Perdegimo sindromas tarp Lietuvos gydytojų odontologų: paplitimas, galimų priežasčių analizė

Andrej Gorelik

5 kursas, 5 grupė

Perdegimo sindromas tarp Lietuvos gydytojų odontologų:

paplitimas, galimų priežasčių analizė

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbo vadovas Prof. Eglė Slabšinskienė

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS

BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA

Perdegimo sindromas tarp Lietuvos gydytojų odontologų: paplitimas, galimų priežasčių analizė

Baigiamasis magistrinis darbas

Darbą atliko magistrantas ... Darbo vadovas ... (parašas) (parašas) ... ... (vardas pavardė, kursas, grupė) (mokslinis laipsnis, vardas pavardė) 2020 m.

...

2020 m.

...

(mėnuo, diena) (mėnuo, diena)

TURINYS

1.1. Kas yra perdegimo sindromas? ...17

1.2. Perdegimo sindromo priežastys...18

1.2.1. Asmeninės charakteristikos veiksniai...19

1.2.2. Su darbu susiję veiksniai...20

1.3. Perdegimo sindromo simptomatika...22

1.4. Perdegimo sindromo diagnostika...23

1.5. Perdegimo sindromas gydytojų tarpe...25

1.6. Perdegimo sindromas gydytojų odontologų tarpe...26

1.7. Naujas požiūris į polinkio į perdegimą vertinimą naudojant MBI...27

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI...27

2.1. Tyrimo eiga...29

2.2. Tyrimo medžiagos...31

2.3. Statistinių metodų ir psichometrinių rodiklių pagrindimas...33

3. TYRIMO REZULTATAI...37

3.1. Bendrosios populiacijos imties charakteristikos...38

3.2. Perdegimo sąsajos su darbo su sociodemografiniais veiksniais ir darbo sąlygomis...40

3.3. Perdegimo sąsajos su atmosfera darbe ir tarpasmeniniais santykiais darbo vietoje...45

3.4. Perdegimo sindromas ir gydytojų odontologų laisvalaikio veikla...48

3.5. Prognostinis odontologo polinkio į perdegimą modelis...50

IŠVADOS ...56 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS...57 PADĖKA... ...58 INTERESŲ KONFLIKTAS...59 LITERATŪROS SĄRAŠAS...60

PRIEDAS NR. 1 BIOETIKOS CENTRO LEIDIMAS...63

SANTRAUKA

Problemos aktualumas ir darbo tikslas.

Perdegimo sindromas – psichoemocinės būklės sutrikimas, dažniau pasireiškiantis sveikatos apsaugos ar kitų profesijų, kurių pagrindinis tikslas padėti žmonėms, specialistams. Gydytojo odontologo pagrindinė funkcija – darbas su pacientu, o perdegimo sindromas ne tik blogina paties odontologo psichologinę būklę ar gyvenimo kokybę, bet ir turi poveikį jo atliekamų funkcijų kokybei ir paciento sveikatai. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti perdegimo paplitimą tarp Lietuvos Respublikos odontologų ir sociodemografinių, darbo aplinkos bei specifikos veiksnių įtaką perdegimo sindromo atsiradimui.

Medžiagos ir metodai.

Praktikuojantys gydytojai odontologai pildė anoniminius klausimynus internete arba viešų, odontologams skirtų renginių metu. Perdegimo lygiui vertinti buvo pasirinktas MBI (angl. Maslach

Burnout Inventory) klausimynas, kuris yra dažniausiai naudojamas klausimynas pasaulyje. Be

perdegimo lygio vertinimo ir sociodemografinių ir darbo aplinkos veiksnių nustatymo, respondentų buvo klausiama apie jų laisvalaikio praleidimo būdus. Gauti rezultatai buvo analizuoti statistinės duomenų analizės sistemomis, perdegimo lygiai nustatomi pagal naują modelį, išskirstant respondentus į 5 profilius. Nustatyti perdegimą predisponuojantys veiksniai, prognostinis modelis perdegimo atsiradimui prognozuoti, dažniausiai pasirenkami laisvalaikio praleidimo būdai.

Rezultatai.

Bendroji 396 respondentų imtis buvo išskirstyta į autorių rekomenduojamus profilius – 221 (55,8%) respondentų – „perdegusių“, 166 (41,9%) – „persidirbančių“, 8 (2,0%) – „įsitraukusių į darbą“, 1 (0,3%) – „atsiribojęs“, „praradusių efektyvumą“ respondentų nebuvo. Respondentai dirbantys trumpiau nei 8,5 metų, turintys mažiau nei du vaikus, dirbantys daugiau nei 42 valandas ar 4 dienas per savaitę, manantys, kad uždirba mažiau nei turėtų bei odontologai be antrinės specializacijos reikšmingai dažniau atitiko profilį „perdegęs“. Šį profilį atitinkantys respondentai reikšmingai dažniau nejautė pagarbos ir įvertinimo kolektyve ir iš vadovo, neigiamai vertino mikroklimatą savo darbovietėje ir nebuvo linkę rekomenduoti odontologo specialybės. Buvo įrodyta, jog reikšmingai dažniau neigiami įpročiai laisvalaikio metu yra sietini su asmenimis, atitinkančiais profilį „perdegęs“.

Išvados.

Perdegimo sindromo atsiradimui gydytojo odontologo profesijoje įtaką darantys sociodemografiniai ir darbo aplinkos veiksniai yra: darbo stažas, darbo valandų skaičius per savaitę, darbo savaitės ilgis, vaikų skaičius, specializacijos neturėjimas ir mažas atlyginimas. Darbo atmosferos ir tarpasmeninių santykių elementai, skatinantys perdegimą, yra nepakankamo įvertinimo iš kolegų ir vadovybės pojūtis bei neigiamas atmosferos darbe vertinimas. Odontologai,

labiausiai linkę į perdegimą, nėra linkę rekomenduoti odontologo profesijos ir reikšmingai dažniau renkasi neigiamus įpročius laisvalaikio metu.

SUMMARY

Relevance of the problem and aim of the study.

Burnout syndrome is a psychoemotional state disorder, which usually manifests in healthcare professionals or other specialists whose main goal is to help others. The main function of a dentist is work with a patient. Burnout syndrome not only worsens the dentist‘s psychological state and quality of life, but also has an impact on the function he delivers and on patients‘ health. The main goal of the work is to evaluate the prevalence of burnout among dentists of Lithuania and the influence of sociodemographic, job specific and enviromental factors on the occurrence of burnout syndrome.

Materials and methods.

Practicing dentists filled the anonimic questionaires online or during the public events for dentists. To evaluate the level of burnout the MBI (Maslach Burnout Inventory) questionaire was chosen. MBI is the most commonly used instrument to evaluate burnout level around the world. Not only burnout level, sociodemographic and working environment related factors were evaluated, but the respondents were also asked to answer the questions about their free time. The results were analysed using the systems of statistical analysis and levels of burnout were defined by the new approach proposed by the authors of MBI, where all the respondents were divided into 5 profiles. The predisposing factors of burnout syndrome and most common freetime activities were defined, the prognostic model to prognose burnout in dentists was created.

Results.

The overall sample of 396 dentists was devided into 5 profiles as proposed by the authors – 221 (55,8%) – „burnout“ 166 (41,9%) – „overextended“ 8 (2,0%) – „engaged“ 1 (0,3%) – „disengaged“, none of the respondents were profiled as „non effective“. Respondents who worked less than 8,5 years, had less than two children, worked more than 4 days a week or 42 hours a week, those who thought that they earned less than they should and had no postgraduate specialisation significantly more often were profiled as „burnout“, they also felt the respect and appreciation from colleagues and management significantly less often, described the atmosphere at work as negative and did not tend to recommend dentistry to a young undecided person. The „negative“ freetime activities were proven to occur in dentists who were profiled as „burnout“ more often.

Conclusion.

Years of experience, number of working hours and days per week, number of children, having no postgraduate specialisation and low salary were the main sociodemographic and working environment realted factors contributing to burnout in the sample. The main elements of interpersonal relationships and atmosphere at work, which contributed to burnout were lack of

8 respect and appreciation from colleagues and management and negative evaluation of atmosphere at work. Dentists who were prone to burnout did not tend to recommend dentistry as a career and were more likely to involve themselves in negative activities such as drinking alcohol or using drugs in their freetime.

9

ĮVADAS

Profesinio perdegimo sindromas – plačiai paplitusi sąvoka, neturinti vieningo apibrėžimo. Anot vienos pagrindinių perdegimo sindromo tyrinėtojų, šios srities tyrinėjimo pradininkių C. Maslach, profesinis perdegimas tai psichologinis sindromas, apimantis emocinį išsekimą,

depersonalizaciją ir savirealizacijos pojūčio mažėjimą, pasireiškiantis skirtingų sričių atstovams, dirbantiems su kitais žmonėmis iššūkius keliančiose situacijose [35].

Riziką susirgti perdegimo sindromu patiria kiekvienas asmuo, dirbantis su kitais žmonėmis, tačiau ypatingai, anot kai kurių autorių, profesiniu perdegimu rizikuoja susirgti profesionalai, kurių darbas susijęs su pagalba žmonėms, tokie kaip: profesionalai dirbantys su smurtaujančiais ar smurtą patiriančiais asmenimis, gydytojai, slaugos specialistai [7], mokytojai, policininkai ar teisininkai [35].

Samprotaujant apie perdegimo reikšmę tarp odontologų bei kitų medicinos darbuotojų būtina pabrėžti, kad bet kokios srities specialisto emocinė būklė turi tiesioginį poveikį atliekamos funkcijos kokybei, o medicinos srities profesionalo funkcija yra visada susijusi su kitu asmeniu – pacientu. Šiuos samprotavimus pagrindžia atlikti tyrimai, kuriuose teigiama, jog 10% sumažinus slaugytojų, kenčiančių nuo perdegimo sindromo, skaičių, būtų galima išvengti apytiksliai 750 operacinio lauko infekcijų, taip sutaupant nuo 8 iki 20 milijonų dolerių bei užkirsti kelią 1300 šlapimo takų infekcijų ir sutaupyti daugiau nei 1 milijoną dolerių [8].

Šiandien žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimų apie liūdnai pasibaigiančius medikų ar jų pacientų gyvenimus dėl per didelių gydytojų darbo krūvių, o patys gydytojai visuomenėje įgavę „visagalių“ statusą, pacientų matomi kaip atskiras luomas. Retai užsimenama apie gydytojo, o ne paciento vidinį pasaulį ir išgyvenimus, darbo aplinką ar krūvius, su kuriais susiduria specialistai, ar šių aplinkybių įtaką gydytojo emocijoms ar atliekamo darbo kokybei.

Lietuvoje perdegimo sindromo paplitimas ir priežastys buvo nagrinėtos tarp įvairių sveikatos apsaugos specialistų (įvairaus profilio slaugytojų, kineziterapeutų, skirtingų specialybių gydytojų), tačiau šis tyrimas atliekamas iškirtinai su bendrosios praktikos ir skirtingos specializacijos odontologais – visiškai nauja tyrimų kryptis Lietuvoje.

Mokslininkai pažymi, jog gydytojas odontologas – garbinga profesija, užtikrinanti geranorišką pagalbą ir galimybę pastoviai sutikti naujus žmones, o darbas odontologijos srityje tai unikali sąveika tarp specifinių klinikinės praktikos reikalavimų ir gydytojo bei paciento asmeninių savybių ir emocijų [9]. Odontologas – aukštos kvalifikacijos specialistas, kiekvieną dieną sprendžiantis sudėtingas sveikatos problemas, o jo darbas susijęs su padidinta atsakomybe ir rizika.

10 Net paprastos, kasdienės procedūros odontologiniame kabinete reikalauja įgūdžių ir gali komplikuotis sudėtingais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi. Be to, gydytojas odontologas, kaip ir kitų specialybių gydytojai, susiduria su didele dalimi medicininės dokumentacijos, tokiu būdu atsidurdamas biurokratinio aparato epicentre.

Šiuo tyrimu siekiame ne tik atskleisti perdegimo sindromo paplitimą tarp gydytojų odontologų, bet ir įvertinti perdegimą tarp skirtingų odontologijos specialybių atstovų, skirtingų aplinkos veiksnių ar darbo vietos poveikį odontologo emocinei būklei, įvertinti gydytojų atsipalaidavimo po darbo būdų ir emocinės būklės tarpusavio koreliaciją, pasitelkiant naujausią vertinimo metodiką.

Darbo tikslas:

Įvertinti Lietuvos odontologų profesinį pervargimą ir atlikti su asmenybe bei darbo aplinka susijusių faktorių analizę.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti perdegimo sindromo paplitimą tarp Lietuvos odontologų.

2. Įvertinti, kokios sociodemografinės sąlygos daro įtaką odontologų perdegimo sindromo atsiradimui.

3. Įvertinti, kokią įtaką perdegimo sindromo atsiradimui daro tarpasmeniniai santykiai ir atmosfera darbo vietoje.

4. Įvertinti, kokį laisvalaikį dažniausiai renkasi odontologai ir kaip jis priklauso nuo polinkio į perdegimą.

11 1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kas yra perdegimo sindromas?

„Perdegimo“ koncepcija pirmą kartą sutinkama G. Green novelėje „Pedegimo įvykis“ (angl. „A burnout case case“), vėliau 1969 m. H. Bradley panaudojo terminą „perdegimas“ apibūdindamas darbuotojus pataisos programose, o 1974 m. perdegimas apibrėžtas psichiatro H. J .Freudenberger, kuris perdegimu pavadino visumą reiškinių, pasireiškiančių asmenims, savanoriškai dirbantiems priklausomybės ligų klinikoje [10]. Mokslininkas apibrėžė šį reiškinį kaip nuovargio ar žlugimo būseną atsiradusią dėl atsidavimo, gyvenimo būdo ar santykio, kuris nesuteikė atpildo, kurio buvo tikėtasi [35]. H. J. Freudenberger pateikia žodyninį perdegimo apibrėžimą – „nusidėvėti“, „patirti nesėkmę“ ar „išsekti įdedant daug energijos, jėgų ar resursų“ – ir prilygina šiuos apibūdinimus perdegusio asmens pojūčiams [1].

Maždaug tuo pat metu perdegimo sindromą bei jo priežastis ėmė tyrinėti C. Maslach, kuri tyrinėjimų eigoje pateikė kitokį apibrėžimą. Anot C. Maslach (1982), perdegimas – tai psichologinis sindromas, apimantis emocinį išsekimą (angl. emotional exhaustion), depersonalizaciją (angl. depersonalisation) ir sumažėjusį savęs realizavimo pojūtį (angl. diminished

sense of personal accomplishment), pasireiškiantis skirtingų sričių atstovams dirbantiems su kitais

žmonėmis iššūkius keliančiose situacijose [35]. A. Mikalauskas pažymi, jog 1982 m. B. Perlman ir E. A. Hartman apibrėžė perdegimo sindromą kaip reakciją, susidariusią dėl lėtinio emocinio streso, ir nurodė jo pagrindines sudedamąsias dalis: išsekimas, kuris pasireiškia emociniame (ir) arba fiziniame lygmenyse, mąžtantį produktyvumą bei depersonalizaciją. Ši apibrėžtis buvo išgryninta iš 48 perdegimo sindromo apibūdinimų [11].

Kaip ir kiti psichologiniai sutrikimai, perdegimo sindromas daro poveikį ir fizinei asmens būklei. Daugelis autorių nurodo, jog be emocinės išraiškos perdegimo sindromas gali pasireikšti ir somatiniais pojūčiais, tokiais kaip: pilvo, kaulų ar raumenų skausmai, imuniteto sumažėjimas, galimi virškinimo sutrikimai, galvos skausmai ar kvėpavimo sutrikimai, nemiga [7,1].

Svarbu išsiaiškinti, kokių profesijų žmonės labiausiai kenčia nuo perdegimo sindromo. Ar tam tikrų profesijų atstovai labiau linkę į šį sutrikimą? Anot kai kurių autorių, psichologinei būsenai gali kenkti bet koks darbas, o visi, bet kokia veikla su kitais asmenimis užsiimantys žmonės, gali susirgti perdegimo sindromu, tačiau, kaip didžiausia rizikos grupė įvardintos profesijos, skirtos padėti žmonėms, tokios kaip: gydytojai, pedagogai, ar socialiniai darbuotojai [7], policininkai, slaugytojai ir teisininkai [35]. H. J. Freudenberger pabrėžia atsidavimą, pasišventimą ir išskiria tokiomis savybėmis pasižyminčius specialistus, dirbančius nemokamose klinikose, karštose linijose, krizių

12 centruose [1]. C. Maslach perdegimo sindromo apibrėžime teigiama, jog perdegimo sindromu susirgti yra linkę žmonės, kurie susiduria su iššūkiais darbo su kitais asmenimis metu [35].

Remiantis sukauptu moksliniu patyrimu galima teigti, jog sunku vienareikšmiškai apibrėžti, kas yra perdegimo sindromas, nes daugelis autorių šį fenomeną vertina skirtingai, išskirdami skirtingus simptomus, rizikos faktorius ar predisponuojančius veiksnius, tačiau visi apibrėžimai, užuot prieštaravę, papildo vienas kitą, nes perdegimo sindromo, kaip socialinio – psichologinio reiškinio, mastas labai platus.

Perdegimo sindromas yra įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją TLK-10-AM, jo kodas Z73.0 [41], todėl galime daryti išvadą, jog tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje profesinio perdegimo sindromas oficialiai laikomas realiu sveikatos sutrikimu.

1.2. Perdegimo sindromo priežastys

Nagrinėjant perdegimo sindromą sukeliančius ar predisponuojančius veiksnius būtina atkreipti dėmesį, kad mokslininkai skirtingai klasifikuoja priežastis į grupes. Anot P. Ide, galima išskirti:

 individualias,  tarpasmenines,

 organizacines priežastis [7],

tuo tarpu C. Maslach ir P. Leiter įvardina dvi grupes:  asmeninės charakteristikos,

 su darbu susiję aspektai [2].

A. Mačiulytė savo tyrime vertindama perdegimą sąlygojančius veiksnius išskyrė dvi pagrindines tokių veiksnių grupes, kuriomis remiantis išskirstė veiksnius, lemiančius perdegimą:

 individualūs,

 situaciniai veiksniai [12].

Apibendrintai galima teigti, jog visi autoriai perdegimo sindromą sukeliančius faktorius skirsto panašiai: į susijus su asmeniu ir jo charakteriu bei susijusius su asmens darbu ir aplinka.

13 Priežastis klasifikuosime remdamiesi daugiamečių srities tyrinėtojų C. Maslach ir P. Leiter modeliu prie asmens savybių priskirdami sociodemografinius veiksnius.

Maslach ir Leiter nurodo 6 su darbu susijusius veiksnius:  darbo krūvis,  kontrolė,  bendruomenė,  teisingumas,  vertybės,  atlygis [2].

Autoriai pabrėžia, jog, nors pagrindiniai perdegimą pranašaujantys veiksniai yra kintamieji, susiję su darbu ir organizacininis kontekstas, asmenininės charakteristikos taip pat parodo tam tikrą koreliaciją [2].

1.2.1. Asmeninės charakteristikos veiksniai

Amžius ir patirtis. Analizuojant mokslinius tyrimus galima teigti, jog egzistuoja neigiama koreliacija tarp specialisto amžiaus bei jo darbo stažo ir tikimybės išsivystyti perdegimo sindromui: perdegimui didesnė tikimybė išsivystyti jaunesniame amžiuje ar mažiau patyrusiems asmenims [14]. Anot kai kurių autorių, apibrėžiant amžiaus faktoriaus svarbą perdegimo sindromo atsiradimui, tikslinga įvardinti du priežastinius modelius, galinčius paaiškinti jauno specialisto predispoziciją perdegimui. Visų pirma, jaunesniems asmenims labiau įprasta pasirinkti profesiją ar sritį, kuriai jie nėra tinkami, tai gali sukelti papildomą stresą, todėl perdegimas atslūgsta tokiems asmenims palikus atitinkamą darbo sferą. Antras veiksnys gali būti išsilavinimas ir pasirengimas atlikti darbą – kai kurie asmenys pradeda tam tikrą darbą vyresniame amžiuje, turėję daugiau laiko apsvarstyti pasirinktos profesijos pliusus ir minusus. Tokie asmenys taip pat geriau susitvarko su kai kuriais stresą keliančiais faktoriais dėl savo brandos [10].

Lytis. Perdegimo sindromo atsiradimo priklausomybė nuo lyties nėra vienareikšmis ar pastovus dėsnis. Kai kurie tyrimai parodo 20 – 60% didesnius šansus patirti perdegimą moterims [15]. Tačiau kiti tyrimai rodo kitus skaičius: tiriant Europos šeimos gydytojus rezultatai parodė, jog vyriškoji lytis labiau sietina su perdegimo sindromu [36]. Negalima pamiršti, jog perdegimas nėra vieno plano reiškinys ir gali turėti skirtingas išraiškas atskiruose individuose ar jų grupėse. Kai

14 kurie tyrimai išskiria didesnį moterų polinkį į emocinį išsekimą, o vyrų į depersonalizaciją [13]. Tyrimai Norvegijoje, pabrėždami moterų polinkį į išsekimą, nurodo ryšį su moterų namų bei darbo pareigų derinimu, tuo tarpu pažymima, kad vyrai labiau linkę į atsiribojimą, o vyrų perdegimas pagrinde sietinas su dideliais darbo krūviais [15]. Vyrų didesnį polinkį į cinizmo (depersonalizacijos) dimensiją pabrėžia ir C. Maslach su P. Leiter [2].

Šeiminė padėtis. Šeiminė padėtis, kaip sociodemografinis elementas, taip pat turi įtakos perdegimo sindromo išsivystymui. Pažymėtina, jog, nepaisant to, kad kai kurie tyrimai neparodo jokio ryšio tarp šeiminės padėties ir perdegimo atsiradimo, dalis tyrimų įvardino ženkliai mažesnį perdegimo paplitimą tarp santuokoje gyvenančių specialistų, nei tarp vienišų asmenų [10]. Kai kuriuose tyrimuose įvardinti net labai specifiniai faktoriai susiję su šeimine padėtimi, pavyzdžiui: sutuoktinio priklausymas kitai sveikatos apsaugos sferai padidina tikimybę atsirasti perdegimo sindromui 23%, o vaiko iki 21 metų turėjimas 54% [15].

Asmens charakterio savybės. Straipsnyje „Perdegimo prevencija“ (angl. Prevention of

burn-out) G. A. Roberts apibūdina profesionalus, linkusius į perdegimą, kaip „priklausomus nuo streso“

(angl. stress junkie), asmenys, linkę perdegti, anot jo, pradinėje stadijoje jaučia „idealistinį entuziazmą“. Labiausiai į perdegimą linkę atsidavę ir besirūpinantys [16], reikalaujantys daugiau empatijos ar apsaugos, intravertiški asmenys [7]. C. Maslach ir P. Leiter nurodo, jog perdegimo rodikliai aukštesni tiems asmenims, kurie turi mažiau tvirtą asmenybę bei pasižymi išoriniu kontrolės lokusu [2]. G. A. Roberts pateikia metaforą ir teigia, jog asmuo turi „degti“, kad „perdegtų“, todėl efektyviausi ir produktyviausi patiria didžiausią riziką [16].

1.2.2. Su darbu susiję veiksniai

Kaip minėta anksčiau, Maslach ir Leiter įvardino 6 pagrindinius veiksnius susijusius su darbu: darbo krūvis, kontrolė, bendruomenė, teisingumas, vertybės ir atlygis [2]. G. A. Roberts pabrėžia, jog darbas su specifinėmis asmenų grupėmis taip pat sukelia papildomą stresą [16]. Remdamiesi autorių nuomone išskyrėme šias veiksnių grupes:

Kontrolė. Vienas iš perdegimo sindromą lemiančių veiksnių, anot C. Maslach ir P. Leiter, yra kontrolė. Anot tyrimų, yra aiškus ryšys tarp kontrolės nebuvimo ir aukšto streso bei perdegimo lygio, o suvokiama galimybė daryti įtaką sprendimams darbe, profesinė autonomija ir prieiga prie resursų, reikalingų sėkmingam darbui skatina įsitraukimą į darbo procesą [2]. Teigiama, jog suteikus gydytojui didesnes galimybes pačiam valdyti darbovietės reikalus, mažėja gydytojų

15 patiriamas stresas ir didėja pasitenkinimas darbu [15]. Kai kurie tyrimai parodo atvirkštinę koreliaciją tarp emocinio išsekimo ir autonomijos [28].

Teisingumas. C. Maslach ir P. Leiter pažymi, jog cinizmas, pyktis ir priešiškumas kyla, kai žmonės jaučia, jog jiems trūksta pagarbos, kylančios iš sąžiningo elgesio [2].

Darbo sąlygos. Be specifinių asmenų grupių, kaip išorinius faktorius galima paminėti ir santykius su kolegomis, darbo krūvius, su kuriais susiduria specialistai, darbo grafiko ypatumus. Kai kurie autoriai pažymi, jog konfliktai darbo vietoje akivaizdžiai mažina pasitenkinimą darbu ir yra susiję su aukštesniais perdegimo lygiais [10], o vienas iš perdegimo veiksnių anot C. Maslach ir P. Leiter, kaip minėta anksčiau, yra bendruomenė [2]. Tiriant perdegimo lygį tarp intensyvios terapijos gydytojų Prancūzijoje buvo dar kartą patvirtinta, jog perdegimas yra tiesiogiai susijęs su per dideliais darbo krūviais, o prasti darbiniai santykiai su kolegomis (kitais intensyviosios terapijos gydytojais ar slaugos specialistais) irgi turi ryšį su aukštesniais perdegimo rodikliais [17]. Anot studijų su Danijos intensyviosios terapijos gydytojais, konfliktai su vadovybe ir prieš juos parašytų skundų skaičius buvo įvardinti kaip vieninteliai perdegimo sindromą sąlygojantys faktoriai [5]. Tai, jog su perdegimo sindromu tiesiogiai susijęs darbo krūvis, patvirtina ir su Lietuvos slaugos specialistais, dirbančiais kardiochirurgijos skyriuose, atlikti tyrimai [6]. Kituose tyrimuose su slaugos specialistais prieita prie išvadų, jog viena iš priemonių, galinčių sumažinti perdegimą tarp slaugytojų, yra darbo krūvio sumažinimas [3].

Vertybės. Vienas iš perdegimą indikuojančių veiksnių, anot C. Maslach ir P. Leiter, yra asmens ir organizacijos vertybių nesutapimas. Prie perdegimo veda savotiškas iškeitimas darbo, kurį asmuo norėtų dirbti, į darbą, kurį iš tiesų dirba [2].

Atlygis už darbą. Analizuojant mokslinę literatūrą, galima daryti išvadą, jog svarbus faktorius perdegimo sindromo atsiradimui yra atlygis, kuris ne tik leidžia apsirūpinti materialia gerove, bet gali būti vertinamas kaip nudirbto darbo įprasminimas ar įvertinimas, savotiška padėka ar atlygis už nuopelnus ar įdėtas pastangas. Anot C. Maslach ir P. Leiter, nepakankamas materialus ar nematerialus atlygis už darbą padidina tikimybę susirgti perdegimo sindromu, nes nuvertina patį darbą ir jį atlikusį asmenį [2]. Tiriant dviejų Kauno ligoninių chirurgijos ir terapijos skyriuose dirbančius slaugos specialistus, buvo nustatyta, jog per mažas atlyginimas sąlygoja emocinį išsekimą [18]. Graikijoje ištyrus slaugos specialistus, dirbančius psichikos sveikatos srityje, paaiškėjo, jog vienas iš perdegimą pranašaujančių veiksnių – pasitenkinimas atlyginimu [34].

Darbas su specifinės priežiūros reikalaujančiomis asmenų grupėmis. G. A. Roberts pažymi, jog darbas su tam tikrais asmenimis turi reikšmę papildomo streso atsiradimui, tokios grupės, anot autoriaus, yra:

16  psichiniai ligoniai,

 asmenys, kuriems reikalinga paliatyvi slauga,  kūdikiai ar senyvo amžiaus pacientai,

 intensyvios priežiūros reikalaujantys ligoniai,  itin agresyvūs pacientai.

Autorius aiškina, jog šias pacientų grupes vienijančios savybės dažnai pritraukia tokius specialistus, kurie labiau linkę perdegti – atsidavusius idealistus [16].

Remiantis šiomis išvadomis galima teigti, jog iš dalies perdegimo sindromui atsirasti reikalingos tam tikros sąlygos: tam tikros idealistinės psichologinės sanklodos asmuo, pasišventęs darbui ir nukreipęs savo energiją darbui su asmenimis, kuriems dažnai reikalinga ypatinga pagalba ar priežiūra, o kartais net paliatyvi slauga.

1.3. Perdegimo sindromo simptomatika

Pažymėtina, jog, kaip ir vertinant perdegimą sukeliančius veiksnius, skirtingi autoriai klasifikuoja simptomus nevienodai, taip pat ligai priskiria nevienodus simptomus. Vertinant perdegimo sindromo simptomatiką, anot P. Ide, multidimensinis apibrėžimas padeda aprašyti perdegimo sindromą ir atskirti nuo kitų, tačiau neturi diagnostinio validumo. Autorius išskiria emocines, kognityvines, somatines, motyvacijos ir elgesio apraiškas [7]. Simptomatikos nevienareikšmiškumą tiriant perdegimą tarp anesteziologų pabrėžia A. Mikalauskas, apibendrindamas, jog, anot W. M Shaufeli (1990), sietinų su perdegimo sindromu apraiškų gali būti daugiau negu 100, A. Einsiedel (1981) suskaičiavo 84 perdegimo sindromo simptomus, o, anot J. Carroll (1982), jų yra 47 [11].

Atliktoje sisteminėje apžvalgoje D. A. J. Salvagioni ir autoriai išskiria simptomų kategorijas, į kurias skirtsto perdegimo simptomus:

 fiziniai simptomai,

 psichologiniai simptomai,  su darbu susiję simptomai [19].

17 Psichologiniai simptomai. Dažniausiai iš jų pasireiškia išsekimas, įtampa, stresas, pasireiškiantis ne vien darbo metu [7]. Asmuo gali elgtis įtariai, paranojiškai, atsirasti perdėtas jautrumas [1]. Kai kurie tyrimai parodo perdegimo ryšį su psichikos problemomis – nerimu, irzlumu ar net depresija [2].

Fiziniai simptomai. Daugelis autorių nurodo, jog perdegimo sindromas sąlygoja ir somatinius sutrikimus. Išsekimas gali sukelti galvos skausmus, raumenų įtampą, chroninį nuovargį, miego sutrikimus [2]. Be imuniteto susilpnėjimo ar prakaitavimo galimi kaulų, pilvo skausmai [7], gali pasireikšti kvėpavimo ar virškinimo trakto veiklos sutrikimai, nemiga [1], hipertenzija, pasikartojantys gripo ar peršalimo epizodai [2], kardiovaskulinės ligos [19], gali atsirasti nerviniai tikai [11].

Su darbu susijusios apraiškos. Perdegusiam asmeniui gali būti sudėtinga sukoncentruoti dėmesį, priimti teisingus sprendimus [7], asmuo gali pradėti perdėtai pasitikėti savimi [1]. Perdegusio asmens darbas tampa nenašus, sutrinka pareigos jausmas [7], gali atsirasti pravaikštos darbe [19], noras išeiti iš darbo [7].

Pažymėtina, jog, anot Maslach ir Leiter, darbuotojai patiriantys profesinį perdegimą gali daryti neigiamą įtaką kolegoms, neformalios komunikacijos metu perdegimas gali būti „užkrečiamas“ [2].

1.4. Perdegimo sindromo diagnostika

Perdegimui diagnozuoti ir perdegimo lygiui matuoti nuo XX a. pab. naudojami įvairiausi būdai, tačiau dažniausiai naudojami standartizuoti klausimynai. Svarbu paminėti, jog, anot C. Maslach, perdegimas nėra diagnozė, kurią galima patvirtinti arba atmesti, negalima vertinti asmens kaip perdegusio ar ne, nes perdegimas – tai tęstinė būsena, kurios lygis turi būti vertinamas kaip aukštas arba žemas [20].

Analizuojant mokslinius veikalus, kuriuose tiriamas medicinos darbuotojų ar kitų specialistų perdegimas, galima rasti daugybę standartizuotų klausimynų, tačiau trys pagrindiniai instrumentai, naudojami įvertinti perdegimo laipsniui yra: OLBI (angl. Oldenburg burnout inverntory), CBI

(angl. Copenhagen burnout inventory) ir MBI (angl. Maslach Burnout inventory). Kartais

literatūroje sutinkamas Shirom-Melamed Burnout Measure (SMBM) klausimynas, kiti klausimynai sutinkami daug rečiau.

18 MBI – dažniausiai naudojamas instrumentas perdegimo laipsniui nustatyti [23]. Anot W. B. Shaufeli ir D. Enzmann literatūros, apžvalgos apie 90% visų atliktų perdegimo tyrimų buvo atlikta naudojant MBI [21]. C. Maslach tyrinėjo perdegimo sindromą apie 40 metų ir suformavo MBI, kuris šiandien laikomas „auksiniu perdegimo vertinimo standartu“ [20]. Pirmoji jo versija išleista 1981 m., kai išaugo susidomėjimas perdegimo fenomenu, o nukreipiančios teorijos ir empirinio mokslinio patyrimo buvo itin mažai. Ilgainiui skirtingų sričių specialistams buvo pritaikyti skirtingi klausimynai [22], MBI naudojimo vadovas pateikia šias klausimyno versijas:

 MBI-HSS – klausimynas asmenims dirbantiems socialinius darbus (angl. human services),  MBI-HSS (MP) – HSS klausimynas adaptuotas medicinos personalui,

 MBI-ES – klausimynas pedagogams,

 MB (GS) – klausimynas asmenims dirbantiems ne socialinėje ar pedagoginėje sferoje,  MBI-GS (S) – klausimynas pritaikytas studentams [22].

MBI klausimyne yra 22 teiginiai, kurie apibūdina jausmus, galinčius atsirasti dėl darbo (8 teiginiai susiję su savirealizacijos stoka, 9 teiginiai atitinka išsekimo dimensiją ir 5 priklauso depersonalizacijos segmentui [7]. Rezultatai įvertinami naudojant specialius skaičiavimo metodus, nurodytus naudojimo vadove [22].

OLBI – perdegimo laipsnio vertinimo klausimynas, sukurtas kaip alternatyva MBI klausimynui, tačiau, skirtingai nuo MBI, OLBI vertina perdegimo laipsnį dviejose dimensijose, kurios įvardinamos kaip išsekimas (angl. exhaustion) ir atsiribojimas (angl. disengagement (from

work)) [23]. Klausimyną sudaro 16 teigiamų ir neigiamų dėmenų, padedančių įvertinti perdegimą

dviejose dimensijose. Šie teiginiai ir neiginiai atspindi teorinę prielaidą, kad perdegimą galima interpretuoti dviejuose kontinuumuose: nuo atsiribojimo iki atsidavimo ir nuo išsekimo iki energingumo [24].

CBI – alternatyva anksčiau paminėtiems būdams. Perdegimo plotmė susiaurinama iki vienos dimensijos – fizinio ir emocinio nuovargio (išsekimo) [24], matuojamas perdegimo lygis trijose subdimensijose: asmeninis perdegimas (angl. personal burnout), perdegimas susijęs su darbu (angl.

work-related burnout) ir perdegimas susijęs su klientais (angl. client-related burnout) [25].

SMBM – dar vienas būdas perdegimo lygiui matuoti. Iš pradžių šis vertinimo instrumentas buvo pavadintas Shirom-Melamed Burnout Questionaire (SMBQ) ir turėjo subskales: fizinis nuovargis (angl. physical fatigue), kognityvinis nuovargis (angl. cognitive weariness), įtampa (angl.

tension) ir energijos, entuziazmo nebuvimas (angl. listlesness). Vėliau pavadinimas pakeistas į

19

physical fatigue), emocinis išsekimas (angl. emotional exhaustion) ir kognityvinis nuovargis (angl. cognitive weariness) [26].

Sunku įvertinti, kuris būdas perdegimo lygiui vertinti ar jį diagnozuoti yra geriausias, tačiau plačiausiai vartojamas, anot anksčiau minėtų tyrimų, yra MBI klausimynas, todėl analizuodami perdegimo laipsnį tarp odontologų naudojome būtent jį.

1.5. Perdegimo sindromas tarp gydytojų

Kaip teigia C. Maslach, perdegimo sindromas – liga, dažniausiai pasireiškianti asmenims, dirbantiems su kitais asmenimis iššūkius keliančiose situacijose [35], o gydytojai yra itin jautri grupė patirti perdegimą [27]. Anot tyrimų, rizika susirgti perdegimo sindromu medicinos darbuotojams gali siekti nuo 15 iki 85% [4]. Teigiama, jog gydytojai linkę susirgti perdegimo sindromu dėl juos veikiančio aukšto lygio streso, kuris yra būdingas gydytojo profesijai. Gydytojai, patiriantys perdegimo sindromą, turi padidintą riziką priimti netinkamus sprendimus, reikšti priešiškumą pacientams ir patirti sudėtingus santykius su kolegomis, daryti daugiau medicininių klaidų, todėl perdegimo sindromas turi poveikį ne tik gydytojams, bet ir pacientams bei pačiai sveikatos apsaugos sistemai [27].

Kaip rodo moksliniai tyrimai, gydytojai gali pradėti patirti perdegimą labai anksti. JAV atliktų tyrimų metu, vertinant 4696 gydytojų-rezidentų iš 49 mokymo įstaigų, buvo nustatyta, kad jau antrame rezidentūros kurse bent kartą per savaitę 45,5% jaunų gydytojų patiria bent vieną

perdegimo sindromui būdingą simptomą [30]. Panašias išvadas galima daryti ir remiantis A. Mikalausko tyrimu atliktų tarp Lietuvos gydytojų anesteziologų, kur pabrėžiama tai, jog

perdegimas apie 2,5 karto dažniau buvo stebimas pas jaunus gydytojus, negu pas vyresnius [11]. Remiantis tyrimų išvadomis galima teigti, jog aukšta rizika patirti profesinį perdegimą galima tik pradėjus dirbti ar net rezidentūros metu, kai gydytojas dar nėra pilnai pradėjęs medicininės praktikos.

Vienas išsamiausių tyrimų, tiriančių gydytojų perdegimą Lietuvoje – A. Mikalausko daktaro disertacija, vertinanti gydytojų anesteziologų-reanimatologų perdegimo lygį. Rezultatai parodė, jog vienoje iš dviejų esminių perdegimo vertinimo skalių (nevertinat asmeninių laimėjimų skalės) neigiamą įvertinimą gavo 42,3% respondentų, dviejose skalėse neigiamą rezultatą surinko 15,9%, o trijose perdegimo dimensijose neigiamą įvertinimą surinko 10,9% respondentų [11]. L. Gasiūnienės atliktame tyrime su Lietuvos akušeriais-ginekologais buvo nustatyta, jog perdegimo sindromą

20 (neigiamą įvertį visose trijose dimensijose) patiria 5% respondentų, tačiau pavienės jo sudedamosios dalys pasireiškia net 36,5% respondentų [4].

Reikšminga statistika atsispindi tiriant perdegimą skirtingų specialybių gydytojams. Vertinant pasitenkinimą darbo – gyvenimo pusiausvyra (angl. satisfaction with job-life balance) ir perdegimo lygį tarp 7288 skirtingų specialybių gydytojų, nustatyta, kad, nors aukščiausias pasitenkinimo lygis stebimas tarp prevencinės medicinos, dermatologijos ir bendrosios pediatrijos specialistų, o žemiausias tarp ginekologų bei bendrosios chirurgijos specialistų, to paties negalima pasakyti apie perdegimo lygį, nes tarp bendrosios chirurgijos ir vidaus ligų specialistų yra nustatomi žemesni nei vidutiniai perdegimo rodikliai, nors pasitenkinimo rodikliai – žemiausi, o specialybėms, kur perdegimas aukščiausias (pavyzdžiui, neurologai), pasitenkinimas nebūtinai buvo žemas [27].

1.6. Perdegimo sindromas tarp gydytojų odontologų

Autoriai pažymi, jog odontologo profesija yra tiek fiziškai, tiek emociškai sekinanti, o, anot M. Kesner, šioje specialybėje perdegimo lygiai yra aukščiausi. Gydytojui keliami aukšti reikalavimai tiek iš paciento, tiek iš paties savęs. Praktikos metodai ir technologijos odontologijoje nuolat kinta, todėl tiek fizinė, tiek emocinė gydytojo gerovė nėra pastovi. Bendrosios praktikos gydytojas odontologas patiria stresą keliose plotmėse, nes nuolat sprendžia klinikinius, administracinius ir vadybos uždavinius [29]. Iš odontologo nuolatos tikimąsi išlaikyti kontrolę įvairiose situacijose maskuojant savo paties pažeidžiamumą [9]. Akumuliacinė viso šio streso pasekmė – perdegimas [29].

S. Kapoor su bendraautoriais apžvelgdami perdegimą odontologijoje pabrėžia moksliniu patyrimu išgrynintus faktorius, kurie gali predisponuoti perdegimą odontologijoje: W. R. Forrest išskiria pacientų nerimą, atsiribojimą, sąlyginį gydymą, stresą dėl darbo tobulumo, ekonominį spaudimą, žemą savivertę, o C. L Cooper su bendraautoriais pabrėžia prastą paciento požiūrį į odontologą, laiko planavimo problemas, stresą, susijusį su piniginiais klausimais, problemas tariantis su pacientais, techninius nesklandumus ir problemas su personalu. Kiti autoriai dar aprašo nepasitenkinimą santykiais su pacientu, problemas susijusias su fizine aplinka, nelaimingas santuokas ir nepatogią laikyseną darbo metu [9].

H. L. Myers ir L. B. Myers mokslinis tyrimas, kurio metu buvo anonimiškai apklaustas 2441 gydytojas odontologas Jungtinėje Karalystėje, atskleidžia, jog apie 32% bendrosios praktikos odontologų patiria minimalius psichinės būklės sutrikimus (angl. minor psychiatric problems), šis

21 rodiklis buvo aukštesnis nei medicinos gydytojų (27,8%) ir bendrosios populiacijos (17,8%) [32], o JAV tyrime, kuriame buvo apklausti 167 gydytojai odontologai, dalyvavę kvalifikacijos kėlimo kursuose Iowos, Las Vegaso, Pittsburgo ir Bostono miestuose rodo, jog maždaug 1 iš 8 praktikuojančių odontologų patiria perdegimą [31]. Panašūs tyrimai atlikti Turkijoje, kur, ištyrus 337 odontologus, buvo išsiaiškinta, jog emocinį išsekimą patiria 38%, depersonalizaciją 22%, o sumažėjusius asmeninius laimėjimus 12% respondentų. Perdegimo sindromo simptomai pasireiškė 29% respondentų [33].

Tyrimai Nyderlanduose parodė, jog 21% odontologų surinko neigiamą rezultatą visose trijose perdegimo skalėse, tuo tarpu teigiamus įverčius trijose skalėse surinko 25%. Į perdegimą linkę odontologai parodė polinkį į didesnį alkoholio suvartojimą nei odontologai, kurių rizika patirti perdegimo sindromą buvo mažesnė [37].

Kol kas mokslinis patyrimas apie perdegimo sindromą gydytojų odontologų tarpe yra gana menkas, todėl būtina toliau gilintis į šią temą, aiškintis perdegimo paplitimą, analizuoti priežastis, organizuoti visokeriopą prevenciją.

1.7. Naujas požiūris į polinkio į perdegimą vertinimą naudojant MBI

Iki šiol tyrėjai nesutaria, kaip teisingai vertinti perdegimą remiantis MBI, o tikslaus paaiškinimo nepateikia net patys autoriai [11]. Ilgą laiką C. Maslach su kolegomis nuosekliai laikėsi nuomonės, jog perdegimas sietinas su aukštais įverčiais emocinio išsekimo ir depersonalizacijos skalėse, tačiau vienas iš paskutinių darbų skatina svarstyti ir asmeninių laimėjimų skalės svarbą. C. Maslach pažymi, jog, galimai depersonalizacija yra komponentas, turintis didesnę reikšmę perdegimui nei emocinis išsekimas, nepaisant to, jog daugelis autorių klaidingai koncentruojasi ties emociniu išsekimu [20].

Naujas Maslach tyrimas, atliktas 2016 metais paneigia perdegimo sindromo tapatinimą vien su emociniu išsekimu ir išgrynina penkis perdegimo – įsitraukimo į darbą kontinuumo profilius: du kraštutinius profilius – „įsitraukęs į darbą“ (angl. engaged) ir „perdegęs“ (angl. burnout) bei tris tarpinius profilius, kur neigiamas rezultatas gaunamas tik vienoje skalėje – „persidirbantis“ (angl. overextended), „praradęs efektyvumą“ (angl. ineffective) ir atsiribojęs (angl. disengaged). Tarpiniai profiliai yra labiau neigiami negu „perdegęs“, tačiau mažiau neigiami negu „įsitraukęs į darbą“. Profilis „atsiribojęs“ yra arčiausiai neigiamo taško ir susijęs su socialiniu kontekstu ir pasitenkinimu bei resursais, „persidirbantis“ yra vidutiniškai neigiamas profilis susijęs su darbo krūviais, o

22 mažiausiai neigiamas tarpinis profilis yra „praradęs efektyvumą“ [40]. Teigiama, jog skirtingą profilį atitinkantys respondentai turi skirtingas patirtis susijusias su darboviete. Naudojimo vadove autoriai nurodo, jog profilių kritines reikšmes reikėtų nustatyti tiriamųjų populiacijos viduje naudojant imties vidurkį ir standartinį nuokrypį, o be originalios pateikia ir pakeistą profilio nustatymo lentelę, kur asmeninių laimėjimų poskalės rezultatas nebeturi įtakos trims neigiamiems profiliams „perdegęs“, „persidirbantis“ ir „atsiribojęs“, nes, anot autorių, rizikuojama per daug supaprastinti subtilią priklausomybę tarp skirtingų dimensijų – asmeninių laimėjimų poskalė silpniau koreliuoja su kitomis MBI poskalėmis [22].

Ankstesnis požiūris į MBI klausimyno vertinimą rėmėsi ribiniais taškais (angl. cut-off points), kurie buvo sutartiniai. „Aukšto“, „vidutinio“ ir „žemo“ lygio grupės buvo gaunamos dalinant populiaciją į trečdalius, o asmuo vertinamas kaip emociškai išsekęs tuomet, jei patekdavo į surinkusių aukštesnį skaičių trečdalį, tačiau aukštesnis rezultatas perdegimo skalėje dar nėra aukštas perdegimo lygis. Autoriai ribinių taškų sistemą įvardina kaip problematišką ir klaidingą, todėl ketvirtajame MBI vadovo leidinyje jie nebepublikuojami [38].

23

2. TYRIMO MEDŽIAGOS IR METODAI

2.1. Tyrimo eiga

Išanalizavus mokslinę literatūrą apie perdegimo sindromą tarp Lietuvos gydytojų ir medicinos darbuotojų, buvo išsiaiškinta, kad nėra atlikta konkrečių tyrimų, analizuojančių perdegimo paplitimą tarp gydytojų odontologų.

Oficialaus elektroninio Lietuvos statistikos portalo duomenimis 2018 m. Lietuvoje buvo 2758 praktikuojantys gydytojai odontologai [42]. Remiantis šiuo skaičiumi, pagal Paniotto formulę apskaičiuota reikalinga gydytojų odontologų imtis:

𝑛 = 1 ∆2₊ 1 𝑁 = 1 0,052₊ 1 2758 = 349 N – populiacijos dydis ∆ – imties paklaidos dydis n – imties dydis

Imtis padidinta iki 400 siekiant patikimesnio rezultato ir motyvuojant tuo, jog dalis anketų statistinių duomenų analizės metu gali būti netinkamos vertinimui.

Analizuojant galimybes vertinti perdegimo laipsnį, buvo nuspręsta naudoti autorinį MBI klausimyną, kurį naudoti reikalinga speciali licencija. Iš elektroninio puslapio www.mingarden.com, prekiaujančio teise naudoti MBI klausimyno licenciją buvo įsigyta 400 licencijų, leidžiančių naudoti popierines anketas (tiesiogiai apklausiant respondentus) ir 150 elektroninių anketų, skirtų naudoti elektroninėje erdvėje per pasirinktą elektroninės apklausos platformą. Iš viso įsigyta 550 anketų ir naudojimo vadovas (angl. MBI users manual). Anketų skaičius viršijo pasirinktą 400 respondentų imtį dėl atsargumo, nes dalis respondentų anketų negražino, o kiekviena anketa turi vienetinę licenciją.

A. Mikalausko iniciatyva 2012 m. atliekant tyrimą „Perdegimo sindromas tarp Lietuvos kardiochirurgų bei kardioanesteziologų“ MBI-HSS klausimynas buvo adaptuotas ir validuotas, todėl pakartotinės validacijos atlikta nebuvo.

Gavus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bioetikos centro leidimą (leidimo nr.: BEC – OF – 13) atlikti mokslinį tyrimą, elektroninė anketos versija buvo patalpinta dviejose didžiausiose

24 socialinio tinklo „Facebook“ grupėse, vienijančiose įvairių specialybių gydytojus odontologus „Lietuvos odontologai“ ir „Odontologijos profesionalai“, gavus grupių administratorių sutikimą.

Tiesioginė respondentų apklausa buvo vykdoma pagrindinėse regioninėse odontologų konferencijose Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, endodontologų konferencijoje „Endodontija 2019“ ir vaikų odontologijos konferencijoje „Mokslas klinikinei praktikai“ gavus konferencijų organizatorių sutikimą.

Atrinktos tinkamos naudoti anketos. Pašalintos netinkamos anketos:  studentų,

 burnos higienistų,  odontologo asistentų,

 nepraktikuojančių odontologų,

 klaidingai užpildytos ir neatitinkančios logikos anketos.

Duomenys buvo sukaupti duomenų bazėje. Statistinė analizė atlikta SPSS 22.0 programos paketu. Atliekant statistinę analizę, buvo skaičiuojamos aprašomosios statistikos, tikrinamos statistinės hipotezės apie skirtumus tarp vidurkių dažnumų bei požymių tarpusavio priklausomumo. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Kiekybinių kintamųjų skirstiniai įvertinti naudojant Kolmogorov-Smirnov testą.

Jei kiekybinio kintamojo skirstinys tenkino normalumo sąlygą, dviejų nepriklausomų grupių vidurkiams palyginti buvo taikytas parametrinis Student t testas, o daugiau nei dviejų grupių – parametrinė dispersinė analizė (ANOVA). Siekiant nustatyti, kurie vidurkiai tarpusavyje statistiškai reikšmingai skiriasi, taikytas Bonferoni daugkartinio lyginimo aposteriorinis kriterijus (post hoc). Jei kiekybinių kintamųjų skirstiniai netenkino normalumo sąlygos, taikyti neparametriniai metodai – Mann-Whitney ir Kruskal-Wallis testai.

Skirtumui tarp priklausomų kintamųjų įvertinti taikytas parametrinis porinis Student t arba neparametrinis Wilcoxon testas. Buvo taikomas faktorinės analizės pagrindinių komponenčių (ašių sukimas Varimax) metodas atskirų klausimų grupių skirstymui į faktorius. Skalių vidinis patikimumas (validumas) įvertinamas Cronbach alfa koeficientu. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti taikytas Chi-kvadrato (χ2) kriterijus.

Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo taikytas Pearson arba Spearman koreliacijos koeficientas. Kiekybinių kintamųjų slenkstinių reikšmių prognozavimui taikytas ROC (angl. Receiver Operating

25 regresinė analizė. Skaičiavome KMO (Kaiser-Meyer-Olkin) koeficientą – tai rodiklis, parodantis, kiek matrica tinka faktorinei analizei.

2.2. Tyrimo medžiagos

Pagrindinis tyrimo instrumentas yra trijų dalių klausimynas, kurį sudaro:

 Bendroji dalis – sociodemografiniai rodikliai bei klausimai apie darbovietę (17 klausimų).  MBI- HSS (MP) klausimynas (22 klausimai).

 Klausimai apie atsipalaidavimo būdus po darbo dienos.

MBI- HSS klausimynas, kaip minėta anksčiau, plačiausiai pasaulyje naudojamas instrumentas nustatyti perdegimo lygiui. Kaip pabrėžiama MBI naudojimo vadove, MBI išleistas 1981 m., ir nuo to laiko pritaikytas įvairių skirtingų grupių atstovams [22].

MBI naudojimas yra mokamas ir kiekviena anketa turi atskirą licenciją, kurią būtina įsigyti prieš atliekant tyrimus. Pabrėžtina, jog nepaisant to, jog daugelis alternatyvių klausimynų yra nemokami, MBI klausimynas labiausiai atitiko tyrimo kriterijus, nes yra pritaikytas specialiai gydytojams ir gautus rezultatus buvo galima palyginti su panašiais tyrimais Lietuvoje ar kitose šalyse atliktų tyrimų rezultatais.

Pirmieji MBI naudojimo vadovo leidimai rėmėsi iš anksto numatytais norminiais rezultatais, pagal kuriuos asmens lygis buvo įvardijamas kaip „aukštas“, tačiau naujajame MBI vadovo leidime, nuo 2016 metų šios normos buvo pašalintos, nes neturi diagnostinio validumo, o autoriai suvokė, jog toks, iš anksto numatytų atspirties taškų (angl. cut-off points) modelis yra problematiškas ir klaidingas [38].

Nuo 2016 m. MBI naudojimo vadovo naujausiame ketvirtajame leidinyje aprašoma nauja sistema, pagal kurią asmuo ar asmenų grupė priskiriama tam tikram profiliui remiantis surinktu balų skaičiumi, o riba, nuo kurios balų skaičius vertinamas kaip aukštas arba žemas nustatoma tiriamųjų populiacijos viduje naudojant vidurkio ir standartinio nuokrypio reikšmes. Tyrime naudota būtent ši skaičiavimo sistema.

Autoriai nuorodo, jog du ribiniai profiliai – „perdegęs“ (angl. burnout) ir „įsitraukęs į darbą“ (angl. engaged) yra profiliai, kuriuose visos trys dimensijos rodo kraštutinai neigiamas arba kraštutinai teigiamas vertes, tačiau pabrėžia, jog taip per daug supaprastinama subtili perdegimo sindromo priklausomybė nuo rezultatų (lentelė nr. 1. [22], Ch. Maslach), [22].

26 Lentelė Nr. 1. MBI poskalių pasisikirstymas tarp profilių

Emocinis išsekimas Cinizmas /

depersonalizacija

Asmeniniai laimėjimai / efektyvumas Įsitraukęs į darbą (angl.

engaged) Aukštas Aukštas Žemas

Neefektyvus (angl.

ineffective) Žemas-vidutinis Žemas-vidutinis Žemas

Persidirbantis (angl.

overextended) Aukštas Žemas-vidutinis Žemas-vidutinis

Atsiribojęs (angl.

disengaged) Žemas-vidutinis Aukštas Žemas-vidutinis

Perdegęs (angl. burnout) Aukštas Aukštas Žemas

Kadangi asmeninių laimėjimų dimensijos skalė silpniau koreliuoja su dviejomis gretimomis skalėmis, autoriai pateikia alternatyvią skaičiavimo sistemą, kur asmeninių laimėjimų skalė turi mažesnę reikšmę trims neigiamiems profiliams (lentelė nr. 2. [22], Ch. Maslach), [22]. Šia alternatyvia sistema rėmėmės darbe.

Lentelė Nr. 2. Standartizuotos kritinės ribos MBI profiliams

Emocinis išsekimas Cinizmas /

depersonalizacija Asmeniniai laimėjimai / efektyvumas Įsitraukęs į darbą (angl. engaged) ≤0,50 ≤1,25 >0,10 Neefektyvus (angl. ineffective) ≤0,50 ≤1,25 ≤0,10 Persidirbantis (angl. overextended)

>0,50 ≤1,25 Nėra specifiškas šiam profiliui

Atsiribojęs (angl.

disengaged) ≤0,50 >1,25

Nėra specifiškas šiam profiliui

Perdegęs (angl.

burnout)

>0,50 >1,25 Nėra specifiškas šiam profliui

www.mingarden.com autoriai nurodo, jog, nepaisant to, kad profilių metodas validuotas tik MBI- GS anketai, visos anketos turi labai glaudžią tarpusavio koreliaciją, todėl skaičiavimas gali būti naudojamas visiems MBI klausimynams [38].

27 2.3. Statistinių metodų ir psichometrinių rodiklių pagrindimas

Tyrimo kintamųjų struktūrai tirti panaudotas faktorinės analizės metodas. Faktorinė analizė naudota tyrime, norint sutankinti tyrimo pirminius kintamuosius ir sudaryti skales. Faktorinė analizė buvo atliekama koreliacinės matricos pagrindu.

Panaudotas pagrindinių komponenčių metodas ir Varimax rotacija, t.y. kintamųjų ašių pasukimas, ieškant maksimalios dispersijos. Faktorinė analizė ne tik parodo statistinio ryšio tarp kelių požymių stiprumą (koreliacijos koeficientų reikšmės), bet ir leidžia išryškinti latentinius požymius, jų priežastis, tarpusavio priklausomybės dėsningumus.

Skaičiavome KMO koeficientą – tai rodiklis, parodantis, kiek matrica tinka faktorinei analizei. Kuo šio koeficiento reikšmė artimesnė vienetui, tuo labiau matrica tinkama faktorinei analizei (esant KMO < 0,5 – faktorinė analizė nepriimtina).

Gydytojų odontologų vertinimui buvo pateiktas sąrašas teiginių, kuriems tiriamieji turėjo išsakyti savo pritarimą arba nepritarimą (kai 0 – niekada, 1 – keletą kartų per metus ar rečiau, 2 – kartą per mėnesį ar rečiau, 3 – keletą kartų per mėnesį, 4 – kartą per savaitę, 5 – keletą kartų per savaitę, 6 – kiekvieną dieną).

Klausimų faktorinės analizės KMO – 0,898. Dvidešimt dviejų teiginių įverčiai buvo faktorizuoti. Programinė įranga ekstrahavo tris faktorius. Pažymėtina, kad faktoriai statistiškai „gryni“, apie ką liudija gana aukšti faktoriniai svoriai (lentelė nr. 3). Gauti faktoriai:

 pirmasis faktorius (F1) jungia emocinio išsekimo savybes,  antrasis (F2) – depersonalizacijos,

 trečiasis (F3)- asmeninių laimėjimų savybes. Lentelė Nr. 3. Perdegimo klausimyno faktorizacija (n=396)

Faktoriai

Skalės I II III

Emocinis išsekimas

1. Darbas mane emocionaliai išsekina

2. Aš jaučiuosi fiziškai išsekęs po darbo dienos

3. Aš jaučiuosi pavargęs, atsikėlęs ryte, prieš pradedant naują darbo dieną 6. Dirbdamas visą dieną su žmonėmis aš jaučiu įtampą

8. Aš jaučiuosi "perdegęs" nuo darbo 13. Aš jaučiuosi nusivylęs savo darbu

14. Aš jaučiu, kad mano darbas yra man per sunkus

0,785 0,778 0,779 0,674 0,762 0,607 0,621 0,055 0,014 -0,01 0,002 -0,058 -0,231 -0,21 0,145 0,164 0,03 0,212 0,242 0,455 0,376

28

16. Darbas su žmonėmis sukelia man daug streso 20. Aš jaučiuosi "ties išsekimo riba"

0,711 0,741 -0,081 -0,032 0,168 0,283 Depersonalizacija

5. Aš jaučiu, kad į kai kuriuos pacientus aš žiūriu kaip į beasmenius daiktus 10. Aš tapau labiau bejausmis žmonėms nuo to laiko, kai pradėjau dirbti savo darbą

11. Aš manau, kad tampu emocionaliai šaltesnis 15. Man nesvarbu, kas nutiks kai kuriems pacientams

22. Aš jaučiu, kad pacientai kaltina mane dėl kai kurių jo problemų

0,177 0,348 0,363 0,006 0,37 0,681 0,757 0,683 0,611 0,399 -0,129 -0,107 -0,013 -0,035 -0,225 Asmeniniai laimėjimai

4. Sugebu suprasti kaip jaučiasi mano pacientai 7. Aš labai efektyviai sprendžiu pacientų problemas 9. Savo darbu aš darau teigiamą įtaką savo pacientams 12. Aš jaučiuosi labai energingas šiuo metu

17. Aš galiu paskatinti savo pacientą su manimi jaustis saugiai 18. Po darbo su pacientais aš jaučiuosi pakylėtas

19. Mano darbe atsispindi mano gyvenimo vertybės

21. Darbe su emocinėmis problemomis susidoroju labai ramiai

0,134 -0,008 0,016 -0,62 -0,023 -0,223 -0,189 0,134 -0,03 0,009 -0,029 0,03 -0,119 -0,122 -0,187 -0,03 0,672 0,741 0,71 0,399 0,731 0,594 0,681 0,672

Kadangi klausimyno atsakymai teiginiams buvo pateikti Likerto skalėje, patikrinome viso klausimyno ir atskirų skalių Chronbach alpha koeficientą.

Gautos geros ir puikios Chronbach alpha reikšmės. Nustatyta stipri vidinė skalių konsistencija (lentelė nr. 4).

Lentelė Nr. 4. Klausimyno ir atskirų skalių Chronbach alpha koeficientas

MBI klausimyno dalys Chronacho alfa

Viso MBI klausimyno 0,769

Emocinio išsekimo dalies 0,906

Depersonalizacijos dalies 0,74

Asmeninių laimėjimų dalies 0,79

.

Remdamiesi faktorine analize kiekvienai klausimų grupei suskaičiavome balus: 1) Emocinis išsekimas – 2,7 (1,25); min – 0; max – 6; mediana – 2,7;

2) Depersonalizacija – 1,57 (1,15); min – 0; max – 6; mediana – 1,57; 3) Asmeniniai laimėjimai – 4,46 (0,9); min – 0; max – 6; mediana – 4,5.

29 Rėmėmės klausimyno autorių pateiktomis formulėmis:

 aukštas emocinis išsekimas (angl. emotional exhaustion) = vidurkis + (standartinis nuokrypis * 0,5),

 aukšta depersonalizacija (angl. cynicism/depersonalisation) = vidurkis + (standartinis nuokrypis * 1,25),

 aukšti asmeniniai laimėjimai (angl. efficacy/personal accomplishment) = vidurkis + (standartinis nuokrypis * 0,1).

Išskyrėme tiriamuosius į aukšto bei žemo emocinio išsekimo, depersonalizacijos bei aukštų asmeninių laimėjimų grupes remiantis ribiniais rezultatais pateiktais lentelėje (lentelė nr. 5)

Lentelė Nr. 5. Tiriamos imties ribų aukšto emocinio išsekimo, depersonalizacijos bei aukštų asmeninių laimėjimų nustatymui

Skalė Vidurkis Standartinis

nuokrypis Emocinio išsekimo riba Depersonalizacijos riba Asmeninių laimėjimų riba n Emocinis išsekimas 2,7 1,25 3,33 396 Depersonalizacija 1,57 1,15 1,73 396 Asmeniniai laimėjimai 4,46 0,9 4,55 396

Pildant klausimyną apie odontologų laisvalaikį respondentams buvo išvardinta 15 laisvalaikio veiklos pomėgių, kurių atlikimo dažnį turėjo nurodyti: 1 – kiekvieną dieną, 2 – kartą per savaitę, 3 – kartą per mėnesį, 4 – kartą per metus, 5 – niekada / labai retai. Atsakymai suskirstyti į tris grupes ir atlikta jų faktorinė analizė (lentelė nr. 6).

Šiai klausimų grupei atlikome faktorinę analizę ir gavome, kad jos KMO – 0,773. Programinė įranga ekstrahavo tris faktorius. Šios analizės faktorių svoriai statistiškai „gryni“. Pirmasis faktorius (F1) jungia neigiamus respondentų įpročius, antrasis (F2) – pasyvų poilsį, trečiasis (F3) – pomėgius arba hobį.

30 Lentelė Nr. 6. Gydytojų odontologų laisvalaikio veiklos klausimyno faktorizacija (n=396)

Laisvalaikio veiklos faktoriai Faktoriai

I II III

Neigiami įpročiai

Vartoja narkotines medžiagas Rūko cigaretes

Vartoja alkoholinius gėrimus

Vartoja vaistus skirtus mažinti stresui / gerinti miegui

0,74 0,708 0,647 0,605 -0,367 0,025 0,252 -0,077 0,089 -0,077 0,015 -0,036 Pasyvus poilsis

Leidžia laiką su šeima ar draugais Miega

Leidžia laiką socialinėse medijose Valgo patinkantį maistą

Žiūri televizorių Klauso muzikos -0,64 -0,242 -0,077 -0,453 0,129 0,06 0,476 0,671 0,652 0,629 0,56 0,544 0,053 0,05 -0,167 -0,141 -0,045 0,222

Pomėgiai arba hobis

Eina į kultūrinius renginius (teatrą, koncertus)

Užsiima menu (tapo, groja muzikos instrumentais, lanko chorą ir kt.) Sportuoja

Leidžia laiką gamtoje (stovyklauja, medžioja, žvejoja) Skaito ne medicininę literatūrą

0,087 0,215 -0,032 -0,265 -0,312 0,09 -0,281 -0,015 0,252 0,058 0,695 0,617 0,512 0,475 0,464

Kadangi klausimyno atsakymai teiginiams buvo pateikti Likerto skalėje, patikrinome skalių Chronbach alpha:

 pirmojo faktoriaus (F1) – 0,642,  antrojo faktoriaus (F2) – 0,664,  trečiojo faktoriaus (F3) – 0,455.

31

3. TYRIMO REZULTATAI

3.1. Bendrosios populiacijos imties charakteristikos

Tyrime dalyvavo 396 respondentai atitinkantys dešimt bendrų sociodemografinių ir darbo specifikos charakteristikų (lentelė nr. 7).

Lentelė Nr. 7. Sociodemografinių ir darbo specifikos charakteristikų pasiskirstymas bendrojoje imtyje

Charakteristika Respondentų dalis (%) Respondentų dalis (n)

LYTIS Moterys 84,5 332 Vyrai 15,5 61 ŠEIMINĖ PADĖTIS Vedęs / ištekėjusi 60,1 235 Nevedęs / netekėjusi 30,4 119 Išsiskyręs (-usi) 7,2 28 Našlys (-ė) 2,3 9 VAIKŲ SKAIČIUS Neturi vaikų 45,3 177

Turi vieną vaiką 14,8 58

Turi du vaikus 29,7 116

Turi tris ir daugiau vaikų 10,2 40

DARBO STAŽAS

Dirba trumpiau nei 10m. 52,4 197

Dirba ilgiau nei 10m. 47,6 179

DARBOVIEČIŲ SKAIČIUS

Dirba vienoje darbovietėje 50,5 195 Dirba dviejose darbovietėse 34,7 134

Dirba trijose darbovietėse 9,3 36

32

Dirba penkiose darbovietėse 1,3 5

PRAKTIKOS SEKTORIUS

viešajame sektoriuje 16 63

privačiame sektoriuje 56,7 223

ir viešajame, ir privačiame sektoriuose 27,2 107

PRIVATAUS TINKLO DYDIS

Tinklo klinikoje 23,8 81

Privačiame kabinete / pavienėje ne tinklo

klinikoje 76,2 260

SPECIALYBĖ

Bendrosios praktikos gydytojas odontologas 73,9 289 Gydytojas odontologas-burnos chirurgas 5,4 21 Gydytojas odontologas-ortopedas 4,1 16 Gydytojas odontologas-ortodontas 3,1 12

Gydytojas vaikų odontologas 4,9 19

Gydytojas periodontologas 2,8 11

Gydytojas endodontologas 5,9 23

DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ

Mažiau nei 4 dienas 7,2 28

4 dienas 14,8 58

5 dienas 72,4 283

6 dienas 4,9 19

Dirbu be išeiginių 0,8 3

DARBO VALANDŲ SKAIČIUS PER SAVAITĘ

Iki 40 valandų 70,1 269

Virš 40 valandų 29,9 115

Nustatę autorių rekomenduojamas kritines reikšmes bendrojoje imtyje gavome perdegimo dimensijų pasiskirstymą (1 pav.):

33  144 (36,4%) aukštą depersonalizacijos,

 218 (55,1%) žemą asmeninių laimėjimų balą.

1 pav. Perdegimo dimensijų pasiskirstymas bendroje respondentų imtyje

Remdamiesi Spearman koreliacine analize gavome, kad:

 duomenų rinkinio emocinio išsekimo balas tiesiogiai, reikšmingai koreliavo su depersonalizacijos balu (r=0,563, p<0,001).

 emocinio išsekimo balas reikšmingai ir atvirkščiai su asmeninių laimėjimų balu (r=-0,347, p<0,001).

 depersonalizacijos balas, atvirkščiai, reikšmingai koreliavo su asmeninių laimėjimų balu vidurkiu (r=-0,38, p<0,001).

Tolesnei analizei klausimyno autoriai siūlo išskirti tiriamuosius į profilius, naudojantis aukščiau minėta lentele profiliui nustatyti. Gautas profilių pasiskirstymas bendrojoje populiacijoje (2 pav.): 221 (55,8%) respondentų – „perdegusių“, 166 (41,9%) – „persidirbančių“, 8 (2,0%) – „įsitraukusių į darbą“, (0,3%) – „atsiribojusių“, praradusių efektyvumą respondentų nebuvo.

2 pav. Perdegimo – įsitraukimo į darbą kontinuumo profilių pasiskirstymas bendrojoje tiriamųjų imtyje

34 3.2. Perdegimo sąsajos su sociodemografiniais veiksniais ir darbo sąlygomis

Ištyrus tiriamųjų priklausymą tam tikram profiliui pagal sociodemografinius ir darbo aplinkos kriterijus, buvo nustatyta, kad tiriamųjų amžius, lytis, šeiminė padėtis kokiame sektoriuje ir kokio dydžio privačioje klinikoje praktikuoja odontologiją neturėjo reikšmingos sąsajos su polinkiu į perdegimą, tačiau statistinę reikšmę turėjo: stažas, darboviečių skaičius, darbo valadų per savaitę skaičius ir uždarbio vertinimas (lentelės nr. 8, 9). Išskirsčius atsakymus į grupes, statistinę reikšmę parodė ir vaikų skaičius, specialybė ir darbo savaitės trukmė.

Lentelė Nr. 8. Gydytojų odontologų socialinių charakteristikų pasiskirstymas, atsižvelgiant į perdegimo sindromą

Socialinė charakteristika Bendras

n=396 PROFILIS p reikšmė Kitas profilis n=175 Profilis „perdegęs“ n=221 Amžiaus V (SN), metai 37,8 (12,2) 39,1 (13,4) 36,7 (12,9) 0,078a Lytis: vyrai / moterys,

n (%) 61 (15,5) / 332 (84,5) 3 neatsakė 27 (44,3) / 147(44,3) 34 (55,7) / 185 (55,7) χ2<0,001, lls=1, p=0,998 Šeiminė padėtis, n (%): vedę nevedę išsiskyrę našliai 235 (61,1) 119 (30,4) 28 (7,2) 9 (2,3) 5 neatsakė 103 (43,8) 49 (41,2) 16 (57,1) 5 (55,6) 132 (56,2) 70 (58,8) 12 (42,9) 4 (44,4) χ2 =2,826, lls=3, p=0,419 Vaikų skaičius, n (%): Nėra Vienas Du Trys Keturi 177 (45,3) 58 (14,8) 116 (29,7) 36 (9,2) 4 (1,0) 5 neatsakė 71 (40,1) 21 (36,2) 65 (56,0) 15 (41,7) 2 (50,0) 106 (59,9) 37 (63,8) 51 (44,0) 21 (58,3) 2 (50,0) χ2_=9,409, lls=4, p=0,052 Darbo stažo V(SN)/ Mediana [25-75%], metai 13,3 (12,7) / 8,5 [3,0-21,0] 20 neatsakė 14,9 (13,0)/ 11,0 [4,0-24,0] 12,0 (12,3) 6,0 [3,0-19,0] 0,019 b

V – vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, pa reikšmė, remiantis parametriniu Student t testu dviem nepriklausomoms imtims, pb reikšmė, remiantis neparametriniu Mann-Whitney t testu dviem nepriklausomoms imtims, χ2-chi-kvadrato kriterijus, lls – laisvės laipsnių skaičius.

35 Lentelė Nr. 9. Gydytojų odontologų darbo charakteristikų pasiskirstymas, atsižvelgiant į perdegimo sindromą

Darbo charakteristika Bendras

n=396 PROFILIS p reikšmė Kitas profilis n=175 Profilis „perdegęs“ n=221 Keliose darbovietėse dirba, n (%):

vienoje dviejose trijose keturiose penkiose 195 (50,5) 134 (34,7) 36 (9,3) 16 (4,1) 5 (1,3) 10 neatsakė 88 (45,1) 63 (47,0) 9 (25,0) 11 (68,8) 2 (40,0) 107 (54,9) 71 (53,0) 27 (75,0) 5 (31,3) 3 (60,0) χ2 =9,738, lls=4, p=0,045

Sektorius, kuriame praktikuoja odontologiją, n (%): viešasis privatus viešasis ir privatus 63 (16,0) 223 (56,7) 107 (28,2) 3 neatsakė 32 (50,8) 101 (45,3) 41 (38,3) 31 (49,2) 122 (54,7) 66 (61,7) χ2_=2,718, lls=2, p=0,257

Privati klinika, kurioje praktikuoja odontologiją, n (%): tinklo klinikoje privačiame kabinete / pavienėje ne tinklo klinikoje 81 (23,8) 260 (76,2) 55 neatsakė 30 (37,0) 115 (44,2) 51 (63,0) 145 (55,8) χ2=1,308, lls=1, p=0,253 Specialybė, n (%): bendrosios praktikos gydytojas odontologas gydytojas odontologas-burnos chirurgas gydytojas odontologas-ortopedas gydytojas odontologas-ortodontas gydytojas vaikų odontologas gydytojas periodontologas gydytojas endodontologas 289 (73,9) 21 (5,4) 16 (4,1) 12 (3,1) 19 (4,9) 11 (2,8) 23 (5,9) 5 neatsakė 119 (41,2) 13 (61,9) 7 (43,8) 7 (58,3) 9 (47,4) 4 (36,4) 15 (65,2) 170 (58,8) 8 (38,1) 9 (56,3) 5 (41,7) 10 (52,6) 7 (63,6) 8 (34,8) χ2_=9,157, lls=6, p=0,165

Kiek valandų dirba per savaitę, V(SN)/ mediana[25-75%] 36,5 (12,3) 40,0 [30,0-44,8] 12 neatsakė 34,2 (13,5) 38,0 [30,0-40,0] 38,0 (11,0) 40,0 [32,0-45,0] 0,014 b

Kiek dienų trunka savaitė, n (%): mažiau nei 4 4 5 6 dirba be išeiginių 28 (7,2) 58 (14,8) 283 (72,4) 19 (4,9) 3 (0,8) 5 neatsakė 18 (64,3) 21 (36,2) 125 (44,2) 7 (36,8) 1 (33,3) 10 (35,7) 37 (63,8) 158 (55,8) 12 (63,2) 2 (66,7) χ2_=6,643, lls=4, p=0,156

Mano, kad uždirba, n (%): pakankamai gerai, tačiau turėti uždirbti daugiau nepakankamai itin mažai 118 (29,9) 192 (48,7) 76 (19,3) 8 (2,0) 2 neatsakė 69 (58,5) 79 (41,1) 25 (32,9) 2 (25,0) 49 (41,5) 113 (58,9) 51 (67,1) 6 (75,0) χ2_=15,586, lls=3, p=0,001

V– vidurkis, SN – standartinis nuokrypis, pb reikšmė, remiantis neparametriniu Mann-Whitney t testu dviem nepriklausomoms imtims, χ2-chi-kvadrato kriterijus, lls – laisvės laipsnių skaičius.

36 Respondentų amžius tiesiogiai, reikšmingai (r=0,975, p<0,001) koreliavo su jų darbo stažu, priklausomu regresoriumi perdegimui pasirinkome darbo stažą. Gavome, kad priklausančių profiliui „perdegęs“ respondentų jis buvo reikšmingai (p=0,019) trumpesnis nei kitos grupės (atitinkamai: 12,0 (12,3) metai ir 14,9 (13,0) metai (lentelė nr. 8).

Remdamiesi ROC testu (3 pav.) gavome slenkstinę darbo stažo reikšmę – 8,5 metai. Mažesnį nei 8,5 metai darbo stažą turėjo 69 (41,3%) odontologų, kurie nepriklausė profiliui „perdegęs“, ir 119 (56,9%) kurie priklausė profiliui „perdegęs“ (p=0,003).

3 pav. ROC testas slenkstinei darbo stažo reikšmei prognozuoti, atsižvelgiant į gydytojų odontologų perdegimo sindromo grupes (plotas po kreive 57,0%)

Didesnė dalis respondentų, atitinkančių profilį „perdegęs“ dirbo trumpiau nei 8,5 m. (4 pav.)

4 pav. Profilio priklausomybė nuo darbo stažo p< 0,05; χ2

= 9,06

Gavome, kad nepriklausantys profiliui „perdegęs“ odontologai per savaitę dirba reikšmingai (p=0,014) trumpiau nei priklausantys (atitinkamai: 34,2 (13,5) val. ir 38,3 (11,0) val.); (lentelė nr. 9)

37 Remdamiesi ROC testu (5 pav.), prognozuojame slenkstinę darbo valandų reikšmę – 42 valandos, t.y., >42,0 val. dirba 33 (19,4%) respondentai, nepriklausantys profiliui „perdegęs“, ir 70 (32,7%) priklausantys profiliui „perdegęs“ (p=0,014) (6 pav.).

5 pav. ROC testas slenkstinei darbo valandų per savaitę slenkstinei reikšmei prognozuoti, atsižvelgiant į gydytojų odontologų perdegimo sindromo grupes (plotas po kreive 57,3%)

6 pav. Profilio priklausomybė nuo darbo krūvio, p< 0,05; χ2_=8,536

Vaikų skaičiaus grupavimui rėmėmės skirstinio sukauptąja dalimi. 0-1 vaiką turėjo 60,1% imties. Reikšmingai daugiau respondentų priklausė profiliui perdegęs, jei neturėjo vaikų arba jų turėjo tik vieną (7 pav.).