LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
Medicinos akademija
Visuomenės sveikatos fakultetas
Agnė Stonkevičiūtė
TERAPINIO PROFILIO SLAUGYTOJŲ VEIKLOS PROCESŲ ANALIZĖ X
RAJONO LIGONINĖJE
Antrosios pakopos studijų baigiamasis darbas (Visuomenės sveikatos vadyba)
Studentė
Agnė Stonkevičiūtė 2019-05-15
Mokslinė vadovė lekt. dr. Jurgita Vladičkienė 2019-05-15
2 SANTRAUKA
Visuomenės sveikatos vadyba
TERAPINIO PROFILIO SLAUGYTOJŲ VEIKLOS PROCESŲ ANALIZĖ X RAJONO LIGONINĖJE
Agnė Stonkevičiūtė
Mokslinis vadovas lekt. dr. Jurgita Vladičkienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakultetas. Kaunas; 2019. 71p.
Darbo tikslas – įvertinti terapinio profilio slaugytojų veiklos procesams skiriamą laiką bei jų nuomonę apie veiklų procesų nuostolius.
Uždaviniai: 1. Įvertinti terapinio profilio slaugytojų veiklos procesams atlikti skirtą laiką „Dienos fotografijos“ metodu. 2. Išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie jų veiklos procesams atlikti skirtą laiką. 3. Palyginti slaugytojų nuomonę apie jų veiklų procesams atlikti skirtą laiką su „Dienos fotografijos“ metodu gautais rezultatais. 4. Išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie nuostolius jų veiklos procesuose. Metodika: Stebėjimo tyrimas naudojantis „Darbo dienos fotografijos“ metodu atliktas X rajono ligoninės nervų ir vidaus ligų skyriuose, trukmė – 2 940 min. (49 val.). Anketavimo metodu apklaustos 68 (išdalinta 74 anketos) visų terapinio profilio skyrių slaugytojos. Atsako dažnis – 91,89 proc. Statistinei duomenų analizei naudota IBM SPSS Statistics 20.0 programa. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai:Nervų ir vidaus ligų skyrių slaugytojos tiesioginei pacientų priežiūrai skiria 50,34 proc., netiesioginei 19,34 proc., asmeninei veiklai 22,31 proc., su skyriaus veikla susijusiems darbams 8,01 proc. laiko. Šių skyrių slaugytojų nuomone tiesioginei ir netiesioginei priežiūrai bei su skyriaus veikla susijusiam darbui skiriama 73,0 proc., 12,47 proc. ir 10,06 proc. atitinkamai, o asmeninei veiklai 3,65 proc., priešingai nei nustatyta objektyviu vertinimu. Visų terapinio profilio slaugytojų nuomone tiesioginei priežiūrai tenka 71,81 proc., netiesioginei – 13,45 proc., su skyriaus veikla susijusiems darbams 10,87 proc., asmeninei veiklai 3,84 proc. laiko. Terapinio profilio skyriuose nustatyti perprodukcijos, prastovų, biurokratizmo, klaidų, transportavimo, judėjimo ir žinių nuostoliai. Išvados: Slaugytojos daugiausia laiko skiria tiesioginei pacientų priežiūrai, o mažiausiai su skyriaus veikla susijusiam darbui. Visų slaugytojų nuomone daugiausiai laiko tenka tiesioginei priežiūrai, o mažiausiai asmeninei veiklai.Terapinio profilio skyriuose vyrauja septynios nuostolių rūšys iš aštuonių.
3 SUMMARY
Management of public health
EVALUATION OF THE ACTIVITY PROCESSES OF THE THERAPEUTIC UNIT NURSES IN X DISTRICT HOSPITAL
Agnė Stonkevičiūtė
Supervisor Jurgita Vladičkienė, Dr.
Faculty of Public Health, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences. Kaunas; 2019. 71 p.
Aim of the study: to evaluate the time commitment of nurses’ for their practice processes on an inpatient thearpeutic unit and their view on practice operating losses.
Objectives: 1. To evaluate the time commitment of nurses’ for their practice processes on an inpatient thearpeutic unit by time and motion obeservation. 2. To find out time commitment spent on practice processes according to nurses. 3. To compare nurses’ opinion on their practice operating time commitment with findings of time-and-motion studies. 4. To find out nurses’ view on their practice operating time losses.
Methods:For monitoring time-and-motion studies were applied as a method of X regional hospital, in neurology and internal medicine departments; duration of 2 940 min. (49 h). Conducted questionnaires of all 68 nurses on an inpatient thearpeutic units (74 forms were distributed in total). Response rate of 91.89 percent. For statistical analysis of the results IBM SPSS Statistics 20.0 programme had been used. Results have statistically significant effect (at p < 0.05).
Results: Nurses of neurology and internal medicine departments spent 50.34 percent of their time for a direct patient care, 19.34 percent indirect patient care, 22.31 percent personal time, 8.01 percent unit–related functions. In the opinion of same nurses dedicated working time assigned as direct, indirect and unit-related, consequently as 73 percent, 12.47 percent and 10.06 percent. For personal time 3.65 percent was assigned, contrary to objective observations. In the opinion of all nurses for a direct care they spend 71.81 percent, 13.45 percent for indirect, 10.87 percent for unit–related duties, 3.84 percent for personal time. In these departments overproduction, downtime, bureaucracy, fails, transporting, movement and knowledge losses were identified.
Conclusions: Nurses of neurology and internal medicine departments spend most of their time for direct patient care and the least of their time for unit-related duties. In the opinion of all nurses on an inpatient thearpeutic units most of their working time they dedicate to direct care and the least to personal time. Objective and subjective results differ statistically significant. Seven out of eigth types of losses prevail in therapeutic departments.
4 PADĖKA
Nuoširdžiai dėkoju šio darbo mokslinei vadovei lekt. dr. Jurgitai Vlaidičkienei už skirtą laiką, prasmingus ir naudingus patarimus, pagalbą ir motyvaciją rengiant šį magistro baigiamąjį darbą.
5 TURINYS
SANTRUMPOS IR SĄVOKOS ... 6
ĮVADAS ... 7
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ... 10
1.1. Procesai bendrosios praktikos slaugytojų veikloje ... 10
1.2. Lean koncepcijos principai ir metodai ... 13
1.3. Lean sistemos taikymas sveikatos priežiūroje ... 16
1.4. Lean sistemos reikšmė sveikatos priežiūros procesų tobulinimui ... 20
2. TYRIMO METODIKA ... 23
3. REZULTATAI ... 29
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomosios charakteristikos ... 29
3.2. Slaugytojų atliekamiems veiklos procesams skirtas laikas ... 30
3.3. Slaugytojų nuomonė apie veiklos procesams skiriamą laiką ... 34
3.4. Slaugytojų subjektyvios nuomonės ir objektyvaus stebėjimo tyrimo rezultatų palyginimas ... 38
3.5. Nuostoliai slaugytojų veiklos procesuose ... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ... 60
IŠVADOS ... 65
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ... 66
LITERATŪRA ... 68
6 SANTRUMPOS IR SĄVOKOS
BPS – bendrosios praktikos slaugytojas. LR – Lietuvos Respublika.
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. MN – medicinos norma.
PSPC – pirminės sveikatos priežiūros centras. VšĮ – viešoji įstaiga.
Sveikatos priežiūros įstaigos – įstaigos, įmonės, organizacijos, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka akredituotos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos (1).
Bendrosios praktikos slaugytojas – asmuo turintis teisę verstis bendrąja slaugos praktika, Lietuvos Respublikos (LR) teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis LR teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią bendrosios praktikos slaugytojo licenciją verstis bendrąja slaugos praktika (2).
Lean – filosija, principai ir metodai, kurie diegiami organizacijose. Tikslas – mažinti nuostolius, kurti pridėtinę vertę, orientuotis į klientą (3).
Nuostoliai – bet kokia veikla, kuri nekuria vertės organizacijai ir švaisto resursus (laiko, finansinius, žmonių ir kitus) (4).
Darbo dienos fotografija – „Dienos fotografijos“ metodu fiksuojama medicinos darbuotojo atliekama veikla ir jai skirtas laikas (5).
7 ĮVADAS
„Sveikatos priežiūra niekada negali stovėti vienoje vietoje. Nepriimtina, kad ji nėra tokia gera, kokia gali būti“ (7). Sveikatos priežiūros sistema nuolat keičiasi, tai lemia nauji įstatymai, didinami reikalavimai teikiamų paslaugų kokybei, augantys pacientų poreikiai, konkurencija, globalizacijos įtaka. Organizacijos suvokiančios sparčiai besikeičiančio pasaulio reikalavimus ir siekiančios sėkmingai išlikti konkurencingoje aplinkoje, turi ieškoti sprendimų ir orientuotis į nuolatinį tobulėjimą.
Tiriamoji problema. Sveikatos priežiūros įstaigos dėl nuolat didėjančių reikalavimų su ribotais ištekliais privalo prisitaikyti prie kintančių pacientų poreikių, naujovių diagnozavimo ir gydymo srityje (7). Svarbiausias sveikatos priežiūros įstaigų išteklius – darbuotojai. Slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra 6 mln. slaugos specialistų. Lietuvoje 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų tenka 743 slaugytojai, Latvijoje – 547, Estijoje – 655. Europos Sąjungoje slaugos srityje dirbančiųjų vidurkis šiuo metu siekia – 727 slaugytojai 100 tūkst. gyventojų (8). Ši darbuotojų grupė dažnai susiduria su perteklinėmis, nekonkrečiomis veiklomis, per dideliu darbo krūviu. Visa tai sukelia nuovargį, stresą, dėl to neužtikrinamas slaugos priežiūros lygis, paslaugų kokybė, didėja klaidų tikimybė, neigiamai veikiamas slaugytojų bendravimas su pacientais. Dėl šių priežasčių mažėja pacientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis. Naudojami laiko, finansiniai, žmonių ir kiti organizacijos ištekliai, tačiau neužtikrinama, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos, pacientai patenkinti, o organizacija galėtų sėkmingai konkuruoti rinkoje. Iš organizacijos perspektyvos toks darbas tampa paprasčiausiai nuostolingas. Būtent dėl to, reikalinga gilintis į slaugytojų atliekamus veiklos procesus ir ieškoti būdų kaip juos tobulinti.
8 Darbo naujumas. Nors sparčiai didėja sveikatos priežiūros organizacijų poreikis tobulėti, tačiau mokslinių darbų vertinančių slaugytojų veiklos procesus vis dar trūksta. Lietuvoje atlikta ne daug tyrimų vertinančių slaugytojų veikloms atlikti skiriamą laiką, darbo krūvį naudojantis „Dienos fotografijos“ metodu. Šis metodаs sukurtаs LSMU rеmiаntis 2011 metų LR Svеikаtоs арsаugоs ministеrijоs užsаkуmu. Taip pat trūksta tyrimų vertinančių nuostolingus slaugytojų veiklos procesus naudojantis Lean sistema. Daugiausia tokio pobūdžio analizes pateikia užsienio autoriai. Mokslinėje literatūroje trūksta tyrimų, kuriuose būtų apjungti abu anksčiau minėti metodai. Autorės atliekamas tyrimas apjungiant „Darbo dienos fotografijos“ metodą ir Lean nuostolių identifikavimo metodą, turėtų išanalizuoti slaugytojų veiklos procesus iš platesnės perspektyvos.
Tyrimo teorinė ir praktinė reikšmė. Teoriniu aspektu analizuojamos bendrosios praktikos slaugytojų atliekamos veiklos ir jų reglamentavimas, Lean sistemos koncepcija ir pritaikymas sveikatos priežiūros srityje, slaugytojų veiklos procesams atlikti skiriamas laikas ir juose vyraujantys nuostoliai. Praktinė reikšmė – gauti rezultatai leis įvertinti, kurioms veikloms slaugos personalas skiria daugiausiai savo darbo laiko ir padės identifikuoti terapinio profilio skyriuose dažniausiai pasitaikančias perteklines, nuostolingas veiklas, kurios eikvoja laiko, finansinius ir kt. ligoninės išteklius. Atliktas tyrimas X rajono ligoninei leis geriau suprasti slaugos personalo veiklą ir suteiks galimybę apsvarstyti šių veiklų optimizavimą.
9 DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas – įvertinti terapinio profilio slaugytojų veiklos procesams skiriamą laiką bei jų nuomonę apie veiklų procesų nuostolius.
Uždaviniai:
1. Įvertinti terapinio profilio slaugytojų veiklos procesams atlikti skirtą laiką „Dienos fotografijos“ metodu.
2. Išsiaiškinti slaugytojų nuomonę apie jų veiklos procesams atlikti skirtą laiką.
3. Palyginti slaugytojų nuomonę apie jų veiklų procesams atlikti skirtą laiką su „Dienos fotografijos“ metodu gautais rezultatais.
10 1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Procesai bendrosios praktikos slaugytojų veikloje
„Slauga – asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą“ (1). LR slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas reglamentuoja bendrosios praktikos slaugytojo (BPS) apibrėžimą, šios srities specialisto teises, pareigas, atsakomybę bei kvalifikacijos įgijimo pagrindinius aspektus (2). Pagal LR galiojančius įstatymus BPS praktika galima verstis tik turint galiojančią slaugos praktikos licenciją.
Licencijos išdavimo sąlygos: asmuo turi būti LR pilietis arba turi turėti teisę gyventi ir dirbti LR; mokėti valstybinę kalbą; turėti profesinę kvalifikaciją; nesirgti ligomis trukdančiomis verstis slaugos praktika (ligų sąrašą nurodo LR Sveikatos apsaugos ministras) (2).
Bendrosios praktikos slaugytojas turi teisę: verstis slaugos praktika; atsisakyti teikti slaugos paslaugas, jeigu darbo sąlygos kelia realų pavojų paciento ar BPS sveikatai ar gyvybei; dalyvauti BPS profesinio rengimo, tobulinimo, slaugos paslaugų kokybės gerinimo ir vertinimo procese bei moksliniuose tyrimuose; skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones nustatyta tvarka; teikti medikamentinę pagalbą būtinosios medicinos pagalbos atvejais. Lietuvos Medicinos Normoje MN 28:11 numatyta ir kitų BPS teisių. Šioje normoje nurodama ir BPS kompetencija – žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kuriuos BPS įgyja studijų metu arba nuolat tobulindami įgytą profesinę kvalifikaciją. Medicinos normoje numatyta 100 įvairių veiklų, kurias BPS turi gebėti atlikti (9).
Slaugytojas turi gebėti: nustatyti pacientui slaugos poreikius ir sudaryti individualų slaugos planą; atlikti slaugos veiksmus (įvairios procedūros skirtos pacientui), vertinti slaugos rezultatus; dirbti komandoje; teikti būtinąją medicinos pagalbą; pildyti ir tvarkyti slaugos dokumentaciją, susirasti, sisteminti ir perduoti informaciją (2).
Literatūroje išskiriamos įvairios funkcijos, kurias atlieka slaugytojai, Ž. Jankauskienė ir kt. nurodo šias:
➢ Slaugymas – slaugos problemos nustatymas, planavimas, veiksmų ir procedūrų numatymas bei atlikimas, slaugos kontrolė ir vertinimas.
➢ Pacientų mokymas ir konsultavimas.
➢ Vadovavimas – BPS gali būti komandos lyderis, įstaigos slaugos administratorius.
11 Pagal minėtus teisės aktus, akivaizdu, kad slaugytojams keliami reikalavimai yra aukšti, todėl iššūkiai susiję su jų atliekamomis veiklomis, darbo krūviu, personalo trūkumu, pacientų rezultatais tampa vis aktualesni darbdaviams ir slaugos profesionalams. Sudėtinga slaugytojų darbo prigimtis, aukšti reikalavimai ir minėtos priežastys veikia paslaugų kokybę ir slaugos priežiūros lygį, kurį gauna pacientai. Besikeičiantis sveikatos priežiūros sektorius, didėjantys finansiniai ir ekonominiai lūkesčiai, skatina paslaugas labiau orientuoti į pacientus, atsižvelgiant į jų lūkesčius. Todėl svarbu nagrinėti kaip slaugytojai dirba ir kokiems veiklos procesams skiria daugiausia laiko.
Slaugytojų atliekamos veiklos įvairių autorių grupuojamos skirtingai. P. Lavander ir kt. sisteminėje apžvalgoje pateikė 16 studijų, kuriose veiklos procesai tyrinėti 28 kategorijose. Pagal publikacijos autorius dažniausiai veiklos tyrinėjamos keturiose kategorijose: tiesioginė, netiesioginė paciento priežiūra, su skyriaus veikla susiję darbai ir asmeninė veikla (11). Iš 1.1.1 paveikslo matyti, kad toks pat skirstymas pateiktas Medicinos personalo skaičiaus poreikio ir darbo krūvio pilotinės „Dienos fotografijos“ analizėje, kuriuo bus vadovaujamasi ir šiame darbe. Pagrindinės slaugytojų veiklos kategorijos:
1.1.1 pav. Slaugytojų atliekamų veiklų kategorijos (sudaryta autorės)
Tiesioginei paciento priežiūrai priskiriami veiksmai: asmens higiena, maitinimas, vaistų administravimas, paciento judėjimo ir šalinimo funkcijų užtikrinimas, mėginių paėmimas, įvairios procedūros, bendravimas su pacientu, mokymas ir kt. Tiesioginės pacientų priežiūros metu atliekami veiksmai nagrinėti daugelio autorių, T. Antihano ir kt. išsiaiškino, kad slaugytojai šiai kategorijai skiria daugiau nei trečdalį viso darbo laiko (12). Panašius rezultatus pateikia M. Abbey ir kt., kurie nustatė, kad slaugytojai tiesioginei priežiūrai skiria 41 proc. darbo laiko (13).
Netiesioginei paciento priežiūrai priskiriami veiksmai: bendravimas su paciento artimaisiais, dokumentacijos tvarkymo darbai, paciento lankymas namuose. M. Abbey ir kt. nustatė, kad slaugytojai beveik trečdalį darbo laiko skiria netiesioginei paciento priežiūrai (13). Pagal T. Antihano ir kt. rezultatus – beveik penktadalį (17 proc.) laiko, o M. S. Campos ir kt. rezultatai rodo, kad slaugytojai netiesioginei paciento priežiūrai skiria daugiau nei pusę darbo laiko (12, 14).
12 Su skyriaus veikla susijusiems darbams priskiriami: administravimo ir kurjerio darbai, atsargos ir jų tiekimas bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais, vaistų vartojimo administravimas ir kita.
Asmeninei veiklai priskiriama bet kokia slaugytojų veikla, kuri nėra niekaip susijusi su paciento priežiūra ar skyriaus darbais. Detalesnė informacija apie slaugytojų atliekamas veiklas pateikiama „Bendrosios praktikos slaugytojų veiklos klasifikatoriuje“ (5 priedas).
Kaip ir minėta, slaugos personalo veiklos analizavimas tampa vis aktualesnis, tačiau šios temos mokslinis ištirtumas Lietuvoje mažas. Labiausiai į šią tematiką gilintasi magistro baigiamuosiuose darbuose, savo įžvalgas pristato A. Bilotienė, G. Toleikis, I. Gudynaitė, G. Rulinskaitė ir kiti.Išsami apžvalga pateikiama LSMU Medicinos personalo skaičiaus poreikio ir darbo krūvio pilotinės „Dienos fotografijos“ analizėje, kurios metu vertinta gydytojų ir slaugytojų veikla, darbo krūviai ir kt. (5). Nepaisant to, vis dar trūksta tyrimų, kurie suteiktų mokslinį pagrindimą sveikatos priežiūros organizacijoms siekiančioms veiklos pokyčių.
Pastebima, kad organizacijos norinčios sėkmingai konkuruoti rinkoje vienu metu siekia kelių tikslų – gerų ir kokybiškų paslaugų pacientams, veiklos kokybės bei išlaikyti savo darbuotojus. Visa tai reikalauja subalansuoti pacientų ir medicinos personalo poreikius. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbo aplinka ir slaugytojų darbo krūvis tiesiogiai veikia pacientų pasitenkinimą, taip pat yra ryšys tarp slaugytojų darbo krūvio ir pacientų saugos. J. Ball ir kt. tyrimo rezultatai atskleidžia, kad slaugytojos, kurios dirbo naktinių pamainų metu, teikė ne tokias kokybiškas paslaugas pacientams nei dirbdamos dienininių pamainų metu (15). Remiantis literatūra, galima teigti, kad slaugytojų veiklų analizavimas ir darbo krūvio subalansavimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, lemiančių pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis ir užtikrinantis jų saugą.
Pagal teisės aktus Lietuvoje darbuotojams nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko norma, tačiau sveikatos priežiūros specialistams numatyta 38 valandų darbo savaitės trukmė, maksimaliai leistina medicinos personalo darbo laiko norma, kuri negali būti viršijama, nebent yra ypatingų išimčių (16).
13 darbo vietoje, susidurimas su mirties faktu, personalo trūkumas ir didelis pacientų skaičius sukelia aukščiausio lygio stresą. Vidutinio lygio stresą sąlygoja susidurimas su infekcijomis, darbas naktį, darbo valandos ir sąlygos, darbas su sudėtingais pacientais bei prastas darbo organizavimas (18). Akivaizdu, kad slaugytojai savo kasdienėje darbo veikloje susiduriantys su tokiais stresą keliančiais iššūkiais, negali užtikrinti teikiamų paslaugų kokybės. Įrodytas ryšys tarp slaugytojų pasitenkinimo darbu ir jų teikiamų paslaugų kokybės. Veiksniai lemiantys šį ryšį: darbo krūvis ir laikas, prastas darbo organizavimas, stresas. Išskiriama, kad stresas, „perdegimo sindromas“, prasta savijauta, didina slaugos specialistų klaidų tikimybę ir pakankamai neužtikrina pacientų saugos (19).
Apibendrinant pastebėtina, kad slaugytojų teisės, kompetencija, gebėjimų sritys aiškiai reglamentuojami LR teisės aktų, o jų veiklos analizuojamos įvairių mokslininkų. Išskiriamos keturios veiklų kategorijos: tiesioginė, netiesioginė paciento priežiūra, su skyriaus veikla susiję darbai, asmeninė veikla. Toks veiklų kategorizavimas leidžia įvertinti sritis, kurioms slaugos personalas skiria daugiausiai arba mažiausiai darbo laiko, ir tinkamai paskirstyti darbo krūvį. Adekvačiai suorganizuoti veiklos procesai padeda išvengti darbuotojų patiriamo streso, o tai sumažina klaidų tikimybę, užtikrina pacientų saugą, gerina ir išlaiko teikiamų paslaugų ir užtikrina pacientų pasitenkinimą.
1.2. Lean koncepcijos principai ir metodai
Lean koncepcija yra pakankamai nauja, pradėta taikyti siekiant gerinti gamybinį procesą. Jos sukūrimas siejamas su automobilių „Toyota“ gamyba. „Toyota Motor Corporation“ įmonė po Antrojo pasaulinio karo pabaigos susidūrė su įvairiomis problemomis: sumažėjusia produktų paklausa, vietos trūkumu žaliavai ir inventoriui, išteklių trūkumu ir brangia darbo jėga (20). Siekiant jas išspręsti įmonės vadovybė pertvarkė gamybos procesą, t.y. skyrė daugiau dėmesio vien reikalingų darbų atlikimui, išskyrė gamybai trukdančias veiklas arba kitaip – vertės nekuriančius procesus (21). Gamybos sistema Lean Production skyrėsi nuo Vakarų gamybos sistemų savo neįtikėtinai gerais rezultatais – su mažiau laiko ir sąnaudų pavyko pagaminti mažiau defektų turinčias dalis. Šiai dienai Lean yra plačiai pripažintas filosofijos, priemonių, metodų rinkinys taikomas daugelyje pasaulio šalių.
14 įmanoma, jas visiškai pašalinti (1.2.1 lentelė). Lean tikslas – šalinti nuostolius iš veiklos procesų ir kurti vertę.
1.2.1 lentelė. Lean koncepcijos apibūdinimas (sudaryta autorės)
Lean koncepciją paprasčiau suvokti, kai ji aiškinama per jos sudedamuosius elementus (26): ➢ Strateginis lygmuo – filosofija, mastymo būdas, visuotinė organizacijos kultūra paremta
siekiu panaikinti nuostolius ir sukurti vertę.
➢ Taktinis lymuo – principai, nuosekli penkių žingsnių sistemos diegimo loginė seka. ➢ Operacinis lygmuo – metodai, priemonės, kurie pasitelkiami veiklos procesams tobulinti
(1.2.1 pav.)
1.2.1 pav. Lean sistemos aspektai Šaltinis: Čiarnienė R. (56)
Strateginis lygmuo. Lean esmė – nuolat besikeičianti ir tobulėjanti organizaciją į kurios pokyčius įtraukti visi jos nariai. Organizacijai svarbu keisti mąstymo būdą, visuotinę kultūrą, tai turi būti gerai suprantama visiems jos nariams. Lean reikalauja visos organizacijos įsitraukimo ir noro keisti mąstymą, nes metodai patys savaime neveiks.
Taktinis lygmuo. Autoriai J. P. Woomack ir D. Jones dar 1996 metais išskyrė, kad siekiant organizacijoje taikyti šią sistemą, paranku naudotis penkiais pagrindiniais principais, nuolatinio diegimo logine seka (1.2.2 pav.):
Strateginis lygmuo Mąstymo būdas Taktinis lygmuo Penki principai Operacinis lygmuo Metodai ir priemonės
Autorius Lean koncepcijos apibūdinimas
Woomack, 2003 Filosofinis požiūris orientuotas į valdymą, visų rūšių nuostolių, praradimų šalinimą bei nuolatinį tobulėjimą (22).
1. Black, 2008 Siekis sumažinti veiksmus, kurie nesuteikia produktui papildomos vertės visame jo gyvavimo cikle (23).
2. Petterson, 2009 Metodų, būdų ir vadybos įrankių rinkinys (24).
Kumar, 2014
15 1. Vertės klientui nustatymas – aiškintis kokie yra kliento poreikiai ir už ką jis yra pasirengęs
mokėti.
2. Švaistymo eliminavimas– išsiaiškinti ir pašalinti visus organizacijoje esančius nuostolius.
1.2.2 pav. Pagrindiniai Lean principai (sudaryta autorės)
3. Nenutrūkstamo proceso kūrimas – organizacijos procesai vyksta nuolat, be trukdžių ir kuria vertę.
4. „Kaip tik laiku“ principas – būtina atsižvelgti į klientų poreikius. Procesai turi išreikšti klientų poreikius.
5. Nuolatinis tobulinimas – nenutrūkstamas veiklos gerinimas, atsižvelgiant į galimus kliento poreikius ateityje (22).
Operacinis lygmuo. Analizuojant literatūrą, pastebėta daug metodų – įrankių, skirtų veiklos procesų tobulinimui, kurie gali būti pritaikomi įvairioms organizacijoms. Išskiriami dažniausiai aptikti (27, 28, 30):
1. 5 S – metodas skirtas koreguoti darbo vietoms. Vadovaujamasi logika – rūšiuoti, surinkti, sureguliuoti, standartizuoti ir palaikyti.
2. Srauto žemėlapiai – sveikatos priežiūros įstaigoje srauto žemėlapis gali atvaizduoti pacientų judėjimą, jiems suteiktas paslaugas ir kitų priemonių srautą nuo paciento patekimo į sveikatos priežiūros įstaigą.
3. Kaizen – nuolatinis gerinimas, siekis, kad veiklos procese nebūtų jokių defektų. Kaizen metodas įgyvendinamas per praktiką, kuri leidžia darbuotojams pasiūlyti tobulinimo ir problemų sprendimo idėjas.
16 4. Vizuali vadyba – pasitelkiamos vizualios priemonės: ekranai, skelbimai, stendai ir kt. su būtina informacija darbuotojams ir vadovams. Dažniausiai vaizduojami veiklų procesai, organizacijos tikslai.
5. Kokybės būreliai – darbuotojų grupės, kurios analizuoja kilusias problemas ir pateikia būdus kaip jas išspręsti.
6. 5 Kodėl? – susidūrus su problema, ieškoma esmės. Klausimas „Kodėl?” užduodamas tol, kol pavyksta rasti atsakymą
7. 6 sigma – nustato ir šalina veiklos proceso dalis, kurios nekuria pridėtinės vertės. Tikslas – orientuotis į kliento poreikius.
Jei visi minėti elementai (strateginis, taktinis, organizacinis) sudaro bendrą visumą, tuomet galima tikėtis gerų rezultatų. Atskyrus elementus, pavyzdžiui, organizacijoje taikant vien operacinį lygmenį – metodus, priemones, neatsižvelgiant į visuotinės kultūros formavimą (strateginį lygmenį), tikėtina, kad įgyvendinimas bus nesėkmingas.
Taigi nors Lean sistema sukurta gamybinio proceso tobulinimui, tačiau akademinės bendruomenės susidomėjimas ja išlieka aktyvus. Mokslininkai koncepciją apibūdina skirtingai, tačiau įžvelgiamas bendras sutarimas, kad esminis Lean tikslas – šalinti vertės nekuriančias veiklas ir kurti vertę. Toks iškeltas tikslas leidžia manyti, kad Lean tinkama įvairaus pobūdžio organizacijose. Sistemos pritaikomumą atspindi pagrindiniai jos elementai: strateginis, taktinis ir operaciniai lygmenys, kurie atitinkamai nurodo: mąstymo būdą, principus ir metodus. Sistemos adaptyvumą lemia aiškūs ir konkretūs pagrindiniai diegimo principai ir sukurtų metodų gausa. Svarbu suvokti, kad Lean jungia visus anksčiau minėtus elementus ir taip sukuria visumą, formuoja holistinį požiūrį, kuris skatina gerinti organizacijos veiklos procesus, kurti vertę ir tobulėti įtraukiant visus organizacijos narius bei atsižvelgti į klientų poreikius.
1.3. Lean sistemos taikymas sveikatos priežiūroje
17 išreikšti kas sukuria vertę, ar reikėtų atsižvelgti į medicinos darbuotojų nuomonę. Kyla diskusijų ir dėl Lean pritaikymo, teigiama, kad gamybos procesas sumodeliuotas gaminti produktus su aiškiomis charakteristikomis ir kokybės lygiu, sveikatos priežiūroje dirbama ne su mašinomis, o su žmonėmis. Kitaip nei gamyba, sveikatos priežiūra – kompleksiška, sudėtinga, reikalaujanti gilesnių žinių ir supratimo (32).
Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad sistemą galima sėkmingai pritaikyti sveikatos priežiūros organizacijose. Nors Lean sistema gamybos įmonėse taikoma daug seniau, bet sveikatos atstovų dėmesio ji sulaukė neseniai, pastaruosius – 15 metų ir šis susidomėjimas sparčiai auga. Sveikatos sektorius vis dažniau adaptuoja Lean, nes jaučia poveikį, realią ir rodikliais pamatuojamą naudą (33). Pavyzdžiui, Škotijos onkologijos centre įdiegus Lean sistemą pacientų pirmo vizito laikas sutrumpėjo nuo 23 iki 12 dienų, taip pat pat 48 proc. pagerėjo pacientų srautai. Geri rezultatai ir Nebraskos medicinos centre – sumažėjo hospitalizuotų pacientų praleistų dienų skaičius centre nuo 6,29 iki 5,72 dienos (34).
Anksčiau išsiaiškinta, kad Lean siekiama kurti vertę ir mažinti arba visiškai pašalinti nuostolius. Šį siekį formuoja požiūris ir poreikis užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, klientų pasitenkinimą, pašalinti švaistymą mažiausiomis laiko, materialinių, žmonių išteklių ir kt., sąnaudomis. Ankstesniame skyriuje aptartų metodų gausa leidžia pritaikyti Lean sistemą pagal kiekvienos organizacijos poreikius. Vienas populiariausių naudojamų metodų sveikatos priežiūros įstaigose – 5 S, skirtas darbo vietos koregavimui. Karališkoje Boltono ligoninėje naudojant 5 S metodą sutaupyta 3,1 mln. svarų, sutrumpėjo: svarbių kraujo tyrimų rezultatų gavimas nuo 2 dienų iki 2 valandų; diagnozės pacientui nustatymas nuo 24 val. iki 2–3 val. Taikant tą patį 5 S metodą ir pakoregavus darbo vietas gerų rezultatų sulaukė anksčiau minėtas Nebraskos medicinos centras – dėl sumažintos laboratorijos erdvės, sumažėjo personalo darbo metu nueinamas atstumas (268,76 km. per metus). Taip pat dėl laboratorijos dydžio pakeitimo, penktadaliu sumažintas laboratorinių mėginių apdorojimo laikas (28). Akivaizdu, kad minėtos sveikatos priežiūros organizacijos taikydamos Lean koncepciją išvengė nuostolių, kurie yra suvokiami kaip bet kokia veikla naudojanti organizacijos laiką ir išteklius, bet nepridedadanti jokios papildomos vertės paslaugai. Tai yra įvairiausi praradimai ar trukdžiai atsirandantys veiklos procesuose. Nuostoliai gali būti finansiniai, žmonių, laiko ir kt., literatūroje jie skirstomi į tris dėmenis: Muda, Mura ir Muri. Gamybos įmonėse įprastai išskiriamos ir koreguojamos Muda (nuostolis) septynios nuostolių rūšys:
18 ➢ per didelis atliekamų operacijų skaičius;
➢ atsargos;
➢ transportavimas (29).
Kiti dėmenys, Muri (per didelė įtampa) ir Mura (netolygumai), ne tokie žinomi, tačiau svarbūs, nes juos sudėtinga pastebėti, be to jų galima rasti bet kokio pobūdžio veikloje. Mura – nereguliarumas, informacijos trūkumas, netolygumas, kai nutraukiamas tolygus veiklos procesas ar informacijos srautas. Muri – per didelis darbuotojų darbo krūvis, priemonių, įrangos perkrovimas. Būtent Mura yra pagrindinė priežastis, kuri vėliau organizacijoje sukelia kitus nuostolius – Muri ir galiausiai Muda – 7 didžiąsias nuostolių rūšis (29).
Sveikatos priežiūroje išskiriamos aštuonios nuostolių rūšys pateiktos 1.3.1 lentelėje. Dažniausiai vyrauja šie praradimai: nereikalingos rutininės procedūros, tyrimai, darbuotojų patiriamas stresas, perteklinės dokumentacijos pildymas, netinkamai tvarkomos įstaigos atsargos, darbuotojų kvalifikacijos trūkumas arba neišnaudotas jų potencialas ir žinios. Nuostoliu yra laikomas prarandamas laikas, kuris atsiranda dėl darbuotojų nereikalingo judėjimo ieškant darbo priemonių, transportuojant pacientus ar įrangą (30).
1.3.1 lentelė. Aštuonios nuostolių rūšys sveikatos priežiūroje (sudaryta autorės)
Nuostolių rūšys Nuostolių charakterizavimas
Perpropdukcija procedūros. Darbuotojų patiriamas stresas ir nuovargis, nereikalingi tyrimai, rutininės Prastovos Laukiama tyrimų, pacientų, įrangos, priėmimo.
Per didelis
biurokratizmas Renkama nereikalinga informacija, informacija pildoma pakartotinai. Defektai Infekcijos, gydymo klaidos, klaidos dokumentuose.
Atsargos Nereikalingi, pasenę vaistai, nenaudojami dokumentai ir įrenginiai, pertekliniai ištekliai sandėliuose, kurie nėra naudojami. Transportavimas Rutininis, nereikalingas pacientų, įrangos transportavimas.
Judėjimas Nereikalingas darbuotojų vaikščiojimas, darbui reikalingų priemonių ieškojimas Žinios Darbui reikalingų žinių trūkumas, neišnaudotas darbuotojų potencialas.
19 metais publikuoto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad iš 567 apklausoje dalyvavusių gastroenterologų, penktadalis jaučiamą stresą vertino 4 balais iš 5, o 47 proc. išreiškė, kad pagrindinė darbe patiriamo streso priežastis – perteklinis klinikinis darbas (32). A. Moukarzel ir kt. tyrinėjo „perdegimo sindromo“ priežastis ir paplitimą tarp skubios pagalbos skyrių darbuotojų. Iš 379 tiriamųjų daugiau nei pusė savo darbe patyrė „perdegimo sindromą“, o to priežastimi įvardyja darbe patiriamą įtampą (36).
Taigi tinkamas medicinos darbuotojų laiko planavimas, veiklų paskirstymas gali padėti išvengti anksčiau minėtų neigiamų aspektų. Minėtos nuostolių rūšys suteikia galimybę įvertinti kurios veiklos yra perteklinės, atliekamos be tikslo, pakartotinai. Toks įvertinimas leidžia suvokti organizacijos veiklas pagal tai, kiek jos vertingos.
Lean sistemoje veikla klasifikuojama į tris tipus (37):
➢ Vertę kurianti – veikla, kuri kuria vertę iruž kurią vartotojai ketina mokėti. ➢ Atsitiktinė – veikla, kuri nesukuria vertės, bet yra būtina proceso dalis.
➢ Gryni nuostoliai – veikla, kuri nekuria vertės ir nėra būtina proceso dalis. Tokią veiklą būtina eliminuoti (1.3.2 pav.)
1.3.2 pav. Veiklos Lean sistemoje klasifikavimas (sudaryta autorės)
Išsiaiškinus kokiai kategorijai vertę kuriančiai, atsitiktinei ar gryniems nuostoliams priklauso organizacijos atliekamos veiklos, galima planuoti pokyčius. Pritaikius Lean, galima sumažinti grynus nuostolius ir padidinti vertę kuriančios veiklos apimtis.
Taigi Lean sveikatos priežiūros srityje – filosofija, mąstymo būdas, strategija skatinanti nuolatinį tobulėjimą, su esminiu tikslu – mažinti nuostolius. Kaip ir gamybos įmonėse, taip ir sveikatos srityje svarbi orientacija į klientą, šiuo atveju pacientą. Reikia paminėti, kad ši sistema sulaukia vis didesnio susidomėjimo iš sveikatos priežiūros atstovų. Organizacijos įdiegusios sistemą pašalino vyraujančius nuostolius ir sulaukė teigiamų rezultatų. Tiek sveikatos, tiek gamybos srityse
20 nuostoliai iš esmės traktuojami vienodai, tai bet kokia perteklinė, vertės nekurianti veikla. Nuostolių rūšys padeda identifikuoti švaistymą ir sukurti bendrą veiklos vaizdą remiantis klasifikacija: gryni nuostoliai, vertę kurianti, atsitiktinė veikla. Tai naudinga, nes išgryninti veiklos procesai taupo medicinos darbuotojų laiką, dėl kurio stokos jie neretai patiria įvairių neigiamų aspektų. Taip pat labiau užtikrinamas kokybiškų ir saugių paslaugų pacientams teikimas.
1.4. Lean sistemos reikšmė sveikatos priežiūros procesų tobulinimui
Lean siekiama iš esmės pakeisti visos organizacijos mąstymą tam, kad keistųsi jos elgesys ir bendra kultūra, tokį besitęsiantį mokymosi ciklą skatina pacientai, jų šeimos nariai, sveikatos priežiūros darbuotojai (36, 37). Pabrėžiama, kad Lean skatina nuolatinį tobulėjimą, darbuotojų įsitraukimą ir domėjimąsi pacientų poreikiais (31). Tiesa, vis dar kyla diskusijų dėl Lean naudojimo krypties sveikatos priežiūros srityje. J. P. Woomack ir kt. pasiūlė, kad Lean galima taikyti daugiausia dėmesio skiriant paciento naudai, užtikrinant jų pasitenkinimą (per laukimo laiką, komfortą), vertinimui (22). Priešingai J. P. Woomack ir kt., T. Young siūlė Lean naudoti nuostolių šalinimui tokiuose aspektuose kaip: laukimo laikais, pasikartojantys vizitai, klaidos, netinkamos procedūros (35). Pagal literatūrą, akivaizdu, kad T. Young teorija pateikia geriausią aprašymą, kaip Lean sistema iki šiol buvo panaudota (per nuostolių šalinimo prizmę) sveikatos srityje.
Lean diegimą diktuoja sveikatos organizacijų poreikis užtikrinti pakankamą paslaugų teikimą. Senėjanti visuomenė, sveikatai nepalankus gyvenimo būdas didina sveikatos priežiūros paslaugų paklausą. Be to, reikalinga spręsti egzistuojančias problemas: finansinių ir žmonių išteklių trūkumas, paslaugų kokybės gerinimas, pacientų pasitenkinimo užtikrinimas (24).
Nors Lean sukurta mašinų gamybos proceso tobulinimui Didžiosios Britanijos, Australijos, Kanados, Švedijos ir kitų šalių sveikatos priežiūros organizacijos demonstruoja sėkmingus jos pritaikymo rezultatus (29, 35). Sistemą diegia tiek viešos, tiek privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Lean principus sėkmingai pritaikė devynios Virdžinijos ligoninės, skubios pagalbos centruose. Tikslas – sumažinti pacientų laukimo laiką iki būtinosios pagalbos gavimo. Pritaikius Lean pricincipus ir metodus, vidutinis pacientų laukimo laikas sumažėjo beveik trečdaliu, keturiais kartais sumažintas pacientų skaičius, kurie nesulaukdavo gydytojų apžiūros. Amerikos Vidurio vakarų ligoninė perorganizavo laboratorijos veiklą ir darbuotojų atliekamus procesus. Dėl to, 53 proc. pagerėjo kraujo mėginių apdorojimo laikas, kiekvienais metais sutaupyta beveik 500 000 JAV dolerių, ligoninės lėšų (31).
21 dviejų metų pacientų, kuriems reikalinga konsultacija laukimo laikas pagerėjo 19–24 proc. Šioje ligonėje pertvarkyti darbuotojų darbo grafikai, koreguotos darbo vietos, pakeistas problemų sprendimų modelis, pagerinta viso personalo tarpusavio komunikacija (28).
A. Chiarini publikacijoje pateikia, kad Universitetinėje Fereros ligoninėje pavyko sumažinti transportavimo išlaidas 237,500 svarų per metus (39). Privačios praktikos Theda priežiūros ligoninėje darbuotojų produktyvumas padidėjo 12 proc., dėl Lean sistemos sutaupyta 27 mln. JAV dolerių. Privačios praktikos Pietų Karolinos Mcleod sveikatos centre pagerėjo laboratorinių mėginių apdorojimo laikas, sumažėjo klaidų tikimybės rodiklis sterilizuojant chirurginius instrumentus (40).
Lean sistema sėkmingai veikia tuomet, kai visi jos nariai įsitraukia į veiklos procesų gerinimą. Sveikatos priežiūros organizacijų, kurios laikomos sėkmingai pritaikiusiomis Lean principus, patirtis atskleidžia, kad Lean turėjo didelės įtakos darbuotojų vaidmenims, atsakomybėms ir darbo charkateristikoms. Teigiamas poveikis rastas dėl taikytų Lean praktikų šiuose aspektuose: komandinio darbo, vertės srauto orientacijoje ir visų darbuotuojų įtraukime (41). R. J. Holden ir kt. publikacijoje gilinosi į Lean iš medicinos darbuotojų perspektyvos.Tiriamieji iš trijų Švedijos ligoninių išreiškė aukštą arbą labai aukštą teigiamą požiūrį į Lean, suvokiamą įsipareigojimą šiai sistemai bei darbo srautų pagerėjimą (42).
Kritiškas požiūris į Lean sistemos reikšmę sveikatos priežiūrai
Nors yra nemažai sėkmingų Lean sistemos pritaikymo pavyzdžių, vis dar trūksta publikacijų, kuriose būtų kritiškai gilinimasi į Lean pritaikymą sveikatos priežiūros srityje, diegimo metu kylančias problemas, priežastis ir iššūkius. J. Maroros ir kt. teigia, kad nors dalis Lean šalininkų mano, jog Lean intervencijos sveikatos priežiūros organizacijose yra labai veiksmingos, tačiau įrodymai tokių teiginių nepagrindžia. Sisteminės apžvalgos rezultatai atskleidė, kad Lean sistemos intervencijos neturi reikšmingų rezultatų tarp pacientų pasitenkinimo ir sveikatos rezultatų, nustatytas neigiamas ryšys tarp finansinių išlaidų ir darbuotojų pasitenkinimo, nustatytos potencialios, tačiau nenuoseklios naudos dėl pacientų saugumo ir jų srauto suvaldymo. Taip pat išlieka atviras klausimas, ar investavimas į Lean organizacijas labiau priartina, ar nutolina nuo ilgaikių sprendimų, paslaugų teikimo gerinimui. Autoriai pabrėžia, kad siekiant išsiaiškinti Lean sistemos poveikį ir veiksmingumą, reikalingi kokybiškesni tyrimai (43).
22 įgyvendinimas bus nesėkmingas arba paviršutiniškas, perspektyvoje dar labiau apsunkins paslaugų kokybės gerinimą (44).
Pagal Savage ir kt. Lean sistemos diegimo problema – vadovų negebėjimas darbuotojams paaiškinti kas yra Lean ir kodėl ji reikalinga organizacijai (45). Kaip ir minėta anksčiau, vienas pagrindinių Lean siekių patenkinti kliento poreikius, sveikatos priežiūroje – paciento, tačiau neaišku ar pritaikant Lean sistemą pacientai jaučia didesnį pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis. Šią tematiką nagrinėjo B. Poksinska ir kt., kurie aiškinosi ar Švedijos pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC), kuriuose naudojamasi ir kuriuose nesinaudojama Lean praktika, skiriasi pacientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis. Rezultatai atskleidė, kad pacientų pasitenkinimas gaunamomis paslaugomis statistiškai reikšmingai nepriklauso nuo to ar PSPC įdiegta Lean sistema, ar ne (46).
Nors galima rasti Lean kritikuojančių publikacijų, tačiau ne visose aiškiai nurodoma, kodėl sistemos diegimas nepavyko. Nepatikslinama, ar Lean sistema įgyvendinta atsižvelgiant į visus jos pincipus, loginę seką, metodus ir suvokiant ją kaip bendrą visumą. Be to, anksčiau minėta sėkminga užsienio sveikatos priežiūros organizacijų patirtis skatina domėtis šia tematika. Susidomėjimas vyrauja ir tarp Lietuvos sveikatos priežiūros organizacijų. Žinoma mūsų šalyje dar tik susipažįstama su Lean sistema, todėl daug praktinių pavyzdžių rasti nepavyko. Sėkminga patirtimi dalijasi Kėdainių PSPC, kuriam pritaikius Lean sistemą pavyko suvaldyti pacientų srautus, sutrumpinti pacientų laukimo laiką iki paslaugos gavimo (47). Taip pat sumažinta biurokratizmo našta, koreguotos darbo vietos. Lean sistema įdiegta Vilniaus Patologijos centre, kuriame naudotas Kaizen metodas ir juo remiantis analizuotos įvairios sritys: laboratorijų procesai, patologų darbo vietos, materialinis aprūpinimas. Rezultatas – pašalintos vertės nekuriančios veiklas, atsisakyta perteklinių veiksmų, pagerintas materialinių vertybių valdymas.
23 2. TYRIMO METODIKA
Tyrimo tipas. Įvertinti slaugytojų veiklos procesams atlikti skirtą laiką pasirinktas stebėjimo tyrimo metodas, priklausantis epidemiologinių tyrimų grupei. Stebėjimo tyrimas – sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius, kai užrašomos ar kitaip fiksuojamos visos dominančių kintamųjų reikšmės (48). Moksliniai literatūroje kiekybiniai tyrimai įvardyjami kaip tie, kurių galutiniai rezultatai išreiškiami skaičiais bei rodikliais. Kokybiniai tyrimai – orientuoti į reiškinio interpretaciją, ryšių nustatymą. Šiam darbui pasirinktas stebėjimas naudojantis „Dienos fotografijos“ (ang. time and motion studies) metodu. Duomenys rinkti tiesiogiai stebint dalyvius jų kasdienėje darbo veikloje, tačiau renkamų duomenų išraiška – skaitinė. Priskirti stebėjimo tyrimą naudojantis „Dienos fotografijos“ metodu vien kokybiniam ar kiekybiniam tyrimo tipui sudėtinga dėl šio tyrimo kompleksiškumo. Įvertinti subjektyvią slaugytojų nuomonę apie jų veikloms procesams skirtą laiką ir nuostolius veiklos procesuose pasirinktas kiekybinis tyrimas – vienmomentinė anoniminė anketinė apklausa.
Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros šaltinių analizė; stebėjimo tyrimo metodas „Dienos fotografija“; kiekybinio tyrimo metodas anketinė apklausa; statistinė duomenų analizė.
Tyrimo organizavimas. 2018 m. kovo 14 d. gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro patvirtintas leidimas tyrimo atlikimui (1 priedas). Žemiau pateiktas 2.1 paveikslas vaizduoja tyrimo organizavimo schemą. Tyrimo laikotarpis – nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. birželio 8 d.; nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki lapkričio 23 d.; nuo 2019 m. sausio 7 d. iki sausio 18 d.
2.1. pav. Tyrimo organizavimo schema Rezultatų ir išvadų pateikimas
Statistinė duomenų analizė Pagrindinio tyrimo atlikimas Stebėjimo tyrimas („Dienos fotografija“)
Kiekybinis tyrimas (anketinė apklausa)
Tyrimo planavimas, pasiruošimas, žvalgomojo tyrimo atlikimas Baigiamojo darbo tikslų ir uždavinių formulavimas, literatūros analizė,
24 Tyrimo atlikimą galima suskirstyti į keturis etapus:
1 etapas. 2018 m. kovo 16 d. pradėtas vykdyti žvalgomasis tyrimas naudojantis stebėjimo tyrimo metodu – „Dienos fotografija“ X rajono ligoninės terapinio profilio skyriuje (vidaus ligų). Žvalgomojo tyrimo tikslas – išsiaiškinti pasirinkto metodo trūkumus ir išbandyti technines priemones. Šio tyrimo metu stebėtos dvi slaugytojos. Tiriamosioms paaiškintas tyrimo tikslas, eiga, garantuotas anonimiškumas. Slaugytojos stebėtos po 3 valandas jų darbo vietoje, atliekant kasdienius darbus. Visa žvalgomojo tyrimo trukmė 360 min. (6 val.), tačiau gauti duomenys siekiant tikslumo į pagrindį tyrimą neįtraukti. Atlikus žvalgomąjį tyrimą pastebėti techninių priemonių trūkumai, kurie prieš pradedant pagrindinį tyrimą buvo ištaisyti. Šio tyrimo metu kitų problemų nei tyrėjai nei tiriamiems asmenims nekilo.
2 etapas. 2018 m. nuo kovo 23 d. pradėtas vykdyti pagrindinis tyrimas naudojant stebėjimo tyrimo metodą – „Dienos fotografija“. Pagrindinio tyrimo tikslas – įvertinti nervų ir vidaus ligų skyrių slaugytojų veiklos procesams atlikti skirtą laiką (objektyvus vertinimas). Prieš pradedant šį tyrimą tiriamosios informuotos apie tyrimo tikslą, eigą, garantuotas anonimiškumas. Pagrindiniam tyrimui atlikti pasirinkti du terapinio profilio skyriai: vidaus ir nervų ligų (ligoninės pageidavimu). Iš kiekvieno skyriaus stebėjimui atrinkta po dvi slaugytojas, iš viso stebėtos keturios slaugytojos. Tiriamosios stebėtos nepertraukiamai, kiekvienai skiriant po 4 valandas ir kiekvieną iš jų stebint 3 kartus skirtingomis dienomis. Tiek žvalgomojo, tiek pagrindinio tyrimo stebėjimus atliko šio darbo autorė. Pagrindinio tyrimo duomenų rinkimas rajono ligoninėje vyko:
1. 2018 m. kovo 23 d. nuo 800 val. iki 1200 val. 2. 2018 m. kovo 23 d. nuo 1300 val. iki 1600 val. 3. 2018 m. kovo 30 d. nuo 800 val. iki 1200 val. 4. 2018 m. balandžio 2 d. nuo 800 val. iki 1200 val. 5. 2018 m. balandžio 7 d. nuo 0800 val. iki 1230 val. 6. 2018 m. balandžio 15 d. nuo 1300 val. iki 1700 val. 7. 2018 m. gegužės 31 d. nuo 730 val. iki 1130 val.
8. 2018 m. gegužės 31 d. nuo 1300 val. iki 1700 val.
9. 2018 m. birželio 1 d. nuo 730 val. iki 1200 val.
10. 2018 m. birželio 1 d. nuo 1200 val. iki 1500 val.
11. 2018 m. birželio 8 d. nuo 730 val. iki 1130 val. 12. 2018 m. birželio 8 d. nuo 1200 val. iki 1600 val.
25 3 etapas. 2018 m. lapkričio 19 d. pradėtas žvalgomasis tyrimas naudojantis kiekybinio tyrimo metodu – anketine apklausa (X rajono ligoninės terapinio profilio skyriuose). Žvalgomojo tyrimo tikslas – išsiaiškinti ar kiekybinio tyrimo metodo anketinės apklausos klausimai pateikti aiškiai ir suprantamai. Šio tyrimo metu slaugos specialistams išdalintos 6 anketos. Išaiškėjo, kad ne visi anketoje pateikti klausimai aiškūs, todėl atsižvelgiant į pastebėjimus atlikta anketos korekcija: sukonkretintos klausimų formuluotės; klausimai su tais pačiais atsakymo variantas pateikti lentelėje, paskutinės dalies klausimams pasirinkta atsakymų formuluotė 1 – visiškai nesutinku; 7 – visiškai sutinku.
4 etapas. 2019 m. sausio 7 d. pradėtas vykdyti pagrindinis tyrimas naudojantis kiekybinio tyrimo metodu – anketine apklausa. Pagrindinio tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų nuomonę apie jų veikloms procesams skirtą laiką (subjektyvus vertinimas) ir nuostolius veiklos procesuose. Anketose pateiktas tyrimo tikslas, pildymo instrukcija ir informacija, kad visi duomenys anonimiški ir bus naudojami apibendrintai. Su terapinio profilio skyrių vyr. slaugytojų pagalba tiriamiesiems išdalintos 74 anketos. Tyrimo dalyviai anketas galėjo pildyti darbo vietoje arba parsinešti namo ir užpildyti jas ten (tokia galimybė suteikta atsižvelgiant į tai, kad kai kuriems klausimams reikia skirti daugiau laiko). Siekiant užtikrinti anonimiškumą tiriamieji užpildytas anketas galėjo sudėti į vokus, užklijuoti ir tuomet grąžinti vyr. slaugytojai.
Tiriamasis kontingentas. Tiriamieji – X rajono ligoninės terapinio profilio slaugytojai. Tyrimo objektas – X rajono ligoninėje dirbančių terapinio profilio slaugytojų veiklos procesai ir jiems skirtas laikas. Šis tyrimas atskleidžia konkrečios rajono ligoninės terapinio profilio skyrių slaugytojų veiklos procesams skiriamą darbo laiką ir procesuose vyraujančius nuostolius. Šių aspektų analizė alikta naudojantis objektyviais ir subjektyviais vertinimo metodais.
Tyrimo imtis ir imties sudarymo metodas. Stebėjimo tyrimui imtis nesudaryta, nes kokybinio tipo tyrimams netaikomi griežti imties tūrio reikalavimai. Bendru tyrėjos ir ligoninės sutarimu nuspręsta į tyrimą įtraukti po dvi slaugytojas iš dviejų skirtingų terapinio profilio skyrių. Kiekybiniam tyrimui numatyta apklausti visus 74 rajono ligonėje dirbančius terapinio profilio slaugytojus. Įtraukimo kriterijai: asmenys sutikę dalyvauti organizuojamame tyrime, dirbantys dieninėje pamainoje, terapinio profilio skyriuose. Atmetimo kriterijai: nesutikę dalyvauti tyrime, dirbantys naktinėje pamainoje, dirbantys kituose skyriuose.
26 priedas). Protokole užrašoma tiriamųjų atliekama veikla ir chronometro pagalba užfiksuotas laikas (sekundžių tikslumu) skirtas tai veiklai atlikti. Vėliau užrašyta veikla priskiriama veiklų kategorijoms pagal „Bendrosios praktikos slaugytojų veiklos klasifikatorių“ (žr. 5 priedas). Šiam stebėjimo tyrimo metodui reikalingos priemonės: chronometras, laiko skaičiavimo protokolas ir „Bendrosios praktikos slaugytojų veiklos klasifikatorius“.
Kiekybinio tyrimo duomenų rinkimui pasirinktas anketinės apklausos metodas dėl galimybės apklausti didesnį tiriamųjų skaičių. Metodas taikytas siekiant įvertinti slaugytojų nuomonę (subjektyvus vertinimas) apie jų veiklos procesams atlikti skirtą laiką ir nuomonę apie nuostolius veiklos procesuose. Metodo paskirtis – struktūruotais klausimais gauti informacijos iš tiriamųjų vienodu būdu, o vėliau ją palyginti (49). Anketoje pateiktas 31 klausimas (3 priedas), juos galima išskirti į tris dalis:
1. Demografiniai ir socialiniai duomenys. Pateikti 7 klausimai siekiant išsiaiškinti tiriamųjų lytį, amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, darbo stažą ir skyrių, kuriame dirba. Siekis – įvertinti, ar demografiniai – socialiniai duomenys sąlygoja terapinio profilio slaugytojų nuomonę apie jų veiklos procesams atlikti skiriamą laiką bei procesuose vyraujančius nuostolius.
27 šaltiniais (21, 31, 33). Gauti rezultatai leis apžvelgti slaugytojų nuomonę apie veiklos procesuose vyraujančius nuostolius ligoninės terapinio profilio skyriuose.
3. Veiklos procesams skirtas laikas. Pateikta 17 teiginių (31 klausimas), kurie atspindi slaugytojų atliekamas veiklas. Pirmi vienuolika teiginių atskleidžia tiesioginę pacientų priežiūros kategoriją; netiesioginę (12–13 teiginiai); su skyriaus veikla susijusio darbo 14 – 16 ir asmeninės veiklos kategoriją 17 anketos teiginys. Siekiama išsiaiškinti slaugytojų (subjektyvus vertinimas) nuomonę apie veikloms atlikti skiriamą laiką. Teiginiai formuluoti remiantis „Bendrosios praktikos slaugytojų veiklų klasifikatoriumi“ (žr. 5 priedas) bei mokslinės literatūros šaltiniais (5, 9, 10). Iš šios dalies gauti rezultatai leis išsiaiškinti, kam slaugos darbuotojai, jų nuomone skiria daugiausia, o kam mažiausia darbo laiko, pagal veiklų kategorijas bei leis palyginti šios dalies (subjektyvus vertinimas) ir stebėjimo tyrimo (objektyvus vertinimas) rezultatus.
Kintamieji ir jų vertinimo metodai. Analizuoti demografiniai tyrimo dalyvių duomenys, nuostolių rūšys, chronometru matuotas tiriamųjų veiklos procesams skirtas laikas.
Statistinė duomenų analizė. Tyrimo statistiniai duomenys apdoroti skaičiavimams pasitelkiant SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programinę įrangą. Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję ir yra patikimi bei reikšmingi skaičiuotas χ2 – Chi–kvadrato kriterijus.
Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05, siekiant 95,0 proc. patikimumo. Skirtumai statistiškai reikšmingi, kai (p < 0,05).
Hipotezei apie skirstinių normalumą tikrinti panaudotas Kolmogorovo – Smirnovo Z kriterijus. Jei skirstinys normalusis, tai taikyti parametriniai hipotezių tikrinimo metodai, jei statistiškai reikšmingai skiriasi nuo normalaus skirstinio – neparametriniai metodai.
Skirtumams tarp grupių įvertinti naudoti parametrinių hipotezių tikrinimo metodai: t–testas, F testas. Statistinei hipotezei apie dviejų normaliųjų skirstinių vidurkių lygybę tikrinti taikytas Student’o (t–testas) kriterijus.
Kadangi normalumo sąlyga analizuojant anketos klausimus apie nuostolių rūšis nebuvo tenkinama, taikytas neparamentrinis Mann–Whitney U testas, o trim ir daugiau grupių – taikytas neparamentrinis Kruskal – Wallis H kriterijus.
28 Koreliacijos koeficientų reikšmės, siekiančios 0,70 – 0,80 laikytos gana stipraus statistinio ryšio rodikliu.
29 3. REZULTATAI
3.1. Tyrimo dalyviai ir jų aprašomosios charakteristikos
Apklausoje iš viso dalyvavo 68 slaugytojai, atsako dažnis – 91,89 proc. 3.1.1 lentelėje pateiktas tiriamųjų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius veiksnius. Akivaizdu, kad visi (100 proc.) tyrime sutikę dalyvauti slaugos specialistai – moterys. Remiantis medianos reikšme, slaugos darbuotojai pagal amžių suskirstyti į dvi grupes: 1 grupė – 52 metai ir jaunesni, 2 grupė – 53 metų ir vyresni. Apklausoje dalyvusiųjų vidutinis amžiaus – 51, 84 metai (SN – 7,14). Matyti, kad daugiau nei pusė (60,3 proc.) tiriamųjų susituokę, daugiau nei penktadalis (23,5 proc.) – vieniši.
3.1.1 Slaugytojų socialinė ir demografinė charakteristika
Lytis N Proc. Vyras 0 0 Moteris 68 100 Amžius N Proc. 26–52 metai 37 54,4 53–65 metai 31 45,6
Šeiminė padėtis N Proc.
Vedęs (ištekėjusi) 41 60,3
Turiu gyvenimo partnerį 11 16,2
Vienišas (vieniša) 16 23,5 Išsilavinimas N Proc. Aukštasis universitetinis 5 7,4 Aukštasis koleginis 7 10,3 Aukštesnysis 56 82,3 Skyrius N Proc. Vidaus ligų 18 26,4 Nervų ligų 11 16,2 Psichiatrijos 11 16,2
Slaugos ir palaikomojo gydymo 17 25,0
Vaikų vidaus ligų 11 16,2
Darbo stažas (įstaigoje) N Proc.
1–23 metai 32 47,1
25–42 metai 26 52,9
30 vaikų vidaus ligų skyriuose skaičius. Siekiant mažesnio duomenų išsibarstymo ir remiantis medianos reikšme slaugytojų darbo stažas sugrupuotas į dvi grupes: 1 grupė – 23 metai ir mažiau, 2 grupė – 25 metai ir daugiau. Vidutinis tiriamųjų darbo stažas X rajono ligoninėje – 23,04 metai (SN – 11,66) (žr. 3.1.1 lentelė). Stebėjimo tyrime dalyvavo dvi slaugos darbuotojos iš nervų ligų ir dvi iš vidaus ligų skyrių. Dėl mažos tyrimo imties ir siekiant išsaugoti tiriamų asmenų konfidencialumą stebėjimo tyrimu nesiekta išsaiškinti slaugytojų socialinių ir demografinių charakteristikų.
3.2. Slaugytojų atliekamiems veiklos procesams skirtas laikas
BPS veiklų klasifikatoriuje (žr. 5 priedas) nurodomos įvairios slaugytojų atliekamos veiklos, tačiau reikia pastebėti, kad veiklos skiriasi priklausomai nuo ligoninės skyrių, kuriuose dirba slaugos personalas. Žemiau pateiktoje 3.2.1 lentelėje veiklos suskirstytos į keturias kategorijas, kurias vidaus ir nervų ligų skyrių slaugytojos vykdė stebėjimo tyrimo metu (jei veiklos procesas stebėjimo tyrimo metu užfiksuotas, žymima – X). Tiesioginės pacientų priežiūros veiklos procesų daugiau atliko nervų (9 veiklos procesai iš 11) nei vidaus ligų skyriaus slaugytojos (3 veiklos procesai iš 11). Vaistų vartojimo administravimo, bendravimo su pacientais, asistavimo su specialistais veiklos užfiksuotos abiejuose skyriuose, tačiau asmens higienos ir pacientų mokymo veiksmai neužfiksuoti. Netiesioginei priežiūrai priskiriamus dokumentacijos tvarkymo darbus vykdė tiek nervų, tiek vidaus ligų skyriai, tačiau bendravimas su ligonio artimaisiais užfiksuotas tik vidaus ligų skyriuje.
3.2.1 lentelė. Slaugytojų dirbančių nervų ir vidaus ligų skyriuose atliekamos veiklos Veiklų kategorijos Veiklos Nervų ligų skyrius Vidaus ligų skyrius Tiesioginė pacientų priežiūra Asmens higiena Gyvybinės veiklos X
Vaistų vartojimo administravimas X X
Šalinimo funkcijų užtikrinimas X
Judėjimo užtikrinimas X Procedūros X Mėginių paėmimas X Pacientų mokymas Bendravimas su pacientais X X Pacientų lydėjimas X Asistavimas specialistui X X Netiesioginė pacientų priežiūra
Dokumentacijos tvarkymo darbai X X
Bendravimas su ligonio artimaisiais X
Su skyriaus veikla susijęs darbas
Bendravimas su sveikatos priežiūros
specialistais X X
Administravimo ir kurjerio darbai X X
Maitinimas X X
Švarinimas
Atsargos ir tiekimas X
31 Su skyriaus veikla susijusių darbų daugiau vykdė vidaus (4 iš 5 veiklos procesų) nei nervų ligų (3 iš 5 veiklos procesų) skyriaus tiriamieji, o asmeninei veiklai (kavos ir pietų pertraukos, bendravimas ne darbo klausimais) laiko skyrė abiejų skyrių slaugos darbuotojai (žr. 3.2.1 lentelė).
Stebėjimo tyrimo metu objektyviai vertintas nervų ir vidaus ligų slaugytojų atliekamiems veiklos procesams skirtas laikas, matuojat jį chronometru. 3.2.2 lentelėje pateikti duomenys atskleidžia, kad daugiausiai laiko (apie 2 valandas) slaugytojos skyrė tiesioginei pacientų priežiūrai, o mažiausiai (apie 20 minučių) su skyriaus veikla susijusiems darbams. Pastebėta, kad vidutiniškai asmeninei veiklai skirta pusvalandžiu daugiau laiko nei su skyriaus veikla susijusiems darbams. Užfiksuota, kad dažniausiai tiriamieji tiesioginei pacientų priežiūrai skyrė daugiau nei 2 valandas, netiesioginei – 42 minutes, o su skyriaus veikla susijusiems darbams ir asmeninei veiklai 9 ir 11 minučių atitinkamai.
3.2.2 lentelė. Slaugytojų veiklų kategorijoms skirtas laikas, minutėmis
Veiklų kategorijos Vidurkis (SN)
Dažniausiai veiklai skirtas laikas (moda) Mažiausias veiklai skirtas laikas Didžiausias veiklai skirtas laikas
Tiesioginė pacientų priežiūra 110,92 ± 40,11 130 57 182
Netiesioginė pacientų priežiūra 42,58 ± 25,66 42 5 91
Su skyriaus veikla susiję darbai 17,67 ± 16,78 9 5 53
Asmeninė veikla 49,17 ± 28,85 11 11 94
Žemiau pateikto 3.2.1 paveikslo duomenys atspindi, kad vykdyto 49 valandų stebėjimo metu pusę (50,34 proc.) darbo laiko slaugytojos paskyrė tiesioginei, o beveik penktadalį (19,34 proc.) laiko netiesioginei pacientų priežiūrai. Akivaizdu, kad asmeninei veiklai skirta daugiau kaip penktadalis (22,31 proc.) darbo laiko ir tris kartus daugiau nei su skyriaus veikla susijusiems darbams (8,01 proc.).
3.2.1 pav. Slaugytojų skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie veikloms skiriamo laiko dalį, (proc.) Toliau analizuojamos pavienės slaugytojų veiklų kategorijos. Iš 3.2.2 paveikslo matyti, kad daugiausiai laiko skiriama vaistų vartojimo administravimui: vaistų išdalinimui ir sugirdymui,
50,34
19,34 8,01
22,31
32 perenterinių vaistų skyrimui ir jų poveikio stebėjimui. Vidaus ligų ir nervų skyrių slaugytojos laiko šiam procesui skiria panašiai – apie pusantros valandos (87,17 ir 91,67 min. atitinkamai). Su pacientais tris kartus ilgiau bendravo nervų nei vidaus ligų skyriaus slaugos darbuotojos (21,67 ir 7,67 min. atitinkamai). Vidaus ligų skyriaus tiriamosios 8,5 minutėmis mažiau laiko paskyrė asistavimui sveikatos priežiūros specialistams. Kiti veiklos procesai vykdyti tik nervų ligų skyriaus slaugytojų, kurios 13 minučių skyrė pacientų lydėjimui, kai jie perkeliami iš vieno skyriaus į kitą. Tyrimo metu pastebėta, kad dažniausiai slaugos darbuotojų atliekamos procedūros (skirta beveik 12 minučių): rankų plovimas, instrumentų sterilizavimas, drenų priežiūra, elektrokardiagramos procedūra.
3.2.2 pav. Slaugytojų tiesioginei pacientų priežiūrai skiriamas vidutinis laikas, (min.)
Kaip matyti 3.2.3 paveiksle, netiesioginei priežiūrai priskiriami dokumentacijos tvarkymo darbai statistiškai reikšmingai daugiau užima nervų ligų slaugytojų darbo laiko (55,33 min.) nei vidaus ligų skyriaus (29,7 min.), (t = –2,980; p = 0,046).Vidaus ligų skyriaus slaugytojos su ligonio artimaisiais bendravo šiek tiek daugiau nei minutę (1,33 min.), o nervų ligų skyriuje ši veikla neužfiksuota.
3.2.3 pav. Slaugytojų netiesioginei pacientų priežiūrai skiriamas vidutinis laikas, (min.)
5,5 7,67 91,67 1,0 3,0 4,0 4,5 11,67 13,25 14,0 21,67 87,17 0 20 40 60 80 100
Šalinimo funkcijų užtikrinimas Judėjimo funkcijų užtikrinimas Gyvybinės veiklos Mėginių paėmimas Procedūros Pacientų lydėjimas Asistavimas specialistui Bendravimas su pacientais Vaistų vartojimo administravimas
min. Nervų ligų skyrius Vidaus ligų skyrius
1,33
29,7
55,33
0 10 20 30 40 50 60
Bendravimas su ligonio artimaisiais Dokumentacijos tvarkymo darbai
33 3.2.4 paveiksle pateikti duomenys atskleidžia, kad vidaus ligų skyriaus slaugos personalas medicininių ir nemedicininių atsargų tikrinimui ir užsakymui (atsargos ir tiekimas) skiria 22 minutes darbo laiko, tačiau nervų ligų skyriuje ši veikla neužfiksuota. Panašiai laiko abiejų skyrių darbuotojos skiria administravimo ir kurjerio darbams (vaistų, dokumentų parnešimui, mėginių nešimui į laboratorijas, bendravimui telefonu) 11 ir 13 minučių atitinkamai. Pacientų maitinimui tiriamosios iš nervų ligų skyriaus skiria beveik 8 minutes, o iš vidaus ligų skyriaus – 2 minutėmis mažiau. Pastebima, kad bendravimui su kitais sveikatos priežiūros specialistais darbo klausimais laiko skiriama panašiai 7,25 ir 5,8 min. atitinkamai.
3.2.4 pav. Slaugytojų su skyriaus veikla susijusiems darbams atlikti skiriamas vidutinis laikas, (min.)
Žemiau pateiktame 3.2.5 paveiksle nurodamas vidutinis asmeninei veiklai (kavos, pietų petraukos, bendravimas ne darbo klausimais) skirtas laikas. Akivaizdu, kad asmeninei veiklai vidaus ligų skyriaus slaugytojos skiria daugiau nei du kartus laiko (69,5 min.) nei nervų ligų skyriaus (28,3 min), (t = 3,439; p = 0,006).
3.2.5 pav. Slaugytojų asmeninei veiklai skiriamas vidutinis laikas, (min.) 5,8 6,0 13,0 22,0 7,25 7,67 11,0 0 5 10 15 20 25 Bendravimas su specialistais Maitinimas Administravimo ir kurjerio darbai Atsargos ir tiekimas
min.
Nervų ligų skyrius Vidaus ligų skyrius
69,5 28,3
0 10 20 30 40 50 60 70 80
Asmeninė veikla
min.
34 Vertinant slaugytojų atliekamas veiklas pagal jų kategorijas nustatyta, kad netiesioginei paciento priežiūrai statistiškai reikšmingai daugiau laiko skiria nervų ligų skyriaus slaugos darbuotojos nei vidaus ( p < 0,05) (3.2.3 lentelė).Taip pat statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti vertinant slaugytojų asmeninei veiklai skiriamą laiką: vidaus ligų skyriaus slaugos personalas skiria daugiau laiko petraukoms, bendravimui ne darbo klausimais nei nervų ligų skyriaus (p < 0,01).
3.2.3 lentelė. Slaugytojų veiklų kategorijoms skirto vidutinio laiko vertinimas pagal skyrių
Veiklų kategorijos
Vidurkiai, SN
t reikšmė reikšmingumo Statistinio lygmuo, p Nervų ligų skyrius (N = 6) Vidaus ligų skyrius (N = 6)
Tiesioginė pacientų priežiūra 124,50 ± 45,22 97,33 ± 32,43 -1,196 0,259 Netiesioginė pacientų priežiūra 55,33 ± 29,18 29,83 ± 14,33 -2,921 0,047* Su skyriaus veikla susiję darbai 17,83 ± 17,30 17,50 ± 17,90 -0,033 0,974
Asmeninė veikla 28,83 ± 17,88 59,50 ± 22,78 2,000 0,006**
* – statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05; ** – statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,01
Apibendrinant stebėjimo rezultatus galima teigti, kad nors tyrimas atliktas terapinio profilio skyriuose, tačiau išryškėjo slaugytojų atliekamų veiklų ypatumai tiek vidaus, tiek nervų ligų skyriuose. Abiejų skyrių slaugytojos pusę darbo laiko skiria tiesioginei pacientų priežiūrai, daugiau nei penktadalį netiesioginei pacientų priežiūrai, asmeninei veiklai beveik penktadalį, o mažiausiai – su skyriaus veikla susijusiems darbams. Nervų ligų skyriaus slaugytojos statistiškai reikšmingai daugiau laiko skiria dokumentacijos darbams nei vidaus ligų skyriaus, o vidaus ligų skyriaus slaugos personalas – asmeninei veiklai.
3.3 Slaugytojų nuomonė apie veiklos procesams skiriamą laiką
35 3.3.1 lentelė. Terapinio profilio skyrių slaugytojų veiklų kategorijoms skirtas laikas, minutėmis
Veiklų kategorijos Vidurkis (SN)
Dažniausiai veiklai skirtas laikas (moda) Mažiausiai veiklai skirtas laikas Didžiausias veiklai skirtas laikas
Tiesioginė pacientų priežiūra 405,04 ± 152,4 510 125 810
Netiesioginė pacientų priežiūra 75,88 ± 44,28 40 10 180
Su skyriaus veikla susiję darbai 61,32 ± 36,11 35 5 210
Asmeninė veikla 21,67 ± 10,75 15 5 60
Slaugytojų nuomone beveik tris ketvirtadalius (71,81 proc.) darbo laiko tenka skirti tiesioginei pacientų priežiūrai, o 13,45 proc. – netiesioginei (3.3.1 pav.). Su skyriaus veikla susijusiems darbams atlikti ir asmeninei veiklai laiko skiriama mažiausiai laiko 10,87 ir 3,84 proc. atitinkamai.
3.3.1 pav. Slaugytojų skirstymas (proc.) pagal nuomonę apie veikloms skiriamą laiko dalį
Tiriamieji daugiau nei valandą skiria vaistų vartojimo administravimui ir šiek tiek mažiau laiko procedūrų atlikimui, pacientų gyvybinėms veikloms užtikrinti, bendravimui su pacientu bei jo asmens higienai (3.3.2 pav.).
3.3.2 pav. Slaugytojų tiesioginei pacientų priežiūrai skirtas vidutinis laikas, (min.) 3,84 10,87
13,45
71,82
Asmeninė veikla
Su skyriaus veikla susijęs darbas Netiesioginė pacientų priežiūra Tiesioginė pacientų priežiūra
19,49 20,66 22,21 29,34 29,49 33,75 44,46 45,96 47,57 50,96 61,18 0 10 20 30 40 50 60 70 Paciento lydėjimas Asistavimas specialistui Mėginių paėmimas Paciento mokymas Šalinimo funkcijų užtikrinimas Judejimo užtikrinimas Bendravimas Asmens higiena Gyvybinės veiklos Procedūros Vaistų vartojimo administravimas
36 Visoms kitoms veikloms (judėjimo ir šalinimo funkcijų užtikrinimui, paciento mokymui, mėginių paėmimui, asistavimui specialistui ir paciento lydėjimui) skiriama apie pusvalandis ar 20 minučių viso darbo laiko (žr. 3.2.2 pav.).
Analizuojant slaugytojų nuomonę apie netiesioginės pacientų priežiūros veikloms skiriamą laiką išaiškėjo, kad dokumentacijos tvarkymo darbai užima du su puse karto daugiau darbo (50,59 min.) laiko nei asistavimas specialistui (pagalba kitiems sveikatos priežiūros specialistams atliekant pacientams įvairias procedūras, dalyvavimas pacientų vizitacijose) (20,66 min.) (3.3.3 pav.).
3.3.3 pav. Slaugytojų netiesioginei pacientų priežiūrai skirtasvidutinis laikas, (min.)
Iš žemiau pateikto 3.3.4 paveikslo matyti, kad tiriamieji visiems su skyriaus veikla susijusiems darbams skiriamą laiką įvertino panašiai. Daugiausiai laiko skirta bendravimui su ligonio artimaisiais (25,29 min.), šešiomis minutėmis mažiau tiriamieji bendrauja su kitais sveikatos priežiūros specialistais (19,26 min.). Administravimo ir kurjerio darbai užima beveik 20 minučių, o atsargos ir tiekimas šiek tiek daugiau nei 18 minučių viso slaugytojų darbo laiko. Apklausoje dalyvavę tiriamieji nurodo, kad asmeninei veiklai tenka šiek tiek daugiau nei 21 minutė viso darbo laiko.
3.3.4 pav. Slaugytojų su skyriaus veikla susijusiems darbams skirtas vidutinis laikas, (min.)
Toliau siekiama išsiaiškinti ar subjektyvus veiklos procesų ir jiems skirto laiko vertinimas priklauso nuo sociodemografinių tiriamųjų parametrų. Žemiau pateiktos 3.3.2 lentelės duomenys atskleidžia, kad slaugytojos turinčios didesnę darbo patirtį daugiau laiko skiria vaistų vartojimo administravimui, procedūroms, pacientų gyvybinių veiklų, judėjimo ir šalinimo funkcijų užtikrinimui
20,66
50,59
0 20 40 60
Asistavimas specialistui Dokumentacijos tvarkymo darbai
min. 25,29 18,16 19,26 23,90 0 10 20 30
Bendravimas su ligonio artimaisiais Atsargos ir tiekimas Bendravimas su specialistais Administravimo ir kurjerio darbai
