Uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais analizė Telšių rajono pieninių galvijų ūkiuose

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Evelina Šimkutė

Uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais analizė Telšių

rajono pieninių galvijų ūkiuose

Analysis of prevalence of gastrointestinal parasites on dairy

cattle farms in Telšiai district

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Prof. Habil. Dr. Saulius Petkevičius

2

DARBAS ATLIKTAS VETERINARINĖS PATOBIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Uţsikrėtimo virškinamojo trakto

parazitais analizė Telšių rajono pieninių galvijų ūkiuose”.

1. Yra atliktas mano pačios.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Evelina Šimkutė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Evelina Šimkutė

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Prof. Habil. Dr. Saulius Petkevičius

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

Prof. Habil. Dr. Saulius Petkevičius

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1) 2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

3

TURINYS

1.1. Galvijų virškinamojo trakto nematodai ... 8

1.1.1. Galvijų virškinamojo trakto helmintozių aktualumas ... 8

1.1.2. Svarbiausi galvijų virškinamojo trakto nematodai ir jų paplitimas... 9

1.1.3 Trichostrongilidų vystymasis ... 11

1.1.4. Alternatyvios galvijų virškinamojo trakto helmintozių kontrolės priemonės ... 12

1.2. Moniezia spp. cestodai ... 13

1.3. Eimeria spp. pirmuonys ... 14

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŢIAGA ... 15

2.1. Duomenys apie ūkius ... 15

2.2. Mėginių paėmimas ir laikymas ... 16

2.3. Parazitologiniai išmatų tyrimo metodai ... 17

2.3.1. Modifikuotas McMaster’io metodas ... 17

2.3.2. Lervų kultūrų paruošimo metodas... 17

2.3.3. L3 stadijos lervų diferencijavimas ... 18

2.4. Palyginamoji analizė ... 18

2.5. Statistinė analizė ... 18

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 19

3.1 Veršelių uţsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais ... 19

3.2. Melţiamų karvių uţsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais ... 20

3.3.Uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais palyginimas tarp amţiaus grupių ... 21

3.4. Veršelių uţsikrėtimo virškinimo trakto parazitais palyginamoji analizė ... 23

3.4.1. Ganymo tankumo įtaka veršelių uţsikrėtimo gausumui ... 23

4

3.4.3. Rotacinio ganymo tipo įtaka veršelių uţsikrėtimo gausumui ... 25

3.5. Melţiamų karvių uţsikrėtimo virškinimo trakto parazitais palyginamoji analizė ... 27

3.5.1. Gydymo įtaka melţiamų karvių uţsikrėtimui virškinamojo trakto helmintais ... 27

3.6. Rūšinis virškinamojo trakto strongiliatų pasiskirstymas tiriamuosiuose ūkiuose ... 28

4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 30

IŠVADOS ... 32

REKOMENDACIJOS ... 33

5

SANTRAUKA

Uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais analizė Telšių rajono pieninių galvijų ūkiuose

Evelina Šimkutė Magistro baigiamasis darbas

Tyrimo tikslas buvo nustatyti melţiamų karvių ir jų prieauglio uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais gausumą ir įvertinti uţsikrėtimo gausumui įtakos turinčius veiksnius Telšių rajono galvijų ūkiuose. Tyrimui atrinkta 12 pieninių galvijų ūkių, kuriuose tiek melţiamos karvės, tiek jų prieauglis buvo ganomi ganyklose. Viso ištirta 103 veršelių ir 130 melţiamų karvių išmatų mėginių. Gyvulių išmatos tirtos taikant modifikuotą McMaster’io metodą, siekiant nustatyti uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais gausumą. Taip pat buvo paruošti lervų kultūrų mėginiai, lervos surinktos Bermano metodu ir diferencijuotos pagal gentį mikroskopuojant.

Ištyrus mėginius nustatyta, jog veršeliai daugiausia buvo uţsikrėtę strongiliatais – jų kiaušinėlių rasta visuose mėginiuose (100 proc.), o vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 74 kiaušinėliai. Taip pat ketvirtadalyje mėginių aptikta Nematodirus spp. ir Trichuris spp. nematodų bei Moniezia spp. cestodų kiaušinėlių. Melţiamų karvių išmatose aptikta tik strongiliatų kiaušinėlių – uţsikrėtimas siekė 27 proc., o vidutinis kiaušinėlių skaičius buvo 7 kiaušinėliai 1 g išmatų. Taip pat nustatytas uţsikrėtimas Eimeria spp. pirmuonimis, oocistų aptikta 93 proc. veršelių ir 22 proc. melţiamų karvių išmatų mėginių.

Diferencijavus strongiliatų L3 stadijos lervas nustatyta, kad tiek veršelių, tiek melţiamų karvių išmatose vyravo Ostertagia spp. nematodų lervos. Maţiau nustatyta Cooperia spp., Oesophagostomum spp. ir Trichostrongylus spp. genčių L3 stadijos lervų.

Atlikus palyginamąją analizę nustatyta, jog patikimai gausiau buvo uţsikrėtę jauni veršeliai, lyginant su melţiamomis karvėmis (p≤0,01). Veršelių uţsikrėtimo gausumui įtakos turėjo didelis ganomų veršelių tankumas ploto vienete (p≤0,05) bei veršelių ganymas toje pačioje ganykloje visą ganymo sezoną (p≤0,01).

6

SUMMARY

Analysis of prevalence of gastrointestinal parasites on dairy cattle farms in Telšiai district

Evelina Šimkutė Master’s Thesis

This survey was conducted to identify gastrointestinal parasite in adult dairy cattle and young calves in Telšiai district and the impact of infection on cattle farms. The study was carried out on 12 dairy cattle farms, where cows and young calves were grazing on pasture all grazing season. It was 103 calves and 130 dairy cattle faeces samples examined. To determine the level of contamination with gastrointestinal parasites, the Mc’Master modified technique was applied. Also larvae culture samples were prepared, developed larvae were collected with Baermann technique and examined under the microscope in order to identify the genus of nematodes.

Examination of the faeces samples showed that the calves were mostly infected with strongyles and infection found in all samples (100 %), while the average of eggs per gram (EPG) was 74 eggs. In addition, a quarter of the samples were infected Nematodirus spp. and Trichuris spp. nematodes and Moniezia spp. cestodes eggs. Dairy cows were infected with strongyles – eggs found in 27 % of samples and average EPG was 7. Infection with Eimeria spp. protozoa was in 93 % calves and in 22 % dairy cows samples.

Differentiation of L3 larvae showed that in both calves and dairy cows faeces Ostertagia spp. larvae were predominate. Also larvae of Cooperia spp., Oesophagostomum spp. and Trichostrongylus spp. were found.

The comparative analysis showed that significantly greater numbers of young calves were infected, compared with dairy cows (p≤0,01). Abundance of calf infection with gastrointestinal nematodes was influenced by the high density of calves in grazing area unit (p≤0,05) and by the grazing in the same pasture the entire grazing season (p≤0,01).

7

ĮVADAS

Galvijininkystės ūkio šaka uţima 70 proc. ţemės ūkyje naudojamo ţemės ploto, o tai sudaro 30 proc. ledynų neapimtos sausumos (1). Eurostat duomenimis, 2015 metais bendras galvijų skaičius Europos Sąjungos šalyse siekė daugiau nei 89 mln. ir nuo 2012 metų šis skaičius didėja (2), o Lietuvoje – 2015 metais galvijų buvo daugiau nei 726 tūkst., ir tai 5 proc. daugiau lyginant su 2012 metais (3). Be to apskaičiuota, kad atrajojantys gyvuliai išskiria apie 18 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų, taip patys ţenkliai prisidėdami prie klimato atšilimo (1). Lietuvoje taip pat jaučiamas klimato šiltėjimas ir remiantis klimatiniais modeliais prognozuojama, jog šio amţiaus viduryje vidutinė temperatūra pakils 1,5-1,7°C (4). Galvijų virškinamojo trakto helmintozės yra vienos svarbiausių ganomų galvijų produktyvumą ribojančių ligų, o šylantis klimatas gali įtakoti dar didesnį jų paplitimą ateityje (5, 6).

Dauguma ganomų atrajotojų yra uţsikrėtę įvairiais helmintais ir tai turi neigiamą poveikį gyvulių augimo spartai, pašaro suvartojimui, pieno primilţiui, skerdenos svoriui ir kokybei bei gyvulių vaisingumui (7). Per pastarąjį dešimtmetį atlikta daugybė tyrimų siekiant diagnozuoti uţsikrėtimą helmintais, pradedant nuo infekcijos buvimo/nebuvimo nustatymo ir baigiant helmintozių įtakos produktyvumui nustatymu (5).

Lietuvoje galvijų uţsikrėtimą virškinamojo trakto helmintais daugiau nei prieš dešimtmetį tyrė Šarkūnas ir kiti (8). Naujesni tyrimai buvo atlikti smulkių atrajotojų ūkiuose, – gausų oţkų uţsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais nustatė Stadalienė (9) , o avių uţsikrėtimo įvairovę – Kupčinskas ir kiti (10). Kadangi galvijų uţsikrėtimas virškinamojo trakto helmintais Lietuvoje dar maţai ištirtas ir trūksta epidemiologinių duomenų bei eksperimentinių tyrimų, todėl tyrimui pasirinkta būtent ši gyvulių rūšis.

Darbo tikslas: įvertinti galvijų uţsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais ir išanalizuoti

veiksnius, turinčius įtakos uţsikrėtimo gausumui. Tikslui pasiekti, buvo iškelti šie uţdaviniai: 1. Nustatyti veršelių ir melţiamų karvių uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais paplitimą. 2. Palyginti uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais gausumą tarp suaugusių karvių ir veršelių. 3. Nustatyti procentinį Trichostrongylidae spp. šeimos nematodų pasiskirstymą veršelių ir karvių grupėse.

8

1. LITERATŪROS APŢVALGA

1.1. Galvijų virškinamojo trakto nematodai

1.1.1. Galvijų virškinamojo trakto helmintozių aktualumas

Uţsikrėtimas virškinamojo trakto helmintais yra viena aktualiausių ganomų galvijų problemų visame pasaulyje. Ţinoma maţiausiai 41 nematodų rūšis, galinti parazituoti galvijų virškinamajame trakte – šliuţe, plonajame bei storajame ţarnyne (11). Didelius ekonominius nuostolius pieninių galvijų ūkiuose sukelia virškinamojo trakto helmintai, kurie priklauso Trichostrongylidae (Ostertagia, Cooperia, Nematodirus, Haemonchus, Trichostrongylus,) šeimai bei Strongylidae šeimos Oesophagostomum genčiai (12). Šiaurės Europoje plačiausiai paplitę ir daugiausiai ţalos padarantys virškinamojo trakto nematodai yra Ostertagia ostertagi ir Cooperia oncophora (13, 14).

Dauguma suaugusių galvijų būna uţsikrėtę negausiai, tačiau jie yra nuolatinis ganyklos uţkrėtimo ir infekcijos šaltinis, ypač aktualus gyvuliams iki 2 metų amţiaus (15). Pirmojo ganymo sezono veršeliai yra jautriausi Ostertagia ostertagi ir Cooperia oncophora nematodų sukeliamiems paţeidimams (16). Nors Cooperia spp. nematodai laikomi maţiau patogeniškais nei Ostertagia spp., tačiau JAV atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Cooperia punctata turi neigiamos įtakos galvijų produktyvumui (17). Taip pat vis daugiau dėmesio Cooperia spp. nematodams skiriama dėl jų atsparumo makrocikliniams laktonams bei įtarimo, jog atsparumas antihelmintikams gali būti susijęs su patogeniškumo padidėjimu (18).

9 reprodukcija, - priesvorio nuostoliai jauname amţiuje sąlygoja produkcijos praradimą visą gyvulio produktyvumo amţių (19).

Anksčiau manyta, jog suaugusių galvijų imunitetas gali lengvai susidoroti su virškinamojo trakto helmintais ir sumaţinti jų patogeniškumą iki minimalaus neigiamo poveikio (22). Tačiau per pastarąjį dešimtmetį atlikta daugybė tyrimų ir surinkta pakankamai įrodymų, jog uţsikrėtimas virškinamojo trakto helmintais yra svarbi melţiamų karvių pieno produkcijos praradimo prieţastis (23). Daţnai dideli ekonominiai nuostoliai susiję su subklinikine ar lėtine helmintozių eiga, kada sumaţėja pašaro suvartojimas bei jo panaudojimo efektyvumas (24). Charlier ir kitų autorių atlikti tyrimai parodė, jog melţiamų karvių uţsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais, net ir esant subklinikinei eigai, sumaţina pieno produkcijos kiekį net iki 11 proc. (25). Charlier, kartu su kitais autoriais apskaičiavo, kad galvijų parazitozių sukeliami ekonominiai nuostoliai Europos pieninių galvijų ūkiuose siekia vidutiniškai € 46 uţ vieną melţiamą karvę per metus, skaičiuojant prarastą pieno produkciją (26). Hawkins teigia, jog galvijų parazitų kontrolė turi naudos galvijų produktyvumui, įskaitant priesvorio padidėjimą, geresnį pašarų įsisavinimą, padidėjusį pieno produkcijos kiekį, geresnes reprodukcines savybes, aukštesnę skerdenų kokybę, pagerėjusį imunologinį statusą ir sumaţėjusį sergamumą bei mirtingumą. Tačiau kai kuriuos iš šių poţymių sunku įvertinti ir apskaičiuoti ir jie ne visada statistiškai reikšmingi (13). Skirtingi duomenys apie uţsikrėtimo helmintais įtaką produktyvumui gali būti paaiškinami skirtingu uţsikrėtimo laipsniu, skirtingomis parazitų vystymosi stadijomis, taip pat įtakos turi šeimininko genetiniai faktoriai, šėrimo racionai bei kiti nenustatyti faktoriai (19).

1.1.2. Svarbiausi galvijų virškinamojo trakto nematodai ir jų paplitimas

Paplitimas ir gausa labai skiriasi tarp nematodų rūšių ir svarbiausias rūšių paplitimą įtakojantis faktorius yra klimatas – ypač temperatūra ir drėgmė (27). Saulės šviesa ir šešėlis, oro judėjimas, drėgmės transpiracija, sniego danga, ţolynų tipas, ganyklos mikroaplinka, taip pat dirvos tipas ir drėgmės išlaikymas – visi šie faktoriai taip pat turi įtakos nematodų populiacijos gausumui ganyklose (18).

10 Nors Cooperia spp. maţiau patogeniški nei Ostertagia spp., abu šie nematodai paprastai parazituoja tame pačiame šeimininke, taip ţymiai prisidėdami prie vienas kito patogeniškumo (30). Cooperia spp. yra plačiai paplitęs galvijų virškinamojo trakto nematodas visame pasaulyje, ir nors vidutinio klimato zonose pirmojo ganymo veršeliai gali būti labai gausiai uţsikrėtę Cooperia oncophora, vis dėl to šie nematodai nėra pagrindinė parazitinio gastroenterito prieţastis. Patogeniškiausios Cooperia spp. rūšys yra C. pectinata ir C. punctata, kadangi jos prasiskverbia pro ţarnų gleivinę, paţeidţia jos vientisumą, kas ilgainiui lemia plonųjų ţarnų gaurelių atrofiją (28). Cooperia spp. vystosi kaip ir kiti trichostrongilidai ir parazituoja proksimalinėje plonųjų ţarnų dalyje. Gausiai uţsikrečia galvijai iki 3 metų amţiaus (18). Vidutinio klimato zonose Cooperia spp. L4 stadijos lervos pereiną į hipobiozę ţiemos metu, o tropinio klimato šalyse – sausuoju metų laikotarpiu (31).

Keletas Nematodirus spp. nematodų rūšių parazituoja atrajotojų plonosiose ţarnose. Galvijai daţniausiai uţsikrečia N. helvetianus, kuris paplitęs visame pasaulyje, tačiau retkarčiais aptinkama N. spathinge, o dar rečiau tarp galvijų pasitaiko uţsikrėtimas – N. battus (28). N. helvetianus nelaikoma labai patogeniška, o štai N. battus – labai patogeniška rūšis, galinti sukelti sunkų profuzinį viduriavimą, kuris jauniems ėriukams gali baigtis letaliai (retkarčiais ir pirmojo ganymo sezono veršeliams) (33). Imunitetas Nematodirus spp. susiformuoja pakankamai greitai (paprastai per 3 ganymosi mėn.) ir daugiausia ţalos padaro lervos, o ne suaugę nematodai (28).

Oesophagostomum radiatum pirmojo ganymo sezono veršeliams tropinio ir subtropinio klimato šalyse yra ypač svarbus virškinamojo trakto parazitas (28). Ketvirtosios stadijos ezofagostomų lervos formuoja mazgelius plonosiose ţarnose, o suaugę nematodai parazituoja proksimalinėje storųjų ţarnų dalyje. Nematodais veršeliai uţsikrečia per os ir transkutatiniu būdu (trachėjinė migracija). Šiais nematodais gali būti uţsikrėtę ir suaugę galvijai, bet kaip taisyklė – negausiai (18). Vyresni galvijai dėl ankstesnio uţsikrėtimo ir vyresnio amţiaus įgyja gana stiprų imunitetą, todėl ezofagostomai pirmiausia yra pirmojo ganymo sezono veršelių problema (28).

11 Haemonchus spp. yra krauju mintantis, šliuţe parazituojantis nematodas (18). Kadangi minta krauju – gausiai uţsikrėtę gyvuliai kenčia dėl anemijos, taip pat paţeidţiama šliuţo gleivinė. Šie nematodai ypač aktualūs tropinio ir subtropinio klimato zonose (28).

Apibendrintai galima būtų teigti, kad Haemonchus ir Cooperia spp. labiau paplitę sub-tropinio/tropinio klimato zonose, Ostertagia ir Nematodirus spp. vidutinio klimato zonoje, o Trichostrongylus paplitęs labai plačiai. Ţinoma, rūšių deriniai ir pasiskirstymas varijuoja tarp regionų, o taip pat prisideda kitos, lokaliai svarbios nematodų rūšys (27).

1.1.3 Trichostrongilidų vystymasis

1 pav. Trichostrongilidų vystymosi ciklas (Iliustracija iš

12 Nematodirus spp. vystosi panašiai kaip ir kiti trichostrongilidai, bet turi ir išskirtinumų – lerva iki L3 stadijos vystosi kiaušinėlyje, o kad ji išsiristų, kai kurių Nematodirus rūšių (pvz. N. battus) kiaušinėlis turi būti paveiktas išorinių dirgiklių, tokių kaip temperatūros pokyčiai ar fizinė abrazija (18). Tačiau galvijams labiau būdingo N. helvetianus kiaušinėlyje lerva išsivysto per keletą savaičių (28).

Trichostrongilidae spp. šeimos nematodams būdinga tai, kad dauguma jų nepalankiomis sąlygomis pereina į hipobiozės būseną. Dauguma trichostrongilidų lervų į hipobiozę pereina būdamos L4 stadijoje, tačiau Trichostrongylus spp. – L3 stadijoje (18).

1.1.4. Alternatyvios galvijų virškinamojo trakto helmintozių kontrolės priemonės

Galvijų helmintozių kontrolei gali būti naudojami įvairūs metodai: cheminiai, biologiniai, imunologiniai bei ūkio valdymo. Iš minėtų metodų pasaulyje plačiausiai paplitęs cheminis helmintozių kontrolės metodas, kadangi jis tinka tiek gydymui, tiek profilaktikai, be to jį lengva pritaikyti ir jis nėra brangus. Tačiau tyrimai rodo, kad intensyvėjantis profilaktinis antihelmintinių vaistų naudojimas veda prie šiems vaistams atsparių helmintų vystymosi (34).

Vienas iš plačiausiai paplitusių alternatyvių metodų yra ganymo valdymas arba ganyklų rotacija. Ganyklų rotacija atliekama siekiant išvengti pirmojo ganymo sezono veršelių ganymo lervomis gausiai uţkrėstoje ganykloje ir taip juos apsaugant nuo tolimesnio uţsikrėtimo (34). Siekiant efektyviai pritaikyti šį metoda reikia ţinoti, kada ganyklos uţkrėstumas pasiekia maksimumą bei prieš pervarant gyvulius į neuţkrėstą ganyklą juos patariama gydyti antihelmintikais, taip sumaţinant naujos ganyklos uţkrėtimą helmintų kiaušinėliais (35). Dimander ir kiti nustatė, jog efektyvią helmintų kontrolę pirmojo ganymo sezono veršeliams galima uţtikrinti ir nenaudojant antihelmintinių preparatų, o vasaros viduryje pervarant pirmojo ganymo sezono veršelius į ganyklą, kurioje prieš metus ganėsi suaugę galvijai (36). Nors šis neinvazyvus metodas yra naudingas siekiant išvengti gausaus veršelių uţsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais, vis dėl to jo pritaikymą apriboja ganyklų trūkumas (34).

Taip pat literatūroje aprašomi ir kiti būdai, kurie naudojami kaip priemonės ganyklų uţkrėstumui lervomis sumaţinti iki saugaus lygio (18):

• Ganyklų sėjomaina kas 2-3 metus paverčiant jas pasėlių plotais; • Ganymas su vyresniais, maţiau uţsikrėtusiais gyvuliais;

13 • Papildomas šėrimas.

Vienas iš daug ţadančių biologinių helmintų kontrolės metodų yra „nematodus sulaikančio― grybelio Duddingtonia flagrans panaudojimas. Lietuvoje Šarkūno ir kitų (37), o Švedijoje Dimander ir kitų autorių (36) atlikti tyrimai parodė, jog veršelių grupėje, kuriems buvo sušerta šio grybelio sporų, tiek ganyklos uţkrėtimas helmintų lervomis, tiek KSG buvo maţesnis, lyginant su kontroline grupe. Tačiau Faedo ir kiti nustatė, jog šio grybelio augimas galvijų išmatose sutrinka esant dideliam drėgmės kiekiui, be to, gausus lietus paskleidţia išmatas ir grybelio sporas mechaniškai (38).

Literatūroje taip pat aprašomi eksperimentiniai tyrimai, kuriuose helmintozių gydymui naudojami augaliniai taninai, taip pat augalų cisteino proteokinazės, vario oksidas ir kitos alternatyvios priemonės (39).

1.2. Moniezia spp. cestodai

Anoplocephalidae šeimai priklausantys Moniezia spp. cestodai yra plačiai pasaulyje paplitę atrajotojų parazitai (40). Šie cestodai parazituoja galvijų, avių ir oţkų plonojoje ţarnoje. Tarpiniai parazito šeimininkai yra Oribatidae šeimos dirvos erkutės. Moniezia spp. plačiai paplitę pasaulyje tarp ganomų atrajotojų, tačiau Japonijoje nustatytas ir uţdarai laikomų galvijų uţsikrėtimas šiais parazitais (41). Diop ir kiti nustatė, jog daţniausiai galvijų plonosiose ţarnose aptinkama rūšis yra Moniezia benedeni (40). Galvijų ir avių prieauglis linkę uţsikrėsti gausiau nei suaugę gyvuliai (42). Nors manoma, kad šių cestodų patogeniškumas yra nedidelis, ypač suaugusiems galvijams, tačiau moneziozės sukelti virškinimo sutrikimai veršeliams ir ėriukams gali turėti neigiamos įtakos jų priesvoriams (40).

14

1.3. Eimeria spp. pirmuonys

Eimeria spp. genties pirmuonys, priklausantys Coccidia poklasiui yra plačiai pasaulyje paplitę parazitai, galintys sukelti diarėją besiganantiems atrajotojams (46, 47). Iš daugiau nei 20 Eimeria spp. rūšių, tik E. bovis ir E. zuernii laikomos patogeniškomis, nes jos sukelia sunkią hemoraginę diarėją, kuri kartais baigiasi letaliai. Maţesniu mastu klinikinę kokcidiozę gali sukelti E. alabamensis, taip pat pranešama apie E. auburnensis ir E. ellipsoidalis sukeltą klinikinę ligą (48). Bangoura ir kiti teigia, jog E. bovis ir E. zuernii yra daţniausiai klinikę kokcidiozę veršeliams ir jauniems galvijams sukeliančios rūšys visame pasaulyje (49). Von Samson-Himmelstjerna ir kiti autoriai nustatė, kad Vokietijoje klinikinę kokcidiozę veršeliams 83 proc. atvejų sukelia Eimeria alabamensis (46).

15

2. TYRIMŲ METODAI IR MEDŢIAGA

2.1. Duomenys apie ūkius

Mėginiai tyrimui surinkti iš Telšių rajone esančių pieninių galvijų ūkių, kurie priklauso Luokės ir Upynos seniūnijoms. Ūkių pasiskirstymo ţemėlapis, kuriame tyrimui pasirinkti ūkiai paţymėti juodu apskritimu, pateikiamas ţemiau (2 pav.).

2 pav. Ūkių pasiskirstymo ţemėlapis

16

1 lentelė. Duomenys apie ūkius

Eil. Nr.

Karvių

skaičius Ganomų veršelių skaičius

Bendras ganyklų plotas

(ha)

Gydymas Rotacija ganyklose Veršelių tankuma s ploto vienete Karvių tankuma s ploto vienete veršeliai karvės veršeliai karvės

1. 17 5 20 ne ne ne taip didelis didelis

2. 10 6 12 ne ne taip taip maţas didelis

3. 38 13 30 ne ne taip taip maţas didelis

4. 40 19 40 taip taip ne taip didelis didelis

5. 32 12 27 taip ne taip taip didelis didelis

6. 72 26 40 taip taip taip ne didelis labai

didelis

7. 25 7 22 ne ne ne taip didelis didelis

8. 20 8 20 ne ne ne taip didelis didelis

9. 57 17 50 ne taip taip taip maţas didelis

10. 28 7 20 ne ne taip taip maţas didelis

11. 35 10 30 ne ne taip taip didelis didelis

12. 30 8 25 ne ne taip taip maţas didelis

Gyvulių tankumas ploto vienete nurodomas kaip maţas, kai veršelių yra iki 5 vnt./ha, o melţiamų karvių iki 2 vnt./ha. Gyvulių tankumas nurodomas kaip didelis, kai veršelių yra daugiau nei 5 vnt./ha, o melţiamų karvių daugiau nei 2 vnt./ha. Gyvulių tankumas nurodomas kaip labai didelis, kai melţiamų karvių skaičius viršija 5 vnt./ha.

2.2. Mėginių paėmimas ir laikymas

17

2.3. Parazitologiniai išmatų tyrimo metodai

Viso ištirta 103 veršelių 130 melţiamų karvių išmatų mėginiai. Išmatos tirtos modifikuotu McMaster’io metodu, siekiant nustatyti nematodų ir cestodų kiaušinėlių bei Eimeria spp. oocistų skaičių 1 grame išmatų. Taip pat paruoštos lervų kultūros, siekiant išauginti L3 stadijos lervas ir po to jas diferencijuoti mikroskopuojant.

2.3.1. Modifikuotas McMaster’io metodas

Kiaušinėlių skaičius viename grame išmatų (KSG) nustatomas remiantis flotacijos principu ir taikant modifikuotą McMaster’io metodą.

Tyrimui pasveriama 4,0 g švieţių išmatų, kurios dedamos į stiklinę ir ant jų uţpilama 56 ml vandens. Išmatos gerai išmaišomos ir paliekamos stovėti 30 min. Po to mišinys dar kartą išmaišomas ir košiamas per tinklelį į kitą stiklinę. Išmaišius filtratą, 10 ml mėginio perpilama į centrifuginį mėgintuvėlį ir 7 minutes centrifuguojama 1200 aps./min. daţniu. Po centrifugavimo iš mėgintuvėlio pipete nusiurbiamas paviršinis skystis, paliekant nuosėdas. Tada į mėgintuvėlį su likusiomis nuosėdomis pilama flotacinio tirpalo iki 4 ml, mišinys gerai išmaišomas ir tuojau pat uţpildomos abi McMaster’io kameros pusės. Mikroskopuojama praėjus 2-3 minutėms.

Kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų gaunamas abiejose kameros pusėse rastų kiaušinėlių skaičių padauginus iš 20 (51).

2.3.2. Lervų kultūrų paruošimo metodas

Siekiant diferencijuoti Trichostrogilidae spp. šeimos nematodus, ruošiamos išmatų kultūros ir auginamos invazinės L3 stadijos lervos.

Imama 10 g švieţių išmatų, jos sumaišomos su 4 g vermikulito, įpilama 6-8 ml vandens, kad mišinio konsistencija būtų panaši į tirštos grietinės. Į pusiau perkirpto vienkartinio indelio apatinę dalį su pradurtomis skylutėmis dedamas paruoštas išmatų ir vermikulito mišinys, uţdengiama marle ir ant viršaus uţmaunama apversta viršutinė indelio dalis. Taip paruoštas mėginys apverstas marle į apačią dedamas į kitą vienkartinį indelį, kuriame turi būti apie 10 ml kambario temperatūros vandens.

Paruošti mėginiai dedami į maišelį (kad neišgaruotų drėgmė) ir 14 dienų laikomi termostate, kuriame palaikoma 21-24°C temperatūra.

18 Indelis konusinėje taurėje prilaikomas vieliniu laikikliu ir paliekama kambario temperatūroje nusistovėti per naktį, kad lervos nusėstų į dugną.

Po 24 val. ant konusinės taurės dugno nusėdusios lervos atsargiai nusiurbiamos pipete ir supilamos į centrifuginį mėgintuvėlį. Mėginiai su turiniu centrifuguojami 1000 aps./min. greičiu 5-10 min. Tada lervų koncentrato lašas uţlašinamas ant objektinio stiklelio, ant koncentrato uţlašinama keli lašai Liugolio tirpalo ir mikroskopuojama. Lervos identifikuojamos ir skaičiuojamos iki 100 lervų, siekiant nustatyti procentinį jų pasiskirstymą išmatų mėginyje (52).

2.3.3. L3 stadijos lervų diferencijavimas

Strongiliatų L3 stadijos lervos identifikuotos jas mikroskopuojant (naudojant 100x padidinimą) ir stebint tam tikrus poţymius. Lervos diferencijuotos atsiţvelgiant į jų „galvos―, „uodegos― bei ţarnyno ląstelių morfologinius skirtumus (53).

2.4. Palyginamoji analizė

Ištyrus išmatų mėginius ir nustačius kiaušinėlių skaičių abiejose McMaster’io kamerose bei perskaičiavus jį į kiaušinėlių skaičių 1 grame išmatų, atlikta veršelių uţsikrėtimo virškinimo trakto parazitais palyginamoji analizė tarp ūkių, siekiant nustatyti, kokie rizikos veiksniai turėjo reikšmės uţsikrėtimo gausumui.

Išskirti trys faktoriai, galimai turintys reikšmės veršelių uţsikrėtimui ir ūkiai pagal kiekvieną faktorių suskirstyti į dvi grupes. Faktoriai, pagal kuriuos atlikta palyginamoji analizė:

1. Gyvulių tankumas ploto vienete

2. Gydymas nuo virškinamojo trakto helmintų 3. Gyvulių rotacija ganyklose

2.5. Statistinė analizė

19

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Veršelių uţsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais

2 pav. Veršelių virškinamojo trakto nematodų paplitimas ūkiuose

Ištyrus 103 veršelių išmatų mėginius nustatyta, jog strongiliatais uţsikrėtę visi tirti veršeliai (100 proc.), vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų – 74 kiaušinėliai. Iš jų Nematodirus spp. nematodų kiaušinėlių rasta 22 proc. (95 proc. PI 20-24 proc.) mėginių, vidutinis kiaušinėlių skaičius 5 kiaušinėliai 1 grame išmatų. Trichuris spp. nematodų kiaušinėlių rasta 25 proc. (95 proc. PI 23-27 proc.) tirtų mėginių, vidutinis kiaušinėlių skaičius 5 kiaušinėliai 1 grame išmatų.

Uţsikrėtimas srongiliatais nustatytas visuose 12 ūkių (100 proc.). Uţsikrėtimas tiek Nematodirus spp., tiek Trichuris spp. nematodais nustatytas 11 ūkių (92 proc.).

Moniezia spp. cestodų kiaušinėlių rasta 12 proc. (95 proc. PI 9-15 proc.) mėginių, vidutinis kiaušinėlių skaičius 4 kiaušinėliai 1 grame išmatų. Uţsikrėtimas Moniezia spp. cestodais nustatytas 5 ūkiuose (42 proc.). 0 20 40 60 80 100 120 140 160 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. Vidu tini s k ia uš inėlių s ka ičius 1 g iš m at ų Ūkio numeris

20

3 pav. Veršelių uţsikrėtimo Eimeria spp. paplitimas ūkiuose

Eimeria spp. oocistų aptikta 93 proc. (95 proc. PI 86-99,99 proc.) tirtų veršelių išmatų mėginių, vidutinis oocistų skaičius 77 oocistos 1 grame išmatų. Eimeria spp. oocistų aptikta visuose 12 ūkių (100 proc.)

3.2. Melţiamų karvių uţsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais

4 pav. Melţiamų karvių viršinamojo trakto strongiliatų paplitimas ūkiuose

Ištyrus 130 melţiamų karvių išmatų mėginių nustatyta, jog virškinamojo trakto strongiliatais uţsikrėtę 27 proc. (95 proc. PI 24-30 proc.) karvių, vidutinis kiaušinėlių skaičius 7 kiaušinėliai 1 grame išmatų. Melţiamų karvių uţsikrėtimas strongiliatais nustatytas visuose 12 ūkių (100 proc.).

21

5 pav. Melţiamų karvių uţsikrėtimo Eimeria spp. paplitimas ūkiuose

Eimeria spp. oocistų rasta 22 proc. (95 proc. PI 19-25 proc.) melţiamų karvių mėginių, vidutinis oocistų skaičius 1 grame išmatų – 6 oocistos. Uţsikrėtimas nustatytas 11 ūkių (92 proc.).

3.3.Uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais palyginimas tarp amţiaus grupių

6 pav. Uţsikrėtimo virškinamojo trakto strongiliatais palyginimas tarp amţiaus grupių

(*p≤0,01)

Palyginus virškinamojo trakto strongiliatų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius tarp amţiaus grupių nustatyta, jog veršeliai buvo daugiau nei 9 kartus gausiau uţsikrėtę nei melţiamos karvės (p≤0,01). Vidutinis strongiliatų kiaušinėlių skaičius veršelių grupėje buvo 69 kiaušinėliai, o melţiamų karvių grupėje – 7 kiaušinėliai 1 grame išmatų.

22

7 pav. Uţsikrėtimo Eimeria spp. palyginimas tarp amţiaus grupių (*p≤0,01)

23

3.4. Veršelių uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais palyginamoji analizė

3.4.1. Ganymo tankumo įtaka veršelių uţsikrėtimo gausumui

8 pav. Veršelių uţsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais palyginimas pagal ganymo

tankumą (*p≤0,05)

Palyginus strongiliatų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų didelio ir maţo tankumo ganomų veršelių grupėse nustatyta, jog veršeliai, kurie ganėsi didelio gyvulių tankumo grupėje buvo kone dvigubai gausiau uţsikrėtę nei maţo tankumo grupės veršeliai (p≤0,05). Didelio gyvulių tankumo grupės vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 84 kiaušinėliai, o maţo tankumo grupėje 46 kiaušinėliai.

Palyginus Nematodirus spp. nematodų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų didelio ir maţo tankumo ganomų veršelių grupėse nustatyta, jog veršeliai, kurie priskirti didelio tankumo grupei buvo gausiau uţsikrėtę nei maţo tankumo gyvulių grupėje, tačiau rezultatai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Didelio tankumo grupės veršelių vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 6 kiaušinėliai, o maţo tankumo grupėje – 4 kiaušinėliai.

Palyginus Trichuris spp. nematodų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų didelio ir maţo tankumo ganomų gyvulių grupėse nustatyta, jog veršeliai, kurie ganėsi didelio gyvulių tankumo grupėje buvo gausiau uţsikrėtę, nei maţo tankumo gyvulių grupėje, tačiau reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Didelio tankumo grupėje vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 7 kiaušinėliai, o maţo tankumo grupėje vidutiniškai 4 kiaušinėliai 1 grame išmatų.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Strongiliatai Nematodirus spp. Trichuris spp.

V idut ini s kia ušinė li ų sk aič ius 1 g išm at ų Nematodų gentys

Didelis tankumas Maţas tankumas

24

9 pav. Uţsikrėtimo Eimeria spp. palyginimas pagal veršelių ganymo tankumą

Palyginus Eimeria spp. oocistų skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų didelio ir maţo tankumo ganomų veršelių grupėse nustatyta, jog gyvuliai, kurie ganėsi didelio tankumo grupėje buvo gausiau uţsikrėtę nei maţo tankumo gyvulių grupėje, tačiau gauti rezultatai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Didelio tankumo grupėje vidutinis oocistų skaičius 1 g išmatų buvo 87 oocistos, o maţo tankumo grupėje vidutiniškai 62 oocistos 1 grame išmatų.

3.4.2 Gydymo įtaka veršelių uţsikrėtimo gausumui

10 pav. Uţsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais palyginimas tarp gydytų ir negydytų

veršelių grupių

Palyginus strongiliatų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų anksčiau gydytų antihelmintikais ir negydytų veršelių grupes nustatyta, jog veršeliai, kuriems atliktas gydymas buvo

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Didelis tankumas Maţas tankumas

Vidu tini s oo cistų sk aičius 1 g iš m at ų

Veršelių ganymo tankumas ploto vienete

Eimeria spp. 0 10 20 30 40 50 60 70 80

Strongiliatai Nematodirus spp. Trichuris spp.

25 šiek tiek gausiau uţsikrėtę nei negydyti veršeliai, tačiau reikšmingo skirtumo tarp rezultatų nenustatyta (p>0,05). Gydytų veršelių grupėje nustatytas vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 75 kiaušinėliai, o negydytų grupėje – 65 kiaušinėliai.

Palyginus Nematodirus spp. kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų anksčiau gydytų antihelmintiniais vaistais ir negydytų veršelių grupes nustatyta, jog tiek gydyti, tiek negydyti veršeliai buvo uţsikrėtę panašiai ir reikšmingo skirtumo tarp rezultatų nenustatyta (p>0,05). Gydytų veršelių grupėje nustatytas vidutinis kiaušinėlių skaičius buvo 6 kiaušinėliai, o negydytų – 5 kiaušinėliai 1 grame išmatų.

Palyginus Trichuris spp. kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų anksčiau gydytų antihelmintikais ir negydytų veršelių grupes nustatyta, jog tiek gydytų, tiek negydytų veršelių uţsikrėtimo gausumas panašus ir reikšmingo skirtumo nenustatyta (p>0,05). Gydytų veršelių grupėje nustatytas vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 5 kiaušinėliai, o negydytų grupėje – 6 kiaušinėliai.

3.4.3. Rotacinio ganymo tipo įtaka veršelių uţsikrėtimo gausumui

11 pav. Uţsikrėtimo virškinamojo trakto nematodais palyginimas pagal veršelių rotaciją

ganyklose (*p≤0,01)

Palyginus strongiliatų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų nustatyta, jog veršeliai, kurie visą ganymo sezoną ganosi toje pačioje ganykloje buvo beveik dvigubai gausiau uţsikrėtę nei ganyklose rotuojami veršeliai ir šių grupių rezultatai patikimai skyrėsi (p≤0,01). Ganyklose nerotuojamų veršelių grupėje nustatytas vidutinis kiaušinėlių skaičius buvo 98 kiaušinėliai, o rotuojamų grupėje – 53 kiaušinėliai 1 grame išmatų.

0 20 40 60 80 100 120

Strongiliatai Nematodirus spp. Trichuris spp.

26 Palyginus Nematodirus spp. nematodų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų nustatyta, jog veršeliai, kurie visą ganymo sezoną ganėsi toje pačioje ganykloje buvo dvigubai gausiau uţsikrėtę nei ganyklose rotuojami veršeliai ir gauti rezultatai patikimai skyrėsi (p≤0,01). Ganyklose nerotuojamų veršelių grupėje nustatytas vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 8 kiaušinėliai, o rotuojamų – 4 kiaušinėliai.

Palyginus Trichuris spp. nematodų kiaušinėlių skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų nustatyta, jog veršeliai, kurie visą ganymo sezoną ganėsi toje pačioje ganykloje buvo dvigubai gausiau uţsikrėtę nei rotuojami, o gauti rezultatai patikimai skyrėsi (p≤0,01). Ganyklose nerotuojamų veršelių grupėje nustatytas vidutinis kiaušinėlių skaičius 1 grame išmatų buvo 9 kiaušinėliai, o rotuojamų grupėje – 4 kiaušinėliai.

12 pav. Uţsikrėtimo Eimeria spp. palyginimas pagal veršelių rotaciją ganyklose (*p≤0,01)

Palyginus Eimeria spp. oocistų skaičiaus vidurkius 1 grame išmatų nustatyta, jog ganyklose nerotuojami veršeliai buvo gausiau uţsikrėtę nei rotuojami, o gauti rezultatai patikimai skyrėsi (p≤0,01). Ganyklose nerotuojamų veršelių grupėje nustatytas vidutinis oocistų skaičius 1 grame išmatų buvo 96 oocistos, o rotuojamų grupėje – 67 oocistos.

27

3.5. Melţiamų karvių uţsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais palyginamoji

analizė

3.5.1. Gydymo įtaka melţiamų karvių uţsikrėtimui virškinamojo trakto helmintais

13 pav. Uţsikrėtimo virškinamojo trakto strongiliatais palyginimas tarp gydytų ir negydytų

karvių grupių (*p≤0,01)

28

3.6. Rūšinis virškinamojo trakto strongiliatų pasiskirstymas tiriamuosiuose

ūkiuose

14 pav. Veršelių virškinamojo trakto strongiliatų L3 stadijos lervų rūšinė sudėtis

15 pav. Melţiamų karvių virškinamojo trakto strongiliatų L3 stadijos lervų rūšinė sudėtis

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Vidu tinė L 3 st adijo s lerv ų pro ce ntinė sud ėt is iš m at ų m ėg ini uo se Ūkio numeris

Ostertagia spp. Cooperia spp. Oesophagostomum spp. Trichostrongylus spp.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Vidu tinė L 3 st adijo s lerv ų pro ce ntinė sud ėt is iš m at ų m ėg ini u o se Ūkio numeris

29 Diferencijavus L3 stadijos lervas nustatyta, kad tiek veršelių, tiek melţiamų karvių išmatose vyravo Ostertagia spp. nematodų lervos. Vidutiniškai 55 proc. (95 proc. PI 45-65 proc.) veršelių ir 66 proc. (95 proc. PI 52-80 proc.) melţiamų karvių visų lervų sudarė Ostertagia spp. Vidutiniškai 43 proc. (95 proc. PI 33-53 proc.) veršelių ir 24 proc. (95 proc. PI 15-33 proc.) melţiamų karvių visų lervų sudarė Cooperia spp. Vidutiniškai 1,7 proc. (95 proc. PI 0,2-3,2proc.) veršelių ir 8 proc. (95 proc. PI 0,2-16 proc.) melţiamų karvių visų lervų sudarė Oesophagostomum spp. Vidutiniškai 0,6 proc. (95 proc. PI 0,1-1,2 proc.) veršelių ir 1,7 proc. (95 proc. PI 0-5,3 proc.) melţiamų karvių visų lervų sudarė Trichostrongylus spp.

Palyginus lervų paplitimą tarp veršelių ir melţiamų karvių nustatyta, kad veršelių grupėje patikimai labiau paplitę Cooperia spp. nematodai (p≤0,01). Kitų nematodų rūšių paplitimui amţius įtakos neturėjo.

30

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Ganomų veršelių iki 1 metų amţiaus uţsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais nustatytas visuose tirtuose ūkiuose ir uţsikrėtę buvo visi tirti veršeliai. Veršeliai iki 1 metų amţiaus maţiau atsparūs virškinamojo trakto helmintų infekcijoms dėl dar nesusiformavusio imuniteto (16, 54). Atlikus tyrimą nustatytas visų suaugusių galvijų ir didţiosios dalies veršelių uţsikrėtimas virškinamojo trakto nematodais buvo negausus, o dalis veršelių buvo uţsikrėtę vidutiniškai gausiai (31).

Melţiamų karvių uţsikrėtimas virškinamojo trakto strongiliatais nustatytas visuose ūkiuose, tačiau uţsikrėtę buvo tik 27 proc. tirtų galvijų. Melţiamos karvės buvo net 9 kartus maţiau uţsikrėtusios nei veršeliai (p≤0,01). Nedidelį nematodų kiaušinėlių skaičių suaugusių galvijų išmatose lemia susiformavęs imunitetas prieš virškinamojo trakto helmintus, slopinantis nematodų vystymąsi bei kiaušinėlių produkciją (15). Dėl šios prieţasties išmatų tyrimai ir parazitų kiaušinėlių skaičiavimas nėra informatyvus metodas suaugusių galvijų uţsikrėtimo virškinamojo trakto helmintais gausumui nustatyti (55).

Moniezia spp. cestodų kiaušinėlių aptikta 12 proc. veršelių išmatų mėginių ir maţiau nei pusėje ūkių. Cestodų kiaušinėlių skaičius išmatose neatspindi uţsikrėtimo gausos, tačiau nustatytas paplitimas negausus ir panašus į pranešamą kaimyninėje Latvijoje (45).

Eimeria spp. oocistų veršelių išmatose aptikta 12 kartų daugiau nei melţiamų karvių išmatose (p≤0,01). Vyresni gyvuliai įgyja imunitetą šiems pirmuonims, nors ir jis neuţtikrina absoliučios apsaugos. (48)

Palyginus veršelių uţsikrėtimą strongiliatais didelio ir maţo tankumo grupėse nustatyta, kad tankiai besiganantys buvo patikimai gausiau uţsikrėtę nei maţo tankumo grupės veršeliai (p≤0,05). Šie rezultatai paaiškinami tuo, kad tankiau besiganantys veršeliai greičiau ir gausiau uţkrečia ganyklą nematodų kiaušinėliais ir išsivysčius invazinėms L3 stadijos lervoms po to patys gausiau jomis uţsikrečia. Be to, kuo didesnis gyvulių skaičius ploto vienete, tuo greičiau nuganoma ganykla ir veršeliai priversti ėsti arčiau ţemės ir išmatų esančią ţolę, taip padidindami riziką uţsikrėsti invazinėmis nematodų lervomis (29).

31 uţsikrėtimo gausumu išsiskyrė 6 numeriu paţymėtas ūkis, kuriame melţiamų karvių tankumas ploto vienete buvo labai didelis ir šio ūkio rezultatai labai padidino gydytų karvių grupės uţsikrėtimo vidurkį. Taip pat gauti rezultatai gali būti paaiškinami tuo, kad ūkių savininkai ţino arba įtaria apie galimą melţiamų karvių uţsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais (tai atskleidė ir apklausos duomenys) ir dėl to taiko gydymą.

Palyginus uţsikrėtimą virškinamojo trakto nematodais tarp visą ganymo sezoną toje pačioje ganykloje besiganančių ir ganyklose rotuojamų veršelių nustatyta, jog patikimai gausiau uţsikrėtę buvo ganyklose nerotuojami veršeliai (p≤0,01). Panašiai kaip ir didelio tankumo ganyklose, visą sezoną toje pačioje ganykloje besiganantys veršeliai gausiai uţkrečia ganyklą nematodų kiaušinėliais ir įpusėjus sezonui jau yra priversti ėsti arčiau ţemės ir išmatų esančią ţolę, taip padidindami riziką uţsikrėsti invazinėmis nematodų lervomis (56).

32

IŠVADOS

1. Veršeliai daugiausia uţsikrėtę virškinamojo trakto strongiliatais (100 proc.). Nematodirus spp. nematodų kiaušinėlių aptikta 22 proc., Trichuris spp. nematodų 25 proc. ir Moniezia spp. cestodų 25 proc. tirtų mėginių. Eimeria spp. oocistų aptikta 93 proc. tirtų mėginių. Melţiamų karvių mėginiuose rasta tik strongiliatų kiaušinėlių ir uţsikrėtimas siekė tik 27 proc. Eimeria spp. oocistų aptikta 22 proc. tirtų mėginių.

2. Patikimai gausiau virškinamojo trakto strongiliatais ir Eimeria spp. oocistomis buvo uţsikrėtę veršeliai, lyginant su melţiamomis karvėmis (p≤0,01).

3. Veršelių ir melţiamų karvių išmatų mėginiuose vyravo Ostertagia spp. nematodų lervos, atitinkamai 55 proc. ir 66 proc. Maţiau identifikuota Cooperia spp., Oesophagostomum spp. ir Trichostrongylus spp. genčių nematodų lervų.

33

REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduojama pirmojo ganymo sezono veršelius liepos pabaigoje pervaryti į neuţkrėstas ganyklas, taip siekiant išvengti gausaus veršelių uţsikrėtimo.

2. Rekomenduojama profilaktiškai tirti galvijų uţsikrėtimą virškinamojo trakto ir kitais parazitais. Tai ypač aktualu pirmojo ganymo sezono veršeliams, kurie ganomi didelio gyvulių tankumo ganyklose arba visą ganymo sezoną ganosi toje pačioje ganykloje, kadangi jie turi didţiausią riziką uţsikrėsti.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Steinfeld H, Gerber P, Wassenaar T, Castel V, Rosales M, de Haan C. Livestock’s Long Shadow: Environmental Issues and Options; Report presented to the Food and Agricultural Organisation of the United Nations (FAO): Rome (Italy) 2006; 284

2. European statistics. Interneto prieiga: http://ec.europa.eu/eurostat [ţiūrėta 2016-12-02] 3. Lietuvos statistika. Interneto prieiga:

https://www.vic.lt/uploads/file/1_galviju_sk_dinamika_20161201.png [ţiūrėta 2016-12-02]

4. Bukantis A. Climatic Fluctuations in Lithuania Against a Backround of Global Warming. Acta Zoologica Lithuanica. 2012; 11(2):113-120

5. Charlier J, De Waele W, Ducheyne E, Van der Voort M, Vande Velde F, Claerebout E. Decision making on helminths in cattle: diagnostics, economics and human behaviour. Irish Veterinary Journal 2016; 69(1):14 eCollection

6. Van Dijk J, Sargison ND, Kenyon F, Skuce PJ. Climate change and infectious disease: helminthological challenges to farmed ruminants in temperate regions. Animal 2010; 4(3):377–392

7. Fitzpatrick JL. Global food security: the impact of veterinary parasites and parasitologists. Veterinary Parasitology. 2013; 195(3-4):233–248

8. Šarkūnas M, Nansen P, Hansen JW, Paulikas V. Effects of Mixed Grazing of First- and Second-year Calves on Trichostrongylid Infections in Lithuania. Veterinary Research Communications. 2004; 24(2):125-134

9. Stadalienė I. Oţkų virškinamojo trakto nematodų epidemiologija ir kontrolė Lietuvoje. Daktaro disertacija. 2015; Kaunas (Lietuva)

10. Kupčinskas T, Stadalienė I, Šalomskas A, Trusevičius P, Varady M, Petkevičius S. Worm-control practices and prevalence of anthelmintic resistance using in vivo FECRTs on smallholder sheep farms in Lithuania. Helminthologia. 2016; 53(1):24–30

11. Li RW, Gasbarre LC. Gene expression in the bovine gastrointestinal tract during nematode infection. Veterinary Parasitology. 2010; 157-178

35 13. Hawkins JA. Economic benefits of parasite control in cattle. Veterinary Parasitology, 1993; 46(1-4):159-173

14. Geurdena T, Chartierb Ch, Fankec J, Frangipane di Regalbonod A, Traversae D, Von Samson-Himmelstjernac G, Demelerc J, Bindu Vanimisettif H, Bartramg DJ, Denwoodh MJ. Anthelmintic resistance to ivermectin and moxidectin in gastrointestinal nematodes of cattle in Europe. 2015; 5(3):163-171

15. Höglund J, Hessle A, Dahlström F. Calving season is a strong determinant of worm burden in pasture based beef production than the level of residual larval contamination at turn out. Veterinary Research. 2013; 172(18):472-479

16. Charlier J, Dorny P, Levecke B, Demeler J, Von Samson-Himmelstjerna G, Höglund J, Vercruysse J. Serum pepsinogen levels to monitor gastrointestinal nematode infections in cattle revisited. Research in Veterinary Science. 2011; 90(3):451-465

17. Stromberg BE, Gasbarre LC, Waitec A, Bechtolc DT, Brownd MS, Robinsona NA, Olsona EJ, Newcombe H. Cooperia punctata: Effect on cattle productivity? 2012; 183(3-4):284-291 18. Yazwinski TA, Tucker CA. A sampling of factors relative to the epidemiology of gastrointestinal nematode parasites of cattle in the United States. Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 2006; 22(3):501–527

19. Charlier J, Van der Voort M, Kenyon F, Skuce P, Vercruysse J. Chasing helminths and their economic impact on farmed ruminants. Trends in Parasitology 2014; 30(7):361–367

20. Forbes AB, Huckle CA, Gibb MJ, Rook AJ, Nuthall R. Evaluation of the effects of nematode parasitism on grazing behaviour, herbage intake and growth in young grazing cattle. Veterinary Parasitology. 2000; 90(1-2):111–118

21. Höglund J. Parasite surveillance and novel use of anthelmintics in cattle. Acta Veterinaria Scandinavica 2010; 52(1):2–5

22. Perri AF, Mejía ME, Licoff N, Lazaro L, Miglierina L, Ornstein A, Becu-Villalobos D, Lacau-Mengido IM. Gastrointestinal parasites presence during the peripartum decreases total milk production in grazing dairy Holstein cows. Veterinary Parasitology. 2011; 178(3-4):311–318

36 for selective anthelmintic treatment in dairy cows. Preventive Veterinary Medicine. 2010; 93(2-3):147–152

24. Jittapalapong S, Sangwaranond A, Nimsuphan B, Inpankaew T, Phasuk C, Pinyopanuwat N, Chimnoi W, Kengradomkij C, Arunwipat P, Anakewith T. Prevalence of Gastro-Intestinal Parasites of Dairy Cows in Thailand. Natural Science. 2011; 45(1):40-45

25. Charlier J, Höglund J, Von Samson-Himmelstjerna G, Dorny P, Vercruysse J. Gastrointestinal nematode infections in adult dairy cattle: impact on production, diagnosis and control. Veterinary Parasitology. 2009; 164(1):70–79.

26. Charlier J, Voorta MV, Hogeveend H, Vercruysse J. ParaCalc ® – a novel tool to evaluate the economic importance of worm infections on the dairy farm. Veterinary Parasitology. 2011; 184(2-4):204–211

27. Waller PJ. Sustainable nematode parasite control strategies for ruminant livestock by grazing management and biological control. Feed and Animal Health. 2006; 126(3-4):277-289

28. Taylor MA, Coop RL, Wall RL. Veterinary Parasitology. 4 edition Willey Blackwell 2016; 356-378

29. Ravinet N, Bareille N, Lehebel A, Ponnau A, Chartier C, Chauvin A. Change in milk production after treatment against gastrointestinal nematodes according to grazing history, parasitological and production-based indicators in adult dairy cows. Veterinary Parasitology. 2014; 201(1-2):95–109

30. Morgan ER, Charlier J, Hendrickx G, Biggeri A, Catalan D, von Samson-Himmelstjerna G, Demeler J, Müller E, Van Dijk J, Kenyon F, Skuce P, Höglund J, O’Kiely P, Van Ranst B, De Waal T, Rinaldi L, Cringoli G, Hertzberg H, Torgerson P, Wolstenholme A, Vercruysse J. Global Change and Helminth Infections in Grazing Ruminants in Europe: Impacts, Trends and Sustainable Solutions. Agriculture 2013; 3(3): 484-502

31. Elsheikha HM, Khan NA. Essentials of Veterinary Parasitology. 2016; 55-59

32. Hansen J, Perry B. The epidemiology, diagnosis and control of helminth parasites of ruminants. 1994

37 34. Jackson F, Miller J. Alternative approaches to control—Quo vadit? Veterinary Parasitology. 2006; 139(4):371–384

35. Stromberg BE, Averbeck GA. The role of parasite epidemiology in the management of grazing cattle. International Journal for Parasitology. 1999; 29(1):33-39

36. Dimander SO, Höglund J, Uggla A, Spörndly E, Waller PJ. Evaluation of gastro-intestinal nematode parasite control strategies for first-season grazing cattle in Sweden. Veterinary Parasitology. 2003; 111(2-3):193–209

37. Šarkūnas M, Larsen M, Nansen P, Hansen JW. Biological control of trichostrongylid infections in calves on pasture in Lithuania using Duddingtonia flagrans a nematode-trapping fungus. Journal of Helminthology. 2000; 74(4):355–359

38. Faedo M, Larsen M, Grønvold J. Predacious activity of Duddingtonia flagrans within the cattle faecal pat. Journal of Helminthology. 2002; 76(4):295-302

39. Stromberg BE, Gasbarre LC. Gastrointestinal nematode control programs with an emphasis on cattle. Veterinary Clinics of North America Food Animal Practice. 2006; 22(3):543-565

40. Diop G, Yanagida T, Hailemariam Z, Menkir S, Nakao M, Sako Y, Ba CT, Ito A. Genetic characterization of Moniezia species in Senegal and Ethiopia. Parasitology International 2015; 64(5):256-260

41. Irie T, Sakaguchi K, Ota-Tomita A, Tanida M, Hidaka K, Kirino Y, Nonaka N, Horii Y. Continuous Moniezia benedeni Infection in Confined Cattle Possibly Maintained by an Intermediate Host on the Farm. The Journal of Veterinary Medical Science. 2013; 75(12):1585– 1589

42. Nguyen TD, Le QD, Huynh VV, Nguyen ST, Nguyen TV, Vu-Khac H. The development of PCR methodology for the identification of species of the tapeworm Moniezia from cattle, goats and sheep in central Vietnam. Journal of Helminthology. 2012; 86(4):426–42

43. Achi YL, Zinsstag J, Yéo N, Dea V, Dorchies PH. Les nématodes gastro-intestinaux des bovins de la région des savanes de la Côte-d’Ivoire :enquête d’abattoir. Revue de Médicine Vétérinaire. 2003; 154(2):105-112

38 45. Keida D, Kruklite A, Medne R. Prevalent parasitoses of cows in Latvia. In: Animals, health, food hygiene. Proceedings of Conference on "Current events in veterinary research and practice", 2012 November 22-2, Jelgava (Latvia). 68

46. Von Samson-Himmelstjerna G, Epe C, Wirtherle N,von der Heyden V, Welz C, Radeloff I, Beening J, Carr D, Hellmann K, Schnieder T, Krieger K. Clinical and epidemiological characteristics of Eimeria infections in first-year grazing cattle. Veterinary Parasitology. 2006; 136(3-4):215–221

47. Faber JE, Kollmann D, Heise A, Bauer C, Failing K, Bürger HJ, Zahner H. Eimeria infections in cows in the periparturient phase and their calves: oocyst excretion and levels of specific serum and colostrum antibodies. Veterinary Parasitology 2002; 104(1):1–17

48. Daugschies A, Najdrowski M. Eimeriosis in Cattle: Current Understanding. Journal of Veterinary Medicine. 2005; 52(10):417–427

49. Bangoura B, Mundt HC, Schmäschke R, Westphal B, Daugschies A. Prevalence of Eimeria bovis and Eimeria zuernii in German cattle herds and factors influencing oocyst excretion. Parasitology Research. 2012; 110(1):875–881

50. Stewart ID, Smith RP, Ellis-Iversen J. Eimeria species in cattle on farms in England and Wales. The Veterinary Record. 2008; 162(15):482–483

51. Roepstorff A, Nansen P. The epidemiology, diagnosis and control of helminth parasites of swine. FAO Animal Health Manual. Volume 3. FAO, Rome, Italy; 1998; 44-52

52. Henriksen SA and Korsholm H. The method for culture and recovery of gastrointestinal strongyle larvae. Nord VetMed. 1983; 35:429–430.

53. Van Wyk JA, Cabaret J, Michael LM. Morphological identification of nematode larvae of small ruminants and cattle simplified. Vet Parasitol. 2004; 119:277-306

54. Claerebout E, Vercruysse J. The immune response and the evaluation of acquired immunity against gastrointestinal nematodes in cattle: a review. Parasitology. 2000; 120(7):25-42