LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademijaVisuomenės sveikatos fakultetas
Kamilė Balsevičiūtė
STACIONARO PASLAUGAS TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS
MEDICINOS PERSONALO NUOMONĖ APIE JŲ VEIKLOS TOBULINIMO
GALIMYBES
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentas Mokslinis vadovas Kamilė Balsevičiūtė dr. Jurgita Vladičkienė
2
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
STACIONARO PASLAUGAS TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS MEDICINOS PERSONALO NUOMONĖ APIE JŲ VEIKLOS TOBULINIMO GALIMYBES
Kamilė Balsevičiūtė
Mokslinis vadovas dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas, 2018 m. 64 p.
Darbo tikslas Išaiškinti medicinos personalo veiklos tobulinimo galimybes stacionaro paslaugas teikiančioje įstaigoje remiantis atliekamomis nuostolingomis veiklomis.
Uždaviniai:
1. Ištirti gydytojų ir slaugytojų nuomonę apie nuostolingas veiklas jų darbe, susijusias su darbo organizavimu ir planavimu
2. Išsiaiškinti veiklos nuostolius nulemtus žmogiškojo veiksnio.
3. Palyginti darbuotojų nuomonę apie nuostolingas veiklas pagal darbo stažą.
Metodika: Kiekybinis tyrimas vykdytas 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėnesiais stacionarines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Gydytojams ir slaugytojams, dirbantiems Terapijos klinikoje, apklausti buvo naudojama anoniminė anketinė apklausa. Išdalintos 180 anketų, iš gražintų anketų analizei buvo tinkamos 138 anketos, atsako dažnis - 76,7 proc.
Rezultatai. Tyrimas atliktas vertinant veiklas pagal aštuonias didžiąsias nuostolių rūšis.
Perprodukcijos nuostoliai - to paties paciento transportavimas 68,3 proc.. Prastovų nuostoliai - diagnostinių tyrimų atlikimo laukimas 26,8 proc.. Biurokratizmo nuostoliai - tos pačios informacijos pildymą keliose vietose 74,6 proc. Klaidos/defektai - neįskaitomas raštas dokumentuose 64,5 proc. Atsargų nuostoliai - laikomos pasenusios dokumentų formos 18,9 proc. Transportavimo/judėjimo nuostoliai - nereikalingas pacientų transportavimas 25,3 proc. Žinios - darbuotojai nėra skatinami tobulėti 31,2 proc., nepatenkinti savirealizacijos galimybėmis 26,8 proc. Žmogaus veiksnio sąlygoti nuostoliai: netiksli informacija dokumentuose; klaidos renkant tą pačią informaciją apie pacientą; neįskaitomi ranka rašyti nurodymai; priemonių darbui ir informacijos paieška, nepakankamas darbuotojų žinių išnaudojimas bei tobulėjimo galimybių stygius Trumpesnį darbo stažą turintys darbuotojai nurodė, kad ta pati informacija pildoma keliose vietose 82,9 proc., ieško informacijos 51,3 proc., priemonių darbui 44,7 proc.. Ilgesnį darbo stažą turintys darbuotojai laukia paskyrimų gydymo pradžiai 24,2 proc., teigė, kad renkama perteklinė 48,8 proc. ir nenaudojama informacija 37,1 proc., labiau patenkinti savirealizacijos galimybėmis 45,2 proc., bet jaučia įtampą darbe 56,proc.
Išvados. Nustatytos vyraujančios nuostolių rūšys – perprodukcijos, prastovų, per didelio
biurokratizmo, defektų/klaidų, transportavimo/judėjimo. Žmonių veiksnio nulemti nuostoliai: netiksli informacija dokumentuose; klaidos renkant tą pačią informaciją apie pacientą; neįskaitomi ranka rašyti nurodymai; priemonių darbui ir informacijos paieška; nepakankamas darbuotojų žinių išnaudojimas bei tobulėjimo galimybių stygius. Trumpesnį darbo stažą turintys darbuotojai laukia vietos darbui, ieškoti informacijos, priemonių darbui. Ilgesnį darbo stažą turinčių darbuotojai mano, kad įstaigoje renkama perteklinė informacija, nepanaudojama informacija apie pacientą, laikomos pasenusios dokumentų formos, nereikalinga įranga, patenkinti savirealizacijos galimybėmis bei darbuotojų skatinimu tobulėti, nors darbe jaučia įtampą.
Raktažodžiai. Nuostolių rūšys, Lean metodologija, stacionarios sveikatos priežiūros paslaugos.
3
SUMMARY
Public Health Management
OPINION OF THE STAFF SERVICE STAFF MEDICAL PERSONNEL ON THE POSSIBILITY OF DEVELOPING THEIR ACTIVITIES
Kamilė Balsevičiūtė
Scientific advisor: dr. Jurgita Vladičkienė
Lithuanian University of Health Sciences. Medical Academy. Faculty of Public Health. Department of Health Management. Kaunas, 2018. 64 p.
The Aim of the Study. is to find out the possibilities of improvement of the activities of medical personnel in the institution providing hospital services on the basis of performed loss-making activities.
Objectives.
1. To investigate the opinion of the doctor and nurses about the loss – making activities in their work related to the organization ant planning of work.
2. Find out the loss of activity caused by the human factor.
3. Compare the employees opinion about loss – making activities according to length of service Methods. The quantitative survey was carries out in December 2017 to January 2018, the hospital provide health care services. Anonymous questionnaire was used to interview physicians and nurses working at the Clinic of Therapy.180 questionnaires were distributed, 138 questionnaires were used for the used for the analysis of returned questionnaires, the response rate was 76.7 %.
Results. The research was carried out evaluating the activities by eight major types of losses. Loss of overproduction – transportation of the same patient 68.3%. Loss of waiting – waiting for diagnostic tests 26.8 %. Loss of bureaucracy – filling the same information in several places 74.6%. Error/defects – unreadable letter in documents 64.5%. Transportation/movement losses – unnecessary transportation of patient 25.3%. knowledge – employees are not encouraged to improve 31.2%, they are not satisfied with the possibilities of self – realization 26.8%. human factor - related losses: inaccurate information in documents; handwritten instructions not included; lack of staff knowledge and lack of development opportunities. Employees with the shorter working lives indicated that the same information is filled in several places 82.9%, information is sought 51.3%., measures for work 44.7%. Workers with longer period of work are waiting for the appointment of treatment initiation 24.2%, said that the surplus is collected 48.8% and unused information 37.1%, more satisfied with possibilities of self – realization 45.2%, but feel tension at work 56%.
Conclutions. The prevailing types of losses have been identified – overproduction, downtime, excessive bureaucracy, defects/errors, transportation/movement. Human factor caused by loss: inaccurate information in documents; mistakes in collecting the same patient information; handwritten instructions not included; tools for work and information search; insufficient use of staff knowledge and lack of development opportunities. Employees of the shorter work experience are waiting for their place of work, seeking information, tools for work. Workers with longer working lives believe that the body collects surplus information, unused patient information, obsolete forms of documents, unnecessary equipment, meet the potential of self – realization and the advancement of workers, even though they feels tension at work.
4
TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 5
ĮVADAS ... 6
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI...8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
1.1 Lean metodologija ... 9
1.2 Lean metodologijos įgyvendinimo proceso organizacijoje veiksniai ... 13
1.2.1 Sunkumai diegiant Lean ... 17
2. TYRIMO METODIKA ... 20
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 23
3.1 Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie nuostolingas veiklas jų darbe ... 24
3.1.1 Perprodukcijos (perteklinės veiklos) nuostoliai ... 24
3.1.2 Prastovos ... 26
3.1.3 Per didelis biurokratizmas ... 28
3.1.4 Defektai/klaidos ... 29
3.1.5 Atsargos ... 31
3.1.6 Transportavimo/judėjimo nuostoliai ... 33
3.1.7 Žinios ... 35
3.2 Žmonių veiksnio nulemtų nuostolių vertinimas ... 37
3.3 Darbuotojų nuomonės apie nuostolingas veiklas palyginimas su darbo stažu ... 43
IŠVADOS ... 53
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 54
LITERATŪRA ... 56
5
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
proc. – procentaipav. – paveikslas
n – tyrimo dalyvių skaičius p – patikimumo lygmuo
6
ĮVADAS
Sveikatos priežiūros sistema susiduria su iššūkiais ir galimybėmis iš sparčiai besikeičiančios darbo aplinkos, įskaitant didėjančius lūkesčius sveikatos priežiūros paslaugų kokybei (1). Didėja spaudimas mažinti išlaidas, tuo pat metu gerinant pacientų priežiūrą (2). Senėjant visuomenei, sveikatos priežiūros paslaugų poreikis didėja, tačiau sveikatos priežiūros sistemos finansinės sąlygos negerėja. Sveikatos priežiūrai išleidžiama daug pinigų, tačiau didesnės išlaidos nesąlygoja geresnės sveikatos. Per šį tūkstantmetyje siekiama, kad sveikatos sistema būtų prieinama, saugi, naši, veiksminga ir kiek įmanoma ekonomiškesnė. Todėl atsirado poreikis ieškoti naujų ir efektyvesnių būdų norimiems tikslams pasiekti (3,4) Vienas iš tiesioginių sprendimų išlaidų sveikatos priežiūrai mažinti, tai švaistymų pašalinimas iš kasdienių veiklų. Švaistymai apibrėžiami kaip sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neturi pridėtinės vertės ar nepagerina paciento rezultatų (5).
Daugelis sveikatos priežiūros organizacijų perėmė Toyotos gamybos sistemą, kaip praktiką ir veiklos tobulinimo priemonę, kuri vadinama Lean sveikatos priežiūros vadybos sistema. Lean koncepcija iš pradžių sukūrė automobilių pramonėje pristatant aukštos kokybės produktus ir paslaugas, bei siekiant pagerinti organizacinį efektyvumą ir patenkinti klientus. Lean iniciatyva nesiorientuoja į didelio masto investicijas, ji suteikia sveikatos priežiūros įstaigoms alternatyvią metodologiją, siekti tobulumo be didelių investicijų (6). Leslie ir kt. apibrėžė Lean kaip strategiją orientuotą į efektyvumą, sudarančią galimybes skirti daugiau laiko pacientų priežiūrai, arba, kad Lean tai procesas kiekvienoje veikloje šalinantis švaistymą, mažinantis sąnaudas ir didinantis pacientų aptarnavimo kokybę (1,3).
Nauda ir tikslas Lean taikymo sveikatos priežiūroje yra geriausias būdas sumažinti švaistymų kiekį, taip pat sumažinti laukimo laiką ir nereikalingas keliones, kuriant kokybę, greitį ir lankstumą organizacijoje (6). 2011 metais Shazali N.A (1) nustatė, kad ligoninės kultūrą charakterizuoja padidėjęs pacientų ir kitų suinteresuotųjų šalių pasitenkinimas ir visų dalyvavimas nustatant ir sumažinant švaistymų kiekį. Be to, Poksinska ir kt. (3) , teigia, kad Lean sveikatos priežiūroje yra sistema sukurta siekiant suteikti įrankius žmonėms nuolat tobulinti savo darbą ir pridėtinės vertės paslaugoms, kurias jie teikia.
Nagrinėjamos temos aktualumą ir problemą pabrėžia tai, kad Lietuvoje ir pasaulyje, besikeičiant vartotojo supratimui apie teikiamas mokamas sveikatos priežiūros paslaugas bei augant pacientų poreikiams gaunamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei, gydymo įstaigos privestos ieškoti būdų kaip turint ribotą biudžetą išlikti konkurencingomis rinkoje, pritraukti klientus. Atsiranda poreikis gerinti savo įstaigų aptarnavimo, teikiamų paslaugų kokybę. Šiuo tyrimu
7 išsiaiškinta sveikatos priežiūros įstaigos, Terapijos klinikos gydytojų ir slaugytojų nuomonė, apie jų darbe pasitaikančias nuostolingas veiklas, nustatytos naudos nepridedančios veiklos, išskirtos koreguotinos sritys. Gauti tyrimo rezultatai galėtų būti atspirties taškas naujo darbo organizavimo, aplinkos pertvarkymo, naujų produktyvių veiklų kūrimo bei Lean metodikos diegimo pradžiai, tiriamos sveikatos priežiūros įstaigos Terapijos klinikoje.
Temos naujumas. Išanalizavus mokslinę literatūrą, bei užsienio šalyse atliktus tyrimus,
nustatyta, kad Lietuvoje Lean metodologija, bei su ja susiję tyrimai tik pradeda skintis kelią į sveikatos priežiūros įstaigas, kai tuo tarpu pasaulyje stebima vis daugiau šios metodikos sėkmingų pritaikymo praktikoje atvejų. Tyrimas atliktas pasirinkus Terapinio profilio skyriuose dirbančius specialistus, gauti rezultatai gali būti lyginami su kitų profilių specialistų nuomonėmis.
8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Išaiškinti medicinos personalo veiklos tobulinimo galimybes stacionaro paslaugas teikiančioje įstaigoje remiantis atliekamomis nuostolingomis veiklomis.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti gydytojų ir slaugytojų nuomonę apie nuostolingas veiklas jų darbe, susijusias su darbo organizavimu ir planavimu
2. Išsiaiškinti veiklos nuostolius nulemtus žmogiškojo veiksnio.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Lean metodologija
Lean metodologija organizacijų veiklos efektyvumui gerinti nėra nauja. Dauguma metodų buvo pritaikyta iš koncepcijų, kurių darbo šaknys siejamos su dvidešimto amžiaus vidurio Japonijos automobilių pramone. XX a. gamybos srityje įvyko dvi revoliucijos. Pirma revoliucija, po Pirmojo pasaulinio karo, pristatyta Henrio Fordo ir Alfredo Sloano, užbaigė amatininkų gamybos erą ir atvėrė vartus masinės gamybos pradžiai. Antroji revoliucija pristatyta Taiichi Ohno iš Toyota kompanijos - inicijuotas Lean metodologijos kūrimas. Toyota įkūrėjas su kolegomis studijavo Fordo gamybos sistemą. Įkvėpti Fordo masinės gamybos sistemos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Toyota įkūrėjai neperėmė visos masinės gamybos sistemos į savo gamyklas, bet pritaikė atskirus jos elementus Japonijos rinkos poreikiams patenkinti, tai paskatino sukurti ir diegti gamybos sistemą, kurią po kelių dešimtmečių pradėta vadinti Lean sistema (7).
Sąvokos, kurias šiandien siejame su Lean metodologija, tiesioginė priešprieša ankstyvajai masinės gamybos koncepcijai Jungtinėse Amerikos Valstijose (8). Masinė gamyba XX a. pradžioje buvo orientuota į didelį prekių kiekį, neatsižvelgiant į produkto kokybę, darbuotojų indėlį siekiant pagerinti produktą, gamybos procesą ar vartotojo individualius poreikius (9).
Lean plačiai taikoma kokybės gerinimo metodologija. Lean mastymas pirmą kartą pritaikytas automobilių gamybos pramonėje, bet neseniai išsiplėtė į sveikatos priežiūros sektorių. Panašumai, tarp sveikatos priežiūros ir pramonės, nėra iš karto pastebimi, tačiau jas vienija tai, kad apima kelis didelius padalinius, ilgos eilės sudėtingų procesų ir ciklų, eilės ir išteklių skirstymas galutiniam produktui pagaminti. Abu sektoriai turi devynis kartus daugiau vertės nepridedančios veiklos nei darbo, kad iš tikrųjų atitiktų klientų poreikius (9,10,11).
Lean metodologija sveikatos priežiūroje remiasi 5 pagrindiniais principais (12,13,14): 1. Nustatyti kas sukuria vertę iš paciento perspektyvos.
2. Nustatyti žingsnius vedančius į vertės kūrimą ir pašalinti tas veiklas, kurios nekuria vertės. 3. Užtikrinti nenutrūkstamą procesą.
4. Sukurti veiksmų eilę vedančią link kliento, sukurti klientui galimybę gauti naudą iš kitų paslaugų teikėjų veiklos.
5. Kartoti procesą, kol bus pasiektas tobulumas.
Norint pasiekti šiuos principus yra daug Lean priemonių ir metodų, kurie gali būti taikomi, tačiau dažniausiai sveikatos priežiūroje naudojami Lean metodologijos įrankiai pateikti 1.1.1 lentelėje.
10
1.1.1 lentelė. Lean įrankiai sveikatos priežiūroje (cit. pagal (15))
Lean įrankiai Aprašymas
1. Kaizen – nuolatinis tobulėjimas Aktyvus bendradarbiavimas progresyviam tobulėjimui. 2. Nuolatinis srautas Suvienodintas darbų srautas su minimaliais
sustojimais.
3. Srautų žemėlapis Procesų žemėlapių sudarymas išryškina sritis, kurias galima patobulinti.
4. Švaistymų (muda) pašalinimas Panaikinti vertės nepridedančias veiklas. 5. Suvienodintas darbas Dokumentuotos procedūros, kuriose aptariama
geriausia praktika.
6. 5S Darbo vietos sutvarkymas siekiant pašinti
nenaudojamus daiktus.
7. Gemba (reali darbo vieta) Filosofija, kuri primena, kad reikia būti toje vietoje, kurioje vyksta veiksmas.
8. Butelio kaklelio analizė Pagerinti labiausiai ribojančią veiklą.
9. Veiklos rodiklių stebėsena Skirta stebėti ir skatinti organizacijos pažangą siekiant tikslų.
10. Mokymas Ugdyti žmones ir auginti lyderius.
Hagg ir kt. (9), teigia, kad Lean veiksminga priemonė nustatyti ir pašalinti švaistymą iš proceso. Sistemos esmė sumažinti muda – vertės nenešančias veiklas, muri – perteklių ir mura – netolygumus (10). Nuostolis arba muda, tai perprodukcija, laukimas, transportavimas, inventoriaus judėjimas, defektai/klaidos. Pirmo tipo muda apibūdina veiklą, kurios negalima išvengti atsižvelgiant į turimas technologijas ir turtą. Jeigu gydytojas negali pašalinti būtinybės pildyti medicininę dokumentaciją apie alergijos atvejus vaistams dėl esamos politikos, tai muda kategorija 1. Antro tipo muda, tai aiškus išlaidavimas, kurį būtina tuoj pat panaikinti (16).
Lean mąstymas prasideda nuo nuostolingų veiklų nustatymo ir pašalinimo, siekiant sukurti vertę pacientui ar klientui (17). Išskiriamos didžiosios aštuonios nuostolių rūšys sveikatos priežiūros sektoriuje pateiktos 1.1.2 lentelėje.
1.1.2 lentelė. Aštuonios didžiosios nuostolių rūšys sveikatos priežiūros įstaigose (16,13,18)
Perprodukcija
Rutininės pacientų tyrimo procedūros, neatsižvelgiant į poreikius
Nebūtini tyrimai
Darbuotojų stresas ir nuovargis
Pacientų vežimas į tyrimus kelis kartus per dieną išvežant ir grįžtant į skyrių. Personalas sugaišta dvigubai daugiau laiko su vienu pacientu nei to iš tikrųjų reikėtų. Prastovos Priėmimo laukimas Paciento laukimas Įrangos laukimas Diagnostikos ir gydymo laukimas.
Pacientai laukia gydytojo; personalas laukia pacientų tyrimų atsakymų; laukiama procedūrų atšaukimo telefonu; laukiama vidaus transporto, biuro įrangos, susirinkimų.
11 Per didelis biurokratizmas Pildomos nereikalingos dokumentų formos Renkama nenaudojama informacija.
Kopijų darymas, kurios niekada nebus panaudojamos; ataskaitų kopijos, kurių žmonės nėra prašę. Pakartotinis tos pačios informacijos rašymas keliose vietose Defektai/klaidos (daugelio darbų sulaikymas) Diagnostikos ir gydymo klaidos Infekcijos
Ta pati informacija apie pacientą renkama keletą kartų
Klaidos dokumentuose.
Klaidų dokumentuose pildymas, neužpildytų grafų pildymas, pokalbiai su besiskundžiančiais klientais, klaidos dėl netikslios informacijos surinkimo ar tarpusavio nesupratimo; ranka rašyti nurodymai; dokumentai su netikslia informacija.
Atsargos
Pasenę vaistai
Perteklinės vaistų, slaugos ir kitų priemonių atsargos Nesunaikinti pasenę
dokumentai
Nenurašyti pasenę įrenginiai Yra nereikalingų įrenginių.
Nereikalinga įranga, priemonės kabinetuose; laikomos brangios priemonės, inventorius, kuriuos galima būtų užsakyti tik tada kai jų riekės.
Transportavimas Nereikalingas įrangos ar personalo pacientų,
transportavimas
Perkraustymas iš vienos vietos į kitą; įrangos judėjimas iš saugojimo į panaudojimo vietą.
Judėjimas
Darbuotojai vaikšto ieškodami jiems reikalingų daiktų, dokumentų, įrangos informacijos
Gydytojas arba slaugytojas palieka apžiūros kabinetą dėl reikiamų priemonių, įrangos, informacijos
Žinios Nepakankamai naudojamos Žinių stygius
komandos žinios ir patirtis.
Personalas nesidalina
informacija arba ją perduoda per vėlai.
Lean metodologijos taikymas - tai pasirinkimas optimizuoti klinikinių veiksmų eigą, nes ji orientuota į išsamius procesų komponentus, tokius kaip darbo eigą ir problemas bei procesų projektavimą nuostoliams šalinti. Lean metodas pašalina nereikalingus vidurinės pakopos žingsnius ir palieka tik vertę pridedančią veiklą. Vertė sukuriama kai neekonomiška veikla pašalinama arba sumažinama. Vertė gali būti padidinta pridedant paslaugas ir funkcijas, kurios yra pagrįstos klientų poreikiais (19,20). Siekiant pagerinti veiklos lygmenis, Lean kuria skirtumą tarp vertės pridedančios ir vertės nepridedančios veiklos. Tam pasiekti vykdoma paciento veiklos analizė, kurioje nurodoma paciento kelionė sveikatos priežiūros sistemoje, ją analizuojant remiantis įvairių kategorijų vertės nepridedančiomis veiklomis (1.1.3 lentelė) (20,21).
12
1.1.3 lentelė. Vertės ir nuostolių pavyzdžiai sveikatos priežiūroje (cit. pagal (20))
Lean mąstymas Sveikatos priežiūra
Vertę kuriantis laikas Diagnostikos ir priežiūros laikas
Diagnostikos laikas (klinikinės informacijos rinkimas ir analizavimas);
Aktyvios priežiūros laikas (klinikinės intervencijos); Pasyvios priežiūros laikas (stebėjimas, jokių intervencijų); Teigiamas vertę pridedantis laikas (paciento būklė pagerėja be
intervencijų).
Vertės nekuriantis laikas Diagnostikos ir priežiūros laikas
Nereikalingas laikas (nereikalinga diagnostika, apžiūra ar intervencijos);
Administraciniams darbams atlikti skirtas laikas; Pasyvus laikas (nesitikima paciento būklės pokyčių); Neigiamas laikas (paciento būklė gali pablogėti).
Sveikatos priežiūra yra viešųjų paslaugų sritis, kurioje yra šiuo metu labiausiai žinomos verslo procesų tobulinimo metodikos, ypač Lean. Įvairūs metodai ir priemonės, įskaitant Lean metodologijos taikymą, srautus, vertę kuriančias veiklas, procesų, vertės srautų žemėlapių kūrimas, sistemų standartizavimas ir priežasčių analizė ligoninėse, siekiant pagerinti skubios pagalbos, intensyviosios terapijos, chirurginių skyrių teikiamas paslaugas bei mažinti laukimo laiką (22).
Sveikatos priežiūros įstaigoje, turi būti pašalinti pasikartojantys procesai ir nereikalingos procedūros: paciento duomenų įrašymas įvairiose formose ir vietose; pacientai keliami į palatas dar neatsilaisvinus lovai; pacientai kilnojami iš vienos palatos į kitą; ilgai laukia gydytojų ir konsultantų; netinkamai sukoordinuoti pacientų išrašymo procesai, dėl to pacientas gydymo įstaigoje užtrunka ilgiau nei to reikia (13).
Tobulesnių (naujų, pažangių) metodų taikymas, kuria didesnį veiklos efektyvumą, geresnės kokybės produktus, tačiau šių metodų pritaikomumo galimybės sveikatos priežiūroje vis dar turi trūkumų (23). Esminis punktas Lean filosofijoje – kritinis mąstymas. Tačiau dažnai vertės kūrimas prilyginamas sąnaudų mažinimui (24). Lean tipo metodai atspindi gamybos sektoriaus normas ir negali būti lengvai perkeliami į viešąsias paslaugas teikiantį sektorių. Lean susijęs su standartizavimu, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientui su žmogumi susijęs procesas, todėl kintamumo priežastis sunku kiekybiškai išmatuoti (25). Lindsay (26) išskiria teigiamus ir neigiamus Lean aspektus sveikatos priežiūroje, tokius kaip personalo formavimo modelio pasikeitimas, kai kurie darbuotojai jaučiasi atskirti nuo pacientų, kolegų, nes jų darbas atliekamas naudojant technologijas. Teigiamas bruožas grindžiamas personalo rotacija tarp komandų, komandiniu darbu, siekiant įgyti daugiau patirties bei tobulinti pacientų priežiūros kokybę. Literatūros šaltiniuose minimi priešingi požiūriai: viena vertus skatinami didelės apimties pramoninio tipo patobulinimai veda sveikatos priežiūrą į naują erą, kita vertus žmonės ne mašinos,
13 patobulinimų priėmimas tik sukurs daugiau ekstremalių problemų teikiant vienodai, aukštos kokybės paslaugas, mažus resursus turinčiai populiacijai, kurios lūkesčiai tik augs (23).
Lean – kokybės gerinimo metodologija neseniai iš pramonės sektoriaus pradėta taikyti sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis penkiais Lean metodologijos principais, taikant Lean metodus, pasitelkiant dažniausiai pasitaikančių didžiausių nuostolių rūšių aprašus, siekiama nuostolingų veiklų identifikavimo, nuostolių sumažinimo, kurių gausu sveikatos priežiūros įstaigų kasdienybėje, bei dabų optimizavimo taip pagerinant gydymo įstaigos našumą.
1.2 Lean metodologijos įgyvendinimo proceso organizacijoje veiksniai
Lean nėra programa, tai ne kokybės gerinimo priemonių rinkinys, tai nėra pareiga, kuri gali būti perduota. Atvirkščiai Lean yra kultūros transformacija, kuri keičia organizacijos darbą; niekas nelieka nuošalyje, ieškant būdų kasdienėms veikloms tobulinti. Tai reikalauja naujų įpročių, naujų įgūdžių, o dažnai ir naujo požiūrio visoje organizacijoje nuo vyresniosios valdžios iki paslaugų teikėjų. Kitaip nei kitos programos Lean neturi finišo linijos. Kurti Lean kultūrą, tai kurti nepasotinamą apetitą tobulėti, kur nėra kelio atgal (27).
Poksinska (3) teigia, kad mažai aprašoma atvejų kai sveikatos priežiūros įstaigoje būtų taikoma visa Lean filosofija. Išryškėja viena pagrindinė tema, kad Lean suvokiamas kaip procesų, tobulinimo priemonių ir metodų rinkinys. Lean taikymas sveikatos priežiūros sistemoje suprantamas kaip procesų supaprastinimas, vertę pridedančių procesų kūrimas ir švaistymų šalinimas. Pabrėžiama, kad dabartinė sveikatos priežiūros sistema susideda iš suskaidytų procesų dėl, kurių reikia organizuoti pacientų srautą.
Sveikatos priežiūros įstaigos turi būti orientuotos į pacientų poreikius, būti lanksčios, remtis Lean principais, kad užtikrintų sveikatos priežiūros procesų integravimą, suderinant veiksmingumo reikalavimus su pacientų poreikiais ir ligoninės misijomis. Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių yra užtikrinti, kad vidaus logistika ir išorės tiekimo grandinės valdymo procesai būtų tinkamai integruojami, nes būtina prisitaikyti prie paciento poreikių, nuolat gerinti kokybę ir išlaidų kontrolę (2).
Procesai sveikatos priežiūros įstaigose tiesiog vystosi laikui bėgant ir retai būna sąmoningo planavimo ir veiksmų rezultatas. Organizuojant sveikatos priežiūros procesus daugiausiai dėmesio skiriama gydytojams, slaugytojams, kitiems sveikatos priežiūros specialistams, dažnai pacientų srautai lieka neoptimizuoti, nes praleistą laiką ir visą paciento kelionė sveikatos priežiūros įstaigoje geriausiai mato pats pacientas. Didžioji dalis atliekamo darbo sveikatos priežiūros įstaigoje neprideda vertė paciento požiūriu. Retai nurodoma kaip procesai turėtų geriausiai veikti sveikatos priežiūros operacijose. Pasekmės sveiktos priežiūros procesų nenuoseklume, nepatikimas priėjimas
14 prie išteklių ir procesų, bei nuolatiniai pertraukimai, savo ruoštu reiškia neveiksmingumą, ilgą laukimo laiką, didesnį klaidų potencialą ir nusivylimą (28).
Sveikatos priežiūros procesų tobulinimas reiškia tai, kad reikia numatyti kaip bus atliekamas darbas, švaistymų pašalinimas, laukimo laiko sumažinimas, netinkamų procesų pertvarkymas ir kt. Šiuo atžvilgiu labiausiai paplitę Lean principai ir metodai darbo standartizavimui, švaistymų mažinimas ir nuolatinio srauto kūrimas. Nepertraukiamo srauto kūrimas proceso tobulinimo tikslas. Pacientų srautas tarp sveikatos priežiūros padalinių ir darbuotojų grupių tęstųsi nepertraukiamai. Norint pasiekti nuolatinį srautą personalas turi suvokti procesus, nustatyti švaistymus, kliūtis bei išsiaiškinti pagrindines problemų priežastis. Tyrimai rodo, kad sveikatos priežiūros personalas patirdamas pertraukimus, problemas ar kitą įprastos veiklos blaškymą, jie dirba aplink tą problemą neatkreipdami ją dėmesio. Jie orientuojasi į tai, kaip atlikti darbą, nesvarstant ar problema išlieka neištirta (3).
Įgyvendinant Lean sveikatos priežiūros įstaigose reikia kritiškai apžvelgti, kaip principai, metodai ir priemonės gali būti naudojami organizacijoje ir pritaikyti koncepciją pagal organizacijos kontekstą. Aktyvūs sprendimai, gali pagerinti ilgalaikių tvarių patobulinimų įgyvendinimo galimybes (3,29). Sėkmingam Lean įdiegimo procesui turi įtakos keletas veiksnių. Tinkamas kritinių sėkmės veiksnių identifikavimas labai svarbus užtikrinant sėkmingą Lean įgyvendinimą praktikoje, išvengiant nesėkmių, kurios pareikalauja iš organizacijos daug išlaidų, laiko ir darbuotojo pastangų (30). Lean iniciatyvos tikslas maksimaliai patenkinti klientų poreikius ir galutinai pašalinti švaistymus. Dauguma švaistymų priskiriama žmogiškiesiems veiksniams, o siekiant pašalinti švaistymus, organizacijoms reikia rodyti daugiau pagarbos ir skirti daugiau įgaliojimų organizacijos žmogiškiesiems ištekliams, skatinant palankią darbo kultūrą ir nuolatinį tobulėjimą (31). Nustatyti kritiniai sėkmės veiksniai, gali užtikrinti teigiamą Lean įgyvendinimo rezultatą sveikatos priežiūroje.
Vadovavimas. Pasak Rexhepi ir Shrestha (32) vadovavimas - svarbiausias iš sėkmės veiksnių
įdiegiant Lean. Lyderystė pripažįstama kaip kritinis aspektas įgyvendinant Lean ir kitas kokybės sistemas. Organizacija negali sėkmingai įsidiegti Lean, nebent ji turi sveiką organizacijos vidinę kultūrą, kvalifikuotus darbuotojus, paramą iš vadovybės ir tvirtą lyderystę (31). Svarbi visų lygių vadovų parama. Aukščiausio lygio vadovams labai svarbu parodyti tikrą susidomėjimą Lean įgyvendinimo darbu, atkreipti dėmesį į pateiktus rezultatus ir pateikti reikiamus resursus. Žemesnio lygio vadovai turi prisiimti atsakomybę už pokyčius ir aktyviai remti savo darbuotojus gerinimo procese (3). Be vadovo paramos Lean įgyvendinimas neįmanomas. Nuolatinis vadovo įsitraukimas diegiant Lean yra veiksnys, kuris veikia Lean rezultatus praktikoje (33).
Darbuotojų įtraukimas. Darbuotojo dalyvavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant
15 apie paslaugų kokybę (34,35). Svarbu mokyti darbuotojus ir suteikti jiems atsakomybę, kad galėtų patys imtis atsakomybės kuriant pokyčius. Mokytas ir įgalintas personalas yra vienas iš proceso gerinimo veiksnių sveikatos priežiūros sektoriuje į procesą įtraukiant visus darbuotojus. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų dalyvavimas tobulinimosi procesuose bei darbuotojų – ekspertų savo atliekamame darbe, žinios, profesinė patirtis, įgūdžiai naudojami organizacijos tobulinimui. Įgalinti darbuotojai labiau linkę realizuoti savo idėjas, palyginti su darbuotojais, kurie jaučiasi priversti atlikti „iš viršaus“ primestus jiems proceso patobulinimus. Todėl labai svarbu, kad patys darbuotojai atlieka ir valdo tobulinimo darbus (3,32),. Aukštas darbuotojų įtraukimas susijęs su didesniu darbuotojų pasitenkinimu ir sumažėjusiomis pacientų aptarnavimo kainomis. Be to, padidėjęs darbuotojų dalyvavimas turi įtakos didesniam pasitenkinimui darbu, atsidavimu, pacientų pasitenkinimu ir geresniems pacientų rezultatams (36,15).
Organizacijos kultūra. Valdymas, organizacinė kultūra, tai veiksniai į, kuriuos vis dažniau
žiūrima kaip į svarbią sveikatos priežiūros reformos dalį. Organizacinė kultūra pripažįstama kaip svarbus aspektas įgyvendinant Lean ir kitas kokybės sistemas (31,37,38). Sėkminga ir ilgalaikė Lean transformacija negali įvykti be esamos organizacijos kultūros suderinimo su kultūra, kuri palaiko Lean valdymą – pagarba žmonėms, tarpusavio pasitikėjimas, komandinis darbas. Teigiama ir stipri kultūra skatina pasireikšti, todėl gali daryti įtaką darbuotojo darbo rezultatams, pagerinti produktyvumą ir organizacinį efektyvumą. Organizacinė kultūra turi įtakos sveikatos priežiūros kokybei, todėl ligoninė turinti geriausią darbo vietos kultūrą nusipelno didžiausio pacientų pasitenkinimo ir lojalumo (39,40).
Orientacija į klientą. Bet kurio Lean veiklos iniciatyvos tikslas yra sutelkti dėmesį į klientų
poreikius iki maksimalaus lygio, nustatant ir galiausiai pašalinant švaistymus (31). Sveikatos priežiūros institucijos pripažįstą pacientą kaip pagrindinį klientą ir kaip svarbų kritinį veiksnį projektuojant procesą ir teikiant paslaugas (3,41). Ligoninės turėtų teikti aukštesnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas ir skirti didesnį dėmesį pacientams, sutelkiant dėmesį į jų poreikius, vykdant Lean diegimo procesą ligoninėje. Sveikatos priežiūros orientavimasis į paciento poreikius gali pagerinti pacientų pasitenkinimą jų priežiūra, taip pat pagerinti jų klinikinius rezultatus. Taigi, ligoninės, kurios orientuotos į svarbiausią objektą – pacientą turės finansinės naudos, kaip mažesnės sąnaudos atvejui, sumažėję nepageidaujami reiškiniai, padidėjęs darbuotojų atlyginimas, sumažėjusios veiklos sąnaudas, ir padidėjusi rinka (42).
Sveikatos priežiūros našumas. Našumo matavimas yra priemonė skatinti sveikatos sistemos
tikslų įgyvendinimą (42). Pagal kokybės vadybos teoriją, iniciatyvos didinimas turi reikšmingai teigiamą ryšį su našumu (8). Efektyvus veiklos vertinimas padės vadovauti organizacijai įvertinant svarbius procesus ir inicijuoti teigiamus pokyčius sveikatos priežiūrai gerinti (43). Rezultatai naudingi nustatant veiklos gaires, pagal kurias galima identifikuoti geriausius rezultatus pramonėje
16 ir vertinti efektyvumą, kokybę ir sveikatos priežiūros paslaugų vertę. Žemiau pateiktos nagrinėtinos trys sritys.
Finansinė veikla. Dauguma sveikatos priežiūros industrijos siekia sumažinti sąnaudas,
gerinant pacientų pasitenkinimą ir rezultatus įgyvendinant Lean sveikatos priežiūroje. Nereikalinga, neefektyvi veikla gali padidinti išlaidas sveikatos priežiūrai. Įgyvendinant Lean sveikatos priežiūroje galima kontroliuoti sveikatos priežiūros išlaidų didėjimą Todėl finansinė veikla yra vienas svarbiausių veiklos vertinimo kriterijų sveikatos priežiūros (44).
Pacientų pasitenkinimas. Pacientų pasitenkinimas svarbus vertinant ir tobulinant sveikatos
priežiūros paslaugas. Pacientų pasitenkinimas pateikia įrodymais pagrįstus duomenis pacientams, gydytojams ir organizacijai. Todėl paciento pateikti rezultatai pagrindinis rodiklis rezultatyvumo matavimo sveikatos priežiūroje. Paciento pasitenkinimas sveikatos priežiūra atsispindi sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sistemoje, todėl turi būti periodiškai tikrinama, siekiant pagerinti teikiamų paslaugų kokybę (32). Taigi geresni rezultatai pacientui siejasi su lengviau pasiekiama priežiūra, trumpesniu gydymo ir laukimo laiku.
Darbuotojų veikla. Lean įdiegimas į sveikatos priežiūrą paveikia patį darbuotoją ir jo darbo
aplinką. Darbuotojai gali daugiau dėmesio kreipti į švaistymų šalinimą, sutelkti dėmesį ne tik į pacientų priežiūrą, bet į geresnės priežiūros pasiekimo būdus, taip pat ugdyti produktyvų požiūrį į problemų sprendimą. Sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose įdiegtas Lean personalas labiau imlus pacientų poreikiams. Taip pat darbuotojai jaučia mažesnį stresą, pagerina savo dvasinę būseną, jaučia pasitenkinimą darbu įdiegus Lean sveikatos priežiūroje (3,45).
Įgyvendinus Lean sveikatos priežiūroje stebimas teigiamas poveikis sveikatos priežiūros veiklai. Lean gali kontroliuoti sveikatos išlaidų padidėjimą, gerinti darbo kokybę, bei sveikatos priežiūrą (44). Pradėjus taikyti Lean iniciatyvą sveikatos priežiūroje Libijoje, buvo pasiekta reikšmingas bendro efektyvumo pagerėjimas, kuris leido būti labiau produktyviais bei teikti lanksčias, sklandžias ir aukštos kokybės paslaugas. JAV dvi sveikatos priežiūros įstaigos parodė Lean poveikį našumui, kainai, kokybei ir paslaugų suteikimui laiku (32). Lentelėje pateikti Lean praktikos privalumai sveikatos priežiūroje (1.2.1 lentelė).
1.2.1 lentelė. Lean praktikos privalumai sveikatos priežiūroje
Autorius Ligoninė Privalumai
Folinas D., Faruna T. (46) Trys didžiosios ligoninės Abuja ir Nigerijos teritorijoje
Sumažėjo laukimo laikas;
Padidėjo pacientų pasitenkinimas;
Sumažėjo nereikalingo judėjimo ligoninėje; Sumažėjo išlaidos;
Siekiamas tobulumas teikiant paslaugas šalinant švaistymus.
17 Berry L.L (27) ligoninių darbuotojų komandos proc. vidurkio.
Padidėjo operacijų skaičius nuo 329 iki 351 vidurkio. Susitvarkymo operacinėje laikas numažėjo nuo 60 min
iki mažiau 40 min.
Atvejų, kurie buvo perkelti dėl vėlavimo, kiekis sumažėjo nuo 21 proc. iki 4,4 proc. visų atvejų. Tą pačią dieną planuotų atlikti operacijų kiekis
sumažėjo nuo 7 proc. iki mažiau nei 3 proc. visų atvejų. Papadopoulos (cit.pagal (1)) Patologijos skyrius Jungtinės Karalystės ligoninėje Mažesnės išlaidos;
Pagerino apžiūros laiką visų tipų pacientams:
besigydantiems ambulatoriškai ir gulintiems skyriuje; Personalo moralė;
Efektyvesnė pacientų priežiūra;
Pagalba greičiau priimant klinikinius sprendimus. Rexhepi L., Shrestha P. (32) Reumatologijos skyrius Kosovo Universitetinių klinikų centre
Sumažėjo laukimo laikas;
Padidėjo pacientų pasitenkinimas; Darbuotojai mažiau įsitempę; Padidėjo organizacijos įplaukos.
Otolaringologijos skyrius iš Christie klinikos Šampanėje, Ilinojuje, darbuotojai pradeda kiekvieną dieną nuo pokalbio, problemų iškėlimų ir galimų problemų sprendimų. Kiekvienos dienos pokalbiai į, kuriuos buvo įtraukti ir gydytojai, pagerino vidinį ryšį tarp darbuotojų ir komandinį darbą. Mažiau nei per vienerius metus pradėjus taikyt pokalbių praktiką paskyrimų laukimas sutrumpėjo 28 proc., skyriaus darbo našumas pagerėjo 10 proc. ir pacientų pasitenkinimas padidėjo nuo 4,3 iki 4,7 balų, penkiabalėje skalėje (27).
Diegiant Lean svarbus visų darbuotojų dalyvavimas nuo aukščiausios valdžios iki darbuotojų. Vadovavimas, darbuotojų įtraukimas, orientacija į klientą, teigiama ir stipri organizacijos kultūra kritiniai sėkmės veiksniai diegiant Lean. Lean įdiegimas sveikatos priežiūroje padidina pacientų pasitenkinimą, sumažina klaidų skaičių, sumažina išlaidas, pagerina pacientų sveikatos rezultatus, taip pat tampa priemone dialogui tarp darbuotojų kurti, bei personalo savarankiškumui, komandiniam darbui ugdyti.
1.2.1 Sunkumai diegiant Lean
Lean sveikatos priežiūroje dažniausiai naudojamas kaip proceso tobulinimo metodas. Daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindinėms sritims: vertės suvokimui pacientų požiūriu; srautų žemėlapių kūrimui ir švaistymų šalinimui bandant sukurti nuolatinę vertę. Įprasti įgyvendinimo etapai apima Lean mokymų rengimą, bandomųjų projektų inicijavimą ir įgyvendinimo tobulinimą pasitelkiant tarpdisciplinines komandas. Tačiau įgyvendinant Lean, kyla sunkumą dėl susitelkimo į Lean metodų diegimą, nesuprantant esminių principų, organizacijos kultūros nepasiruošimo keistis, neaiškios Lean diegimo programos, pedagogų ir konsultantų
18 trūkumo, kurie galėtų teikti paramą, dalintis patirtimi ir teikti pavyzdžius iš realių Lean sveikatos priežiūroje pavyzdžių. Personalui sunkiau perimti Lean metodologijos principus, prailgėja prisitaikymo laikas (3,25,47,48,49).
Kliūtis, kurią reikia įveikti įgyvendinant Lean – įtikinti darbuotojus, kad Lean gali veikti sveikatos priežiūros sistemoje. Įprasta reakcija į tai, kad pacientai nėra automobiliai ir sveikatos priežiūros organizacijos visiškai kitokie organizacinės nuostatos nei automobilių pramonėje. Tačiau atlikus mokymus, darbuotojai palaipsniui suprantą, kad procese yra daug nuostolių ir Lean principai gali būti naudingi (3,32).
Kita problema – aiškaus dėmesio klientui trūkumas. Vienas iš pagrindinių Lean principų suprasti procesų vertę iš kliento požiūrio taško. Pagrindinis sveikatos priežiūros klientas – pacientas, tačiau pacientas nėra rinkos ekonominiu požiūrius klientas. Paprastas pacientas nemoka už paslaugas tiesiogiai. Taip pat reikia atsižvelgti į kitus klientus, tokius kaip šeimos nariai, globėjai, sprendimus priimantys asmenys, vietos bendruomenės ir mokesčių mokėtojai. Norint išsiaiškinti kas yra pridėtinė vertė, reikia aiškaus požiūrio kas tai yra klientas be klaidinančių reikalavimų ir prioritetų suinteresuotų šalių. Neaiški paciento kaip kliento ir skirtingų suinteresuotų šalių dinamika suprantama kaip kliūtis Lean įgyvendinimo procese (3,50).
Kitas veiksnys suprantamas kaip slopinantis Lean įgyvendinimą – organizacinė sveikatos priežiūros struktūra. Sveikatos priežiūros sistemoje vis dar dominuoja hierarchija, o gydytojai yra dominuojantys sprendimus priimantys asmenys, apmokyti veikti savarankiškai. Lean kultūra reikalauja komandinio darbo, bendradarbiavimo, bendravimo, įgūdžių, kurie tradiciškai nebūna pabrėžti gydytojų profesiniame mokyme (3,15).
Išskiriami sunkumai susiję su bendradarbiavimu su kitais skyriais. Sveikatos priežiūrą sudaro sudėtinga tarpusavyje susijusių vienetų sistema. Vienas iš iššūkių tobulinti visą sistemą, o ne tik optimizuoti atskirų padalinių veiklos rezultatus. Siekiant tobulėti reikia įtraukti padalinius, kurie ne visada pasirengia pripažinti, suprasti pokyčių poreikį arba neturi poreikio pokyčiams. Rizika taip pat reiškia, kad tobulinimo veikla gali išspręsti kai kurias problemas viename vienete, tačiau sukelti jų kitame. Svarbu laikyti holistinio požiūrio ir apsvarstyti veiksmų poveikį kitiems padaliniams, o ne tik perkelti problemas į kitas sritis (3).
Nėra vieno teisingo Lean įgyvendinimo sveikatos priežiūroje būdo. Skirtingiems sveikatos priežiūros padaliniams reikia skirtingo požiūrio, nes Lean yra ne vienkartinis darbo procesų pakeitimas, bet naujas mąstymas ir darbo būdas. Jei Lean yra įdiegtas iš viršaus į apačią, yra sėkmės tikimybė, nes tai apibrėžta ir visapusė koncepcija skirta sumažinti išlaidas ir pagerinti veiklos rezultatus. Sunku perimti idėjas iš vienos kultūros ir taikyti juos kitoje, ypač jei šios idėjos apima žmones, elgesį, praktiką ir mąstymo būdus. Atitinkama įgyvendinimo strategija yra pritaikymas orientuoto metodo, kurio tikslas – rasti būdus, kurie atitiktų konkrečias sąlygas ir sveikatos
19 priežiūros kultūrą (3,51).
Diegiant Lean dažniausiai susiduriama su darbuotojų pasipriešinimu, nepasiruošimu bendradarbiauti, dirbti komandoje, keisti savo įpročių, keistis kaip asmenybėms, o tai trukdo keistis kaip kolektyvui, tobulėti kaip organizacijai. Taip pat daug dėmesio sutelkiama į personalo veiklos tobulinimą, pamirštant kliento poreikių tenkinimą. Pasitelkus efektyvų vadovavimą, į vykdomą veiklą aktyviai įtraukinat darbuotojus, puoselėjant organizacijos kultūrą, atsižvelgiant į kliento poreikius bei sutelkiant dėmesį į tikslų įgyvendinimą sukuriama terpė Lean metodologijos įgyvendinimui organizacijoje.
20
2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo kontingentas. Kadangi atliktuose moksliniuose tyrimuose, dažniausiai minimas
Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius ir jo sąsajos su kitais skyriais, kaip puiki terpė Lean metodologijos principų diegimui, todėl personalo nuomonės apie veiklos tobulinimo galimybes ištyrimui – šiame darbe tiriamaisiais pasirinkti stacionarines sveikatos priežiūras paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos Terapijos klinikos (Neurologijos, Kardiologijos, Vidaus ligų, Priėmimo ir skubios pagalbos, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių) medicinos personalas.
Tyrimo imtis. Personalo skyriaus duomenimis, tiriamos sveikatos priežiūros įstaigos
Terapijos klinikoje dirbo 197 gydytojai ir slaugytojai. Pritaikius tyrimo dalyvių atmetimo kriterijus imtis sumažėjo iki 180 galimų respondentų - tyrime negalėjo dalyvauti respondentai, tyrimo atlikimo metu buvę kasmetinėse atostogose; gimdymo ir vaiko auginimo atostogose; tobulinimosi kursuose; turėję nedarbingumą. Įtraukimo į tyrimą kriterijai buvo darbo vieta – Terapijos klinika bei užimamos pareigos – gydytojai ir slaugytojai.
Buvo išdalinta 180 anketų, gražintos 157 anketos iš, kurių 19 buvo nepilnai užpildytos. Analizei buvo tinkamos 138 anketos (atsako dažnis 76,7 proc.).
Tyrimo eiga. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinio tyrimo metodas – vienmomentinė
anoniminė anketinė apklausa.
Anketinė apklausa buvo vykdoma 2017 metų gruodžio – 2018 metų sausio mėnesiais. 2017 m. gruodžio mėnesį buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas vykdyti apklausą (1 priedas).
Medicinos personalas buvo tiriamas savo darbo vietoje, paaiškinus apklausos tikslą ir gavus sutikimą naudoti gautą informaciją ją apibendrinus. Slaugytojams apklausti buvo pasitelkta vyresniųjų slaugytojų administratorių pagalba išdalinant ir surenkant anketas Anketos visiems vyresniesiems slaugytojams – administratoriams buvo išdalintos tą pačią dieną. Duotų anketų skaičius priklausė nuo skyriuje dirbančių gydytojų ir slaugytojų skaičiaus, kurį nurodė vyresniosios slaugytojos - administratorės. Gydytojams ir gydytojams rezidentams anketas dalino tyrėja. Vokuose paruošti klausimynai buvo užpildomi gydytojų ir slaugytojų darbo metu ir užklijuoti grąžinti vyresniajai slaugytojai – administratorei, iš kurių jos buvo ir atsiimtos.
Tyrimo instrumentas. Tyrimo klausimynas (2 priedas) sudarytas remiantis Lietuvos ir
užsienio autorių mokslinės literatūros analize apie nuostolius medicinoje remiantis Lean metodologija. Anketa sudaryta iš demografinių klausimų bei teminių teiginių blokų (nuostolių rūšys), kurie atskleidžia tiriamųjų požiūrį ir nuomonę tiriamu reiškiniu, orientuoto į nuostolių pasitaikančių tiriamoje gydymo įstaigoje identifikavimą bei žmogaus veiksnio įtaką nuostolių
21 atsiradimui. Anketos klausimai uždaro tipo, o siekiant gauti išsamesnius palyginamuosius duomenis, teiginius buvo prašoma įvertinti suteikiant jiems tam tikrą reikšmę. Prašyta 44 teiginius įvertinti pagal Likert skalę: visiškai nesutinku (1); nesutinku (2); nei sutinku, nei nesutinku (3); sutinku (4); visiškai sutinku (5).
Anketinė apklausa buvo anoniminė, nereikalaujanti atskleisti konfidencialių duomenų (vardo, pavardės). Anketos pradžioje respondentas buvo supažindintas su tyrimo tikslu ir svarba. Tyrimo anketos klausimų struktūra pateikta 2.1 lentelėje.
2.1 lentelė. Tyrimo anketos struktūra
Klausimų blokai Klausimų numeriai
I Nuostolių grupės:
1.1 Perprodukcija 1.2 Prastovos
1.3 Per didelis biurokratizmas 1.4 Defektai/klaidos 1.5 Atsargos 1.6 Transportavimas 1.7 Judėjimas 1.8 Žinios 1.9 Emocijos/personalo nuovargis 1 – 3 4 – 11 12 – 16 17 – 20 21 – 26 27 – 28 29 – 30 31 – 34 35 – 36
II Respondentų nuomonė apie veiksnius turinčius įtakos jų atliekamo darbo kokybei (nuovargis, per didelis darbo krūvis, pagarbos trūkumas ir kt.)
37
III Socialinės/demografinės charakteristikos (lytis, amžius, pareigos, stažas, darbo krūvis, pamaina)
38 – 43
Sudarius klausimyną buvo atliktas bandomasis tyrimas, kurio metu apklausta 10 gydytojų/gydytojų rezidentų ir 10 slaugytojų. Gavus duomenis apskaičiuotas ir nustatytas klausimyno validumą (Cronbacha alfa koeficiento reikšmė) klausimų grupėse nuo 0,717 iki 0,966 (3 priedas).
Kintamieji ir jų vertinimo kriterijai. Tyrimo dalyviai atsakydami į anketoje pateiktus
klausimus galėjo rinktis iš penkių atsakymo variantų pagal Likert skalę: visiškai nesutinku (1); nesutinku (2); nei sutinku, nei nesutinku (3); sutinku (4); visiškai sutinku (5). Analizuojant ir pateikiant duomenis rezultatų dalyje, siekiant aiškesnio duomenų pateikimo, atsakymų variantai buvo suskirstyti į tris stambesnes grupes: visiškai nesutinku/nesutinku (1); nei sutinku, nei nesutinku (2); sutinku/visiškai sutinku (3). Tyrimo dalyviai galėjo rinktis iš trijų profesijos variantų: gydytojo (1); gydytojo rezidento (2); slaugytojo (3). Analizuojant ir pateikiant tyrimo atsakymus gydytojai ir gydytojai rezidentai buvo sujungti į vieną grupę – gydytojai (1). Pirmu uždaviniu siekta išsiaiškinti specialistų nuomonę apie jų darbe pasitaikančias nuostolingas veiklas. Statistiniams ryšiams tarp gydytojų ir slaugytojų nuomonių įvertinti buvo naudotas susijusių požymių χ2
(chi kvadrato) kriterijus. Antru uždavinių tirta gydytojų ir slaugytojų nuomonė apie žmogaus veiksnio
22 įtaką jų atliekamo darbo kokybei. Ieškotas statistiškai reikšmingas ryšys tarp žmogaus emocijoms, savijautai darbe turinčių įtakos veiksnių galinčių sąlygoti nuostolingų veiklų atsiradimą. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p<0,05) tarp kintamųjų interpretuotas kaip nuostolingų veiklų atsiradimui turintis įtakos žmogaus veiksnys. Trečiuoju uždaviniu tirtas personalo (gydytojų ir slaugytojų bendrai) nuomonių pasiskirstymas apie nuostolingas veiklas pagal skirtingą darbo stažą. Tyrimo dalyviai pagal medianą buvo surikiuoti į dvi grupes: dirbantys 17 metų ir ilgiau ir dirbantys 16 metų ir trumpiau. Toliau tyrimo duomenų aprašyme šios grupės įvardytos kaip turintys ilgesnį darbo stažą ir turintys trumpesnį darbo stažą.
Duomenų analizės metodai. Anketinės apklausos metu surinkti duomenys buvo suvedami, koduojami, apdorojami ir analizuojami naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS (angl. Statistical Package for Social Science) programos 20.0 programinį paketą. Atsakymai į klausimus analizuojami apskaičiuojant atsakymų į klausimus dažnius. Statistiniams ryšiams įvertinti: tarp gydytojų ir slaugytojų nuomonių; tarp veiksnių turinčių įtakos personalo atliekamo darbo kokybei ir nuostolingų veiksnių atsiradimo; tarp personalo nuomonės apie nuostolingas veiklas ir darbo stažo, naudotas susijusių požymių χ2 (chi kvadrato) kriterijus, poriniams kriterijams palyginimams taikytas z kriterijus. Hipotezių tikrinimui statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 0,05, nes siekiama 95 proc. patikimumo. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, kai p neviršijo reikšmingumo lygio (p<0,05). Grafikai ir lentelės sudaryti Microsoft Word 2010 programa.
Tyrimo etika ir konfidencialumas. Tyrimo atlikimo metu buvo laikomasi mokslinio tyrimo
etikos principų, užtikrintas respondentų anonimiškumas ir konfidencialumas. Tiriamos stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, Terapijos klinikos vadovas, skyrių vedėjai, vyriausioji Terapijos klinikos administratorė, vyresniosios slaugytojos - administratorės buvo supažindinti su tyrimo tikslu, atlikimo būdu, duomenų panaudojimu. Tyrimui atlikti buvo gautas įstaigos vadovo leidimas. Anketinėje apklausoje dalyvavę tiriamieji buvo informuoti, kad anketa anoniminė.
23
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Tiriamųjų grupę sudarė 138 dalyviai - gydytojai (n=60, 43,48 proc.) ir slaugytojai (n=78, 56,52 proc.) dirbantys Terapijos klinikoje. Dauguma apklaustųjų moterys (n=129, 93,5 proc.). Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amžių, darbo krūvį, pamainą ir darbo stažą pateiktas 3.1 lentelėje.
3.1 lentelė. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal amžių, darbo krūvį, pamainą ir darbo stažą
Gydytojai Slaugytojai Viso
n proc. n proc. n proc.
Amžius 22 - 35 m. 36 – 50 m. 51 m. ≤ 38 12 10 63,3 20,0 16,7 16 33 29 20,5 42,3 37,2 54 45 39 39,1 32,6 28,3 Darbo krūvis Iki 1 etato 1 etatas
daugiau nei 1 etatas
12 39 9 20,0 65,0 15,0 8 49 21 10,3 62,8 26,9 20 88 30 14,5 63,8 21,7 Pamaina Dieninė Naktinė Dieninė ir naktinė 23 - 37 38,3 - 61,7 22 19 37 28,2 24,4 47,4 45 19 74 32,6 13,8 53,6 Darbo stažas Iki 16 m. 17 m. ir daugiau 48 12 80,0 20,0 28 50 35,9 64,1 76 62 55,1 44,9
Darbuotojų amžiaus vidurkis – 41,0 metai (nuo 22 m. iki 72 m). Du trečdaliai gydytojų priklausė 22 – 35 m. amžiaus grupei (n=38, 63,3 proc.). Beveik pusę (n=45, 42,3 proc.) slaugos personalo sudarė 36 – 50 m. amžiaus ir daugiau nei trečdalis (n=29, 37,2 proc. ) 51 m. ir vyresnių amžiaus grupėms priklausančių slaugytojų. Mažiausia dalis gydytojų priklauso 51 m. ir vyresnių amžiaus grupei (n=10, 16,7 proc.), o mažiausia dalis slaugytojų priklausė 20 – 35 m. amžiaus grupei (n=16, 20,5 proc.).
Dauguma gydytojų (n=39, 65,0 proc.) ir slaugytojų (n=49, 62,8 proc.) dirbo vieno etato darbo krūviu, tik n=9 gydytojai (15,0 proc.) ir n=21 slaugytojas (26,9 proc.) dirbo didesniu nei vieno etato darbo krūviu. Didžioji dalis gydytojų (n=37, 61,7 proc.) ir slaugytojų (n=37, 47,4 proc.) nurodė, kad šioje ligoninėje dirba dieninėje ir naktinėje pamainose.
Apklausoje dalyvavusių gydytojų ir slaugytojų darbo stažo vidurkis buvo 16 metų. Pagal darbo stažą buvo išskirtos dvi grupės: didžioji dalis gydytojų (n=48, 80,0 proc.) turėjo trumpesnį darbo stažą, o dviejų trečdalių slaugytojų (n=50, 64,1 proc.) darbo stažas buvo ilgesnis.
Apibendrinant daugiausiai tyrime dalyvavusių gydytojų priklausė 20 – 35 m., slaugytojų 36 – 50 m. ir 51 m. ir vyresnių amžiaus grupėms, dirbančių vieno etato krūviu, dieninėje ir naktinėje
24 pamainose, turintys iki 16 m. darbo stažą gydytojai, 17 m. ir ilgesnį darbo stažą slaugytojai.
3.1 Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie nuostolingas veiklas jų darbe
3.1.1 Perprodukcijos (perteklinės veiklos) nuostoliai
Perprodukcijos nuostoliai siejami su perteklinės veiklos ir emocijų bei personalo nuovargio nuostoliais. Perprodukcijos nuostoliai apima kasdienėje veikloje pasitaikančias pakartotines užduotis – to paties paciento transportavimą į tyrimus, iš palatos į palatą, rutininių ar nereikalingų tyrimų atlikimą (3.1.1.1 pav.).
3.1.1.1 pav. Personalo nuomonė apie perprodukcijos nuostolius
Du trečdaliai (n=88,63,8 proc.) personalo pakartotinį to paties paciento transportavimą nurodė kaip dažniausiai pasikartojantį perprodukcijos nuostolį kasdienėje veikloje. Mažiau nei pusė (n=59, 42,8 proc.) respondentų nurodė, kad jų nuomone pacientams nėra atliekami tyrimai neatsižvelgiant į poreikį, trečdalio apklaustųjų (n=40, 28,9 proc.) nuomone, ligoninėje nebūdinga pacientams skirti nereikalingus tyrimus.
Didesnė dalis slaugytojų (n=31, 39,8 proc.) nei gydytojų (n=8, 13,3 proc.) nurodė, kad jų nuomone, ligoninėje būdinga atlikti rutininius tyrimus neatsižvelgiant į poreikį. Didesnė dalis slaugytojų (n=60, 76,9 proc.) nei gydytojų (n=28, 46,7 proc.) nurodė, kad pakartotinis to paties paciento transportavimas yra dažniausias perprodukcijos nuostolis. Didesnė dalis gydytojų (n=34, 56,7proc.) nei slaugytojų (n=29, 37,2 proc.) nesutiko, kad pacientams būna atliekami nereikalingi tyrimai. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie perprodukcijos nuostolius pateikti 3.1.1.1 lentelėje. 28,3 28,9 63,8 28,9 25,4 8,7 42,8 45,7 27,5 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Atliekami rutininiai tyrimai, neatsižvelgiant į poreikį Atliekami nereikalingi tyrimai Pakartotinis to paties paciento
transportavimas
Visiškai sutinku/sutinku Nei sutinku/nei nesutinku Visiškai nesutinku/nesutinku
25 3.1.1.1 lentelė. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie perprodukcijos nuostolius Vertinimas
Gydytojai n=60 (proc.) Slaugytojai n=78 (proc.)
χ2,lls, p Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku/ Visiškai nesutinku Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku/ Visiškai nesutinku Pakartotinis to paties paciento transportavima s 28 (46,7) 7 (11,7) 25 (41,6) 60 (76,9) 5 (6,4) 13 (16,7) χ2=16,868 lls=4 p<0,01 Atliekami nereikalingi tyrimai 15 (25,0) 11 (18,3) 34 (56,7) 25 (32,1) 24 (30,7) 29 (37,2) χ2=8,008 lls=3 p<0,05 Atliekami rutininiai tyrimai, neatsižvelgiant į poreikį 8 (13,3) 19 (31,7) 33 (55,0) 31 (39,8) 21 (26,9) 26 (33,3) χ2=13,943 lls=4 p<0,01
Pacientų transportavimas į tyrimus, perkėlimas iš vienos palatos į kitą bei to paties paciento transportavimas, perkėlimas į vežimėlį ir iš jo, kelis kartus per dieną - dalis slaugytojų darbo specifikos ir kasdienės veiklos. Dalis perprodukcijos nuostolių išsivysto iš komunikacijos trūkumo tarp gydytojų ir slaugytojų, dėl to stringa darbų planavimas ir jų atlikimas. Taip pat neefektyvi komunikacija susijusi su laiko, darbuotojų jėgų švaistymu ir sąlygoja stresą, padidėjusį nuovargį, todėl didesnė dalis slaugytojų nei gydytojų priskiria pakartotinį to paties paciento transportavimą prie perprodukcijos nuostolių (3.1.1.2 pav.)
3.1.1.2 pav. Personalo nuomonė apie emocijų/personalo nuovargio nuostolius
Daugiau nei du trečdaliai (n=93, 68,1 proc.) tyrimo dalyvių nurodė jaučiantys nuovargį darbe, mažiau nei pusė (n=64, 46,4 proc.) - įtampą. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie emocijų/personalo nuovargio nuostolius pateikti 3.1.1.2 lentelėje.
46,4 68,1 22,4 16,7 31,2 15,2 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Jaučiu įtampą darbe
Jaučiu nuovargį darbe Visiškai sutinku/sutinku
Nei sutinku/nei nesutinku Visiškai nesutinku/nesutinku
26
3.1.1.2 lentelė. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas - apie emocijų/personalo
nuovargio nuostolius
Vertinimas
Gydytojai n=60 (proc.) Slaugytojai n=78 (proc.)
χ2,lls, p Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutink u Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutink u Jaučiu nuovargį darbe 35 (58,3) 11 (18,3) 14 (23,4) 59 (75,7) 12 (15,4) 7 (8,9) χ2=7,254 lls=4 p>0,05 Jaučiu įtampą darbe 15 (25,0) 16 (26,7) 29 (48,3) 49 (62,8) 15 (19,2) 14 (18,0) χ2=32,113 lls=4 p<0,001
Daugiau nei pusė gydytojų (n=35, 58,3proc.) ir slaugytojų (n=59, 75,7 proc.) priskyrė darbe jaučiamą nuovargį prie dažniausiai pasitaikančio emocijų/personalo nuovargio nuostolio. Tačiau įtampą darbe jaučia didesnė dalis slaugytojų (n=49, 62,8 proc.) nei gydytojų (n=15, 25,0 proc.).
Remiantis Christie klinikos patirtimi, gydytojų įtraukimas į pokalbius, problemų iškėlimas, jų sprendimų ieškojimas dalyvaujant visam personalui tiesiogiai siejasi su geresniais santykiais tarp kolegų, komandiniu darbu (27). Taip pat efektyvus komandinis darbas, informacijos sklaida mažina jaučiamą įtampą, nuovargį bei didina darbo našumą.
3.1.2 Prastovos
Prastovų nuostolius atspindi neefektyviai išnaudojamas specialistų darbo laikas. Laikas skirtas tiesioginėms specialisto funkcijoms atlikti švaistomas laukiant laisvos darbo vietos ar priemonių, atvykstančio paciento ar paskyrimų gydymo pradžiai (3.1.2.1 pav.).
3.1.2.1 pav. Personalo nuomonė apie prastovų nuostolius 4,3 11,6 15,2 16,7 18,1 19,5 24,6 26,8 27,6 42,0 22,5 37,0 16,7 31,9 27,5 29,7 68,1 46,4 62,3 46,3 65,2 48,6 47,9 43,5 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Susirinkimų pradžios laukimas Medicininės įrangos laukimas Laisvos vietos darbui laukiams Paskyrimų gydymo pradžiai laukimas Pasinaudojimo biuro reikmėmis
laukimas
Tyrimų atsakymų laukimas Paciento atvykstančio į skyrių laukimas Diagnostinių tyrimų atlikimo laukimas
Visiškai sutinku/sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutinku/nesutinku
27 Mažiau nei trečdalis tyrimo dalyvių diagnostinių tyrimų atlikimo laukimą (n=36, 26,8 proc.) ir atvykstančio paciento laukimą (n=33, 24,6 proc.) priskyrė prie daugiausiai prastovų sudarančių veiklų. Daugiau nei du trečdaliai tyrimo dalyvių nesutinka, kad skyrių susirinkimų pradžios laukimas (n=93, 68,1 proc.), laukimas pasinaudoti biuro reikmėmis (n=89, 65,2 proc.) ar laisvos vietos darbui laukimas (n=85, 62,3 proc.) prisideda prie prastovų nuostolių kasdieniame darbe.
Didesnė dalis slaugytojų (n=16, 20,5 proc.) nei gydytojų (n=9, 15,0 proc.) laukia galimybės pasinaudoti biuro reikmėmis, taip pat daugiau slaugytojai nei gydytojai (n=12, 15,4 proc.) laukia laisvos vietos darbui (n=9, 15,0 proc.). Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie prastovų nuostolius pateikti 3.1.2.1 lentelėje.
3.1.2.1 lentelė. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių apie prastovų nuostolius pasiskirstymas
Vertinimas
Gydytojai n=60 (proc.) Slaugytojai n=78 (proc.)
χ2,lls, p Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutinku Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutinku Skyrių susirinkimų pradžios laukimas 0 (0,0) 20 (33,3) 40 (66,7) 6 (7,7) 18 (23,1) 54 (69,2) χ2=10,469 lls=3 p<0,05 Pasinaudojimo biuro reikmėmis laukimas 9 (15,0) 8 (13,3) 43 (71,7) 16 (20,5) 15 (19,2) 47 (60,3) χ2=7,614 lls=4 p>0,05 Laisvos vietos darbui laukimas 9 (15,0) 15 (25,0) 36,0 (60,0) 12 (15,4) 16 (20,5) 50 (64,1) χ2=5,155 lls=4 p>0,05 Tyrimų atsakymų laukimas 10 (16,7) 18 (30,0) 32 (53,3) 27 (19,5) 44 (31,9) 67 (48,6) χ2=13,870 lls=4 p<0,01 Paciento atvykstančio į skyrių laukimas 17 (28,4) 11 (18,3) 32 (53,3) 17 (21,8) 27 (34,6) 34 (43,6) χ2=13,083 lls=4 p<0,05 Medicininės įrangos laukimas 10 (16,7) 27 (45,0) 23 (38,3) 6 (7,7) 31 (39,7) 41 (52,6) χ2=8,906 lls=4 p>0,05 Paskyrimų gydymo pradžiai laukimas 3 (5,0) 25 (41,7) 32,0 (53,6) 20 (25,7) 26 (33,3) 32 (41,0) χ2=10,786 lls=3 p<0,05 Diagnostinių tyrimų atlikimo laukimas 13 (21,7) 17 (28,3) 30 (50,0) 24 (30,8) 24 (30,8) 30 (38,4) χ2=2,364 lls=4 p>0,05
28 Didesnė dalis slaugytojų (n=24, 30,8 proc.) nei gydytojų (n=13, 21,7 proc.) pažymėjo, jog laukia diagnostinių tyrimų atlikimo. Šį skirtumą gali lemti tai, kad iš slaugytojų pozicijos, jos dažnai tiesiogiai laukia su pacientu prie tyrimų kabineto kol bus atliktas tyrimas, gydytojai laukia tyrimo atsakymo internetinėje erdvėje. 28,4 proc. gydytojų (n=17) ir 30,8 proc. slaugytojų (n=24) tenka laukti paciento atvykstančio į skyrių.
3.1.3 Per didelis biurokratizmas
Biurokratizmo nuostoliai sveikatos priežiūros įstaigoje sietini su pakartotinės, perteklinės, nepanaudojamos informacijos apie pacientą rinkimu ir nereikalingų dokumentų formų pildymu. Dėl šių veiksnių eikvojamos sveikatos priežiūros įstaigos lėšos popieriui/dokumentų blankams, kanceliarinėms priemonėms bei neefektyviai panaudojamas specialistų darbo laikas (3.1.3.1 pav.).
3.1.3.1 pav. Personalo nuomonė apie per didelio biurokratizmo nuostolius
Daugiausiai (n=102, 74,6 proc.) tyrime dalyvavusių specialistų išskyrė, kad jų darbo vietoje būdinga tą pačią informaciją pildyti keliose vietose. Daugiau nei pusės (n=85, 61,6 proc.) apklaustųjų nuomone įstaigoje pildomos nereikalingos dokumentų formos. Pusė (n=70, 51,4 proc.) apklaustų darbuotojų nurodė, kad dažnai apie pacientą pakartotinai renkama ta pati informacija. Gydytojų ir slaugytojų nuomonės apie biurokratizmo nuostolius, pasitaikančius kasdienėje veikloje, rezultatai pateikti 3.1.3.1 lentelėje.
31,2 34,8 51,4 61,6 74,6 37,7 37,7 23,2 21,0 9,4 31,1 27,5 25,4 17,4 16,0 0% 20% 40% 60% 80% 100% Renkama nepanaudojama informacija Renkama perteklinė informacija
Pakartotinai renkama, ta pati informacija apie pacientą Pildomos nereikalingos dokumentų
formos
Ta pati informacija pildoma keliose vietose
Visiškai sutinku/sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutinku/nesutinku
29
3.1.3.1. lentelė. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių apie per didelius biurokratizmo nuostolius
pasiskirstymas
Vertinimas
Gydytojai n=60 (proc.) Slaugytojai n=78 (proc.)
χ2,lls, p Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutink u Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutink u Ta pati informacija pildoma keliose vietose 52 (86,7) 3 (5,0) 5 (8,3) 51 (65,4) 10 (12,8) 17 (21,8) χ2=14,224 lls=4 p<0,01 Pildomos nereikalingos dokumentų formos 44 (73,4) 11 (18,3) 5 (8,3) 41 (52,5) 18 (23,1) 19 (24,4) χ2=17,479 lls=4 p<0,01 Pakartotinai renkama ta pati informacija apie pacientą 35 (58,3) 12 (20,0) 13 (21,7) 36 (46,2) 20 (25,6) 22 (28,2) χ2=11,239 lls=4 p<0,05 Renkama perteklinė informacija 20 (33,3) 22 (36,7) 18 (30,0) 28 (35,9) 30 (38,5) 20 (25,6) χ2=14,213 lls=4 p<0,01 Renkama nepanaudojama informacija 18 (30,0) 21 (35,0) 21 (35,0) 25 (32,1) 31 (39,7) 22 (28,2) χ2=17,667 lls=4 p<0,001
Didesnė dalis gydytojų (n=44, 73,4 proc.) nei slaugytojų (n=41, 52,5 proc.) mano, kad ligoninėje pildomos nereikalingos dokumentų formų. Atsižvelgiant į darbo ligoninėje specifiką ir darbuotojų nešamą atsakomybę už informacijos perdavimo svarbą, ta pati informacija apie pacientą pildoma keliose vietose, tai apima patvirtintas pildomas dokumentų formas ir skyrių viduje nusistovėjusius įpročius informaciją įrašyti ne dokumentinio pobūdžio lapuose. Taip perrašomos informacijos talpinimo vietų kiekis išauga ir siejasi su personalo laiko, jėgų švaistymu. Kita vertus darbuotojams pildant didelius kiekius dokumentacijos, kuriose informacija kartojasi susidaro įspūdis, kad pildomos dokumentų formos nereikalingos.
3.1.4 Defektai/klaidos
Defektų nuostoliai apima personalo darbe padarytas klaidas, kai netiksliai arba klaidingai pildoma medicininė dokumentacija, dėl nekokybiškai surinktos informacijos gaištamas personalo laikas pakartotiniam informacijos rinkimui bei sunkiai įskaitomų gydytojų paskyrimų, konsultantų įrašų aiškinimuisi (3.1.4.1 pav.).
30
3.1.4.1 pav. Personalo nuomonė apie defektų/klaidų nuostolius
Didesnė dalis (n=89, 64,5 proc.) apklaustųjų neįskaitomą raštą dokumentuose priskyrė prie defektų/klaidų nuostolių. Beveik dviejų trečdalių (n=56, 62,3 proc.) apklaustųjų nuomone dokumentuose nebūna pateikta netiksli informacija.
Didesnė dalis slaugytojų (n=15, 19,2 proc.) nei gydytojų (n=8, 13,3 proc.) mano, kad dokumentuose būna pateikta netiksli informacija. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie defektų/klaidų nuostolius pateikti 3.1.4.1 lentelėje.
3.1.4.1. lentelė. Gydytojų ir slaugytojų nuomonių pasiskirstymas apie defektų/klaidų nuostolius
Vertinimas
Gydytojai n=60 (proc.) Slaugytojai n=78 (proc.)
χ2,lls, p Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutink u Visiškai sutinku/ sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Visiškai nesutink u Neįskaitomas raštas dokumentuose 41 (68,3) 9 (15,0) 10 (16,7) 48 (61,6) 15,0 (19,2) 15,0 (19,2) χ2=5,391 lls=4 p>0,05 Klaidos renkant tą pačią informaciją apie pacientą 14 (23,3) 29 (48,4) 17 (28,3) 17 (21,8) 32 (41,0) 29 (37,2) χ2=6,134 lls=4 p>0,05 Klaidos dokumentuose dėl netikslios informacijos surinkimo 9 (15,0) 34 (56,7) 17 (28,3) 28 (35,9) 30 (38,5) 20 (25,6) χ2=3,652 lls=4 p>0,05 Dokumentuose pateikta netiksli informacija 8 (13,3) 22 (36,7) 30 (50,0) 15 (19,2) 36 (46,2) 27 (34,6) χ2=12,829 lls=4 p<0,01 16,7 18,1 22,5 64,5 42,0 50,7 44,2 17,4 41,3 31,2 33,3 18,1 0% 20% 40% 60% 80% 100%
Dokumentuose pateikta netikstli informacija
Klaidos dokumentuose dėl netikslios informacijos surinkimo Klaidos renkant tą pačią informaciją
apie pacientą
Neįskaitomas raštas dokumentuose
Visiškai sutinku/sutinku Nei sutinku/nei nesutinku Visiškai nesutinku/nesutinku
