parazitais paplitimas Prevalence of gastrointestinal parasites in domestic rabbits Naminių triušių užsikrėtimo virškinamojo trakto

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Justyna Makovska

Naminių triušių užsikrėtimo virškinamojo trakto

parazitais paplitimas

Prevalence of gastrointestinal parasites in domestic

rabbits

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: lekt. dr. Inga Stadalienė

2 DARBAS ATLIKTAS Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Naminių triušių užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais paplitimas“

1. yra atliktas mano paties (pačios).

2. nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Justyna Makovska

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Justyna Makovska

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

Inga Stadalienė

(data) (darbo vadovo vardas, pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Birutė Karvelienė

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1)

2)

(vardas, pavardė) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė)

3

TURINYS

1.1 Triušių virškinamojo trakto anatomijos ir fiziologijos ypatumai ... 9

1.1.1 Dantys... 9

1.1.2 Skrandis ... 9

1.1.3 Plonosios žarnos ... 9

1.1.4 Storosios žarnos... 10

1.1.5 Naminių triušių mitybos poreikiai ir reikalavimai ... 11

1.1.6 Natūrali triušių virškinamojo trakto mikroflora ... 11

1.2 Naminių triušių virškinamojo trakto parazitai ... 12

1.2.1 Kokcidijos - pirmuoniai ... 12

1.2.2 Apvaliosios kirmėlės ... 13

1.2.3 Kaspinuočiai ... 14

1.3 Virškinamojo trakto parazitų paplitimas pasaulyje... 14

1.3.1 Eimeria spp. paplitimas pasaulyje ... 15

1.3.2 Eimeria spp. paplitimą lemiantys veiksniai ... 17

1.3.3 Triušių užsikrėtimo helmintais paplitimas ... 17

1.3.4 Kitų, retai diagnozuojamų parazitų paplitimas ... 18

1.4 Parazitozių diagnostika ... 18

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ... 20

2.1 Anketiniai duomenys ... 21

2.2 Makroskopinis išmatų tyrimas ... 21

2.3 Koprologinis tyrimas ... 21 2.4 Statistinė analizė ... 21 3. TYRIMO REZULTATAI ... 22 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 28 IŠVADOS ... 30 REKOMENDACIJOS ... 31 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 32 PRIEDAI ... 35

4

SANTRAUKA

NAMINIŲ TRIUŠIŲ UŽSIKRĖTIMO VIRŠKINAMOJO TRAKTO PARAZITAIS PAPLITIMAS

Justyna Makovska

Magistro baigiamasis darbas

Šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvoje auginamų mėsinių ir dekoratyvinių triušių užsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais bei išanalizuoti veiksnius, galinčius turėti įtakos jų užsikrėtimui.

Tyrimas buvo atliekamas 2018 metų birželio – lapkričio mėnesiais Vilniaus veterinarijos klinikos „X“ laboratorijoje. Mėginiai buvo surinkti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Jurbarke ir Šilalėje. Paimti išmatų mėginiai iš 74 – mėsinių triušių, laikomų ūkiuose ir 36 – iš dekoratyvinių triušių, kurie buvo laikomi namuose.

Visi mėginiai (n=110) buvo ištirti flotaciniu metodu naudojant prisotintą druskos tirpalą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 22 proc. (24 vnt.) triušių užsikrėtę Eimeria spp. ir 3 proc. (3 vnt.) – Trichostrongylus spp. nematodais. 75 proc. (83 vnt.) triušių buvo neužsikrėtę parazitais. Jauni (iki 5 mėn.), mėsinio tipo triušiai, auginami po vieną dažniau užsikrėtę pirmuonimis. Tyrimais nustatyta, kad išmatų konsistencijos pokyčiai (lipnios, skystesnės) gali parodyti užsikrėtimą virškinamojo trakto pirmuonimis.

5

SUMMARY

PREVELANCE OF GASTROINTESTINAL PARASITES IN DOMESTIC RABBITS

Justyna Makovska

Master‘s Thesis

The aim of this work was to determinante the prevalence of gastrointestinal parasites in domestic rabbits and risk factors, which can increase their infection.

Study was performed from June to November 2018 in laboratory of small animal clinic „X“ in Vilnius. The samples were taken in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Jurbarkas and Šilalė. The faecal samples were collected from 74 production rabbits and from 36 pet rabbits, which were kept at home.

All faecal samples (n=110) were examined by flotation method (using saturated NaCl solution). The results of the study showed, that 22 % (24 pcs.) of the domestic rabbits were infected with Eimeria spp., 3 % (3 pcs.) – with Trichostrongylus spp. 75 % of rabbits (83 pcs.) were negative (p<0,05). The young (till 5 months o fage) rabbits, grown for meat and kept in groups were more infected with gastrointestinal parasites Eimeria. The results showed, that consitency of the faeces (soft, sticky) can be related with Eimeria infection.

6

SANTRUMPOS

tūkst. – tūkstantis

RSPCA – Royal Society for the Prevention of Cruelty to Animals lot. - lotyniškai proc. - procentai pH – rūgštingumas pav. - paveikslas ml - mililitrai SG – savitasis tankis g - gramai mm - milimetrai spp. – gentis sav. - savaitė mėn. - mėnesis

7

ĮVADAS

Triušiai priskiriami Kiškiažvėrių būriui (lot. Lagomorhpa), Kiškinių šeimai (lot. Leporidae). Kiškinių šeima yra skirstoma į 2 pagrindines grupes: kiškius (32 rūšys) ir triušius (13 genčių). Moksliškai, triušiai vadinami Oryctolagus cuniculus ir šie gyvūnai sutinkami visuose žemynuose išskyrus Antarktiką (1).

Dauguma augintojų pastebi triušių ir graužikų panašumus, tačiau yra keli esminiai skirtumai. Visų triušių ir kiškių viršutinių ir apatinių kandžių priekinį paviršių sudaro emalis, o užpakalinį – dentinas. Todėl, greičiau dylant dentinui, o ne emaliui kandžiai nuolat išlieka aštrūs. Be to Kiškiažvėrių būrys turi po dvi poras viršutinių kandžių, kai tuo tarpu graužikai – vieną (1).

Triušių prijaukinimas vyko V – X amžiuose. Šiuolaikiniai triušiai yra skirstomi į namines veisles ir veisles auginamas kailiui. Taip pat skiriasi ir triušių fenotipas, skirtingų veislių individai skiriasi dydžiu, svoriu, kūno forma bei ausų padėtimi (1).

Triušių auginimui nereikia specialios įrangos, didelių patalpų, todėl juos ekonomiškai apsimoka auginti kaip produkcijos gyvūnus. Jie taip pat yra labiau pranašūs už galvijus, nes pašaruose neturi būti daug baltymų. Besivystančiuose šalyse triušiai yra plačiai auginami dėl kelių priežasčių: minimalios vietos sąnaudos, gyvūnai minta pagrinde ląsteliena, gali atsivesti palikuonių bet kokiu metų laiku, paskerdus vieną triušį - jis yra suvartojamas iš karto, todėl nebūtina mėsos laikyti šaltyje ar marinuoti (2).

Triušiai ūkininkų yra vertinami ne tik dėl maistingos ir liesos mėsos, bet ir dėl kailiukų. 2010 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad daugiausiai triušių mėsos produkcijos gaunama Kinijoje (669 tūkst. tonų), antroje vietoje buvo Italija (255 tūkst. tonų), trečioje – Pietų Korėja (133 tūkst. tonų). Šiuo metu sunku nustatyti tikslų auginamų triušių skaičių, dėl to, kad nemaža dalis yra auginama privačiai, savo reikmėms patenkinti (2).

2016 metais Azijoje gauta daugiausiai triušienos, net 73,6 proc., tuo tarpu Europoje – 19,3 proc., Afrikoje 6 proc., mažiausiai produkcijos buvo gauta Amerikoje, tik 1,1 proc. (3).

Iš triušių išgaunama ne tik tokia produkcija kaip mėsa ar kailiai, bet ir pūkai, oda bei mėšlas, todėl triušininkystė paskutiniais metais tampa vis populiaresnis verslas. Vien Lietuvoje ši šaka pastaraisiais metais turi tendenciją augti. Nuo 2013 iki 2016 metų Lietuvoje įregistruotuose ūkiuose laikomų triušių skaičius tik augo (atitinkamai kiekvienais metais nuo 100 tūkst., 110 tūkst., 122 tūkst. 125 tūkst.) (4).

Naminių triušių gyvenimo trukmė svyruoja tarp 9-10 ir 13 metų, laukinių vidurkis yra atitinkamai 7,7 metų - patelių ir 8,7 metų – patinų (1).Tačiau ūkiniam naudojimui laikomi iki 1, daugiausia 3 metų (4).

8 Triušiai yra naudojami daugelyje šakų, kaip modelis farmaceptikoje, laboratorijose, kaip naminis augintinis (5). Didžiojoje Britanijoje triušiai yra vieni populiariausių naminių augintinių (nusileido tik šunims ir katėms). Bet taip pat Britanijoje RSPCA (Karališkoji draugija prieš žiaurų elgesį su gyvūnais) atliktas tyrimas atskleidė, kad 75 proc. laikomų triušių neužtikrinama gyvūnų gerovės normų (6). Todėl labai svarbu yra užtinkinti, kad veisiami būtų tik genetiškai sveiki ir atsparūs ligoms triušiai.

Lietuvoje nėra duomenų apie naminių triušių užsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais, todėl sunku vertinti paplitimo lygį ir veiksnius turinčius tam įtakos. Šis tyrimas parodys, kokiu lygiu ir kaip yra užsikrėtę įvairių tipų triušiai. Būtent dėl šios priežasties atliktas tyrimas yra naudingas ne tik moksliniu, bet ir praktiniu atžvilgiu.

Darbo tikslas:

Nustatyti Lietuvoje auginamų triušių užsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais ir išsiaiškinti užsikrėtimo priklausomybę nuo įvairių veiksnių.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais dažnumą Lietuvoje auginamų triušių; 2. Išsiaiškinti triušių lyties ir amžiaus įtaką užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais;

3. Išsiaiškinti užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais pasiskirstymą priklausomai nuo triušių auginimo tipo;

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Triušių virškinamojo trakto anatomijos ir fiziologijos ypatumai

Triušiai yra žolėdžiai ir cekotrofai (1). Cekotrofija - tai procesas, kurio metu praėjus 8 valandoms po ėdimo yra išskiriamos minkštos išmatos ir yra pakartotinai suėdamos. Tokių gyvūnų virškinamasis traktas yra pritaikytas virškinti didelius kiekius ląstelienos, daugiausia žolės ar šieno (kas sudaro 20 proc. visos dietos) (7). Skrandžio ir žarnų turinio svoris gali siekti nuo 10 proc. iki 20 proc. viso kūno svorio. Didžiausi organai yra skrandis (lot. ventriculus) ir akloji žarna (lot. cecum) (1).

1.1.1 Dantys

Triušiai turi 28 poras dantų, jie neturi išreikštų šaknų, todėl auga visą gyvenimą. Visi dantys skirstomi į kandžius (2 poros viršutinių, 1 pora apatinių) ir kramtomuosius (6 poros viršutinių, 5 poros apatinių) (1). Dantų formulė: I2/1 C0/0 P3/2 M3/3 (7). Apatinis žandikaulis yra trumpesnis nei viršutinis (1).

Pašaro paėmimas bei atkandimas atliekamas vertikaliais kandžių judesiais, vėliau pašaras susmulkinamas vertikaliais ir horizontaliais judesiais, kurie priklauso nuo pašaro konsistencijos. Minkštas pašaras, kaip pavyzdžiui žolė ar daržovės susmulkinamas vertikaliais kramtomaisiais judesiais, o granulės – būdingais horizontaliais (1).

1.1.2 Skrandis

Skrandis funkcionuoja kaip natūrali pašaro talpykla, jame vienu metu galima rasti ir šviežio maisto ir dar kartą suėstų pirminių išmatų. Triušių skrandyje nėra gerai išreikštų dalių ar struktūrų, bet priekinė dalis (pars cardium) ir prievartis (pars pyloricum) aiškiai atskiriami. Šio organo sienos yra plonos, o stemplės (lot. eosophagus) įėjimo į skrandį vietoje yra masyvus sfinkteris ir gleivinės raukšlės, tai sukuria mechanizmą, kuris neleidžia turiniui grįžti atgal į stemplę. Šių anatominių struktūrų dėka triušiai neturi galimybės vemti (1).

Triušių skrandyje yra labai rūgšti terpė (pH 2), kuri efektyviai naikina visus prarytus mikroorganizmus. Neatjunkytų triušiukų skrandžio rūgštingumas yra mažesnis (pH 5-6,5), o po atjunkymo supanašėja su suaugusio triušio. Dėl šios priežasties jauniems gyvūnams dažniau nei suaugusiems individams pasitaiko viduriavimas (1).

1.1.3 Plonosios žarnos

Triušių plonosios žarnos yra trumpesnės ir jų spindis mažesnis nei kitų gyvūnų rūšių. Jų tūris sudaro tik iki 12 proc. viso virškinamojo trakto tūrio (1). Plonasis žarnynas yra 3 metrų ilgio organas (7). Klubinė žarna (lot. ileum) baigiasi išplatėjimu, lotyniškai vadinamu sacculus rotundus.

10 Jo išoriniame paviršiuje yra daug limfinių mazgų, kurie formuoja panašius į medaus korio raštus. Šiame išsiplėtime dažniausiai randami įstrigę svetimkūniai (1).

1 pav. Triušio storasis žarnynas

(1- dalis klubinės žarnos; 2- sacculus rotundus; 3- akloji žarna; 4- aklosios žarnos kirmėlinė atauga; 5- ampula coli; 6- proksimalinė gaubtinės žarnos dalis; 7- fusus coli; 8- distalinė gaubtinės žarnos dalis) (1)

1.1.4 Storosios žarnos

Akloji žarna (lot. cecum) sudaro maždaug 40 proc. viso triušių virškinamojo trakto tūrio, jos turinys yra beveik skystas. Tai yra masyviausias, turintis storiausią sienelę, triušio pilvo ertmėje esantis organas. Akloji žarna formuoja nuo 18 iki 22 skersinių raukšlių (1 pav. akloji žarna yra pažymėta 3 numeriu) (1).

Gaubtinė žarna (lot. colon) prasideda nuo išplatėjimo vadinamo ampula coli. Šią žarną į dvi atskiras dalis dalina ruožas, kuriame sienelė sustorėja – fusus coli. Taip suformuojamos dvi gaubtinės žarnos dalys: priekinė ir užpakalinė. Fusus coli yra atsakingas už skirtinų išmatų formavimą: susų bei kietų, kurios pašalinamos lauk ir minkštų, apgaubtų gleivių kapsule, dar vadinamų naktinėmis išmatomis. Paskutinės yra virškinamos dar kartą (1). Suaugęs, 2,5-3 kg sveriantis triušis per parą išskiria apie 150 išmatų spirų (7).

Cekotrofija (išmatų suėdimas) yra labai svarbus procesas triušių mityboje, nes minkštosiose išmatose gausu karboksirūgščių, mikrobinės kilmės baltymų, B grupės vitaminų, natrio, kalio bei vandens (1). Minkštosioms išmatoms patekus į tiesiąją žarną yra sukeliamas refleksas, kurio metu triušis paima išmatas tiesiai iš anuso ir jas praryja nekramtydamas. Pašare esantys baltymų bei energijos kiekiai turi įtakos suėdamų pirminių išmatų kiekiui. Jei dieta nepilnai patenkina gyvūno poreikius – cekotrofija vyksta intensyviai, tuo tarpu jei triušis nuolat turi priėjimą prie pašaro – cekotrofijos procesas nėra stipriai išreikštas (7).

11 1.1.5 Naminių triušių mitybos poreikiai ir reikalavimai

Triušiai daugiausiai minta sultingomis ir minkštomis augalų dalimis, nors jų dietą sudaro ir kietosios dalys, kurios stimuliuoja virškinamojo trakto peristaltiką. Šie gyvūnai maitinasi anksti ryte ir naktį, o minkštąsias išmatas išskiria ir suėda maždaug po 3-8 valandų. Triušiai mėgsta saldų maistą, kuris yra dažnai naudojamas kaip skanėstas (1).

Triušiai suvartoja daug vandens lyginant su kitais žinduoliais, t. y. nuo 50 iki 150 ml kiekvienam kilogramui kūno svorio (1). Norint užtikrinti tinkamą namie auginamų triušių mityba yra sudarytos specialios piramidės, vienas iš pavyzdžių yra pateiktas 2 pav. (6).

2 pav. Triušio dietos piramidė (6)

1.1.6 Natūrali triušių virškinamojo trakto mikroflora

Natūrali triušio virškinamojo trakto mikroflora gali kisti priklausomai nuo amžiaus, šėrimo bei antibiotikų naudojimo. Vienas dažniausių priežasčių dėl kurių kreipiamasi į veterinarijos gydytoją yra viduriavimas, kuris gali būti sukeltas dėl natūralios mikrofloros pakitimų arba dėl ligos. Todėl svarbu žinoti triušių fiziologiją skirtingais amžiaus periodais (8).

Žindančių jauniklių virškinamajame trakte beveik nėra jokios mikrofloros, dėl patelės piene esančių antimikrobinių medžiagų ir specifinių enzimų išskiriamų jauniklio skrandyje (8). Todėl skrandyje yra gan rūgtus pH – 5,0-6,5 (9). Atliktuose tyrimuose patvirtinta, kad 3 dienų amžiaus jauniklių virškinamasis traktas yra „sterilus“. Po 21 gyvenimo dienos jau galima rasti enterobakterijų ir streptokokų, o skrandyje randami įvairūs anaerobai. Visų mikroorganizmų skaičius didėja kartu su triušiuko amžiumi ir ilgainiui pasiekia suaugusiam individui būdingą skaičių (8).

Atjunkomų triušiukų burnos ertmėje ir skrandyje dėl cekotrofijos randami griežti anaerobai. Bet po pašaro apdorojimo skrandžio sultimis į žarnas šie mikroorganizmai nepatenka. Triušių iki 14

Skanėstai Pašarai ar

granulės Žalios daržovės

12 amžiaus dienos virškinamajame trakte dominuoja streptokokai, nors rasti galima ir enterobakterijų. Didėjant kietojo maisto kiekiui daugėja ir enterobakterijų skaičius triušiukų virškinimo trakte. Bet iki 4 savaitės streptokokų skaičius tolygiai mažėja, o enterobakterijos išnyksta, tam įtakos turi besikeičiantys mitybos ypatumai (8).

Suaugusių triušių plonosiose, aklojoje bei klubinėje žarnose dominuoja gramneigiamos bakterijos. Taip pat aklojoje ir klubinėje žarnose simbiozėje egzistuoja Acuformis anaerobai. O išmatose galima aptikti ir Lactobacillus confusus (9).

Dėl tam tikrų priežasčių triušių mikroflora gali kisti. Didžiausios įtakos tam turi antibiotikų naudojimas ir jauniklių viduriavimas. Besikeičiant 7-10 dienų amžiaus triušiukų žarnyno pH jie gali užsikrėsti Escherichia coli ar Clostridium perfringens mikroorganizmais. Tokiu atveju specifinio gydymo nėra, gydomi ligos simptomai ir stiprinamas imunitetas (8).

Gydant triušius reikia skirti didelį dėmesį antibiotikų terapijai, nes tam tikri medikamentai dažniausiai sukelia triušių enteritą. Linkomicinas, klindamicinas, amoksicilinas, penicilinas, ampicilinas, amoksicilinas su klavulano rūgštimi, eritromicinas ir cefalosporinas – tai medžiagos, kurios veikia ne tik patogenus, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas (8).

Po atjunkymo triušių mikroflora fiziologiškai kisti neturi, didžiausi pokyčiai vyksta triušiukui augant, būtent tada virškinamojo trakto mikroflora yra labiausiai nestabili ir pažeidžiama (10).

1.2 Naminių triušių virškinamojo trakto parazitai

Triušiai yra jautrūs daugeliui parazitozių, dažniausiai tai yra šėrimo bei higienos pažeidimų rezultatas. Ūkinėje veislininkystėje nedaug parazitinių susirgimų padaro ekonominę žalą, o jų pasireiškimo galima išvengti suteikus triušiams palankias gyvenimo sąlygas (11).

Kai kuriuose knygose pateikiama, kad tiriant triušių išmatas įmanoma rasti tokius parazitus, kaip nematodai, cestodai ar pirmuonys, taip pat nepatogeniškos amebos (Entamoeba cuniculi). Jais gali užsikrėsti ne tik kontaktą su kitais gyvūnais turintys triušiai, bet ir laboratorijose auginami individai. O keli iš šių parazitų išskiria kepenyse ar pilvo ertmėje parazituojančias lervas (12).

1.2.1 Kokcidijos - pirmuoniai

Kokcidijos, kurios nesudaro cistų audiniuose dar vadinamos eimerijomis (5). Kokcidiozę sukelia pirmuonys parazituojantys virškinamajame trakte (10 rūšių) ir kepenyse (1 rūšis: E. stidae) (3 pav.). Išskiriamos kelios eimerijų rūšys (1 lentelė), kurios turi skirtingą patogeniškumo laipsnį (11). Labiausiai agresyvios rūšys yra E. flavescens ir E. interstinalis, jos sukelia nenujunkytų triušiukų žarnų epitelio kriptų pažeidimus (12).

Lengviausiai diagnozuojama pomirtinio tyrimo metu, bet triušių augintinių tarpe dažniau naudojamas koprologinis tyrimo metodas (12).

13 Visi naminiai triušiai gali užsikrėsti šuo patogenu, bet labiausiai jam jautrūs yra 1-4 mėnesių amžiaus jaunikliai (13).

Triušiai dažniausiai užsikrečia suvartoję sergančių gyvūnų išmatomis užterštą maistą ar vandenį, arba kontakto su sergančiais triušiais metu. Oocistoms vystytis ir tapti invazinėmis reikalinga šiluma ir drėgmė, todėl tinkamai nevalant narvų galimybė užsikrėsti kitiems individams ženkliai padidėja (11).

Klinikinė ligos išraiška gali būti viduriavimas, sumažėjęs apetitas, svorio netekimas arba nepriaugimas, visa tai gali baigtis mirtimi. Eimeria irresidua sukelia netgi žarnų epitelio žūtį ir atsiskyrimą nuo žarnų sienelės. Bet tai nereiškia, kad kokcidiozė gali būti patvirtinta tik iš klinikinių požymių, triušiai gali būti užsikrėtę ir nebūnant ligos simptomų. Patvirtinti diagnozę įmanoma tik atlikus koprologinius tyrimus ir radus eimerijas išmatose (11).

1 lentelė. Triušių kokcidijų rūšys, parazitavimo vieta ir inkubacinis periodas (12)

Eimerijų rūšis Parazitavimo vieta Inkubacinis periodas (dienos)

E. flavescens Plonosios ir storosios žarnos 9

E. intestinalis Plonosios žarnos 9-10

E. exigua Plonosios žarnos 7

E. perforans Plonosios žarnos 5

E. irresidua Plonosios žarnos 9

E. media Plonosios žarnos 5-6

E. vejdovskyi Plonosios žarnos 10

E. coecicola Storosios žarnos 9

E. magna Plonosios žarnos 7

E. piriformis Akloji žarna 9

E. stiedai Kepenys, tulžies latakai 18

1.2.2 Apvaliosios kirmėlės

Dažniausiai naminiams triušiams diagnozuojamas parazitas yra Passalurus ambigus. Ši kirmėlė nėra pavojinga nei žmonėms nei kitiems gyvūnams. P. ambigus yra iki 1,40 cm ilgio, balkšvos kirmėlės, kurias galima lengvai pastebėti ant šviežių išmatų. Jos nepadaro didelės žalos triušio organizmui, nes suaugusios kirmėlės inaktyvuojasi ir yra tiesiog pašalinamos. Sveikas triušis gali susirgti, jeigu jo pašaras ar vanduo bus užteršti sergančio gyvūno išmatomis (11).

Skrandyje galima aptikti Obeliscoides cuniculi, Graphidium stigosum. Minėti nematodai yra nemaži, jų kiaušinėlių dydis atitinkamai gali siekti 0,54 mm ir 2,4 mm., o suaugėliai siekia 18-20 mm. (14). Nedidelis užsikrėtimas dažniausiai neturi įtakos gyvūno savijautai, bet didelė šių parazitų

14 invazija sukelia epitelio pažeidimus, viduriavimą, anemiją, organizmo išsekimą, gali būti ir kritimo priežastimi (12).

Neretai diagnozuojami parazitai yra Trichostrongylus retrotaeformis ir Nematodirus leporis. Šie patogenai sukelia žarnų pakitimus (14).Jie įsiskverbia į plonųjų žarnų epitelį, sukelia nykimą ir uždegimą. Klinika yra išskirtina tuo, kad triušiai išskiria kartu su išmatomis baltą, gleivingą eksudatą (12).

1.2.3 Kaspinuočiai

Triušio organizme gali parazituoti suaugėliai, kurie randami žarnose bei lervinės formos, randamos kepenyse ar palaidos pilvo ertmėje. Subrendę kaspinuočiai veterinarinėje praktikoje diagnozuojami retai (11).

Citotaenia variablis yra plokščia, juostos formos, su daug segmentų kirmėlė, turi skoleksą su 4 siurbtukais, kuriais ir prisitvirtina prie žarnų gleivinės. Dažniausiai triušiai neturi jokių klinikinių ligos požymių, jeigu invazija yra maža. Esant gausiai invazijai stebimas viduriavimas, vėliau išsekimas (11).

Taenia pisiformis lervos parazituoja kepenyse arba pilvo ertmėje. Užsikrėtimas vyksta kiaušinėliams ar kaspinuočių segmentams patekus į pašarą ar vandenį. Lervai patekus į virškinamąjį traktą ji prasiskverbia pro žarnų sienelę ir migruoja į tipines parazitavimo vietas, kuriuose sudaro cisticerkus. Kitiems žinduoliams (pavyzdžiui šunims) suėdus užkrėstą triušio skerdieną užtikrinamas parazito gyvenimo ciklas, jis plinta toliau (11).

Plonosiose žarnose gali būti aptinkama Cittotaenia ctenoides, tai 80 cm ilgį galintis siekti kaspinuotis, paplitęs visoje Europoje. Klinikinė užsikrėtimo išraiška būna viduriavimas, išsekimas, jei negydoma – mirtis (12).

1.3 Virškinamojo trakto parazitų paplitimas pasaulyje

Užsikrėtimas gali būti tiesioginis – kontakto metu patogenas yra perduodamas pavyzdžiui per orą, arba netiesioginis – per pašarą, apyvokos daiktus, organizmo išskyras (15).

Parazitams neretai reikia daugiau nei vieno šeimininko, kad būtų užtikrintas ciklas, todėl išskiriami ne tik tie gyvūnai, kurie yra galutiniai šeimininkai, bet ir pernešėjai. Pastarieji neturėdami jokių klinikinių požymių gali išskirti patogenus į aplinką ir taip užtikrina parazitų gyvavimą (5).

15

3 pav. Eimerijų oocistos bei M. pectinata kaspinuočio kiaušinėliai (flotacijos metodas) (16)

1.3.1 Eimeria spp. paplitimas pasaulyje

2017 metais paskelbtame tyrime buvo aprašytas Suomijoje auginamų kambarinių triušių užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais. Čia buvo ištirti būtent triušiai augintiniai. Viso buvo ištirta 398 išmatų mėginių. Daugiausia mėginių buvo užteršta eimerijų oocistomis (27 proc.). Atliktame tyrime nebuvo aiškinamasi parazitų rūšis, bet gauti duomenys palyginti su kitų šalių tyrimais. Paaiškėjo, jog rezultatai buvo labai artimi 2005 metais Vokietijoje atliktam tyrimui. 2012 metais atliktame tyrime Pietų Korėjoje kokcidijos buvo rastos 9,5 proc. tirtų triušių, kurie neturėjo ligos požymių. Bet tame pačiame tyrime dalyvavo ir viduriuojantys gyvūnai, jų mėginiuose eimerijos paplitusios žymiai plačiau, net 63,6 proc. (17).

2003 – 2012 metais Hanoveryje, Vokietijoje buvo atliktas tyrimas nustatyti, kaip skirtingos gyvūnų rūšys gali būti užsikrėtusios virškinamojo trakto parazitais. Jo metu buvo ištirta 434 triušių išmatų mėginiai. Užkrėsta buvo 23,7 proc. visos imties. Eimeria spp. pirmuonys buvo aptikti 21,2 proc. mėginių (18).

2011 Estijoje fermoje atliktas tyrimas dėl eimeriozės protrūkio (jo metu nugaišo 15 triušių). Buvo atlikta nugaišusių triušių nekropsija bei surinkti 65 koprologiniai tyrimai. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad didelis užsikrėtimas Eimeria genties pirmuonimis buvo net 53 proc. imties. Dažniausiai sutinkami parazitai buvo E. media ir E. magna (19).

2011 – 1013 metais Krokuvos Agrokultūros Universitete buvo atliktas tyrimas su 132 Naujosios Zelandijos veislės triušiais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai sutinkama

16 kokcidijų rūšis buvo E. media (40 proc.). Taip pat buvo aptiktos ir kitos rūšys: E. magna, E. perforans, E. irresidu. (20).

Nuo 2011 iki 2017 metų Lenkijoje buvo atliekamas kitas tyrimas, jo metu dideliuose ir mažesniuose triušių ūkiuose poskerdiminio tyrimo metu buvo aiškinamasi ar triušiai nebuvo užsikrėtę virškinamojo trakto parazitais. Tyrimo pabaigoje paaiškėjo, kad 78.83 proc. užsikrėtusių individų išmatose buvo rastos kokcidijos (16).

Lenkijoje, Pomeranijos provincijoje 2014 metais atliktas tyrimas 9 triušių ūkiuose. Buvo sudaryta 275 triušių imtis ir visi buvo daugiau ar mažiau užsikrėtę kokcidioze. 96,4 proc. buvo užkrėsti E. exigua, 89,3 proc. – E. magna, 88,5 – E. media, 53,6 proc. – E. irresidua, 50,0 proc. – E. intestinalis, 26,0 proc. – E. piriformis, 23,5 proc. – E. perforans, 19,3 proc. – E. coecicola, 16,5 proc. – E. flavescens (21).

2013 metais Turkijoje, Ankaroje gyvūnų parduotuvėje buvo atliktas tyrimas kaip dažnai juose auginami triušiai turi virškinamojo trakto parazitų. Iš viso buvo ištirti 55 individai ir paaiškėjo, kad 52,7 proc. jų buvo užsikrėtę eimerijų oocistomis (22).

Daugiausiai triušių produkcijos yra gaunama Kinijoje, 2009 metais tai sudarė daugiau nei 40 proc. visos pasaulyje užauginamos triušienos. Apie 40 proc. Kinijoje produkuojamos triušienos yra užauginama Sichuan‘o provincijoje. 2016 metais atlikto tyrimo dėka tapo aišku, kad produkcijos triušiai gali būti užsikrėtę 9 skirtingomis eimerijų rūšimis. Labiausiai paplitusi buvo E. perforans (42,73 proc. užkrėstų mėginių), toliau mažėjančia tvarka: E. media (34,45 proc.), E. irresidua (34,55 proc.), E. magna (31,82 proc.) ir E. intestinalis (23,64 proc.). (13).

2012 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Kinijoje triušiams buvo diagnozuojamos 11 skirtingų eimerijų rūšių. 480 mėginiai surinkti iš 48 mėsinių triušių ūkių. Infekcija buvo paplitusi nuo 41,9 iki 87,4 proc. visoje Kinijoje ir tai padarė nemažą žalą tų metų šalies ekonomikai. Dažniausiai diagnozuojamas pirmuonis – E. perforans (32,2 proc.), mažiau E. media (31,3 proc), E. magna (28,8 proc.), E. irresidua (19,4 proc.), E. intestinalis (14,8 proc.) (23).

1987, 1998 ir 2003 metais atliktuose tyrimuose Saudo Arabijoje auginamų naminių triušių užsikrėtimas kokcidijomis svyravo nuo 73 iki 90 proc. Dažniausiai triušių išmatų mėginiuose buvo randama daugiau nei viena patogenų rūšis (24).

2011 - 2012 metais Saudo Arabijoje atliktas tyrimas parodė, kad mėsiniai triušiai dažniausiai yra užsikrėtę 10 skirtinų kokcidijų rūšių. Mėginiai buvo surinkti iš 100 suaugusių individų Riyadh mieste. 75 triušiai buvo užsikrėtę, o likę 25 – sveiki, neužsikrėtę parazitais. Dažniausiai randamos eimerijos buvo E. coecicola (70 proc.), E. magna (60 proc.), E. perforans (60 proc.), E.media (55 proc.), mažiau E. irresidua (30 proc.), E. flavescence (25 proc.), tačiau E. intestinalis (7 proc.), E. piriformis (6 proc.), E. stiedai (5 proc.) ir E. exigua (5 proc.) diagnozuoti ypač retai (24).

17 Tuo tarpu Irane atliktas tyrimas parodė mažesnį užsikrėtimo laipsnį, tik 31,0 proc. Šio tyrimo metu buvo renkami mėginiai iš 71 subrendusio laukinio triušio, jų amžius buvo nuo 5 iki 12 mėnesių. Pats tyrimas truko 2008 metų vasario – lapkričio mėnesiais. E. perforans pasireiškė dažniausiai – 18,3 proc., po to mažėjančia tvarka nustatyti ir kiti šios genties pirmuonys: E. magna (16,9 proc.), E. media (14,1 proc.), E. irresidua (11,2 proc.), E. flavescens (4,2 proc.), E. coecicola (2,8 proc.) (25).

Brazilijoje 2017 metais aprašytas 514 triušių virškinamojo trakto parazitozių tyrimas. 100 (19,5 proc.) iš jų diagnozuota eimeriozė (26). Tuo tarpu pagal kitus autorius kalnuotose Pietų Amerikos regionuose kokcidiozės papiltimas yra 29 – 85 proc. (27).

Įvertinus visus atliktus tyrimus galima daryti prielaidą, jog labiausiai tikėtina, kad atliekant triušių koprologinius tyrimus dažniausiai diagnozuojamas parazitas bus Eimeria spp.

1.3.2 Eimeria spp. paplitimą lemiantys veiksniai

Remiantis 2014 metais atliktu tyrimu Kenijoje daugiausiai įtakos turintys rizikos faktoriai yra triušių laikymo tankumas ir jaunas amžius. Labiausiai užkrėsta kokcidijomis grupė buvo jaunikliai nuo 19 iki 22 dienų amžiaus. Ne jaunesni – nes turi įgimtą imunitetą ir ne vyresni – nes jau suformuojamas įgytas imuninis atsakas (17).

2008 metais Irane atlikto tyrimo metu nustatyta, kad patelės buvo užsikrėtusios dažniau nei patinai, atitinkamai 63,7 ir 36,3 proc. Iš viso 86 proc. mėginių buvo užteršti daugiau nei viena eimerijų rūšimi, dažniausiai dviem arba trimis (25).

2017 metais paskelbtame tyrime Brazilijoje buvo aiškinamasi kaip priklauso virškinamojo trakto parazitų paplitimas nuo įvairių veiksnių. 47,62 proc. imties buvo užsikrėtę daugiau nei viena eimerijų rūšimi. Labai didelis užsikrėtimo skirtumas pastebėtas tarp suaugusių triušių (14,81 proc.) ir jauniklių iki 80 dienų amžiaus (46,6 proc.). Patelėms eimerijos buvo diagnozuojamos dažniau nei patinams (5,36 proc. – patinai ir 18,04 proc. – patelės). Daugiausia oocistų flotaciniu metodu tiriant mėginius buvo nustatyta vaikingoms ar laktuojančioms triušėms bei 51 - 80 dienų amžiaus jauniems gyvūnams (26).

1.3.3 Triušių užsikrėtimo helmintais paplitimas

Suomijoje 2017 metais vykusiame tyrime, į kurį įtraukti 398 triušiai augintiniai tik 10 mėginių rasta Passalurus ambiguus kiaušinėlių. Tai sudarė 3 proc. paplitimo visoje šalyje. Viename iš tirtų triušių aptiktas nediferencijuoto cestodo kiaušinėlis ir viename – Trichuris leporis lerva. Tai parodo ypač mažą kirmelių paplitimą tarp Suomijoje auginamų naminių triušių (17).

Nigerijoje, Osuno regione, 4 skirtinguose veterinarijos klinikose buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatytas triušių užsikrėtimas parazitinėmis kirmėlėmis nuo 2006 iki 2015 metų. Per minėtą laikotarpį užsikrėtimas helmintais buvo apie 33-35 proc., o 2008, 2010, 2012 ir 2013 metais

18 tyrime vertinuose mėginiuose jie nerasti. Didžiausias skaičius užterštų mėginių buvo 2014 metais, tada iš 18 triušių helmintai rasti visuose 18 koprologiniuose mėginiuose (28).

Ankščiau aprašytame 2007 – 2011 metais Lenkijoje atliktame tyrime poskerdiminio vertinimo metu nustatytas taip pat ir triušių užsikrėtimas nematodais (16,42 proc.) bei cestodais (0,72 proc.) (16).

1.3.4 Kitų, retai diagnozuojamų parazitų paplitimas

2018 metų gegužę Kinijoje, Sinjango mieste atliktas tyrimas, kurio metu įvertinti 321 triušių išmatų mėginiai iš 10 skirtingų ūkių. 11-oje iš jų rastos Cryptosporidium spp. (tai sudarė 3,4 proc.), 9-uose – Enterocytozoon bieneusi (1,9 proc.) ir tik 6-iuose Giardia duodenalis (1,9 proc.). Jaunesni nei 3 mėnesiai jaunikliai buvo labiausiai užsikrėtusi grupė, kuri sudarė 6,8 proc. tyrimui atrinktų triušių. Lyginant su 2006 metais Japonijoje vykusiu tyrimu užsikrėtimas Cryptosporidium spp. buvo labai panašūs (iš 30 tirtų triušių diagnozuota vienam, kas sudarė 3,33 proc.), bet mažesnis nei 2010 metais atliktame tyrime Australijoje (ten nustatyta 12 iš 176 tirtų gyvūnų, tai yra 6,8 proc.) (29).

Taip pat Kinijoje, Lioaning provincijoje 2018 metais atliktas tyrimas Giardia spp. pirmuonimis užsikrėtusių triušių nustatymui. Tyrimui atrinkta 426 triušių, iš kurių 42 buvo nustatyta G. duodenalis (kas sudarė 9,86 proc.) (30).

2018 metais publikuotame straipsnyje aprašytas tyrimas atskleidė, jog Nigerijoje, Oguno regione pramoninių triušių užsikrėtimas Giardia spp. siekia 72,3 proc. (viso ištirti 83 individai) (31).

1.4 Parazitozių diagnostika

Koprologiniam mėginiui ištirti galima naudoti kelis tyrimų metodus, dažniausiai pasirenkamas vienas, labiausiai tinkamas atskiriems parazitams. Išskiriamos dvi pagrindinės metodų grupės: tiesioginis centrifugavimo ir flotacijos. Praktiškai, centrifugavimo metodas yra laikomas tiksliausiu. Veterinarijos praktikoje diagnozuojant įvairias parazitozes dažniausiai yra naudojamas flotacijos metodas, nes jis nereikalauja daug išlaidų (32).

Parazitinių kiaušinėlių santykinis tankis dažniausiai svyruoja nuo 1.05 iki 1.23, todėl renkantis flotacinį tirpalą svarbu, kad patogenai plūduriuotų. Tam tikslui naudojami tokie tirpalai, kaip prisotintas druskos tirpalas (NaCl, SG 1.18 – 1.20), magnio sulfato tirpalas (MgSO4 SG 1.20), cinko sulfato tirpalas (ZnSo4 SG 1.18 – 1.20), cukraus ar kitaip vadinamas Sheatherio tirpalas (SG 1.27) (32).

Naudojant centrifugas priemaišos esančios mėginiuose nusėda mėgintuvėlių dugne, o kiaušinėliai yra iškeliami į tirpalo paviršių. Taip pat sutrumpėja tyrimo laikas. 2005 metais mokslininkų Manhatane atliktas tyrimas įrodė, kad naudojant cukraus flotacinį tirpalą ir jį

19 centrifuguojant buvo pasiektas tiksliausias rezultatas (mikroskopuojant matymo lauke buvo randama daugiausia parazitų kiaušinėlių) (32).

Neretai naudojamas tiesioginis flotacijos metodas. Jis yra paremtas tuo, kad nereikalauja specialios įrangos, atliekamas per trumpa laiką (12). Kai kuriuose metodų aprašymuose rekomenduojama mėginį nukošti per sietelį, kad didelės ir lengvos dalelės neiškiltų i tirpalo paviršių (33), taip yra palengvinama tyrimo eiga.

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

Tyrimas buvo atliekamas 2018 metų birželio – lapkričio mėnesiais Vilniaus veterinarijos klinikos „X“ laboratorijoje. Dalyvavo triušių augintojai iš Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šilalės, Tauragės bei Klaipėdos miestų ir rajonų.

Atliekant tyrimą buvo laikomasi šių teisės aktų:

➢ Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 2-15);

➢ Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2728).

Tyrimo metu surinkti ir ištirti 110 naminių triušių išmatų mėginiai. Mėginiai buvo renkami iš dekoratyvinių triušių (n=36), kuriuos atnešė savininkai į Vilniaus kliniką „X“ profilaktikos tikslais ar dėl sveikatos problemų bei išmatų mėginiai buvo renkami mėsinių triušių ūkiuose. Tokiu būdu paimti 74 išmatų mėginiai.

21 Švieži išmatų mėginiai buvo imami į vienkartinius polietileninius maišelius ar plastikinius indelius, sužymimi ir ištiriami per 5 dienas nuo paėmimo. Jeigu mėginys buvo tiriamas vėliau, tai jis buvo talpinamas į šaldiklį -15 C temperatūroje.

2.1 Anketiniai duomenys

Kiekvienas triušių augintojas užpildė paruošta anketą (žr. priedas Nr. 1), kurioje žymėjo duomenis apie gyvūną (amžių, lytį), jo šėrimą, apie atliktas vakcinacijas, ar laikomi kiti augintiniai bei nurodė koprologinio tyrimo atlikimo priežastį (profilaktinis ar dėl įtariamos ligos).

2.2 Makroskopinis išmatų tyrimas

Pristačius mėginius į laboratoriją jie buvo įvertinti makroskopiškai: konsistencija (fiziologinė laikoma kieta, trapi), spalva (fiziologinė laikoma tamsiai ruda), vientisumas (gali būti kietų dalelių, bet ne spalvos ar konsistencijos pokyčių), specifinis kvapas (labai aiškaus specifinio kvapo neturi būti), priemaišos (plaukai, pūkai, šiaudai).

2.3 Koprologinis tyrimas

Tyrimui buvo naudojamos priemonės: vienkartiniai indeliai, mentelės, dengiamieji ir objektiniai stikleliai bei optinis mikroskopas „Delta optical“.

Prieš atliekant tyrimą buvo paruošiamas flotacinis tirpalas. Į šiltą vandenį beriama tiek NaCl kristalinės druskos, kad maišant ji nebetirptų ir nusėstų ant indo dugno. Įsitikinti, kad tirpalas paruoštas ir tinkamas naudojimui refraktrometru buvo tikrinamas santykinis tankis (santykinis tankis - 1,2) (34).

Tyrimui buvo imama 2 g išmatų ir jos ištirpinamos 40 ml prisotinto druskos tirpalo. Mišiniui pastovėjus ne mažiau nei 10-15 min buvo imamas dengiamasis stiklelis, priliečiamas prie tirpalo paviršiaus ir dedamas ant objektinio stiklelio (34). Mikroskpuojama naudojant 100x padidinimą, aptinkant parazitams būdingus kiaušinėlius ir/ar oocistas.

2.4 Statistinė analizė

Rezultatų duomenys buvo suvesti ir analizuoti naudojantis Microsoft Excel ir SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) programomis. Atlikta aprašomoji statistinė analizė (procentinė išraiška, pasiklautinis intervalas (PI) 95 proc. patikimumu) apskaičiuojant triušių užsikrėtimą virškinamojo trakto parazitais bei užsikrėtimo dažnumą skirstant pagal laikymo tipą (dekoratyviniai ar mėsiniai), amžių (1 savaitė – 5 mėnesiai, 6-12 mėnesiai, daugiau nei 1 metai), lytį. Užsikrėtimo priklausomybė nuo įvairių veiksnių, kaip amžius, lytis, laikymo tipas, laikomų triušių kiekis, duodamas pašaras, buvo vertinama skaičiuojant Pirsono Chi – kvadratą (x²). Duomenys statistiškai reikšmingais buvo laikomi kai p<0,05.

22

3. TYRIMO REZULTATAI

Tyrime dalyvavo triušių augintojai iš įvairių Lietuvos miestų/rajonų, daugiausia mėginių surinkta iš Šilalės, Vilniaus ir Jurbarko miestų/rajonų, mažiau mėginių ištirta iš Marijampolės, Kauno miestų/rajonų, mažiausiai iš Klaipėdos (5 pav.).

Apklausos duomenys parodė, kad vakcinacija yra retai naudojama kaip profilaktinė priemonė nuo triušių infekcinių ligų ir tik 14 individų buvo vakcinuojami, kas sudarė 13 proc. tiriamųjų. Triušiai buvo vakcinuojami 1 ar 2 karus per metus, o likę 96 (87,3 proc.) nebuvo vakcinuojami.

100 mėginių buvo tiriama profilaktiškai, tai sudarė 91 proc. visos imties. Likę 10 mėginių buvo surinkti iš sergančių, namuose auginamų triušių, tai sudarė 9 proc.

5 pav. Mėginių paėmimo vieta (miestas)

Ūkyje surinktą imtį sudarė 74,3 proc. (95 proc. PI: 62,8 – 83,8) patelių ir 17,3 proc. (95 proc. PI: 16,2 – 37,2) patinų. Tuo tarpu namie auginamų triušių imtį sudarė daugiau patinų – 55,6 proc. (95 proc. PI: 38,1 – 72,1), o patelių buvo tik 44,4 proc. (95 proc. PI: 16,9 – 27,9) (2 lent.)

2 lentelė. Ūkiuose ar namuose auginamų tirtų triušių lytis

Mėsiniai triušiai (n=74) Patelės 55 vnt.

Patinai 19 vnt. Dekoratyviniai triušiai (n=36) Patelės 16 vnt. Patinai 20 vnt. 26% 9% 10% 30% 23% 2%

Mėginių paėmimo vieta (miestas)

23 Dauguma triušių augintojų žymėjo, kad buvo kliniškai sveiki ir nerodė jokių ligos požymių. Keli triušių savininkai nurodė, kad jų augintiniai (t.y. 2 pacientai) turėjo kreivo kaklo sindromą, 2 – kreipėsi į veterinarijos gydytoją dėl kaulų lūžių, 2 – gydėsi dėl ankščiau diagnozuotų eimerijų užsikrėtimo, po vieną triušį: dėl odoje esančių žaizdų, urolitiazės, piometros ir meteorizmo.

6 pav. Visų tirtų triušių užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais

3 lentelė. Ūkiuose bei namuose auginamų triušių užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitas, mėginių skaičius ir procentinė išraiška

Mėsiniai triušiai Neigiamas 53 vnt. 71,6 proc. Eimeria spp. 19 vnt. 25,7 proc. Trichostrongylus spp. 2 vnt. 2,7 proc. Dekoratyviniai triušiai Neigiamas 30 vnt. 83,3 proc. Eimeria spp. 5 vnt. 5,0 proc. Trichostrongylus spp. 1 vnt. 2,8 proc.

Triušių užsikrėtimas ar neigiamas koprologinio tyrimo atsakymas pateiktas 6 pav. 75 proc. (95 proc. PI: 66,3 – 83,2) tirtų triušių nebuvo užsikrėtę virškinamojo trakto parazitais. Eimerijos rastos 22 proc. (95 proc. PI: 14,5 – 30,7), o Trochostrongylus spp. 3 proc. (95 proc. PI: 0,6 – 7,8). Užsikėtimas eimerijomis buvo ženkliai didesnis nei Trochostronygus spp. (p<0,05).

Vėliau duomenys suskirstyti atsižvelgiant į dvi atskiras grupes: mėsiniai, ūkyje auginami bei dekoratyviniai, auginami kambaryje (3 lentelė). Buvo pastebėta, kad mėsinių triušių užsikrėtimas buvo didesnis nei dekoratyvinių, tačiau duomenys nebuvo patikimi (p>0,05). Mėsinių triušių

75% 22%

3%

Koprologinis tyrimas

24 užsikrėtimas eimerijomis ir trichostrongilais buvo 28,4 proc. (95 proc. PI: 18,5 – 40,0), o dekoratyvinių – 7,8 proc. (95 proc. PI: 6,4 – 32,8).

4 lentelė.Užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais skirtingose amžiaus grupėse

Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Amžiaus grupė 1 sav. – 5 mėn. 17 8 0 25 6 – 12 mėn. 32 9 2 43 > 12 mėn. 34 7 1 42 n= 110

Mažiausią amžiaus grupę sudarė jauni triušiai, iki 5 mėn. amžiaus. Jų užsikrėtimas Eimeria spp. buvo didžiausias 32 proc. (95 proc. 15 – 53,5), tačiau ženklių skirtumų tarp amžiaus grupių nenustatyta (p>0,05). Nematodų kiaušinėlių iki 5 mėn. amžiaus grupėje neaptikta. 6-12 mėn.amžiaus triušių grupėje užsikrėtusiųjų Eimeria spp. aptikta 20,9 proc. (95 proc. PI: 10 – 36), 74,4 proc. 6 – 12 mėn. amžiaus triušių nebuvo užsikrėtę virškinamojo trakto parazitais (95 proc. PI: 58,8 – 86,5). Užsikrėtimas eimerijų pirmuonimis yra ženkliai didesnis nei nematodais (p<0,05).

Vyresni nei 12 mėn. amžiaus triušiai mažiausiai užsikrėtę Eimeria spp. - 16,7 proc. (95 proc. PI: 7 – 31,4). Tik vienas triušis buvo užsikrėtęs Trichostrongylus spp. ir sudarė 2,3 (95 proc. PI: 0-12,6). Todėl šioje grupėje taip pat užsikrėtimas pirmuonimis buvo didesnis nei nematodais (p<0,05). 81 proc. triušių nebuvo užsikrėtę parazitais (95 proc. PI: 65,9 – 91,4).

5 lentelė. Užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais mėsinių ir dekoratyvinių triušių grupėse Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Auginimo tipas Mėsiniai _{53 19 2 74} Dekoratyviniai _{30 5 1 36} n= 110

Mėsinių triušių užsikrėtimas buvo didesnis. Tarp mėsinių triušių neigiamų mėginių buvo 71,6 proc. (95 proc. PI: 59,9 – 81,5), Eimeria spp. užsikrėtimas diagnozuotas 25,7 proc. (95 proc. PI: 23,2 – 45,7), o Trichostrongylus spp. kiaušinėliai rasti 2,7 proc. (95 proc. PI: 0,3 – 9,4) mėginių. Taigi šioje grupėje 9,5 karto dažniau rasti pirmuonys nei nematodai (p<0,05). Dekoratyvinių triušių duomenys nebuvo statistiškai patikimi (p>0,05).

25 6 lentelė. Užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais sveikų ir sergančių triušių grupėse

Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Sveikatos būklė Nesveikas _{5 5 0 10} Sveikas _{78 19 3 100} n= 110

Kliniškai sveiki triušiai dažniau neužsikrėtę jokiais parazitais sudarė 78 proc. imties (95 proc. PI: 68,6 – 85,7), užsikrėtę eimerijomis – 19 proc. (95 proc. PI: 11,8 – 28,1), o trichostrongilais – 3 proc. (95 proc. PI: 0,6 – 9). Negaluojantys triušiai dažniau užsikrėtę eimerijomis, 50 proc. (95 proc. PI: 18,7 – 81,3), nei kliniškai sveiki, tačiau duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p<0,05).

7 lentelė. Išmatų konsistencijos pokyčiai ir užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Išmatų konsistencija Būdingos triušiams 82 20 3 105 Sulipusios, minkštos 1 4 0 5 n= 110

Antroje tiriamoje grupėje (triušiai, kurių išmatos buvo sulipusios bei minkštos konsistencijos) sudarė tik 4,5 proc. visos imties, todėl šie duomenys buvo nepatikimi (p>0,05). Tačiau duomenys pirmoje grupėje (triušiai, kurių išmatos buvo būdingos konsistencijos) duomenys buvo patikimi (p<0,05). Neigiami atsakymai sudarė 78,1 proc. imties (95 proc. PI: 69 – 85,6), eimerijos – 19 proc. (95 proc. PI: 12 – 27,9), o Trichostrongylus spp. – 2,9 proc. (95 proc. PI: 0,6 – 8,1).

8 lentelė. Užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais patelių ir patinų tarpe Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Lytis Patelė 52 17 2 71 Patinas 31 7 1 39 n= 110

Patelių tarpe neigiamų atsakymų buvo 73,2 proc. (95 proc. PI: 61,4 – 83,1), eimerijos rastos 23,4 proc. mėginių (95 proc. PI: 14,6 – 35,5), o trichostrongylų – 2,8 proc. (95 proc. PI: 0,3 – 10). Šie duomenys parodo, kad užsikrėtimas eimerijomis buvo beveik 9 kartais dažnesnis, nei

26 Trichostrongylus spp. (p<0,05). Patinų tarpe tyrimų rezultatai pasiskirstė atitinkamai 79,5 proc. (95 proc. PI: 63,5 – 90,7), 17,9 proc. (95 proc. PI: 7,5 – 33,5), 2,6 proc. (95 proc. PI: 10 – 13,5). Tačiau tai neturėjo statistiškai vertingų duomenų (p>0,05). O užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais nepriklausė nuo triušių lyties (p>0,05).

9 lentelė. Užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais triušių auginamų po vieną ir grupėse Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Laikymas Vienas 26 4 1 31 Keli triušiai 57 20 2 79 n= 110

Pirmoje sudarytoje grupėje nebuvo patikimų rezultatų, todėl užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais neturėjo jokios įtakos, jei buvo auginamas tik vienas triušis (p>0,05). Tuo tarpu auginant du ar daugiau triušius neigiamų koprologinio tyrimo atsakymų buvo 72,2 proc. (95 proc. PI: 60,9 – 81,7), Eimeria spp. rastos 25,3 proc. triušių (95 proc. PI: 16,2 – 36,4), o trichostrongilai – 2,5 proc. (95 proc. PI: 0,3 – 8,8). Pirmuoniai rasti 10 kartų dažniau nei nematodai laikant daugiau nei vieną triušį (p<0,05).

10 lentelė. Užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais šeriamų ir nešeriamų šienu triušių grupėse Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Šienas Negauna 3 0 0 3 Gauna 80 24 3 107 n= 110

Triušiai negaunantis šieno nesudarė statistiškai patikimos imties (p>0,05). O triušai, kurių racionas reguliariai buvo papildomas šienu neigiami atsakymai sudarė 74,8 proc. imties (95 proc. PI: 65,4 – 82,7), Eimeria spp. – 22,4 proc. (95 proc. PI: 14,9 – 31,5), o Trichostrongylus spp. – 2,8 proc. (95 proc. PI: 0,6 – 8). Todėl galima teigti, kad eimerijos buvo diagnozuojamos žymiai dažniau nei trichostrongilai (p<0,05).

27 11 lentelė. Užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais šeriamų ir nešeriamų žole triušių grupėse Neigiamas Eimeria spp. Trichostrongylus spp. Viso Žolė Negauna 13 3 0 16 Gauna 70 21 3 94 n= 110

Triušiai visiškai negaunantys žolės 81,3 proc. atvejų neturi virškinamojo trakto parazitų (95 proc. PI: 54,4 – 96), o eimerijos pasitaiko 18,3 proc. mėginių (95 proc. PI: 4 – 45,6). Tuo tarpu triušiai periodiškai ar nuolat gaunantys šviežios žolės tik 74,5 proc. atvejų išmatose nerandami parazitai (95 proc. 64,4 – 82,9), eimerijos – 22,3 proc. (95 proc. PI: 14,4 – 32,1), o Trichostrongylus spp. – 3,2 proc. (95 proc. PI: 0,7 – 9). Pirmuoniai buvo aptinkami 7 kartus dažniau nei nematodai (p<0,05).

7 pav. Triušių užsikrėtimo virškinamojo trakto parazitais gausumo lygis.

Triušiai dažniau užsikrėtę virškinamojo trakto parazitais negausiai ir tyrimo metu net 59,3 proc. (95 proc. PI: 37,8 – 77,6) triušių mėginių buvo rasta tik vienas arba pavieniai patogenai (p>0,05). Mažiau triušių buvo užsikrėtusių gausiai – 40,7 proc. (95 proc. PI: 22,4 – 61,2). Daugiau mėsinių triušių užsikrėtusių virškinamojo trakto parazitais nei dekoratyvinių, tačiau duomenys nėra statistiškai reikšmingi (p>0,05) (7 pav.).

8 11 2 3 3 ₀ 0 2 4 6 8 10 12

Gausu Pavieniai Vienas Gausu Pavieniai Vienas

Mėsiniai Dekoratyviniai Tr iu ši ų k ie ki s (vn t.)

Triušių užsikrėtimo parazitais gausumo

lygis

28

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Ištyrus visų imtyje buvusių triušių išmatas 75 proc. jų nerasti jokie virškinamojo trakto parazitai. Tuo tarpu 22 proc. mėginių aptiktos Eimeria spp., likusiuose 3 proc. – Trichostrongylus spp. kiaušinėliai. 33 proc. mėginių buvo surinkta iš namuose auginamų, kompanijos gyvūnų, o 67 proc. – iš ūkiuose auginamų, mėsinių triušių.

Namuose taip pat dažnai buvo auginamos patelės kaip ir patinai, bet ūkiuose 3 kartus daugiau patelių nei patinų.

Dažniausiai tyrime pasitaikanti parazitų grupė buvo pirmuonys, Eimeria genties (24 iš 110 mėginių). Tarp namuose auginamų triušių užsikrėtimas buvo nedidelis – 5 proc. Pagal 2017 metais atliktą tyrimą, kurio metu nustatytas 27 proc. mėginių užterštumas kokcidijomis (17), galima sakyti, kad jis buvo beveik du kartus mažesnis. Galbūt įtakos turėjo nedidelė imtis (n=36), arba tai, kad nedaug mėginių buvo surinkta iš įtartinai atrodančių ar besijaučiančių individų. Dažniausiai tirti buvo atnešami sveikų gyvūnų išmatos, o patys šeimininkai buvo informuoti triušių auginimo klausimais.

Lyginant su pasaulyje atliktais tyrimais, ūkiuose auginamų triušių užsikrėtimas eimerijomis buvo žymiai mažesnis. Šio tyrimo metu nustatyta, kad 25,7 proc. mėginių buvo rastos kokcidijos. 2011-2012 metais Saudo Arabijoje užsikrėtimas siekė 75 proc. (24), Kinijoje panašiu metu – beveik 88 proc. triušių išmatose rastos kokcidijos (23). Tai galėtų būti susiję su Lietuvoje dar silpnai išplėtota triušininkyste.

Kaimyninėje Lenkijoje tuo tarpu triušių užsikrėtimas yra toks pat didelis, apie 78 proc. (16) kadangi skaičiai šioje šalyje nedaug skiriasi nuo kitų šalių, kur triušininkystė yra labai paklausi galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje situacija turėtų būti panaši. Tai, kad tyrime gavome mažesnį užsikrėtimo procentą galėtų būti susiję su trumpu triušių laikymo laiku ir tuo, kad visi į tyrimą įtraukti triušiai buvo iš smulkių ūkių, kuriuose triušių tankumas mažesnis ir geros higieninės sąlygos.

Užsikrėtimui virškinamojo trakto parazitais įtakos turėjo tirtų triušių amžius, labiausiai užsikrėtę buvo jauni triušiai iki 5 mėn. amžiaus. Jų užsikrėtimas sudarė 32 proc. Tikėtina, kad įtakos tam turėjo patelių užsikrėtimas (nes dažniausiai jeigu užsikrėtimas buvo nustatomas jaunikliams tai patelė taip pat būdavo užsikrėtusi ir atvirkščiai). Todėl galima būtų teigti, jog jauni triušiai dažniausiai užsikrėsdavo nuo motinų.

Ūkiuose auginami mėsiniai triušiai buvo labiau užsikrėtę nei dekoratyviniai jų gentainiai (p<0,05). Užsikrėtimo gausumas taip pat aptiktas didesnis mėsinių triušių populiacijoje. Eimerijos buvo rastos 25,7 proc. mėginių surinktų iš pramoninių ūkių ir 5,0 proc. iš namie auginamų triušių. 2017 metais Suomijoje atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, kad 27 proc. kambarinių triušių

29 buvo užsikrėtę Eimeria spp. pirmuonimis (17). Tai yra žymiai mažesnis skaičius nei gautas šio tyrimo metu, todėl reiktų išsamesnių tyrimų, kurie papildytų ir patikslintų atliktus tyrimus.

Išmatų konsistencija turėjo įtakos užsikrėtimui virškinamojo trakto parazitais (p<0,05). Dažniausiai makroskopiškai įvertinus išmatas ir nenustačius jokių negalavimo požymių tyrimo atsakymas buvo neigiamas (78,1 proc. atvejų), tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į šėrimo klaidas, kurios gali turėti įtakos išmatų konsistencijai.

30

IŠVADOS

1. Nustatyta, kad 22 proc. triušių buvo užsikrėtę Eimeria spp. pirmuonimis ir 3 proc. Trichostrongylus spp. nematodais.

2. Triušių amžius turėjo įtakos užsikrėtimui Eimeria spp. pirmuonimis, nes daugiausia teigiamų atvejų buvo aptikta jauniems (nuo 1 sav. iki 5 mėn. amžiaus) triušiams lyginant su vyresniais nei 12 mėn. Lytis užsikrėtimui virškinamojo trakto parazitais įtakos neturėjo.

3. Tyrimas parodė, kad ūkiuose auginami triušiai dažniau užsikrėtę virškinamojo trakto pirmuonimis lyginant su namuose auginamais triušiais (p>0,05).

4. Triušių išmatų konsistencijos pokyčiai gali parodyti užsikrėtimą virškinamojo trakto pirmuonimis. Tiriant minkštos konsistencijos išmatas, 78,1 proc. mėginių rasta Eimeria spp., o būdingos triušiams konsistencijos išmatas, tik 19 proc. buvo teigiami pirmuonių atžvilgiu.

31

REKOMENDACIJOS

1. Pagrindinė užsikrėtimo eimerijomis priežastis yra netinkama higiena, tik atliekant tinkamą triušių laikymo vietų sanitariją galima sumažinti galimybę ateityje patirti finansinių nuostolių fermose.

2. Kartą per metus tirti mėsinių triušių ūkius dėl virškinamojo trakto parazitų, ypač eimerijų, nes didesnė dalis mėsinių triušių užsikrėtusių eimerijomis.

3. Jei nustatomas gausus užsikrėtimas virškinamojo trakto parazitais, reikalingas gydymas antihelmintikais ar antikokcidiniais preparatais ir ypač svarbu jeigu gyvūnas gauna pašaro iš lauko (žolės ar daržovių).

4. Svarbu atminti, kad net ir neesant ligos požymių triušis gali turėti virškinamojo trakto parazitų, todėl svarbu tinkamai subalansuoti jo pašarą, vengti stresinių situacijų ir taip gerinti imuninės sistemos veiklą.

32

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Quesenberry K. E., Carpenter J. W. Ferrents, Rabbits and Rodents: Clinical Medicine and Surgery. St. Louis : Elsevier Inc, 2012.

2. McNitt J. I., Lukefahr S. D., Cheeke P. R., Patton N. M. Rabbit production 9 edition. Wallingford : Cabi, 2013. psl. 4-15. 9781 78064 011 2.

3. Cullere M., Zotte A. D Rabbit meat production and consuption: State of knowledge and future perspectives.. Padova : Elsevier, 2018 m. 0309-1740.

4. I., Kauzonienė. Triušininkystės ūkių kūrimas ir plėtra. Kaunas : VŠĮ "Mokslinės paslaugos", 2018.

5. Jacobs D., Fox M., GibbonsL., Hermosilla C. Principles of Veterinary Parasitology. Chichester : Wiley Blackwell, 2016. psl. 4-7, 94.

6. Buseth M. E., Saunders R. A. Rabbit Behaviour, Health and Care. Wallingfort : Cabi, 2015. psl. 15-17, 86-87. 978 1 78064 190 4.

7. Bament W., Chitty J., Eatwell K., Elliott S., Everitt S., Fecteau K. A., Goodman G., Harcourt-Brown F., Hedley J., Keeble E., Knott T., Lennox A. M., Lord B., Mancinelli E. A., Meredith A. BSAVA Manual of Rabbit Medicine. Quedgeley : BSAVA, 2014. psl. 9-12. 987-1-905319-49-7.

8. Patton N. M., Hagen K. W., Gorham J. R., Flatt R. E. Domestic Rabbits Diesases and Parasites. Wshington : Convllis Or., 2008.

9. Hillyer E. V., Quesenberry K. E. Ferrets, Rabbits, and Rodents Clinical Medicine and Surgery. Philadelphia : W. B. Saunders Company, 1997. psl. 171-172. 0-7216-4023-0.

10. Kyle J., Weese J. S., Turner P. V.Comparison of the fecal microbiota of domestic commercial meat, laboratory, companion, and shelter rabbits. Guelph : BMC Veterinary Research, 2018 m.

11. Fann M. K., O'Rourke D. Normal Bacterial Flora of the Rabbit Gastrointestinal Tract: A Clinical Approach. Knoxville : W. B. Saunders Company, 2001 m.

12. Taylor M. A., Coop R. L., Wall R. L. Veterinaty Parasitology. Fourth Edition. Chichester : Wiley Bleckwell, 2016. psl. 259, 816-826. 978-0-470-67162-7.

13. Yin G., Goraya M. U., Huang J., Suo X., Huang Z., Liu X. Survery of coccidial infection of rabbits in Sichuan Province, Southwest China. Beijing : SpringerPlus, 2016 m.

14. D., Bowman. Georgis' Parasitology for Veterinarians. 10-th edition. St. Missouri : Elsevier, 2014. psl. 390-392. 978-1-4557-4006-2.

15. Markey B., Leonard F., Archambault M., Cullinane A., Maguire D. Clinical Veterinary Microbiology. second edition. s.l. : Elsevier, 2013. psl. 703. 9780723432371.

33 16. Szkucik K., Pyz-Lukasik R., Szczepaniak K. O., Paszkiewicz W. Occurrence of gastrointestinal parasites in slaughter rabbits. Lublin : Springerlink, 2014 m. 113-59-64.

17. Makitaipale J., Karvinen I., Virtala A. M. K., Nareaho A. Prevalence of intestinal parasites and risk factor analysis for Eimeria infections in Finnish pet rabbids. Helsinki : Elsevier, 2017 m.

18. Raue K., Heuer L., Bohm C., Wolken S., Epe Ch., Strube Ch.10-year parasitological examination results (2003 to 2012) of feacal samples from horses, ruminants, pigs, dogs, cats, rabbits and hedgehogs. Hannover : Springer - Verlag, 2017 m.

19. Jarvis T., Magi E., Lassen B.Outbreak of eimeriosis in an Estonian rabbit farm. 86, Copenhgen : Veterinarija ir Zootechnika, 2013 m. January, T. 64. 1392-2130.

20. Konras S., Kowal J., Wierzbowska I., Basiaga M., Nosal P., Niedbala P. The Alice - "Follow the White Rabbit" - parasites of farm rabbits based on coproscopy. 61 (4), Krakow : Polish Parasitological Society, 2015 m., Annals of Parasitology. 257-261.

21. Balicka-Ramisz A., Wrobel M., Adadynska K.Epidemiology and economic benefits of treating rabbits coccidiosis in small farms from West Pomerania province, Poland. Szczecin : Polish Parasitological Society, 2014 m.

22. Sursal N., Gokpinar S., Yildiz K.Prevalence of Intestinal Parasites in Hamsters and Rabbits in Some Pet Shops of Turkey. 38, Ankara : Turkish Society of Parasitology, 2014 m., Turkiye Parazitol Derg, psl. 102-105. 102-5.

23. Jing F., Yin G., Liu X., Suo X.,Qin Y. Large-scale survey of the prevalence of Eimeria infections in domestic rabbits in China. Beijing : Springer, 2012 m.

24. Abdel-Baki A.A.S., AL-Quraishy S. Prevalence of Coccidia (Eimeria spp.) Infection in Domestic Rabbits, Oryctolangus cuniculus, in Riyadh, Saudi Arabia. Egypt : Zoological Society of Pakistan, 2013 m.

25. Razavi S. M., Oryan A., Rakhshandehroo E., Moshiri A., Alavi A. M. Eimeria species in wild rabbits (OOryctolagus cuniculus) in Fars province, Iran. Shiraz : Tropical Biomedicine, 2010 m.

26. Heker M. M., Nakamura A. A., Santana B. N., Meireles M. V. Etiological aspects of Eimeria spp. infection in Brezilian rabbits (Oryctolagus cuniculus) farms. Araçatuba : Elsevier, 2017 m., psl. 78-81. 2405-9390.

27. Laha R., Das M., Goswami A.Coccidiosis in rabbits in a subtropical hilly region. s.l. : Anim. Res., 2015 m. 231-233.

28. Ola-Fadunsin S., Hussain K., Rabiu M., Ganiyu I. A. Parasitic conditions of domestic owned rabbits in Osun State, southwestern Nigeria: Retrospective evaluation, risk factors and co-infection. Ilorin : Elsevier, 2018 m.

34 29. Zhang X., Qi M., Jing B., Yu F., Wu Y., Chang Y., Zhao A., Wei Z., Dong H., Zhang L. Molecular Charakterization of Cryptosporidium spp., Giardia duodenalis, and Enterocytozoon bieneusi in Rabbits in Xinjiang, China. Zhengzou : International Society of Protistologists, 2018 m.

30. Jiang J., Ma J. G., Zhang N. Z., Xu P., Hou G., Zhao Q., Zhang X. X. Prevalence and risk factors of Giardia duodenalis in domestic rabbits (Oryctolagus cuniculus) in Jilin and Liaoning province, northeastern China. Shuangyang : Elsevier, 2018 m. 1876-0341.

31. Akinkuotu O. A., Greenwood S. J., McClure J. T., Takeet M. I., Otesile E. B., Olufemi F.Multilocus genotyping of Giardia duodenalis infecting rabbits in Ogun State, Nigeria. Canada : Elsevier, 2018 m.

32. Dryden M. W., Payne P. A., Ridley R., Smith V.Comparison of Common Fecal Flotation Techniques for the Recovery of Parasite Eggs and Oocysts. No. 1, Manhattan : Veterinary Therapeutics, 2005 m., T. Vol. 6.

33. Ballweber L. R., Beugent F., Marchiondo A. A., Payne P. A. American Association of Veterinaty Parasitologists' review of veterinaty fecal flotation methods influentinf their accuracy and use - Is there really one best technique? s.l. : Elsever, 2014 m.

34. Zajac A. M., Conboy G. A. Veterinary Clinical Parasitology. 8th edition. Chichester : Wiley - Blackwell, 2013. psl. 5-6. 978-0-8138-2053-8/2012.

35

PRIEDAI

1 priedas. Apklausos anketa Triušio lytis:

Patinas  Patelė  Triušio amžius (įrašyti):

_________________

Dėl ko nusprendėte atlikti koprologinį tyrimą:

Profilaktiškai  Dėl ligos  *Jeigu pasirinkote dėl ligos, parašykite kokios: _____________________________

Nurodykite kuo šeriate triušį (pasirinkite kelis variantus, jei reikia įrašykite):  Šienas

 Parduotuvėje perkamas komercinis pašaras

 Veterinarijos gydytojo paskirtas, specializuotas pašaras triušiams  Daržovės iš parduotuvės ar daržo

 Šakniavaisiai  Žolė

 Specializuotoje parduotuvėje perkamos granulės triušiams  Kita (______________________________________________) Ar vakcinuojate triušį?

 Taip  Ne  Nežinau Ar turite kitų augintinių?

 Triušį

 Kitus gyvūnus

Nurodykite savo kontaktine informaciją žemiau, kad susisiekčiau, kai koprologinis mėginys bus ištirtas. ______________________________ ______________________________ ______________________________ ______________________________ ______________________________