Agnė Zilberman
V kursas, 4 grupė„MIKROOSTEOPERFORACIJŲ, TAIKOMŲ ORTODONTINIO
GYDYMO METU, POVEIKIS ILTINIŲ DANTŲ JUDĖJIMUI:
SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA“
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas Asist. Judita Naujokaitytė
2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
ORTODONTIJOS KLINIKA
„MIKROOSTEOPERFORACIJŲ, TAIKOMŲ ORTODONTINIO GYDYMO METU, POVEIKIS ILTINIŲDANTŲ JUDĖJIMUI: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA“
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas)
... ...
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė) (vardas pavardė, kursas, grupė)
20....m. ... 20....m. ... (mėnuo, diena) (mėnuo, diena)
Kaunas, 2020
Agnė Zilberman, V kursas, 4 gr.
asist. Judita Naujokaitytė
3 DARBAS ATLIKTAS ORTODONTIJOS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Mikroosteoperforacijų, taikomų ortodontinio gydymo metu, poveikis iltinių dantų judėjimui : sisteminė literatūros apžvalga“
1. Yra atliktas mano pačios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE, INSTITUTE)
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
Agnė Zilberman 2020 04 27
2020 04 27 Agnė Zilberman
4 (aprobacijos data ) (katedros (klinikos, instituto) vedėjo (-os) (vadovo (-ės)) (parašas)
vardas, pavardė) Baigiamojo darbo recenzentas
Elektroniniu laišku patvirtinu, o darbas bus pasirašytas pasibaigus karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui.
(vardas, pavardė) (parašas)
Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
5
MOKSLINĖS LITERATŪROS SISTEMINĖS APŽVALGOS TIPO BAIGIAMOJO
MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ
Įvertinimas: ... Recenzentas: ...
(moksl. laipsnis, vardas pavardė) (parašas) Recenzavimo data: ...
Eil.
Nr. BMD dalys BMD vertinimo aspektai
BMD reikalavimų atitikimas ir įvertinimas Taip Iš dalies Ne 1
Santrauka (0,5 balo)
Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
bei reikalavimus? 0,2 0,1 0
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį bei reikalavimus? 0,2 0.1 0
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, tikslas uždaviniai (1 balas)
Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
aktualumas ir reikšmingumas? 0,4 0,2 0
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, tikslas ir uždaviniai? 0,4 0,2 0
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Straipsnių atrankos kriterijai ir paieškos metodai bei strategija (3,4 balai)
Ar yra sisteminės apžvalgos protokolas? 0,6 0,3 0 8 Ar buvo nustatyti straipsnių tinkamumo kriterijai parinktam protokolui (pvz.: metai,
kalba, publikavimo būklė ir pan.) 0,4 0,2 0
9
Ar yra aprašyti visi informacijos šaltiniai (duomenų bazės ir paieškos metai, kontaktai su straipsnių autoriais) ir paskutinės paieškos data?
0,2 0,1 0
10
Ar yra apibūdinta elektroninė duomenų paieškos strategija taip, kad ją galima būtų pakartoti (paieškos metai; paskutinės paieškos data; raktažodžiai ir jų deriniai; surastų ir atrinktų straipsnių skaičius pagal raktažodžių
6 derinius)?
11 Ar yra aprašytas straipsnių atrinkimo procesas (skriningas, tinkamumas sisteminei apžvalgai
ar, jei taikoma, meta-analizei)? 0,4 0,2 0
12
Ar yra aprašytas duomenų atrinkimo iš straipsnių procesas (tyrimų tipai, dalyviai, intervencijos, analizuojami veiksniai, rodikliai)?
0,4 0,2 0
13 Ar išvardinti ir aprašyti visi kintamieji, kurių duomenys buvo ieškomi ir kokios prielaidos ar supaprastinimai buvo daromi?
0,4 0,2 0
14
Ar aprašyti metodai, kuriais buvo vertinta, atskirų tyrimų sisteminių klaidų rizika ir kaip ši informacija buvo panaudota apibendrinant duomenis?
0,2 0,1 0
15 Ar buvo nustatyti pagrindiniai matavimo rodikliai (santykinė rizika, vidurkių skirtumai)? 0,4 0,2 0
16
Duomenų sisteminimas bei analizė (2,2 balo)
Ar pateiktas patikrintų straipsnių skaičius: įtrauktų, įvertinus tinkamumą, ir atmestų, pateikus priežastis kiekvienoje atmetimo stadijoje?
0,6 0,3 0
17
Ar pateiktos įtrauktuose straipsniuose aprašytų tyrimų charakteristikos, pagal kurias buvo paimti duomenys (pvz.: tyrimo imtis, stebėjimo laikotarpis, tiriamųjų tipas)?
0,6 0,3 0
18
Ar pateikti atskirų tyrimų naudingų ar žalingų rezultatų įvertinimai: a) apibendrinti duomenys kiekvienai grupei; b) nustatyti įverčiai ir pasikliautini intervalai?
0,4 0,2 0
19 Ar pateikti susisteminti publikacijų duomenys lentelėse pagal atskirus uždavinius? 0,6 0,3 0 20
Rezultatų aptarimas (1,4 balo)
Ar apibendrinti pagrindiniai rezultatai ir
nurodyta jų reikšmė? 0,4 0,2 0
21 Ar aptarti atliktos sisteminės apžvalgos trūkumai? 0,6 0,3 0
22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0
23
Išvados (0,5 balo)
Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
iškeltus tikslus ir uždavinius? 0,2 0,1 0
24 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga? 0,2 0,1 0
25 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
26
Literatūros sąrašas (1 balas)
Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
pagal reikalavimus? 0,4 0,2 0
27 Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami literatūros šaltiniai?
0,2 0,1 0
7 tinkamas moksliniam darbui?
29 Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų, sudaro ne mažiau nei 70 % šaltinių, o ne senesni
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40 %? 0,2 0,1 0
Papildomi aspektai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
30 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą temą? +0,2 +0,1 0
31 rekomendaci-Praktinės jos
Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
ar jos susijusios su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
32
Ar naudoti ir aprašyti papildomi duomenų analizės metodai ir rezultatai (jautrumo analizė, metaregresija)?
+1 +0,5 0
33
Ar naudota metaanalizė; ar nurodyti pasirinkti statistiniai metodai; ar pateikti kiekvienos metaanalizės rezultatai?
+2 +1 0
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių 34
Bendri reikalavimai
Ar pakankama darbo apimtis (be priedų)? 15-20 psl. (-2 balai)
<15 psl. (-5 balai) 35 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
36 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo rengimo reikalavimus? -1 balas -2 balai 37 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, moksliškai, logiškai, lakoniškai? -0,5 balo -1 balas 38 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio raštingumo klaidų? -2 balai -1 balas
39 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? -0,2 balo balo -0,5
40 Plagiato kiekis darbe
>20% (nevert.)
41
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
yra tikslus? -0,2 balo
-0,5 balo
42 Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir poskyrių pavadinimai?
-0,2 balo -0,5 balo 43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir santrumpų paaiškinimai? -0,2 balo balo -0,5
44
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
kokybė)? -0,2 balo
-0,5 balo *Viso (maksimumas 10 balų):
8 *Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos:
TURINYS
ĮVADAS ... 13
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI IR STRATEGIJA ... 15
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas ... 15
1.2. Straipsnių tinkamumo kriterijai ... 15
1.3. Informacijos šaltiniai ... 16
1.4. Paieška ... 17
1.5. Straipsnių atrankos procesas ... 18
1.6. Duomenų iš straipsnių atrankos procesas ... 18
1.7. Kintamieji, kurių duomenys buvo vertinami ... 18
1.8. Tyrimų sisteminių klaidų rizika ... 19
1.9. Pagrindiniai matavimo rodikliai ... 19
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ ... 20
2.1. Mokslinių straipsnių atrankos eiga ... 20
2.2. Metodologinės kokybės įvertinimas ... 22
2.3. Tyrimų charakteristika ... 23
2.4. Pacientams atliktos intervencijos ir gydymo metu taikyti aparatai ... 26
2.4.1. Taikytos intervencijos pacientams prieš MOP ... 26
2.4.2. Gydymo metu taikyti aparatai ... 26
2.5. Mikroosteoperforacijų poveikis dantų judėjimo greičiui ... 28
2.5.1. Dantų poslinkio matavimo metodika ... 30
2.6. Mikroosteoperforacijų atlikimo protokolas ... 31
2.6.1. Pacientų paruošimas prieš procedūrą ... 31
2.6.2. Mikroosteoperforacijų atlikimo technika ... 32
2.7. Pacientų patiriamas skausmas ir diskomfortas ... 33
2.7.1. Mikroosteoperforacijų procedūros vertinimas pacientų atžvilgiu ... 34
3. REZULTATŲ APTARIMAS ... 36
3.1. Rezultatų apibendrinimas ... 36
3.2. Sisteminės apžvalgos trūkumai : ... 38
IŠVADOS ... 39
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 40
DISKUSIJA ... 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44
MIKROOSTEOPERFORACIJŲ, TAIKOMŲ ORTODONTINIO GYDYMO
METU, POVEIKIS ILTINIŲ
DANTŲ JUDĖJIMUI: SISTEMINĖ
LITERATŪROS APŽVALGA
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas. Ilga ortodontinio gydymo trukmė padidina riziką atsirasti nepageidaujamoms gydymo komplikacijoms, tokioms kaip: periodonto pažeidimai, skausmas, dantų šaknų rezorbcija, danties devitalizacija, apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai, ėduonis, kalbėjimo problemos ir dantų emalio pažeidimai. Šiuo metu ortodontijoje taikomi įvairūs metodai, siekiantys paspartinti dantų judėjimą. Chirurginiams metodams priskiriama: kortikotomijos, pjezocizijos ir mikroosteoperforacijos. Mikroosteoperforacijos naujausias ir mažiausiai invazyvus iš šių metodų. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti ar mikroosteoperforacijos, taikomos ortodontinio gydymo metu, gali pagreitinti iltinių dantų judėjimo spartą.
Medžiaga ir metodai. Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas buvo sukurtas remiantis baigiamojo magistrinio darbo reglamentu ir PRISMA reikalavimais. Mokslinių straipsnių paieška buvo vykdoma šiose duomenų bazėse: „Pubmed“, „EBSCO Publishing“ ir „ScienceDirect“. Buvo ieškomi straipsniai anglų kalba, ne senesni nei 10 metų. Straipsnių atranka vyko dviem etapais, vykdant atranką buvo remiamasi nustatytais straipsnių tinkamumo ir netinkamumo kriterijais. Mokslinių straipsnių kokybė buvo įvertinta pagal „Cochrane“ vadovą.
Rezultatai. Į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukta 10 straipsnių, tačiau į galutinių rezultatų skaičiavimą neįtrauktas vienas straipsnis dėl per mažos imties. Šeši straipsniai pateikė išvadą, kad mikroosteoperforacijos pagreitina iltinių dantų judėjimą ir rezultatai statistiškai reikšmingi. Trys tyrimai nenustatė statistiškai reikšmingo skirtumo tarp eksperimentinių ir kontrolinių grupių. Išvados. Mikroosteoperforacijos gali būti taikomos kaip papildoma intervencija ortodontinio gydymo metu siekiant pagreitinti iltiniųdantų judėjimą, tačiau reikia daugiau tyrimų nustatyti tinkamiausius perforacijų matmenis. Procedūrą pacientai vertino kaip sukeliančią minimalų ar vidutinį skausmą, kuris išnyksta anksčiausiai po pirmosios paros, vėliausiai po pirmosios savaitės.
Raktažodžiai: accelerated orthodontic tooth movement, micro-osteoperforations, flapless cortical perforations, flapless osteoperforations.
THE IMPACT OF MICRO-OSTEOPERFORATIONS ON CANINE TEETH
MOVEMENT DURING ORTHODONTIC TREATMENT: A SYSTEMATIC
LITERATURE REVIEW
SUMMARY
The relevance of the issue and aim. The long duration of orthodontic treatment increases the risk of unwanted side effects of treatment such as: periodontal damage, pain, tooth root resorption, tooth devitalization, mandibular disorders, caries, speech problems and tooth enamel damage. Currently, there are various methods in orthodontics to increase the velocity of teeth movement. Surgical techniques include: corticotomy, piezocision and micro-osteoperforation. Micro-osteoperforations are the lastest and least invasive of these methods. The purpose of this work is to find out whether micro-osteoperforations applied during orthodontic treatment can increase the speed of canine movement.
Material and methods. The systematic literature review protocol was developed on the base of final master's thesis regulation and PRISMA requirements. Thesearch for articles was conducted in three databases: Pubmed, EBSCO Publishing and ScienceDirect. The search was done for articles in English language and were published in the last 10 years. The selection of the articles was carried out in two stages and the eligibility and non-eligibility criteria were set. The quality of the research papers was evaluated according to the Cochrane Manual.
Results. The systematic literature review included 10 articles but did not include one article due to the small sample size in the final results calculation. Six articles concluded that micro-osteoperforations accelerate canine movement and the results were statistically significant. Three studies found that there is no statistically significant difference between experimental and control groups.
Conclusions.Micro-osteoperforations can be used as adjunct method to orthodontic intervention to accelerate tooth movement, but more research is required to determine what are the most appropriate aspects for the perforations. The procedure was assessed by patients as a causative factor of minimal or moderate pain that resolved at the earliest after the first day, at the latest after the first week. Keywords: accelerated orthodontic tooth movement, micro-osteoperforations, flapless cortical perforations, flapless osteoperforations. `
12
SANTRUMPOS
MOP – Mikroosteoperforacijos PBM – padalintos burnos metodas V/ž – viršutinis žandikaulis A/ž – apatinis žandikaulis Sav. – savaitė(s)
Eksp. – eksperimentinė Kontr. – kontrolinė Ni-ti – nikelio-titano
KPKT – Kūginio pluošto kompiuterinė tomografija N.d. – nėra duomenų
Kt. – kiti
13
ĮVADAS
Ortodontinio gydymo trukmė dažniausiai būna vienas iš pagrindinių dalykų, kurie domina pacientus prieš pradedant gydymą. Vidutinė ortodontinio gydymo trukmė yra 19,9 mėnesio [1]. Remiantisapklausų duomenimis suaugę pacientai dažniausiai tikisi gydymo trukmės nuo pusės metų iki metų [1]. Ilga ortodontinio gydymo trukmė padidina riziką atsirasti nepageidaujamoms gydymo komplikacijoms, tokioms kaip: periodonto pažeidimai, skausmas, dantų šaknų rezorbcija, danties devitalizacija, apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai, ėduonis, kalbėjimo problemos ir dantų emalio pažeidimai [2]. Šiuo metu ortodontijoje taikomi įvairūs metodai, siekiantys paspartinti dantų judėjimą. Chirurginiams metodams priskiriama: kortikotomijos, pjezocizijos ir mikroosteoperforacijos. Mikroosteoperforacijos naujausias ir mažiausiai invazinis iš šių metodų. Pirmasis tyrimas su žmonėmis, panaudojant mikroosteoperforacijas kaip papildomą gydymo priemonę, buvo atliktas Alikhani su bendraautoriais 2013 metais [3]. Šią procedūrą sudaro mažos ir negilios osteoperforacijos, kurias gydantis ortodontas gali saugiai atlikti ant skruostinio / lūpinio ar liežuvinio / gomurinio kortikalinio kaulo paviršiaus [4]. Šio proceso metu yra suaktyvinami osteoklastai (ląstelės, rezorbuojančios kaulą) ir trumpam laikui sumažėja kaulų tankis pažeistos vietos srityje. Po osteoklastų atsako suaktyvinami osteoblastai, kurie sukuria naują įprasto tankio kaulą [5]. Šiai procedūrai nereikia minkštųjų audinių atkėlimo ar papildomų pjūvių [4]. Šis metodas sukelia kontroliuojamą mikrotraumą, nepažeisdamas kietųjų ir minkštųjų audinių vientisumo ir struktūros, taip stimuliuodamas uždegimo mediatorių išsiskyrimą, kurie kartu su ortodontinėmis jėgomis gali sustiprinti kaulinio audinio atsaką [4] ir tokiu būdu pagreitinti danties judėjimą nepakenkiant alveoliniam kaului [6]. Mikroosteoperforacijos atliekamos išilgai pagal danties šaknį kaip parodyta paveikslėlyje (1 pav.). Šios mokslinės literatūros sisteminės apžvalgos tikslas yra išanalizuoti tyrimų, kurių metu buvo taikytos mikroosteoperforacijos, poveikį iltiniųdantų judėjimo spartai.
14 Tikslas:
Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis atlikti sisteminę literatūros apžvalgą ir įvertinti mikroosteoperforacijų, taikytų ortodontinio gydymo metu, poveikį iltiniųdantų judėjimui.
Hipotezė: Mikroosteoperforacijos gali paspartinti dantų judėjimą ortodontinio gydymo metu.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti mokslinių tyrimų metu taikytų mikroosteoperforacijų poveikį iltinių dantų judėjimo spartai.
2. Išanalizuoti, kokiais prietaisais ir kokiu protokolu buvo atliekamos mikroosteoperforacijos ortodontinio gydymo metu.
3. Išanalizuoti, kokia ortodontinio gydymo metu taikytų mikroosteoperforacijų įtaka pacientų patiriamam skausmui.
15
1. STRAIPSNIŲ ATRANKOS KRITERIJAI, PAIEŠKOS METODAI IR
STRATEGIJA
1.1. Sisteminės apžvalgos protokolas
Sisteminės literatūros apžvalgos protokolas buvo sukurtas remiantis baigiamojo magistrinio darbo reglamentu ir PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) reikalavimais [7]. Leidimą vykdyti tiriamąjį darbą išdavė LSMU Bioetikos centras (pritarimas Nr. BEC – OF – 57) (žr. priedas Nr.1).
1.2. Straipsnių tinkamumo kriterijai
Vykdant straipsnių atranką buvo remiamasi nustatytais straipsnių tinkamumo ir netinkamumo kriterijais.
Mokslinių straipsnių tinkamumo kriterijai: 1. Moksliniai straipsniai ne senesni nei 10 metų.
2. Moksliniai straipsniai publikuoti recenzuojamuose žurnaluose. 3. Straipsniai parašyti anglų kalba.
4. Galima pilno mokslinio straipsnio prieiga.
5. Tyrimai taikyti žmonėms ortodontinio gydymo metu.
6. Tiriamiesiems taikytas ortodontinis gydymas breketų sistema.
7. Tyrimai, kuriuose aprašyta mikroosteoperforacijų atlikimo vieta, skaičius ir naudotas prietaisas. 8. Tyrimai, kuriuose nurodyti pacientų įtraukimo ir atmetimo kriterijai.
Mokslinių straipsnių netinkamumo kriterijai: 1. Moksliniai straipsniai senesni nei 10 metų. 2. Moksliniai straipsniai parašyti ne anglų kalba.
3. Moksliniai straipsniai – sisteminės literatūros apžvalgos, metaanalizės, laiškai, santraukos, pavieniai klinikiniai atvejai.
4. Tyrimai atlikti su gyvūnais.
5. Tyrimai, kuriuose ortodontinio gydymo metu buvo taikyti ir kiti metodai, ne tik mikroosteoperforacijos, siekiant pagreitinti dantų judėjimą.
16 Remiantis nustatytais mokslinių tyrimų tinkamumo ir atmetimo kriterijais, buvo atrinkti tie klinikiniai tyrimai, kurie atitiko sisteminės literatūros apžvalgos pagrindinį tikslą – įvertinti ortodontinio gydymo metu naudojamų mikroosteoperforacijų poveikį iltinių dantų judėjimui. Atrinkti moksliniai straipsniai turėjo padėti atsakyti į klausimą, sudarytą pagal PICOS (angl. Patients, Intervention, Comparison, Outcome, Study) [8] principą (žr. lentelė Nr.1): ar veiksminga naudoti mikroosteoperforacijas siekiant pagreitinti iltinių dantų judėjimo spartą ortodontinio gydymo metu? Lentelė Nr. 1 PICOS
Komponentas Apibūdinimas
Populiacija Pacientai, kuriems reikalingas ortodontinis gydymas, su nuolatiniu sąkandžiu, nesergantys sisteminėmis ligomis bei nevartojantys medikamentų, galinčių paveikti kaulo metabolizmą, įtraukti į mokslinius tyrimus, kurių metu vertintas mikroosteoperforacijų poveikis iltinių dantų judėjimui.
Intervencija Mikroosteoperforacijų atlikimas ortodontinio gydymo metu.
Palyginimas Dantų judėjimo sparta taikant mikroosteoperforacijas ir netaikant jų, kaip papildomos intervencijos ortodontinio gydymo metu.
Išvados Mikroosteoperforacijų poveikis dantų judėjimo spartai. Pacientų patiriamas skausmas ir diskomfortas ortodontinio gydymo metu taikant
mikroosteoperforacijų intervenciją.
Tyrimo tipas Klinikiniai atsitiktinių imčių tyrimai, siekiantys įvertinti mikroosteoperforacijų poveikį dantų judėjimui.
1.3. Informacijos šaltiniai
Mokslinių straipsnių paieška buvo vykdoma duomenų bazėse: „Pubmed“, „EBSCO Publishing“ ir „ScienceDirect“. Straipsnių paieškoje ir atrankoje dalyvavo vienas žmogus, su straipsnių autoriais nebuvo susisiekta. Duomenų bazėse paieška buvo vykdoma nuo 2019 metų kovo 31 dienos iki 2020 metų kovo 19 dienos.
17 1.4. Paieška
Duomenų bazėse buvo atliekama išplėstinė straipsnių paieška ir ieškoma straipsnių, publikuotų anglų kalba. Straipsnių atrankos metu buvo pritaikytas 10 metų filtras. Straipsnių paieškos metu buvo naudoti šie raktiniai žodžiai: „accelerated orthodontic tooth movement“, „micro-osteoperforations“ „flapless cortical perforations“, „flapless osteoperforations“ ir taikytos šių raktinių žodžių kombinacijos. Gauti paieškos rezultatai nurodyti lentelėje (žr. lentelė Nr.2). Taip pat buvo vykdoma papildoma rankinė paieška iš atrinktuose straipsniuose nurodytų literatūros šaltinių.
Lentelė Nr. 2 Straipsnių paieška
Duomenų bazė Paieškoje naudoti raktiniai žodžiai Gautas straipsnių skaičius Pubmed / Medline (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/) (((accelerated orthodontic tooth movement) OR micro-osteoperforations) OR flapless cortical perforations) OR flapless osteoperforations 210 EBSCO Publishing (http://web.a.ebscohost.com) (((accelerated orthodontic tooth movement) OR micro-osteoperforations) OR flapless cortical perforations) OR flapless osteoperforations 89 ScienceDirect (https://www.sciencedirect.com) (((accelerated orthodontic tooth movement) OR micro-osteoperforations) OR flapless cortical
perforations) OR flapless osteoperforations
18 1.5. Straipsnių atrankos procesas
Renkant straipsnius sisteminei literatūros apžvalgai, pirmiausia buvo perskaitytos duomenų bazėse rastų straipsnių santraukos. Atmesti tyrimai, neatitinkantys nustatytų tinkamumo kriterijų. Straipsnių atrankos etapai pavaizduoti „Prisma Flow“ diagramoje (2 pav.). Pirmiausia, pagal pasirinktus raktažodžius duomenų bazėse buvo vykdoma paieška. Po paieškos visose duomenų bazėse buvo pritaikytas 10 metų senumo filtras, o duomenų bazėje „Pubmed“ papildomai dar buvo pritaikytas filtras „tyrimai su žmonėmis“. Po šio etapo straipsniai buvo vertinami pagal pavadinimą ir atmesti dublikatai (dublikatai buvo tikrinami www.mendeley.com puslapyje). Tada buvo skaitomos straipsnių santraukos ir atrinkti straipsniai, kurie atitinka sisteminės literatūros apžvalgos tikslą. Antru atrankos metu buvo skaitomi pilni straipsniai ir vertinami pagal nustatytus straipsnių tinkamumo kriterijus. Į sisteminę apžvalgą neįtraukti tyrimai, kurių metu mikroosteoperforacijos buvo taikomos pacientams, tačiau tarp matuotų veiksnių nebuvo ištirtas poveikis dantų judėjimui.
Nors vykdant straipsnių paiešką nebuvo įtraukti raktažodžiai, kurie susiję su iltiniais dantimis, tačiau daugumos rastų straipsnių autoriai tyrė mikroosteoperforacijų poveikį iltims, todėl siekiant sisteminės analizės tikslumo buvo nuspręsta atrinkti tyrimus, analizavusius MOP poveikį iltinių dantų judėjimui.
1.6. Duomenų iš straipsnių atrankos procesas
Atrinkti straipsniai, kuriuose aprašomi perspektyviniai, klinikiniai tyrimai. Buvo skaitomi pilni straipsniai ir atrenkami duomenys, reikalingi sisteminei apžvalgai: atlikta intervencija, naudotos priemonės, pacientų pačios procedūros vertinimas, tyrimo rezultatai lyginant su kontroline grupe ir tyrimo bei rezultatų patikimumo rodikliai.
1.7. Kintamieji, kurių duomenys buvo vertinami
1) Straipsnių publikavimas: autoriai, pavadinimas, žurnalas ir data.
2) Tyrimo duomenys: klinikinio tyrimo tipas, tyrimo trukmė, bendras dalyvių skaičius, kontrolinė grupė (atskira ar tiriamiesiems taikytas PBM; pasikliautinas koeficientas).
3) Tiriamieji: koks tiriamųjų sąkandis, amžius, lytis, bendroji sveikatos būklė, kokie tiriamųjų įtraukimo kriterijai (buvo ieškoma, kad tyrimuose būtų nurodyta, kad pacientai neserga bendrinėmis ligomis, nėra pakitusi hormonų būklė, nevartoja medikamentų, galinčių paveikti ortodontinio gydymo metu kaulo metabolizmo procesus).
19 4) Taikytos intervencijos tiriamiesiems: dantų ekstrakcijos, taikyti prietaisai (breketai, spyruoklės,
atramą užtikrinantys prietaisai).
5) Mikroosteoperforacijų procedūra: paruošiamasis etapas, nuskausminimas, dezinfekcija, perforacijoms atlikti taikytų prietaisų matmenys, perforacijų kiekis, dydis, plotis ir vieta. 6) Pačių tiriamųjų intervencijos vertinimas – patiriamas skausmas ir diskomfortas.
7) Rezultatai – koks dantų judėjimas buvo eksperimentinėse ir kontrolinėse grupėse. 1.8. Tyrimų sisteminių klaidų rizika
Straipsnių sisteminių klaidų rizika buvo vertinama pagal „Cochrane“ vadovą [9]. Atrinkti tyrimai, kurių bendra sisteminių klaidų rizika vidutinė arba žema. Kiekvieno į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukto tyrimo rezultatai nurodyti lentelėje Nr. 3.
1.9. Pagrindiniai matavimo rodikliai
Pagrindinis matavimo rodiklis buvo dantų judėjimas milimetrais per mėnesį (4 sav.) eksperimentinėse ir kontrolinėse grupėse. Analizuota pacientų paruošimas MOP, taikytos intervencijos ir aparatai. Analizuoti MOP atlikimo technika, perforacijoms atlikti naudotų prietaisų matmenys, atliktų perforacijų matmenys ir lokalizacija. Taip pat buvo vertintas pacientų patiriamas skausmas procedūros metu. Buvo atrinkti tyrimų duomenys ir rezultatai, jie nurodyti lentelėse (papildomai atlikti veiksmai skaičiuojant poslinkių vidurkius pažymėti ir paaiškinti po lentele (žr. lentelė Nr. 8)).
20
2. DUOMENŲ SISTEMINIMAS IR ANALIZĖ
2.1. Mokslinių straipsnių atrankos eiga
Mokslinių straipsnių atrankos procesas pavaizduotas „Prisma Flow“ diagramoje (2 pav.). Pirminėje paieškoje pagal lentelėje (žr. lentelė Nr. 2) nurodytus raktažodžius taikant išplėstinę paiešką buvo rasta 1077 moksliniai straipsniai. Pirmojo atrankos etapo metu buvo skaitomi pavadinimai ir atmetami dublikatai, tada buvo skaitomos straipsnių santraukos ir atmetamos tos, kurios netiko sisteminės analizės tikslui. Antrojo atrankos etapo metu buvo atmetami straipsniai (atmesti septyni), kurie neatitiko tinkamumo kriterijų. Trys straipsniai nebuvo įtraukti dėl to, kad nors ir tyrimų metu buvo taikytos mikroosteoperforacijos, nebuvo matuotas dantų judėjimas. Vienas straipsnis atmestas dėl to, kad mikroosteoperforacijų poveikis buvo lyginamas ne su kontroline grupe, be jokios papildomos intervencijos, o su grupe, kuriai buvo taikytos pjezocizijos. Kitas tyrimas atmestas, nes nebuvo publikuotas jokiame recenzuojamame žurnale ir įvertinus sisteminių klaidų riziką buvo nustatytas aukštas rizikos laipsnis. Dar kita publikacija nebuvo įtraukta dėl to, kad autoriai matavo MOP poveikį a/ž kandžių susigrūdimo ištiesinimui, rezultatai lygino gydymo laikotarpius. Vienas straipsnis neįtrauktas dėl to, kad matavo MOP poveikį krūminių dantų distalizavimo procesui.
Įvertinus visus mokslinių straipsnių tinkamumo ir netinkamumo kriterijus į sisteminę literatūros apžvalgą buvo įtraukta 10 straipsnių.
21 2 pav. „Prisma Flow“ diagrama
Pubmed N=210 ScienceDirect N=1640 EBSCO Publishing N=89
Iš viso rasta: N=1077 Aktyvuoti filtrai: straipsniai ne senesni nei 10 metų ir tyrimai su žmonėmis N=91 Aktyvuotas filtras: straipsniai ne senesni nei 10 metų. N=86 Aktyvuotas filtras: straipsniai ne senesni nei 10 metų. N=900
Pirmas atrankos etapas N=1077 Atmesti dublikatai ir straipsniai perskaičius pavadinimą ir santrauką. N=1063 I d en ti fi ka vi m as
Antras atrankos etapas N=15 Atmesti straipsniai, neatitinkantys tinkamumo kriterijjų N=7 Papildomai atrinkti
straipsniai iš kitų šaltinių N=2 T in k am u m as Atrinkta N=8+2=10 A tr an k a Į tr au k im as
22 2.2. Metodologinės kokybės įvertinimas
Moksliniai straipsniai buvo vertinami pagal „Cochrane“ vadovą (Risk of bias) [9]. Remiantis „Cochrane“ vadovo instrukcija buvo sudaryta lentelė (žr. lentelė Nr. 3) ir kiekvieno tyrimo duomenys įvertinti pagal atitinkamus veiksnius. Tyrimų vertinimas: „+“ = maža rizika; „?“ = neaiški rizika; „-“ = didelė rizika. Į šią literatūros apžvalgą buvo įtraukti tik tyrimai, turintys mažą arba vidutinę sisteminių klaidų riziką. Tyrimų metu nebuvo įmanomas mikroosteoperforacijų atlikimo nuslėpimas nuo dalyvių ir gydytojų dėl paties procedūros atlikimo principo.
Lentelė Nr. 3 Duomenų šališkumo vertinimas (Risk of bias)
Atsitikti-nių imčių sudarymas (Random Sequence Generation) Pasiskirsty-mo nuslėpimas (Allocation Concealment) Tiriamųjų ir tikrinančių-jų „aklinimas“ (Blinding of Participants and Personal) Rezultatų vertinimo „aklinimas“ (Blinding of Outcome Assessment) Nepilnų duome-nų rizika (Incom-plete outcome data) Selekty-vios analizės rizika (Selective Reporting) Bendra sistemi-nių klaidų rizika Alikhani ir kt. [3] ? ? - + + + Vidutinė Feizbakhsh ir kt.[10] ? ? - + + ? Vidutinė Alkebsi ir kt. [11] + + - + + + Maža Atrri ir kt. [12] + + - + + + Maža Sivarajan ir kt. [13] + ? - + + + Maža Aboalnaga ir kt. [14] + + - + + + Maža Kundi ir kt. [15] + ? - + + + Maža Mahmoudi ir kt. [16] + + - + + + Maža Haliloglu-Ozkan ir kt.[17] + ? - + + + Vidutinė Alqadasi ir kt. [18] + + - + ? + Vidutinė
23 2.3. Tyrimų charakteristika
Visi atrinkti tyrimai publikuoti anglų kalba nuo 2013 iki 2019 metų. Trumpiausia tyrimų trukmė 4 savaitės [3,10,12]. Kundi ir kt. tyrimas truko ilgiausiai – 64 savaites [15]. Tyrimų pavadinimai ir publikacijų vieta nurodyta lentelėje (žr. lentelė Nr. 4).
Visuose tyrimuose [3,10–18] buvo eksperimentinės ir kontrolinės grupės. Šešiuose tyrimuose buvo taikytas padalintos burnos metodas, kada mikroosteoperforacijos buvo atliekamos tik vienoje žandikaulio pusėje [10,11,13,14,16,18]. Keturiuose tyrimuose kontrolinė grupė buvo paralelinė, kuriai gydymo breketų sistemomis metu nebuvo atlikta mikroosteoperfacijų intervencija [3,12,15,17]. Į sisteminę literatūros apžvalgą įtrauktų tyrimų imtys buvo nuo 8 iki 60 pacientų. Šių tyrimų eksperimentinės grupės dydis buvo nuo 8 iki 30 dalyvių. Visų tyrimų pasikliautino intervalo (p) reikšmės, vertinant dantų judėjimą, nurodytos lentelėje (žr. lentelė Nr. 5).
Lentelė Nr. 4 Bendrieji tyrimų duomenys Eilės
Nr.
Pavadinimas Autoriai Publikacijos vieta Tyrimo trukmė
Data 1. Effect of micro-osteoperforations on the
rate of tooth movement Alikhani ir kiti American Journal of Orthodontics and Dentofacial
Orthopedics
4 sav. 2013
2. The use of micro-osteoperforation concept for accelerating differential tooth
movement
Feizbakhsh
ir kiti Journal of the World Federation of Orthodontists
4 sav. 2018
3. Three-dimensional assessment of the effect of micro-osteoperforations on the rate of tooth movement during canine retraction in adults with Class II
malocclusion: A randomized controlled clinical trial
Alkebsi ir
kiti American Journal of Orthodontics and Dentofacial
Orthopedics
12 sav. 2018
4. Comparison of rate of tooth movement and pain perception during accelerated tooth movement associated with conventional fixed appliances with
micro-osteoperforations–a randomised controlled trial
Attri ir kiti Journal of
Orthodontics 4 sav. 2018
5. Mini-implant supported canine retraction with micro-osteoperforation: A split-mouth randomized clinical trial
Sivarajan ir kiti
TheAngle Orthodontist
16 sav. 2019
6. Effect of micro-osteoperforation on the rate of canine retraction: a split-mouth randomized controlled trial
Aboalnaga
ir kiti Progress in Orthodontics 16 sav. 2019 7. Micro-osteo perforation effects as an
24 Lentelė Nr.4 tęsinys Bendrieji tyrimų duomenys
Eilės
Nr. Pavadinimas Autoriai Publikacijos vieta Tyrimo trukmė Data 8. Accelerated Orthodontic Tooth Movement
in Adult Patients by MicroPerforations of Cortical Bone
Mahmoudi ir kiti
International Journal of Dentistry and Oral Health
12 sav. 2019
9. In-vivo effects of flapless osteopuncture-facilitated tooth movement in the maxilla and the mandible
Haliloglu-Ozkan ir kiti Journal of Clinical and Experimental Dentistry 8 sav. 2018
10. The Effectiveness of Micro-osteoperforations during Canine Retraction: A Three-dimensional Randomized Clinical Trial
Alqadasi ir
kiti Journal of International Society of Preventive and Community Dentistry
12 sav. 2019
Lentelė Nr.5 Klinikinių tyrimų duomenys Autoriai Tiriamųjų skaičius Eksperimentinės grupės dydis Kontrolinė grupė
Tyrimo tipas P reikšmė
Alikhani ir
kiti [3] 20 10 Yra, paralelinė grupė Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P < 0,05 Feizbakhsh
ir kiti [10] 20 20 Yra (PBM) Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P < 0,05 Alkebsi ir
kiti [11]
32 32 Yra (PBM) Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P = 0,05 Attri ir kiti [12] 60 30 Yra, paralelinė grupė Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P < 0,05 Sivarajan ir
kiti [13] 30 30 Yra (PBM) Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P ≤ 0,05 Aboalnaga
ir kiti [14] 18 18 Yra (PBM) Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P < 0,05 Kundi ir kiti [15] 32 15 Yra, paralelinė grupė Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P < 0,001 Mahmoudi
ir kiti [16] 10 10 Yra (PBM) Pilotinis tyrimas P < 0,05 Haliloglu-Ozkan ir kiti [17] 36 18 Yra, paralelinė grupė Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas P < 0,05 Alqadasi ir kiti [18]
8 8 Yra (PBM) Klinikinis atsitiktinių imčių tyrimas
25 Visi atrinkti straipsniai aprašė pacientų įtraukimo ir atmetimo kriterijus. Visuose analizuotuose tyrimuose nurodyta, kad pacientai turi nuolatinį sąkandį, turi gerą burnos higieną, neserga sisteminėmis ligomis ir nevartoja medikamentų, galinčių daryti įtaką ortodontiniam dantų judėjimui. Taip pat visuose tyrimuose buvo vertinama pacientų periodonto būklė ir įtraukti tik tie pacientai, kurie praeityje neturėjo ir tyrimo metu neturintys periodonto patologijų [3,10–13,16]. Penkiuose straipsniuose taip pat nurodyta, kad rūkantys pacientai nebuvo įtraukti į tiriamųjų imtį [3,10,11,14,18]. Aboalnaga ir kt. buvo vienintelis iš analizuotų tyrimų, kuriame dalyvavo vien moterys [14]. Keturi autoriai nurodė, kad tyrime dalyvavo pacientai, kurių sąkandis yra II klasės [3,11,15,18]. Feizbakhsh su bendraautoriais [10] nurodė, kad tyrimo dalyvių sąkandis buvo I klasės, o penki autoriai nenurodė tikslios pacientų sąkandžio klasės [12,14,16,17]. Tyrimų dalyvių amžius varijavo nuo 13 iki 40 metų. Vieni autoriai straipsniuose nurodė tikslų pacientų amžiaus vidurkį, kiti nurodė tik amžiaus intervalą, rasti duomenys pateikiami lentelėje (žr. lentelė Nr. 6).
Lentelė Nr. 6 Papildomi duomenys apie tiriamuosius
Autorius Lytis Amžius/Vidurkis Sąkandis Alikhani ir kt.
[3] Vyrai: 8 Moterys: 12 19,5–33,1 m. Eksp.: 26,8 m. Kontr.: 24,7 m. Klasė II:1 Feizbakhsh ir kt. [10] Vyrai: 12 Moterys:8 18–33 m. Vidurkis: 28 m.
Klasė I, dentalinė protruzija Alkebsi ir kt.
[11] Vyrai: 8 Moterys: 24 16–24,6 m. 19,26 +/- 2,48 m. Klasė II:1 Ilčių santykis: II klasė Attri ir kt. [12] Vyrai: 27
Moterys: 33
13–20 m.
Eksp.:17,5 +/- 2,52 m. Kontr.: 18,16 +/- 1,48 m.
Nėra informacijos apie klasę, FMA nuo 20° iki 25°
Haliloglu-Ozkan
ir kt. [17] Vyrai: 19 Moterys: 13 Eksp.: 15,27 +/- 1,62 m. Kontr.: 16,13 +/- 1,28 m. Nėra informacijos apie klasę. Sivarajan ir kt.
[13]
Vyrai: 7 Moterys: 23
Vidurkis: 22,2 +/- 3,72 m. Pirmųjų moliarų klasė : I, II, III Aboalnaga ir kt.
[14] Moterys: 18 Vidurkis: 20,5 +/- 3,85 m. Nėra informacijos apie klasę. Kundi ir kt. [15] Moterys: 16 Vyrai: 14 Eksp.: 27,9 +/- 4,5 m. Kontr.: 28,4 +/- 4,5 m. Klasė II:1 Mahmoudi ir kiti [16] Moterys: 8 Vyrai: 2 18–37 m. Vidurkis: 25,5 m. Netaisyklingas sąkandis Alqadasi ir kiti
[18] Vyrai ir moterys, nėra tikslių skaičių.
26 2.4. Pacientams atliktos intervencijos ir gydymo metu taikyti aparatai
2.4.1. Taikytos intervencijos pacientams prieš MOP
Atrinktuose straipsniuose, kurie tyrė iltinių dantų judėjimą, aprašyta, kad pirmiausia pacientams buvo pašalinami pirmieji kapliai, o MOP taikoma prieš pat pradedant ilčių distalizaciją [3,10–18]. Keturių autorių tyrimuose aprašyta, kad pacientams buvo pašalinti tiek viršutinio žandikaulio, tiek apatinio žandikaulio pirmieji premoliarai [10,12,13,17]. Šešių straipsnių autoriai nurodė, kad tiriamiesiems buvo pašalinti tik viršutinio žandikaulio pirmieji kapliai [3,11,12,14–16,18]. Kadangi MOP intervencijos veikimo principas remiasi vietiniu sukeliamu uždegimo mediatorių suaktyvinimu, kuris paskatina greitesnį kaulinio audinio persiformavimą, dantų ekstrakcijos turi būti atliekamos anksčiau, kad kaulinio audinio ląstelių pokyčiai būtų susiję su atlikta MOP procedūra, o ne dantų pašalinimu [12]. Trijų tyrimų autoriai [3,10,11] straipsniuose nurodė, kad pacientams MOP buvo atliekamos praėjus 6 mėnesiams po pirmųjų kaplių pašalinimo. Kundi ir kt. [15] nurodė, kad MOP buvo atliekama po 4–6 mėnesių, o Aboalnaga ir kt. tyrime – po 3 mėnesių [14]. Haliloglu-Ozkan ir kt. [17] straipsnyje aprašyta, kad pirmą kartą MOP atlikta 10 dienų po kaplių pašalinimo, o antrą kartą MOP pakartota po 4 savaičių, jau pradėjus ilčių distalizaciją. Keturiuose straipsniuose nebuvo nurodyti tikslūs duomenys, kiek laiko praėjo nuo pirmųjų premoliarų pašalinimo iki mikroosteoperforacijų atlikimo [12,13,16,18].
3 pav. Laikotarpis nuo pirmųjų kaplių pašalinimo iki MOP atlikimo 2.4.2. Gydymo metu taikyti aparatai
Ilčių distalizacijai septynių tyrimų autoriai pasirinko „uždarančią“ nikelio-titano spyruoklę [3,10,11,14–18]. Attri ir kt. [12] tyrime iltis buvo distalizuojama naudojant tik „MBT“ breketų sistemą su elastinėmis gumomis, o Sivarajan su bendraautoriais naudojo lanką,pritvirtintą nuo ilties breketo centro iki mini implanto [13]. Dviejų tyrimų autoriai nurodė, kad taikė 100 g jėgą [3,15]. Šešių tyrimų autoriai [11,12,14,16–18] ilties atitraukimui pasirinko naudoti 150 g jėgą [11,12,14,16–
27 18], Feizbakhsh ir kt. – 200 g jėgą [10], o Sivarajan ir kt. aprašė, kad buvo taikyta 140–200 g jėga [13]. Lentelėje (žr. lentelė Nr. 7) nurodyti duomenys apie gydymo metu naudotus aparatus.
4 pav. Ilčių distalizacijai taikyta jėga
Lentelė Nr. 7 Pacientams taikyti gydymo aparatai Autorius Breketų
sistema Atrama Distalizacijai naudoti aparatai Alikhani ir kiti
[3]
„MBT“ 0,022 colių
Laikinas tvirtinimo įtaisas (angl.TAD) tvirtinas tarp antrojo kaplio ir pirmojo moliaro, 5 mm nuo alveolinės ataugos krašto.
Ni-ti uždaranti spyruoklė.
Feizbakhsh ir
kiti [10] „Roth“ 0,022 *0,028 colių
Pagalbinis vertikalus kablys virš
pirmojo krūminio danties. Ni-ti uždaranti spyruoklė, privirtinta nuo ilties iki mini implanto virš antrojo moliaro.
Alkebsi ir kiti
[11] „MBT“ 0,022 colių
Mini sraigtas (1,5 mm pločio ir 8 mm ilgio), pritvirtintas tarp antrojo kaplio ir pirmojo krūminio danties.
Ni-ti uždaranti spyruoklė, sujungta nuo ilties breketo iki mini implanto, 9 mm ilgio.
Attri ir kiti
[12] „MBT“ 0,022 colių – „MBT“ breketų sistemą su elastinėmis gumomis. Sivarajan ir
kiti [13]
„MBT“ 0,022 *0,028 colių
Mini implantas 1,6 mm pločio tarp antrojo kaplio ir pirmojo krūminio danties.
Naudojama vielutė, pritvirtinta prie ilties breketo centro ir mini implanto.
Aboalnaga ir
kiti [14] „Roth“ 0,022 colių Laikinas tvirtinimo įtaisas tarp antrojo kaplio ir pirmojo krūminio danties
(Unitek™ TAD, 1,8 × 8mm).
Ni-ti uždaranti spyruoklė, pritvirtinta nuo ilties iki pirmojo moliaro. Kundi ir kiti
[15]
„MBT“ 0,022 colių
Abiejuose žandikauliuose įrišti „banded“ pirmieji krūminiai, o v/ž dar ir antrieji krūminiai atramai paskatinti.
Ni-ti uždaranti spyruoklė. 0 1 2 3 4 5 6 7 Ty rim ai Jėga, g 100 g 150 g 140-200 g 200 g
28 Lentelė Nr. 7 tęsinys Pacientams taikyti gydymo aparatai
Autorius Breketų sistema Atrama Distalizacijai naudoti aparatai
Haliloglu-Ozkan ir kiti [17]
„MBT“
0,022 colių Mini sraigtai tarp antrojo kaplio ir pirmojo krūminio danties.
Ni-ti uždaranti spyruoklė, sujungta nuo ilties breketo iki mini implanto, 9 mm ilgio. Mahmoudi ir
kiti [16] „Unitek“ breketai 0,022 colių Laikinas tvirtinimo įtaisas 1,6 mm pločio ir 6 mm ilgio. Tvirtintas medialiai virš pirmojo krūminio danties.
Ni-ti uždaranti spyruoklė nuo ilties iki pirmojo moliaro breketo.
Alqadasi ir kiti
[18] „MBT“ 0,022 colių Laikinas tvirtinimo įtaisas tarp antrojo kaplio ir pirmojo krūminio danties.
Ni-ti uždaranti spyruoklė, pritvirtinta nuo TAD iki ilties breketo.
2.5. Mikroosteoperforacijų poveikis dantų judėjimo greičiui
Šešiuose tyrimuose [3,11,14,15,18] buvo matuotas tik v/ž ilčių poslinkis, keturiuose tyrimuose [10,12,13,17] buvo matuotas tiek v/ž ilčių, tiek a/ž ilčių poslinkis. Sivarajan su bendraautoriais eksperimento metu MOP taikė abiems žandikauliams, tačiau nurodė bendrus dantų poslinkių duomenis ir atskirai neišskyrė žandikaulių [13]. Trys straipsniai nurodė, kad MOP tyrimų metu buvo atlikta daugiau nei vieną kartą [12,13,17]. Daugumos autorių tyrimai truko ilgiau nei vieną mėnesį [11,13–18]. Alkebsi ir kt. tyrime pirmąjį mėnesį dantų poslinkis buvo didesnis eksperimentinėje grupėje, tačiau tyrimo pabaigoje po 12 savaičių, kontrolinės grupės dantų poslinkio vidurkis buvo didesnis [11]. Aboalnaga su bendraautoriais bei Mahmoudi ir kt. nustatė, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp MOP ir eksperimentinės grupės [14,16]. Haliloglu-Ozkan ir kt. tyrimo metu buvo nustatyta, kad v/ž ilčių poslinkis, lyginant su kontroline grupe, buvo didesnis ir statistiškai reikšmingas, tačiau a/ž ilčių poslinkio skirtumai tarp eksperimentinės ir kontrolinės grupės nebuvo statistiškai reikšmingi [17]. Haliloglu-Ozkan ir kt. tyrime taip pat buvo nustatyta, kad v/ž dantys pajudėjo daugiau per pirmas 4 savaites, nei per tyrimo 5–8 savaites [17]. Sivarajan ir kt. bei Kundi ir kt. tyrėjai nustatė statistiškai reikšmingą skirtumą tarp eksperimentinės grupės ir kontrolinės [13,15]. Lentelėje (žr. lentelė Nr. 8) surašyti duomenys, kiek vidutiniškai kiekvieno tyrimo metu pajudėjo dantis per 4 savaites. Vieni autoriai nurodė tikslius dantų poslinkio per mėnesį duomenis, kiti nurodė galutinį rezultatą, lentelės apačioje paaiškinti atlikti skaičiavimai, siekiant apibendrinti rezultatus.
29 Lentelė Nr.8 Dantų judėjimo greitis
Tyrimas Tyrimo
trukmė MOP grupėje Vidurkis mm/mėn (SN)
Vidurkis kontrolinėje grupėje
mm/mėn (SN)
P vertė Tyrimo nustatyta išvada Alikhani ir
kiti [3] 4 sav. v/ž 1,13 (n.d.) 0,5 (n.d.) P < 0,05 MOP pagreitina 2-3 kartus Feizbakhsh ir kiti [10] 4 sav. v/ž 1,362 (0,496) a/ž 1,248 (0,421) v/ž 0,748 (0,405) a/ž 0,535 (0,411) P < 0,05 MOP pagreitina 2 kartus Alkebsi ir kiti [11]
12 sav. v/ž 1,23 (± 0.45) 1,17 (± 0,42) P = 0,56 MOP nepagreitina dantų judėjimo Attri ir kiti [12] 4 sav. v/ž 0,885 (0,19)1 a/ž 0,765 (0,145) v/ž 0,58 (0,15) a/ž 0,51 (0,1) P = 0,000 MOP pagreitina Haliloglu-Ozkan ir kiti [17] 8 sav. v/ž 1,76 (0,66)
a/ž 1,02 (0,52) v/ž 1,36 (0,81) a/ž 1,01 (0,71) P < 0,05 MOP pagreitino v/ž ilčių judėjimą Sivarajan ir
kiti [13]
16 sav. 1,04 (0,41)2 0,77 ( 0,41) P = 0,004 MOP pagreitina
Aboalnaga ir
kiti [14] 16 sav. 1,14 (0,3) 0,96 (0,3) P > 0,05 MOP nepagreitina Kundi ir kiti
[15]
64 sav. 1,41 (0,145)3 0,54 (0,105) P > 0,001 MOP pagreitino ilčių
distalizaciją 2–3 kartus Mahmoudi ir
kiti [16]
12 sav. 0,88 (n.d.)4 0,85 (n.d.) P ≥ 0,05 Nėra statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp MOP pusės ir kontrolinės Alqadasi ir
kiti [18] 12 sav. 1,11 (1,26)
5 1,17 (0,72) P = 0,818 Nėra statistiškai
reikšmingo skirtumo tarp MOP pusės ir kontrolinės Bendras vidurkis - v/ž 1,197 6 a/ž 1,011 v/ž 0,831 a/ž 0,685 - -
1 Susumuoti rezultatai v/ž kairės ir dešinės pusės ir padalinta iš dviejų. Atitinkamai taip pat ir a/ž susumuoti kairės ir dešinės pusės rezultatai ir išvestas vidurkis.
2 Kadangi šiame tyrime MOP buvo taikoma 3 grupėms skirtingais procedūros kartojimo intervalais, trijų
eksperimentinių grupių rezultatų vidurkiai buvo sudėti, išvestas bendras vidurkis, tuomet apskaičiuotas dantų judesys per mėnesį.
3 Tyrime buvo nurodytas ilčių poslinkio vidurkis dviejuose taškuose: ties kandamuoju gumburėliu ir ties kakleliu, buvo išvestas bendras poslinkio vidurkis iš šių dviejų taškų. Tuomet gautas vidurkis buvo apskaičiuotas proporcijos principu, norint sužinoti kiek vidutiniškai iltys pajudėjo per mėnesį. Tyrime nurodyta, kad ilčių distalizacija užtruko 4–5 mėn., tad imtas vidurkis 4,5 mėn. ir jam prilygintas anksčiau minėtas apskaičiuotas poslinkio vidurkis.
4 Apskaičiuotas keturių matuotų poslinkio taškų vidurkis ir tada pagal proporcijos principą apskaičiuota, kiek vidutiniškai iltys distalizavosi per 4 sav.
5 Poslinkio atstumas apskaičiuotas iš pradinio atstumo tarp ilties ir antrojo kaplio, atėmus atstumą, nurodytą gydymo pabaigoje (tarp ilties ir antrojo kaplio).
30 2.5.1. Dantų poslinkio matavimo metodika
Dauguma autorių matavimus atliko pasitelkdami skaitmeninius modelius, išmatuodami atstumus gydymo pradžioje ir atitinkamai gydymo eigoje ar pabaigoje [10–12,14–18]. Sivarajan ir kt. tyrimo metu atstumas buvo matuojamas intraoraliai, naudojant skaitmeninį slankmatį [13]. Aboalnaga ir kt. bei Mahmoudi ir kt. tyrimų metu dantų poslinkio atstumas papildomai buvo matuotas lyginant kūginio pluošto kompiuterinės tomografijos nuotraukas prieš gydymą ir po jo [14,16]. Lentelėje (žr. lentelė Nr. 9) aprašyta, kaip tyrimuose buvo matuojami dantų poslinkių atstumai, o priedų skiltyje (žr. lentelė Nr. 12) – matavimų atlikimo iliustracijos.
Lentelė Nr. 9 Dantų poslinkių matavimo metodai
Tyrimas Atstumo matavimo metodas Alikhani
ir kiti [3] Ilčių distalizacija matuota ant modelių su skaitmeniniu slankmačiu, kurio tikslumas 0,1 mm. Išvestosšoninio kandžio ir ilties vainikų ašinės linijos ir matuotas atstumas tarp jų 3 taškuose: kandamajame, viduriniame ir viršutiniame trečdaliuose.
Feizbakhsh ir kiti [10]
Matuotas atstumas ant 3D modelių, nuo ilties iki antrojo kaplio trijuose taškuose: tarp breketų centro, tarp kandamųjų kraštų ir tarp mukogingivalinės jungties.
Alkebsi ir kiti [11]
Matuotas atstumas ant skaitmeninių modelių. Strėlinėje plokštumoje ilties pasislinkimas buvo matuotas vidurio projekcijoje nuo distalinio v/ž ilties paviršiaus į modelio pagrindo liniją iki ilties distalinio paviršiaus į sudedamą peršviečiamą modelį. Okliuzinėje
plokštumoje tas pats taškas buvo lokalizuotas lygiagrečiai dantų lankų strėlinėje plokštumoje, matuota nuo distalinio ilčių paviršiaus vidurio.
Attri ir kiti
[12] Buvo matuojamas ekstrakcijos tarpas ant skaitmeninių modelių, išvesta vidurio linija žandikaulių, dvi linijos į ją nuo ilties distalinio kontakto ir antrojo premoliaro medialinio kontakto ir matuotas atstumas tarp jų.
Sivarajan ir kiti [13]
Matuotas atstumas nuo ilties kandamojo krašto iki pirmojo moliaro meziobukalinio gumburo. Matavimai buvo atliekami tiesiogiai pacientų burnose, tam tikslui buvo naudojamas elektroninis skaitmeninis matuoklis (0,01 mm tikslumo).
Aboalnaga
ir kiti [14] Buvo matuotas atstumas ant skaitmeninių modelių tarp ilties kandamojo krašto galiuko ir frontalinės plokštumos. KPKT nuotraukos prieš ir po. Kundi ir kiti
[15]
Matuotas ilties poslinkis skaičiuojant atstumą dviejuose taškuose: nuo ilties kandamojo krašto galiuko iki antrojo kandžio kandamojo krašto ir nuo ilties ir antrojo kandžio kaklelinių taškų centrinių taškų. Po keturių savaičių buvo nuimti alginatiniai atspaudai ir dantų modeliai buvo nuskenuoti naudojant „Cranex“ tam, kad būtų įgytas 3D skaitmeninis modelis tiksliems matavimams.
31 Lentelė Nr. 9 tęsinys Dantų poslinkių matavimo metodai
Tyrimas Atstumo matavimo metodas Mahmoudi ir
kiti [16]
Ilčių poslinkio greitis buvo matuojamas naudojant kūginio pluošto kompiuterinę tomografiją ir skaitmeninius modelius, paimtus tyrimo pradžioje, prieš ilčių distalizaciją, ir po trijų mėnesių. Matavimai skaitmeniniuose modeliuose:
1) Atstumas nuo ilties kandamojo krašto galiuko iki v/ž antrojo premoliaro medialinio bukalinio kauburo galiuko;
2) Atstumas nuo distalinės v/ž ilties sienos iki antrojo premoliaro medialinės sienos; 3) Atstumas nuo v/ž šoninio kandžio kandamojo krašto vidurio taško iki ilties kandamojo krašto galiuko;
4) Atstumas nuo pirmojo moliaro meziopalatinalinio kauburo galiuko iki ilties kandamojo galiuko.
Haliloglu-Ozkan ir kiti [17]
Nuimti alginatiniai atspaudai, nuskenuoti modeliai. Ilties distalizacija buvo matuota ant nuskenuoto modelio, suformuota plokštuma nuo centrinio kandžio iki pirmojo moliaro meziopalatinalinio gumburo. Ilties poslinkio atstumas buvo matuotas nuo ilties
gumburo iki pirmojo moliaro meziopalatinalinio gumburo. Alqadasi ir kiti
[18] Matavimai buvo atliekami ant 3D skaitmeninių modelių, matuotas atstumas tarp ilties ir antrojo kaplio strėlinėje plokštumoje. 2.6. Mikroosteoperforacijų atlikimo protokolas
2.6.1. Pacientų paruošimas prieš procedūrą
Devyniuose straipsniuose buvo nurodyta, kad mikroosteoperforacijos buvo atliekamos su vietine nejautra [3,10–17]. Keturiuose tyrimuose [3,10,11,16] infiltracinei nejautrai atlikti buvo pasirinktas 2 % lidokaino tirpalas su epinefrinu. Attri ir kt. [12] tyrime nuskausminimas buvo atliekamas su aplikaciniu purškiamu 2 % lidokaino tirpalu. Trijuose tyrimuose aprašyta, kad prieš atliekant mikroosteoperforacijas pacientai skalavo burną su chlorheksidino tirpalu (0,2 %) prieš intervenciją [11,12,16]. Du autoriai aprašė, kad pacientai skalavo burną šiuo tirpalu du kartus po vieną minutę [11,12], o trečias, kad pacientai skalavo tik vieną kartą vieną minutę [16]. Mahmoudi ir kt. taip pat aprašė, kad pacientai skalavo burną chlorheksidino tirpalu vieną minutę po atliktų mikroosteoperforacijų [16]. Haliloglu-Ozkan ir kt. tyrime buvo atlikta infiltracinė nejautra ir pasirinktas artikainas („0,5 ml Ultracain DS Forte“) [17]. Trys tyrimai aprašė tik tai, kad mikroosteoperforacijos buvo atliktos su vietine nejautra ir nenurodė naudoto anestetiko [13–15]. Alqadasi ir kt. straipsnyje nėra informacijos apie naudotus anestetikus, tik nurodyta, kad po MOP atlikimo pacientams nebuvo paskirti antibiotikai [18].
32 2.6.2. Mikroosteoperforacijų atlikimo technika
Remiantis daugumos į sisteminę apžvalgą įtrauktų tyrimų duomenimis, dažniausiai mikroosteoperforacijos buvo atliekamos po tris [3,11–18]. Feizbakhsh ir kt. tyrimo metu buvo vienintelis tyrimas, kurio metu atlikta po dvi mikroosteoperforacijas [10]. Septyni autoriai tyrimo metu atliko mikroosteoperforacijas tik vieną kartą gydymo pradžioje [3,10,11,14–16,18], o trys autoriai mikroosteoperforacijas atliko pakartotinai [12,13,17]. Attri ir kt. tyrimo duomenimis, MOP buvo kartojama kas 28 dienas, kol tarpas tarp ilties ir kaplio pilnai užsidarė [12]. Haliloglu-Ozkan ir kt. straipsnyje rašoma, kad MOP buvo pakartota eksperimentinei grupei ketvirtąją tyrimo savaitę [17]. Sivarajan ir kt. tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes ir MOP buvo kartojamos skirtingais intervalais (I grupė MOP kartota v/ž kas 4 sav., a/ž kas 8 sav.; II grupė MOP v/ž kas 8 sav., a/ž kas 12 sav.; III grupė MOP kartota v/ž kas 12 sav., a/ž kas 4 sav.). Mikroosteoperforacijų atlikimo lokalizacija, matmenys ir procedūrai naudotų prietaisų duomenys surašyti lentelėje (žr. lentelė Nr.10). Lentelė Nr. 10 MOP atlikimo technika
Tyrimas MOP skaičius
Perforacijų vieta Perforacijų plotis, gylis
Naudotas prietaisas
Alikhani ir
kiti [3] 3 V/ž pašalinto pirmojo kaplio vietoje, per vidurį lygiu atstumu nuo ilties ir antrojo kaplio.
Plotis 1,5 mm Gylis 2–3 mm „PROPEL Orthodontics, Ossining, NY“ 1,6 mm plotis; 7 mm ilgis. Feizbakhsh ir kiti [10] 2 Distaliai ilties, 5 mm ir 8 mm alveolinio kaulo aukštyje.
Plotis 1,6 mm Gylis 3 mm
„Jeil Medical Corporation, Seoul Korea“ suktuvas 1,6 mm pločio ir 3 mm ilgio.
Alkebsi ir
kiti [11] 3 Atlikta distaliai v/ž ilties pirmoji perforacija: 3 mm atstumu nuo ilties ir 6 mm aukštynnuo laisvo dantenų krašto; antroji
perforacija: 5 mm aukščiau toje pačioje linijoje nuo 1-osios; trečioji perforacija: 5 mm aukščiau nuo antrosios perforacijos. 1,5 mm pločio 3–4 mm gylio. Atstumas tarp kiekvienos perforacijos buvo 3 mm
„Aarhus Mini-Implant System, American Orthodontics“ mini sraigtas: 1,5 mm pločio , 6 mm ilgio.
Attri ir kiti [12]
3 Atlikta ištraukto kaplio zonoje, lygiu atstumu tarp ilties ir antrojo premoliaro 3 perforacijos kortikaliniame kaule. 1,5 mm pločio ir 2–3 mm gylio. „PROPEL Orthodontics, Ossining, NY“ 1,6 mm plotis; 7 mm ilgis. Sivarajan ir
kiti [13] 3 Per bukalinę gleivinę, per vidurį ištraukto kaplio vietoje, tarp ilties ir antrojo kaplio.
Atstumas tarp perforacijų vertikaliai 2 mm. Gylis 3 mm. „Orlus Screw“ prietaisas 1,6 mm pločio ir 6 mm ilgio.
33 Lentelė Nr.10 tęsinys MOP atlikimo technika
Tyrimas MOP
skaičius Perforacijų vieta plotis , gylis Perforacijų Naudotas prietaisas Aboalnaga
ir kiti [14]
3 MOP: pašalinto premoliaro vietoje per vidurį tarp ilties ir antrojo premoliaro, erdvė buvo padalinta vertikaliai į tris lygius trečdalius ir kiekviename atlikta perforacija.
Plotis 1,8 mm, ilgis 8 mm.
„TAD Unitek“
1,8 mm pločio ir 8 mm ilgio (per alveolinį kaulą įsuktas pilnu ilgiu ir tada išsuktas atgal).
Kundi ir kiti [15]
3 Kairėje ir dešinėje (abiejose pusėse eksperimentinei grupei) pusėse distaliai ilčių. Perforacija atlikta per bukalinį kortikalinį kaulą tarpe tarp ilties ir antrojo premoliaro.
1,5 mm pločio ir 2,5 mm gylio. „PROPEL Orthodontics, Ossining, NY“ 1,6 mm plotis; 7 mm ilgis. Mahmoudi
ir kiti [16] 3 Distaliai v/ž ilties, pašalinto pirmojo kaplio srityje. 1,5 mm pločio ir 5 mm gylio. „PROPEL Orthodontics, Ossining, NY“ 1,6 mm plotis; 7 mm ilgis.
Haliloglu-Ozkan ir kiti [17]
3 Distaliai ilties, kuo arčiau apekso, vertikaliai žemyn, link dantenų. Tarp kiekvienos perforacijos buvo 1,6 mm tarpas
Gylis 5 mm,
plotis 1,6 mm. „MTN-2, DesignMed, İstanbul, Turkey“ mini sraigtas 1,6 mm pločio 8 mm ilgio.
Alqadasi ir kiti [18]
3 Atlikta pašalinto pirmojo kaplio srityje, per vidurį tarp ilties ir antrojo kaplio.
Plotis 1,5–2 mm,
Gylis 5–7 mm.
Naudoti automatizuoti mini implantų įsukimo
instrumentai.
2.7. Pacientų patiriamas skausmas ir diskomfortas
Nors MOP laikoma minimaliai invazyvia intervencija, dauguma autorių tyrimų metu analizavo, kaip pacientai jaučiasi po mikroosteoperforacijų atlikimo, kokį patiria skausmą ir kaip ilgai šis diskomfortas tęsiasi.
Šiuose septyniuose straipsniuose pabrėžiama, kad pacientų buvo prašoma nevartoti analgetinių medikamentų, tam, kad skausmo vertinimo suvokimas būtų objektyvus [3,11–15,18]. Keturiuose tyrimuose [3,11–13] skausmui vertinti buvo taikoma vaizdinė analoginė skalė (VAS), vertinanti patiriamo skausmo intensyvumą nuo 0 iki 10 (žr. priedas Nr. 4). Kituose straipsniuose nurodyta, kad skausmas buvo vertinamas pagal skaitinę skausmo įvertinimo skalę (NRS), pagal kurią skausmas taip pat buvo vertinamas nuo 1 iki 10 [14,15,18]. Trijų autorių tyrimai lygindami eksperimentines ir kontrolines grupes, nustatė, kad pacientai skundėsi lengvu diskomfortu ir skausmo lygis buvo minimalus, kuris išnyko po pirmosios paros [3,11,12]. Kundi ir kt. [15] tyrime statistiškai reikšmingas skirtumas tarp eksperimentinės ir kontrolinės grupės buvo pirmąją ir antrąją dieną po intervencijos,
34 o Aboalnaga ir kt. tyrimo dalyviai nurodė, kad skausmas buvo lengvas ir vidutinis, kuris išnyko po savaitės [14]. Alqadasi ir kt. pacientai skausmą įvertino vienodai tiek MOP, tiek kontrolinėje pusėje, todėl tyrėjai padarė išvadą, kad MOP nesukelia papildomo skausmo [18]. Sivarajan ir kt. [13] tyrime pacientai, kuriems MOP procedūra buvo kartojama kas 8 ir 12 savaičių nurodė, jog jautė lengvą skausmą, o eksperimentinė grupė, kuriai MOP buvo kartojama kas 4 savaites, nurodė, kad skausmo lygis buvo vidutinis. Detalūs tyrimų skausmo vertinimo rezultatai nurodyti lentelėje (žr. lentelė Nr.11).
2.7.1. Mikroosteoperforacijų procedūros vertinimas pacientų atžvilgiu
Alkebsi su bendraautoriais papildomai įvertino, kaip skausmas veikia tam tikrus kasdieninius pacientų veiksmus: pacientų valgymą, miegą, taip pat vertino patinimą toje pusėje, kur buvo atliktos MOP ir bendrą patiriamą diskomfortą. Tyrėjai gavo tokius rezultatus: pirmąją dieną eksperimentinės grupės pacientai patyrė didesnį skausmą valgymo, miego metu, taip pat operacinė pusė buvo labiau patinusi ir bendras diskomfortas didesnis. Po savaitės abiejų grupių skausmo simptomatika bei tinimas išnyko. Alkebsi ir kt. ištyrė, kad pacientų pasitenkinimo lygis MOP intervencija buvo aukštas (vidurkis – 8,94, vertinant nuo 0 iki 10, kai 10 – aukščiausias pasitenkinimo lygis). Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 91,2 % pacientų pakartotų MOP procedūrą, o 94,1 % rekomenduotų draugams [11].
Sivarajan ir kt. nustatė, kad po mikroosteoperforacijų pagrindinis pacientų nusiskundimas buvo skausmingesnis kramtymas ir kalbėjimas. Buvo nustatyta, kad skausmas, susijęs su mikroosteoperforacijomis, turėjo įtakos pacientų kasdieninei veiklai, tačiau nesutrikdė miego. Tyrimo išvadose nurodyta, kad nenustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp eksperimentinių ir kontrolinių grupių, vertinant poveikį pacientų bendrajai veiklai, nuotaikai ir socialinei sąveikai [13]. Alqadasi ir kt.[18] tyrime septyni iš aštuonių tyrimo dalyvių teigė, kad sutiktų pakartoti MOP procedūrą.
35 Lentelė Nr. 11 Pacientų skausmo vertinimo rezultatai
Autoriai Skausmo
matavimo būdas Rezultatai MOP grupėje (SN) Rezultatai kontrolinėje grupėje (SN) Alikhani ir
kiti [3] VAS skalė Procedūros dieną: 1,4 (± 0,2) 1 d.: 3,1 (± 0,4) 7 d.: 2,2 (± 0,6) 14 d.: 1,4 (± 0,5) 28 d.: 1,2 (± 0,2) Procedūros dieną: 1,8 (± 0,3) 1 d.: 3,4 (± 0,5) 7 d.: 2,1 (± 0,7) 14 d.: 1,6 (± 0,5) 28 d.: 1,1 (± 0,4) Attri ir kiti
[12] VAS skalė Po 24 val.: 1 (±0,25) 7 d.: 1 28 d.: 0
Nėra duomenų
Alkebsi ir kiti [11]
VAS skalė Iš karto: 1,4 (± 1,74) Po 1 val.: 2,4 (±2,15) Po 12 val.: 2,6 (±2,79) 1 d.: 1,2 (± 1,95) 3 d.: 0,8 (± 1,41) 5 d.: 0,4 ( ±1,10) 7 d.: 0,2 (± 0,71) Iš karto: 1,0 (± 1,99 ) Po 1 val.: 1,5 (± 2,23) Po 12 val.: 1,6 (±2,35) 1 d.: 0,8 (±1,36) 3 d.: 0,6 (±1,29) 5 d.: 0,3 (± 1,18) 7 d.: 0,3 (±1,28) Sivarajan ir
kiti [13] VAS skalė Grupė nr.1 1,75 (0,72) Grupė nr.2 1,35 (0,59) Grupė nr.3 1,30 (0,57)
Pacientai nejautė skausmo.
Kundi ir kiti
[15] Skaitinė vertinimo skalė (NRS) nuo 0 iki 10. 1 d.: 5 (± 0,87 ) 2 d.: 4,16 (± 0,59) 3 d.: 3,1 4 d.: 0,433 5–7d.: 0 1 d.: 3,56 (± 0,85) 2 d.: 3,16 (± 0,46) 3 d.: 2,9 4 d.: 0,3 5–7 d.: 0 Aboalnaga ir kiti [14] Skaitinė skausmo įvertinimo skalė (NRS), leidžianti kalibruoti skausmo intensyvumą nuo (1–10). Procedūros dieną: 4,88 (± 0,56) Po 24 val.: 2,69 (± 0,75) Po 72 val.: 1,31 (± 0,57) Po 1 sav.: 0,63 (± 0,43) Nėra duomenų. Alqadasi ir kiti [18] Skaitinė vertinimo skalė (NRS) nuo 0 iki 10. 1–3 = lengvas skausmas 4–6 = vidutinis 7–10= stiprus 62,50 % dalyvių: 1–3 37,50 % dalyvių: 4–6 0,00 % dalyvių : 7–10 62,50 % dalyvių: 1–3 37,50 % dalyvių: 4–6 0,00 % dalyvių : 7–10
36
3. REZULTATŲ APTARIMAS
3.1. Rezultatų apibendrinimas
Šioje sisteminėje literatūros apžvalgoje analizuotų tyrimų pagrindinis tikslas buvo atlikti iltinių dantų distalizaciją ir įvertinti, ar papildomai atliekamos mikroosteoperforacijos gali paspartinti šį procesą [3,10–18]. Kadangi tyrimų metodologija skyrėsi, metaanalizė nebuvo atlikta, buvo vykdyta kokybinė straipsnių rezultatų sintezė ir intervencijos atlikimo protokolų analizė.
Tyrimų metu taikytos intervencijos ir aparatai
Visų šioje apžvalgoje analizuotų tyrimų autoriai [3,10–18] atliko pirmųjų kaplių pašalinimą viršutiniame žandikaulyje ir keturi tyrimai papildomai ir apatiniame žandikaulyje [10,12,13,17]. Dauguma straipsnių (septyni iš dešimties) nurodė, kad ilčių distalizacijai buvo pasirinkta nikelio-titano spyruoklė (3,10,11,14–18), o gydymo metu taikyta jėga vyravo nuo 100 g iki 200 g [3,10–18]. Dviejuose tyrimuose nebuvo naudojami papildomi prietaisai atramai užtikrinti [12,15]. Kitų tyrimų autoriai atramai rinkosi laikino įtvirtinimo prietaisus (angl.TAD) [3,16] arba mini implantus bei mini sraigtus [10,11,13,16–18].
MOP poveikis dantų judėjimo spartai
Iš viso į sisteminę apžvalgą buvo įtraukta 10 tyrimų, tačiau skaičiuojant bendrą dantų poslinkio vidurkį Alqadasi ir kt. tyrimo rezultatai neįtraukti dėl per mažos tyrimo dalyvių imties (tik 8 pacientai). Alqadasi ir kt. tyrimo metu nustatyta, kad pirmąjį mėnesį dantų poslinkis buvo didesnis kontrolinėje grupėje, o tyrimo pabaigoje – eksperimentinėje grupėje, tačiau galutinė išvada ta, jog nėra statistiškai reikšmingo skirtumo lyginant abiejų grupių dantų poslinkių duomenis.
Šešių tyrimų rezultatuose ir išvadose nurodyta, kad MOP pagreitina iltinių dantų judėjimo spartą lyginant su kontroline grupe [3,10,12,13,15,17]. Trijų tyrimų rezultatai ir išvados teigia, kad MOP nepagreitina dantų judėjimo spartos arba nepagreitina tiek, kad tai būtų statistiškai reikšminga [11,14,16]. Apskaičiavus bendrą šių devynių tyrimų dantų poslinkių vidurkį v/ž gauti rezultatai: MOP grupėje iltys pajudėjo 1,197 mm/mėn., o kontrolinėje grupėje – 0,831 mm/mėn.
Iš keturių tyrimų [10,12,13,17], kurių metu buvo tirtas abiejų žandikaulių ilčių poslinkis, dviejų straipsnių autoriai nustatė, kad v/ž iltys distalizavosi daugiau nei a/ž iltys [13,17]. Feizbakhsh ir kt. tyrimo rezultatai teigė, kad nėra statistiškai reikšmingo (p > 0,05) skirtumo tarp v/ž ilčių ir a/ž ilčių poslinkio [10]. Attri ir kt. tyrimo rezultatai teigė, kad nėra skirtumo tarp v/ž ir a/ž ilčių poslinkio [12].
37 Sivarajan ir kt. tyrimas neišskyrė atskirai a/ž ilčių poslinkio duomenų. Suskaičiavus bendrą a/ž iltinių dantų poslinkio vidurkį gauti rezultatai: MOP grupėje – 1,011 mm/mėn., kontrolinėje grupėje – 0,685 mm/mėn.
Šeši iš devynių tyrimų truko ilgiau nei vieną mėnesį: dviejų straipsnių autoriai padarė išvadą, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp MOP ir kontrolinės pusės [14,16]. Alkebsi ir kt. pirmąjį mėnesį nustatė didesnį poslinkį MOP grupėje, tačiau rezultatai po 12 sav. buvo tokie, kad nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp grupių. Trys autoriai nustatė, kad MOP pagreitina v/ž ilčių judėjimą ir rezultatai statistiškai reikšmingi [13,15,17].
MOP atlikimo protokolas
Remiantis daugumos analizuotų tyrimų duomenimis MOP buvo atliekama su vietine nejautra. Feizbakhsh su bendraautoriais eksperimento metu taikė po dvi MOP šalia dantų, o likę devynių tyrimų autoriai pacientams taikė po tris mikroosteoperforacijas. MOP buvo atliekama per vidurį, pašalinto pirmojo kaplio srityje, iš skruostinės pusės.
Trys autoriai atliko MOP pakartotinai [12,13,17]. Šių autorių tyrimų rezultatai patvirtino, kad MOP pagreitina dantų judėjimą, tačiau vieno tyrimo autoriai [17] nustatė, kad dantų pajudėjimas buvo didesnis per pirmąsias keturias tyrimo savaites nei pakartojus po mėnesio, per 5–8 tyrimo savaites.
Perforacijų matmenų išraiškų buvo įvairių. Penkiuose straipsniuose parašyta, kad perforacijų plotis 1,5 mm [3,11,12,15,16], kitų penkių straipsnių autoriai nurodė, kad perforacijų plotis varijavo nuo 1,5 mm iki 2 mm [10,14,17,18]. Sivarajan su bendraautoriais nenurodė tikslaus perforacijų pločio [13]. Vertinant perforacijų gylį: keturi autoriai nurodė, kad perforacijų gylis buvo nuo 2 mm iki 3 mm [3,10,12,15]. Alkebsi ir kiti aprašė, kad perforacijų gylis buvo 3–4 mm [11]. Du autoriai nurodė, kad gylis buvo 5 mm [16,17]. Alqadasi ir kiti [18] nurodė, kad gylis buvo 5–7 mm, o Aboalnaga ir kiti – 8 mm [14].
Vertinant ryšį tarp MOP veiksmingumo ir atliktų perforacijų matmenų pastebėta, kad penkių tyrimų autoriai, kurie padarė išvadas, kad MOP pagreitina dantų judėjimą, tyrimo metu atliko perforacijas 1,5/2 mm pločio ir iki 2–3 mm gylio. Haliloglu-Ozkan ir kt. buvo vienintelis tyrimas, kuriame atliktų perforacijų gylis buvo didesnis nei 3 mm (5 mm) ir gautas rezultatas, kad MOP pagreitina v/ž ilčių judėjimą [17]. Kiti keturi tyrimai, kurie paneigė MOP efektyvumą, atliko perforacijas tokio paties pločio (1,5–2mm), tačiau gylis buvo didesnis: nuo 3–4 mm iki 5–7 mm [11,16,18], o Aboalnaga ir kiti – 8 mm [14].
