Visuomenės sveikatos fakultetas
Sveikatos vadybos katedra
Valentas Deleckis
KAUNO APSKRITYJE VEIKIANČIŲ ASMENS SVEIKATOS
PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS SU
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLĄ
KONTROLIUOJANČIOMIS VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Mokslinė vadovė doc., dr. S. Starkuvienė 2010 m. ______ mėn. __ d.
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
KAUNO APSKRITYJE VEIKIANČIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS SU SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ VEIKLĄ KONTROLIUOJANČIOMIS VALSTYBĖS INSTITUCIJOMIS Valentas Deleckis
Mokslinė vadovė doc. dr. Skirmantė Starkuvienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos katedra. Kaunas; 2010. 63 p.
Darbo tikslas. Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybes su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis.
Metodika. 2009 m. gruodžio – 2010 m. vasario mėn. buvo atlikta Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracinį darbą dirbančių darbuotojų anketinė apklausa. Anketas užpildė ir grąžino 68 respondentai iš 55 Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (atsako dažnis 66,7%). Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus, Z-kriterijus taikytas lyginant dviejų proporcijų lygybę. Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.
Rezultatai. Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (86,8 proc.) dažniausiai bendradarbiauja su Teritorinėmis ligonių kasomis, mažiausiai - su Lietuvos medicinos etikos komitetu (4,4 proc.). Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbą vertino: labai gerai 5,9 proc., gerai 38,2 proc., vidutiniškai 51,5 proc., blogai 4,4 proc. Bendradarbiavimas su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis dažniausiai vyksta kelis kartus per mėnesį. Dažniausiai informacija įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijomis yra perduodama el. paštu. Vyresnio amžiaus darbuotojai, bei vyrai, dažniau bendradarbiauja neformalioje aplinkoje su kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojais ir su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis. Respondentai, kurie gerai vertina įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbą, yra labiau patenkinti sprendžiamų problemų aspektais. Sprendžiamų problemų operatyvumu labiausiai patenkinti jaunesnio (iki 35) ir vyresnio (virš 43) amžiaus respondentai. Laiku informaciją iš įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų gauna tik trečdalis respondentų. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams trūksta informacijos, susijusios su teisės aktais. Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai neieško naujų bendradarbiavimo būdų ir formų su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis. Bendradarbiavimą
pagerintų naudojimasis naujausiomis informacinėmis technologijomis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai norėtų turėti bendrą duomenų bazę su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis.
Išvados. Dažniausiai respondentai bendradarbiauja su Teritorinėmis ligonių kasomis, mažiausiai su Lietuvos medicinos etikos komitetu. Didžioji dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbą vertino vidutiniškai. Respondentai labiausiai nepatenkinti įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų lankstumu sprendžiant problemas.
SUMMARY
Management of Public Health
POSSIBILITIES OF CO-OPERATION BETWEEN HEALTH CARE INSTITUTIONS AND THE STATE CONTROLLING INSTITUTIONS
Valentas Deleckis
Supervisor Skirmantė Starkuvienė, Dr. Sc. Assoc. Professor
Department of Health Management, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2010. 63 p.
Aim of the study. To analyze the opportunities of co-operation between health care institutions and the state controlling institutions.
Methods. The survey of workers of Kaunas county health care institutions was accomplished during 2009 December - 2010 February. Questionnaires were filled-in and returned by 68 respondents of the 55 Kaunas county health care institutions (response rate 66,7%). For the assessment of the statistical relationships Chi square (χ2) criteria was used; Z-test was used for the comparison of two proportions. Differences were considered as statistically significant at p<0,05 level.
Results. Kaunas county health care workers (86,8%) mostly collaborate with regional sickness insurance funds, at least with Lithuanian medical ethics committee (4,4%). Health care workers assess work of the state controlling institutions: very good (5,9%), well (38,2%), an average (51,5%), negative (4,4%). Cooperation with the state controlling institutions is preceded several times a month. Information is often transferred by e-mail to the state controlling institutions. Older workers and men often co-operate with the state controlling institutions in non-formal way. Respondents who are satisfied in supervising with the state controlling institutions are more satisfied with aspects of the issues. Only one third of the respondents received information from the state controlling institutions timely. Respondents under the age of 35 and over the age of 43 years were satisfied with the efficiency of solving problems. Health care workers emphasized the lack of information related to legislation. Health care workers employed in private institutions are not looking for new ways or forms of co-operation with the state controlling institutions. Cooperation could be improved by using innovative information technologies. Health care workers indicated the need for the common data base with the state controlling institutions.
Conclusions. Most of the respondents co-operate with regional sickness insurance funds, at least with of Lithuanian medical ethics committee. The majority of the health care workers
assessed the state controlling institutions as an average. Most of the respondents are not satisfied with flexibility of the state controlling institutions in solving problems.
SANTRUMPOS
ASP – Asmens sveikatos priežiūra
ASPĮ - asmens sveikatos priežiūros įstaiga
KAVA - Kauno apskrities viršininko administracija PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija
ĮVKVI –įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos TLK – Teritorinė ligonių kasa
VMAI – Valstybinė medicininio audito inspekcija
TURINYS
1. ĮVADAS ...8
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ...10
3. LITERATŪROS APŽVALGA ...11
3.1 Bendradarbiavimo samprata, požymiai ir metodai...11
3.2 Kontrolės ypatumai ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų funkcijos ...16
4. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS ...24
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...26
5.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos ...26
5.2 Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybės su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis ...28
5.3 Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų požiūris į sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančias institucijas...41
5.4 Asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybių tobulinimas ...47
6. IŠVADOS ...51
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ...53
8. NAUDOTA LITERATŪRA...54
1. ĮVADAS
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), dirbdamos sveikatos srityje, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, tokių kaip Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Valstybine medicininio audito inspekcija (VMAI), Kauno apskrities viršininko administracija (KAVA), savivaldybės administracija, Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), Lietuvos medicinos etikos komitetu, Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba (VVSPT) ir kitomis institucijomis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai dalyvauja įvairių darbo grupių ir komisijų veikloje, kartu su minėtomis įstaigomis keičiasi informacija arba kitaip tariant vyksta bendradarbiavimas. Aukščiau minėtos įstaigos yra vadinamos įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis (ĮVKVI).
Šiuos įstaigos atlieka kontrolės funkciją. Kontrolė atliekama pagal tam tikras taisykles, užduotis ar standartus, siekiant norimų rezultatų. Kuo tiksliau formuluojami reikalavimai ir taisyklės, tuo tikslesnė ir visapusiškesnė gali būti kontrolė. Ji galima tik esant iš anksto nustatytoms, reglamentuotoms ir oficialiai patvirtintoms taisyklėms, bendriesiems reikalavimams, normoms, kurių būtina laikytis. Kontrolė – tai ne kas kita, kaip žmogaus veiksmų teigiamas ar neigiamas vertinimas pagal nustatytus bendrus reikalavimus, taisykles. Bendruoju atveju kontrolė gali būti traktuojama kaip planinės ir faktinės būklės palyginimas (19). Kad kontrolė būtų efektyvi ir abiems pusėms naudinga ir efektyvi tarp kontroliuojančių ir kontroliuojamų įstaigų turėtų būti glaudus bendradarbiavimas. Bendradarbiavimo formavimui reikia abipusių teisių ir įsipareigojimų, sąlygų ir aiškaus tikslo, kurie yra naudingi abiem šalims. Dauguma apibrėžimų siūlo bendradarbiavimą apibūdinti, sutelkiant dėmesį į tikslus, atsakomybę ir pelną. Bendradarbiavimo esmė yra grindžiama susitarimu, atspindinti abipusę atsakomybę dėl tolesnių bendrų interesų (13). Sveikatos apsaugos sektoriuje, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), bendradarbiavimą apibudina kaip ''..suvienyti visus dalyvius bendram tikslui t.y. pagerinti gyventojų sveikatą priimant visų pripažintas taisykles ir principus...''(14).
Darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė. Lietuvoje asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo tyrimai nėra populiarūs. Šia tema susijusių mokslinių straipsnių ir darbų rasti nepavyko. Šiame darbe išanalizuotos bei įvertintos Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybės su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis pagal pagrindinius aspektus, priklausomai nuo ASPĮ dirbančių darbuotojų skaičiaus, steigėjo, teikiamų sveikatos
priežiūros paslaugų lygio, dirbančiųjų amžiaus, lyties, bei užimamų pareigų. Gauti duomenys gali būti pritaikomi priimant sprendimus, optimaliai panaudojant asmens sveikatos priežiūros įstaigai skirtas lėšas. Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti sveikatos priežiūros organizatoriams bei visuomenės sveikatos vadybos specialistams tobulinti, pirminės, antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros sistemos tobulinimo planavimui, medicinos studentams mokyti. Surinktą informaciją galima naudoti patraukiant vadovų dėmesį į pozityvų bendradarbiavimo su kitomis institucijomis aspektą, planuoti procesus, padedančius įveikti spragas ir neatitikimus bei identifikuoti sritis, reikalaujančias naujos politikos ar programų. (1).
2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas :
Išanalizuoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybes su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis.
Darbo uždaviniai :
1. Įvertinti Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybes su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis.
2. Nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracijos darbuotojų požiūrį į įstaigų veiklą kontroliuojančias valstybės institucijas.
3. Pateikti Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybių su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis tobulinimo gaires.
3. LITERATŪROS APŽVALGA
3.1 Bendradarbiavimo samprata, požymiai ir metodai
Bendradarbiavimas vaidina labai svarbų vaidmenį sprendžiant visuomenės sveikatos problemas ir sukuria apčiuopiamą naudą, siekiant padidinti socialinę gerovę, bet taip pat reikalauja kruopštaus darbo, kad būtų išvengta klaidų (18). Abipusiškai palankus organizacijos bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis suteikia organizacijai naujų konkurentinių pranašumų (23). Bendradarbiavimas sujungia protus bei nuomones ir leidžia sukurti kolektyvinę strategiją problemoms spręsti. Tai procesas, kurio metu šalys, matančios skirtingus problemos aspektus, gali konstruktyviai išnagrinėti šiuos skirtumus ir ieškoti sprendimų, kurie neapsiriboja tik vienos šalies vizija. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms privaloma užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą. Informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų steigėjus, savininkus ir kitas institucijas kontroliuojančias sveikatos priežiūros įstaigas apie įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus ir kitus atvejus (37). Taigi tikras bendradarbiavimas visada prasideda nuo pasidalijimo informacija (24), problemos ar galimybės apibrėžimu, bendru darbu ar indėliu, o tai pakeičia išankstinį nusistatymą ir leidžia surasti ir įgyvendinti bendrus sprendimus. Bendradarbiavimas visada leidžia surasti kūrybinius problemų sprendimus. Tai nėra kompromiso ieškojimas ar kai kurių narių dominavimas virš kitų, − tai abipusiškai naudingo sprendimo ieškojimas. Bendradarbiavimas − tai kūrybinis sprendimo ieškojimas, pagrįstas idėjų ir informacijos sinteze bei integracija (25).
Pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką bendradarbiavimo sėkmei: (1) narystė; (2) ketinimai ir tikslai; (3) struktūra; (4) procesai; (5) komunikacijos; (6) finansai (3).
Organizacija klesti, jei ją vienija bendri interesai, vizija ir bendradarbiavimas su suinteresuotosiomis šalimis. Tačiau suinteresuotosios šalys turi galią, kurią reikia tinkamai subalansuoti (26). Neatsižvelgiant į kurios nors interesus, organizacijoje stringa veikla,
atsiranda nepatenkintų vartotojų. Kiekvienoje organizacijoje yra daugybė vidinių procesų, kurie turi būti matomi ir vertinami (27). Tačiau atskirų procesų vertinimas ir valdymas negali turėti svarios įtakos strateginiam organizacijos valdymui. Procesus užtikrina ryšiai organizacijos viduje, t.y. ryšiai tarp darbuotojų, skyrių ir darbų, ir galutinis šito rezultatas leidžia užtikrinti suinteresuotųjų šalių pasitenkinimą.
Bendradarbiavimo sampratos aspektai:
I aspektas. Bendradarbiavimas tai žmonių tarpusavio suvokimas.
II aspektas. Bendradarbiavimas tai pasikeitimas informacija. Vienas kitam informaciją mes galime perduoti naudodami įvairius būdus: kalbą (žodinį arba verbalinį) ir mimiką, gestus (nežodinį arba neverbalinį).
III aspektas. Bendradarbiavimas tai tarpusavio sąveika siekiant įgyvendinti socialinius uždavinius.
Darbuotojų ir vadovų požiūrio, nuomonių apklausa bei esamų struktūrų, sistemų ir politikos apžvalga gali duoti atsakymus į daugelį iškylančių klausimų ir nustatyti, kokių reikia pokyčių (28). Dėl mažo informuotumo nauda iš bendradarbiavimo atrodo tolima ir labiau abstrakti. Kuo daugiau informuoti žmonės apie bendradarbiavimą, tuo labiau jie vertina jo naudą. Besiformuojanti informacinė visuomenė, kurią kasdien pasiekia milžiniški informacijos srautai, pradeda turėti lemiamos reikšmės tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus institucijų sprendimams ir veiklos standartams. Lietuvoje, būtinas verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas siekiant bendrų tikslų (2). Asmens sveikatos priežiūros įstaigose informacinės sistemos naudojamos statistinių ir veiklos ataskaitų paruošimui, įstaigų finansų ir apskaitos valdymui. Tokiose medicinos įstaigų veiklos srityse kaip „siuntimai konsultacijai ir atsakymų gavimas“, „siuntimai laboratoriniams tyrimams ir atsakymų gavimas“, „laboratorinių diagnostinių tyrimų rezultatų, medicininių vaizdų, kardiogramų saugojimas ir tvarkymas“, - informacinės sistemos lieka praktiškai nenaudojamos. Visų įstaigų aprūpinimas kompiuterine – technine įranga yra labai žemas, žemas arba vidutinis (4).
Bendradarbiavimo efektyvumo vertinimo uždaviniai:
1. Analizuoti grįžtamąją informaciją apie bendradarbiavimo kokybę peržvelgiant nustatytus bendradarbiavimo tikslus, turinį ir procesą;
2. Nustatyti bendradarbiavimo poreikį profesinio informavimo ir konsultavimo sistemoje. 3. Nustatyti efektyvaus bendradarbiavimo gaires.
Efektyvaus bendradarbiavimo požymiai: 1. Tinkamas aprūpinimas informacija.
2. Derama informacijos analizė ir įvertinimas. 3. Efektyvus klausymasis.
4. Dalykiškas klausinėjimas. 5. Konstruktyvus dalyvavimas.
Pasaulinis forumas dėl mokslinių tyrimų sveikatos srityje, bendradarbiavimo sąvoką apibrėžia kaip ''...tai sąjungininkų pasidalijimas tikslais, pastangomis ir nauda”. Tačiau gali kilti įvairių lygių žinių, kompetencijos ir finansavimo partnerysčių, kurios gali būti tik papildomos, bet taip pat gali duoti savo naudą. Tarptautinė skiepų nuo AIDS organizacija save apibūdina kaip turinti tik penkis partnerius, bet papildomai turi 17 kitų organizacijų kaip partnerių kurios yra tik papildomos (neįskaitant daug pavienių asmenų). Vieno partnerio vaidmuo gali keistis laikui bėgant, iš aktyvios pozicijos prie pasyvios. Partneriai gali būti apibrėžtos organizacijos ar asmenys, ir taip pat gali būti įvairaus lygio partnerystės (18). Bendradarbiavimo metodai:
1. Informavimas – efektyvus ir dažniausiai naudojamas bendradarbiavimo metodas, kurio tikslas – teikti žinias partneriams apie bendradarbiavimo galimybes bei skleisti naudingą informaciją.
2. Konsultacijos, kurių pagalba užtikrinamas optimalus bendradarbiavimas keičiantis aktualia informacija, kuriant ir siekiant bendrų tikslų, konsultavimas reiškia pasikeitimą nuomonėmis ir dialogo tarp socialinių partnerių užmezgimą bei plėtojimą;
3. Patarimai – naudojami konsultacijos metu, siekiant gauti pagalbą iš partnerio, išsiaiškinti aktualias problemas ir rasti optimalų problemos sprendimo būdą;
4. Mokymai, kurių pagalba užtikrinama profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų kokybė bei plėtra.
Bendradarbiavimo požiūris – kai įmonės dirba tarpusavio priklausomų ryšių tinkle, kurio tikslas pasiekti kolaboratyvinių privalumų strategiškai bendradarbiaujant (29, 30). Sinkretinis požiūris, kai konkurencinės ir bendradarbiavimo strategijos naudojamos vienu metu siekiant geresnių nei vidutiniai rezultatų (31). Akivaizdu, kad įstaigų vadovai, kurie žiūri į pasaulį iš konkurencinio požiūrio taško, nepastebėtų privalumų kurių, gali suteikti bendradarbiavimo ir sinkretinis požiūriai. Jie tiesiog nesusimąstytų apie bendradarbiavimą.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad bendradarbiavimas su konkurentais yra „beprasmis reikalas“ (32). Iš dalies taip yra todėl, kad tokie aljansai dažnai tampa lenktyniavimu tarp konkurentų siekiant įsisavinti konkurentų kompetencijas. Tokie aljansai žlunga, nes poreikis konkuruoti nugali poreikį bendradarbiauti (33). Praktiškai bendradarbiavimas kartais užklimpsta „kolaboratyvinėje inercijoje“. Tai situacija, kai bendradarbiavimo rezultatai nepasiekiami arba per lėtai materializuojasi (34). Tokios inercijos priežastys dažniausiai yra: (1) skirtingi įmonių tikslai;
(2) valdžios dalybos problemos; (3) pasitikėjimo trūkumas;
(4) neaiški, sudėtinga bendradarbiavimo struktūra; (5) lyderystės nebuvimas (35).
Bendradarbiavimo trikdžiai yra:
1. Bendradarbiavimo teisinio pagrindo nebuvimas;
2. Interesų skirtumai ir bendrų rezultatų siekimo būtinybės nesuvokimas; 3. Socialinės partnerystės principų nesuvokimas;
4. Prielaidų manipuliavimui ir nesąžiningumui atsiradimas neįteisinus sutartimis bendradarbiavimo sąlygų;
5. Bendradarbiavimo nekūrybiškas ir formalus taikymas; 6. Lygiavertiškumo principo ignoravimas;
7. Koordinavimo nebuvimas.
Problemų išsiaiškinimas ir jų sprendimas – labai svarbi valdymo proceso technologinio ciklo dalis. Nuo problemų sprendimo priklauso organizacijos veiklos rezultatai. Sveikatos apsaugos sektoriuje, PSO, bendradarbiavimą apibudina kaip ''suvienyti visus dalyvius bendram tikslui t.y. pagerinti gyventojų sveikatą priimant visų pripažintas taisykles ir principus'' (14). Šiame apibrėžime, susitarimas dėl pagrindinių principų yra labai svarbus, taip pat kaip išlaikyti balansą, kad kiekvienas galėtų išlaikyti savo vertybes ir identitetą. PSO siūlo, kad pagrindiniai etikos principai turi būti tokie: naudingumas (turi būti visuomenės sveikatos svoris); nesėkmių nebuvimas (neturi sukelti sveikatos sutrikimų); autonomija (neturėtų paliesti partnerės autonomijos (savarankiškumo)) ir lygybė (išmokos turėtų būti paskirstytos tiems, kuriems jos labiausiai reikalingos) (15).
Problemų sprendimo sėkmę lemia teisingai pasirinkta ir pritaikyta metodologija. Valdymo problema – tai realios padėties organizacijos valdymo sistemoje ir planuojamos
(norimos, siekiamos) neatitikimas (7). Problemos atskleidimas, jos išgryninimas, struktūrizavimas ir formulavimas, jos esmės atskleidimas yra labai svarbus, tačiau tai tik problemų sprendimo pradžia. Valdymo problemų klasifikacija ir aiškus sąvokų bei kategorijų apibrėžimas, taip pat vienodas supratimas organizacijoje – viena didžiausių problemų sprendžiant problemas (8).
Metodologiniu požiūriu pats svarbiausias – sisteminis požiūris į valdymo problemas ir jų sprendimą. Vadovaujantis šiuo požiūriu, sprendžiant problemas turi būti įvertinami vidiniai sisteminiai ryšiai, tarp elementinė sąveika, problemų ir jų sprendimo poveikis organizacijai ir sistemai. Sveikatos priežiūros organizacijų valdymo problemų spektras yra gana platus – ištekliai, žmonės, personalas, technologijos ir kt. Problemų prevencija – tai organizacijos ateities ir jos vietos sistemoje „matymas“, jos būsimos veiklos modeliavimas, pačios sveikatos priežiūros sistemos prognozavimas (9, 10, 11).
Pokyčių valdymas, savalaikės vadybinės intervencijos padeda greičiau ir veiksmingiau spręsti problemas ir pasiekti geresnių organizacijų veiklos rezultatų (6).
Kai kurie apibrėžimai prideda veiklos elementų įsivaizduojant partnerystę kaip ''bendradarbiavimo santykius tarp subjektų siekiant bendrų tikslų, tarpusavyje suderintomis priemonėmis bei darbo pasidalinimu''(16). Ši partnerystė taip pat gali būti ''mechanizmas įvertinti sėkmę ir atlikti koregavimus''(16), arba ''susitarimas dirbti kartu, siekiant įvykdyti prievolę ar atlikti specialią užduotį, įpareigojant išteklius ir dalytis rizika, taip pat siekiant naudos (17, 12).
Įstaigos, siekiančios bendradarbiauti ir gauti galimybę naudotis kitos įstaigos ištekliais, sugebėjimais, turi būti pasiryžusios už tai mokėti dalies kontrolės praradimu. Kontrolės dalijimasis su bendradarbiavimo partneriais dažnai padidina valdymo kaštus ir prailgina sprendimų priėmimo laiką. Bet kontrolės ir darbų sferų pasidalijimas yra būtinas. Laiko ir finansiniai apribojimai irgi apsunkina bendradarbiavimą.
Kad bendradarbiavimas būtų sėkmingas, įstaigos turi žinoti, kada verta pradėti bendradarbiavimą, kad verta bendradarbiauti kai:
(a) bendradarbiavimas aiškiai padeda įstaigai pasiekti svarbiausią tikslą;
(b) akivaizdu, kad viena įstaiga nesugebėtų pasiekti to tikslo ar išspręsti tos problemos (3). Taigi, bendradarbiavimas yra būtinas siekiant įgyvendinti įstaigos tikslus.
3.2 Kontrolės ypatumai ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą
kontroliuojančių valstybės institucijų funkcijos
Sveikatos priežiūros sritį ir kitus su sveikatos sektoriaus veikla susijusius darbus reguliuoja apie 80 su sveikatos priežiūros paslaugomis susijusių ir su šios srities administravimu susijusių įstatymų (40 įstatymų numato su visuomenės sveikata susijusias funkcijas), šimtais skaičiuojama Vyriausybės nutarimų, Sveikatos apsaugos ministro įsakymų (kasmet išleidžiama kelis šimtai skelbiamų įsakymų), bei susijusių kitų žinybų dokumentų (nepatikrintais duomenimis – sveikatos priežiūros veiklą reguliuoja virš 1,5 tūkstančio teisės aktų). Vien tik 2009 metais Sveikatos apsaugos ministerija išleido 502 viešai skelbiamus įsakymus (45).
Kontrolė – tai sistemingos pastangos suderinti veiklos atlikimo standartus su numatytais tikslais, suprojektuoti informacijos grįžtamojo ryšio sistemą, palyginti tikrąjį veiklos atlikimo lygį su numatytais standartais, rasti nukrypimus nuo jų ir įvertinti šių nukrypimų svarbą bei imtis veiksmų, užtikrinančių, kad visi ištekliai būtų efektyviausiai panaudojami siekiant bendrų tikslų (19). Akivaizdu, kad kontrolė, pagal pobūdį, lygmenį ir kitus kriterijus, gali būti daugialypė ir gana sudėtinga. Svarbu užtikrinti, kad kontrolė netaptų kliūtimi, trukdančia sėkmingai siekti iškeltų tikslų, reikalaujančia daug pastangų. Todėl yra svarbu sudaryti racionalų „kontrolės paketą“. Jį sudarant, reikėtų laikytis tam tikrų principų:
• ekonomiškumo – kontrolės sąnaudos turi būti mažesnės už jos teikiamą naudą; • susietumo su strategija;
• matavimo suprantamumo ir paprastumo – tiek vadovai turi suprasti, ką matuoja, tiek darbuotojai – ko iš jų tikimasi;
• konkretumo – turi būti nustatomi konkretūs kontroliuojami rodikliai;
• savalaikiškumo – laiku atlikta kontrolė įgalina pagal kontrolės rezultatus pakoreguoti greitai kintantį procesą;
• kompleksiškumo – apimanti visas kryptis ir etapus, reikalingus galutiniam rezultatui pasiekti;
• dokumentavimo – t. y. ji turi būti įforminama atitinkamais dokumentais; • darbuotojų savarankiškumo ir individualumo – čia ypač svarbi savikontrolė; • atsakomybės didėjimo;
• lankstumo – keičiantis sąlygoms, turi keistis kontrolės sistema ir formos; • tikslumo – kontrolė reikalinga, kad būtų nustatyti egzistuojantys nukrypimai; • automatizavimo.
Kontrolė objektyviai išplaukia iš visuomeninės ir valstybinės veiklos esmės, nes praktiškai neįmanoma užtikrinti šios veiklos kryptingumo be sprendimų vykdymo kontrolės, klaidų, atsirandančių trūkumų ir nukrypimų išaiškinimo ir jų šalinimo, be abejo, ir tos veiklos atitinkamo koregavimo. Bet kurio proceso vadybos sėkmė priklauso ir nuo laiku atliktos kontrolės. Reikia ne tik priimti optimalų sprendimą, tinkamai suorganizuoti vykdymą, bet ir kontroliuoti vykdymą, laiku gauti informaciją reikalingoms korektūroms atlikti. Svarbiausias kontrolės uždavinys yra užkirsti kelią tokiems nukrypimams atsirasti ateityje, t. y. kontrolė turi būti profilaktinio pobūdžio (19).
Kontroliuojančių institucijų atsiradimo ir veiklos pradžia ypatinga tuo, kad jos atsirado kartu su kontroliuojamomis institucijomis be istorinio pereinamumo. Anksčiau funkcionavusi kontrolės sistema subyrėjo dar Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, o naujoji sistema pradėjo kurtis pasibaigus karui. Iš pradžių kontrolė rėmėsi iki karinėmis tradicijomis ir atitiko naujai besiformuojančio ūkio sistemą. Ilgainiui Lietuvos ūkis keitėsi ir artėjo prie aplinkinių šalių ūkio sistemos. Dėl to neišvengiamai turėjo keistis ir kontrolė. Šios permainos vyko prieštaringai, kartais net skausmingai (20).
Valstybės institucijų, kontroliuojančių paslaugų teikimą, pareigūnai, bet kuriuo laiku, pateikę paskyrimo dokumentą įstaigos vadovui ar jį pavaduojančiam asmeniui, netrukdomi gali patekti į įstaigą ir tikrinti, ar nėra pažeidžiami teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimai. Taip pat gali reikalauti ir gauti visą reikalingą informaciją, dokumentus, medžiagą, laboratorinius mėginius, ligonių medicininių apžiūrų ir tyrimų duomenis, įstaigos vadovų ir kitų darbuotojų žodinius ir raštiškus paaiškinimus, kurie reikalingi patikrinimui atlikti (36).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija yra vykdomoji valdžios institucija, vykdanti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas sveikatos apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką sveikatos apsaugos srityje (38). Kiekvienos šalies sveikatos apsaugos sistema yra unikali, t.y. pasaulyje nėra visiškai tokių pačių sveikatos priežiūros sistemų skirtingose šalyse. Sveikatos priežiūra Europos Sąjungoje (ES) ir kitose Europos šalyse nuolat yra politinių institucijų ir politikų akiratyje, nes visuomenės ir jos narių sveikata – tai ne tik medicininė ir socialinė, bet ekonominė bei politinė problema. Sveikatos apsaugos ministerija valdydama Valstybinę ligonių kasą, įstaigų ir medicinos specialistų licencijavimą, visą informacinę bazę, ji gali reguliuoti sveikatos priežiūros paslaugų rinkos subjektus, suteikti konkurencinius pranašumus vienai ar kitai įstaigai. Todėl sisteminis sveikatos apsaugos ministerijos požiūris valdant išteklius yra
būtinas, nes reguliuodama išteklių srautus ir veikdama rinkos subjektus – sveikatos priežiūros organizacijas, per jas veikia ir to rinkos segmento pacientus (21).
Siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, tinkamumą ir saugą, 2009 m. buvo kontroliuojamos visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atliktos planinės ir neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizės. Dalyvauta tarptautinėse ir Lietuvoje vykusiose konferencijose, seminaruose, susijusiuose su sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, pacientų sauga.
Siekiant užtikrinti, kad medicinos paslaugas pacientams teiktų tik kvalifikuoti asmens sveikatos priežiūros specialistai, 2009 m. buvo vertinamos paraiškos ir dokumentai licencijoms ar sertifikatams išduoti, tvarkoma informacinė kompiuterinė slaugos praktikos licencijų ir sertifikatų registravimo duomenų bazė bei tobulinami teisės aktai (38).
Ne mažiau svarbios mūsų sistemoje yra visuomenės sveikatos institucijos. Užkrečiamųjų, priklausomybės ir kitų ligų prevencija, radiacinė sauga, aplinkos veiksnių įtakos žmonių sveikatai stebėjimas – visų tuo rūpinasi visuomenės sveikatos specialistai. Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros tarnyboje, Valstybiniame aplinkos sveikatos centre, Higienos institute tiriamos ir analizuojamos priežastys, kodėl vienomis ar kitomis ligomis dažniausiai serga gyventojai, rengiami norminiai aktai, kurių turi laikytis įstaigos, savo veikla galinčios turėti įtakos žmonių sveikatai. Visuomenės sveikatos stiprinimas yra vienas iš dabartinės Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos prioritetų. Sveikatos apsaugos ministerija yra įsteigusi tarnybas, kurios rūpinasi racionaliu Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto panaudojimu, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, kad vaistines pasiektų tik kokybiški vaistai, kad medikai dirbtų tik turėdami licencijas ir kt.
Šiandien jau galime pasidžiaugti sėkmingais Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos mūsų šalies sveikatos apsaugai rezultatais. Sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrai modernizuoti skiriamos ES struktūrinės paramos lėšos tapo stipriu impulsu spartinti sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimą, sveikatos priežiūros tinklo atnaujinimą bei teikiamų paslaugų struktūros optimizavimą.
Valstybinė medicininio audito inspekcija nuolat kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, vertina medicinos įstaigų, naudojančių rizikingas ir brangias medicinos technologijas, pasirengimą teikti sveikatinimo paslaugas. Pagal savo kompetenciją VMAI, nustačiusi itin šiurkščius pažeidimus, gali priimti sprendimą stabdyti teikiamas paslaugas iki 3 mėnesių arba net teikti pasiūlymą dėl įstaigos licencijos sustabdymo ar panaikinimo. Kitais atvejais inspekcija dėl nustatytų pažeidimų gali įspėti medicinos įstaigos
vadovą, įpareigoti jį įvertinti savo įstaigos darbuotojus įstatymų nustatyta tvarka, t.y. paskirti jiems drausmines nuobaudas, organizuoti profesinių klaidų nagrinėjimą centrinėse šalies ligoninėse, dalyvaujant geriausiems šios srities medicinos specialistams, taip pat siųsti savo įstaigos darbuotoją laikyti profesinės kompetencijos patikrinimo egzaminą į Sveikatos apsaugos ministeriją (39).
2009 m. VMAI atliko 388 asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybines kontroles ir ekspertizes (234 neplanines kontroles, 185 pacientų ar jų atstovų skundų pagrindu, 147 planines kontroles - 60 greitosios medicinos pagalbos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo planinių kontrolių ir 87 planines kontroles, derinant jas su skundo tyrimu, 7 radiologinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekspertizes asmens sveikatos priežiūros įstaigų prašymu). 2009 m. sveikatos priežiūros įstaigoms paslaugų kokybei užtikrinti ar pagerinti pasiūlymai buvo pateikti 1002 kartus. Teiktų pasiūlymų sveikatos priežiūros kokybei užtikrinti įgyvendinimo procentas – 78,6 proc. (buvo planuota 70 proc., metinio plano įvykdymo procentas – 112 proc). Konsultacijos kokybės vadybos sistemos diegimo klausimais buvo teikiamos atliekamų kontrolių ir ekspertizių metu. Bendruose pasitarimuose ir darbo grupėse su LR sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, Valstybinės ligonių kasos atstovais buvo aptariamos aktualiausios kokybės užtikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose problemos. VMAI, atlikdama pacientų ar jų atstovų skundų pagrindu asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontroles, sutartiniais pagrindais tęsė bendradarbiavimą su medicinos specialistais: į juos buvo kreipiamasi sudėtingais klinikiniais atvejais, prašant pateikti motyvuotas išvadas. 96 neplaninių kontrolių metu VMAI kreipėsi į medicinos specialistus diagnostikos ir gydymo tinkamumui įvertinti (39).
Nereikėtų pamiršti, kad ne tik viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose galima patirti žalą sveikatai. Šiuo metu privačios sveikatos priežiūros įstaigos siūlo daug įvairių diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos priemonių, procedūrų, tačiau jų vartotojas nuo netinkamos kokybės paslaugų taip pat nėra apsaugotas. Dažnai apie naudojamas technologijas informuojama neteisingai. Būtent Valstybinės medicininio audito inspekcijos institucija nagrinėja skundus dėl visų paciento teisėms padarytų pažeidimų atvejų. Daugiausia skundžiamasi teisių į prieinamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, informaciją bei privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimu. Pasitaiko ir itin skaudžių atvejų. Atlikę išsamų tyrimą, inspekcijos ekspertai tikrina paciento teises pažeidusių medikų kompetenciją, įpareigoja gydymo įstaigų vadovus juos nubausti. Itin retais atvejais – panaikina licenciją. Vis dėlto yra abejojančių medicinos audito teikiamų išvadų objektyvumu, nes šis kontroliuojantis
organas yra pavaldus Sveikatos apsaugos ministerijai ir, natūralu, kad gina ne paciento, o ministerijos interesus. Gaila, bet iki šiol nepriklausomos kontroliuojančios institucijos Lietuvoje nėra (22).
Kauno apskrities viršininko administracija yra steigėja antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių institucijų. KAVA rengia dokumentus, kurių reikia apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklės pokyčių analizei atlikti. Rengia dokumentus, kurių reikia steigiant, reorganizuojant ir likviduojant sveikatos priežiūros įstaigas. Organizuoja valstybinių privalomųjų sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje, regioninių visuomenės sveikatos ugdymo ir užkrečiamųjų ligų bei traumų profilaktikos programų rengimą ir jų įgyvendinimą. Vykdo strateginiame plane numatytų sveikatinimo veiklos programų įgyvendinimo priežiūrą. Remia savivaldybių sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje, bendradarbiauja su apskrities savivaldybėmis formuojant ir organizuojant savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybas ir analizuoja jų veiklą. Prižiūri antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, organizuoja pacientų teisių įgyvendinimo priežiūrą šiose įstaigose. Koordinuoja investicijų projektų rengimą sveikatos priežiūros įstaigose, bei prižiūri, kaip atlieka antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų statybos, kapitalinio remonto ir užsakovo funkcijas. Prižiūri sveikatinimo veiklos įstatymų, kitų teisės aktų, Lietuvos sveikatos programos ir valstybinių sveikatos programų įgyvendinimą apskrityje. Nagrinėja gyventojų skundus ir prašymus dėl sveikatos priežiūros arba perduoda juos pagal priklausomybę spręsti kitoms institucijoms ar pareigūnams. Analizuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir nustato įstaigoms privalomas veiklos užduotis. Nustato biudžetinėms sveikatos priežiūros įstaigoms etatų, darbų, paslaugų, medikamentų, mitybos normatyvus bei organizuoja socialinių ekonominių programų finansavimą, derina biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Apskrities gydytojo skyrius per 2009 m. išnagrinėjo 9 (8 raštiški ir 1 žodinis) gyventojų skundus dėl KAVA pavaldžių SPĮ veiklos (40).
Savivaldybių administracijos organizuoja pirminės sveikatos priežiūros plėtojimo programas, kitų tikslinių ir kompleksinių sveikatos programų rengimą. Organizuoja Savivaldybės tarybos patvirtintų tikslinių ir kompleksinių savivaldybės sveikatos programų įgyvendinimą. Organizuoja pirminę sveikatinimo veiklą (pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros ir farmacijos). Vykdo antrinę sveikatos priežiūrą. Organizuoja gyventojų sveikatos statistinius stebėjimus, analizuoja jos pokyčius. Rūpinasi savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų funkcionavimu ir jų išlaikymu. Užtikrina pagal kompetenciją privalomąjį sveikatinimo veiklos lygį savivaldybės teritorijoje, organizuoja jo laikymosi kontrolę.
Organizuoja savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą likviduojant stichinių nelaimių, avarijų, ekologinių katastrofų padarinius. Organizuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicininį auditą. Kontroliuoja, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos nepažeidžia pacientų teisių. Nagrinėja gydytojų pareiškimus ir skundus pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros klausimais (41).
Kauno teritorinė ligonių kasa sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms, už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą. Organizuoja ir apmoka draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus. Analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų sudėtį pagal amžių bei lytį, TLK teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės ir ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai. Kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę bei atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę. Kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą. Kauno teritorinės ligonių kasos darbuotojai kasdieniniame darbe vadovaujasi įstaigos kokybės vadybos politikoje nustatyta misija ir siekia įgyvendinti jos tikslus praktikoje. Teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Kauno ir Marijampolės apskritys. 2008 m. prie ambulatorinių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų buvo prisirašę 889395 gyventojų, - 0,1 proc. mažiau nei 2007 m. Kauno ligonių kasa veiklos zonoje iš viso aptarnavo 110 tūkst. asmenų (Kaune - 66512 klientų). 2008 m. Kauno teritorinė ligonių kasa pasirašė sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir prevencinių programų vykdymo su 277 asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, - iš jų 149 - viešosios įstaigos ir 128 – privačios (1 pav.) (42).
1 pav. Viešųjų ir privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sudarytų sutarčių su teritorine ligonių kasa dinamika (šaltinis: www.ktlk.lt)
Lietuvos medicinos etikos komiteto uždavinys – užtikrinti biomedicininių tyrimų etinį vertinimą ir priežiūrą bei visuomenės informavimą bioetikos klausimais. Komitetas, įgyvendindamas jam pavestą uždavinį, analizuoja bioetikos problemas ir konsultuoja valstybės bei savivaldybės institucijas, įstaigas, organizacijas ir kitus fizinius ir juridinius asmenis bioetikos klausimais, teikia išvadas bei pasiūlymus. Kontroliuoja, ar asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra atitinka bioetikos reikalavimus, ir prižiūri, kaip juridiniai asmenys laikosi bioetikos reikalavimų. Teikia metodinę paramą ir konsultuoja sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijas ir kitas institucijas jų veiklos klausimais (43).
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) tikslas – įgyvendinti visuomenės sveikatos priežiūros strategiją ir programas pagal Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos suformuluotas sveikatos politikos gaires visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo ir vartotojų teisių gynimo srityje. Tarnyba, įgyvendindama nurodytus uždavinius, organizuoja ir vykdo sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės globos ir rūpybos įstaigų, laisvės atėmimo vietų, policijos areštinių, kirpyklų, kosmetikos, tatuiruočių kabinetų, grožio salonų, soliariumų, baseinų, skalbyklų, pirčių, saunų, sporto klubų teikiamų paslaugų, apgyvendinimo paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir analizę. Bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis, užsienio valstybių atitinkamomis
institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, mokslo įstaigomis, žiniasklaida (44). Periodinės valstybinės visuomenės sveikatos kontrolės metu per 2009 m. buvo patikrinta 2380 ASPĮ. Patikrinimų metu buvo nustatyti 973 pažeidimai, bei surašyta 226 administracinių teisės pažeidimo protokolų, paskirtų nuobaudų skaičius 223 tai 2,4 karto viršija 2008 m. skaičius. Dėl ASPĮ buvo gauti ir išnagrinėti 24 skundai.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimų, atliktų vykdant valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pasiskirstymas pavaizduotas 2 paveiksle (44).
2 pav. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimų, atliktų vykdant valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, pasiskirstymas 2009 m. (proc.) (šaltinis www.vvspt.lt)
Sveikatos apsaugos sistema sutvarkyta taip, kad visos ambulatorijos, poliklinikos ir didžioji dalis ligoninių pavaldžios savivaldybių bei apskričių administracijoms. Sveikatos apsaugos ministerija yra steigėja tik stambiausių medicinos mokslų centrų Lietuvoje, tokių kaip Vilniaus universitetinė ligoninė Santariškių klinikos, Kauno medicinos universiteto klinikos ir kt. Privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos nėra pavaldžios valstybės įstaigoms, tačiau joms galioja tokios pat taisyklės ir reikalavimai.
4. TYRIMO METODIKA IR TIRTŲJŲ KONTINGENTAS
Siekiant ištirti Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybes su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis, tyrimo objektu buvo pasirinkti Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigose administracinį darbą dirbantys darbuotojai. Tiriamąją populiaciją sudarė direktoriai, jų pavaduotojai, bei kiti administracijos darbuotojai. Buvo atrinktos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios yra sudariusios sutartį su TLK ir turi elektroninio pašto adresą. Kadangi TLK ASPĮ kontaktinių duomenų savo tinklapyje neteikia, el. pašto adresai buvo rasti internete.
Įvertinus tiriamojo darbo tikslą, pasirinktas tyrimo metodas – anketinė apklausa. Pasitelkus šią metodiką, galima įvertinti Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybes su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis. Anketinis asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracijos darbuotojų tyrimas atliktas 2009 m. gruodžio – 2010 m. vasario mėnesį. Tyrimo klausimynas buvo išsiuntinėtas elektroniniu paštu su lydraščiu (žr. 2 priedą) (pakartotinai tyrimo klausimynas buvo išsiųstas dar keletą kartų, siekiant didesnio atsako dažnio ). Buvo išsiųstos 102 anketos. Anketas užpildė ir grąžino 68 respondentai iš 55 Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (atsako dažnis 66,7 proc.). Tyrimas atliktas pagal 3 paveiksle pateiktą schemą.
Anketiniai duomenys buvo apdoroti ir analizuojami naudojant MS Excel ir statistinio duomenų analizės paketo SPSS 13.0 versiją. Statistiniams ryšiams įvertinti naudotas Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius (lls) bei statistinis reikšmingumas (p). Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Z-kriterijus taikytas lyginant dviejų proporcijų lygybę.
Tyrimo anketa buvo sudaryta iš 32 klausimų (žr. 1 priedą). Anketoje dauguma klausimų yra uždaro tipo. Klausimai sugrupuoti ir suskirstyti į klausimų grupes:
• socialiniai – demografiniai rodikliai (1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 klausimai);
• bendradarbiavimas su įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis bei kitomis organizacijomis (10, 11, 12, 13 klausimai);
• bendradarbiavimo priemonių tyrimas (14, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 27, 28, 29, 30 klausimai);
• Įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbo vertinimas (32 klausimas).
3 pav. Tyrimo eiga
DUOMENŲ APDOROJIMAS DUOMENŲ ANALIZĖ APKLAUSA REZULTATŲ APIBENDRINIMAS IR IŠVADOS POŽYMIŲ TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖS TYRIMAS BENDRADARBIAVIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS KLAUSIMYNO PARENGIMAS
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1. Pagrindinės respondentų charakteristikos
2009 m. gruodžio - 2010 m. sausio mėn. buvo apklausta 68 Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų administracijos darbuotojai. Pasiskirstymas pagal užimamas pareigas matomas 1 lentelėje.
1 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas Pareigos Abs. sk. Proc.
Direktorius 47 69,1
Direktoriaus pavaduotojas 9 13,3
Kita 12 17,6
Iš viso 68 100,0
Labai ryškus respondentų pasiskirstymas pagal lytį. Moterys sudaro 76,5 proc. (n = 52), vyrai 23,5 proc. (n = 16) tiriamųjų. Apklaustų respondentų amžiaus vidurkis buvo 51,91 ± 10,66 metai. Jauniausias respondentas buvo 29 metų amžiaus, o vyriausias - 70 metų amžiaus. Didžiausia dalis respondentų buvo virš 43 metų amžiaus (2 lentelė).
2 lentelė. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes Abs. sk. Proc.
Iki 35 7 10,3
36-42 6 8,8
43 ir daugiau 55 80,9
Iš viso 68 100,0
Lyginant respondentų atsakymus pagal lytį ir užimamas pareigas, matyti, kad aukštesnes pareigas užima vyrai (93,8 proc.), lyginant su moterimis (61,5 proc.), (χ2 = 6,300, lls = 2, p = 0,043). Vidutinis dirbtų metų skaičius yra 14,96 ± 11,12 metų. Ilgiausiai dirbantis žmogus yra dirbęs 43 metus, trumpiausiai - 2 metus. Lyginant darbuotojų atsakymus pagal tai, kiek laiko dirba organizacijoje ir kokias pareigas užima, matyti, kad aukštesnes pareigas užima dirbantys ilgiau nei vienuolika metų (76,3 proc.), lyginant su dirbančiais trumpesnį laiką (44,4 proc.), (χ2 = 12,650, lls = 4, p = 0,013).
Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasiskirstymas pagal tų įstaigų steigėjus pateiktas 3 lentelėje. Nebuvo nė vienos ASPĮ, kurios steigėjas būtų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
3 lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasiskirstymas pagal steigėjus
Steigėjas Abs. sk. Proc.
Kauno apskrities viršininko administracija 13 19,1
Savivaldybes administracija 41 60,3
Tai yra privati sveikatos priežiūros įstaiga 14 20,6
Iš viso 68 100,0
Daugiausiai respondentų dirbo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teikia pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas (63,2 proc.), po to sekė respondentai, kurie dirbo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teikia antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas (23,6 proc.), mažiausiai respondentų dirbo sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teikia pirminio ir antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas (13,2 proc.). Nebuvo nė vieno respondento iš tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos.
Kauno apskrityje veikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose vidutinis darbuotojų skaičius yra 143, daugiausiai darbuotojų turinti įstaiga jų turėjo 1500, mažiausiai - 1. Darbuotojų, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbo administracinį darbą skaičius matomas 4 lentelėje.
4 lentelė. Vidutinis administracinį darbą dirbančių darbuotojų skaičius asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Klausimas Minimali reikšmė Maksimali reikšmė Vidurkis Standartinis nuokrypis Kiek Jūsų įstaigoje darbuotojų, kurie
dirba administracinį darbą? 1 146 9,04 19,780 Anksčiausiai įkurta, Kauno apskrityje veikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios darbuotojas dalyvavo apklausoje, buvo įkurta 1919 m., vėliausiai įkurta įstaiga buvo 2008 m. Kauno apskrityje veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų įkūrimo vidurkis - 1984 ± 23,22 m.
Apibendrinant galima teigti, kad apklausoje daugiausiai dalyvavo direktoriaus pareigas užimantys respondentai, taip pat didžioji dalis tarp apklaustųjų buvo moterys. Tokį
ryškų pasiskirstymą pagal lytį tarp respondentų būtų galima paaiškinti tuo, kad dauguma studijuojančių biomedicinos mokslus žmonių - moterys. Respondentų amžiaus vidurkis buvo 50 metų, tai tik parodo, kad direktoriaus postą žmonės turi užsitarnauti savo darbais, žiniomis ir ilgamečiu darbu. Nors tarp respondentų didžioji dalis buvo moterys, tačiau aukščiausias pareigas asmens sveikatos priežiūros įstaigose užėmė vyrai, tokia tendencija stebima visame pasaulyje pvz.: valstybes daugiausia valdo vyrai, nors šiai dienai situacija po truputį keičiasi, galbūt tam įtakos turėjo 1998 m. gruodžio 1 d. priimtas, moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kuris draudžia bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties (46). Vidutiniškai sveikatos priežiūros įstaigose žmonės dirba po 15 metų, natūralu, kad ilgiau dirbantys darbuotojai užima aukštesnes pareigas, nes sveikatos priežiūra yra labai atsakinga sritis, kiekvienas neteisingai priimtas sprendimas gali atsiliepti žmogaus sveikatai, todėl tam reikalinga didžiulė patirtis. Šiuo metu yra trys Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos organizavimo lygiai: savivaldybių, apskričių ir valstybės (37).
Savivaldybių institucijos organizuoja pirminę asmens sveikatos priežiūrą, taip pat organizuoja ir antrinę asmens sveikatos priežiūrą, kurios mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Apskričių viršininkai organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą, o valstybės lygiu yra organizuojama tretinė sveikatos priežiūra. Respondentai dažniausiai buvo iš tos ASPĮ, kurios steigėjas buvo savivaldybė, tai yra todėl, kad savivaldybės organizuoja pirminę ir antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Lietuvoje ilgus metus buvo siekiama, kad pirminis asmens sveikatos priežiūros lygis apimtų didžiąją dalį sveikatos priežiūros paslaugų. Siekiama, kad didžioji dalis pacientų problemų būtų išsprendžiama būtent pirminiame lygyje, dėl to pirminio lygio įstaigų Lietuvoje yra daugiausia. Kauno apskrityje veikiančiose ASPĮ vidutiniškai dirbo po 143 darbuotojus.
5.2 Sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo galimybės su sveikatos
priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis
Atsakydami į klausimą „Su kokiomis sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis institucijomis Jūs dažniausiai bendradarbiaujate?“, didžioji dalis respondentų nurodė, kad su teritorinėmis ligonių kasomis, mažiausiai bendradarbiaujama buvo su Lietuvos medicinos etikos komitetu (4 pav.).
4,4 22,1 30,9 33,8 51,5 61,8 86,8 0 20 40 60 80 100 Proc.
Teritorinės ligonių kasos Savivaldybės administracija Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba Sveikatos apsaugos
ministerija
Kauno apskrities viršininko administracija
Valstybinė medicininio audito inspekcija Lietuvos medicinos etikos komitetas
4 pav. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis (proc.)
Didesnė dalis iki 35 metų amžiaus grupės respondentų (100 proc.), bendradarbiauja su Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, lyginant su 36 - 42 metų (0 proc.) ir virš 43 metų amžiaus grupės respondentais (51,5 proc.), (χ2 = 12,971, lls = 2, p = 0,002). Įstaigos, kuriose dirba daugiau negu 201 darbuotojas (63,6 proc.), lyginant su įstaigomis, kuriose dirba iki 50 darbuotojų (3,1 proc.) ir nuo 51 iki 200 darbuotojų (28 proc.), dažniau bendradarbiauja su Valstybine medicininio audito inspekcija, (χ2 = 18,246, lls = 2, p = 0,00). Įstaigos, kuriose dirba nuo 51 iki 200 darbuotojų (60 proc.), lyginant su įstaigomis, kuriose dirba iki 50 darbuotojų (6,3 proc.) ir virš 201 darbuotojo (36,4 proc.), dažniau bendradarbiauja su Kauno apskrities viršininko administracija, (χ2 = 19,181, lls = 2, p = 0,0). Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra daugiau negu 11, lyginant su ASPĮ, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra iki 5 ir nuo 6 iki 10, dažniau bendradarbiauja su Valstybine medicininio audito inspekcija (atitinkamai 66,7 proc., ir 15,7 proc. 27,3 proc. p < 0,05). (5 pav.) Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra iki 5 ir nuo 6 iki 10, dažniau bendradarbiauja su Teritorinėmis ligonių kasomis, negu ASPĮ, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra virš 11 (atitinkamai 92,2 proc. ir 81,8 proc., 50 proc. p < 0,05) (5 pav.). Asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra iki 5 ir virš 11,
dažniau bendradarbiauja su Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba, negu asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra nuo 6 iki 10 (atitinkamai 56,9 proc., 66,7 proc. ir 18,2 proc. p < 0,05) (5 pav.).
15,7 92,2 56,9 27,3 81,8 66,7 18,2** 50* 66,7* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 Valstybinė medicininio audito inspekcija
Teritorinė ligonių kasa Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba P ro ce nt ai Iki 5 darbuotojų
Nuo 6 iki 10 darbuotojų Virš 11 darbuotojų
*- p<0,05 lyginant su respondentais, kurių ASPĮ administracinį darbą dirbančių yra iki 5 darbuotojų
** - p<0,05 lyginant su respondentais, kurių ASPĮ administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra iki 5 ir virš 11
5 pav. Bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis pagal ASPĮ administracinį darbą dirbančių darbuotojų skaičių (proc.)
Didesnė dalis direktoriaus pareigas užimančių respondentų (74,5 proc.), bendradarbiauja su savivaldybės administracijomis, lyginant su direktoriaus pavaduotojais (44,4 proc.) ir kitu administracijos personalu (25 proc.), (χ2 = 11,223, lls = 2, p = 0,004). Didesnė dalis kitų administracijos darbuotojų (dažniausiai buhalteriai ir finansininkai) (100 proc.) ir ASPĮ direktorių (91,5 proc.), bendradarbiauja su Teritorinėmis ligonių kasomis, lyginant su direktorių pavaduotojų pareigas užimančiais respondentais (44,4 proc.), (χ2 = 16,781, lls = 2, p = 0,00).
Į pateiktą atvirą klausimą „Su kokiomis nevalstybinėmis institucijomis bendradarbiauja Jūsų įstaiga?“ buvo sulaukta įvairiausių atsakymų, dažniausiai pasitaikantys buvo: nakvynės namai, vienuolynai, neįgaliųjų draugija, Maltos ordino pagalbos tarnyba, Lietuvos sutrikusio psichikos žmonių bendrija, slaugos namai, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos gydytojų vadovų asociacija, Pagyvenusių žmonių centras, Caritas, Rožinio kaspino draugija, Raudonojo kryžiaus draugija, profesinės sąjungos.
Į klausimą “Ar Jūs bendradarbiaujate su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis?”, daugiau nei pusė respondentų (63,2 proc.) atsakė, kad visada, 32,4 proc. atsakė, kad kartais ir tik 4,4 proc. teigė, jog su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis bendradarbiauja retai. Didesnė dalis respondentų, dirbančių ASPĮ ilgiau negu 11 metų, bendradarbiauja su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis, lyginant su trumpesnį laiką dirbančiais ASPĮ darbuotojais (6 pav.). 0 41,7 41,7 16,7 44,4 5,6 50** 21,1 78,9* 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Visada Kartais Retai
P ro ce n ta i Iki 5 metų 6 - 10 metų Virš 11 metų χ2 = 12,740, lls = 4, p = 0,013
*- p<0,05 lyginant su trumpesnį laiką dirbančiais respondentais. ** - p< 0,05 lyginant su dirbančiais virš 11 metų
6 pav. Respondentų bendradarbiavimas su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis lyginant pagal darbo stažą (proc.)
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai su ĮVKVI daugiausiai bendradarbiavo kelis kartus per mėnesį (69,1 proc.) ir kelis kartus per savaitę (30,9 proc.). Nė vienas respondentas neatsakė, kad bendradarbiauja kasdien, ar kad niekada nebendradarbiauja su ĮVKVI.
Stebima, tačiau statistiškai nereikšminga, tendencija, kad daugiau ASPĮ darbuotojų iki 35 metų amžiaus, su ĮVKVI bendradarbiauja kelis kartus per savaitę, lyginant su vyresniais jų kolegomis (p > 0,05) (7 pav.)
42,9 57,1 66,7 33,3 72,7 27,3 0 20 40 60 80 100
Kelis kartus per savaite Kelis kartus per mėnesį
P ro c e n ta i
Iki 35 metų dirbantys
Nuo 36 iki 42 metų dirbantys Virš 43 metų dirbantys
χ2 = 2,614, lls = 2, p = 0,271
7 pav. Bendradarbiavimo dažnumas su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis pagal amžiaus grupes (proc.)
8 paveiksle pateiktas respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Kokiais būdais Jūs dažniausiai naudojatės, norėdami perduoti informaciją sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms?“. Didesnė dalis respondentų virš 43 metų amžiaus (90,9 proc.) ir iki 35 metų amžiaus (85,7 proc.), naudojosi faksu norėdami perduoti informaciją ĮVKVI, negu kitų amžiaus grupių atstovai (nuo 36 iki 42 metų amžiaus (33,3 proc.)), (χ2 = 14,298, lls = 2, p = 0,001). Lyginant respondentų atsakymus pagal tai, kiek įstaigoje darbuotojų dirba administracinį darbą ir kokiais būdais dažniausiai naudojasi norėdami perduoti informaciją ĮVKVI, nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra iki 5 (88,2 proc. ) ir nuo 6 iki 10 (90,9 proc.) dažniau naudojasi elektroniniu paštu norėdami perduoti informaciją ĮVKVI, negu asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose administracinį darbą dirbančių darbuotojų yra daugiau negu 11 (50 proc.), (χ2 = 6,587, lls = 2, p = 0,037).
98,5 85,3 72,1 63,2 14,7 10,3 0 20 40 60 80 100 In fo rm ac ij os p er d av im o b ū d as Proc. Kita Susirinkimų, posėdžių, konferencijų metu Telefonu Paštu Faksu Elektroniniu paštu
8 pav. Dažniausiai naudojami informacijos perdavimo būdai (proc.)
Informacijos gavimo ir siuntimo dažnio pasiskirstymas procentais pateiktas 5 lentelėje. Iš gautų duomenų matyti, kad kasdien informacija gaunama daugiausiai elektroniniu paštu (16,2 proc.), o siunčiama telefonu (23,5 proc.), kelis kartus per savaite informacija daugiausiai gaunama (38,2 proc.) ir siunčiama (32,4 proc.) elektroniniu paštu ir telefonu. Kelis kartus per mėnesį informacija gaunama (60,3 proc.) ir siunčiama (69,1 proc.) paštu. Daugiau nei pusė respondentų atsakė, kad niekada nesiunčia ir negauna informacijos susirinkimų, posėdžių, konferencijų metu.
5 lentelė. Informacijos gavimo/siuntimo su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis pasiskirstymas, proc.
Informacijos gavimo būdai Kasdien Kelis kartus per savaitę Kelis kartus per mėnesį Niekada Susirinkimų, posėdžių, konferencijų metu - 2,9 45,6 51,5 Paštu 10,3 16,2 60,3 13,2 Faksu 13,2 25 50 11,8 Elektroniniu paštu 16,2 38,2 39,7 5,9 Telefonu 13,2 38,2 36,8 11,8
Informacijos siuntimo būdai: Susirinkimų, posėdžių, konferencijų metu - 2,9 36,8 60,3 Paštu 10,3 14,7 69,1 5,9 Faksu 11,8 25 60,3 2,9 Elektroniniu paštu 16,2 32,4 47,1 4,4 Telefonu 23,5 32,4 29,4 14,7
Daugiausiai respondentų (70,6 proc.) teigė, kad su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis valstybės institucijomis sprendžia paslaugų kokybės ir prieinamumo klausimus, toliau sekė paslaugų apmokėjimo (67,6 proc.) ir įstaigos valdymo klausimai (58,8 proc.). Didesnė dalis respondentų iki 35 metų amžiaus (57,1 proc.) ir virš 43 metų amžiaus (65,5 proc.), sprendė įstaigos valdymo klausimus su ĮVKVI, lyginant su respondentais nuo 36 iki 42 metų amžiaus (0 proc.), (χ2 = 9,578, lls = 2, p = 0,008 ). Sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose darbuotojų skaičius yra nuo 51 iki 200, dažniau sprendė įstaigos valdymo klausimus su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančiomis institucijomis, lyginant su sveikatos priežiūros įstaigomis, kuriose darbuotojų skaičius yra virš 201 darbuotojo (atitinkamai 76 proc. ir 27,3 proc., p < 0,05) (9 pav.).
68 12 6,3 68,8 56,3 71,9 76* 76 27,3 63,6 27,3 54,5 0 20 40 60 80 100 Paslaugų apmokėjimo Įstaigos valdymo Paslaugų kokybės ir prieinamumo Kita P ro ce nt ai Iki 50 darbuotojų
Nuo 51 iki 200 darbuotojų Virš 201 darbuotojo
χ2 = 7,653, lls = 2, p = 0,022
*- p<0,05 lyginant su respondentais, kurių ASPĮ darbuotojų yra virš 201.
9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal sprendžiamų klausimų pobūdį ir ASPĮ darbuotojų skaičių (proc.)
Apie pasikeitimus sveikatos priežiūros sektoriuje ASPĮ respondentai daugiausiai sužino iš masinės informacijos priemonių (83,8 proc.), toliau sekė iš sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų (66,2 proc.), iš kolegų (51,5 proc.), konferencijų bei pasitarimų metų (41,2 proc.), ir kitais būdais (19,1 proc.). Didesnė dalis iki 35 metų amžiaus (100 proc.) respondentų, apie pasikeitimus sveikatos priežiūros sektoriuje sužino iš masinės informacijos priemonių, lyginant su vyresniais kolegomis (nuo 36 iki 42 metų amžiaus (50
proc.) ir nuo 43 ir daugiau amžiaus (85,5 proc.)), χ2 = 6,521, lls = 2, (p = 0,038). Didesnė dalis respondentų, dirbančių ASPĮ ilgiau negu 11 metų (52,6 proc.), apie pasikeitimus sveikatos priežiūros sektoriuje sužino konferencijų ir pasitarimų metu, nei trumpesnį laiką dirbantys jų kolegos (iki 5 metų (41,7 proc.) ir nuo 6 iki 10 metų (16,7 proc.)), (χ2 = 6,524, lls = 2, p = 0,038).
Vertinant atsakymus į klausimą „Kaip dažnai vyksta Jūsų susitikimai su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybinių įstaigų vadovais?“, buvo nustatyta, jog didžioji dalis, t.y. 48,5 proc. respondentų atsakė, kad kelis kartus per metus (10 pav.).
22,1
48,5
2,9 23,5 2,9
1 kartą per savaitę 1 kartą per mėnesį Kelis kartus per mėnesį Kelis kartus per metus Nevyksta
10 pav. Susitikimų dažnumas su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių institucijų vadovais (proc.)
Lyginant respondentų atsakymus pagal amžiaus grupes ir susitikimų su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybinių įstaigų vadovais dažnį, nustatyta, kad iki 35 metų amžiaus (100 proc.) respondentai su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybinių įstaigų vadovais susitinka dažniau, negu 36-42 metų amžiaus (33.3 proc.) ir virš 43 metų amžiaus (80 proc.) respondentai. (χ2 = 9,061, lls = 2, p = 0,011). Respondentai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys ilgiau negu 11 metų (39,5 proc.), su sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybinių įstaigų vadovais susitinka dažniau, negu trumpesnį laiką dirbantys jų kolegos (dirbantys iki 5 metų (8,3 proc.) ir dirbantys nuo 5 iki 10 metų (22,2 proc.)), (χ2 = 5,101, lls = 4, p = 0,277).
Atsakymų į klausimą „Ar bendraujate neformalioje aplinkoje su kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, bei sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbuotojais?“ pasiskirstymas pateiktas 11 paveiksle. Didžioji dalis respondentų virš 43 metų amžiaus (63,6 proc.) ir nuo 36 iki 42 metų amžiaus (50 proc.) bendrauja neformalioje aplinkoje su kitų ASPĮ vadovais bei ĮVKVI darbuotojais, nei jaunesni jų kolegos (iki 35 metų amžiaus (0 proc.)), (χ2 = 10,292, lls = 2, p = 0,006). Stebima, tačiau statistiškai nereikšminga, tendencija, kad didesnė dalis vyrų (68,8 proc.), bendrauja neformalioje aplinkoje su kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, bei sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbuotojais, lyginant su moterimis (51,9 proc.),(χ2 = 1,405, lls = 1, p = 0,236). 22,1 22,1 47,1 8,8 Visada Kartais Retai Niekada
11 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas į klausimą „Ar bendraujate neformalioje aplinkoje su kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovais, bei sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų darbuotojais?“ (proc.)
Vertinant atsakymus į klausimą „Ar jūsų įstaiga, esant reikalui, turi teisę prieiti prie sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų duomenų bazių?“, buvo nustatyta, kad trečdaliui (35,3 proc.) niekada to neprireikė, o 20,6 proc. respondentų neturi galimybių prieiti prie sveikatos priežiūros veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų duomenų bazių (12 pav.).
