LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Aušra Junevičiūtė
NACIONALINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO SPECIALISTŲ
IR POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITŲ
RENGĖJŲ BENDRADARBIAVIMAS POVEIKIO VISUOMENĖS
SVEIKATAI VERTINIMO PROCESE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
(Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė Mokslinis vadovas
Aušra Junevičiūtė Dr. Rita Raškevičienė
2017-05-31 2017-05-31
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
NACIONALINIO VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRO SPECIALISTŲ IR POVEIKIO
VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO ATASKAITŲ RENGĖJŲ
BENDRADARBIAVIMAS POVEIKIO VISUOMENĖS SVEIKATAI VERTINIMO PROCESE Aušra Junevičiūtė
Mokslinis vadovas Dr. Rita Raškevičienė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2017. 118 p.
Darbo tikslas – atskleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir poveikio
visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų bendradarbiavimo ypatumus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese.
Uždaviniai:
1. Atskleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų patirtį ir požiūrį į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesą.
2. Išanalizuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų nuomonę apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų kompetenciją ir atsakomybę bei ataskaitų kokybę.
3. Išanalizuoti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų nuomonę apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų kompetenciją ir darbo organizavimą bei teikiamų paslaugų atitikimą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų lūkesčiams.
4. Atskleisti ir aptarti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų bendradarbiavimo poreikį ir galimybes poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektas – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir
poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų sąveika PVSV procese. Tyrimas atliktas pagal kokybinio tyrimo metodologiją. Duomenys rinkti naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Tyrimo analizė atlikta naudojant teminės analizės metodą.
Rezultatai. NVSC specialistų darbo efektyvumui trukdo didelis darbo krūvis ir užduočių įvairovė,
patirties ir žinių trūkumas, o PVSV ataskaitų rengėjams – jų nuomone pertekliniai reikalavimai bei statistinių ir mokslinių tyrimų duomenų trūkumas. NVSC specialistai ne visuomet yra patenkinti rengėjų parengtų ataskaitų kokybe, jų nuomone kai kuriems iš jų trūksta kompetencijos, patirties. PVSV ataskaitų rengėjai mano, jog NVSC specialistams trūksta kompetencijos ir supratimo vertinant parengtas PVSV ataskaitas, o NVSC specialistų išsakomos pastabos ne visuomet išsamios ir argumentuotos, pasitaiko nepagrįstų, nemotyvuotų ar sunkiai įvykdomų reikalavimų.
Išvados. NVSC specialistai ir PVSV ataskaitų rengėjai pabrėžia teisės aktų neapibrėžtumą,
metodinių ir programinių išteklių trūkumą, skirtingą šalių požiūrį į PVSV procedūrą ir teisės aktų reikalavimų traktuotę. NVSC specialistai dažnai susiduria su neigiamu tarpžinybinių institucijų ir verslo požiūriu į PVSV procedūrą, visuomenės siaurais savanaudiškais interesais. Nors NVSC specialistų bendradarbiavimą su PVSV ataskaitų rengėjais numato pati poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra, kuomet rengėjai teikia parengtą ataskaitą, o specialistai ją išnagrinėję patvirtina arba pateikia pastabas, tačiau praktikoje bendradarbiavimas yra labai ribotas, kadangi valstybės tarnautojų, t.y. NVSC specialistų, veikla yra labai reglamentuota, jie bijo dėl galimų interesų konfliktų ir nepagrįstų kaltinimų neskaidrumu, šališkumu, rengėjų protegavimu.
Raktažodžiai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, poveikio visuomenės sveikatai
SUMMARY
Management of Public Health
COLLABORATION OF THE NATIONAL PUBLIC HEALTH CENTRE SPECIALISTS AND HEALTH IMPACT ASSESSMENT EXPERTS IN THE HEALTH IMPACT ASSESSMENT PROCESS
Aušra Junevičiūtė
Supervisor Rita Raškevičienė, Dr.
Medical Academy, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2017. 118 p.
Aim of the study: To show the collaboration between the National Public Health Centre’s (NPHC)
specialists and Health Impact Assessment (HIA) experts in the health impact assessment process.
Objectives:
1. Show NPHC specialists’ and HIA experts’ experience of and attitudes toward the health impact assessment process.
2. Analyse the views of NPHC specialists on competences and responsibilities of HIA experts and on quality of HIA reports.
3. Analyse the views of HIA experts on the competence, organisation and quality of services provided by NPHC specialists.
4. Show and discuss the need and potential for collaboration between NPHC specialists and HIA experts in the health impact assessment process.
Methods. The interaction of NPHC specialists and HIA experts in the health impact assessment
process was the object of the study. The study was conducted in qualitative design, with the data collected through semi–structured interviews. Thematic analysis of data was used.
Results. The specialists’ work effectiveness is hindered by heavy workload, variety of tasks and
lack of experience and knowledge, while effectiveness of experts is impeded by redundant requirements and lack of statistical and scientific data.
Specialists are not always satisfied with the quality of HIA reports as some reports show lack of competences and experience. In experts’ opinion, specialists lack both competences and understanding for proper interpretation of HIA reports, their comments are not always detailed and well-founded, some requirements are unjustified or difficult to implement.
Conclusions. NPHC specialists and HIA experts emphasise the vagueness of the legal framework,
lack of methodological and software resources, and differing approaches to the HIA process and interpretation of legal documents.
NPHC specialists often face negative attitudes of other institutions and businesses as well as narrow and selfish interests of society.
While collaboration between NPHC specialists and HIA experts is provided in the HIA procedure (experts submit the report and specialists accept it or make comments), practice shows that the collaboration is very limited as NPHC specialists’ activity is strictly regulated and they fear conflicts of interest and allegations about insufficient transparency, partiality or protection of experts.
Key words. Health impact assessment, National Public Health Centre, health impact assessment
PADĖKA
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo darbo vadovei Dr. R. Raškevičienei už suteiktus vertingus mokslinius ir praktinius patarimus, skirtą savo brangų laiką magistrinio darbo rašymo metu. Esu dėkinga Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjams, sutikusiems dalyvauti mano tyrime, už bendradarbiavimą, nuoširdumą bei patarimus. Dėkoju savo šeimai, artimiesiems ir draugams už paskatinimą ir palaikymą įvairiais momentais.
SANTRUMPOS
PVSV – poveikio visuomenės sveikatai vertinimas PAV – poveikio aplinkai vertinimas
PŪV – planuojama ūkinė veikla
SPAV – strateginis pasekmių aplinkai vertinimas SAZ – sanitarinė apsaugos zona
SAM – sveikatos apsaugos ministerija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
NVSC – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos ministerijos VSC – visuomenės sveikatos centras
SĄVOKOS
Poveikis sveikatai – sveikatos būklės pokytis, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas. Teigiamas
poveikis turi teigiamos įtakos sveikatai arba turi įtakos jos gerinimui. Yra nustatyta, kad pojūtis, jog žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą, turi pasirinkimą, teigiamai veikia jo psichinę sveikatą ir aplinką, suteikia sveikatos jausmą. Neigiamas poveikis turi priešingą poveikį, sukelia ir turi įtakos sveikatos praradimui. Darbas nesaugiomis ir nehigieniškomis sąlygomis arba laiko praleidimas užterštoje vietovėje turi neigiamą poveikį fizinei sveikatai [2].
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio
visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas [22].
Poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas,
apibūdinimas ir įvertinimas [24].
Planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių
rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai [24].
Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – tam tikrų planų ir programų įgyvendinimo galimų
pasekmių aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas, per kurį rengiami strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dokumentai, konsultuojama, atsižvelgiama į vertinimo ir konsultacijų rezultatus prieš priimant ir (arba) tvirtinant planą ar programą, teikiama informacija, susijusi su sprendimu dėl plano ar programos priėmimo ir (arba) tvirtinimo [29].
Sanitarinė apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių
esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos [26].
Planai ir programos – nacionalinio, regioninio, rajono ar vietinio lygmenų planavimo dokumentai
(veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų plėtros planai ir programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kita, įskaitant planus ir programas, prie kurių finansavimo prisideda Europos Bendrija), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius teisės aktus ar kompetenciją, įgyvendinant viešąjį administravimą, ir
kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti reikšmingos aplinkai, įskaitant tokių planų ir programų visiškus ar dalinius pakeitimus [29].
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentų rengėjas – Lietuvos Respublikos arba
kitos Europos Sąjungos valstybės fizinis ar juridinis asmuo, turintis visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis poveikio visuomenės sveikata vertinimo veikla [25].
Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencija – dokumentas, patvirtinantis, kad fizinis ar
juridinis asmuo turi teisę vykdyti licencijuojamą visuomenės sveikatos priežiūros veiklą pagal jame nurodytą veiklos rūšį, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų ir reikalavimų [71].
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, taip pat Lietuvoje
veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos Tvarkos apraše nustatytos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros [25].
Visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar
grupės [24].
Suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba
gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas visuomenės sveikatos saugos srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis [25].
Visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių,
ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių ir psichologinių veiksnių, darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma [22].
Visuomenės sveikatos ekspertizė – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimo ar esamo
poveikio visuomenės sveikatai nustatymo bei išvadų ir pasiūlymų, kaip užkirsti kelią šiam poveikiui ar jį riboti, rengimo procesas [22].
Visuomenės sveikatos rizikos veiksniai – natūralūs gamtos bei dirbtiniai veiksniai, taip pat
gyvenimo ir elgesio įpročiai, dėl kurių poveikio atsiranda rizika visų gyventojų ar atskirų jų grupių sveikatai [22].
TURINYS
ĮVADAS ... 12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 14
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 15
1.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ... 15
1.1.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo proceso atsiradimas ... 15
1.1.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas užsienio šalyse ... 17
1.1.3. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pradžia Lietuvoje ... 23
1.1.4. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje ... 24
1.1.4.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas poveikio aplinkai vertinimo procese ... 27
1.1.4.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese ... 30
1.1.4.3. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas teritorijų planavimo procese ... 33
1.1.4.4. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas statybos techninių projektų rengimo procese ... 35
1.1.5. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra ... 37
1.2. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ... 39
1.2.1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veiklos kryptys ... 39
1.2.2. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dalyvavimas poveikio visuomenės sveikatai vertinime ... 41
1.3. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjai ... 43
1.4. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų požiūris į poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ... 45
2. TYRIMO METODOLOGIJA ... 51
2.1. Tiriamojo kontingento atranka ... 51
2.2. Duomenų rinkimo charakteristika ... 54
2.3. Tyrimo duomenų analizė ... 57
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 59
3.1. NVSC specialistų ir PVSV ataskaitų rengėjų požiūris į PVSV procedūrą ... 59
3.1.1. NVSC specialistų požiūris į PVSV procedūrą ... 60
3.1.2. PVSV ataskaitos rengėjų požiūris į PVSV procedūrą ... 73
3.2. NVSC specialistų požiūris į PVSV ataskaitų rengėjus ... 87
3.4. NVSC specialistų ir PVSV ataskaitų rengėjų bendradarbiavimas ... 100
3.4.1. NVSC specialistų požiūris į bendradarbiavimą su PVSV ataskaitų rengėjais ... 100
3.4.2. PVSV ataskaitų rengėjų požiūris į bendradarbiavimą su NVSC specialistais ... 103
IŠVADOS ... 107
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 109
LITERATŪRA ... 110
ĮVADAS
Viešosios politikos formuotojai nacionaliniame, regioniniame bei vietiniame lygmenyje kiekvieną dieną priima daugybę su jų veikla susijusių sprendimų, sukuria ir patvirtina įvairiausių strategijų, programų bei planų, net nesusimąstydami apie galimą jų poveikį visuomenės sveikatai. Ir tik praėjus tam tikram laikui ir pastebėjus, kokią didelę žalą gyventojų sveikatai padarė vienas ar kitas sprendimas, bandoma ieškoti alternatyvų, siekiant kiek įmanoma sumažinti dėl neracionalaus sprendimo atsiradusius neigiamus padarinius sveikatai. Kad būtų galima išvengti neigiamų padarinių visuomenės sveikatai, reikėtų iš anksto apsvarstyti visas galimas konkrečios alternatyvos pasekmes, tiek teigiamas, tiek neigiamas. Vienas iš būdų tai padaryti yra poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kuris nustato bet kurios politikos, strategijos, plano ar projekto galimus padarinius gyventojų sveikatai anksčiau, negu jie yra įgyvendinami [1].
Pasaulio sveikatos organizacijos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo žodyne poveikis sveikatai apibrėžiamas kaip sveikatos būklės pokytis, kuris gali būti teigiamas arba neigiamas. Teigiamas poveikis turi teigiamos įtakos sveikatai arba turi įtakos jos gerinimui. Yra nustatyta, kad pojūtis, jog žmogus gali kontroliuoti savo gyvenimą ir turi pasirinkimą, teigiamai veikia jo psichinę sveikatą ir aplinką, suteikia sveikatos jausmą. Neigiamas poveikis turi priešingą poveikį, sukelia ir turi įtakos sveikatos praradimui. Darbas nesaugiomis ir nehigieniškomis sąlygomis arba laiko praleidimas užterštoje vietovėje turi neigiamą poveikį fizinei sveikatai [2].
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas suprantamas kaip viena iš veiklų, kurių rezultatai gali turėti teigiamos įtakos pagrindiniams sveikatą lemiantiems veiksniams, t.y. gyvensenai ir aplinkai. Kaip nurodo PSO, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra procedūrų, metodų ir priemonių derinys, kuriuo galima įvertinti, kokį poveikį visuomenės sveikatai turės politika, programa, produktas ar paslauga [3].
PVSV taip pat gali būti vertinamas kaip visuomenės sveikatos priežiūros metodas, kuris sudaro sąlygas gyvenamosios ir darbo aplinkos kokybės išsaugojimui (nepabloginimui), sudaro sąlygas užtikrinti palankią aplinką gyventojų sveikatai, kurios pagrindu priimami subalansuoti plėtros sprendimai. Rengiant ūkinės veiklos projektus šis metodas taikomas įvertinti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį. Svarbu, kad visuomenei svarbūs procesai, tam tikrų metodų taikymas procesams įvertinti, vyktų kokybiškai ir jame aktyviai dalyvautų visos suinteresuotos grupės [4].
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas jau kelis dešimtmečius yra sėkmingai taikomas Europos Sąjungos šalyse senbuvėse bei pradėtas taikyti kai kuriose naujosiose Europos Sąjungos šalyse, o Lietuvoje – nuo 2004 m. atliekamas vertinant planuojamą ūkinę veiklą. Europos Sąjungos visuomenės sveikatos politikoje poveikio visuomenės sveikatai vertinimas įvardijamas kaip viena svarbiausių priemonių efektyvesnei sveikatos politikai formuoti.
Efektyvus poveikio visuomenės sveikatai vertinimas remiasi daugeliu vertybių ir įrodymų, skatina tarpžinybinę partnerystę ir bendruomenės dalyvavimą stiprinant sveikatą ir mažinant sveikatos netolygumus.
Šiuo metu Lietuvoje poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra taikomas tik lokaliu lygiu planuojamos ūkinės veiklos projektams. Dažnai susiduriama su skeptišku požiūriu į šią procedūrą, neįžvelgiant jos teikiamos naudos.
Temos aktualumas ir naujumas
Lietuvoje poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros nėra nagrinėtos. Tema yra nauja, tačiau labai aktuali, nes poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesas Lietuvoje pradėta taikyti palyginti neseniai, nėra patirties, ir tradicijų vykdant jį, todėl labai svarbu apžvelgti, moksliškai išanalizuoti ir įvertinti esamą situaciją, sukauptą patirtį bei pateikti įrodymais pagrįstas rekomendacijas PVSV gerinimui ir kokybės užtikrinimui. Tikimasi, kad nagrinėjama tema turėtų padėti išaiškinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų bendradarbiavimo ypatumus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese.
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – atskleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir poveikio
visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų bendradarbiavimo ypatumus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese.
Uždaviniai:
1. Atskleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų patirtį ir požiūrį į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesą.
2. Išanalizuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų nuomonę apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų kompetenciją ir atsakomybę bei ataskaitų kokybę.
3. Išanalizuoti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų nuomonę apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų kompetenciją ir darbo organizavimą bei teikiamų paslaugų atitikimą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų lūkesčiams.
4. Atskleisti ir aptarti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų rengėjų bendradarbiavimo poreikį ir galimybes poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas1.1.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo proceso atsiradimas
Norint pasiekti tiek socialinį, tiek ir politinį tikslą, t.y. sumažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį žmonių sveikatai arba visai jo išvengti, būtina kaupti bei sisteminti informaciją apie galimas pasekmes sveikatai, teikiant įvairius pasiūlymus, o jų alternatyvas perkelti į sprendimų priėmimo procesą. Vienas iš būdų tai padaryti galėtų būti poveikio sveikatai vertinimo metodo naudojimas. Šis metodas kilo iš poveikio aplinkai vertinimo procedūros, kuri Europoje pradėta taikyti 1960 metais. Pažymėtina, kad poveikio sveikatai vertinimo metodo atsiradimo pradžioje ši procedūra daugiausiai buvo siejama su sveikatos stiprinimu.
Pasaulio sveikatos organizacija išpopuliarino Nancy Milio sukurtą sveikos visuomenės politikos koncepciją, kurioje buvo svarstomi politinių sprendimų poveikiai visuomenės sveikatai. 1980– aisiais ir 1990–aisiais buvo patvirtinta, kad faktiškai visi politiniai sprendimai daro poveikį visuomenės sveikatai. Iš to sekė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo poreikio identifikavimas. 1980 metais buvo atlikta keletas aplinkos veiksnių poveikio visuomenės sveikatai vertinimų, kurie pirmiausia nagrinėjo ligų išsivystymo galimybes. 1992–1993 metais buvo atliktas pirmasis naujo modelio poveikio visuomenės sveikatai vertinimas antrojo Mančesterio (Anglija) oro uosto kilimo ir nusileidimo tako veiklai. Šis vertinimas nebuvo publikuojamas, tačiau lemiamai įtakojo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodų vystymąsi [5].
1994 m. Britų Kolumbijos (Kanada) Sveikatos apsaugos ministerija išleido priemonių rinkinį, kurio tikslas buvo įgalinti valstybės tarnautojus greitai atlikti vyriausybės numatomus PVSV. Taip pat buvo kuriamos PVSV direktyvos, skirtos regioninėms sveikatos valdyboms ir visuomenės sveikatos taryboms. 1995–aisiais Jungtinės Karalystės vyriausybė išleido vadovą „Politikos dokumentų vertinimas ir sveikata“. Jo autoriai buvo sveikatos ekonomistai ir todėl visas dėmesys buvo sutelktas į ekonominius PVSV aspektus. 1994–aisiais Australijos Nacionalinė sveikatos apsaugos ir medicininių tyrimų taryba susidomėjo aplinkos veiksnių PVSV ir sukūrė nacionalinį PVSV. 1995–aisiais nacionalinius vadovavimo principus sukūrė ir Naujoji Zelandija bei Kanada. Britų Kolumbijos Universitetas pavedė Kanados sveikatingumo departamentą atlikti tyrimą apie PVSV potencialą. Jo metu buvo sukurtas PVSV apibrėžimas, kuriuo ir rėmėsi PSO kurdama savąjį apibrėžimą [5].
1996 metais Alex Scott–Samuel buvo įgaliotas įvykdyti PVSV programą. Jis turėjo įvertinti galimus miestų plėtros programų poveikius visuomenės sveikatai ir parengti PVSV vystymosi metodologiją. 1997–2000 metais Liverpulio visuomenės sveikatos observatorija išleido septynis pranešimus apie įvykdytus PVSV, literatūros apžvalgą ir Mersisaido direktyvas, skirtas PVSV. Stipri politinė parama buvo suteikta PVSV po Leiboristų partijos rinkimų įvykusių 1997 metais. Europoje vystėsi PVSV varomoji jėga. To pasekoje, 1998 metais buvo suorganizuotas susitikimas Helsinkyje. Tai buvo Europos Komisijos finansuoto globalizacijos ir socialinės politikos projekto dalis. Po Helsinkyje įvykusio susitikimo, PSO įkūrė Europos PVSV elektroninio pašto diskusijų grupę. Vėliau įsteigė draugijas, planavo seminarus, organizavo Gioteborgo konsensuso konferenciją. [5].
Pagrindinis poveikio sveikatai vertinimo apibrėžimas buvo paskelbtas 1999 m. Pasaulio sveikatos organizacijos susitikime Geteborge. Susitikimo dokumente nurodoma, kad poveikio sveikatai vertinimas – tai procedūrų, metodų ir priemonių derinys, kurio pagalba vertinamas galimas politikos, programos ar projekto poveikis visuomenės sveikatai ir to poveikio paplitimas tarp gyventojų [3, 6 ].
Kiti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo apibrėžimai, kuriuos pateikia PSO:
„rizikos sveikatai, pagrįstai siejamos su tam tikru projektu, programa ar politika, pokyčio vertinimas, atliekamas konkrečiu tikslu“ [7].
„struktūrizuotas metodas, skirtas vertinti ir tobulinti įvairių sektorių, išskyrus sveikatos priežiūros sektorių, projektų ir politikų poveikį sveikatai. Tai daugiadisciplininis sprendimų priėmimo aplinkoje vykstantis procesas, apimantis kokybinių ir kiekybinių duomenų spektrą“ [8].
2006 m. Tarptautinės poveikio aplinkai vertinimo asociacijos sveikatos sektorius suformulavo penkis PVSV principus [3, 9-10]. Tai:
Demokratiškumo principas ― visuomenės teisė dalyvauti (tiek tiesiogiai, tiek atstovaujant
sprendimų priėmėjams) priimant sprendimus, kurie įtakoja jų gyvenimą. PVSV turėtų sudominti ir įtraukti visuomenę bei informuoti ir, pagrindžiant žiniomis, įtikinti sprendimų priėmėjus. Vertinime turėtų būti išskiriami tie žmonės, kurie rizikuoja savo noru ir tie, kurie patiria riziką nenoromis.
Teisingumo (arba lygybės) principas. Poveikio visuomenės sveikatai vertinime turėtų būti
veiksnių ir/ar skirtingų populiacijos grupių sveikatos būklės. Vertinime poveikis sveikatai turėtų būti nustatomas skiriant ypatingą dėmesį labiau pažeidžiamoms populiacijos grupėms. Reikėtų pateikti rekomendacijas, kaip pagerinti numatomą planą/projektą, kad būtų išvengta žalingo poveikio rizikos grupėms.
Darnaus vystymosi principas. Bet kokia plėtra turėtų užtikrinti esamos visuomenės
poreikius, neapribojant ateities kartų galimybių tenkinti savo poreikius. Poveikio visuomenės sveikatai vertinime turėtų būti įvertinti trumpalaikiai ir ilgalaikiai planuojamos ūkinės veiklos poveikiai.
Etiško įrodymų taikymo principas. Įrodymai turi būti pateikiami, pritaikomi bei
interpretuojami tiksliai ir skaidriai. Reikėtų naudoti tik geriausius bei patikimiausius įrodymus, kuriuos pateikia skirtingos disciplinos ir metodikos. Rekomendacijos, pateikiamos įvertinus visus galimus įrodymus, turi būti nešališkos. Potencialūs PŪV poveikiai PVSV–e turėtų būti įrodyti, o rekomendacijos pagrįstos. Planuojamų alternatyvų PVSV neturėtų nei palaikyti, nei atmesti ― tiesiog turėtų būti atliekamas tikslus ir skaidrus vertinimas.
Visapusiško požiūrio į sveikatą (vertinimo) principas. Fizinį, psichinį/psichologinį ir
socialinį gerbūvį sąlygoja platus visų visuomenės sektorių veiksnių spektras. PVSV turėtų būti įvertintas platus sveikatą lemiančių veiksnių spektras.
1.1.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas užsienio šalyse
Įvairiose pasaulio ir Europos šalyse poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesas ir jo etapai bei procedūros skiriasi, tačiau tarptautiniu mastu egzistuoja pripažinta klasikinio PVSV proceso struktūra, sudaryta iš vienas po kito einančių etapų (procedūrų), t.y. atranka, apimties nustatymas, rizikos analizė, ataskaitos rengimas, sprendimų priėmimas, stebėsena ir įvertinimas.
PSO pažymi, kad nėra vienintelio teisingo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodo, kai kalbama apie didžiulį sprendimų diapazoną, varijuojantį nuo tarptautinės politikos iki vietinių projektų. Tuo atveju, kai temų sąrašas yra platus, pastarasis metodas kinta priklausomai nuo svarstomo konkretaus klausimo. Tačiau dažniausiai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas turi penkis etapus: atranka, apimties nustatymas, poveikio vertinimas, sprendimų priėmimas ir stebėsena (žr. 1.1 pav.).
1 etapas – atranka. Jis padeda nustatyti, ar konkretus sprendimas gali turėti padarinių
politikoje ar programoje yra įmanoma jį atlikti [11]. Taigi šiame etape pirmiausiai yra atrenkami visi tie pasiūlymai, kuriems nereikia atlikti PVSV tam, kad ir taip maži vertinimui skirti resursai būtų panaudojami efektyviai. Atrankos metu taip pat yra apibrėžiami tokie elementai kaip PVSV objektai ir tikslai bei pagrindinės vertybės.
2 etapas – apimties nustatymas. Jis padeda sudaryti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo
planą, o kartu nustato atvejus, kuriems esant sprendimas galėtų paveikti sveikatą, taip pat nustato kas gali būti paveiktas ir kaip tas poveikis turėtų būti vertinamas [6]. Be to, yra nurodomi metodai ir ištekliai, kurie bus naudojami atliekant PSV. Trumpai tariant, šiame etape nusistatoma, ką ir kaip vertinti.
3 etapas – poveikio vertinimas. Tai svarbiausias etapas, kuris paaiškina įvairių poveikių
sveikatai, atsiradusių po tam tikrų skirtingų pasiūlymų pasirinkimo, pobūdį bei mastą, taip pat padeda nustatyti bei apskaičiuoti galimą riziką bei žalą žmonių sveikatai.
4 etapas – sprendimų priėmimas. Pagrindinis dėmesys šiame etape yra sutelktas į pranešimo
rengimą bei pateikimą, įtraukiant į jį informaciją gautą iš tarpininkų (suinteresuotų visuomenės narių, visuomeninių organizacijų ir t.t.), dalyvavusių vertinime. Pranešimo pateikimas sprendimų priėmėjams yra svarbiausias mechanizmas, kuriuo remiantis vertinimo rezultatai daro įtaką konkretaus pasiūlymo vystymuisi ir/arba įgyvendinimui [6]. Taigi šiame etape vertintojai siekia apibrėžti ir pateikti sprendimų priėmėjams rekomendacijas kaip sumažinti neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba visai jo išvengti, taip pat stengiasi pabrėžti tuos pasirinkimus, kurie turi teigiamą poveikį.
5 etapas – stebėsena. Šio etapo metu stebima situacija, kaip yra įgyvendinamas pasirinkimas,
taip pat žiūrima, ar poveikio sveikatai vertinimas turėjo įtakos sprendimų priėmimo procesui ar ne. Šiuo atveju galima pastebėti, kad stebėsenos bei įvertinimo etapas susideda iš kelių dalių: 1) proceso įvertinimo, t.y. ar procesas buvo sėkmingas praktikoje; 2) poveikio įvertinimo, ar buvo priimtos ir įgyvendintos vertintojų pateiktos rekomendacijos; 3) rezultatų įvertinimo, ar pagerėjo sveikatos rodikliai, po to, kai buvo įgyvendintas pasiūlymas [6]. Stebėsena, ypač ilgalaikė, dažniausiai atliekama tam, kad būtų galima įsitikinti, ar PVSV metu padarytos prognozės buvo tikslios ir ar pagerėjo konkrečios bendruomenės narių sveikata bei su sveikata susijęs jų funkcionavimas. Būtent atliekant stebėseną dažnai pastebima, kad sprendimų priėmėjai iš tikrųjų nepaiso vertintojų rekomendacijų, nors prieš tai su jomis ir sutiko [11].
1.1 pav. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra
(Sudaryta pagal PSO interneto svetainėje pateiktą informaciją. Health Impact Assessment (HIA), Tools and methods, http://www.who.int/hia/tools/en)
Atliekant poveikio sveikatai vertinimą, išskiriami pagrindiniai vertinimo aspektai (uždaviniai) [13]:
situacijos (įskaitant ir politinę (kai taikytina)) analizė;
poveikį patirsiančių sričių ir bendruomenių įvardijimas ir apibūdinimas;
veikla ir poveikio sveikatai vertinimu suinteresuotų šalių įvardijimas, pagrindinių informacijos šaltinių apie galimą poveikį sveikatai nustatymas;
tikėtinų poveikių svarbos, masto ir atsiradimo tikimybės įvertinimas;
alternatyvių galimybių analizė ir rekomendacijos, kaip išvengti neigiamų ir sustiprinti teigiamus poveikius.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo veikla vyksta daugelyje Europos šalių. Kai kuriose šalyse PVSV atliekamas kaip eksperimentinis projektas, kuriuo bandoma įvertinti patį mechanizmą, kai tuo pačiu metu kitose šalyse PVSV turi įspūdingą profesinę patirtį.
E. Bourcier, D. Charbonneau, C. Cahill, A.L. Dannenberg 2011 – 2014 m. atlikto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo proceso Jungtinėse Amerikos valstijose tyrimą [14]. Tyrimo metu buvo išnagrinėtos 23sėkmingai atliktos PVSV procedūros (2005 – 2013 m., 16–oje valstijų), atlikti
interviu su tyrėjais, suinteresuotųjų šalių atstovais ir sprendimų priėmėjais, taip pat atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 144 PVSV praktikai.
Sprendimų priėmėjų interviu analizė parodė, kad PVSV gali tiesiogiai paveikti sprendimus kurie nėra susiję su sveikatos sektoriumi. PVSV taip pat gali pakeisti sprendimų tikslą, sukurti susitarimus ir santykius tarp sprendimų priėmėjų ir jų rinkėjų, suteikti bendruomenių nariams stipresnį balsą sprendimuose, kurie gali tiesiogiai paveikti juos. Respondentai interviu metu nurodė veiksnius, kurie įtakoja sėkmingą PVSV procedūros įgyvendinimą:
tinkamų ekspertų, atliekančių PVSV pasirinkimas;
suinteresuotųjų šalių ir sprendimų priėmėjų įtraukimas į PVSV procesą; profesionalių, aiškių ir pamatuojamų rekomendacijų pateikimas;
procedūros atlikimas laiku;
tinkamos informacijos pateikimas visuomenei naudojant įvairaus pobūdžio informacijos sklaidos metodus.
Anot respondentų didžiausi iššūkiai su kuriais jie susidūrė buvo politiniai pokyčiai PVSV vykdymo metu, vietovės duomenų prieinamumas ir pažeidžiamų gyventojų grupių įtraukimas į procesą.
Anot 84 proc. internetinės apklausos respondentų, PVSV procesas, kuriame jie dalyvavo, buvo sėkmingas. Respondentų nuomone, svarbiausia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslai yra:
rekomendacijų, įtakojančių sprendimų priėmimą parengimas (87 proc. respondentų); su sveikata susijusių tikslų įtraukimas į kitų sektorių planus (68 proc. respondentų); ilgalaikė tarpsektorinė partnerystė (64 proc. respondentų);
bendros nuomonės formavimas ir nauji būdai pažvelgti į sveikatos problemas (35 proc. respondentų);
padidėjęs bendruomenės gebėjimas priimti sprendimus ir dalyvauti PVSV procese (33 proc. respondentų);
požiūrio pasikeitimas (25 proc. respondentų).
Tyrimo metu buvo klausiama kokių atsakymų PVSV praktikai sulaukė iš sprendimų priėmėjų, su kuriais tiesiogiai bendravo PVSV proceso metu. 62 proc. apklaustųjų sulaukė priimtinų, 15 proc. neaiškių/nekonkrečių, 10 proc. neutralių, 8 proc. malonių, 3 proc.
atmestinų/neigiamų ir 2 proc. neprisiminė atsakymų. 80 proc. respondentų teigė, kad sudomino ir pritraukė pažeidžiamų grupių atstovus dalyvauti PVSV procese.
Šio tyrimo rezultatai parodė, kad PVSV yra naudinga priemonė siekiant prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo, nes ji gali turėti teigiamos įtakos priimant sprendimus, kurie nesusiję su sveikatos sektoriumi. Taip pat šis metodas labai tinkamas tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir didina sprendimų priėmėjų informuotumą apie sveikatos problemas.
Iki 2005 metų Europoje buvo atlikta apie 400 oficialių PVSV. Jie buvo atlikti Belgijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje bei Švedijoje [5].
Europos Bendrijos Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovams pabrėžus, jog geriausia aplinkosaugos politika – užkirsti kelią teršimui ten, kur jis kyla, o ne vėliau bandyti kovoti su jo padariniais po ilgų diskusijų ir kūrimo proceso 1985 m. birželio 27 d. buvo priimta direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo [15]. Ja grindžiamas požiūris, jog į ūkinės veiklos poveikį aplinkai būtina atsižvelgti kiek įmanoma ankstesnėje visų techninio planavimo ir sprendimų priėmimo procesų stadijoje, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti sveikesnę aplinką ir tuo prisidėti prie gyvenimo kokybės kūrimo, užtikrinti rūšių įvairovės palaikymą ir palaikyti ekosistemos, kaip pagrindinio gyvybės šaltinio, reprodukcijos pajėgumą. Ši ES direktyva buvo pirmoji, kurioje nurodoma, kad būtina vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį žmonių sveikatai.
Nuo 1992 m., įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, ES šalyse narėse buvo nurodoma, kad sveikatos apsauga turi būti sudedamoji kitų Bendrijos politikos krypčių dalis. Tačiau šis nurodymas buvo privalomas tik ES šalims narėms. 2004 m gegužės 1 d. Europos Sąjunga žymiai išsiplėtė, nes prie esamų 15 šalių prisijungė 10 naujų šalių narių, tarp jų ir Lietuva.
2005 m. K. Lock ir M. McKee parengė poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros įgyvendinimo apžvalgą Europos Sąjungos šalyse [16]. Tyrimo metu buvo nagrinėjami ES teisinė bazė, bei ES šalių politikos, susijusios su poveikio visuomenės sveikatai vertinimu. Konstatuojama, kad nors nėra Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių PVSV procedūrą, 12 šalių senbuvių mano, kad ji yra reikalinga ir keletas šalių (Švedija, Anglija, Olandija) ją įgyvendina. 8 iš 10 naujų šalių narių, tarp jų ir Lietuva, yra susidūrusios su PVSV procedūra arba ją taiko. Pažymima, kad Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Estijoje ir Čekijoje taikomas aplinkos sveikatos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodas, kuomet poveikio sveikatai vertinimas
siejamas su aplinkosauginiais projektais, pavyzdžiui aplinkos oro taršos ar atliekų tvarkymo projektais.
2008 m. SRJ Kræmer, LT Nikolajsen, G. Gulis atliko tyrimą, kurio metu analizavo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros įgyvendinimą Danijos savivaldybių sveikatos politikose [17]. Buvo atliktas kokybinis, pusiau struktūruoto interviu tipo, tyrimas 6 savivaldybėse (3–jose, kur PVSV įtraukas į sveikatos politikas, 3 – kur neįtrauktas). Tyrimo rezultatai parodė, kad neaptikta reikšmingų skirtumų tarp respondentų žinių apie PVSV procesą, nepaisant to, kad dalyje savivaldybių jis neįgyvendinamas.
Anot tyrimo autorių, pagrindiniai trukdžiai, siekiant įgyvendinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procesą yra vertinimo metodų, tarpsektorinio darbo ir gebėjimų trūkumas. Tyrėjai pastebėjo, kad organizacinė savivaldybės struktūra ir darbo organizavimo sistema (centralizuota ar labiau paskirstyta) vaidina svarbų vaidmenį įgyvendinant PVSV procedūrą savivaldybėje. Autoriai teigia, kad siekiant geresnio PVSV proceso įgyvendinimo Danijos savivaldybėse, reikia sistemingai stiprinti gebėjimus, ypatingą dėmesį skiriant asmens gebėjimams, ir plėtoti proceso įgyvendinimo priemones bei metodus.
2008 m. E. Ison atliko tyrimą apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimą Europos miestų tinkle. Tyrimą sudarė 2 elektroninės apklausos, kurios buvo išsiųstos 77 Europos miestų atstovams [18]. Tyrimo rezultatai parodė, kad pagrindinės kliūtys įgyvendinant PVSV yra: įgūdžių, žinių ir patirties PVSV srityje stoka, procedūros naujumas, teisinės bazės ir politinė paramos trūkumas. Dauguma respondentų teigė, jog jie neturi pakankamai išteklių, žinių ar patirties, kad galėtų pasiekti visus PVSV tikslus.
2012 m. SRJ Kræmer, G. Gulis atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti kaip Danijos ligų prevencijos komiteto (DLPK) nariai ir PVSV ekspertai vertina poveikio visuomenės sveikatai vertinimo proceso aktualumą [19]. Tyrimą sudarė interviu su 6 DLKL nariais ir 100 PVSV ekspertų internetinė apklausa. Tyrimo metu buvo vertinama, kaip įvairūs dalyviai supranta tris žodžius: tiesioginis, dokumentuotas („pagrįstas dokumentais“) ir aktualus. Tyrėjų nuomone, PVSV laikomas aktualiu, kai „daroma prielaida, kad yra tiesioginis ir dokumentais pagrįstas poveikis žmonių sveikatai ir mirtingumui“. Pagrindinis PVSV inicijavimo kriterijus – ar tikimasi, kad į PVSV rezultatus bus atsižvelgta priimant sprendimus. Antras kriterijus – kaip sprendimus priimantys asmenys suvokia tai, ar tam tikras sprendimas bus aktualus PVSV, ir kaip interpretuoja tą sprendimą. DLPK narių supratimu, „tiesioginis“ reiškia (sveikatą) lemiančių veiksnių ir susijusių
rizikos veiksnių sąryšį. PVSV ekspertai mano, kad šis žodis reiškia politikos (veiklos krypties) ir susijusių rizikos veiksnių sąryšį. Abi apklaustųjų grupės pirmenybę teikė mokslinių duomenų naudojimui laikantis tradicinės biomedicininių duomenų hierarchijos, tačiau PVSV ekspertai, be to, mano, kad verta naudoti ir kitus, silpnais laikomus, duomenis, pvz. vietos bendruomenės žinias. Daugumos PVSV ekspertų supratimu, atlikti PVSV yra būtina, kai tikimasi, kad į jo rezultatus bus atsižvelgta priimant sprendimus; kai tikslinė grupė yra arba labai specifinė gyventojų grupė, arba visi gyventojai; arba kai tikimasi ilgalaikio poveikio sveikatai.
1.1.3. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo pradžia Lietuvoje
Lietuvoje dar iki nepriklausomybės atgavimo valstybinės sanitarinės priežiūros metu buvo vertinama atitiktis sanitarijos ir higienos taisyklėms, „skiriant sklypus statybai, išplanuojamoms ir statomoms gyvenvietėms, atliekant perspektyvinį pramonės įmonių išdėstymo planavimą, projektuojant, statant bei rekonstruojant įmones arba keičiant jų gamybos profilį bei technologiją, taip pat atiduodant naudoti gyvenamuosius namus, kultūrinius buitinius pastatus, pramonės ir kitas įmones bei įrenginius“ [20], t. y. perspėjamoji visuomenės sveikatos priežiūra [5].
Nacionalinės sveikatos tarybos 2000 metų metiniame pranešime pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje buvo pateiktos PSO Europos sveikatos politikos centro direktorės Anna Ritsatakis suformuluotos poveikio visuomenės sveikatos vertinimo tezės. Tezių pirmajame sakinyje buvo pavartotas žodis „įtaka“, tačiau vėliau tezių vertėjas iš anglų kalbos pradėjo naudoti žodį „poveikis“. Atsižvelgiant į tai, kad PSO siūlė ir siūlo šį visuomenės sveikatos priežiūros metodą taikyti vertinant politikos, programų ir projektų galimą poveikį populiacijos ir atskirų jos grupių sveikatai, teisingesnis metodo pavadinimas būtų „įtakos visuomenės sveikatai vertinimas“. Teisingesnis būtų ir dėl to, kad Lietuvoje praktikoje terminas „poveikis“ suprantamas, kaip rezultatas ar veikimo pasireiškimas. Profesine dalykine prasme poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatas yra galima įtaka, be konkrečių sveikatos pagerėjimo ar blogėjimo rodiklių skaitmeninių išraiškų. Tai atitinka daug metų Lietuvoje vykdytą kitą visuomenės sveikatos priežiūros metodą – perspėjamąją visuomenės sveikatos priežiūrą [5].
Lietuvoje PVSV modelis skiriasi nuo kitų šalių poveikio sveikatai vertinimo modelių: sąvoka, tikslais, uždaviniais, paskirtimi, taikymo principais bei metodiniais aspektais. Šiuo metu Lietuvoje PVSV planuojamos ūkinės veiklos projektams yra taikomas tik lokaliu lygiu. Politikų, strategijų ar programų vertinimui PVSV netaikomas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ir
sprendimų poveikio vertinimo procedūrose ir metodikose PVSV neišplėtotas. Dažnai susiduriama su skeptišku požiūriu į PVSV, neįžvelgiant jo teikiamos naudos viešosios politikos formavime [21].
1.1.4. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatose įtvirtinta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas [22].
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniuose nurodymuose [23] išskiriami PVSV pagrindiniai poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslai, kurie susiję su planuojamos ūkinės veiklos poveikio sveikatai vertinimu, t.y.:
nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai; pasiūlyti pašalinti arba sumažinti kenksmingą visuomenės sveikatai poveikį
atitinkamomis priemonėmis;
motyvuotai pritarti ar nepritarti ūkinei veiklai pasirinktoje vietoje.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo Lietuvoje pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme [22]. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sąvoka apibrėžiama įstatymo 2 str. 8 d. kaip „planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas“. Įstatymo [22] 25 straipsnyje nurodoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Be to, pažymima, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [24] nenumatytus atvejais
Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarką [25], poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai:
įmonės, projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmonių gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia šių statinių sanitarines apsaugos zonas;
asmenys rengia teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus;
asmenys, kurie verčiasi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta ūkine komercine veikla, pateikia paraišką gauti leidimą–higienos pasą.
2011 m. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atveju tvarkos aprašas papildytas nuostata, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d., PVSV atliekamas, kai būtina nustatyti ar tikslinti sanitarines apsaugos zonas [25].
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 38 str. 3 d., 2004 m. yra patvirtinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai [26].Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas, kaip:
savarankiška procedūra (planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai
vertinimas) [27];
poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis (planuojamos ūkinės veiklos poveikio
aplinkai vertinimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dalis) [28].
planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo dalis (strateginio
pasekmių aplinkai vertinimo pasekmių visuomenės sveikatai dalis) [28].
Pagrindiniai Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ar su juo susiję yra šie:
Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56–2225; 2010, Nr.57–2809);
Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 39–1092);
Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64–2330);
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr.107–2391; 2010, Nr.84–4404).
Įstatymų lydimieji teisės aktai:
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2003 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V–50 (Žin., 2003, Nr. 18–794; 2004, Nr. 109– 4091);
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V–491 (Žin., 2004, Nr. 106–3947);
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. V–713 ,,Dėl Priemonių ir įrangos licencijuojamai visuomenės sveikatos priežiūros veiklai vykdyti sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 107–4493);
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V–1116 ,,Dėl Licencijuojamos visuomenės sveikatos priežiūros veiklos kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 2–76);
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. V–868 „Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 120–6145);
Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V– 586 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 134–4878).
PVSV ataskaitos visuomenės sveikatą įtakojančių rizikos veiksnių duomenys paprastai lyginami su Lietuvos higienos normose nustatytomis didžiausiomis leistinomis koncentracijomis, todėl PVSV procedūroms reikšmingos yra šios Lietuvos higienos normos:
Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ (Žin., 2009, Nr. 38– 1466);
Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75–2990);
Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ (Žin., 2007, Nr. 55–2162);
Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo dažnių juostoje“ (Žin., 2011, Nr. 29–1374);
Lietuvos higienos norma HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ (Žin., 2010, Nr. 120–6148).
1.1.4.1. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas poveikio aplinkai vertinimo procese
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas užtikrina, kad galimas ekonominės plėtros poveikis aplinkai bus įvertintas ir į jį bus atsižvelgta prieš pradedant ūkinę veiklą. Taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūras, numatomas ūkinės veiklos poveikis aplinkai, parengiamos priemonės neigiamam poveikiui išvengti arba sušvelninti, pasirenkami priimtiniausi ekonominės veiklos plėtros variantai. Taigi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas užtikrina, kad leidimas pradėti veiklą būtų suteiktas tik toms įmonėms, kurių poveikis aplinkai, įskaitant visuomenės sveikatą, yra priimtinas.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, gali būti sudėtine poveikio aplinkai vertinimo proceso dalimi, kuomet ūkinė veikla patenka į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo [24] 1 priedą ar 2 priedą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso pagrindinės procedūros pateiktos 1.2 paveiksle.
1.2 pav. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (šaltinis: LR AM puslapis: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1043)
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme [24] ir jo lydimuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, vadovaujantis aplinkos apsaugos ministro patvirtintais PAV rengimo metodiniais nurodymais [29].
Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių galimas poveikis visuomenės sveikatai.
Visuomenės sveikatos centrai, dalyvaudami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese nagrinėja Aplinkos apsaugos agentūros priimtas atrankos išvadas dėl PAV būtinumo, nagrinėja ir derina PAV programas ir ataskaitas.
Remiantis visuomenės sveikatos centrų 2013 – 2015 m. metinėmis veiklos plano ataskaitomis [30–59] sudaryti visuomenės sveikatos centrų dalyvavimo poveikio aplinkai vertinimo procese žemėlapiai (žr. 1.3 pav.).
2013 m. daugiausiai išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo nagrinėjo Vilniaus (143), Kauno (110), Klaipėdos (90) ir Šiaulių (86) visuomenės sveikatos centrai. 2014 m. stebimas PAV atrankų skaičiaus sumažėjimas visoje Lietuvoje, o daugiausiai jų nagrinėjo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrai. 2015 m. daugiausia PAV atrankų nagrinėjo Klaipėdos (95), Kauno (90) ir Šiaulių (82) visuomenės sveikatos centrai (žr. 1.3 pav.).
2013 – 2015 m. laikotarpiu Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrai suderino daugiausiai poveikio aplinkai vertinimo programų. 2013 m. Marijampolės ir Alytaus VSC, 2014 m. – Tauragės ir Panevėžio VSC, o 2015 m. – Telšių, Tauragės ir Marijampolės VSC nenagrinėjo PAV programų (žr. 1.3 pav.).
Nagrinėjamu laikotarpiu pastebimas PAV ataskaitų skaičiaus sumažėjimas: 2013 m. jų buvo nagrinėta 40, 2014 – 38, 2015 – 33. Daugiausiai PAV ataskaitų nagrinėjo Vilniaus (2013 m. – 9, 2014 m. – 7, 2015 m. – 9), Kauno (2013 m. – 4, 2014 m. – 8, 2015 m. – 5) ir Klaipėdos (2013 m. – 5, 2014 m. – 9, 2015 m. – 8) visuomenės sveikatos centrai. Panevėžio VSC 2013 – 2014 m. nenagrinėjo PAV ataskaitų, o 2015 m. išnagrinėjo 2. Tauragės VSC 2013 m. išnagrinėjo 2, o 2014 – 2015 m. nenagrinėjo PAV ataskaitų (žr. 1.3 pav.).
1.3 pav. Visuomenės sveikatos centrų dalyvavimas poveikio aplinkai vertinimo procese 2013 – 2015 m.
(žemėlapiai parengti su QGIS, pagrindas – GDR250LT administracinės ribos)
1.1.4.2. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese
Siekiant išsaugoti švarią ir sveiką aplinką, vis daugiau atsakomybės tenka ūkio sektoriams, dėl kurių plėtros rengiamos strategijos (energetikos strategija, atliekų tvarkymo strategija ir kt.). Kuriant tiek šalies ūkio šakų, tiek ir atskirų įmonių veiklos plėtros strategijas, vis plačiau taikomi darnaus vystymosi principai, atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas [60].
Planų ir programų pasekmių visuomenės sveikatai vertinimą PSO rekomenduoja kaip priemonę, kuri gali paveikti kitų sektorių (ne sveikatos priežiūros) sprendimus, kad būtų keičiama fizinė ir socialinė aplinka ir taip užtikrinamas visuomenės ir individo sveikatos puoselėjimas [61].
Plano ar programos sprendiniai gali turėti įtakos visuomenės sveikatai, todėl siekiant, kad sprendiniai turėtų teigiamą poveikį bei sumažintų ar pašalintų neigiamus poveikius, atliekamas
strateginis pasekmių visuomenės sveikatai vertinimas. SPAV atliekamas vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu [29], SPAV atrankos aprašu [28], visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais [62] ir visuomenės dalyvavimo SPAV procese ir vertinimo subjektų informavimo tvarkos aprašu [63].
Strateginio pasekmių visuomenės sveikatai vertinimo procesas pavaizduotas 1.4 paveiksle.
1.4 pav. Strateginio pasekmių visuomenės sveikatai vertinimo etapai
Strateginio pasekmių visuomenės sveikatai vertinimo tikslai:
nustatyti galimas reikšmingas tiesiogines, netiesiogines, kaupiamąsias, sąveikaujančias (sinergetines), trumpalaikes, vidutinės trukmės, ilgalaikes, nuolatines, laikinas, teigiamas ir neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.
apibūdinti ir įvertinti plano (programos) reikšmingas pasekmes visuomenės sveikatai. pasiūlyti šalinti arba mažinti neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai ir didinti
teigiamas pasekmes tinkamomis priemonėmis.
užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su atsakingomis už visuomenės sveikatą institucijomis ir visuomene.
užtikrinti, kad organizatorius turės išsamią informaciją apie reikšmingas plano ar programos įgyvendinimo pasekmes visuomenės sveikatai ir atsižvelgs į ją, pasirinkdamas plano (programos) sprendinių alternatyvą.
pateikti motyvuotas išvadas dėl plano (programos) sprendinių atitikimo visuomenės sveikatos išsaugojimo (stiprinimo) tikslus ir, esant pakankamai informacijai, visuomenės sveikatos teisės aktų reikalavimus.
Strateginio pasekmių visuomenės sveikatai vertinimo objektai:
organizatoriaus pasiūlyti vertinimo planai (programos) ir Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos apraše nustatyti planai (programos).
per atranką nusprendžiama, kad privaloma atlikti konkretaus plano ar programos strateginį pasekmių visuomenės sveikatai vertinimą.
Pasekmių įvertinimas:
įvertinami galimi sveikatos būklės pokyčiai, veikiamų asmenų skaičius, pasekmių trukmė, sunkumas, tiesioginis, netiesioginis ar bendras poveikis. Pasekmės įvertinamos kiekybiniu būdu arba vadovaujantis moksliniais tyrimais.
galimi sveikatos būklės pokyčiai: užkrečiamos ir neužkrečiamos ligos, mitybos problemos ir nutukimas, traumos ir kitos išorinės priežastys, psichinė sveikata ir psichosocialiniai sutrikimai, socialinis gerbūvis, gyvensenos pokyčiai.
Visuomenės sveikatos centrai, dalyvaudami planų ir programų strateginiame pasekmių vertinime teikia išvadas dėl SPAV atrankos dokumentų (SPAV ATR), SPAV apimties nustatymo dokumentų (SPAV AND) ir SPAV ataskaitų (SPAV AT) kokybės.
Remiantis visuomenės sveikatos centrų 2013 – 2015 m. metinėmis veiklos plano ataskaitomis [30–59] sudaryti visuomenės sveikatos centrų dalyvavimo strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese žemėlapiai (žr. 1.5 pav.).
Nagrinėtu laikotarpiu išvadų dėl strateginio pasekmių aplinkai vertinimo būtinumo daugiausiai buvo pateikta Vilniaus (2013 m. – 54, 2014 m. – 78, 2015 m. – 22), Kauno (2013 m. – 24, 2014 m. – 22, 2015 m. – 24), Klaipėdos (2013 m. – 44, 2014 m. – 32, 2015 m. – 26) ir Utenos (2013 m. – 36, 2014 m. – 20, 2015 m. – 11) visuomenės sveikatų centruose (žr. 1.5 pav.).
2013 – 2015 m. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras išnagrinėjo daugiausiai SPAV apimties nustatymo dokumentų (2013 m. – 24) ir SPAV ataskaitų (2013 m. – 21). Alytaus VSC 2014 – 2015 m. nenagrinėjo SPAV apimties nustatymo dokumentų, tačiau išnagrinėjo po 1 SPAV ataskaitą (žr. 1.5 pav.).
1.5 pav. Visuomenės sveikatos centrų dalyvavimas strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese 2013 – 2015 m.
(žemėlapiai parengti su QGIS, pagrindas – GDR250LT administracinės ribos)
1.1.4.3. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas teritorijų planavimo procese
Nuo teritorijų planavimo priklauso ne tik krašto tvarkymas, bet ir valstybinės bei regioninės aplinkos politikos įgyvendinimas. Planuojant teritorijas, nustatoma teritorijų paskirtis, prioritetai, jų galimas naudojimas ir raidos kryptys, gamtonaudos ir aplinkosaugos režimas, žemės, vandenų, miškų ir gyvenviečių tvarkymas bei infrastruktūros objektų išdėstymas derinant visų ūkio veiklos sričių poreikius su aplinkos apsaugos interesais, t. y. sudaromos prielaidos subalansuotai šalies teritorijos raidai, formuojant sveiką ir harmoningą žmonių gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką [60].
Teritorijų planavimo dokumentų vertinimas poveikio visuomenės sveikatai požiūriu šiuo metu gali būti ir yra atliekamas per strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūrą, kuri detaliau aprašyta 1.1.4.2 poskyryje.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo vienas iš tikslų yra „kurti sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas gyvenamosiose vietovėse“ [65]. Šis tikslas atitinka planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo principus.
Rengiant teritorijų planavimo dokumentus atliekamas teritorijos vystymo galimybių vertinimas, vystymo tendencijų ir probleminių situacijų bei arealų nustatymas, o visuomenės sveikatos priežiūros aspektui vertinti atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas.
Visuomenės sveikatos centrai, dalyvaudami teritorijų planavimo procese išduoda planavimo sąlygas planavimo dokumentams rengti, vertina ir teikia pažymas parengtiems teritorijų planavimo dokumentams.
Remiantis visuomenės sveikatos centrų 2013 – 2015 m. metinėmis veiklos plano ataskaitomis [30–59] sudaryti visuomenės sveikatos centrų dalyvavimo teritorijų planavimo procese žemėlapiai (žr. 1.6 pav.).
Nagrinėtu laikotarpiu daugiausia planavimo sąlygų išduota didžiųjų miestų Vilniaus (2013 m. –1599, 2014 m. – 640, 2015 m. – 304), Kauno (2013 m. – 949, 2014 m. – 262, 2015 m. – 128) ir Klaipėdos (2013 m. – 722, 2014 m. – 193, 2015 m. – 106) visuomenės sveikatos centruose (žr. 1.6 pav.).
Daugiausia teritorijų planavimo dokumentų išnagrinėta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centruose, tačiau 2013 – 2014 m. stebimas didelis teritorijų planavimo dokumentų derinimo skaičius Šiaulių (2013 m. – 272, 2014 m. – 259), Panevėžio (2013 m. – 261, 2014 m. – 307) ir Utenos (2013 m. – 208, 2014 m. – 139) visuomenės sveikatos centruose (žr. 1.6 pav.).
1.6 pav. Visuomenės sveikatos centrų dalyvavimas teritorijų planavimo procese 2013 – 2015 m. (žemėlapiai parengti su QGIS, pagrindas – GDR250LT administracinės ribos)
1.1.4.4. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas statybos techninių projektų rengimo procese
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 str. nurodoma, kad statinys ar jo dalis turi būti suprojektuotas taip, kad nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai [66]. Minėtame įstatyme nurodoma, kad statinys turi būti taip statomas ir pastatytas, o jo sklypas taip tvarkomas, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, būtų užtikrinta apsauga nuo oro, vandens ar dirvožemio teršimo, keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingo spinduliavimo.
Vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 25 str., statinių projektams būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Be to, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentai yra pripažinti vienu iš esminių dokumentų, kurie turi būti pateikiami statinio projektuotojui pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas [67].
Visuomenės sveikatos centrai, dalyvaudami statybų valstybinės priežiūros procese išduoda bendrąsias statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymas, pažymas, kurių išvadoje nurodoma, kad statinio projekto sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, tikrina statinius (visuomenės sveikatos centro specialistas – Užbaigimo komisijos narys).
Remiantis visuomenės sveikatos centrų 2013 – 2015 m. metinėmis veiklos plano ataskaitomis [30–59] sudaryti visuomenės sveikatos centrų dalyvavimo statybų valstybinės priežiūros procese žemėlapiai (žr. 1.7 pav.).
2013 – 2015 m. Vilniaus ir Kauno visuomenės sveikatos centrai išsiskyrė didesniu skaičiumi išduotų bendrųjų statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymų (žr. 1.7 pav.).
Tačiau lyginant statinio projektavimo dokumentų tikrinimo pažymų, kurių išvadose nurodoma, kad statinio projekto sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, skaičių, mažiausiai neatitikimų nustatė Panevėžio (2013 m. – 27, 2014 m. – 25, 2015 m. – 23), Utenos (2013 m. – 15, 2014 m. – 15, 2015 m. – 9), Tauragės (2013 m. – ND., 2014 m. – 16, 2015 m. – 21) ir Alytaus (2013 m. – 43, 2014 m. – 21, 2015 m. – 5) visuomenės sveikatos centrai.
Nagrinėjamu laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai (Statinio užbaigimo komisijos nariai) patikrino daugiausia statinių (2013 m. – 413, 2014 m. – 405, 2015 m. – 486) (žr. 1.7 pav.).
1.7 pav. Visuomenės sveikatos centrų dalyvavimas statybų valstybinės priežiūros procese 2013– 2015 m.
1.1.5. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas kaip atskiras procesas, kai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. PŪV PVSV yra glaudžiai susijęs su sanitarinių apsaugos zonų nustatymu arba jų tikslinimu.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo proceso etapai pagal šiuo metus galiojančius teisės aktus:
poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir ataskaitos rengimas; poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos nagrinėjimas; sprendimas dėl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas. Jis atliekamas, kai yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms sanitarinės apsaugos zonų ribos nustatomos ar tikslinamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūra yra nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos apraše [25].
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslai, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo reikalavimai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos struktūra nurodyta Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniuose nurodymuose [26] ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų nustatymo ir tvarkos apraše [25].
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu išanalizuojama esama visuomenės sveikatos padėtis, aplinką ir gyventojus veikiantys rizikos veiksniai (oro tarša, kvapai, triukšmas, ir kt.), išnagrinėjamos prevencinės priemonės, alternatyvos, nustatomos sanitarinės apsaugos zonos.
Visuomenės sveikatos centrai, dalyvaudami planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese nagrinėja PVSV ataskaitas ir priima išvadas dėl veiklos leistinumo.
Remiantis visuomenės sveikatos centrų 2013 – 2015 m. metinėmis veiklos plano ataskaitomis [30–59] sudaryti visuomenės sveikatos centrų dalyvavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese žemėlapiai (žr. 1.8 pav.).
Nagrinėjamu laikotarpiu stebimas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų skaičiaus didėjimas: 2013 m. buvo išnagrinėtos 95, 2014 m. – 96, 2015 m. – 119 PVSV ataskaitų. 2013 m. daugiausia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų nagrinėjo Vilniaus (23), Kauno (24) ir Klaipėdos (12) visuomenės sveikatos centrai. 2014 m. daugiausia poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitų nagrinėjo Vilniaus (19), Kauno (14), Klaipėdos (17) ir Marijampolės (11) visuomenės sveikatos centrai. 2015 m. – Kauno (19), Šiaulių (16), Telšių (16), Klaipėdos (14) ir Vilniaus (14) visuomenės sveikatos centrai. Nagrinėjamu laikotarpiu mažiausiai PVSV ataskaitų nagrinėjo Alytaus visuomenės sveikatos centras (2013 m. – 5, 2014 m. – 2, 2015 m. – 3) (žr. 1.8 pav.).
1.8 pav. Visuomenės sveikatos centrų dalyvavimas planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procese 2013 – 2015 m.
