KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
Socialinės medicinos katedra
ŽIVILĖ ZAKAITĖ
Odontologų poreikio ir pasiūlos planavimas
MAGISTRO DIPLOMINIS DARBAS
(visuomenės sveikata: vadyba)
Mokslinė vadovė
dr. Liudvika Starkienė
SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
Odontologų poreikio ir pasiūlos planavimas Živilė Zakaitė
Mokslinė vadovė dr. Liudvika Starkienė
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Socialinės medicinos katedra. Kaunas; 2006. 59 p.
Darbo tikslas. Parengti odontologų poreikio ir pasiūlos prognozes Lietuvoje artimiausiam
dešimtmečiui.
Uždaviniai. 1) Įvertinti odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčius Lietuvoje 1993-2004 m.;
2) Įvertinti KMU Odontologijos fakulteto studentų pasitraukimą ikidiplominių studijų metu; 3) Įvertinti KMU Odontologijos fakulteto absolventų pasitraukimą iš profesinės veiklos; 4) Nustatyti odontologų poreikį iki 2015 m. 5) Prognozuoti odontologų pasiūlą artimiausiam dešimtmečiui.
Tyrimo metodika. Vertinant odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčius, buvo analizuojami
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys. Vertinant odontologų skaičiaus pasiskirstymą pagal lytį ir amžių buvo analizuojami Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registro duomenys. Vertinant studentų pasitraukimą studijų metu ir absolventų pasitraukimą iš profesinės veiklos buvo atlikti kohortiniai tyrimai. Odontologų poreikiui nustatyti buvo atliktas Delfi tyrimas. Odontologų pasiūlos prognozė artimiausiam dešimtmečiui buvo parengta naudojant J. Dewdney kompiuteriniu modeliu.
Rezultatai. 1993-2004 m. odontologų skaičius Lietuvoje padidėjo nuo 5,3 iki 6,6 10 tūkst.
gyventojų. 2004 m. Lietuvoje buvo 2272 odontologai. Miestuose odontologų dirbo 2 kartus daugiau nei rajonuose. 2002 m. bendrosios praktikos odontologai sudarė beveik aštuoniasdešimt procentų (79,7 proc.) visų odontologų. Iš 1995 m. įstojusių pirmakursių odontologijos studijas baigė 95,8 proc. (69 studentai). Daugiau nei devyniasdešimt proc. KMU Odontologijos fakulteto absolventų: tiek vyrų (90,7 proc.), tiek moterų (90,8 proc.) turėjo licencijas. Dalis KMU absolventų turėjo daugiau nei vieną licenciją: po antrą licenciją turėjo 38 (6,7 proc.) odontologai. Delfi tyrimo duomenimis odontologų poreikis iki 2015 m. yra 7,3 10 tūkst. gyventojų. Odontologų pasiūlos prognozė parodė, kad odontologų skaičius iki 2015 m. nežymiai didės iki 6,76 /10 tūkst. gyventojų, tačiau bus mažesnis nei poreikis.
Išvados. 1) Odontologų skaičius 1993–2004 m. išaugo. Odontologai buvo netolygiai pasiskirstę
regionuose bei specialybėse, didžiausią dalį odontologų sudarė moterys. 2) Iš KMU Odontologijos fakulteto ikidiplominių studijų pasitraukė apie 4 (4,2) procentai studentų. 3) Beveik kas dešimtas (9,2 procentų) KMU Odontologijos fakulteto absolventas pasitraukė iš profesinės veiklos. 4) Odontologų poreikis iki 2015 m. yra 7,3 / 10 tūkst. gyventojų ir šis skaičius yra 11 proc. didesnis nei odontologų skaičius 2004 m. 5) Odontologų skaičius iki 2015 m. nežymiai didės, tačiau bus mažesnis nei poreikis.
SUMMARY
Management of Public Health
Requirement and supply projections for dentists Živilė Zakaitė
Supervisor Dr. Liudvika Starkienė,
Department of Social medicine, Faculty of Public Health, Kaunas University of Medicine. Kaunas; 2006. 59 p.
Aim of the study. To prepare requirement and supply projections for dentists in Lithuania for
the next decade.
Objectives. 1) To evaluate the changes in number and distribution of dentists in Lithuania in
1993-2004; 2) To evaluate the drop out from undergraduate studies of students of the Faculty of Odontology of Kaunas University of Medicine; 3) To evaluate the retention in profession of dental graduates of Faculty of Odontology of Kaunas University of Medicine; 4) To determine the requirement for dentists until 2015; 5) To forecast supply of dentists for the next decade.
Methods. While estimating the number and distribution of dentists in Lithuania the data of
Lithuanian Health Information Centre were analyzed. While estimating the distribution of dentists by age and gender in Lithuania the data of Health Care and Pharmacy Professionals Licence Registry were analyzed. While estimating the drop out from undergraduate studies and retention in the profession, cohort analysis of the matriculates of Faculty of Odontology of Kaunas University of Medicine was carried out. The requirement for dentists was evaluated by carrying out the Delphi survey. Supply of dentists was projected using computer simulation model by J. Dewdney.
Results. In 1993-2004 the number of dentists per 10 thousand population increased from 5.3 to
6.6 in Lithuania. There were 2272 dentists in Lithuania in 2004. Only one third of them were working in districts, all the rest were located in cities. In 2002 general dental practitioners constituted almost 80 percent of all dentists. 95.8 percent (69 total) of students have finished their studies during the period 1995-2000. More than 90 percent (90.7 percent of men and 90.8 of women) of Faculty of Odontology graduates held licenses. Part of them had more than one license: the second license was held by 38 dentists (6.7 percent). According to the results of the Delphi survey, the requirement for public health specialists is 7.3 per 10 thousand population until 2015. Supply of dentists until 2015 would increase and would reach 6.76 per 10 thousand population but would not exceed the requirement.
Conclusion. 1. The number of dentists per 10 thousand population increased in Lithuania in
1993-2004. During this period the unequal distribution of dentists by geographic regions and specialties was observed; the largest part of dentists was women. 2) About four (4.2) percent of students dropped out from undergraduate studies at the Faculty of Odontology of Kaunas University of Medicine in 1995-2000. 3) Almost every tenth (9.2 percent) dental graduate of Faculty of Odontology of Kaunas University of Medicine dropped out from profession. 4) The requirement for dentists by 2015 is 7.3 per 10 thousand population. 5) Supply of dentists until 2015 would increase but would not exceed the requirement.
TURINYS
1. ĮŽANGA... 8
2. LITERATŪROS APŽVALGA ... 9
2.1. Teisės aktų, reglamentuojančių odontologų rengimą, kvalifikacijos kėlimą, licencijavimą, praktiką, darbo krūvius ir trukmę, apžvalga ...9
2.1.1. Rengimas ... 9
2.1.2. Licencijavimas ir praktika ... 10
2.1.3. Profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir profesinės kompetencijos tikrinimas.... 13
2.1.4. Darbo krūviai... 14
2.1.5. Darbo trukmė ... 15
2.2. Odontologų poreikio ir pasiūlos planavimas ...16
2.2.1. Odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo netolygumai ... 23
2.2.2. Odontologų pasitraukimo iš profesinės veiklos tyrimai ... 23
3. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 26
4. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI... 27
4.1. Duomenų šaltiniai...27
4.2. Literatūros apžvalga ...28
4.3. Odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčiai Lietuvoje 1993 – 2004 metais...28
4.4. KMU Odontologijos fakulteto studentų pasitraukimo ikidiplominių studijų metu tyrimas...29
4.5. Odontologų pasitraukimo iš profesijos tyrimas ...29
4.6. Odontologų poreikio tyrimas ...29
4.7. Odontologų pasiūlos prognozė artimiausiam dešimtmečiui...31
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS... 32
5.1. Odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčiai Lietuvoje 1993 – 2004 metais...32
5.2. KMU Odontologijos fakulteto studentų pasitraukimo ikidiplominių studijų metu tyrimas...38
5.3. Odontologų pasitraukimo iš profesijos tyrimas ...40
5.4. Odontologų poreikio tyrimas ...46
5.5. Odontologų pasiūlos prognozė artimiausiam dešimtmečiui...48
6. IŠVADOS ... 51
7. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS... 51
LITERATŪRA ... 52
SUTRUMPINIMAI
BPO – bendrosios praktikos odontologas ES – Europos Sąjunga
LGS – Lietuvos gydytojų sąjunga
LSIC – Lietuvos sveikatos informacijos centras PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
SAM – Sveikatos apsaugos ministerija TOF – tarptautinė odontologų federacija
LENTELĖS
1 lentelė. Duomenų šaltiniai suteikiantys informaciją apie Lietuvos odontologus... 27 2 lentelė. Apklaustų grupių aktyvumas... 30 3 lentelė. KMU Odontologijos fakulteto pirmakursių, įstojusių 1995 m., pasiskirstymas pagal baigimo metus ir lytį ... 38 4 lentelė. KMU Odontologijos fakulteto absolventų pasiskirstymas pagal baigimo metus ir lytį ... 40 5 lentelė. Odontologų poreikio 10 tūkst. gyventojų tyrimo rezultatai... 46 6 lentelė. Odontologų pasiūlos planavimo scenarijai ir rodikliai... 48
PAVEIKSLAI
1 pav. Škotijos paslaugų naudojimo modelis... 17
2 pav. Australijos paslaugų poreikio modelis ... 19
3 pav. Odontologų skaičių įtakojantys veiksniai ... 21
4 pav. Odontologų skaičiaus, tenkančio 10 tūkst. gyventojų ir etatų skaičiaus, tenkančio 10 tūkst. gyventojų pokytis Lietuvoje 1993 – 2004 m. ... 32
5 pav. Odontologų skaičiaus 10 tūkst. gyventojų pasiskirstymas pagal specialybes 1993 m. ... 33
6 pav. Odontologų skaičiaus 10 tūkst. gyventojų pasiskirstymas pagal specialybes 2002 m. ... 33
7 pav. Odontologų skaičius 10 tūkst. gyventojų miestuose ir rajonuose 1998–2004 m... 33
8 pav. Odontologų skaičiaus 10 tūkst. gyventojų pasiskirstymas pagal specialybes miestuose 2002m... 34
9 pav. Odontologų skaičiaus 10 tūkst. gyventojų pasiskirstymas pagal specialybes rajonuose 2002m... 34
10 pav. Odontologų skaičius 10 tūkst. gyventojų apskrityse 1998 – 2002 m. ... 34
11 pav. KMU Odontologijos fakulteto absolventų pasiskirstymas pagal amžių. ... 35
12 pav. Odontologų pasiskirstymas pagal licencijas... 36
13 pav. Odontologų skaičius 100 tūkst. gyventojų Suomijoje, ES, Latvijoje ir Lietuvoje 1993 – 2004 m... 37
14 pav. KMU Odontologijos fakulteto absolvenčių moterų pasiskirstymas pagal amžių ir licenciją... 41
15 pav. KMU Odontologijos fakulteto absolventų vyrų pasiskirstymas pagal amžių ir licenciją... 41
16 pav. KMU Odontologijos fakulteto absolventų pasiskirstymas pagal pirmos licencijos tipą ... 42
17 pav. Licencijuotų odontologų pasiskirstymas pagal amžių... 43
18 pav. Licencijuotų odontologų vyrų pasiskirstymas pagal amžių... 43
19 pav. Licencijuotų odontologų moterų pasiskirstymas pagal amžių ... 44
20 pav. Odontologų poreikio iki 2015 m. ir esamo skaičiaus 10 tūkst. Lietuvos gyventojų palyginimas ... 46
1. ĮŽANGA
Aktualumas. Sveikatos priežiūros žmonių ištekliai yra svarbiausia sveikatos sistemos sudedamoji dalis (1). Be to, jiems tenka didžiausia sveikatos priežiūros išlaidų dalis (2). Odontologų poreikio ir pasiūlos planavimas svarbus tiek sveikatos priežiūros paslaugų vartotojams, tiek patiems specialistams. Jei odontologų bus per mažai, paslaugų prieinamumas bus ribotas; jei bus per daug – odontologų ekonominei gerovei gresia pavojus (3).
Žmonių išteklių planavimas yra sudėtingas uždavinys. Tai turėtų būti ne pavieniai sprendimai ištikus krizei, o ilgalaikis ir nenutrūkstantis procesas (4). Lietuvoje kol kas nėra modelio leidžiančio vykdyti moksliniais tyrimais ir egzistuojančiomis duomenų bazėmis paremtą ilgalaikį sveikatos žmonių išteklių poreikio planavimą (5).
Mokslinis naujumas. Iki šiol odontologų poreikis Lietuvoje dar nebuvo tyrinėtas. Šiame
moksliniame darbe pirmą kartą buvo atliktas odontologų poreikio tyrimas. Odontologų pasiūlos prognozės pirmą kartą buvo pateiktos dar 1994 m., tačiau daugiau nei dešimtmetį jos nebuvo atnaujintos. Šiame darbe buvo atnaujinta ir patikslinta odontologų pasiūlos prognozė, išnagrinėtas odontologų geografinis pasiskirstymas, bei pasiskirstymas pagal lytį ir specialybėse. Taip pat pirmą kartą atlikti KMU Odontologijos fakulteto studentų kohortų tyrimai, siekiant nustatyti pasitraukimą ikidiplominių studijų metu ir pasitraukimą iš profesinės veiklos.
Praktinė reikšmė. Darbe išsamiai aprašyta odontologų pasiūlos planavimo metodika bei
planavimui būtini rodikliai, nurodyti duomenų šaltiniai ar tyrimai, kuriuos būtina atlikti. Darbo rezultatai ir rekomendacijos vertingi tolimesniam odontologų planavimui Lietuvoje.
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1 TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ ODONTOLOGŲ RENGIMĄ,
KVALIFIKACIJOS KĖLIMĄ, LICENCIJAVIMĄ, PRAKTIKĄ, DARBO
KRŪVIUS IR TRUKMĘ, APŽVALGA
Lietuvos nacionalinės sveikatos politikos formavimas prasidėjo VI atkuriamojo Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimo rezoliucijomis, kai medicinos visuomenė buvo įpareigota parengti naują Lietuvos nacionalinę sveikatos koncepciją. Po išsamios diskusijos, priėmus šią koncepciją VII LGS suvažiavime ir 1991m. spalio 30 d. patvirtinus tuometinėje Lietuvos Aukščiausioje Taryboje, ji tapo pagrindiniu dokumentu, nusakančiu Lietuvos sveikatos sistemos ateitį (6). VII-ame koncepcijos skyriuje „Sveikatos apsaugos personalas“ numatyta pertvarkyti medicinos personalo rengimą pagrindinėse studijose, rezidentūroje bei kvalifikacijos kėlimo principus. Koncepcijoje taip pat teigiama, kad medicinos ir farmacijos darbuotojų darbo atlyginimo minimalus dydis priklauso nuo specialybės, kvalifikacijos ir nustatytų pagal darbo apimtį įkainių (7, 8).
2.1.1 Rengimas
Odontologų rengimas pradėtas pertvarkyti LR Vyriausybės nutarimu „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje“, išleistu 1990 m. gruodžio 29 d. Dokumentas nustatė gydytojų, kurie mokysis rezidentūroje, skaičių ir patvirtino gydytojų rengimo rezidentūroje nuostatus. Nutarimas galiojo tiek gydytojams, tiek gydytojams odontologams, nors pastarieji nebuvo paminėti. Numatyta, kad nuo 1992-1993 mokslo metų rezidentūroje galės mokytis visi gydytojai, baigę aukštąsias mokyklas. Pagal nutarimą, rezidentūra laikoma gydytojų podiplominio rengimo forma, į ją patenka asmenys, gavę gydytojo diplomą. Joje mokomasi nuo vienerių iki šešerių metų vienu, dviem arba trimis etapais ir įgyjama gydytojo specialybė bei specializuojamasi siauresnio profilio specialybėse. Pirmajame rezidentūros etape įgyjama viena iš platesnio profilio specialybių, o antrajame ir trečiajame – siauresnio profilio specialybė. Teisė organizuoti rezidentūrą suteikta Vilniaus universitetui ir Kauno medicinos akademijai (9).
Siekiant pertvarkyti gydytojų podiplominį rengimą tarptautinių standartų pavyzdžiu, 1993 m. birželio 16 d. išleistas Sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje pertvarkymo”. Numatyta odontologus rengti bendrosios odontologijos praktikos pirminėje bendrojoje vienerių metų rezidentūroje, kurią baigusieji gali stoti į antrinę specializuotą rezidentūrą. Rezidentai gali būti rengiami ne tik universitetinėse bazėse, bet ir
rajonų centrinėse ligoninėse ir poliklinikose bei miestų, respublikos ligoninių ir poliklinikų skyriuose, neįeinančiuose į specializuotų universitetinių, akademinių klinikų ar centrų struktūras, miestų, rajonų, respublikos higienos centruose (10).
Norint geriau parengti Lietuvos gydytojus, gydytojus odontologus, bendrosios praktikos slaugytojas, akušerius ir vaistininkus, 2003 m. balandžio 11 d. išleistas Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministrų įsakymas „Dėl minimalių gydytojų, gydytojų odontologų, bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių ir vaistininkų rengimo reikalavimų“. Dokumente pateikti minimalūs reikalavimai gydytojo odontologo ir gydytojo specialisto profesinei kvalifikacijai įgyti bei minimalūs reikalavimai odontologijos studijų programoms. Numatyta, kad asmuo, siekiantis užsiimti profesionalia gydytojo odontologo veikla, privalo turėti aukštojo mokslo diplomą ir internatūros pažymėjimą, suteikiančius gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją. Gydytojai odontologai specialistai rengiami rezidentūroje, studijų trukmę nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl gydytojo odontologo specialisto rengimo rezidentūroje trukmės“, išleistas 2003 m. balandžio 11 d. (11, 12).
Šiuo metu 1990 m. Vyriausybės nutarimas „Dėl gydytojų rengimo rezidentūroje“ nebegalioja, o odontologijos rezidentūra organizuojama pagal nuostatus patvirtintus LR Vyriausybės 2003 m. nutarimu „Dėl gydytojų odontologų rengimo“. Dokumentas skirtas tik odontologams ir reglamentuoja ne tik naujus odontologijos rezidentūros nuostatus, bet ir gydytojų odontologų rengimo etapus. Pagal naujus nuostatus odontologijos rezidentūra vadinama trečiosios pakopos universitetinėmis studijomis, bendrai trunkančiomis 3-5 m. Gydytojų odontologų rengimas vyksta šiais etapais: vientisosiose universitetinėse odontologijos krypties studijose (ne trumpiau kaip 5 m.), odontologijos internatūroje (ne ilgiau kaip 1 m.) ir odontologijos rezidentūroje (trukmė priklauso nuo specialybės). Baigusieji odontologijos rezidentūrą turi teisę studijuoti odontologijos mokslo krypties doktorantūroje (13).
2.1.2 Licencijavimas ir praktika
Odontologijos praktikos licencijavimas pradėtas dar 1996 m., patvirtinus Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymą. Šis dokumentas reglamentuoja teisę verstis gydytojo odontologo praktika, odontologinės priežiūros atlikimo (pagalbos teikimo) tvarką ir kontrolę, odontologų ir odontologų specialistų pareigas bei teises, valstybinio reguliavimo būdus, atsakomybės pagrindus. Pagal įstatymą, teisę verstis odontologijos praktika turi asmenys, turintys aukštojo mokslo gydytojo odontologo diplomą, įgytą ar nostrifikuotą Lietuvos Respublikoje, atlikę nustatytos trukmės rezidentūrą ir įstatymų nustatyta tvarka gavę licenciją. Teisę teikti odontologinės priežiūros paslaugas suteikia sertifikatas. Licencijas verstis odontologine praktika
ir sertifikatus teikti odontologinės priežiūros paslaugas išduoda Gydytojų licencijų komitetas. Odontologams licencijos išduodamos nustatyta pirminės medicinos praktikos licencijų išdavimo tvarka, o odontologams specialistams - specializuotos medicinos praktikos licencijų išdavimo tvarka (14). Netrukus dokumentas pakeičiamas, priimant Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame Gydytojų licencijų komiteto funkcijos perduotos SAM. Ji išduoda licencijas ir sertifikatus, vadovaudamasi Gydytojo medicinos praktikos įstatymu ir kitais teisės aktais (15).
2004 m. vasario mėnesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymu (1996, Nr. 35-855; 2004, Nr. 4-36) bei Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos 2002 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 7/5 „Dėl termino „gydytojas stomatologas“ keitimo į „gydytojas odontologas“, gydytojai stomatologai buvo pervadinti gydytojais odontologais (16). Tais pačiais metais įsigaliojo naujas Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame įstatymo pavadinimas keičiamas į Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymą. Keičiasi ne tik pavadinimas, bet ir paskirtis. Dokumentas reglamentuoja odontologo praktiką, bet ne dantų techniko, burnos higienisto ir gydytojo stomatologo padėjėjo, kaip anksčiau. Įstatymas taip pat nustato odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas, odontologo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę. Pagal šio įstatymo 1 straipsnį Lietuvos Respublikoje verstis odontologijos praktika turi teisę tik odontologas, turintis galiojančią odontologijos praktikos licenciją. Šį dokumentą išduoda, atsisako jį išduoti, jo galiojimą sustabdo, panaikina jo galiojimo sustabdymą licencijas išduodanti institucija, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis. Įstatyme nurodoma, kaip įgyjama gydytojo odontologo ir gydytojo odontologo specialisto profesinė kvalifikacija. Taip pat pabrėžiama, kad užsienyje įgyta odontologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų numatyta tvarka (17).
Iki 2001 m. vasario 10 d. odontologams licencijos buvo išduodamos pagal Gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatus, patvirtintus Sveikatos ministro įsakymu, išleistu 1998 m. birželio 19 d. Vadovaudamasi nuostatais, Sveikatos apsaugos ministerija sudarė nuolatinę gydytojų medicinos praktikos licencijavimo komisiją, kuri atlieka licencijavimo veiklą. Komisija išduoda pirminės medicinos praktikos, specializuotos medicinos praktikos ir laikinosios medicinos praktikos licencijas. Dokumentas teigia, kad pirminės ar specializuotos medicinos praktikos licencijos turi būti perregistruojamos kas penkeri metai nuo jų išdavimo ar perregistravimo dienos (18).
Šie nuostatai panaikinti 2001 m. vasario 1 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu “Dėl gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatų”. Naujieji Gydytojų medicinos praktikos licencijavimo nuostatai mažai skiriasi nuo ankstesniųjų, tačiau atsirado reikalavimas, jog, norint perregistruoti licenciją, bent trejus iš pastarųjų penkerių metų reikia dirbti pagal savo specialybę ar subspecialybę (8, 19).
Šiuo metu galioja 2004 m. rugsėjo 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės. Jos nustato odontologijos praktikos licencijos išdavimo, atsisakymo išduoti, galiojimo sustabdymo, dublikato išdavimo, rekvizitų duomenų patikslinimo tvarką, išdavimo sąlygas, licencijos turėtojo teises ir pareigas. Dabar visus sprendimus, susijusius su odontologijos praktikos licencijavimu, Odontologų rūmų vardu priima Odontologų licencijavimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymu ir šiomis taisyklėmis. Licencija išduodama pagal įgytą profesinę kvalifikaciją, o kiekvienai odontologijos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšiai išduodama atskira licencija (20). Odontologų rūmai įteisinti 2004 m. sausio 7 d., įsigaliojus Odontologų rūmų įstatymui, reglamentuojančiam šių rūmų funkcijas, teises, uždavinius, valdymo ir veiklos ypatumus. Rūmai vienija gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus ir įgyvendina jų savivaldą, kontroliuoja, kad Rūmų nariai tinkamai atliktų savo profesines pareigas, laikytųsi profesinės etikos kodekso bei Rūmų statuto (21).
Tiek duomenys apie gydytojų licencijas, tiek odontologų, iš pradžių buvo kaupiami Gydytojų medicinos praktikos licencijų registre. Jis buvo įsteigtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu. Šiuo nutarimu tai pat buvo patvirtinti Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro nuostatai (22). 2005 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido nutarimą ir šį registrą reogranizavo į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą. Tuo pačiu nutarimu buvo patvirtinti nauji šio registro nuostatai (23).
Odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašas buvo patvirtintas 2004 m. balandžio 9 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių“. Jame nurodytos šios odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšys: gydytojas odontologas, gydytojas burnos chirurgas, gydytojas ortodontas, gydytojas endodontologas gydytojas odontologas ortopedas, gydytojas periodontologas, gydytojas vaikų odontologas, gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas, gydytojas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas. Taip pat kiekvienai kvalifikacijai įgyti nurodoma ir studijų trukmė (24). Įsigaliojus naujam Sveikatos ministro įsakymui „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo nr. v-219 „Dėl odontologijos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių pakeitimo“, iš sąrašo buvo išbrauktas gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas (25).
Pirmąją medicinos normą (MN 42:1997), nusakančią gydytojų stomatologų funkcijas, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę, patvirtino Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija 1997 m. balandžio 14 d. (26). Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, iškilo būtinybė parengti naują medicinos normą, kuri atitiktų keliamus reikalavimus. Šiuo metu galioja nauja 2005 m. rugsėjo 2 d. išleista medicinos norma „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Naujasis dokumentas privalomas visiems gydytojams odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, jų darbdaviams, asmenims ir institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinantiems jų kvalifikaciją bei kontroliuojantiems jų veiklą (27) .
2.1.3 Profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir profesinės kompetencijos tikrinimas
Iki Odontologų rūmų įsteigimo odontologų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarką reglamentavo Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymas ,,Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos”. Dokumente buvo pateiktos profesinės kvalifikacijos tobulinimo formos ir vertinimas, tobulinimo kursų organizavimo ir apmokėjimo tvarka. Pagal įsakymą tobulinimosi formomis laikomi kursai, stažuotės, paskaitos, pranešimai, publikacijos mokslo žurnaluose ir leidiniuose, mokslinės-praktinės konferencijos ir seminarai. Tobulinimasis Lietuvoje ar užsienyje vertinamas valandomis, pvz.: dalyvavimas vienos dienos stažuotėje Lietuvoje prilyginama 6 valandoms, o užsienyje – 9; mokslinio pranešimo skaitymas prilyginamas 20 valandų. Pirminės ar specializuotos medicinos praktikos licencijai perregistruoti ir atnaujinti profesinė kvalifikacija turi būti tobulinama 200 valandų (28). Odontologų rūmams pradėjus savo veiklą, profesinės kvalifikacijos tobulinimosi tvarkos nustatymas tapo jų funkcija. Šiuo metu galioja 2004 m. spalio 15 d. Odontologų rūmų Tarybos nutarimu patvirtinta odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimo tvarka ir mastai. Kaip ir anksčiau, tobulinimasis vertinamas valandomis. Pagal dokumentą, gydytojams odontologams ir gydytojams odontologams specialistams kas penkeri metai privaloma įgyti nebe 200, o 120 profesinės kvalifikacijos tobulinimo valandų. (29). Tą pačią dieną buvo patvirtinta odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimosi ir profesinės praktikos kontrolės tvarka. Kontrolę atlieka Odontologų rūmų Odontologų licencijavimo komisija. Ji vertina gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimosi kokybę ir profesinės praktikos pakankamumą. Odontologas ir burnos priežiūros specialistas, turintis licenciją be nurodytos perregistravimo datos, privalo kas penkeri metai pateikti odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimosi ir profesinės praktikos deklaracijas Licencijavimo komisijai. Jei deklaracija ar duomenys apie tobulinimąsi ir profesinę praktiką nepateikiami arba
pateikiami klastojant informaciją, Licencijavimo komisija teikia siūlymą Rūmų tarybai naikinti licenciją (30).
Iki 2004 m. spalio 15 d. sveikatos priežiūros specialistų, tarp jų ir odontologų, profesinė kompetencija buvo tikrinama, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (31). Perėmus Odontologų rūmams savivaldą, gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų ir burnos priežiūros specialistų profesinė kompetencija tikrinama pagal tvarką, patvirtintą Rūmų tarybos nutarimu 2004 m. spalio 15 d. Sveikatos priežiūros specialisto profesinė kompetencija tikrinama, jei nustatyta:
1.1. specialisto veiklos trūkumai ar veiksmai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai arba klaidingas (netinkamas) išvadas.
1.2. kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Specialisto profesinę kompetenciją vertina jo specialybės komisija.
Reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją turi teisę pateikti sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, įstaigos vadovas, įstaigos steigėjas, specialistų praktikos licencijavimo komisija.
Specialisto profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai vertinami pagal Specialybės žinių vertinimo klausimyną ir įgūdžių (manipuliacijų, operacijų, procedūrų ir kt.) vertinimo reikalavimus, parengtus pagal tos specialybės ar siauros specializacijos specialisto rengimo programą, standartą, medicinos normą, baigiamojo egzamino programą ar kitus dokumentus, reglamentuojančius specialisto profesines žinias, praktinius įgūdžius, profesinę veiklą. Komisijai padarius išvadą, jog „specialisto profesinė kompetencija neatitinka licencijoje nurodytos specialybės reikalavimų“ arba „specialisto profesinės veikos trūkumai vertintini kaip grubi praktikos klaida ar kaip dažnai pasikartojančios praktikos klaidos“, arba „specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų“, specialisto licencijos galiojimas panaikinamas (31).
2.1.4 Darbo krūviai
Medicinos personalo darbo krūvis reglamentuojamas nuo 1994 m. liepos 8 d. LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu „Dėl medicinos personalo laikinųjų darbo krūvių“. Krūvis apskaičiuojamas pagal priimtų pacientų bei vizitų į namus skaičių per darbo valandą, pvz.: odontologas per darbo valandą turi priimti 2 pacientus ir atlikti 2 vizitus, tuo tarpu odontologas-chirurgas priimti 3 pacientus ir atlikti 2 vizitus. Dokumente rekomenduojama sveikatos įstaigų vadovams palaipsniui, pagal galimybes, organizuoti darbą taikant numatytus darbo krūvius, kurie galios iki akreditacijos lygių įvedimo (32). Nuo 2001 m. kovo 22 d. įsakymas negalioja, išleidus
kitą įsakymą „Dėl sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvių“. Juo nurodyta valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams iki 2001 m. balandžio 1 d. parengti ir, suderinus su Stebėtojų taryba, patvirtinti gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius (33). Nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Darbo kodeksui, šis įsakymas taip pat neteko galios (8).
2.1.5 Darbo trukmė
Sveikatos priežiūros ir farmacijos personalo darbo trukmę iki 2003 m. lapkričio mėnesio reglamentavo Sveikatos apsaugos ministro įsakymas “Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos personalo darbo trukmės“, išleistas 1997 m. gegužę. Dokumentas patvirtino sveikatos priežiūros ir farmacijos personalo, kuriam taikomas sutrumpintas darbo laikas, sąrašą (34). Įsakymas negalioja nuo 2003 m. spalio mėn., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimui „Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos, ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“. Dokumentu patvirtinta darbuotojų darbo laiko sutrumpinimo tvarka bei darbo apmokėjimo sąlygos (35).
2.2 ODONTOLOGŲ POREIKIO IR PASIŪLOS PLANAVIMAS
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne terminas „poreikis“ apibūdinamas kaip pareikalavimas, reikmė, interesas, o terminas „pasiūla“ aiškinamas kaip rinkoje esamų prekių kiekis (36). Sveikatos priežiūros žmonių išteklių kontekste pasiūla suprantama, kaip esamas ar potencialus sveikatos priežiūros žmonių išteklių, teikiančių paslaugas, skaičius (37). Tuo tarpu poreikis apibūdinamas kaip specialistų skaičius, kurio reikia, norint patenkinti sveikatos priežiūros paslaugų poreikį.
Literatūroje išskiriamas ne vienas žmonių išteklių poreikio planavimo būdas: specialistų santykis su gyventojų skaičiumi, ekspertų nuomonės tyrimas (Delfi), ekonometrinis, paslaugų reikalingumu arba paslaugų paklausa pagrįsti būdai (1, 38-39). Planavimo metodikos pasirinkimas priklauso nuo turimų duomenų, pvz.: pagrindiniai duomenys naudojami specialistų ir gyventojų skaičius santykio metodikoje yra gyventojų ir visu etatu dirbančių odontologų skaičius, tuo tarpu naudojant paslaugų reikalingumu pagrįstą metodą, būtina žinoti dantų ligų paplitimą tarp gyventojų (40). Šiaurės Airijos sveikatos žmonių išteklių planavimo specialistai nustatė, jog odontologų poreikį įtakoja gyventojų senėjimas; ėduonies paplitimas, dantų nusidėvėjimas, visuomenės sąmoningumas gydytis; specialios paslaugos vaikams ir kt. (41). Kitas šaltinis teigia, kad pagrindiniai veiksniai lemiantys pacientų poreikį sveikatos priežiūros paslaugoms, yra sveikatos būklė, kultūriniai – demografiniai veiksniai (amžius, lytis, šeimyninis statusas, išsilavinimas), ekonominiai veiksniai (pajamos, paciento laiko vertė) (1).
Tailande, planuojant odontologų poreikį, buvo naudojami du skirtingi metodai: 1) tradicinis specialistų ir gyventojų santykio bei 2) reikalingumu pagrįstas metodas. Pagal pirmąjį metodą odontologų poreikiui apskaičiuoti buvo pasirinktas PSO ekspertų Tailandui rekomenduotas 1:5000 odontologų ir gyventojų santykis. Antruoju atveju odontologų poreikis buvo apskaičiuotas, remiantis paslaugų reikalingumu, t.y. pagal gyventojų dantų būklę. Duomenys apie dantų ligų paplitimą (ėduonį, periodonto indeksą ir kt.) gyventojų amžiaus grupėse buvo gauti iš nacionalinio burnos sveikatos tyrimo. Ligų paplitimas buvo konvertuotas į paslaugų reikalingumą, kuris vėliau, naudojant našumo normas, buvo konvertuotas į odontologų poreikį. Pagal šias dvi metodikas buvo gautas skirtingas odontologų poreikis, svyravęs nuo 1,3 iki 1,4 / 10 tūkst. gyventojų (42).
Odontologų ir gyventojų santykio metodas anksčiau buvo naudojamas ir Jungtinėje Karalystėje nacionaliniame bei regioniniame lygmenyse (43, 44). Šiuo metu yra sukurtas naujas metodas, pagrįstas dviem alternatyviais būdais: apsilankymų poreikio ir laiko, kurio reikia suteikti gydymui, apskaičiavimu. Odontologų poreikis yra apskaičiuojamas pagal klinikinį laiką (valandas) (39).
Škotijos paslaugų naudojimo modelis. Škotijos planavimo specialistų sukurtas modelis
remiasi paslaugų naudojimu praeityje. Teigiama, kad paslaugų naudojimas ateityje nesikeis. Odontologų poreikis apskaičiuojamas, remiantis apsilankymais ir suteiktomis paslaugomis (45).
Norint planuoti odontologų skaičių remiantis šiuo modeliu, reikia turėti duomenis apie gyventojų dantų būklę, atliktas procedūras, gyventojų skaičių. Nuo 1978 m. Jungtinėje Karalystėje kas dešimt metų yra atliekamas momentinis suaugusiųjų dantų būklės tyrimas. Šio tyrimo duomenys buvo panaudoti šiame modelyje. Duomenys apie suteiktas paslaugas, jų kainas buvo gauti iš Management Information and Dental Accounting System (MIDAS) duomenų bazės. Statistinė informacija apie gyventojus buvo gauta iš Statistikos departamento.
Paslaugų naudojimo modelį sudaro penki submodeliai, kurie yra susiję (1 pav.)
Gyventojai Pacientai Vizitai Procedūros Odontologų poreikis Aktyvumas
1 pav. Škotijos paslaugų naudojimo modelis
Tokia modelio struktūra leidžia įvertinti pagrindinius veiksnius, nusakančius paslaugų naudojimą (gyventojų, kurie naudojasi odontologų paslaugomis, skaičių, vizitų skaičių, suteiktų paslaugų skaičių, odontologų skaičių, reikalingą šioms paslaugoms suteikti).
Gyventojų skaičius ateityje prognozuojamas, remiantis esamu gyventojų skaičiumi ir mirtingumo, migracijos, gimstamumo duomenimis. Pacientų skaičius (gyventojų dalis, kuri lankosi pas odontologą bent vieną kartą per 12 mėn.) ateityje apskaičiuojamas bendrą gyventojų skaičių padauginus iš esamo lankymosi dažnio. Būsimas vizitų skaičius prognozuojamas
pacientų skaičių padauginus iš esamo gydymo kursų dažnio. Kitame etape apskaičiuojamas būsimas bendras procedūrų skaičius (vizitų skaičius dauginamas iš procedūrų dažnio). Modelio autoriai visas procedūras suskirstė į keturias grupes: 1) įvertinimo ir diagnostikos, 2) esmines, 3) sudėtingas, 4) ortodontines. Vėliau apskaičiuojama bendra suteiktų procedūrų kaina. Šis parametras pasirinktas kaip procedūrų kiekio matavimo indeksas, leidžiantis palyginti procedūrų grupes tarpusavyje. Odontologų poreikis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į odontologų aktyvumą, t.y. kiek odontologai gali atlikti procedūrų. Visi odontologai buvo suskirstyti pagal apmokėjimo už darbą tipą (į gaunančius fiksuotą atlyginimą ir gaunančius atlyginimą pagal suteiktas paslaugas), nes buvo pastebėta, kad gaunantys fiksuotas pajamas suteikia mažiau paslaugų. Vėliau apskaičiuojama, už kokią kainą kiekviena odontologų grupė suteikė paslaugų. Odontologų poreikis apskaičiuojamas iš formulės :
NeFa Nf Fa Nf P BPO= ( k − * )+ kur: k P - procedūrų kaina;
Nf – odontologų, gaunančių fiksuotą atlyginimą, skaičius;
Fa – odontologų, gaunančių fiksuotą atlyginimą, suteiktų paslaugų kaina;
NeFa – odontologų, gaunančių ne nefiksuotą atlyginimą, suteiktų paslaugų kaina.
Škotijos žmonių išteklių planavimo specialistai pradėjo nagrinėti ir pacientų poreikį paslaugoms. Ateityje žadama paslaugų poreikį įtakojančius veiksnius integruoti į paslaugų naudojimo modelį (45).
Adelaidės universiteto (Australija) Sveikatos ir gerovės instituto paslaugų poreikio modelis. Australijos žmonių išteklių planavimo specialistų modelis pagrįstas paslaugų poreikiu
t.y. odontologų poreikis apskaičiuojamas, pagal gyventojams suteiktų paslaugų skaičių (46). Norint naudoti šį modelį specialistų planavimui reikia turėti duomenis apie gyventojų skaičių ir metinį gyventojų skaičiaus kitimą, gyventojų dantų būklę, apsilankymų ir suteiktų paslaugų skaičių. Šie duomenys Australijoje buvo surinkti kelių tyrimų metu. 1983-84 m. buvo pradėtas odontologų veiklos tyrimas, kuris buvo pratęstas 1988-89 m. bei 1993-94 m. Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie odontologų per metus dirbtų valandų skaičių, priimtų pacientų skaičių per valandą ir per metus, suteiktų paslaugų skaičių apsilankymo metu, pacientų pasiskirstymą pagal amžių (47). Nacionalinės telefoninės apklausos metu buvo apklausiami gyventojai apie apsilankymus pas odontologą, suteiktas paslaugas, apie turimą natūralių dantų skaičių, paslaugų prieinamumą ir kt. (48). 1987-88 m. Australijoje pirmą kartą buvo atliktas
Nacionalinis burnos sveikatos tyrimas, kurio metu taip pat buvo renkami duomenys apie gyventojų dantų būklę. Paslaugų poreikis vienam žmogui buvo analizuotas remiantis specialiu Australijos statistikos biuro tyrimu Viktorijos valstijoje (46).
Grafinis modelio vaizdas pateiktas 2 paveiksle.
Gyventojai Turintys natūralius dantis Neturintys natūralių dantų Vizitai Procedūros Procedūros Vizitai Valstybinis sektorius Privatus sektorius Poreikis
2 pav. Australijos paslaugų poreikio modelis
Būsimas gyventojų skaičius (bendras ir amžiaus grupėse) prognozuojamas atsižvelgiant į gimstamumą, migraciją ir kt. veiksnius. Kiekvienos amžiaus grupėje, atsižvelgiant į esamą dantų būklę, prognozuojama būsima gyventojų dalis, kuri turės natūralius dantis ir jų neturės. Toks gyventojų skirstymas remiasi tuo, kad šiose grupėse labai skiriasi paslaugų poreikis. Ateityje būsimas vidutinis vizitų skaičius per metus vienam asmeniui, bendras vizitų skaičius, procedūrų skaičius (bendras ir pagal procedūrų grupes) vieno vizito metu apskaičiuojami remiantis atliktų tyrimų duomenimis. Australijoje odontologų teikiamos procedūros buvo suskirstytos į diagnostines, profilaktines, chirurgines, ortodontines, endodontines, atstatomąsias, karūnėlių ir tiltų, protezavimo ir maišytas. Būsimas vizitų ir procedūrų skaičius apskaičiuojamas ne tik valstybiniame, bet privačiame sektoriuje. Galutiniame etape odontologų poreikis apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų aktyvumą, t.y. gebėjimą suteikti procedūrų skaičių per metus.
PSO poreikio modelis. Šis modelis sukurtas elektroninės skaičiuoklės pagrindu. Jį galima
naudoti daugeliui profesijų 30 metų periodui nacionaliniame ir regioniniame lygiuose, kadangi jis yra universalus (37).
Norint naudoti šį modelį reikalingi bent tam tikri minimalūs duomenys, tačiau naudojant detalesnius duomenis prognozės yra tikslesnės. PSO žmonių išteklių poreikio planavimas pagrįstas vienu paslaugų normų metodu. Taikant šį metodą, priimamos prielaidos dėl paslaugų teikimo normų (skirtingų įvairioms paslaugoms), kurios paverčiamos reikiamu specialistų skaičiumi, remiantis specialistų krūvio normomis.
Būtini duomenys:
• Sveikatos priežiūros specialistų skaičius;
• Nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigų skaičius; • Žmonių išteklių normos valstybinėse ligoninėse ir klinikose;
• Akademinį ir ne klinikinį darbą dirbančių viešojo sveikatos sektoriaus žmonių išteklių skaičius ir šio žmonių išteklių metinis pokytis.
• Privačiai dirbančių specialistų etatų skaičius (FTE) ir metinis pokytis; • Gyventojų skaičius ir metinis gyventojų augimas.
Planuodami sveikatos priežiūros žmonių išteklių pasiūlą, dauguma autorių atsižvelgia į šiuos veiksnius: esamą sveikatos priežiūros specialistų skaičių, metinį absolventų skaičių, specialistų migraciją (imigraciją ir emigraciją), išėjimą į pensiją, mirtingumą, profesijos pakeitimą (1, 8, 41, 49, 50).
Odontologų pasiūlą planuoja Škotija, Anglija, Australija, Tailandas, JAV. Škotijoje odontologų pasiūlos planavimo modelis buvo sukurtas 2002 m. Specialistų skaičius planuojamas, remiantis duomenimis apie odontologus, kurie pasitraukė iš nacionalinės sveikatos sistemos (NSS) arba pradėjo joje dirbti. Pagal šį modelį buvo sukurta vieninga duomenų bazė, apimanti visus NSS dirbančius odontologus (4). 2004 m. pasiūlos modelis buvo atnaujintas, papildžius jį naujausiais duomenimis (45). 1970 m. Tailande, pastebėjus odontologų trūkumą, Universiteto reikalų ministerija (the Ministry of University Affairs) ir Nacionalinis švietimo tarybos biuras (the Office of National Education Council) pasiūlė padidinti priimamų studentų skaičių bei atidaryti keletą naujų mokymo įstaigų. Dėl to, per paskutiniuosius dvidešimt metų odontologų pasiūla labai padidėjo. 1977 - 1989 m. odontologų skaičiui išaugus daugiau nei du kartus, ir toliau buvo siūloma didinti jų skaičių. Ar toks odontologų pasiūlos augimas sukels perteklių ar trūkumą, ilgą laiką nebuvo aišku. Kitų šalių patirtis parodė, kad esant sparčiam specialistų skaičiaus augimui gali būti perteklius ateityje. Odontologų pasiūla Tailande pradėta planuoti, naudojant PSO rekomenduojamą sveikatos žmonių išteklių pasiūlos planavimo modelį (51). Paskutiniu metu
Australijoje diagnostinių, profilaktinių paslaugų suteikiama daugiau negu anksčiau ir daugiau paslaugų suteikiama vieno vizito metu. Kadangi darbo valandų skaičius nepakito, dėl to sumažėjo aptarnaujamų pacientų skaičius. Įvertinus šiuos pokyčius paaiškėjo, kad 2010 m. trūks 1500 odontologų (49). Bahreine atlikus esamų odontologų ir būsimų absolventų skaičiaus analizę 1998 -2005 m., paaiškėjo, kad specialistų pasiūla bus nepakankama ir nepatenkins numatomo poreikio (52).
Škotijos odontologų pasiūlos modelis. Modelį sukūrė Informacijos ir statistikos skyriaus
bei Škotų tarybos darbo grupė, tyrinėjanti podiplomines studijas. Škotijos žmonių išteklių planavimo specialistai naudojosi keliomis duomenų bazėmis. Viena iš jų buvo odontologų registras, kuriame renkami duomenys apie odontologų registracijos vietą, įgytos kvalifikacijos vietą ir kt. Medikų ir odontologų registras prie Informacijos ir statistikos departamento suteikė informaciją apie odontologus, dirbančius Škotijos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose. Duomenys apie absolventų skaičių buvo gauti MIDAS ir NSS švietimas Škotijoje duomenų bazių.
Škotų odontologų pasiūlos modelis teigia, kad odontologų skaičių lemia keletas veiksnių: absolventų skaičius, sugrįžusių į profesinę veiklą skaičius, pasitraukusių iš profesinės veiklos skaičius ir iš kitų šalių arba kito sektoriaus prisijungę specialistai (3 pav.)
Odontologų skaičius
Prisijungę
Absolventai Pasitraukę
Sugrįžę
3 pav. Odontologų skaičių įtakojantys veiksniai
Todėl būsimas odontologų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę: M
Sk =SkM−1–PaM−1+AbM+SM+PM;
kur: M
Sk – odontologų skaičius esamais metais;
1 −
M
Sk – odontologų skaičius ankstesniais metais;
1 −
M
Pa –odontologų, kurie pasitraukė iš profesinės veiklos ankstesniais metais, skaičius;
M
M
S – odontologų, kurie sugrįžo į profesinę veiklą ir anksčiau buvo užsiregistravę Škotijos
NSS, skaičius; M
P – odontologų, įgijusių kvalifikaciją ne Škotijoje ir pirmą kartą pradėjusių verstis odontologijos praktika arba perėjusių iš kito sektoriaus, skaičius.
Prognozuodama odontologų skaičių darbo grupė priėmė šias prielaidas:
1. Visi absolventai pradės verstis odontologijos praktika per šešerius metus po studijų baigimo arba visai nepradės. Specialistų pasiskirstymas pagal lytį išliks pastovus.
2. Specialistų, pradėjusių verstis odontologijos praktika, pasiskirstymas grupėse pagal amžių ir lytį išliks pastovus.
3. Metinis pasitraukimo dažnis amžiaus grupėse išliks pastovus. 4. Vyresni nei 65 m. specialistai nepradės verstis praktika.
5. Sugrįžusių į profesinę veiklą pasiskirstymas amžiaus grupėse išliks pastovus.
6. Odontologų, įgijusių kvalifikaciją ne Škotijoje ir pirmą kartą pradėjusių verstis odontologijos praktika arba perėjusių iš kito sektoriaus, pasiskirstymas amžiaus grupėse išliks pastovus.
PSO pasiūlos modelis. Kaip ir poreikio modelis, pasiūlos modelis yra universalus, t.y. naudojamas ne vienai sveikatos priežiūros profesijai ir bet kokiam laiko periodui (iki 30 m.). Norint naudoti šį modelį, reikalingi šie minimalūs duomenys:
• Dirbančių sveikatos priežiūros specialistų skaičius.
• Metinis aktyvių darbuotojų pasitraukimas iš profesinės veiklos (procentais).
• Planuojamas pirmakursių skaičius, studijų trukmė metais, tikėtinas baigusiųjų pasiskirstymas pagal lytį ir specialybę.
• Gyventojų skaičius ir planuojamas gyventojų skaičiaus kitimas.
Suvedus šiuos duomenis į elektroninę skaičiuoklę, specialistų pasiūla pateikiama penkerių metų intervalais.
Šiuo metu Europoje odontologų skaičius planuojamas kiekvienoje šalyje atskirai. Tačiau patvirtinus Europos Sąjungos direktyvas buvo suteikta judėjimo laisvė ir galimybė dirbti įvairių sričių specialistams bet kurioje ES šalyje. Nesant vieningai visai Europai burnos priežiūros specialistų rengimo strategijai, ateityje iškils bedarbių arba dirbančių ne visu pajėgumu specialistų grėsmė (53).
2.2.1 Odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo netolygumai
1970-1994 metais daugelyje Europos Sąjungos šalių odontologų skaičiaus augimas buvo menkas, o Austrijoje buvo pastebėtas sumažėjimas. Tik Ispanijoje bei Portugalijoje odontologų ir gyventojų skaičiaus santykis žymiai padidėjo (44).
Paskutiniais metais tendencijos nesikeičia. K.A. Eaton teigia, kad 28 Europos Sąjungos ir Europos ekonominės zonos šalyse, išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, kuriose vis dar yra dinamiškas odontologų skaičiaus augimas, burnos priežiūros specialistų skaičius auga gana lėtai (54), o, pavyzdžiui, Suomijoje stebimas odontologų skaičiaus sumažėjimas, nes į pensiją išeina daugiau specialistų nei parengiama.
Nors ne viena šalis (Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Suomija, Vokietija ir kt.) pastebėjo ilgalaikį odontologų nedarbą dėl per didelio absolventų skaičiaus, tačiau geografinis odontologų pasiskirstymas išlieka labai netolygus (55).
Geografiniai netolygumai pastebimi ne tik Europoje. Australijoje tai yra didelė problema. Australijos odontologų asociacija apytikriai apskaičiavo, kad kai kuriems kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms paslaugų tenka laukti daugiau nei trejus metus. Be to, Australijoje stebimas odontologų trūkumas. Nors odontologų skaičius ir padidėjo per paskutinius keletą metų, tačiau Australija užima 19 vietą pagal odontologų skaičių 100 tūkst. gyventojų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narių tarpe. Specialistai apskaičiavo, kad 2010 m. trūks apie 1,5 tūkst. odontologų (56).
Odontologų trūkumas stebimas ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, tuo tarpu kaimyninėje Kanadoje šiuo metu odontologų trūkumo nėra (57). Pvz.: Pensilvanijos valstijoje nuo 1995 m. odontologų skaičius nuolat mažėjo (3).
2.2.2 Odontologų pasitraukimo iš profesinės veiklos tyrimai
Norint nustatyti studentų pasitraukimą iš studijų buvo atlikta retrospektyvinė universiteto statistinių dokumentų analizė. Į tyrimą buvo įtraukti visi studentai įstoję arba baigę dantų priežiūros specialistų studijų programas Jungtinėje Karalystėje 1989-1994 m. Studentų pasitraukimas iš mokymo įstaigų padidėjo nuo 8,4 proc. 1989 m. iki 16,8 proc. 1994 m. (58). Tuo tarpu Tailande buvo nustatytas tik 2 proc. pasitraukimo iš studijų dažnis (51).
J.T. Newton su bendraautoriais tyrė burnos priežiūros profesionalų pertraukų dažnį ir profesinės veiklos trukmę. Tyrimo metodu autoriai pasirinko anketinę apklausą. Atsitiktiniu atrankos būdu buvo atrinkta 10 proc. burnos priežiūros specialistų, užregistruotų odontologų registre. Tyrimo metu buvo išnagrinėti visi karjeros pertraukos atvejai ir nustatyta, kad moterys žymiai dažniau darė pertraukas karjeroje nei vyrai, o pertraukų vidutinė trukmė buvo apie 9
mėnesiai. Tuo tarpu tik 27 proc. vyrų (lyginant su 61 proc. moterų) darė pertraukas, kurių trukmė siekė apie 4 mėn. (59). Siekiant išsiaiškinti būsimų specialistų karjeros planus, 2005 m. Dandžio ir Mančesterio dantų priežiūros specialistų mokyklose atlikta anoniminė stojančiųjų apklausa. Klausimyne buvo pateikiami klausimai apie ketinimus dirbti visą darbo dieną, apie ketinimus dirbti nacionalinėje sveikatos sistemoje, apie planus daryti pertrauką karjeroje. Dauguma respondentų ketino dirbti visą darbo dieną. Beveik pusė apklaustųjų norėjo padaryti pertrauką ir auginti vaikus iki mokyklinio amžiaus (60).
Odontologų išėjimo į pensiją planai buvo tiriami Pietų Stafordšyre, Kanadoje, Škotijoje. Pietų Stafordšyre atlikta apklausa parodė, kad 16 proc. odontologų, būdami 40 arba 50 m. amžiaus, planuoja išeiti į pensiją prieš sukankant 60 metų (61). Kanados ekonomistai teigia, kad ateityje didžioji dalis dideles pajamas gaunančių specialistų, tarp jų ir odontologų, išeis į pensiją anksčiau. Taip pat manoma, kad dėl paveldėjimo, sėkmės fondų biržoje, besikeičiančio požiūrio į darbą viso etato krūviu dabartinės kartos odontologai gali išeiti į pensiją anksčiau nei ankstesnių kartų (62). Škotijos mokslininkai, norėdami išsiaiškinti odontologų pasitraukimo į pensiją planus, atliko pusiau struktūrizuotą apklausą paštu. Tyrime dalyvavo bendrosios praktikos ir bendruomenės odontologai, užsiimantys praktika Škotijoje. Tyrimas parodė, kad tik 35 proc. bendruomenės odontologų planavo išeiti į pensiją anksčiau. Du trečdaliai bendrosios praktikos odontologų planavo išeiti į pensiją sulaukę 55 m., o ketvirtadalis specialistų planavo dirbti pusės etato krūviu (63).
Odontologų mirtingumo tyrimai atliekami ne vienoje šalyje. Dažniausiai tiriamas odontologų mirtingumas dėl šių specifinių priežasčių: infekcinių ligų, savižudybių, kraujotakos ligų, amalgamos ekspozicijos, vėžio, bronchito (64-67). Šveicarijoje atliktas mirtingumo tyrimas parodė, kad odontologų vyrų mirtingumas buvo mažesnis nei bendras Šveicarijos vyrų mirtingumas. Tyrimo metu buvo sudaryta 5749 odontologų kohorta iš Šveicarijos odontologų asociacijos narių registro, kuris apima beveik visus odontologus. Į tyrimą buvo įtraukti šios asociacijos nariai nuo 1960 m. iki 1996 m., asmenys pasitraukę 1995 m., bei mirę 1960-1996 m. Registre duomenys buvo tikrinami pagal gyvenamąją vietą, lytį, baigimo metus, gimimo datą, pasitraukimo ar mirties datą bei amžių (67). Norint palyginti odontologų ir Tokijo gyventojų rodiklį, Japonijoje buvo apskaičiuotas standartizuotas mirtingumo rodiklis pagal specialias priežastis. Be to, buvo apskaičiuota vidutinė numatoma gyvenimo trukmė. Tirta 560 vyrų, mirusių 1985-1994 m., mirties liudijimų. Dokumentai gauti iš Tokijo odontologų asociacijos. Tyrimas parodė, kad odontologų standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo gaubtinės žarnos ir stemplės vėžio buvo patikimai didesnis, o mirtingumas nuo plaučių uždegimo/bronchito ir širdies ligų - patikimai mažesnis (65).
Paskutiniais metais yra atlikta keletas tyrimų apie sveikatos priežiūros profesionalų migraciją, tačiau dėmesys daugiausiai skiriamas gydytojams ir slaugytojoms (1, 8, 68, 69, 70). Keletas darbų yra ir apie odontologų migraciją. Estijoje atliktame sveikatos priežiūros specialistų nuomonės tyrime apie pasiryžimą dirbti užsienyje dalyvavo ir odontologai. Dalis klausimyno buvo paimta iš tyrimo, kuris buvo atliktas Prancūzijos darbo ir solidarumo ministerijos iniciatyva Vengrijoje, Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje. Iš visų specialistų buvo didžiausias odontologų, nenorinčių vykti į užsienį skaičius (52,5 proc.), o tvirtai apsisprendusių išvykti odontologų skaičius siekė 3,1 proc. (71). Dauguma Europos Sąjungos šalių praneša apie nežymią odontologų migraciją, o kai kurios iš viso neturi duomenų (55). 2004 m. Vengrijoje atliktas momentinis tyrimas parodė, kad atvykę iš užsienio odontologai sudarė apie 7 proc. visų odontologų (72). Į Australiją atvykstantiems odontologams skiriamas didelis dėmesys, nes jie yra vienas iš trijų didžiausių šaltinių, papildančių darbuotojų gretas (49).
3. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
TIKSLAS:
Parengti odontologų poreikio ir pasiūlos prognozes Lietuvoje artimiausiam dešimtmečiui.
UŽDAVINIAI:
1. Įvertinti odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo pokyčius Lietuvoje 1993-2004 m.
2. Įvertinti KMU Odontologijos fakulteto studentų pasitraukimą ikidiplominių studijų metu. 3. Įvertinti KMU Odontologijos fakulteto absolventų pasitraukimą iš profesinės veiklos. 4. Nustatyti odontologų poreikį iki 2015 m.
4. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI
4.1 DUOMENŲ ŠALTINIAI
Renkant duomenis apie odontologų skaičių ir pasiskirstymą, buvo naudojamasi 1 lentelėje pateiktais šaltiniais.
1 lentelė. Duomenų šaltiniai suteikiantys informaciją apie Lietuvos odontologus
LSIC duomenų bazė
Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras Duomenys Duomenys nuo 1993 m. 1999 m.
Metinės ataskaitos Taip Ne
Atnaujinimas Kiekvienais metais Kas 5 metus Fizinių asmenų
skaičius
Taip Ne Etatų skaičius Taip Ne
Licencijų skaičius Ne Taip
Pasiskirstymas pagal lytį Ne Taip Pasiskirstymas pagal amžių Ne Taip Pasiskirstymas pagal
specialybes Taip Taip
Pasiskirstymas
regionuose Taip Ne
Pasiskirstymas pagal suteiktas paslaugas
Ne Ne
LSIC duomenų bazė ir sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras apima visus Lietuvoje esančius odontologus. LSIC duomenų bazė buvo įsteigta 1993 m. ir yra atnaujinama kiekvienais metais. Metinės ataskaitos pateikiamos spausdintu bei elektroniniu pavidalais ir yra laisvai prieinamos. Iki 1998 m. buvo renkami duomenys apie fizinių asmenų ir etatų skaičių pagal specialybes visoje Lietuvoje. Šiuo metu duomenų bazėje galima rasti miestų, rajonų bei apskričių duomenis. LSIC duomenų bazėje nėra duomenų apie odontologų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, licencijų skaičių, suteiktas paslaugas.
Odontologų licencijos pradėtos išduoti 1999 m. Iki 2005 m. odontologų licencijos buvo registruojamos gydytojų medicinos praktikos licencijų registre, kuris 2005 m. buvo reorganizuotas į sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą. Ši duomenų bazė atnaujinama tik kas penkeri metai ir metinių ataskaitų neteikia. Registre renkami
duomenys apie odontologų amžių, lytį, licencijų skaičių, pasiskirstymą pagal specialybes, tačiau nėra duomenų apie fizinių asmenų ir etatų skaičių, odontologų pasiskirstymą regionuose ir suteiktas paslaugas. Informacija apie galiojančias odontologų licencijas 2006 m. sausio 1 d. buvo gauta iš SAM. Palyginimams su Europos Sąjungos šalimis buvo naudota PSO „Health for all“ duomenų bazė. Tiriant studentų pasitraukimą ikidiplominių studijų metu bei pasitraukimą iš profesijos, buvo naudojami KMU archyvo duomenys.
4.2 LITERATŪROS APŽVALGA
Literatūros paieška buvo atlikta EBSCO, Medline, Pubmed duomenų bazėse ir internete. Pirmenybė buvo skiriama paskutinių penkerių metų publikacijoms, tačiau esant mažam jų kiekiui buvo įtraukti tyrimai, publikuoti 1995-1998 m. Paieška buvo atliekama anglų kalba, naudojant šiuos raktažodžius ir jų derinius: demand, dentists, drop out, forecasting, manpower, migration, models, mortality, planning, projection, retirement, supply, workforce.
Teisės aktų paieška buvo atlikta Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų interneto tinklapiuose. Į paiešką buvo įtraukti teisės aktai, priimti po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo. Atliekant paiešką buvo naudojami šie raktažodžiai ir jų deriniai: stomatologas, odontologas, rengimas, licencijavimas, praktika, kvalifikacija, kompetencija, darbo krūvis, trukmė. Aprašant teisės aktus priimtus, iki įsigaliojant terminui „odontologas“, jų originaliuose pavadinimuose buvo naudojami terminai „stomatologas“, „stomatologinė“, tačiau visais kitais atvejais naudotas terminai „odontologas“, „odontologinė“. Terminai „stomatologas“, „stomatologinė“ teisės aktuose buvo naudojamas iki 2004 m. gegužės 1 d.
4.3 ODONTOLOGŲ SKAIČIAUS IR PASISKIRSTYMO POKYČIAI
LIETUVOJE 1993 – 2004 METAIS
Statistiniai duomenys apie odontologų skaičių ir pasiskirstymą buvo gauti iš LSIC duomenų bazės. 1993-2002 m. duomenys gauti, vykdant sveikatos programą „Strateginio sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimas Lietuvoje 2003–2020 m.“ (73). Tyrimas papildytas 2003-2004 m. duomenimis iš LSIC internetiniame tinklapyje pateiktų metinių leidinių apie Lietuvos gyventojų sveikatą ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklą (74). Odontologų skaičiaus ir pasiskirstymo duomenys miestuose, rajonuose bei apskrityse pradėti rinkti tik nuo 1998 m., todėl ankstesnių metų duomenų tyrime nėra. Duomenys apie odontologų pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir licencijas buvo gauti iš SAM. Lietuvos odontologijos absolventų skaičiaus ir ES vidurkio duomenys gauti iš PSO „Health for all“ duomenų bazės.
4.4 KMU ODONTOLOGIJOS FAKULTETO STUDENTŲ PASITRAUKIMO
IKIDIPLOMINIŲ STUDIJŲ METU TYRIMAS
Norint įvertinti studentų pasitraukimą ikidiplominių studijų metu, 2005 kovo mėn. buvo atliktas kohortinis tyrimas. Jame dalyvavo 72 studentai, į KMU Odontologijos fakultetą įstoję 1995 m. Vadovaujantis priėmimo komisijos įsakymu, buvo sudarytas įstojusių studentų sąrašas. Pagal jį patikrintos visų 1995 m. įstojusių studentų bylos ir nustatyti studijų baigimo arba pasitraukimo metai. Į tyrimą nebuvo įtraukti 5 studentai, kurie netrukus buvo perkelti į antrąjį kursą.
4.5 ODONTOLOGŲ PASITRAUKIMO IŠ PROFESIJOS TYRIMAS
Norint įvertinti licencijuotų absolventų skaičių bei odontologų pasitraukimą iš profesijos praėjus 5-40 m. po studijų baigimo, 2005 m. kovą–lapkritį buvo atliktas aštuonių KMU Odontologijos fakulteto absolventų kohortų tyrimas. Jame dalyvavo 565 absolventai, baigę studijas 1965, 1970, 1975,1980, 1985, 1990, 1995 ir 2000 metais. Siekiant nustatyti, kuri dalis KMU odontologijos absolventų turėjo licencijas, jų vardai, pavardės ir gimimo datos buvo tikrinamos sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registre (duomenys 2005 m. sausio 1 d.).
4.6 ODONTOLOGŲ POREIKIO TYRIMAS
Lietuvoje nerenkami duomenys, kurie reikalingi, norint prognozuoti odontologų poreikį, remiantis modeliais, atsižvelgiančiais į paslaugų poreikį ar reikalingumą. Lietuvoje odontologų poreikis iki 2015 m. buvo nustatytas atlikus Delfi tipo apklausą, remiantis gairių nustatymo principu, kurį rekomenduoja Australijos žmonių išteklių planavimo specialistai, kai nėra tinkamų duomenų (75). Odontologų poreikis buvo išreikštas kaip odontologų skaičius 10 tūkst. gyventojų.
Tyrimas atliktas Kauno medicinos universitete 2005 m. kovą – balandį, naudojant Delfi tipo apklausos metodiką (76). Pirmas apklausos etapas vyko kovo mėnesį. Anketos buvo išsiųstos kovo 5 dieną, atsakyti buvo prašoma iki kovo 18 dienos, atsakymų laukta iki kovo 25 dienos. Klausimynai kartu su lydraščiu, kuriame buvo paaiškintas tyrimo tikslas, buvo išsiųsti sveikatos politikams ir specialistams, turintiems patirties šioje srityje (2 lentelė). Odontologų poreikio tyrimas buvo atliekamas kartu su visuomenės sveikatos, vaistininkų ir slaugytojų poreikio tyrimu, todėl kiekvieną klausimyną sudarė keturi atskiri klausimai, kuriuose buvo klausiama apie odontologų, vaistininkų, visuomenės sveikatos specialistų ir slaugytojų poreikį iki 2015 metų (1 priedas). Vadovaujantis Delfi metodika, tyrimas laikomas optimaliu, kai jame
atsakymus pateikia iki 50 ekspertų bei remiantis ankstesnių tyrimų patirtimi, kad nenaudojant priminimo gaunami atsakymai tik iš apytikriai 40 proc. apklaustųjų (77), pirmame etape buvo išsiųsti 102 klausimynai. Buvo gauti 37 atsakymai (atsakė 36,3 proc. respondentų).
2 lentelė. Apklaustų grupių aktyvumas
Apklaustų grupių atstovai
Išsiųstų anketų skaičius Atsakymų skaičius (proc.) Atsakymų skaičius (proc.) (I etapas) (II etapas) Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai 7 1 (14,3) 1 (14,3) Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai 2 1 (50,0) 0 (0,0)
Savivaldybių gydytojai 54 17 (31,5) 14 (25,9)
Nacionalinės sveikatos tarybos nariai 10 4 (40,0) 4 (40,0)
Apskričių gydytojai 10 4 (40,0) 3 (30,0)
VLK ir TLK vadovai / pavaduotojai 11 5 (45,5) 3 (27,3)
Universitetų dekanai 2 2 (100) 2 (100)
Sveikatos specialistų profesinių draugijų
prezidentai 6 3 (50,0) 2 (33,3)
Viso: 102 37 (36,3) 29 (28,4)
Antras apklausos etapas vyko balandžio mėnesį. Laikantis Delfi metodikos, anketos buvo siunčiamos tik pirmojo rato respondentams, t. y. buvo išsiųstos 37 anketos. Anketos buvo išsiųstos balandžio 8 dieną, atsakyti prašoma iki balandžio 23 dienos, atsakymų laukta iki balandžio 29 dienos. Antrame etape buvo gauti 29 atsakymai (78,4 proc.). Bendras atsakymų skaičius po abiejų etapų buvo 28,4 proc.
Aktyviausiai apklausoje dalyvavo universitetų dekanai – ir pirmame ir antrame etape atsakė po 100 proc. Mažiausiai aktyvūs buvo Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai – tik 14,3 proc.
Respondentų atsakymai buvo analizuojami naudojant Excel programą. Buvo nustatoma mediana ir tarpkvartilinis intervalas (t.y. intervalas tarp pirmojo ir trečiojo kvartilio). Delfi apklausos tikslas – sumažinti tarpkvartilinį intervalą, t.y. ribinius atsakymus priartinti prie medianos.
4.7 ODONTOLOGŲ PASIŪLOS PROGNOZĖ ARTIMIAUSIAM
DEŠIMTMEČIUI
Odontologų pasiūlos prognozė artimiausiam dešimtmečiui buvo parengta, remiantis australų mokslininko J. Dewdney parengtu kompiuteriniu modeliu (78). Modelis padeda prognozuoti pasiūlą, atsižvelgiant į esamą odontologų skaičių, gyventojų skaičiaus prognozes, išėjimą į pensiją, mirtingumą, migraciją, naujų studentų priėmimą, studentų pasitraukimą iš studijų, vidutinę studijų trukmę. Prognozei parengti buvo naudojamas odontologų skaičius iš LSIC duomenų bazės, o gyventojų skaičiaus vidutinę prognozę parengė Statistikos departamentas (79). Lietuvoje nėra duomenų nei apie metinį odontologų mirtingumą, nei migraciją, nei išėjimą į pensiją.
Apskaičiuojant metinį odontologų mirtingumo rodiklį, buvo remiamasi 25-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų mirtingumo rodikliu (koreguojant jį, atsižvelgiant į odontologų pasiskirstymą pagal lytį).
Apskaičiuojant metinį odontologų migracijos rodiklį, iš SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus buvo gauta informacija apie 2005 m. išduotų pažymų, leidžiančių odontologams išvykti, skaičių.
Odontologų metinis išėjimo į pensiją rodiklis buvo apskaičiuotas, remiantis K. T. Pace metodika, pasirenkant 71 m. išeinančių į pensiją amžių (80). Duomenys apie odontologų pasiskirstymą amžiaus grupėse buvo gauti iš sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registro. Vidutinis išeinančių į pensiją odontologų skaičius buvo gautas, vyresnių nei 56 m. odontologų skaičių padalinus iš penkiolikos metų (kai pasieks 71 metų išėjimo į pensiją amžių).
Duomenys apie pirmakursių priėmimą gauti iš SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus. Apskaičiuojant studentų pasitraukimą, buvo naudoti KMU odontologijos fakulteto studentų pasitraukimo ikidiplominių studijų metu tyrimo duomenys.
5. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
5.1 ODONTOLOGŲ SKAIČIAUS IR PASISKIRSTYMO POKYČIAI
LIETUVOJE 1993 – 2004 METAIS
1993 m. Lietuvoje buvo 1964 odontologai, kurie dirbo 2050,0 darbo etatų. Vidutiniškai vienas odontologas turėjo vieną darbo etatą. 2004 m. Lietuvoje buvo 2272 odontologai, kurie dirbo 2421,5 darbo etatų. Vidutiniškai vienas odontologas dirbo 1,1 darbo etato. Tarp visų odontologų privačiai dirbo 1331 (58,6 proc.), tik privačia praktika vertėsi 1037 (45,6 proc.). Nuo 1998 m. iki 2004 m. privačiai dirbančių odontologų skaičius padidėjo 1,5 karto. Miestuose privačiai dirbančių odontologų buvo 2,7 karto daugiau nei rajonuose.
Išanalizavus duomenis buvo pastebėta, kad odontologų skaičius 10 tūkst. gyventojų 1993 – 2004 m. padidėjo 1,2 karto (nuo 5,3 iki 6,6) (4 pav.), o odontologų etatų skaičius 10 tūkst. gyventojų išaugo 1,3 karto (nuo 5,5 iki 7,1). Didžiausias per visą laikotarpį odontologų ir etatų skaičius buvo 2001 m. 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0 8,5 19 93 19 94 19 95 19 96 19 97 19 98 19 99 20 00 20 01 20 02 20 03 20 04 O do nt o lo ga i 1 0 t ū ks t. g yv . Fiziniai asm. / 10 tūkst. gyv. Etatai / 10 tūkst gyv.
4 pav. Odontologų skaičiaus, tenkančio 10 tūkst. gyventojų ir etatų skaičiaus, tenkančio 10 tūkst. gyventojų pokytis Lietuvoje 1993 – 2004 m.
Odontologų pasiskirstymas pagal specialybę parodė, kad tiek 1993 m., tiek 2002 m. bendrosios praktikos gydytojai odontologai sudarė daugiau nei pusę visų Lietuvoje dirbančių odontologų (5 pav. ir 6 pav.). 1993 m. mažiausią dalį sudarė ortodontai (1,9 proc.), periodontologai (0,4 proc.) bei veido ir žandikaulio chirurgai (0,6 proc.), o endodontologų nebuvo visai. 2002 m. ortodontų buvo 2,6 proc., burnos chirurgų - 2,0 proc., endodontologų - 0,8 proc., periodontologų - 1,2 proc., veido ir žandikaulio chirurgų - 0,8 proc.
Kitos spec. 2,9 proc. Burnos chirurgai 4,9 proc. Bendr. praktikos odontologai 67,9 proc. Vaikų odontologai 11,0 proc. Odontologai ortopedai 13,3 proc. Kitos spec. 7,4 proc. Vaikų odontologai 3,2 proc. Odontologai ortopedai 9,7 proc. Bendr. praktikos odontologai 79,7 proc.
5 pav. Odontologų skaičiaus 10 tūkst. gyventojų pasiskirstymas pagal
specialybes 1993 m.
6 pav.Odontologų skaičiaus 10 tūkst. gyventojų pasiskirstymas pagal
specialybes 2002 m.
* Specialybės, kurios sudaro mažiau nei 3 proc. nuo bendro skaičiaus, įtrauktos pavadinimu “Kitos specialybės”.
Geografinis odontologų pasiskirstymas išliko labai netolygus ir 1998-2004 m. beveik nepasikeitė (7 pav.). Daugiausiai odontologų dirbo miestuose (vidurkis 9,5/10 tūkst.), tuo tarpu rajonuose jų dirbo vidutiniškai 2 kartus mažiau (vidurkis 4,4/10 tūkst.). Odontologų skaičius miestuose 1998–2004 m. sudarė apie 70 proc. Buvo pastebėta, kad 1998-2002 m. rajono odontologams teko daugiau etatų nei dirbusiems mieste, tačiau nuo 2003 m. dirbusiems mieste jau teko daugiau etatų nei rajono specialistams.
4,0 5,0 6,0 7,0 8,0 9,0 10,0 11,0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 O do nt o lo ga i 1 0 t ū ks t. g y v. Fiz.asm/ 10 tūkst gyv. miestuose Fiz.asm/ 10 tūkst gyv. rajonuose
7 pav. Odontologų skaičius 10 tūkst. gyventojų miestuose ir rajonuose 1998–2004 m.
Odontologų pasiskirstymas pagal specialybę miestuos ir rajonuose 2002 m. parodė, kad didžiausią dalį sudarė bendrosios praktikos odontologai (8 pav. ir 9 pav.). Tiek miestuose, tiek
