AH PLUS MINKŠTOJO DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ UŢPILDO ĮTAKA PLOMBINĖS MEDŢIAGOS ADHEZIJAI PRIE DANTIES VAINIKINIO DENTINO KRŪMINIUOSE DANTYSE TIESIOGINIO ATSTATYMO METU

(1)

1

Miglė Gruodytė

5 kursas, 3 grupė

AH PLUS MINKŠTOJO DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ

UŢPILDO ĮTAKA PLOMBINĖS MEDŢIAGOS ADHEZIJAI

PRIE DANTIES VAINIKINIO DENTINO KRŪMINIUOSE

DANTYSE TIESIOGINIO ATSTATYMO METU

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas

m. m. dr. Tadas Venskutonis

(2)

2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS DANTŲ IR BURNOS LIGŲ KLINIKA

AH PLUS MINKŠTOJO DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ UŢPILDO ĮTAKA PLOMBINĖS MEDŢIAGOS ADHEZIJAI PRIE DANTIES VAINIKINIO DENTINO KRŪMINIUOSE

DANTYSE TIESIOGINIO ATSTATYMO METU

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko

magistrantas ... Darbo vadovas ...

(parašas) (parašas)

Miglė Gruodytė, 5 kursas, 3 grupė m. m. dr. Tadas Venskutonis

... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė)

20....m. ... 20....m. ...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

(3)

3

KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO VERTINIMO LENTELĖ

Įvertinimas: ...

Recenzentas: ...

(moksl. laipsnis, vardas pavardė)

Recenzavimo data: ...

Eil BMD reikalavimų

.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas

r. Taip Iš dalies Ne

1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį 0,2 0,1 0 bei reikalavimus?

Santrauka

2 (0,5 balo) Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį 0,2 0.1 0 bei reikalavimus?

3 Ar raktiniai ţodţiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0

4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas, 0,4 0,2 0 aktualumas ir reikšmingumas?

tikslas

5 uţdaviniai Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema, 0,4 0,2 0 hipotezė, tikslas ir uţdaviniai?

(1 balas)

6 Ar tikslas ir uţdaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0

7 Ar pakankamas autoriaus susipaţinimas su kitų 0,4 0,2 0

mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje? Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų

8

Literatūros mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0

rezultatai ir išvados?

apţvalga _{Ar apţvelgiama mokslinė literatūra yra} (1,5 balo)

9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0

problema?

10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir 0,3 0,1 0

sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?

11 Medţiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika, 0,6 0,3 0 ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?

metodai

12 (2 balai) Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys, 0,6 0,3 0 tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos

(4)

4

kriterijai?

Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medţiagos ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga

13 ir pan.)? 0,4 0,2 0

Ar tinkamai aprašytos statistinės programos

14 naudotos duomenų analizei, formulės, 0,4 0,2 0

kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant

statistinio patikimumo lygmenį?

15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą 0,4 0,2 0 tikslą ir uţdavinius?

16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka 0,4 0,2 0

reikalavimus?

Rezultatai

17 (2 balai) Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi 0 0,2 0,4 informacija?

18 Ar nurodytas duomenų statistinis 0,4 0,2 0

reikšmingumas?

19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0 20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba, 0,4 0,2 0

trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?

21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis _{su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?} 0,4 0,2 0

aptarimas

22 Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4 0,2 0

(1,5 balo)

Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti

23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apţvalgoje, 0 0,2 0,3

rezultatuose)?

24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą, 0,2 0,1 0

iškeltus tikslus ir uţdavinius?

Išvados

25 (0,5 balo) Ar išvados pagrįstos analizuojama medţiaga; ar _{atitinka tyrimų rezultatus ?} 0,2 0,1 0

26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0

27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas 0,4 0,2 0 pagal reikalavimus?

Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra

28 Literatūros teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0 literatūros šaltiniai?

sąrašas

29 (1 balas) Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2 0,1 0 tinkamas moksliniam darbui?

Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,

30 sudaro ne maţiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0

kaip 5 metų – ne maţiau kaip 40%?

Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių

31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą _temą? +0,2 +0,1 0

(5)

5

Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir

32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0

jos

Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas maţina balų skaičių

15-20 <15 psl.

33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5

(-2 balai) balai) 34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas

35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo -1 balas -2 balai rengimo reikalavimus?

36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba, -0,5 balo -1 balas

moksliškai, logiškai, lakoniškai?

37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio -2 balai -1 balas raštingumo klaidų?

38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas, -0,2 balo -0,5

struktūrinių dalių apimties subalansuotumas? balo

>20% 39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.

reikalavimai )

Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir

-0,5 40 puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir -0,2 balo

balo yra tikslus?

Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar

-0,5 41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo

balo poskyrių pavadinimai?

42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos -1 balas

komiteto leidimas?

43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir -0,2 balo -0,5

santrumpų paaiškinimai? balo

Ar darbas apipavidalintas kokybiškai

-0,5

44 (spausdinimo, vaizdinės medţiagos, įrišimo -0,2 balo

balo kokybė)?

*Viso (maksimumas 10 balų):

*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.

Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________

(6)

6 ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas

(7)

7 TURINYS SANTRAUKA...8 SUMMARY...9 SANTRUMPOS...10 ĮVADAS...11

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...12

1. LITERATŪROS APŢVALGA...13

1.1. Hibridinis sluoksnis...13

1.2. Surišėjų kartos...13

1.3. Organinių tirpiklių įtaka dentinui...14

1.3.1. Ksilenas...14

1.3.2. Apelsinų aliejus...15

1.3.3. Eukaliptų aliejus...15

1.3.4. Etanolis, amil acetatas ir acetonas...15

1.4. Tirpalai, naudojami kanalų gydyme...16

1.4.1. Natrio hipochloritas...16

1.4.2. EDTA...17

1.4.3. Chlorheksidinas...17

2. MEDŢIAGOS IR METODAI...19

2.1. Dantų surinkimas tyrimui...19

2.2. Naudotos medţiagos...19

2.3. Tyrimo metodai...19

2.4. Tyrimo eiga...20

3. REZULTATAI...22

3.1. Programinės įrangos Bluehill duomenys...22

3.2. Statistinės analizės duomenys...24

4. DISKUSIJA...26

IŠVADOS...31

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...32

LITERATŪROS SĄRAŠAS...33

(8)

8

AH PLUS MINKŠTOJO DANTŲ ŠAKNŲ KANALŲ UŢPILDO ĮTAKA

PLOMBINĖS MEDŢIAGOS ADHEZIJAI PRIE DANTIES VAINIKINIO

DENTINO KRŪMINIUOSE DANTYSE TIESIOGINIO ATSTATYMO METU

SANTRAUKA

Gydant kanalus, uţpildai neišvengiamai patenka ant pulpos kameros ir vainikinio dentino, taip trukdydami surišėjo skverbimuisi į kolageno tinklą. Nekokybiška jungtis tarp surišėjo ir dentino didina mikropralaidumo, vainiko nusidaţymo ir restauracijos atkibimo riziką.

Tikslas: Nustatyti ir palyginti, ar skirtingas vainikinio dentino paruošimas turi įtakos

plombinės medţiagos adhezijai prie dentino tiesioginio atstatymo metu. Uţdaviniai: 1) Išsiaiškinti, ar naudojamas minkštasis dantų šaknų kanalų uţpildas (MDŠKU) turi įtakos plombinės medţiagos adhezijai; 2) Išsiaiškinti, ar nuvalius MDŠKU AH Plus valikliu, adhezija yra geresnė nei nenuvalyto paviršiaus; 3) Išsiaiškinti, ar MDŠKU valiklis geba atkurti švaraus dentino adhezines savybes. Metodai: Tyrimui atrinkti dantys, suformavus endodontines ertmes, padalinti į tris grupes po 10 kiekvienai. I grupė: ėsdinimas 36% fosforo „DeTrey ® Conditioner 36“ rūgštimi, padengimas „XP BOND™“ surišėju ir uţpildymas „Ceram•X™ duo+“ kompozicine plomba (kontrolė); II grupė: ertmė padengta „AH Plus Jet®“ MDŠKU ir paruošta pagal I grupės protokolą; III grupė: ertmės dugną padengus MDŠKU, jis buvo pašalintas „AH Plus® Cleaner“ valikliu, ertmė paruošta pagal I grupės protokolą. Plombuoti dantys patikrinti naudojant „ElectroPuls E10000“ linijinio ir sukamojo judesio, statinių bei dinaminių nuovargio (iki 100Hz daţnis), bandymų sistemą.

Rezultatai: Parametrinės dispersinės analizės (ANOVA) reikšmės (ŠP p = 0,441 > 0,05, OP p = 0,441 > 0,05) rodo, jog nei vienos iš trijų grupių plotai neturėjo įtakos jėgos, reikalingos

restauracijų prastūmimui, dydţiui. Didţiausios apkrovos reikėjo I grupės kompozicinėms

plomboms prastumti, maţiausios reikšmės fiksuotos II grupėje. Nors III grupės rodmenys maţesni nei I grupės, statistiškai pagal Mann – Whitney testą skirtumas nereikšmingas (p = 0,326).

Reikšmingi skirtumai gauti tarp I ir II grupių (p = 0,007), II ir III grupių (p = 0,028).

Išvados: 1) Geriausiomis surišimo savybėmis pasiţymi kanalų uţpildais ir tirpikliais

neuţterštas dentino paviršius. MDŠKU smarkiai pablogina surišėjo adheziją; 2) Pašalinus MDŠKU valikliu, gaunama geresnė adhezija nei nenuvalyto dentino paviršiaus; 3) MDŠKU valiklis geba atkurti adhezines reikšmes, artimas neuţteršto dentino paviršiaus reikšmėms.

(9)

9

THE INFLUENCE OF AH PLUS SEALER TO COMPOSITE ADHESION TO

THE CORONAL DENTIN OF THE MOLAR TEETH DURING IMMEDIATE

RESTORATION

SUMMARY

Root canal sealer inevitably covers the dentin of the pulp chamber and the crown during the endodontic treatment, thus negatively affecting bond penetration into the collagen network. Poor connection between the bond and dentin leads to microleakage, colour changes of the crown and possibility of restoration debonding.

The aim of the study: The objective of this study was to determine if different preparation of

the coronary dentin affects the composite resin adhesion to dentin during immediate restoration.

Objectives: 1) To find out if the use of the root canal sealer affects the adhesion of the composite

resin; 2) To find out whether the adhesion is better when the sealer is removed from dentin surface with AH Plus cleaner than uncleaned surface; 3) To find out if the sealer cleaner is capable of restoring clean dentin adhesive properties.

Materials and methods: The selected teeth for the investigation were prepared by forming

endodontic cavities and then divided into three groups 10 of each. Group I included etching with 36% phosphoric “DeTrey ® Conditioner 36” acid, coating with „XP BOND™“ adhesive system and filling with „Ceram•X™ duo+“ composite resin (control group); Group II cavities were covered with “AH Plus Jet®” sealer and prepared in accordance with the protocol of the CG; Group III cavities were covered with the sealer, which was removed with “AH Plus® Cleaner”, then prepared in accordance with the CG protocol. Composite adhesion was tested by using „ElectroPuls E10000“ linear and rotary motion, static and dynamic fatigue (up to 100Hz frequency) testing system.

Results: Parametric analysis of variance (ANOVA) values (surface of the root p = 0.441 >

0.05, surface of the crown p = 0.441 > 0.05) show that resin area of the three groups did not affect the force for the restorations’ push through. Highest loads were needed in group I, minimum values were fixed in group II. Although readings in group III were lower than in group I, by Mann – Whitney test difference was insignificant (p = 0.326 > 0.05). Significant differences were received between groups I and II (p = 0.007 < 0.05), II and III groups (p = 0.028 < 0.05).

Conclusions: 1) Best bonding properties are characterized on non – contaminated dentin

surface by sealers and solvents. Sealer degrades the adhesion of the bonding system; 2) Removed sealer gives better adhesion than uncleaned sealer; 3) Sealer cleaner is able to restore the values of adhesion close to those of uncontaminated dentin surface values.

(10)

10

SANTRUMPOS

CHX – chlorheksidino digliukonatas; DMSO – dimetilsulfoksidas;

EDTA – etileno diamino tetra acto rūgštis; HEMA – 2–hidroksietilmetakrilatas; JK – Jungtinė Karalystė;

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos; KTU – Kauno technologijų universitetas;

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; MDŠKU – minkštasis dantų šaknų kanalų uţpildas; mm – milimetrai;

N – jėgos matavimas niutonais; NaCl – natrio chloridas;

NaOCl – natrio hipochloritas; OP – okliuzinis paviršius; pav. – paveikslas;

PENTA – modifikuota akrilato derva; s – sekundės;

SD – standartinis nuokrypis; SJC – stiklo jonomerinis cementas; ŠP – šakninis paviršius;

TCB – karboksirūgštis, modifikuota dimetakrilatu; UDMA – uretano dimetakrilatas;

(11)

11

ĮVADAS

Tinkamas dantų vainikų atkūrimas po endodontinio gydymo reikalauja geros adhezijos tarp danties kietųjų audinių ir atstatomųjų medţiagų nepaisant to, ar yra naudojama tik kompozicinė plomba, ar taikomi kaiščiai ir vainikinės restauracijos. Visais atvejais svarbu išvengti bet kokių veiksnių, trukdančių surišėjui tinkamai penetruoti į dentino kanalus (nepakankamas arba per didelis ėsdinimas, dentino perdţiovinimas ar nepakankamas surišėjo sluoksnis), ir suformuoti hibridinį sluoksnį [2]. Palankių rezultatų galima pasiekti vienmomenčio atstatymo metu, kadangi neseniai preparuotas dentinas pasiţymi geriausiomis surišimo savybėmis [1]. Dentinui tenkančią įtampą ir mikropralaidumo riziką sumaţina tolygaus ir vientiso hibridinio sluoksnio suformavimas [1, 2].

Gera adhezija prie dentino yra sudėtingas uţdavinys. Dentinas – hidratuotas audinys, kurio savybės priklauso nuo lokalizacijos – vainikinis, pulpos kameros, šakninis. Įvairios dentino formos – pirminis, antrinis, tretinis, sklerotinis, skaidrus, kariozinis, demineralizuotas, remineralizuotas, ar hipermineralizuotas – yra paveikiamos fiziologinio dentino senėjimo ir ligų inicijuotų procesų, todėl susijungimas su surišėju atskirose danties dalyse yra skirtingas bei priklauso nuo dentino būklės. Pulpos kameros dentinas apima predentiną, taisyklingą ir netaisyklingą antrinį dentiną. Derėtų nepamiršti, jog skirtingose danties dalyse dentino kanalėlių tankis ir skersmenys yra maţesni nei pulpos kameroje [7].

Jungtis tarp surišėjo ir dentino paviršiaus yra neigiamai paveikiama įvairiais hemostatikais, laikinaisiais uţpildais ar aliejais [4]. MDŠKU taip pat turi įtakos surišimo sistemai, kadangi plombuojant dantų kanalus endodontinio gydymo metu, jo neišvengiamai patenka tiek ant pulpos kameros dugno, tiek ant ertmės sienelių dentino. Nepašalinus uţpildo nuo pulpos kameros dentino, iškyla jungties tarp surišėjo ir dentino sumaţėjimo bei vainikinės dalies spalvos pokyčių rizika [3 - 5]. Nenuvalytas šaknų uţpildas slopina optimalaus hibridinio sluoksnio formavimąsi, kadangi trukdo surišėjui penetruoti į dentino kanalus ir tarpkolageninius tarpus [5]. Adheziją galima pagerinti minkštąjį uţpildą šalinant grąţtu ar kitais rankiniais instrumentais. Taip yra pasiekiama neuţteršto dentino jungtis su surišėju. Tačiau siekiant tausoti sveikus danties audinius ir išvengti jų praradimo, rekomenduojami įvairūs valikliai endodontinio gydymo metu naudotų medţiagų nuo pulpos kameros dentino paviršiaus pašalinimui [4 – 6]. Pakanka minkštąjį šaknų kanalų uţpildą nuvalyti sausos vatos gumulėliu, ir surišėjo skverbimasis į dentiną tampa ţenkliai geresnis, nei visiškai nevalyto MDŠKU atveju [5].

(12)

12

DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI

Darbo tikslas:

Nustatyti ir palyginti, ar skirtingas vainikinio dentino paruošimas (nenaudojant MDŠKU, naudojant MDŠKU ir nuvalius MDŠKU AH Plus valikliu) turi įtakos plombinės medţiagos adhezijai prie dentino tiesioginio atstatymo metu.

Tyrimo uţdaviniai:

1. Išsiaiškinti, ar naudojamas minkštasis dantų šaknų kanalų uţpildas (MDŠKU) turi įtakos plombinės medţiagos adhezijai;

2. Išsiaiškinti, ar nuvalius MDŠKU AH Plus valikliu, adhezija yra geresnė nei nenuvalyto paviršiaus;

3. Išsiaiškinti, ar MDŠKU valiklis geba atkurti švaraus dentino adhezines savybes.

Hipotezė:

Nėra skirtumo tarp skirtingo dentino paruošimo plombinės medţiagos adhezijai prie dentino tiesioginio atstatymo metu.

(13)

13

1. LITERATŪROS APŢVALGA

Apie 50% dentino sudaro mineralinės medţiagos, likusius 30% apima I tipo kolagenas bei nekolageniniai baltymai, dar 20% yra vanduo [10]. Vykstant kaulo ir dentino mineralizacijai, kolageno skaidulos formuoja vandeningą sekciją, kurioje auga nanometrinio dydţio apatito kristalai. Minkštųjų audinių (taip pat ir dentino matrikse prieš mineralizaciją) tarpmolekuliniuose kolageno tarpuose randamos stipriai surištos ir grieţtai išdėstytos vandens molekulės. Jos formuoja daugiasluoksnius cilindrus aplink kolageno molekules. Vanduo tarp skaidulų ir viduje skaidulų yra pakeičiamas mineralais vykstant mineralizacijos procesui [11]. Tokiame dentine dervos

skverbimasis nevyksta, todėl siekiant inicijuoti surišėjo penetraciją ir išgauti gerą adheziją, reikalingas danties kietųjų audinių ėsdinimas rūgštimi. Skirtingų kartų surišėjų molekulės uţima ėsdinimo metu pašalintų mineralų vietą ir uţtikrina tvirtą jungtį su dentinu [9]. Tinkamos kolageno drėgmės išlaikymas tampa svarbiu faktoriumi, norint išvengti matrikso sugriuvimo, kurį sukelia tarpbaltyminių vandeningų ryšių tarp kolageno skaidulų formavimasis.

1.1. Hibridinis sluoksnis

Tarpai tarp kolageno skaidulų yra apie 30 ± 11nm [12]. Šie tarpai tarnauja kaip sujungianti terpė ištirpintiems surišėjų komonomerams. Jų infiltracija aplink kolageno skaidulas į 5 µm

demineralizuoto matrikso gylį suformuoja hibridinį sluoksnį. Ėsdinimas ir plovimas gali paţeisti apnuogintas kolageno skaidulas hibridiniame sluoksnyje, be to, skaidulos gali sukristi dėl

dţiovinimo. Nutraukus vandeningus tarpbaltyminius ryšius po demineralizacijos, stabdoma surišėjo monomerų penetracija. Dervos skverbimosi metu dėl skysčių judėjimo dentino kanalėliuose ir teigiamo pulpos kameros slėgio, monomerų penetracija į dentiną yra nepilnavertė. Tokiu būdu skatinamas hibridinio sluoksnio irimas [9]. Prasta hidrofilinių agentų polimerizacija sukuria vandeningą terpę. Didėjant skysčių judėjimui hibridiniame sluoksnyje, spartėja ir dervos išplovimas, o surišėjo paveiktas matriksas tampa paţeidţiamas proteolitiniams fermentams.

Apnuogintas surišėjas dėvisi tęsiantis skysčių judėjimui, toliau vyksta kolageninio matrikso irimas, taip su laiku silpnėja adhezyvo jungtis su dentinu ir prastėja kompozicinės restauracijos kokybė [2].

1.2. Surišėjų kartos

Danties atkūrimas po endodontinio gydymo kompozicinėmis plombomis tampa vis daţnesniu pasirinkimu dėl didėjančios surišėjų, gebančių gerai susijungti su danties kietaisiais audiniais, pasiūlos ir nuolatinio jų tobulinimo [14]. Įvairios surišėjų kartos pasiţymi skirtingu poveikiu lipniajam sluoksniui. V kartos, arba ėsdinimo ir plovimo reikalaujantys surišėjai, visiškai pašalina lipnųjį sluoksnį. Saviėsdinantys (VI, VII kartos) jį tik modifikuoja. Tiek vienu, tiek kitu atveju,

(14)

14 surišėjas penetruoja į skirtingos struktūros dentiną. Dėl didesnio kiekio siaurų netaisyklingų

kanalėlių ir labiau išreikštos mineralizacijos, vainikinėje dalyje jungtis yra stipresnė. Tuo tarpu pulpos kameros dentinas turi daugiau organinių medţiagų, kurios stabdo monomerų skverbimąsi gilyn, be to, adhezija silpnėja ir dėl sumaţėjusio tarpkanalinio dentino ploto [14]. Ėsdinant ir plaunant, visiškai atidengiamas kolageno skaidulų tinklas ir taip sukuriamos sąlygos susidaryti mikromechaninei jungčiai tarp dentino ir surišėjo [13]. Saviėsdinančios kartos pakeičia lipniojo sluoksnio struktūrą, taip sumaţindamos pooperacinį jautrumą, tačiau jungties stiprumas su dentinu ţenkliai sumaţėja. Surišėjo ryšio kokybė priklauso nuo monomero prasiskverbimo į neseniai demineralizuoto dentino matriksą [16]. Teigiama, kad VI ir VII kartų surišėjų naudojimas

pranašesnis, kadangi demineralizuojamas tik seklus dentino sluoksnis. Tai padeda išvengti dervos – dentino komplekso suirimo dėl per stiprios demineralizacijos, taip pat sumaţėja laiko sąnaudos dirbant su šiais surišėjais. Nepaisant to, V kartos jungtis yra stipresnė [17]. Geresnis kompozicinės plombos laikomumas pasiekimas atskirai ėsdinant dentiną ir išplaunant rūgštį, todėl saviėsdinančių sistemų rodmenys yra prastesni [14, 15].

1.3. Organinių tirpiklių įtaka dentinui

Gydant dantų šaknų kanalus, įvairių kanalų uţpildymui naudojamų medţiagų dalis lieka ant pulpos kameros dugno ir vainikinės dalies dentino sienelių. Daţniausiai aptinkamas agentas – MDŠKU [6]. Siekiant pašalinti kuo didesnę dalį MDŠKU, naudojami organiniai tirpikliai. Jie ne tik nuvalo dentino paviršių, bet ir uţtikrina gydymo ilgaamţiškumą, pagerindami šaknies kanalo

dezinfekciją. Nepaisant to, surišėjo jungties stiprumas sumaţėja, kadangi tirpikliai pakeičia cheminę dentino sudėtį, tad nuvalius MDŠKU svarbu pašalinti ir tirpiklio liekanas [18]. Nors chloroformas laikomas geriausia tirpinančia priemone, jo vartojimas dėl kancerogeninio poveikio ir toksiškumo audiniams yra uţdraustas, todėl taikomos įvairios alternatyvos. Halotanas, išgrynintas terpentinas, apelsinų aliejus, eteris, ksilenas bei eukaliptolis taip pat naudojami uţpildymo medţiagoms tirpinti. Daugumą šaknų kanalų uţpildų pašalinti gali pušų, eukaliptų ir apelsinų aliejai, kurie yra saugūs. Jie nepasiţymi kancerogeniniu poveikiu ir yra biologiškai suderinami su organizmo audiniais [6]. Pabrėţtina, jog visiškas organinių tirpiklių pašalinimas nuo dentino paviršiaus yra sudėtingas, kadangi dauguma jų yra aliejinio pagrindo. Susidariusi vaškinė plėvelė neleidţia surišėjo monomerams tinkamai penetruoti į kolageno tinklą, taip susilpnindama jungties stiprumą [18].

1.3.1. Ksilenas

Ksilenas yra lakus organinis junginys, benzeno derivatas, daţnai taikomas kanalų pildymui naudojamų medţiagų pašalinimui dėl savo kovalentinių ryšių tarp anglies atomų. Nors yra toksiškas, šis rodiklis maţesnis nei paties benzeno ar chloroformo [6, 18]. Chloroformas sparčiai

(15)

15 tirpdo gutaperčią, tačiau nepašalina visų jos liekanų nuo dentino sienelių. Ksilenas veikia lėčiau, todėl uţtikrina geresnį suminkštintos gutaperčios ir MDŠKU pašalinimą [18]. Uţpildų šalinimo metu, suminkštėjusi konsistencija yra geriau kontroliuojama, nei visiškai suskystėjusi [19]. Ksilenas laikomas efektyvesniu tirpikliu nei chloroformas, eukaliptolis ar apelsinų aliejus, nors pastarasis pasiţymi geresnėmis biosuderinamumo savybėmis [6]. Be to, skirtingai nei kiti agentai, ksilenas geriausiai šalina dervinius šaknų kanalų uţpildus [6, 19, 20].

1.3.2. Apelsinų aliejus

Saldţiojo apelsino (Citrus sinensis) ţievelės ekstraktas yra veiksminga alternatyva potencialiai toksiškiems tirpikliams [6]. Šį aliejų sudaro beveik 90% D-limoneno, kuris yra malonaus kvapo, nekenksmingas aplinkai valiklis. Jis plačiai naudojamas maisto bei parfumerijos pramonėje, dėl patvirtinto praktinio saugumo sparčiai auga naudojimas ir endodontijoje [19]. Kancerogeninės apelsinų aliejaus savybės nėra įrodytos, be to, jis maţiau citotoksiškas. Nors eukaliptų aliejus ir apelsinų aliejus panašiai tirpina medţiagas, pastarasis yra labiau biologiškai suderinamas su organizmo audiniais nei ksilenas, halotanas, chloroformas ar eukaliptolis. Apelsinų aliejus sunkiau įveikia dervinio pagrindo MDŠKU, tačiau poveikis cinko oksido eugenoliniams (ZnOE) uţpildams yra panašus kaip ir chloroformo bei ksileno [6].

1.3.3. Eukaliptų aliejus

Tai distiliuotas aliejus, išgaunamas iš Eucalyptus globulus lapų, o pats Myrtaceae šeimos medis auginamas visame pasaulyje. Pagrindinė aliejaus sudedamoji dalis yra 1,8 – cineolis, kuris pasiţymi antibakterinėmis ir priešuţdegiminėmis savybėmis [6]. Lyginant su chloroformu, įvairių uţpildų (kalcio hidroksido, ZnOE, dervinio pagrindo) skaidymo reikšmės ţenkliai maţesnės. Geresni rezultatai stebimi tik tirpinant ZnOE tipo kanalų uţpildus. Jie turi didelę dalį kanifolijos, kuri uţtikrina geresnės adhezinės savybės. Kanifolija yra augalinė derva, kurią sudaro apie 90%

dervingų rūgščių, ir yra gerai skaidoma endodontijoje naudojamų tirpiklių [21]. Biosuderinamumu eukaliptolis yra pranašesnis uţ chloroformą, tačiau nesusilygina su apelsinų aliejumi. Nors

organinių tirpiklių poveikis gutaperčiai yra panašus, kaip MDŠKU tirpiklis eukaliptolis yra pakankamai silpnas [22].

1.3.4. Etanolis, amil acetatas ir acetonas

Vanduo geba nutraukti vandeningus ryšius tarp kolageninių skaidulų kaip tirpiklis, tačiau dėl ţemo garų slėgio yra apsunkinamas jo pašalinimas nuo dentino paviršiaus po aplikacijos.

Preparavimo liekanų likvidavimui iš dantų šaknų kanalų ir pulpos kameros daţniausiai naudojamas tirpiklis yra 95% etanolis. Sudėtyje esantis vanduo gali turėti įtakos MDŠKU liekanų uţsilaikymui

(16)

16 ant dentino paviršiaus, kadangi vanduo nesimaišo arba nepilnai susimaišo su epoksidine derva. Atlikti tyrimai rodo, jog epoksidinių dervų pagrindu pagaminti kanalų uţpildai pasiţymi ţemais tirpumo vandenyje rodikliais. Yra studijų, teigiančių, kad etanolis geba sustangrinti demineralizuotą dentiną, ir taip išlaikyti tarpskaidulinius tarpus kolageno tinkle [23]. Tuo tarpu amil acetatas yra esteris, tirpstantis eteryje bei etanolyje ir dalinai vandenyje. Jis gerai skaido dervas, todėl efektyviau šalina epoksidinės dervos pagrindą turinčius kanalų uţpildus nei 95% etanolis ir izopropil alkoholis [4]. Acetonas naudojamas kaip tirpiklis dentino surišėjuose ir dėl didelio garavimo pasiţymi

vandenį stumiančiu efektu, kuris padeda pašalinti drėgmės perteklių nuo dentino paviršiaus. Dėl prastų hidratuotų ryšių acetonas negali atstatyti perdţiūvusio kolageno tinklo, skirtingai nei etanolis. Tokio pagrindo surišėjai turėtų būti naudojami taikant drėgno surišimo technikas (kuomet išėsdinus ir išplovus ertmę aiškiai stebimas drėgnas, o ne sausas dentinas). Kai kurie tyrimai teigia, jog sistemos etanolio pagrindu duoda geresnius adhezijos rezultatus, tačiau surišėjai acetono pagrindu rodo panašius ir net geresnius duomenis naudojant drėgnas surišimo metodikas, kadangi acetonas pasiţymi didele vandens pašalinimo galia [23].

1.4. Tirpalai, naudojami kanalų gydyme

Atliekant mechaninį dantų šaknų kanalų paruošimą, dentino droţlės obturuoja kanalo spindį ir didina komplikacijų riziką. Siekiant pagerinti kanalo praeinamumą, jį dezinfekuoti ir išgauti geresnę jungtį su MDŠKU, irigacijai naudojami įvairūs tirpalai bei jų kombinacijos.

1.4.1. Natrio hipochloritas

Natrio hipochlorito (NaOCl) tirpalas naudojamas organinių medţiagų liekanų iš dantų šaknų kanalų pašalinimui. Taikant NaOCl po dentino išėsdinimo rūgštimi, sukeliama kolageninio tinklo deproteinizacija, taip pakeičiamas dentino paviršius ir išgaunama tvirtesnė surišėjo jungtis. Tačiau NaOCl gali iš karto sumaţinti adhezijos stiprumą, sukeldamas oksidacijos reakciją. Naudojant natrio askorbatą su surišimo agentais galima neutralizuoti oksidacinius procesus. Jis nulygina pašiauštą paviršių ir pagerina jungtį su dentinu [24]. NaOCl plačiai vartojamas dėl baktericidinio poveikio, gero kanalų sutepimo, organinių junginių tirpinimo ir maţo paviršiaus įtempimo. Tačiau neišvengiamai keičiamos dentino mehaninės savybės – sumaţėja kietumas, elastingumo modulis ir atsparumas lūţiams. Tirpalas yra nespecifinis proteolitinis agentas, todėl skatina organinių

medţiagų praradimą dentine, ypač I tipo kolageno, kuris yra svarbus struktūriniam dentino

formavimuisi ir mineralinio turinio palaikymui [25]. Atliekant chemomechaninį kanalų paruošimą, NaOCl daţnai naudojamas su etileno diamino tetra acto rūgštimi (EDTA) veiksmingam lipniojo sluoksnio pašalinimui ir mikroorganizmų kiekio kanale sumaţinimui. Vartojant tik NaOCl, apnuoginta neorganinė dalis stabdo tolimesnį dentino ardymą, tačiau kartu su EDTA pašalinamos

(17)

17 tiek organinė, tiek neorganinė dalys, ir sukeliama tarpkanalinio bei vidukanalinio dentino erozija [25, 27].

1.4.2. EDTA

EDTA yra plačiausiai naudojama chelatinė medţiaga endodontijoje įvairiomis koncentracijomis ir kombinacijomis danties šaknies kanale. EDTA pasiţymi geromis antimikrobinėmis ir audinių tirpinimo savybėmis, be to, geba pašalinti lipnųjį sluoksnį [37, 38]. Chelatiniai jonai pašalina kalcį iš šaknies kanalo, reaguodami su hidroksiapatito kristalais. Šių jonų efektyvumas priklauso nuo įvairių veiksnių: kanalo ilgio, dentino kietumo, ekspozicijos laiko, tirpalo įsiskverbimo gylio, medţiagos pH bei koncentracijos [37]. Iš mineralinio audinio pašalinami kalcio jonai, kada yra naudojama tik EDTA. Vykstant neorganiniam tirpinimui, organinė dalis yra skaidymą ribojantysis veiksnys. Norint pašalinti organines medţiagas, naudojamas NaOCl, kuris pagerina neorganinės matricos ekspoziciją ir taip padidina demineralizacijos poveikį. Galima sakyti, jog EDTA skatina ardomąsias NaOCl savybes – EDTA sukeliama šaknų kanalų sienų erozija yra tiesiogiai susijusi su uţsitęsusiu NaOCl vartojimu. Naudojant šių tirpalų kombinaciją, derėtų taikyti maţas

koncentracijas ir trumpą EDTA ekspozicijos laiką [39]. Fosforo rūgštis tirpina ir ardo mineralizuotus paviršius prie savo ţemo pH, tuo tarpu demineralizacija EDTA vyksta prie neutralaus pH per chelatinius dvivalenčius katijonus. EDTA klinikinėje praktikoje pasiţymi didesniu naudingumu nei kiti tirpalai būtent dėl šios savybės ir gebėjimo gerai pašalinti lipnųjį sluoksnį bei atverti dentino kanalėlius [40]. Nors 60 s irigacija su EDTA geba tinkamai pašalinti lipnųjį sluoksnį (30 s nėra pakankamas irigacinis periodas), šis ir ilgesnis ekspozicijos laikas skatina didesnį dentino paviršiaus irimą, todėl EDTA vartojimas neturėtų būti ilgesnis nei 1 min [37].

1.4.3. Chlorheksidinas

Chlorheksidino digliukonatas (CHX) pasiţymi plataus veikimo antibakteriniu poveikiu, todėl naudojamas kaip pagalbinė cheminė medţiaga šaknų kanalų gydyme. Be to, CHX, skirtingai nei NaOCl, nekeičia dentino kolageno vientisumo ir mechaninių savybių. 2% CHX gelis turi

hidroksietilceliuliozinį agentą, kuris yra klampus, labai inertiškas ir tirpus vandenyje. Šios savybės riboja lipniojo sluoksnio formavimąsi lyginant su NaOCl, ir leidţia jį lengvai pašalinti distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. CHX nesukelia morfologinių struktūrinių pokyčių organiniam dentino matriksui ir mechaninėms dentino savybėms, nepaisant to, ar yra vartojamas su, ar be 17% EDTA [26]. Atlikti tyrimai nurodo, jog naudojant CHX gaunami geresni surišėjų stiprumo

rezultatai, nei taikant plovimus NaOCl [26, 27]. CHX paruošia dentino paviršių nesukeldamas gilios ir smarkios kolageninio tinklo demineralizacijos. Taip sudaromos sąlygos tinkamai surišėjo penetracijai į atvertus dentino kanalus ir uţtikrinamas ilgalaikis jungties stiprumas. Kiek kitoks

(18)

18 poveikis stebimas naudojant CHX kaip intrakanalinį medikamentą, kadangi šiuo atveju danties kietųjų audinių ir tirpalo kontaktas uţtrunka ţymiai ilgiau. CHX padengtos kanalo sienos stabdo bet kokį kitų medţiagų skverbimąsi į dentino kanalus. Dėl šios prieţasties sutrinka surišėjo penetracija ir nebepavyksta išgauti geresnės jungties kokybės [27]. Tačiau CHX labiau tinkamas naudoti su saviėsdinančiomis sistemomis, atliekant trijų etapų (CHX, Tubulicid Red (Global Dental Products, Belmoras, Niujorkas, JAV), NaOCl) dezinfekcijos procedūrą. Siekiant apsaugoti dentiną nuo suirimo, rekomenduojama dezinfekuoti prieš surišėjo aplikaciją. Lyginant su V kartos surišėjais, CHX uţtikrina adhezijos tvirtumą tiek kietam, tiek eroduotam dentinui, be to, išvengiama

mikropralaidumo. Taip pat stebimas sumaţėjęs dentino – surišėjo jungties irimas praėjus pirmiems keliems mėnesiams po danties restauravimo [28].

(19)

19

2. MEDŢIAGOS IR METODAI

2.1. Dantų surinkimas tyrimui

Per vieną mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veido ir ţandikaulių

chirurgijos klinikoje surinkti 49 dantys buvo laikomi 0,9% NaCl tirpale (tirpalas keistas 3 kartus kas dešimt dienų nuo pirmojo mėginių uţpilimo). Nustatyti atrankos kriterijai tyrimo grupėms.

Įtraukimo kriterijai:

1. Viršutinio ar apatinio ţandikaulio krūminis (pirmas, antras, trečias) dantis; 2. Intaktinis dantis.

Atmetimo kriterijai:

1. Paţeistas ėduonies dantis; 2. Plombuotas dantis;

3. Endodontiškai gydytas dantis; 4. Stebimas skilimas.

Po atrankos kriterijų tyrimui tinkami buvo 30 dantų, atmesta 19.

2.2. Naudotos medţiagos

Tyrimo metu dantų paruošimui parinktos ir naudotos medţiagos:

1. 36% fosforo „DeTrey ® Conditioner 36“ rūgštis (DENTSPLY International, Veibridţas, JK);

2. „XP BOND™“ surišėjas (DENTSPLY International, Veibridţas, JK);

3. „Ceram•X™ duo+“ kompozicinė plomba (DENTSPLY International, Veibridţas, JK); 4. „AH Plus Jet®“ minkštasis dantų šaknų kanalų uţpildas (DENTSPLY International,

Veibridţas, JK);

5. „AH Plus® Cleaner“ valiklis (DENTSPLY International, Veibridţas, JK).

2.3. Tyrimo metodai

Atrinkti dantys paruošti tyrimui LSMU Dantų ir ţandikaulių ortopedijos klinikoje. Suformavus endodontines ertmes, nugręţti kauburai lygiagrečiai danties cemento – emalio jungties ribai. Norint patikrinti, ar po preparavimo nėra skilimų, dantys apţiūrėti „OPMI pico“ (Carl Zeiss, Jėna,

Vokietija) dentaliniu mikroskopu LSMU Dantų ir burnos ligų klinikoje, tuomet atsitiktiniu atrankos būdu padalinti į tris grupes po 10 kiekvienai, nustatyti bandinių paruošimo kriterijai.

(20)

20 Tyrimo grupės:

 I grupė: rūgštis + surišėjas + kompozicinė plomba (kontrolė);  II grupė: MDŠKU + rūgštis + surišėjas + kompozicinė plomba;

 III grupė: MDŠKU + valiklis + rūgštis + surišėjas + kompozicinė plomba.

Plombuoti dantys išbandyti Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inţinerijos ir dizaino fakulteto laboratorijų centre naudojant „ElectroPuls E10000“ (Instron, Grove, Pensilvanija, JAV) linijinio ir sukamojo judesio, statinių bei dinaminių nuovargio (iki 100Hz daţnis), bandymų sistemą.

2.4. Tyrimo eiga

Išpreparavus dantis, paruošti kiekvienos grupės mėginiai.

I grupė: rūgštis + surišėjas + kompozicinė plomba (kontrolė). Endodontiškai suformuotos ertmės dugnas ir sienos padengtos rūgštimi, ėsdinta 15 s. Rūgščiai pašalinti vykdytas 30 s plovimas distiliuoto vandens srove, dţiovinta 5 s. Ertmė padengta surišėju, palikta 20 s; surišėjo perteklius pašalintas seilių - dulkių atsiurbėju, kietinta 10 s. Pirmasis kompozicinės plombos sluoksnis horizontalus, toliau ertmė uţpildyta sluoksniuojant įstriţai, sluoksniai kietinti po 20 s.

II grupė: MDŠKU + rūgštis + surišėjas + kompozicinė plomba. Endodontiškai suformuotos ertmės dugnas ir įeigos padengtos MDŠKU, palikta 5 min, nuvalyta vatos gumulėliu. Ertmės dugnas ir sienos padengti rūgštimi, ėsdinta 15 s, 30 s plovimas distiliuoto vandens srove, 5 s dţiovinimas; ertmės padengimas surišėju, laikyta 20 s; perteklius atsiurbtas, kietinta 10 s; pirmasis kompozicinės plombos sluoksnis horizontalus, toliau ertmė uţpildyta sluoksniuojant, kietinta po 20 s.

III grupė: MDŠKU + valiklis + rūgštis + surišėjas + kompozicinė plomba. Endodontiškai suformuotos ertmės dugnas ir įeigos padengtos MDŠKU, palaikius 5 min, jis nuvalytas valiklyje pamirkytu vatos gumulėliu ir plauta 5 s vandeniu, dţiovinta. Ertmė padengta rūgštimi, ėsdinta, plauta distiliuoto vandens srove, dţiovinta; ertmė padengta surišėju, palikta 20 s ramybėje, perteklius pašalintas atsiurbėju, kietinta; ertmė uţpildyta sluoksniavimo metodika.

Uţplombavus ertmes, nugręţtos šaknys iki danties tarpušaknio. Toliau iš lėto gręţta link cemento – emalio jungties, kol pasiektas vientisas pulpos kameros dugnas. Suformavus šakninius paviršius (ŠP), lygiagrečiai ţeminti okliuziniai paviršiai (OP), kol buvo pasiektas 4 mm bandinių storis.

(21)

21 Plombinės medţiagos laikomumas prie danties vainikinio dentino patikrintas prastumiant ją nuo ŠP link OP naudojant “Electropuls e10000” bandymų sistemą (1 pav.).

1 pav. Supaprastinta “Electropuls e10000” įrenginio veikimo schema.

Norint tinkamai atlikti eksperimentą ir pritaikyti bandinius prie įrenginio, buvo pagaminta plieninė plokštelė (13mm x 13mm) ir centre išgręţta 7 mm skersmens skylė. Plokštelę fiksavus ties mašinos viduriu, ant jos OP buvo dedami dantys ir pozicionuojami taip, kad kuo didesnė plombos dalis atsidurtų virš plieninės plokštelės skylės. Kiekvienas dantis pateptas klijais, kadangi reikėjo išvengti bet kokio poslinkio stūmokliui palietus ŠP. Stūmimas buvo vykdomas iki visiško

restauracijos prastūmimo arba danties skilimo. Jėgos dydis (N) buvo matuojamas nuo stūmoklio prisilietimo prie danties paviršiaus pradţios iki plombos iškritimo ar danties lūţio – būtent ši reikšmė buvo fiksuojama kaip reikalinga paţeisti jungtį tarp kompozicinės plombos ir danties Bluehill programine įranga.

Gautos reikšmės palygintos taikant dispersinę analizę (ANOVA), neparametrinius Kruskal – Wallis ir Mann – Whitney testus.

(22)

22

3. REZULTATAI

3.1. Programinės įrangos Bluehill duomenys

Kiekvienos dantų grupės plombinės medţiagos prastūmimui reikalinga jėga ir deformacijos buvo tiesiogiai fiksuojami programine įranga Bluehill. Poslinkis milimetrais rodo stūmoklio

pasislinkimą, jei stūmokliui slenkant kinta (didėja) jėga, vadinasi, deformuojasi bandoma medţiaga (dantis, plombuotas kompozicine plomba). I grupėje (kontrolė) uţfiksuotas didţiausias atsparumas gniuţdymo jėgai, kurios vidutinė reikšmė yra 906,88 N (SD 274,62), vidutinis poslinkis (vidutinė stūmoklio poslinkio iki restauracijos prastūmimo reikšmė) maksimalios apkrovos metu 0,41 mm (2 pav.).

2 pav. I grupės bandinių atsparumas gniuţdymo jėgai (N) ir poslinkis (mm).

II grupėje reikėjo maţesnės jėgos jungčiai tarp danties vainikinio dentino ir plombinės medţiagos suardymui (3 pav.). Apkrovos vidurkis šioje grupėje 556,71 N (SD 138,51), vidutinė poslinkio reikšmė maksimalios apkrovos metu 0,24 mm.

(23)

23 III grupės restauracijos prastūmimui reikalingos jėgos dydţiai artimesni kontrolinės grupės reikšmėms, kadangi dvejiems bandiniams buvo reikalinga didesnė nei 1000 N apkrova (II grupėje reikšmės nesiekė 800 N, I grupėje keturi dantys viršijo 1000 N ribą) (4 pav.). Vidutinė jėga III grupėje 831,71 N (SD 404,54), vidutinis poslinkis maksimalios apkrovos metu 0,25 mm.

4 pav. III grupės bandinių atsparumas gniuţdymo jėgai (N) ir poslinkis (mm).

Visų tyrimo grupių jėgų reikšmės pateiktos 5 pav. Pagal stulpelių rodmenis aišku, jog I grupės atsparumas apkrovai geriausias, o II grupės prasčiausias (nevalytas MDŠKU).

5 pav. Jėgos reikšmės tarp visų tyrimo grupių.

0 200 400 600 800 1.000 1.200 1.400 1.600 1.800 2.000

I grupė II grupė III grupė

Jė ga [N ] 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

(24)

24 Stūmoklio poslinkis mm apkrovos metu rodo, kiek turėjo nusileisti stūmoklis, kad kompozicinė plomba būtų prastumta pro dantyje suformuotą ertmę. Kadangi stūmokliui slenkant didėjo jėga, buvo deformuojama bandomoji medţiaga. Pagal 6 pav. rodmenis aišku, kad I grupėje poslinkis buvo didţiausias, vadinasi, restauracija buvo atsparesnė deformacijai ir atlaikė didesnę apkrovą iki prastūmimo. II grupėje atsparumas spaudimui buvo maţiausias.

6 pav. Stūmoklio poslinkis maksimalios apkrovos metu. 3.2. Statistinės analizės duomenys

Gauti rezultatai palyginti taikant dispersinę analizę norint patikrinti, ar skirtumai tarp grupių yra statistiškai reikšmingi. Kadangi ANOVA rodmenys reikšmingi, atlikti neparametriniai Kruskal – Wallis ir Mann – Whitney testai imčių skirstinių įvertinimui. Norint išsiaiškinti, ar skirtingos visų trijų grupių mėginių ŠP ir OP plotų reikšmės turi įtaką apkrovos dydţiui, taip pat buvo atliktas Kruskal – Wallis bei One – sample Kolmogorov – Smirnov testai.

Apskaičiavus I, II ir III grupių plombinių medţiagų plotus ŠP ir OP, taikytas Kolmogorov – Smirnov testas, kur α = 0,05. Gauta ŠP reikšmė p = 0,992, OP p = 0,729 (α = 0,05). Dideli parametrinės dispersinės analizės statistinio reikšmingumo įverčiai (ŠP p = 0,441 > 0,05, OP p = 0,441 > 0,05) rodo, jog nei vienos iš trijų grupių plotų vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo kitų grupių vidurkių. Pagal neparametrinį Kruskal – Wallis testą gauta ŠP p = 0,55 > 0,05, OP p = 0,549 > 0,05.

Tyrimo grupių apkrovos dispersinės analizės lentelė parodo, kad bent vienos grupės jėgos vidurkis statistiškai reikšmingai skiriasi nuo kitų grupių (p = 0,031 < 0,05). Norint nustatyti, tarp

0,00 0,10 0,20 0,30 0,40 0,50 0,60 0,70 0,80 0,90

I grupė II grupė III grupė

P osli n k is m m 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

(25)

25 kurių konkrečiai, naudotas Post Hoc testas (Lentelė Nr. 1). Kruskal – Wallis testo rodmenys p = 0,012 < 0,05.

Lentelė Nr. 1. Post Hoc testo reikšmių tarp grupių palyginimas.

Grupė Grupė P reikšmė

I grupė (kontrolė) II nevalytas MDŠKU III valytas MDŠKU

0,013 0,571 II grupė – nevalytas

MDŠKU

I kontrolė

III valytas MDŠKU

0,013 0,046 III grupė – valytas MDŠKU I kontrolė

II nevalytas MDŠKU

0,571 0,046

*MDŠKU – minkštasis dantų šaknų kanalų uţpildas, P – statistinis reikšmingumo lygmuo Atlikus Mann – Whitney testą tarp skirtingų grupių gautas reikšmingas skirtumas tarp I ir II grupių (p – reikšmė = 0,007 < 0,05), II ir III grupių (p = 0,028 < 0,05). Statistiškai nereikšmingas skirtumas matomas tarp I ir III grupės (p = 0,326 > 0,05).

(26)

26

4. DISKUSIJA

Gauti rezultatai rodo, jog skirtingas dentino paruošimas turi įtakos plombinės medţiagos adhezijai prie dentino, taip patvirtindami jau atliktus tyrimus [4 - 7]. Ertmėje paliktas MDŠKU stabdo surišėjo penetraciją į dentino kanalėlius ir taip neuţtikrina tvirtos jungties tarp danties audinių ir restauracinės medţiagos, tačiau uţpildo nuvalymas atstato surišėjo savybes.

Šio tyrimo metu naudotas „AH Plus Jet®“ epoksidinės dervos pagrindo MDŠKU plačiai taikomas endodontijoje dėl savo biologinių ir fiziko – cheminių savybių. Prekyboje uţpildas

pateikiamas dviejų pastų forma: A pastą sudaro bisfenol–A ir bisfenol–F epoksidinės dervos, kalcio volframatas, cirkonio oksidas, silicio dioksidas ir geleţies oksido pigmentai; B pastoje yra dibenzil diamino, amino adamantano, triciklodekano diamino, kalcio volframato, cirkonio oksido, silicio dioksido ir silikoninės alyvos. Po dantų šaknų kanalų uţpildymo būtina pašalinti AH Plus liekanas nuo ertmės sienelių, tačiau tai gali būti sunku padaryti dėl chemiškai sudėtingos uţpildo struktūros. Priešingu atveju AH Plus likučiai gali neigiamai paveikti surišėjo skverbimąsi į dentino kanalėlius, tarpkolageninius tarpus, ir taip slopinti optimalaus hibridinio sluoksnio formavimąsi. Be to, galimas bakterijų prasiskverbimas į pulpos kamerą [4, 5]. Kuga et al. (2013) naudojo izopropil alkoholį, 95% etanolį, amil acetatą ir acetoną MDŠKU pašalinimui, tačiau paaiškėjo, jog visiškai nuvalyti uţpildo nuo dentino paviršiaus nesugebėjo nei vienas tirpiklis ir nei vienas metodas neatkūrė surišėjo jungties prie švaraus dentino stiprumo [5].

Teigiama, jog endodontinio gydymo sėkmingumas bei ilgaamţiškumas priklauso ir nuo MDŠKU kietėjimo laiko [29]. Vienmomenčio atstatymo metu kanalų uţpildas nespėja sukietėti, todėl tik uţteršia dentino paviršių ir taip turi neigiamos įtakos surišėjo savybėms. Geresni adhezijos rezultatai gaunami bent po septynių dienų, kada leidţiama MDŠKU tinkamai sukietėti, taip

sumaţinant dentino paviršiaus taršos riziką. Be to, laiko tarpas pagerina šaknies viršūnės uţdarymą ir stabdo skysčių bei mikroorganizmų judėjimą vainikine kryptimi. Tai ypač aktualu norint

sustiprinti šaknis kaiščiais, kadangi to paties vizito metu dantų šaknų kanalai yra padengiami nesukietėjusiu MDŠKU nuo viršūninės srities per visą kanalo ilgį. Uţpildo pernešimas vyksta sauskaisčiais, siekiant pašalinti drėgmę iš kanalo, ar vienkartiniais aplikatoriais, kada norima šaknų sienas padengti surišėju. Kaiščių cementavimui reikalingas surišėjo stiprumas taip pat geresnis praėjus bent savaitei po endodontino gydymo, nei cementuojant iš karto po dantų šaknų kanalų uţpildymo gutaperčia [29].

Lyginant II ir III grupes matyti, jog pašalinus MDŠKU valikliu, surišėjo savybės yra smarkiai pagerinamos ir tampa artimos švaraus dentino rodmenims, kadangi statistiškai negautas reikšmingas rezultatas tarp I ir III grupių (kontrolė ir valytas MDŠKU). Šiame tyrime naudotas „AH Plus®

(27)

27 Cleaner“ valiklis susideda iš etanolio, tretinio butanolio ir vandens. Nors tretinis butanolis, patekęs į akis ar ant odos, gali turėti dirginantį poveikį, sudėtyje su kitais agentais pasiţymi geromis

tirpinimo savybėmis. Lyginant su etanoliu, jis išsiskiria didesniu stabilumu ir biosuderinamumu, sustiprina surišėjo dervų poveikį ir taip pagerina hibridinio sluoksnio atsparumą [30]. Tačiau valikliai gali koreguoti cheminę dentino sudėtį. Padidinę kalcio ir fosforo kiekius lipniuoju sluoksniu nepadengtuose paviršiuose, valikliai turi neigiamos įtakos surišėjų skvarbai ir jungties stiprumui [5].

Maţesnės kontrolinės ir valyto MDŠKU grupių reikšmės gali būti stebimos dėl netinkamo dentino paruošimo. Ėsdinimas buvo vykdomas 15 s ir ne ilgiau pagal gamintojų instrukcijas ir dentino ėsdinimo protokolą, tačiau įtakos galėjo turėti dţiovinimas oro srove. Nors paviršius nebuvo ryškiai perdţiovintas, drėgmės poţymių taip pat nebuvo stebima. Per ilgai naudojant oro srovę, išėsdintas ir demineralizavęs kolageno tinklas sugriūva, kanalėliuose sulaikomas vanduo. Dėl šios prieţasties surišėjas negali tinkamai penetruoti į dentiną ir silpnina kompozicinės restauracijos laikomumą. Jei paviršius paliekamas per šlapias, kolageno tinklas išbrinksta ir tarpskaiduliniai tarpai sumaţėja, todėl optimalus dentino drėgmės išlaikymas tampa sunkiu uţdaviniu [23]. Norint pagerinti surišėjo savybes, siūloma ne dţiovinti dentiną oro srove, bet šalinti vandens perteklių vatos gumulėliu. Ši technika išlaiko tinkamą drėgmės kiekį ir sukuria puikias sąlygas adhezyvo skverbimuisi į kolageno tinklą. Be to, didina jungties stiprumą lyginant su dţiovinimu oro srove, nesvarbu, naudojami acetono, vandens ar vandens/etanolio pagrindu pagaminti surišėjai [23].

Dar vienas agentas, sugebantis pagerinti dervos ir dentino jungtį bei hibridinio sluoksnio kokybę, yra dimetilsulfoksidas (DMSO), kuris pasiţymi geru skverbimusi į biologinius paviršius ir audinius [34]. Atlikti tyrimai teigia, jog DMSO gali padidinti surišėjo skverbimąsi į apnuogintą kolageno matriksą ir taip pagerinti tiek vienmomenčio, tiek ilgalaikio surišimo stiprumo reikšmes [35, 36]. Tirpiklių liekanos hibridiniame sluoksnyje maţina adheziją tarp danties audinių ir surišimo sistemos, todėl prieš polimerizaciją rekomenduojama pašalinti tirpiklių perteklių jį išgarinant. Tačiau garinimas nesugeba visiškai pašalinti tirpiklių, turinčių aukštą garų slėgį. Jie gali praskiesti monomerų koncentraciją bei atskirti didėjančias polimerų grandines, taip formuodami poringas, pralaidţias zonas. DMSO turi ţemą garų slėgį, ir taikant DMSO – drėgno surišimo metodiką, per ir po adhezyvo aplikacijos, demineralizuotas dentinas išlieka prisotintas DMSO. Be to, šis agentas nesukelia pralaidţių zonų formavimosi hibridiniame sluoksnyje tiek V kartos, tiek saviėsdinantiems surišėjams. Naudojant netgi maţas koncentracijas DMSO, laikomumo reikšmės ir ilgalaikis

hibridinio sluoksnio stabilumas yra ţymiai geresni, nei jo netaikant [34]. DMSO nepasiţymi toksinėmis savybėmis ir gerai sąveikauja su vandeniu ir kitais daţniausiai naudojamais tirpikliais surišėjuose. Peršasi išvada, jog DMSO būtų galima inkorporuoti į jau esamas surišimo sistemas ir

(28)

28 taip uţtikrinti restauracijų adhezijos ilgaamţiškumą. Būtų įdomu pakartoti bandymą įvedant DMSO – drėgno surišimo grupę, įtrinant 50% DMSO vandens pagrindu į išėsdintą dentiną, kadangi ši metodika ypatingai sustiprina surišėjo savybes V kartos adhezyvinėse sistemose vienmomenčio atstatymo metu [36].

„XP BOND™“ surišėjas, naudotas šiame tyrime, geba jungtis ir su sausu, ir su drėgnu dentinu. Ši ėsdinimo ir plovimo reikalaujanti adhezyvinė sistema paremta tretinio butanolio pagrindu ir susideda iš trijų hidrofilinių monomerų: fosforo rūgšties, modifikuotos akrilato dervos (PENTA), 2–hidroksietilmetakrilato (HEMA) ir karboksirūgšties, modifikuotos dimetakrilatu (TCB derva), kurie padidina susijungimą su dentinu ir emaliu. PENTA ir TCB yra adhezijos aktyvatoriai, skatinantys cheminių ryšių tarp monomerų ir danties audinių susidarymą. HEMA gerina surišėjo dervines savybes ir maţina garavimą, uretano dimetakrilatas (UDMA) uţtikrina hibridinio sluoksnio tvirtumą. Jo molekulinė grandinė lemia geresnę sąveiką su vandeniu ir surišėjais, taip sukurdama panašų poveikį tiek sausam, tiek šlapiam dentinui [30]. Formuojantis ryšiams tarp kalcio fosfato darinių iš dentino mineralinio apatito ir surišėjo fosfato esterių, susidaro cheminė jungtis tarp XP BOND ir demineralizuoto dentino. Surišėjai, į kurių sudėtį įeina tretinis butanolis, pasiţymi didesnėmis jungties stiprumo reikšmėmis, nei savo sudėtyje turintys acetono ar etanolio. Taip yra dėka cheminės XP BOND sudėties – dėl tretinės grupės butanolis nereaguoja su dervomis taip, kaip etanolis. Tyrimai in vitro parodė, jog dviejų ţingsnių pilno ėsdinimo surišėjai, turintys tretinio butanolio (XP BOND), geriau uţpildo dentino kanalėlius nei acetono ar etanolio pagrindo sistemos [23].

Tinkama vainikinė restauracija yra ne ką maţiau svarbi sėkmingo endodontinio gydymo sąlyga. Nevisiškai uţdarius viršūninę šaknies dalį, sukuriama terpė viršūninio apydančio audinių skysčių ir bakterijų patekimui į danties šaknies kanalą. Tačiau šaknies viršūnės sandarumą neigiamai paveikti gali ir nekokybiška ar prarasta vainikinė restauracija. Jungtis tarp danties ir atkūrimui naudotos medţiagos gali būti suardyta skilus ar lūţus danties audiniams, netekus laikinam uţpildymui taikytų priemonių, atsiradus kraštiniam galutinės restauracijos nesandarumui ar išsivysčius antriniam kariesui [31, 32]. Nepaisant viršūninio mikropralaidumo, vis daugiau dėmesio skiriama sandariam vainikinės dalies uţdarymui iš karto po endodontinio gydymo. Sėkmės atveju uţtikrinamas

veiksmingas uţdegiminių viršūninio apydančio audinių gijimas. Vainikų atstatymui taikomos įvairios medţiagos: stiklo jonomeriniai cemetai (SJC), kompozitai, biodentinas ar amalgamos. Daţniausiai naudojami kompozitai, kadangi jie pasiţymi geromis estetinėmis savybėmis ir gali sustiprinti esantį dantį dėl gero susirišimo su jo audiniais [32]. Dar vienas būdas išvengti vainikinio mikropralaidumo – vidinės angos barjerai, kurie sukuriami pašalinus apie 2 mm kanalų uţpildymui naudotos medţiagos, pakeičiant ją adhezyvinėmis sistemomis (CoroSeal, Ivoclar Vivadent, Šanas,

(29)

29 Lichtenšteinas), skirtoms būtent įeigų izoliacijai. Uţdarymui naudojami takieji kompozitai, vagelių silantai ar polikarboksilatiniai cementai [33]. Šiai technikai taikomos medţiagos turi būti lengvai pernešamos ir kontroliuojamos, rištis su danties audiniais ir apsaugoti nuo mikropralaidumo. Be to, jos privalo skirtis nuo natūralios danties sudėties ir nesąveikauti su galutine restauracija. Atlikti tyrimai rodo, jog taikant šį metodą ţenkliai sumaţėja pralaidumo tikimybė, išvengiama vainiko spalvos pokyčių ir sukuriamos tinkamos sąlygos galutinės restauracijos adhezijai prie danties audinių [33].

Gauti rezultatai visose trijose grupėse galėjo priklausyti nuo skirtingų ŠP ir OP kompozicinių plombų diametrų, tačiau statistiškai reikšmingai plotų vidurkių reikšmės nesiskyrė (ŠP p = 0,441 > 0,05, OP p = 0,441 > 0,05). Tai rodo, jog reikalingos jėgos dydis restauracijos prastūmimui pro suformuotą ertmę nepriklausė nuo plombos ploto. Ypač didelė ir maţa reikšmės III grupėje (1796.71 N ir 232.39 N) galėjo atsirasti dėl nuokrypių bandinių paruošimo metu (ėsdinta ar dţiovinta keliomis sekundėmis ilgiau ar trumpiau), tačiau visi etapai vykdyti grieţtai matuojant laiką chronometru. Nors paruošus ertmes sienelės buvo nušlifuotos cilindriniais grąţtais per visą ertmės gylį, išlieka preparavimo netikslumų ir neigiamų taškų susiformavimo tikimybė. Siekiant išvengti reikšmių iškraipymo ir tikslesnių rezultatų, derėtų pakartoti bandymą su didesnėmis imtimis, taip pat palyginti MDŠKU įtaką surišėjui ir kompozitui ne vienmomenčio atstatymo metu, leidţiant šaknų uţpildui tinkamai sukietėti. Epoksidinės dervos pagrindu pagamintas MDŠKU pasiţymi bene geriausiomis uţpildo savybėmis, todėl būtų naudinga patikrinti kelių skirtingų tirpiklių poveikį jo pašalinimui nuo dentino paviršiaus, įvertinant ir tokių pagalbinių agentų kaip DMSO panaudojimą, kadangi endodontinio gydymo metu uţpildo neišvengiamai patenka ties kanalų įeigomis, kur dėl sudėtingesnės dentino struktūros ypatingai sunku išgauti gerą danties audinių ir adhezyvo jungtį. Turi būti įvertintos visos alternatyvos, sugebančios padėti išvengti surišimo klaidų ir mikropralaidumo. Statistiškai nesiskyrusios I ir III grupės rodo, jog pašalinus MDŠKU valikliu, galima atkurti dentino paviršių, tinkamą surišėjo penetracijai, ir išgauti aukštas adhezijos stiprumo reikšmes. Taip pat derėtų įvertinti drėgno dentino paruošimo metodikas geresniam restauracijos susirišimui su danties audiniais.

Padėka: Didelė padėka skiriama KTU, Mechanikos inţinerijos ir dizaino fakulteto,

Deformuojamų kūnų mechanikos katedros vedėjui doc. dr. Pauliui Griškevičiui ir Gamybos inţinerijos katedros vedėjui doc. dr. Kazimierui Juzėnui uţ pagalbą plėtojant bandymo idėjas, jų realizavimą bei darbą „ElectroPuls E10000“ linijinio ir sukamojo judesio, statinių bei dinaminių nuovargio (iki 100Hz daţnis), bandymų sistema.

(30)

30 LSMU, Medicinos akademijos, Odontologijos fakulteto, Dantų ir burnos ligų klinikos

mokomosios laboratorijos administratorei Irenai Nedzelskienei uţ pagalbą suklasifikuojant ir analizuojant gautas tyrimo reikšmes.

(31)

31

IŠVADOS

Pagal gautus tyrimo duomenis:

1. Geriausiomis surišimo savybėmis pasiţymi kanalų uţpildais ir tirpikliais neuţterštas dentino paviršius. MDŠKU smarkiai pablogina surišėjo adheziją;

2. Pašalinus MDŠKU valikliu, gaunama geresnė adhezija nei nenuvalyto dentino paviršiaus; 3. MDŠKU valiklis geba atkurti adhezines reikšmes, artimas neuţteršto dentino paviršiaus

(32)

32

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Gauti tyrimo duomenys rodo, jog tiesioginio atstatymo metu MDŠKU pablogina surišėjo savybes. Endodontinio gydymo metu ant pulpos kameros dugno ir sienų patekusio MDŠKU pašalinimui rekomenduojama naudoti kanalų uţpildo valiklį, kuris pagerina surišėjo skverbimąsi į dentiną.

(33)

33

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Qanungo A, Aras MA, Chitre V, Mysore A, Amin B, Daswani SR. Immediate dentin sealing for indirect bonded restorations. J Prosthodont Res 2016 Oct;60(4):240-249. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27131858

2. Frassetto A, Breschi L, Turco G, Marchesi G, Di Lenarda R, Tay FR, Pashley DH, Cadenaro M. Mechanisms of degradation of the hybrid layer in adhesive dentistry and therapeutic agents to improve bond durability--A literature review. Dent Mater. 2016 Feb;32(2):e41-53. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26743967

3. Bronzato JD, Cecchin D, Miyagaki DC, de Almeida JF, Ferraz CC. Effect of cleaning methods on bond strength of self-etching adhesive to dentin. J Conserv Dent. 2016 Jan-Feb;19(1):26-30.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26957789

4. Kuga MC, Faria G, Rossi MA, do Carmo Monteiro JC, Bonetti-Filho I, Berbert FL, Keine KC, Só MV. Persistence of epoxy-based sealer residues in dentin treated with different chemical removal protocols. Scanning. 2013 Jan-Feb;35(1):17-21.

5. Topçuoğlu HS, Demirbuga S, Pala K, Cayabatmaz M, Topçuoğlu G. The bond strength of adhesive resins to AH plus contaminated dentin cleaned by various gutta-percha solvents. Scanning. 2015 Mar-Apr;37(2):138-44.

6. Kumar Yadav H, Kumar Yadav R, Chandra A, Thakkar RR. The effectiveness of eucalyptus oil, orange oil, and xylene in dissolving different endodontic sealers. J Conserv Dent. 2016 Jul-Aug; 19(4): 332–337.

URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4979279

7. Demırbuga S, Pala K, Topçuoğlu HS, Çayabatmaz M, Topçuoğlu G, Ucar EN. Effect of different gutta-percha solvents on the microtensile bond strength of various adhesive systems to pulp chamber dentin. Clin Oral Investig. 2017 Mar;21(2):627-633. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27480620

8. Lin HP, Lin J, Li J, Xu JH, Mehl C. In vitro remineralization of hybrid layers using biomimetic analogs. J Zhejiang Univ Sci B. 2016 Nov.;17(11):864-873.

9. Tjäderhane L, Nascimento FD, Breschi L, Mazzoni A, Tersariol IL, Geraldeli S, Tezvergil-Mutluay A, Carrilho MR, Carvalho RM, Tay FR, Pashley DH. Optimizing dentin bond

(34)

34 durability: control of collagen degradation by matrix metalloproteinases and cysteine

cathepsins. Dent Mater. 2013 Jan;29(1):116-35.

10. Tjäderhane L, Carrilho MR, Breschi L, Tay FR, Pashley DH. Dentin basic structure and composition – an overview. Endodontic Topics. 2012;20:3–29.

11. Tjäderhane L, Haapasalo M. Dentin-pulp border: dynamic interface between hard and soft tissues. Endodontic Topics. 2012;20:52–84.

12. Talungchit S, Jessop JL, Cobb DS, Qian F, Geraldeli S, Pashley DH, Armstrong SR. Ethanol-wet bonding and chlorhexidine improve resin-dentin bond durability: quantitative analysis using raman spectroscopy. J Adhes Dent. 2014 Oct;16(5):441-50.

13. Tezvergil-Mutluay A, Mutluay M, Seseogullari-Dirihan R, Agee KA, Key WO, Scheffel DLS, Breschi L, Mazzoni A, Tjäderhane L, Nishitani Y, Tay FR, Pashley DH. Effect of Phosphoric Acid on the Degradation of Human Dentin Matrix. J Dent Res. 2013 Jan; 92(1): 87–91.

14. Deepa VL, Damaraju B, Priyadharsini BI, Subbarao VV, Raju KRK. Comparative

Evaluation of Microshear Bond Strength of 5th, 6th and 7th Generation Bonding Agents to Coronal Dentin Versus Dentin at Floor of Pulp Chamber: An In vitro Study. J Int Oral Health. 2014 Sep-Oct; 6(5): 72–76.

15. Lorenzoni E, Silva F, Pamato S, Kuga MC, Só MV, Pereira JR. Bond strength of adhesive resin cement with different adhesive systems. J Clin Exp Dent. 2017 Jan 1;9(1):e96-e100. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/28149471

16. Yoshida Y, Yoshihara K, Nagaoka N, Hayakawa S, Torii Y, Ogawa T, Osaka A, Meerbeek BV. Self-assembled Nano-layering at the Adhesive interface. J Dent Res. 2012

Apr;91(4):376-81.

17. Haruyama A, Kameyama A, Kato J, Takemoto S, Oda Y, Kawada E, Takahashi T,

Furusawa M. Resin Bonding of Self-Etch Adhesives to Bovine Dentin Bleached from Pulp Chamber. Biomed Res Int. 2016;2016:1313586. Epub 2016 Sep 26.

18. Nasim I, Neelakantan P, Subbarao CV. Effect of gutta-percha solvents on the bond strength of two resin-based sealers to root canal dentin. Acta Odontol Scand. 2014 Jul;72(5):376-9. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24255957

(35)

35 19. Mushtaq M, Masoodi A, Farooq R, Yaqoob Khan F. The dissolving ability of different

organic solvents on three different root canal sealers: in vitro study. Iran Endod J. 2012 Fall;7(4):198-202. Epub 2012 Oct 13.

20. Shenoi PR, Badole GP, Tarachand R. Evaluation of softening ability of Xylene & Endosolv-R on three different epoxy resin based sealers within 1 to 2 minutes - an in vitro study. Restor Dent Endod. 2014 Feb; 39(1): 17–23. Published online 2014 Jan 20.

21. Alzraikat H, Taha NA, Hassouneh L. Dissolution of a mineral trioxide aggregate sealer in endodontic solvents compared to conventional sealers. Braz Oral Res. 2016;30. Epub 2016 Feb 23.

22. Khedmat S, Hashemi A, Dibaji F, Kharrazifard MJ. Effect of Chloroform, Eucalyptol and Orange Oil Solvents on the Microhardness of Human Root Dentin. J Dent (Tehran). 2015 Jan; 12(1): 25–30.

23. Irmak Ö, Baltacıoğlu İH, Ulusoy N, Bağış YH. Solvent type influences bond strength to air or blot-dried dentin. BMC Oral Health. 2016 Aug 22;16(1):77.

24. Juneja R, Duhan J, Tewari S, Sangwan P, Bhatnagar N. Effect of blood contamination and decontamination protocols on acetone-based and ethanol-based total etch adhesive systems. J Esthet Restor Dent. 2014 Nov-Dec;26(6):403-16.

25. Hillesheim LC, Hoffmann JB, Schuldt DP, Tedesco M, Bortoluzzi EA, Teixeira CS. Intracanal Irrigating Solutions Prior to Calcium Hydroxide Medication and Its Effects on Root Dentin Strength. Braz Dent J. 2017 Jan-Feb;28(1):46-50.

26. Fuzinatto RN, Farina AP, Souza MA, Miyagaki DC, Randi Ferraz CC, Cecchin D. Effects of an endodontic auxiliary chemical substance on the bond strength of two methacrylate-based endodontic sealers to dentin. Microsc Res Tech. 2017 Feb 8.

27. Zare Jahromi M, Barekatain M, Ravanbod S, Ranjbarian P, Kousehlar S. Comparison of Endodontic Medicaments on Bond Strength of Fiber Post to Root Dentin Using Resin Cement. J Dent (Shiraz). 2017 Mar;18(1):56-60.

(36)

36 28. Kimyai S, Pournaghi-Azar F, Naser-Alavi F, Salari A. Effect of disinfecting the cavity with

chlorhexidine on the marginal gaps of Cl V giomer restorations. J Clin Exp Dent. 2017 Feb 1;9(2):e202-e206.

29. Mesquita GC, Veríssimo C, Raposo LH, Santos-Filho PC, Mota AS, Soares CJ. Can the cure time of endodontic sealers affect bond strength to root dentin? Braz Dent J.

2013;24(4):340-3.

30. Alves GC, Sobral APV. Evaluation of Biocompatibility of an Etch-and-Rinse Adhesive System Based in Tertiary Butanol Applied in Deep Cavity. Open Dent J. 2015; 9: 168–173. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4484345

31. Shetty KV, Jhajharia K, Chaurasia VR, Jhamb A, Rohra V, Sharma AM. An in vitro evaluation of the effect of dentin deproteinization on coronal microleakage in

endodontically treated teeth. J Int Soc Prev Community Dent. 2014 Dec;4(Suppl 3):S187-92.

32. Yavari HR, Samiei M, Shahi S, Aghazadeh M, Jafari F, Abdolrahimi M, Asgary S. Microleakage Comparison of Four Dental Materials as Intra-Orifice Barriers in Endodontically Treated Teeth. Iran Endod J. 2012 Winter; 7(1): 25–30.

33. Bayram HM, Çelikten B, Bayram E, Bozkurt A. Fluid flow evaluation of coronal

microleakage intraorifice barrier materials in endodontically treated teeth. Eur J Dent. 2013 Jul-Sep; 7(3): 359–362.

34. Stape TH, Tjäderhane L, Tezvergil-Mutluay A, Yanikian CR, Szesz AL, Loguercio AD, Martins LR. Dentin bond optimization using the dimethyl sulfoxide-wet bonding strategy: A 2-year in vitro study. Dent Mater. 2016 Dec;32(12):1472-1481.

35. Tjäderhane L, Mehtälä P, Scaffa P, Vidal C, Pääkkönen V, Breschi L, Hebling J, Tay FR, Nascimento FD, Pashley DH, Carrilho MR. The effect of dimethyl sulfoxide (DMSO) on dentin bonding and nanoleakage of etch-and-rinse adhesives. Dent Mater. 2013

Oct;29(10):1055-62.

(37)

37 36. Stape TH, Tjäderhane L, Marques MR, Aguiar FH, Martins LR. Effect of dimethyl

sulfoxide wet-bonding technique on hybrid layer quality and dentin bond strength. Dent Mater. 2015 Jun;31(6):676-83.

37. De Castro FP, Pinheiro SL, Duarte MA, Duque JA, Fernandes SL, Anchieta RB, da Silveira Bueno CE. Effect of time and ultrasonic activation on ethylenediaminetetraacetic acid on smear layer removal of the root canal. Microsc Res Tech. 2016 Nov;79(11):1062-1068. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27535641

38. Farshad M, Abbaszadegan A, Ghahramani Y, Jamshidzadeh A. Effect of Imidazolium-Based Silver Nanoparticles on Root Dentin Roughness in Comparison with Three Common Root Canal Irrigants. Iran Endod J. 2017 Winter;12(1):83-86.

39. Wagner MH, da Rosa RA, de Figueiredo JA, Duarte MA, Pereira JR, Só MV. Final

irrigation protocols may affect intraradicular dentin ultrastructure. Clin Oral Investig. 2016 Nov 25.

40. Sadanand K, Vandana KL. Effects of Tetracycline, EDTA and Citric Acid Application on Nonfluorosed and Fluorosed Dentin: An In Vitro Study. Open Dent J. 2016 Apr 8;10:109-16.

(38)

38