1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLU UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
MEDICINOS FAKULTETAS
NEONATOLOGIJOS KLINIKA
BEATRIČĖ GRUNDULAITĖ
NEIŠNEŠIOTŲ NAUJAGIMIŲ ANTROPOMETRINIŲ DUOMENŲ KITIMAS PIRMAISIAIS KOREGUOTO AMŽIAUS METAIS
BAIGIAMASIS MAGISTRO DARBAS
Darbo vadovas: Prof. dr. Dalia Stonienė
KAUNAS
2
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA ... 7
3. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 7
4. SANTRUMPOS ... 8
5. SĄVOKOS ... 9
6. ĮVADAS ... 10
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 11
8. LITERATŪROS APŽVALGA ... 12
8.1. Neišnešiotas naujagimis ... 12
8.2. Antropometrija ... 12
8.3. Neišnešiotų naujagimių augimas ... 13
8.4. Žindymo ir motinos pieno nauda ... 13
8.5. Donorinio motinos pieno bankas ... 14
8.6. Motinos pieno papildai ... 15
8.7. Adaptuoti pieno mišiniai skirti neišnešiotiems naujagimiams ... 15
9. TYRIMO METODIKA ... 17
10.
REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 1910.1. Tiriamųjų charakteristika ... 19
10.2. Antropometrinių duomenų kitimas pagal gestacinio amžiaus grupes ... 19
10.3. Antropometrinių duomenų kitimas pagal gimimo svorio grupes ... 22
11. IŠVADOS ... 25
3
1. SANTRAUKA
Autorius: Beatričė Grundulaitė Darbo vadovas: Prof. dr. Dalia Stonienė
Darbo pavadinimas: Neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų kitimas pirmaisiais koreguoto amžiaus metais.
Darbo tikslas: Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių, gimusių ≤32 sav. gestacijos amžiaus,
antropometrinių duomenų kitimą pirmaisiais gyvenimo metais iki donorinio motinos pieno banko įsteigimo ir po donorinio motinos pieno banko įsteigimo.
Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų (galvos apimties, ūgio, svorio) 3, 6, 9, 12 mėn. koreguoto amžiaus kitimą 2015 m. ir 2019 m., suskirsčius pagal dvi gestacijos amžiaus grupes: I grupė - ypač neišnešioti, II grupė - labai neišnešioti naujagimiai.
2. Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų 3, 6, 9, 12 mėn. koreguoto amžiaus kitimą 2015 m. ir 2019 m. ir palyginti suskirsčius pagal tris gimimo svorio grupes: I grupė - ypač mažo gimimo svorio, II grupė - labai mažo gimimo svorio ir III grupė - mažo gimimo svorio naujagimiai.
Darbo metodika: Atliktas retrospektyvusis tyrimas, į kurį įtraukti visi naujagimiai, ≤32 savaičių
gestacinio amžiaus, lankęsi LSMUL Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete 2015 m. ir 2019 m. Pirma grupė – 2015 metai lankęsi Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete prieš DMPB, antra grupė – 2019 metais po DMPB atidarymo. Tyrimui atrinktos 104 asmens ambulatorinės sveikatos istorijos. Buvo analizuotos asmens ambulatorinės sveikatos istorijos E025/a forma. Buvo vertinamas naujagimio gestacinis amžius, svoris, lytis, antropometriniai duomenys: ūgis, svoris, galvos apimtis 3, 6, 9 ir 12 KA mėnesiais. Tiriamieji pagal gestacinį amžių suskirstyti į dvi grupes: I grupė - ypač neišnešiotas naujagimis- gestacinis amžius <28 savaičių; II grupė – labai neišnešiotas naujagimis- gestacinis amžius 28 - 32 savaičių. Taip pat tiriamieji į grupes suskirstyti pagal gimimo svorį (GS) į 3 grupes: I grupė <1000 g ypač mažas gimimo svoris; II grupė 1000 g - 1499 g labai mažas gimimo svoris; III grupė- 1500 g – 2499 g mažas gimimo svoris.
Tyrimo rezultatai: Tyrime iš viso analizuotos 104 ambulatorinės sveikatos istorijos E025/a forma. Iš
tiriamųjų 47% (n = 49) vyriškos lyties naujagimiai ir 53 % (n = 55) moteriškos lyties naujagimiai, 34 naujagimiai buvo <1000 g gimimo svorio, 47 naujagimiai buvo 1000 - 1499 g gimimo svorio ir 23 naujagimiai buvo 2499 - 1500g gimimo svorio. Atliktame tyrime palyginti antropometriniai rodikliai, svorio, ūgio ir galvos apimties vidurkiai pirmaisiais koreguoto amžiaus metais suskirsčius naujagimius pagal gestacinio amžiaus ir gimimo svorio grupes. Statistiškai reikšmingai didesnis labai neišnešiotų naujagimių grupėje 2019 m. svorio vidurkis 9 mėnesį koreguoto amžiaus (9138,18 ± 1483,62) nei 2015 m. 9 mėnesį koreguoto amžiaus (8413,75 ± 1120,61), p = 0.03, ūgio vidurkis – 2019 m. 3 (61,38 ± 1,57) ir 6 (68,04 ± 2,26) mėnesiais koreguoto amžiaus, nei 2015 m. 3 (59,50 ± 2,92) ir 6 (66,72 ± 2,22) mėnesiais koreguoto amžiaus p = 0,02, galvos apimties vidurkis - 2019 m. 3 KA mėn. (41,33 ±
4 1,50) nei 2015 m. 3 KA mėn. (40,31 ± 1,46) mėnesio naujagimių, p = 0,01. Reikšmingai didesnis ypač mažo gimimo svorio naujagimių grupėje 2019 m. svorio vidurkis nustatytas 3 mėnesį koreguoto amžiaus (5678,18 ± 863,65), nei 2015 m. 3 mėn. KA (4923,63 ± 662,04), p = 0,02, ūgio vidurkis - 2019 m. 3 mėn. KA (58,77 ± 2,57), nei 3 mėn. KA 2015 m. (56,56 ± 2,45), p = 0,03. Labai mažo gimimo svorio naujagimių grupėje ūgio vidurkis reikšmingai didesnis 2019 m. 3 KA mėn. (61,22 ± 2,46) ir 6 mėn. KA (68,06 ± 2,12), nei 2015 m. 3 mėn. KA 2015 (58,78 ± 2,64) ir 6 mėn. KA (66,30 ± 1,66). Mažo gimimo svorio naujagimių grupėje svorio vidurkis reikšmingai didesnis 2019 m. 12 mėnesį koreguoto amžiaus (11427,1 ± 1314,30), nei 2015 m. 12 mėn. KA (9423 ± 1858,73), p = 0,03.
Išvados: 1. Labai neišnešiotų naujagimių grupėje 2019 m. stebėtas reikšmingai didesnis negu 2015
m.: svorio vidurkis 9 mėn. KA, ūgio vidurkis 3 ir 6 mėn. KA bei galvos apimties vidurkis 3 KA mėn. 2. Ypač mažo gimimo svorio naujagimių grupėje 2019 m. stebėtas reikšmingai didesnis negu 2015 m. svorio vidurkis 3 mėn. KA. Labai mažo gimimo svorio naujagimių grupėje stebėtas reikšmingai didesnis ūgio vidurkis 3 ir 6 mėn. KA. Mažo gimimo svorio naujagimių grupėje stebėtas reikšmingai didesnis svorio vidurkis 12 mėn. KA.
5
SUMMARY
Author: Beatričė Grundulaitė Scientific supervisor: Prof. dr. Dalia Stonienė The tittle: Anthropometric data of preterm infants in first corrected year.
The aim: To analyze the changes in the anthropometric data of preterm infants born ≤32 weeks' of the
gestational age in the first corrected year before the establishment of the donor breast milk bank and after the establishment of the donor breast milk bank.
The goals of the present thesis: 1. To analyze the changes in the anthropometric data of preterm
infants (head circumference, height, weight) at 3, 6, 9, 12 months corrected age in the years 2015 and 2019 in two groups of the gestational age: extremely preterm and very preterm. 2. To analyze the changes of the anthropometric data of preterm infants at 3, 6, 9, 12 months corrected age in the years 2015 and 2019 in three infants’ groups divided by the birth weight: extremely low birth weight, very low birth weight, low birth weight.
The methods: A retrospective study was performed, which included all infants born ≤32 weeks' of the
gestational age, who visited the Infants Development Monitoring Room of the Clinic of Neonatology of LUHS Kaunas Clinics in the years 2015 and 2019. The first group visited the Infants Development Monitoring Room before the establishment of the donor breast milk bank in the year 2015 and the second group visited after the establishment of the donor breast milk bank in the year 2019. The medical history forms of the infants (E025/a) were examined. The data of 104 preterm infants were included in the study. The gestational age, the birth weight, the anthropometric data of preterm infants were evaluated: length, weight, head circumference at 3, 6, 9 and 12 months' of the corrected age. Participants were divided into two groups of the gestational age: group I - extremely preterm infants - GA <28 weeks; group II – very preterm infants - GA 28 - 32 weeks. Also participants were divided into three groups of the birth weight (BW): group I <1000 g BW; group II 1000 g - 1499 g BW; group III - 1500 g – 2499 g BW.
The results: The data of 104 preterm infants were examined: 47% (n = 49) of the infants were males,
and 53% (n = 55) of the infants were females. 34 infants were <1000 g of BW, 47 infants were born 1000 - 1499 g of BW and 23 infants were 2499 – 1500 g of BW. The study compared anthropometric data of the infants: averages of weight, height, and head circumference in the first year of corrected age divided into two groups by the gestational age and birth weight. Significantly higher in the group of very premature infants in the year 2019 was the average of weight at 9 months of corrected age (9138.18 ± 1483.62) than in the year 2015 at 9 months of corrected age (8413.75 ± 1120.61), p = 0.03. The average of height at 3 months (61.38 ± 1.57) and at 6 months (68.04 ± 2.26) corrected age in the year 2019 was also significantly higher than in the year 2015 at 3 months (59,50 ± 2.92) and 6 months (66.72 ± 2.22) corrected age, p = 0.02. The average of head circumference in the year 2019 at 3
6 months corrected age (41.33 ± 1.50) was significantly higher than in the year 2015 at 3 months corrected age (40.31 ± 1.46), p = 0.01. Significantly higher in the extremely low birth weight infant group in the year 2019 was the average of weight 3 months of corrected age (5678.18 ± 863.65) than the average of weight in the year 2015 at 3 months corrected age (4923.63 ± 662.04), p = 0.02. The average of height in the year 2019 at 3 months corrected age (58.77 ± 2.57) was also significantly higher than at 3 months corrected age in the year 2015 (56.56 ± 2.45), p = 0.03. In the group of very low birth weight infants was average height significantly higher in the year 2019 at 3 months corrected age (61.22 ± 2.46) and at 6 months corrected age (68.06 ± 2.12) than in the year 2015 at 3 months corrected age (58.78 ± 2.64) and 6 months corrected age (66.30 ± 1.66). In the group of low birth weight infants was, the average weight significantly higher in the year 2019 at 12 months of corrected age (11427.1 ± 1314.30) than in the year 2015 at 12 months corrected age (9423 ± 1858.73), p = 0.03.
The conclusion: 1. In the group of very preterm infants in the year 2019 were observed these
significantly higher meanings than in the year 2015: average weight at 9 months corrected age, average height at 3 and 6 months corrected age and average head circumference at 3 months corrected age. 2. In the group of extremely low birth weight infants in the year 2019 was observed significantly higher weight average at 3 months corrected age than in the year 2015. In the group of very low birth weight infants was observed the significantly higher average height at 3 and 6 months corrected age. A significantly higher average weight at 12 months corrected age was observed in the low birth weight infants group.
7
2. PADĖKA
Dėkoju darbo vadovei Prof. dr. Daliai Stonienei už bendradarbiavimą, supratingumą, geranoriškumą ir pagalbą rengiant šį baigiamąjį magistro darbą.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS IR ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Interesų konfliktas
Autorei interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas
Leidimą atlikti tiriamąjį darbą „Neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų kitimas pirmaisiais koreguoto amžiaus metais“ suteikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centras 2020-03-09. Leidimo Nr. BEC-MF-305.
8
4. SANTRUMPOS
AM - adaptuotas pieno mišinys BW – birth weight
GA – gestational age
NN - neišnešiotas naujagimis NEK - nekrozinis enterokolitas KK - Kauno klinikos
NITS - naujagimių intensyvios terapijos skyrius
LSMUL - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė DMPB - donorinio motinos pieno bankas
KA - koreguotas amžius sav. – savaitės.
9
5. SĄVOKOS
Antropometriniai matavimai - naujagimio galvutės apimtis, ūgis, svoris.
Adaptuotas pieno mišinys - pramoniniu būdu pagamintas pieno mišinys, gaminamas siekiant atitikti motinos pieno kokybę.
Donorinio motinos pienas - pienas iš krūties moters, kuri nėra biologinė pieno recipiento motina. Donorinio motinos pieno bankas - tai įstaiga, užtikrinanti pieno iš krūties tiekimą ir jo priežiūrą medicininiams tikslams.
Gestacinis amžius (GA) - laikas, kurį vaisius praleido gimdoje nuo pastojimo iki gimimo. GA skaičiuojamas pagal pirmą paskutinių mėnesinių dieną arba ankstyvą ultragarsinį tyrimą. Normalus nėštumas trunka 37–42 savaites (pvz. 25 sav. ir 4 dienų gestacinio amžiaus, 25/4 sav. GA).
Ypač mažo gimimo svorio naujagimis - naujagimis, kurio gimimo svoris yra 500 - 999 g Labai mažo gimimo svorio naujagimis - naujagimis, kurio gimimo svoris mažiau nei 1500 g. Mažo gimimo svorio naujagimis - naujagimis sveriantis mažiau nei 2500 g.
Naujagimio koreguotas amžius - skaičiuojamas iš chronologinio amžiaus atėmus „neišnešiotumo pataisą“: skirtumą tarp numatytos ir tikrosios jo gimimo datos; taikomas neišnešiotiems naujagimiams, vertinant jų brandumą ir raidą iki 3 metų amžiaus.
10
6. ĮVADAS
Tinkama mityba yra svarbus veiksnys siekiant geros gyvenimo kokybės vaikystėje ir suaugus. Neišnešiotiems ir mažo gimimo svorio naujagimiams, norint sumažinti augimo deficitą po gimimo, labai svarbu suvartoti pakankamai baltymų: po pirmųjų savaičių baltymų kiekis motinos piene yra per mažas, kad būtų užtikrintas tinkamas augimas [1]. Neišnešioto kūdikio mitybos tikslas yra patenkinti to paties nėštumo amžiaus sveiko vaisiaus augimo greitį ir sukurti tą pačią sveiko vaisiaus kūno sudėtį organų augimo, audinių komponentų, ląstelių skaičiaus ir struktūros atžvilgiu. Mitybos kiekis ir kokybė yra būtini normaliam neišnešiotų kūdikių augimui ir vystymuisi, įskaitant neurologinio vystymosi rezultatus [2]. Lietuvoje 2019 metais gimė 24 686 naujagimių iš kurių 1 306 buvo neišnešioti. Tai sudaro 5,25% gyvų gimusių naujagimių [3].
Motinos pienas yra geriausias maistas išnešiotam ir neišnešiotam naujagimiui. Taip pat motinos pienu maitintiems naujagimiams sumažėja su neišnešiotumu susijusių komplikacijų rizika ir pagerėja jų ilgalaikio vystymosi rezultatai [4]. Norint užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį, motinos pienas, jei jo yra, arba donoro pienas paprastai yra praturtinamas papildomomis maistinėmis medžiagomis ir baltymais [1].
2015 m. maitinant neišnešiotus ar sunkiai sergančius kūdikius pirmenybė buvo teikiama motinos pienui, esant jo trūkumui ar nespėjus jam pradėti gamintis - adaptuotam pieno mišiniui. 2016 metais gruodžio 1 dieną Kauno klinikose buvo atvertas Donorinio motinos pieno bankas. Po šio banko atidarymo keitėsi maitinimo ypatumai - geriausiu pasirinkimu išliko motinos pienas, tačiau jo neesant galima rinktis donorinį motinos pieną, todėl baigiamajame magistro darbe siekiama palyginti neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų kitimą pirmaisiais koreguoto amžiaus metais lyginant 2015 metų (prieš banko atidarymą) ir 2019 metų (po banko atidarymo) duomenis.
11
7. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas:
Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių, gimusių ≤32 sav. gestacijos amžiaus, antropometrinių duomenų kitimą pirmaisiais gyvenimo metais iki donorinio motinos pieno banko įsteigimo ir po donorinio motinos pieno banko įsteigimo.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų (galvos apimties, ūgio, svorio) 3, 6, 9, 12 mėn. koreguoto amžiaus kitimą 2015 m. ir 2019 m., suskirsčius pagal dvi gestacijos amžiaus grupes: I grupė - ypač neišnešioti, II grupė - labai neišnešioti naujagimiai.
2. Išanalizuoti neišnešiotų naujagimių antropometrinių duomenų 3, 6, 9, 12 mėn. koreguoto amžiaus kitimą 2015 m. ir 2019 m. ir palyginti suskirsčius pagal tris gimimo svorio grupes: I grupė - ypač mažo gimimo svorio, II grupė - labai mažo gimimo svorio ir III grupė - mažo gimimo svorio naujagimiai.
12
8. LITERATŪROS APŽVALGA
8.1. Neišnešiotas naujagimis
Neišnešiotas naujagimis (NN) - naujagimis gimęs 22 - 36+6 d. nėštumo savaitę, t.y. praėjus mažiau kaip 37 savaitėms (259 dienoms) nuo nėštumo pradžios. Neišnešiotumas gali būti klasifikuojamas pagal gestacinį amžių arba pagal naujagimio gimimo svorį.
Klasifikacija pagal gestacinį amžių:
Vėlyvasis neišnešiotas naujagimis - naujagimiai gimę 34/0 – 36/6 gestacinio amžiaus savaitę; Labai neišnešiotas naujagimis - gimę ≤32 gestacinio amžiaus savaičių;
Ypač neišnešiotas naujagimis - gimę < 28 gestacinio amžiaus savaičių. Klasifikacija pagal naujagimio gimimo svorį:
Mažo gimimo svorio - svoris mažiau 2500 g;
Labai mažo gimimo svorio (LMGSN) - svoris mažiau 1500 g; Ypač mažo gimimo svorio (YMGSN) – svoris mažiau 1000 g [5].
8.2. Antropometrija
Vaiko fizinė būklė vertinama pagal morfologinius (ūgis, svoris ir kt.) funkcinius rodiklius. Mityba yra būtina neišnešioto naujagimio, turinčio mažą svorį, augimui, medžiagų apykaitai ir imunitetui. Neišnešioto kūdikio netinkama mityba siejama su prastesniu galvos augimu; nuolatinis mažesnis galvos dydis lemia prastus psichomotorinius ir protinius įgūdžius [6]. Neišnešiotų kūdikių svorio ir augimo sutrikimas yra reikšmingai susijęs su neigiamais neurologinio vystymosi rezultatais vėlesniame amžiuje [7].
Naujagimio koreguotas amžius – skaičiuojamas iš chronologinio amžiaus atėmus „neišnešiotumo pataisą“: skirtumą tarp numatytos ir tikrosios jo gimimo datos; taikomas neišnešiotiems naujagimiams, vertinant jų brandumą ir raidą iki 3 metų amžiaus [8].
13
8.3. Neišnešiotų naujagimių augimas
Neišnešiotiems naujagimiams reikia daug baltymų, kad būtų galima tinkamai augti ir vystytis. Ankstyvame neišnešioto kūdikio gyvenimo etape nepakankamas baltymų kiekis gali lemti blogą augimą ir vystymąsi. Neišnešiotiems kūdikiams reikia daugiau baltymų nei išnešiotiems kūdikiams. Motinos pienas turi daug naudos neišnešiotiems kūdikiams (iki 37 savaičių), tačiau jo baltymų kiekis yra nevienodas ir gali neatitikti greitai augančio neišnešioto kūdikio mitybos poreikių. Todėl, norint patenkinti jų didesnį baltymų poreikį ir skatinti optimalią sveikatą bei ilgalaikį vystymąsi, į neišnešiotų kūdikių motinos pieną galima pridėti papildomų baltymų motinos pieno papildų pavidalu [9].
Yra nedaug duomenų apie specifinį maistinių medžiagų kiekį, reikalingą neišnešiotiems kūdikiams po išleidimo iš ligoninės. Bendras tikslas yra pasiekti normalaus naujagimio / kūdikio, turinčio tą patį postmenstruacinį amžių (PMA), kūno sudėtį ir augimo greitį per pirmuosius gyvenimo metus. Todėl nuolatinis augimo stebėjimas yra esminis žingsnis valdant šių kūdikių augimą [10]. Lietuvoje Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais (3, 6, 9 ir 12 mėn. koreguoto amžiaus) tikrinama jų fizinė sveikata, psichomotorinė raida, klausa, rega, atliekami galvos smegenų, širdies, pilvo organų ultragarsiniai tyrimai.
2017 metais Kolorado Universitete William W. Ir kiti savo apžvalgoje rašė jog gerėjant naujagimių priežiūrai, pagerėjo ir neišnešiotų mišinių sudėtis, todėl atsirado neišnešiotų naujagimių mišinių, dėl kurių padidėjo svorio, ūgio ir galvos apimties augimas, kaulų mineralizacija ir neurologinės raidos rezultatai. Tyrimai parodė, kad augimas pagerėjo, kai neišnešiotiems kūdikiams buvo suteikta „agresyvesnė“ mityba, t.y. daugiau baltymų ir energijos bei mineralinių medžiagų ir vitaminų, tenkančių kūno svoriui per dieną ir pradedant anksčiau po gimimo. Be to, lyginamieji tyrimai parodė, kad neišnešioti labai mažo gimimo svorio naujagimiai, vartojantys NN adaptuotą mišinį, augo greičiau nei tie, kurie buvo maitint papildytu motinos pienu [11].
8.4. Žindymo ir motinos pieno nauda
Moksliškai įrodyta žmogaus pieno svarba neišnešiotiems (iki 37 nėštumo savaitės), sergantiems arba turintiems mažą gimimo svorį naujagimiams, užtikrinanti jų augimą ir ligų prevenciją [12]. Motinos pienas yra rekomenduojama neišnešiotų ar mažo gimimo svorio naujagimių enterinės mitybos forma [13]. Evoliucijos eigoje motinos pienas kito, prisitaikė prie naujagimių virškinimo ir absorbcijos ypatybių, jame yra ne tik svarbūs mikro ir makro elementai, tačiau ir daug imuninės sistemos funkcijai svarbių elementų, tokių kaip sekrecinis imunoglobulinas (Ig) A, laktoferinas,
14 citokinai, fermentai, augimo faktoriai, ir leukocitai [14]. Svarbi motinos pieno nauda neišnešiotiems ar mažo gimimo svorio yra ta, kad šių imunologinių ir augimo faktorių patekimas į nesubrendusią žarnyno gleivinę po gimimo skatina fiziologinę, neuroendokrininę ir metabolinę adaptaciją [15]. Stebėjimo tyrimų duomenys rodo, kad maitinimas motinos pienu, o ne mišiniu, yra susijęs su sumažėjusia rimtų nepageidaujamų pasekmių rizika, įskaitant nekrozinį enterokolitą (NEK) ir infekciją labai neišnešiotiems ir ypač mažo gimimo svorio naujagimiams [16].
2019 metais „Cochrane“ tyrimų apžvalgoje, buvo palyginti neišnešiotų (<37) ar mažo gimimo svorio (<2500 g) naujagimių maitinimas mišiniais su donoriniu motinos pienu. Tyrimas parodė, kad maitinimas mišiniais buvo susijęs su beveik dvigubai didesne NEK rizika [17]. Įrodyta, kad pačios motinos pienas yra tinkamiausias naujagimių mitybos variantas, tačiau motinoms, kurios pagimdė neišnešiotus, sergančius ar mažo svorio kūdikius, tai gali būti problemiška [18].
Yra atvejų, kai neleidžiama žindyti, pvz. dėl sveikatos būklės ar gydymo. Kai nėra pačios motinos pieno, tarptautinės organizacijos ir medicinos draugijos rekomenduoja neišnešiotiems, sergantiems ir mažo gimimo svorio naujagimiams donorinį motinos pieną kaip geriausią alternatyvą. Paskutinis variantas yra specialiai sukurtas mišinys neišnešiotiems naujagimiams [19].
8.5. Donorinio motinos pieno bankas
Donoriniam motinos pieno bankui pieną savanoriškai dovanoja krūtimi maitinančios moterys, kurios nėra biologiškai susijusios su pieną gaunančiais kūdikiais. Donorinio motinos pieno bankai yra įstaigos, kurios renka, tikrina, kaupia, apdoroja ir platina donorinį motinos pieną [20]. Europoje šiuo metu daugiau nei 20 šalių veikia maždaug 250 žmogaus pieno bankų [21]. Donorinio motinos pieno bankai sumažina pieno mišinių vartojimą pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Tačiau tai nepakeičia motinos pieno vartojimo ir žindymo, o veikia kaip tiltas į žindymą [22-23].
Amerikos Pediatrų akademija (American Academy of Pediatrics), Europos pediatrų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija (European Society for Paediatric Gastroenterology, Hepatology and Nutrition) rekomenduoja pasterizuotą motinos donorinį pieną naudoti labai mažo gimimo svorio naujagimiams, kai nėra galimybės maitinti pačios motinos pienu [24-25]. Yra atvejų, kai Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje (NITS) donoriniu motinos pienu maitinami ir naujagimiai didesni nei 1500 g [26].
Lietuvoje pirmasis motinos pieno bankas atidarytas 2016 m. gruodžio mėn. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno Klinikose (LSMUL KK). Jame kaupiamas donorinis motinos pienas (DMPB). 2017 m. kovo 8 dieną atvėrė duris antrasis DMPB Vilniuje.
15 2018 metais Lietuvoje LSMU Kauno klinikose atliktas mokslinis tyrimas siekiant palyginti nekrotizuojančio enterokolito (NEK) dažnį, eigą ir baigtis prieš ir po donorinio motinos pieno banko įsteigimo. Buvo tiriami visi naujagimiai gimę ≤32 gestacijos savaičių, sirgę NEK ir gydyti KK Neonatologijos klinikų Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje 2010 m.- 2017 m. Naujagimiai suskirstyti į dvi grupes pagal gydymo datą. Pirma grupė – gydyti prieš Donorinio motinos pieno banko atidarymą ir po DMPB atidarymo. Tyrime nustatyta, jog jau praėjus metams po donorinio pieno banko įsteigimo, Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje NITS tarp gydytų naujagimių NEK dažnis statistiškai reikšmingai sumažėjo nuo 7,52 proc. Iki 5,03 proc. [27].
8.6. Motinos pieno papildai
Neišnešioti, sergantys ir mažo gimimo svorio kūdikiai turi didelį maistinių medžiagų poreikį, todėl reikia papildomų baltymų ir kalorijų, kad palaikyti tinkamą augimą ir vystymąsi po gimimo. Tai yra susiję su neurokognityvinių sutrikimų rizikos sumažėjimu ir kitomis neigiamomis sveikatos pasekmėmis, tokiomis kaip bronchopulmonine displazija ir neišnešiotų naujagimių retinopatija. Todėl rekomenduojama motinos pieną papildyti maistinėmis medžiagomis (kalciu, baltymais, mineralais, vitaminais ir mikroelementais), kad būtų patenkinti dideli šių kūdikių mitybos poreikiai [28-29]. Pieno papildai tradiciškai gaminami iš galvijų pieno, todėl atliekami tyrimai siekiant nustatyti jų tikslų vaidmenį [30]. Taip pat neseniai buvo naudojami asilų pieno papildai, turintys teigiamų rezultatų [31].
8.7. Adaptuoti pieno mišiniai skirti neišnešiotiems naujagimiams
Kūdikių mišiniai yra pramoniniu būdu pagaminti motinos pieno pakaitalai, imituojantys motinos pieno maistinę sudėtį. Jie pagaminti iš kitų pieno šaltinių, pavyzdžiui, galvijų, ožkų ar sojų pieno. Neišnešiotiems kūdikiams yra specialiai sukurtų mišinių iš karvės pieno, kurių maistinių medžiagų kiekis yra didesnis nei standartinių kūdikių mišinių [32].
Neišnešiotų naujagimių adaptuoti pieno mišiniai buvo sukurti siekiant patenkinti santykinai didelius baltymų, energijos ir mineralų poreikius neišnešiotiems labai mažo gimimo svorio naujagimiams, kurie būtini norint palaikyti svorio augimo greitį panašų į normalaus sveiko augančio vaisiaus gimdoje trečiąjį trimestrą. Neišnešiotų naujagimių, maitinamų baltymų prisotintais neišnešiotų naujagimių adaptuotais mišiniais, augimo tyrimai patvirtino pagerėjusį svorio padidėjimą, susijusį su
16 baltymų vartojimu. Geresnis smegenų ir galvos apimties augimas taip pat pastebėtas, kūdikiams, kuriems yra nervų sistemos vystymosi trūkumų po išeminės traumos [11].
17
9. TYRIMO METODIKA
Retrospektyviai išnagrinėti 2015 metais ir 2019 metais LSMUL KK Neonatologijos klinikoje Kūdikių vystymosi kabinete besilankiusių ≤32 sav. gestacinio amžiaus neišnešiotų naujagimių duomenys pirmaisiais koreguoto amžiaus metais. Tyrimo imties pasirinkimas pavaizduotas 1 paveiksle. Išanalizavus asmens ambulatorinės sveikatos istorijos E025/a formas buvo vertinamas naujagimio gestacinis amžius, svoris, lytis, antropometriniai duomenys: ūgis, svoris, galvos apimtis 3, 6, 9 ir 12 KA mėnesiais. Tyrimui atrinktos 104 asmens ambulatorinės sveikatos istorijos. Pacientai suskirstyti į dvi grupes pagal lankymosi datą. Pirma grupė – 2015 metai lankęsi Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinete prieš DMPB, antra grupė – 2019 metais po DMPB atidarymo. Naujagimiai, kurie lankėsi Kūdikių vystymosi kabinete didesni nei 32 sav. gestacijos amžiaus ar kreipėsi dėl kitų priežasčių tyrime nedalyvavo. Atlikta statistinė duomenų analizė naudojant MS Excel programą. Tyrimo rezultatai pateikiami lentelėse. Nagrinėjamų požymių pasiskirstymui pasirinktoje imtyje įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika – absoliutūs (n) ir procentiniai dydžiai (%), duomenys pateikiami naudojant apskaičiuotų dydžių vidurkius šalia nurodant standartinį nuokrypį. Lyginant dviejų nepriklausomų grupių vidurkius buvo naudotas Stjudento t kriterijus, kokybinių požymių tarpusavio priklausomybei vertinti naudotas Chi kvadrato kriterijus (χ2). Skirtumai statistiškai reikšmingi laikyti, kai p<0,05.
1 pav. Asmens ambulatorinių sveikatos istorijų imties atrinkimas
Iš viso peržiūrėta ambulatorinių sveikatos istorijų n = 311 2019 m. laikotarpio ambulatorinės sveikatos istorijos n = 126 2015 m. laikotarpio ambulatorinės sveikatos istorijos n = 185 Į tyrimą įtrauktos 2015 m. laikotarpio ambulatorinės sveikatos istorijos n = 58 Į tyrimą įtrauktos 2019 m. laikotarpio ambulatorinės sveikatos istorijos n = 46 Į tyrimą neįtrauktos ambulatorinės sveikatos istorijos n = 80 Į tyrimą neįtrauktos ambulatorinės sveikatos istorijos n = 127 lankėsi dėl kitų priežasčių, trūko informacijos, >32 sav. GA n = 34, 22, 71 lankėsi dėl kitų priežasčių, trūko informacijos, >32 sav. GA n = 20, 55, 5
18 Tiriamieji pagal gestacinį amžių suskirstyti į dvi grupes:
I grupė - ypač neišnešiotas naujagimis- gestacinis amžius <28 savaičių; II grupė – labai neišnešiotas naujagimis- gestacinis amžius 28 - 32 savaičių. Taip pat tiriamieji į grupes suskirstyti pagal gimimo svorį (GS) į 3 grupes:
I grupė <1000 g ypač mažas gimimo svoris;
II grupė 1000 g - 1499 g labai mažas gimimo svoris; III grupė- 1500 g – 2499 g mažas gimimo svoris.
Duomenys rinkti ir vertinti suskirsčius pagal koreguotą amžių:
3 mėnesių koreguoto amžiaus; 6 mėnesių koreguoto amžiaus;
9 mėnesių koreguoto amžiaus;
19
10. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
10.1. Tiriamųjų charakteristika
Tyrime iš viso analizuotos 104 asmens ambulatorinės sveikatos istorijos E025/a formos. 2015 metai tiriamųjų buvo n = 58, 2019 metais n = 46 tiriamųjų. Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų grupių 2015 metais ir 2019 metais nenustatyta. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį, GA ir gimimo svorį parodytas 1 lentelėje.
1. Lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį, GA ir gimimo svorį
Požymis 2015 m. 2019 m. p
Lytis Vyriška 28 21 0,32
Moteriška 30 25 0,50
Gestacinis amžius <28 sav. 6 8 0,59
28 - 32 sav. 52 38 0,14
Gimimo svoris <1000 g 16 18 0,73
<1500 g 26 21 0,47
<2500 g 16 7 0,06
10.2. Antropometrinių duomenų kitimas pagal gestacinio amžiaus grupes
Suskirsčius tiriamuosius pagal gestacinio amžiaus grupes ir lyginant 2015 m. ir 2019 m. tirtų vaikų svorio vidurkį gramais 3, 6, 9 ir 12 mėnesiais koreguoto amžiaus pastebima, jog 2019 m. gimusių vaikų svorio vidurkis (g) visus atitinkamus mėnesius buvo didesnis. Ypač neišnešiotų naujagimių (I grupėje) svorio vidurkis (g) visus atitinkamus mėnesius buvo didesnis 2019 metais. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Labai neišnešiotų naujagimių (II grupėje) svorio vidurkis (g) visus atitinkamus mėnesius didesnis 2019 m. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas 9 mėnesį koreguoto amžiaus, 12 mėnesį koreguoto amžiaus p = 0,05. Duomenys pateikti 2 lentelėje.
North, Krysten, su bendraautoriais 2021 m. publikuotoje sisteminėje apibendrintoje apžvalgoje, vertino motinos pieno, adaptuoto mišinio ar papildyto motinos pieno įtaką mažo gimimo svorio naujagimių augimui iki 6 mėnesių po gimimo. Apžvalgoje įrodyta, kad energija ir baltymais papildytas motinos pienas yra susijęs su svorio, ūgio ir galvos apimties padidėjusiu augimu, palyginti su nepapildytu motinos pienu [33].
20
2 lentelė. Naujagimių, suskirstytų pagal gestaciją, svorio vidurkis (SN) pirmais KA metais
I grupė II grupė 2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 3 mėn. KA 5076,33 ± 911,40 5668,33 ± 983,92 0,30 5699,79 ± 903,68 6037,31 ± 912,63 0,13 6 mėn. KA 6605,83 ± 849,94 7195,00 ± 1323,81 0,36 7241,17 ± 965,29 7610,00 ± 1040,53 0,13 9 mėn. KA 7742,50 ±1088,92 8117,14 ± 1530,32 0,91 8413,75 ± 1120,61 9138,18 ± 1483,62 0,03 12 mėn. KA 8520 ± 942,02 8596,25 ± 1416,86 0,91 9239,29 ± 1372,71 9849,21 ± 1466,06 0,05
Suskirsčius tiriamuosius pagal gestacinio amžiaus grupes ir lyginant 2015 m. ir 2019 m. tirtų vaikų ūgio vidurkį (cm) 3, 6, 9 ir 12 mėnesiais koreguoto amžiaus nustatyta, jog ypač neišnešiotų naujagimių grupėje 6, 9 ir 12 mėnesiais KA buvo didesnis 2015 m., 3 mėn. KA 2019 m. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Labai neišnešiotų naujagimių grupėje 3, 6, 9 mėnesiais koreguoto amžiaus ūgio vidurkis centimetrais buvo didesnis 2019 m., o 12 mėn. KA 2015 m. Statistiškai reikšmingas skirtumas nustatytas 3 ir 6 mėnesiais koreguoto amžiaus (3 lentelė).
3 lentelė. Naujagimių, suskirstytų pagal gestaciją, ūgio vidurkis (SN) pirmais KA metais
I grupė II grupė 2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 3 mėn. KA 57,33 ± 3,33 58,17 ± 3,17 0,67 59,50 ± 2,92 61,38 ± 1,57 0,02 6 mėn. KA 66,33 ± 4,46 65,63 ± 2,26 0,70 66,72 ± 2,22 68,04 ± 2,26 0,02 9 mėn. KA 71,50 ± 4,18 71,21 ± 2,31 0,88 71,63 ± 2,83 72,50 ± 1,51 0,22 12 mėn. KA 75,33 ± 3,61 73,75 ± 3,69 0,44 76,26 ± 2,84 76,54 ± 2,91 0,66
21 Galvos apimties vidurkis centimetrais ypač neišnešiotų naujagimių grupėje 2015 m. 3 mėn. KA, 6 mėn. KA, 9 mėn. KA ir 12 mėn. KA buvo didesnis nei 2019 metais 3 mėn. KA, 6 mėn. KA ir 9 mėn. KA ir 12 mėn. KA. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Labai neišnešiotų naujagimių grupėje gauta, jog 2019 m. 3 mėn. KA naujagimių galvos apimties vidurkis (cm) buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei 2015 m. 3 mėn. KA mėnesio naujagimių. 2019 m. 6 mėn. KA, 9 mėn. KA ir 12 mėn. KA galvos apimties vidurkis (cm) buvo didesnis nei 2015 metais 6 mėn. KA ir 9 mėn. KA ir 12 mėn. KA. Statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta.
4 lentelė. Naujagimių, suskirstytų pagal gestaciją, galvos apimties vidurkis (SN) pirmais KA metais I grupė II grupė 2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 3 mėn. KA 39,50 ± 2,17 39,00 ± 2,00 0,69 40,31 ± 1,46 41,33 ± 1,50 0,01 6 mėn. KA 42,33 ± 2,50 41,88 ± 1,71 0,69 42,57 ± 1,60 43,76 ± 1,47 0,07 9 mėn. KA 44,00 ± 2,10 43,36 ± 1,81 0,36 44,78 ± 1,55 45,47 ± 1,59 0,10 12 mėn. KA 45,33 ± 1,86 44,06 ± 1,97 0,25 46,04 ± 1,48 46,48 ± 1,69 0,21
2011 metais Danijoje Zachariassen ir kt. atliktame atsitiktinių imčių tyrime „Labai neišnešiotų naujagimių mityba, augimas ir alerginės ligos po išrašymo iš ligoninės“ buvo palyginti vaikai, kurie gavo motinos pieną, su grupe, kurie gavo papildytą motinos pieną. Trečioji kūdikių mitybos grupė, buvo maitinami neišnešiotiems naujagimiams skirtais adaptuotais mišiniais. Tyrime nenustatyta statistiškai reikšmingo rezultato tarp motinos pienu ir papildytu motinos pienu maitintų kūdikių svorio, ūgio galvos apimties 12 mėnesį koreguoto amžiaus [34].
Hoban, R. ir kt. 2019 metais publikuotame tyrime į kurį buvo įtraukti 321 <32 savaičių gestacinio amžiaus ir <1500 g naujagimiai, kurie buvo gydomi Čikagos III lygio ligoninėje, Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Naujagimiai buvo skirstyti į dvi grupes: A grupė naudojo neišnešiotiems naujagimiam skirtus mišinius, kaip motinos pieno priedą, jei motinos pienas buvo neprieinamas ar jo nepakako ir kita grupė, kuri vietoj mišinio motinos pieną papildė donoriniu motinos pienu. Po išvykimo iš ligoninės jų augimas buvo tiriamas 4, 8 mėn. ir 20 - 24 mėnesiais koreguoto amžiaus. Tyrime geresnis augimas nustatytas grupėje, kuri naudojo neišnešiotų naujagimių mišinius.
22 Šio kohortinio tyrimo metu nenustatyta, jog sustiprintas donorinis motinos pienas neigiamai veikia augimą iki dvejų metų amžiaus, tačiau reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų galima nustatyti ilgalaikius donorinio motinos pieno maitinimo labai mažo svorio kūdikiams pasekmes [35].
10.3. Antropometrinių duomenų kitimas pagal gimimo svorio grupes
Suskirsčius vaikus pagal gimimo svorio grupes ir lyginant 2015 m. ir 2019 m. vaikų svorio vidurkį gramais 3, 6, 9 mėn. KA nustatyta, jog 2019 metais tirtų vaikų svorio vidurkis buvo didesnis visus pasirinktus mėnesius. Statistiškai reikšmingai svorio vidurkis didesnis ypač mažo gimimo svorio grupėje 3 koreguoto amžiaus mėnesį. Labai mažo gimimo svorio ir mažo gimimo svorio naujagimių grupėse 3, 6 ir 9 mėnesius KA statistiškai reikšmingo svorio vidurkio (g) skirtumo nenustatyta.
Newkirk, Melanie, ir kt. 2018 m. publikuotame retrospektyviniame tyrime išsiaiškinta, jog donorinio motinos pieno papildymas 3.5 g/kg kiekio baltymų yra susijęs su žymiai didesniu svorio padidėjimu ir galvos augimu labai mažo gimimo svorio naujagimiams nei maitinant adaptuotu mišiniu [36].
5 lentelė. Naujagimių, suskirstytų pagal gimimo svorį, svorio vidurkis (SN) pirmais KA metais
I grupė II grupė III grupė
2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 3 mėn. KA 4923,63 ± 662,04 5678,18 ± 863,65 0,02 5860,80 ± 942,25 5975,00 ± 871,53 0,70 6418,00 ± 838,97 6584,00 ± 1078,44 0,75 6 mėn. KA 6588,75 ± 769,17 6979,17 ± 1139,51 0,29 7267,75 ± 1008,27 7470,63 ± 779,23 0,51 8000,45 ±1214,16 8535,71 ± 1104,46 0,36 9 mėn. KA 7788,44 ± 897,01 8174,17 ± 1432,43 0,35 8456,94 ± 1110,91 8990,83 ±1169,56 0,22 9322,22 ±1575,08 10276,00 ± 1649,43 0,26 12 mėn. KA 8706,33 ± 1099,91 9172,22 ± 1618,51 0,35 9297,68 ± 1328,96 9426,19 ±1044,11 0,73 9423 ±1858,73 11427,1 ± 1314,30 0,03
Tiriamųjų ūgio vidurkis 3, 6, 9 ir 12 mėn. KA 2019 metais buvo didesnis visus pasirinktus mėnesius. Ypač mažo gimimo svorio naujagimių (I grupė) grupėje statistiškai reikšmingai didesnis ūgio vidurkis (cm) nustatytas 2019 m. 3 mėn. KA, nei 2015 m. 3 mėn. KA 2015 m. 6 mėn.
23 KA, 9 mėn. KA ir 12 mėn. KA ūgio vidurkis (cm) buvo mažesnis nei 2019 m., 6 mėn. KA ir 9 mėn. KA 12 mėn. KA. Statistiškai reikšmingai duomenys nesiskyrė.
Labai mažo gimimo svorio naujagimių (II grupė) grupėje statistiškai reikšmingai didesnis ūgio vidurkis (cm) gautas 2019 m. 3 mėn. KA, 6 mėn. KA, nei 2015 m. 3 mėn. KA 2015 m. ir 6 mėn. KA 2019 m. 9 mėn. KA ūgio vidurkis centimetrais buvo didesnis nei 2015 m. 9 mėn. KA Ir 12 mėn. KA, tačiau duomenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
Mažo gimimo svorio naujagimių (III grupė) grupėje statistiškai reikšmingai didesnis ūgio vidurkis (cm) nenustatytas nei vieną iš pasirinktų mėnesių. Ūgio vidurkis (cm) didesnis visus pasirinktus mėnesius 2019 m. 3 mėn. KA, 6 mėn. KA, 9 mėn. KA ir 12 mėn. KA nei 2015 m. 3 mėn. KA, 6 mėn. KA, 9 mėn. KA ir 12 mėn. KA.
Cochrane'o apžvalgoje padaryta išvada, kad neišnešiotų naujagimių, kurie buvo maitinami mišiniais, stacionare augimas buvo didesnis nei tų, kurie buvo maitinami donoriniu motinos pienu, tačiau kūno sudėtis ir ilgalaikio augimo skirtumas nebuvo nagrinėjamas. Kita vertus tik 4 iš 11 peržiūrėtų tyrimų, naudojamas sustiprintas donorinis motinos pienas [12].
6 lentelė. Naujagimių, suskirstytų pagal gimimo svorį, ūgio vidurkis (SN) pirmais KA metais
I grupė II grupė III grupė
2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 3 mėn. KA 56,56 ± 2,45 58,77 ± 2,57 0,03 58,78 ± 2,64 61,22 ± 2,46 0,01 61,90 ± 1,91 63,80 ± 3,49 0,19 6 mėn. KA 65,53 ± 3,20 65,58 ± 2,02 0,96 66,30 ± 1,66 68,06 ± 2,12 0,01 68,64 ± 2,38 69,43 ± 1,90 0,47 9 mėn. KA 70,31 ± 2,96 71,00 ± 2,46 0,52 71,67 ± 2,81 72,75 ± 1,66 0,24 73,33 ± 2,78 73,70 ± 2,59 0,81 12 mėn. KA 75,33 ± 3,04 75,08 ± 3,54 0,83 76,42 ± 3,13 75,79 ± 2,62 0,49 77,50 ± 3,20 79,36 ± 1,55 0,18
Suskirsčius tiriamuosius pagal gimimo svorio grupes ir lyginant 2015 m. ir 2019 m. vaikų galvos apimtes centimetrais vidurkį 3, 6, 9 ir 12 mėn. KA. Nustatyta, jog 2019 metais tirtų vaikų galvos apimtis centimetrais buvo didesnė visus pasirinktus mėnesius. Statistiškai reikšmingo skirtumo tyrime nenustatyta.
24
7 lentelė. Naujagimių, suskirstytų pagal gimimo svorį, galvos apimties vidurkis (SN) pirmais KA metais
I grupė II grupė III grupė
2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 2015 m. 2019 m. p 3 mėn. KA 39,47 ± 1,59 39,55 ± 1,57 0,90 40,55 ± 2,07 41,16 ± 1,18 0,30 41,00 ± 1,70 43,00 ± 1,87 0,06 6 mėn. KA 42,44 ± 1,72 42,29 ± 1,56 0,82 42,80 ± 3,11 43,56 ± 1,58 0,38 43,82 ± 1,72 44,57 ± 1,27 0,34 9 mėn. KA 44,16 ± 1,59 43,92 ± 1,51 0,69 45,00 ± 1,71 45,38 ± 1,77 0,57 45,06 ± 2,04 46,50 ± 1,50 0,19 12 mėn. KA 45,47 ± 1,60 45,07 ± 1,87 0,52 45,89 ± 1,36 46,24 ± 1,58 0,47 46,35 ± 1,96 48,07 ± 1,59 0,07
Gauti rezultatai panašūs į aprašomus literatūroje. Oliveira, M. G.ir kt. publikuotoje studijoje kūdikiai, sveriantys ≤1500 g, buvo stebimi iki 12 mėnesių koreguoto amžiaus. Nustatyta, jog mažo gimimo svorio naujagimių ūgio vidurkis 6 ir 12 mėnesių koreguoto amžiaus, 64.8 ± 3.7 ir 74.1 ± 3 cm atitinkamai. Vidutinė galvos apimtis buvo 42,7 ± 1,7 ir 45,2 ± 1,6 atitinkamai 6 ir 12 mėnesių KA [37].
Bergner, Erynn M., ir kt. 2020 metais publikuotoje studijoje buvo prospektyviai tiriami ≤1,250 g gimimo svorio naujagimiai dviejų ambulatorinių vizitų metu: 12 - 15 mėnesių koreguoto amžiaus ir 18 - 22 mėnesių KA. Tiriamiesiems buvo skirtas išskirtinis žmogaus pieno (exclusive human milk - based) maitinimas (susidedantis iš motinos pieno arba donorinio motinos pieno, sustiprinto pasterizuotu donorinio motinos pieno pagrindu sukurtu stiprikliu). Buvo nustatyta, jog augimo greitis teigiamai koreliuoja su svoriu, ūgio ir galvos apimties 12–15 mėnesių koreguoto amžiaus ir svoriu bei galvos apimtimi 18–22 mėnesių koreguoto amžiaus, taip pat tyrime įrodytas ilgalaikis tinkamas augimas maždaug 2 metų amžiaus po išleidimo iš ligoninės [38].
25
11. IŠVADOS
1. Labai neišnešiotų naujagimių grupėje 2019 m. stebėtas reikšmingai didesnis negu 2015 m.: svorio vidurkis 9 mėn. KA, ūgio vidurkis 3 ir 6 mėn. KA bei galvos apimties vidurkis 3 KA mėn.
2. Ypač mažo gimimo svorio naujagimių grupėje 2019 m. stebėtas reikšmingai didesnis negu 2015 m. svorio vidurkis 3 mėn. KA. Labai mažo gimimo svorio naujagimių grupėje stebėtas reikšmingai didesnis ūgio vidurkis 3 ir 6 mėn. KA. Mažo gimimo svorio naujagimių grupėje stebėtas reikšmingai didesnis svorio vidurkis 12 mėn. KA.
26
12. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Pozzo, L., Cirrincione, S., Russo, R., Karamać, M., Amarowicz, R., Coscia, A., ... & Giribaldi, M. (2019). Comparison of oxidative status of human milk, human milk fortifiers and preterm infant formulas. Foods, 8(10), 458. [žiūrėta 2021 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.mdpi.com/2304-8158/8/10/458/htm.
2. Hay Jr, W. W. (2017). Optimizing nutrition of the preterm infant. Chinese Journal of Contemporary Pediatrics, 19(1), 1. [žiūrėta 2021 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7390124/.
3. Gimimų medicininiai duomenys 2019 m. Higienos instituto sveikatos informacijos centras. Vilnius 2019. [elektroninis išteklius] [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R0187#/.
4. Gianni, M. L., Bezze, E. N., Sannino, P., Baro, M., Roggero, P., Muscolo, S., ... & Mosca, F. (2018). Maternal views on facilitators of and barriers to breastfeeding preterm infants. BMC pediatrics, 18(1), 1-7. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://link.springer.com/article/10.1186/s12887-018-1260-2.
5. Mandy, G. T., Weisman, L., & Kim, M. (2017). Incidence and mortality of the preterm infant. Massachusetts: UpToDate. [žiūrėta 2021 m. vasario 10 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.uptodate.com/contents/incidence-and-mortality-of-the-preterm-infant.
6. Lee, K. A., & Hayes, B. C. (2015). Head size and growth in the very preterm infant: a literature review. Research and Reports in Neonatology, 5, 1-7. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: https://www.dovepress.com/head-size-and-growth-in-the-very-preterm-infant-a-literature-review-peer-reviewed-fulltext-article-RRN.
7. Kumar, R. K., Singhal, A., Vaidya, U., Banerjee, S., Anwar, F., & Rao, S. (2017). Optimizing nutrition in preterm low birth weight infants—consensus summary. Frontiers in nutrition, 4, 20. [žiūrėta 2021
m. vasario 6 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fnut.2017.00020/full.
8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1237
LIETUVOS MEDICINOS NORMA GYDYTOJAS NEONATOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ. [žiūrėta 2021 m. vasario 9 d.]. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/TAIS.335186/format/ISO_PDF/.
27 9. Amissah, E. A., Brown, J., & Harding, J. E. (2020). Protein supplementation of human milk for promoting growth in preterm infants. Cochrane Database of Systematic Reviews, (9). [žiūrėta 2021 m.
vasario 15 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.cochranelibrary.com/cdsr/doi/10.1002/14651858.CD000433.pub3/abstract.
10. Griffin, I. J., Abrams, S. A., Motil, K., & Kim, M. (2017). Growth management in preterm infants. Uptodate, 1-33. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.uptodate.com/contents/growth-management-in-preterm-infants.
11. Hay Jr, W. W., & Hendrickson, K. C. (2017, February). Preterm formula use in the preterm very low birth weight infant. In Seminars in Fetal and Neonatal Medicine (Vol. 22, No. 1, pp. 15-22). WB Saunders. [žiūrėta 2021 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1744165X16300476
12. Quigley, M., Embleton, N. D., & McGuire, W. (2019). Formula versus donor breast milk for feeding preterm or low birth weight infants. Cochrane Database of systematic reviews, (7). [žiūrėta 2021 m.
vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.cochranelibrary.com/cdsr/doi/10.1002/14651858.CD002971.pub5/full.
13. Cleminson, J., Oddie, S., Renfrew, M. J., & McGuire, W. (2015). Being baby friendly: evidence-based breastfeeding support. Archives of Disease in Childhood-Fetal and Neonatal Edition, 100(2), F173-F178. [žiūrėta 2021 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://fn.bmj.com/content/100/2/F173.short.
14. Walsh, V., & McGuire, W. (2019). Immunonutrition for preterm infants. Neonatology, 115(4), 398-405. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.karger.com/Article/Abstract/497332.
15. Embleton, N. D., Berrington, J. E., Dorling, J., Ewer, A. K., Juszczak, E., Kirby, J. A., ... & Cummings, S. P. (2017). Mechanisms affecting the gut of preterm infants in enteral feeding trials. Frontiers in nutrition, 4, 14. [žiūrėta 2021 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fnut.2017.00014/full.
16. Battersby, C., Longford, N., Mandalia, S., Costeloe, K., Modi, N., & Enterocolitis, U. N. C. N. (2017). Incidence and enteral feed antecedents of severe neonatal necrotising enterocolitis across neonatal networks in England, 2012–13: a whole-population surveillance study. The Lancet Gastroenterology & Hepatology, 2(1), 43-51. [žiūrėta 2021 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S2468125316301170.
17. Brown, J. V. E., Walsh, V., & McGuire, W. (2019). Formula versus maternal breast milk for feeding preterm or low birth weight infants. Cochrane Database of Systematic Reviews, (8). [žiūrėta 2021 m.
vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
28 18. Arslanoglu, S., Corpeleijn, W., Moro, G., Braegger, C., Campoy, C., Colomb, V., ... & ESPGHAN Committee on Nutrition. (2013). Donor human milk for preterm infants: current evidence and research directions. Journal of pediatric gastroenterology and nutrition, 57(4), 535-542. [žiūrėta 2021 m. vasario
7 d.]. Prieiga per internetą:
https://journals.lww.com/jpgn/FullText/2013/10000/Donor_Human_Milk_for_Preterm_Infants___Cur rent.26.aspx.
19. Weaver, G., Bertino, E., Gebauer, C., Grovslien, A., Mileusnic-Milenovic, R., Arslanoglu, S., ... & Picaud, J. C. (2019). Recommendations for the establishment and operation of human milk banks in Europe: a consensus statement from the European Milk Bank Association (EMBA). Frontiers in pediatrics, 7, 53. [žiūrėta 2021 m. kovo 16 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fped.2019.00053/full?report=reader.
20. EMBA - European Milk Bank Association. Milk Banks Map. Accessed June 26, 2020.
https://europeanmilkbanking.com/map/.
21. Williams, T., Nair, H., Simpson, J., & Embleton, N. (2016). Use of donor human milk and maternal breastfeeding rates: a systematic review. Journal of Human Lactation, 32(2), 212-220. [žiūrėta 2021 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0890334416632203. 22. Kantorowska, A., Wei, J. C., Cohen, R. S., Lawrence, R. A., Gould, J. B., & Lee, H. C. (2016). Impact
of donor milk availability on breast milk use and necrotizing enterocolitis rates. Pediatrics, 137(3).
[žiūrėta 2021 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą:
https://pediatrics.aappublications.org/content/137/3/e20153123.
23. NUTRITION, C. O., & FETUS, C. O. (2017). Donor human milk for the high-risk infant: preparation, safety, and usage options in the United States. Pediatrics, 139(1), e20163440. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/27994111/.
24. Arslanoglu, S., Corpeleijn, W., Moro, G., Braegger, C., Campoy, C., Colomb, V., ... & ESPGHAN Committee on Nutrition. (2013). Donor human milk for preterm infants: current evidence and research directions. Journal of pediatric gastroenterology and nutrition, 57(4), 535-542. [žiūrėta 2021 m. vasario
16 d.]. Prieiga per internetą:
https://journals.lww.com/jpgn/FullText/2013/10000/Donor_Human_Milk_for_Preterm_Infants___Cur rent.26.aspx.
25. Parker, M. G., Burnham, L. A., Kerr, S., Belfort, M. B., Perrin, M., Corwin, M., & Heeren, T. (2020). Prevalence and predictors of donor milk programs among US advanced neonatal care facilities. Journal of Perinatology, 40(4), 672-680. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
29 26. Parker, M. G. Human milk feeding and fortification of human milk for premature infants. 2021. Up to date. [žiūrėta 2021 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą: https://www.uptodate.com/contents/human-milk-feeding-and-fortification-of-human-milk-for-premature-infants.
27. Pancekauskaitė, G., Ivanauskienė, V., & Tamelienė, R. (2018). Donorinio motinos pieno įtaka nekrozinio enterokolito dažniui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose= Donor human milk impact on prevalence and features of necrotizing enterocolitis in hospital of LUHS. Lietuvos akušerija ir ginekologija= Lithuanian obstetrics & gynecology. Kaunas: Vitae litera, 2018, t. 21, Nr. 3. [žiūrėta 2021 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą:
http://zurnalai.vitaelitera.lt/eb/2639/lietuvos-akuserija-ir-ginekologija-2020-m-nr-3/.
28. Victora, C. G., Bahl, R., Barros, A. J., França, G. V., Horton, S., Krasevec, J., ... & Group, T. L. B. S. (2016). Breastfeeding in the 21st century: epidemiology, mechanisms, and lifelong effect. The Lancet, 387(10017), 475-490. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0140673615010247.
29. Pérez-Escamilla, R. (2020). Breastfeeding in the 21st century: How we can make it work. Social Science & Medicine, 244, 112331. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 13 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0277953619303004.
30. Arslanoglu, S., Boquien, C. Y., King, C., Lamireau, D., Tonetto, P., Barnett, D., ... & Picaud, J. C. (2019). Fortification of human milk for preterm infants: update and recommendations of the European Milk Bank Association (EMBA) Working Group on Human Milk Fortification. Frontiers in pediatrics, 7, 76. [žiūrėta 2021 m. vasario 5 d.]. Prieiga per internetą:
https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fped.2019.00076/full.
31. Bertino, E., Cavallarin, L., Cresi, F., Tonetto, P., Peila, C., Ansaldi, G., ... & Coscia, A. (2019). A Novel Donkey Milk–derived Human Milk Fortifier in Feeding Preterm Infants: A Randomized Controlled Trial. Journal of pediatric gastroenterology and nutrition, 68(1), 116. [žiūrėta 2021 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6314716/.
32. Kostenzer, J. (2021). Making human milk matter: the need for EU regulation. The Lancet Child & Adolescent Health, 5(3), 161-163. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
30 33. North, K., Marx Delaney, M., Bose, C., Lee, A. C., Vesel, L., Adair, L., & Semrau, K. (2021). The effect of milk type and fortification on the growth of low‐birthweight infants: An umbrella review of systematic reviews and meta‐analyses. Maternal & Child Nutrition, e13176. [žiūrėta 2021 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.1111/mcn.13176.
34. Zachariassen, G. (2013). Nutrition, growth, and allergic diseases among very preterm infants after hospital discharge. Dan Med J, 60(2), B4588. [žiūrėta 2021 m. vasario 20 d.]. Prieiga per internetą:
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23461996/.
35. Hoban, R., Schoeny, M. E., Esquerra-Zwiers, A., Kaenkumchorn, T. K., Casini, G., Tobin, G., ... & Patel, A. L. (2019). Impact of donor milk on short-and long-term growth of very low birth weight infants. Nutrients, 11(2), 241. Prieiga per internetą: https://www.mdpi.com/2072-6643/11/2/241. 36. Newkirk, M., Shakeel, F., Parimi, P., Rothpletz‐Puglia, P., Patusco, R., Marcus, A. F., & Brody, R.
(2018). Comparison of calorie and protein intake of very low birth weight infants receiving mother's own milk or donor milk when the nutrient composition of human milk is measured with a breast milk analyzer. Nutrition in Clinical Practice, 33(5), 679-686. [žiūrėta 2021 m. kovo 20 d.]. Prieiga per internetą: https://aspenjournals.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/ncp.10060.
37. Oliveira, M. G., Silveira, R. C., & Procianoy, R. S. (2008). Growth of very low birth weight infants at 12 months corrected age in southern Brazil. Journal of tropical pediatrics, 54(1), 36-42. Prieiga per internetą: https://academic.oup.com/tropej/article/54/1/36/1730066?login=true.
38. Bergner, E. M., Shypailo, R., Visuthranukul, C., Hagan, J., O'Donnell, A. R., Hawthorne, K. M., ... & Hair, A. B. (2020). Growth, Body Composition, and Neurodevelopmental Outcomes at 2 Years Among Preterm Infants Fed an Exclusive Human Milk Diet in the Neonatal Intensive Care Unit: A Pilot Study. Breastfeeding Medicine, 15(5), 304-311. Prieiga per internetą:
