KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS
VISUOMENĖS SVEIKATOS FAKULTETAS
PROFILAKTINĖS MEDICINOS KATEDRA
Sonata Jučinskienė
Gyvensenos veiksnių sąsajų su miego kokybe įvertinimas
Magistro diplominis darbas (Visuomenės sveikatos edukologija)
Mokslinis vadovas dr. V. Šveikauskas
Kaunas 2006
SANTRAUKA Visuomenės sveikata (Visuomenės sveikatos edukologija)
GYVENSENOS VEIKSNIŲ SĄSAJŲ SU MIEGO KOKYBE ĮVERTINIMAS Sonata Jučinskienė
Mokslinis vadovas dr. Vaclovas Šveikauskas
Kauno medicinos universitetas, Visuomenės sveikatos fakultetas, Profilaktinės medicinos katedra. Kaunas; 2006. 61 p.
Darbo tikslas - įvertinti gyvensenos veiksnių sąsajas su miego kokybe 35-64 m. amžiaus kaimo gyventojų grupėje.
Tyrimo metodika: Tyrimo objektas – 35-64 m. amžiaus kaimo gyventojai. Tyrime naudota anoniminė anketinė apklausa, duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 13.0 for Windows programos versiją.
Rezultatai: Tyrime dalyvavo 125 Klaipėdos raj. Endriejavo seniūnijos gyventojai, iš jų 74 moterys (59,2 proc.) ir 51 (40,8 proc.) vyras. Tyrimo duomenų analizės rezultatai leidžia teigti, jog vyrų miego kokybė yra geresnė nei moterų (p=0,018): blogiausia miego kokybė yra 45-54 m. amžiaus moterų grupėje (p<0,001), o vyrų – 55-64 m. amžiaus grupėje (p>0,05). Įvertinus gyvensenos veiksnių sąsajas su miego kokybe, nustatyta, kad rūkantieji (45,8 proc.) sunkiau užmigdavo (p>0,05), kasdien vartojantys alkoholinius gėrimus (33,3 proc.) tiriamieji prabudę naktį negalėdavo užmigti (p=0,028). Prastesnę miego kokybę sąlygojo ir kavos ar kitų stimuliuojančių gėrimų vartojimas (p=0,006) bei valgymas prieš einant miegoti (p<0,05). Nustatytos miego kokybės sąsajos su psichoemocine tiriamųjų būkle: dažnai patiriantieji stresą (66,7 proc.) (p=0,001), menkai save vertinantieji (80 proc.) pasižymėjo prastesne miego kokybe (p<0,05). Geresnę tiriamųjų miego kokybę sąlygojo fizinis aktyvumas ar kasdieninė veikla, susijusi su judėjimu ar sunkiu fiziniu darbu (p<0,01). Nustatyta, kad stiprus vidinės darnos jausmas (p<0,05) ir geri santykiai su šeimos nariais (p<0,01) teigiamai veikė miego kokybę.
Gauti rezultatai parodė, kad bendra sveikatos būklė sąlygojo miego kokybę (r=0,34; p<0,001): blogai vertinantys savo sveikatą, respondentai pasižymėjo prastesne miego kokybe (χ²=21,52, df=3, p<0,001). Išvados: Įvertinus gyvensenos veiksnių sąsajas su miego kokybe pastebėtos tendencijos, jog blogesnę respondentų miego kokybę sąlygojo dažnai patiriamas stresas, kavos ar kitų stimuliuojančių gėrimų vartojimas ir valgymas prieš miegą, menka savivertė, silpna vidinė darna, rūkymas, alkoholio vartojimas. Geresnę miego kokybę sąlygojo fizinis aktyvumas ar kasdienė veikla, susijusi su judėjimu bei ėjimas miegoti 22-23 val. Remiantis tyrimo rezultatais parengta sveikatos raštingumo ugdymo programa, kuri galėtų pagerinti gyventojų supratimą apie miego kokybę bei formuoti teisingą požiūrį į sveiką gyvenseną. Raktiniai žodžiai: miego kokybė, gyvensenos veiksniai, sveikatos raštingumas.
SUMMARY Public heath (Public heath education)
EVALUATION OF THE CORRELATION BETWEEN LIFE STYLE FACTORS AND SLEEP QUALITY
Sonata Jučinskienė
Scientific advisor Dr. Vaclovas Šveikauskas
Kaunas University of Medicine, Faculty of Public Health, Department of Preventive Medicine, Kaunas; 2006. 61 pages
Aim of the study is to evaluate the correlation between life style factors and sleep quality in the group of villagers aged from 35 to 64.
Methods: The object of the research was the villagers aged from 35 to 64. The reaserch was carried out by the anonymous dossier survey and data analysis was performed using SPSS 13.0 for Windows.
Results: 125 citizens from Endriejavas township, Klaipeda district took part in the research, 74 women (59.2 %) and 51 men (40.8%). The results revealed that the sleep quality of men is much better than those of women (p=0.018): the worst sleep quality is in the age range of women from 45 to 54 (p<0.001), whereas the age range of men with the worst sleep quality is 55-64 (p>0.05). The evaluation of the correlation between life style factors and sleep quality revealed that the respondents who smoke (45.8%) had difficulties falling asleep (p>0.05), those who drink alcohol every day (33.3%) when they wake up at night they can not fall back to sleep (p=0.028). Bad quality of sleep was also determined by drinking coffee and other caffeinated drinks (p=0.006) as well as eating before going to bed (p<0.05). The correlation between sleep quality and respondents’ psychoemotional state was established: those who have many stressful situations (66.7%) (p=0.001) and those who have low self esteem (80%) have bad sleep quality. Physical activity or daily activity, related with motion or heavy physical work, had better effect on sleep quality (p<0.01). It was determined that the strong feeling of internal harmony (p<0.05) and good relationship with family members (p<0.01) positively influence the quality of sleep. The results revealed that the general health condition influenced the quality of sleep (r=0.34; p<0.001): the respondents who have evaluated their health badly were characterized as sleeping worse (x2 =21.52, df=3, p<0.001).
Conclusions: The evaluation of the correlation between life style factors and sleep quality revealed that the bad sleep quality is determined by the frequent stress, usage of coffee or other caffeinated drinks, eating before going to bed, low self evaluation, lack of internal harmony, smoking and alcohol usage. Better sleep quality is determined by physical or daily activity, related to motion and going to sleep at 10-11 pm. With reference to the research results the program was prepared, which will improve people awareness on sleep quality as well as will form right viewpoint of healthy life style.
TURINYS
Įvadas 6
Darbo tikslas ir uždaviniai 8
1. Literatūros apžvalga 9
1.1. Miego kokybės samprata 10
1.2. Miego fiziologija 13
1.2. Miego kokybę sąlygojančių veiksnių ypatumai 16 1.3. Gyvensenos veiksnių sąsajos su miego kokybe 19
2. Sveikatos raštingumas ir miego kokybė 24
3. Tyrimo metodai ir medžiaga 28
4. Rezultatai ir jų aptarimas 32
4.1. Tiriamųjų charakteristika 32
4.2. Miego kokybės sąsajos su gyvensenos veiksniais 34
4.2.1. Žalingi įpročiai 36
4.2.2. Mitybos įpročiai 37
4.2.3. Fizinis aktyvumas 40
4.2.4. Stresas ir įtampa 43
4.3. Psichologinė savijauta 44
4.4. Sveikatos būklės ir savo miego vertinimas 46
4.5. Miego svarbos sveikatai supratimas 51
4.6. Kasdienės veiklos sutrikimai 52
Išvados 54
Sveikatos raštingumo ugdymo programos gairės 55
Literatūra 56
SANTRUMPOS
PSO Pasaulio sveikatos organizacija SN Standartinis nuokrypis KMI Kūno masės indeksas MK Miego kokybė
ĮVADAS
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kokybiškas miegas nebeaplanko maždaug pusės planetos gyventojų. Epidemiologiniai tyrimai skirtingose šalyse rodo, kad sunkiu užmigimu, miegu su dažnais prabudimais arba poilsio neteikiančiu miegu skundžiasi nuo 10 iki 40 proc. populiacijos gyventojų, bet tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl savo miego sutrikimų [1]. Prasta miego kokybė sąlygoja skausmo jutimus, apsunkina žmogaus adaptaciją aplinkoje, skatina atminties sutrikimus. Neišsimiegoję žmonės dažniau sukelia eismo nelaimes, patiria nelaimingus atsitikimus darbe. PSO (1999) pripažino miego ir sveikatos ryšį bei įvardijo miegą kaip vieną iš gyvenimo kokybės aspektų [2, 3].
Pastaruoju metu visuomenei pateikiama įrodymais pagrįsta informacija apie gyvensenos įtaką daugelio ligų profilaktikai ir gydymui. Gyvenimo būdas, kaip svarbus rizikos veiksnys, įvardijamas analizuojant tokių ligų, kaip širdies kraujagyslių sistemos, daugelio onkologinių susirgimų ir kt. vidaus ligų atsiradimą [4, 5]. Sveikatos stiprinimo programos, paremtos sveikos gyvensenos ugdymu, padeda spręsti sveikatos problemas dar ankstyvoje vaikystėje.
Miego mediciną tyrinėjantys užsienio mokslininkai nustatė, kad individai, besiskundžiantys blogu miegu, dažnai gyvena nesveikai: vartoja alkoholį, rūko, nėra fiziškai aktyvūs, yra nutukę [6, 7, 8]. Lietuvoje moksliniuose straipsniuose itin akcentuojama kokybiško miego svarba sveikatai, gyvenimo kokybei [1, 9], tačiau nėra atlikta tyrimų, įrodančių gyvensenos veiksnių įtaką miego kokybei.
Svarbų vaidmenį sprendžiant su miego kokybe susijusias problemas turi tiek individo, tiek gydytojo turimos žinios apie miegą. Žinios, požiūriai, įgūdžiai turi reikšmės specifiniam elgsenos tipui, taigi ir sveikatą stiprinančiai elgsenai. Individo elgsena ir gyvensena sudaro darnią visumą, priklausančią nuo biologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių bei turinčią įtakos miego kokybei, bendrai sveikatos būklei [10].
Visuomenės išprusimas miego kokybės klausimais dažniausiai yra labai menkas. Dauguma žmonių, kenčiančių nuo mieguistumo dienos metu ar nemigos naktį, nežino, kad tai yra sutrikimas, kurio galima išvengti. Mokslininkai, tyrinėjantys miegą, akcentuoja visuomenės švietimą miego kokybės gerinimo klausimais, kas pagerintų žmonių gebėjimą ieškoti efektyvios pagalbos [11].
Lietuvos sveikatos programos tarpinio vertinimo rezoliucijoje (2005) pažymima, jog žmonės per mažai domisi sveika gyvensena, nežino, kaip gerinti ir stiprinti sveikatą, todėl būtina aktyviau plėtoti sveikos gyvensenos kultūros ugdymą bendruomenėje, skatinti ir koordinuoti žmonių, institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiklą stiprinant sveikatą [12].
Sveikatos ugdymo procese svarbu padėti žmonėms suprasti savo elgesį, sąlygojantį jų miego kokybę, aiškinti miego reikšmę žmogaus sveikatai, miego sutrikimų požymius bei galimas pasekmes,
ypač daug dėmesio skiriant sveikos gyvensenos skatinimui ir į šią veiklą įtraukiant tiek pavienius asmenis (visuomenės sveikatos specialistus, medikus), tiek bendruomenes [13].
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti gyvensenos veiksnių sąsajas su miego kokybe 35-64 m. amžiaus kaimo gyventojų grupėje.
Uždaviniai:
1. Naudojant anoniminę anketą ištirti ir įvertinti gyvensenos veiksnių sąsajas su miego kokybe Klaipėdos raj. Endriejavo seniūnijos 35-64 m. amžiaus gyventojų grupėje.
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorijos šalininkai akcentuoja pozityvią sveikatos koncepciją, kur sveikata – tai kasdienio gyvenimo išteklius, o ne gyvenimo tikslas. Sveikatos siekia ir ją palaiko žmonės savo kasdieniame gyvenime ten, kur jie mokosi, dirba, linksminasi ir mylisi. Otavos chartijoje (1986) pabrėžiama, jog sveikatos stiprinimo strategija priklauso nuo aplinkybių, kuriomis užtikrinama sveikata. Sveikata užtikrinama rūpinantis savimi ir kitais, gebant priimti sprendimus, kontroliuojant savo gyvenimo aplinkybes, kad visuomenė, kurioje gyvena žmonės, suteiktų visų jos narių sveikatai reikiamas sąlygas [14].
Visgi nuo Otavos chartijos (1986) parengimo sveikatos stiprinimo globalinis kontekstas iš esmės pakito. Bangkoko deklaracijoje (2005) pažymima, kad sveikatos stiprinimas pagrįstas svarbiausia žmogaus teise ir yra pozityvi bei visaapimanti sveikatos - vienos iš gyvenimo kokybės determinantų, įskaitant psichinę bei dvasinę gerovę – koncepcija [15].
Sveikatos stiprinimas – procesas, leidžiantis žmonėms geriau kontroliuoti savo sveikatą ir su ja susijusius veiksnius. Jis atlieka pagrindinę visuomeninės sveikatos apsaugos funkciją ir padeda spręsti infekcinių ir neinfekcinių ligų bei kitų sveikatos grėsmių problemas [15]. Bangkoko deklaracijoje akcentuojama, jog sveikesnio pasaulio progresui reikalingi ryžtingi politiniai veiksmai, visaapimantis dėmesys ir nuoseklus informacinis – aiškinamasis darbas.
Sveikatos stiprinimo pagrindas yra sveikatos ugdymas. Jis skatina su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. PSO/EURO sveikatos politikos dokumente “Sveikata - XXI amžiuje” 13 uždavinyje teigiama, kad “iki 2015 metų regiono gyventojams turėtų būti sudarytos didesnės galimybės gyventi sveikoje fizinėje ir socialinėje aplinkoje, namuose, mokykloje ir vietos bendruomenėje” (PSO, 1998) [16].
Taigi sveikatos stiprinime svarbus vaidmuo tenka bendruomenėms. Bendruomenės ir pilietinė visuomenė dažnai būna lyderės inicijuojant, numatant ir realizuojant sveikatos apsaugos stiprinimo renginius. Efektyviam sveikatos ugdymui, informavimui ir mokymui bendruomenėje turi būti vadovaujamasi Europos Tarybos sveikatos komiteto 47-ajame posėdyje suformuluotais sveikatos stiprinimo kriterijais, kuriais remiantis plėtojant sveikatos ugdymą būtina atsižvelgti į socialinių ir ekonominių veiksnių – urbanizacijos, gyvenimo sąlygų, nedarbo ir fizinės aplinkos reikšmę [17].
1.1. Miego kokybės samprata
Pagal PSO gyvenimo kokybės modelį, miegas yra vienas fizinės sveikatos srities aspektų [18]. Miegas veikia ne tik kitos dienos gyvenimo kokybę, bet ir sveikatą. Mokslininkai nustatė, jog trečdalį gyvenimo žmogus pramiega, todėl itin svarbu, kad jis būtų kokybiškas ir pilnavertis [19].
Apskritai žodis „kokybė“ sukelia daugelį diskusijų. R. Kalėdienė, J. Petrauskienė, A. Rimpelä knygoje „Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika“ teigia, jog kokybė gali būti apibrėžiama kaip gėrio laipsnis. Filosofijoje kokybė reiškia kažkokią išskirtinę normą. Kokybė įvardijama kaip objektyvus daikto (reiškinio) apibrėžtumas, dėl kurio daiktai (reiškiniai) yra tos ar kitos rūšies ir galima tikrovės rūšinė įvairovė [18]. Gyvenimo kokybė atspindi individo atsaką į fizinius, psichinius ir socialinius kasdieninio gyvenimo pokyčius, lemiančius pasitenkinimo gyvenimo aplinkybėmis laipsnį. Tai ne tik adekvati fizinė gerovė, bet ir gerovės suvokimas bei bendras savo vertės jausmas. Pagal PSO (1993) pasiūlytą apibrėžimą „gyvenimo kokybė – tai individualus savo vietos gyvenime vertinimas kultūros ir vertybių sistemos, kuriame individas gyvena, kontekste, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei interesais“. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos, psichologinės būklės, nepriklausomybės lygio, socialinių ryšių ir ryšių su aplinka. Taip pat elgesys, įsitikinimai, vertybės, išteklių naudojimas bendruomenėje formuoja tam tikrą gyvenimo modelį ar būdą. Tai įvardijama kaip kultūra. Kiekviena kultūra turi savo specifinį būdą, kaip atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat egzistuoja įsitikinimai apie tai, kaip viską atlikti. Miegui, jo kokybei taip pat įtakos turi socialiniai bei kultūriniai veiksniai (apie tai plačiau bus kalbama kituose skyriuose).
Kiekviena tauta turi skirtingas vertybes, gyvenimo prasmės suvokimą, gero gyvenimo modelį. Todėl ir sveikata, liga ir jų veikimo būdas yra kultūriškai apriboti. Tai gali sąlygoti net skirtingi tos pačios šalies regionai, pavyzdžiui, miesto gyventojai sunegalavę greičiau kreipiasi į gydymo įstaigas, priešingai – kaimo gyventojai bando problemas kurį laiką spręsti savo jėgomis, aplinkinių patarimais. Tai gali lemti ir žymius savo sveikatą vertinančių gerai ir gana gerai Lietuvos kaimo (38 proc.) ir miesto gyventojų (54 proc.) skirtumus [20].
Remdamasi Švedijoje atliktais tyrimais A. Sarvimäki (1999) sukūrė gero gyvenimo modelį (1 pav.), kurį sudaro gerovė (laimė, pasitenkinimas, pozityvus požiūris, geras miegas), prasmė (nusistovėjusi kasdieninė tvarka ir reguliarus maitinimasis, skaitymas, fizioterapija), vertybės (galėjimas padėti kitiems, galėjimas didžiuotis vaikų pasiekimais, sugebėjimas gerai elgtis). Visa tai yra veikiama tiek vidinių (sveikata, sugebėjimas judėti, galimybė būti teigiamu asmeniu), tiek išorinių aplinkybių (nuosavas būstas, asmeniniai daiktai, gebėjimas padėti kitiems, kai reikia, draugystė, gera ekonomika).
VIDINĖS APLINKYBĖS - Sveikata - Sugebėjimas judėti - Galimybė būti teigiamu
asmeniu
GEROVĖ - Laimė - Pasitenkinimas - Pozityvus požiūris - Geras miegas naktį
PRASMĖ
- Nusistovėjusi kasdieninė tvarka ir reguliarus maitinimasis
- Skaitymas, TV - Fizioterapija
VERTYBĖS - Galėjimas padėti kitiems - Galėjimas didžiuotis vaikų
pasiekimais - Sugebėjimas gerai elgtis
IŠORINĖS APLINKYBĖS - Nuosavas bustas - Asmeniniai daiktai - Galėjimas padėti kitiems, kai
reikia
- Sėkminga santuoka, šeima - Draugystė - Gera ekonomika
1 pav. Gero gyvenimo modelis pagal A. Sarvimäki (1999)
Atsižvelgiant į pateiktą schemą, galima daryti prielaidą, jog kokybiškam, geram miegui įtakos gali turėti tiek išorinės, tiek vidinės aplinkybės.
N. Roper su bendraautoriais (1999) po ilgų tyrinėjimų linkusi teigti, jog gyvenimo modelį sudaro 5 pagrindiniai komponentai, tokie kaip: gyvybinės veiklos (saugi aplinka, bendravimas, valgymas, judėjimas, darbas, miegojimas ir kt.), gyvenimo trukmė, priklausomybės /nepriklausomybės ištisumas, gyvybines veiklas įtakojantys veiksniai (biologiniai, psichologiniai, socialiniai kultūriniai, aplinkos, politiniai ekonominiai), gyvenimo individualumas [21].
Viena iš gyvybinių veiklų pagal N. Roper yra miegas. Vien tik laiko prasme miegas yra svarbi gyvybinė veikla. Visiems gyviems organizmams būdingi veiklos ir miego kaitos periodai. Ląstelių atsistatymas ir augimas vyksta miegant. Miegas suteikia galimybę žmonėms atsigauti ir atsipalaiduoti, kad jie pajėgtų susidoroti su kasdienio gyvenimo reikalavimais ir stresais. Kaip teigia šio modelio autoriai, kiekviena veikla turi daug matmenų ir iš dalies tampa sudėtingesnės todėl, kad yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Tokie veiksniai, kaip fiziniai, psichologiniai, socialiniai kultūriniai, aplinkos ir politiniai ekonominiai, turi įtakos gyvybinėms veikloms.
Kadangi miegas yra vienas iš gyvybinės veiklos elementų, jis yra tampriai susijęs su kitais gyvenimo modelio komponentais, kurie plačiau bus nagrinėjami kitame skyriuje.
Literatūroje nėra pateikiama tikslaus miego kokybės apibrėžimo. Apibūdinant miego kokybę, dažniausiai atliekami epidemiologiniai tyrimai, kurių metu tiriami nusiskundimai miegu.
Nusiskundimams miegu priskiriama: miego trukmė, sunkus užmigimas, dažni prabudimai, pernelyg ankstyvi prabudimai ryte, mieguistumas ryte ir dieną bei darbo našumo sumažėjimas.
J. Andruškienė daktaro disertacijoje pažymi, kad nepasitenkinimas miegu geriau nei kiti nusiskundimai identifikuoja miego kokybę [22]. Nusiskundimų miegu paplitimui išaiškinti naudojami įvairūs metodai. Populiariausi - anketinė apklausa ir interviu metodas. Anketinė apklausa paprastai atliekama reprezentatyvioje atsitiktinai atrinktų gyventojų imtyje. Mokslinėje literatūroje aprašoma keletas subjektyvaus miego tyrimų metodų, tarp jų - Pitsburgo miego kokybės indeksas (Pitsburg Sleep Quality Index), Šiaurės šalių miego klausimynas (Basic Nordic Sleep Questionnaire), miego dienynas ir kt. [23, 24].
PSO regioninio skyriaus Europos aplinkosaugos ir sveikatos centro inicijuoto specialaus susitikimo dėl miego ir sveikatos metu (2004, Bona) mokslininkai išryškino indikatorius, kurie gali būti naudojami apibūdinti miego sutrikimus, t.y.: laikas iki užmigimo, naktinių prabudimų skaičius ir trukmė, viso miego trukmė, bemiegių naktų ar miego sutrikdymų pasikartojimai kartą per savaitę ar kartą per mėnesį ir kt. [25].
Taigi, remiantis pateiktais miego apibūdinimais bei išanalizavus instrumentus subjektyviai miego kokybei vertinti, galima būtų miego kokybę apibūdinti kaip tam tikrų struktūrinių komponentų visumą
(tokių kaip užmigimas, prabudimai nakties metu, mieguistumas dienos metu, knarkimas, pauzės kvėpavimo metu ir kt.), kuri yra sąlygojama biologinių, socialinių, ekonominių, aplinkos ir gyvensenos veiksnių (2 pav.).
Sveikatos būklė (įvairios ligos) Psichologiniai: nuotaika, nerimas, depresija, žinios apie miegą, požiūris į miegą Gyvensenos: žalingi įpročiai, fizinis aktyvumas, mitybos įpročiai, stresas Aplinkos: saugumas, triukšmas, temperatūra Biologiniai: cirkadinis ritmas, lytis, amžius Socialiniai kultūriniai: išsilavinimas, darbas, tradicijos, santykiai šeimoje
MIEGO
KOKYBĖ
2 pav. Miego kokybę sąlygojantys veiksniai (adaptuota pagal N. Roper ir kt. modelį) [21] 1.2.Miego fiziologija
Medicinos enciklopedijoje miegas apibūdinamas kaip „...periodiška elgesinės ramybės būsena, kurios metu centrinė nervų sistema, ribodama ryšius su aplinka, padeda organizmui atkurti savo jėgas“ [26].
Miegas yra tiesiogiai susijęs su biologiniais ritmais, kurie būdingi visoms gyvoms būtybėms. Žmogaus organizmo funkcinį aktyvumą, besikeičiantį per 24 valandų ciklą, reguliuoja „vidinis laikrodis“.
Periodiškai keičiasi medžiagų apykaitos intensyvumas, kraujotaka, pulso dažnis ir arterinis kraujospūdis, kvėpavimas, kūno temperatūra. Chronobiologiškai geras miegas yra toks miegas, kuris atitinka žmogaus vidinį laikrodį. Mokslininkai teigia, jog žmogus turi pirmiausia suvokti pats, kiek reikia valandų miegoti [13].
Miego trukmė. Žmonės miega vidutiniškai 8 valandas per parą, tačiau miego poreikis priklauso
nuo amžiaus: naujagimiai miega apie 14 valandų, o vyresniems nei 50 m. asmenims užtenka 6 – 7 valandų miego [3, 27].
Nustatyta, kad žmonės, miegantys mažiau nei 6 val., daug dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Tyrimų duomenimis vidutinė kritinė miego trukmė – 5,5 val. [28].
Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį miego trukmė nuo 8-8,5 val. sutrumpėjo iki 7,5 val. Tai grynai socialinis reiškinys, nes tyrimų duomenimis apklaustiesiems tos miego valandos trūksta [29].
Mokslininkai linkę manyti, jog miego trukmė priklauso nuo keleto veiksnių [13], t.y.: ji turi genetinį pagrindą, tačiau ilgainiui kinta; metų laikų ritmas; išorinių, tokių kaip triukšmas, patalpos temperatūra, šviesa ir neįprasta aplinka. Visa tai lemia žmonių natūralią miego trukmę.
Miego fazės, ciklai. Išskiriamos dvi miego fazės – aktyvusis (greitų akių judesių) miegas ir lėtasis
(ne greitų akių judesių) miegas.
Cikliška aktyvaus ir lėtojo miego kaita sudaro bazinį miego ciklą. Per pirmąsias 4 fazes, kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus, mažėja smegenų aktyvumas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Aktyviojo miego metu, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuojama.
Vidutiniška ciklo trukmė apie 90 min. Sveikų žmonių šie ciklai yra gana individualūs ir stabilūs. Įvairios ligos, kenksmingi aplinkos veiksniai dažnai juos suardo ir sutrikdo kokybišką poilsį. Miegojimo ir nemiegojimo periodiškumą nulemia išorinių aplinkos veiksnių, taip pat regėjimo, klausos ir kitų jutimo organų jautrumo periodiškas kitimas. Miego ciklams didelės įtakos turi šviesos ir tamsos, tylos bei triukšmo periodai, klimato sąlygų ir sezono ypatumai bei per daugelį metų susiformavęs tam tikras asmenybės stereotipas [3].
Miego funkcija. Nepaisant visos per daugelį metų tyrimais sukauptos informacijos, miego funkcija
iki šiol nėra visiškai aiški. C.M. Shapiro ir M.J. Flanigan išskiria šias teorijas [30]:
1. Atstatomosios miego funkcijos teorija. Miegas skatina visų organizmo ląstelių atkūrimą ir augimą.
2. Išsaugomosios miego funkcijos teorija. Miego funkcija yra energijos išsaugojimas.
Apibūdinant miego svarbą žmogaus sveikatai, vartojami tokie terminai kaip miego kokybė, geras miegas, blogas miegas ir kt.
Kokybiško miego metu žmogus pailsi fiziškai ir psichiškai, stabilizuojasi kraujo apytaka, optimaliai vyksta medžiagų apytaka, kraujyje sumažėja streso hormonų, stiprėja imuninė sistema, išsiskiria augimą skatinantis hormonas.
Miego sutrikimų paplitimas, priežastys ir pasekmės. Daugelio šalių duomenys apie miego
sutrikimų paplitimą yra panašūs. Apie 2/3 gyventojų blogai miega arba yra turėję miego sutrikimų. Vienas iš dažniausių miego sutrikimų yra įvardijama nemiga. Nemiga tampa vis didesne visuomenės problema. Pastaruoju metu nemiga yra įvardijama viena iš sunkiai išgydomų 21-ojo amžiaus ligų [31]. Nemiga – tai būklė, kai ilgą laiką nepatenkinama miego kokybė arba trukmė. Nemiga apibūdinama sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais, pernelyg ankstyvais prabudimais ryte, nuovargiu ar mieguistumu dienos metu. Užsitęsusi nemiga sąlygoja padidėjusį dirglumą, dėmesio sukaupimo sunkumus, atminties pablogėjimą [27, 22].
Miego sutrikimai yra susiję su žmogaus elgsena. Miegą sutrukdyti gali net kūrybinis įkvėpimas, jeigu jis apima nakties metu. Todėl manoma, kad nemigos progresavimui svarbūs yra ir elgesio veiksniai [3].
T.W. Strine, D.P. Chapman nustatė, kad blogos kokybės miegas turi įtakos įvairioms gyvenimo sritims, įskaitant psichikos būklę, fizinę sveikatą, darbą ir laisvalaikį [32]. Nustatyta, kad asmenys, kurie savo miegą įvardija kaip poilsio neteikiantį, dažniau nei patenkinti savo miego kokybe, skundžiasi fiziniu ir emociniu nuovargiu, bloga savijauta, fizinės veiklos apribojimu, depresijos, nerimo simptomais ir skausmu, kitaip tariant, nepasitenkinimas miegu blogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę visais aspektais.
Apibendrinant galima teigti, kad kokybiškas miegas yra neatsiejama geros sveikatos ir gyvenimo kokybės dalis, kuris, kaip ir pats gyvenimas, yra sąlygojamas įvairių veiksnių ir priklausomas nuo kiekvieno žmogaus individualumo.
1.3. Miego kokybę sąlygojančių veiksnių ypatumai
Kaip jau buvo minėta, miegui, jo kokybei, kaip ir visoms gyvybinėms veikloms, įtakos turi daugelis veiksnių - biologiniai, psichologiniai, socialiniai, aplinkos ir gyvensenos. Šiame skyriuje bus aptartos sąsajos tarp minėtų veiksnių.
Biologiniai veiksniai. Kiek žmogus miega ir kokia miego kokybė, priklauso nuo jo amžiaus. Jauniems žmonėms miego reikia daugiau nei pagyvenusiems. Senstant vis daugiau asmenų skundžiasi sutrikusiu miegu. J. Andruškienė disertacijoje pažymi, kad jau nuo 35 m. žymiai pailgėja užmigimo trukmė. Tarp vyresnių nei 65 m. daugiau nei pusė turi nusiskundimų, susijusių su miegu, 29 proc. nustatoma nemiga, kuri sąlygoja pernelyg didelį mieguistumą dienos metu, dėmesio, atminties problemas, blogą nuotaiką ir pablogėjusią gyvenimo kokybę. Subjektyvi miego kokybė šiame amžiuje tiesiogiai priklauso nuo fizinės sveikatos. Atlikus mokslinius tyrimus, nustatyta, kad ne amžius, o būtent mažėjantis aktyvumas ir nepasitenkinimas socialine veikla lemia didėjantį nepasitenkinimą miego kokybe. Tai siejama su medžiagų apykaitos sulėtėjimu ir mažesniu energijos sunaudojimu [33, 22].
Nustatyta, jog miego kokybei įtakos turi ir lytis. Mokslininkai nustatė, kad moterys 1,3 – 1,5 karto dažniau skundžiasi blogu miegu nei vyrai. Moteriškoji lytis laikoma blogos kokybės miego rizikos veiksniu [22]. E.H. Miller pažymi, kad miego sutrikimai gali būti tiesiogiai susiję su hormonų pokyčiais, vykstančiais moters organizme prieš menopauzę ir po jos [34]. Tai patvirtina ir Brazilijos mokslininkai, tyrinėję 35-65 m. moterų miego kokybę. Jie pastebėjo, jog miego kokybę blogino klimakterinis laikotarpis [35].
Aplinkos veiksniai. Patiriamas triukšmas namuose daro poveikį žmonių sveikatai. PSO 2004 m. Budapešte vykusios konferencijos metu pateikė atlikto tyrimo duomenis, kur teigiama, kad 33 proc. populiacijos skundžiasi miego sutrikimais, kas vien Europoje sudaro 350 milijonų žmonių. 10 proc. iš jų pažymėjo, jog tai siejasi su sveikatos būkle, tačiau 20 proc. tyrime dalyvavusiųjų respondentų nurodė, kad aplinkos veiksniai, įskaitant triukšmą, trukdė jų miegui [36]. Miegas gali būti sutrikdomas (pailgėja užmigimo laikas, nepakankama miego kokybė), kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB(A). Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Jautriausi triukšmui pagyvenę, turintys fizinę bei psichinę negalią, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, žmonės [21].
Žmogaus gebėjimas užmigti ir miegoti priklauso ir nuo kambario temperatūros. Miegant žmogaus kūno temperatūra nukrenta (nežymus normalus kūno temperatūros kritimas pastebimas nuo 2 iki 6 val. nakties), nes įvairios organizmo sistemos ima dirbti minimaliai. Tačiau per aukšta arba žema temperatūra žmogų pažadina. Pastebėta, kad vėsiame kambaryje miego kokybė pagerėja, nes tai susiję su temperatūros pokyčiais, vykstančiais žmogaus organizme miego metu.
Sveikata neatsiejama nuo kintančių gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygų, todėl jos turi būti palankios ir stiprinančios sveikatą. Už saugios aplinkos palaikymą atsako ne tik pavieniai asmenys, bet ir įstatymų leidžiamoji bei vykdomoji valdžia. Sveikatos stiprinimo dokumentuose (Otavos chartija, Džakartos deklaracija) itin akcentuojamas saugios aplinkos, padedančios gerinti sveikatą, sukūrimas [14].
Socialiniai, ekonominiai veiksniai. Sveikata ir socialiniai veiksniai neatsiejami. Didžiausią įtaką sveikatai turi veiksniai, susiję su profesija, atliekamu darbu, šeima, kultūra bei socialine ekonomine žmogaus padėtimi [14]. Šie veiksniai taip pat daro įtaką miego kokybei. Tai gali pasirodyti nepriimtinas teiginys, tačiau tai siejama su gyvenamąja aplinka, t.y. kur žmogus miega. Perpildytas būstas neigiamai veikia normalų miegą, nes paprastai viename kambaryje miega keletas žmonių [21].
Kiekvienos šalies ekonomikai yra būtina, kad kai kuriose įmonėse darbuotojai dirbtų pamainomis. Taip užtikrinamas gamybos proceso tęstinumas visą parą. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo nemažai tyrinėtas klausimas, kokį poveikį miegui daro darbas pamainomis. Paprastai 24 valandų biologinis laikrodis verčia žmogų vakare eiti miegoti, o ryte keltis ir eiti dirbti. Tai susiję su žmogaus normaliais organizmo ritmais, kuomet veikla naktį sulėtėja, o dieną paspartėja. Dirbant naktinėje pamainoje naktį nemiegama ir ši harmonija su kūno ritmu sutrikdoma [13].
J. Andruškienė disertacijoje pažymi, kad sutrikusiu miegu dažniau skundžiasi bedarbiai nei asmenys, turintys pastovų darbą, p<0,05 [22].
Nustatyta, kad pajamos yra svarbus veiksnys, lemiantis miego kokybę. Prancūzijoje atlikto tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad moterys, kurių pajamos yra minimalios, miega statistiškai reikšmingai blogiau nei tos, kurių pajamos yra du ir daugiau kartų didesnės, p<0,05 [22]. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad geriausiai miega nevedę (pagal šeimyninę padėtį), menininkai ir studentai (pagal užsiėmimą) [29]. Taip pat nustatyta, kad išsituokę asmenys ar našliai miega blogiau nei gyvenantys šeimose.
Labiausiai neigiamai moterų miegą veikia šeimyninės problemos ir šeimyninės padėties pokyčiai, priešingai, vyrai teigia, kad jų miego kokybę labiausiai blogina įtampa darbe ir nuovargis [22].
Mažiau išsilavinę žmonės miega blogiau nei įgiję aukštesnį išsilavinimą. Nepasitenkinimas miegu labiau paplitęs tarp asmenų, turinčių pradinį išsilavinimą nei aukštąjį (47,2 ir 23,8 proc.) [36]. Pastebėta, kad miego kokybė Lietuvoje taip pat gerėja kylant išsilavinimo skale [29].
Kultūra apibrėžia socialiai įgytus ir iš kartos į kartą perduotus grupių, bendruomenių, visuomenių elgesio modelius, išreikštus kalba, įstitikinimais, įgūdžiais, tradicijomis ir kt. standartais. Pastebėta, jog miegui taip pat daro įtaką socialiniai kultūriniai veiksniai [21]. Nuo jų priklauso kur ir su kuo žmogus miega, ką vilki miegodamas. Kultūrų skirtumai pasireiškia ir tuo, kaip žmonės reaguoja į miego sutrikimus, kokiais būdais tas problemas sprendžia (pvz., kokius medikamentus vartoja ir pan.).
R. Kalėdienė ir kt. knygoje “Šiuolaikinio visuomenės sveikatos mokslo teorija ir praktika” pažymi, kad apskritai gyventojų sveikatos rodikliai, sveikatos rizikos veiksnių paplitimas labai susiję su socialine ekonomine padėtimi: kuo ji aukštesnė, tuo sveikata geresnė [14]. Tai gali būti taikoma ir kalbant apie miego kokybę, kadangi išanalizavus atliktų tyrimų duomenis, galima teigti, kad socialiniai veiksniai, užtikrinantys gerą mikroklimatą šeimoje, stabilią finansinę padėtį ir pasitenkinimą darbu, pasižymi teigiamu poveikiu miego kokybei.
Psichologinė savijauta. Miego kokybė yra įvairiai susijusi su žmogaus psichologine būkle. Nuotaika gali būti laikoma ištisumu, kurio viename poliuje yra džiugus susijaudinimas, o kitame – depresija. Trumpą džiugaus susijaudinimo sukeltą nemigą patiria daug žmonių, tačiau ji didelio pavojaus nesukelia. Depresijos sukelta nemiga gali būti sunki ir tęstis savaites [21]. Nustatyta, kad beveik pusė (47 proc.) asmenų, patiriančių labai išreikštus miego sutrikimus, patiria didelį psichinį distresą, o vienas trečdalis atitinka depresijos ar nerimo diagnostinius kriterijus [37]. Pastebėta, jog vyresniems žmonėms nerimas ir depresija būdingesni negu jauniems, todėl jie dažniau patiria miego sutrikimus [28].
S. Harter tyrimai rodo, kad menkai save vertinantys žmonės priklauso rizikos grupei, nes yra linkę į depresines reakcijas ir savižudybę. Autorė teigė, kad pernelyg geras savęs vertinimas atvirkščiai proporcingas depresijos ir nerimo simptomams ir teigiamai koreliuoja su socialine kompetencija [38].
N. Roper pažymi, jog dažniausiai miegą sutrikdo susirūpinimas ir nerimas. Žmonės, susirūpinę ir nepatenkinti savo gyvenimu dieną, dažnai yra susirūpinę ir nepatenkinti savo miegu. Tam tikras nerimas yra neišvengiamas, tačiau negalima nepaisyti nerimo sukeltų miego problemų. Autoriai išskiria nesutarimus ar barnius šeimoje kaip dažnų prabudimų priežastį naktį [21].
Sąsajas tarp miego kokybės, vidinės darnos ir patiriamos darbe įtampos aprašė Japonijos mokslininkai A. Nasermoaddeli, M. Sekine ir kt. Atlikę tyrimą jie nustatė, jog prasta miego kokybė ir įtampa darbe turi įtakos sveikatos būklei. Tyrimo metu nustatyta, kad patiriama darbe įtampa blogino miego kokybę, tačiau aukštesnė tiriamųjų vidinė darna sąlygojo jos gerėjimą. Tyrėjai pateikė išvadą, kad augantis psichologinis stresas darbe blogina miego kokybę, bet aukštas vidinės darnos laipsnis gali sumažinti neigiamą patiriamos įtampos darbe poveikį miego kokybei [39]. Vidinės darnos jausmas laikomas ypač svarbiu sveikatai įtakos turinčiu psichologiniu veiksniu, lemiančiu reakcijos į aplinkos pokyčius adekvatumą. Vidinė darna atspindi asmenybės vidines galimybes priimti gyvenimo iššūkius, spręsti iškilusias problemas. Stipria vidine darna pasižymintis asmuo vertina gyvenimą kaip prasmingą ir yra pajėgus pažinti išorinį pasaulį ir daryti jam poveikį [40].
Apibendrinant galima teigti, jog atlikti įvairių šalių mokslininkų tyrimai miego medicinos srityje, tyrinėjant miego sutrikimus, jų priežastis ir pasekmes, įrodo, jog kokybišką miegą gali sąlygoti daugelis veiksnių – biologiniai, socialiniai, ekonominiai, psichologiniai ir aplinkos.
1.4. Gyvensenos veiksnių sąsajos su miego kokybe
Žmogaus elgsena ir gyvensena sudaro darnią visumą, priklausančią nuo biologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių bei galinčių turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos sveikatai. A. Last (1997) siūlo skirti elgseną nuo gyvensenos, aiškindamas, jog „gyvensena – tai įpročių ir papročių visuma, susidariusi, veikiama ir stiprinama socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą“ [14].
Gyvenseną sudaro daugelis veiksnių. Kai kurių įtaka sveikatai yra akivaizdi ir įrodyta, dėl kitų poveikio diskutuojama, tačiau negalima paneigti, kad jie visi sąveikauja tarpusavyje, stiprindami sveikatą, arba jai kenkdami [14]. Gyvensenos veiksniai, turintys įtakos bendrai sveikatos būklei, nulemia ir miego kokybę. Literatūroje išskiriami šie gyvensenos veiksniai: rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinis aktyvumas, stresas.
Rūkymas. Nikotinas turi stimuliuojantį ir tuo pačiu raminantį efektą, veikia nervų sistemą, todėl sunkiau užmiegama, miegas tampa ne toks gilus, dažniau prabundama. Rūkantys dažniau sapnuoja košmarus. Metus rūkyti pradžioje gali sutrikti miegas, bet įrodyta ilgalaikė teigiama įtaka miego kokybei bei sveikatai [41].
Nustatyta, jog rūkaliai žymiai dažniau nei nerūkantieji skundžiasi su miegu susijusiomis problemomis: nemiga, mieguistumas dienos metu [7].
Tyrimais nustatyta rūkymo koreliacija su sunkiu užmigimu ir su daugybe simptomų, liudijančių apie miego fragmentaciją [41].
Kentucky universiteto Medicinos katedros (Lexington) mokslininkai D.A. Philips ir F.J. Danner norėdami ištirti rūkymo sąsajas su miego kokybe atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 484 tiriamieji. Gauti rezultatai parodė, kad tiek rūkantys vyrai, tiek moterys sunkiau užmigdavo ir sunkiau keldavosi rytais. Pernelyg didelis mieguistumas dienos metu buvo būdingas rūkančioms moterims, o košmarai ir prabudimai sapnuojant vyrams (p<0,05). Taip pat pastebėta, kad nerūkantieji yra žvalesni rytais. Mokslininkai pateikia išvadą, jog miego sutrikimai gali būti dominuojantys rūkalių kategorijoje dėl stimuliuojančio nikotino poveikio ir pabrėžia, jog šie rezultatai yra svarbūs tiek klinikinės, tiek visuomenės sveikatos išvadoms apie ligų ir nepatogumų, susijusių su rūkymu bei miego sutrikimais, mažinimu [7].
Alkoholio vartojimas. Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, kurios poveikis panašus į migdomųjų vaistų poveikį. Labiausiai alkoholis kenkia nervų sistemai. Piktnaudžiaujantiems alkoholiniais gėrimais pablogėja atmintis, sutrinka miegas, juos vargina galvos skausmai, nusilpsta raumenys, skauda kojas, jiems dažnai vystosi alkoholinės psichozės [19, 3].
Nors alkoholis ir padeda užmigti, tačiau miegas yra paviršutiniškas, dažniau prabundama, trumpėja gilaus miego stadija. Mokslininkai aptiko, kaip ir kitų trumpai veikiančiųjų raminamųjų, alkoholio poveikis ilgainiui išblėsta ir pailgėja aktyvusis miegas, savo ruožtu kai kuriems žmonėms sukeldamas tachikardiją, prakaitavimą ir galvos skausmus. Jau 1982 m. nustatyti faktai, rodantys, kad išgėrus alkoholio miegas būna ne toks gilus ir dažniau prabundama [42, 3].
Mitybos įpročiai. Miegui turi įtakos maistas, jo kaloringumas [3]. Prieš miegą suvalgius aštrų patiekalą atsiranda rėmuo. Atsigulus šie pojūčiai sustiprėja ir tai trukdo užmigti, galimi atsibudimai miego metu.
Valgymo ir gėrimo laiko pokyčiai miego kokybei gali turėti daugiau įtakos negu tai, kas valgoma ir geriama. Ritmiškumas (reguliarumas) yra susijęs su miego skatinimu. Nors ta hipotezė patikrinta, mokslininkai linkę manyti, kad valgymas ir gėrimas įprastu metu gali padėti prisitaikyti organizmo laikrodžiui, kai sutrinka organizmo paros ritmas [13]. Mitybos specialistai teigia, kad maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduoja, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės būtų 5-6 val. [43] Taigi, besilaikydami mitybos režimo, žmonės išvengtų valgymų prieš einant miegoti ir tai netrikdytų jų miego.
Stimuliuojantys produktai. B.A. Weinberg ir B.K. Bealer nustatė, jog kofeinas yra labiausiai
populiarus narkotikas ir nepralenkiamas, lyginant su nikotinu ir alkoholiu. Priešingai pastariesiems, kofeinas yra nereguliuojamas, lengvai prieinamas ir tarsi norma tapusi gyvenimo dalis. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad 85 proc. populiacijos kasdien vartoja kofeiną [44].
Kofeinas populiarus tuo, jog veikia stimuliuojančiai, greitina medžiagų apykaitą, pakelia kraujo spaudimą ir širdies plakimų dažnį bei paspartina kvėpavimą. Kitaip tariant, panaikina mieguistumą.
Remiantis Nacionalinio Miego Fondo (JAV) 2001 m. apklausos duomenimis, 43 proc. Amerikiečių nurodė, kad jie yra linkę vartoti kofeiną, kai darosi mieguisti. Mokslininkai teigia, kad saikingai vartojant kofeiną (apie 250 mg per dieną), jis nedaro jokios žalos. Todėl, keli puodeliai kavos neturi neigiamo poveikio, kol ji nėra vartojama prieš miegą ir tokiu būdu bandoma paslėpti lėtinį mieguistumą, atsirandantį dėl trumpo ar prasto miego.
Kavos gėrimas prieš miegą padidina blaškymąsi ir vartymąsi, trumpina gilaus miego fazę, pailgina užmigimo laiką, taip sutrumpėja viso miego trukmė ir dažniau prabundama naktį. Nustatyta, kad 38 proc. vartojančių kofeino turinčius gėrimus dažnai prabusdavo naktimis (keletą kartų per savaitę ir daugiau), lyginant su 33 proc., kurie nevartojo kofeino turinčių gėrimų prieš miegą; 27 proc. prieš miegą vartojantys kofeininius gėrimus, lyginant su 15 proc. nevartojusių kofeininių gėrimų, kelis kartus per savaitę susiduria su mieguistumu dieną, trukdančiu jų veiklai (p<0,05) [44].
Nutukimas (Antsvoris). Mokslininkai pastebi tendenciją, kad Lietuvoje daugėja nutukusių žmonių
sukelia miego sutrikimus ir yra pats didžiausias rizikos veiksnys susirgti miego apnėja. Nustatyta, kad nutukusių žmonių miego kokybė gerėjo su svoriu kritimu. Norint, kad nutukę žmonės, miegantys labai blogai ar netgi kenčiantys nuo miego apnėjos, miegotų geriau, reikia palaipsniui mesti svorį [45].
Amerikiečių mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp antsvorio rizikos ir naktį išmiegotų valandų skaičiaus. Pasak mokslininkų, pavojus priaugti nereikalingų kilogramų 73 proc. padidėja tiems žmonėms, kurie naktį miega vos keturias valandas ar dar mažiau. Nepriklausomai nuo kitų veiksnių - alkoholio vartojimo ar nepakankamo judėjimo net 73 proc. tyrimo dalyvių, miegodavusių naktį vos po keturias valandas, buvo gerokai apkūnesni nei tie, kurie miegodavo 7-9 val. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad žmonės, apribojantys savo miegą iki penkių valandų, 50 proc. labiau rizikuoja priaugti svorio nei tie, kurių miegas yra pakankamas. Mokslininkų teigimu, nepakankamas miegas mažina leptino, kraujo baltymo, kuris slopina apetitą, gamybą. Kartu gaminasi daugiau medžiagos, sukeliančios norą valgyti [46].
Fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad mažas fizinis aktyvumas yra daugelio ligų (išeminės širdies ligos, osteoporozės, nutukimo ir kt.) rizikos veiksnys [43]. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi. Pastebėta, kad fizinis aktyvumas teigiamai veikia ir miego kokybę [3]. Mankšta gali padėti geram miegui, jei ji reguliariai atliekama likus 2-3 val. iki miego. Sportuojantiems žmonėms paprastai mažiau laiko reikia užmigti ir jie rečiau atsibunda naktį.
Nustatyta, kad trumpas nusnaudimas (apie 30 min. tarp 13 ir 15 val.) ir mankšta, pvz., vakarinis pasivaikščiojimas, yra labai svarbūs veiksniai gerai miego kokybei palaikyti. Tyrimo metu buvo tiriama trumpo nusnaudimo ir mankštos reikšmė pagyvenusių žmonių miego kokybei ir jų psichologinei būsenai. Popietinis pogulis ir vakariniai pasivaikščiojimai buvo praktikuojami 4 savaites. Po 4 savaičių eksperimento dalyvių užmigimo laikas žymiai sutrumpėjo, o miego efektyvumas pagerėjo, kas bylojo apie miego kokybės pagerėjimą. Žymiai sumažėjo snūduriavimo vakare prieš einant miegoti atvejų, be to, pagerėjo nakties miego kokybė. Pastarieji rezultatai parodė, kad nakties miego kokybė ypač pagerėja, jeigu vakare prieš eidamas miegoti žmogus nenusnaudžia. Po minėtojo 4 savaičių eksperimento psichologinė dalyvių savijauta taip pat pagerėjo. Be to, pagerėjus miego kokybei, pagerėjo ir tiriamųjų fizinė sveikata [8].
Stresas yra viena iš didelio Lietuvos gyventojų sergamumo priežasčių. Tai sudaro 15,3 proc., lyginant su kitomis priežastimis, tokiomis kaip sunkios gyvenimo sąlygos, neteisinga mityba, mažas fizinis aktyvumas ir kt. 58 proc. kaimo gyventojų mano, jog stresas, sunkios gyvenimo sąlygos ar įtemptas darbas yra didelio sergamumo priežastys, taip manančių miesto gyventojų yra šiek tiek daugiau – 61 proc. [20].
Kanadiečių mokslininko H. Selje nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų [38]. Tačiau saikinga nervinė įtampa, pasak H. Selje, grūdina organizmą, skatina gyvybinę veiklą, taigi „stresas – gyvenimo prieskonis”. Manoma, kad didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą, kas gali sąlygoti prastą miego kokybę. J. Andruškienė nustatė, kad Palangos moterys, kurios per paskutinį mėnesį patyrė daugiau nei įprastai streso, žymiai dažniau miegą vertino blogiau nei tos, kurios per pastarąjį mėnesį streso visai nepatyrė, atitinkamai 67,5 proc. ir 39,7 proc., p<0,001. Nustatyta, kad ir vyrų miego kokybei įtakos turi dažnai patiriami stresai [22].
Sveikatos būklė. Individo sveikatos būklė turi reikšmės miegui. Mokslininkai tyrinėja įvairių ligų poveikį miego kokybei. Atlikti tyrimai akivaizdžiai įrodo skausmo įtaką miegui. Skausmo ir miego kombinacija yra dvikryptis procesas. Žmonės, kenčiantys skausmą, ypač lėtinį, dažnai miega ne taip giliai, dažniau prabunda ir keliasi naktimis, todėl miegas yra neefektyvus. Nustatyta, kad daugiau nei pusė lėtinį skausmą patiriančių žmonių, sunkiai užmiega ir prastai miega. Bloga miego kokybė ir išbudinantys skausmai sukuria užburtą ratą, paveikiantį nuotaiką, energingumą, elgesį ir net saugumą. Taigi miego problemas ir skausmus patiriantiems asmenims yra sunku kokybiškai veikti. Mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, kad miego kokybės gerėjimas pagreitina kitų ligų gydymą [47]. Nustatyta, kad asmenys, blogai vertinantys savo sveikatą, žymiai dažniau išreiškia nepasitenkinimą miegu nei tie, kurie savo sveikatą vertina gerai, p<0,05 [22].
Mokslininkai, atlikę įvairius tyrimus, visgi linkę manyti, jog gyvenimo būdas gali sąlygoti tiek geresnę, tiek blogesnę miego kokybę (žr. 1 lentelę). Tuo pačiu neišskiriant bendros sveikatos būklės.
1 lentelė. Gyvensenos veiksnių įtaka miego kokybei
Gyvensenos veiksniai Miego kokybę atspindintys struktūriniai komponentai (kriterijai)
Rūkymas • apsunkina užmigimą;
• skatina prabudimus miego metu; • sukelia miegusitumą dienos metu; Alkoholis • skatina prabudimus miego metu, Kava ir kiti stimuliuojantys
gėrimai • apsunkina užmigimą; • skatina prabudimus miego metu;
Nutukimas • knarkimas;
• kvėpavimo pauzės miego metu; Fizinis aktyvumas • pagreitina užmigimą;
• neprabundama naktį;
Stresas • apsunkina užmigimą;
• didina prabudimų skaičių; Sveikatos būklė (lėtinis
Išanalizavus literatūrą, galima teigti, kad gyvenimo būdas gali būti kaip vienas iš veiksnių, bloginančių miego kokybę ir „vedančių“ individą į nemigą [25]. Apibendrinant galima teigti, kad sveika gyvensena gali būti veiksminga priemonė siekiant užtikrinti pilnavertį miegą, tuo pačiu norint būti sveikais ir energingais.
2. SVEIKATOS RAŠTINGUMAS IR MIEGO KOKYBĖ
Įgyvendinant sveikatos stiprinimo strategijas, nuolat akcentuojama sveikatos ugdymo idėja, besiremianti įvairių visuomenės sveikatos sektorių bendradarbiavimo principais. Sveikatos ugdymas - tai sąmoningai sudarytos sąlygos, kurių tikslas - ne tik suteikti žinių, bet ir padėti formuotis teigiamoms sveikatos atžvilgiu elgesio nuostatoms bei sveikos gyvensenos įgūdžiams, padėti atsisakyti žalingų įpročių bei keisti požiūrį į sveikatą (PSO, 1994). Sveikatos ugdymo procesas apima gebėjimų suprasti ir naudotis sveikatos informacija tobulinimą. Mokslinėje literatūroje tai įvardijama kaip sveikatos raštingumas. Sveikatos raštingumas rodo pažintinius ir socialinius gebėjimus, nulemiančius individų motyvaciją ir kompetenciją gauti, suprasti ir naudoti informaciją, siekiant stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą [48].
St. Francis Xavier Univertsiteto (Kanada) mokslininkai sveikatos raštingumą apibūdina kaip naują mąstysenos apie sveikatą ir raštingumą būdą, kuris suteikia galimybę plėtoti politiką, praktikas ir programas, kurios yra susijusios su kiekvieno iš mūsų, o ypač mažai raštingų žmonių, sveikata. Veikiant kartu žmonių raštingumo tobulinimo labui galima padėti žmonėms: surasti, suprasti ir naudotis informacija, kuri jiems padėtų išlikti sveikais; gauti visas jiems reikalingas paslaugas ir paramą; priimti naudingus jų sveikatai sprendimus; kalbėti apie jų sveikatos poreikius; daugiau dėmesio skirti sveikatai naudingiems dalykams [49].
Mokslininkai, tyrinėjantys raštingumo ir sveikatos sąsajas, pastebi, kad ribotas raštingumas (limited literacy) tiesiogiai ir netiesiogiai sąlygoja sveikatą (Perrin, 1998) [49]. Tiesioginis poveikis pasireiškia tuo, kad mažai raštingi žmonės gali susidurti su sunkumais suprantant ir naudojant informaciją apie sveikatą (pvz.: patarimus, kaip pasirūpinti savimi, vaistų naudojimo instrukcijas, maisto etiketes, perspėjimus), ieškant jų sveikatai naudingų paslaugų, sudėtingoje sveikatos rūpybos sistemoje, bendraujant su sveikatos priežiūros sistemos atstovais (gydytojais, farmacininkais ir t.t.). Kaip netiesioginį poveikį mokslininkai įvardija tai, kad mažiau raštingi žmonės paprastai gyvena prastuose būstuose, dirba kenksmingomis sąlygomis, yra izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės, kasdien patiria didelį stresą, yra mažiau fiziškai aktyvūs, valgo prastą maistą ir daug rūko.
Užsienio mokslininkai, tyrinėjantys sveikatos raštingumą, pažymi, kad kaimo gyventojai yra rizikinga populiacijos dalis, turinti žemą sveikatos raštingumą, kas siejasi su bendrai žemesniu išsilavinimu bei aukštesniu neturto lygiu nei miesto gyventojai. D. Gillis, A. Quigley atlikę tyrimą viename Kanados regione pastebėjo, kad sveikatos būklei, jos palaikymui svarbus yra raštingumo lygmuo: ribotas raštingumas ir prasta sveikata yra tarpusavyje susiję [49].
Žemas sveikatos raštingumas neigiamai įtakoja ir miego kokybę, kadangi žmones, patiriantis miego sutrikimų neįvardija jų kaip ligos ir dažniausiai, nekreipdami dėmesio leidžia jai progresuoti, taip patirdami tiek socialinių, ekonominių, tiek bendrų sveikatos sutrikimų.
Literatūroje išskiriami trys sveikatos raštingumo lygiai: funkcinis, interaktyvus ir kritinis [48]. Funkcinio sveikatos raštingumo ugdymo tikslas siejamas su informacijos komunikavimu, interaktyvusis – su asmeninių įgūdžių tobulinimu, kritinis – su asmens ir visuomenės įgalinimu.
Funkcinis sveikatos raštingumas, arba pagrindiniai sveikatos raštingumo įgūdžiai bei supratimas.
Šiame lygmenyje žmogus suvokia savo sveikatos būklę, yra informuotas, kaip pasinaudoti sveikatos sistema, jeigu prireiktų pagalbos. Šio lygmens ugdymo turinio esmę sudaro elementarios žinios apie sveikatą, apie miego svarbą [48].
Interaktyvusis sveikatos raštingumas, įgūdžių ugdymas palaikančioje aplinkoje. Tai labai išugdyti
pažintiniai (kognityviniai) ir raštingumo įgūdžiai, kai žmogus gali aktyviai dalyvauti kasdieninėje veikloje, rasti tinkamą informaciją, suvokti skirtingų komunikavimo formų reikšmę bei pritaikyti naują informaciją besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Šiame lygmenyje, taikant perimamumo principą, gilinamos elementarios žinios apie sveikatą bei ugdomi jų taikymo gebėjimai. Žmogus suvokia, kad miegas yra sveikatos pagrindas ir įvertina miego kokybės pablogėjimą, apie tai kalbasi su šeimos gydytoju, ugdo savo gebėjimus taikant miego higienos rekomendacijas (vertina savo miego įpročius, aplinką) [48].
Kritinis sveikatos raštingumas suprantamas kaip dar gilesni pažintiniai (kognityviniai) įgūdžiai,
sugebėjimas analizuoti, kritiškai vertinti informaciją bei ją sėkmingai pritaikyti, panaudoti kasdieniniame gyvenime. Į šio lygmens turinį perkeliamos anksčiau įgytos elementarios žinios, integruojamos su informacija apie sveikatą apsprendžiančius socialinius ir ekonominius veiksnius. Individas supranta, kad miego kokybė yra susijusi su elgsena, todėl bendradarbiaudamas su specialistu, taikydamas pasirinktą terapiją bei keisdamas savo gyvenseną (pvz., atsisakant sunkaus maisto prieš miegą, žalingų įpročių, didinant fizinį aktyvumą ir pan.) gerina savo miegą.
Atitinkamas sveikatos raštingumo lygmuo yra labai svarbus tiek stiprinant sveikatą, tiek gerinant miego kokybę. Sveikatos požiūriu raštingas žmogus, be abejonės, geriau sugebės atsakyti į klausimą „ką aš turiu daryti, kad geriau miegočiau ir pagerėtų mano savijauta?“
Sveikatos raštingumo didinimas apibūdinimas kaip ugdymas, kurio sistema nagrinėjama kaip sveikatos ugdymo pedagoginė sistema, sudaryta iš tokių elementų kaip turinys, tikslas, ugdymo metodai ir priemonės, ugdytinis ir ugdytojas.
Sveikatos raštingumo ugdymo proceso ašis yra ugdytojas, kurio misija – padėti pagerinti žmonėms jų sveikatą, miego kokybę, keliant sveikatos raštingumą. Kaimo bendruomenėje svarbus vaidmuo kaip
ugdytojui tenka šeimos gydytojo institucijai, kuri pasirinkdama atitinkamus sveikatos ugdymo metodus ir formas bei įtraukdama į ugdymo procesą kaimo bendruomenės aktyvistus, seniūnijos atstovus, visuomeninių organizacijų atstovus bei bažnyčios atstovus, padėtų žmonėms suprasti miego svarbą sveikatai, jo kokybę sąlygojančius veiksnius bei galimybes jai gerinti [50]. Tokiu atveju galėtų būti pasiektas užsibrėžto tikslo efektyvumas.
Svarbiausias sveikatos raštingumo ugdymo tikslas - paskatinti žmones atkreipti dėmesį į savo sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo problemas ir įgalinti jas spręsti. Įgalinime svarbų vaidmenį vaidina motyvacija, nes tik pats žmogus gali įgalinti save spręsti su sveikata susijusias problemas. Įgalinimas suteikia paramą, įgūdžių ir reikalingą supratimą. Tuo pačiu, motyvuotas žmogus aktyviai dalyvauja ir bendruomenės procesuose.
Žinoma, sveikatos stiprinimas – tai visų pirma paties žmogaus veikla. Tačiau žmogų veikia visa jį supanti aplinka, todėl įgyvendinant sveikatos raštingumo sistemą ypač svarbus yra bendruomenės dalyvavimas sprendžiant bendras gyvensenos problemas. Tai galima pasiekti stiprinant tarpines struktūras, tokias kaip kaimynai, šeima, savitarpio pagalbos grupės ir t.t. Žmonių ir grupių įgalinimas per šias struktūras veda kompetentingos bendruomenės link [48]. Jau Alma Atos konferencijos (1978) antrojoje rekomendacijoje buvo raginama „skatinti ir garantuoti visapusišką bendruomenės dalyvavimą veiksmingai propaguojant svarbią informaciją, didinant raštingumą ir rengiant būtinas institucines struktūras, kurios padėtų individams, šeimoms ir bendruomenėms imtis atsakomybės už savo sveikatą ir gerovę“ [50].
Norint užtikrinti aktyvų bendruomenės dalyvavimą sveikatos raštingumo ugdymo procese sveikatos ugdytojas turi parinkti aititinkamus metodus, atsižvelgdamas į ugdymo turinį.
Pasirenkant poveikio metodus labai svarbu juos pasirinkti tinkamus ugdytiniams, nes kiekvienas iš jų yra svarbus ugdant asmenybę - tobulina kompetenciją, formuoja požiūrį į save, keičia veiklos motyvus, vertybines nuostatas, skatina įvairius išgyvenimus, keičia santykius su aplinka. Sveikatos ugdyme naudojami įvairūs metodai, padedantys suprasti savo situaciją ir pasirinkti sveikatą stiprinančius veiksmus.
Informacinis teikiamasis mokymo metodas efektyviai taikomas susitikimų su bendruomenės nariais
metu. Susitikimų metu skaitomos paskaitos, diskutuojama apie miego kokybę bloginančius veiksnius, aptariamos galimybės kaip juos koreguoti [50]. Tokių susitikimų metu gali būti dalijama įvairi švietėjiška medžiaga: bukletai, atmintinės. Leidiniai turi būti priimtini suaugusiems žmonėms, atitikti jų interesus ir poreikius, orientuoti į gyvenimo būdo keitimą. Į pagalbą galima pasitelkti rajono televiziją, radiją, žiniasklaidą.
Operaciniai metodai leidžia gautas žinias susisteminti patiems jas pritaikant praktikoje (miego
Reikia pažymėti, kad dirbant su suaugusiais, ugdytojui svarbu įvertinti asmeninį žinojimą, kuris susijęs su savo paties įprasminimu ir panaudojimu. Suaugusio žmogaus vidinį mokymosi motyvą lemia suvokimas, kaip ir kiek mokymosi metu įgytos žinios, mokėjimai ir įgūdžiai padės įveikti konkrečias kliūtis ar išspręsti sveikos gyvensenos bei kitas gyvenimiškąsias problemas. Žmonės nori žinoti, kodėl jie turi mokytis ir kas nuo to pasikeis. Jeigu sveikatos ugdytojas siekia motyvuoti žmones pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, jis turi paaiškinti pasikeitimus ir sunkumus, su kuriais ugdytinis susidurs bandydamas atsisakyti žalingų įpročių, sveikiau maitintis, didinti fizinį aktyvumą ar pan.
Ugdymo procesas yra veikiamas aplinkos, kuri veikia ugdymo sistemos struktūrinius elementus, skatindama ženklius jų pokyčius. Įgyvendinant sveikatos raštingumo ugdymo sistemą labai svarbi yra
pedagoginė sąveika. Pedagoginės sąveikos dėka pateikiami vis nauji užsakymai visuomenes sveikatos
politikai. Pedagoginės sąveikos procese atsirandančioms sveikatos raštingumo ugdymo krypčių problemoms spręsti, atsižvelgiant į vietines sąlygas, gali būti koreguojami PSO Europos regiono numatyti sveikatos stiprinimo ir ugdymo prioritetai bei derinami principai.
Sveikatos raštingumo ugdymo procese kaip vertybė yra traktuojamas kritinis mąstymas, prasidedantis informacijos suvokimu ir pasibaigiantis sprendimo priėmimu, kai individas suvokdamas, jog turi miego problemų, aktyviai dalyvaudamas ugdymo procese, imasi jas spręsti.
Apibendrinant galima teigti, kad sveikata labiausiai priklauso nuo žmogaus, todėl būtina formuoti teisingą požiūrį į sveikatą. Vien informavimas ar žinių suteikimas tam tikrais sveikatos, miego klausimais negali efektyviai pakeisti visuomenės požiūrio į sveikatą. Labai svarbu įtraukti pačius žmones aktyviai dalyvauti sveikatos politikos formavime, sveikos aplinkos kūrime, darbui bendruomenėse. Todėl sveikatos raštingumo ugdymui reikia skirti ypatingą dėmesį norint pagerinti bendruomenės narių sveikatą, nes tai vienas iš metodų, padedančių keisti gyventojų elgseną, išsklaidyti įvairias iliuzijas ir įgalinančių pačius žmones aktyviai dalyvauti sveikatos stiprinimo procese.
3. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
Tiriamųjų kontingentas. Tyrimo generalinę aibę sudaro 35 – 64 metų amžiaus Klaipėdos raj. Endriejavo seniūnijos gyventojai. 2005 m. sausio 1 d. duomenimis Endriejavo seniūnijoje šio amžiaus gyventojų buvo 480, tarp jų – 49,18 proc. moterų, 50,82 proc. vyrų
Remiantis imties tūrio skaičiavimo formule, apskaičiuota, jog reikalingos imties tūris – 208 respondentai. Apklausai atsitiktinai atrinkta: 102 moterys (49 proc.), 106 vyrai (51 proc.)
Seniūnijoje veikia šios įstaigos: 2 privatūs bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, vidurinė mokykla, seniūnijos administracija, 2 parduotuvės, paštas, kultūros įstaiga.
Tyrimui atlikti pasirinktas anoniminės anketinės apklausos metodas, kuris leidžia respondentams jaustis saugiai ir užtikrina atsakymų konfidencialumą.
Norint išvengti tyrimo metu etinių problemų, kad nebūtų pažeistas tiriamųjų orumas, buvo kreiptasi į Kauno medicinos universiteto Bioetikos centrą ir gautas šio centro leidimas (žr. 2 priedą).
Tyrime buvo naudojamas maršrutinės atrankos metodas, t.y. anketa pateikta respondentui voke jo namuose ar darbovietėje, kurią jis grąžina ją pateikusiam asmeniui. Siekiant užtikrinti kuo platesnį įvairių vietovių gyventojų dalyvavimą, anketos buvo dalinamos ne viename, o keliuose seniūnijoje esančiuose kaimuose. Įvertinus tai, kad, seniūnija, kurioje buvo atliekamas tyrimas yra 220 km. atstumu nuo Kauno, o apklausti numatytą skaičių gyventojų reikia ilgesnio laiko tarpo, dalis anketų buvo pateiktos pašto darbuotojams, kurie jas pateikė respondentams.
Tyrimas buvo vykdomas 2005 m. gruodžio, 2006 m. sausio - vasario mėnesiais. Jam pasibaigus buvo gautos 137 anketos, iš kurių 12 pripažintos negaliojančiomis, nes jose buvo neatsakyta daugiau nei į 20 proc. klausimų, todėl šiame darbe buvo analizuojamos 125 respondentų anketos, iš kurių 40,8 proc. vyrų ir 59,2 proc. moterų. Atsako dažnis: (125/208)x100=60,09 proc.
Tyrimo instrumento pristatymas. Tyrimui naudota anoniminė anketa. Joje buvo dviejų tipų klausimai: uždari (nurodyti galimi atsakymų variantai) ir atviri. Remiantis pirmojo tipo klausimais, buvo vertinami miego kokybę atspindintys struktūriniai komponentai (užmigimo sunkumas, prabudimai nakties metu, knarkimas, kvėpavimo sustojimai ir kt.), miego įpročiai, supratimas apie miego svarbą sveikatai, gyvensenos veiksniai, psichologinė savijauta, socialinė padėtis, darbo pobūdis, veikla. Atsakydami į antrojo tipo klausimus, respondentai nurodė užmigimo trukmę, savo ūgį ar svorį, pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui.
Klausimynas sudarytas (žr. 1 priedą), remiantis literatūra apie subjektyvų miego kokybės vertinimą, vidinės darnos bei savivertės supratimą, taip pat išanalizavus Suaugusiųjų Lietuvos žmonių
gyvensenos tyrimo klausimyną. Atsižvelgiant į tai klausimai suskirstyti į grupes; viso anketoje pateikta 42 uždaro tipo ir 5 atviro tipo klausimų.
Pirmoje grupėje pateikiami 7 klausimai – demografinės charakteristikos (lytis, gimimo metai, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, darbo pobūdis, gyvenimo sąlygos, pajamos).
Antroje grupėje – 21 klausimas miego kokybei ir miego įpročiams bei blogo miego pasekmių pasireiškimui išsiaiškinti (remtasi Šiaurės šalių miego klausimynu Basic Nordic Sleep Questionnaire). Šio klausimyno pasirinkimą lėmė tai, jog jis yra išverstas iš anglų kalbos į lietuvių ir vertimo teisingumas yra patikrintas bei buvo naudotas tiriant Palangos miesto gyventojų miego kokybę [22]. Klausimynas padeda surinkti informaciją apie gyventojų miego įpročius (ėjimo miegoti, kėlimosi laiką, išmiegamų valandų skaičių, pamiegojimų dienos metu dažnį), išsiaiškinti blogo miego pasekmių pasireiškimą (pvz., mieguistumą dienos metu) ir jų įtaką kasdienei veiklai. Subjektyviai miego kokybei vertinti pateikta 14 klausimų (juos atsakydami respondentai vertino su miegu susijusią būklę trijų mėnesių laikotarpyje): „Ar yra buvę sunku užmigti?“, „Kaip dažnai naktį prabusdavote?“, „Kiek kartų per naktį prabundate?”, „Kaip dažnai, atsibudę ryte nebegalėdavote užmigti?“, „Ar vartojote miegą gerinančius vaistus (išrašytus gydytojo)?“, „Ar ryte atsibudęs jaučiatės labai mieguistas?“, „Ar jaučiatės labai mieguistas dienos metu?“, „Ar yra buvę, kad dirbant apimtų nenugalimas noras miegoti?”, „Ar yra buvę, kad laisvalaikiu apimtų nenugalimas noras miegoti?”, „Kaip dažnai miegate dienos metu?“, „Ar miegodamas knarkiate?”, „Ar Jums kvėpuojant miego metu būna kvėpavimo pauzės?“, „Kaip dažnai dieną negalite normaliai dirbti dėl sutrikusio nakties miego?”, „Kaip dažnai nemigą „gydote“ alkoholiu ar vaistais, pirktais be recepto?”. Atsakydami į šiuos klausimus respondentai turėjo pasirinkti vieną iš penkių pateiktų atsakymo variantų: „Niekada arba rečiau nei kartą per mėnesį“, „Rečiau nei kartą per savaitę“, „1-2 dienas per savaitę“, „3-5 dienas per savaitę“, „Kasdien arba beveik kasdien“. Atsakymai išdėstyti rangine skale nuo 1 iki 5. Tiriamasis, atsakydamas į kiekvieną iš minėtų klausimų, gauna balų skaičių, kuris lygus pasirinktą variantą žyminčiam skaitmeniui. Miego kokybės balų suma (vidurkis) paskaičiuota susumavus gautus respondentų atsakymus ir išvedus vidurkį. Didesnis balų skaičius žymi blogesnę miego kokybę [22]. Savo miegą respondentai vertino atsakydami į klausimą „Kaip gerai miegojote pastaruosius tris mėnesius?“. Remiantis gautais atsakymais miegas buvo apibūdinamas kaip geras (gana gerai arba gerai) ar blogas (vidutiniškas, gana blogas arba blogas).
Trečioje grupėje pateikti 9 klausimai, atspindintys su miego kokybe susijusius gyvensenos veiksnius. Respondentams pateikti klausimai apie rūkymo, alkoholio įpročius. Atsakydami į šiuos klausimus tiriamieji galėjo pasirinkti vieną iš keturių variantų: kasdien, 2-3 kartus per savaitę, retkarčiais, visai nevartoju. Siekiant išsiaiškinti kofeino turinčių produktų (kavos ar kt. stimuliuojančių gėrimų) poveikį miego kokybei, pateiktas klausimas „Kiek kartų per dieną geriate kavą ar kitus stimuliuojančius
gėrimus?“. Respondentai galėjo pasirinkti vieną iš šių variantų: 1-2 puodelius, 2-4 puodelius, daugiau nei 5, visai negeriu. Fizinio aktyvumo stoka, padidintas KMI ir valgymas prieš miegą galėjo būti siejami su prastesnės miego kokybės pasireiškimu. Siekiant tai išsiaiškinti, pateikti klausimai: „Ar dažnai laisvalaikiu mankštinatės (sportuojate, važiuojate dviračiu, dirbate sode ar pan.) mažiausiai 30 min, taip, kad pagreitėtų kvėpavimas ir suprakaituotumėte?“ (pateikti 6 atsakymų variantai: kasdien, 4-6 kartus, 2-3 kartus, kartą per savaitę, 2-3 kartus per mėn., visai nesportuoju), „Koks Jūsų ūgis?“, „Koks Jūsų svoris?“, „Kada paskutinį kartą prieš miegą Jūs valgote?“ (atsakymų variantai: 3-4 val. prieš miegą, 1-2 val. prieš miegą, prieš einant miegoti). Siekiant atskleisti streso poveikį miego kokybei, respondentų buvo klausiama „Kaip dažnai per praėjusį mėnesį jie patyrė stresą ar didelę įtampą?“. Pasirinkdami vieną iš keturių galimų variantų, jie įvardijo kaip dažnai jie tai patirdavo (visai nepatyriau, šiek tiek, bet ne daugiau negu paprastai patiria kiti žmonės, daugiau negu paprastai patiria kiti žmonės ar taip dažnai, jog mano, kad gyvenimas tiesiog nepakeliamas)
Ketvirtoje grupėje pateikti 4 klausimai, kurių atsakymus analizuojant buvo galima numatyti aplinkos („Ar patiriate pašalinių trukdžių: šuns lojimas, triukšmingi kaimynai ar kt., kurie trikdo Jūsų miegą“), socialinių veiksnių („Kaip vertinate savo santykius su šeimos nariais?“), supratimo apie miego svarbą („Ar esate pagalvojęs, kokią svarbą sveikatai turi miegas?“) bei savo sveikatos vertinimo („Kaip Jūs apibūdintumėte savo sveikatą?“) sąsajų su miego kokybe dėsningumus.
Penktoje grupėje pateiktais klausimais buvo siekiama atskleisti psichoemocinės būklės sąsajas su miego kokybe. Anketoje buvo panaudotos dvi psichologinės skalės. M. Rosenberg savęs vertinimo skalė [51] ir A. Antonovsky vidinės darnos skalė [40].
Tiriamųjų savivertei nustatyti buvo pateikta 10 teiginių, atspindinčių asmens požiūrį į save, savo vertę. („Aš save vertinu gerai“, „Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių“, „Apskritai, aš linkęs jaustis nevykėliu“ ir kt.). Vertindamas požiūrį į save, respondentas turėjo pasirinkti vieną iš teiginių, atitinkančių atsakymų variantų: visiškai sutinku, sutinku, nesutinku, visiškai nesutinku.
A. Antonovsky vidinės darnos skalę sudarantys teiginiai skirti įvertinti negatyvų aplinkos poveikį ir atsparumą stresui. Šiame tyrime naudota sutrumpinta skalės versija, norint aptikti tam tikras vidinės darnos jausmo sąsajų tendencijas su miego kokybe. Skalėje pateiktą teiginį tiriamieji vertino pagal jo pasireiškimo dažnį, pasirinkdami vieną iš penkių galimų variantų: labai dažnai, dažnai, kartais, retai, niekada.
Statistinės duomenų analizės metodai. Statistinių duomenų analizė atlikta statistine programa SPSS 13.0 for Windows. Ryšys tarp požymių buvo vertinamas taikant Pirsono koreliacijos koeficientą (r) ir chi kvadrato kriterijų (χ²). Pagal chi kvadrato kriterijų (χ²) ir jo laisvės laipsnių skaičių (df) buvo tikrinamos hipotezės apie ryšio nebuvimo tikimybę (p). Kai p reikšmė yra p<0,05, požymių skirtumai
laikyti statistiškai reikšmingais. Ryšys tarp požymių laikytas statistiškai reikšmingas, kai p<0,01. Esant p>0,05 požymio skirtumai laikyti statistiškai nereikšmingais [52].
Kai požymiai buvo pasiskirstę pagal normalųjį dėsnį, dviejų nepriklausomų grupių lyginimui, naudotas Stjudento t kriterijus; esant nenormaliniam skirstiniui, naudotas Mano-Vitnio kriterijus. Daugiau nei 2 nepriklausomų grupių vidurkių statistiškai reikšmingiems skirtumams vertinti naudotas Kruskal-Voliso testas, kai požymiai neturėjo normaliojo skirstinio. Tikrinant ar skirstinys paklūsta normališkumo dėsningumas, naudotas Kolmogor-Smirnov testas. Analizuojant duomenis buvo skaičiuojamas parametrų aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, požymių pasiskirstymo dažniai.
4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 4.1.Tiriamųjų charakteristika
Tyrime dalyvavo 74 moterys (59,2 proc.) ir 51 vyras (40,8 proc.). Atsižvelgiant į amžių tiriamieji suskirstyti į 3 grupes: 35-44 m., 45-54 m., 55-64 m. Vyrų ir moterų suskirstymas amžiaus grupėse pateiktas 1 lentelėje.
1 lentelė. Tiriamųjų kontingento struktūra pagal amžiaus grupes ir lytį
Moterys Vyrai Iš viso
Amžiaus grupė
n proc. n proc. n proc.
35-44 m. 40 59,7 27 40,3 67 53,6
45-54 m. 20 58,8 14 41,2 34 27,2
55-64 m. 14 58,3 10 41,7 24 19,2
Viso, 35-64 m. 74 59,2 51 40,8 125 100
Didžioji dalis respondentų (67,2 proc.) buvo įgiję vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą. Mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą (pradinį ar nebaigtą vidurinį) turėjo 14,4 proc. respondentų. Aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 18,4 proc. respondentų. Didesnė dalis moterų (37,8 proc.) buvo įgijusios vidurinį išsilavinimą, o vyrų (31,4 proc.) – specialųjį vidurinį išsilavinimą (χ²=12,93, df=3, p=0,005).
5, 4 27, 5 37, 8 29 ,4 33, 8 31, 4 23, 0 11, 7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Moterys Vyrai Lytis pro cen ta i Nebaigtas vidurinis Vidurinis Spec.vidurinis Aukštasis
