1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
LIETUVOS E. SVEIKATOS SISTEMOS 2009-2015 METŲ
PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ĮVERTINIMAS
Rita Maziliauskienė
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas
Visuomenės sveikatos vadyba
Studentė
______Rita Maziliauskienė ______
Mokslinė vadovė
_________lekt. dr. Snieguolė Kaselienė ________
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
LIETUVOS E. SVEIKATOS SISTEMOS 2009-2015 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ĮVERTINIMAS
Rita Maziliauskienė
Mokslinė vadovė lekt. dr. Snieguolė Kaselienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas Kaunas; 2017. 65 p.
Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos E. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo problemas ir perspektyvas.
Uždaviniai.
• Išanalizuoti teisinių ir normatyvinių dokumentų parengimo lygį, įgyvendinant e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programą.
• Išsiaiškinti e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo problemas šios sistemos dalyvių požiūriu.
• Įvertinti e. sveikatos sistemos dalyvių požiūrį į e. sveikatos plėtros perspektyvas.
Metodika. Kokybinis tyrimas. 2016 metų rugsėjo – spalio mėnesiais atlikti 8 pusiau struktūruoti interviu su Kauno Kalniečių poliklinikos ir Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojais. Tyrimų duomenys susisteminti taikant tyrimų analizės metodą.
Rezultatai. Dalis tyrime dalyvavusių informantų teigė, kad e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos metu teisiniai ir normatyviniai dokumentai parengti netinkamai. Informantai tvirtino, kad dokumentai dubliuoja vieni kitus, juose neaiškiai išdėstoma informacija informacinių technologijų diegimui. Plėtros programos metu dokumentai yra keičiami nespėjus jų įsisavinti. Tyrimas atskleidė, kad aktualiausios sistemos diegimo problemos informantų nuomone: standartų nesuderinamumas, nepakankamas finansavimas, duomenų dubliavimas ir žemas darbuotojų kompiuterinis raštingumas. Tyrimo metu išsiaiškinti tiesioginiai pilnai įdiegtos e. sistemos naudos gavėjai: pacientai, gydytojai, administracijos darbuotojai. Informantų teigimu, pacientas taps savo duomenų vartotojas, pagerės sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas. Kitas naudos gavėjas – gydytojas. Informantų labiausiai akcentuojama nauda ta, kad bus galima bendradarbiauti su kitomis institucijomis, o tai labai palengvins gydytojų darbą. Taip pat svarbu, kad bus išvengiama informacijos dubliavimo elektronine ir popierine forma, tyrimų dubliavimų, užtikrinta galimybė sekti ligos būklės dinamiką. Administracijos darbuotojams supaprastės bendradarbiavimas su kitomis institucijomis, pagerės lėšų panaudojimo kontrolė. Pažymima, kad e. sveikatos teikiama nauda yra viena pagrindinių jos plėtros priežasčių.
3 Išvados. Informantai e. sveikatos sistemos teisinių ir normatyvinių dokumentų parengimą įvertino neigiamai. Nepaisant įvardintų e. sveikatos diegimo problemų, tokių kaip IS standartų nesuderinamumas, žemas darbuotojų kompiuterinis raštingumas, nepakankamas finansavimas, sistemos nepatogumas ir duomenų dubliavimas, tyrimo dalyviai tikisi, kad įdiegta sistema bus naudinga pacientams, medikams ir administracijos darbuotojams.
4 SUMMARY
Public health management
LITHUANIA E - HEALTH SYSTEM 2009-2015 YEAR DEVELOPMENT PROGRAMREALI-ZATION ASSESSMENT
Rita Maziliauskiene
Research supervisor lekt. dr. Snieguole Kaseliene
Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy,Faculty of Public Health
Kaunas; 2017.65 p.
Aim of the study. To evaluaterealization problems and prospects of Lithuanian e-Health system development program for 2009-2015 year.
The objectives of the study.
• To analyze the level of legal and regulatory documentation, during the implementation of e-Health System Development Program for 2009-2015.
• To identifyimplementation problems of the system in terms of participants of e-health System Development Program for 2009-2015.
• To evaluate e-Health system participants’ approach to the prospects of e-Health development. Methods of the study.Qualitative Study.8 semi-structured interviews were conducted among the employees of Kaunas Kalniečiai clinic and Garliava primary health care center during September-October, 2016. The data were systematized using the method of research analysis.
Results of the study.Some of the respondents said that legal and regulatory documentation of e-Health System Development Program for 2009-2015 year, were not prepared properly.The re-spondents stated that the documents duplicate each other; they do not clearly set out the information for the installation of IT. The documents of Development program are modified before they are mastered. Also, there is lack of legal regulation of IT professionals with a system coordinating bod-ies.The study revealed that the most urgent problems of system implementation informants view: incompatibility of standards, insufficient funding, data backup and low computer literacy of staff.
During the study, direct beneficiaries of fully implemented e. system were clarified:patients, doc-torsand administrative staff. According to respondents, the patient will become the customer of his own data as well as the quality and accessibility of health care will improve. The doctor is another beneficiary. The majority of respondents emphasize that the benefit will be the possibility of coop-eration with other institutions, what will greatly facilitate doctors’ work.It is also important that it will help to avoid duplication of information in electronic and paper form, duplication of researches and the opportunity to follow the dynamics of the disease state will be provided.The collaboration
5
among administrative staff and other institutions will simplify as well as spending control will im-prove. It is noted that the benefit of e-Health is one of the main reasons for its development.
Conclusions.Legal and regulatorypreparation ofe-Health system documents was evaluated
nega-tively by the respondents.Despite the named problems of e-Health implementation such as incon-sistency of IS standard, low computer literacy of staff, insufficient funding, the inconvenience and data redundancy, the participants of the survey expect that the installed system will be beneficial to patients, the medical and administrative staff.
6
Vienas dalykas, kurio aš išmokau per savo gyvenimą – kad visas mūsų mokslas, palyginus jį su realybe, yra primityvus ir vaikiškas. Ir vis dėlto tai yra pats vertingiausias dalykas, kurį mes turime.“
(A. Einstein)
Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei lekt. dr. Snieguolei Kaselienei už suteiktą pagalbą, vertingas konsultacijas rašant baigiamąjį magistrinių studijų darbą.
Dėkoju VSV dėstytojams, kurie studijų metais padėjo kryptingai gilinti žinias, ruošiantis magistrinio darbo rengimui.
Dėkoju VŠĮ Kalniečių poliklinikos ir Garliavos PSPC vadovėms už suteiktą galimybę gydymo įstaigose atlikti tyrimą. Taip pat dėkojuVŠĮ Kalniečių poliklinikos ir Garliavos PSPC darbuotojams
7
TURINYS
SANTRUMPOS ... 8
PAGRINDINĖS SĄVOKOS ... 9
ĮVADAS ... 10
1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 12
2. E. SVEIKATOS SISTEMA EUROPOJE ... 13
2.1.Europos Sąjungoje e. sveikatos sistemos įgyvendinimą reglamentuojantys dokumentai13 2.2 ES šalių patirtis diegiant e. sveiktos sistemą ... 14
3. E. SVEIKATOS SISTEMA IR JOS PLĖTRA LIETUVOJE ... 18
3.1 Nacionalinės e. sveikatos sistemos (NESS) plėtra Lietuvoje ... 18
3.2. E. sveikatos sistemos tikslas, uždaviniai ir komponentai ... 23
3.3E. sveikatos sistemos stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė ... 25
4. LIETUVOS E. SVEIKATOS SISTEMOS 2009-2015 METŲ PLĖTROS PROGRAMA 29 5. TYRIMO METODIKA ... 38
Tyrimo tipas ... 38
Tiriamasis reiškinys/kontekstas. ... 38
Tiriamasis kontingentas ir imties sudarymo metodas. ... 39
Tyrimo instrumento pagrindimas. ... 39
Tyrimo etika. ... 39
Duomenų analizės planas. ... 40
Tyrimo validumas ir patikimumas ... 40
Tyrimo dalyviai ir jų aprašomoji charakteristika. ... 40
6. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ... 41
IŠVADOS ... 62
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 64
LITERATŪROS SĄRAŠAS ... 65
8
SANTRUMPOS
IKT – informacijos ir komunikacijos technologijos ES – Europos Sąjunga
EK – Europos Komisija
PSO – pasaulio sveikatos organizacija ESI – elektroninė sveikatos istorija ESĮ – elektroninis sveikatos įrašas IT – informacinės technologijos BPG – bendros praktikos gydytoja SPC - sveikatos priežiūra centras
NESIS – nacionalinė elektroninės sveikatos informacijos sistema ESK – elektroninė sveikatos kortelė
NESS - nacionalinė elektroninė sveikatos sistema
ESPBI IS – elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema
SAM – sveikatos apsaugos ministerija EMI – elektroninė medicininė istorija IS – informacinė sistema
9
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
E. sveikata – sveikatos apsaugos, medicinos informatikos ir administracinės veiklos visuma, užtikrinama diegiant informacines ir ryšių technologijas, organizacines veiklos naujoves ir naujus įgūdžius ir skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją (1).
Elektroninė sveikatos sistema – priemonių visuma, skirta sveikatinimo veiklai, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas (2).
Elektroninė sveikatos istorija (ESI) – elektronine forma kaupiami duomenys apie ankstesnę bei dabartinę paciento fizinę ir psichinę sveikatos būklę, užtikrinantys galimybę lengvai gauti šiuos duomenis teikiant sveikatinimo paslaugas ir kitiems glaudžiai susijusiems tikslams. Į pacientą orientuota ESI yra e.sveikatos sistemos pagrindas ir remiasi principu „vienas gydytojas – viena istorija“. Profilaktikos ir prevencijos tikslais ESI apima asmens viso gyvenimo sveikatos duomenis (3).
Elektroninis sveikatos įrašas (ESĮ) – integralus visuminis į pacientą orientuotas sveikatos įrašas, sudarantis e. sveikatos sistemos pagrindą. ESĮ renkama ir saugoma elektroninė informacija apie pacientą bei jo sveikatą, nustatyta tvarka elektroniniu būdu prieinama tiek sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, tiek pačiam pacientui (1).
Elektroninė medicininė istorija (EMI) – vienoje sveikatinimo įstaigoje elektronine forma kaupiami klinikiniai duomenys apie paciento ankstesnę bei dabartinę fizinę ir psichinę sveikatos būklę (4).
E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS) – SAM valdoma informacinė sistema, skirta ESI tvarkyti bei užtikrinanti Lietuvos e. sveikatos sistemos subjektų bendradarbiavimą ir jų informacinių sistemų integraciją, ESI formavimą, e. sveikatos paslaugų veikimą bei prieigą prie viešojo administravimo institucijų informacinių išteklių (5).
10
ĮVADAS
Elektroninė sveikata (e. sveikata, eHealth arba e-health) - tai sveikatos paslaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sritis, skirta sveikatinimo (asmens, visuomenės, farmacijos) paslaugoms tobulinti operatyviai pateikiant išsamią veiklai reikalingą informaciją interneto ir panašių skaitmeninių technologijų priemonėmis (6). E. sveikata gali būti naudinga visai visuomenei, nes sveikatos sektorius tampa veiksmingesnis, daugėja galimybių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tai tampa svarbu, nes gausėja susirgimų lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, kai kur išlieka sudėtinga epidemiologinė užkrečiamųjų ligų situacija (tuberkuliozė) ir plinta naujos (ŽIV/AIDS) užkrečiamosios ligos, daugėja alergijų, psichikos, onkologinių susirgimų, gyvenimo būdo ir amžiaus sukeltų sveikatos problemų (antsvoris, demencijos ir kt.). Dėl to reikalaujama daugiau ilgalaikių ir individualių sveikatinimo paslaugų. Naudojant informacines ir ryšių technologines priemones ir paslaugas, galima pagerinti prevenciją, diagnozavimą, gydymą, stebėjimą ir valdymą (7).
Lietuvoje e. sveikatos sistema pradėta kurti 2005 metais, o jos pagrindinius tolimesnio vystymo principus nustatė „Lietuvos e. sveikatos sistemos 2007–2015 metų plėtros strategija“ (1). Strategijos tikslas - subalansuoti ir numatyti, kaip geriausiai galima panaudoti esamas ir naujas informacines bei komunikacines technologijas sveikatai ir jos apsaugai gerinti. Siekiama užtikrinti evoliucionuojančios, saugios ir patikimos e. sveikatos sistemos plėtrą, nuosekliai gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (1). Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra lemia socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčius. Sveikatos apsaugos sektorius ne išimtis. Jis vis labiau priklausomas nuo informacinių ir ryšių technologijų, padedančių plėtoti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimui, buvo parengta e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa. Programoje buvo iškelti e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros tikslai gyventojo (paciento) ir sveikatos priežiūros įstaigos atžvilgiu. Numatytais tikslais siekiama, kad pacientas gautų patikimas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, būtų informuotas ir lengvai pasiektų reikalingas sveikatinimo paslaugas, būtų tikras dėl sveikatinimo paslaugų tęstinumo. Gydymo įstaigos turėtų gauti ir naudoti esamą informaciją apie pacientą laiku ir patogioje vietoje, bendradarbiauti su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis ir kitais sveikatos priežiūros dalyviais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (3).
Darbo aktualumas. Nors e. sveikatos sistema Lietuvoje kuriama daugiau kaip 10 metų, dar nėra tinkamai suteikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, pacientai negali lengvai pasiekti reikalingos sveikatinimo paslaugos, medikams vis dar nėra galimybės bendradarbiauti su kitomis gydymo įstaigomis. Atliktų tyrimų duomenimis teigiama, kad nepakankamai integruotos asmens ir visuomenės sveikatos sistemos. Ribota informacija apie sveikatos paslaugas ir jų teikėjus,
11 vietoj apsikeitimo informacija iš įstaigos į įstaigą siuntinėjami pacientai, nepasitikint tyrimų rezultatais arba neturint išsamios informacijos tyrimai dažnai dubliuojami, daug problemų iškyla kiekviename įgyvendinimo etape: programinės įrangos kūrime, išbandyme ir įdiegime (8). Analizuojant gydytojo darbą su pacientu vieno eilinio vizito metu susiduriama su akivaizdžia laiko stokos problema, kuri sukelia eilę kitų problemų, tiesiogiai įtakojančių ne tik paciento aptarnavimo, bet ir paties gydymo kokybę. Kaip teigia gydytojai, didžioji vizitui skirto laiko dalis tenka dokumentų pildymui: ligos istorijos, siuntimų, atsakymų, išrašų rašymui, nemažą dalį laiko užima susipažinimas su paciento ligos istorija, anksčiau darytų įrašų bei paciento iš kitų gydymo įstaigų atsineštų atsakymų analizė (7). Šiuo metu, e. sveikatos sistema neveikia tokia apimtimi, kokia buvo tikėtasi. Svarbu išsiaiškinti priežastis, kurios trukdo tinkamam sistemos veikimui ir būdus, kaip pagerinti e. sveikatos sistemos veikimą ir naudojimąsi.
Tyrimo aktualumas išreiškiamas šiais pagrindiniais klausimais:
1) Kaip įvertintumėte dokumentų, reglamentuojančių e. sveikatos sistemos įgyvendinimą, parengimo lygį?
2) Kokias galėtumėte įvardinti e. sveikatos sistemos įgyvendinimo problemas Jūsų įstaigos ir visos e. sveikatos sistemos lygmenyje?
3) Kaip manote, kokios yra e. sveikatos sistemos plėtros perspektyvos? Darbo naujumas.
Lietuvoje išsamių mokslinių tyrimų, susijusių su e.sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimu, iki šiol nebuvo atlikta. Tyrimų apie e. sveikatos sistemos svarbą, įgyvendinimą ir kylančias problemas, pavyko rasti tik keletą.
Tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Atliktas tyrimas gali būti pradžia platesniems šios temos tyrinėjimams ir pagrindas teikiamos paslaugos gerinimui. Tyrimo metu nustatytos e. sveikatos sistemos diegimo problemos ir perspektyvos suteiks galimybes įstaigų vadovams, informacinių technologijų ekspertams, gydytojams ir slaugytojams tobulinti kompetencijas ir supratimą apie e. sveikatos sistemą.
Asmeninis autoriaus indėlis. Autorė dalyvavo visuose mokslinio darbo rengimo etapuose, nuo temos idėjos iki viso tyrimo atlikimo. Baigiamasis darbas buvo rengiamas iš naujai surinktų duomenų, naudojantis naujai sudarytu apklausos instrumentu. Sąsajų su ankščiau atliktais projektais, darbais ar tyrėjais šis baigiamasis darbas neturi.
12
1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas: Įvertinti Lietuvos e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo problemas ir perspektyvas šios sistemos dalyvių požiūriu.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išanalizuoti teisinių ir normatyvinių dokumentų parengimo lygį, įgyvendinant e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programą.
2. Išsiaiškinti e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo problemas. 3. Įvertinti e. sveikatos sistemos dalyvių požiūrį į e. sveikatos plėtros perspektyvas.
13
2. E. SVEIKATOS SISTEMA EUROPOJE
2.1. Europos Sąjungoje e. sveikatos sistemos įgyvendinimą reglamentuojantys dokumentai
Europos Sąjunga (toliau ES) siekia sukurti Europos e. sveikatos zoną, kuri suteiktų galimybę derinti veiksmus visoje ES. Šioje srityje siekiama sukurti standartizuotą elektroninę įrašų apie sveikatos būklę sistemą, įdiegti informacinius sveikatos priežiūros tinklus, užtikrinti internetinių sveikatos priežiūros, nuotolinių konsultacijų, e.recepto ir e. konsultavimo paslaugų teikimą (9,10). Europos e. sveikatos zonos kūrimui yra sukurta Europos e. sveikatos duomenų bazė, kurioje yra pateikiami visų ES valstybių narių duomenys apie e. sveikatos prioritetus ir strategijas. Tai yra svarbus parengiamasis etapas, kuriant ES e. sveikatos erdvę (11).
Europos komisija (EK) 2004 metais paskelbė ES strateginį dokumentą e. sveikatos klausimu – „E. sveikata: sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Europos gyventojams – veiksmų planas Europos e. sveikatos erdvei“. Jame konstatuojama, kad e. sveikata yra trečia didžiausia Europos sveikatos sektoriaus sritis, pabrėžiamas e. sveikatos valdymo ir vadovavimo, sistemų ir elektroninių įrašų suderinamumo, pacientų katalogo, naujų technologijų ir metodų plėtros, investicijų subalansavimo, teisinės aplinkos ir bendros ES e. sveikatos erdvės kūrimo poreikis (3,12–14). EK paragino ES šalis nares priimti nacionalines e. sveikatos plėtros strategijas bei jas lydinčius veiksmų planus, siekiant efektyvaus jų įgyvendinimo. Netrukus plataus spektro e. sveikatos infrastruktūra ir e. sveikatos informacinės sistemos (IS) tapo vienu pagrindinių elementų strateginiuose sveikatos priežiūros paslaugų plėtros dokumentuose, o informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) diegimas į sveikatos priežiūros sektorių pradėtas sieti su saugių, efektyviai teikiamų, aukštos kokybės ir į pacientą orientuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu (15).
58-oji Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Generalinės Asamblėjos sesija 2005 metais gegužės mėn. priėmė rezoliuciją WHA58.28, nustatančią PSO e. sveikatos strategiją. PSO, pasitelkusi Globalią e. sveikatos observatoriją išanalizavo šalių e. sveikatos priemonių ir paslaugų poreikius ir juos apibendrino 2006 metų PSO ataskaitoje. Joje pažymima, kad e. sveikata yra svarbus svertas, keliant sveikatos priežiūros paslaugų lygį, ir kad PSO planuoja aktyviai veikti šioje srityje: plėtoti ir skatinti pagrindinių priemonių e. sveikatos funkcijoms įgyvendinti – vaistų registrų, į pacientą orientuotų IS, kurios galėtų būti išplėstos į ESI kūrimą, teikti metodinę pagalbą keičiantis patirtimi, sveikatos informacija bei organizuojant mokymą (13,16).
EK rekomendacijoje dėl tarpvalstybinio elektroninio sveikatos įrašo (ESĮ) sistemų suderinamumo, ESĮ apibrėžiamas kaip išsamus elektroninės formos medicininis įrašas ar panaši elektroninės formos dokumentacija apie praeities ir esamą individo sveikatos būklę, kai užtikrinama šių duomenų prieiga medicininio gydymo ir kitais susijusiais tikslais (10). Taip pat paminėti ESĮ sistemų suderinamumo numatomi etapai, kurių Šalys narės turi imtis, siekiant sukurti ESĮ sistemas,
14 suderinamas visoje ES. Šios rekomendacijos tikslas – užtikrinti visos ES e. sveikatos sistemų suderinamumą iki 2015 m. galo. Rekomendacija skatina priimti atitinkamus teisės aktus, reglamentuojančius visose Valstybėse narėse suderinamus ESĮ (2).
2005 metais birželio 1 dieną buvo priimtas komunikatas „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“. Šis komunikatas yra pagrindinis atnaujintos Lisabonos partnerystės elementas, padedantis kurti integruotą informacinės visuomenės bei garso ir vaizdo informacinių priemonių politikos metodą. Bendrieji komunikato tikslai: sukurti bendrą Europos informacinę erdvę, didinti inovacijų ir investicijų skaičių informacinių ir ryšių technologijų srityje bei skatinti integruotos informacinės visuomenės kūrimąsi. Komunikato i2010 e. sveikatos pogrupio tikslus galima apibrėžti kaip siekį sukurti e. sveikatos paslaugų ir informacijos aplinką, kuri įgalintų teikti pagerintas, aukštos kokybės ir visiems prieinamas paslaugas bei padidintų e. sveikatos sistemų efektyvumą ir pacientų mobilumą (16).
2.2 ES šalių patirtis diegiant e. sveiktos sistemą
Dauguma šalių ėmėsi politinių ir organizacinių priemonių, įskaitant strategijų ir įgyvendinimo planų rengimo. PSO duomenimis, patvirtintas strategijas arba joms prilyginamus dokumentus, apibrėžiančius e. sveikatos plėtrą vidutiniškai turi 80 proc. Afrikos bei 85 proc. Europos ir viso pasaulio šalių. 2014 metais kovo 24 d. EK duomenimis, e. sveikatos priemonėmis ligoninėse naudojimosi srityje pirmavo Danija (66 proc.), antroje vietosje Estija (63 proc.), toliau Švedija (62 proc.) ir Suomija (62 proc.) (17). Pacientų sveikatos įrašų skaitmeninimo srityje geriausių rezultatų pasiekė Nyderlandai – juose suskaitmeninta 83,2 proc. duomenų, antroje vietoje yra Danija (80,6 proc.), o trečioje – Jungtinė Karalystė (80,5 proc.). Tačiau tik 9 proc. Europos ligoninių pacientams suteikiama galimybė internete susipažinti su savo medicinos dokumentais, ir daugumoje jų tokia galimybė suteikiama tik iš dalies. E. sveikatos priemonėmis norinčioms naudotis ligoninėms ir bendrosios praktikos gydytojams (BPG) kyla daug kliūčių – nuo nepakankamo sąveikumo iki reglamentavimo sistemos ir išteklių stokos (18,19). 48 proc. ES ligoninių elektroniniu būdu dalijasi tam tikra medicinine informacija su jose nedirbančiais BPG, o 70 proc. ES ligoninių – su išorės priežiūros paslaugų teikėjais. Šioje srityje pirmauja Danija, Estija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Švedija. BPG mažai naudojasi e. receptais ir bendrauja su pacientais e. paštu (atitinkamai 32 proc. ir 35 proc.). E. receptus šiuo metu naudoja Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė. Geriausių rezultatų yra pasiekusios Estija (100 proc.), Kroatija (99 proc.) ir Švedija (97 proc.), o naudojimosi e. paštu srityje pirmauja Danija (100 proc.), Estija (70 proc.) ir Italija (62 proc.). Mažiau negu 8 proc. ES ligoninių elektroniniu būdu dalijasi medicinine informacija su kitose ES šalyse esančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (18).
15 Europoje yra taikomi trys skirtingi ESĮ modeliai:
1) Centralizuoti e. sveikatos registrai, kai kuriamas centrinis registras. Tokį modelį turi įgyvendinusi Estija, Lietuva.
2) Decentralizuotas ESĮ modelis, kai sveikatos duomenys tvarkomi atskirai kiekvieno sveikatos paslaugų teikėjo, tačiau sistemos yra sujungtos su nacionaliniu apsikeitimų tašku. Per šį apsikeitimo tašką sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali pasiekti kitus sveikatos įrašus. Modelį yra įgyvendinusi Vokietija.
3) Prancūziškas – kai pacientas pasirenka sveikatos paslaugų teikėją tam, kad tvarkytų jo asmeninius sveikatos įrašus (2).
Vienos sėkmingiausių e. sveikatos sistemos kūrėjų tarp ES senųjų šalių būtų Danija, Švedija. Nuo 1990 metų Danija naudojo nacionalines informacinių technologijų (IT) strategijas tam, kad nukreiptų šalį link transformacijos procesų, panaudojant IT teikiant aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. Geriausias to pavyzdys ‒ Danijos Vyriausybės nustatytas privalomas ESĮ naudojimas (2). Pirmieji e. sveikatos projektai Danijoje pradėti vykdyti 1994 metais. Šalyje realizuoti projektai MedCom1 ir MedCom2 iš esmės pagerino BPG darbo sąlygas ir kokybę: daugiau nei 90 proc. Danijos BPG turi ir naudoja darbe kompiuterius, taip kasdien sutaupydami po valandą savo darbo laiko. Pagerėjo paslaugų kokybė, nes naudojant per kompiuterių tinklą prieinamą ESI ir informaciją apie specialistų darbo grafikus, vaistus ir kt., gydytojai gali priimti sprendimus greičiau ir tiksliau (20,21). Elektroniniu būdu Danijoje perduodama apie 2 milijonus žinučių per mėnesį, tai sudaro 70 procentų visos sveikatos duomenų komunikacijos pirminiame sveikatos apsaugos lygyje. BPG ėmė naudoti kompiuterius savanoriškai, o tie, kurie nesinaudojo jais (daugiausia priešpensijinio amžiaus bei tik pradedantys) sveikatos paslaugų rinkoje vertinami žemiau (20,22). Danijos e. sveikatos sistema, vidutiniškai sutaupanti apie 50 minučių per dieną administracinio gydytojų darbo, yra įvertinta kaip viena efektyviausių pasaulyje (20). Nors pačios e. sveikatos sistemos kūrimo procesas prasidėjo 1994 – taisiais, tačiau dar 1988 – 1991 m. vykdyto projekto („Amagaer project“) Kopenhagoje metu, buvo sukurtas e. recepto standartas. Šio standarto yra laikomasi iki šiol, ir atliktas tik vienas jo atnaujinimas (23).
Švedijoje e. sveikatos įgyvendinimas buvo pradėtas taip pat kaip ir Lietuvoje – priimti nauji teisės aktai ir papildyti jau buvę, parengta e. sveikatos strategija, įgyvendinti nacionaliniai projektai. Skirtingai nei Lietuvoje, Švedijoje buvo įkurtas e. sveikatos centras, kuris padėjo lengviau suvaldyti informacijos srautus ir e. sveikatos įgyvendinimo procesus. Švedija yra nemažai nuveikusi e. sveikatos įgyvendinimo srityje. Ji jau 1983 m. išrašė pirmąjį e. receptą. Sukurtoje e. receptų išrašymo sistemos duomenų bazėje yra saugomi pacientams išrašyti vaistų receptai, kuriuos mato pacientas, gydytojas ir farmacininkas. Tokia sistema sudarė sąlygas pasiekti visuotiną pasitenkinimą, saugų ir greitą vaistų išdavimą, sutaupyti laiką vaistų išrašymo procedūroms,
16 išlaikyti kainos ir naudos santykį, suteikti tinkamas paslaugas pacientams. Įvairiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose (SPC) IT pagalba įdiegta e. sveikata padeda kokybiškai suteiktipirminės sveikatos priežiūros paslaugas (24). 1998 metais 7 apskričių administracijos iniciavo „Sjunet“, projektą kurio tikslas - sujungti sveikatos priežiūros sistemoje dalyvaujančias įstaigas į vieną bendrą virtualų tinklą. Šį projektą diegė „ITHS“ (tai įstaiga įkurta Švedijos Knowledge Foundation ir apskričių tarybų federacijos). Prieš pradedant diegti e. recepto sistemą Švedijoje, pati svarbiausia sąlyga buvo kaip įmanoma greičiau kompiuterizuoti gydymo įstaigose ir sujungti jas į vieną bendrą tinklą. Nuo 2004-ųjų sausio mėnesio e. receptas pradėjo pilnai funkcionuoti. Iki tol, išduodant vaistus pagal receptą, pagrindinis vaidmuo tekdavo gydytojui ir vaistininkui. 2005-ųjų metų pradžioje apie 42 proc. visų receptų buvo išrašyti elektroniniu būdu.
Viena iš labiausiai e. sveikatos teisiniame reguliavime pažengusių valstybių – Estija. Ji yra kur kas toliau e. sveikatos įgyvendinime pažengusi šalis nei Švedija, nes ši sistema Estijoje veikia visos šalies mastu. Ji įdiegusi e. sveikatos sistemą, e. receptų išrašymo sistemą, teikia elektronines socialinės gerovės paslaugas. Estijoje sukurta e. sistema apjungia ne vien tik sveikatos sektoriuje naudojamą informaciją, bet ir kitų (ekonomikos, socialinio, politinio, akademinio ir t.t.) sektorių. Madis Tiik, vienas iš e. sveikatos Estijoje įkūrėjų teigia –„norint įdiegti e. sveikatos sistemą, reikia ieškoti jau veikiančių sistemų ir jomis pasinaudoti, bet ne kurti naujas“ (24). Estijos nacionaliniame sveikatos plane užsimenama, kad Estija palaiko inovatyvius sprendimus medicinoje. Estija pasirinkusi centralizuotą ESĮ modelį. 2007 metais gruodžio 20 d. Estijos parlamentas priėmė įstatymą dėl sveikatos paslaugų organizavimo pakeitimo (25). Šis įstatymas numatė teisinius pagrindus vystyti e. sveikatos projektus, tokius kaip elektroninė sveikatos kortelė (ESK), Skaitmeninis atvaizdas, Skaitmeninis registravimas. Šio įstatymo tikslas - unifikuoti IS į vieną centrinę Sveikatos IS. Pagrindinė šio įstatymo idėja - įgalinti skirtingų medicinos dokumentų apdorojimą elektronine forma. Įstatymas numato, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai privalo teikti duomenis į ESK. Toks duomenų teikimas pagal įstatymą yra privalomas (8).
E. sveikatos plėtros lyderis pasaulyje – Kanada. Jos sveikatos strategija siekė, kad gyventojai iki 2015 metų turėtų pilną informaciją apie sveikatą ir jos apsaugą. Kanados e. sveikatos sistemos diegimo pradžia galima laikyti 1997 metus, kai Vyriausybė patvirtino finansavimą nacionalinės sveikatos informacinės sistemos vystymui bei įkūrė „Patariamąją sveikatos infostruktūros tarybą“ (26). Abu šiuos veiksmus inicijavo „Informacijos magistralės patariamosios“ ir „Nacionalinio sveikatos forumo“ pateiktos rekomendacijos. 1997 metais pasirodžiusioje galutinėje ataskaitoje „Nacionalinis sveikatos forumas“ svarbiausiu šalies e. medicinos sistemos vystymo tikslu nurodė greitą faktais paremtos sveikatos sistemos vystymą, kurioje sprendimus priimtų sveikatos priežiūros specialistai, administracinis personalas, politikai, pacientai bei visuomenė. Drauge buvo pasiūlyta sukurti visos šalies mastu veikiančią visuomenės sveikatos IS. 1999 metais ACHI pristatė galutinę
17 ataskaitą, kurioje patvirtino, jog nacionalinio informacinio tinklo sukūrimas galėtų iš esmės pagerinti šalies sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą ir efektyvumą (27).
Apibendrinimas:
Taigi, pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys e. sveikatos diegimą ES šalyse yra: 2004 metais EK paskelbtas dokumentas: – „E. sveikata: sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas Europos gyventojams – veiksmų planas Europos e. sveikatos erdvei“ (angl. COM (2004) 356 final e-Health – making healthcare better for European citizens: An action plan for a European e-Health Area);
58-oji Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Generalinės Asamblėjos sesija 2005 metais gegužės mėn. priėmė rezoliuciją WHA58.28, nustatančią PSO e. sveikatos strategiją. PSO, pasitelkusi Globalią e. sveikatos observatoriją (angl. The Global Observatory for eHealth) išanalizavo šalių e. sveikatos priemonių ir paslaugų poreikius;
2005 metais birželio 1 dieną buvo priimtas komunikatas „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“.
ES šalyse yra nemažai e. sveikatos plėtros ir taikymo pavyzdžių, į kuriuos galima orientuotis. EK duomenimis, e. sveikatos priemonėmis ligoninėse naudojimosi srityje pirmauja Danija (66 proc.), Estija (63 proc.), Švedija ir Suomija (abiejose po 62 proc.). Pacientų sveikatos įrašų skaitmeninimo srityje geriausių rezultatų pasiekė Nyderlandai – juose suskaitmeninta 83,2 proc. duomenų, antroje vietoje yra Danija (80,6 proc.), o trečioje – Jungtinė Karalystė (80,5 proc.). E. sveikatos plėtros lyderiu pasaulyje pripažinta Kanada. Taip pat vienos iš sėkmingiausių e. sistemos kūrėjų pripažinta Danija ir Švedija. Teisiniame reguliavime toliau už Švediją yra pažengusi Estija. PSO duomenimis, patvirtintas strategijas arba joms prilyginamus dokumentus, apibrėžiančius e. sveikatos plėtrą vidutiniškai turi 80 proc. Afrikos bei 85 proc. Europos šalių.
18
3. E. SVEIKATOS SISTEMA IR JOS PLĖTRA LIETUVOJE
3.1 Nacionalinės e. sveikatos sistemos (NESS) plėtra Lietuvoje
Lietuvoje e. sveikatos sistemos įgyvendinimas buvo vykdomas 3 etapais (NESS - I, NESS – II, NESS – III) ir skirtingais lygiais (nacionaliniu, regioniniu). NESS projektams įgyvendinti buvo panaudotos lėšos iš Pasaulio banko, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, SAM investicinių programų ir SPĮ (3).
NESS kūrimo pagrindas buvo nustatytas vadovaujantis Vyriausybės 2001-2004 metais programos įgyvendinimo priemonių planu (28). 2002 metais liepos 30 d. sveikatos apsaugos ministras, patvirtindamas Informacinės sveikatos sistemos plėtros programą, inicijavo NESS kūrimą. Programoje numatyta parengti e. sveikatos strategiją (29). 2004 metais priimtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybės IS steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo. IS apibrėžta kaip „valstybės institucijai teisės aktų nustatytoms funkcijoms, išskyrus vidaus administravimą, atlikti reikiamos informacijos apdorojimo procesus (duomenų ir dokumentų tvarkymo, skaičiavimo, bendravimo nuotoliniu būdu ir t. t.) vykdanti sistema, kuri veikia informacinių technologijų pagrindu“ (2,30).
NESS – I etapo plėtra (1 priedas). 2005 metais buvo sudaryta sutartis su pasauline IT sprendimų kompanija UAB „Hewlett-Packard“ dėl nacionalinės e. sveikatos IS kūrimo. UAB „Hewlett-Packard“ pagal sutartį turėjo sukurti pagrindinę NESS dalį - branduolį. Šis branduolys turėjo apimti IS, kurioje kaupiama pacientų sveikatos informacija, užtikrinami informacijos mainai ir jos sauga, taip pat registrus, kuriuose kaupiama ir administruojama sistemos veikimui reikalinga informacija – ligų klasifikatoriai, vaistų informacija ir kita. Taip pat pagrindinėje sistemos dalyje - branduolyje turėjo būti sukurtas pacientų katalogas, kuriame visos šalies mastu būtų registruojami pacientai bei kaupiama jų informacija, gydytojo darbo vietos programinė įranga, leidžianti pasinaudoti visomis e. sveikatos sistemos branduolio teikiamomis galimybėmis. Projekto metu turėjo būti sukurtos 4 branduolio funkcijos:
1. Sveikatos priežiūros įvykių ir sveikatos problemų registracija, apsikeitimas klinikiniais, administraciniais duomenimis;
2. Siuntimų konsultacijai arba gydymui sukūrimas ir išsiuntimas, atsakymų įrašymas ir gavimas;
3. Registracijos apsilankymui (konsultacijai, gydymui, tyrimui) vykdymas;
4. Siuntimų diagnostikai (laboratorija, medicininiai vaizdai) formavimas ir išsiuntimas, rezultatų gavimas ir saugojimas (31,32).
Bandymas sukurti NESS susidūrė su dauguma nesklandumų, kurie buvo išvardinti 2008 metais Lietuvos Respublikos (LR) valstybės kontrolės valstybinio audito (toliau – auditas )
19 ataskaitoje, vertinančioje SAM IS bendrąją kontrolę. Audito metu, buvo įvertintas e. sveikatos sistemos pirmojo etapo kūrimas (NESS branduolio ir pagrindinių 4 funkcijų sukūrimas) ir konstatuota, kad projektas nebuvo tinkamai valdomas. Dalis lėšų panaudota nerezultatyviai, nesukurtos kai kurios planuotos e. sveikatos funkcijos. Nustatyta, kad SAM pamokos ir patirtis kuriant e. sveikatos sistemą kainavo 34 mln. Lt. (panaudota NESS kūrimui ir plėtrai iki 2011 metų), tačiau ne visi planuoti rezultatai pasiekti, dalis lėšų (15,21 mln. Lt) panaudota nerezultatyviai (33). Ataskaitoje pažymėta, kad SAM prieš kurdama NESS nebuvo parengusi oficialaus dokumento, kuriame būtų pateikta NESS organizacinė, funkcinė ir informacinė struktūra. Nebuvo dokumentų, kuriuose būtų įvardinti IS valdytojas ir tvarkytojas (34,35). SAM inicijavusi IS kūrimą, tuo pat metu privalėjo parengti ir su LR vidaus reikalų ministerija suderinti IS saugos nuostatus. Auditoriai (2007-2008 metais) nustatė, kad UAB „Hewlett – Packard“ parengė NESS Saugos koncepciją. Koncepcijos turinys ne visai atitiko duomenų saugos nuostatų dokumento turinį, kaip numatyta teisės aktuose. Nebuvo numatyti saugumo mokymo, virusų prevencijos, veiklos nepertraukiamumo valdymo, saugos politikos pažeidimo padarinių ir atitikties teisės aktams reikalavimai (35).
2004 metais spalio - 15 d. buvo patvirtinti valstybės IS kūrimo metodiniai dokumentai, kuriuose teigiama, kad kuriant IS turi būti vykdomi bandomosios eksploatacijos etapai. Pastebėti IS trūkumai turi būti protokoluojami. Sukurtoji IS turi pakeisti anksčiau institucijoje veikusią IS. Bandomosios eksploatacijos metu, pastebėti IS trūkumai, turi būti šalinami. Pašalinus trūkumus ir atlikus numatytus pakeitimus, IS vėl privalo būti bandomos. Baigus bandymus, pasirašyti valstybės IS perdavimo-priėmimo aktą (30,36).
Atlikto audito metu buvo išsiaiškinta, kad SAM nesudarė bandomosios eksploatacijos plano, kaip buvo reikalaujama teisės akte. Bandomosios eksploatacijos vykdymas buvo numatytas 21 SPĮ. Auditoriai nustatė, kad NESS pirmo etapo bandomoji eksploatacija nebuvo vykdoma nė vienoje iš numatytų SPĮ. Buvo vykdoma papildomai pasirinktame Širvintų pirminės SPC. Širvintų pirminės SPC vyriausiosios gydytojos teigimu, NESS dubliavosi su IS SVEIDRA, duomenis personalui reikėjo suvedinėti du kartus. Gydytojos teigimu, NESS nepritaikyta SPĮ darbui, todėl reikalinga atskira vidinė IS. Audito metu NESS negalėjo teikti ataskaitų, nebuvo galima nustatyti, ar sistema taupo gydytojų ir pacientų laiką ir kokią jiems teikia naudą (33,35). Valstybinio audito metu išsiaiškinta, kad kitos gydymo įstaigos kreipėsi į SAM dėl bandomojo NESS diegimo, tačiau atsakymo negavo. Auditoriai nustatė, kad vykdyta NESS bandomoji eksploatacija neatitiko teisės aktų ir sutartyje numatytų rezultatų. Bandomoji eksploatacija nebuvo atlikta nei vienoje numatytoje SPĮ ir ne visą numatytą laika. Širvintų pirminės SPC bandomosios eksploatacijos metu pastebėti NESS trūkumai nebuvo protokoluojami. Taip pat nustatyta, kad projekto metu numatytų etapų įgyvendinimo terminai vėlavo, o kai kurie rezultatai visiškai nebuvo pasiekti:
20 1. Neparengti detalūs dokumentai – sistemos saugos aprašyme iš dalies pateikti šifravimo principai, konfidencialumo užtikrinimo sistemos apraše iš dalies pateikti kontrolės ir audito mechanizmai, naudotojų tapatumo nustatymo principų apraše neparašytas asmens kodo naudojimas, neparengti sistemos avarinio atstatymo planai.
2. NESS branduolys automatizuoja ne visus sutartyje numatytus procesus (informacijos mainus tarp e. sveikatos funkcijas atliekančių sistemų ir e. sveikatos sistemos dalyvių, sutartyje išvardytų objektų registravimą šalies mastu ir sutartyje išvardytų registrų funkcionalumą.
3. Nėra galimybės patikrinti paciento draudimo statusą, neužtikrinta galimybė neprisijungus naudotis paciento apsilankymo sveikatos priežiūros įstaigoje arba pas gydytoją registravimo funkcijomis (2 priedas) (35).
Pirmame etape įgyvendinama NESS neveikė pilna apimtimi, nebuvo sukurta teisinė bazė. Sistemos kūrimui buvo išleista 4,9 mln. eurų (37).
NESS – 2 projektas (3 priedas). 2006 metais ministerija pradėjo įgyvendinti projektą, kurio metu turėjo būti sukurta 11 NESS funkcijų ir trijų regionų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) SPĮ vidaus procesų automatizavimo e. sveikatos sistemos. Įgyvendinant projekto „E. sveikatos paslaugos“ paramos sutartį buvo numatyta sukurti bendrą, visą Lietuvą apimančią ir tarptautiniais standartais paremtą e. sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą.
SAM 2007 metais birželio 15 d. pasirašė sutartį su UAB „Etnomedijos Intercentras“, dėl pilotinio nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos IS sukūrimo ir įdiegimo:
1. Paciento atvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą registravimas; 2. Mėginių registravimas ir identifikavimas;
3. Medicininių vaizdų (radiologija, rentgenas) archyvavimas ir apsikeitimas; 4. Pagalba išrašant receptus, elektroninių receptų sukūrimas ir išsiuntimas; 5. Šablonų naudojimas, formuojant medicininius dokumentus;
6. Metodinė pagalba gydymo procese;
7. Statistinių, visuomenės sveikatos stebėsenos, ataskaitų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos paruošimas ir išsiuntimas;
8. Reikalingos informacijos apie kompensuojamas paslaugas automatinis pateikimas į Privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „SVEIDRA“;
9. Sukauptos informacijos analizė; 10. Greitoji medicinos pagalba;
11. Telemedicina (nuotolinis medicinos paslaugų teikimas) (17).
Atsiradus nesutarimams dėl 11 NESS funkcijų kūrimo tarp SAM ir paslaugų tiekėjo, nuo 2009 metų ginčas buvo sprendžiamas teisme. Įgyvendinant „E. sveikatos paslaugos“ projektą buvo
21 atsisakyta planuotos „Bandomosios Nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos sistemos sukūrimo“ veiklos, nekeičiant projekto tikslo.
Valstybės kontrolė atliko e. sveikatos IS plėtros ir rekomendacijų įgyvendinimo auditą. Auditas apėmė 2008-2011 metus. Audito metu, buvo vertinama e. sveikatos sistemos plėtros efektyvumas ir IS valdymas SAM. Valstybės kontrolė nustatė, kad NESS – 1 projekto metu sukurtas NESS branduolys ir 4 e. sveikatos funkcijos neveikė planuota apimtimi, todėl tolesnis sukurtos sistemos vystymas papildant 11 e. sveikatos funkcijų (NESS – 2 etapas) gali būti nerezultatyvus (33). Atlikto audito metu nustatyta, kad ministerija įsipareigojo sukurti ir iki 2009 metų gruodžio 31 d. įdiegti nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos IS. Kadangi paramos sutartyje numatyta nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos IS nebuvo sukurta, ministerija kartu su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis, Kauno medicinos universiteto klinikomis ir Klaipėdos universitetine ligonine sudarė galimybę kitomis priemonėmis užtikrinti sėkmingą projekto“ E. sveikatos paslaugos“ tikslų įgyvendinimą. Audito metu, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos nurodė, kad sukurtas e. sveikatos paslaugų portalas esp.medpas.lt, kuriame integruotos visos projekte numatytos e. sveikatos paslaugos (38). Pacientų duomenų saugumo tikslais elektroninis sveikatos portalas prieinamas tik uždarame medicinos kompiuteriniame tinkle, sukurtame Rytų Lietuvos kardiologijos plėtros, išankstinės pacientų registracijos ir Rytų Lietuvos kardiologijos tinklo plėtros projektų metu. Tuo metu tinklas jungė 80 SPĮ ir jų padalinių.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad NESS -1, NESS – 2 funkcijos bendrąja prasme (nes nepatvirtinta NESS techninė specifikacija) techniškai realizuotos pasitelkus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis ir kitų institucijų naudojamas sistemas. Jos neįsteigtos, neįteisintos ir nepriklauso SAM (33). Siekiant tobulinti sveikatos apsaugą ir sparčiai pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą 2007 metais spalio 9 d. patvirtinta Lietuvos e. sveikatos sistemos 2007–2015 metų plėtros strategija. Lietuva pirmoji tarp Baltijos šalių patvirtinto e. sveikatos plėtros strategiją. Strategijos tikslas subalansuoti ir numatyti, kaip geriausiai galima panaudoti esamas ir naujas IKT ir jos apsaugai gerinti. Siekiama užtikrinti evoliucionuojančios, saugios ir patikimos e. sveikatos sistemos plėtrą, nuosekliai gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (1).
Strategijos įgyvendinimas numatytas trimis etapais, kiekviename jų siekiant konkrečių praktinių rezultatų. Pirmame etape (2007–2010 metais) buvo numatyta išplėtoti NEES infrastruktūrą bei funkcijas, įdiegti e. recepto, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo funkcijas, kompiuterizuoti gydymo įstaigas, sudaryti sąlygas šeimos gydytojams naudotis sistemos privalumais. Antrame etape (2011 - 2013 metais) buvo ketinama išplėsti gyventojų ir specialistų paslaugų kiekį, įdiegti sveikatos paslaugų kokybės palaikymo sistemą, atlikti tarptautinio
22 suderinamumo vertinimą, pilnai integruoti paslaugų apmokėjimo ir statistinių ataskaitų funkcijas bei suteikti galimybę naudotis e. receptu ir vaizdų administravimo funkcijomis. 2014 - 2015 metais trečiajame etape, buvo tikimasi, kad naudojimas e. sistema taps masišku, gyventojai aktyviai dalyvaus sistemoje, e. sveikatos sistema bus rengiama darbui ES, informacija naudojama išsamiems tyrimams ir visos sveikatos apsaugos sistemos valdymui (39).
Valstybės kontrolė 2010 metais vasario 23 d. raštu komitetą informavo, kad situacija dėl NESS iš esmės per du metus išliko nepasikeitusi. Audito metu (2008 metais), nustatyti teisės aktų pažeidimai nebuvo pašalinti. Nebuvo reikalingų NESS dokumentų (nuostatų ir specifikacijų), dėl to SPĮ kurdamos ir plėtodamos turimas IS, neturėjo galimybės įvertinti jų suderinamumo su NESS. Vėliau kuriant bendrą NESS, ankščiau sukurtoms sistemoms adaptuoti ir integruoti su NESS prireikė papildomų lėšų. Buvo konstatuota, kad SAM iki 2010 metų neįgyvendino Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų, nepašalino valstybės kontrolieriaus 2008 metais kovo 17 d. sprendime nurodytų pažeidimų, taip pat nesprendė NESS IS kūrimo problemų (4 priedas) (35).
Antrame etape NESS kūrimui buvo išleista 5,3 mln. eurų (37).
2009 metais pradėtas plėtoti NESS-III etapas (5 priedas). Šio etapo metu, buvo vykdoma asmens SPĮ IS plėtra ir integravimas į NESS.
Laikotarpis nuo 2009 metų pasižymi galutinai įsitvirtinusia e. sveikatos sąvoka, patvirtintais ESPBI IS nuostatais, naujai apibrėžtu e. sveiktos sistemos įsteigimu, parengtu ir patvirtintu nauju e. sveikatos sistemos architektūros modeliu (Dučinskas N.) (40).
NESS – III etapo metu buvo išskirtos 7 plėtros funkcijos:
1. Klinikinės informacijos funkcijos: laboratorijos informacijos valdymas, radiologijos informacijos valdymas, operacinės informacijos valdymas, kraujo banko informacijos valdymas;
2. Pacientų priežiūros funkcijos: paciento klinikinės informacijos valdymas, slaugos valdymas, stacionarinė paciento ligos istorija;
3. Administracinės funkcijos: pacientų registracija, lovų užimtumo valdymas, paciento statuso ligoninėje sekimas, sąskaitų išrašymo sistema;
4. Užsakymų apskaitos ir paslaugų užsakymo planavimo funkcijos: užsakymų apsikeitimo informacijos valdymas, analizė, bendras organizacijos kalendorius;
5. Palaikančios funkcijos: duomenų su vaistinės sandėliu apsikeitimas, medicininių prekių ir inventoriaus valdymas, maitinimo dietų ir virtuvės valdymas, skalbinių keitimas, skalbimo ir ūkio priežiūros valdymas;
23 7. Integracinės funkcijos: duomenų apsikeitimas su NESS, duomenų apsikeitimas su kitomis vidinėmis sistemomis (pvz. pirkimų valdymo sistemos, verslo valdymo sistemos ir pan.) (32).
2010 metais kovo 17 d. Komiteto posėdyje, svarstant NESS IS įgyvendinimo klausimą, buvo išsakyta abejonių dėl tolesnio projekto įgyvendinimo poreikio ir perspektyvų, taip pat dėl SAM kompetencijos ir galimybių tęsti šį projektą (41).
3.2. E. sveikatos sistemos tikslas, uždaviniai ir komponentai
E. sveikatos sistemos tikslas: pagerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą užtikrinant nenutrūkstamą gydymo proceso informacijos kaupimą, duomenų mainus, suderinamumą ir informacijos saugą (32). E. sveikatos sistema yra plėtojama tam, kad būtų užtikrintas vienodas priėjimas prie garantuotos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų visiems Lietuvos gyventojams, neatsižvelgiant į jų geografinę, socialinę ar ekonominę padėtį. Naudodamiesi interneto naršykle ir saugia prieiga, gyventojai galės prisijungti prie e. sveikatos sistemos ir naudotis tokiomis paslaugomis:
1. Prieiti prie savo asmeninės ESI;
2. Gauti informaciją apie sveikatos paslaugų išteklius, tokius kaip informacija apie šeimos gydytoją, specialistus, registraciją ir vizitų paskyrimus;
3. Prieiti prie kvalifikuotos informacijos apie sveikatą ir prie patarimų dėl gyvenimo būdo; 4. Gauti informaciją, priimant sprendimus dėl sveikatos paslaugų teikėjo pasirinkimo, gauti kvalifikuotą informaciją, pasirenkant konkretų vaistą pagal kainą ir kompensavimo lygį iš vaistų sąrašo pagal vaisto aktyviąją medžiagą (galimybė pasirinkti generinį vaistą, t. y. gerokai pigesnę vaisto kopiją, kurią galima gaminti pasibaigus etinio vaisto patentui);
5. Susisiekti su greitosios pagalbos specialistais, stebėti laboratorinių tyrimų rezultatus (3.1 pav.) (42).
E. sveikatos sistema
24 E. sveikatos sistemos uždaviniai:
1. Sudaryti galimybes sveikatos priežiūros tęstinumui: viena paciento ligos istorija visose šalies gydymo įstaigose, galimybė nuosekliai stebėti klinikinį procesą (profilaktinės programos – diagnostika – gydymas - rezultatų įvertinimas);
2. Padėti efektyviai ir veiksmingai paskirstyti sveikatos priežiūros paslaugas ir resursus: optimalus specialistų darbo krūvis (išankstinė registracija), optimalios tyrimų apimtys (anksčiau atlikti tyrimai pasiekiami visoms gydymo įstaigoms);
3. Optimizuoti sveikatos paslaugų teikėjų bendradarbiavimą: informacijos pasikeitimo standartai, procedūros ir programinės priemonės, automatizuoti informacijos valdymo procesai (siuntimai, pranešimai, ataskaitos ir kt.) (32,42).
E. sveikatos sistemos komponentai:
Visuotinai priimti 4 fundamentalūs e. sveikatos sistemos komponentai (kolonos), ant kurių stovi e. sveikatos pagrindas:
1. Klinikiniai taikymai (telekonsultacijos; elektroninių medicinos įrašų perdavimas; klinikinių sprendimų palaikymo sistemos, teikiamos sveikatos paslaugų vietoje; modernios medicinos enciklopedijos; gyvybinių signalų bei namų slaugos stebėsenos sistemos);
2. Sveikatos apsaugos profesinių žinių plėtra ir mokymas (sveikatos apsaugos profesionalų žinių, gebėjimų, kompetencijos lygio kėlimas, geriausių pasaulinių medicinos praktikos pavyzdžių ir standartų taikymas);
3. Sveikatos priežiūros paslaugų modernizavimas (išsamių sveikatos įrašų kaupimas ir pažangus, automatizuotas jų panaudojimas, leidžiantis pajungti neišmatuojamai vertingą ir gausią informaciją žinių gavimui, klinikinių ir administracinių sprendimų palaikymui, ligų prevencijai ir globaliam medicininių žinių kaupimui; išankstinės registracijos sistemos; elektroninės vaistų išrašymo sistemos; pacientų ir profesionalų kortelės; kompensavimo už paslaugas elektroninės sistemos; automatizuotos pažymų išrašymo, gavimo sistemos; elektroninė galimybė antrajai nuomonei ir daug kitų sistemų, gerinančių įprastas sveikatos priežiūros paslaugas bei sukuriančias naujas;
4. Viešoji sveikatos informacija (visuomenės informuotumo lygio sveikatos klausimais kėlimas, atsakomybės už savo sveikatą didinimas) (22,42).
25 3.3 E. sveikatos sistemos stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė
Išanalizavus e. sveikatos sitemos tarptautinę patirtį ir Lietuvos e. sveikatos sistemos pirmojo ir antrojo etapų kūrimą, tikslinga išsiaiškinti e. sveikatos sistemos stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes, kurios gali turėti įtakos kitame sistemos kūrimo etape (3.1 ir 3.2 lentelės).
3.1 lentelė. E. sveikatos sistemos stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė Finansavimas, teisinis ir metodinis reglamentavimas (3)
Stiprybės Silpnybės
Sveikatos priežiūros įstaigos turi galimybę pačios planuoti savo veiklos, įskaitant susijusios su IT, investicijas ir sąnaudas. Lietuvoje yra pakankamai gera patirtis ir praktika, valstybės informacinių sistemų naudojimo ir kūrimo teisinio ir metodinio reglamentavimo srityje, kurią galima perimti ir pritaikyti sveikatos priežiūros sektoriuje e. sveikatos sprendimams.
Sveikatos priežiūros įstaigose nėra metodiško ar stipriais vadybos ir finansinio planavimo įgūdžiais grįsto informacinių technologijų investicijų ir eksploatavimo sąnaudų planavimo ir valdymo pagal veiklos planus. Nėra aiškiai reglamentuotas e. sveikatos duomenų tvarkymas, ypač ESI ir EMI srityje.
Vyrauja tradicinis „ligos istorijos“ požiūris į duomenis apie paciento sveikatos būklę ir jos kitimą.
Nėra įteisintas vieningas pagrindinių e. sveikatos dokumentų formatas ir struktūra
Galimybės Grėsmės
ES struktūrinių fondų finansinė parama tolimesnei e. sveikatos paslaugų plėtrai. Diegiant IS sprendimus sveikatos priežiūros įstaigose atsiranda galimybė sumažinti sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąnaudas, pritaikant ir panaudojant veiklos procesus automatizuojančius sprendimus.
Naudojant bendrus e. sveikatos paslaugų ir IT infrastruktūros sprendimus atsiranda galimybė sumažinti sveikatos priežiūros įstaigų diegiamų IS sprendimų investicijas ir eksploatavimo sąnaudas.
Galimybė perimti kitų ES šalių patirtį e. sveikatos teisinio ir metodinio reglamentavimo srityje
Neefektyvus lėšų įsisavinimas dėl netinkamų plėtros prioritetų pasirinkimo ar galimai mažai koordinuojamo e. sveikatos projektų įgyvendinimo.
Neapibrėžta padėtis dėl ES ir valstybės finansavimo po 2013 m. ilgalaikiam e. sveikatos iniciatyvų planavimui.
Neefektyviai paskirstyti lėšas e. paslaugų plėtrai dėl besidubliuojančių e. paslaugų plėtros iniciatyvų.
Įgyvendinant centralizuotus e. sveikatos sprendimus specialistai ar sveikatos priežiūros įstaigos nebus suinteresuoti naudoti tokius sprendimus netaikant finansinių ar organizacinių paskatų.
Pasipriešinimas įgyvendinant e. sveikatos paslaugų projektus dėl galimo sveikatos priežiūros įstaigų pajamų sumažėjimo realizuojant paslaugų dubliavimo mažinimą.
Teisinio reguliavimo stoka kelia grėsmę suderinamų e. sveikatos sprendimų plėtrai ir naudojimui.
Metodinio reglamentavimo e. sveikatos sprendimų diegimui ir naudojimui stoka gali turėti neigiamos įtakos kokybiškų e. sveikatos sprendimų kūrimui, įteisinimui ir tvarkymui.
Aiškaus ir efektyvaus e. sveikatos plėtros strateginio valdymo ir priežiūros mechanizmo stoka didina riziką, kad e. sveikatos plėtros priemonės neatitiks sveikatos priežiūros įstaigų realių veiklos poreikių, o lėšos IS plėtrai bus naudojamos neefektyviai ir neturint aiškiai suformuluotų tikslų.
26 2010 metais e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programoje pateikta Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė.
Plėtojant e. sveikatos sistemą, stiprioji pusė tai, kad gydymo įstaigos turi galimybę pačios planuoti savo išlaidas. Lietuva turi gerą patirtį plėtojant ir kuriant IS, kurias gali pritaikyti sveikatos priežiūros sektoriuje.
Plėtros programoje taip pat išskiriama sistemos kūrimo silpnoji pusė. Teigiama, kad nėra aiškiai reglamentuotas e. sveikatos duomenų ir dokumentų tvarkymas, formatas ir struktūra.
Tolimesnei e. sveikatos paslaugų plėtrai Lietuva turėjo galimybę gauti finansinę paramą iš ES struktūrinių fondų. Taip pat buvo galimybė sumažinti SPĮ veiklos sąnaudas diegiant IS ir naudojant IT infrastruktūros sprendimus, perimant kitų ES šalių patirtį e. sveikatos teisinio ir metodinio reglamentavimo srityje.
E. sveikatos sistemos kūrimo grėsmės susijusios su neefektyviai paskirstytomis lėšomis. Ši grėsmė kilo dėl galimai mažai koordinuojamo e. sveikatos projektų įgyvendinimo, neapibrėžtos padėties dėl ES ir valstybės finansavimo po 2013 metų, besidubliuojančių e. paslaugų plėtros iniciatyvų. Dėl galimo SPĮ pajamų sumažėjimo galėjo atsirasti pasipriešinimas įgyvendinant e. sveikatos paslaugų projektus. Teisinio reguliavimo ir metodinio reglamentavimo sistemos diegimui ir naudojimui stoka, turėjo neigiamos įtakos e. sveikatos sprendimų kūrimui (3).
27 3.2 lentelė. E. sveikatos sistemos stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė
Žmogiškieji ir organizaciniai ištekliai (3)
Stiprybės Silpnybės
Sveikatos priežiūros įstaigos aktyviai siekia įgyvendinti ir diegia e. sveikatos sprendimus.
Nepakanka organizacinių išteklių ir tinkamos organizacinės struktūros e. sveikatos
programai vykdyti ir valdyti.
Nėra aiškiai numatytas e. sveikatos sprendimų įgyvendinimo kokybės užtikrinimo mechanizmas panaudojant nepriklausomą
veiklos ir informacinių technologijų reikalavimų suformavimą, techninę priežiūrą,
techninę pagalbą įstaigoms, vykdančioms e. sveikatos projektus.
Atskirose sveikatos priežiūros įstaigose ir SAM bei institucijose prie SAM yra sunku
pritraukti ir išlaikyti e. sveikatos srities kompetenciją/ kompetentingus darbuotojus.
Galimybės Grėsmės
Galimybė kelti žmogiškųjų išteklių kompetenciją, pasinaudojant įvairiomis valstybės ir ES siūlomomis programomis ir
finansavimu.
Atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir turimus rezultatus yra galimybė sukurti tinkamiausią
organizacinį darinį e. sveikatos programos įgyvendinimui bei centrinės infrastruktūros
plėtrai valdyti.
Esant ribotiems ištekliams galimos naujoviškos bendradarbiavimo su privačiuoju
sektoriumi galimybės diegiant e. sveikatos sprendimus ir infrastruktūrą (pvz., sprendimų
ir infrastruktūros nuoma, koncesija ir pan.).
Plati e. sveikatos plėtros vizija be realistiško įgyvendinimo plano (neįvertinus realių žmogiškųjų išteklių galimybių tiek sveikatos
sektoriuje, tiek už jo ribų Lietuvoje), gali trukdyti sėkmingam e. sveikatos programos
įgyvendinimui.
E. sveikatos sistemos žmogiškųjų ir organizacinių išteklių stiprioji pusė ta, kad SPĮ aktyviai siekė įgyvendinti ir diegti e. sveikatos sprendimus.
28 Tačiau, tarp silpnųjų pusių išskiriamas nepakankamas organizacinių išteklių ir organizacinės struktūros programai vykdymas ir valdymas. Taip pat, įstaigomsvykdančioms e. sveikatos projektus nebuvo aiškiai numatytas e. sveikatos sprendimų įgyvendinimo kokybės užtikrinimo mechanizmas panaudojant nepriklausomą veiklos ir IT reikalavimų suformavimą, techninę priežiūrą ir pagalbą. SPĮ, SAM ir institucijoms prie SAM buvo sunku pritraukti ir išlaikyti kompetentingus darbuotojus e. sveikatos srityje.
Kuriant sistemą, buvo pasilikta galimybė bendradarbiavimui su privačiuoju sektoriumi, kelti žmogiškųjų išteklių kompetenciją, pasinaudojant ES siūlomomis programomis ir finansavimu. Taip pat, iš turimos patirties sukurti tinkamiausią organizacinį darinį e. sveikatos programos įgyvendinimui bei centrinės infrastruktūros plėtrai valdyti.
Apibendrinimas
Lietuvoje e. sveikatos sistemos įgyvendinimas buvo vykdomas 3 etapais (NESS -1, NESS – 2, NESS – 3). NESS projektams įgyvendinti buvo panaudotos lėšos iš Pasaulio banko, ES struktūrinių fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, SAM investicinių programų ir SPĮ. NESS kūrimo pagrindas buvo nustatytas vadovaujantis Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių planu. Svarbiausi dokumentai reglamentuojantys e. sveikatos sistemą: 2002 metais patvirtinta Informacinės sveikatos sistemos plėtros programa, 2004 metais patvirtinti valstybės IS kūrimo metodiniai dokumentai.
2005 metais sudaryta sutartis su pasauline IT sprendimų kompanija UAB „Hawlett - Packard“ dėl NESS - I etapo kūrimo. “ Pagal sutartį turėjo sukurti pagrindinę NESS dalį - branduolį.Pirmame etape (2004–2006 m.) įgyvendinama NESS neveikė pilna apimtimi, nebuvo sukurta teisinė bazė. Ness kūrimui buvo išleista 4,9 mln. eurų.
2006 metais ministerija pradėjo įgyvendinti projektą, kurio metu turėjo būti sukurta 11 NESS funkcijų ir trijų regionų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) SPĮ vidaus procesų automatizavimo e. sveikatos sistemos.2007 metais SAM pasirašė sutartį su UAB „Etnomedijos Intercentras“, dėl pilotinio nacionalinio lygmens 11 funkcijų e. sveikatos IS sukūrimo ir įdiegimo (NESS –II). Tačiau dėl teismo proceso projektas nutrūko. Šiame etape buvo išleista 5,3 mln. eurų.
2007 metais patvirtinta Lietuvos e. sveikatos sistemos 2007–2015 metų plėtros strategija. 2009 metais pradėta plėtoti NESS – III etapas. Šio etapo metu, buvo vykdoma asmens SPĮ IS plėtra ir integravimas į NESS.
29
4. LIETUVOS E. SVEIKATOS SISTEMOS 2009-2015 METŲ PLĖTROS
PROGRAMA
2010 metais vasario 22 d LR sveikatos apsaugos ministras patvirtinto E. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programą (43). Programa parengta įgyvendinant Lietuvos sveikatos programą, patvirtintą LR Seimo 1998 metais liepos 3 d., Lietuvos e. sveikatos 2007–2015 metų strategiją, patvirtintą LR sveikatos apsaugos ministro 2007 metais spalio 9 d. ir kitus LR teisės aktus. Ši Programa parengta siekiant subalansuoti esamas ir naujai atsirandančias informacinių ir ryšių technologijų diegimo galimybes, nacionalines bei globalias tendencijas, artimiausio ir tolimesnio laikotarpio sveikatos apsaugos reikmes taip, kad būtų užtikrinta evoliucinė Lietuvos e. sveikatos sistemos plėtra, nuosekliai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (43).
4.1. E. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos tikslai ir uždaviniai Pagrindiniai programos tikslai, plėtoti e sveikatos paslaugas gyventojams, pacientams, specialistams ir įstaigoms. Tikslams įgyvendinti buvo iškelti uždaviniai, kurie buvo siejami su e. sveikatos plėtra ir IS diegimu, plėtra ir integravimu į ESPBI (4.1 pav.).
4.1 pav. E. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos tikslai ir uždaviniai (3) Gerinti e. sveikatos dalyvių žinias
ir gebėjimus, padėti jiems naudojant e. sveikatos priemones
ir užtikrinti informavimą apie e. sveikatos priemonių naudojimą Sveikatos priežiūros įstaigų
informacinių sistemų diegimas, plėtra ir integravimas į e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūrą Medicininių vaizdų valdymo ir telemedicinos priemonių diegimas Plėsti e. sveikatą ją orientuojant į gyventoją, jo sveikatą, teikiant jam tiesiogines
ir netiesiogines (per sveikatos specialistus)
paslaugas
Plėtoti e. sveikatos paslaugas specialistams ir įstaigoms Plėtoti e. sveikatos paslaugas
gyventojams ir pacientams
Programos tikslai ir uždaviniai
Valdymo, statistikos ir atsiskaitymo ataskaitų, analizės priemonių diegimas Klinikinių sprendimų palaikymo priemonių diegimas
30 Programoje iškelti tikslai orientuoti į gydytojus, pacientus, sveikatos priežiūros specialistus bei įstaigas. Tikslams įgyvendinti iškelti uždaviniai, kuriais siekiama diegti sveikatos priežiūros įstaigų IS, medicininių vaizdų valdymą, gerinti sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumą.
SAM 2010 metais iš esmės peržiūrėjo e. sveikatos plėtros prioritetus ir e. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programoje numatė e. sveikatos sistemos tobulinimo priemones. Daugiausiai dėmesio skiriama e. recepto, išankstinės pacientų registracijos, ESI sukūrimui ir įdiegimui. SAM planavo įteisinti turimą sistemą (NESS), ją tobulinti ir plėtoti. Tačiau nevykdė valstybės kontrolieriaus sprendimo ir 2010 metais patvirtintuose e. sveikatos strateginiuose dokumentuose numatė kurti e. sveikatos sistemą kitu pavadinimu ir išplėtotomis funkcijomis: e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (ESPBI IS) (44).
2010 metais birželio 18 d. įsakymu Nr. V-570 patvirtintas E. sveikatos sistemos 2009-2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas. Pagal priemonių planą buvo inicijuoti Lietuvoje vykdomi 29 e. sveikatos sistemos plėtros projektai – 16 nacionalinių projektų ir 13 regioninių, kurie finansuojami iš ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšomis (45).
16 nacionalinių projektų:
1. 3 SAM vykdomi nacionaliniai projektai: ESPBI, elektroninės paslaugos "E. receptas" plėtra, Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų IS ir jos pagrindu teikiamų elektroninių paslaugų sukūrimas (MedVAIS) (34);
2. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VŠĮ Kauno klinikos vykdomi 2 projektai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės IS plėtra. Telemedicinos taikymas Vakarų Lietuvos kardiologijai;
3. VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė: Kauno klinikinės ligoninės pacientų klinikinės informacijos ir medicininių veiklos procesų valdymo e. paslaugų ir priemonių diegimas;
4. Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos vykdomi 3 projektai: išankstinės pacientų registracijos sistemos plėtra, nacionalinė klinikinių sprendimų palaikymo sistema, e. sveikatos paslaugų plėtra Santariškių medicinos miestelio SPĮ (SANTA-HIS plėtra);
5. VŠĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė: e. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas VŠĮ Vilniaus universitetinėje ir psichiatrijos ligoninėje, taip pat Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje;
6. VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika: e. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas viešosiose įstaigose Vilniau universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ir VŠĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje;
7. VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė: e. sveikatos paslaugų plėtra VŠĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninėje;
31 8. VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė: e. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas VšĮ Respublikinėje Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos ir Kauno ligoninėse;
9. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos: Sveikatos priežiūros specialistų bei sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo e. paslaugos;
10. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos: Licencijų farmacinei veiklai išdavimo ir vaistinių preparatų informacijos teikimo viešosios e. paslaugos;
11. Lietuvos medicinos biblioteka: Vieningo medicininių terminų klasifikatoriaus sukūrimas kokybiškų e. paslaugų plėtrai sveikatos priežiūros įstaigose.
13 kitų įstaigų vykdomų regioninių projektų: VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Tauragės ligoninė, Rokiškio r. ligoninė, Utenos, Radviliškio, Jonavos ligoninės. VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos, Marijampolės, Regioninė Telšių, Elektrėnų ligoninės. VŠĮ Šeškinės, Centro ir Kauno Šilainių poliklinika (46,47).
13 regioninių projektų, kuriuos įgyvendina SPĮ, kuriamos regioniniu pagrindu sujungtos SPĮ IS. Projektų įgyvendinimo pabaiga buvo suplanuota 2015 metais rugpjūčio 31 d. (45,48).
2010 metais gruodžio 15 d. LR Vyriausybės pasitarimo protokolu Nr. 85 pritariama nuostatai, jog Registrų centras būtų paskirtas e. sveikatos sistemos tvarkytoju (7).
2011 metais kovo 28 d. patvirtintas e. sveikatos sistemos funkcinės, techninės ir programinės įrangos architektūros modelis. Jis skirtas užtikrinti optimalią e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programoje numatytą e. sveikatos sistemos plėtrą bei visų e. sveikatos sistemos priemonių, numatytų e. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane suderinamumą nacionaliniu mastu (5).
LR seimas 2011 metais birželio 7 d. priėmė Sveikatos sistemos įstatymo pataisą. Tai vienas iš pagrindinių įstatymų, kuriame e. sveikatos sistema reglamentuojama III skyriuje. Tam skirtas atskiras 13 straipsnis LR e. sveikatos sistemos valdymas. Įstatymo pataisa numatyta e. sveikatos sistemos sąvoka – tai priemonių, skirtų sveikatinimo veiklai, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas, visuma. Iki šios sveikatos sistemos pataisos teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių e. sveikatos sistemą ir sveikatos duomenų tvarkymą elektroniniu būdu, Lietuvoje nebuvo (33). Dokumente teigiama, kad e. sveikatos sistemos įgyvendinimą koordinuoja ir prižiūri SAM, įgyvendinant LR e. sveikatos sistemos priemones, steigiama valstybės ESPBI. Šios IS valdytoja yra SAM. Valstybės ESPBI IS nuostatus tvirtina ir tvarkytojus skiria Vyriausybė. Tai reiškia, kad įstatymu įtvirtintas centralizuotas e. sveikatos modelis, o Vyriausybei pavedama nustatyti detalias tokio modelio sąlygas (2). Įstatyme įtvirtintas teisinis pagrindas e. sveikatos sistemos sveikatos
