KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA
LAURA ALZBERGIENĖ
3-7 metų vaikų mitybos ypatumai ir jų įtaka sveikatai Vilniaus miesto darželiuose
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS (Visuomenės sveikata: sveikatos ekologija)
Mokslinis vadovas: habil. dr., prof. Vytautas Obelenis
KAUNAS 2006
TURINYS
I. SANTRUMPOS IR PAGRINDINIŲ TERMINŲ PAAIŠKINIMAS...3
II. SANTRAUKA………....4
III. SUMMARY...6
IV. ĮVADAS……….………...8
4.1. Darbo tikslas ir uždaviniai……..………...8
V. LITERATŪROS APŽVALGA….………...9
5.1. Subalansuota racionali mityba ir jos reikšmė vaiko organizmui……….…………...9
5.2. Vitaminų reikšmė vaikų sveikatai...………...12
5.3. Vaikų mitybos organizavimas……….…………...14
5.4. Netinkamos mitybos pasekmės…...16
5.5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų nuovargis...……...20
5.5.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas...21
5.5.2. Darželinio amžiaus vaikų dienos režimas...21
VI. METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS…….………...24
VII. DARBO REZULTATAI……….…...26
7.1. Mitybos planavimas..…...26
7.2. Tiekimo organizavimas………...27
7.3. Mitybos kontrolė…....…...28
7.4. Auklėtojoms pateiktos anketos analizė...29
7.4.1. Aprašomoji statistika...29
7.4.2. Maisto kokybė...30
7.4.3. Mitybos ypatumai darželiuose...31
7.5. Tėvams pateiktos anketos analizė...41
7.5.1. Aprašomoji statistika...41
7.5.2. Mitybos ypatumai šeimoje...42
7.5.3. Mityba darželiuose – tėvų nuomonė...45
7.5.4. Vaikų sveikata...48
VII. REZULTATŲ APTARIMAS...52
IX. IŠVADOS.……….………...……..………....55
X. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS………...………...56
XI. LITERATŪRA………..………..…...….57
I. SANTRUMPOS IR PAGRINDINIŲ TERMINŲ PAAIŠKINIMAS
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija VSC – Visuomenės sveikatos centras MN – medicinos norma
HN – higienos norma
UAB – uždaroji akcinė bendrovė g – gramai m – metai Kcal – kilokalorijos Kj – kilodžiauliai R – riebalai B – baltymai A – angliavandeniai
II. SANTRAUKA
Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija)
3-7 METŲ VAIKŲ MITYBOS YPATUMAI IR JŲ ĮTAKA SVEIKATAI VILNIAUS MIESTO DARŽELIUOSE
Laura Alzbergienė
Mokslinis vadovas: habil. dr., prof. Vytautas Obelenis
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2006. 79 p.
Raktiniai žodžiai: mityba, vaikų darželiai, vaikų sveikata.
Sveikata – tai didžiausias mūsų turtas. Ji pati savaime neateina, todėl reikalauja mūsų valios pastangų, žinių apie sveiką mitybą ir jos taikymą, tėvelių ir pedagogų rūpesčio prižiūrint vaikus. Esant nepilnavertei mitybai vaikas gali sunegaluoti ir susirgti įvairiomis ligomis. Darželiuose vaikai praleidžia didžiąją dalį dienos. Todėl šiam darbui atlikti buvo pasirinktos Vilniaus miesto ikimokyklinės ugdymo įstaigos.
Darbo tikslas. Ištirti Vilniaus miesto darželius lankančių vaikų mitybos ypatumus ir pasiūlyti galimas priemones jos korekcijai.
Darbo uždaviniai. Įvertinti maisto sudėtį ir mitybos racionalumą, įvertinti tėvų nuomonę apie vaikų mitybą darželiuose, išanalizuoti su kokiomis problemomis susiduriama darželyje organizuojant vaikų maitinimąsi, pasiūlyti vaikų mitybos gerinimo būdus.
Tyrimo metodika. Tyrimo objektu buvo pasirinkti dešimt Vilniaus miesto lopšelių-darželių, atsitiktinės atrankos būdu. Visuose darželiuose buvo dirbama pagal tradicinę ugdymo sistemą.
Kokybiniam tyrimas buvo atliekamas sudaryto klausimyno pagalba. Į klausimus atsakė tų darželių auklėtojos kartu su slaugytoja/dietologe. Anketos, skirtos tėveliams, po pokalbio su darželių darbuotojais buvo paliekamos darželio grupėse (3-7 metų vaikų amžiaus) dirbančioms auklėtojoms. Jos jau buvo informuotos apie darželyje vykdomą apklausą ir jų buvo paprašyta iškilus neaiškumams padėti darželį lankančių vaikų tėvams užpildyti anketas. Į anketos klausimus sutiko atsakyti 226 vaikų tėveliai (tėtis arba mama).
Anketinės apklausos duomenų analizei naudota SPSS (Statistical Package for Social Science) statistinio paketo, 13.0 versijos programa.
Rezultatai. Įvertinus visų 10 ties darželių valgiaraščius, nustatyta, kad maisto medžiagos neatitinka normos idealiai, tačiau nuokrypis nėra labai žymus ir mano nuomone jis neturi didelės įtakos.
Šio tyrimo metu buvo nagrinėjami mitybos organizavimo principai. Tėvų apklausa parodė, kaip jie vertina savo vaikų maitinimąsi jų lankomuose ikimokyklinėse ugdymo įstaigose: didžioji dauguma - 155 tėvai yra patenkinti vaikų mityba darželiuose, 64 tėvai yra dalinai patenkinti vaikų mityba darželiuose, o 7 vaikų tėvų – nepatenkinti.
Atlikus problemų, su kuriomis yra susiduriama organizuojant vaikų maitinimąsi, analizę, nustatyta, kad auklėtojai susiduria su įvairiausiomis problemomis. Dažniausiai (38%) pasitaikanti problema buvo ta, kad vaikai mėgsta skirtingus patiekalus, todėl labai sunku yra sudaryti valgiaraštį, kuris tiktų visiems vaikams. Nemaža dalis (17%) auklėtojų teigė, kad į darželius yra pristatomi nekokybiški produktai, ypatingai vaisiai ir daržovės. Neigiamos įtakos maitinimo organizavimui daro ir tai, jog produktų bei maisto pristatymas vėluoja (4%), pristatomi maisto produktai brangūs (3%), vaikai mažai valgo (4%), alergiški vaikai (3%).
Šeimose gana paplitęs sveikos mitybos principų laikymasis. Dauguma tėvelių turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, todėl daug dėmesio skiria vaikų sveikatai ir pilnavertei jų mitybai. Darbo pabaigoje pateikiama praktinių rekomendacijų.
Išvados. Maisto sudėtis ir racionalumas atitinka normas arba labai nežymiai skiriasi nuo fiziologinės normos. Didžioji dauguma tėvų yra patenkinti vaikų mityba darželiuose. Įvertinta, kad auklėtojos susiduria su įvairiomis problemomis organizuojant vaikų maitinimąsi. Šeimos
III. SUMMARY Public health (Health ecology)
3-7 years old childrens’ nutrition peculiarity and it’s influence on health in childrengardens of vilnius city
Laura Alzbergienė
Supervisor: habil. dr., prof., Vytautas Obelenis,
Department of Work and Environment, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2006. 79 p.
Key words: nutrition, childrengarden, health of children.
Health is the biggest our wealth. It doesn't come by itself. So it requires a lot of our knowledge about healthy nutrition and its benefits. Also it is important the care of both – parents and educationalists working with children. When nutrition is inadequate, child may feel bad and get sick of different diseases. Most part of the day children spend in the childrengarden. Therefore for the exploratory work were chosen preschool education institutions of Vilnius city.
Aim of the study. Find out the nutrition peculiarity of children attending childrengardens of Vilnius city and suggest possible means for the correction.
Methods. For the object of the analysis occasionally were chosen 10 childrengardens of Vilnius city. All childrengardens are working according to the traditional education system.
In order to make a qualitative analysis the questionnaire was prepared. Childrengarden servants together with the nurse/nutritionist answered the questions. The questionnaires devoted to parents were left in childrengarden groups (3-7 years old children). They already were informed about the questioning. Also they were asked to help parents to fill the questionnaires. 226 parents agreed to answer (one of the parents: father or mother).
For the questionnaire analysis the SPSS (Statistical Package for Social Science) was used, 13.0 version program.
Results. Menu of 10 childrengarden were appreciated and estimated that alimentary produkts were not ideal to quota, but this deviation is not so big. In my opinion it doesn‘t play a big role.
Nutrition organization principles were examined during the analysis. The analysis of parents showed however they are satisfied with childrens‘ nutrition in the childrengarden: most part of parents – 155 parents are satisfied, 64 partially, and 7 – were not satisfied.
When the problem analysis is done which is faced with children nutrition, we can estimate the fact that the kindergarteners cope with different kind of problems. Mostly (38%) the biggest problem - that children like different dishes, so it is very difficult to form menu, which would be proper to all children. A fair part (17%) of kindergarteners maintained that products which are supplied to preschools are not qualitiveespecially fruits and vegetable. Negative influences for feeding organization do following parameters: products’ and foods’ delivery is late (4%); products which are delivered are very expensive (3%); children eat only a little (4%); children are allergic (3 %).
Healthy nutrition rules are common enough in the families. The biggest part of parents has the high education background, so they pay a lot of attention to children health and complete nutrition. At the end of this work some practical recommendations are given.
Conclusions. The alimentary constitution and rationality accord to physiological ration. The most part of parents are satisfied with childrens‘ nutrition in the childrengarden. The fact that the kindergarteners cope with different kind of problems was estimated. Healthy nutrition rules are common enough in families.
IV. ĮVADAS
Sveikata – tai didžiausias mūsų turtas. Ji pati savaime neateina, todėl reikalauja mūsų valios pastangų, žinių apie sveiką mitybą ir jos taikymą, tėvelių ir pedagogų rūpesčio prižiūrint vaikus. Esant nepilnavertei mitybai žmogus gali sunegaluoti ir susirgti įvairiomis ligomis. Visuomenė vis daugiau domisi mityba, jos poveikiu sveikatai. Beveik visuose laikraščiuose ar žurnaluose galima rasti patarimų, kaip sveikai maitintis. Pilnavertė mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų. Sveika ir visavertė mityba daro poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui.
Vaikai – tai mūsų džiaugsmas ir pasididžiavimas. Kuomet vaikas yra sveikas, tai jis būna geros nuotaikos, darbingas, žvalus ir reiklus. Į vaikų sveikatos veiklą žiūrima kaip į kompleksą priemonių: sveikatos priežiūros, ekonominių veiksnių, sveikatos ugdymo, sveikatai palankios aplinkos sudarymą. Todėl visuomenės sveikatos priežiūros strategija grindžiama priemonėmis, skirtomis sveikatos rizikos veiksniams kontroliuoti bei šalinti.
Pakeisti mitybos įpročius nelengva. Įvairių šalių patirtis rodo, kad nuolat aiškinant žmonėms mitybos svarbą sveikatai ir mokant juos sveikai maitintis, visuomenės mityba keičiasi, jos sveikata gerėja.
Šiuolaikinėje visuomenėje darbingi tėveliai veda savo vaikučius į darželius. Ten vaikai praleidžia didžiąją dalį dienos. Didžiuosiuose miestuose dėl intensyvaus gyvenimo tempo moterys, turinčios vaikus, neaukoja karjeros dėl savo šeimų ir savo atžalas patiki ugdyti darželių auklėtojoms. Todėl šiam darbui atlikti buvo pasirinkti vieno didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ikimokyklinės ugdymo įstaigos.
4.1. Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas:
Ištirti Vilniaus miesto darželius lankančių vaikų mitybos ypatumus ir pasiūlyti galimas priemones jos korekcijai.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti ir įvertinti maisto sudėtį ir mitybos racionalumą. 2. Įvertinti tėvų nuomonę apie jų vaikų mitybą darželiuose.
3. Išanalizuoti su kokiomis problemomis susiduriama darželyje organizuojant vaikų maitinimąsi.
V. LITERATŪROS APŽVALGA
5.1. Subalansuota racionali mityba ir jos reikšmė vaiko organizmui
Mityba – vienas pagrindinių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos žmogaus sveikatai. Jei mes savo vaikus sveikai maitintumėme, tai išvengtume daugelio ligų, o vaikai būdami sveikesni ir ilgiau gyventų. Deja, daugumos žmonių mitybą ir maisto pasirinkimą lemia socialiniai, ekonominiai, klimatiniai, geografiniai veiksniai, asmeniniai įpročiai ir pomėgiai, nei rūpestis savo sveikata [20].
Mitybos įpročiai yra daugiau nei apsirūpinimas maisto medžiagomis. Jie parodo, kas mes tokie esame, kaip bendraujame ir kaip jaučiamės. Mitybos įpročiai – tai tradicijų ir kultūros bei šeimos istorijos dalis [48]. Todėl juos gana sunku keisti.
Sveika mityba sąlygoja harmoningą vaikų augimą, protinį ir fizinį brendimą, darbingumą, sugebėjimą mokytis.Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą, mažina atsparumą ligoms [20].
Maistas - vienintelis, su kuriuo vaikas gauna plastines medžiagas ir energiją, kadangi būtina intensyviai medžiagų apykaitai, daugumos organų ir organizmo sistemų formavimuisi, brendimui ir funkciją tobulėjimui [43]. Kad tenkintų šiuos poreikius, maistas turi visiškai atitikti ne tik augančio organizmo fiziologinius poreikius, bet ir jo galimybes. Todėl maisto racionai turi būti sudaromi iš įvairių ir lengvai virškinamų produktų, o jų apdorojimo būdai parenkami tokie, kad kuo mažiau nukentėtų apdorojamo produkto maistinė vertė, kad susidarę nauji junginiai per daug nedirgintų virškinimo sistemos.
Racionali mityba yra tokia, kai žmogus gauna visų jam reikalingą medžiagų ir tokiais kiekiais, kurie geriausiai pasisavinami ir patenkina organizmo poreikius. Tinkamai organizuota mityba turėtą būti nuosaiki, įvairi, subalansuota, reguliari [58].
Vaiko organizmas, palyginus su suaugusiojo, ypač greitai keičiasi. Per pirmuosius gyvenimo metus kūdikio kūno masė beveik patrigubėja, vaikas paauga vidutiniškai 27 cm. Žindymas, antroje metų pusėje papildytas kai kuriais maisto produktais, geriausiai patenkina kūdikio mitybos poreikius [20]. Antraisiais vaiko gyvenimo metais augimas sulėtėja, todėl sumažėja energijos poreikis ir vaiko apetitas. Be to atsiranda noras būti savarankišku ir pačiam priimti sprendimus, pavyzdžiui, pasirinkti maistą. Tėvai labai rūpinasi ir pyksta, kad vaikas nevalgo to, kas jam yra
pagaminta. Ypač dažnai atsisakoma daržovių. Negalima bausti ir versti mažylį valgyti, tačiau vaikas turi gauti jam reikalingas maisto medžiagas ir būtiną energijos kiekį (žr. "Maisto medžiagų normos vaikams") [25].
Amžius Baltymai, g Riebalai, g Angliavan- Paros raciono energetinė metais Iš viso gyvuliniai Iš viso augaliniai deniai, g vertė, kcal
1 - 3 45 37 50 5 193 1400
4-6 55 44 60 10 235 1700
Labai svarbu vaikų maisto racione baltymų, riebalų bei angliavandenių kiekių santykis, kuris turėtų būti 1:1:4. Netinkamai sudarius produktų rinkinį, pakitus šiam santykiui, sutrinka medžiagą apykaitos procesai. Jei maiste per daug riebalų, sutrinka virškinimas, blogiau skiriasi skrandžio sultys, maistas per ilgai užsibūna skrandyje. Jeigu vaikas gauna per daug angliavandenių, pakinta organizmo audiniai, juose kaupiasi vandens perteklius [27, 58].
Maistas be vandens – valgant neįmanoma nevartoti vandens. Vanduo padeda palaikyti druskų apykaitą, lengvina virškinimą, atskiedžia šalinamus iš organizmo produktus. Per vandenį gaunama daug mineralinių medžiagų ir mikroelementų (pvz., fluoro). Dalis vandens gaunama per maisto produktus [16].
Maisto šaltiniai, sudarantys sveikos mitybos pagrindą vaikystėje, kinta. 3-4 metų vaikas, palyginti su kūdikiu, suvalgo mažiau, nes šiame amžiuje sulėtėja augimo ir vystymosi tempas. Prie naujo maisto vaiką tenka pratinti kantriai ir atkakliai. Apie gerą (racionalią) vaikų mitybą netiesiogiai galima spręsti iš šių požymių: vaikų plaukai blizga, tvirtų šaknų, veidas normalus, limfinės liaukos nepadidėjusios, oda lygi, glotni, stipri, natūralios spalvos, nagai tvirti, ryškiai rožinės spalvos, lūpos lygios, natūralios spalvos, akys gyvos, vyzdys lengvai prisitaiko prie tamsos, liežuvis raudonas, šiurkštus, gruoblėtas, dantys sveiki, dantenos stiprios; vaikai judrūs, rūpestingi, atidūs, mandagūs, linksmi, gyvi; širdies darbas, pulsas ir kraujospūdis nepakitę, virškinimas ir refleksai (bei psichologinis išsivystymas) normalūs, raumenų tonusas geras, ilgieji kaulai tiesūs, patraukli išvaizda [2]. Jei paaiškėja, jog vaikui stinga kokios nors maisto grupės produktų, siūloma jų duoti tuomet, kai vaikas alkanas. Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui įprasti prie naujo maisto. Pavyzdžiui, „Ko norėsi desertui: obuolio ar slyvos?“ Klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius [19].
Kadangi daug televizijos ir kitokių reklamų siūlo maistą, kuris nėra labai vertingas, reikėtų ugdyti vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui. Užkandžiavimas turėtų būti apgalvotas, patiekalai – vertingi maistiniu požiūriu, valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą. Užkandžius prieš pietus turėtų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas. Sultys dažnai tampa pagrindiniu ikimokyklinio amžiaus vaikų gėrimu. Jos neturėtų būti labai saldžios. Sultimis nereikėtų keisti pieno. Ikimokyklinukas turėtų išgerti ne daugiau nei 460 ml sulčių per dieną.
Skatindami arba norėdami pagirti vaiką neturėtumėme atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlykime skanių, sultingų vaisių, išvaizdžiai paruoštų daržovių. Taip ugdytume vaiko palankumą šiai sveiko maisto grupei. Geros mitybos įpročiai, įgyti ikimokykliniame amžiuje, užtikrins tinkamą mitybą visą gyvenimą [19].
Sudarinėjant maisto racionus labai svarbu sureguliuoti baltymų kiekį. Žmogaus organizmas geba trūkstamą riebalų kiekį papildyti angliavandeniais, kuriuos gauna su maistu. Tačiau baltymų negalima pakeisti jokia kita medžiaga, nes į baltymų molekulę įeina azotas, o nei riebaluose, nei angliavandeniuose jo nėra. Trūkstant maiste riebalų, mažėja augančio organizmo imuninis reaktyvumas, lėtėja plastiniai procesai, nes dažniausiai kartu stokoja ir vitaminų (A ir D), polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, ypač linolio rūgšties. Nepageidautinas vaikų organizmui ir per didelis riebalų kiekis, kuris sutrikdo medžiagų apykaitą ir virškinimą, blogiau sunaudojami baltymai [2].
Iš maisto angliavandenių didžiausią biologinę vertę turi polisacharidai – krakmolas ir glikogenas; disacharidai – sacharozė, laktozė, tregalozė, maltozė, izomaltozė. Tik nedidelė maisto angliavandenių dalis tenka monosacharidams (gliukozė, fruktozė, pentozės ir kt.). Monosacharidų kiekis maiste gali padidėti po kulinarinio maisto apdorojimo. Angliavandeniai yra labiausiai paplitusi maisto medžiaga. Jai oksiduojantis, organizme susidaro pagrindinis energijos kiekis, kurio reikia gyvybinėms funkcijoms palaikyti, pvz. membranoms (glikoproteinai) [22].
Tokio maisto produkto, kuris savo sudėtimi visiškai patenkintų vaiko organizmo poreikius netgi nėra. Todėl vienas iš kriterijų sudarant racionus - parinkti maisto produktus taip, kad jie papildytų vienas kitą ir bendra jo energinė vertė atitiktų rekomendacijas [25]. Be to, šiuo metu nustatyta, kad maiste turėtų būti ir pakankamai maisto skaidulų. Šios medžiagos pripildo skrandį, žarnyną, padeda sukelti sotumo jausmą, bet žmogaus virškinimo sistemoje mažai skaidomos, mažai pasisavinamas, todėl kraujas neperkraunamas riebalais ir angliavandeniais. Jos reikalingos geram žarnyno darbui. Tai daržovių ir vaisių ląsteliena. Jų maiste neturi trūkti. Esama įvairių nuomonių apie vieną ar kitą maisto medžiagą, skatinimą atsisakyti jų arba riboti jų kiekį. Tačiau neracionalu sveikam žmogui atsisakyti kurios nors produktą grupės, ypač vaikams.
5.2. Vitaminų reikšmė vaikų sveikatai
Vitaminai skirstomi į dvi pagrindines grupes: tirpstančius riebaluose (A, D, E, K) ar vandenyje (C, P ir B grupės vitaminai). Būdami daugelio svarbių fermentų sudėtyje, vitaminai dalyvauja energijos, baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje. Trūkstant kurio nors vitamino, sutrinka atitinkamos fermentų sistemos veikla, pakinta medžiagų apykaita, pradeda vystytis hipovitaminozė [2].
Vitaminas A (retinolis)būtinas daugeliui organizmo audinių susidaryti ir normaliai jų būklei palaikyti. Trūkstant šio vitamino, silpnėja akies jautrumas šviesai, todėl žmogus prieblandoje nemato (vištakumas). Dėl sunkių akies pažeidimų galima ir visai apakti. Vitaminas A taip pat būtinas organizmui augti, kaulams ir dantims formuotis, odai, virškinimo ir kvėpavimo organų gleivinėms normaliai veikti, stimuliuoti imuninę sistemą. Šio vitamino perteklius veikia toksiškai: sukelia kepenų ir kaulų pažeidimus, galvos skausmus, vėmimą. Vartojant per daug vitamino nėštumo metu, jis gali sukelti kūdikių apsigimimus. Vitamino A gaunama su gyvuliniais produktais. Daugiausia jo yra kepenyse, žuvies taukuose, pieno produktuose, kiaušinio trynyje. Žmogaus organizme vitaminas A gali būti pagamintas iš provitaminų karotinoidų, iš kurių aktyviausias beta karotinas. Jis veikia organizme kaip antioksidantas. Karotinoidų yra augaliniuose maisto produktuose: morkose, pomidoruose, burokėliuose, vaisiuose ir uogose [2, 7, 27,].
Vitaminas B 1(tiaminas) svarbus medžiagų (angliavandenių, riebalų, alkoholio) apykaitai,
nerviniam impulsui plisti. Vitamino stoka pasireiškia periferinių nervų uždegimu, širdies veiklos sutrikimais, sulėtėjusiais žarnyno judesiais, susilpnėjusia atmintimi dirglumu, galvos skausmais. Tiamino gausu sėlenose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose, ankštiniuose augaluose, riešutuose, mielėse, mėsoje [7].
Vitaminas B 2 (riboflavinas) svarbus amino rūgščių, riebalų rūgščių, angliavandenių
apykaitai, daro įtaką augimui, akies veiklai. Trūkstant vitamino mažėja kaulų čiulpų, kepenų ląstelių, limfmazgių aktyvumas, pradeda atrofuotis smegenų ląstelės, silpnėja rega, blogėja geležies įsisavinimas, trūkinėja lūpų kampučiai, lūžinėja nagai. Riboflavinas gaunamas su mėsa, kepenimis, pieno produktais, mielėmis [7].
Vitaminas PP (niacinas) yra svarbus energijos apykaitos procesams, centrinės nervų sistemos veiklai, veikia kraujo apykaitą praplėsdamas arterioles ir kapiliarus. Trūkstant niacino susergama pelagra. Niacino yra tam tikruose maisto produktuose: mėsoje, kepenyse, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose [7].
Vitaminas B 6 (piridoksinas) yra svarbus baltymų apykaitai, fermentiniams procesams,
rūgščių, steroidinių hormonų veiklai. Piridoksino daug turi kiaušiniai, žuvis, mėsa, kruopos, ankštiniai augalai, daržovės. Virškinamajame trakte šį vitaminą sintetina žarnyno bakterijos [7].
Vitaminas B12 nukleino rūgščių sintezėje, amino ir riebalų rūgščių apykaitoje. Jis mažina
homocisteino, kuris laikomas aterosklerozės rizikos veiksniu, perteklių kraujyje. Vitaminas B12 dalyvauja kraujodaros procesuose. Jei su maistu negaunama pakankamai vitamino B12 arba yra sutrikęs jo pasisavinimas, susergama piktybine mažakraujyste. Vitamino gali trūkti vegetarams, nes jo yra gyvuliniuose produktuose: kepenyse, mėsoje, žuvyje, pieno produktuose, kiaušiniuose [7].
Folio rūgštis būtina nukleino rūgščių ir baltymų sintezei, todėl labai svarbi augimo ir raidos procesams. Jei nėščiai moteriai trūksta folinės rūgšties, nesuauga vaisiaus stuburas, todėl gimdymo metu sužalojamos vaisiaus stuburo smegenys. Folio rūgštis dalyvauja gaminant hemoglobiną, eritrocitus, leukocitus ir trombocitus, todėl jos stoka gali būti mažakraujystės priežastimi. Folio rūgštis mažina homocisteino kiekį kraujyje, apsaugodama nuo aterosklerozės atsiradimo. Šio vitamino daug turi kepenys, žalios lapinės daržovės, ankštiniai augalai, riešutai, rupaus malimo grūdiniai produktai, kiaušiniai [7].
Vitaminas C (askorbo rūgštis) yra antioksidantas, jis redukuoja oksiduotus fermentus, mažina laisvųjų radikalų. Vitaminas labai svarbus baltymų sintezei, dalyvauja susidarant kolagenui, nuo kurio priklauso kraujagyslių sienelių pralaidumas. Jis skatina audinių atsikūrimą, atsinaujinimą, gerina organizmo atsparumą infekcijai. Vitaminas C būtinas endokrininių liaukų veiklai, kortikosteroidų, skydliaukės hormonų sintezei. Jis dalyvauja susidarant tulžies rūgštims, lipidų apykaitoje, apsaugo nuo aterosklerozės. Trūkstant vitamino C, greitai nuvargstama, mažėja darbingumas, atsparumas tam tikroms ligoms, kraujuoja dantenos ir kt. Daugiausia vitamino C turi daržovės, vaisiuose (ypač citrusiniai), uogos [7].
Vitaminas D svarbus kalcio ir fosforo druskų apykaitai ir kaulėjimo procesams. Jis skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno į kraują bei didina fosforo reabsorbciją inkstų kanalėliuose. Trūkstant vitamino D susergama rachitu. Vitamino perteklius irgi žalingas. Esant hipervitaminozei, kaulų kalcis ir jo druskos kaupiasi audiniuose: kraujagyslių sienelėse, inkstuose, širdies raumenyje ir kitur. Vitamino D gaunama su žuvų taukais, kiaušiniais, kepenimis, pieno produktais. Veikiant ultravioletiniams spinduliams, vitaminas gaminamas žmogaus odoje [7, 27].
Vitaminui E (tokoferoliui)būdingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją. Tuo jis svarbus ląstelių membranoms ir subląstelinėms struktūroms normaliai funkcionuoti. Mažindamas laisvųjų radikalų kiekį, jis apsaugo nuo vėžio, išeminės širdies ligos. Vitaminas E veikia kraujo krešumo sistemą, dauginimąsi, medžiagų apykaitą. Daugiausia jo yra aliejuose, kiaušinio trynyje, kepenyse, dygstančiuose grūduose, rupaus malimo grūdiniuose produktuose [7, 27].
Vitaminas K dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose. Trūkstant vitamino lėtėja kraujo krešėjimas. Vitaminas K skatina raumenų veiklą, audinių regeneraciją, didina organizmo atsparumą infekcijoms. Šio vitamino turi kopūstai, lapinės daržovės, kepenys [7, 27].
5.3. Vaikų mitybos organizavimas
Mitybos režimas – tai valgymų skaičius per parą ir kiekybinis maisto paskirstymas atskirų valgymų metu. Mitybos režimą reguliuoja alkis. Alkio jausmas išnyksta po 10-15 minučių nuo valgymo pradžios, kai pirmoji maisto porcija suvirškinama ir pasisavinama. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis [11].
Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono kalorijų, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5–6 valandos.
Nereguliarus valgymas kartą ar du kartus per parą kenkia sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad valgantieji vieną ar du kartus per dieną dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais, negu valgantys reguliariai tris arba keturis kartus per dieną. Rekomenduojama valgyti tris ar keturis kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius (ar pavakarius), pietus, vakarienę. Kiekvieno valgymo metu išsiskiria seilės, skrandžio sultys, tulžies, kasos sultys. Virškinimui labai svarbios sąlyginės – refleksinės reakcijos, seilių išsiskyrimas, įprotis valgyti tuo pačiu laiku [11, 27].
Pateikiama 3-7 metų vaikams rekomenduojamos atskiriems valgymams energinės vertės dalys.
Valgant keturis kartus:
Pusryčiai - 25% energinės vertės; Pietūs - 35% energinės vertės; Pavakariai (priešpiečiai) - 15% energinės vertės; Vakarienė - 25% energinės vertės. Valgant tris kartus:
Pusryčiai - 30% energinės vertės; Pietūs - 40-45% energinės vertės; Vakarienė - 25-30% energinės vertės.
Iki valgymo rekomenduojamas pusvalandžio poilsis. Pastebėta, kad nuvargus dėl fizinio ar emocinio krūvio, gali sumažėti skrandžio sekrecija [29]. Kuomet nebus laikomasi valgymo valandų, vaikas pamažu gali netekti apetito. Tam įtakos turės, jog bus sutrikusi virškinimo liaukų veikla. Tarp valgymų vaikams nerekomenduojama duoti jokių saldumynų, kadangi jų prisisotinęs vaikas nenorės valgyti pagrindinio maisto.
1-7 metų amžiaus vaikams tą patį patiekalą reikėtų duoti ne dažniau kaip kas 6-10 dienų; o garnyrus kaitalioti kasdien. Dienos valgiaraščius sudaryti taip, kad per vieną maitinimą nebūtų duodami labai panašūs patiekalai. Pietums ištisus metus pirmiausia reiktų patiekti šviežių daržovių salotų, o desertui sulčių bei vaisių. Energetinė pietų patiekalo vertė turėtų būti 10-15% didesnė už kitų tos pačios dienos porcijos energetinę vertę. Vaikas pasidaro išrankesnis maistui, atsiranda mėgiamų ir nemėgiamų patiekalų. Maitinimas vienarūšiais produktais organizmui kenkia: sumažėja ne tik vaiko apetitas, bet ir imunitetas, lėčiau auga organizmas, jame esantys organai ir jų sistemos [11, 45].
Maitintis turėtume taip, jog produktų kiekis ir įvairovė aprūpintų organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Kiekvienas maisto produktas nėra nei geras, nei blogas, svarbu jo suvartojimo kiekis [20]. Kasdien turėtume parinkti vaikui maisto produktus iš penkių grupių:
• Duona ir kiti grūdiniai produktai, bulvės; • Vaisiai;
• Daržovės;
• Pienas ir pieno produktai;
• Mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai. Vyresnio vaiko maitinimas.
Tinkama mityba kaip sveikatos pagrindas, turi reikšmę ir tolesnei vaiko raidai, jo darbingumui, taip pat žmogaus gyvenimo trukmei. Mityba turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis maitinimo režimo, tinkamai paskirstyti energinę paros raciono vertę. Racionali mityba yra tokia, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai įsisavinami. Dėl netinkamos mitybos, stingant kai kurių maisto medžiagą (pvz., baltymų ar amino rūgščių, riebalų ar kai kurių , riebalų rūgščių, angliavandenių, mineralinių druskų ar vitaminų), mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. Be to, kai vaiko maisto racione stokoja pagrindinių maisto medžiagų, ypač baltymų, jo raumenų ir kūno masė, ūgis, krūtinės ląstos apimtis esti mažesni už tinkamai maitinamo vaiko. Darniai vaiko raidai
pavojinga ne tik maisto stoka, bet ir perteklius. Per gausiai maitinant vaiką, sparčiai didėja jo kūno masė, jis tampa nebejudrus, nesugeba atlikti fizinių pratimų, vengia fizinio krūvio. Kai medžiagą apykaita sutrinka jau vaikystėje, kyla didelis pavojus atsirasti nutukimui, cukriniam diabetui, plokščiapadystei. Bet kurio amžiaus vaikui labiausiai tinka mišrus maistas. Su augaliniu maistu gaunama daugiau angliavandenių, kurie lengvai skyla ir teikia energijos, lengvai įsisavinami riebalų turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių druskų, ypač kalcio ir kt. Visaverčių baltymų, daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčių riebalų ir juose tirpstančių vitaminų daugiau gaunama su gyvuliniu maistu. Maisto racionas turi atitikti bet kurio amžiaus vaiko eikvojamos energijos kiekį ir būti įvairus. Kuo įvairesnį maistą vaikas valgys, tuo geriau bus patenkinami visi jo organizmo poreikiai. Todėl netikslinga sveikam vaikui visiškai neduoti kurios nors produktų grupės. Antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais vaikas ir toliau gana sparčiai auga, greitai diferencijuojąsi ir funkciškai bręsta jo centrinė nervų ir imuninė sistemos, inkstai, kepenys, plaučiai ir kiti organai. Sparčiai augančiam organizmui reikia daug įvairių maisto medžiagų ir energijos. Šiuos poreikius tenkina tik tinkama vaiko mityba. Antraisiais gyvenimo metais ir vėliau tolygiai didėja virškinamojo trakto gebėjimas virškinti ir įsiurbti įvairias maisto medžiagas. Vaikas geriau nei pirmaisiais gyvenimo metais junta maisto skonį ir kvapą, pradeda kramtyti, nes išdygsta krūminiai dantys. Dėl to jam duodama daugiau kieto maisto. Antrųjų gyvenimo metų pradžioje daugelis vaikų nori valgyti savarankiškai. Tai reikėtų skatinti, nes taip valgydamas vaikas išmoksta kramtyti. Kramtant maistas suvilgomas seilėmis, t.y. pradedama jį virškinti. Tokiam vaikui jau galima duoti įvairesnio maisto, pvz., daugiau šviežių daržovių, vaisių. Vienerių - pusantrų metų vaikas maitinamas 5-4 kartus per dieną. Paros maisto apimtis 1100-1200 ml, kiekvienos porcijos - 200-300 ml. Patiekalai parenkami ir derinami taip, kad kiekvieno maitinimo energinė vertė butų apylygė [14].
5.4. Netinkamos mitybos pasekmės
Mityba – vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos sveikatai. Šiandien tuo niekas neabejoja, tačiau mažai pasaulyje tautų, kurių mityba būtų ideali, taip ir Lietuvos gyventojų mityba, deja, nėra sveika. Labai didelę reikšmę teisingai mitybai turi šeimos tradicijos, kaip ir kokie vaiko mitybos įgūdžiai buvo formuojami nuo gimimo ir formuojasi vėliau šeimoje. Galbūt labai griežtų taisyklių neturėtų būti, tačiau kiekvienoje šeimoje turėtų būti laikomasi pagrindinių sveikos mitybos rekomendacijų [3, 20].
Nustatyta, kad pagrindinis kriterijus, lemiantis maisto produktų pasirinkimą, yra maisto produktų kaina. 67,1 proc. respondentų vyrų ir 66,4 proc. respondenčių moterų maisto produktus renkasi pagal kainą. 19,5 proc. vyrų ir 13,3 proc. moterų maisto pasirinkimą lemia maisto skoninės savybės; 6,7 proc. vyrų ir 6,2 proc. moterų – šeimos narių įtaka; 1,6 proc. vyrų ir 3,0 proc. moterų – spec. dietos būtinumas. Deja, tik 5,1 proc. vyrų ir 11,1 proc. moterų maisto produktus renkasi sveikatos stiprinimo tikslu [3].
Netinkama mityba tiesiogiai ir netiesiogiai atsakinga už 60 % iš 10,9 milijono mirčių kasmet, vyresnių kaip 5 metų vaikų amžiaus grupėje. Maždaug kas antra trečia mirtis, susijusi su netinkamo maitinimo praktika, įvyksta pirmaisiais gyvenimo metais. Nusilpę dėl prastos mitybos vaikai kurie išgyvena, daug dažniau serga ir kenčia nuo ilgalaikių pablogėjusių vystymosi padarinių. Padidėjusi viršsvorio ir nutukimo rizika tarp vaikų, kelianti didelį susirūpinimą, susijusi su mityba. Todėl, kad maitinimosi praktika taipogi yra didelė socialinio ir ekonominio vystymosi grėsmė [49].
Apžvelgti Bogalusa širdies studijos (1973 - 1994m.) duomenys. Studijoje dalyvavo 9167 vaikai nuo 5 iki 17 metų. Tyrimais nustatyta, kad maždaug 11% mokyklinio amžiaus vaikų turėjo viršsvorį. Jį turinčių vaikų bendras cholesterolis buvo 2,4 karto didesnis nei tų, kurie pateko i Quetelet indekso <85 percentilės grupę. Skirtumų santykis kitiems ryšiams buvo: 2,4 - diastolinis kraujo spaudimas, 3,0 - žemo tankio lipoproteinų cholesterolis, 3,4 didelio tankio lipoproteinų cholesterolis, 4,5 - sistolinis kraujo spaudimas, 7,1 - trigliceridai ir 12,6 - hiperinsulinizmas. Ištyrus 813 viršsvorį turinčių moksleivių, 475 (58%) buvo rastas nors vienas rizikos faktorius. Be to, darant prielaidą, kad viršsvorio buvimas – tai atrenkama imtis, nustatyta, kad 50% moksleivių turi du ir daugiau rizikos faktorius. Iš to seka, kad viršsvoris susijęs su įvairiais rizikos faktoriais netgi mažų vaikų tarpe. Manoma, kad sėkminga prevencija ir viršsvorio gydymas vaikystėje galėtų sumažinti širdies - kraujagyslių ligų paplitimą vaikui suaugus [47].
JAV nuo nutukimo kenčia vienas iš penkių vaikų. Viršsvorį turinčių vaikų diskriminacija prasideda jau ankstyvoje vaikystėje. Kadangi nutukę vaikai būna aukštesni už savo normalaus svorio bendraamžius, jie atrodo labiau subrendę. Suaugę, nežinodami nutukusio vaiko tikrojo amžiaus, klysta pasendindami jį. Su laiku vaikui augant ir bręstant galima pastebėti ar vaikas neįgyja komplekso dėl per didelio savo svorio ir tokios išvaizdos. Tokie vaikai turėtų būti atitinkamai gydomi. Niekas tiksliai neištyrė nutukusių vaikų bendravimo ir socializacijos gydymo pašalinių poveikių [41].
Keletas studijų aiškiai parodė, kad ankstyvo amžiaus vaikai yra jautrūs nutukimui ir pradėję jungtis prie visuomenėje labiau vertinamo kūno lieknumo. Testas parodė, kad 10-11 metų mergaitės ir berniukai mieliau renkasi draugus su kitais fiziniais trūkumais negu kad su viršsvoriu. Viršsvorį
turintys vaikai yra pripažįstami mažiausiai. Be to 6-10 metų vaikams nutukimas jau asocijuojasi su įvairiais neigiamais būdo bruožais, tokiais kaip tingumu ir netvarkingumu. Viena galima šios diskriminacijos išvada yra ta, kad nutukę vaikai savo draugus renkasi iš jaunesnių vaiką rato, nes šie nuolaidesni, mažiau kritiški vyresnių vaikų svoriui ir labiau nori žaisti su nutukusiu vaiku, nes jis ar ji yra vyresnis [41].
Nutukimas yra susijęs su daugelio lėtinių ligų išsivystymo rizikos padidėjimu. Autoriai apskaičiavo 1990 metais patirtus ekonominius nuostolius, kuriuos lėmė nutukimo sąlygotos ligos: kardiovaskulinės ligos, vėžys, II tipo cukrinis diabetas, tulžies pūslės ligos, kaulų - raumenų sistemos sutrikimai. Autoriai skaičiavimams naudojo ligų paplitimo duomenis. Buvo paskaičiuoti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai. Netiesioginiai sergamumo nuostoliai apskaičiuoti kalkuliuojant darbo dienos praradimo kainą, mirštamumo nuostoliai įvertinti remiantis uždarbio praradimu, kurį žmogus butų uždirbęs gyvendamas. 1990 metais tiesioginiai nutukimo nuostoliai JAV buvo 45,8 bilijonai JAV dolerių, netiesioginiai - 23 bilijonai JAV dolerių. Bendras ekonominis nutukimo nuostolis JAV 1990 metais buvo 68,8 bilijono JAV dolerių [61].
Pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse darytose epidemiologinėse studijose išryškėja mitybos nepakankamumas ir permaitinimas. Šis fenomenas pasireiškia vaikų ir paauglių populiacijos grupėse [51, 60], taip pat "motinos - vaiko" šeimose. Vaiko sveikatą labai įtakoja prastos kokybės dieta ir fizinis neaktyvumas, taip pat priklausomai kiek tai yra užsitęsę [36, 56].
2002 metais atliktas Vilniaus miesto moksleivių faktinės mitybos tyrimas parodė daug mitybos problemų: per daug suvartojama riebalų, per mažai sudėtinių angliavandenių, net 4 kartus mažiau nei reikia vaisių ir daržovių, per daug vartojama druskos. Nustatytas šių mikroelementų trūkumas: kalcio, magnio, vitaminų B2, A, PP.
Paaugliai berniukai su maistu gauna tik 69% reikalingos paros energijos kiekio. Mažo ir labai mažo svorio vaikų yra 8,5%, per didelį svorį turi 7,5% vaikų. Mokyklose siūlomas nemokamas maitinimas vaikams iš mažas pajamas turinčių šeimų visiškai netenkina paauglių energijos poreikių, net trečdalyje mokyklų tenkinami tik ikimokyklinio amžiaus vaikų energijos poreikiai. Mokyklose gaminami žemą mitybinę vertę turintys patiekalai, tiekiama ypač mažai daržovių, visai nesiūloma vaisių [8].
Vienas iš mitybos palaikymo uždavinių yra aprūpinti kalorijomis ir baltymais organizmą, palaikyti organizmo svorį ir sumažinti azoto netekimą. Kalorijų ir baltymų poreikis kinta per visą gyvenimo ciklą ir įvairius ligos tarpsnius. Permaitinimas gali sukelti daugybę komplikacijų jei jos nėra atskleidžiamos tinkamai. Nutukimo reikėtų taipogi vengti ir atsisakyti [50].
Mityba formuodama organizmo atsparumą infekcijoms, saugo nuo ligų išsivystymo, lemia žmonių sveikatą ir kontroliuoja senėjimo procesą.
Didelį sergamumą užkrečiamosiomis ligomis iš dalies lemia nepakankama tam tikrų maisto produktų kokybė. Atlikti tyrimai 1995—1999 m. parodė, kad 12,4 proc. pieno, 6,8 proc. jo produktų, 7,3 proc. žalios mėsos produktų, 16,3 proc. kulinarijos gaminių tirtų bandinių buvo mikrobiškai užteršti ir neatitiko Lietuvos higienos normų [62].
Lietuvos gyventojai netinkamai maitinasi. LR Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. gyventojai nepakankamai vartojo daržovių (išskyrus bulves), vaisių, uogų ir žuvies. Vienas gyventojas per metus vidutiniškai suvalgė 14,4 kg žuvies ir jos produktų, daržovių—86 kg, vaisių ir uogų — 62 kg [62].
Faktiškos mitybos tyrimų duomenimis, bendras riebalų kiekis Lietuvos gyventojų maisto racione gerokai didesnis už rekomenduojamas normas. Nustatyta, kad riebalai sudaro apie 44 proc. paros maisto raciono (rekomenduojama ne daugiau kaip 28 proc.), angliavandeniai — apie 41 proc. (rekomenduojama apie 60 proc.), baltymai 13,5—14 proc. (rekomenduojama apie 10 proc.) [62].
Todėl labai svarbu rūpintis savo ir vaikų sveikata tam, kad būtume sveiki ir energingi. Maistą vartoti pagal rekomenduojamą paros maisto davinio sudėtį.
Rekomenduojama paros maisto davinio sudėtis Maisto produktų
grupė
Porcijų
skaičius Porcijos dydis Maistinė vertė
Daržovės 3-5 1 stiklinė lapinių
daržovių
1/2 stiklinės kitokių daržovių
Energija, skaidulos, kalis, kiti mikroelementai, vit. C, B, beta karotinas
Vaisiai 2-4 1 vaisius
1/2 stiklinės uogų 3/4 stiklinės sulčių
Energija, skaidulos, vit. C, beta karotinas Grūdiniai produktai ir bulvės 6-11 1 riekelė duonos (30g) 1/2 stiklinės kruopų košės ar makaronų 1/2 stiklinės dribsnių 1 vidutinio dydžio bulvė (75 g)
Energija, skaidulos, magnis, varis, geležis, B grupės vitaminai
Pienas, pieno produktai 2-3 1 stiklinė pieno ar rūgpienio
1/2 stiklinės varškės 40 g sūrio
Energija, baltymai, kalcis, magnis, fosforas, vit. A, D, B
Mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai
2-3 70 g mėsos, 100g
žuvies, 2 kiaušiniai 1 stiklinė virtų pupelių ar žirnių
Energija, baltymai, geležis, cinkas, varis, vit. B
5.5. Ikimokyklinio amžiaus vaikų nuovargis
Ikimokyklinio amžiaus vaikų nervų sistema darosi vis patvaresnė, jų nervines ląsteles ne taip greitai apima užribinis slopinimas, sustiprėja dominantiniai jaudinimo židiniai. 3-4 metų vaikas jau keletą valandų iš eilės gali būti aktyvus, žvalus. Tačiau jo didžiųjų pusrutulių žievėje atsiradę dominantiniai židiniai dar labai nepatvarūs, bet koks pašalinis dirginimas gali sužadinti naujus dominantinius židinius [31]. Dėl to sveikas vaikas yra labai judrus, emocingas ir negali ilgam susikaupti.
Vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikams taip pat būdingi nepakankamai patvarūs jaudinimo ir slopinimo procesai, jų nervinės ląstelės vis dar negali ilgai išbūti sujaudintos dėl lengvai atsirandančio slopinimo. Vis dėlto 5-6 metų vaikams pasikartojantys veiksmai ilgainiui pasidaro nebe tokia nenugalima kliūtis jų nervų sistemai. Tobulesni indukcijos reiškiniai ir kartu geresnė jaudinimo bei slopinimo procesų koncentracija sudaro darbinės veiklos prielaidas. Šio amžiaus vaikams nuovargis paprastai pasireiškia tuo, kad jie pasidaro išsiblaškę, pradeda nesidomėti darbu arba jį meta. Pastebimų, suaugusiems būdingų nuovargio požymių jiems neatsiranda dėl to, kad greitai prasideda slopinimas [31]. Ryškesni nuovargio požymiai dažniausiai konstatuojami tik nesveikiems arba silpnos nervų sistemos vaikams.
Pervargimas – tai organizmo būsena, kai pailsėjus nuovargio reiškiniai nepraeina. Pervargimo mikrosimptomatika nėra ryški. Dažniausiai tuo metu pasireiškia įvairūs vegetaciniai sutrikimai, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos. Būdingi pervargimo požymiai:
2. Neuropsichiniai sutrikimai (sutrinka miegas, atsiranda baimės jausmas, isterija, skauda galvą, vaikas tampa viskam abejingas, susilpnėja jo atmintis ir dėmesys).
3. Pastovūs organizmo vegetacinių funkcijų pasikeitimai (aritmija, hipertoninio arba hipotoninio tipo vegetodistonija, apetito netekimas).
4. Organizmo atsparumo sumažėjimas neigiamų aplinkos faktorių poveikiui.
Viena iš pagrindinių nuovargio profilaktikos priemonių – tinkamas darbo ir poilsio režimas. Tik pakankamai išsimiegojęs, pailsėjęs, racionaliai besimaitinantis vaikas ilgai bus darbingas. Be to, žinoma, kad nuovargio atsiradimą labai pagreitina higienos reikalavimų neatitinkanti vaiko darbo aplinka [31]. Todėl nuovargio profilaktikai labai svarbu, kad kiekvienas vaikas turėtų tinkamą darbo vietą ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir namuose.
5.5.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas
Ikimokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas ypač turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius ir jo amžiaus ypatumus. Žymus Lietuvos psichologas, profesorius, knygos „Vaikų darželio pedagogika“ autorius Alfonsas Gučas (1907-1988) pasiūlė scheminį darželio dienos darbo suskirstymą, tačiau pabrėžė, kad jis nėra nepakeičiamas: „... darželis vis dėlto turi griežtai laikytis valandų, skirtų priešpiečiams ir pietums,o jei dirbama ir popiet, tai ir valandų, skirtų miegui. Vaikai jau iš mažumės turi įprasti į tvarkingą laiko pasiskirstymą. Tai ugdo tvarkingumą, punktualumą, net valingumą“. Be to, A. Gučas nurodė, kad „dienos darbą darželyje reikia suskirstyti atsižvelgiant į vaiko prigimtį. Dvasinę veikmę turi pakeisti fizinė, ramybę – judėjimas. ... Laikrodis negali pasakyti, kiek laiko turi užtrukti žaidimas. Vienintelis matas šiuo atveju yra vaiko interesai“ [31].
Šiuo metu ikimokyklinėse įstaigose dienos režimas gali būti bendras arba individualus. Patį režimą vertiname pagal jo elementų trukmę, dienos režimo struktūrą ir pagal tai, kaip organizuotas kiekvienas režimo elementas [31].
5.5.2. Darželinio amžiaus vaikų dienos režimas
Šio amžiaus vaikams ryškus didelis poreikis judėti, jiems būdingas motorinis aktyvumas, vystosi ir tobulėja kalba.
Ugdymo procesą rekomenduojama organizuoti pagal dienos režimą, adaptuotą šioms darželinio amžiaus grupėms: jaunesniojo - 3-4 metų, viduriniojo – 4-5 metų, vyresniojo – 5-6 metų ir parengiamojo – 6-7 metų. Režimo struktūra, jo elementų nuoseklumas ir kaitaliojimas yra vienodas visoms amžiaus grupėms. Skiriasi jų trukmė. Vyresnio amžiaus vaikams ilgėja laikas, skirtas užsiėmimams (pamokėlėms), o trumpėja laikas, skirtas dienos miegui, valgiui, savarankiškam pasirengimui užsiėmimams bei pasivaikščiojimams ir pan. [31].
Viduriniosios grupės vaikams miego trukmė tokia pati kaip ir jaunesniosios , bet ilgėja laikas, skirtas organizuotiems užsiėmimams.
Vyresniosios grupės vaikams miegui skiriama 11,5 val. ( 10 val. nakties ir 1,5 val. dienos). Kasdien rekomenduojami du organizuoti užsiėmimai. Visas laisvas laikas skiriamas žaidimams, kaip universaliam vaikų ugdymo būdui. Žaidimai tobulina vaiko judesius, orientaciją, mąstymą.
Parengiamosios grupės vaikams miego ir būdravimo trukmė tokia pati kaip ir vyresniosios, bet ilgėja laikas, skiriamas užsiėmimams [31].
Pastaruoju metu ikimokyklinėse įstaigose leidžiama grupes komplektuoti ir iš nevienodo amžiaus vaikų. Tokiose mišraus amžiaus grupėse dienos režimas vis vien turi būti toks, kad garantuotų visų vaikų harmoningą vystymąsi. Atsižvelgiant į skirtingą psichinį ir fizinį vaikų išsivystymą tokiose grupėse, jaunesniems vaikams bendrus režimo elementus reikėtų pradėti 5-10 min. anksčiau (anksčiau pradėti rengti pasivaikščiojimui lauke, anksčiau sodinti prie stalo valgyti ir pan.). Tuo tarpu keltis po dienos miego pirmieji turėtų vyresni vaikai [31].
Vaikų ugdymui darželiuose rekomenduojama kompleksinio ugdymo sistema „Vėrinėlis“. Ji teikia optimalias sąlygas ikimokyklinio ugdymo tikslams įgyvendinti laikantis pagrindinių švietimo reformos principų, keičiant požiūrį į vaiko ugdymu – auklėjimu, lavinimu, mokymu – per ikimokyklinukams būdingą veiklą, pačių vaikų patyrimą ir išgyvenimus jos metu). Stengiamasi, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose dominuotų individualumo principas, pabrėžiantis vaikų skirtingumus [31].
Kita vertus, vaikų darželių pedagogai savo nuožiūra gali rinktis ir kitus ikimokyklinio ugdymo metodus.
Higieniniu požiūriu, kad ir kokia ugdymo sistema būtų taikoma, pagrindinių dienos režimo elementų (miego, veiklos, mitybos) trukmė turi atitikti vaikų fiziologinius poreikius, jų amžių, sveikatos būklę.
Be to, nustatant režimą, atsižvelgiama ne tik į vaikų amžių ir sveikatą, bet ir metų laiką, klimatą ir pan. Kiekviena vaikų grupė darželyje kuria savitą gyvenimo ritmą ir jo laikosi. Kiekvienam vaikui taip pat sudaromos sąlygos gyventi pagal jo individualų ritmą, jei jis nepažeidžia grupės
interesų. Jei yra kitaip, vaikui padedama prisitaikyti prie grupės gyvenimo ritmo mažiausiomis fizinėmis ir psichinėmis pastangomis [31].
Namų sąlygų pakeitimą ikimokyklinės įstaigos sąlygomis, t.y. režimo pakitimą, daugelis vaikų nelengvai pakelia. Todėl pirmomis dienomis ikimokyklinėje įstaigoje bent jau miego laiką ir valgydinimo dažnumą vaikui reikia palikti tokį, prie kokio jis buvo įpratęs [31].
VI. METODIKA IR TIRIAMŲJŲ KONTINGENTAS
Tiriamųjų kontingentas.
Atsitiktinės atrankos būdu pasirinktuose dešimtyje Vilniaus miesto lopšeliuose-darželiuose lankančių vaikų (3-7metų amžiaus) skaičius - 1614. Visi darželiai buvo bendro tipo darželiai, t.y. tipiški darželiai, kuriuose dirbama pagal tradicinę ugdymo sistemą.
Norint nustatyti šiam tyrimui reikalingos imties dydį, pasirinktas 6 procentų tikslumas ir 95 procentų patikimumas. Nustatant imties dydį buvo naudojamasi Kardelio K. 2002 m. vadovėlyje [10] pateikta formule:
n = __________Z2 * S2___________ ( 1 - 1 ) * ∆2 + Z2 * S2
N N
Čia N – generalinės imties dydis. Koeficientas Z = 1, 96 iš Stjudento pasiskirstymo lentelių esant 95 procentų patikimumui. ∆ (delta) – tai leistinas netikslumas, tai yra, skirtumas tarp atrankinės grupės ir generalinės aibės vidurio; pagal šio tyrimo keliamus reikalavimus jis neturi būti didesnis nei 10proc. (šiam tyrimui optimalus netikslumas 5–8 proc.). S – tai imties vidutinis kvadratinis nuokrypis:
S = √ p * (100 – p). Čia p – tiriamos savybės konkrečios reikšmės laukiamas pasirodymo santykinis dažnis, išreikštas procentais. Jeigu laukiamą santykinio dažnio reikšmę prognozuoti yra sunku, imama p = 50proc., tada imties tūris gaunamas didžiausias.
Pagal nurodytas formules buvo paskaičiuota imtis. Norint gauti statistiškai patikimus tyrimo duomenis iš dešimties Vilniaus miesto ikimokyklinių įstaigų reikėjo apklausti 226 vaikų tėvelius ir 87 tų darželių auklėtojas (kiekvienoje grupėje dirbo po dvi auklėtojas, bet į anketą atsakė viena iš grupėje dirbančių auklėtojų).
Anoniminė anketinė tėvelių apklausa buvo atliekama nuo 2005 metų gruodžio mėnesį - 2006 metų vasario mėnesį. Taipogi tuo metu buvo apklausiamos ir tų darželių auklėtojos (žr. priedas Nr.1). Anketos, kurią sudarė 16 klausimų, pagalba norėta išsiaiškinti su maitinimu susijusio darbuotojo atsakomybę; maisto tiekimo šaltinius; kriterijus, lemiančius maisto produktų pasirinkimą; nusakyti kaip darželyje atsižvelgiama į sveikos mitybos principus. Anketos pabaigoje
buvo paprašyta paminėti svarbiausias problemas, su kuriomis susiduria organizuodami vaikų maitinimąsi ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.
Anketos, skirtos tėveliams, po pokalbio su darželių darbuotojais buvo paliekamos darželio grupėse (3-7 metų vaikų amžiaus) dirbančioms auklėtojoms. Jos jau buvo informuotos apie darželyje vykdomą apklausą ir jų buvo paprašyta iškilus neaiškumams padėti darželį lankančių vaikų tėvams užpildyti anketas. Apklausoje dalyvavo įvairaus amžiaus tiriamuosius darželius lankančių vaikų tėveliai (tėtis arba mama). Anketoje (žr. priedas Nr.2) buvo pateikta 17 klausimų su atsakymų variantais. Klausimai buvo sugrupuoti pagal šiuos aspektus - demografinius rodiklius: vaiko bei jo mamos ir tėčio amžių, augančių vaikų skaičių šeimoje bei mamos ir tėčio išsilavinimą. Kitą klausimų grupę sudarė informacija apie vaiko apetitą namuose ir darželyje - apskritai bei vaiko ūgio ir svorio įvertinimus. Sekančią klausimų grupę sudarė tėvų nuomonė apie jų vaiko maitinimąsi darželyje: pats vertinimas, teirautasi ar vykdomų susirinkimų metu kalbama apie vaikų mitybą bei apie vaikučių nešamus užkandžius į darželį. Dar kitoje klausimų grupėje paprašyta tėvų nurodyti, į kokius kriterijus jie atsižvelgia savo vaiką maitindami namie bei pažymėti kiek kartų jų vaikas sirgo per pastaruosius metus. Ir galiausiai buvo paprašyta jog tėveliai pasiūlytų kaip pagerinti vaikų mitybą darželiuose.
Viso buvo išdalinta 400 anketų, daugiau negu reikia, tuo tikslu, kad bet kuriuo atveju susidarytų reikiamas kiekis anketų, net jei daug anketų negrįžtų atgal pas tyrėją. Tyrime dalyvavo 313 respondentai (vienas iš tėvelių – tėtis arba mama ir tų darželių auklėtojos).
Dauguma anketos klausimų buvo pateikti kartu su galimybe pasirinkti tinkamiausią atsakymą arba reikėjo patiems respondentams įrašyti pasiūlymus ir savo atsakymus.
Duomenis apie vaikų sveikatą ir jos sutrikimus padavė darželių slaugytojos/dietologės. Anketinės apklausos duomenų analizei naudota SPSS (Statistical Package for Social Science) statistinio paketo,13.0 versijos programa. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Statistinių hipotezių reikšmingumui įvertinti pasirinktas 95 procentų reikšmingumo lygmuo (p<0,05 - reikšmingas, p< 0,01- labai reikšmingas, p< 0,001- ypatingai reikšmingas rezultatas).
VII. DARBO REZULTATAI
Tiriamieji, procedūra Tiriamieji:
Tyrime dalyvavo 87 dešimties Vilniaus darželių auklėtojai bei 226 tuos darželius lankančių vaikų tėvai. Darželiuose buvo nuo 6 iki 12 vaikų grupių. Darželiuose dirbo 2, 3 arba 4 darbuotojai, atsakingi už ikimokyklinę ugdymo įstaigą lankančių vaikų maitinimąsi.
Buvo apklausiami 3-7 metų amžiaus grupės vaikų auklėtojai bei tėvai. Tyrime dalyvavo vienas iš vaiko tėvų: tėtis arba mama. Buvo apklausiamas tas, kuris ateidavo pasiimti vaiką iš darželio. Tyrime dalyvavusių tėčių amžius svyravo nuo 23 iki 59 metų, mamų – nuo 18 iki 50 metų. Tėčių amžiaus vidurkis – 33,6 metai, mamų – 31,4 metai.
Procedūra:
Tyrimas vyko Vilniaus mieste. Tyrimas vyko dvejomis kryptimis: buvo apklausti dešimties Vilniaus darželių auklėtojai bei tėvai. Tėvai bei auklėtojai buvo supažindinti su konfidencialumu bei žinojo, kad duomenys bus panaudoti apibendrinti, rašant baigiamąjį magistro darbą.
7.1. Mitybos planavimas
Vykdytos apklausos metu buvo išsiaiškinta, kad visuose tiriamuosiuose darželiuose sudaromas perspektyvinis meniu visam sezonui (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), kuris turi būti patvirtinamas ikimokyklinės ugdymo įstaigos vadovo. Taipogi meniu turi būti suderintas su visuomenės sveikatos centru. Kadangi apklausa buvo vykdoma žiemos metu, tai vaikai tuomet buvo maitinami pagal žiemos sezono meniu. Valgiaraščiai sudaromi dešimčiai dienų, t.y. dviems savaitėms. Pačiame valgiaraštyje yra nurodyta tiek pusryčių, tiek pietų, tiek vakarienės maistinė ir energinė vertė, išeiga. Darželio ir lopšelio grupes lankantiems vaikams sudaromi atskiri valgiaraščiai. Pagal sudaromą meniu, atsižvelgiant į lankančių ikimokyklinės įstaigos vaikų skaičių,
slaugytojos/dietologės informuoja ūkvedes. Ūkvedės užsako maisto produktus iš tiekėjo visai savaitei. Kiekvieną dieną remiantis perspektyviniu meniu yra sudaromas dienos meniu. Dienos meniu pakabinamas darželio skelbimų lentoje ir kiekvienoje darželio grupėje individualiai.
Esant reikalui visuomenės sveikatos centras leidžia keisti vietomis sudaryto meniu savaitės dienas, su sąlyga, kad bus užtikrinta visos savaitės maitinimo energinės ir maistinės normos.
Darželiuose valgiaraščius sudarinėja slaugytojos/dietologės. Dauguma jų dirba ne pilną etatą, todėl teigė, kad trūksta laiko viską kruopščiai atlikti, nes darbo turi pakankamai daug. Apklausos metu slaugytojos/dietologės turėjo pateikti žiemos sezono valgiaraščius Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Jeigu darželis yra labai mažas ir tokio darbo etato nėra, tai tada šį darbą atlieka pati darželio vedėja. Ji turi būti išklausiusi dietologės kursus.
7.2. Tiekimo organizavimas
Darželiuose produktų užsakymu užsiima ūkvedės,esant būtinybei ūkvedei padeda ir slaugytoja/ dietologė.
Maisto produktų tiekėjas ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms yra UAB "Smulkus urmas". Kiekvienas ikimokyklinės ugdymo įstaigos vadovas privalo turėti maisto produktų specifikaciją, t.y. maisto produktų sąrašus.
Kadangi apklausa tęsėsi praktiškai keturis mėnesius, buvo jaučiama įvykių kaita. Iš pradžių apklaustuose darželiuose buvo pabrėžiama, kad tiekėjo tiekiami maisto produktai yra gerokai brangesni negu parduotuvėse. Tačiau darželiai neturi teisės maisto produktų pirkti ne iš savo tiekėjų. Užsakius pagrindinius maisto produktus, kitiems maisto produktams (vaisiams ir daržovėms) mažokai lieka pinigų. Kituose apklaustuose darželiuose situacija buvo gana panaši, bet užsakant maistą buvo kitokių problemų. Pagrindinė iš jų buvo tokia, kad į darželius yra pristatomi nekokybiški produktai, ypatingai vaisiai ir daržovės.Tai turbūt turėjo įtakos užsakomų produktų kainos arba kita priežastis ta, kad užsakyti maisto produktai pasitaiko, jog laiku nepristatomi i darželius. Buvo paminėta, jog kai kuriose grupėse vaisių ar daržovių atnešdavo tėvai visiems grupės vaikams.
Kita problema yra tokia, jog specifikacijoje yra labai mažas pasirinkimas, jei darželio maitinimui skirtame biudžete yra pinigų, jis galėtų pasirinkti ką nors brangesnio, kokybiškesnio. Vaikų maitinimui skirti pinigai optimaliai buvo panaudojami, t.y. perkama maksimaliai už visus esamus maistui skirtus pinigus maisto produktai.
Kadangi vaikai mėgsta skirtingus patiekalus, gana sunku išlaviruoti, todėl daugiau dėmesio skiria gaminių sudėčiai. Vengiama duoti vaikams produktų, kuriuose yra konservantų.
Į klausimą, ar darželyje yra tikrinama pristatomų produktų kokybė, visuose darželiuose buvo atsakyta teigiamai. Visi pristatomi produktai turi savo sertifikatus. Ūkvedės ir slaugytojos/dietologės, tikrindamos pristatytus produktus, įvertina jų pagaminimo, galiojimo terminus nurodytus ant produkto pakuotės ar etiketės. Daržovių ir vaisių būklė įvertinama pagal jų išvaizdą. Jei pristatytų produktų kokybė netenkina gavėjų, tiekėjai stengiasi pakeisti į kokybiškesnius produktus.
Darželiuose maisto atsargų laikyti nebėra poreikio. Kadangi tarp švietimo skyriaus ir tiekėjo sudarytoje sutartyje yra numatytas punktas dėl maisto produktų pristatymo dažnio. Slaugytojos/ dietologės teigė, jog duonos ir pyrago gaminiai, pieno produktai pristatomi kiekvieną dieną, mėsa gaunama kiekvieną dieną. Vaisiai ir daržovės į darželį pristatomi 1-2 kartus per savaitę.
Maisto produktų tiekėjai pakankamai gerai vykdo savo pareigas, tačiau vis tiek yra smulkmenėlių, kurias reiktų pataisyti.
7.3. Mitybos kontrolė
Praktiškai visuose darželiuose buvo nurodyta, tikrinama pagaminto maisto kokybė. Prieš patekdamas maistas į vaikų grupes visada yra paragaujamas.
Dažniausiai pasitaikančias problemos, susijusios su vaikų maitinimo organizavimu yra tokios:
1. pinigų klausimas. Maisto produktai pakankamai brangūs, pinigų užtenka tik pagrindiniams produktams, o daržovės ir vaisiai vaikams duodami gana retai;
2. nekokybiški produktai; 3. nevalgūs vaikai;
4. alergiški maistui vaikui;
5. ne visada laiku gaunami užsakyti produktai, dėl ko tenka pakoreguoti meniu savo nuožiūra; 6. vėluojantys vaikai: atšąla pusryčiai, nespėja pavalgyti;
7. tėvai savo vaikams įduoda greito maisto produktų (sausainių, limonado), dėl ko vaikai nesuvalgo ar suvalgo ne viską, ką jiems patiekiama pusryčiams, pietums ar vakarienei darželyje;
8. per mažai gauna vaisių, per mažai vitaminų;
9. maistas gaminamas senuose ir nebetinkamuose maistui gaminti induose, kuriuos reikėtų atnaujinti.
7.4. Auklėtojoms pateiktos anketos analizė
Siekiant nustatyti Vilniaus miesto darželius lankančių vaikų mitybos ypatumus, buvo apklausti dešimties Vilniaus darželių auklėtojai. Auklėtojams pateiktoje anketoje įtraukti klausimai, apie specialistus, kurie tikrina atvežto ir pagaminto maisto kokybę, kaip yra organizuojamas maitinimas (kas tiekia produktus, kokiam laiko tarpui sudaromi valgiaraščiai, kiek pinigų yra skiriama vieno vaiko mitybai), su kokiomis problemomis susiduriama organizuojant vaikų maitinimąsi.
7.4.1. Aprašomoji statistika
Tyrime dalyvavusių darželių vaiko vienos dienos mitybai yra skiriama 4,85 lt. Duonos, mėsos gaminius, vaisius, daržoves, pieno bei grūdinės kilmės produktus tiekia ta pati bendrovė – „Smulkusis urmas“
Tyrime dalyvavo 87 auklėtojos, kurių grupėse buvo skirtingas vaikų skaičius. Vaikų skaičiaus pasiskirstymas pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Vaikų skaičius darželio grupėse.
Vaikų skaičius grupėse Dažnis Procentas
14 3 3,4 15 4 4,6 16 6 6,9 17 9 10,3 18 9 10,3 19 10 11,5 20 18 20,7 21 4 4,6 22 6 6,9 23 5 5,7 24 7 8,0 25 2 2,3 26 4 4,6 Viso: 260 87 100
Kaip matyti iš 1 lentelės duomenų, apklaustų auklėtojų grupėse iš viso yra 260 3-7 metų amžiaus vaikų. Darželinukų skaičius grupėse svyruoja nuo 14 iki 26 vaikų. Daugiausia (52,8%) yra
grupių, kurias sudaro nuo 17 iki 20 vaikų. Mažiausia yra grupių, kurias sudaro 14 vaikų (3,4%) bei grupių, kurias sudaro 25 vaikai (2,3%).
Siekiant nustatyti 3-7 metų vaikų mitybos ypatumus darželiuose, auklėtojoms skirtoje anketoje buvo grupė klausimų, apie mitybos proceso organizavimą. Paaiškėjo, kad darželiuose maisto produktų užsakymu užsiima sandėlininkė (87,4%) bei direktorė-ūkvedė (12,6%). Valgiaraštį sudaro slaugytoja/dietologė (86,2%), direktorė (11,5%).
7.4.2. Maisto kokybė
Beveik visuose darželiuose tikrinama atvežto maisto kokybė. Specialistai, kurie tikrina atvežto maisto kokybę, pateikti 2 lentelėje.
2 lentelė. Specialistai, tikrinantys į darželius atvežto maisto kokybę. Specialistai
Tikrina
(absoliutus skaičius, procentas )
Netikrina
(absoliutus skaičius, procentas )
Slaugytoja 72 (82,8%) 15 (17,2%)
Vedėja 31 (35,6%) 56 (64,4%)
Virėja 24 (27,6%) 63 (72,4%)
Sandėlininkė 9 (10,3%) 78 (89,7%)
Kaip matyti iš 2 lentelės duomenų, atvežto maisto kokybę tikrina ne vienas specialistas. Dažniausiai (82,8%) maisto kokybę tikrina slaugytoja, taip pat gana dažnai tikrina vedėja (35,6%), rečiau virėja (27,6%). Tik 9 respondentai pasakė, kad darželiuose atvežto maisto kokybę tikrina sandėlininkė.
Visuose darželiuose (100%) yra tikrinama pagaminto maisto kokybė. Maistas prieš patekdamas i grupes pas vaikus yra paragaujamas virtuvėje. 3 lentelėje yra pateikiami specialistai, kurie tikrina pagaminto maisto kokybę.
3 lentelė. Specialistai, tikrinantys pagaminto maisto kokybę. Specialistai
Tikrina
(absoliutus skaičius, procentas )
Netikrina
(absoliutus skaičius, procentas )
Vedėja 37 (42,5%) 50 (57,5%)
Virėja 27 (31%) 60 (69%)
Pagaminto maisto kokybę taip pat tikrina keli specialistai. Dažniausiai (83,9%) pagaminto maisto kokybę tikrina slaugytoja, vedėja (42,5%), rečiausiai virėja (31%).
Įvairios kilmės produktus darželiams tiekia tas pats tiekėjas, produktai yra pasirenkami atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus. Kriterijai pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. Kriterijai, pagal kuriuos yra pasirenkami maisto produktai. Kriterijai Atsižvelgiama
(absoliutus skaičius, procentas ) Neatsižvelgiama
(absoliutus skaičius, procentas ) Nedidelė produkto kaina 13 (14,9%) 73 (83,9%) Patikimas ir patogus tiekimas 28 (32,2%) 58 (66,7%) Gera produkto kokybė 77 (88,5%) 9 (10,3%)
Kaip matyti iš 4 lentelės duomenų, pasirenkant maisto produktus, labiausiai (88,5%) yra atsižvelgiama į produkto kokybę. Antras pagal svarbumą (32,2%) kriterijus yra produkto tiekimas – svarbu, kad produkto pristatymas būtų patogus ir patikimas. Mažiausiai yra atsižvelgiama į produkto kainą, tik 14,9% respondentų pažymėjo šį kriterijų.
7.4.3. Mitybos ypatumai darželiuose Tirtų darželių valgiaraščio sudarymo laikotarpis pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. Valgiaraščio sudarymo laikotarpis. Laikotarpis
Valgiaraščio skaičius Procentas
Kasdienai 40 46,0
10 dienų 42 48,3
Mėnesiui 0 0
5 lentelės duomenys rodo, jog vaikų maitinimo valgiaraštis yra sudaromas kasdienai arba dešimčiai dienų. Didžioji dalis auklėtojų (48,3%) pažymėjo, kad valgiaraštis yra sudaromas dešimčiai dienų. Palyginus auklėtojų skaičių, kurios atsakė, kad vaikų valgiaraštis yra sudaromas dešimčiai dienų, su auklėtojų skaičiumi, kurios pažymėjo, kad vaikų valgiaraštis yra sudaromas kasdienai, pastebime, kad skirtumas yra tik 2. Valgiaraštį dešimčiai dienų sudaro slaugytoja/dietologė o jį turi patvirtinti Vilniaus Visuomenės sveikatos centras. Tada toks patvirtintas valgiaraštis galioja vienam sezonui. Slaugytoja/dietologė kasdien rytojaus dienai pasiruošia meniu, nes vaikų skaičius kasdien atvykstančių i darželį būna skirtingas. Todėl tokį darbą atlieka iš vakaro, pateikia virtuvės darbuotojoms sekančios dienos meniu, kad būtų išlaikyta dienos davinio maistinė ir energetinė vertė.
Chi-kvadratu kriterijus rodo, kad yra statistiškai patikimas skirtumas (p<0,05) tarp valgiaraščių sudarymo laiko skirtinguose darželiuose.
Taip pat buvo analizuojama, ką darželiuose duoda vaikui, jam užsinorėjus gerti. Buvo palyginti apklaustų darželių duomenys ir nustatyta, kad yra statistiškai patikimas skirtumas (p<0,05) tarp to, kas yra duodama vaikui, jam užsinorėjus gerti. Duomenys yra pateikiami 6 lentelėje.
6 lentelė. Vaikams duodama atsigerti grupėje.
Vaikui duodama atsigerti Dažnis Procentas
Vandentiekio vandens 4 4,7
Virinto vandentiekio vandens 67 77,0
Mineralinio vandens 4 4,6
Sultis 3 3,4
Žalios girios 9 10,3
Viso: 87 100
Kaip matyti iš 6 lentelės duomenų, dažniausiai (77%) vaikams yra duodama gerti virinto vandentiekio vandens. 10,3% darželių perka “Žalios girios” vandenį. Taip pat duodama atsigerti sulčių (3,4%) ir mineralinio vandens (4,6%). Visgi, tenka pastebėti, jog darželiuose vaikams yra duodama ir vandentiekio vandens (4,7%).
Siekiant visapusiškai išanalizuoti darželius lankančių vaikų mitybos ypatumus, buvo pasidomėta, su kokiomis svarbiausiomis problemomis susiduriama, organizuojant vaikų maitinimąsi.
1 paveikslas. Problemos, su kuriomis susiduriama organizuojant vaikų maitinimąsi.
29 34 16 4 3 4 3 0 5 10 15 20 25 30 35 Aukl ėtoj ų skai čius Nėra problemų Nemėgstami patiekalai Nekokybiški produktai Nevalgūs vaikai Brangu Pristatymas vėluoja Alergiški vaikai
Atlikus problemų, su kuriomis yra susiduriama organizuojant vaikų maitinimąsi analizę, nustatyta, auklėtojai susiduria su įvairiausiomis problemomis. Problemų pasitaikymo dažnumas statistiškai patikimai skiriasi (p<0,05). 69% auklėtojų teigia, kad darželiuose, organizuojant vaikų maitinimąsi, yra susiduriama su tam tikromis problemomis. 31% auklėtojų mano, kad problemų, dėl vaikų mitybos organizavimo nėra. Dažniausiai (38%) pasitaikanti problema buvo ta, kad vaikai mėgsta skirtingus patiekalus, todėl labai sunku yra sudaryti valgiaraštį, kuris tiktų visiems vaikams. Kiekvienas vaikas turi savo mėgstamą ar nemėgstamą patiekalą, o tai apsunkina vaikų mitybos organizavimą. Nemaža dalis (17%) auklėtojų teigė, kad į darželius yra pristatomi nekokybiški produktai, ypatingai vaisiai ir daržovės. Neigiamos įtakos maitinimo organizavimui daro ir tai, jog produktų bei maisto pristatymas vėluoja (4%). Mitybos organizavimą apsunkina tai, kad maistas yra brangus (3%), vaikai mažai valgo (4%) ir yra alergiški (3%).
Iš šešių problemų, kurias paminėjo auklėtojai, dvi yra susijusios su maisto produktų pristatymu: pristatomi nekokybiški produktai bei maisto pristatymas vėluoja.
Siekiant apžvelgti vaikų sveikatos sutrikimus darželiuose, buvo analizuojami kiekvieno darželio vaikų sveikatos duomenys. Jie buvo imami iš slaugytojų/dietologių. Duomenys pateikiami 7 lentelėje.
7 lentelė. Vaikų sveikatos sutrikimai darželiuose.
Sutrikimai Patikrinti vaikai
Regos Skoliozė Kalbos Laikysenos
40 27 0 0 0 40 28 0 0 0 40 21 0 0 0 60 25 0 0 0 40 29 0 0 0 20 14 0 0 0 23 20 0 0 0 40 26 0 0 0 20 16 0 0 0 40 17 0 0 0 Viso: 363 223 0 0 0
7 lentelės duomenys rodo, kad iš 363 patikrintų vaikų, 223 (61,4%) vaikai turi regos sutrikimų. Skoliozė, kalbos bei laikysenos sutrikimai neaptikti nei viename tikrintame vaike. Darželyje yra logopedo etatas, ir su kalbos sutrikimais stebi tokiu etatu dirbantis asmuo. Kuomet kalbos sutrikimai nežymus, juos koreguoja vietoj, o esant didesniems sutrikimams siunčia į psichologinę tarnybą. Didžiausia problema vaikams ikimokykliniame amžiuje yra regos sutrikimai. Nors vaikai tokio amžiaus ne tiek daug skaito, rašo, tačiau jų akys pakankamai silpnos. Pagrindiniai akių regos sutrikimai yra – trumparegystė, toliaregystė ir žvairumas. Šiuos regos sutrikimus būtų galima koreguoti chirurgiškai pagal gydytojo rekomendacijas. Vaikų gydytojo etato ikimokyklinėse ugdymo įstaigose nėra. Vaikučiai su tokiais regos sutrikimais, dėvi darželyje akinius. Tokius vaikus prižiūri šeimos gydytojai individualiai.
Amžius Baltymai, g Riebalai, g Angliavan- Paros raciono energetinė metais Iš viso gyvuliniai Iš viso augaliniai deniai, g vertė, kcal
1-3 45 37 50 5 193 1400
4-6 55 44 60 10 235 1700
8 lentelė. Pirmojo darželio dešimties dienų davinio maistinė ir energetinė vertė.
Dienos Baltymai Riebalai Angliavandeniai
Paros raciono energetinė vertė,
kcal gyvūniniai augaliniai gyvūniniai augaliniai
1diena 40,11 13,37 47,5 11,88 213,94 1839,64 2diena 43,41 14,47 48,98 12,24 265,79 1827,38 3diena 41,94 13,98 44,26 11,06 242,30 1780,91 4diena 44,66 14,88 46,94 11,73 231,77 1708,06 5diena 46,51 15,50 46,91 11,72 298,99 1964,04 6diena 42,22 14,07 43,91 10,97 280,74 1810,52 7diena 41,67 13,89 49,29 12,32 265,77 1710,29 8diena 44,98 14,99 49,92 12,48 247,49 1726,88 9diena 45,30 15,10 48,0 12,0 267,35 1786,40 10diena 43,53 14,51 52,52 13,13 248,83 1735,83
Pirmojo darželio dešimties dienų gaunamos energijos (kcal), baltymų (g), riebalų (g) ir angliavandenių (g) paros normos vidurkiai yra tokie: 58 g baltymų, 60 g riebalų, 256 g angliavandenių o gaunamos energijos kiekis - 1789 kcal. Faktiškas gaunamų medžiagų (B, R, A) kiekis nežymiai nukrypęs nuo normos. Baltymai viršija 3 g, riebalų nei per daug nei per mažai – 60 g, angliavandenių yra per daug 21 g. Gaunama energija yra 1789 kcal, tai 89 kcal viršija dienos davinio energetinę vertę lyginant su fiziologine norma.
9 lentelė. Antrojo darželio dešimties dienų davinio maistinė ir energetinė vertė.
Dienos Baltymai Riebalai Angliavandeniai
Paros raciono energetinė vertė,
kcal gyvūniniai augaliniai gyvūniniai augaliniai
1diena 47,31 15,77 51,0 12,76 286,01 1920,78 2diena 50,61 16,87 55,27 13,82 267,98 1888,54 3diena 36,65 12,22 46,46 11,62 275,39 1761,47 4diena 64,62 21,54 68,78 17,20 258,11 2083,80 5diena 50,88 16,96 60,88 15,22 278,82 2032,04 6diena 48,87 16,29 50,48 12,62 261,72 1760,61
