LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
VETERINARIJOS FAKULTETAS
NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
MINDAUGAS ČIVILIS
VI kursas 5 grupė
Robotizuoto melžimo poveikis tešmens sveikatingumui
Robotic milking effect to udder wellness
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBASDarbo vadovas: dr. J. Rudejevienė
2 DARBAS ATLIKTAS NEUŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Robotizuoto melžimo poveikis tešmens sveikatingumui“.
1. Yra atliktas mano paties/pačios;
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje;
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE/KLINIKOJE
(aprobacijos data) (katedros/klinikos vedėjo/jos
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentas
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-riaus) vardas,
pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamasis darbas yra įdėtas į ETD IS
3 SANTRAUKA
Robotizuoto melžimo poveikis tešmens sveikatingumui. Darbo tikslas- įvertinti karvių bandos sergamumą mastitais, prieš įdiegiant automatizuotą melžimo sistemą ir po įdiegimo, kaip keitėsi pieno sudėties, kokybės rodikliai, bei ištirti pieno elektrini laidumą.
Tyrimas atliktas ūkyje „x“ 2011- 2013 metų laikotarpyje. Surinkti pieno SLS, BBS, riebalų, baltymų, laktozės, urėjos duomenys iš 3-6m. amžiaus laktuojančių karvių melžiant į liniją ir pradėjus melžti „Lely Astronaut“ melžimo robotu, bei surinkti AMS duomenys apie pieno EL. Pieno sudėties bei kokybės tyrimai atlikti VĮ “Pieno tyrimai” laboratorijoje. Nustatyti dažniausi karvių mastito sukėlėjai ūkyje.
Pieno ūkyje nustatėme, kad po AMS įdiegimo sumažėjo sergamumas mastitais, nes SLS sumažėjo 33 proc. (p<0,05). Tačiau padidėjo 20proc. (p>0,01) BBS kiekis, dėl galimo higienos trūkumo. Pieno primelžiai padidėjo beveik 8proc., pagerėjo dalis pieno parametrų. Nustatyta, jog ūkyje vyravo KNS mastito sukėlėjai. AMS duomenimis karvių bandos tešmens ketvirčių sveikatingumas nesiskyrė.
4 SUMMARY
Robotic milking effect to udder wellness. The objective of this work is to assess the
incidences of mastitis in the herd and to evaluate milk composition, quality indicators, and the milk electrical conductivity before and after an installation of an automated milking system.
The study was conducted in the farm "x" during the year period from 2011 to 2013. During this study, milk SCC, TBC, fat, protein, lactose, and urea data of lactating cows from 3 to 6 years old was collected. The milk was firstly collected by using a pipeline milking system and later by using a “Lely Astronaut” robotic milking system (AMS). Data about the milk electric conductivity was collected from the AMS. Milk composition and quality research was performed by the State Enterprise “Pieno tyrimai” laboratory. The most common causes of mastitis were identified in the farm.
We discovered that incidence of mastitis in the dairy farm decreased after the installation of the AMS as SCC decreased by 33 percent (p<0.05). Amount of TBC however increased by 20 percent (p>0.01) possibly because of the lack of hygiene. Moreover, the amount of milk milked increased by 8 percent and some of milk parameters improved. It was discovered that there were KNS mastitis pathogens in the farm. AMS data shows that the wellness of the udder quarters did not differ between cows in the herd.
5 SUTRUMPINIMAI
µS/cm- mikrosimensai centimetre AM- Automatizuotas melžimas
AMS- Automatizuotos melžimo sistemos BBS- Bendras bakterijų skaičius
BBU- Bendras bakterinis užterštumas
Candida spp.- Candida genties mielės
Cl- Chloras
CMT- Kalifornijos mastito testas
E. coli- Escherichia coli
EL- Elektrinis laidumas K- Kalis
KNS- Koaguliazei negatyvūs stafilokokai LRR- Laisvosios riebalų rūgštys
mEq- miliekvivalentas
mS/cm- milisimensai centimetre Na- Natris
PEL- Pieno elektrinis laidumas proc.- procentai
pvz.- pavyzdįžiui
S. agalactiae- Streptococcus agalactiae S. aureus- Staphylococcus aureus
S. epidermidis- Staphylococcus epidermidis S. uberis- Streptococcus uberis
SLS- Somatinių ląstelių skaičius
Streptococcus spp.- Staphylococcus gentis
t.- tona
TM- Tradicinis melžimas
ŽŪIKVC- Žemės ūkio ir kaimo verslo centras
6 TURINYS
ĮVADAS... 8
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Ekonominė mastito svarba ... 10
1.2. Mikroorganizmai, kurie sukelia mastitą ... 11
1.3.1. Robotizuotas karvių melžimas ... 13
1.3.2. Robotizuoto melžimo įtaka pieno somatinių ląstelių skaičiui ... 14
1.3.3. Robotizuoto melžimo įtaka pieno primilžiui ... 14
1.3.4. Robotizuoto melžimo įtaka pieno sudėčiai ... 15
1.3.5. Robotizuoto melžimo įtaka pieno kokybei ... 16
1.3.6. Pieno elektrinio laidumo klinikinė vertė, diagnozuojant karvių ankstyvąjį mastitą ... 17
1.4. Karvių mastito kontrolė ir prevencija ... 19
2. DARBO METODIKA ... 21
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos ... 21
2.2. Robotizuotas melžimas... 21
2.3. Pieno sudėties ir kokybės nustatymas ... 22
2.4. Slaptojo mastito diagnostika ... 22
2.4. Bakteriologinis pieno mėginių ir nuoplovų iš melžiklių tyrimas ... 22
2.5. Statistinė rezultatų analizė ... 23
3. TYRIMŲ REZULTATAI ... 24
3.1. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas ... 24
3.1.2. Bendro bakterinio užterštumo kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas ... 25
3.2. Pieno kiekio kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas ... 26
3.3. Pieno sudėties kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas ... 27
7
3.5. Bakteriologiniai pieno mėginių tyrimų rezultatai, taikant skirtingas melžimo technologijas . 31
3.6. Pieno elektrinis laidumas... 32
3.7. Robotizuoto melžimo įtaka naujų mastitų atsiradimo dažnumui ... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 34 IŠVADOS ... 36 PASIŪLYMAI ... 37 NAUDOTA LITERATŪRA ... 38 PRIEDAI ... 45 PADĖKOS ... 46
8 ĮVADAS
Mastitas, nepaisant daugelio metų tyrimų, išlieka ekonomiškai nuostolinga liga, kuri labai sumažina pieno primilžio pelną, pieno ir pieno produktų kokybę (Tesfaye et al., 2010). Subklinikinis mastitas yra didėlė grėsmė ūkininkams, nes jis sukelia nepastebimus primilžio ir pieno sudėties pokyčius (Plozza et al., 2011). Pieno pramonė yra didelis ir dinamiškas daugelio šalių žemės ūkio ekonominis segmentas. Pieno produktų sunaudojimas ir toliau didėja visame pasaulyje. Sparčiai vystosi pieno pramonė, pieno ūkiai stambėja, pagaminama vis daugiau produkcijos. Daugelyje Europos šalių per pastaruosius keturiasdešimt metų pieno produkcija iš karvės padidėjo daugiau nei dvigubai. Didėjant produkcijai, daugėja sveikatos, bei vaisingumo problemų, trumpėja karvių ilgaamžiškumas. Šie pasikeitimai reikalauja techninio progreso melžimo sistemose, kad karvės būtų melžiamos kvalifikuotai, tinkamu būdu, kad būtų gauta aukšta produktų kokybė ir išsaugota gyvulių sveikata (Japertienė, Japertas, 2011).
Naujos pieno gamybos technologijos ir nauja, automatizuota ir dažnai jau kompiuterizuota technika pieno fermose, kelia didelius reikalavimus žemės ūkio specialistams. Efektyviai pieno gamybai šiuo metu reikalingi darbuotojai, gerai išmanantys gyvulio fiziologiją, melžimo techniką ir technologiją, pieno tvarkymą, gyvulių reprodukciją, tinkamą prieauglio auginimą ir bandos formavimą, pašarų ruošimą ir šėrimo organizavimą. Karvių produktyvumo didinimas, pieno kokybės gerinimas, veterinarinių bei sanitarinių higienos reikalavimų laikymasis, mėšlo tvarkymas, atitinkantis gamtosaugos reikalavimus, svarbiausi veiksniai, plėtojant konkurencingą pieno ūkį (Stankūnienė ir kt., 2008).
Automatizuotas melžimas keičia daugelį aspektų ūkio valdyme, nes čia įprastas darbas pakeistas darbo organizavimu. Rankų darbas iš dalies keičiamas darbo valdymo ir kontrolės sistema, todėl reguliarus karvių melžimo proceso prižiūrėjimas nebereikalingas. Automatinėje melžimo sistemoje pritaikyta spenių valymo ir nenormalaus pieno atskyrimo sistema, taip pat stengiamasi pritaikyti valymo ir aušinimo sistemas prie nuolatinio melžimo. Karvių bandos valdymas, įskaitant technologinę kontrolę ūkyje, mišrių racionų galimybės yra pakeistos. Aukšto lygio valdymu ir realūs lūkesčiai yra būtini siekiant sėkmingai naudoti AMS (de Koing, Rodenburg, 2004). Nors pieno elektrinis laidumas tik netiesiogiai susijęs su somatinių ląstelių skaičiumi piene, laidumo matavimas yra vienas iš pagrindinių komponentų automatinėse melžimo sistemose anksti diagnozuojant mastitą (Berth, 2004).
Vertinant pienininkystės ūkius, dalyvaujančius Gyvulių produktyvumo kontrolės programoje, dėl somatinių ląstelių piene per parą Lietuvoje prarandama apie 170 t perdirbimui tinkančio pieno.
9
Remiantis „Pieno tyrimų“ siūloma programa, pagerinus gyvulių sveikatingumą, taigi kartu ir pieno kokybę, per metus vidaus rinkoje ūkininkai galėtų perdirbėjams papildomai pasiūlyti net 60,5 tūkst. t. pieno (Čaplikas, Tvirbutas, 2013).
Darbo tikslas: Įvertinti robotizuoto melžimo įtaka karvių tešmens sveikatingumui Darbo uždaviniai:
1. Susisteminti literatūros duomenis apie robotizuoto melžimo įtaka karvių tešmens
sveikatingumui;
2. Įvertinti pieno kiekio, pieno sudėties ir kokybės raidą pakeitus melžimo būdą nuo linijos į
robotizuotą melžimą;
3. Išanalizuoti pieno elektrinio laidumo kitimus, diagnozuojant karvių slaptąjį mastitą; 4. Nustatyti mikroorganizmų, sukėlusių karvėms slaptąjį mastitą, paplitimą pakeitus melžimo
būdą nuo linijos į robotizuotą melžimą;
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Ekonominė mastito svarba
Mastitas- pieno liaukos uždegimas- pasaulinio masto problema, pieno ūkiuose sukelianti daug problemų. Dėl jo susilpnėja karvių imunitetas, sumažėja produktyvumas, suprastėja pieno sudėties ir kokybės rodikliai. Dėl blogesnės pieno kokybės krenta jo vertė, gaunama mažiau pajamų, o kai kuriais atvejais pienas iš viso nesuperkamas. Lietuvoje dėl karvių mastito ekonominiai nuostoliai sudaro 60 milijonų litų per metus ir negaunama apie 600kg pieno iš vienos karvės (Paulauskas, 2013; Savickis, 2013). Mastitas buvo ir toliau turi būti pripažįstamas kaip viena iš svarbiausių ligų, susijusių su pieno pramone. Taip pat yra viena iš brangiausių ligų, su kuriomis susiduria ūkininkai. Mastitas yra pasaulinė problema, nes jis neigiamai veikia gyvūnų sveikatą, pieno primilžius, kokybę ir taip patiriami dideli finansiniai nuostoliai (Sharma et al., 2007).
Išlaidos, patiriamos dėl mastito, gali būti suskirstytos į pagrindines grupes: Pieno primilžio nuostoliai
Vaistai
Pieno netinkamumas naudoti Veterinaro paslaugos
Papildomas darbas (įešakant kvalifikuotos pagalbos, grupuojant karves ir t.t.) Produkcijos kokybė
Medžiagos ir investicijos Diagnostika
Kitos ligos
Karvių brokavimas (Halasa et. al., 2007)
Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl pieno produkcijos sumažėjimo (50- 55 proc.), gydymo išlaidų (20- 25 proc.) ir išlaidų, atsiradusių dėl karvių išbrokavimo (30- 35 proc.) (Japertienė, Japertas, 2011). Jeigu karvės piene somatinių ląstelių yra daugiau kaip 200 tūkst./ml., karvė serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu). Nors pagal pieno supirkimo taisykles, pienas yra superkamas, jeigu somatinių ląstelių skaičius neviršija 400 tūkst./ml. Karvių produktyvumas dėl šios ligos iš vieno tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25- 35 proc., iš karvės per laktaciją- 10- 15 proc., iš karvių bandos per laktaciją- 5- 10proc. (Antanaitis, 2010). Jei SLS viršija 200 tūkst./ml,
11
ribą 100-tu tūkst./ml virš normos, netenkama 2,5 proc. pieno produkcijos, jei 200 tūkst./ml- 5 proc., t. y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekiui. Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija net 600 tūkst./ml (Japertienė, Japertas, 2011).
Lietuvoje pagal kontroliuojamų karvių bandų produktyvumo 2011- 2012m apyskaitos duomenis, kontroliuojamose bandose karvių skaičius, kurių piene somatinių ląstelių kiekis iki 100 tūkst./ml sudarė 36,6 proc., o nuo 101 iki 400 tūkst./ml. 37,0 proc., nuo 401 iki 500 tūkst./ml 4,6 proc., nuo 501 iki 1 mln./ml 10,1 proc., o viršijančių 1 mln./ml 12,0 proc. (ŽŪIKVC, 2013). Remiantis tyrimų duomenimis, Lietuvoje slaptuoju mastitu serga apie 43- 47proc., Norvegijoje- 24,1 proc., Prancūzijoje- 20-30 proc., Suomijoje- 37,9 proc., Danijoje- 49,9 proc., Švedijoje- 33 proc. pieninių karvių (Barzda, 2011).
Gera tešmens sveikata yra svarbi ne vien ūkininkui, tačiau ir pieno vartotojams, taip pat pieno produktų gamintojams ir visai pieno grandinės visumai. Svarbiausias vaidmuo tenka veterinarui, kontroliuojančiam tešmens sveikatingumą (Hogeveen et al., 2011). Mastitas turi įtakos ne tik pieno kiekiui, bet ir jo kokybei. Stiprėjant uždegimui, cheminė pieno sudėtis panašėja į kraujo, nes sudėtinės dalys iš kraujo apytakos filtruojamos į pieno liauką. Pagrindinių sudedamųjų dalių kiekis pieno sausosiose medžiagose sumažėja 5- 15 proc. pasikeičia riebalų sudėtis, padaugėja didelės molekulinės masės nesočiųjų riebalų rūgščių. Šie pokyčiai skatina lipolizę (riebalų skaidymą). Dėl to suprastėja pieno produktų kokybė (Japertienė, Japertas, 2011). Pasak J. Rudejevienės (2007) sumažėja: bendrųjų baltymų (1 proc); kazeino (6-18 proc); laktozės (5-20 proc); riebalų (4-12 proc); kalcio; fosforo; kalio. Pablogėja pieno skonis, pienas kartėja. Padidėja išrūgų baltymų (0,5 proc), serumo baltymų (0,05 proc), imunoglobulinų (0,5 proc).
Pieno pramonėje, kuriai reikalingas kokybiškas pienas, mastitas yra svarbi technologinė ir ekonominė problema. Be to, sumažėja pieno gamyba, mastitas sukelia įvairių cheminės sudėties, fizinių savybių ir mikrobiologinės pieno kokybės pokyčių. Šie pokyčiai neigiamai veikia pieno perdirbimą ir pablogina pieno produktų kokybę. Mastitinis pienas kaip žaliava kokybiškiems ir saugiems pieno produktams netinka (Japertienė, Japertas, 2011).
1.2. Mikroorganizmai, kurie sukelia mastitą
Mastitą gali sukelti daugiau kaip 140 skirtingų rūšių mikroorganizmų, kurių randama ant karvės odos paviršiaus arba ją supančioje aplinkoje (Philpot, Nickerson, 2000).
12
a) mikroorganizmai, kurie patenka į tešmenį hematogeniniu keliu (S. aureus, S. agalactiae, S.
epidermidis ir kt.);
b) mikroorganizmai (E.coli, Enterobacter, S. uberis, Candida genties grybai), iš aplinkos patenkantys į tešmenį laktogeniniu keliu;
c) specifiniai ligos sukėlėjai (Mycoplasma bovis, BBS, snukio ir nagų ligos, raupai ir kt.) (Rudejevienė, 2007).
Mikroorganizmus dažniausiai sukeliančius mastitą galima būtų išskirti į dvi kategorijas: aplinkos (Streptococcus uberis, Streptococcus dysgalactiae, Escherichia coli, Klebsiella
pneumoniae, Enterobacter aerogenes) ir patogeninius mikroorganizmus (Streptococcus agalactiae, Staphylococcus aureus, Mycoplasma bovis).
S. aureus bakterijos labiau pažeidžia tešmens pieno sekrecijos audinius nei S. agalactiae, nes
išskiria daugiau žalingų toksinų. Iš pradžių bakterijos pažeidžia vidinius spenio ir ketvirčio cisternos audinius, vėliau patenka į latakų sistemą ir sudaro gilias kišenes (infekcijos židinius) pieno sintezės audiniuose. Šio proceso metu formuojasi abscesai, o bakterijos izoliuojamos randinio audinio siena. Bakterijų izoliavimo fenomenas- naudingas organizmo gynybos mechanizmams, kuris leidžia izoliuoti bakterijas, jas lokalizuoti, tačiau dėl randinio audinio formavimosi gydymas antibiotikais nepakankamai veiksmingas (Philpot, Nickerson, 2000).
Pagrindinis S. aureus rezervuaras yra infekuotas tešmuo, spenio kanalas ir spenio pažeidimai, mikroorganizmų taip pat randama ant spenių odos, karvių šnervių (Petersson-Wolf et. al., 2010).
S. agalactiae yra kontaginis mikrobas, plintantis kontakto keliu tarp sergančių gyvulių per
melžėjų rankas, mechaninio melžimo mechanizmus. Šis sukėlėjas gali egzistuoti ir aplinkoje, tačiau joje sukėlėjas nesidaugina ir per tam tikrą laiko tarpą žūva (Aniulis, 2007). Dauginasi piene ir tešmens epitelio paviršiuje, sukelia poūmes arba lėtines uždegimo reakcijas su periodiniais paūmėjimais. Mikroorganizmo pažeisti tešmens audiniai sunaikinami, todėl mažėja pieno primelžiai arba išsivysto agalaktija (Sudhan, Sharma, 2010).
Mycoplasma bovis yra tarpiniai mikroorganizmai tarp bakterijų ir virusų, kurie neturi ląstelės
sienelės. Šie sukėlėjai įtariami, kuomet, esant klinikiniams mastito požymiams, tiriami pieno mėginiai, o tyrimų atsakymai, naudojant standartinius mikrobiologinius metodus, būna neigiami net po pakartotinio kultūrų auginimo. Be to, mikoplazminiam mastitui būdinga staigi ligos pradžia, pūlingos išskyros iš infekuoto ketvirčio, greitas plitimas visoje bandoje, labai sumažėjęs primilžis ir atsparumas antibiotikams (Philpot, Nickerson, 2000).
Staphylococcus mikroorganizmų priskaičiuojama daugiau nei 50 rūšių ir porūšių. Gentis
13
jų gebėjimą tirštinti plazmą (Pyörälä, Taponen, 2009). Daugiau nei 10 KNS rūšių buvo išskirta iš mastitinių karvių pieno mėginių. Dažniausiai pasitaikančios KNS rūšys yra Staphylococcus
chromogenes ir Staphylococcus simulans (Trinidad et al.,1990; Matthews et al., 1992). Taip pat
dažnai išskiriamos Staphylococcus hyicus ir Staphylococcus epidermidis (Myllys, 1995; Thorberg et al., 2006).
KNS lyginant su Staphylococcus aureus, streptokokais ir koliforminėm bakterijom yra mažai patogeniškas sukėlėjas. KNS sukeltas mastitas yra lengvos formos ir paprastai lieka slaptasis (Thorberg et al., 2006). Tačiau KNS daugelyje šalių tapo dažniausiai sukeliantis mastitą (Pitkälä et al., 2004). Taip pat buvo įrodyta, kad KNS yra susijęs su sumažėjusia pieno gamyba ( De Vliegher et al., 2005).
Dažniausias aplinkos mastito sukelėjas Streptococcus uberis. Sukelto mastito būdingiausi simptomai: aukšta karvės kūno temperatūra; patinę tešmens ketvirčiai; piene randama krešulių (Sudhan, Sharma, 2010). Streptococcus dysgalactiae paprastai susijęs su spenių pažeidimais. Sukelėjas labai gerai prisitaikęs išgyventi aplinkoje, galima aptikti kaip vasaros mastito sukelėją (Blowey, 2010). Escherichia coli aptinkamas išmatose, todėl labai susijęs su karvėmis, laikomomis drėgnuose, nešvariuose tvartuose. Pagrindiniai simptomai: patinę tešmens ketvirčiai, vandeningas pienas. E. coli išskiria endotoksinus ir taip gali sukelti šoką. Yra sukurta vakcina (Dillon, 2012).
Klebsiella pneumonine sukelia didelius pieno nuostolius ir gali įtakoti užsikrėtusių karvių gaišimą.
Antimikrobinis gydymas ir vakcinavimas turi ribotą poveikį. Sukelėjas aptinkamas kraike, pvz.: medienos drožlių, šiaudų (Munoz et. al., 2007).
Mastitą gali sukelti ir kiti mikroorganizmai: Pseudomonas rūšys, Arcanobacterium pyogenes,
Nocardia rūšys, Mycobacterium rūšys, įvairios bakterijos, mielės, pelėsiai, dumbliai. Dažnai šiomis
infekcijomis užsikrečiama netinkamai atliekant gydymo antibiotikais procedūras. Susergama retai, tačiau protrūkių gali kilti, kai susidaro palankios sąlygos (Philpot, Nickerson, 2000).
1.3.1. Robotizuotas karvių melžimas
Automatines melžimo sistemas (AMS) pieno pramonėje buvo pradėta naudoti prieš 20 metų (Jacobs, Siegford, 2012). Nuo 2000m. pradėta plačiai taikyti Olandijojos ūkiuose ir kitose Europos šalyse, taip pat Japonijoje ir Šiaurės Amerikoje; 2009m. pabaigoje daugiau kaip 8000 ūkių visame pasaulyje naudoja vieną ar kelias AMS (De Koning, 2010).
Dabar pasaulyje priskaičiuojama apie 20 tūkstančių melžimo robotų, kaimyninėje Estijoje šis skaičius jau pasiekė 220, o Lietuvoje kol kas veikia tik 11 tokių melžimo sistemų (Mano Ūkis,
14
2012). Lietuvoje pirmieji du melžimo robotai buvo įrengti 2007 metais Plungės rajone Edvardo ir Vandos Kesminų ūkyje. Šiais metais melžimo robotus turi 7 ūkiai, iš jų 4 ūkiai „DeLaval“ firmos robotus, 2 „Lely“ firmos ir 1 „Westfalia“ firmos, taip pat Lietuvoje galima įsigyti „Insentec“ ir „Fullwood“ firmų robotus.
1 lentelė. Melžimo robotų ir AM ūkių skaičius Lietuvoje 2013 metais (autoriaus informacija,
2013)
Lietuva
Robotizuoti ūkiai 7
Melžimo robotų skaičius 16
1.3.2. Robotizuoto melžimo įtaka pieno somatinių ląstelių skaičiui
Pradėjus melžti robotizuotai, padidėja SLS, o tai siejama su padidėjusiu melžimų dažnumu ir nereguliariais intervalais tarp melžimų, nepakankama AMS spenių priežiūra, bei pačia melžimo technologija (Klungel et al., 2000; Rasmussen et al., 2001; Kruip et al., 2002).
Mastitų gydimo skaičius AMS išaugo nuo 0,44 prieš įdiegiant AMS iki 0,61 gydymų karvei per metus po įdiegimo, karvių SLS padidėjo nuo 270 tūkst./ml iki 290 tūkst./ml per 6 mėnesius po AMS įdiegimo, ir per kitus 6 mėn sumažėjo iki 275 tūkst./ml. Atsižvelgiant į laktacijos laiką, gydymo laikas nepakito. Analizuojant tešmens sveikatingumą atskirų karvių, somatinių ląstelių kiekio, įdiegus AMS parodė, mažą ir laikiną SLS pasikeitimą (Bennedsgaard et al.,2004).
Anot Bennedsgaard et al.(2006), po 1m. AM įdiegimo 3 mėn. laikotarpyje išaugo SLS, bet vėliau nebuvo nustatyta jokių skirtumų. Palyginus SLS kiekius metai iki ir po įdiegimo nebuvo nustatyta jokiu klinikinio mastito padidėjimų (Bennedsgaard et al., 2006). J. Hultgren (2002) duomenimis, įdiegus automatizuotą melžimą sumažėja klinikinių mastitų ir spenių audinių sužeidimų laipsnis.
1.3.3. Robotizuoto melžimo įtaka pieno primilžiui
Pieno primilžis padidėja nuo 6- 25 proc. per laktaciją, kai karvių melžimo dažnis didėja nuo dviejų iki trijų kartų per parą (Erdman, Varner, 1995; Hogeveen et al., 2001). Rementis AM ūkių duomenimis iš visos Europos, pieno gamyba padidėjo 5- 10 proc. (De Koning, Rodenburg, 2004).
15
Neijenhuis ir kt. (2008) teigia, jog 150 Suomijos AM ūkių, kuriuose vidutiniškai apie 62 karvės, melžimosi dažnis 2,3 karto/ per dieną (intervale 1,5- 3,3) ( de Koning, Rodenburg, 2004 ).
1.3.4. Robotizuoto melžimo įtaka pieno sudėčiai
Pieno kokybė apima sudėties ir higienos aspektus. Klungel et al., (2000) ir Rasmussen et al.,
(2002) vieni iš pirmųjų iškėlė klausimus: kaip AM paveikia pieno riebalų kokybę, SLS ar BBS kiekius piene.
Tradicinio melžimo (TM) ir AM ilgalaikiais tyrimais nebuvo nustatyta jokių didesnių skirtumų tarp baltymų ir riebalų kiekio (Svennersten- Sjaunja et al., 2000). Tačiau pieno ūkiuose įdiegus AM, piene padaugėjo LRR koncentracija. Padidėjęs LRR kiekis sukelia apkartusio pieno skonį (Svennersten-Sjaunja, Pettersson, 2007). Anot grupės mokslininkų, tai galėjo turėti įtakos padidėjęs melžimo dažnis, dažniau nei du kartai per dieną ir nevienodas laiko tarpas (Ipema and Schuiling, 1992; Klei et al., 1997). LRR padaugėja po trumpesnių (4- 6h) melžimo intervalų (Svennersten-Sjaunja, Pettersson, 2007).
Membranos medžiaga riebalus paverčia lašeliais, lipolizės metu iš pieno riebalų globulių. Įvairūs fermentai, esantys pieno riebalų globulės membranos medžiagoje formuoja riebalų lašelius ir apriboja lipolizę. Vienas fermentas esantis pieno riebalų membranos globulėje γ- gliutamiltranspeptidazė (Baumrucker, 1979). Šio fermento aktyvumas buvo naudojamas kaip žymuo tiriant ar membranos medžiagos trūkumas gali būti LRR padidėjimo priežastis, jai karvės melžiamos dažniau. Atlikus tyrimus, nebuvo nustatyta, kad membranos trūkumas sukelia LRR padidėjimą, kai melžiama dažniau kaip du kartus per parą (Wiking et al., 2006).
Kita LRR kiekio padidėjimo priežastis gali būti riebalų rutulėlių dydis (Wiking et al., 2006). Karvių melžimas keturis kartus per parą lėmė LRR padidėjimą, lyginant su melžimu du kartus paroje. LRR padidėjimas buvo tik pieną laikant 4o C temperatūroje 24 valandas, nurodant riebalų
globulės membranos silpnumą. Šie pastebėjimai sutampa su kitais, kurie teigia, jog didesni riebalų lašeliai būna melžiant karves rečiau, nors rezultatai ne visuomet buvo statistiškai reikšmingi (Wiking et al., 2003).
16
2 lentelė. Pieno kokybės rezultatai, prieš ir po robotizuoto melžimo įdiegimo (De Koning 2010). Tradicinis melžimas Robotizuotas melžimas melžta 2x melžta 3x Prieš Po Bakterijų skaičius (*1000/ml) 8 8 8 12 Somatinių ląstelių skaičius (*1000/ml) 181 175 175 190 Užšalimo taškas (o
C) -0.520 -0.521 -0.521 -0.516 Laisvosios riebalų rūgštys (mEq/100 g
riebalų)
0.44 0.54 0.41 0.59
1.3.5. Robotizuoto melžimo įtaka pieno kokybei
Įdiegus AM BBS padidėjo (Klungel et al., 2000; Rasmussen et al., 2002). Anot Rasmussen et al., (2002), bakterijos galėjo atsirasti nuo spenių odos arba nepakankamo valymo ir netinkamai aušinamo pieno (Rasmussen et al., 2002).
Tyrimai parodė, kad spenių valymas su besisukančiais šepečiais arba valymas apgaubus spenius, buvo geriau, nei jokio valymo, bet ne taip gerai, kaip valymas TM sistemoje tik rankomis (Schuiling, 1992). M. Hovinen ir kt. (2005) išnagrinėjo spenių valymo rezultatus skirtingose AM sistemose ir nustatė, kad spenių valymas apgaubiantbuvo efektyvesnis nei šepečiais.
Spenių valymo efektyvumas buvo išmėgintas su Chlostridium tyrobacterium sporomis, suvilgius spenius 20 min. prieš melžimą. Spenius valant rankomis buvo pašalinti 65 proc. bakterijų sporų, o AM būdu 98 proc. (Melin et al., 2004). Prie spenių užteršimo prisidėjo užteršti pašarai, mechaniniai skreperiai (Magnusson, 2007). Todėl turi būti pagerintos higieninės sąlygos melžimo boksuose ir tvarto aplinkoje.
17
1. pav. Spenių dezinfekcija po melžimo. (autoriaus nuotrauka)
Lelyhttp://www.lely.com/uploads/original/documents/Brochures/Dairy/Dairy_equipment_bro chure%202013/Lely_Dairy_brochure-LI.pdf prieiga per internetą 2013-12-26. Tešmens priežiūrai naudojami specialūs purškalai: „Lely Astri-IO“ tešmens priežiūra; „Lely Astri-Din“ tešmens priežiūra; „Lely Quaress-Iodine“; „Lely Quaress-Lac; „Lely Quaress-Lac plus. Sukurti specialiai melžimo robotui „Lely Astronaut“. Purškaluose naudojami aukštos kokybės odos kondicionieriai ir specialios dezinfekcinės medžiagos iš jodo arba pieno rūgšties, kurios užkerta kelią kryžminiam užkrėtimui ir užtikrina puikią spenių kanalų apsaugą.
1.3.6. Pieno elektrinio laidumo klinikinė vertė, diagnozuojant karvių ankstyvąjį mastitą
Pieno ir jo produktų elektrinis laidumas pradėtas tirti daugiau nei prieš 50 metų, siekiant nustatyti vandens, riebalų ir baltymų kiekį piene (Banach et al., 2012). Pienas turi laidumo savybių, nes jame yra tam tikro krūvio junginių. Druskos junginių pasiskirstymas tarp tirpios ir koloidinės terpės turi reikšmingą poveikį bendram pieno elektrinam laidumui (Fox, Mc Sweeney, 1998). Pagrindinė galima pieno elektrinio laidumo matavimo duomenų panaudojimo sritis- ankstyva mastitų diagnostika, tačiau šie duomenys taip pat gali būti naudojami maisto pramonėje- sūrio fermentacijos procesams analizuoti (Paquet et al., 2000)
Ankstyva mastito diagnostika yra labai svarbi ne tik dėl galimų ekonominių nuostolių sumažėjus pieno produkcijai, bet ir dėl neigiamo poveikio gyvulių gerovei (De Mol, 2001). Gerai kontroliuojamos AMS leidžia greičiau nustatyti somatinių ląstelių padidėjimą ir taip pagerinti
18
bandos sveikatingumą (Svennersten- Sjaunja, Pettersson, 2008). AMS pieno elektrinio laidumo matavimai gali būti naudojami pieno pokyčiams ar susirgimams mastitu nustatyti. PEL duomenys nepertraukiamai gaunami iš kiekvieno tešmens ketvirčio melžimo metu, įrašomi duomenų bazėje, kuriais remiantis sistema gali nustatyti nepageidaujamus nukrypimus nuo normos (Kamphuis et al., 2008).
AMS mastito diagnostika gali būti atliekama žmogaus vizualinio stebėjimo pagalba arba melžimo sistemų elektrodais fiksuojant pieno elektrinio laidumo pokyčius ir analizuojant gautus duomenis specializuotose bandų valdymo programose, siekiant nustatyti galimus nukrypimus nuo normos. Sistemos pateikia grafinius, įvairių rodiklių duomenis kartu su informacija iš centrinės duomenų valdymo sistemos, tada jos tampa puikiu įrankiu, leidžiančiu ūkiuose priimti svarbius ir neatidėliotinus bandos valdymo sprendimus (Mottrem et. al., 2007). Pieno EL matavimas AMS yra nebrangi technologija ir lengvai įdiegiama pieno ūkiuose. Tačiau šis metodas turi ir trūkumų, nes tik pagal pieno elektrinį laidumą vertinti tešmens sveikatingumą rizikinga (Norberg et al., 2004; Hovinen et al., 2006).
Pieno elektrinis laidumas- atvirkštinis rodiklis pieno varžai, priklausantis nuo kraujagyslių reakcijos stiprumo. Elektrinis laidumas matuojamas mS/cm (mS- milisimensais). Jis priklauso nuo piene esančių natrio, kalio, kalcio magnio, chloro ir kitų jonų (Barth, Worstorff, 2000). Įprastinėmis sąlygomis 25 oC temperatūroje pieno elektrinis laidumas svyruoja nuo 4,0 iki 5,0 mS/cm, kylant
temperatūrai- laidumas didėja (Wong, 1988). Karvėms sergant mastitu, pakinta pieno sudėtis, tuo pačiu ir elektirinis laidumas. Pieno EL pakinta dėl pasikeitusios jonų koncentracijos piene- pažeistame tešmens ketvirtyje laktozės ir K+
koncentracija sumažėja, o Na+ ir Cl- - padidėja (Kitchen, 1981).
„Lely“ pateikia kitus matavimo vienetus, melžimo robotų EL matuojamas µS/cm (µS- mikrosimensais)
Rekomenduojama PEL vertė svyruoja nuo 60 iki 80 µS/cm.
PEL esant tarp 90- 100 µS/cm ir didelis soamatinių ląstelių skaičius, įtariamas slaptasis mastitas.
PEL esant didesniam nei 100 µS/cm nurodoms perspėjimas dėl pieno atskyrimo, įtariamas klinikinis mastitas.
19
AMS kompiuterinė programa nuolat stebi visų tešmens ketvirčių EL ir perspėja ūkio savininką/prižiūrėtoją apie nukrypimus nuo normos. Prižiūrėtojas gali imtis tolimesnių veiksmų. 1 pav. prieduose, matyti probleminės karvės, kurių EL padidėjąs su įspėjimu ar be jo arba karvės, kurių EL grįžta į normą.
1.4. Karvių mastito kontrolė ir prevencija
Karvių mastito gydomųjų priemonių poveikis yra trumpalaikis, jei nepašalinamos svarbiausios ligos priežastys ir jį sąlygojantys veiksniai. Per vėlai nustačius mastitą, ne laiku pradėjus gydymą, dėl to vėliau pieno liaukos audinyje gali vykti degeneraciniai ar atrofiniai procesai, kurie daro įtakos pieno primilžiui (Czerw et al., 2004). Egzistuojantis ryšys tarp mastito ir SLS leidžia stebėti bandos sveikatingumą pagal pieno sudėties tyrimus (Haas et al, 2005). Todėl norint turėti sveiką bandą, reikia profilaktiškai atlikti mastito kontrolę, stebėti pieno parametrus. Šiuolaikiniais metodais galima matuoti pieno elektrinį laidumą, kilus įtarimui atlikti CMT ekspres testus, siųsti ištirti pieno mėginius, nustatyti antibiotikų jautrumą ir skirti tik tinkamą gydymą, taip pat SLS nustatyti padeda pieno sudėties žinojimas. Tik kontroliuojant, nuolat stebint, galima užkirsti kelią tolimesniam mikroorganizmų plitimui, turėti sveiką bandą, gauti didesnius primilžius ir išleisti mažiau pinigų karvių gydymui.
Mastitą sukeliantys mikroorganizmai plinta iš užkrėstų karvių tešmens melžiant, o iš aplinkos- tarp melžimų. Taigi, kontrolės metodai turi būti taikomi abiem laikotarpiais siekiant užkirsti kelią naujiems infekcijų atvejams ir sumažinti mastito dažnį (Philpot, Nickerson, 2000). Pagrindiniai užkrečiamojo mastito sukėlėjai Streptococcus agalactiae ir Staphylococcus aureus. Šių mikroorganizmų šaltinis yra užkrėstų karvių tešmuo. Pagrindinis plitimo procesas vyksta nuo užkrėstų spenių, mikroorganizmus perneša darbuotojai melžimo metu nesilaikydami sterilumo, liesdami spenius užterštomis rankomis, valydami panaudotomis šluostėmis (Sharif, Muhammad, 2009). Streptococcus dysgalactiae gali gyventi beveik visur: tešmenyje, prieskrandyje, išmatose, gali būti kontroliuojami atliekant tinkamą sanitariją ir gydant vidutiniškai jautriais antibiotikais (Schroeder, 2012). Be to, mastito sukėlėjų poveikio mažinimas ypač svarbus pirmąsias savaites po užtrūkinimo ir apsiveršiavimo, nes šiais laikotarpiais karvių pieno liaukos yra labai imlios naujoms infekcijoms (Philpot, Nickerson, 2000).
Šie mikroorganizmai, išskyrus Mycoplasma spp., paprastai yra gana lengvai kontroliuojami, kai:
20
2. Teisingai naudojama gera melžimo įranga. 3. Po melžimo vilgomi speniai.
4. Gydomi visi užtrūkusių karvių tešmens ketvirčiai. (Philpot, Nickerson, 2000).
Karvių išbrokavimas yra priemonė mažinti karvių sergamumą. Kasmet brokuojant sergančias karves per 3 metus, mastitų skaičius sumažėja pusiau (Aniulis, Japertas, 2001). Brokuoti reikėtų tokias karves: jau užsikrėtusias nuo praeitų metų ir nepasveikusias po gydymo užtrūkimo metu; karves, kurių tešmens ketvirčiai kieti ar deformuoti, tešmuo nukaręs; sužalotais spenių galiukais; karves, tris kartus per laktaciją sirgusias klinikiniu mastitu (Japertienė, Japertas, 2011).
Pagrinins aplinkos mikroorganizmų užsikrėtimo būdas- aplinka, kurioje gyvena karvė (Van Ryn, 2009). Bandoms, kuriose vyrauja aplinkos mikroorganizmų sukeliamai mastitai, būdinga: mastitas, kurio priežastis yra patogeniniai mikroorganizmai, sumažėjęs iki minimalaus lygio. Bandos somatinių ląstelių skaičius mažas, dažnai mažiau nei 200 tūkst./cm3
. Sergamumas klinikiniu mastitu yra ganėtinai didelis (Philpot, Nickerson, 2000). Pagrindinis būdas norint sumažinti poveikį speniams, reikia sumažinti mikroorganizmų kiekį aplinkoje. Karvių aplinka turėtų būti kuo švaresnė ir sausesnė. Apriboti karvių priėjimą prie mėšlo, purvo ar nusistovėjusio vandens, laiku keisti pakratus ar kraiką, veršiavimosi plotai turėtų būtį švarūs (Sharif, Muhammad, 2009).
Pagal W. Nelson ir C. Nickerson (2000) mikroorganizmų poveikį speniams galima sumažinti: 1. Laikant karves švariose ganyklose (ir pavėsyje).
2. Jeigu ferma gerai suprojektuota, yra optimali ventiliacija, užtikrintas karvių komfortas. 3. Naudojant neorganinį kraiką, kurį lengva prižiūrėti siekiant sumažinti drėgmės ir organinių teršalų kiekį.
4. Laikyti karves ir telyčias sausai, maksimaliai švarioje aplinkoje, ypač likus dviems savaitėms iki veršiavimosi.
5. Prieš melžimą laikantis higienos: spenių vilgymas ir tinkamas melžiklių užmovimas ant švarių ir sausų spenių.
Kiti svarbūs kontrolės metodai:
1. Gydyti visus karvės tešmens ketvirčius užtrūkinimo laikotarpiu.
2. Šerti galvijus racionu, kuriame yra pakankami vitaminų A ir E bei seleno kiekiai.
3. Vakcinuoti karves Escherichia coli štamo vakcina (J5) gramneigiamos infekcijos kontrolei.
4. Naudoti tinkamai veikiančią melžimo įrangą. 5. Sumažinti galvijų stresą.
21 2. DARBO METODIKA
2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos
Tiriamasis darbas atliktas Ūkyje „x“ laikančiame 147 karves uždaru būdu (visus metus tvarte), iš jų melžiamos 118 karvių. Iki 2012 metų lapkričio mėnesio karvės buvo melžiamos į liniją. Vėliau pradėtos melžti automatizuoto melžimo sistema „Lely Astronaut A4“.
Lely Maassluis buvo įkurta 1948 metais brolių Cornelio ir Arij van der Lely. 1953 m. bendrovė tapo akcine bendrove. Lely yra Olandų žemės ūkio mašinų gamintoja įsikūrusi Masleise. Žemės ūkio technologijų bendrovė gamina mašinas gyvulininkystės pramonei, pavyzdžiui maitinimo ir melžimo įrenginius, įskaitant automatizuoto melžimo robotus ir vejapjoves. „Lely Astronaut“ melžimo roboto prototipas buvo pristatytas 1992 metais. Šiuo metu yra kelios robotų versijos, atsiradę keletą patobulinimų. Wikipedia. 2010. http://nl.wikipedia.org/wiki/Lely_(bedrijf)
prieiga per internetą 2013-12-26.
Bandymai atlikti su 3-6 metų amžiaus laktuojančiomis, Lietuvos žalųjų, žalmargių ir juodmargių veislės karvėmis. Karvės šertos tris kartus per dieną. Karvės šertos pagal fermose sudarytus racionus: šienainiu, kombinuotu pašaru, melasa, cukriniais runkeliais, karvių girdymas neribotas.
Karvės laikytos vienodomis sanitarinėmis, higieninėmis bei šėrimo sąlygomis. Laktojančios karvės melžtos du kartus per dieną.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 1997 11 06 Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo Nr. 8–500 („Valstybės žinios“, 1997 11 28, Nr. 108).
Bakteriologiniai pieno tyrimai buvo atliekami Neužkrečiamųjų ligų katedros Gyvulių reprodukcijos laboratorijoje. Pieno sudėties tyrimai buvo atliekami VĮ „Pieno tyrimai“.
2.2. Robotizuotas melžimas
Surinkti 118 karvių produktyvumo ir pieno sudėties bei kokybės (riebalų, baltymų, laktozės, somatinių ląstelių, urėjos koncentracijos ir bakterinio užterštumo) duomenys per dvyliką mėnesių melžiant į liniją, ir 118 karvių dvylikos mėnesių analogiški duomenys įdiegus AM, t. y.- melžiant automatizuotai. Pagal laktacijos fazes abiejose grupėse karvių skaičius buvo toks pat. Duomenys rinkti vieną kartą per mėnesį.
22 2.3. Pieno sudėties ir kokybės nustatymas
Pieno sudėties bei kokybės tyrimai atlikti VĮ “Pieno tyrimai” laboratorijoje. Somatinių ląstelių skaičius nustatytas aparatu “Somascop MK2” (“Delta Instruments”, Olandija). Riebalų, baltymų ir laktozės kiekis piene nustatytas aparatu “Lactoscope 550” (“Delta Instruments”, Olandija). Pieno bendras bakterinis užterštumas nustatytas “Cobra 2024-Astérija” sistema (“Biocom”, Prancūzija).
2.4. Slaptojo mastito diagnostika
Remiantis VĮ „Pieno tyrimai“ tyrimo rezultatais, buvo atrinktos karvės, pagal pieno bendrą somatinių ląstelių skaičių. Pasirinktos karvės, kurių somatinių ląstelių skaičius piene yra didesnis nei 400 tūkst./ml.
2.4. Bakteriologinis pieno mėginių ir nuoplovų iš melžiklių tyrimas
Iš pažeisto karvės tešmens ketvirčio bakteriologiniams tyrimams pienas aseptiškai buvo imamas į atskirą sterilų mėgintuvėlį melžimo pabaigoje. Tešmuo ir speniai buvo nuvalomi, spenių galai – vatos tamponu, sumirkytu 70 etanolio tirpale.
Nuoplovas iš melžiklių ėmėme po melžimo, naudojome sterilias transportines terpes („Transport Swab“, Italija).
Mastitinio pieno mėginius sėjome ant „Mac-Conkey” (enterobakterijoms) („Oxoid“, Anglija), „Edvardso” (streptokokams) („Oxoid“, Anglija), „Baird–Parker” („Liofilchem“, Italija), „Biggy” („Oxoid“, Anglija) agarų. Kultūroms persėti naudojome Mueler Hiltono agarą ir sultinį („Oxoid“, Anglija). Pasėję pieno mėginius ant agarų (išskyrus „Biggy”), lėkšteles kultyvavome aerobinėmis sąlygomis 37C temperatūroje 24-48 valandas. Kontrolei 1- 2 lėkšteles dėjome į termostatą 24 valandoms. Pasėję pieno mėginius ant „Biggy“ agarų, lėkšteles kultivavome 24±1º C temperatūroje aerobinėmis sąlygomis ir termostate palikome 5- 7 paroms.
Išaugusias kolonijas dažėme pagal Gramą, tikrinome su 3 proc. KOH ir 3 proc. vandenilio peroksido tirpalais.
Nusidažymui Gramo būdu patikslinti su 3proc. KOH atlikome testą. Ant objektinio stiklelio užlašinome vieną lašą paruošto tirpalo, kilpele nuo agaro paėmėme kelias panašias kolonijas ir
23
sumaišėme su lašu. Jei keliant kilputę nuo objektinio stiklelio mišinys tįso, kolonijos buvo laikomos gramneigiamomis, jei ne – gramteigiamomis.
Gramteigiamus mikroorganizmus, produkuojančius katalazę, nustatėme: ant objektinio stiklelio užlašinome lašą 3 proc. vandenilio peroksido tirpalo, išmaišėme koloniją peroksido tirpale. Jei sumaišius skyrėsi burbuliukai (mikroorganizmas gamina katalazę, kuri skaido vandenilio peroksidą į vandenį ir dujinį deguonį), koloniją priskyrėme stafilokokams, jei burbuliukai neišsiskyrė – streptokokams.
S. aureus rūšiai nustatyti naudojome lateksinį rinkinį „Staphaurex Plus” („Murex“, Didžioji
Britanija). Ant diagnostinės plokštelės užlašinome lašą tirpalo ir kilpele įdėjome įtartiną koloniją, pamaišėme. Jei per 20 sekundžių įvyko agliutinacija, galima įtarti S. aureus, o jei po 20 sekundžių- tai koaguliazei negatyviūs stafilokokus.
2.5. Statistinė rezultatų analizė
Tyrimo rezultatai ir statistiniai duomenys apskaičiuoti naudojantis Microsoft Excel Worksheet kompiuterine programa. Buvo apskaičiuoti statistinių duomenų aritmetiniai vidurkiai (x), vidurkių paklaidos (Sx), karvių skaičius grupėse (N). Pagal Stjudento–Gaseto lentelę nustatėme vidurkių skirtumo patikimumą (p). Skirtumas buvo laikomas statistiškai patikimu, jei p<0,05.
24 3. TYRIMŲ REZULTATAI
3.1. Somatinių ląstelių skaičiaus kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas
Remiantis 2pav. diagramos duomenimis ūkyje „x“ po AM įdiegimo sumažėjo somatinių ląstelių skaičius 33,3proc. (p<0,05). Prieš AM somatinių ląstelių skaičius svyravo nuo 119 ±14,53 tūkst./ml iki 678 ±69,89 tūkst./ml. Po AM įdiegimo svyravimo ribos buvo nuo 122 ±23,84 tūkst./ml iki 389 ±45,29 tūkst./ml. Lyginant vidutiniškai prieš AM SLS skaičius 2011- 2012m. laikotarpyje siekė 342 ±42,53 tūkst./ml, o po AM metų laikotarpyje sumažėjo iki 228 ±17,84 tūkst./ml (p>0,01).
2 pav. Somatinių ląstelių skaičius metai prieš AM ir metai po įdiegimo ūkyje „x“
3 pav. matyti kaip ūkyje „x“ SLS lyginamųjų metų pradžioje nuo lapkričio mėn. melžiant į liniją padidėja 41proc.. Nuo liepos mėn. somatinių ląstelių skaičius tendenciškai pradėjo mažėti 35 proc.. Lapkričio mėn. įdiegus AM, somatinių ląstelių skaičius toliau mažėjo iki 51 proc. ir tik balandžio mėn. padidėjo net 89 proc., bet atitiko superkamo pieno aukščiausios rūšies standartą. Tuomet vėl sumažėjo 43 proc. ir toliau didesnių svyravimų nepasitaikė, SLS skaičius išliko panašus, su mažėjimo tendencija.
25
3 pav. Somatinių ląstelių skaičiaus mėnesių vidurkiai, metai prieš AM ir metai po įdiegimo
ūkyje „x“
3.1.2. Bendro bakterinio užterštumo kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas
Mūsų tyrimo rezultatais, bendras bakterijų skaičius, ūkyje melžiant į liniją tesiekė 12 ±3,63 tūkst./ml ir iki gruodžio mėn. didėjo nežymiai, tik birželio ir rugpjūčio mėn. buvo pasiekęs 78 ±11,31 tūkst./ml. Nuo rugsėjo mėn. BBU sumažėjo 82 proc.. Ūkyje karves pradėjus melžti AMS didelio BBU pasikeitimo nebuvo, tik pabaigoje tyrimo birželio, liepos, rugsėjo mėn. sumažėjo 63 proc. ir spalio mėn. staiga padidėjo net iki 110 ±7,53 tūkst./ml. Lyginant tiriamųjų metų vidurkius, melžiant į linijas BBU buvo 29 ±6,63 tūkst./ml, o melžiant robotizuotai BBU išaugo iki 35 ±7,53 tūkst./ml, t. y. 20%- 6 tūkst./ml per metus, tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi (p>0,01) (4 pav.).
26
4 pav. Bendras bakterijų skaičiaus mėnesių vidurkis, metai prieš AM ir metai po ūkyje „x“
3.2. Pieno kiekio kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas
Karves melžiant į liniją, vidutiniškai per dieną buvo primelžiama iš karvės po 18,6 l. pieno, t. y. iš bandos 2190 l. pieno per dieną, o per mėnesį apytiksliai 66 tonos pieno. Karves pradėjus melžti AMS vidutiniškai primelžiama iš karvės 20 l., t. y. iš bandos 2360 l. pieno per dieną ir apytiksliai 70 t. per mėnesį. Pieno primilžiai padidėjo 7,76 proc.. „Lely“ roboto atliktais matavimais vidutiniškai iš karvės per dieną buvo melžiama 12,3 l., o daugiausiai 21,2 l. pieno per dieną.
27 Pieno kiekis, litrais
18,6 20
Linija Robotas
5 pav. Pieno kiekis iš vienos karvės, taikant skirtingą melžimo būdą
3.3. Pieno sudėties kitimas, taikant skirtingas melžimo technologijas
Ūkyje lyginant riebalų kiekį procentais 6 pav., melžiant į liniją tyrimo pradžioje buvo 4,67 ±0,06 proc., nuo vasario mėn. ėmė tolygiai mažėti ir nuo liepos mėn. sumažėjo 13 proc. (p>0,01). Lapkričio mėn. įdiegus AM riebalų kiekis padidėjo 12 proc. iki gruodžio mėn. Birželio mėn. sumažėjo iki 3,97 ±0,05 proc. Lyginant metų vidurkius vidutiniškai riebalų kiekis piene metai po AM įdiegimo sumažėjo 0,19 proc., t. y. nuo 4,36 ±0,06 proc. iki 4,17 ±0,05 proc. Rezultatai statistiškai nepatikimi .
28
6 pav. Riebalų kiekio mėnesių vidurkiai, metai prieš AM ir metai po ūkyje „x“
Baltymų kiekis proc. 7 pav. tyrimo pradžioje siekė 3,6 ±0,05 proc., iki sausio mėn. sumažėjo 4 proc., vasario mėn. padidėjo 3 proc.. Tuomet tolygiai mažėjo ir liepos mėn. siekė 3,1 ±0,05 proc. Įdiegus robotizuotą melžimą baltymų kiekis sumažėjo tik balandžio mėn. iki 3,27 ±0,03 proc., o tyrimo pabaigoje vėl ėmė didėti 7 proc. Lyginant metų vidurkius po AM įdiegimo baltymų padaugėjo nuo 3,34 ±0,05 proc. iki 3,38 ±0,03 proc.(p>0,01) t. y. 0,04 proc. per metus.
29
7 pav. Baltymų kiekio mėnesių vidurkiai, metai prieš AM ir metai po ūkyje „x“
Laktozės kiekis (8pav.) tyrimo pradžioje buvo 4,27 ±0,02proc., iki liepos mėn. padidėjo 5 proc. Įdiegus AM laktozės kiekio pasikeitimo nepastebėta iki balandžio mėn. kuomet sumažėjo 2 proc. Tačiau rezultatai statistiškai nepatikimi. Lyginant po AMS įdiegimo ryškių laktozės pokyčių nepastebėta. Metų vidurkiai taip pat žymiai nekito, vidutiniškai nuo 4,39 ±0,02proc. iki 4,44 ±0,01proc. t. y. skyrėsi tik 0,05 proc., tačiau rezultatai statistiškai neapatikimi.
30
Urėjos kiekis mg piene tyrimo pradžioje lapkričio mėn. buvo 16 ±1,43mg/proc. ir iki kovo mėn. didėjo 87 proc.. Gegužės mėn. ėmė mažėti ir iki spalio mėn. sumažėjo 43 proc.. Lapkričio mėn. pradėjus karves melžti AMS urėjos kiekis didėjo 39 proc. balandžio mėn., tada gegužės mėn. sumažėjo 21 proc. ir nuo rugpjūčio mėn didėjo 28 proc., o tyrimo pabaigoje vėl sumažėjo 9 proc. Lyginant metų vidurkius, urėjos padidėjo nežymiai, vidutiniškai nuo 22,93 ±1,43mg/proc. iki 23,64 ±1,14mg/proc., t. y. 0,71 mg per metus (9pav.).
9 pav. Urėjos kiekio mėnesių vidurkiai, metai prieš AM ir metai po ūkyje „x“
3.4. Nuoplovų iš melžiklių bakteriologinis tyrimas, taikant skirtingas melžimo technologijas
Tiriant nuoplovas iš melžiklių pamelžus, tirtuose 118 mėginiuose išskirta S.aureus - 15 proc.
Candida spp. – 15 proc., KNS – 45 proc., enterobakterijos – 25 proc. Tuo tarpu tiriant nuoplovas iš
melžiklių pamelžus, taikant robotizuotą melžimą, tirtuose 118 mėginių S.aureus nebuvo išskirta iš tirtų mėginių. Sąlyginai patogeninių stafilokokų ir enterobakterijų sumažėjo 5 proc. Tačiau 15 proc. buvo daugiau išskirta Candida spp.ir Streptococcus spp. 10 proc. lyginant su mėginiais tirtais iš melžiklių melžiant į liniją. (10pav.)
31 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 S.au reus KNS Ente roba kter ijos Cand ida spp. Stre ptoc occu s sp p. P roc ent ai Linija Robotas
10 pav. Nuoplovų iš melžiklių bakteriologinio tyrimo rezultatai
3.5. Bakteriologiniai pieno mėginių tyrimų rezultatai, taikant skirtingas melžimo technologijas
Atlikus sergančių karvių slaptuoju mastitu 20 pieno mėginių bakteriologinius tyrimus, išskirta ši patogeninė mikroflora: S.aureus – 15 proc., KNS – 50 proc., Enterobacteriaceae šeima – 10 proc.,
Streptococcus spp. – 5 proc., Candida spp. – 20 proc.
Tuo tarpu melžiant robotizuotai, iš sergančių karvių slaptuoju mastitu pieno, sąlyginai patogeninių stafilokokų ir enterobakterijų buvo išskirta 10 proc. daugiau, nei melžiant į linijas. O
32 0 10 20 30 40 50 60 70 S.au reus KNS Enter obac teriac eae š eima Stre ptoc occu s sp p. Cand ida spp. P roc ent ai Linija Robotas
11 pav. Pieno mėginių bakteriologinio tyrimo rezultatai taikant skirtingas melžimo
technologijas
3.6. Pieno elektrinis laidumas
„Lely Astronaut A4“ melžimo roboto, matuoto elektrinio laidumo duomenimis, karvės tešmens visų ketvirčių, vidutinis PEL žymiai nesiskyrė. Pieno liaukos sveikatingumas buvo vienodas visų ketvirčių. Vidutiniškai karvių bandos EL nustatytas 69,09 µS/cm, didžiausias 71 µS/cm, o mažiausias 68 µS/cm. 12 pav. matyti tešmens ketvirčių sveikatingumo pasiskirstymą KP EL sudarė 25, 02%, DP 24, 98%, KU 25, 02%, DU 29, 98%, skirtumas buvo tik tūkstantoji procento dalies.
33
12 pav. Lely melžimo roboto EL matavimo tešmens ketvirčių sveikatingumo pasiskirstymas.
3.7. Robotizuoto melžimo įtaka naujų mastitų atsiradimo dažnumui
Naujų mastitų ūkyje „x“ po AMS įdiegimo metų laikotarpyje sumažėjo net 20 proc. Kas sudarė 33,3 proc. mažesnį SLS kiekį lyginant prieš AMS įdiegimą ūkyje, kuomet SLS skaičius siekė 342±14,53 tūkst./ml, sumažėjo iki 228 ±13,84 tūkst./ml(p>0,01) einamųjų metų laikotarpyje (13 pav.).
34 4. REZULTATŲ APTARIMAS
Sveikos karvės piene somatinių ląstelių būna mažiau kaip 100 tūkst./ml (Rudejevienė, 2007). Didesnis kaip 200 tūkst./ml somatinių ląstelių skaičius- pagrindinis indikatorius rodantis, kad karvė jau serga slaptuoju tešmens uždegimu (mastitu) (Japertas, Japertienė 2011). Ūkyje „x“ karvių bendras metinis SLS kiekis prieš AMS siekė 342±42,53 tūkst./ml, todėl galima teigti jog dalis tirtų karvių sirgo slaptuoju mastitu. Po AMS įdiegimo metinis SLS sumažėjo iki 228 ±17,84 tūkst./ml, kas rodo mažėjantį sergamumą mastitais.
KNS daugelyje šalių tapo dažniausiai sukeliantis mastitą (Tenhagen et al., 2006). Mūsų tirtuose mėginiuose vyravo KNS, todėl galima teigti, jog ūkyje „x“ vyrauja KNS mastito sukėlėjai. Palyginus visą laikotarpį po AMS įdiegimo, stebima bendra SLS mažėjimo tendencija. J.P. Valde ir kt. (2004) teigia, jog sveikos karvės ir kurios dar nėra sirgusios mastitu, turinčios stiprų imunitetą gali būti atsparios mastitui, net ir pasikeitus gyvenamosioms sąlygoms. Todėl galima daryti prielaidą, jog tirtame ūkyje SLS staigaus reikšmingo pasikeitimo nebuvo. Melžiant robotizuotai, spenių valymas ir mastito diagnozavimas atliekamas automatizuotai. Tai ženkliai sumažina tikimybę infekcijai patekti į tešmenį (Schuiling, 2004). E. Norberg ir kt. (2004) nustatė teigiamą koreliaciją (0,75) tarp pieno EL laidumo ir mastito. A. Sederevičius ir kt. (2007) teigia, kad kompiuterinių bandos valdymo programų informacija apie pieno elektrinio laidumo pokyčius padeda nustatyti ankstyvus susirgimus mastitais ir pritaikyti profilaktines priemones, išvengti galimų komplikacijų. Todėl galima teigti, jog atlikus savus tyrimus, SLS sumažėjo dėl sumažėjusios tikimybės infekcijai patekti į spenius. Pagerėjusio spenių valymo ir ankstyvo mastitu diagnozavimo. G. H. Klungel ir kt. (2000) teigia, kad AM padidina pieno BBS, ir tai patvirtino metų tyrimo rezultatus, nustatėme jog BBS padidėjo net 17 proc.. Tai galėjo įtakoti nepakankamas tešmens apkirpimas, apiplovimas, neatliekamas spenių sausinimas, nepakankamas pieno atšaldymas.
Pasak D. A. Clark ir kt. (2006) yra teigiama koreliacija tarp melžimo būdo ir pieno riebalų, baltymų ir laktozės koncentracijos, taip pat neigiama koreliacija su SLS. Dažniau melžiant į liniją, produkcijos kiekis padidėja, bet sumažėja pieno riebumas ir baltymingumas (Nixon et al., 2009). Pieno sudėties ir pieningumo pagrindas yra mityba (Patton et al., 2006), AMS padeda optimizuoti mitybą ir leidžia pačioms karvėms melžtis dažniau. Melžimosi dažnis vidutiniškai padidėja net iki trijų kartų per dieną, tirtame ūkyje karvės melžėsi vidutiniškai 2,9 kartus per dieną. Todėl galima teigti, kad mūsų tyrimų duomenimis, AM padidino pieno primilžius ir pieno baltymingumą, taip pat padidėjo laktozės kiekis ir sumažėjo SLS.
35
Pasak F.W. Oudshoorn (2008) pieno ūkiai taikantys AMS turi didesnių galimybių vystytis. Taikant robotizuotą melžimo sistemą padidėja karvių pieningumas, tik įdiegus, nežymiai pablogėja pieno kokybė. Naudojant AMS išryškėja bendra tendencija gerėti pieno kokybei, tad robotizuotas melžimas neigiamos įtakos pieno liaukos sveikatingumui neturi. Todėl galima būtų teigti, kad pieno ūkiai, taikantys AMS, turi daugiau galimybių vystytis ir konkuruoti su pažangiausiais pienininkystės ūkiais.
36 IŠVADOS
1. Po AMS, SLS sumažėjo 33 proc. (p<0,05).
2. Pradėjus taikyti AMS BBS padidėjo 20 proc. (p>0,01)
3. Melžiant AMS, pieno kiekis padidėjo 7,76 proc. Riebalų kiekis sumažėjo 0,19 proc., baltymų, laktozės, urėjos kiekiai padidėjo atitinkamai 0,04proc., 0,05 proc., 0,71 mg/proc. (p>0,01).
4. Melžiant robotizuotai, iš sergančių karvių slaptuoju mastitu pieno, sąlyginai patogeninių stafilokokų ir enterobakterijų buvo išskirta 10 proc. daugiau, nei melžiant į linijas. O
S.aureus ir mielinių grybų – 10 proc. mažiau nei melžiant į linijas. Tiriant nuoplovas iš
melžiklių sąlyginai patogeninių stafilokokų ir enterobakterijų sumažėjo 5 proc. Tačiau 15 proc. buvo daugiau išskirta Candida spp.ir Streptococcus spp. -10 proc., lyginant su mėginiais tirtais iš melžiklių melžiant į liniją.
5. AMS duomenimis, pieno elektrinis laidumas karvių tešmens ketvirčiuose svyravo nuo 68 µS/cm iki 71 µS/cm.
37 PASIŪLYMAI
1. Kontroliuoti mastito sukėlėjus, atliekant profilaktinį bandos SLS stebėjimą.
2. Prieš gydant mastitą, būtina nustatyti mastito sukėlėją- mikroorganizmų rūšį ir parinkti tinkamą antibiotiką.
3. Nevengti naujų technologijų ir būti konkurencingais pieno gamintojais. 4. Teisingai eksploatuoti AMS ir laikytis gamintojo rekomendacijų.
38 NAUDOTA LITERATŪRA
1. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. VšĮ Terra Publicata, Kaunas. 2007. 198 p. 2. Aniulis E., Japertas S. Karvių mastitas, Kaunas. 2011. P. 51- 77.
3. Antanaitis R. Pieno rodiklių kaita leidžia diagnozuoti ligas. 2010.
http://www.drg.lt/index.php/lietuviskas-ukis/3945-pieno-rodikli-kaita-leidia-diagnozuoti-ligas.html prieiga per internetą 2013-11-15
4. Banach J. K., Zywica R., Szpendowski J., Kielczewska K. Possibilities of using elecrtical parameters of milk for assessing its adulteration with water. International Jurnal of Food Properties, 2012. 15:2. P. 247- 280.
5. Barth K., Worstorff H. Influence of different milking intervals on electrical conductivity before alveolar milk ejection in cows. Milchwissensch. 2000. 55 P. 363- 365.
6. Barzda D. Mažiau somatinių ląstelių piene– geresnė pieno produktų kokybė. 2011.
http://www.zarasuose.lt/naujienos/391-maziau-somatiniu-lasteliu-piene-geresne-pieno-produktu-kokybe- prieiga per internetą 2013-11-01.
7. Baumrucker C. R. Glutamyl transpeptidas of bovine milk membranes: Distribution and characterization. J. Dairy Sci. 1979. 62: P. 253- 258.
8. Bennedsgaard T. W., Elvstrom S., Rasmussen M. D. Selection of cows for treatment of udder infections in AMS herds Proc. Automatic Milking- A Better Understanding. Lelystad the Netherlands. Wageningen Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands 2004. P. 209
9. Bennedsgaard T. W., Rasmussen M. D., Pedersen L. H., Bjerring M. Changes in herd health and conversion to automatic milking systems. Proc. 11th Int. Symp. Vet. Epidemiol. Econ. Cairns, Australia. 2006. 864p.
10. Berth K. Detection of tissue demages caused by milking machines using conductivity masurement Proc. Automatic Milking- A Better Understanding. Lelystad the Netherlands. Wageningen Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands 2004. P. 243
11. Blowey, R. Mastitis control in dairy herds. Second edition. 2010. P. 36- 155.
12. Clark D. A., Phyn C.V. C., Tong M. J., Collis S.J., Dalley D.E. A systems comparison of once- versus twice-daily milking of pastured dairy cows J Dairy Sci. 2006. 89. P. 1854-1862.
13. Czerw M., Molenda J., Kosek-Paszkowska K., Bystron J., Malicki A. Sordy B. Relation between somatic cell count and pathogenic bacteria in cow's milk, Medycyna Wet, 2004, 60 (2) P. 181-184.
39
14. Čaplikas A., Tvirbutas S. Pelningas „Pieno tyrimų“ pasiūlymas ūkininkams, perdirbėjams ir valstybei. 2013. http://www.valstietis.lt/ezwebin/print/?node=305865 prieiga per internetą 2013-11-09.
15. De Koing K., Rodenburg J. Automatic milking: state or the art in Europe and North America. in Proc. Automatic Milking- A Better Understanding. Lelystad the Netherlands. Wageningen Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands 2004. P. 27
16. De Koning C. J. A. M., Rodenburg J. Automatic Milking: State of the Art in Europe and North America. In: Meijering A, Hogeveen H, De Koning CJAM (Eds). Automatic milking– A better understanding, Wageningen Academic Publishers, Wageningen, the Netherlands. 2004. P. 27-40.
17. De Koning C.J.A.M. Automatic Milking- Common Practice on Dairy Farms Proc. of the First North American Conference on Precision Dairy Management. 2010. P. 52– 67.
18. De Mol R. M., Ouweltjes W.Detection model for mastitis in cows milked in an automatic milking system. Preventive Veterianry Medicine. 2001. 49(1). P. 71- 82.
19. De Vliegher S., Barkema H.W., Stryhn H., Opsomer G., De Kruif A. Impact of early lactation somatic cell count in heifers on milk yield over the first lactation. J. Dairy Sci. 2005. 88, P. 938–947.
20. Dillon D. An Evaluation of traditional, novel and prospective cow- side tests in an approach to mastitis diagnosis. Department of Animal Hygiene, Budapest. 2012. P. 10- 31
21. Erdman R.A., Varner M. Fixed yield responses to increased milking frequency. Journal of Dairy Science. 1995. 78 P. 1199-1203.
22. Fox P. F., Mc Sweeney P. L. Dairy chemistry and biochemistry. Springer. 1998. P. 456- 457.
23. Haas de Y., Barkema H. W., Schukken Y. H., Veerkamp R. F. Associations between somatic cell count patterns and the incidence of clinical mastitis Prev. Vet. Med., 2005. Vol. 67. P. 55- 68.
24. Halasa T., Huijps K., Østerås O., Hogeveen H. Economic effects of bovine mastitis and mastitis management: A review. Veterinary Quarterly. 2007. 29:1. P.18- 31.
25. Hogeveen H., Huijps K., Lam T. J. G. M. Economic aspects of mastitis: New developments. New Zealand Veterinary Journal. 2011. 59(1). P. 16- 23.
26. Hogeveen H., Ouweltjes W., de Koning C. J. A. M., Stelwagen K. Milking interval, milk production and milk flow-rate in an automatic milking system. Prod. Sci. 2001. 72(1-2) P. 157-167.
40
27. Hovinen M., Aisla A. M., Pyorala S. Accuracy and reliability of mastitis detection with electrical conductivity and milk colour measurement in automatic milking. Acta Agriculturae Scand Section A. 2006. 56.(3- 4). P. 121- 127.
28. Hovinen M., Aisla A.-M., Pyörälä S. Visual detection of technical success and effectiveness of teat cleaning in two automatic milking systems. J. Dairy Sci. 2005. 88: P. 3354–3362. 29. Hultgren J. Foot / leg and udder health in relation to housing changes in Swedish dairy
herds. Prev. Vet. Med. 2002. 53. P. 167
30. Ipema A. H., Schuiling E. Free fatty acids; influence of milking frequency in Proc. Prospects for Automatic Milking. Wageningen, the Netherlands. 1992. P. 491– 496.
31. Jacobs J.A., Siegford J.M., Invited review: the impact of automatic milking systems on dairy cow management, behavior, health, and welfare. Journal of Dairy Science 2012. 95. P. 2227– 2247.
32. Japertas S., Japertienė R. Somatinės ląstelės piene Mano ūkis 2010.
http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=2078&z=93 prieiga per internetą 2013-10-04.
33. Japertienė R. ir Japertas S. Pieno kokybė. UAB INDIGO pint, Kaunas. 2011. P. 4- 32. 34. Kamphuis C., Pietersma D., Van der Tol R., Wiedemann M., Hogeveen, H. Using sensor
data patterns from an automatic milking system to develop predictive variables for classitying clinical mastitis and abnormal milk. Computers and electronics in agriculture. 2008. 62(2). P. 169- 181.
35. Kithen B. J. Review of the progress of dairy science: Bovine mastitis. Milk compositional changes and related diagnostics tests. J. Dairy Res. 1981. 48. P. 167- 172.
36. Klei L. R., Lynch J. M., Barbano D. M., Oltenacu P. A., Lednor A. J., Bandler D. K. Influences of milking three times a day on milk quality. J. Dairy Sci. 1997. 80: P. 427– 436. 37. Klungel G. H., Slaghuis B. A., Hogeveen H. The effect of the introduction
of automatic milking systems on milk quality. J. Dairy Sci. 2000. 83 P. 1998–2003.
38. Kruip T. A. M., Morice H., Robert M. Ouweltjes W. Robotic Milking and Its Effect on Fertility and Cell Counts. J Dairy Sci. 2002. 85. P. 2576–2581.
39. Magnusson M. Bacillus cereus in the housing environment of dairy cows. Contamination routes, effect of teat-cleaning, and measures to improve hygiene in the cubicles and alleys. PhD Diss. Swedish University of Agricultural Sciences, Alnarp, Sweden 2007. P.42.
41
40. Matthews K. R., Harmon R. J., Langlois B.E. Prevalence of Staphy- lococcus species during the periparturient period in primiparous and multiparous cows. J. Dairy Sci. 1992. 75. P. 1835–1839.
41. Melin M., Wiktorsson H., Christiansson A. Teat cleaning efficiency before milking in Delaval VMS™versus conventional manual cleaning in Proc. Automatic Milking- A Better Understanding. Lelystad the Netherlands. Wageningen Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands 2004. 117p.
42. Myllys V. Staphylococci in heifer mastitis before and after parturs- tion. J. Dairy Res. 62. 1995. P. 51–60.
43. Motterem T., Rudnitskaya A., Legin A., Fitzpatrick J. L., Eckersall P. D. Evaluation of a novel chemical sensor system to detect clinical mastitic in bovine milk. Biosensors and Bioelectronics. 2007. 22. P. 2689- 2693.
44. Munoz M. A., Francis L. W., Ynte H. S., Zadoks R. N.. Molecular epidemiology of two Klebsiella pneumoniae mastitis outbreaks on a dairy farm in New York State. Journal of clinical microbiology. 45. 12. 2007. P. 3964- 74.
45. Neijenhuis F.N., Heinen J., Hogeveen H. Automatic milking: Risk factors for udder health. Wageningen UR Livestock Research. Faculty of Veterinary Medicine. 2010. 2 p.
46. Nelson W. Philpot, Stephen C. Nickerson Wining The Fight Against Mastitis Westfalia Surge, Incorporated. 2000. 192 p.
47. Nixon M., Bohmanova J., Jamrozik J., Schaeffer L.R., Hand K., Miglior F. Genetic parameters of milking frequency and milk production traits in Canadian Holsteins milked by an automated milking system. J Dairy Sci. 2009. 92. P. 3422–3430.
48. Norberg E., Hogeveen H., Korsgaard I R., Friggens N. C., Sloth K.H. M. N, Lovendahl P. Electricl conductivity of milk: Ability to perdict mastitis satus, Journal of Adairy Science. 2004. 87. P. 1099- 1107.
49. Oudshoorn F.W., de Boer I.J.M. Is automatic milking acceptable in organic dairy farming? Quantification of sustainability indicators. 16th IFOAM Organic World Congress. Modena. Italy. 2008. P. 4.
50. Paquet J., Lacroix C., Audet P., Thibault J. Electrical conductivity as a tool for analysing fermentation processes for production of cheese starters. International Dairy Journal. 2000. 10(5). P. 391- 399.
42
51. Patton J., Kenny D. A., Mee J. F., O'Mara F. P., Wathes D. C., Cook M., Murphy J.J.. Effect of milking frequency and diet on milk production, energy balance, and reproduction in dairy cows. J Dairy Sci. 2006 89(5) P. 1478- 1487.
52. Paulauskas E. Mastito profilaktika 2013. http://www.agrowill.lt/agromedia/mastito-profilaktika prieiga per internetą 2013-10-08.
53. Petersson-Wolfe C. S., Mullarky I. K., Jones G. M., Staphylococcus aureus Mastitis: Cause, Detection, and Control Virginia Polytechnic Institute and State University. 2010. P. 404- 229.
54. Pitkälä A., Haveri M., Pyörälä S., Myllys V., Honkanen-Buzalski T. 2004. Bovine mastitis in Finland 2001– prevalence, distribution of bacteria, and antimicrobial resistance. J. Dairy Sci. 87 P. 2433-2441.
55. Pyӧrälä S., Taponen S. Coagulase-negative staphylococci- Emerging mastitis pathogens, Finland, 2009. P. 3- 8.
56. Plozza K., Lievaart J.J., Potts G., Barkema H.W. Subclinical mastitis and associated risk factors on dairy farms in New South Wales, Australian Veterinary Journal. 2011. 89, P.41- 4.
57. Rasmussen M. D., Bjerring M., Justesen P., Jepsen L. Milkquality on Danish farms with automatic milking systems. J. Dairy Sci. 2002. 85(11): P. 2869-78.
58. Rodenburg J. The impact of robotic milking on milk quality, cow comfort and labor issues. Canada 2012. P. 1- 10.
59. Rudejevienė J. Karvių slaptasis mastitas. VšĮ Terra publika, Kaunas. 2007. 178 p.
60. Schroeder J. W. Mastitis Control Programs Bovine Mastitis and Milking Management. 2012. http://www.ag.ndsu.edu/pubs/ansci/dairy/as1129.pdf prieiga per internetą 2013-11-19. 61. Schuiling E. Teat cleaning and stimulation in Proc. Prospects for Automatic Milking. Pudoc
Wageningen the Netherlands. 1992. P. 164- 168.
62. Schuiling H. J. The cleaning of automatic milking systems Automatic milking - a better understanding: The International Symposium on Automatic Milking, Lelystad. Wageningen Academic. 2004.P. 94- 100
63. Scott Philip R. McCrae and other Cattle Medicine, London. 2011. 220p.
64. Sederevičius A., Lukauskas K., Urbienė S., Balsytė J. Determining the quality of milk from cows fed of feed supplements enriched with enzymes and vitamins and its suitability for cheesemaking Pol. J. Food Nutr. Sci. 2007. 57. P. 39– 44.
