LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS ŠEIMOS MEDICINOS KATEDRA
Ema Burbaitė
TĖVŲ POŢIŪRIS Į VAIKŲ VAKCINACIJĄ
Baigiamasis magistro darbas
Medicina
Mokslinis vadovas
Prof. Leonas Valius
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA ... 5
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 5
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 5
5. SANTRUMPOS ... 6
6. ĮVADAS ... 7
7. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI ... 8
8. LITERATŪROS APŢVALGA ... 9
8.1. Imunoprofilaktika ir jos organizavimas ... 9
8.2. Skiepijimų apimtys Lietuvoje ... 10
8.3. Vakcinacijos svarba. ... 11
8.4. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas. ... 12
8.5. Problemos dėl vakcinacijos ... 13
9. TYRIMO METODIKA ... 15
10. REZULTATAI ... 16
10.1 Tiriamųjų bendrosios charakteristikos. ... 16
10.2 Tiriamųjų poţiūris į skiepus. ... 16
10.3 Tiriamųjų informuotumas imunoprofilaktikos klausimais. ... 19
10.4 Prieţastys, dėl kurių atsisakoma skiepyti. ... 20
11. REZULTATŲ APTARIMAS ... 24
12. IŠVADOS ... 26
13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 27
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 28
3
1. SANTRAUKA
Ema Burbaitė
TĖVŲ POŢIŪRIS Į VAIKŲ VAKCINACIJĄ
Tyrimo tikslas. Nustatyti tėvų poţiūrį į skiepus ir daţniausias vaikų neskiepijimo bei skiepijimo prieţastis.
Uţdaviniai. Įvertinti ir palyginti savo vaikus skiepijančių ir neskiepijančių tėvų poţiūrį į skiepus; išsiaiškinti daţniausias vaikų skiepijimo bei neskiepijimo prieţastis; įvertiti tėvų informuotumą imunoprofilaktikos klausimais.
Tyrimo metodika. Tyrimui atlikti panaudota pagal išanalizuotą literatūrą sudaryta originali klausimų anketa (ţr. priedas Nr. 1). Tyrimui pasirinkta populiacija – 2016 m. rugpjūčio mėnesį LSMU Kauno klinikose sutikti tėvai, turintys vaikų iki 18 metų amţiaus ir atvedę juos gydytojo konsultacijai. Tėvų buvo klausiama, ar jie sutiktų uţpildyti anketą – iš viso buvo kreiptasi į 445 tėvus, iš jų anketas uţpildė 410 (atsako daţnumas 92,13 %). Dėl sugadintų anketų, į duomenų analizę įtrauktos 398 respondentų anketos. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 19.0 programų paketą. Kokybinių poţymių palyginimui ir sąsajų tyrimui taikytas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rodiklių skirtumai laikyti statistikai reikšmingais, kai paklaidos tikimybė (p) < 0,05.
Rezultatai. Kad skiepai teikia daugiau naudos nei ţalos mano 310 (77,89 %) apklaustų tėvų, 95,73 % respondentų teigia, jog skiepai yra reikalingi, o 359 (90,20 %) mano, kad skiepai pakankamai apsaugo nuo ligų ir jų komplikacijų. Skiepų saugumu tiki 58,04 % tėvų. 23 (5,78 proc.) apklausti tėvai atsisakė skiepyti savo vaikus viena ar keliomis vakcinomis. Net 22 (95,65%) skiepyti savo vaikus atsisakę tėvai tai padarė dėl galimo vakcinos nepageidaujamo poveikio. Nustatyta, kad tėvai, manantys, jog vakcinos yra saugios, bei tie, kurių išsilavinimas yra ţemesnis nei aukštasis, yra labiau linkę skiepyti vaikus nemokamomis rekomenduojamomis vakcinomis. Mokamais skiepais daţniau skiepija tėvai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos > 1000 eurų. Vertinant ţinias apie ligas, nuo kurių yra skiepijama, tik 125 (31,41 %) respondentai paţymėjo, kad visos ligos yra pavojingos. 85,68 % respondentų informacijos apie skiepus gauna iš šeimos gydytojo, o informacijos trūksta 31,66% apklaustųjų.
4
SUMMARY
Ema Burbaitė
PARENTAL ATTITUDES TOWARDS CHILDREN‘S VACCINATION
Objecive. To asses parental attitudes about children‘s vaccination and the most common causes of vaccine refusal.
Goals. To asses and compare attitudes toward children‘s vaccination of those parents, who vaccinate their child with those – who are not. To identify the most common causes of vaccine refusal. To asses parental information and knowledge about children‘s vaccination.
Methods. In this study anonymous survey was conducted in August 2016 among parents of 0 – 18 – year – old children who were seen in the Hospital of Lithuaninan university of health sciences Kaunas Clincs. Of 445 contacted parents, 410 agreed to participate (92,13 % acceptance rate). 398 of 410 filled forms were includet into data analysis. Statistic data analysis was made by using SPSS 19.0. Chi – square (χ2) test was used for comparison of qualitative variable. The difference was significant when p<0,05.
Results. 310 (77,89 %) of respondents agreed that vaccination is more beneficial than harmful. Majority (95,73 %) of parents agreed that vaccination is essential, and 359 (90,20 %) believed that vaccination always warrant protection of diseases. More than a half (58,04 %) of parents agreed that vaccines for children‘s immunization are safe. 23 (5,78 proc.) of respondents stated refusal of one or more vaccines for their children. Almost all parents (95,65%) of those, who refused to vaccine their children did it because of possibility of vaccines adverse events. Parents who believed in vaccines safety and those who have a lower than a higher education are more likely to vaccinate their children with free off charge vaccines. Parents who have higher education and those who get more than 1000 euros per month are more likely to vaccinate their children with self – paid vaccines. Only 125 (31,41 %) of respondents know that all vaccine preventable diseses are dangerous. The main source of information on vaccination is a general physician (85,68 %). One third (31,66%) of respondents indicated insufficient knowledge on children‘s vaccination.
5
2. PADĖKA
Gyd. Olgai Vasiliauskienei uţ pagalbą rengiant tyrimą.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
6
5. SANTRUMPOS
1. PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija 2. ULAC – uţkrečiamų ligų ir AIDS centras 3. BCG – tuberkuliozės vakcina
4. HepB – hepatito B vakcina
5. DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina 6. Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina
7. Tdap – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina 8. IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina
9. PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina 10. MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina
11. HPV – ţmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina
12. HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo. 13. PCV** gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR** vakcina
14. HPV*** skiepijamos tik mergaitės, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis.
15. CDC – ligų prevencijos kontrolės centras (Centre for Disease Control and Prevention)
16. ECDC – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (European Centre for Dissease Prevention and Control)
7
6. ĮVADAS
Skiepijimas yra viena iš veiksmingiausių priemonių, padedančių uţkirsti kelią ligoms, apsaugoti vaikus ir visus visuomenės narius nuo infekcinių ligų bei jų sukeliamų padarinių. Skiepų pagalba pasaulyje išnaikinti raupai, daugelyje šalių likviduotas poliomielitas, sumaţintas sergamumas difterija, stablige, kokliušu, tymais, parotitu, raudonuke, Haemophilus influenzae b tipo infekcija. Skiepai padeda išvengti gripo, vėjaraupių, hepatito B ir hepatito A, meningokokinės, pneumokokinės ir kitų infekcijų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, skiepijant kasmet pasaulyje išsaugoma 2 – 3 milijonai gyvybių, tačiau nepaisant skiepų teikiamos naudos maţdaug 1 iš 5 vaikų nėra paskiepijamas rekomenduojamais skiepais. Kad infekcijos būtų suvaldytos, reikia, jog šalyje būtų paskiepyta 90 – 95 % tikslinės grupės asmenų [1].
Lietuvoje pagal profilaktinių skiepų kalendorių šiuo metu vaikus nemokamai galima paskiepyti nuo 12 infekcinių ligų (tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo
Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio
parotito, raudonukės ir ţmogaus papilomos viruso infekcijos) [2]. Vaikus rekomenduojama skiepyti nuo vėjaraupių, erkinio encefalito, meningokokinės, rotavirusinės ir kai kurių kitų infekcijų, tačiau skiepijimas minėtomis vakcinomis – valstybės nefinansuojamas. Iki 2009 m. Lietuvoje vaikų skiepijimo apimtys buvo pakankamai didelės – 94 – 99 % įvairiose vaikų amţiaus grupėse. Nuo 2009 m. iki 2012 m. buvo stebimas skiepytų vaikų skaičiaus maţėjimas [3], o 2015 m. skiepijimų apimtys siekė nuo 89,7 % iki 99,6 % įvairiose vaikų amţiaus grupėse [4]. Maţėjant vaikų skiepijimo apimtims, gali padidėti skiepais valdomomų infekcinių ligų sergamumo rizika. 2007–2010 m. tymų protrūkiai registruoti daugelyje Vakarų Europos šalių: Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje. Dauguma susirgusiųjų nebuvo vakcinuoti [5]. Tymų protrūkis mūsų šalyje, Uţkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, buvo registruotas 2015 m, kai susirgo 50 ţmonių – tai yra didţiausias tymų protrūkis per pastaruosius 10 metų. Dauguma susirgusių tymais buvo neskiepyti arba apie jų skiepijimo būklę nebuvo ţinoma [4].
8
7. DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI
Tyrimo tikslas. Nustatyti tėvų poţiūrį į skiepus ir daţniausias vaikų neskiepijimo bei skiepijimo prieţastis.
Uţdaviniai.
1. Įvertinti ir palyginti savo vaikus skiepijančių ir neskiepijančių tėvų poţiūrį į skiepus. 2. Išsiaiškinti daţniausias vaikų skiepijimo bei neskiepijimo prieţastis.
9
8. LITERATŪROS APŢVALGA
8.1. Imunoprofilaktika ir jos organizavimas
Vaikystė – svarbus ţmogaus vystymosi laikotarpis, kurio metu pasitelktos veiksmingos prevencinės sveikatos prieţiūros priemonės gali padėti apsaugoti nuo tam tikrų susirgimų ateityje. Viena iš svarbiausių prevencinių sveikatos prieţiūros priemonių vaikystėje yra savalaikė vakcinacija [6]. Imunizacija yra svarbi ir ekonomiškai efektyvi priemonė, galinti apsaugoti vaikus nuo infekcinių ligų. Rekomenduojamų skiepų grafikų laikymasis bei didelės vakcinacijos apimtys yra svarbiausi veiksniai, lemiantys tiek individualią apsaugą, tiek visos bendruomenės imunitetą [7]. Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai šiuo metu yra skiepijami pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. birţelio 12 d. įsakymą Nr. V-757 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo―, kuris yra pagrindinis dokumentas, koordinuojantis praktinį skiepijimo darbą (ţr. 1. lentelę).
Lentelė Nr.1. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius [2]
Vakcina Amţius Iki 24 val. 2–3 paros 1 mėn. 2 mėn. 4 mėn. 6 mėn. 12– 15 mėn. 15–16 mėn. mėn. 18 metai 6–7 11 metų 15–16 metų Tuberkuliozės BCG
Hepatito B HepB* Hep
B HepB
Kokliušo, difterijos, stabligės
DTaP DTaP DTaP DTaP DTaP Tdap
B tipo
Haemophilus influenzae
infekcijos
Hib Hib Hib Hib
Poliomielito IPV IPV IPV IPV IPV
Pneumokokinės infekcijos PCV PCV PCV ** Tymų, epideminio parotito, raudonukės MMR ** MMR Ţmogaus papilomos viruso infekcijos HPV1 HPV2 ***
10 nemokamų, į valstybės profilaktinių skiepų kalendorių įtrauktų vakcinų, tėvams rekomenduojama savo vaikus skiepyti mokamomis vakcinomis nuo meningokokinės infekcijos, rotavirusinės infekcijos, hepatito A, vėjaraupių, gripo. Kai kuriose šalyse, pvz., Amerikoje, Vokietijoje, Lenkijoje šie skiepai yra nemokami [8 – 10].
Skiepijimų rekomendacijos yra sudaromos atsiţvelgiant į ligas, kurios linkusios pasireikšti tam tikrame amţiuje bei sukelti komplikacijas, ir į amţių, kuriam esant uţtikrinamas tinkamas atsakas į vakciną. Tinkamai vykdoma vakcinacija uţtikrina optimalią organizmo apsaugą nuo infekcinių ligų. Skiepijant svarbu kiek įmanoma tiksliau laikytis rekomenduojamų skiepų kalendoriaus nurodymų – skepyti tinkamu laiku, tinkamomis dozėmis bei tinkamu būdu. Vakcinos dozės, skiriamos per ankstyvame amţiuje arba per maţu intervalu, gali būti nepakankamai imunogeniškos. Tačiau jei vakcina, paskirta tik keliomis dienomis per anksti, ji išlieka pakankamai imunogeniška. Vakcina, skirta anksčiau nei 5 dienos iki termino, neturi būti laikoma tinkama – ją reikia pakartoti, kartotinę dozę skiriant bent minimaliu konkrečiai vakcinai numatytu intervalu. Atsiţvelgiant į imunoprofilaktikos efektyvumą, nepageidaujamas reakcijas į skiepus, komplikacijas, skiepijimo kontraindikacijas, profilaktiniai skiepijimai gali būti koreguojami [11].
8.2. Skiepijimų apimtys Lietuvoje
Nepaisant tarptautinių ir nacionalinių sveikatos prieţiūros institucijų rekomendacijų, vaikų vakcinacijos apimtys nuo uţkrečiamų ir pavojingų ligų maţėja ir yra priklausomos nuo tėvų poţiūrio bei jų sprendimo atsisakyti rekomenduojamų skiepų. Tai ypač aktualu ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse [12]. Skiepais kontroliuojamos ligos pasireiškia labai retai, todėl tėvai, niekada nesusidūrę su šiomis ligomis, yra linkę sukoncentruoti savo dėmesį į galimą vakcinų ţalą, o ne į įrodytą jų naudą [13]. Daugelis tėvų nerimauja dėl galimų vakcinos šalutinių poveikių pasireiškimo, todėl atsisako skiepyti vaikus. Tėvų baimės kinta priklausomai nuo to, kaip kinta vakcinacijos apimtys šalyje. Kai dauguma vaikų yra vakcinuoti, tėvai daugiau baiminasi dėl vakcinų šalutinių reakcijų nei dėl ligų, nuo kurių skiepijama, todėl maţėja vakcinacijos apimtys. Sumaţėjus vakcinuotų vaikų skaičiui bei dėl to padidėjus sergamumui, tėvų baimės dėl vakcinų šalutinio poveikio maţėja ir labiau baiminamasi dėl ligų sukeliamų padarinių, todėl vyksta priešingas procesas – skiepijimo apimtys didėja [14].
11 Lentelė Nr.2. Vakcinomis valdomų uţkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijimo apimtys apskrityse 2012, 2015 m.
2012 m. 2015 m. Apskritis B CG (na u -ja g imi a i) H ep B 3 (iki 1 met ų) DT a P /I P V/ H ib4 (2 met a i) M M R1 (2 met a i) M M R2 (7 met a i) B CG (na u -ja g imi a i) H ep B 1 (iki 1 met ų) DT a P /I P V/ H ib1 (2 met a i) M M R1 (2 met a i) M M R2 (7 met a i) Alytaus 99,5 99,0 97,8 99,2 99,0 99,6 99,2 99,1 97,3 98,2 Kauno 97,6 92,3 87,1 92,8 90,5 97,0 97,2 97,1 91,9 89,8 Klaipėdos 97,3 92,9 87,5 93,9 94,0 97,1 97,4 96,8 95,2 91,7 Marijampolės 97,8 94,6 86,1 90,6 93,9 98,2 97,3 98,4 94,4 93,0 Panevėţio 98,3 91,7 87,8 93,8 92,9 98,1 98,5 97,9 93,9 89,8 Šiaulių 99,0 94,2 86,3 95,2 95,0 98,6 99,0 98,7 96,8 96,2 Telšių 98,7 94,4 88,5 94,0 93,8 95,6 97,0 96,1 95,0 92,8 Tauragės 99,3 90,6 79,1 91,1 88,5 98,9 98,2 96,8 95,1 94,2 Utenos 98,3 94,7 90,1 94,8 94,6 97,3 97,9 97,6 93,0 92,1 Vilniaus 97,4 93,0 87,3 92,9 92,2 96,2 96,4 97,3 94,0 89,7
Nuo 2012 metų, kai buvo stebimas vakcinacijos apimčių maţėjimas, situacija gerėja – skiepijimo apimtys didėja, tačiau analizuojant daugiametes skiepijimo apimtis vis dar stebima hepatito B ir tuberkuliozės skiepijimo apimčių maţėjimo tendencija [4].
8.3. Vakcinacijos svarba.
Dauguma vakcinomis valdomų ligų vienas ţmogus uţsikrečia nuo kito – jei bent vienas ţmogus uţsikrečia infekcine liga, jis gali ja uţkrėsti kitus, neturinčius imuniteto tai ligai, ţmones. Dėka vakcinacijos sukuriamas imunitetas, kuris apsaugo nuo uţsikrėtimo bei uţkrato platinimo. Kuo daugiau ţmonių bus vakcinuoti, tuo labiau sumaţės galimybės ligai plisti [15]. Deja, tėvai, manantys, kad jų vaikui nereikia skiepų, jeigu visi kiti vakcinuoti, labai klysta. Daugumos visuomenės narių vakcinacija ne visada sukuria tam tikrą apsaugą ir neskiepytiesiems – pavyzdţiui, neskiepytas nuo stabligės ţmogus yra neapsaugotas nuo šios ligos uţsikrėtimo net ir tokioje bendruomenėje, kurioje visi kiti nariai bus pasiskiepiję, kadangi liga plinta ne nuo ţmogaus ţmogui [5].
Vakcinų dėka išvengiama ilgalaikių protinių, fizinių ar paţinimo sutrikimų, kuriuos gali sukelti daugelis vakcinomis valdomų ligų, pvz. aklumo, kuriuo gali komplikuotis tymų infekcija [16],
12 encefalito dėl vėjaraupių [17]. Prieš atsirandant vakcinoms daug ţmonių sirgdavo ligomis, kurios dabar yra beveik išnykusios. Praėjusio amţiaus viduryje Amerikoje tūkstančiai ţmonių kasmet mirdavo nuo tymų, 15000 ţmonių mirė prasidėjus difterijos protrūkiui, daugiau nei 12 milijonų buvo infekuoti raudonukės epidemijos metu – 2000 kūdikių tai baigėsi mirtimi. Dabar šių ligų registruojama pavieniai atvejai, dauguma gydytojų niekada nėra susidūrę su šiomis ligomis [15]. Daug metų trunkanti vakcinacija sumaţino ligų riziką ir jų pasireiškimą, todėl naujos tėvų kartos dabar vakcinuoja vaikus nuo ligų, su kuriomis nėra susidūrę ir neturi patirties, pvz. yra kartos tėvų, kurios nematė tokių ligų kaip kokliušas ar difterija.
Tai, kad ligomis, nuo kurių yra skiepijami vaikai, beveik nesusergama, nereiškia, jog bakterija ar virusas, sukeliantis ligą, yra sunaikintas ir visiškai pašalintas iš aplinkos. Skiepai padeda ţymiai sumaţinti sukelėjo cirkuliaciją aplinkoje, tačiau net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse vis dar pasireiškia skiepais valdomų ligų protrūkiai, o ten, kur pasireiškia ligos, kyla ir sveikatos sutrikdymų bei mirčių [18, 19]. Per pastarąjį dešimtmetį tymų protrūkiai pasireiškė Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje karalystėje ir kitose šalyse – dauguma uţsikrėtusiųjų buvo nevakcinuoti arba nepilnai vakcinuoti MMR vakcina [20 – 24]. Lietuva ne išimtis – mūsų šalyje kasmet registruojami nauji tymų atvejai, o dauguma susirgusiųjų MMR vakcina paskiepyti nepilnai (2016 metų duomenimis – didţioji dalis susirgusių suaugusiųjų buvo vakcinuoti tik viena MMR vakcinos doze, beveik visi sirgę vaikai buvo neskiepyti). Vien 2015 metais pasulyje nuo tymų kas valandą mirdavo 15 ţmonių – daugiausia vaikai iki 5 metų amţiaus [25]. Dabar vakcinų dėka pasaulyje išsaugoma milijonai gyvybių, sutaupoma sveikatos sistemai skiriamų lėšų, atsiranda daugiau galimybių ekonomikos augimui [26].
8.4. Nepageidaujamos reakcijos į vakcinas.
13 linkusios pasireikšti pacientams, alergiškiems vakcinų komponentams ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų [28]. Taip pat NRV skirstomos į lengvas, sunkias arba į sunkias, pasireiškiančias kartu su lengvomis. Jeigu dėl NRV kilo pavojus paciento gyvybei, pacientą reikėjo gydyti arba hospitalizuoti (arba pratęsti gydymą ligoninėje), pacientui buvo sukelta negalia arba viskas baigėsi mirtimi – tokia nepageidaujama reakcija įvardijama kaip sunki.
ULAC duomenimis 2015 metais Lietuvoje registruotos 65 nepageidaujamos reakcijos į vakcinas, iš kurių 54 sunkios ir 11 lengvų reakcijų. 49 rekcijos buvo vietinio pobūdţio, o 16 – bendrojo. Net 66,2 % visų registruotų NRV pasireiškė po BCG vakcinos ir pasireiškė limfadenitu, tačiau limfadenitą sukelia netinkamas vakcinos suleidimo būdas, o ne pati vakcina. Per 2015 metus registruotas NRV skaičius yra labai maţas (atsiţvelgiant į tai, jog tais metais iš viso buvo įskiepytos 657 095 vakcinų dozės) ir nei viena vakcina nesukėlė negrįţtamų sveikatos sutrikimų [4]. Nepageidaujamos rekcijos į vakcinas pasireiškia labai retai, todėl vakcinų teikiama nauda nusveria jų galimą pavojų [31].
8.5. Problemos dėl vakcinacijos
Mokslu pagrįstos ţinios apie vaikų vakcinas, jų saugumą, teikiamą naudą, ligų pavojų ir padarinius bei kita su vakcinomis susijusi informacija turi būti teikiama tėvams norint uţtikrinti geras ţinias imunizacijos srityje [32]. Atsisakymas vakcinuoti vaikus susijęs su tėvų suvokimu apie ligų, nuo kurių yra skiepijama, sunkumą, imlumą susirgti jomis [33]. Tėvams kyla abejonių dėl vakcinų naudos, jų reikalingumo, bijoma dėl vakcinų saugumo [34]. Poţiūris į vakcinų saugumą – svarbus veiksnys, turintis įtakos vakcinacijos apimtimis, tačiau nustatyta, kad su abejonėmis dėl vakcinų saugumo susiduria net ir dalis tų tėvų, kurie sutinka skiepyti savo vaikus visomis rekomenduojamomis vakcinomis [35 – 37]. Tokie ţmonės vadinami dvejojančiais dėl vakcinų. Susirūpinimą kelia, kad dvejojantys greitai gali tapti visiškai atsisakančiais vakcinų [34].
14 karalystėje sumaţėjo nuo 91,8 % (1995 metais) iki 79,9 % (2003 metais), o tai vėliau nulėmė tymų protrūkį [41].
15
9. TYRIMO METODIKA
Paieškos metodai: mokslinių publikacijų paieškos atliktos Pubmed Medline. Naudoti raktiniai ţodţiai: VACCINES, ATTITUDES, VACCINATION, VACCINE REFUSAL, HESITANCY, PARENTS KNOWLEDGE ABOUT VACCINATION
Tyrimo metodika: duomenims surinkti panaudotas pagal išnagrinėtą literatūrą sudarytas klausimynas.
Tyrimo populiaciją sudaro tėvai, turintys vaikų iki 18 metų amţiaus. Į klausimus atsakinėjo vienas iš vaiko tėvų. Duomenys buvo renkami Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje.
Tyrimas buvo atliekamas 2016 metų rugpjūčio mėnesį. Paaiškinus tyrimo svarbą, anonimiškumą ir pildymo taisykles, anketos buvo pateiktos visiems nuo 9:00 iki 12:00 val. sutiktiems ir anketą sutikusiems pildyti tėvams, atvedusiems savo vaikus pas gydytoją Vaikų ligų klinikoje. Iš viso buvo kreiptasi į 445 tėvus, iš jų anketas uţpildė 410 (atsako daţnumas 92,13 %). Dėl sugadintų anketų, į duomenų analizę įtrauktos 398 respondentų anketos.
16
10. REZULTATAI
10.1 Tiriamųjų bendrosios charakteristikos.
Į klausimus apie poţiūrį į vaikų skiepus atsakė 398 tėvai. Didţioji dalis tyrime dalyvavusių respondentų yra moterys – 89 %, o likusi dalis vyrai – 11%. Į anketos klausimus atsakinėjo tėvai nuo 18 iki 57 metų amţiaus, amţiaus vidurkis – 34 m. (34,28 metai). Dauguma apklaustųjų nurodė, jog gyvena mieste – taip teigė 78 %, o atitinkamai 22 % nurodė, jog gyvena kaime.
10.2 Tiriamųjų poţiūris į skiepus.
Daugumos tėvų poţiūris į skiepus yra teigiamas – kad skiepai teikia daugiau naudos nei ţalos mano 310 (77,89 %) apklaustų tėvų, 95,73 % teigia, jog skiepai yra reikalingi, o 359 (90,20 %) mano, kad skiepai pakankamai apsaugo nuo ligų. Daugiau nei pusė apklaustųjų (58,04 %) yra uţtikrinti skiepų saugumu. Nedidelė dalis respondentų išreiškė neigiamą poţiūrį į skiepus: trečdalis (31,91 %) visų tyrimo dalyvių abejoja skiepų saugumu, o 10,05 % apklaustųjų teigia, jog skiepai visgi nėra saugūs. Tik maţiau nei 5 % respondentų mano, kad skiepai yra nereikalingi.
Buvo lyginama tėvų, skiepijančių valstybės kompensuojamomis vakcinomis savo vaikus, nuomonė su neskiepijančių tėvų nuomone. Skiepų saugumu neabejoja 60,0 % tėvų, skiepijančių savo vaikus nemokamomis vakcinomis. Trečdalis (32,8 %) neţino apie skiepų saugumą ir tik maţa dalis (7,2 %) mano, jog skiepai visgi yra nesaugūs. Priešingas rezultatas stebimas tarp tėvų, neskiepijančių savo vaikų valstybės kompensuojamais skiepais – 56,52 % jų teigia, jog skiepai yra nesaugūs. Neţinančių apie skiepų saugumą ir manančių, kad skiepai yra saugūs – atitinkamai yra 17,39 % ir 26,09 % (ţr. 1 pav).
17 Respondentai, skiepijantys savo vaikus kompensuojamomis vakcinomis ypač palankiai vertina skiepų suteikiamą apsaugą nuo ligų – kad skiepai pakankamai apsaugo nuo ligų, nuo kurių yra skiepijama, mano net 93,6 % apklaustųjų, skiepijančių savo vaikus. Tik 6,4 % visgi nesutinka, kad skiepijimas pakankamai apsaugos jų vaiką nuo ligų. Atsisakančių skiepyti vaikus respondentų nuomonė kitokia: kad skiepai apsaugo nuo ligų teigia 34,78 %, o net 65,22 % mano, kad skiepai nepadės apsisaugoti nuo ligų (ţr. 2 pav).
2 pav. Tėvų poţiūris į skiepų suteikiamą apsaugą nuo ligų
Ryškus skirtumas stebimas lyginant skiepijančių bei neskiepijančių savo vaikus tėvų poţiūrį į skiepų poreikį: net 98,4 % savo vaikus skiepijančių nemokamomis vakcinomis tėvų teigia, jog skiepai yra reikalingi – jų nuomonei pritaria tik 52,17 % tėvų, atsisakančių skiepyti vaikus. Kad skiepai visgi nėra reikalingi atitinkamai teigia 1,6 % skiepijančių ir 47,83 % atsisakančių skiepyti vaikus tėvų.
3 pav. Skiepų poreikio vertinimas
18 skiepijančių vaikus tėvų turi nepalankią nuomonę apie skiepų naudą – mano, jog skiepai padaro daugiau ţalos negu naudos. Neigiamai skiepų teikiamą naudą vertina 47,83 % tėvų, neskiepijančių savo vaikus kompensuojamomis vakcinomis. Tik 26,09 % tiki, jog skiepai teikia daugiau naudos negu ţalos, dar tiek pat tėvų neţino ar skiepai labiau naudingi, ar ţalingi (ţr. 4 pav).
4 pav. Tėvų poţiūris į skiepų naudą ir ţalą
Mokamomis vakcinomis savo vaikus skiepija 159 (39,95 %) tyrime dalyvavę tėvai. Net 95,98 % iš visų 398 tyrime dalyvavusių tėvų paţymėjo, kad skiepytų savo vaikus kuria nors iš mokamų vakcinų, jei ši būtų nemokama. Didţioji dalis apklaustųjų skiepytų savo vaikus nuo meningokokinės infekcijos (85,43%) ir erkinio encefalito (83,66%), jei šios vakcinos būtų nemokamos. Tėvams svarbūs ir skiepai nuo rotavirusinės infekcijos, gripo bei vėjaraupių – kad jie būtų nemokami atitinamai norėtų 32,66 %, 26,88 % ir 23,37 % tėvų (ţr. 3 lentelę). Visgi 16 apklaustų tėvų savo vaikų neskiepytų nei viena mokama vakcina, net jei ji būtų nemokama.
Lentelė Nr.3. Vaikų skiepijimas mokamais (valstybės nekompensuojamais) skiepais. Mokami skiepai
Paskiepijo Skiepytų, jei vakcina būtų nemokama, bet šiuo metu nėra paskiepiję
Vėjaraupių 30 (7,54 proc.) 63 (17,12 proc.)
Meningokokinės infekcijos 26 (6,53 proc.) 314 (84,41 proc.)
Gripo 37 (9,30 proc.) 70 (19,39 proc.)
Erkinio encefalito 98 (24,62 proc.) 235 (78,33 proc.)
Rotavirusinės infekcijos 25 (6,28 proc.) 105 (28,15 proc.)
19 10.3 Tiriamųjų informuotumas imunoprofilaktikos klausimais.
Paklausus respondentų, ar jiems pakanka gaunamos informacijos apie skiepus, teigiamai atsakė 68,34 %. Likę 31,66 % tėvų nurodė, jog jiems informacijos apie skiepus visgi trūksta (ţr. 5 pav).
5 pav. Tėvų pasiskirstymas pagal tai, ar jiems uţtenka informacijos apie skiepus.
Net 341 (85,68 %) respondentas kaip vieną iš informacijos šaltinių nurodė savo šeimos gydytoją (ţr. 6 pav). 195 (48,99 %) apklausti tėvai informacijos apie skiepus gauna tik iš savo šeimos gydytojo, iš jų – 61 (31,28 %) nurodė, jog jiems informacijos apie skiepus trūksta.
6 pav. Tėvų pasiskirstymas pagal tai, iš kokių informacijos šaltinių daugiausiai gauna ţinių apie skiepus. 272 68,34% 126 31,66% Informacijos pakanka Informacijos trūksta 85,68 36,68 23,62 6,29 0 20 40 60 80 100
20 Vertinant tėvų ţinias apie ligas, nuo kurių yra skiepijama, tyrime dalyvavusių tėvų buvo prašoma paţymėti tas ligas, kurios, jų manymu, yra sunkios ir pavojingos. Paţymėjusių visas ligas ţinios buvo vertinamos kaip labai geros, tačiau iš visų 398 respondentų tik 125 (31,41 %) paţymėjo, kad visos ligos yra pavojingos.
10.4 Prieţastys, dėl kurių atsisakoma skiepyti.
Tarp respondentų buvo 23 (5,78 proc.) tėvai, kurie atsisakė skiepyti savo vaikus viena ar keliomis nemokamomis vakcinomis. Beveik visi skiepyti savo vaikus atsisakę tėvai nurodė, kad vakcinos atsisakė dėl galimo šalutinio poveikio – šią prieţastį kaip vienintelę ar vieną iš neskiepijimo prieţasčių nurodė net 22 (95,65%) tėvai. Kitos daţniausiai minimos prieţastys yra nepakankamas vakcinos saugumas bei nepakankamas efektyvumas – šias prieţastis atitinkamai paţymėjo 8 (34,78 %) ir 6 (26,09 %) tėvai. Rečiausiai nurodomos neskiepijimo prieţastys yra 2 (8,70 %) tėvų įvardintas neskiepijimas dėl neigiamos informacijos apie vakciną, gautos internete ar per televiziją, bei pačių tėvų įrašytos: 1 (4,35 %) tėvas teigė, kad skiepų atsisakė, nes „jie yra nebūtini―, dar 1 (4,35 %) respondentas nurodė, jog skiepyti „neleido vaiko sveikatos būklė― (ţr. 7 pav).
7 pav. Prieţastys, dėl kurių atsisakoma skiepyti vaikus valstybės kompensuojamais rekomenduojamais skiepais
0 20 40 60 80 100
Dėl galimo vakcinos šalutinio poveikio Dėl nepakankamo vakcinos saugumo Dėl nepakankamo vakcinos efektyvumo Dėl neigiamos informacijos apie vakciną,
gautos internete ar per televiziją Nes „skiepai yra nebūtini“ Nes „neleido vaiko sveikatos būklė“
21 Duomenų analizės metu nustatytas statistinis reikšmingumas (p < 0,05) gretinant tėvų išsilavinimą su atsisakymu skiepyti vaikus valstybės kompensuojamomis vakcinomis: aukštąjį išsilavinimą turintys tėvai yra labiau linkę atsisakyti vakcinų, kurios yra įtrauktos į vaikų rekomenduojamų profilaktinių skiepų kalendorių, o tėvai, kurių išsilavinimas yra ţemesnis nei aukštasis, yra labiau linkę skiepyti vaikus nemokamomis rekomenduojamomis vakcinomis (ţr. 4 lentelę).
Lentelė Nr. 4. Tėvų išsilavinimo priklausomybė nuo pasirinkimo skiepyti vaikus valstybės kompensuojamais profilaktiniais skiepais
Išsilavinimas
Iš viso Vidurinis arba
profesinis Aukštesnysis Aukštasis Skiepija
nemokamomis vakcinomis
129 (34,40%) 53 (14,13%) 193 (51,47%) 375 (100%) Atsisakė vienos, kelių
ar visų nemokamų vakcinų
1 (4,35%) 3 (13,04%) 19 (82,61%) 23 (100%)
Iš viso 130 (32,66%) 56 (14,07%) 212 (53,27%) 398 (100%)
(X² ≈9,956, df = 2, p = 0,007 <0,05)
22 Lentelė Nr. 5. Priklausomybė tarp tėvų poţiūrio į skiepų saugumą ir pasirinkimo skiepyti ar neskiepyti
savo vaikus valstybės kompensuojamais profilaktiniais skiepais Ar skiepai yra saugūs
Iš viso Taip Ne Neţinau Skiepija visomis nemokamomis vakcinomis savo vaikus 225 (60,00%) 27 (7,20%) 123 (32,80%) 375 (100%) Skiepija ne visomis nemokamomis vakcinomis savo vaikus 6 (26,09%) 13 (56,52%) 4 (17,39%) 23 (100%) Iš viso 231 (58,04%) 40 (10,05%) 127 (31,91%) 398 (100%) (X² ≈58,360, df = 2, p = 0,001 < 0,05)
Statistinis reikšmingumas (p < 0,05) nustatytas lyginant tėvų išsilavinimą su jų pasirinkimu skiepyti vaikus mokamomis vakcinomis. Savo vaikus mokamais skiepais daţniau skiepija tėvai, turintys aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, o vidurinį ar profesinį išsilavinimą turintys tėvai maţiau linkę skiepyti vaikus mokamomis vakcinomis (ţr. 6 lentelę).
Lentelė Nr. 6. Priklausomybė tarp tėvų išsilavinimo ir savo vaikų skiepijimo mokamais skiepais Išsilavinimas
Iš viso Vidurinis Profesinis Aukštesnysis Aukštasis
23 Palyginus tyrime dalyvavusių tėvų šeimos mėnesio pajamas su pasirinkimu skiepyti mokamomis vakcinomis, nustatytas statistinis reikšmingumas (p < 0,05). Savo vaikus daţniau skiepija tėvai, kurių šeimos gaunamos pajamos yra daugiau nei 1000 eurų per mėnesį, o tėvai, kurių pajamos per mėnesį nesiekia 1000 eurų, yra maţiau linkę skiepyti vaikus mokamomis vakcinomis (ţr. 7 lentelę).
24
11. REZULTATŲ APTARIMAS
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institute 2007 m. K. Ţagminas ir kiti atliko tyrimą, kurio metu Vilniaus mieste atsitiktinės atrankos būdu anonimiškai buvo apklausti 2743 tėvai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad du trečdaliai tėvų mano, jog skiepai, kuriais skiepijami vaikai, yra saugūs, beveik trečdalis respondentų neturėjo aiškios nuomonės šiuo klausimu, o 3,4 % teigė, jog skiepai yra nesaugūs [45]. Skiepų saugumu neabejoja didelė dalis Ispanijoje (Katalonijoje) Eva Boras ir kitų atlikto tyrimo dalyvių – iš 630 telefoninės apklausos metu apklaustų tėvų net 89,0 % tiki skiepų saugumu [46]. Mano atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog maţesnė dalis apklaustų tėvų teigiamai vertina skiepų saugumą – tik daugiau nei pusė (58,04 %) respondentų neabejoja skiepų saugumu, trečdalis neţino, ar skiepai saugūs, ir net 10,05 % skiepus vertina kaip nesaugius.
Nepaisant to, kad dalis tėvų abejoja skiepų saugumu, su teiginiu, kad skiepai teikia daugiau naudos negu ţalos sutinka 77,89 % apklaustų tėvų, o skiepų reikšme neabejoja beveik visi apklaustieji – jog skiepai yra reikalingi mano 95,73 % respondentų. Vilniuje atlikto tyrimo duomenys panašūs – 80,7 % teigė, jog skiepai yra labiau naudingi nei ţalingi, o pasak 89,0% apklaustų tėvų, vaikų skiepijimas yra būtinas.
Dauguma tėvų tiek mano atlikto tyrimo, tiek Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis kaip svarbiausią informacijos šaltinį nurodo gydymo įstaigas. Vilniuje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau kaip 90 % tėvų informacijos apie skiepus gauna iš medicinos įstaigų darbuotojų, panašūs rezultatai stebimi ir mano atliktame tyrime – šeimos gydytoją kaip informacijos šaltinį nurodė 85,68 % respondentų. Beveik trečdalis (31,66 %) mano apklaustų tėvų nusprendė, jog jiems visgi nepakanka informacijos apie skiepus.
Amerikoje 2005 m. Daniel A. Salmon ir kitų atlikto tyrimo, kuriame buvo vertinamos 2345 tėvų atsakytos anketos, metu paaiškėjo, kad didţioji dalis (68,6 %) vaikų neskiepijančių tėvų, tai daryti atsisako, nes mano, jog vakcinos yra nesaugios ir gali pakenkti vaikui. Taip pat, šio tyrimo metu buvo rastas ryšys tarp tėvų išsilavinimo ir vaikų skiepijimo – tėvai turintys aukštąjį išsilavinimą labiau linkę neskiepyti savo vaikų (p< 0,02) [47]. Panašūs rezultatai stebimi ir mano darytame tyrime – atsisakymas skiepyti vaikus susijęs su tėvų aukštuoju išsilavinimu (p< 0,05), o net 95,65 % kaip vienintelę ar vieną iš neskiepijimo prieţasčių nurodė galimą vakcinos nepageidaujamą poveikį.
26
12. IŠVADOS
1. Beveik visi (95,73 %) tyrime dalyvavę respondentai sutinka, kad skiepai yra reikalingi, dauguma mano, jog vakcinos pakankamai apsaugos vaiką nuo ligų, tačiau trečdalis apklaustų respondentų abejoja skiepų saugumu. Dauguma apklaustų tėvų skiepytų savo vaikus kuria nors mokama vakcina, jeigu ši būtų kompensuojama valstybės, labiausiai tėvai norėtų skiepyti vaikus nuo meningokokinės infekcijos ir erkinio encefalito.
2. Tyrimo duomenimis, pagrindinė skiepų atsisakymo prieţastis, kurią įvardijo dauguma savo vaikų neskiepijančių tėvų – galimas vakcinos nepageidaujamas poveikis. Kitos daţniausiai minimos prieţastys yra trečdalio respondentų įvardintas nepakankamas vakcinos saugumas bei nepakankamas efektyvumas. Statistiškai patikimai nustatyta, kad tėvai, kurių išsilavinimas yra ţemesnis nei aukštasis, yra labiau linkę skiepyti vaikus nemokamomis rekomenduojamomis vakcinomis, o tėvai, manantys jog skiepai nėra saugūs‚ linkę atsisakyti valstybės kompensuojamų skiepų. Mokamomis vakcinomis savo vaikus statistiškai patikimai labiau linkę skiepyti tėvai, kurių šeimos pajamos per mėnesį viršija 1000 eurų.
27
13. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Skatinti šeimos gydytojus bei jų komandos narius kuo daugiau kalbėti su tėvais vaikų imunoprofilaktikos klausimais, aiškintis prieţastis, tėvams sukeliančias abejones dėl skiepų reikalingumo, pateikti tėvams mokslu pagrįstus informacijos šaltinius.
28
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. PSO. Never miss another jab. 2014. [ţiūrėta 2017 m. sausio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/features/2014/ immunization-app/en/
2. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA. Dėl Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus patvirtinimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas: 2015 m. birţelio 12 d. Nr. V-757. [ţiūrėta 2017 m. sausio 9 d]. Prieiga per internetą: https://www.etar.lt/portal/lt/legalAct/a132e1d0136111e58569be21ff080a8c
3. ULAC. Sergamumo uţkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2012 m. apţvalga [ţiūrėta 2017 m. sausio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/apzvalga_2012.pdf
4. ULAC. Sergamumo uţkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2015 m. apţvalga [ţiūrėta 2017 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/SergamumasUL2015.pdf
5. PSO. Seven Key reasons why immunization must remain apriority in the WHO European Region. 2014. [ţiūrėta 2017 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.euro.who.int/__data/assets/pdf_ file/0017/84302/Seven_Key_Reasons.pdf?ua=1
6. Bernstein H, Bocchini J. The Need to Optimize Adolescent Immunization. Pediatrics. 2017; 139 (3):p.e20164186
7. ULAC. Kalendoriniai skiepai vaikams 2015 [ţiūrėta 2017 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/Kalendoriniai%20skiepai%20vaikams.pdf
8. ECDC. Recommended immunisations from 6 weeks old of age to 18 years old in Germany. 2016 [ţiūrėta 2017 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://vaccine-schedule.ecdc.europa.eu/Pages/ Scheduler.aspx
9. ECDC. Recommended immunisations from birth to 18 years old in Poland. 2015 [ţiūrėta 2017 m. sausio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://vaccine-schedule.ecdc.europa.eu/Pages/Scheduler.aspx
29 12. Brown KF, Kroll JS, Hudson MJ, Ramsay M, Green J, Long SJ, et al. Factors underlying parental decisions about combination childhood vaccinations including MMR: a systematic review. Vaccine. 2010; 28(26):4235–48. doi: 10.1016/j.vaccine.2010.04.052.
13. Chen RT. Vaccine risks: real, perceived, and unknown. Vaccine. 1999; 17(3): S41–S46
14. Lantos, J., Jackson, M., Opel, D., Marcuse, E., Myers, A. and Connelly, B. Controversies in Vaccine Mandates. Current Problems in Pediatric and Adolescent Health Care. 2010; 40(3), pp.38-58. 15. CDC. What Would Happen If We Stopped Vaccinations? 2014. [ţiūrėta 2017 m. sausio 23 d.]. Prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/vaccines/vac-gen/whatifstop.htm
16. Gilbert C, Muhit M. Twenty years of childhood blindness: what have we learnt? Community Eye
Health, 2008; 21(67):46-7
17. CDC. Vaccine-Preventable Adult Diseases. Atlanta. 2013. [ţiūrėta 2017 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: https://www.cdc.gov/vaccines/adults/vpd.html
18. Jacobson, R., Targonski, P. and Poland, G. A taxonomy of reasoning flaws in the anti-vaccine movement. Vaccine. 2007; 25(16), 3146-3152
19. Ozawa S, Stack M. Public trust and vaccine acceptance-international perspectives. Human
Vaccines & Immunotherapeutics. 2013; 9(8):1774-8.
20. Delaporte E, Richard JL, Wyler Lazarevic CA, Lacour O, Girard M, Ginet C, et al. Ongoing measles outbreak, Geneva, Switzerland, January to March 2011. Euro Surveill. 2011; 16(10):1–3 21. Filia A, De Crescenzo M, Seyler T, Bella A, Ciofi Degli Atti M L, Nicoletti L, et al. Easles resurges in Italy: preliminary data from september 2007 to may 2008. Eurosurveillance. 2008; 29(13) 22.Parent du Châtelet I, Floret D, Antona D, Lévy-Bruhl D. Measles resurgence in France in 2008, a preliminary report. Euro Surveill. 2009; 14(6)
23. Heathcock R, Watts C. Measles outbreaks in London, United Kingdom - a preliminary report. Euro
Surveill. 2008; 13(15)
24. Vivancos R, Keenan A, Farmer S, Atkinson J, Coffey E, Dardamissis E, et al. An ongoing large outbreak of measles in Merseyside, England, January to June 2012. Euro Surveill. 2012; 17(29):202–6 25. ULAC. Keliautojų dėmesiui – pasaulyje vis dar tęsiasi tymų protrūkiai! 2017. [ţiūrėta 2017 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/keliautoju-demesiui-pasaulyje-vis-dar-tesiasi-tymu-protrukiai
30 27. PSO. Definition and Application of Terms for Vaccine Pharmacovigilance. 2012. [ţiūrėta 2017 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://vaccine-safety-training.org/tl_files/vs/pdf/report-of-cioms-who-working-group.pdf
28. PSO. Global manual on surveillance of adverse events followingimmunization. 2014. [ţiūrėta 2017 m. sausio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/vaccine_safety/publications/ Global_Manual _revised_12102015.pdf?ua=1
29. Lawrence G, Boyd I, McIntyre P, et al. 2006 Annual report: Surveillance of adverse events following immunization in Australia. Communicable Diseases Intelligence Quarterly Report. 2005; 30:319–33.
30. Hu Y, Li Q, Lin L, et al. Surveillance for adverse events following immunization from 2008 to 2011 in Zhejiang Province, China. Clinical and Vaccine Immunology. 2013; 20:211–7.
31. Maglione M, Das L, Raaen L, et al. Safety of Vaccines Used for Routine Immunization of US Children: A Systematic Review. Pediatrics. 2014; 134:325–37
32. Al-Lela O, Bahari M, Al-Abbassi M, Salih M, Basher A. Iraqi parents' views of barriers to childhood immunization. East Mediterr Healh. 2013; 19(3):295-7
33. Salmon D, Sotir M, Pan W, et al. Parental vaccine refusal in Wisconsin: a case-control study.
WMJ. 2009; 108(1):17–23.
34. Yaqub O, Castle-Clarke S, Sevdalis N, Chataway J. Attitudes to vaccination: A critical review.
Social Science & Medicine. 2010; 112:1-11.
35. Allred N, Shaw K, Santibanez T, Rickert D, Santoli J. Parental vaccine safety concerns: results from the National Immunization Survey, 2001-2002. American Journal of Preventive Medicine. 2005;
28(2):221–224.
36. Smith P, Kennedy A, Wooten K, Gust D, Pickering L. Association between health care providers’ influence on parents who have concerns about vaccine safety and vaccination coverage. Pediatrics. 2006; 118(5):1287–1292.
37. Gust DA, Strine TW, Maurice E, et al. Underimmunization among children: effects of vaccine safety concerns on immunization status. Pediatrics. 2004; 114(1):16–22.
38. Dube E, Laberge C, Guay M, Bramadat P, Roy R, Bettinger J. Vaccine hesitancy: an overview.
31 39. Taylor L, Swerdfeger A, Eslick G. Vaccines are not associated with autism: an evidence –based meta – analysis of case–control and cohort studies. Vaccine. 2014; 32(29):3623–9.
40. Maglione M, Das L, Raaen L, Smith A, Chari R, Newberry S, et al. Safety of vaccines used for routine immunization of U. S. children: a systematic review. Pediatrics. 2014; 134(2):325–37.
41. Jansen V, Stollenwerk N, Jensen H, Ramsay M, Edmunds W, Rhodes C. Measles outbreaks in a population with declining vaccine uptake. Science. 2003; 301(5634):804
42. Gowda C, Dempsey A. The rise (and fall?) of parental vaccine hesitancy. Human vaccines &
immunotherapeutics. 2013; 9:1755–62
43. Gross K, Hartmann K, Zemp E, Merten S. „I know it has worked for millions of years―: the role of the „natural― in parental reasoning against child immunization in a qualitative study in Switzerland.
BMC Public Health. 2015; 15(1): 373
44. PSO. Questions and answers on immunization and vaccine safety. 2017. [ţiūrėta 2017 m. kovo 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.who.int/features/qa/84/en/
45. Ţagminas K, Šurkienė G, Urbanovič N, Stukas R. Tėvų poţiūris į vaikų skiepijimą. Medicina. 2007; 43(2):161-169.
46. Borras E, Dominguez A, Fuentes M, Batalla J, Cardenosa N, Plasencia A. Parental knowledge of paediatric vaccination. BMC Public Health. 2009; 9(1).
47. Salmon D, Moulton L, Omer S, deHart M, Stokley S, Halsey N. Factors Associated With Refusal of Childhood Vaccines Among Parents of School – aged Children. Archives of Pediatrics &
Adolescent Medicine. 2005; 159(5):470.
48. Ganczak M, Dmytrzyk-Daniłów G, Karakiewicz B, Korzen M, Szych Z. Determinants influencing self – paid vaccination coverage, in 0–5 years old Polish children. Vaccine. 2013; 31(48):5689
32
PRIEDAI
1 priedas Anoniminė anketa
„Tėvų poţiūris į vaikų vakcinaciją“
1. Jūsų lytis:
Moteris ● Vyras 2. Jūsų amţius (įrašyti): ... 3. Kokia Jūsų gyvenamoji vieta?
Miestas ● Kaimas 4. Koks Jūsų išsilavinimas?
Vidurinis ● Profesinis ● Aukštesnysis ● Aukštasis 5. Jūsų šeimos mėnesio pajamos:
300-500 € ● 500-800 € ● 800-1000 € ● >1000 € 6. Kiek asmenų yra Jūsų šeimoje (įrašyti): ...
7. Ar manote, kad skiepai teikia daugiau naudos negu ţalos? Taip
Ne Neţinau
8. Ar skiepai yra saugūs? Taip
Ne Neţinau
9. Kaip manote, ar skiepai pakankamai apsaugos Jūsų vaiką/vaikus nuo susirgimo, sumaţins ligų komplikacijų atsiradimo pavojų?
33 10. Ar manote, kad skiepai yra reikalingi?
Taip Ne
11. Iš išvardintų ligų, nuo kurių skiepija valstybės kompensuojamais skiepais, apibraukite tas ligas, kurios, Jūsų manymu, yra pavojingos (sunkios):
Tuberkuliozė HepatitasB Kokliušas Difterija Stabligė Tymai Raudonukė Parotitas Meningitas Poliomielitas
Gimdos kaklelio vėţys
12. Iš kur gaunate informacijos apie skiepus? Iš savo šeimos gydytojo
Iš draugų, šeimos rato ţmonių
Iš interneto
Kita (įrašyti)... 13. Ar Jums pakanka informacijos apie skiepus?
Taip ● Ne
14. Kiek turite vaikų? (įrašyti)...
15. Ar visi Jūsų vaikai paskiepyti valstybės kompensuojamomis vakcinomis?
Taip
Ne
16. Ar visomis valstybės kompensuojamomis vakcinomis yra skiepytas Jūsų vaikas/ vaikai?
Taip
Ne
17. Apibraukite tas vakcinas, kurių atsisakėte (jei vakcinų neatsisakėte, pereikite prie 19 klausimo). Tuberkuliozės vakcina
Hepatito B vakcina
Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina B tipo Haemophilus influenzae infekcijos
vakcina
Poliomielito vakcina
Pneumokokinės infekcijos vakcina Tymų, epideminio parotito, raudonukės
vakcina
34 18. Paţymėkite prieţastis, dėl kurių atsisakėte valstybės kompensuojamų skiepų:
Dėl galimo šalutinio poveikio
Dėl nepakankamo vakcinos efektyvumo Dėl nepakankamo vakcinos saugumo Taip patarė artimieji, draugai
Dėl neigiamos informacijos apie vakciną, gautos internete, per televiziją Kita (įrašyti)... 19. Ar skiepijate savo vaikus mokamomis vakcinomis?
Taip
Ne
20. Jei į 19 klausimą atsakėte „Taip―, paţymėkite tuos mokamus skiepus, kuriais skiepijote vaiką/ vaikus: Vėjaraupių Gripo Erkinio encefalito Rotavirusinės infekcijos Meningokokinės infekcijos Kita (įrašyti)...
