LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS FAKULTETAS
ŠEIMOS MEDICINOS KLINIKA
Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu psichologinės gerovės vertinimas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Šeimos medicinos
klinikoje
Baigiamąjį magistrinį darbą atliko: VI kurso medicinos studentė Gražina Lukšaitė Darbo vadovė: dr. V. Kapustinskienė Darbo konsultantė: doc. A. Domeikienė
TURINYS
1. SANTRAUKA ... 3
2. PADĖKA ... 4
3. INTERESŲ KONFLIKTAS ... 4
4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS ... 4
5. SANTRUMPOS ... 5
6. SĄVOKOS ... 6
7. ĮVADAS ... 7
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 8
9. LITERATŪROS APŽVALGA ... 8
9.1. Cukrinio diabeto apibrėžimas, klasifikacija. ... 8
9.2. Cukrinio diabeto epidemiologija ... 9
9.3. 2 tipo cukrinis diabetas ir jo poveikis psichologinei savijautai ... 10
9.4. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu psichologinę gerovę analizuojantys tyrimai ... 11
10. TYRIMO METODIKA IR METODAI ... 16
11. REZULTATAI ... 18
11.1. Sociodemografiniai duomenys ... 18
11.2. Ligos duomenys ... 19
11.3. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu psichologinė gerovė ... 20
11.4. Psichologinę gerovę lemiantys veiksniai ... 22
12. REZULTATŲ APTARIMAS ... 25
13. IŠVADOS ... 27
14. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 28
15. LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 29
1. SANTRAUKA
Autorius: Gražina Lukšaitė. Darbo pavadinimas: Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu (CD)
psichologinės gerovės vertinimas LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje.
Tyrimo tikslas: Įvertinti tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, psichologinę gerovę ir ją lemiančius
veiksnius. Uždaviniai: 1) įvertinti tiriamųjų sociodemografinius ir ligos rodiklius; 2) apskaičiuoti ir įvertinti psichologinės gerovės rodiklį; 3) nustatyti tiriamųjų psichologinę gerovę lemiančius veiksnius.
Metodai ir dalyviai: 85 asmenys sergantys 2 tipo CD, registruoti LSMU KK Šeimos medicinos
klinikoje, anonimiškai apklausti naudojant PSO Geros savijautos rodiklio klausimyną. Rezultatai: tyrime dalyvavo 34,1% vyrų, 65,9% moterų, pusė tiriamųjų 65-79 m. amžiaus pensininkai, dažniausios pajamos 300-600 eurų, ligos trukmė 10-25 m., HbA1c iki 7. 62,4% tiriamųjų nuotaika buvo normali, 25,9% pažeminta, 11,8% depresiška.
Išvados: Aukščiausiai įvertinta psichologinė gerovė: jauniausių tiriamųjų, vyrų, aukštas pajamas gaunančių, dirbančių, sportuojančių ir turinčių CD sergančių asmenų savo giminėje. Žemiausiai įvertinta – ilgai CD sergančiųjų (5m. ir ilgiau), tų kurie buvo gydomi insulinu, sirgo 3 ir daugiau lėtinėmis ligomis, ir kurių HbA1c aukštesnis (virš 8). Rekomendacijos: 1) konsultuodami 2 tipo CD sergančiuosius šeimos gydytojai turėtų skirti daugiau dėmesio jų psichologinei savijautai; 2) Slaugytojos diabetologės turėtų skatinti pacientų fizinį aktyvumą.
Author: Gražina Lukšaitė. Title: Evaluation of psychological well-being of patients with
diabetes mellitus type 2 (DMT2) at LUHS KC Family medical clinic.
Aim: Evaluate psychological well-being and its factors for patients with DMT2 . Goals: 1)
evaluate socio-demographic and illness indicators; 2) calculate and evaluate psychological well-being index; 3) identify factors contributing to psychological well-being of investigated individuals. Methods
and participants: 85 individuals with DMT2 and registered at LUHS KC Family medical clinic
anonymously surveyed using WHO-5 Well-being Index. Results: Investigation attended by 34.1% men and 65.9% women, of which: half – 65-79 age pensioners, median income 300-600 euros, illness duration 10-25 years, HbA1c up to 7. 62.4% had normal mood, 25.9% felt humiliated, 11.8% – depressed.
Conclusion: Better psychological well-being found among younger patients, men, higher
income receivers, working, physically active, and those with DM relatives. Inferior – among individuals with DMT2 for a longer time period (5 years and more), treated with insulin, having 3 or more comorbidities, and those with highest HbA1c. Recommendations: 1) family physicians consulting patients with DMT2 should pay more attention to their psychological well-being; 2) diabetes specialist
2. PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju Auksei Domeikienei už konsultacijas ir visapusišką pagalbą organizuojant ir vykdant ši mokslinį darbą.
3. INTERESŲ KONFLIKTAS
Autoriui interesų konflikto nebuvo.4. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS
Tyrimui pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti 2016–2017 m. buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas Nr. BEC-MF-324 (2016.03.04).
5. SANTRUMPOS
CD Cukrinis diabetas
AH Arterinė hipertenzija
PSO Pasaulinė sveikatos organizacija HbA1c Glikozilintas hemoglobinas
KMI Kūno masės indeksas
N Respondentų skaičius
SN Standartinis nuokrypis
LSMUL KK Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos min-max Minimali ir maksimali reikšmė
p patikimumo lygmuo
mln milijonas
m metai
t.y tai yra
6. SĄVOKOS
Diabetinė ketoacidozė – grėsminga gyvybei klinikinė būklė, atsirandanti kaip insulino kraujyje sumažėjimo, gliukozės ir ketonų kiekio padidėjimo rezultatas, dažniau pasitaikanti sergant 1 tipo CD.
Distresas – neigiamas emocijas sukelianti emocinė būklė. Glikemija – gliukozės kiekis kraujyje.
Nefropatija – CD sukelti inkstų pažeidimai, pasireškiantys padidėjusiu baltymo kiekiu šlapime, sukeliantys inkstų funkcijos pažeidimą ir vedantys prie inkstų funkcijos nepakankamumo.
Neketoninė-hiperosmoliarinė būklė – grėsminga gyvybei klinikinė būklė, kuri atsiranda dėl dehidratacijos ir padidėjusios gliukozės koncentracijos kraujyje, dažniau pasitaiko sergant 2 tipo CD.
Neuropatija – CD sukelti autonominės nervų sistemos pažeidimai, pasireiškiantys galūnių, ypač skausmais, jutimų sutrikimais.
Retinopatija – CD sukelti tinklainės kraujagyslių pažeidimai, bloginantys regėjimą, ilgainiui vedantys prie aklumo.
Poliurija – dažnas ir gausus šlapinimasis.
Stuporas – psichomotorinio nuslopinimo būsena, kai pacientas nereaguoja į aplinką, bet vyzdžių ir kelio girnelių refleksai yra išlikę.
7. ĮVADAS
Cukrinis diabetas (CD) – tai vienas iš lėtinių susirgimų, kuris neigiamai veikia sergančiojo kasdienį gyvenimą, sukeldamas jame daug iššūkių [1] [2]. Sergamumas CD ypač išsivysčiusiose pasaulio šalyse vis didėja [3]. Cukrinis diabetas, jo lėtinės ir ūminės komplikacijos, gydymas bei gydymo sukeliami papildomi nepatogumai reikalauja gero paciento individualaus apmokymo ir dažno medicininio stebėjimo [4] [5].Tai sukelia sergantiesiems daug streso ir daro neigiamą įtaką jų psichologinei savijautai [6] [7].
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos apibrėžime teigiama, kad sveikata tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas [8]. 2 tipo CD sergančio asmens savijauta turi būti vertinama atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius. Todėl norint užtikrinti kokybišką ir visapusę sergančiųjų 2 tipo CD ligos priežiūrą reikia individualiai įvertinti jų ne tik fizinę, bet ir psichologinę gerovę [9].
Epidemiologinės studijos parodė, kad asmenys sergantys 2 tipo CD turi du kartus didesnę riziką susirgti depresija lyginant su likusia populiacija [10]. Depresijos išsivystymas CD sergantiesiems didina komplikacijų ir mirties riziką, o atsiradę depresijos epizodai yra susiję su nepakankamu fiziniu aktyvumu ir sveikos mitybos įpročių nebuvimu, todėl net ir subklinikiniai depresijos simptomai svarbūs CD komplikacijų vystymosi prognozei [11].
TEMOS AKTUALUMAS. Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse prasta pacientų psichologinė savijauta ir depresiniai susirgimai yra paplitę tarp segančiųjų 2 tipo CD [12]. Tarptautinė diabeto asociacija pabrėžia bendros psichologinės savijautos svarbą kaip neatskiriamą CD priežiūros dalį, kuri turi būti įprastinė ieškant psichologinių problemų tokių kaip depresija [10].
PRAKTINĖ REIKŠMĖ Atliktuose tyrimuose nustatyta, kad PSO geros savijautos rodiklis (WHO-5) kokybiškas ir tinkamas klausimynas depresijos simptomams tirti [13] [14] [15]. Šis klausimynas taip pat gali būti naudojamas tam, kad paskatinti teigiamus pacientų savijautos pokyčius gydymo eigoje, todėl WHO-5 gali būti puikiai taikomas pirminėje sveikatos priežiūroje [15]. Įvertinus savijautos rodiklį, galima nustatyti ir prognozuoti kaip CD paveikia paciento psichologinę savijautą ir spręsti ar pacientui yra reikalinga papildoma psichologinė pagalba.
Lietuvoje yra atlikta nedaug tyrimų vertinančių sergančiųjų CD psichologinę gerovę, todėl šio darbo tikslas yra įvertinti tiriamųjų, sergančių 2 tipo CD, psichologinę gerovę ir ją lemiančius veiksnius.
8. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti tiriamųjų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, psichologinę gerovę ir ją lemiančius veiksnius.
Tyrimo uždaviniai:
1) Įvertinti tiriamųjų sociodemografinius ir ligos rodiklius.
2) Apskaičiuoti ir įvertinti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu psichologinės gerovės rodiklį. 3) Nustatyti tiriamųjų psichologinę gerovę lemiančius veiksnius.
9. LITERATŪROS APŽVALGA
9.1. Cukrinio diabeto apibrėžimas, klasifikacija.
PSO cukrinu diabetu (CD) apibūdina metabolinių sutrikimų visumą, kurios metu stebima lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų bei baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl insulino sekrecijos, jo veikimo sutrikimų, ar dėl abiejų priežasčių.
CD pagrindiniai klinikiniai požymiai: troškulys, poliurija, regos aštrumo sutrikimai, svorio kritimas. Nepritaikius tinkamo gydymo, gali išsivystyti ūmios CD būklės: diabetinė ketoacidozė ar neketotinė hiperosmoliarinė būklė, kurios gali sukelti stuporą, komą ar mirtį. Lėtinės CD komplikacijos yra retinopatija, galinti sukelti apakimą, nefropatija, galinti sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą, neuropatija, kuri didina riziką išsivystyti pėdų opoms, o ilgainiui ir amputacijoms [16]. Simptomai tokie kaip – padažnėjęs šlapinimasis, troškulys, nuolatinis alkis, svorio kritimas, nuovargis, regos sutrikimai, sergantiems 2 tipo CD yra mažiau išreikšti, nei tiems kurie serga 1 tipo CD, todėl 2 tipo CD diagnostika dažnai būna pavėluota, diagnozuojama, kai jau išryškėja ligos komplikacijos [17]. Nustačius CD labai svarbu nuolatinė ir gera gyvenimo būdo ir glikemijos kontrolė, nes sergant CD vizitų pas gydytoją ir intensyvios terapijos, bei tinkamo ligos stebėjimo trūkumas lemia netinkamą pačios ligos kontrolę [18].
Etiologinė CD klasifikacija [19]:
• 1 tipo CD (beta ląstelių destrukcija, paprastai sukelianti visišką insulino stoką)
• 2 tipo CD (priežastys yra atsparumas insulinui su santykine insulino stoka arba/ir insulino sekrecijos sutrikimas su atsparumu insulinui)
• Kitos specifinės CD rūšys: genetiniai beta ląstelių funkcijos defektai, genetiniai insulino veikimo efektai, egzokrininiai kasos susirgimai, vaistų ir cheminių medžiagų
sukelti, infekcijos, endokrinopatijos, retos su imunitetu susijusios CD formos, kiti genetiniai sindromai, kartais susiję su CD
• Nėščiųjų cukrinis diabetas
9.2. Cukrinio diabeto epidemiologija
Per pastaruosius 20 metų sergamumas CD padvigubėjo, taip iškeldamas vieną didžiausių sveikatos priežiūros sistemai keliamų iššūkių. Pagal naujausius skaičiavimus 2015 metais buvo 415 milijonai (mln.) gyventojų sergančių CD [20]. Šie skaičiavimai atitinka išankstinės prognozės 2030 metų duomenys, buvo apskaičiuota, kad 2000-siais metais sergančiųjų CD skaičius buvo
177 mln. ir buvo
prognozuojama, kad šis skaičius 2030 m. turėtų išaugti iki 366 mln. [21]. Nesant palyginamųjų duomenų, šaltiniai ir CD registrai padeda įvertinti ir prognozuoti sergančių šia liga sergamumą bei ekonominę naštą valstybei [22].
1 pav. parodytas CD santykinis paplitimas Europos sąjungos šalyse 1975-2015 metais,
Lietuvoje svyruojantis nuo 0,78 iki 3,39%, panaši situacija ir Rumunijoje, tuo tarpu padėtis ženkliai prastesnė Suomijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, kur 2015 metais CD paplitimas perkopia net 5-6%, o Čekijoje ir Portugalijoje atitinkamai pakyla virš 8-9%. [23].
2 pav. Pagal amžių standartizuotas mirčių nuo CD dažnis 100000 žmonių populiacijai 2014m.ES [24].
2 pav. pavaizduotas pagal amžių standartizuotas mirčių nuo CD dažnis 100000 žmonių
populiacijai 2014 metais. Lietuvoje, lyginant su kitomis ES šalimis, šis dažnis sąlyginai nedidelis – 5,9, Liuksemburge, Lenkijoje Slovakijoje apie 12, o tuo tarpu Čekijoje ir Maltoje šis skaičius siekia 20 ir daugiau [24].
Atskirų tipų: 1 tipo ir 2 tipo CD paplitimo pasaulyje skaičiavimų nėra atlikta, didžioji dalis žmonių serga 2 tipo CD [25]. Lietuvoje Higienos centro duomenimis 2015 m. buvo užregistruota 96171 2 tipo CD sergantis žmogus, kai tuo tarpu 2001 m. buvo tik 32454 žmonės [26].
9.3. 2 tipo cukrinis diabetas ir jo poveikis psichologinei savijautai
2 tipo cukrinis diabetas atsiranda dėl vyraujančio atsparumo insulinui ir kartu santykinės insulino stokos ar vyraujančio sekrecijos sutrikimo su atsparumu insulinui ar be jo [16]. Jis sudaro 90% visų CD rūšių, tai pati dažniausia CD forma, kuria dažniausiai serga suaugę žmonės, tačiau sergamumas didėja ir jaunų žmonių bei vaikų tarpe [27]. Dažniausiai 2 tipo CD išsivystymui įtaką daro antsvoris, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas [17].
Cukrinis diabetas yra vienas iš rizikos veiksnių psichinių ligų tokių kaip nerimas ir depresija išsivystymui. Moksliniame tyrime nustatyta, kad, kad CD padvigubina riziką susirgti depresija nepriklausomai nuo CD tipo, lyties ir subjektyvių šaltinių [28]. Žmonėms, kuriems diagnozuotas CD, dažniau diagnozuojama ne tik depresija, bet ir generalizuotas nerimo sutrikimas, valgymo sutrikimai
18.73 17.6 20.68 7.15 5.44 12.89 16.18 14.92 5.9 11.45 22.91 12.18 7.26 12.92 9.6 10.07 11.14 0 5 10 15 20 25
Pagal amžių standartizuotas mirčių nuo CD dažnis
100 000 žmonių populiacijai
[29]. Pastebėta, kad sergantiesiems CD dažniau kyla minčių apie savižudybę, dažniau bandoma nusižudyti [30] [31].
9.4. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu psichologinę gerovę analizuojantys tyrimai
1 lentelė. Dažniausiai naudojami klausimynai psichologinei gerovei vertinti Klausimyno pavadinimas Trumpas aprašas
Bendros gyvenimo kokybės klausimynai
Trumpa forma (Short form 20 (SF-20))
6 poskyriai- psichinis, vaidmens ir socialinis funkcionavimas, psichikos sveikata, skausmas, sveikatos vertinimas [35].
Trumpa forma (Short form 36 (SF-36))
36 elementai. 8 skalės: fizinis funkcionavimas, vaidmens (psichinio ir fizinio) funkcionavimas, kūno skausmas, bendroji sveikata, energingumas, socialinis funkcionavimas, psichinė sveikata [36].
PSO trumpas gyvenimo kokybės vertinimas (WHO Quality of Life-Brief
(WHOQOF_BREF))
Fizinė sveikata, psichikosi sveikata, socialiniai ryšiai, aplinkos veiksniai. Viso 26 klausimai [37].
Psichologinės gyvenimo kokybės klausimynai
CESD-R skalė (depresiškumui)
20 punktų, kuriuose vertinami depresijos simptomai [38].
Zungo depresijos vertinimo skalė (Zung Self-Rating Depression Scale (ZSDS))
20 punktų, skirti vertinti nuotaikos, psichologinius ir somatinius simptomus. Surinktų balų skaičius verčiamas į 100 balų skalės vertinimo indeksą [39].
Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (Hospital Anxiety and Depression Scale) (HADS)
Vertina ligoninės pacientų depresiškumą ir nerimą, taip pat vertina psichologinę būklę [40].
Beko depresijos skalė (Beck Depression Inventory (BDI))
Vertina depresijos simptomus ir požymius [41].
PSO Geros savijautos rodiklis WHO-5
5 klausimų instrumentas vertinantis psichologinės savijautos aspektus per paskutiniąsias dvi savaites. Šį instrumentą sudaro 5 teiginiai susiję su gera nuotaika, energingumu ir bendrais interesais [34].
Pagal PSO apibrėžimą, sveikata tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas [8]. Psichinė sveikata labai svarbi sveikatos dalis, tai tokia gerovės būklė, kai individas gali save realizuoti, susidūrus su normaliomis stresinėmis situacijomis gyvenime jas įveikti, taip pat gali produktyviai ir našiai dirbti bei bendradarbiauti su likusia bendruomene [32]. Psichologinė gerovė vertinama panaudojant gyvenimo kokybės klausimynus .Gali būt naudojami atskiri klausimynai arba bendrosios gyvenimo kokybės klausimynai, kuriuose psichinė sveikata analizuojama kaip bendrosios gyvenimo kokybės neatsiejama dalis (1 lentelė) [33] [14] [15]. PSO Geros savijautos rodiklis, tai plačiai naudojamas instrumentas psichologinei gerovei matuoti. Remiantis daugybe tyrimų, jis gali būti panaudotas vertinant gydymo poveikį ir yra jautrus ir specifiškas testas depresiškumui nustatyti [34].
Atlikus sisteminę apžvalgą Pubmed ir Cochrane duomenų bazėse 2016-2017 metais, naudojant raktinius žodžius: „diabetes mellitus“, „diabetes mellitus type 2“, „depression“, „depressive symptoms“, ,,depression screening tools“, ,,WHO-5“, ,,prevalence of depression“, ,,psychological state“, ,,Lithuania“, ,,distress“ – pagal analizuojamą temą į analizę buvo atrinkti šie straipsniai:
• Autoriai: Jolanta Žilinskienė, Liuda Šinkariova, Aidas Perminas; Klausimynai: Maastricht,
Hamilton, Beck, 2007m. Lietuva; apklausta 260 paauglių sergančių 1 tipo CD ir jų tėvų.
o Tyrimo tikslas: Tyrimas atliktas paauglių sergančių CD bei jų tėvų depresiškumui įvertinti.
o Išvados: Nustatyta, kad 16 metų merginos, sergančios CD, yra depresiškesnės nei
sveikos paauglės. Sergančių CD 14 metų jaunuolių ir 16 metų merginų mamos taip pat yra depresiškesnės nei sveikų paauglių mamos. Tyrimo duomenimis, CD sergančių 14 ir 16 m. merginų ir jų mamų depresiškumas labiau susijęs nei sveikų tiriamųjų. Nustatytas 14 m. vaikinų mamų depresiškumo ryšys su prasta vaiko ligos kontrole. Nustatytos CD sergančių paauglių depresiškumo ypatybės: 14 m. merginoms būdingas neigiamas požiūris į save; 16-kametėms – padidėjęs jautrumas ir prislėgta, liūdna nuotaika; 16 m. vaikinai skundžiasi sumažėjusiu kasdieniu aktyvumu [42].
• Autoriai: Aldona Mikaliūkštienė, Danutė Kalibatienė, Božena Dubova; Klausimynas: HAD
skalė (angl. „Hospital Anxiety and Depression Scale“ – HADS); 2012m. Lietuva; apklausta 75 sergančių 1 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Įvertinti sergančiųjų pirmo tipo CD psichoemocinę būseną ir palyginti nerimo ir depresijos skirtumus atsižvelgiant į tiriamųjų lytį, ligos trukmę, lėtines komplikacijas ir sveikatos vertinimą.
o Išvados: Tyrimo rezultatai atskleidė, jog didėjant 1-ojo tipo CD trukmei, labai padažnėja
nerimo ir depresinės būsenos atvejų. CD komplikacijos statistiškai reikšmingai pablogina sergančiųjų psichoemocinę būseną. 1-ojo tipo CD sergančioms moterims kur kas dažniau
• Autoriai: Lina Lašaitė, Jūratė Lašienė, Gintautas Kazanavičius; Klausimynai: Nuotaikos
profilio skalė (NPS), PSO WHOQOF_BREF; 2009m. Lietuva, apklausti 53 žmonės sergantys 2 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Nustatyti 2 tipo CD sergančių vyrų ir moterų psichologinės būklės ir gyvenimo kokybės sąsajas su lipidų koncentracija, ligos trukme bei vaistų cukriniam diabetui gydyti vartojimu.
o Išvados: 1. Sergančiųjų 2 tipo CD vyrų gyvenimo kokybės ir bendrosios psichologinės
būklės rodikliai prastesni nei kontrolinės tiriamųjų grupės. Jų įtampa – nerimas ir nuovargis – inercija didesni, o energija – aktyvumas mažesnis nei kontrolinės grupės tiriamų bendraamžių vyrų. Moterų gyvenimo kokybė ir psichologinė būklė CD sergančiųjų bei kontrolinės grupės – nesiskyrė. 2. Moterų, sergančių 2 tipo CD, gyvenimo kokybė ir bendroji psichologinė būklė geresni, o įtampa – nerimas, depresiškumas – liūdesys, pyktis – priešiškumas, nuovargis – inercija mažesni bei energija – aktyvumas didesnis nei 2 tipo CD sergančių vyrų. 3. Nustatytas ryšys tarp lipidų koncentracijos ir psichologinės būklės įvertinimo. 4. Nebuvo nustatyta sergančiųjų 2 tipo CD vyrų ir moterų psichologinės būklės ir gyvenimo kokybės sąsajų su ligos trukme. 5. Sergantieji 2 tipo CD vyrai ir moterys, vartojantys geriamuosius vaistus CD gydyti ar insulino preparatus, nesiskyrė savo psichologinės būklės ir gyvenimo kokybės įvertinimu [44]. • Autoriai: Joseph Keawe’aimoku Kaholokula, Stephen N. Haynes, Andrew Grandinetti;
Klausimynai: (SF-36) bei CESD-R; 2006m. Havajai, Filipinai; apklausti 179 žmonės sergantys 2 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Ištirti asmenų sergančių CD etninius skirtumus susijusius su depresija ir specifiniais gyvenimo kokybės aspektais.
o Išvados: Etiniškumas lemia skirtumus tarp tiriamųjų 2 tipo CD depresijos simptomų ir
gyvenimo kokybės aspektų (fizinės sveikatos, emocinio, fizinio, socialinio funkcionavimo, kūno skausmo, gyvybingumo ir bendros sveikatos) [45].
• Autoriai: Aujla N, Skinner TC, Khunti K.; Klausimynai: Depresijos skalė (CES-D),
Pasaulinės sveikatos organizacijos klausimynas WHO-5; 2010m. Anglija, Australija; Apklausti 1154 žmonės sergantys 2 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Įvertinti depresijos paplitimą tarp baltųjų europiečių ir Pietų Afrikos populiacijų dalyvaujančių CD priežiūros programoje, kad įvertinti ryšį tarp depresijos išsivystymo ir patikros metu nustatyto CD bei sutrikusios gliukozės tolerancijos.
o Išvados: Depresijos simptomai nustatyti naudojant WHO-5, CES-D skales nebuvo
tarpe. Šių dviejų klausimynų, vertinant depresiškumo paplitimą tarp sergančiųjų 2 tipo CD, rezultatai išsiskyrė, nors skirtumo tarp lyties ir etniškumo nebuvo nustatyta [46]. • Autoriai: Ibrahim Eren, O. Zlem Erdi, Mehmet Sahin; Klausimynai: Hamilton nerimo
vertinimo skalė (HRSA), Hamiltono depresijos skalė (HRSD), (WHOQOL-BREF); 2008m. Turkija; apklausti 48 žmonės sergantys 2 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Ištirti depresijos poveikį sergančiųjų 2 tipo CD gyvenimo kokybei. o Išvados: Nepriklausomai nuo fizinės negalios buvimo depresija labai blogina CD
sergančiųjų gyvenimo kokybę. Šis tyrimas ir depresijos 2 tipo CD sergančiųjų tarpe padidėjimas skatina toliau tirti gretutinių ligos požymių ir depresijos poveikį CD. Diagnozuoti ir gydyti depresiją CD sergantiesiems yra labai svarbus žingsnis gerinant šių asmenų gyvenimo kokybę [47].
• Autoriai: Wang, Song, Chen; Klausimynas: Zungo depresijos vertinimo skalė; 2015m.
Kinija; Apklausti 865 žmonės sergantys 2 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Įvertinti depresijos paplitimo dažnį ir faktorius, kurie gali būti susiję su jos simptomais tarp asmenų, sergančių 2 tipo CD, pasirinktoje populiacijoje Šanchajuje. o Išvados: Kinijoje atliktame tyrime, analizuojant konkrečią sergančiųjų 2 tipo CD kinų
populiaciją, depresijos simptomų paplitimas šioje populiacijoje buvo labai aukštas [48]. • Autoriai: Iversen MM, Nefs G, Tell GS; Klausimynas: Ligoninės nerimo ir depresijos skalė
(HADS); 2015m. Norvegija; apklaustas 731 žmogus sergantis 2 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Ištirti, ar depresijos ir nerimo simptomai buvo susiję su insulino vartojimo pradžia.
o Išvados: Nerimas buvo susijęs su greitesne insulino vartojimo pradžia ateityje, kai tuo
tarpu vien depresijos simptomai insulino vartojimo pradžios nepaspartino. Tiriamieji, kuriems ir nerimo, ir depresijos simptomai buvo labiau išreikšti buvo linkę vėliau pradėti insulino terapiją lyginant su tais, kurie šių išreikštų simptomų neturėjo. Šie rezultatai turėtų būti tikslinami tolimesnių tyrimų metu, kuriuose turėtų būti toliau analizuojamas 2 tipo CD sergančiųjų depresiškumo ir nerimo sutrikimų ryšys su insulino terapijos vartojimo pradžia [49].
• Autoriai: Zhang W, Xu H, Zhao S; Klausimynai: Beko depresijos skalė (BDI), socialinės
paramos vertinimo skalė (SSRS); 2015m. Kinija; apklausti 142 sergantieji 2 tipo CD.
o Tyrimo tiksas: Įvertinti komorbidinės depresijos paplitimą tarp asmenų sergančių 2 tipo CD ir ištirti faktorius komorbidinei depresijai išsivystyti.
o Išvados: komorbidinės depresijos paplitimas Kinijos tiriamųjų sergančių 2 tipo CD tarpe
išsivystymu. Šie tyrimai rodo, kad ir ateityje Kinijoje žmonių depresiškumo lygis turėtų būti tyrinėjamas, ypač pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, kad būtų sėkmingai sumažintas sergančiųjų depresija ar nenustatyta depresija žmonių skaičius [50].
• Autoriai: Urrutia-Aliano D, Segura ER; Klausimynas: Zungo depresijos vertinimo skalė;
2016 m. Peru; apklausta 108 žmonės sergantys 2 tipo CD.
o Tyrimo tikslas: Ištirti depresijos simptomų paplitimą tarp 2 tipo CD sergančiųjų, tarnaujančių kariuomenėje.
o Išvados: Tiriamųjų populiacijoje buvo nustatytas aukštas depresiškumo paplitimas ypač
tarp moterų ir vyresnio amžiaus asmenų. Depresijos simptomai taip pat buvo paplitę tarp asmenų, kuriems jau nustatytos vėlyvosios CD komplikacijos [51].
• Autoriai: Kuniss N, Kramer G, Müller N; Klausimynai: Probleminės sritys sergant CD
(PAID), WHO-5; 2016m. JAV, Niujorkas; apklausti 783 žmonės sergantys 1 ir 2 tipų CD.
o Tyrimo tikslas: įvertinti su diabetu susijusį distresą naudojant PAID klausimyną. o Išvados: mažiau kaip 10% sergančiųjų CD išgyveno stiprų su CD susijusį distresą [52].
Išanalizavus kitų autorių atliktus tyrimus, galime teigti, kad psichologinė gerovė priklauso nuo tiriamųjų amžiaus, lyties, etniškumo, šeimyninės padėties, fizinio aktyvumo, ligos trukmės ir glikozilinto hemoglobino rodiklių. Apibendrinant šiuos tyrimus matome, kad vyresnis amžius, moteriška lytis, vienišumas ir aukšti HbA1c rodikliai sergant CD yra susiję su didesne rizika depresijai vystytis, taip pat pastebima, kad ilgėjant ligos trukmei, sergančiųjų asmenų psichologinė būklė turi tendencija blogėti – pasireiškia nerimo ir depresijos simptomai.
Nustatyta, kad sergant CD išsivysčiusi depresija labai pablogina sergančiųjų gyvenimo kokybę, kai tuo tarpu fizinė veikla teigiamai veikia sergančiųjų psichologinę būklę ir mažina depresijos išsivystymo riziką.
10.
TYRIMO METODIKA IR METODAI
Tyrimo planavimas. Tyrimas atliktas 2016-2017 metų vasario-balandžio mėnesiais pirminėje
sveikatos priežiūros įstaigoje -LSMU ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje
Tyrimo objektas – asmenų besilankančių Kauno Klinikų šeimos medicinos klinikoje ir
sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, psichologinė gerovė ir ją lemiantys veiksniai.
Tiriamoji populiacija. Tyrimo imties tūris, kuris atspindėtų visą populiaciją paskaičiuotas
vertinant blogos psichologinės savijautos tikimybę, teigiant, kad blogos savijautos dažnis 50%, pasirinkus vertinimo tikslumą 10% skaičiuotas pagal šią imties pakankamumo formulę:
𝑛 = 𝑧1−𝛼 2 2 ∙ 𝜈(1 − 𝜈) (1 −𝑁) ∙ Δ1 2+ 𝑧 1−𝛼2 2 ∙ 𝜈(1 − 𝜈) 𝑁 α – patikimumas (0,05, kai P=0,95) Δ – tikslumas (0,1)
N – 2 tipo CD sergančiųjų skaičius Šeimos medicinos klinikoje
𝑧1−𝛼 2
= 1,96
Apskaičiuota reikalinga imtis – 85 asmenys. Siekiant parinkti tiriamuosius populiacijos asmenis atsitiktinės atrankos metodu – generuojant atsitiktinę skaičių seką iš tyrimo kriterijus atitinkančių asmenų registracijos numerių, kas antras asmuo buvo atrinktas.
Tyrime dalyvavo 85 asmenys, kurie serga 2 tipo CD ir gydosi LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje. Tiriamųjų įtraukimo į tyrimą atrankos kriterijai: asmenys, kurie serga 2 tipo cukriniu diabetu (pagal TLK-10 klasifikaciją koduojamu E-11.0-9 kodu), vyresni nei 18 m., kurie serga mažiausiai viena lėtine liga ir gydosi LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje, kurie sutiko užpildyti anketą ir ją užpildė pilnai. Jie turi būti mažiausiai 1 kartą per 6 mėn. apsilankę pas šeimos gydytoją dėl medicininių priežasčių. Tiriamųjų neįtraukimo į tyrimą kriterijai: asmenys, kurie serga 2 tipo CD ir gydosi LSMU KK Šeimos medicinos klinikoje, kurie nesutiko užpildyti anketą arba ją užpildė nepilnai ir asmenys, kurie neatitinka įtraukimo į tyrimą kriterijų.
Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti sergančiųjų 2 tipo CD psichologinę gerovę ir ją lemiančius
veiksnius atliktas vienmomentinis kiekybinis analitinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo metu taikyta vienmomentinė anketinė pacientų apklausa. Su tiriamaisiais buvo susisiekta telefonu ir pasiūlyta sudalyvauti anoniminėje apklausoje. Jie buvo informuoti apie tyrimą, buvo paaiškinta tyrimo esmė, tikslas ir uždaviniai. Anketos pildymas atsakinėjant į klausimus telefonu vidutiniškai užtruko 10 min. Žodinis sutikimas buvo gautas iš visų apklausoje dalyvavusių asmenų. Užpildžius anketas tolimesnei analizei tinkamos buvo tos anketos, kurios buvo užpildytos pilnai. Atsako dažnis 100%.
Tyrimo klausimynas. Klausimyno PSO Geros savijautos rodiklis tinkamumas buvo įvertintas
1. Duomenys apie asmenį (12kl.): sociodemografiniai: lytis, amžius, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeimyninė padėtis, pajamos, socialinė padėtis, rūkymas, gyvūno turėjimas, ryšiai su artimaisiais, religingumas, fizinis aktyvumas. Ligos duomenys: ligos trukmė, šeimyninė CD anamnezė, CD gydymo būdas, gretutinės lėtinės ligos, arterine hipertenzija (AH) sergamumas, AH trukmė, medikamentų vartojimas, CD komplikacijos , glikozilinto hemoglobino dydis, darbingumo nustatymas, darbingumo lygis. 2. PSO Geros savijautos rodiklis (angl. WHO-Five Well being index – WHO- 5, 1999m.), tai lietuviškai validuotas klausimynas, kurį sudaro 5 teiginiai, kaip asmuo jautėsi per pastarąsias dvi savaites. Šis klausimynas plačiai naudojamas psichologinei gerovei matuoti. WHO – 5 tai labai jautrus testas įtarti depresijos susirgimui.
Paciento yra prašoma pažymėti vieną iš skaičių nuo 0 iki 5, kuris atspindi, kaip kiekvienas iš šių 5 teiginių atitinka jo savijautą. Maksimalus geros savijautos rodiklis yra 25. Užpildžius anketą visi anketos dešiniajame viršutiniame kampe pacientų pažymėti skaičiai sudedami ir jų suma padauginama iš 4. Gaunamas balų skaičius nuo 0 iki 100. Aukštesnis balas žymi geresnę savijautą:
• Rezultatas>=50 atspindi normalią nuotaiką.
• Rezultatas <50 atspindi prastą psichologinę būklę – pažemintą nuotaiką. • Rezultatas <=28 žymi depresišką nuotaiką.
Statistinės duomenų analizės metodai. Atlikus anketinę apklausą, sudaryta duomenų bazė, kurioje suvesti duomenys apdoroti kompiuteriniu duomenų kaupimo ir analizės paketu. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 17.0 (angl. Statistical Package for Social Sciences) ir STATISTICA 7.0 programų paketus, bei bei Microsft Office Excel 2007. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos (vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, mediana (min. – max.), tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp medianų.
Duomenų pasiskirstymui įvertinti buvo atliktas Kolmogorovo–Smirnovo testas. Kadangi tyrime naudojami duomenys buvo pasiskirstę neparametriškai (Kolmogorovo-Smirnovo testo duomenimis), duomenims vertinti buvo taikoma neparametrinė analizė. Kiekybiniams požymiams dvejose grupėse palyginti buvo taikytas Mann-Witney testas, o daugiau nei dviejuose grupėse palyginti taikytas Kruskal-Wallis testas. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas statistinio patikimumo lygmuo 95%, paklaidos tikimybė – p=0,05. Rezultatai laikomi statistiškai reikšmingi, jei p< 0,05.
11.
REZULTATAI
11.1. Sociodemografiniai duomenys
2 Lentelė. Sociodemografiniai duomenys Sociodemografiniai duomenys Respondentų
skaičius (N) Dažnis (%) Lytis Vyras 29 34,1 Moteris 56 65,9 Amžius 18-64 metai 29 34,1 65-79 metai 45 52,9 Virš 80 metų 11 12,9 Gyvenamoji vieta Miestas 81 95,3 Kaimas 4 4,7 Išsilavinimas Nebaigtas vidurinis 9 10,6 Vidurinis 8 9,4 Vidurinis profesinis 30 35,3 Aukštasis neuniversitetinis 12 14,1 Aukštasis universitetinis 26 30,6 Šeimyninė padėtis Vedęs / ištekėjusi 61 71,8 Našlys (-ė) 12 14,1
Išsiskyrės (-usi) / gyvena atskirai 4 4,7 Nevedęs / netekėjusi 8 9,4 Pajamos < 200 1 1,2 200 - 300 33 38,8 300 - 600 39 45,9 > 600 12 14,1 Socialinė padėtis Dirbantis (-i) 27 31,8 Bedarbis (-ė) 3 3,5 Pensininkas (-ė) 53 62,4 Neįgalus (-i) 2 2,4 Rūkymas Rūko 13 15,3 Nerūko 72 84,7 Gyvūnas Turi 38 44,7 Neturi 47 55,3 Ryšiai su artimaisiais Kasdien 48 56,5 1k. / sav. 31 36,5 1-3k. / mėn. 6 7,1 Tikėjimas Tikintis praktikuojantis 15 17,7 Tikintis nepraktikuojantis 25 29,4 Tikintis nereguliariai praktikuojantis 30 35,3 Netikintis 15 17,7 Fizinis aktyvumas Nesportuoja 45 52,9 <= 3k. / sav. 14 16,5 > 3k. / sav. 26 30,6
Klausimyną pilnai užpildė 85 sergantieji 2 tipo CD, iš jų beveik du trečdaliai buvo moterys, kurios sudarė 65,9% visų tiriamųjų, vyrų buvo mažiau, jie sudarė – 34,1% tiriamųjų. Daugiau nei pusė tiriamųjų (52,9%) buvo pensinio amžiaus ir pateko į amžiaus intervalą tarp 65 m. ir 79 m., apie trečdalis (34,1%) buvo jaunesni nei 64 m. Didžioji dauguma tirtų asmenų buvo miestiečiai, tai sudarė 95,3%. Išsilavinimas pasiskirstė gana tolygiai – apie trečdalis asmenų (30,6%) turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, šiek tiek daugiau nei trečdalis (35,3%) turėjo vidurinį profesinį išsilavinimą. Du trečdaliai apklaustųjų gyveno santuokoje (71,8%). Šiek tiek mažiau nei pusė apklaustųjų (45,9%) turėjo pajamas, kurios įeina į intervalą nuo 300 iki 600 eurų, daugiau nei trečdalio (38,8%) pajamos buvo 200-300 eurų ribose. Pensininkų buvo daugiausia, jie sudarė 62,4% visų tiriamųjų, tik apie trečdalis tiriamųjų (31,8%) buvo dirbantys. Didžioji dauguma ištirtų asmenų buvo nerūkantys (84,7%). Gyvūną namuose laikė mažiau nei pusė apklaustųjų (44,7%), gyvūno neturėjo šiek tiek daugiau nei pusė (55,3%). Daugiau nei pusė ištirtų asmenų (56,5%) turėjo galimybes kasdien bendrauti su artimais žmonėmis, trečdalis apklaustųjų (36,5%) bendravo su artimaisiais tik 1 kartą per savaitę. Religiniai įsitikinimai tarp tiriamųjų pasiskirstė tolygiai, apie trečdalį (35,3%) sudarė asmenys, kurie yra tikintys, bet nereguliariai praktikuojantys katalikai. Daugiau nei pusė (52,9%) ištirtų asmenų buvo nesportuojantys. Rezultatų detalų pasiskirstymą žiūrėkite 2 lentelėje.
11.2. Ligos duomenys
3 Lentelė. Ligos duomenys
Ligos duomenys Respondentų
skaičius (N) Dažnis (%) Ligos trukmė iki 5 metų 15 17,6 Nuo 5 ir 10 metų 28 32,9 Nuo 10 ir 25 metų 36 42,4 Virš 25 metų 6 7,1 CD anamnezė giminėje Taip 31 36,5 Ne 54 63,5 CD sergantys giminaičiai Niekas 54 63,5 Broliai/Seserys 9 10,6 Vaikai 2 2,4 Tėvai 11 12,9 Dėdės/tetos 9 10,6 CD gydymo būdas
Mitybos įpročių korekcija 3 3,5
Geriami gliukozę mažinantys vaistai
59 69,4
Geriami gliukozę mažinantys vaistai su insulinu
18 21,2
3 ir daugiau 10 11,8 Ar serga arterine hipertenzija? Taip 81 95,3 Ne 4 4,7 AH trukmė <5 15 17,6 5-9 11 12,9 10-19 27 31,8 20-29 18 21,2 30 ir daugiau 14 16,5 AH medikamentų vartojimas Vartoju 78 91,8 Nevartoju 7 8,2 Cukrinio diabeto komplikacijos 0 42 49,4 1 20 23,5 2 16 18,8 3 ir daugiau 7 8,2 Glikozilintas hemoglobinas Iki 7 55 64,7 nuo 7 iki 8 19 22,4 Virš 8 11 12,9 Ar nedarbingas? Ne 65 76,5 Taip 20 23,5 Nedarbingumo lygis 0-25% 7 8,2 30-55% 13 15,3 100% 65 76,5
Mažiau nei pusės ištirtų asmenų (42,4%) ligos trukmė pateko į intervalą tarp 10 ir 25 metų, apie trečdalio (32,9%) ligos trukmė svyravo intervale tarp 5 ir 10 metų. Mažiau nei dviejų trečdalių (63,5%) tiriamųjų, 2 tipo CD atvejų giminėje nebuvo. Dažniausiai skirtas gydymo būdas (69,4%) buvo geriami glikemiją mažinantys vaistai. Iš ištirtų asmenų vyravo sergantieji viena lėtine liga, tai sudarė 65,9%. Didžioji dauguma asmenų nurodė sergantys AH (95,3%). AH trukmė tarp tiriamųjų pasiskirstė labai tolygiai, šiek tiek labiau vyravo asmenys (31,8%), kurie serga AH 10-19 metų. Didžioji dalis tiriamųjų vartojo vaistus AH gydyti, tai sudarė 91,8% atvejų. Beveik pusei tiriamųjų (49,4 %) nebuvo nustatyta nei viena CD komplikacija, viena CD komplikacija buvo nustatyta apie penktadaliui (23,5%) tiriamųjų. Daugumos apklaustųjų (64,7%) HbA1c buvo žemiau 7. Dviem trečdaliams tiriamųjų nedarbingumas nebuvo nustatytas, tai sudarė 76,5%. Detalesnį rezultatų pasiskirstymą matome 3
lentelėje.
11.3. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu psichologinė gerovė 4 Lentelė. Sergančiųjų 2 tipo CD nuotaika
Požymis Respondentų skaičius (N) ir dažnis (%)
Depresiška nuotaika 10 (11,8)
62,4% tyrimo dalyvių nuotaika buvo gera. 25,9% buvo pažeminta, o 11,8% apklaustųjų pagal psichologinės savijautos rodiklio rezultatą nuotaika buvo depresiška. Žiūrėti 4 lentelėje.
5 Lentelė. Sergančiųjų CD psichologinė gerovė
Teiginys Beveik visa laiką/ Visą laiką. N (%) Daugiau nei pusę to laiko N (%) Mažiau nei pusė to laiko/kartais N (%) Niekada N (%) Jaučiausi linksmas ir pakilios nuotaikos 16 (18,8) 36 (42,4) 23 (27,1) 10 (11,8) Jaučiausi ramus ir atsipalaidavęs 22 (25,9) 35 (41,2) 22 (25,9) 6 (7,1) Jaučiausi aktyvus ir energingas 17 (20) 31 (36,5) 30 (35,3) 7 (8,2) Atsibudęs jaučiausi žvalus ir pailsėjęs 23 (27,1) 29 (34,1) 23 (27,1) 10 (11,8) Mano kasdieniniame gyvenime buvo daug mane dominančių dalykų 35 (41,2) 28 (32,9) 16 (18,8) 6 (7,1)
Per paskutiniąsias 2 savaites 18,8% apklaustųjų visą ar beveik visą laiką, 42,4% daugiau nei pusę laiko, 27,1% mažiau nei pusę to laiko jautėsi linksmi ir pakilios nuotaikos. Šiek tiek mažiau nei pusė respondentų (41,2%) daugiau nei pusę laiko jautėsi ramūs ir atsipalaidavę. 36,5% daugiau nei pusę to laiko ir 35,3% mažiau nei pusę to laiko ar kartais, jautėsi aktyvūs ir energingi. Atsibudę beveik visą laiką ar visą laiką jautėsi žvalūs ir pailsėję tik mažiau nei trečdalis (27,1%) tiriamųjų, kai tuo tarpu šiek tiek daugiau nei dešimtadalis (11,8%) taip nesijautė niekada. Daugumos (41,2%) apklausoje dalyvavusių asmenų kasdieniame gyvenime buvo daug juos dominančių dalykų beveik visą laiką ar visą laiką. Detalesnį rezultatų pasiskirstymą žiūrėti 5 lentelėje.
11.4. Psichologinę gerovę lemiantys veiksniai
6 Lentelė. Savijautos balų palyginimai atsižvelgiant į sociodemografines charakteristikas Sociodemografinės charakteristikos
Klausimas Atsakymų variantai N Vidurkis
Standartinis nuokrypis (SN) Mediana (min-max) p reikšmė Lytis Vyras 29 61,4 22,9 64 (0-100) 0,042 Moteris 56 52,4 21,7 58 (0-96) Amžius 18-64 metai 29 62,8 22,9 68 (16-100) 0,034 65-79 metai 45 54,0 19,8 60 (0-88) Virš 80 metų 11 42,2 25,9 44 (0-80) Gyvenamoji vieta Miestas 81 55,4 22,9 60 (0-100) 0,762 Kaimas 4 56,0 5,7 58 (48-60) Išsilavinimas Pradinis/Nebaigtas vidurinis 9 43,6 24,4 44 (0-80) 0,166 Vidurinis 8 54,5 30,1 66 (0-80) Vidurinis profesinis 30 51,6 19,2 56 (0-80) Aukštesnysis/Aukšta sis neuniversitetinis 12 60,0 25,8 60 (4-100) Aukštasis universitetinis 26 62,2 20,0 62 (20-96) Socialinis statusas Vedęs / ištekėjusi 61 57,3 21,3 60 (0-100) 0,761 Našlys (-ė) 12 51,0 27,4 58 (0-96) Išsiskyręs (-usi) / gyvena atskirai 4 56,0 14,2 52 (44-76) Nevedęs / netekėjusi 8 48,0 27,5 54 (0-80) Pajamos 200 - 300 34 46,9 23,7 50 (0-80) 0,018 300 - 600 39 60,0 18,5 60 (4-100) > 600 12 64,7 23,9 70 (20-96) Socialinė padėtis Dirbantis (-i) 27 63,9 22,5 68 (20-100) 0,023 Bedarbis (-ė) 3 54,7 4,6 52 (52-60) Pensininkas (-ė) 53 53,0 20,7 60 (0-88) Neįgalus (-i) 2 8,0 11,3 8 (0-16) Rūkymas Rūko 13 63,1 18,2 64 (24-100) 0,166 Nerūko 72 54,1 22,9 60 (0-96) Gyvūnas Turi 38 57,9 24,6 60 (0-100) 0,458 Neturi 47 53,5 20,6 60 (0-80) Bendravimas Kasdien 48 57,1 23,4 60 (0-96) 0,175 1k. / sav. 31 55,7 20,8 60 (0-100) 1-3k. / mėn. 6 40,7 20,8 46 (0-60) Tikintis
Tikintis nepraktikuojantis 25 52,6 25,3 56 (0-96) Tikintis nereguliariai praktikuojantis 30 60,4 16,8 60 (20-92) Netikintis 15 58,7 25,3 60 (0-100) Sportas Nesportuoja 45 46,2 24,8 48 (0-100) 0,0001 <= 3k. / sav. 14 66,6 11,9 66 (48-80) > 3k. / sav. 26 65,4 14,3 64 (40-92)
Išanalizavus sociodemografinius duomenis nustatyta keletas veiksnių, kurie statistiškai patikimai darė įtaką sergančiųjų 2 tipo CD psichologinei gerovei. Geresnė psichologinė savijauta lyginant lytis buvo būdinga vyrams (p=0,042). Amžius taip pat turėjo reikšmės psichologinei asmenų savijautai: jauniausia tiriama amžiaus grupė, t. y. asmenys nuo 18 iki 64 m. jautėsi geriausiai iš visų trijų amžiaus grupių (p=0,034). Didžiausias pajamas (daugiau nei 600 eurų) gaunantys tiriamieji buvo geriausios psichologinės savijautos (p=0,018). Apklaustieji dirbantieji savo psichologinę savijautą statistiškai patikimai įvertino taip pat aukštesniais balais už bedarbius ar pensinio amžiaus nedirbančiuosius (p=0,023). Tuo tarpu sportuojančių asmenų psichologinė savijauta buvo statistiškai reikšmingai geresnė už tų, kurie nebuvo fiziškai aktyvūs (p=0,0001). Žiūrėti 6 lentelėje.
7 Lentelė. Ligos duomenų charakteristikos Ligos duomenų charakteristikos Klausimai Atsakymai N PSO balo vidurkis SN Mediana (min.-max.) p reikšmė CD trukmė iki 5 metų 15 70,1 14,4 72 (44-96) 0,002 Nuo 5 ir 10 metų 28 52,7 22,4 54 (0-100) Nuo 10 ir 25 metų 36 55,9 20,7 60 (0-88) Virš 25metų 6 28,7 24,3 32 (0-60) CD giminėje Taip 31 48,4 22,4 56 (0-80) 0,035 Ne 54 59,5 21,6 60 (0-100) CD šeiminė anamnezė Niekas 54 59,5 21,6 60 (0-100) 0,197 Broliai/Seserys 9 51,6 15,9 56 (20-76) Vaikai 2 24,0 33,9 24 (0-48) Tėvai 11 52,4 21,4 56 (0-80) Dėdės/tetos 9 45,8 26,8 60 (0-80) Gydymo būdas Mitybos įpročių korekcija 3 80,0 8,0 80 (72-88) 0,047 Geriami gliukozę mažinantys vaistai 59 57,8 20,2 60 (0-100)
Geriami gliukozę mažinantys vaistai su insulinu 18 46,7 27,5 54 (0-80) Insulinas 5 44,0 18,6 48 (20-68) Lėtinės ligos 1 56 57,0 23,4 60 (0-100) 0,044 2 19 58,5 18,7 60 (20-88) 3 10 40,8 19,5 44 (0-68) AH Taip 81 55,2 22,2 60 (0-100) 0,511 Ne 4 61,0 29,6 68 (20-88) AH trukmė (m.) <5m. 15 68,3 20,1 68 (20-100) 0,041 5-9m. 11 65,5 17,4 68 (36-92) 10-19m. 27 50,8 23,8 56 (0-80) 20-29m. 18 49,8 22,4 52 (0-80) 30m. ir daugiau 14 50,0 20,0 50 (0-80) AH vaistai Vartoju 78 53,7 21,3 60 (0-92) 0,019 Nevartoju 7 74,3 27,4 80 (20-100) CD komplikacijų skaičius 0 42 56,5 19,9 60 (0-100) 0,429 1 20 59,2 22,2 62 (0-92) 2 16 53,3 28,2 58 (0-88) 3 7 43,4 23,3 44 (0-68) Glikuotas hemoglobinas Iki 7 55 60,0 18,0 60 (4-92) 0,006 Nuo 7 iki 8 19 55,0 25,9 60 (0-100) Virš 8 11 33,5 24,8 32 (0-80) Nedarbingumo nustatymas Ne 65 59,5 19,9 60 (0-100) 0,007 Taip 20 42,2 25,3 44 (0-80) Darbingumo procentas 0-25% 7 26,3 23,5 24 (0-64) 0,005 30-55% 13 51,7 21,5 52 (0-80) 60-100% 65 59,3 20,3 60 (0-100)
Išanalizavus ligos duomenis nustatyti veiksniai, kurie statistiškai patikimai darė įtaką sergančiųjų 2 tipo CD psichologinei gerovei. Statistiškai patikimai blogiausia psichologinė savijauta buvo tų asmenų, kurių sergamumo 2 tipo CD trukmė, lyginant su kitais to pačio tyrimo asmenimis, buvo ilgiausia t. y. virš 25 m., tuo tarpu geriausiai jautėsi asmenys sergantys CD trumpiausiai t. y. trumpiau kaip 5 metus (p=0,002). Asmenys, kurie turėjo sergančių CD savo giminėje, nepriklausomai nuo to, ar tai brolis, sesuo, tėvai, ar vaikai, ar dėdės, tetos, jautėsi geriau, nei asmenys, kurie sergančiųjų CD giminėje neturėjo (p=0,035). Psichologinę savijautą taip pat statistiškai reikšmingai veikė paskirtas gydymo būdas: kuo daugiau medikamentų buvo vartojama ir kuo labiau invazinis gydymas buvo taikomas, tuo asmenys jautėsi prasčiau, t. y. asmenys, kuriems gydymui buvo paskirta tik mitybos veiksnių korekcija, jautėsi geriausiai iš visų tiriamųjų, lyginant su tais, kuriems buvo prie mitybos
glikemiją mažinantys vaistai, tuo tarpu tiriamieji, kurių gydymui buvo paskirtas insulinas jautėsi prasčiausiai iš visų (p=0,047). 2 tipo CD sergantieji, kurie greta sirgo 3 ir daugiau lėtinėmis ligomis, jautėsi prasčiausiai lyginant su tais, kurie turėjo 2 ar 1 gretutinę lėtinę ligą (p=0,044). Asmenys, kurie serga AH iki 5 metų statistiškai patikimai psichologiškai jautėsi geriau už tiriamuosius, kurie sirgo 5 m. ir ilgiau (p=0,041), o tiriamieji, kuriems nustatyta AH, bet jai koreguoti vaistų nevartoja psichologiškai jautėsi geriau už vaistus vartojančius (p=0,019). Vertinant HbA1c matome, kad kuo jis didesnis, tuo tiriamųjų psichologinės savijautos balai aukštesni, prasčiausiai jaučiasi asmenys, kurių HbA1c didžiausias – virš 8 balų (p=0,006). Galime pastebėti ir tai, kad asmenys, kuriems nedarbingumas nėra nustatytas, statistiškai reikšmingai psichologiškai jaučiasi geriau už tuos, kuriems jis nustatytas (p=0,007), o iš tų, kuriems nustatytas, jaučiasi geriausiai tie, kurių procentinis darbingumas yra didžiausias (p=0,005). Žiūrėti 7 lentelėje.
12.
REZULTATŲ APTARIMAS
Lietuvoje tyrimų, analizuojančių sergančiųjų 2 tipo CD psichologinę gerovę ir ją veikiančius veiksnius, atlikta nedaug, todėl norint pagilinti žinias šioje srityje, atliktas šis mokslinis tyrimas.
Cukrinis diabetas yra rizikos veiksnys psichinių ligų, tokių kaip nerimas ir depresija atsiradimui [28]. Nustatyta, kad CD padvigubina riziką susirgti depresija nepriklausomai nuo CD tipo, lyties ar subjektyvių šaltinių [28]. Sergantiems CD depresija labai blogina gyvenimo kokybę, todėl norint laiku pastebėti jos simptomus tikslinga tirti CD sergančiųjų psichologinę gerovę [47].
Šiame tyrime nustatyta, kad geresnė psichologinė savijauta buvo būdinga vyrams (p=0,042). Panašios tendencijos stebimos ir Papadopoulos A. ir bendraautorių tyrime, kur pastebėta, kad 2 tipo CD sergantys vyrai, geriau vertina savo gyvenimo kokybę [53]. Roy T. ir kt. autorių atliktame tyrime taip pat stebima, kad vyrams, sergantiems 2 tipo CD, depresiškumas mažiau būdingas nei moterims [54]. Mažesnį 2 tipo CD sergančių vyrų depresiškumą pastebėjo ir Al-Amer R. su kitais autoriais [55]. Tuo tarpu Lina Lašaitė. su bendraautoriais tirdami sergančiųjų 2 tipo CD psichologinę gerovę nustatė, priešingus rezultatus – moterų psichologinė savijauta buvo geresnė negu vyrų (p=0,003) [44].
Remiantis šiuo tyrimu galima teigti, kad ilgesnė ligos trukmė lemia prastesnę respondentų psichologinę savijautą (p=0,002). U. Simsonas ir kt. bendraautoriai nurodo, kad CD trukmė turi įtakos sergančiųjų savijautai– ilgėjant cukrinio diabeto trukmei, dėl atsiradusių komplikacijų, blogėja fizinė, psichinė sveikata ir gyvenimo kokybė [56]. A. Ravalo ir bendraautorių atliktų tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad depresijos dažnis susijęs su vyresniu nei 54 m. amžiumi (p<0,05), nutukimu (p<0,001) ir CD lėtinėmis komplikacijomis: neuropatija (p=0,002), nefropatija (p=0,041), periferinių kraujagyslių
Tačiau Lina Lašaitė su bendraautoriais savo tyrime tirdami sergančiųjų 2 tipo CD trukmės ir gyvenimo kokybės bei psichologinės savijautos sąsajas, ryšio tarp ligos trukmės ir prastesnės psichologinės savijautos nerado (p=0,08). Panašu, kad Linos Lašaitės ir bendraautorių tyrimo rezultatai galėjo nesutapti su paminėtų užsienio autorių, bei šio tyrimo rezultatais dėl naudotos skirtingos tyrimo metodikos. Mūsų, kaip ir paminėtų užsienio autorių, atliktame tyrime taip pat nustatyta priklausomybė nuo respondentų amžiaus – kuo vyresnis amžius, tuo jų psichologinė savijauta prastesnė (p= 0,034), tačiau statistinio patikimumo tarp CD komplikacijų skaičiaus ir psichologinės būklės balo nustatyta nebuvo (p=0,429).
Kanadoje Maddigan S. ir bendraautorių atlikto tyrimo duomenimis, fizinė ir psichinė savijauta didesniais balais buvo vertinama respondentų, kurie nebuvo gydomi insulinu [58]. Mūsų tyrime, taip pat ši tendencija panaši: asmenys gydomi insulinu yra prastesnės psichologinės savijautos už tuos, kuriems taikomi kiti gydymo būdai (p=0,047).
Anot Golden S. ir bendraautorių tyrimo, depresijos simptomai dažniau pasireiškė fiziškai neaktyviems asmenims, nei tiems, kurie užsiima reguliaria fizine veikla [59]. Šiame tyrime taip pat nustatyta, kad fizinis aktyvumas lėmė tiriamųjų geresnę psichologinę savijautą, lyginant su tų, kurie buvo fiziškai neaktyvūs (p=0,000).
Kinijoje Zhang W. ir bendraautorių atliktame tyrime nustatyta, kad aukšti glikozilinto hemoglobino rodikliai statistiškai reikšmingai buvo susiję su depresijos vystymųsi sergantiesiems 2 tipo CD [50]. Tuo tarpu Palestinoje Sweileh W. ir kt. atliktame tyrime statistiškai patikimo ryšio tarp HbA1c reikšmių ir depresijos vystymosi rasta nebuvo [60]. Mūsų atliktame tyrime aukšti HbA1c rodikliai buvo susiję su prastesne respondentų psichologine savijauta (p=0,006). Matome, kad rezultatai galėjo skirtis priklausomai nuo šalies, kurioje buvo atliktas tyrimas.
Kinijoje Wang L. ir kt. autorių atliktame tyrime buvo nustatyta, kad daugiau nei trečdaliui (35,1%) respondentų yra būdingi depresijos simptomai [61]. Panašiame mažesnės apimties tyrime toje pačioje Kinijoje Zhang W. ir bendraautoriai nustatė, kad depresijos paplitimas tarp 2 tipo CD sergančiųjų siekė tik 5,8% [50]. Skirtumus tarp tos pačios šalies rezultatų galėjo lemti skirtingos tyrimo metodikos, skirtingas respondentų skaičius bei skirtingos vietovės, kuriose vyko apklausa. Panašiame tyrime, kurį atliko Aujla N. ir bendraautoriai, panaudojant WHO-5 ir kt. klausimynus, buvo nustatytas depresiškumas kiek mažiau nei pusei tiriamųjų (42,3%) [46]. Sweileh W. ir kt. ištyrė, kad depresijos paplitimas tarp tiriamųjų sergančių 2 tipo CD buvo panašus kaip Aujla N. atliktame tyrime ir siekė (40,2% ) [60]. Dar didesnis depresijos simptomų paplitimas tarp sergančiųjų 2 tipo CD buvo nustatytas Peru, čia Urrutia-Aliano D. ir bendraautoriai nustatė, kad depresijos simptomai buvo būdingi daugiau nei pusei apklausoje dalyvavusių 2 tipo CD sergančių žmonių, tai sudarė net 56,5% visų respondentų [51]. Mūsų tyrime depresiškumas, lyginant su aukščiau paminėtų šalių rezultatais, buvo mažesnis, jis buvo nustatytas
tyrimo metodikos, bei psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai skirtumai tarp tiriamųjų gyvenančių skirtingose šalyse.
13.
IŠVADOS
1. Įvertinus sociodemografinius ir ligos rodiklius paaiškėjo, kad didžioji dauguma apklaustųjų buvo miestiečiai, nerūkė, sirgo AH, vartojo vaistus AH gydyti. Apie du trečdaliai asmenų buvo moterys, gyveno santuokoje, turėjo aukštąjį universitetinį arba vidurinį profesinį išsilavinimą, giminių tarpe sergančių CD neturėjo, paskirtas gydymo būdas buvo geriami glikemiją mažinantys vaistai, nustatytas HbA1c <7, sirgo 1 lėtine liga, buvo pilnai darbingos. Daugiau nei pusė tiriamųjų buvo pensinio amžiaus, turėjo pajamas 300-600 eurų ribose, gyvūno nelaikė, kasdien bendravo su artimaisiais, nesportavo ir neturėjo CD komplikacijų. Mažiau nei pusės asmenų ligos trukmė buvo tarp 10 ir 25 metų. Trečdalis tiriamųjų: buvo dirbantys, bendravo su artimaisiais 1 kartą per savaitę, buvo tikintys, bet nereguliariai praktikuojantys, sirgo AH 10- 19 m.
2. Apskaičiavus ir įvertinus psichologinės gerovės rodiklį paaiškėjo, kad daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų vertino savo pastarųjų dviejų savaičių nuotaiką kaip depresišką, šiek tiek daugiau nei penktadalio tiriamųjų nuotaika buvo pažeminta.
3. Tyrimo metu nustatyti 2 tipo CD sergančiųjų psichologinę gerovę lemiantys veiksniai. Teigiamai psichologinę gerovę veikė: priklausymas jauniausiai amžiaus grupei (p=0,034), vyriška lytis (p=0,042), aukščiausios pajamos (p=0,018), dirbančiojo socialinis statusas (p=0,023), fizinis aktyvumas (p=0,000), CD atvejai giminėje (p=0,035), AH trukmė iki 5 m. (p=0,041), vaistų nuo AH nevartojimas (p=0,019). Neigiamai psichologinę gerovę veikė: ilgiausia CD trukmė (p=0,002), CD gydymas insulinu (p=0,047), sergamumas 3 ir daugiau lėtinių ligų (p=0,044), >8 HbA1c rodikliai (p=0,006).
14.
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Toliau tęsti sergančiųjų 2 tipo CD psichologinės savijautos vertinimą didesnės apimties tyrimuose. 2. Konsultuodami 2 tipo CD sergančius pacientus šeimos gydytojai turėtų skirti daugiau dėmesio jų
psichologinei savijautai.
3. Medicinos slaugytojos diabetologės į savo programą galėtų įtraukti pacientų fizinį aktyvumą skatinančias konkrečias praktines rekomendacijas.
15.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Paul Z Zimmet, Dianna J Magliano, William H Herman, Jonathan E Shaw. Diabetes: a 21st century challenge. The LANCET Diabetes and Endrocrinology. 2014 sausis: p. 57.
2. World Health organisation. who.int. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 18. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs312/en/.
3. Shaw JE, Sicree RA, Zimmet PZ. Global estimates of the prevalence of diabetes for 2010 and 2030. Diabetes research and clinical practice. 2010 sausis; 87(1).
4. Ebenezer A. Nyenwea, Terri W. Jerkinsb, Guillermo E. Umpierrezc, and Abbas E. Kitabchi. Management of type 2 diabetes: evolving strategies for the treatment of patients with type 2 diabetes. Metabolism. 2011 sausis; 60(1).
5. Rushforth B, McCrorie C, Glidewell L, Midgley E, Foy R. Barriers to effective management of type 2 diabetes in primary care: qualitative systematic review. The journal of the Roayl College of General Practitioners. 2016 vasaris; 66(643).
6. Erika Gebel, PhD. diabetes.org. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 17. Available from:
http://www.diabetes.org/living-with-diabetes/complications/mental-health/diabetes-distress.html. 7. Peyrot M, Rubin RR, Lauritzen T, Snoek FJ, Matthews DR, Skovlund SE. Psychosocial problems
and barriers to improved diabetes management: results of the Cross-National Diabetes Attitudes, Wishes and Needs (DAWN) Study. Diabetic Medicine. 2005 spalis; 22(10).
8. World Health Organisation. who.int. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 17. Available from: http://www.who.int/about/mission/en/.
9. Tarik Tuncay, Ilgen Musabak, Deniz Engin Gok, Mustafa Kutlu. The relationship between anxiety, coping strategies and characteristics of patients with diabetes. Health and Quality of Life Outcomes. 2008 October; 6(79).
10. Yatan Pal Singh Balhara, Sanjay Kalra. Psychiatric disorders in diabetes. PRIMARY CARE DIABETES. 2015 October; 65(10).
11. Kokoszka, Andrzej. Depression in Diabetes Self-Rating Scale: a screening tool. Poland: Medical University of Warsaw, II Department of Psychiatry; 2008.
12. Aldona Mikaliūkštienė, Kęstutis Žagminas, Algirdas Juozulynas, Laura Narkauskaitė, Jonas Sąlyga, Konstancija Jankauskienė, Rimantas Stukas, and Genė Šurkienė. Prevalence and determinants of anxiety and depression symptoms in patients with type 2 diabetes in Lithuania. Med Sci Monit. 2014 vasaris; 20(4).
13. Topp CW, Østergaard SD, Søndergaard S, Bech P. The WHO-5 Well-Being Index: a systematic review of the literature. Psichotheraphy ant psychosomatics. 2015 kovas; 84(3).
14. de Wit M, Pouwer F, Gemke RJ, Delemarre-van de Waal HA, Snoek FJ. Validation of the WHO-5 Well-Being Index in adolescents with type 1 diabetes. Diabetes Care. 2007 rugpjųtis; 30(8).
15. T. R. S. Hajos, F. Pouwer, S. E. Skovlund, B. L. Den Oudsten, P. H. L. M. Geelhoed-Duijvestijn, C. J. Tack and etc. Psychometric and screening properties of the WHO-5 well-being index in adult outpatients with Type 1 or Type 2 diabetes mellitus. Diabetic Medicine. 2012 December; 30(2).
16. World health orginization Department of noncommunicable Disease Surveillance Geneva. Definition, Diagnosis and Classification of Diabetes Mellitus and its Complications. ataskaita iš WHO specialistų pasitarimo. Geneva: World health Organisation, Medicinos fakultetas; 1999 ghjbk. Report No.: WHO/NCD/NCS/99.2.
17. World Health Organization. World Health Organization žiniatinklio svetainė. [Online].; 2016 [cited 2016 liepa 14. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs312/en/. 18. Samuels TA, Bolen S, Yeh HC, Abuid M, Marinopoulos SS, Weiner JP, McGuire M, Brancati
FL. Missed Opportunities in Diabetes Management: A Longitudinal Assessment of Factors Associated with Sub-optimal Quality. Society of General Internal Medicine 2008. 2008 lapkritis; 23(11).
19. AMERICAN DIABETES ASSOCIATION. Diagnosis and Classification of Diabetes Mellitus. Diabetes Care. 2014 sausis; 37(1): p. 4.
20. Federation ID. International Diabetes Federation Diabetesatlas seventh edition. [Online].; 2015 [cited 2016 rugsėjis 6. Available from: http://www.idf.org/idf-diabetes-atlas-seventh-edition. 21. Wild S, Roglic G, Green A, Sicree R, King H. Global prevalence of diabetes: estimates for the
year 2000 and projections for 2030. Diabetes Care. 2004 gegužė; 27(5).
22. Kanavos P, van den Aardweg S, Schurer W. http://eprints.lse.ac.uk. [Online].; 2012 [cited 2017 balandis 25. Available from:
http://eprints.lse.ac.uk/54896/1/__libfile_REPOSITORY_Content_LSE%20Health%20and%20S ocial%20Care_Jan%202012_LSEDiabetesReport26Jan2012.pdf.
23. World Health Organisation. who.int. [Online].; 2016 [cited 2016 lapkritis 18. Available from: http://data.euro.who.int/hfadb/.
24. World Health Organisation. who.int. [Online].; 2017 [cited 2016 lapkritis 18. Available from: http://data.euro.who.int/hfadb/.
25. World Health Organization. GLOBAL REPORT ON DIABETES. Vykdomoji santrumpa. World Health Organization; 2016. Report No.: WHO/NMH/NVI/16.3.
26. Higienos institutas. [dokumentas].; 2016 [cited 2016 liepa 14. Available from: http://stat.hi.lt/default.aspx?report_id=153.
27. World Health Organization. WHO žiniatinklio svetainė. [Online].; 2016 [cited 2016 liepa 14. Available from: http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs138/en/.
28. Anderson RJ, Freedland KE, Clouse RE, Lustman PJ. The Prevalence of Comorbid Depression in adults with diabetes: a meta-analysis. Diabetes Care. 2001 liepa; 24(6).
29. Mezuk B, Eaton WW, Albrecht S, Golden SH. Depression and type 2 diabetes over the lifespan: a meta-analysis. Diabetes Care. 2008 December; 31(12).
30. Siddharth Sarkar, Yatan Pal Singh Balhara. Diabetes mellitus and suicide. Indian Journal of Endocrinology and Metabolism. 2014 rugpjūtis; 18(4).
31. Conti C, Mennitto C, Di Francesco G, Fraticelli F, Vitacolonna E, Fulcheri M. Clinical
Characteristics of Diabetes Mellitus and Suicide Risk. Frontiers in Psychiatry. 2017 kovas; 14(8). 32. Organisation WH. who.lt. [Online].; 2014 [cited 2017 balandis 11. Available from:
http://www.who.int/features/factfiles/mental_health/en/.
33. Faye A Luscombe, DrPH. Health-Related Quality of Life Measurement in Type 2 Diabetes. Value in health. 2000 lapkritis, gruodis; I(3): p. 1-9.
34. Topp CW, Østergaard SD, Søndergaard S, Bech P. The WHO-5 Well-Being Index: a systematic review of the literature. Psichotheraphy and Psychosomatics. 2015 kovas; 84(3).
35. Steward, Ware, Brook. rand.org. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 11. Available from: http://www.rand.org/health/surveys_tools/mos/20-item-short-form.html.
36. Steward, Ware, Brook. rand.org. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 11. Available from: http://www.rand.org/health/surveys_tools/mos/36-item-short-form.html.
37. World Health Organisation. www.who.int. [Online].; 2016 [cited 2016 11 03. Available from: http://www.who.int/mental_health/media/en/76.pdf?ua=1.
38. Radloff, Laurie. cesd-r.com. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 19. Available from: http://cesd-r.com/.
39. World health Organisation. who.int. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 11. Available from: http://www.who.int/substance_abuse/research_tools/zungdepressionscale/en/.
40. Snaithcorresponding, R Philip. gl-assessment.co.uk/. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 11. Available from: https://www.gl-assessment.co.uk/products/hospital-anxiety-and-depression-scale-hads/.
41. Beck A.T., Ward C. H., Mendelson M., Mock J., & Erbaugh J. apa.org. [Online].; 2017 [cited 2017 balandis 11. Available from: http://www.apa.org/pi/about/publications/caregivers/practice-settings/assessment/tools/beck-depression.aspx.
42. Jolanta Žilinskienė, Liuda Šinkariova, Aidas Perminas. Paauglių, sergančių cukriniu diabetu, depresiškumo ypatybės. MEDICINA(Kaunas). 2007 gruodis; 43(1).
43. Aldona Mikaliūkštienė, Danutė Kalibatienė, Božena Dubova. SERGANČIŲJŲ PIRMOJO TIPO CUKRINIU DIABETU PSICHOEMOCINĖS BŪSENOS ĮVERTINIMAS. Medicinos teorija ir praktika. 2012 rugsėjis; 18(4.1).
44. Lina Lašaitė, Jūratė Lašienė, Gintautas Kazanavičius, Antanas Goštautas. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu emocinės būklės ir gyvenimo kokybės sąsajos su lipidų koncentracija, ligos trukme bei vatojamais vaistais. MEDICINA. 2009 vasaris; 45(2).
45. Joseph Keawe’aimoku Kaholokula, Stephen N. Haynes, Andrew Grandinetti. Ethnic Differences in the Relationship between Depressive Symptoms and Health-Related Quality of Life in People with Type 2 Diabetes. Ethn Health. 2006 vasaris; 11(1).
46. Aujla N, Skinner TC, Khunti K, Davies MJ. The prevalence of depressive symptoms in a white European and South Asian population with impaired glucose regulation and screen-detected Type 2 diabetes mellitus: a comparison of two screening tools. DIABETIC MEDICINE. 2010
rugpjūtis; 27(8).
47. Ibrahim Eren, M.D.,O.Zlem Erdi, M.D. and Mehmet Sahin, M.D. THE EFFECT OF DEPRESSION ON QUALITY OF LIFE OF PATIENTS WITH TYPE II DIABETES MELLITUS. Depression and Anxiety. 2008 vasaris; 25(2).
48. Wang, Song , Chen , Wang ,Ling. Prevalence of depressive symptoms and factors associated with it in type 2 diabetic patients: a cross-sectional study in China. BMC Public Health. 2015 vasaris; 25(15).
49. Iversen MM, Nefs G, Tell GS, Espehaug B, Midthjell K, Graue M, Pouwer F. Anxiety,
depression and timing of insulin treatment among people with type 2 diabetes: Nine-year follow-up of the Nord-Trøndelag Health Study, Norway. Journal of Psychosomatic Research. 2015 spalis; 79(4).
50. Zhang W, Xu H, Zhao S, Yin S, Wang X, Guo J, Zhang S, Zhou H, Wang F, Gu L, Zhu L, Yu H, Qu Z, Tian D. Prevalence and influencing factors of co-morbid depression in patients with type 2 diabetes mellitus: a General Hospital based study. Diabetology and Metabolic Syndrome. 2015 birželis; 30(7).
51. Urrutia-Aliano D, Segura ER. Depressive symptoms and type 2 diabetes mellitus in outpatients of an Armed Forces hospital in Lima, Peru, 2012: a cross-sectional study. Medwave. 2016 balandis; 16(3).
52. Kuniss N, Kramer G, Müller N, Kloos C, Lehmann T, Lorkowski S, Wolf G1, Müller UA. Diabetes-Related Burden and Distress is Low in People with Diabetes at Outpatient Tertiary Care Level. Experimental Clinical Endocrinology and Diabetes. 2016 gegužė; 124(5).
53. Papadopoulos AA, Kontodimopoulos N, Frydas A, Ikonomakis E, Niakas D. Predictors of health-related quality of life in type II diabetic patients in Greece. BMC Public Health. 2007 liepos; 30(7).
54. Roy T, Lloyd CE. Epidemiology of depression and diabetes: a systematic review. Journal of affective disorders. 2012 spalis; 142(1).
55. Al-Amer RM, Sobeh MM, Zayed AA, Al-Domi HA. Depression among adults with diabetes in Jordan: risk factors and relationship to blood sugar control. Journal of diabetes ant its
complications. 20111 liepa-rugpjūtis; 25(4).
56. Simson U, Nawarotzky U, Porck W, et al. Depression, anxiety, quality of life and type D pattern among inpatients suffering from diabetic foot syndrome. Psychotherapie Psychosomatik
57. Raval A, Dhanaraj E, Bhansali A, Grover S, Tiwari P. Prevalence & determinants of depression in type 2 diabetes patients in a tertiary care centre. The indian Journal of medical research. 2010 rugpjūtis; 132(1).
58. Maddigan SL, Majumdar SR, Toth EL, Feeny DH, Johnson JA; Investigators., DOVE. Health-related quality of life deficits associated with varying degrees of disease severity in type 2 diabetes. Health and quality life outcomes. 2003 gruodis; 15(1).
59. Golden SH, Williams JE, Ford DE, Yeh HC, Paton Sanford C, Nieto FJ, Brancati FL. Depressive symptoms and the risk of type 2 diabetes: the Atherosclerosis Risk in Communities study.
Diabetes Care. 2004 vasaris; 27(2).
60. Sweileh WM, Abu-Hadeed HM, Al-Jabi SW, Zyoud SH. Prevalence of depression among people with type 2 diabetes mellitus: a cross sectional study in Palestine. BMC Public Health. 2014 vasaris; 13(14).
61. Wang L, Song R, Chen Z, Wang J, Ling F. Prevalence of depressive symptoms and factors associated with it in type 2 diabetic patients: a cross-sectional study in China. BMC Public Health. 2015 vasaris; 25(15).
