga pagal LST 1430 ir Blasco ir kt. (1993) pasiūlytas metodikas (12 lentelė).

12 lentelė. Naujosios Zelandijos baltųjų triušių veislės linijų svorio kitimas priklausomai nuo amžiaus

Linijos/ Vados

Nr.

Svoris po gimimo (gramais), dienomis Paros priesvoris (45d. 120d) Skerdenos svoris/išeiga LST 1430/Blasco 45 80 120 Svoris (Blasco), g Išeiga, proc. Svoris (LST), g Išeiga, proc. I/1 700 1826,67 3000 30,6 1896,67 63.22 1623,33 54,11 I/2 926,67 1785 3450 33,64 2190 63,01 1835 52,56 I/3 501,25 1515 3046,67 33,93 1913,33 62,76 1595 52,28 Vidurkis 709,2 1708,87 3165,56 32,72 1999,87 62,65 1684,44 52,98 II/1 655 1671,25 3100 32,6 1966,67 63,45 1693,33 54,60 II/2 1125 2145 3296,67 28,95 2090 63,35 1753,33 53,18 II/3 756,67 1745 3276,67 33,60 1983,33 60,47 1676,67 51,10 Vidurkis 845,5 1853,75 3224,44 31,72 2013,33 60,47 1707,77 51,10

31 Iš 12 lentelėje surašytų gautų duomenų galima teigti, kad po atjunkymo didesniu svoriu, tiek 45, 80 ar 120 parą, pasižymėjo antros linijos triušiai. Skirtumai tarp grupių buvo statistiškai patikimi ir nesiskyrė statistiškai reikšmingai. Po 45 parų, antros linijos triušiai nuo pirmos linijos triušių buvo 1,19 karto, tai yra 136,3 g (p<0,05), daugiau priaugę svorio. Po 80 parų tas skirtumas sumažėjo iki 1,08 karto ir tai sudarė 144,88 g (p<0,05). O po 120 parų, tai yra prieš skerdimą, antros linijos triušių svoris nuo pirmos linijos svorio skyrėsi 1,02 karto, tai yra 58,88 g (p<0,05). Pirmos linijos triušiai nuo 45 iki 120 dienos priaugo 2456,36 g, o antros linijos per tą patį dienų skirtumą priaugo 2378,94 g.

Nuo 45 paros iki 80 paros, pirmos linijos triušiai priaugo 999,67 g. Antros linijos triušiai, per tą patį laikotarpį priaugo 1008,25 g. Nuo 80 paros iki 120 paros triušiai atitinkamai priaugo, I linijos 1456,69 g, o II linijos 1370,69 g. Kaip matome, pirmos linijos triušiai, laiko tarpe nuo 45 iki 80 paros priaugo mažiau nei antros linijos, ir tai yra 8,58g, tačiau laiko tarpe nuo 80 iki 120 paros, pirmos linijos triušiai priaugo daugiau nei antros linijos, tai sudarė 86 g (p<0,05). Tačiau, laikotarpių pabaigose antros linijos triušiai sverdavo daigiau nei pirmos. Taip yra todėl, nes antros linijos triušiai priaugo daugiau svorio iki 45 paros. Nustatyta, kad abiejų tirtų linijų triušių svoris buvo nevienodas

2 pav. Triušių linijų svorio kitimas dinamikoje

Apibendrinant galima teigti, kad triušiukų svoris po atjunkymo nėra labai didelis, tačiau nežiūrint šito fakto, tyrimas rodo, kad Naujosios Zelandijos baltieji triušiai pasiekė pakankamai didelę augimo spartą. Jų paros priesvoris ir jų vidutinis svoris skerdimo metu yra tikrai didelis. Taip yra

709.2 1708.87 3165.56 845.5 1853.75 3224.44 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500

Po 45 parų Po 80 parų Po 120 parų

Triušių linijų svorio vidurkiai

32 pastebėta tendencija, kad atskirų patelių triušiukai augimo greitį pasiekia paskutiniame penėjimo etape. Didžiausiu svoriu po 120 dienų pasižymėjo I/2 triušiai. Didžiausias paros priesvoris buvo I/3 triušių.

Abiejų mūsų tirtų linijų triušių išeigos svyravo nuo 51,10 iki 63,45 proc. (3 pav.) I linijos vadų triušių skerdenos išeiga buvo aukštesnė nei II linijos ir siekė 52,28 proc. vertinant pagal Lietuvos standartą (I kategorija) arba pagal Blasco et. 1993) - iki 63,22. Pirmos ir antros linijos vidurkiai ir jų paklaidos pateiktos (13 lentelėje).

3 pav. Triušių skerdenos svorių ir išeigos vidurkių palyginimas tarp linijų

Lyginant skerdenas vėlgi, nustatyta , kad antros linijos triušių skerdenos svoris yra didesnis nei pirmos. Skerdenų svoris pagal Blasco et. 13,46g didesnis svoris buvo antros linijos triušių.

Skerdenų išeiga skyrėsi 1,03 karto, kas sudarė 2,18 proc. Čia didesnė išeiga buvo pirmos linijos.

Pagal LST standartą, skerdenų svoriai skyrėsi 23,33g daugiau svėrė antros linijos triušiai. Tačiau išeiga vėlgi didesnė buvo pirmos linijos triušių. Ji skyrėsi 1,03 karto, kas sudarė 1,88 proc. didesnė išeiga buvo pirmos linijos triušių. Taigi, kaip minėta anksčiau, pirmos linijos triušiai pasižymėjo geresnėmis ūkinėmis savybėmis,

1999.87 62.65 1684.44 52.98 2013.33 60.47 1707.77 51.1 0 500 1000 1500 2000 2500

Svoris, g Išeiga, % Svoris, g Išeiga, %

Triušių skerdenos svorių ir išeigos ir vidurkiai

33 13 lentelė. Pirmos ir antros linijų vidurkiai ir paklaidos

Iš 13 lentelės matome, kad nei vieno tirto požymio vidutinės linijų vertės nesiskyrė statistiškai reikšmingai. Atlikus tyrimą matyti abiejų linijų triušių priesvoris svyravo nevienodai.

Buvo nustatyta, kad didžiausias augimo greitis pasiekiamas 80-120 dienomis. Kaip teigia mokslininkai, šiuo laikotarpiu svorio augimas yra produktyviausias [76]. Lyginant vidurkius tarp linijų, didžiausias svorio skirtumas buvo 80 dieną.

Taigi, apibendrinant gautus rezultatus, galima teigi, kad geresnėmis ūkinėmis savybėmis pasižymėjo I Naujosios Zelandijos (čekiškos) linijos triušiai.

Linijos/ Vados Nr. Svoris po gimimo, dienomis Paros priesvoris Skerdenos rodikliai 45 80 120 Svoris, g Išeiga, % (LST) Svoris, g Išeiga, %( Blasco et. a; ) I linija 709,2 ± 150,52 1708,87 ± 119,64 3165,56 ± 174,97 32,72 ± 1,30 1684,44 ± 116,50 52,98 ± 0,13 1999,87 ± 92,74 62,65 ± 0,70 II linija 845,5 ± 174,86 1853,75 ± 180,25 3224,44 ± 76,54 31,72 ± 1,73 1707,77 ± 47,32 51,10 ± 1,20 2013,33 ± 28,51 60,47 ± 1,24 * - p<0,05; ** - p<0,01; *** - p<0,001

34 3.2 Naujosios Zelandijos baltųjų veislės triušių linijų mėsos kokybinių (fizikinių,

cheminių) ir technologinių savybių nustatymas

Naujosios Zelandijos baltųjų triušių skirtingų linijų mėsos technologiniai rodikliai pateikti 14 lentelėje.

14 lentelė. Naujosios Zelandijos baltųjų (NZB) veislės I ir II linijų triušių mėsos fizikinių ir technologinių savybių palyginimas.

Rodiklis Linija/ vada pH Spalva Vandeningumas proc. Vandens rišlumas proc. Virimo nuostoliai proc. Švelnumas kg/cm2 L* a* b* I/1 5,69 60,10 15,62 8,37 0,92 67,12 17,04 1,29 I/2 5,92 64,07 9,72 8,52 0,56 65,41 18,04 1,08 I/3 5,53 62,01 12,63 6,74 0,76 64,39 18,81 0,89 Vidurkis 5,71 62,06 12,66 7,88 0,75 65,64 17,96 1,09 II/1 5,55 64,98 12,25 7,19 2,84 68,57 15,063 1,21 II/2 5,41 66,60 12,96 7,79 1,05 59,24 15,52 1,04 II/3 5,59 63,69 17,04 7,83 1,21 68,65 13,99 0,83 Vidurkis 5,52 65,09 14,08 7,60 1,70 65,49 14,76 1,03

Siekiant palyginti triušių veislių abiejų linijų mėsos savybes buvo nustatytas pH. Mėsos pH tiesiogiai veikia tokius rodiklius, kaip švelnumas, spalva, vandens rišlumas, kvapas, patvarumas laikymui [74].

Kaip jau žinome, mėsos išvaizdai, jos spalvingumui turi įtakos pH vertė mėsoje. Kai pH mažėja, šviesėja ir mėsos spalva. Taip yra dėl padidėjusio šviesos išsklaidymo. Žemas mėsos pH taip pat turi įtakos ir vandens surišimui. Mėsa, kuri turi aukštą pH yra tamsesnė ir gerai suriša vandenį. Iš mūsų atliktų tyrimų galima teigti, kad pH vertės tarp atskirų triušių linijų skyrėsi nežymiai (P >0,05).

35 Vertinant mėsos spalvą, galima teigti, kad patikimų skirtumų lyginant mėsos spalvą tarp atskirų linijų nebuvo nustatyta. Visų tirtų triušių linijų spalva vyravo rausva (L*).

Vertinant mėsos vandeningumą, reikia pabrėžti, kad I (čekiškos) Naujosios Zelandijos baltųjų triušių linijų vandeningumas buvo mažesnis nei antros ir tie skirtumai buvo patikimi (P<0,05).

Pagal Barton-Garde, Bejerholm, (2001) mėsos vandens rišlumo geba yra labai svarbi technologinė savybė, apsprendžianti tinkamumą gaminti aukštos kokybės gaminius. Ji priklauso nuo pH ir baltymų struktūros bei kitų veiksnių [58]. Šiame tyrime patikimų skirtumų tarp atskirų linijų nebuvo nustatyta.

Kalbant apie virimo nuostolius, tyrimo metu nustatyta, kad pirmos linijos triušių mėsos virimo nuostoliai yra didesni nei antros linijos triušių mėsos. Tai atitinkamai vidutiniškai buvo 17,96 proc. pirmos linijos ir 14,76 proc. antros linijos. Mažiausias virimo nuostolis buvo nustatytas II/3 (13,99 proc.), o didžiausias I/3 (18,81 proc.). Maisto medžiagų nuostoliai priklauso nuo virimo būdo ir rėžimo, taip pat ir aplinkos pH. Nuostoliai didėja mažėjant pH, kylant temperatūrai ir ilgai verdant [65][66].

Taip pat svarbus technologinis rodiklis yra ir mėsos švelnumas. Jis apsprendžia mėsos virškinamumą ir pasisavinimą į organizmą (absorbciją). Tyrimų duomenimis, kiečiausia buvo I/1 mėsa, o švelniausia II/3 mėsa. Tarp linijų akivaizdus skirtumas nenustatytas.

Mėsos savybių vidurkių palyginimas pateiktas 4 pav.

4 pav. Triušių mėsos savybių vidurkių palyginimas

5.71 62.06 12.66 7.88 0.75 65.64 17.96 1.09 5.52 65.09 14.08 7.6 1.7 65.49 14.76 1.03 0 10 20 30 40 50 60 70

Triušių mėsos savybių vidurkiai