GYDYTOJŲ ORTODONTŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į PIRMOJO NUOLATINIO KRŪMINIO DANTIES IŠSAUGOJIMĄ ESANT KOMPLIKUOTAM DANTIES ĖDUONIUI

Paulina Kaminskaitė

5 kursas, 6 grupė

GYDYTOJŲ ORTODONTŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ

ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į PIRMOJO NUOLATINIO

KRŪMINIO DANTIES IŠSAUGOJIMĄ ESANT

KOMPLIKUOTAM DANTIES ĖDUONIUI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Doc. dr. Vilija Andruškevičienė

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

GYDYTOJŲ ORTODONTŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į PIRMOJO NUOLATINIO KRŪMINIO DANTIES IŠSAUGOJIMĄ ESANT

KOMPLIKUOTAM DANTIES ĖDUONIUI

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... (parašas)

... (vardas pavardė, kursas, grupė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

Darbo vadovas ... (parašas)

... (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... (mėnuo, diena)

3

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas:... Recenzentas:...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė) Recenzavimo data: ...

Eil.

Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai

BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1.

Santrauka (0,5 balo)

Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo

turinį bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

2. Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį

bei reikalavimus? 0,2 0,1 0

3. Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? _{0,1 0 0}

4.

Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)

Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,

aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0

5. Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,

hipotezė, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0

6. Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7.

Literatūros apžvalga (1,5 balo)

Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?

0,4 0,2 0

8. Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi

jų rezultatai ir išvados? 0,6 0,3 0

9. Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra

pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama problema?

0,2 0,1 0

10. Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas? 0,3 0,1 0 11. Medžiaga ir metodai (2 balai)

Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

0,6 0,3 0

12. Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,

tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos kriterijai?

0,6 0,3 0

13. Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo

medžiagos ir priemonės (anketos, vaistai,

reagentai, įranga ir pan.)? 0,4 0,2 0

14. Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

naudotos duomenų analizei, formulės, kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant statistinio patikimumo lygmenį?

4

15.

Rezultatai (2 balai)

Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą

tikslą ir uždavinius? 0,4 0,2 0

16. Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka

reikalavimus? 0,4 0,2 0

17. Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi

informacija? 0 0,2 0,4

18. Ar nurodytas duomenų statistinis

reikšmingumas? 0,4 0,2 0

19. Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė

analizė? 0,4 0,2 0 20. Rezultatų aptarimas (1,5 balo)

Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

0,4 0,2 0

21. Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų

santykis su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?

0,4 0,2 0

22. Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

23. Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

kituose skyriuose (įvade, literatūros

apžvalgoje, rezultatuose)? 0 0,2 0,3

24.

Išvados (0,5 balo)

Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,

iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0

25. Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga;

ar atitinka tyrimų rezultatus? 0,2 0,1 0

26. Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27.

Literatūros sąrašas

(1 balas)

Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas

pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0

28. Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?

0,2 0,1 0

29. Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo

tinkamas moksliniam darbui? 0,2 0,1 0

30. Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?

0,2 0,1 0

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių 31.

Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti

nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0

32. Praktinės rekomenda- cijos

Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių

33. Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)

15-20 psl. (-2 balai)

<15 psl. (-5 balai)

34. Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35. Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo

5

36.

Bendri reikalavimai

Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,

moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas

37. Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio

raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas

38. Ar tekstui būdingas nuoseklumas,

vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?

-0,2 balo -0,5 balo

39. Plagiato kiekis darbe >20%

(nevert.)

40. Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir yra tikslus?

-0,2 balo -0,5 balo

41. Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?

-0,2 balo -0,5 balo

42. Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas)

Bioetikos komiteto leidimas? -1 balas

43. Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir

santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo -0,5 balo

44. Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

(spausdinimo, vaizdinės medžiagos,

įrišimo kokybė)? -0,2 balo -0,5 balo

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

6 ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

7

TURINYS

1.1 Dantų ėduonies etiologija ir paplitimas ... 12

1.2 Pirmųjų nuolatinių krūminių dantų vystymasis ... 12

1.3 Endodontinis pirmųjų nuolatinių krūminių dantų gydymas ... 13

1.4 Pirmųjų nuolatinių krūminių dantų šalinimas ... 14

1.5 Balansuojantis ir kompensuojantis dantų pašalinimas ... 16

1.6 Angle klasių įtaka pirmųjų nuolatinių krūminių dantų šalinimui ... 17

2. MEDŽIAGA IR METODAI ... 18

2.1 Imties dydžio nustatymas ... 18

2.2 Tiriamųjų atranka ... 18

2.3 Statistinė duomenų analizė ... 19

3. REZULTATAI ... 20 4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 29 5. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 31 IŠVADOS ... 32 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 33 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 34 PRIEDAI ... 37

8

SANTRUMPOS

PNM – pirmasis nuolatinis krūminis dantis ANM – antrasis nuolatinis krūminis dantis KDK – komplikuotas dantų kariesas PSO – pasaulinė sveikatos organizacija

9

GYDYTOJŲ ORTODONTŲ IR GYDYTOJŲ VAIKŲ ODONTOLOGŲ POŽIŪRIS Į PIRMOJO NUOLATINIO KRŪMINIO DANTIES IŠSAUGOJIMĄ ESANT

KOMPLIKUOTAM DANTIES ĖDUONIUI

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys yra svarbūs taisyklingo sąkandžio formavimuisi, jie yra pagrindiniai dalyvaujantys ir palaikantys normalią kramtymo funkciją. Nepaisant pirmųjų nuolatinių moliarų svarbos, tai yra labiausiai ėduonies pažeidžiami dantys, ypač jauname amžiuje. Dėl neaiškios jų tolimesnės prognozės dažnai gydytojai turi skirtingą nuomonę apie tokio danties gydymą. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti Lietuvos vaikų odontologų ir ortodontų požiūrį į pirmojo nuolatinio krūminio danties išsaugojimą esant komplikuotam ėduoniui.

Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavę tiriamieji – Lietuvos gydytojai vaikų odontologai ir gydytojai ortodontai. Tyrimo metu gydytojams buvo dalijamos anoniminės anketinės anketos. Baigus tyrimą surinktos 138 anketos – 60 gydytojų vaikų odontologų ir 78 gydytojų ortodontų. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 25“. Grafiniam duomenų pavaizdavimui naudota „Microsoft Office Word 2016“ programa. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai ribinis reikšmingumo lygmuo p<0,05.

Rezultatai. Tyrimo rezultatai parodė, kad esant komplikuotam pirmojo nuolatinio krūminio danties ėduoniui endodontinį danties gydymą dažniau renkasi 78,3% vaikų odontologų ir 92,3% ortodontų, o danties šalinimą dažniau renkasi 21,7% vaikų odontologų ir tik 7,7% ortodontų. Skirtumas tarp vaikų odontologų ir ortodontų pasirinkimo yra statistiškai reikšmingas (p<0,05). Renkantis gydymo planą ėduonies pažeisto danties šaknų susiformavimo laipsnis daro įtaką 87,2% gydytojų ortodontų ir 100% vaikų odontologų. Netaisyklingas sąkandis daro įtaką 74,4% ortodontų ir 53,3% vaikų odontologų, o trečiųjų krūminių dantų užuomazgų susiformavimas daro įtaką 65,4% ortodontų ir 48,3% vaikų gydytojų. Tarp gydytojų ortodontų ir gydytojų vaikų odontologų pasirinkimų yra pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05).

Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, jog ir gydytojai vaikų odontologai ir gydytojai ortodontai dažniau stengiasi išsaugoti pirmąjį nuolatinį krūminį dantį esant komplikuotam ėduoniui, tačiau vaikų odontologai dažniau nei ortodontai renkasi danties pašalinimą.

10

THE ATTITUDE OF PEDIATRIC DENTISTS AND ORTHODONTISTS TOWARDS THE PRESERVATION OF THE FIRST PERMANENT MOLAR WITH COMPLICATED

TOOTH DECAY

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the work. The first permanent molars are important for the development of normal occlusion and keep normal masticatory function. In spite of the importance of these teeth the first permanent molars are the most caries-prone tooth, especially in young age. Dentists often have different opinion about treatment plan of first permanent molars with complicated decay because of uncertain long-term prognosis of these teeth. Aim of the work: to analyse the attitude of Lithuanian pediatric dentists and orthodontists towards the preservation of the first permanent molars with complicated tooth decay.

Material and the methods. The respondents of this study were Lithuanian pediatric dentists and orthodontists. During the study anonymous questionnaires were distributed to dentists. In all 138 questionnaires were filled, the pediatric dentists filled 60 questionnaires and orthodontists filled 78 questionnaires. Statistical analysis was completed using the IBM SPSS Statistics 25 program. Microsoft Office Word 2016 program was used for graphic data presentation. The level of statistical reliability is 0,05.

Results. The results of the study showed that 78,3% pediatric dentists and 92,3% orthodontists more frequently choose endodontic treatment and 21,7% pediatric dentists and 7,7% orthodontists more frequently choose tooth extraction of first permanent molar with complicated decay. The degree of tooth with complicated caries roots formation influence 87,2% orthodontists and 100% pediatric dentists when they choose treatment plan. Malocclusion (Angle classification) influence 74,4% orthodontists and 53,3% pediatric dentists and formation of third molars germs influence 65,4% orthodontists and 48,3% pediatric dentists. There are a statistically significant differences between pediatric dentists and orthodontists answers (p<0,05).

Conclusions. Results of the study showed that pediatric dentists and orthodontists more frequently choose endodontic treatment and preservation than extraction of first permanent molars with complicated decay. Pediatric dentists more frequently choose extraction of first permanent molars in their practice than orthodontists.

11

ĮVADAS

Dantų ėduonis yra viena dažniausių ir labiausiai paplitusių burnos ertmės ligų pasaulyje [1]. Šiuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) atkreipia didelį dėmesį į burnos sveikatą ir jos kontroliavimą, nes burnos sveikata daro įtaką visai bendrai žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Dantų ėduonies sukeltas skausmas, diskomfortas ir brangus gydymas yra pagrindiniai faktoriai, kurie sukelia stresą ir nemalonią patirtį tiek vaikams, tiek suaugusiems [2]. Vaikai ir paaugliai, kurie stokoja tinkamos burnos higienos ir kuriems nėra suteikiamas ankstyvas ir tinkamas dantų gydymas, dažnai turi gilius ėduonies pažeidimus tiek pieniniuose, tiek nuolatiniuose dantyse. Būtent todėl gilaus ėduonies gydymas yra viena dažniausiai atliekamų odontologinių procedūrų visame pasaulyje [3].

Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys (PNM) yra dažniausiai ėduonies pažeidžiami dantys nuolatiniame sąkandyje. Daugiau nei 50% jaunesnių nei 11 metų amžiaus vaikų turi bent vieną ėduonies pažeistą PNM [4]. Kai nustatoma, kad PNM prognozė bloga, iškyla keletas pagrindinių klausimų: ar dantį verta išsaugoti, ypač tada, kai reikia atlikti endodontinį gydymą ir restauruoti dantį; ar dantį su bloga prognoze reikėtų šalinti kaip įmanoma greičiau ar stengtis jį išlaikyti kiek įmanoma ilgiau; jei nuspręsta šalinti PNM, kurio prognozė yra bloga, ar reikia šalinti ir kitus PNM? [5] Tokiais atvejais gydytojui labai sunku priimti teisingą sprendimą, reikia atsižvelgti į labai daug veiksnių, turinčių įtakos vėlesnei paciento burnos sveikatos būklei. Norint gauti geriausią rezultatą, tenkinantį tiek gydytoją, tiek pacientą, dažniausiai reikalingas glaudus vaikų odontologo ir ortodonto bendradarbiavimas. Ortodontai turėtų išklausyti vaikų odontologo nuomonę dėl ėduonies pažeisto danties ilgalaikės prognozės, o vaikų odontologai turėtų konsultuotis su ortodontu dėl ilgalaikių ortodontinių PNM pašalinimo pasekmių [6].

Hipotezė: Gydytojai vaikų odontologai ir gydytojai ortodontai turi skirtingą požiūrį į pirmojo nuolatinio krūminio danties išsaugojimą esant komplikuotam danties ėduoniui.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti Lietuvos vaikų odontologų ir ortodontų požiūrį į pirmojo nuolatinio krūminio danties išsaugojimą esant komplikuotam danties ėduoniui.

Tyrimo uždaviniai:

1) Sužinoti kokį gydymo būdą esant pirmojo nuolatinio krūminio danties komplikuotam ėduoniui dažniausiai renkasi gydytojai ortodontai ir gydytojai vaikų odontologai.

2) Sužinoti kokie veiksniai gydytojams daro didžiausią įtaką pasirenkant pirmojo nuolatinio danties gydymo būdą kai yra komplikuotas danties ėduonis.

3) Palyginti vaikų odontologų ir ortodontų požiūrį į pirmojo krūminio danties išsaugojimą esant komplikuotam danties ėduoniui.

12

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Dantų ėduonies etiologija ir paplitimas

Dantų ėduonis yra viena iš labiausiai paplitusių lėtinių infekcinių ligų, kuria serga dauguma vaikų, paauglių ir suaugusiųjų visame pasaulyje [2]. PSO 2003-iaisiais metais savo pranešime apie burnos higieną patvirtino, kad dantų karieso susirgimo lygis pasiekė tarptautinės pandemijos lygį. Pagal PSO duomenis, daugumoje pasaulio šalių karieso paplitimas tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra 60-90%. Didžiausias ligos paplitimas yra Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje ir didžiojoje dalyje Afrikos. Vidutinis karieso paplitimas yra didžiojoje Pietų Amerikos dalyje, Rusijoje ir Rytų Europoje. Žemas karieso paplitimo lygis yra Rytų Afrikoje, Kinijoje, Australijoje ir Grenlandijoje [7].

Dantų ėduonis yra daugiaveiksnės etiologijos, dinaminė liga, sukeliama tarpininkaujant mikroorganizmų biofilmui ir esant per dideliam angliavandenių vartojimui. Tai yra pagrindinė danties kietųjų audinių demineralizacijos priežastis [8]. Pagrindiniai šios ligos etiologiniai veiksniai yra: 1) kariesogeninė bakterija; 2) fermentuoti angliavandeniai; 3) imlus danties paviršius; 4) laikas [9]. Atlikti tyrimai rodo, kad dantų ėduonies išsivystymui įtakos gali turėti elgesio, socioekonominiai ir aplinkos faktoriai [3]. Koposovos ir bendraautorių atliktame tyrime teigiama, kad tėvų išsilavinimas ir socioekonominis statusas turi ryškų poveikį vaikų burnos higienai ir sveikatai. Žemas tėvų išsilavinimas yra laikomas vienu iš predisponuojančių veiksnių, turinčių didelę įtaką blogai vaiko sveikatai, įskaitant ir burnos higieną [10]. Saldūnaitė ir bendraautoriai savo atliktame tyrime teigia, kad tėvai, turintys aukštajį išsilavinimą ir didesnes pajamas, daugiau dėmesio skyrė vaikų burnos higienos mokymui (36,7%) ir prevenciniams apsilankymams pas odontologus (40,8%), nei tėvai, neturintys aukštojo išsilavinimo ir turintys mažesnes pajamas (30,2% ir 28,7%) [2].

Sveikų dantų išsaugojimas vaikystėje yra viena iš pagrindinių sveikatos sistemos svarstomų problemų, todėl PSO stengiasi įvertinti įvairių rizikos veiksnių įtaką ėduonies atsiradimui ir kontroliuoti ėduonies paplitimą prevencinėmis programomis ir priemonėmis [2].

1.2 Pirmųjų nuolatinių krūminių dantų vystymasis

Pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys yra labai svarbūs taisyklingo sąkandžio formavimuisi [3]. Šie dantys taip pat svarbūs palaikant normalią kramtymo funkciją ir visą dantų lanko harmoniją [11]. Kadangi formuojantis nuolatiniam sąkandžiui šie dantys išdygsta pirmieji, jie daro įtaką kitų dantų dygimo vietai, taip pat jie yra pagrindiniai dantys dalyvaujantys kramtyme ir atlaiko didžiausias jėgas, susidarančias kramtymo metu [1]. PNM beveik visada vystosi ir išdygsta laiku, šių dantų

13

užuomazgų nebūna labai retai. Pirmojo moliaro neišsivystymas yra siejamas su sunkia hipodontija. PNM pradeda formuotis 17 nėštumo savaitę, o vainiko kalcifikacija prasideda gimus ir baigiasi maždaug trečiaisiais gyvenimo metais. Jie burnos ertmėje pasirodo kai vaikas yra apie 5,5 – 7 metų amžiaus ir išdygsta distaliau pieninio antrojo krūminio danties. Šio danties šaknys visiškai susiformuoja 9-10 metų [12, 13]. Apatiniai PNM išdygsta anksčiau nei viršutiniai. Šeštieji dantys išdygsta ir auga tol, kol pradeda kontaktuoti su antagonistiniu dantimi, dažniausiai tai būna antagonistinis PNM, bet kartais galimi kontaktai su pieniniais dantimis. Pagal PNM santykį nustatomas sąkandžio tipas – Angle klasės, kurias aprašė mokslininkai E. Angle ir L. Andrews [12].

Kadangi PNM dygsta gana anksti, todėl jis yra labiausiai linkęs į dantų ėduonį, ypač per pirmus dvejus metus nuo danties išdygimo, ir pirmalaikį danties pašalinimą iki 15 metų amžiaus [3, 11]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (1980m.) 50-60% 11-12 metų amžiaus vaikų turėjo ėduonies pažeistą arba restauruotą PNM kramtomąjį paviršių. Kinijoje, 2008 metais, PNM DMFT (naujų pažeistų, išgydytų ir trūkstamų dantų) indeksas buvo didesnis nei 41%, Brazilijoje – apie 40%, Jungtinėje Karalystėje – 45 - 48% [14].

PNM yra svarbiausi siekiant įvertinti asmens burnos sveikatos padėtį. Nepaisant jų svarbumo, šie dantys yra labiausiai pažeidžiami dantų ėduonies dėl savo funkcinių ir morfologinių savybių [1].

1.3 Endodontinis pirmųjų nuolatinių krūminių dantų gydymas

Daug faktorių turi būti išnagrinėta prieš pasirenkant komplikuoto ėduonies pažeisto PNM gydymo planą: vainiko destrukcijos lygis, pulpos brendimo lygis, sąkandžio formavimosi lygis, danties skausmas, vaiko elgesys, nuskausminimo ir gydymo galimybės [11]. Gydant gilų danties ėduonį labai svarbu stengtis išsaugoti pulpos gyvybingumą, todėl gali būti taikomas tiesioginis arba netiesioginis pulpos padengimas. Netiesioginis pulpos padengimas taikomas kai esant giliam kariesui paliekamas plonas infekuoto dentino sluoksnis, kad nebūtų atverta pulpos kamera, o tiesioginis pulpos padengimas yra taikomas tuomet kai yra atveriamas pulpos ragas. Padengimui naudojamas kalcio hidroksidas arba MTA (mineraltrioksido agregatas), jie turi bakteriostatinį poveikį [3]. Atlikti tyrimai rodo, kad klinikinė sėkmė atlikus tiesioginį pulpos padengimą su kalcio hidroksidu buvo pasiekta 82% atvejų, o naudojant MTA – 93-98% atvejų [15]. Kai kurie tyrimai parodė, kad tai yra labai sėkmingos procedūros keleriems metams, tačiau kiti tyrimai rodo, kad po kurio laiko ertmė vėl turi būti atveriama ir tada reikalingas danties kanalų gydymas [3].

Pulpotomija yra konservatyvus pulpos gydymo metodas, dažniausiai taikomas kai yra neužsidariusi danties šaknies viršūnė [16]. Dalinė pulpotomija yra atliekama pašalinant tik infekuotos pulpos sluoksnį. Ji gali būti taikoma kai yra gilus kariesas, pažeidęs pulpą, tačiau nėra jokio danties

14

skausmo, jis nejautrus perkusijai ir nėra audinių patinimo. Atlikti tyrimai rodo, jog dalinė pulpotomija yra kliniškai sėkmingesnė procedūra nei tiesioginis pulpos padengimas. 91-96% atvejų dalinė pulpotomija būna sėkminga. Pilna pulpotomija yra visos vainikinės pulpos pašalinimas iki danties šaknų kanalų įeigų. Ji negali būti taikoma jei yra bet koks ženklas, kad pažeista ir šakninė pulpa [15]. Dažniausiai naudojamos medžiagos pulpotomijos atveju yra MTA, kalcio hidroksidas ir kalcio silikatas (biodentinas). Nuo 1936 metų kalcio hidroksidas buvo laikomas aukso standartu pulpos gydyme dėl jo biologinio suderinamumo su pulpos audiniais, tačiau ilgainiui rezultatai parodė kai kurias gydymo su kalcio hidroksidu trūkumus – bloga adhezija su dentinu, rezorbcija, mechaninis nestabilumas, mikropralaidumas [16].

Apeksogenezė yra endodontinis gydymas, taikomas dantims, su neužsidariusia šaknies viršūne, kai yra infekuota vainikinė ir šakninė pulpa. Gydant šiuo metodu, beveik visi pulpos audiniai yra pašalinami ir paliekami tik keli milimetrai šakninės pulpos viršūniniame šaknies trečdalyje, o likusi kanalų dalis užpildoma kalcio hidroksidu. Gydant dantį šiuo būdu, tikimasi, kad šaknys toliau formuosis ir šaknies viršūnės užsidarys.

Apeksofikacija yra taikoma nesusiformavusiems nuolatiniams dantims su pulpos nekroze gydyti. Kai nepilnai susiformavusiuose dantyse nekrozuoja pulpa, lieka trumpos dantų šaknys su neužsidariusiomis viršūnėmis. Tokiuose dantyse įprastas endodontinis gydymas yra neįmanomas, nes esant neužsidariusiai šaknies viršūnėj nėra jokio barjero tarp danties šaknies ir minkštųjų audinių. Taikant apeksofikaciją, kalcio hidroksidu arba MTA yra sudaromas barjeras tarp atviros šaknies viršūnės ir minkštųjų audinių ir vėliau danties kanalai gali būti užplombuojami gutaperča.

Revaskuliarizacija arba regeneracinė pulpos terapija yra apeksofikacijai alternatyvus endodontinis gydymo būdas, taikomas nesusiformavusiems nuolatiniams dantims gydyti kai yra negyvybinga pulpa. Ji taikoma tikintis, kad susiformuos danties šaknis, susidarys antrinis dentinas ir užsidarys šaknies viršūnė. Šis gydymo metodas gali būti taikomas tik tada, kai dantis prieš tai nėra gydytas endodontiniais instrumentais, formakrezoliu ar kalcio hidroksidu [15].

Jei nuolatinis dantis yra pilnai susiformavęs ir danties šaknų viršūnės yra užsidariusios, tuomet ėduoniui pažeidus pulpos audinius yra taikomas endodontinis šaknų kanalų gydymas, tačiau ši procedūra labai susilpnina dantį, todėl ilgainiui reikalingas danties stiprinimas kultiniais kaiščiais ir danties vainikėliu [3].

1.4 Pirmųjų nuolatinių krūminių dantų šalinimas

Amerikos vaikų odontologijos akademija (AAPD) nurodo, jog PNM gali būti šalinamas kai infekcinis procesas negali būti sustabdytas taikant konservatyvų gydymą, kai yra ryški kaulo rezorbcija, danties neįmanoma atstatyti restauracinėmis medžiagomis ar vyksta nesustabdoma danties

15

šaknų rezorbcija. [14]. Dauguma ortodontų stengiasi išvengti gydymo plano, į kurį yra įtrauktas PNM šalinimas. Jei pacientas yra brachifacialinio veido tipo, yra gilus sąkandis, tame pačiame dantų lanko kvadrante trūksta kito nuolatinio danties, dantų lanke yra tarpai tarp dantų ar yra Angle III klasės krūminių dantų santykis, PNM ekstrakcija yra kontraindikuotina. Jei yra Angle I klasės krūminių dantų santykis, dantų susigrūdimas, netrūksta kitų nuolatinių dantų, danties gydymo prognozė yra bloga, danties šalinimas yra indikuotinas sulaukus tam tinkamo laiko - 9 – 11 metų [17].

Idealus laikas PNM šalinimui yra kai radiogramoje matoma antrojo nuolatinio krūminio danties (ANM) furkacijos kalcifikacija, kuri paprastai įvyksta 8 – 10 metų amžiuje. Tai turėtų palengvinti mezialinį ANM judėjimą į pašalinto PNM vietą tikintis, kad susidarys taisyklingi kontaktai su antruoju premoliaru. Ankstesnis, nei esant 8 metams, danties pašalinimas gali sukelti neišdygusio nuolatinio antrojo premoliaro rotaciją ir distalinį pasislinkimą, ypač tuomet jei yra įvykęs ir ankstesnis pieninio antrojo krūminio danties netekimas. Vėlesnis PNM pašalinimas (kai vyksta ANM dygimas ar jis jau yra išdygęs) gali sukelti nepatenkinamą atsiradusio tarpo užsidarymą [18]. Saber ir kitų bendraautorių atliktoje sisteminėje literatūros apžvalgoje teigiama, kad geriausias laikas pirmojo nuolatinio krūminio danties pašalinimui yra Demerjian E stadijoje. Pagal Demerjian indeksą antrojo nuolatinio krūminio danties vystymosi stadijos yra: D stadija – vainiko formavimasis, E stadija – ankstyvas furkacijos formavimasis, F stadija – vėlyvas furkacijos formavimasis, G stadija – beveik baigtas šaknų vystymasis [11]. Teo ir kiti bendraautoriai (2016) tyrė savaiminį tarpo užsidarymą ir ANM pasislinkimą į pašalinto PNM vietą. Gauti rezultatai, kad kai PNM buvo pašalintas E stadijoje, tarpas savaime užsidarė 58% atvejų, o kai dantis buvo pašalintas F stadijoje – 56,5 % atvejų [19].

Tinkamu laiku pašalinus PNM viršutiniame dantų lanke ANM dažniausiai išdygsta pirmojo vietoje ir nelieka jokio nepageidaujamo tarpo, tačiau tinkamu laiku pašalinus PNM apatiniame dantų lanke rezultatas yra mažiau nuspėjamas ir ne visada gali būti patenkinamas [13]. Teo ir bendraautoriai (2013) atliko tyrimą apie savaiminį tarpo užsidarymą pašalinus PNM, kai ANM yra „idealioje“ vystymosi stadijoje (Demerjian E stadijoje). Tyrimo rezultatai parodė, kad po PNM pašalinimo viršutiniame dantų lanke ANM 92% atvejų visiškai užpildė atsiradusį tarpą, tuo tarpu apatiniame dantų lanke lanke - tik 66% atvejų įvyko savaiminis tarpo užsidarymas [20].

Prieš pasirenkant ar komplikuoto ėduonies pažeistą PNM gydyti endodontiškai ar jį pašalinti, gydytojas turi apžvelgti daug įvairių veiksnių ir nuspręsti, kuris gydymo būdas kiekvienu atveju bus naudingesnis pacientui [14].

16

1.5 Balansuojantis ir kompensuojantis dantų pašalinimas

Balansuojantis danties šalinimas yra sveiko kitos pusės PNM pašalinimas. Šis danties šalinimas yra atliekamas norint išlaikyti dantų lanko simetriškumą ir išvengti vidurio linijos pasislinkimo [21].

Kai dantų lanke yra dantų susigrūdimas, tiek apatiniame, tiek viršutiniame dantų lankuose reikėtų apsvarstyti balansuojantį kitos pusės PNM pašalinimą, nes vienos pusės danties pašalinimas gali sukelti dantų lanko asimetriją ir centro linijos poslinkį. Tačiau atsižvelgiant į sąkandžio vystymosi stadiją, gali būti pašalinamas kitos pusės premoliaras vietoj pirmojo krūminio danties, taip skatinant spontaninį dantų pasislinkimą ar siekiant supaprastinti ortodontinį gydymą [6].

Šia tema atliktų tyrimų (Magere ir kt. 2005, Jalevic ir kt. 2007, Caglaroglu ir kt. 2008) rezultatai yra labai kontroversiški ir prieštaraujantys vienas kitam. Dabartinės PNM šalinimo gairės nerekomenduoja šalinti priešingos pusės sveiko nuolatinio krūminio danties [21].

Kompensacinis danties šalinimas yra sveiko antagonistinio danties pašalinimas. Jis siūlomas atlikti kaip prevencija, kad pašalinus ėduonies pažeistą dantį jo antagonistas neekstruduotų iš danties alveolės. Šis danties judesys gali sutrukdyti dygstančio ANM migracijai į pašalinto PNM vietą ir sukelti sąkandžio netikslumus [21].

Kompensuojantis antagonistinio danties pašalinimas gali būti apsvarstomas kai pašalinamas apatinis pirmasis krūminis dantis. Tuomet yra didelė rizika, kad viršutinis PNM ekstruduos iš alveolės ir sutrukdys apatinio ANM pasislinkimui į pašalinto PNM vietą. Tačiau esant ankstyvam viršutinio PNM pašalinimui kompensacinis apatinio PNM šalinimas nerekomenduojamas, nes yra labai maža tikimybė, jog apatinis PNM ekstruduos iš savo alveolės ir sukels sąkandžio sutrikimus [6].

Šia tema atlikti tyrimai ir studijos taip pat nepateikia pagrįstų įrodymų dėl kompensacinio danties šalinimo efektyvumo ir reikalingumo [21]. 2012 metais Innes ir kiti pradėjo klinikinį tyrimą „The SIXES (Should I extract every six)“, kuriame tyrė klinikinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę, lygindami tradicinį, kompensaciniu šalinimu paremtą gydymą, kai pašalinus apatinį PNM kartu šalinamas ir jo antagonistas, su alternatyviu gydymu, kai pašalinus apatinį PNM, viršutinis PNM nėra šalinamas, jei tam nėra indikacijų. Deja, tyrimas turėjo būti sustabdytas dėl nesurinkto tiriamųjų skaičiaus (numatyta imtis 400 7 – 11 metų amžiaus vaikų), tad nebuvo gauti jokie pagrįsti rezultatai šia tema [22].

17

1.6 Angle klasių įtaka pirmųjų nuolatinių krūminių dantų šalinimui

Prieš nusprendžiant šalinti pirmąjį nuolatinį krūminį dantį, reikėtų įvertinti ir pirmųjų nuolatinių krūminių dantų tarpusavio santykį (Angle klasę), taip pat vertikalų bei horizontalų priekinių dantų perdengimą [5].

Esant Angle I klasės krūminių dantų santykiui nerekomenduojamas balansuojantis kitos pusės sveiko danties pašalinimas nei apatiniame nei viršutiniame dantų lankuose. Jei pašalinamas apatinis PNM, gali būti apsvarstomas kompensuojantis viršutinio PNM pašalinimas [5, 13].

Jei esant Angle II klasės krūminių dantų santykiui reikia šalinti viršutinį PNM, ji reikėtų stengtis išlaikyti ir pašalinti tada, kai išdygsta ANM. Atsiradusi laisva vieta dantų lanke gali būti panaudota distalizuoti premoliarus ir priekinius dantis, sumažinti horizontalų priekinių dantų perdengimą ir sukurti taisyklingą kandžių santykį. Šiuo atveju kompensuojantis apatinio PNM pašalinimas nereikalingas [6]. Jei PNM turi būti pašalinamas nedelsiant, tuomet kandžių santykis turėtų būti koreguojamas ortodontiniais aparatais. Šoninių dantų segmentų distalizavimui gali būti naudojami funkciniai aparatai ir distalizuojantis išorinio tempimo aparatas „Headgear“, vėliau gali būti tęsiamas gydymas breketais. Alternatyvus gydymo variantas gali būti ištraukus PNM palaukti kol išdygs ANM ir tik tuomet pradėti ortodontinį gydymą [13].

Kai esant Angle II klasės krūminių dantų santykiui pašalinamas apatinis PNM, viršutinis PNM gali okliuzijoje kontaktuoti su apatiniu antruoju pieniniu krūminiu dantimi/nuolatiniu antruoju premoliaru. Tai gali apsaugoti nuo viršutinio PNM ekstrudavimo iš alveolės į tarpą apatiniame dantų lanke, kuris atsiranda po krūminio danties pašalinimo. Šiuo atveju gali būti naudojami ir ortodontiniai aparatai, kurie užlaikytų viršutinį PNM savo vietoje ir išdygęs apatinis ANM galėtų užimti pašalinto pirmojo danties vietą. Jei nėra galimybės uždėti ortodontinio aparato, gali būti svarstomas kompensacinis viršutinio PNM pašalinimas [5, 6].

Esant Angle III klasės krūminių dantų santykiui prieš nusprendžiant pašalinti PNM reikėtų būtinai pasikonsultuoti su gydytoju ortodontu. PNM pašalinimas viršutiniame dantų lanke turėtų būti kiek įmanoma labiau vengiamas [13]. Jo pašalinimas gali sąlygoti atvirkštinį priekinių dantų horizontalų perdengimą. Apatinio PNM pašalinimas gali kliudyti ortodontiniam gydymui ateityje, apsunkinti dekompensacijos procesą prieš ortognatinę chirurgiją [5].

18

2. MEDŽIAGA IR METODAI

2.1 Imties dydžio nustatymas

Prieš planuojant tyrimą buvo nustatytas minimalus tiriamųjų skaičius, kad tyrimo imtis būtų reprezentatyvi ir būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Tyrimo imtis apskaičiuota naudojantis Paniotto formule:

∆2 _{– imties paklaida}

N – generalinė visuma

Kadangi šiuo tyrimu tiriamas gydytojų odontologų požiūris ir subjektyvūs pasirinkimai, o ne tam tikri kiekybiniai parametrai, paklaida pasirinkta 0,06. Pagal Odontologų rūmų duomenis, 2019 metais Lietuvoje yra 62 gydytojai vaikų odontologai ir 106 gydytojai ortodontai. Apskaičiavus pagal Paniotto formulę imtis turėjo būti 76 gydytojai ortodontai ir 50 gydytojų vaikų odontologų. Šio tyrimo imtis – 78 gydytojai ortodontai ir 60 gydytojų vaikų odontologų yra pakankama.

2.2 Tiriamųjų atranka

Tyrimo duomenys buvo surinkti naudojant pačios parengtą anoniminę anketą (1 priedas), tyrimo dalyviai turėjo pasirašyti tiriamojo asmens informavimo (2 priedas) bei sutikimo formas (3 priedas). Anketa buvo parengta atsižvelgiant į šia tema publikuotą mokslinę literatūrą bei iškeltus tyrimo uždavinius. Anketą sudaro 15 klausimų. Pirmieji trys klausimai skirti išsiaiškinti tiriamųjų lytį, specialybę ir darbo stažą, 4-5 klausimai susiję su komplikuoto pirmojo nuolatinio krūminio danties ėduonies dažnumu bei jį sukeliančiais veiksniais. 6-7 ir 10-11, 13 klausimais siekiama išsiaiškinti kokį gydymo planą esant pirmojo nuolatinio krūminio danties ėduoniui dažniausiai renkasi gydytojai ir kokie veiksniai daro didžiausią įtaką šiam pasirinkimui. 8-9 klausimai susiję su anksčiau endodontiškai gydytais pirmaisiais nuolatiniais krūminiais dantimis ir jų dabartine būkle, 12 ir 14-15 klausimai susiję su pirmojo nuolatinio krūminio danties šalinimu ir to sukeltais dantų lanko pokyčiais.

Prieš pradedant atlikti tyrimą gautas LSMU bioetikos centro pritarimas Nr. BEC-OF-45 (4 priedas).

19

Tyrimo metu anketos buvo dalintos konferencijose, taip pat odontologijos klinikose. Elektroninis anketos variantas buvo internetu asmeniškai siųstas gydytojams ortodontams ir gydytojams vaikų odontologams, taip pat įdėtas į internetines gydytojų odontologų grupes. Tyrimas vykdytas 2018-2019 metų gruodžio-kovo mėnesiais.

2.3 Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programinį paketą „IBM SPSS Statistics 25“. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamas gautų atsakymų dažnis, lyginami gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų atsakymai (chi kvadrato (χ2) kriterijus), taip pat buvo nustatomas ryšys tarp gydytojų darbo patirties ir jų pasirinktų atsakymų (Spearmano koreliacija). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai ribinis reikšmingumo lygmuo p<0,05. Grafiniam duomenų pavaizdavimui naudota „Microsoft Office Word 2016“ programa. Rezultatai pavaizduoti stulpelinėmis diagramomis.

20

3. REZULTATAI

Tyrime dalyvavo 137 gydytojai, iš kurių 60 (43,5%) yra gydytojai vaikų odontologai ir 78 (56,5%) – gydytojai ortodontai. 92% visų apklaustųjų sudaro moterys (127 tiriamieji), vyrų – 8% (11 tiriamųjų).

Tyrime dalyvavę gydytojai buvo suskirstyti pagal tai, kiek metų praktikos jie turi. Tyrime didžiausią dalį tiriamųjų sudarė trys respondentų grupės: vaikų odontologai, turintys mažiau nei 5 metus praktikos (35%), vaikų odontologai, turintys 5-10 metų praktikos (31,7%) ir gydytojai ortodontai, turintys 5-10 metų praktikos (41%) (1 pav).

1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kiek metų praktikos jie turi

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių gydytojų vaikų odontologų į klausimą „Ar dažnai praktikoje Jums tenka susidurti su komplikuotu pirmojo nuolatinio krūminio danties ėduonimi?“ atsakė, jog dažnai (63,3%). Daug mažesnė respondentų dalis teigė, jog su PNM komplikuotu ėduonimi susiduria labai dažnai ir nedažnai ir tik 3,3% apklaustųjų teigė, jog su tokia situacija susiduria retai.

Gydytojai ortodontai vienodai atsakė, kad su PNM komplikuotu ėduonimi tenka susidurti dažnai ir nedažnai ir tik 5,1% apklaustų respondentų teigė, kad su PNM komplikuotu ėduonimi susiduria labai dažnai arba retai.

Nei vienas iš apklaustų vaikų odontologų ir ortodontų neatsakė, kad su komplikuotu PNM ėduonimi susiduria labai retai arba išvis nesusiduria. Tarp gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų atsakymų rasti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) (2 pav.).

35 31,7 8,3 10 15 17,9 41 17,9 14,1 9 0 10 20 30 40 50

Mažiau nei 5 metai 5-10 metų 10-15 metų 15-20 metų Daugiau nei 20 metų

Procentai

Vaikų odontologai Ortodontai

21 2 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal tai, kaip dažnai praktikoje jie susiduria

su pirmojo nuolatinio krūminio danties komplikuotu ėduonimi (*p=0,02, χ2=15,160)

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių gydytojų vaikų odontologų teigė, kad pagrindiniai komplikuotą dantų ėduonį (KDK) sukeliantys faktoriai yra bloga burnos higiena, neatsakingas tėvų požiūris į dantų priežiūrą ir nereguliarus lankymasis pas odontologą. Daug mažesnė respondentų dalis pasirinko nesubalansuotą mitybą ir profilaktinių priemonių nenaudojimą ir tik 15% apklaustųjų teigė, jog viena pagrindinių KDK atsiradimo priežasčių yra genetinis faktorius.

Gydytojai ortodontai kaip ir vaikų odontologai taip pat išskyrė pagrindinius tris KDK sukeliančius faktorius: blogą burnos higieną, neatsakingą tėvų požiūrį į dantų priežiūrą ir nereguliarų lankymasi pas odontologą. Mažesnė dalis apklaustų respondentų pasirinko nesubalansuotą mitybą, profilaktinių priemonių nenaudojimą ir genetinį faktorių kaip pagrindinius KDK veiksnius.

Vaikų odontologų ir ortodontų nuomonė apie tai, kas dažniausiai sukelia komplikuotą dantų ėduonį skyrėsi nestipriai, statistiškai reikšmingai skyrėsi tik jų atsakymas apie nereguliarų lankymasi pas odontologą (p<0,05) (3 pav.).

16,7* 63,3* 16,7* 3,3 5,1* 44,9* 44,9* 5,1 0 10 20 30 40 50 60 70

Labai dažnai Dažnai Nedažnai Retai

Procentai

Vaikų odontologai Ortodontai

22 3 pav. Tiriamųjų nuomonė apie dažniausias priežastis, kurios sukelia

komplikuotą dantų ėduonį (*p=0,047, χ2=3,950)

Į klausimą nuo ko, gydytojų nuomone, labiausiai priklauso pasirinktas PNM gydymo planas esant komplikuotam ėduoniui, gydytojų vaikų odontologų nuomone, svarbiausia yra tolimesnė danties prognozė, likusi danties kietųjų audinių būklė ir infekcijos išplitimas. Šiuos atsakymo variantus pasirinko didžiausia dalis respondentų. Mažesnė dalis vaikų odontologų teigė, kad svarbu yra paciento amžius, o mažiausiai svarbu renkantis gydymo planą vaikų odontologams yra paciento norai ir finansinė padėtis bei kitų nuolatinių dantų būklė.

Didžiausia dalis gydytojų ortodontų taip pat teigė, jog danties gydymo plano pasirinkimas labiausiai priklauso nuo tolimesnės danties prognozės, likusių danties kietųjų audinių būklės bei infekcijos išplitimo. Daug mažesnė respondentų dalis teigė, kad svarbu paciento amžius ir kitų nuolatinių dantų būklė, o mažiausiai svarbu renkantis gydymo planą gydytojams ortodontams yra paciento norai ir finansinė padėtis.

Vaikų odontologų ir ortodontų atsakymai pasiskirstė panašiai, tačiau gydytojai vaikų odontologai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi atsakymą, kad jiems renkantis gydymo planą svarbu yra likusi danties kietųjų audinių būklė, o gydytojai ortodontai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi atsakymą, kad jiems svarbu kitų nuolatinių dantų būklė (p<0,05) (4 pav.).

91,7 15 38,3 86,7 31,7 71,7* 89,2 25,6 39,7 82,1 32,1 55,1* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Bloga burnos higiena Genetinis faktorius Nesubalansuota mityba Neatsakingas tėvų požiūris į dantų priežiūrą Profilaktinių priemonių nenaudojimas (silantai, fluoro

aplikacijos)

Nereguliarus lankymasis pas gydytoją odontologą

Procentai

23 4 pav. Gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų nuomonė apie tai, nuo ko

labiausiai priklauso pasirinktas pirmojo nuolatinio krūminio danties gydymo planas esant komplikuotam ėduoniui (*p=0,016, χ2=5,852; **p=0,027, χ2=4,881)

Į klausimą ar dažniau renkasi endodontinį PNM gydymą ar danties šalinimą, beveik visi apklausoje dalyvavę gydytojai ortodontai atsakė, jog dažniau renkasi endodontinį danties gydymą ir tik labai maža dalis apklaustųjų teigė, kad dažniau renkasi danties pašalinimą. Gydytojai vaikų odontologai taip pat daugiau rinkosi endodontinį danties gydymą, tačiau 21,7% apklaustųjų atsakė, kad esant komplikuotam PNM ėduoniui dažniau renkasi danties pašalinimą. Tarp gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų gydymo plano pasirinkimo pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) (5 pav.).

5 pav. Gydymo plano pasirinkimas esant komplikuotam pirmojo nuolatinio krūminio danties ėduoniui (p=0,01, χ2=10,507)

78,3 21,7 92,3 7,7 0 20 40 60 80 100

Endodontinis gydymas Danties pašalinimas

Procentai Vaikų odontologai Ortodontai 85 65 81,7* 41,7 11,7** 16,7 79,5 56,4 62,8* 32,1 26,9** 20,5 0 20 40 60 80 100

Tolimesnė danties prognozė Infekcijos išplitimas Likusi danties kietųjų audinių būklė ir kiekis Paciento amžius Kitų nuolatinių dantų būklė Paciento norai ir finansinė padėtis

Procentai

24

Vaikų odontologai buvo suskirstyti pagal tai kiek metų praktikos jie turi ir buvo lyginami jų atsakymai kokį gydymo planą jie dažniau renkasi – endodontinį gydymą ar danties pašalinimą. Visų grupių gydytojai daugiausiai rinkosi endodontinį gydymą, o danties šalinimą iš visų grupių daugiausiai pasirinko daugiau nei 20 metų praktikos turintys gydytojai vaikų odontologai (33,3%) (6 pav.).

6 pav. Vaikų odontologų gydymo plano pasirinkimo pasiskirstymas pagal tai, kiek metų praktikos jie turi

85,7 73,7 80 83,3 66,7 14,3 26,3 20 16,7 33,3 0 20 40 60 80 100

Mažiau nei 5 metai 5-10 metų 10-15 metų 15-20 metų Daugiau nei 20 metų

Procentai

25

Ortodontai taip pat buvo suskirstyti pagal tai kiek metų praktikos jie turi ir kokį gydymo planą jie dažniausiai renkasi. Kaip ir vaikų gydytojai, ortodontai dažniausiai rinkosi endodontinį gydymą, o danties šalinimą iš visų grupių daugiausiai pasirinko 10-15 metų praktikos ir daugiau nei 20 metų praktikos turintys ortodontai (7 pav.).

7 pav. Ortodontų gydymo plano pasirinkimo pasiskirstymas pagal tai, kiek metų praktikos jie turi

Gydytojų buvo klausiama ar savo praktikoje jie yra susidūrę su pacientu, kurio anksti pažeistas PNM buvo gydytas prieš daugiau nei 5 metus. Į šį klausimą teigiamai atsakė 58,3% vaikų odontologų ir 74,4% ortodontų.

Šių respondentų buvo klausiama kokia dažniausiai buvo tokių dantų būklė. Didžiausia dalis gydytojų vaikų odontologų teigė, jog tokiems dantims reikalingas endodontinis pergydymas ir vainiko protezavimas, šiek tiek mažiau gydytojų pasirinko atsakymą, jog reikalingas šaknų stiprinimas kultiniais kaiščiais ir danties vainiko protezavimas. Beveik pusė respondentų teigė, jog tokio danties prognozė yra bloga ir jį reikia šalinti. Mažiausia dalis apklaustųjų atsakė, kad daugiau nei prieš 5 metus endodontiškai gydytas PNM yra geros būklės ir nereikia jokio gydymo.

Didžiausia dalis tyrime dalyvavusių gydytojų ortodontų teigė, jog jų praktikoje daugiau nei prieš 5 metus endodontiškai gydytiems PNM dažniausiai yra reikalingas danties vainiko protezavimas arba šaknų stiprinimas kultiniais kaiščiais ir vainiko protezavimas. Mažesnė dalis respondentų atsakė, jog reikalingas endodontinis pergydymas, 24,1% apklaustų ortodontų teigė, jog tokį dantį reikia šalinti ir tik 19% respondentų atsakė, jog dantis yra geros būklės ir nereikalingas joks gydymas. 100 93,8 85,7 90,9 85,7 0 6,3 14,3 9,1 14,3 0 20 40 60 80 100

Mažiau nei 5 metai 5-10 metų 10-15 metų 15-20 metų Daugiau nei 20 metų

Procentai

26

Palyginus gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų atsakymus, labiausiai jų nuomonės skyrėsi dėl to, jog dantį reikia šalinti, šį variantą daugiau pasirinko gydytojai vaikų odontologai. Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų atsakymų (p<0,05) (8 pav.).

8 pav. Prieš daugiau nei 5 metus endodontiškai gydytų pirmųjų nuolatinių krūminių dantų būklė (*p=0,045, χ2=4,012)

Gydytojų buvo klausiama ar tam tikri veiksniai, tokie kaip susiformavusios trečiojo krūminio danties užuomazgos, ėduonies pažeisto pirmojo nuolatinio krūminio danties šaknų susiformavimo laipsnis ir netaisyklingas sąkandis (Angle I, II, III klasės) daro įtaką jų gydymo plano pasirinkimui kai yra komplikuotas PNM ėduonis. Gydytojams vaikų odontologams didžiausią įtaką priimant sprendimą turėjo ėduonies pažeisto danties šaknų susiformavimo laipsnis. Į šį klausimą teigiamai atsakė visi apklausti vaikų odontologai (100%). Netaisyklingas sąkandis ir trečiojo krūminio danties susiformavimas daro daug mažesnę įtaką jų sprendimui.

Gydytojams ortodontams visi išvardinti veiksniai daro gana didelę įtaką sprendžiant kokį gydymo planą rinktis. Didžiausią įtaką gydymo plano pasirinkimui turėjo ėduonies pažeisto danties šaknų susiformavimo laipsnis, šiek tiek mažiau ortodontų atsakė, kad įtaką jų sprendimui daro netaisyklingas sąkandis, o mažiausią įtaką sprendžiant ar stengtis išsaugoti komplikuoto ėduonies pažeistą PNM gydytojams ortodontams turėjo trečiojo krūminio danties užuomazgos.

Palyginus gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų atsakymus į šiuos klausimus pastebėti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) (9 pav.).

20 57,1 65,7 48,6 42,9* 19 53,4 69 67,2 24,1* 0 20 40 60 80

Dantis yra geros būklės, nereikia jokio gydymo Reikalingas endodontinis pergydymas Reikalingas danties vainiko protezavimas Reikalingas šaknų stiprinimas kultiniais kaiščiais ir danties

vainiko protezavimas

Dantį reikia pašalinti

Procentai

27 9 pav. Respondentų nuomonė apie tai, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką pasirenkant

pirmojo nuolatinio krūminio danties gydymo planą esant komplikuotam ėduoniui (*p=0,010, χ2=6,609 **p=0,000, χ2=13,922 ***p=0,044, χ2=4,047)

Gydytojų buvo klausiama kada jų manymu yra tinkamiausias laikas šalinti PNM jei danties prognozė yra bloga. Atsakymai pasiskirstė gana vienodai – vaikų gydytojai daugiausiai teigė, kad dantį idealiausia šalinti kai rentgenogramoje matomas antrojo nuolatinio krūminio danties furkacijos formavimasis, šiek tiek mažiau pasirinko variantą, kad šalinti reikėtų neatsižvelgiant į paciento amžių jei yra išreikšta uždegimo klinika. Mažiausia dalis vaikų odontologų teigė, kad dantį stengiamasi išsaugoti kuo ilgiau. Gydytojų ortodontų atsakymai į šį klausimą pasiskirstė beveik vienodai (10 pav.).

10 pav. Gydytojų nuomonė apie tai, kada tinkamiausias laikas šalinti pirmąjį nuolatinį krūminį dantį, jei jo prognozė yra bloga

Į klausimą apie balansuojantį ir kompensuojantį PNM šalinimą didžioji dalis apklaustų gydytojų atsakė vienodai. Tiek vaikų odontologai, tiek ortodontai nesirinktų šalinti jokių kitų pirmųjų

48,3 100** 53,3 65,4*** 87,2 74,4* 0 20 40 60 80 100

Susiformavusios trečiojo krūminio danties užuomazgos

Ėduonies pažeisto danties šaknų susiformavimo laipsnis

Netaisyklingas sąkandis (Angle klasės)

Procentai

Ortodontai Vaikų odontologai

36,7 38,3 25 34,6 32,1 33,3 0 10 20 30 40 50

Dantis šalinamas jei yra išreikšta

uždegimo klinika Dantis šalinamas kai panoraminėjeRO matomas antrojo krūminio danties furkacijos formavimasis

Dantį stengiamasi išsaugoti kuo ilgiau

Procentai

28

nuolatinių krūminių dantų jei tam nebūtų indikacijų. 2,6% ortodontų teigė, jog rinktųsi šalinti viršutinį nuolatinį pirmąjį krūminį dantį jei būtų pašalintas apatinis nuolatinis pirmasis krūminis dantis. 1,7% vaikų odontologų teigė, jog kartu šalintų priešingos pusės pirmąjį nuolatinį krūminį dantį (11 pav.).

11 pav. Gydytojų nuomonė, apie balansuojantį ir kompensuojantį pirmųjų nuolatinių krūminių dantų šalinimą

Į klausimą „ar manote, kad vienos pusės pirmojo nuolatinio krūminio danties pašalinimas gali padaryti neigiamą įtaką centrinės linijos pasislinkimui?“ teigiamai atsakė 71,7% vaikų odontologų ir 88,3% ortodontų. Tarp gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų atsakymų pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05) (12 pav.).

12 pav. Gydytojų nuomonė apie tai, ar vienos pusės pirmojo nuolatinio krūminio danties pašalinimas gali padaryti neigiamą įtaką vidurio linijos pasislinkimui (p=0,014, χ2=6,076)

1,7 0 0 98,3 0 0 2,6 97,4 0 20 40 60 80 100

Kartu šalinamas priešingos pusės pirmasis nuolatinis krūminis dantis

Kartu šalinamas tos pačios pusės antagonistinis dantis Jei šalinamas apatinis pirmasis krūminis dantis, tuomet kartu

reikia šalinti ir tos pačios pusės viršutinį krūminį dantį Nešalinami kiti dantys jei tam nėra indikacijų

Procentai

Ortodontai Vaikų odontologai

71,7 88,3 28,3 11,7 0% 20% 40% 60% 80% 100%

Vaikų odontologai Ortodontai

29

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktoje apklausoje dalyvavo 60 gydytojų vaikų odontologų ir 78 gydytojai ortodontai. Kaip ir tikėtasi prieš atliekant tyrimą, vaikų odontologų ir ortodontų nuomonė ir požiūris apie PNM išsaugojimą esant komplikuotam ėduoniui ir tam įtaką darančius veiksnius išsiskyrė.

Didžioji dalis tyrime dalyvavusių gydytojų teigė, kad esant PNM komplikuotam ėduoniui dažniau savo praktikoje renkasi endodontinį danties gydymą nei danties šalinimą – endodontinį gydymą pasirinko 92,3% ortodontų ir 78,3% vaikų gydytojų. Meligy ir kitų bendraautorių atliktame tyrime taip pat dauguma apklaustų gydytojų rinkosi endodontinį gydymą: paklausus gydytojų kokį gydymo variantą jie rinktųsi 6-9 metų amžiaus vaikams su komplikuotu PNM kariesu kai yra gyva pulpa, 45,5% pasirinko pulpotomiją, 42% - tiesioginį pulpos padengimą. Kai pulpa negyva – 70% apklaustųjų rinkosi apeksofikaciją. Abiem variantais tik labai maža dalis apklaustųjų rinkosi PNM šalinimą [3].

Tyrime dalyvavę gydytojai, kurie savo praktikoje buvo susidūrę su prieš 5 ar daugiau metų endodontiškai gydytais PNM, teigė, kad daugiausiai tokiems dantims yra reikalingas endodontinis pergydymas, šaknų stiprinimas kultiniais kaiščiais ir danties vainiko protezavimas. Nemaža dalis vaikų gydytojų teigė, kad dantį reikėtų šalinti, ortodontai šį variantą pasirinko mažiau. Tik maža dalis gydytojų teigė, kad tokių dantų būklė yra gera ir nereikia jokio gydymo. Šie tyrimo rezultatai parodo, kad endodontinis pirmųjų nuolatinių krūminių dantų gydymas ne visada būna pats geriausias ilgalaikis sprendimas ir po kurio laiko tokius dantis tenka pergydyti, restauruoti, o blogiausiu atveju šalinti. Zadik ir kiti bendraautoriai atlikto tyrimą, kuriame tyrė, kokie dantys ir kodėl yra dažniausiai šalinami po endodontinio gydymo. Tyrimo rezultatai parodė, kad iš 547 endodontiškai gydytų ir vėliau pašalintų dantų 44,6% buvo apatiniai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys, o 20,5% pašalintų dantų – viršutiniai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys. Dažniausia endodontiškai gydytų dantų pašalinimo priežastis buvo nerestauruojami karieso pažeisti dantys (61,4%), nekokybiškas endodontinis gydymas (12,1%), vertikalus šaknies lūžis ir perforacijos (8,8%) [23]. Olcay ir kiti bendraautoriai taip pat atliko panašų tyrimą, kuriame ištyrė 1000 endodontiškai gydytų ir vėliau pašalintų dantų. Daugiausiai pašalintų dantų buvo apatiniai nuolatiniai moliarai – 28,5% ir viršutiniai nuolatiniai moliarai – 17,8%. Dažniausia endodontinio gydymo nesėkmė buvo apatiniuose nuolatiniuose pirmuosiuose krūminiuose dantyse – 21,2%. Daugiausia dantų pašalinta praėjus 0-2 metams po dantų šaknų kanalų gydymo - 38,5% ir praėjus 2-4 metams po endodontinio gydymo - 23,8% [24].

Į klausimą kada, gydytojų nuomone, yra tinkamiausias laikas šalinti blogos prognozės komplikuoto ėduonies pažeistą PNM, gydytojų atsakymai pasiskirstė labai įvairiai. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad tinkamiausias laikas šalinti PNM yra kai rentgenogramoje yra matomas

30

ANM furkacijos formavimasis. Būtent šiuo metu pašalinus dantį yra didžiausia tikimybė, jog ANM išdygs mezialiau ir tarpas, atsiradęs po PNM pašalinimo, užsidarys savaime [11,18-20]. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad šį variantą pasirinko 38,3% vaikų odontologų ir 32,1% ortodontų. Patel ir bendraautorių atliktame tyrime kai PNM buvo pašalintas 8-10 metų amžiuje, 89,9% atvejų viršutinis ANM išdygo į pašalinto pirmojo danties vietą, o apatinis ANM išdygo pašalinto pirmojo krūminio danties vietoje 49% atvejų [25]. Panašūs rezultatai gauti ir Mouroutsou atliktame tyrime – viršutiniame žandikaulyje tarpas visiškai užsivėrė 84% atvejų, o apatiniame - 32,2% atvejų [21]. Rahhal atliktame tyrime buvo šalinami komplikuoto karieso pažeisti viršutiniai PNM, kai paciento amžius buvo 10,5 metų. 84,6% atvejų ANM išdygo distaliai antrojo premoliaro be jokio tarpo ir tik 15,4% atvejų tarp išdygusio ANM ir antrojo premoliaro išliko 1 mm. tarpas [4]. Atlikti tyrimai rodo, jog geriausia dantį šalinti tada, kai formuojasi ANM furkacija, tačiau apatiniame žandikaulyje savaiminis tarpo užsivėrimas pašalinus PNM yra daug labiau nenuspėjamas nei viršutiniame žandikaulyje.

Atliktas tyrimas parodė, jog gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų nuomonė, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką jų gydymo plano pasirinkimui, skiriasi. Tarp jų atsakymų pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,05). Netaisyklingas sąkandis (Angle klasifikacija) daro didesnę įtaką gydytojų ortodontų pasirinkimui ar išsaugoti PNM, nei vaikų odontologams. Teo ir kitų bendraautorių atliktas tyrimas parodė, kad nėra jokių statistiškai reikšmingų skirtumų tarp Angle I ir II klasės ir ANM pozicijos pašalinus pirmąjį nuolatinį krūminį dantį. Tarpas savaime užsivėrė 74% kai yra Angle I klasės sąkandis ir 87% kai yra Angle II klasės sąkandis. Tačiau pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp Angle I/II klasės ir Angle III klasės (p<0,05). Esant Angle III klasės sąkandžiui ANM užpildė atsiradusį tarpą po PNM pašalinimo 60% atvejų [20].

Susiformavusios trečiojo krūminio danties užuomazgos taip pat daro didesnę įtaką ortodontų pasirinkimui ar išsaugoti PNM, nei vaikų odontologams (p<0,05). Mokslinėje literatūroje teigiama, jog PNM pašalinimas gali turėti įtakos trečiojo krūminio danties išsivystymui, pozicijos pasikeitimui ir išdygimui. Ay ir kiti bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame tyrė spontaninius apatinio trečiojo krūminio danties kampo ir pozicijos pokyčius vienoje pusėje pašalinus PNM iki 16 metų amžiaus. Tyrimo rezultatai parodė, jog pusėje kurioje pašalintas dantis 76,6% trečiojo krūminio danties okliuzinis paviršius buvo tame pačiame lygmenyje kaip ir ANM, o sveikoje pusėje – 46,7%. Taip pat pašalinto danties pusėje 81,3% trečiųjų krūminių dantų buvo vertikalioje pozicijoje, kai tuo tarpu sveikojoje pusėje – tik 34,6%. Šių abiejų matmenų skirtumai sveikojoje ir pašalinto danties pusėje buvo statistiškai reikšmingi (p<0.05) [26]. Yavuz ir kitų bendraautorių atliktame tyrime taip pats rasta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp trečiojo krūminio danties išdygimo pusėje, kurioje pašalintas PNM ir jo išdygimo sveikojoje pusėje, kurioje nepašalintas PNM. Pirmojoje pusėje trečiasis krūminis dantis išdygo 17%, tuo tarpu sveikojoje pusėje – 6,6% [27].

31

Tyrimas parodė, kad ėduonies pažeisto danties šaknų susiformavimo laipsnis daro didesnę įtaką renkantis gydymo planą vaikų odontologams nei ortodontams. Visi tyrime dalyvavę vaikų odontologai (100%) teigė, kad jų gydymo plano pasirinkimas priklauso nuo to, koks yra danties šaknų susiformavimo laipsnis. Meligy ir bendraautorių atlikto tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog šaknų susiformavimo laipsnis turi įtakos gydymo plano pasirinkimui. Kai yra komplikuotas ėduonis, tačiau pulpa yra gyva ir danties šaknų viršūnės nėra užsidariusios, 45,8% apklaustų gydytojų rinkosi pulpotomiją, o kai danties šaknų viršūnės užsidariusios 61,7% gydytojų rinkosi tiesioginį pulpos padengimą. Kai PNM pažeistas komplikuoto ėduonies ir pulpa negyva, o danties šaknų viršūnės nėra užsidariusios 70% apklaustų gydytojų rinkosi apeksofikaciją, o kai šaknies viršūnės užsidariusios – 94,2% gydytojų rinkosi endodontinį šaknies kanalų gydymą [3].

Atlikus tyrimą, gauti rezultatai parodė, kad vaikų odontologai ir ortodontai nepritaria kompensuojančiam ir balansuojančiam PNM šalinimui. Beveik visi tyrime dalyvavę gydytojai nešalintų PNM jei tam nėra indikacijų. Visi šia tema atlikti tyrimai yra labai prieštaringi ir nėra vieningo atsakymo kaip reikėtų elgtis šioje situacijoje. Albadri ir bendraautoriai atliko tyrimą trijose Jungtinės Karalystės ligoninėse ir norėjo išsiaiškinti kokios yra dažniausios PNM šalinimo priežastys. Pagrindinė dantų šalinimo priežastis buvo dantų ėduonis, tačiau balansuojantis danties pašalinimas buvo atliktas 8% atvejų, o kompensuojantis – 17% atvejų – daugiausiai buvo šalinami sveiki viršutiniai pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys [18].

Tyrimo rezultatai parodė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų nuomonės ar vienos pusės PNM pašalinimas turi įtakos vidurio linijos pasislinkimui. Teigiamai į šį klausimą atsakė 88,3% ortodontų ir 71,7% vaikų odontologų. Caglaroglu ir kiti bendraautoriai atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo dentalines ir skeletines asimetrijas atsirandančias pašalinus vienos pusės PNM. Tam buvo lyginamos 3 grupės: 1 grupėje buvo pašalintas vienos pusės viršutinis PNM, 2 grupėje – apatinis PNM ir 3 grupė buvo kontrolinė – nebuvo pašalintas nei vienas dantis. Tyrimo rezultatai parodė, kad vienos pusės PNM pašalinimas sukelia vienpusį dantų lanko vidurio linijos nukrypimą į pašalinto danties pusę tiek viršutiniame, tiek apatiniame dantų lanke, tačiau apatiniame dantų lanke jis yra ryškesnis. Taip pat nustatyta, kad PNM pašalinimas augant ir vystantis gali sukelti skeletines asimetrijas, ypač apatiniame veido trečdalyje [28].

5. INTERESŲ KONFLIKTAS

32

IŠVADOS

1. Esant komplikuotam pirmojo nuolatinio krūminio danties ėduoniui gydytojai vaikų odontologai ir gydytojai ortodontai dažniau renkasi endodontinį danties gydymą nei danties šalinimą.

2. Renkantis pirmojo nuolatinio krūminio danties gydymo planą kai yra komplikuotas ėduonis gydytojai ortodontai labiau atkreipia dėmesį į netaisyklingą sąkandį ir trečiojo krūminio danties užuomazgų formavimąsi nei vaikų odontologai, o vaikų odontologai dažniau atkreipia dėmesį į ėduonies pažeisto danties šaknų susiformavimo laipsnį nei gydytojai ortodontai. 3. Gydytojai ortodontai ir gydytojai vaikų odontologai dažniau stengiasi išsaugoti pirmąjį

nuolatinį krūminį dantį, tačiau vaikų odontologai dažniau renkasi danties pašalinimą nei ortodontai.

33

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Bendradarbiaujant gydytojams vaikų odontologams ir gydytojams ortodontams parengti tikslias gaires apie pirmojo nuolatinio krūminio danties su komplikuotu ėduonimi gydymą, kurios padėtų gydytojams lengviau priimti sprendimą kokį gydymo planą pasirinkti. 2. Rengti bendrus gydytojų vaikų odontologų ir gydytojų ortodontų seminarus ir paskaitas,

kuriose būtų galima aptarti pirmųjų nuolatinių krūminių dantų su komplikuotu danties ėduonimi gydymo taktiką, pasidalinti savo patirtimi gydant tokius dantis ir aptarti tolimesnes tokių dantų prognozes.

34

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Mimoza C, Vito MA. The First Permanent Molar Most Affected by Dental Caries - A Longitudinal Study. International Journal of Dental Medicine 2018;4(2):36.

URL: http://ijdentalmedicine.org/article/334/10.11648.j.ijdm.20180402.12

2. Saldūnaitė K, Bendoraitienė EA, Slabšinskienė E, Vasiliauskienė I, Andruškevičienė V, Zūbienė J, et al. The role of parental education and socioeconomic status in dental caries prevention among Lithuanian children. Medicina (B Aires) 2014;50(3):156–61.

URL: https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1010660X14000494?via%3Dihub 3. Meligy E, Nowaiser A, Sheikh A, Caliwag LA. Decision-making in the Management of Badly

Decayed First Permanent Molars in Children and Adolescents. J Dent Oral Care Med 2016;2(3):302.

URL:http://www.annexpublishers.co/articles/JDOC/2302-Decision-making-in-the-Management-of-Badly-Decayed-First-Permanent-Molars-in-Children-and-Adolescents.pdf 4. Rahhal AA. Extraction Timing of Heavily Destructed Upper First Permanent Molars. Open J

Stomatol 2014;4:161–8.

URL: https://file.scirp.org/pdf/OJST_2014031711022872.pdf

5. Ong D-V, Bleakley J. Compromised first permanent molars: an orthodontic perspective. Aust Dent J 2010;55(1):2–14.

URL: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/j.1834-7819.2009.01176.x

6. Williams JK, Gowans AJ. Hypomineralised first permanent molars and the orthodontist. Eur J Paediatr Dent. 2003;4(3):129-32.

URL: http://admin.ejpd.eu/download/2003-03-05.pdf

7. Edelstein B. The Dental Caries Pandemic and Disparities Problem. BMC Oral Health 2006;6(S1):S2.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2147591/

8. Llena C, Calabuig E. Risk factors associated with new caries lesions in permanent first molars in children: a 5-year historical cohort follow-up study. Clin Oral Investig 2018;22(3):1579– 86.

URL: https://link.springer.com/article/10.1007%2Fs00784-017-2253-5

9. Harris R, Nicoll AD, Adair PM, Pine CM. Risk factors for dental caries in young children: a systematic review of the literature. Community Dental Health. 2004; 21(1 Suppl):71-85. URL: https://www.who.int/oral_health/media/en/orh_cdh_0304_05_risk_factors.pdf

10. Koposova N, Widström E, Eisemann M, Koposov R, Eriksen HM. Oral health and quality of life in Norwegian and Russian school children: A pilot study. Stomatologija 2010;12(1):10–6.