Darbo vadov÷: doc. dr. Zita Bartkevičiūt÷

(1)

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTöS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS

GYVŪNŲ MITYBOS KATEDRA

Jonas Girdauskas

PIENINIŲ KARVIŲ RACIONŲ EFEKTYVUMO DIDINIMAS

NAUDOJANT KONCENTRUOTUOSIUS PAŠARUS

Magistro darbas

Darbo vadov÷:

(2)

Magistro darbas atliktas 2008-2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos

Gyvūnų mitybos katedroje, žem÷s ūkio bendrov÷je „Bernatoniai“, Bernatonių kaime,

Raudondvario seniūnijoje, Kauno rajonas.

Magistro darbą paruoš÷: Jonas Girdauskas ________________

(parašas)

Magistro darbo vadov÷: doc. dr. Zita Bartkevičiūt÷ ________________

(Gyvūnų mitybos katedra)

(parašas)

Recenzentas: ________________

(parašas

)

(3)

TURINYS

ĮVADAS ... 4

1. LITERATŪROS APŽVALGA... 6

1.1 Karv÷ms dažniausiai naudojami pašarai ir būdingosios jų savyb÷s ... 6

1.1.1 Stambieji pašarai... ....6

1.1.2 Sultingieji pašarai ... 8

1.1.2.1 Silosas ir šienainis ... 8

1.1.2.2 Šakniavaisiai... 9

1.1.2.3 Augalininkyst÷s produkcijos perdirbimo antriniai produktai... 10

1.1.2.4 Žalieji... 11

1.1.3 Koncentruotieji pašarai ... 11

1.1.4 Visų raciono pašarų mišiniai (VRPM)... 12

1.1.5 Mineralų ir vitaminų priedai ... 13

1.2 Pašarų paruošimas š÷rimui ir jų suš÷rimo karv÷ms būdai ... 14

1.3 Karvių virškinimo sistemos ypatumai ir pašarų fermentacijos didžiajame prieskrandyje svarba karv÷ms ... 16

1.4 Karvių š÷rimo tvarkymas tvartiniu bei ganykliniu laikotarpiais ir maisto medžiagų reikm÷s18 1.5 Pašarų ir š÷rimo įtaka karvių produktyvumui, sveikatai ir reprodukcin÷ms savyb÷ms... 20

2. DARBO METODIKA ... 22

3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 23

3.1 Bendrieji duomenys apie ŽŪB „Bernatoniai” ... 23

3.2 Karv÷ms naudojami pašarai ir jų paruošimas š÷rimui ... 24

3.3 Karvių š÷rimas ir aprūpinimas energija bei maisto medžiagomis... 27

3.3.1 Karv÷ms šertų racionų 2007 metais charakteristika ...27

3.4 Karvių bandos produktyvumas ir reprodukcija 2007–2009 metais ...36

3.4.1 Karvių produktyvumo duomenys ...36

3.4.2 Karvių bandos reprodukcijos duomenys...39

3.5 Karvių racionų ekonominis įvertinimas...40

3.6 Tyrimo rezultatų apibendrinimas... 40

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI ... 41 SANTRAUKA ... 42 SUMMARY ... 43 LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 44 PADöKA ... 48 PRIEDAI ... 49

(4)

ĮVADAS

Tradiciniame lietuviškame meniu nuo seno pagrindą sudaro gyvulin÷s kilm÷s produktai. Apie 60 % organizmui reikalingų baltymų ir kitų medžiagų žmogus gauna vartodamas pieną, m÷są bei kiaušinius, tod÷l gyvulininkyst÷s vystymui, jos pl÷tojimui Lietuvoje visada buvo skiriamas pakankamas d÷mesys. Lietuvos gamtin÷s sąlygos yra palankios pl÷toti gyvulininkyst÷s verslą, kuriame didelis lyginamasis svoris tenka pienininkystei. Pienin÷ galvijininkyst÷ šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelis kitų šakų, išgyvena sunkų laikotarpį: nepalanki kainų situacija, kai kurias valstybes netenkinanti kokyb÷, daug smulkių, gamybos vystymo atžvilgiu neperspektyvių pieno gamintojų ir kt. Nors Lietuvoje rūpinamasi ir galvijų produktyvumu, ir jų veislinių savybių gerinimu. Iš vienos karv÷s 2008 metais Lietuvoje vidutiniškai primelžta 4778 kg pieno, t.y. 23 % daugiau nei 2000 metais (ŽŪM inf., 2009). Tuo tarpu kontroliuojamų karvių, kurių 2009 metais buvo 181 tūkst., produktyvumas didesnis ir siek÷ 5 900 kg. (VĮ „Gyvulių produktyvumo kontrol÷“ informacija, 2009). ŽŪB „Bernatoniai“ 2009 metais vidutinis kontroliuojamų karvių produktyvumas buvo 6810 kg pieno.

Pagal Lietuvos žem÷s ūkio ir kaimo pl÷tros strategiją pienin÷ galvijininkyst÷ pripažinta viena iš prioritetinių žem÷s ūkio šakų. 2009 m. rugs÷jo m÷nesį Lietuvoje pieno pardavimu perdirbti užsi÷m÷ 41,1 tūkst. ūkių. Pienininkyst÷s pl÷tojimą Lietuvoje įtakoja tiek palankios gamtin÷s sąlygos, tiek senos šio verslo tradicijos. Šaliai įstojus į ES, pieno sektoriui taip pat iškilo nauji uždaviniai. Tiek valstyb÷, tiek ir ūkininkai supranta, jog nuožmios konkurencijos sąlygomis išliks tik perspektyvūs prekiniai pieno ūkiai: gaminantys daug, kokybiškos ir pigios produkcijos. 2000–2009 m. pagal SAPARD, BPD ir KPP priemones pieno ūkiams modernizuoti buvo pateikta 4,6 tūkst. projektų. Bendra jiems įgyvendinti skirta suma iš ES ir nacionalinio biudžeto l÷šų siekia 389,5 mln. Lt. (LR ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento informacija (BROD), 2009). Pastaraisiais metais didel÷ Lietuvoje pagamintos pieno produkcijos dalis (apie 50 %) eksportuojama į kitas šalis: daugiausiai į ES, o taip pat į Rusiją, nedaug į Saudo Arabiją, Libiją, Kazachstaną, JAV (BROD informacija, 2009).

Pieno ūkio pelningumui didel÷s įtakos turi karvių produktyvumas, kuris priklauso nuo daugelio veiksnių, bet svarbiausia vaidmenį vaidina pašarai ir š÷rimas. Jų įtaka produktyvumui apie 50-60 proc., genetiniai faktoriai lemia apie 20-25 proc., o likusi dalis tenka laikymo ir priežiūros technologijoms (Pikelis, 2005). Išvardintų veiksnių įtaka sąlygiška ir gali pasireikšti tik esant tam tikroms aplinkyb÷ms. Iš primityvios veisl÷s karvių, per metus nepavyks primelžti 15

(5)

tūkst. kg pieno, o iš labai produktyvių veislių, bet nepakankamai šeriamų karvių bus primelžiama nedaug pieno, nes labai produktyvūs gyvuliai daug reiklesni š÷rimui ir jautresni aplinkos sąlygoms. Tod÷l visame pasaulyje stengiamasi kurti tobulesn÷s bei pažangesn÷s pašarų ruošimo, gyvulių š÷rimo, melžimo bei laikymo technologijas, taip pat specializuojama ir koncentruojama pieno gamyba (Jukna, 1998).

Karvių racionai sudaromi iš pašarų, pasižyminčių skirtingomis fizin÷mis, mechanin÷mis bei chemin÷mis savyb÷mis ir tai leidžia užtikrinti š÷rimo visavertiškumą. Pastaruoju metu karvių š÷rimui prad÷ti plačiai naudoti pašarų mišiniai (angl. TMR), kurie geriau atitinka atrajotojų virškinimo fiziologiją, taip pat maž÷ja darbo sąnaudos gyvulių priežiūrai, racionaliau naudojami pašarai, gaunama pigesn÷ produkcija. Š÷rimo efektyvumas labai priklauso ir nuo to, kaip tiksliai subalansuoti racionai. Kai karv÷s gauna reikiamą kiekį visų būtinų maisto medžiagų, tinkamu tarpusavio santykiu, yra pasiekiamas didelis produktyvumas, jos būna sveikos, pasižymi gera reprodukcija.

Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti koncentruotųjų pašarų kiekio racione poveikį karvių produktyvumui, produkcijos kokybei ir reprodukcijai.

Tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai:

1. Apžvelgti melžiamoms karv÷ms naudojamų pašarų bazę ir racionus;

2. Išsiaiškinti kaip tvarkomas koncentruotųjų ir kitų pašarų ruošimas, išdalijimas, ir normavimas karv÷ms;

3. Nustatyti skirtingos sud÷ties ir kiekio racione koncentruotųjų pašarų poveikį karvių produktyvumui, pieno kokybei, kai kuriems reprodukcijos rodikliams;

4. Apskaičiuoti racionų, su skirtingu koncentruotųjų pašarų kiekiu, ekonominį efektyvumą;

(6)

1. LITE RATŪROS APŽVAL GA

1.1 Karv÷ms dažniausiai naudojami pašarai ir būdingosios jų savyb÷s

Pieno kokyb÷ ir gaunamo pieno kiekis daugiausiai priklauso nuo karvių raciono visavertiškumo ir sušerto kiekio. Mokslininkai yra įrodę, jog pieno sintezei karv÷s sunaudoja nuo 30 % iki 60 % pašaruose esančių maistingųjų medžiagų. Tod÷l pieninių karvių racione turi būti pakankamas kiekis baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Klasifikuojant pašarus atsižvelgiame į tai, kiek juose yra vandens ir sausųjų medžiagų. Labai svarbūs rodikliai yra ląstelienos ir energijos kiekis pašaro sausojoje medžiagoje. Pagal min÷tus požymius yra skiriamos tokios pašarų grup÷s (žr.1pav.):

1 pav. Pašarų klasifikacija (Baranauskas, Juknevičius, 2009)

Tinkamai šerti melžiamas karves bei racionaliai naudoti pašarus, galima tik tuomet kai yra žinoma pašarų chemin÷ sud÷tis, maistingumas.

1.1.1 Sta mbi eji pašarai

Šie pašarai pieninių karvių racione sudaro tam tikrą dalį, tod÷l yra labai svarbu, kad jie būtų geros kokyb÷s. Pienin÷ms karv÷ms geriausiai tinka šienas. Jis gali būti ruošiamas iš įvairių žolių. Vertingiausias šienas yra ankštinių žolių (dobilų, liucernų) arba jų mišinio su varpin÷mis žol÷mis (žr. 1 lentelę). PAŠARŲ KLASIFIKACIJA Stambieji (ląstelienos 20–45 %, vandens 8–20 %) Sultingieji (vandens 40–97%) Gyvuliniai nekoncentruotieji Mineraliniai priedai Kitos medžiagos Koncentruotieji

(ne daugiau kaip 19 % ląstelienos ir 40 % vandens)

(7)

1 lentel÷. Įvairių rūšių šieno maistingumas (1kg SM) (Juraitis, Kulpys, 2003b) Šieno rūšys

Apykaitos energija ir maisto

medžiagos Raudonųjų dobilų Raudonųjų dobilų ir motiejukų Kultūrinių pievų ir ganyklų Natūralių pievų Apykaitos energija, MJ/kg 8,64 8,25 8,38 8,22 Žalieji proteinai, g 121,3 98,8 101,8 91,7 Žalieji riebalai, g 26,4 23,1 24,8 23,2 Žalioji ląsteliena, g 317,2 347,0 336,1 351,3 Cukrus, g 49,8 71,8 72,4 50,6

Šieno maistin÷ vert÷ labai priklauso nuo to, kokiame vegetacijos tarpsnyje nupjauta žol÷, kokia botanin÷ sud÷tis, kiek jame yra ląstelienos, kokios skonin÷s savyb÷s, labai svarbu yra ir tai, koks taikytas pjovimo, džiovinimo būdas ir kokios yra laikymo sąlygos. Tyrimais nustatyta, kad gaminant šieną didžiausi maisto medžiagų nuostoliai gaunami džiovinant žolę ant žem÷s, o mažiausi - aktyviąja ventiliacija. Džiovinant ant žem÷s prarandama apie 39% AE, 48% žaliųjų baltymų, 59% karotino, taip pat didžiąją dalį cukraus. Naudojant aktyviąją ventiliaciją šie nuostoliai būna per pus mažesni (Juraitis, Kulpys, 1995).

Stokojant šieno, dalį jo galima pakeisti šiaudais. Šiaudai ne maistingas, turintis daug ląstelienos pašaras (žr. 2 lentelę). Tinkamiausi yra miežių ir avižų šiaudai. Pienin÷ms karv÷ms šiaudų galima šerti neribotai, bet dažniausiai skiriama 2-5 kg per parą, atsižvelgiant į kitų stambių pašarų kiekį racione.

2 lentel÷. Šiaudų maistin÷ sud÷tis (Baranauskas, Juknevičius, 2009)

Kilograme šiaudų (85 proc. SM) yra: Šiaudų rūšis AE MJ Žaliųjų proteinų g Žaliųjų riebalų g Ląstelienos g Kalcio g Fosforo g Avižiniai 5,6 46 15 340 3,3 1,0 Kvietiniai 4,8 35 13 364 2,1 0,6 Miežiniai 5,9 49 15 340 3,1 1,2 Ruginiai 5,0 36 13 390 2,4 0,8 Žirnių virkščios 5,5 80 17 293 7,3 2,5

Vikių ir avižų mišinys 5,3 66 15 334 5,2 1,4

D÷l stambiųjų pašarų trūkumo, gali sutrikti didžiojo prieskrandžio veikla, maž÷ja pieno riebumas. Stambieji pašarai tai ląstelienos šaltinis. Ląsteliena, kaip ir kiekviena pašare esanti maisto medžiaga, gyvūnų mityboje atlieka svarbų vaidmenį, nors skirtingų rūšių gyvūnams jos reikšm÷ nevienoda. Atrajotojams d÷l ląstelienos stokos pakinta prieskrandžių mikrofloros sud÷tis.

(8)

kiekis labiausiai priklauso nuo augalų rūšies ir vegetacijos tarpsnio. Sparčiausiai ji kaupiasi stiebo audiniuose. Tod÷l žieminių javų sausųjų medžiagų kilograme būna iki 450 g, o peraugusių žolių šiene – 350 g ląstelienos.

Rekomenduojama stambiųjų pašarų karv÷ms per parą skirti 2-4 kg (Mačien÷, 2000).

1.1.2 Sul ti ngieji pa šarai.

Be stambiųjų pašarų, galvijams reikia duoti ir sultingųjų: šienainio, siloso ir šakniavaisių, o

vasarą žol÷s. Šiuose pašaruose, lyginant su stambiaisiais, yra kur kas daugiau vandens (žr. 1 pav.). 1.1. 2.1 . Silosas i r ši e nai ni s

Silosas, šienainis yra palyginti pigūs ir maistingi pašarai pienin÷ms karv÷ms ir penimiems galvijams. Šie pašarai gali būti ruošiami iš labai įvairių žolių. Daugiausia baltymų, mineralinių medžiagų turi silosuoti pašarai paruošti iš ankštinių žolių, tačiau varpines žoles gausiai tręšiant azotu (N180-200) taip pat galima užtikrinti aukštą pašaro baltymingumą (Klimas, 2007).

3 lentel÷. Siloso, pagaminto iš įvairių augalų, chemin÷ sud÷tis ir maistingumas g/kg (Baranauskas, Juknevičius, 2009)

Siloso rūšys Apykaitos energija ir

maisto medžiagos Kukurūzų Kultūrinių pievų ir

ganyklų Dobilų ir motiejukų žol÷s Vikių ir avižų Apykaitos energija MJ 1,54 1,97 2,03 2,07 Sausosios medžiagos 164 232 238 228 Žalieji proteinai 17,7 27,9 31,8 28,3

Siloso cheminę sud÷tį ir maistingumą lemia augalų rūšis ir subrendimo laipsnis. Pastaraisiais metais daug gero siloso pagaminama iš kukurūzų žalios mas÷s. Tinkamiausi silosavimui kukurūzų hibridai ir veisl÷s, kurios derliaus nu÷mimo metu turi 25-30 % sausųjų medžiagų (Mikulionien÷ S., Stankevičius, 2002). Kukurūzų silosas yra puikus energijos šaltinis. Geros kokyb÷s žolių silosas melžiamų karvių racione gali sudaryti 40-50 %, o kukurūzų – 33 % visų sultingųjų pašarų (Skurdenien÷ I., Ribikauskas, 2007).

Konservuotų pašarų pašarin÷ vert÷, priklauso nuo daug faktorių, o svarbiausia - būtina laikytis silosavimo taisyklių. Siloso kokybę nulemia fermentacijos procesų kokyb÷, susidariusios rūgštys (pieno, acto, sviesto) ir jų santykis bei pH. Kuo greičiau žalioji mas÷ yra pašalinama iš aerobin÷s aplinkos, tuo greičiau joje pradeda vykti anaerobinis rūgimas. Silosuojant daug baltymų turinčius augalus, juose mažai cukraus, susidaro nepakankamas pieno rūgšties kiekis, tod÷l silosas parūgšt÷ja tik maždaug iki 5,0 pH. Tokiame silose intensyviau did÷ja acto ir sviesto rūgščių. Jis

(9)

Silosas gali būti gaminamas įvairiais būdais: tranš÷jose, kaupuose ir ritiniuose, iš nevytintos ar vytintos žol÷s. Gaminant silosą galima naudoti įvairių priedų: druską, mieles, išrūgas, cukrinių runkelių masę, javų miltus, melasą, cheminių ir mikrobiologinių konservantų – skruzdžių, propiono, acto ir kt. rūgštis.

Silosuoto pašaro kokyb÷ priklauso nuo augalų vegetacijos tarpsnio. Žolei bręstant daug÷ja sausųjų medžiagų, tačiau kartu daug÷ja ir ląstelienos bei lignino. Šios medžiagos sunkiai arba beveik ne virškinamos (Skurdenien÷, Ribikauskas, 2007).

Šienainis - užima tarpinę vietą tarp siloso ir šieno ir ruošiamas iš vytintų žolių. Maistingumu jis prilygsta, o kartais ir lenkia šieną. Be to, dabartin÷ šieno gamybos technologija visiškai nepritaikyta ankštin÷ms žol÷ms ir beveik neįmanoma paruošti dobilų ar liucernų šieno nesutrupinus ir neišbarsčius jų lapelių, kuriuose yra svarbiausios maisto medžiagos (Klimas, 2007). 1 kg šienainio, priklausomai nuo augalų rūšies ir vytinimo, yra 0,4-0,5 kg SM, 60 - 80g žaliųjų baltymų ir 4,0-5,0 MJ AE (Jatkauskas, Vrotniakien÷ ir kt, 2002).

Didelis privalumas dabartiniu metu paplitusi nedidelių ryšulių konservavimo technologija kuri leidžia gamintis silosą ir šienainį net ir nedideliuose ūkiuose.

1.1. 2.2 Šakni av aisi ai

Šakniavaisiai tai lengvai virškinamas, skanus, visų gyvulių noriai ÷damas pašaras, turintis labai mažai ląstelienos, tod÷l virškinamumas yra daugiau negu 90 % (Bartkevičiūt÷, 2004). Jie yra labai įvairūs: pašariniai runkeliai, griežčiai, turnepsai, ir pašarin÷s morkos. Šakniavaisių 1kg SM yra vidutiniškai 7,5-8,0 MJ NEL, 70-100 g baltymų, 550-700 g cukraus. Tai cukraus šaltinis. Šakniavaisiai yra naudingi, kai racione pakanka baltymų, bet trūksta energijos. Per dieną pieningoms karv÷ms galima duoti apie 20 kg šakniavaisių.

Tinka š÷rimui ir šakniavaisių lapai, kurie turi būti švieži, nežem÷ti, neprad÷ję kaisti arba pūti. Lapuose daug organinių rūgščių ir didesnis jų kiekis kenkia gyvulių sveikatai. Karves šeriant runkelių lapais, joms būtinai reikia duoti 100-150 g kreidos arba kalcio fosfatų (Skurdenien÷, Ribikauskas ir kt. 2007).

Pažym÷tina, kad pastaraisiais metais šakniavaisiais karv÷s šeriamos tik mažuosiuose ūkiuose, o didel÷se fermose dažniausiai, naudojami cukrinių runkelių perdirbimo antriniai produktai, nes jie žymiai pigesni. Tačiau atsisakant šakniavaisių, prarandamas vertingas, didelį derlių duodantis pašaras. Be to, šakniavaisiai labai tinka pereinamuoju iš ganyklinio į tvartinį laikotarpį. Pavyzdžiu, nu÷mus ankstyvąsias kultūras galima tose plotuose auginti turnepsą

(10)

(pašarin÷s rop÷s), kurių iš 1 ha galima gauti 80–100 t derlius, įskaičiuojant šaknų ir lapų masę, t. y. 8–10 t SM (Bartkevičiūt÷, 2005).

Panašaus maistingumo kaip rop÷s yra griežčiai. Rop÷s ir griežčiai turi specifinį kvapą ir skonį, kuris persiduoda pienui, tod÷l melžiamoms karv÷ms jų galima duoti po melžimo (Skurdenien÷ I., Ribikauskas ir kt. 2007).

Pašarui gali būti naudojamos maistui arba s÷klai netinkamos bulv÷s. Jose gausu krakmolo (670-710 g/SM). Atrajotojų didžiajame prieskrandyje bulvių krakmolas fermentuojamas iki propiono rūgšties, kuri reikalinga pieno cukrui susidaryti, organizmo audiniams sintetinti.

1. 1. 2.3 A ugal i ni nk ys t÷s produkcijos p er dirbim o antri ni ai produ ktai

Antriniai produktai susikaupia perdirbant augalininkyst÷s produkciją. Jie būna dr÷gni ir sausi. Pastarieji turi didelę pašarinę vertę, tačiau džiovinimo sąnaudos labai didina kaštus. Dr÷gni antriniai produktai yra gana pigūs, tod÷l jais šeriant gyvulius pagaminama pigesn÷ produkcija. Olandijos fermeriai 2006 metais gyvuliams suš÷r÷ daugiau kaip 5,2 mln. tonų maisto produktų gamybos dr÷gnų antrinių žaliavų (apie 3,3 mln. t kiaul÷ms ir 1,9 mln. t galvijams). Iš jų gautas energijos ir maisto medžiagų kiekis prilygsta 1 mln. tonų kombinuotųjų pašarų (Bartkevičiūt÷, Šimkien÷, 2009).

Cukrinių runkelių auginimas yra viena pelningiausių augalininkyst÷s šakų Lietuvoje. Jų perdirbimui 2008 m. auginta 8,7 tūkst. ha (2009 m. – 15,2 tūkst.ha) ir supirkta perdirbimui 339,1 tūkst. t šaknų (ŽŪM inf., 2009). Iš 1 t cukrinių runkelių pagaminama vidutiniškai 135 kg cukraus, 40 kg melasos ir gaunama 540 kg griežinių, turinčių 8–13% SM. Tokiu būdu per metus cukraus fabrikuose susikaupia daug griežinių. Cukrinių runkelių griežiniai yra maistingas pašaras. Viename kilograme SM yra 12 MJ AE ir 107 g žaliųjų baltymų. Kai kurių aminorūgščių sud÷tis mitybos požiūriu palankesn÷ negu miežių grūduose (Tarvydas, Urbšien÷, 2003). Cukrinių runkelių griežinių ląsteliena, d÷l mažo lignino ir didelio pektinų kiekio, yra lengvai virškinama. Kai karv÷ms šerti naudojami cukrinių runkelių griežiniai, jų racionuose būna mažiau krakmolo ir taip yra išvengiama pieno riebumo sumaž÷jimo, kuris būdingas, gausiai šeriant koncentruotaisiais pašarais. Kai kurie tyrimai rodo, kad cukrinių runkelių griežiniai melžiamoms karv÷ms gali sudaryti iki 30% raciono SM (Tarvydas, Urbšien÷, 2003). Švieži cukrinių runkelių griežiniai ilgai neišsilaiko, tod÷l griežiniai yra presuojami (taip didinamas SM kiekis) ir gaminamas silosas. Bandymuose nustatyta, kad racione dalį kukurūzų siloso pakeitus cukrinių runkelių griežinių silosu, pieningumas vidutiniškai padid÷jo 15,1%, gauta 14,8% daugiau pieno riebalų, jų pienas buvo 0,19% (P < 0,05) baltymingesnis (Tarvydas, Urbšien÷, 2003).

(11)

Melasa – yra labai cukringas, lengvai pasisavinamas pašaras, kuris padidina karvių suvartojamos energijos kiekį ir užtikrina aukštą bei pastovų produktyvumą. Lengvai virškinami angliavandeniai skatina atrajotojų didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veiklą. D÷l gero skonio melasa idealiai tinka maišyti su kitais pašarais. Karv÷ms per parą skiriama iki 1 kg (Ваттио, 1994)

1.1. 2.4 . Žali eji

Žalieji pašarai karv÷ms yra svarbiausi. Daugiausia maistingųjų medžiagų turi šviežia žol÷, tačiau Lietuvoje ganyklinis laikotarpis trunka tik apie 5 m÷nesius, o likusius 7 m÷nesius galvijus tenka šerti konservuotais žoliniais pašarais. Daugiamet÷ms žol÷ms augti mūsų krašte yra labai palankios gamtin÷s sąlygos. Būdamos ilgos vegetacijos, jos geriausiai išnaudoja saul÷s energiją, o tinkamai patręštos išaugina gausų derlių: 10-12 t/ha sausųjų medžiagų arba 120 GJ/ha apykaitos energijos (savo verte prilygstantis 8-9 t/ha grūdų) (Klimas, 2007). Žalieji pašarai, vertinant iš ekonominio taško, yra patys pigiausi, nes tinkamai įs÷ta pieva ar ganykla naudojama kelerius metus. Tinkamai paruoštų žolinių pašarų 1 kg SM turi 150-180 g žaliųjų baltymų, o tai reiškia, kad jie gali būti šeriami net aukšto produktyvumo karv÷ms be baltyminių priedų (Klimas, 2007). Jaunoje žol÷je mažai ląstelienos, tod÷l šis pašaras lengvai virškinamas ir gerai įsisavinamas (Juraitis, Kulpys, 2003a). Žalieji pašarai veikia dietiškai, skatina pieno sekreciją. Jaunų žolių sausoji medžiaga pagal energinę vertę ir maistinių medžiagų kiekį – panaši į koncentruotųjų pašarų, o biologin÷ vert÷ - didesn÷. Žol÷je daug provitamino A (karotino), vitaminų D, E ir kt. Joje gausu biologiškai aktyvių medžiagų (Liekus, Triukas ir kt., 1999).

1.1.3 Konce ntruoti eji pašarai

Tai yra maistingiausi ir daugiausiai energijos turintys pašarai. D÷l to koncentruotieji pašarai yra labai svarbūs pieningų karvių racionuose. Joms gali būti šeriami įvairūs javai: miežiai, avižos, kviečiai, kukurūzai, pašariniai žirniai, pupos, lubinai, vikiai, rugiai ir kt. Viename kilograme varpinių javų SM yra vidutiniškai 6-8,5 MJ NEL ir apie 100-130 g žaliųjų baltymų. Ankštinių javų energin÷ vert÷ panaši į varpinių, tačiau baltymų turi apie 2,5-3 kartus daugiau, t.y. – 250-400 g. Kiekvienos rūšies javų gūdai turi tik jiems būdingų fizinių ir cheminių savybių, d÷l to jų kiekis gyvulių racionuose tur÷tų būti skirtingas. Pavyzdžiui, miežių, kviečių, į karvių kombinuotuosius pašarus galime įmaišyti 50% ir daugiau, žirnių, pašarinių pupų – 25-30%, rugių, lubinų - 20%. Gyvuliams negalima duoti grynų rugių grūdų ir miltų, nes sutrinka jų virškinimas (Jaroch ir kt., 2004; Žekonien÷, Daugelien÷, 2006). Pašarams naudojamų žieminių kviečių nereikia

(12)

Koncentratai duodami tam, kad praturtintų racioną energija, baltymais ir didintų karvių produktyvumą. Be to jie užima mažai vietos virškinimo trakte. Pieningoms karv÷ms gali būti duodama iki 12 kg koncentratų per dieną. Jei sušeriama daugiau nei 12 kg koncentratų, žymiai maž÷ja stambiųjų pašarų sausųjų medžiagų suvartojimas (Mačien÷,2000).

Pageidautina, kad karv÷ms būtų naudojami kombinuotieji pašarai, nes jie geriau, negu atskirų javų miltai, tenkina gyvulio poreikius. Koncentratų mišiniai yra ruošiami miltų ar granulių pavidalu, jie papildomi reikiamu mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekiu.

Kai kuriuose ūkiuose koncentratai n÷ra maišomi, o sušeriami kaip atskiros raciono dalys. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas koncentratas skirtingai įtakoja prieskrandžio veiklą, pageidautina kad į racioną turi būti įtraukta kelių rūšių koncentratai. Pavyzdžiui, džiovinti salyklojai - baltymų šaltinis, kartu užtikrinantis gerą didžiojo prieskrandžio veiklą. Juose taip pat yra l÷tai skylančių karbohidratų. Kviečių miltai turi daug krakmolo, kuris lengvai pasisavinamas, tod÷l šį koncentratą svarbu šerti mažomis porcijomis kelis kartus per dieną (pvz. po 1 kg). Taip bus išvengta prieskrandžio acidoz÷s. Džiovintos pašarinių ir cukrinių runkelių išspaudos pasižymi geru skoniu, be to jos l÷tai skaidomos. Sojų rupiniai turi labai daug baltymų. Dažniausiai naudojami baltymų kiekiui racione padidinti. Pastaruoju metu, brangstant energijai, pašarui skirti nevisiškai subrendę javai prad÷ti silosuoti. Gaunamas grūdainis. Taip taupoma grūdų džiovinimui reikalinga energija. Silosuojami vaškin÷s brandos (turi apie 35-45% dr÷gm÷s) grūdai, turi sukaupę daugiausia maisto medžiagų ir yra labai gerai virškinami. Jie užsikonservuoja organin÷mis rūgštimis, kurios pasigamina bakterijoms fermentuojant grūduose esančius tirpius angliavandenius. Yra sukurti ir specialūs cheminiai priedai. Grūdai gali būti silosuojami kaupuose, tranš÷jose, siloso bokštuose. Naujausia technologija, - kai grūdai traiškomi, ir talpinami specialiose polietileno žarnose. Traiškytų varpinių javų grūdainio 1 kg SM yra 10,3-12,3 MJ AE, 130-140 g žaliųjų baltymų (Jatkauskas, Vrotniakien÷ ir kt., 2002).

Kai kuriuose ūkiuose ruošiami natrio šarmu apdoroti (kaustikuoti) javai. Iškūlus javus į grūdus įterpiama (35-40 g/kg) natrio šarmo ir taip paruoštas pašaras, neprarasdamas maistin÷s vert÷s, gali būti sand÷liuojamas ilgą laiką. 1 kg kaustikuotų varpinių grūdų SM būna apie 7,8 MJ NEL, 130-135 g žaliųjų baltymų (Sharma, 2003; Stanišauskien÷, 2007).

1.1.4 Vis ų r aci o no pašar ų miši niai (VRPM )

Lietuvoje daugelyje ūkių pašarai išdalijami kaip atskiri komponentai, tod÷l sudarytas davinys, dažnai neatitinka faktiškai su÷sto, nes galvijai nesunkiai atsirenka m÷gstamus pašarus, ir

(13)

negauna būtinų maisto medžiagų. Pastaruoju metu populiari tapo viso raciono sistema, kai visi pašarai sumaišomi modernia technika ir išdalijami. Teigiama, kad taip šeriant galvijus žolinių ir kitų ap÷mingųjų pašarų su÷dama 10–12% daugiau, sumaž÷ja kombinuotųjų pašarų sąnaudos (Leverich, 2005). Tyrimais nustatyta, kad kiekviena bandomosios grup÷s karv÷ šerta (VRPM) per parą su÷d÷ daugiau SM (1,70%) žaliųjų baltymų (0,51%), žaliosios ląstelienos (1,48%), kalcio (1,31%) bei fosforo (0,47%) ir gavo apykaitos energijos daugiau (1,73%), nei kontrolin÷s grup÷s karv÷s (Tarvydas, 2005). Mechanizuotai paruošus ir išdalinus karv÷ms pašarų mišinį, pasiektas ekonominis efektas: sumaž÷jo pašarų dalijimo išlaidos ir padid÷jo karvių produktyvumas (Monkevičien÷, Želvyt÷, 2008).

Pašarų mišiniai gali būti sudaromi iš labai įvairių komponentų. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: karvių produktyvumo, laktacijos periodo, įmitimo, turimų pašarų įvairov÷s, jų kokyb÷s ir kt. Daugiausia mišinyje būna siloso ir šienainio. Šiems komponentams skiriama apie 60–85 % visų mišinio SM. Jei mišiniai skirti labai pieningoms karv÷ms, į juos dedama daug koncentratų ir baltymingų papildų, t.y. 40–50 %. Mažiau produktyvių karvių mišiniuose koncentratams tenka tik apie 5–10 proc. visų sausųjų medžiagų (Bartkevičiūt÷, 2005).

Karvių pašarų mišiniai turi būti tam tikros struktūros. Juose stambiosios mišinio dalel÷s (didesn÷s negu 1,9 cm) tur÷tų sudaryti apie 20 % , vidutinio smulkumo dalel÷s (0,8–1,9 cm) – 38% ir smulkios (iki 0,8 cm) – apie 42 % (Wright, 2003). Labai susmulkintą pašarų mišinį karv÷s prasčiau ÷da, mažiau atrajoja, gali sutrikti didžiojo prieskrandžio darbas. Kiekviena karv÷, priklausomai nuo jos mas÷s, produktyvumo, mišinio maistingumo, dr÷gnio ir kitų savybių, kasdien šio raciono gali su÷sti apie 30–55 kg.

1.1.5 Mi n er al ų i r vi ta mi nų p rie dai

Karv÷s su pašarais dažniausiai negauna pakankamai mineralinių elementų ir vitaminų. Tod÷l jų racionai turi būti papildomi šių medžiagų priedais.

Mineraliniai elementai būtini palaikant energijos ir maisto medžiagų normalią apykaitą organizme, susidarant hormonams bei fermentams (Wayne Greene, Bruce, 1998; Campbell, Miller, 1999). Ypač daug mineralinių elementų reikia pieninių veislių karv÷ms, nes kiekviename kilograme pieno vidutiniškai yra 1,2 g kalcio, 0,95 g fosforo, 0,135 g magnio, 0,63 g natrio ir 1,15 g chloro. Produktyvios karv÷s per laktaciją iš organizmo išskiria apie 8–9 kg kalcio, 6–7 kg fosforo, 0,9–1,4 kg magnio ir kitų elementų (Bartkevičiūt÷, Černauskien÷, 2004).

(14)

Pagrindinis mineralinių medžiagų šaltinis yra augaliniai pašarai, tačiau juose esančių mineralų pakanka tik mažo arba vidutinio produktyvumo karv÷ms. Mineralinių elementų kiekis pašaruose kinta veikiant įvairioms aplinkos sąlygoms. Be to, aprūpinimui mineralais įtakos turi ir atskirų pašarų santykis racione, ruošimo būdas ir kt.

Tvartiniu laikotarpiu Lietuvos ūkiuose karvių racionai dažniausiai yra sudaromi iš šieno, šiaudų, siloso, šakniavaisių bei čia pat - ūkyje išaugintų javų miltų. Šeriant karves tokiu racionu, dažniausiai, jos gauna perteklių kalio, apie normą kalcio, o magnio, fosforo, natrio – nepakankamai.

Ganykliniu laikotarpiu ypač ryškiai pastebimas magnio trūkumas, nes jis iš žol÷s prastai pasisavinamas. Taigi, karvių aprūpinimas visais mikroelementais, išskyrus geležį, su pašarais sudaro tik 50–75 % reikiamos normos. Kai kurių mineralinių elementų trūkumą šiek tiek galima koreguoti keičiant raciono sud÷tį, tačiau visapusiškai jį subalansuoti galima tik papildant mineraliniais papildais.

Karv÷ms ypatingai svarbūs riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E ir provitaminas karotinas. Ganykliniu laikotarpiu, jų pakankamai gauna su pašarais, saul÷s šviesa, o tvartiniu – būtina naudoti tam tikrus vitaminų priedus.

1.2 Pašar ų p ar uoši mas š÷ri mu i i r jų s uš ÷ri mo ka rv÷ ms būd ai

Efektyviau naudoti pašarus ir, esant tiems patiems ištekliams, gauti daugiau produkcijos padeda įvairių pašarų paruošimo š÷rimui būdų taikymas. Karvių š÷rimo režimas – tai kompleksas priemonių, nurodančių kada, kokia tvarka ir kokiu pavidalu gyvuliams turi būti sušeriami pašarai. Kad susidarytų sąlyginiai refleksai, gyvuliai turi būti šeriami nustatytu laiku. Tuomet intensyviau funkcionuoja seilių ir virškinimo trakto liaukos.

Didel÷se fermose ruošiami pašarų mišiniai. Pašarų mišiniai ruošiami pagal griežtai nustatytus receptus. Ruošiant sausus kombinuotus pašarus, atskiri recepto komponentai negali skirtis daugiau 1,5 %; ruošiant dr÷gnus mišinius - ne daugiau 3,5 %. Be to, visi mišinio komponentai turi būti vienodai pasiskirstę mišinio mas÷je, tod÷l maišoma specialiais maišytuvais (Hall, 2003). Ruošiant pašarų mišinius, naudojamasi įrenginiais, kuriais galima matuoti (atsverti) atskirus pašarus ir jų priedus - dozatoriais. Didel÷se galvijų bandose, š÷rimas tiesiog privalo būti mechanizuotas. Rankinis darbas labai brangus ir neekonomiškas. Šiandien tai atliekama įvairiais pašarų dalytuvais. Dalytuvo tipas pasirenkamas pagal fermos tipą, laikomų gyvulių skaičių ir jų ūkinę paskirtį.

(15)

Ruošimo š÷rimui būdas priklauso nuo pašaro fizinių ir cheminių savybių. Grubius, sunkiai virškinamus pašarus prieš šeriant dažniausiai tenka apdoroti vienu ar kitu būdu, norint pagerinti jų ÷damumą, maistinę vertę. Stambieji pašarai, ypač šiaudai turi daug ląstelienos, kuri trukdo kitų maisto medžiagų įsisavinimą. Neigiamą ląstelienos poveikį galima sumažinti šiaudus apdorojant. Yra keli ruošimo būdai : fiziniai, cheminiai, biologiniai.

Šiaudų arba kitų stambiųjų pašarų susmulkinimas, šutinimas, maišymas su skanesniais pašarais (melasa, šakniavaisiais, žlaugtais ir kt.) priskiriama fiziniams ruošimo būdams. Juos taikant ger÷ja pašaro ÷damumas, skonis, kvapas, net žymesnio poveikio jo energinei vertei n÷ra.

Naudojant cheminius apdorojimo būdus 1,5–2 kartus ger÷ja pašaro virškinamumas ir maistin÷ vert÷. Šie būdai dažniausiai naudojami šiaudams. Tai gali būti veikimas amoniaku, natrio šarmu, kalcinuota soda, kalk÷mis (Mc Donald, Edvards et al., 1992).

Biologinis apdorojimas, tai būtų šiaudų silosavimas, sumaišant juos, silosuojamos mas÷s dr÷gnumui sumažinti. Nuo to pager÷ja siloso kokyb÷ ir šiaudų maistingumas.

Tam tikras paruošimas reikalingas šeriant karv÷ms šakniavaisius (bulves). Svarbiausia jie turi būti nuplauti. Šeriant žem÷tais šakniavaisiais, prieskrandžiuose susikaupia žem÷s, sm÷lis, d÷l to sutrinka virškinimas, apetitas, maž÷ja primilžius. Daugiau žem÷ti būna cukriniai runkeliai. Jeigu šakniavaisiai maišomi su kitais pašarais, juos reikia susmulkinti, šeriant atskirai – galima duoti sveikus.

Javų gūdai (koncentratai) prieš šeriant karv÷ms turi būti rupiai sumalti (1,5–4 mm dydžio dalel÷mis) arba sutraiškyti. Karv÷ms ar kitiems atrajotojams netinka smulkiai malti javai, ypač kviečiai, nes susidariusi lipni, tąsi mas÷ trukdo pašaro slinkimą virškinimo traktu.

Yra duomenų, kad kai kuriuos grūdus karv÷ms galima šerti sveikus. Australijoje atlikto bandymo metu, ganomų karvių vienai grupei šerta maltos avižos, kitos grup÷s karv÷ms – sveikos, nustatyta, kad žymesnio skirtumo pagal primilžį, pieno riebumą ir baltymingumą tarp grupių nebuvo, tačiau antros grup÷s karv÷ms buvo ištirta apie 24 % nesuvirškintų, sveikų avižų (Bartsck, 2004). Be to smulkios koncentratų dalel÷s labai greitai fermentuojamos didžiajame prieskrandyje, d÷l to padid÷ja turinio rūgštingumas, susidaro sąlygos acidozei vystytis.

Kai kuriais atvejais naudojamas grūdų apdorojimas aukšta temperatūra. D÷l šio poveikio sul÷t÷ja skaidymas didžiajame prieskrandyje ir didesn÷ koncentratuose esančių maisto medžiagų dalis nepakitusi patenka į šliužą, bei plonąją žarną, kur jos yra žymiai efektyviau panaudojamos. Bandymuose, kuriuose buvo lyginamas paprastų ir kaitintų miežių miltų poveikis, buvo nustatyta,

(16)

kad šertų termiškai apdorotais miežiais karvių produktyvumas per parą buvo 3 kg didesnis (Anderson, 1999; Taghizadek et al., 2008).

Miltai nesukelia fermentacijos ir problemų didžiajame prieskrandyje, jie yra sumaišomi su žoliniais pašarais, t.y. gaminant VRPM.

Pastaraisiais metais karv÷ms prad÷ta naudoti, sveikus natrio šarmu apdorotus javus. (Sharma ir kt., 2003) nurodo, kad šeriant karv÷ms natrio šarmu apdorotų sveikų rugių grūdų (35g / kg), jų didžiajame prieskrandyje susidar÷ daugiau acto rūgšties, jos su÷d÷ daugiau pašaro, lyginant su karv÷mis, gavusiomis ne apdorotų traiškytų rugių. Panašius rezultatus gavo Skriskandarajah (1980) tiriant natrio šarmo poveikį miežių grūdams. Be to natrio šarmas stabdo pel÷sinių grybelių dauginimąsi. Natrio šarmu galima apdoroti kviečius, miežius, avižas, kukurūzus. Maksimali kaustikuotų grūdų norma karvei – 4–5 kg per dieną (Anderson, 1999; Sharma, Ingalls et al., 2003). Šeriant tokiais grūdais, rekomenduojama gyvuliams duoti mineralų, kurių sud÷tyje mažiau natrio. Jų nereik÷tų duoti užtrūkusioms karv÷ms. Kadangi natrio šarmas sunaikina riebaluose tirpstančius vitaminus, tod÷l galvijų racionus reik÷tų jais papildyti.

1.3 Ka rvi ų vi rš ki n i mo si ste mo s ypa tu mai i r pa ša rų fer me nta cijos di dži ajame pri es kr andyje svar ba ka rv ÷ms

Karv÷ priklauso atrajotojų šeimai, jos virškinimo sistema yra ypač sud÷tinga. Atrajotojai iš kitų gyvūnų skiriasi, kad jų skrandis sudarytas iš 4 kamerų: trijų prieskrandžių (didžiojo prieskrandžio, tinklainio bei knygenų) ir tikrojo skrandžio, arba šliužo. Atrajotojų didžiajame prieskrandyje pašaras apdorojamas fiziškai (jį varo ir maišo stiprūs raumenų judesiai), chemiškai (skaido fermentai) ir mikrobiologiškai (apdoroja mikroorganizmai). Atrajotojams ypač svarbūs mikroorganizmai, nes jie suskaido 80-95 % krakmolo, 60-70 % ląstelienos, iki 80% pašaro proteinų (Monkevičien÷, Želvyt÷ ir kt., 2008). Be to didžiajame prieskrandyje sintetinami mikrobų baltymai, amino rūgštys ir vitaminai (B grup÷s ir vitaminas K). Mikroorganizmai atrajotojams padeda pasisavinti sintetines azotines medžiagas (karbamidą, amonio sulfatą, amoniaką) ir angliavandenius, baltymus bei riebalus. Atrajotojams būdingas gromuliavimas arba atrajojimas. Gromuliuoti pradeda, pra÷jus maždaug 40–50 min. nuo ÷dimo. Dar priklauso nuo pašaro rūšies, kokyb÷s bei paruošimo ir aplinkos temperatūros. Karv÷ per parą perkramto apie 100 kg didžiojo prieskrandžio turinio. Vykstant rūgimo procesui, karvių didžiajame prieskrandyje pasigamina daug dujų, kurios nuolat atryjamos.

(17)

Sudarant racionus reikia „įtikti“ ne tik pačiai karvei, bet ir jos didžiajame prieskrandyje esantiems mikroorganizmams, kurių ten randama daugiau negu 60 rūšių, o visų jų mas÷ siekia apie 7 kg. (Laugalis, Želvyt÷ ir kt., 2004). Karv÷s sveikata, aprūpinimas maisto medžiagomis, produk-tyvumas ir pieno kokyb÷ labiausiai priklauso nuo mikroorganizmų aktyvumo ir gausumo.

Labai svarbu, kad fermentacijos metu prieskrandyje susidarytų pakankamai lakiųjų riebalų rūgščių, kurios reikalingos organizmo funkcijoms ir pieno sintezei. Š÷rimas ap÷mingaisiais pašarais skatina karvių didžiojo prieskrandžio fermentacinius procesus, kurie lemia efektyvų pašarų panaudojimą produkcijos sintezei. Ląsteliena, palyginti su kitomis pašaro maisto medžiagomis, yra daug sunkiau virškinama, tod÷l tik atrajotojai gali ją efektyviai pasisavinti. Didžiajame prieskrandyje esanti mikroflora sufermentuoja, suskaido apie 50–70 % pašaro ląstelienos. Fermentacijos produktai – laisvosios riebalų rūgštys: acto, propiono, sviesto yra naudojamos kaip energijos šaltinis, o taip pat būtinos pieno riebalams, laktozei susidaryti, kūno audinių sintezei (Mc Donald, Edwards et al., 1992).

Krakmolo kiekis racione ir jo skilimo greitis turi didelę reikšmę produktyvių karvių mityboje. Galvijų didžiajame prieskrandyje mikroflora gali suskaidyti iki 99 % su pašarais patekusio krakmolo, tačiau kartais virškinamumas siekia vos 40 %. Tam įtakos turi pašaro rūšis, taip pat krakmolo kiekis racione. Avižų, kviečių grūdų, bulvių krakmolą prieskrandžio mikroorganizmai suskaido daug greičiau negu kukurūzų grūdų. Fermentuojant pašarų krakmolą didžiajame prieskrandyje susidaro lakiosios riebalų rūgštys – acto, sviesto ir propiono. Krakmolas, kuris atsparus skaidymui didžiajame prieskrandyje, plonosiose žarnose, veikiant gyvulio fermentams, suskaidomas iki gliukoz÷s. Ji labai svarbi pieno sintezei. D÷l gliukoz÷s stokos nutrūksta pieno sintez÷, nors kitų jį sudarančių komponentų kraujyje pakanka. Karv÷ms reikalingi pašarai, turintys skirtingų savybių krakmolo. Ypač atsparūs (apie 40–45 %) skaidymui yra kukurūzų ir chemin÷mis medžiagomis paveikti grūdai. Natrio šarmu apdoroti grūdai virškinimo trakte skyla l÷čiau, tod÷l nesutrikdomas didžiojo prieskrandžio rūgštingumas (Laugalis, Monkevičien÷, 2004a).

Galvijų didžiajame prieskrandyje mikroorganizmai sintetina savo kūno baltymus iš NH3, kuris susidaro iš prieskrandyje skaidomiemų pašaro baltymų. Tačiau, esant dideliam karvių pieningumui, mikrobin÷s mas÷s baltymų nepakanka ir tam tikrą dalį amino rūgščių turi gauti iš prieskrandyje neskaidomų baltymų. Tod÷l pašaruose reikia įvertinti didžiajame prieskrandyje skaidomų ir neskaidomų baltymų santykį ir jų balansą (Mikulionien÷, Stankevičius, 2002).

(18)

Apie karvių aprūpinimą baltymais, galima spręsti pagal ur÷jos koncentracija piene. Tai fermentacijos proceso prieskrandyje ir karvių mitybos lygio indikatorius. Nustatyta, kad karv÷s, kurių piene ilgesnį laiką buvo padid÷jusi ur÷jos koncentracija, sunkiau apvaisinamos (Japertas, Minkevičius, 2002).

1.4 Ka rvi ų š ÷ri mo tvar ky mas tva rti ni u bei gany kli ni u lai kotarpia is i r mai sto med žia gų r ei km÷s

Karvių ir telyčių produktyvumas būsimos laktacijos metu, veršelių vystymasis, gyvybiškumas ir sveikata priklauso nuo to, kaip yra šeriamos veršingos telyčios ir karv÷s. Užtrūkusias karves reikia šerti įvairiais kokybiškais pašarais. Ypač svarbūs geros kokyb÷s stambieji pašarai (ankštinių ir varpinių žolių šienas, šiaudai). Iš sultingųjų pašarų geriausiai tinka kokybiškas šienainis, silosas, šakniavaisiai, iš koncentratų – kombinuotieji pašarai, taip pat avižos, s÷lenos. Rekomenduojama, kad užtrūkusių karvių racione būtų apie 2-5 kg gero šieno ar šiaudų, 10–15 kg geros kokyb÷s šienainio arba neperrūgusio siloso, 2–3 kg koncentruotų pašarų. Liesoms ir jaunoms (I–II laktacijos) karv÷ms ir telyčioms š÷rimo norma didinama 11–15 MJ apykaitos energijos. Tvartiniu laikotarpiu užtrūkusias karves reikia šerti du kartus per dieną, girdyti kokybišku vandeniu.

Vasarą gerose ganyklose ganomoms užtrūkusioms karv÷ms pakanka vien žol÷s. Vasaros metu užtrūkusi veršinga karv÷ su÷da 40–50 kg žol÷s, kartais papildomai dar reikia duoti 2–3 kg koncentratų. Nustatyta, kad paskutiniąsias 3–4 veršingumo savaites pieninių karvių raciono sausojoje medžiagoje tur÷tų būti apie 0,5% kalcio, o jo santykis su fosforu – 1:1. Po veršiavimosi kalcio kiekis didinamas iki 1% raciono sausojoje medžiagoje. Tuo laiku labai svarbus ir vitaminas D, kuris skatina kalcį transformuojančio baltymo sintezę ir jo pasisavinimą (Leikus, Triukas, 1998). Labai svarbu palaikyti ap÷mingųjų pašarų ir koncentratų balansą racione po apsiveršiavimo. Tai padidina pašarų su÷dimą ir leidžia išvengti virškinimo sutrikimų (ketoz÷s, acidoz÷s, šliužo dislokacijos) primilžio piko metu. Užtrūkusių veršingų karvių š÷rimo problemos per paskutinį pusšimtį metų buvo aktyviai tyrin÷jamos. Ypatingai paskutin÷s dvi užtrūkimo dekados (Drackley, Dann, 2005). Rekomenduojama laikytis tokių taisyklių:

• Šerti varpinių žolių šieną, šienainį, ar šviežią žolę, kad būtų mažesnis kalcio suvartojimas ir išvengiama susirgimo pareze.

(19)

• Riboti kukurūzų siloso kiekį racione iki 13 – 18 kg per dieną, bet rekomenduotina sušerti apie 5 kg varpinių žolių šieno ar kito stambaus pašaro (galima smulkintų miežių, avižų, kviečių šiaudų). Tai palaiko gerą virškinimo trakto darbą, skatina atrajojimą.

• Riboti koncentratų kiekį racione.

Yra nustatyta, kad karvių racionų sausojoje medžiagoje tur÷tų būti ne mažiau kaip 25–26 % neutraliais tirpalais išplautos ląstelienos (NDF), 19–21 % rūgštyse išplautos ląstelienos (ADF) ir 15–16 % žalios ląstelienos. Tuo tarpu užtrūkusių, mažapienių karvių racionų sausojoje medžiagoje NDF gali būti 32–34 %, ADF – iki 28 %, o žalios ląstelienos – iki 26–28 % (Bartkevičiūt÷, 2006).

Šeriant melžiamas karves, svarbu, kad kuo daugiau sausųjų medžiagų jos gautų iš žolinių pašarų. Galimas sausųjų medžiagų suvartojimas priklauso nuo produktyvumo, karvių svorio ir žolinių pašarų kokyb÷s. Sausųjų medžiagų kiekis, kurį karv÷s gali su÷sti nurodytas 4 lentelę.

4 lentel÷. Žolinių pašarų sausųjų medžiagų suvartojimas 100-ui kg karv÷s kūno mas÷s, esant skirtingai kokybei (Mačien÷ ir kt., 2000)

Silosuoti ar džiovinti žoliniai pašarai Primilžis

per laktaciją

kg _{Kokyb÷: sausųjų medžiagų kiekis/kg pašaro}

Žalieji pašarai 700 750 800 850 900 Ganymas*) 4000 1,7 1,8 1,9 2,0 2,0 2,4 5000 1,8 1,9 2,0 2,1 2,2 2,5 6000 1,9 2,0 2,1 2,2 2,3 2,6 7000 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,7 8000 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,8 9000 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 3,0

*) –0,2 kg sausųjų medžiagų / 1 kg žol÷s

Karvių energijos ir maisto medžiagų poreikį, sudaro poreikis gyvybiniams procesams, pienui sintetinti ir reprodukcijai. Poreikio gyvybiniams procesams dydis priklauso nuo karv÷s mas÷s, taip pat turi įtakos amžius, laikymo būdas ir sąlygos. Poreikis produkcijai sintetinti daugiausia priklauso nuo gaunamo jos kiekio, tačiau svarbu ir pieno sud÷tis, ypač riebalų koncentracija. Poreikį reprodukcijai apsprendžia veršingumo laikas. Priedas skiriamas tik paskutiniaisiais veršingumo m÷nesiais, t. y. užtrūkus.

Lietuvoje karvių poreikio energijai ir maisto medžiagų apskaičiavimas paremtas Vokietijoje naudojama sistema, pritaikant tam tikras lygtis. Praktiniame darbe dažniausiai

(20)

5 lentel÷. NEL poreikis gyvybiniams procesams skirtingos mas÷s karv÷ms ir skirtingo riebumo pieno kg. (DLG, 2001; Jeroch, Šeškiavičien÷ ir kt., 2004)

Kūno mas÷, kg 500 550 600 650 700

NEL, MJ / dieną 31,0 33,3 35,5 37,7 39,9

Riebalų kiekis piene, % 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0

NEL, MJ /kg pieno 2,9 3,1 3,3 3,5 3,7

Žaliųjų baltymų ir žaliosios ląstelienos poreikis siejamas su karvių produktyvumu ir laktacijos tarpsniu. Vidutin÷s šių maisto medžiagų reikm÷s pateiktos 6 lentel÷je.

6 lentel÷. Žaliųjų baltymų ir žaliosios ląstelienos poreikis skirtingais laktacijos tarpsniais (Jatkauskas, Vrotnekien÷, ir kt., 2002)

Rodikliai 1 lakt. tarpsnis 2 lakt. tarpsnis 3 lakt. tarpsnis Užtrūkusios

Ž. baltymų, % / SM 18,0 16,0 15,0 12,0 – 14,0

Ž. ląstelienos, % / SM 20,0 22,0 24,0 24,0 – 26,0

1.5 Pašarų ir š÷rimo įtaka karvių produktyvumui, sveikatai ir reprodukcin÷ms savyb÷ms Svarbu steb÷ti, kaip sudarytas racionas įtakoja karvių produktyvumą, sveikatą ir esant reikalui, sudaryti naują, geriau atitinkantį karvių poreikius. Apie š÷rimo tinkamumą, galima spręsti pagal pieno kontrol÷s rezultatus.

Skiriant didžiausią d÷mesį pieningumui, dažniau tenka susidurti su karvių sveikatos problemomis. Acidoz÷, ketoz÷, nagų ir kitos ligos – produktyvių bandų rykšt÷. Š÷rimo klaidos – svarbiausia galvijų medžiagų apykaitos ligų priežastis, nes, didinant karvių pieningumą, gyvuliai darosi reiklesni š÷rimo kokybei. Išplitus viso raciono sistemai, Lietuvos ūkiuose karv÷s prad÷jo sirgti ligomis, kuriomis anksčiau niekada nesirgo. Pasteb÷ta, kad labai padažn÷jo šliužo užsisukimo atvejų. Analizuojant ligų priežastis, paaišk÷jo, kad labai svarbu VPR mišinio paruošimas, t. y. maišytuvuose-dalytuvuose sud÷to pašaro smulkinimo kokyb÷, ląstelienos kiekis pašaruose. Sumaž÷jęs pieno riebumas rodo netinkamą ap÷mingų pašarų ir koncentratų santykį, per didelį riebalų kiekį racione arba kad, jame esantys ap÷mingi pašarai per daug susmulkinti. Sumaž÷jęs pieno riebumas siejamas su acidoze, laminitu. Racionų papildymas ląsteliena ir mažiau smulkinti pašarai paprastai likviduoja šią mitybos problemą. Įvairūs papildai, tokie kaip valgomoji soda, taip pat gali būti naudingi palaikant aukštą pieno riebumo lygį tuo metu, kada sušeriama daug koncentratų.

(21)

Š÷rimo nulemtos melžiamų karvių bandos ligos, atsižvelgiant į jas sukeliančias priežastis, skiriamos į grupes:

• su energijos trūkumu racionuose susijusios ligos – ketoz÷, nutukimo sindromas, nuovalų užsilaikymas, nevaisingumas; Šios ligos pasireiškia, kai karv÷s gauna per daug energijos ir nutunka.

• d÷l ląstelienos trūkumo pasireiškiančios ligos – acidoz÷, laminitai (nagų ligos), išputimas,

šliužo užsisukimas, kepenų pūliniai; Siekiant padidinti energijos kiekį, yra didinama koncentratų dalis racione, o žolinių pašarų mažinama.

• kalcio metabolizmo sutrikimas – parez÷ po apsiveršiavimo. Ją sukelia didelis kalcio

poreikis laktacijos pradžioje, kuris negali būti tenkinamas d÷l priešskydin÷s liaukos nepakankamo aktyvumo, imant kalcį iš kaulų depo. Apsiveršiavusios karv÷s tur÷tų gauti pakankamai gliukoplastinių junginių ir gliukoz÷s, nes poreikis šioms medžiagoms palyginti su užtrūkimo laikotarpiu padid÷ja 3–4 kartus (Ваттио, 1994; Wayne Greene, Bruce, 1998; Smith, Kononoff et al., 2007).

(22)

1. DARB O METODI KA

Medžiaga darbui rinkta 2008-2009 metais žem÷s ūkio bendrov÷je „Bernatoniai“ įsikūrusioje Kauno rajono Raudondvario seniūnijoje, Bernatonių kaime. Atliekant darbą taikyti tokie tyrimo metodai:

• mokslin÷s literatūros analiz÷s metodas – analizuota mokslin÷ literatūra apie karv÷ms naudojamus pašarus ir jų savybes, karvių virškinimo procesų išskirtinumą, lyginant su kitais žem÷s ūkio gyvūnais, racionų sudarymo ir normavimo sistemas. Teorin÷s šio darbo medžiagos kaupimui ir jos analizei panaudoti sisteminimo, fotografinis ir apibendrinimų metodai.

• tyrimų statistin÷s analiz÷s metodas - analizuota LR Statistikos departamento bei ŽŪB „Bernatoniai“ 2006–2009 metų bendrosios statistikos ir kontroliuojamų karvių duomenų baz÷s. Tuo tikslu naudotasi prieiga per internetą ir ŽŪB apskaitos žurnalais.

• duomenų sisteminimo, analiz÷s ir apibendrinimo metodas – surinktos medžiagos analizavimas bei išvadų formulavimas. Surinkta pirmin÷ informacija buvo susisteminta, sugrupuota bei analizuota Excel programos pagalba. Tam panaudoti pirmin÷s informacijos sisteminimo, apibendrinimo ir matematiniai duomenų apdorojimo metodai.

(23)

3. T YRIM Ų RE ZULTATAI

3.1 Be ndr ieji duo me ny s a pi e ŽŪB „Be r nato ni ai”

Tyrimui medžiaga surinkta žem÷s ūkio bendrov÷je „Bernatoniai“. Tai - dukterin÷ AB „Lytagra" įmon÷, įsikūrusi Kauno rajono Raudondvario seniūnijoje, Bernatonių kaime. Bendrov÷ įsikūr÷ 1992 m. buvusioje Lietuvos žem÷s ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto ūkio baz÷je. Bendrov÷ 2009 metais vald÷ 3013,87 ha žem÷s.

7 lentel÷. ŽŪB „Bernatoniai” laikomi galvijai (vnt.)

Galvijų grup÷s 2007 metai 2009 metai

Iš viso galvijų 2105 2831

Melžiamos Holšteinų ir Lietuvos juodmargių veislių karv÷s

976 1166

Veislin÷s telyčios 666 1006

Penimų pieninių veislių buliukai 317 470

M÷sinių Šarole veisl÷s galvijai 23 40

Mišrūnai (Holšteinai+žalmarg÷s) 106 166

Bendrov÷ specializuojasi - javų s÷klininkyst÷je bei veislin÷je galvijininkyst÷je. Bendrov÷ turi modernias karvides, kiaulides, grūdų sand÷lio ir džiovyklos pastatus. Karvių komfortui ir nagų saugumui ne tik galvijų gul÷jimo vietos, bet ir karvių vaikščiojimo takai padengti specialia gumine danga, įrengta automatizuota m÷šlo šalinimo sistema. Tai garantuoja švarą ir gerą tvarto mikroklimatą. Karvių komfortą padidina ir automatiniai masažuokliai. Ūkis modernizuojamas pasinaudojant Europos Sąjungos Struktūrinių fondų parama. Bendrov÷je dirba 44 darbuotojai. Tai labai pažangus ūkis, kuriame dažnai yra rengiamos lauko dienos – seminarai. Bendras ūkio vaizdas pateiktas 2 pav.

(24)

Per tradicines lauko dienas yra aptariami pažangios augalininkyst÷s ir gyvulininkyst÷s klausimai. Lietuvos ūkininkai, žem÷s ūkio bendrovių vadovai ir specialistai gali ne tik susipažinti su naujausia žem÷s ūkio technika, jos galimyb÷mis, bet ir sužinoti apie naujausias žemdirbyst÷s technologijas, gauti išsamias konsultacijas įvairiais rūpimais klausimais. Ž.ū.b. Bernatoniai gamybin÷mis sąlygomis išbandoma numatoma į Lietuvą įvežti žem÷s ūkio technika ir priimamas sprendimas d÷l jų tiekimo mūsų šalies žemdirbiams.

3.2 Kar v÷ ms na udo jami paša rai i r jų pa ruoši ma s š÷ ri mu i

Ūkyje paruošia daugumą karv÷ms šeriamų pašarų – visus ap÷minguosius ir tam tikrą dalį koncentruotųjų, taip pat auginamos technin÷s kultūros. 2009 metais auginamų pas÷lių deklaracija pateikta 8 lentel÷je.

8 lentel÷. Bernatonių ž.ū.b. pas÷lių (ha) deklaracija 2009 metais

Kukurūzai 392,24 Pūdymai 100,84 Žieminiai kviečiai 778,54 Vasariniai kviečiai 322,63 Žieminiai kviečiai 165,64 Miežiai 193,37 Žieminis rapsas 165,75 Vasarinis rapsas 391,52 Žirniai 36,16

Pievos iki 5 metų 444,63

Naujos pievos 22,55

viso 3013,87

Ūkyje karv÷s laikomos tvarte ištisus metus, tod÷l visus metus yra šeriamos visų raciono pašarų mišiniu sudarytu iš įvairių ūkyje išaugintų arba pagamintų pašarų: šiaudų, šienainio, siloso, ir kt. (3 pav.)

(25)

Šienainis ir kukurūzų silosas ruošiami tranš÷jose (žr. 4 pav.).

4 pav. Siloso tranš÷ja Bernatonių ž.ū.bendrov÷je

Silosas ir šienainis paruošiami kokybiški, geros maistin÷s vert÷s (žr. priedus 1-3). Pagaminto 1 kg kukurūzų siloso turi 10,7 (žolių siloso 10,3) MJ AE/kg sausojoje medžiagoje, tai reiškia, kad šis silosas prilygsta vidutin÷s kokyb÷s koncentruotojo pašaro kilogramui.

Pieninių karvių produktyvumas daugiausiai priklauso nuo pašarų kokyb÷s ir pašarų paruošimo. Ūkyje galvijams ruošiami pašarų mišiniai su 2 airiškais pašarų maišytuvais - dalytuvais Keenan (žr. 5 pav.).

5 pav. Maišytuvas-dalytuvas Kennan

Maišytuvuose-dalytuvuose Kennan gaminamo mišinio smulkumas yra tokios kokyb÷s, kuri yra priimtiniausia galvijams. Karvių š÷rimo klausimais yra konsultuojamasi su š÷rimo techniką pardavusios Airijos kompanijos specialistais. Maksimaliai tinkamą pašarą padeda paruošti š÷rimo

(26)

pagerinimas ir kontrol÷s sustiprinimas). Ši kompiuterizuota PACE pagalbos sistema nurodo kokius š÷rimui reikalingus ingredientus reikia d÷ti pirmiau, o kuriuos v÷liau, taip pat - kokį kiekį reikia įd÷ti tam tikro pašaro. Ši sistema suprogramuoja ir atskirus racionus, priklausomai nuo karvių laktacijos tarpsnio, produktyvumo. Taigi, mišinio paruošimas yra visiškai mechanizuotas, su tuo pačiu dalytuvu išdalinama gyvuliams. Š÷rimo takas yra 3,5 m pločio, tod÷l traktorius lengvai gali juo važiuoti (žr. 6 pav.).

6 pav. Karvių fermos š÷rimo takas

Ūkyje yra ruošiamas kombinuotasis koncentruotasis pašaras karv÷ms. Jį sudaro savo ūkyje išauginti javai - kviečiai, miežiai, žirniai ir pridedama baltymingų žaliavų (rapsų, sojų rupiniai), mineralinių medžiagų, cukrinių runkelių išspaudų, sausų riebalų ir kitų priedų.

Be to ūkyje dalį koncentarų sudaro grūdai, kurie tiesiai iš lauko atvežti (nedžiovinti) yra apdorojami natrio šarmu. Šie javai laikomi tiesiog daržin÷je (žr. 7 pav.).

7 pav. Kaustikuotų grūdų sand÷liavimas

Ūkyje yra ruošiamas ir grūdainis, kai ne visai subrendę javai, nukuliami, traiškomi ir silosuojami. Taip apdorotus grūdus galvijai gauna jau keleri metai. Ūkio specialistų teigimu – nuo to padid÷jo pieningumas, sumaž÷jo somatinių ląstelių skaičius, karv÷s mažiau serga nagų ligomis ir acidoze. Be to, pager÷jo reprodukcija.

(27)

Raciono papildymui mineraliniais elementais ir vitaminais ūkis iš AB „Kretingos grūdai“ perka specialius papildus MIN60 melžiamoms ir užtrūkusios karv÷ms. Karv÷ms raciono papildai parenkami atsižvelgiant į ūkio pašarų cheminę sud÷tį, karvių produktyvumo ciklą. Be to karv÷ms duodama laižomoji druska. Kombinuotųjų koncentruotų pašarų ir papildų sud÷tis pateikta priede 4-5lentel÷se.

3.3 Kar vi ų š÷ ri ma s i r a pr ūpi ni mas e ne rgija bei mais to me d žiagomi s Karvių produktyvumas, sveikata, taip pat jų pieno chemin÷ sud÷tis, kokyb÷, labai priklauso nuo aprūpinimo energija, būtinomis maisto, mineralin÷mis medžiagomis, vitaminais. Šeriant atrajojančius gyvulius, kuriems priklauso ir karv÷s, svarbu, kad jie gautų tokių pašarų, kurie būtų priimtini pagal virškinimo fiziologijos ypatumus, der÷tų tarpusavyje ir tiektų pakankamą kiekį energijos, ir maisto medžiagų. Karv÷ms šeriamų pašarų įvairovę lemia kiekvieno konkretaus ūkio pašarų baz÷s struktūra, pašarų ruošimo ir išdalinimo technikos lygis, gyvulių laikymo sistema ir kt.

3.3.1 Ka rv÷ ms še rtų ra cio nų 2007 me tais chara kte r isti ka

Šiame ūkyje yra susiklosčiusi tam tikra pašarų baz÷s ir karvių š÷rimo tvarka, kurios laikomasi keleri metai. Labai ryškių racionų struktūros ar naudojamų pašarų asortimento skirtumų per analizuotą trijų metų laikotarpį nebuvo. Tam tikri š÷rimo pakeitimai daromi siekiant mažinti susirgimų, kurie dažnai pasireiškia karves šeriant smulkintais pašarais, o koncentratai sudaro didelę raciono dalį. 2007 metais įvairiais laktacijos tarpsniais karv÷ms šertų racionų maistingumas ir struktūra pateikti 9-12 lentel÷se.

9 lentel÷. Melžiamų karvių racionas nuo apsiveršiavimo iki 60 laktacijos dienos (vidutinis primilžis 30-32 kg pieno per parą)

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž.baltymai, g Ląsteliena, g

1 Šiaudai miežių/kviečių 0,8 0,69 2,5 26 299

2 Daugiamečių žolių šienainis 15,21 4,26 28,5 763 1052

3 Kukurūzų silosas 11,08 3,79 24,33 334 769

4 Salyklojai 5 1,15 7,77 315 208

5 Melasa 1 0,7 5,46 95 0

6 Kaustikuoti grūdai 2 1,4 10,92 185 32

7 Grūdainis 1 0,7 5,18 95 27

8 Melžiamų karvių kombinuotieji koncentratai 8 7,2 56,66 1944 432 9 Priedai

Laižomoji druska

Iš viso racione 44,09 19,89 141,32 3757 2819

Reikm÷ - 19,44 140 3499 3880

Skirtumas - 0,45 1,32 258 -1061

Racione sausųjų medžiagų 1 kg yra: Raciono struktūra %

(28)

Kaip matyti iš 9 lentel÷je pateiktų duomenų, šviežiapien÷s karv÷s gavo būtiną pagal reikmę SM ir energijos kiekį. Žaliųjų baltymų, lyginant su reikme, buvo 7,4 % daugiau. Tam tikrą perteklių galima pateisinti, kadangi pirmąjį po apsiveršiavimo m÷nesį karv÷s turi prastą apetitą ir pašarų SM su÷da apie 20 % mažiau nei priklauso pagal normą. Tod÷l gana aukšta žaliųjų baltymų koncentracija (18,9 %) šiame racione leidžia geriau aprūpinti karves baltymais.

Akivaizdus raciono trūkumas – mažas ląstelienos kiekis jame. Karv÷s gauna tik apie 2/3 būtinos normos. Be to struktūrinę ląsteliena tiekia tik šiaudai, o jų racione yra vos 0,8 kg. Daugiamečių žolių šienainio ir kukurūzų siloso ląsteliena n÷ra lygiavert÷, nes šie pašarai susmulkinti. D÷l struktūrin÷s ląstelienos trūkumo ir didelio (50,28 %) koncentruotųjų pašarų kiekio racione karv÷s mažiau atrajoja, mažiau išskiria seilių, o tai neišvengiamai didina didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą, neigiamai veikia mikroorganizmų gyvybingumą, galimi fermentacijos sutrikimai.

Pasiekus laktacijos piką, kuris būna 6-8 savaitę po apsiveršiavimo, karvių produktyvumas pradeda maž÷ti. Kaip sparčiai „krinta“ primilžio kreiv÷, labai priklauso nuo š÷rimo. Jeigu racionas tinkamai subalansuotas ir karv÷s gauna pakankamai visų maisto medžiagų, primilžis ilgą laiką išlieka tolygus arba maž÷ja nežymiai. Raciono, kuriuo buvo karv÷s šertos tolimesnius keturis laktacijos m÷nesius (61-180 dieną) duomenys pateikti 10 lentel÷je.

10 lentel÷. Melžiamų karvių racionas nuo 61 iki 180 laktacijos dienos (vidutinis primilžis 24-26 kg pieno per parą)

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž. baltymai, g Ląsteliena, g

2 Daugiamečių žolių šienainis 15,2 4,26 28,5 763 1052

3 Kukurūzų silosas 11 3,77 24,3 331 766

4 Salyklojai 5 1,15 7,77 315 208

5 Melasa 1 0,7 5,46 95 0

6 Kaustikuoti grūdai 2 1,4 10,92 185 32

7 Grūdainis 1 0,7 5,18 95 27

8 Melžiamų karvių kombinuotieji koncentratai 6 5,4 37,75 1490 335 9 Priedai

Iš viso 42 18,07 122,38 3300 2719

Reikm÷ - 17,42 120,2 2878 3837

Skirtumas - 0,65 2,18 422 -1118

NEL, MJ 6,77 Stambieji 3,82

Žalieji baltymai, g 182,62 Silosuotieji 50,80

Ląsteliena, g 150,47 Koncentruotieji 45,38

Iš 10 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad šiuo laktacijos tarpsniu karv÷s buvo pakankamai aprūpintos energija, bet išliko tos pačios problemos d÷l baltymų ir ląstelienos. Baltymų perteklius sudar÷ 422 g arba 14,7 %, o ląstelienos trūko 1118 g arba 29 %. Ir šiuo

(29)

laktacijos tarpsniu stambieji pašarai raciono struktūroje sudar÷ mažiau nei 4 %, o koncentruotieji – daugiau nei 45 %. Kuo ilgesnį laiką karv÷s šeriamos jų virškinimo fiziologiją neatitinkančiu racionu, tuo stipriau pasireiškia neigiamos pasekm÷s: viduriavimas, apetito stoka, virškinimo sutrikimai ir kt. Tokių susirgimų ŽŪB „Bernatoniai“ daug nustatoma kiekvienais metais.

Daugiausia produktyvumas maž÷ja trečiąjį laktacijos šimtadienį. Didžiausią įtaką turi dvi priežastys. Pieną sintetinančios tešmens ląstel÷s (alveol÷s) intensyviai dirbdamos po tam tikro laiko susid÷vi, subliūkšta ir nustoja funkcionuoti. Kita priežastis tokia, kad karv÷s maždaug per 3 m÷n. laikotarpį po apsiveršiavimo turi būti s÷klinamos ir apvaisintos. Prasid÷jus veršingumui, keičiasi medžiagų apykaitos pobūdis organizme. Laktacijos dominantę keičia kūno rezervų atstatymo ir vaisiaus vystymosi dominant÷. Tod÷l pieno sintez÷ silpn÷ja ir daugiau maisto medžiagų nukreipiama kūno masei, kurios netenkama laktacijos pradžioje, atstatyti. Šiuo laktacijos tarpsniu, esant racione energijos ir maisto medžiagų trūkumui, daugiau nukenčia produktyvumas, o maisto medžiagų perteklius skatina spartų mas÷s augimą.

Karv÷ms šerto raciono 180-305 laktacijos dienomis charakteristika pateikta 11 lentel÷je. 11 lentel÷. Melžiamų karvių racionas nuo 180 iki 305 laktacijos dienos (vidutinis primilžis 20-22 kg pieno per parą)

Pašarai Kiekis kg SM, kg NEL, MJ Ž. baltymai, g Ląsteliena, g

2 Daugiamečių žolių šienainis 11 3,74 25,12 659 931

3 Kukurūzų silosas 11 3,8 19,82 266 602 4 Salyklojai 5 1,15 7,77 315 208 5 Melasa 1 0,7 5,46 95 0 6 Kaustikuoti grūdai 1 0,7 5,46 92 25 7 Grūdainis 1 0,7 5,18 95 27 8

Melžiamų karvių kombinuotieji

koncentratai 5 4,5 31,45 1242 279

9 Priedai

Iš viso 35,8 15,98 102,76 2790 2371

Reikm÷ - 16,46 107,0 2469 3950

Skirtumas - -0,48 4,22 321 1579

Žalieji baltymai, g 174,59 Silosuotieji 54,38 Ląsteliena, g 148,37 Koncentruotieji 41,30

Iš 11 lentel÷je pateiktų duomenų matyti, kad karv÷s gavo š÷rimo normą atitinkantį energijos ir SM kiekį. Racione yra 13 % baltymų perteklius ir didelis (40 %) ląstelienos trūkumas, kadangi šios grup÷s karv÷s stambiųjų pašarų gauna tiek pat, kaip ir ankstesniais laktacijos tarpsniais. Be to karv÷ms skiriama daug koncentruotųjų pašarų (41,3 %), kai šiame laktacijos

(30)

tarpsnyje jų gal÷tų būti žymiai mažiau, o tai leistų didinti stambiųjų ir silosuotųjų pašarų dalį racione ir geriau subalansuoti aprūpinimą ląsteliena.

Užtrūkimo laikotarpiu karvių poreikis energijos ir maisto medžiagoms yra žymiai mažesnis negu laktacijos laikotarpiu, tačiau tinkamas š÷rimas turi labai didelę reikšmę. Tai paruošimo laktacijai tarpsnis nuo kurio priklauso būsimas primilžis ir karv÷s sveikata. Karvių racionas, šeriamas užtrūkimo laikotarpiu, pateiktas 12 lentel÷je.

12 lentel÷. Užtrūkusių karvių racionas

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž. baltymai, g Ląsteliena, g 1 Šiaudai miežių/kviečių 5 4,3 15,61 163 1866 2 Daugiamečių žolių šienainis 3,86 1,08 7,22 193 252

3 Kukurūzų silosas 8 2,24 14,38 197 455

4 Salyklojai 3 0,69 4,66 189 125

5 Melasa 0,23 0,16 1,25 22 0

7

Užtrūkusių karvių kombinuotieji

koncentratai 2,1 1,89 11,79 624 79 8 Priedai Kret-min 60 0,1 Iš viso 22,19 10,36 54,91 1388 2777 Reikm÷ - 9,4 52,7 1175 2256 Skirtumas - 0,96 2,21 213 521

Iš pateiktų 12 lentel÷je duomenų matyti, kad užtrūkusių karvių racionas sudarytas gerai, nors baltymų jame gal÷tų būti mažiau. Raciono struktūra atitinka rekomenduojamą karv÷ms užtrūkimo laikotarpiu. Jis yra sausojo tipo ir turi palyginti nedaug koncentratų. Tokio tipo racionai sudaro geras sąlygas fermentacijos procesams didžiajame prieskrandyje, gerina apetitą, neleidžia karvei nutukti.

3.3.2 Ka rv÷ ms šer tų racionų 2008 me tais c ha ra kter isti ka

2008 metais ūkyje karv÷s buvo šeriamos panašios sud÷ties racionais, kaip ir 2007 metais. Tačiau juose nebuvo salyklojų, ir šiaudų (išskyrus užtrūkusias), taip pat mažiau skirta koncentruotųjų pašarų.

Šviežiapienių karvių raciono duomenys pateikti 13 lentel÷je. Pagal lentel÷je pateiktus duomenis matyti, kad šviežiapienių karvių racione buvo 5,9 % energijos ir 24,8 % ląstelienos trūkumas. Šiuo laktacijos tarpsniu, lyginant su 2007 metais tuo pačiu laiku, koncentruotųjų pašarų racione buvo 9,32 % mažiau. Atitinkamai buvo mažesn÷ energijos (0,32 MJ) ir baltymų (11,3 g)

(31)

13 lentel÷. Melžiamų karvių racionas nuo apsiveršiavimo iki 60 laktacijos dienos (vidutinis primilžis 30-32 kg pieno per parą)

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž. baltymai, g Ląsteliena, g 1 Daugiamečių žolių šienainis 15 5,85 39,14 1047 1445

2 Kukurūzų silosas 17 5,61 30,41 494 1039 3 Melasa 1 0,7 5,46 95 0 4 Rapsų išspaudos 0,5 0,45 3,6 167 58 5 Kaustikuoti grūdai 1 0,7 5,46 92 25 6 Grūdainis 1 0,7 5,18 95 27 7

Šviežiapienių. karvių kombinuotieji

koncentratai 6 5,4 42,5 1458 324

8 Priedai

Iš viso 41,5 19,41 131,75 3448 2918

Reikm÷ - 19,44 140 3499 3880

Skirtumas - -0.03 -8,25 -51 -962

NEL, MJ 6,79 Stambieji -

Antruoju laktacijos tarpsniu nuo 60 iki 180 laktacijos dienos, karv÷s gavo racioną, kurio duomenys pateikti 14 lentel÷je. Lentel÷s duomenys rodo, kad karvių racione, lyginant su reikme, buvo 11,4% per daug baltymų ir 25,4% per mažai ląstelienos. Be to, lyginant su ankstesniųjų metų to paties laikotarpio racionu, karv÷s gavo 7,3% mažiau koncentruotųjų pašarų, bet 11,1% daugiau silosuotųjų.

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž. baltymai, g Ląsteliena, g 1 Daugiamečių žolių šienainis 15 5.85 39,14 1047 1445

Šviežiapienių karvių kombinuotieji

koncentratai 5 4,5 35,42 1215 270 8 Priedai Iš viso 40,5 18,51 124,67 3205 2864 Reikm÷ - 17,42 120,2 2878 3837 Skirtumas - 1,09 4,47 327 973

(32)

Trečiuoju laktacijos laikotarpiu (nuo 180 iki 305 dienos) karv÷ms šertas racionas pateiktas 15 lentel÷je.

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž. Baltymai, g Ląsteliena, g 1 Daugiamečių žolių šienainis 16 6,24 41,75 1117 1542

Melžiamų karvių kombinuotieji

koncentratai 4 3,6 25,16 994 223 8 Priedai Laižoma druska Iš viso 33,5 15,69 107,8 2850 2545 Reikm÷ - 16,46 107 2469 3950 Skirtumas - -0,77 0,8 381 -1405

Kaip matyti iš raciono duomenų (15 lentel÷), jame yra 15,4% per daug žaliųjų baltymų ir net 35,6% trūksta ląstelienos, kuri raciono SM sudaro tik 16,2% (pagal zootechnines normas tur÷tų sudaryti apie 24%).

Užtrūkimo laikotarpiu karv÷ms šerto raciono sud÷tis ir maistingumas pateikti 16 lentel÷je. 16 lentel÷. Užtrūkusių karvių racionas

Pašarai Kiekis, kg SM, kg NEL, MJ Ž. Baltymai, g Ląsteliena, g

1 Šiaudai 4 3,44 12,49 131 1493 2 Daugiamečių žolių šienainis 12 4,68 31,31 838 1156 3 Užtrūkusių karvių koncentratai 1 0,9 5,62 297 38 4 Priedai Kret-min 60 0,1 Iš viso 17 9,02 49,42 1266 2687 Reikm÷ - 9,4 52,7 1175 2256 Skirtumas - -0,38 -3,28 91 431